Njuspeipis #143, spalis by Njuspeipis

TIRAŽAS: 800 VNT. ISSN 2029-1914 2019 REGULAR EDITION

Njuspeipis #143 SPALIS

SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

NT FOR ING CONTTUED ENTS! INTRODUC S L A N INTERNATIO

BŪŪ!

PRISIJUNK PRIE MŪSŲ IR GAUDYK GERIAUSIUS PASIŪLYMUS LSP.LT BILIETAI.LSP.LT FB.COM/LSP.NUOLAIDOS

SPECIALIAI TAU SUDERINTOS NUOLAIDOS:

MĖGAUKIS MAXI IR GRAND DYDŽIO PICOMIS NET SU 50% NUOLAIDA* IKI SPALIO 31 D.! SU SAVIMI TURĖK LSP IR PARODYK JĮ PRIEŠ UŽSAKYMĄ.*

MAXI IR GRAND DYDŽIO KARŠTOMS KAVOMS IR ARBATOMS NET 50% NUOLAIDA* IKI SPALIO 31 D.! SU SAVIMI TURĖK LSP IR PARODYK JĮ PRIEŠ UŽSAKYMĄ.*

STUDENTAI SU LSP SIUNČIA PIGIAU! PASINAUDOK PASIŪLYMU IR SIUNTAS IŠ LP EXPRESS TERMINALO Į TERMINALĄ SIŲSK NET 30% PIGIAU FORMUOJANT SIUNTĄ PER MANOSIUNTOS.POST.LT IR ĮVEDUS LSP BRŪKŠNINĮ KODĄ. AKCIJA GALIOJA IKI SPALIO 31 D.

LOKĖS PĖDOJE KATINO DIENOS STUDENTAMS SU LSP 40% NUOLAIDA! DABAR 3 VAL. PRAMOGŲ TIK 10 € 1 STUDENTUI! JŪSŲ LAUKIA 6 SKIRTINGO SUDĖTINGUMO NUOTYKIŲ TRASOS IR 4 LAISVIEJI SKRYDŽIAI. ATVYKUS 5-IESE LAUKIA DOVANA - ŠŪVIS KATAPULTA. AKCIJA GALIOJA IKI SPALIO 17D. *NUOLAIDOS NESUMUOJAMOS.

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS 07

////////////////

Platus akiratis

Kas yra heteronormatyvumas?

Sveiki!

Dar pagalvosiu

Per formą

„There's no shortcut to a dream. It's all blood and sweat. And life is what you manage in between“ – Broken Bells „October“. Pradėjusi šį sezoną dainomis, toliau tęsiu jį ir šiame numeryje. Gal kiek ir pesimistiškai skamba šie dainos žodžiai, bet mus aplankiusiam šaltam spalio orui manau puikiai tinka. O koks gi būtų tas studentiškas spalis be jau prisikaupusių universiteto darbų ir atsiskaitymų. O dar tas nuolatinis stresas ir monotonija – standartiškai rudeniška paletė. Bet kaip ir į visas paletes, visada galima įmaišyti ir kitokių spalvų ir staiga viskas nebe taip blogai. Ypač kai turi, ko tikėtis. O „Njuspeipyje“ visada gali tikėtis, kad surasi sau įdomų straipsnį ar bent jau turiningai praleisi nuobodžiausias paskaitas. Mano patarimas – užmerkus akis atsiversk bet kurį puslapį ir paskaityk – galbūt nustebinsim tave kažkuo negirdėtu.

Spalvingesnio spalio!

„Njuspeipio“ redakcija

Kontaktai

„Just a pigment of your imagination“

(The struggle of) Embracing creativity in web design

Fabula

Baltų mitologija

Kelionės

Kita Kuršių nerijos pusė

Interviu

Kas išauga iš popierinio žiedo?

Prie kavos

Ar verta stengtis?

Prizmė

Kino gurmanams

Tarp eilučių

Matematika ar poezija?

Istorinis spalis

Neapčiuopiama baimė

Bardoskopai

Žiovulio Žudix

*slaps the outdated meme format* this bad boy can ﬁt in so many magazine issues

Šį leidinį ﬁnansuoja

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas Žurnalistai, tekstų ir turinio autoriai fb.com/Njuspeipis Emilija Mikučionytė

Redaktorė

Rūta Buckiūnaitė njuspeipis@gmail.com

Vyr. redaktorės pavaduotoja Saulė Gabija Kliukaitė saule.kliukaite@gmail.com

Redaktorės pavaduotoja Ugnė Kriūnaitė

Maketuotojai

Aleksandra Nekrasova Goda Plytaitytė Tomas Liutvinas Rūta Buckiūnaitė Aušrinė Bieliajevaitė Miglė Zenkevičiūtė Saulė Kliukaitė Sanjeev Suresh

Viršelio nuotrauka Ugnė Kriūnaitė Karolina Mičelytė

Radvilė Jočytė Dovilė Jankevičiūtė Andrius Šliumba Ineta Golovatenkaitė Tomas Liutvinas Žaneta Sederavičiūtė Goda Plytaitytė Jokūbas Vingilys Ieva Kerševičiūtė Ugnė Kriūnaitė Viktorija Lygnugarytė Saulė Kliukaitė Gabija Chomskytė Nojus Dimša

Draugai

Fotografai

Radvilė Jočytė Dominykas Stasiulaitis Žaneta Sederavičiūtė Ineta Golovatenkaitė Karolina Mičelytė

Rask „Njuspeipį“:

KTU, VDU, LSMU, KK, MRU, VU KnF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolpingo kolegijoje, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „2½ obuolio“, „Supremo“, „Mio“, „Caﬀeine Roasters“, „Stop & Go“, „Duo“, „Caif Cafe“

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

LZO

Kodėl verta dalyvauti? • Turėsite galimybę susipažinti su daugiau nei 130 skirtingų įmonių ir organizacijų atstovų; • užmegsite naudingų kontaktų ir praplėsite pažinčių ratą; • galėsite atskleisti geriausias savybes potencialiems darbdaviams; • susipažinsite su laisvų darbo bei praktikos vietų pasiūla. Renginio dalyvius Kauno „Žalgirio“ arenoje pasitiks 3 aktyvios erdvės, skirtos:

Karjerai – įmonių ir organizacijų stendų zona;

Ugdymui – Inovacijų alėja; Įkvėpimui – konferencija „WANTed Talks“.

Didžiojoje salėje bus įsikūrę įmonių ir organizacijų stendai, Inovacijų alėjoje (nuliniame aukšte) bus galima susipažinti su įmonių, organizacijų ir KTU kuriamomis ugdymo galimybėmis ir inovacijomis, o arenos amﬁteatre vyks konferencija „WANTed Talks“, kurioje įžvalgomis apie karjerą ir svarbius gyvenimo sprendimus dalysis išskirtinės asmenybės.

Laukiame Tavęs atvykstant spalio 16 d. 10:00 – 16:00 val!

LZO Apie praktiką, draugystę ir naują požiūrį į dizainą pasakoja Vaida Grybinaitė, SHMMF Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų studijų programos studentė. Kai pirmą kartą draugė užsiminė apie galimybę atlikti praktiką DesignLibrary Kaunas, prisipažinsiu, net nenutuokiau, kas tai per vieta. Sužinojusi daugiau informacijos apie šį projektą, suabejojau, ar tikrai čia tikčiau – juk studijuoju Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų studijų programoje Kauno technologijos universitete (KTU), o šios studijos nedaug kuo siejasi su dizainu; na, bent jau taip galvojau iš pradžių. Tačiau surizikavau ir priėmiau šį išbandymą. Sunkiausia diena praktikoje buvo pati pirmoji. Daug visokios informacijos, užduočių paskirstymas ir susipažinimas su aplinka bei bendravimas vien tik anglų kalbą kėlė išgąstį. Iš pradžių jaučiausi truputį išsiblaškiusi ir nežinanti, nuo ko galėčiau pradėti. Tačiau toks pasimetimas buvo trumpalaikis, nes praktikos koordinatoriai buvo pasirengę padėti iškilus net smulkiausiai problemai. Ši jauki ir draugiška aplinka padėjo mokytis ir tobulėti profesinėje srityje bei nebijoti suklysti. Kadangi turėjau galimybę atlikti praktiką su savo drauge, kiekviena diena buvo kupina džiaugsmo. Praktikos metu dirbau su komunikacija rašydama turinį socialiniams tinklams, pertvarkydama tomų katalogą bei padėjau organizuoti parodą „Lietuvos dizaino savaitės 2019“. Nepaisant to, kitos ne mažiau svarbios užduotys, tokios, kaip

kėdžių nešiojimas ar leidinių dėliojimas į lentynas, atnešdavo džiaugsmo ir juokingų akimirkų. Praktikos atlikimas DesignLibrary Kaunas prisidėjo ne tik prie profesinių žinių įgijimo, bet ir prie asmenybės augimo. Po praktikos jaučiuosi labiau pasitikinti savimi kalbėdama anglų kalba bei įgijau motyvacijos gilinti žinias apie dizainą: supratau, kokia svarbi yra dizaino galia ir kaip jis gali pakeisti pasaulį. Kaip vienas žymus graﬁkos dizaineris Paul Rand yra pasakęs: ,,Dizainas yra gyvenimo būdas, naujas požiūris. Tai įtraukia visą vizualinės komunikacijos kompleksą: talentą, kūrybiškumą, technines žinias. Estetika ir ekonomika, technologijos, psichologija – visi šie dalykai yra susiję su dizaino procesu.“ Taigi, tai reiškia, kad dizainas mus visus supa ir gali būti randamas visur. Praleidusi du mėnesius DesignLibrary Kaunas išsinešiau tik geriausius prisiminimus, patirtis bei naują požiūrį į dizaino reikšmę. Dabar suprantu, kad dizaino procesas yra naudingas ne tik kuriant puikius produktus, paslaugas ar sprendimus, bet ir siekiant kūrybiškesnio ir atviresnio požiūrio į gyvenimą.

Mono Rūta Buckiūnaitė

A time to reflect As an avid video game fan, I’ve gained a fair amount of experience playing various games. Countless hours spent on my laptop or Playstation 4 has boiled down to me having a topic to talk about with my friends. But some games have leﬅ me with permanent memories and heavy thoughts about my own life and humanity at large.

Don’t take this risk “Hello? This is...this is the suicide hotline, yes?” Imagine, one night you get a call from a stranger asking if they called the suicide hotline. Do you say to the voice at the other end of the line that they got the wrong number, or do you take on the role of a call center worker? This game gives you a chance to step into the shoes of a suicide hotline operative. It’s a short horror themed and nerve-racking video game where your choices are limited by time. Oh, and better be careful not to tell him you love him.

Getting Over It “There's no feeling more intense than starting over.” Are you the type of person that tries to reach their goals no matter what or are you someone who gives up easily? In this game you play Diogenes (a philosopher from Greek mythology) who is sitting in a cauldron attempting to climb a very tall and convoluted mountain using nothing but a sledgehammer. Here you can really test your patience with a game that is mostly basic looking and doesn’t require any special skills or knowledge. Somehow, you’d think it’s relatively easy but it’s far from that. It’s a wildly hard and oﬅen unfair game. By the end of it, depending on your personality, you’ll either be mildly anxious or putting your ﬁst through the wall.

Detroit: become human “An eye for an eye and the world goes blind. We won’t punish a crime with another crime.” The year is 2038 and humanity has created the most human-like robots we’ve ever seen. You follow the stories of tree androids who suddenly become self-aware and gradually learn that they aren’t just some robots who follow rules. This is probably the most challenging game on this list in terms of its’ theme. As you go through the story you are expected to make choices based on your political, social and moral beliefs. Whether it’s deciding how to talk or whether someone lives or dies, shaping the outcome of the story is mostly your responsibility.

Platus akiratis Gabija Chomskytė

Kas yra heteronormatyvumas?

Buvimas heteroseksualios orientacijos nėra nei sveikintinas, nei smerktinas dalykas. Tai paprasčiausiai reiškia, jog esate saugiose ribose. Nesibaiminate būti sumuštas gatvėje tik dėl to, jog pabučiavote savo mylimą žmogų. Jūsų orientacija yra aiški ir lyg savaime suprantama. Jūsų santykius mūsų visuomenė laiko priimta norma, nes yra linkusi į heteronormatyvumą. Heteronormatyvumas – tai kultūrinės bei socialinės normos, nurodančios, jog vyrų ir moterų heteroseksualumas yra vienintelė įmanoma priimtina seksualinė orientacija bei sociokultūrinė norma, kai yra reprezentuojami nusistovėję lyčių vaidmenys. Šios pažiūros apsunkina gyvenimą bent keletui žmonių grupių: LGBT+ bendruomenei, į standartinius lyčių rėmus netelpantiems asmenims ir t.t. Štai keletas pavyzdžių: Tokie klausimai, kaip „tai kuris jūsų poroje vyras, o kuris – moteris?“, kai kalbama apie tos pačios lyties porą skatina mąstymą, jog šios poros savo santykiuose turėtų mėgdžioti heteroseksualias poras, prisitaikyti prie skirtingų vaidmenų. Išankstinis nusistatymas, jog visi mus supantys asmenys yra heteroseksualūs nebyliai ištrina kitų orientacijų žmones iki jų atsiskleidimo (angl. coming out) akimirkos. Be to, kai priešingų lyčių trauką laikome vienintele priimtina orientacija, visos kitos tampa keistomis ir „nenormaliomis“. Heteronormatyvioje aplinkoje (kai pratinama tos pačios lyties asmenis matyti kaip draugus, o priešingos lyties – galimus partnerius) užaugusiam žmogui gali būti sudėtinga atrasti ir suprasti savo potraukį tos pačios lyties asmenims. Tai lygiai tokiu pačiu principu apsunkina ir vyrų bei moterų draugystes, jei mintyse kirba klausimas: „Ar galėtų tarp mūsų būti kažkas daugiau?“ Šis konstruktas aprangą, aksesuarus ir kitus su išvaizda susijusius aspektus skirsto į moteriškus ir vyriškus. Tokiu būdu suvaržoma žmonių saviraiška ir skatinama rinktis vieną pusę, paisyti nurodytų ribų. Heteronormatyvi visuomenė pageidauja matyti aiškias ribas tarp vyro ir moters ir smerkia bet kokius tarpinius variantus:

makiažą naudojančius vyrus, kūno plaukų nešalinančias moteris ir t.t.

Net savybės skirstomos į moteriška vyriškas. Tradicinis auklėjimas iš mergaičių reikalauja nuolankumo ir paklusnumo, o iš berniukų – emocinio tvirtumo ir ﬁzinės jėgos. Nenorėdami pasirodyti nevyriški, ilgainiui kai kurie vyrai ima vengti savybių, kurios tipiškai priskiriamos moterims: jautrumo, švelnumo, polinkio išsikalbėti. Kokį efektą turi šis ilgalaikis emocijų slopinimas, galite sužinoti pažvelgę į savižudybių statistiką Lietuvoje. Dabar, kai pažiūrėjote į šį reiškinį platesniu kampu, tikriausiai galite matyti, jog heteronormatyvumas daugiau ar mažiau veikia mus visus. Ir veikia neigiamai. Varžo, verčia prisitaikyti, suvienodėti. Išankstiniai nusistatymai sukuria terpę, kurioje esame priversti aiškintis ir gintis vieni prieš kitus, o tai skatina žmonių susipriešinimą. Taigi, tai nedaro paslaugos niekam. Na, gal tik žmonėms, kurie pasaulyje nori matyti tik dvi spalvas.

Dar pagalvosiu

,,Just a pigment of your imagination“

Nuo pirmųjų piešinių uolose iki šiuolaikinių paveikslų, kabančių nacionalinėse galerijose, žmogus visada bandė atkartoti jį supantį pasaulį. Tačiau tai nebūtų įmanoma be dažų, kurie išgaunami iš pigmentų. Dabar dažniausi naudojami sintetiniai pigmentai, bet prieš kelis šimtus metų spalvos buvo išgaunamos įvairiausiais būdais. Ne, nepasakosiu apie kiekvieną natūralų augalą, iš kurio galima Saulė Kliukaitė išgauti raudoną pigmentą, bet atkreipsiu dėmesį į įdomesnes pigmentų istorijas.

01| Drakono kraujas (angl. Dragon’s Blood)

02| Indiška geltona (angl. Indian Yellow)

Jei jau prakalbom apie raudoną spalvą, tai šis Jei esate Bob Ross fanas, ši spalva jums tikrai pigmentas vertas epinės poemos! Norint išpopuliarinti šį girdėta. Ši geltona buvo vertinama dėl savo ryškumo (ji iš Pietryčių Azijoje augančio medžio gaminamą puikiai tiko atvaizduoti saulės šviesai) ir puikios pigmentą buvo sugalvota legenda, paaiškinanti jo konsistencijos, tačiau kaip tiksliai ji išgaunama išliko atsiradimo istoriją. Pasak legendos, drakonas ir paslaptimi iki XIX amžiaus antrosios pusės. 1886 metais dramblys buvo amžini priešai. Kartą, jiems susirungus, pradėjus tyrimą buvo išsiaiškinta, jog šis pigmentas dramblys savo iltimis padūrė drakoną – jo kūne gaunamas Bihar provincijoje, Indijoje, iš galvijų, tekėjo karštas ir ugningas kraujas. Būtent iš šio kurie maitinami vien mangų lapais, šlapimo. Quick fun ištekėjusio kraujo ir buvo pagamintas Kadangi toks maistas nesuteikė galvijams fact: pigmentas, naudotas atvaizduoti visus reikiamų maistinių medžiagų, tai buvo kiekvienas atspalvis raudonus, blogį atspindinčius atspalvius. laikoma gyvūnų kankinimu ir tokia turi savo speciﬁnį pigmento gamyba uždrausta 1908 pavadinimą, kuris dažnai nusako, metais. iš kur ar kaip tas dažas yra išgaunamas, tad perskaitę pavadinimą galite bandyti (angl. Tyrian Purple) (angl. Ultramarine) paspėlioti pigmento Tai viena prabangiausių ir seniausių Kaip ir ultramarinas, purpurinė antikos atsiradimo pasaulyje dažų spalvų. Viduramžiais tai buvo pasaulyje (ypač Romos imperijoje) visada istoriją. vienintelė ryški mėlyna spalva, tačiau ją simbolizavo galią ir prestižą. Ja puošdavosi gamindavo tik už daugybės kilometrų nuo Europos. romėnų magistratai, generolai, o vėliau ir Žodžiai „ultra“ ir „marine“ reiškia „už jūros“, o imperatoriai. Ši spalva tapo ypač susieta su valdžia ir pigmentas dažams buvo kasamas Afganistane ir statusu – gimus karališkosios šeimos vaikui, buvo išgaunamas iš lazurito. Šis mineralinės kilmės dažas sakoma „born in the purple“. Purpuras tapo išskirtine buvo vienas labiausiai saugomų ir tausojamų menininkų spalva: gaminama iš purpurinių austrių, randamų Tyro bendruomenėje. Užsisakyti paveikslą ar portretą su šia pakrantėse. Jos atspalviai svyravo nuo raudonos iki spalva buvo tikra prabanga. Tačiau ultramarinas tapo purpurinės ir sakyta, jog su amžiumi jie virsdavo dar nekaltosios Mergelės Marijos apsiausto spalva, taip įspūdingesniais ir ryškesniais. Tačiau norint išgauti nors norint pabrėžti galią ir statusą. Vėliau buvo atrastas ir 2 gramus šio pigmento reikėdavo 12 000 austrių, tad sintetinis pigmentas dažams išgauti – taip ši spalva po kurio laiko purpuro populiarumas išblėso. tapo prieinama visiems.

03| Ultramarinas

04| Purpuras

05| Mumijos ruda (angl. Mummy Brown)

Taip, tikrai perskaitėte teisingai ir ne, tai nėra kažkoks šmaikštus spalvos pavadinimas. XVI amžiuje išpopuliarėjo rudi pigmentai, išgaunami iš žmonių ir kačių mumijų. Ji tapo mėgstamiausia Anglijos menininkų brolijos Prerafaelitų spalva. Sakyta, kad ji buvo tobula odos atspalviams išgauti, tačiau nebuvo labai patvari – gana greitai pradėdavo trūkinėti ir trupėti, o dėl savo sudėties dar ir paveikdavo kitus dažus. Tokie pigmentai nebeparduodami nuo XX amžiaus vidurio ne tik dėl humaniškų priežasčių, bet ir dėl mumijų stygiaus. Tačiau jei įdomu, galite pasigūglinti vieną iš paveikslų, kuris yra nutapytas būtent su šiuo pigmentu. Manoma, kad prancūzų dailininkas Martin Drölling nuolat tapė su Mumijos rudos dažais, pagamintais iš Prancūzijos karalių palaikų. Vienas jo darbų „L’interieur d’une cuisine“, tikėtina, yra puikus karalių „palikimas“.

Per formą

(The struggle of) Embracing creativity in web design

Goda Plytaitytė

The rules are dead. Long live the rules. We oﬅen hear that we need to step out of the guides and limitations in order to create something unique. However, it’s easier said than done, especially in web design. Let’s look at a close sibling of web design—graphic design. Even though there are rules present to help maintain the overall aesthetics, we are free to explore the shapes, eﬀects and color palettes. Because web design goes hand in hand with UI (user interface) and UX (user experience) design, it has much more limitations and rules than other ﬁelds of design.

I have been doing graphic and magazine layout design for around 4 years and only recently I’ve started to work with web design. For graphic and magazine designs I have mastered my own approach to finding and implementing new ideas. In this article I’ll be comparing the approach I apply to the field of web design with regular methods which I use in graphic and magazine layout design. When searching for ideas there are a few popular websites to start with: Behance (online portfolio platform), Pinterest (well-known bucket of ideas, but only if you have a decent feed), Dribbble (has things mostly related with web design, web animation and illustrations) and Awwwards (an award page for unique and well-made websites). These websites are useful for creating general moodboards and vague style guides, you can also find some free typography, illustrations or interesting animation examples along the way. However, the difficult part is the difference between the search results for graphic design ideas and for the UI components and layouts. The latter usually looks very similar with very little distinguishable characteristics, compared with the variety and freedom of ideas for graphic design. There’s a reason for these differences: with UI design people are also creating UX. This means that when you are making buttons, menus, navigations or any other UI component, you also have to think about the way the user will interact with it. Is it easy to understand? Is it comfortable to use? Does the clickable area meet the size requirements for touch devices? On top of that, there are UI and UX design guidelines made by large IT corporations such as “Material Design” by Google and “Human Interface Guidelines” by Apple. With these rules, companies aim to contribute to unifying the web and improving usability (when components look the same between different pages then it is easier for people to form mind maps and to remember how these components work). Of course, both designers and developers should be grateful for these component and their design libraries, because the big companies are doing all of the research and testing—they only present components that could never cause any misunderstandings for the users (if you apply them correctly). The second important step is to generate color palettes. This whole approach for finding inspiring ideas is generally pretty fast, so the color palettes are quick to make as well. Simply find a few designs with the color schemes you like, take their screenshots and upload to any color palette generator (I prefer “Canva color palette generator”). In any field of design, you usually tend to follow color scheme types when picking your colors (like choosing if your colors will be monochromatic or complementary). However, if you get your colors from another artwork using a palette generator then you’re all set. The last thing you need to ensure in your designs is a proper color contrast. For magazine design it’s relatively easy—just make sure your background is light, the text is dark, and your artwork or pictures don’t interfere with the layout flow or don’t cover the text. Or at least I always found it easier than picking colors for the web. In web design the contrast requirements are specified in “Web Content Accessibility Guidelines” (WCAG). There are tools like Stark to check whether your two selected colors (e.g. background and text color) have the right contrast. It doesn’t sound difficult at all, but when you start working on a real project and you’d like to incorporate some lively and bright colors, then your design starts failing to comply with accessibility requirements. At the end of the day, you’ll either end up with something that looks pretty, but is hardly accessible for people with sight problems or you’ll end up with something that looks like a default Powerpoint slide template. For magazine design the ideation process ends when you have the main idea for your layout and illustrations and you already have your main color palette. For graphic and web design there is an additional step—animations. Personally, I believe that this field, especially in web design allows you to be the most creative. Of course, for frequently used components you need to have simple animations that would not trigger the user (in most cases it is enough to do them in CSS). However, if you have some graphics on your website and they are purely for presentational purposes then you can definitely make something interesting using more advanced animation libraries like GreenSock Animation API (GSAP) or tree.js. The main idea you can take from this article is that the closer the field (not necessary design) is to technology and engineering, the more guidelines and rules it must follow.

Fabula Ugnė Kriūnaitė

Gabija Chomskytė

Mitologija yra vienas iš įdomiausių pasaulio istorijos aspektų. Senovės pagonių religijos bei kultūra atgimsta naujam gyvenimui kino, serialų, knygų ar žaidimų forma. „Marvel“ visata skolinasi skandinavų mitologiją, Persis Džeksonas kariauja su graikų Olimpo dievais... Taip po truputį pasineriame į kitų šalių kultūrų subtilybes, pamiršdami, kad čia pat turime nuostabų mitologijos pasaulį. Daugumos mūsų žinios remiasi vaikystėje girdėtomis pasakomis arba pora istorijos pamokų, kurios greičiausiai neįžiebė susidomėjimo. Baltų mitologija, rodos, pati nėra tvirtai apsisprendusi, kuo reiktų tikėti. Jei bibliotekoje rasi tris knygas apie senovės lietuvių religiją ar mitus, tik labai maža dalis informacijos tarp jų sutaps. Skirsis tiek dievų kiekis, tiek vardai, tiek jų rolės. Galbūt todėl, jog daugumą istorijų šių knygų rašytojai interpretavo skirtingai, o galbūt dėl to, jog kiekvienoje baltų gentyje dievus žmonės aiškino savaip. Nepaisant to, kad pati mitologija atrodo šiek tiek miglota, būtent tame ir slypi dalis jos žavesio. Nors mitai ir pasakos keliavo iš kartos į kartą, senovės lietuvių religija, apgaubta paslapties, buvo pradėta išsamiau tyrinėti tik XVIII amžiuje. Čia daug pasižymėjo Teodoras Narbutas.

Fake it till you make it Teodoras Narbutas greičiausiai neturėjo piktų kėslų, kai pradėjo prie egzistuojančios informacijos šen bei ten kišti savo išgalvotus dievus. Jo motyvai buvo gana aiškūs – istorikas norėjo įrodyti, kad lietuvių religija nei kiek nenusileidžia romėnų ar graikų. Tačiau tam pasirinko klaidingą kelią. Štai, pavyzdžiui, meilės ir laisvės deivė Milda – visiškas Teodoro kūrybos vaisius. Jos nepatvirtina jokie mitai ar archeologiniai radiniai. Ir visgi lietuviams tai viena geriausiai žinomų deivių. Dažnas žmogus, pasakodamas apie mitologiją, remiasi Teodoro darbais, vengdamas pasidomėti jų tikrumu – Narbuto vaizduotės darbai įleido šaknis ir neketina trauktis.

Siek tiek painiavos smegeninei Pati baltų mitologija dažniausiai skirstoma į tris sistemas – prūsų, latvių ir lietuvių. Visos tarpusavyje gana panašios, tačiau kartu gerokai skiriasi. Štai, pavyzdžiui, prūsai turėjo trijulę aukščiausiųjų dievų – Perkūną, Patrimpą ir Pikulą, atitinkamai atsakingų už dangų, žemę ir pomirtinį pasaulį. Tiek prūsų, tiek latvių, tiek lietuvių mitologijoje ﬁgūruoja Aukščiausiasis Dievas, taip pat sutinkama daugybė panašių ar net tokių pačių dievų. Vienas įdomiausių skirtumų – latvių mitologijoje slypi daugiau moteriškosios energijos, vadinamųjų „močių“, kurių šio tikėjimo sesėse nesutiksi. Tačiau apie latvių ir prūsų mitologijos subtilybes yra žinoma kur kas mažiau.

Pirmiau atsirado kiausinis!? Baltų visatos kilmės teorija yra vienas keisčiausių dalykų, apie kurį kada nors teko skaityti. Kaip jau būdinga lietuvių mitologijai, yra keliolika, jei ne keliasdešimt jos versijų. Dauguma gana standartinės – Dievo ir Velnio peštynės. Tačiau su pavadinimais panašumas į krikščionybę baigiasi. Vienoje iš sakmių teigiama, jog Velnias atsirado Dievui nusispjovus, kitoje – jog šie buvo broliai. Dažnai nepaisoma jokios logikos – tarkime, Dievas nusiunčia Velnią į marių dugną dumblo, kad po to iš jo sukurtų pasaulį. Arba, Dievui užmigus, Velnias tempia jį skandinti, tačiau vietoj to kažkaip ištempia pasaulį ir Dievui nubudus yra nutrenkiamas pragaran. O štai, kai kuriose sakmėse Velnias išvis neegzistuoja. Pasaulis ir Dievas gimsta iš anties kiaušinio! O iš kur atsirado pats kiaušinis ir kas nustatė, kad jis buvo anties, išsiaiškinti turbūt jau nepavyks. Tad belieka tik džiaugtis šia kiaušiniene. O tęsiant maisto tematiką, kitas patiekalas meniu yra...

Lietuviu dievu ir deiviu misraine! Pradėjus nosį kišti giliau į visų dievybių sąrašus ir aprašymus, pasidaro aišku, kad visiškai niekas neaišku. Kaip galima aprašyti būtybę, jei kiti ją aprašantys šaltiniai iš esmės vienas kitam prieštarauja? Bet šį tą pavyko atkapstyti. Šiam kartui apžvelgsiu keletą dievybių, o lapkričio mėnesį desertui po šios painiavos pasikalbėsime apie laumes, kaukus ir dar saują mitologinių būtybių.

Perkūnas – vienas iš keleto dievybių, apie kurias vidutinis lietuvis kažką žino ar bent jau yra girdėjęs. Dundulis, nors ir neužėmė aukščiausiojo vaidmens, buvo atsakingas už gamtą ir atmosferą, augaliją, vandenį, moralę, gėrį ir dar daugiau.

Praamžius – aukščiausiasis Dievas, ant kurio pečių užkrito pasaulio kūrybos proceso dilema, bent jau remiantis dauguma šaltinių. Daugiau jis nelabai kur kišosi, neskaitant reguliarių pasipešimų su broliu Velniu.

Gabija – istorikai pešasi, nesutardami, ar Gabija buvo ugnies dvasia, ar deivė. Šiaip ar taip, ugnis buvo laikyta šventa, tad ir jos priežiūrai buvo skirtas ypatingas dėmesys. O tu kada paskutinį kartą nuo viryklės nuvalei degėsius? Žemyna – vaisingumo deivė, suteikianti žemei gyvybę. Tai buvo greičiausiai vienintelė moteris, galėjusi suvaldyti Perkūną – daugelis tyrinėtojų ją pripažįsta kaip pastarojo žmoną. Laima – deivės rolė buvo ne tik užtikrinti sėkmingą gimdymą, bet ir nustatyti kūdikio gyvenimo eigą ir sekti, jog ji pildytųsi iki pat tos akimirkos, kai kitapus nusives Giltinė. Beje, jei išliesi gėrimą, gali apsimesti, jog aukoji Laimai, nes „senovės lietuvių papročiai teka tavo venomis“. Velnias – nepaisant prastos reputacijos, Velnias ne tik krėtė išdaigas, bet ir prižiūrėjo žemės turtus, saugojo pomirtinį pasaulį, globojo vargšus. Pradėjus skverbtis krikščionybei, Velnias nuo jauno ponaičio buvo pažemintas pareigose iki kvailo žmogaus ir gyvulio hibrido.

Giltinė – pasakojama, jog ši buvusi nepaprasto grožio dievaitė, klasta septyneriems metams įviliota į karstą. Iš ten išlindo sena, išdžiūvusi, susiraukšlėjusi ir nuodingu liežuviu. Istorijos moralė – niekuo nepasitikėk.

Kelionės Ineta Golovatenkaitė asmeninis archyvas

Kelionės reikalauja daug laiko, planavimo (jei mėgstate maršrutus ir vietas rinktis patys, o ne pasitikėti kelionių agentūroms), net neverta minėti išlaidų. Vis dėlto, kartais jos gali būti ir spontaniškos, pažymėtos tikrai ne pirmu numeriu sąraše šalių, kurias norėtumėte aplankyti. Tad šįkart – apie artimuosius kaimynus.

Pirmasis apsilankymas Vykome dieną prieš ilgąjį Žolinių savaitgalį, iškart po darbų. Pasienyje ilgai laukti nereikėjo – procedūros praėjo ganėtinai sklandžiai, sugaišome apie pusantros valandos. Kitą dieną (per Žolines) socialiniuose tinkluose pamačiau pasipiktinusių keliautojų į Kaliningrado sritį įrašus, nes pasienyje dėl neaiškių priežasčių susidarė didelės eilės ir stovėti reikėjo nuo ryto iki vakaro. Būtent dėl to prieš planuodami bet kokią kelionę šventiniu laikotarpiu, turite apsišarvuoti kantrybe – tikrai nebūsite vieninteliai turistai, norintys pasinaudoti proga ilgesnį laiką pabūti užsienyje. Niekuomet negalėsiu pritarti manantiems, jog į vieną ar kitą šalį neverta vykti, nes „ten nėra ką pamatyti“. Visur galima atrasti kažką įdomaus, juk vietos nepažįstamos ir net jei ne visos jos yra atimančios žadą, vis tiek patenkins smalsumą, kuris ir veda į priekį. Kaliningradas – pilnas kontrastų. Visai šalia vienas kito stovi tiek nauji, modernūs pastatai, tiek pilkos gyvenamosios dėžutės. Tikriausiai vieni iš lankomiausių objektų yra FIFA čempionatui pastatytas stadionas, Pasaulio vandenyno muziejus ir Gintaro muziejus. Tačiau, jei klaustumėte, ar verta ten apsilankyti, tik trūktelėčiau pečiais: nė vienas iš jų neatims daug laiko, todėl galbūt ir verta. Bet tikrai yra vietų, kurios paliks daug ryškesnį įspūdį. Vienas man labiausiai įstrigusių ir dėmesį patraukusių dalykų buvo mieste randamos mini skulptūros. Apie jas „Google“ paieškoje suvedę „ką pamatyti Kaliningrade“ informacijos tikrai nerasite, todėl keliaudami gatvėmis atidžiai dairykitės. O ant tiltelio ar mažame forto langelyje pamatę miniatiūrines skulptūrėles jas patrinkite: sakoma, jog tai atneša laimę.

Gurmanams ir ne tik Keliaudami pro Kybartuose esantį pasienį pakeliui pravažiuosite Čeburekinę. Dabar tai – moderniai atrodantis, iš dalies britišku stiliumi įrengtas stiklinis pastatas, kviečiantis apsilankyti. Kodėl iš dalies? Nes net kabant raudonų Anglijos autobusų paveikslams ir esant tokį stilių atitinkančiam interjerui, vis tiek jaučiasi Rusijos prieskonis. Seniau šioje vietoje stovėjo mažytis kioskelis, kuriame buvo kepami čeburekai, tačiau lankytojų ratui didėjant, verslas išsiplėtė ir užsukę iškart supratome kodėl. Važiuodami atgal apsilankėme antrą kartą: maistas tikrai skanus, galima rinktis čeburekus ne tik su mėsa. Kito populiaraus kavinių ir restoranų patiekalo šaknys ir atsiradimo istorija slypi Arkties Sibire. Tai yra stroganina – plonais griežinėliais supjaustyta šaldyta žuvis, patiekiama su daržovėmis ir keletu padažų. Drįstu teigti, jog žuvis turi speciﬁnį skonį, kuris patiks tikrai ne kiekvienam. Be to, valgant šąla visa burna. Norėtųsi palaukti, kol patiekalas atšils, tačiau sakoma, jog tada jis praranda unikalų skonį ir tampa netinkamas valgymui. Paragauti verta, bet pamėgti šiek tiek sunkiau.

Kita Kuršių nerijos pusė Būti vienoje vietoje visą savaitę pabostų, todėl turint galimybę patarčiau nuvykti prie jūros. Kaliningrado srityje yra Zelenogradskas, kitaip dar žinomas Kranto pavadinimu. Šis miestas patiks katinų mylėtojams, nes jų čia gausu. Murkliai ne tik slampinėja ir karaliauja gatvėse, bet po krūmais turi ir savo indelius ėdalui, kurie nuolatos papildomi. Miesto sienos išmargintos įvairiais katiniškais piešiniais. Tai – savotiška atrakcija. Yra sukurtas žemėlapis, kurį galima atsisiųsti nuskenavus QR kodą, jame išvysite visų piešinių vietoves. Pagrindinis tikslas, dėl kurio siekiau vykti į šią Rusijos dalį, buvo noras pamatyti Lietuvą iš kitos pusės. Atrodo, lyg ir viskas turėtų būti taip pat, bet yra visai kitaip. Pirmiausia – mūsų pusė labiau pritaikyta turizmui, išplėtoti pėsčiųjų bei pažintiniai takai, yra daug kavinių ir lankytinų vietų. Prie pasienio nelabai ką nuveiksite, nebent iš toli stengsitės įžiūrėti mūsų pusėje esančias kopas. Žmonės ten daugiausia važiuoja pamatyti „šokančių medžių“, kurių forma visuomet skiriasi. Manoma, jog jų kamienai iškrypo nuo vėjo. Norėjome patikrinti, ar vanduo kitoje pusėje šiltesnis. Juk sakoma, jog žolė kaimynų kiemo pusėje visuomet žalesnė, o vogčia nuskintas obuolys – skanesnis. Sustojome vienoje iš specialiai įrengtų stovėjimo aikštelių, susirinkome visus daiktus ir pirmyn. Beveik niekada neskaitome, kas parašyta ant stendų ir šis kartas nebuvo išimtis. Patraukėme pušų taku, lipome ir leidomės nelygiu keliu, kol galiausiai supratome, kad verčiau jau būtume atkreipę dėmesį į stendą. Pasirodo, ėjome pažintiniu taku, kuriuo tęsdami kelionę niekaip nebūtume pasiekę Baltijos jūros kranto. Tad grįžome į automobilį ir važiavome iki kitos stovėjimo aikštelės. Šįkart stendų nebuvo, tik tiesiai vedantis takelis, kurio pabaigoje galėjome ties horizontu palydėti saulę. Žmonių vienetai, krantas duobėtas, jūra rami. Tikslas įgyvendintas.

Kasdienybė ir įdomybės Vienas labiausiai mane nustebinusių dalykų, su kuriuo dar nė vienoje šalyje nebuvau susidūrusi – registracija perkant SIM kortelę. Dėl saugumo faktorių visi, norintys įsigyti telefonui kortelę, turi pateikti savo asmens dokumentą, o jos parduodamos tik specialiuose telefonų salonuose, tad įprastame prekybos centre nusipirkti negalėsite. Dar vienas įdomus dalykas: išsirinkę bet kurį planą (visi su neribotu internetu) dalintis internetu negalėsite. Tai leidžiama tik už papildomą mokestį. Visa tai, bent jau man, neįprasta ir negirdėta, nors vietiniams – visiškai normalu ir kasdieniška. Ar dar kas nors iš jūsų pamena autobusuose sėdinčias kontrolieres, kurios pardavinėdavo vienkartinius kelionės bilietus? Net pati apie jas buvau primiršusi – dabar labiau domina mėnesinis bilietas LSP, kelionėms iki universiteto. O Kaliningrade jos vis dar egzistuoja! Tik ten tvarka šiek tiek kitokia: jums nereikia prie jos eiti, ji pati prie jūsų prieis. Nežinau kaip, bet kontrolierė pastebi kiekvieną naują keleivį, net jei autobusas būna perpildytas ir visi stovi susispaudę kaip šprotai indelyje. Jei nenorite keliauti autobusu, žinokite, jog taksi naudotis saugu – tik būkite pasiruošę bendrauti. Iš visų kelionių tik vienas vairuotojas nebuvo nusiteikęs pokalbiams, bet dauguma tikrai nebus linkę tylėti. Kelionė baigėsi, mano žemėlapyje nusitrynė dar viena dalis, kaip ir visuomet palikdama tai, kas svarbiausia – prisiminimus. Bet kad ir kaip įdomu pamatyti, kas vyksta svetur, išbandyti jų tradicinius arba mėgstamus patiekalus ir aplankyti įvairias vietas, visuomet gera grįžti namo. Juolab, kad čia turime tiek daug vietų, kurias vertėtų aplankyti ir kurių iki galo dar nepažinome.

Interviu Kas išauga iš popierinio žiedo? Ugnė Kriūnaitė

Nuo pirmosios rankų darbo gėlės iki savos dekoracijų studijos – tokį kelią jau nuėjo „Dekū“ įkūrėja Eglė Mastauskienė. Pirmieji žingsniai projekto įgyvendinimo link buvo žengti dar varstant universiteto auditorijų duris, o dabar idėjos virto ne tik hobiu, bet ir nuolatiniu darbu. Apie dekorą, svajones, keliones, šiltus prisiminimus ir ateities planus – visa tai susitikome aptarti antrame šio sezono „Njuspeipyje“!

asmeninis archyvas

Ar viskas prasidėjo nuo svajonės, o galbūt visada turėjai aiškų planą, ką nori pasiekti? Viskas prasidėjo nuo vieno netikėto renginio, kai patalpą reikėjo papuošti popierinėmis gėlėmis. Būtent tada kilo didelis susidomėjimas tokio pobūdžio rankdarbiais. Užsakymai plito iš lūpų į lūpas, vėliau teko susikurti Facebook paskyrą. Per trejus metus gamyba labai išaugo, pradėjome kurti ir foto sieneles, žydinčius medžius – atsirado daugiau dekoracijų ir jų pritaikymo galimybių. Šiai dienai, Lietuvoje šios dekoracijos jau yra žinomos, dabar netgi susilaukiame užsakymų iš Vokietijos. Tad aiškaus plano nebuvo ir tikrai nesitikėjau, jog viskas taip išaugs. Gana neseniai duris atvėrė „Dekū“ studija, kaip gimė mintis ją įrengti? Apie dekoracijų studiją svajojau jau kelis metus. Didėjant jų kiekiui, vietos namuose jau nebeužteko. Be popierinių gėlių, mes gaminame medines dekoracijas (žvakides, tortines, indus, baldus ir pan.), taip pat esame sukaupę nemažą žalvarinių sendaikčių kolekciją. Tad reikėjo vietos, kurioje galėtume išdėlioti visą turimą inventorių. Lygiai prieš metus ši svajonė buvo įgyvendinta. Pirmoji idėja buvo įrengti patalpas, kuriose laikysime dekoracijas, tačiau pamačiusi tuščias erdves pagalvojau: „O kodėl negaliu čia daryti savo pačios vestuvių?“. Išbandžiusi studiją pati, duris nusprendžiau atverti ir kitiems žmonėms.

SESĖ SAULĖ

Kokių ateities planų turi šiai studijai? Dabar studijoje vyksta įvairiausios šventės: vestuvės, krikštynos, gimtadieniai, kiti renginiai. Ateityje norėtųsi įgyvendinti dar daugiau – rengti mokymus, paskaitas apie dekoravimą. Norime bendradarbiauti su įvairiais maisto tiekėjais, organizuoti degustacines vakarienes. Labiausiai norėtume būti netradicinė erdvė kūrybiškoms, laisvoms ir šiuolaikiškoms šventėms. Taip pat nuolat iniciuojame ir palaikome įvairius kūrybinius projektus: fotosesijas, ﬁlmavimus ir t.t. Idėją vystyti pradėjai dar būdama antrame kurse. Kaip pavyko suderinti mokslus, darbą ir asmeninį gyvenimą? Tuo laiku visa idėja buvo pradiniame lygyje, tad studijoms ir asmeniniam gyvenimui, darbui tikrai pakakdavo laiko. Kadangi mano veikla daugiau sezoninė – vasaros laikotarpiu, galėdavau ramiai darbuotis atostogų metu. Dabar tai yra mano pagrindinis darbas, kuris atima didžiausią laiko kiekį. Neslėpsiu, kartais dėl darbo nukenčia asmeninis gyvenimas.

Kiek darbo ir laiko susideda į vienos popierinės gėlės gamybą? Didžiojo žiedo gamyba užtunka mažiausiai 5 valandas. Yra daug skirtingų etapų: karpymas, lankstymas, klijavimas. Jei gėlės yra gaminamos nuomai, tuomet jas kartais reikia restauruoti, o ką dar kalbėti apie sandėliavimą. Darbo – labai daug. Be to, gaminame trijų skirtingų dizainų gėles: storo popieriaus (sienų puošybai), bijūnus ir žydinčius medžius. Kiekvienai gėlei taikome skirtingas gamybos technikas, tad trukmė taip pat skiriasi.

SESĖ SAULĖ

Kiekvienais metais tendencijos keičiasi, ar sunku jas pasivyti, o galbūt dekoratoriai patys diktuoja naujausias švenčių dekoro madas? Dažnai su pačiais dekoratoriais juokaujame apie tendencijas. Kas apskritai tos tendencijos ir iš kur jos atsiranda? Bet taip, tam tikras dekoravimo tendencijas galime įžvelgti. Pavyzdžiui, pastaruoju sezonu vyravo boho stilistika, kiek anksčiau buvo renkamasi rustic. Bet tikrai nesivaikome tendencijų ir nuolat skatiname pačius užsakovus rengti šventę, atspindinčią juos individualiai. Siekdami padrąsinti savo užsakovus leidžiame idėjų katalogus, kuriuose pristatome naujas įsigytas arba pagamintas dekoracijas. Jas stengiamės pateikti sukurdami kuo įdomesnius dekoro sprendimus. Tad iš dalies galima sakyti, kad dekoratoriai stengiasi ne diktuoti tendencijas, bet siūlyti naujienas, unikalias idėjas.

Teko pačiai išbandyti „Work & Travel“ programą ir išvykti į Ameriką. Ar buvo verta? Tai buvo viena geriausių patirčių mano gyvenime. Dabar visa tai atsimenu kaip geriausias vasaros stovyklas, kurių metu ne tik sutikau daug puikių ir įkvepiančių žmonių, pasisėmiau patirties, bet ir susikroviau pradinį kapitalą savo verslui. Kokiomis įsimintiniausiomis akimirkomis gali pasidalinti? Visa patirtis buvo beprotiška – gyvenome pas labai ekspresyvų, pastovios nuotaikos stokojantį Piterį, kuris sukūrė daug labai gražių akimirkų. Amerikietis savo name apgyvendino gausybę studentų iš Lietuvos. Visa tai labiau priminė didelę stovyklavietę su daug skirtingų žmonių, atvykusių į Ameriką ne kaip į šalį, bet į vasaros stovyklą. O įsimintiniausi momentai – kelionės. Kol dirbome ir gyvenome Cape Code, aplankėme „Martha Vineyard“ salą, po darbų išnaudojome progą pakeliauti ne tik po pačią Ameriką, bet ir po Meksiką bei Puerto Riką. Nors name gyveno labai daug skirtingų lietuvių, visi (mūsų buvo apie 30 žmonių) tapome viena didele šeima: rengdavome gimtadienius, žaisdavome krepšinį, Joninių proga suorganizavome orientacines žaidynes per visą Dennisport miestelį. Iki šiol palaikome ryšius su savo „amerikietiška šeimyna”. Kokį įspūdį paliko amerikiečių kultūra? Labiausiai patiko tai, jog kad ir kur bebūtum, visur vyrauja pagarba, ko Lietuvoje tikrai labai dažnai pritrūksta. Nustebino, jog mūsų rate amerikiečiai buvo įsisukę į savo gyvenimo ritmą, kuriame mažai kas kito. Pavyzdžiui, jie metai iš metų važiuoja ten pat atostogauti, nėra išvykę iš šalies, net iš valstijos. Bet žmonės visur žmonės. Nebus taip, kad nuvyksite į Ameriką ir visi atrodys drastiškai kitokie. Ar rekomenduotum studentams šią patirtį? Kokias patarimais gali pasidalinti? Jei tik yra galimybė – šimtu procentų. Tai labai puiki proga praplėsti savo akiratį, pasisemti patirties. Ką galėčiau patarti: visų pirma atsakingai pasirinkti asmeninis archyvas darbo vietą (esu girdėjusi istorijų, kuomet programos dalyviai būna apgauti, jiems nesumokama, suteikia baisias gyvenimo sąlygas). Taip pat būtinai pakeliaukite pasitaikius progai – tikrai yra ką pamatyti. Labai svarbu, jog visos vasaros nepaverstumėte pilka rutina: nebūtina dirbti po 12 valandų, pasilikite laisvo laiko paturistauti po vietines apylinkes, atsipalaiduoti ar papramogauti. Ir pabaigai, 3 dalykai kuriuos pasiimtum į Marsą! Vyrą (jei galima), o jei ne, tai metalinę dėžę (į ją sukraučiau padarytas nuotraukas ir prirašytą dienoraštį), juostinį fotoaparatą, užrašų knygutę. SESĖ SAULĖ

Prie kavos

Ar verta stengtis? (priimant sudėtingus sprendimus)

Sveiki visi, kurie turi šiokią tokią priklausomybę kavai ir tie, kurie mano, kad jos neturi. Ar jums kada nors teko atsidurti situacijoje, kai reikėjo priimti sudėtingą sprendimą? Ar tai privertė sukti galvą, įvertinti visus kriterijus, sudaryti privalumų ir trūkumų sąrašą? Ar visi šie veiksmai jums padėjo? Ar priimti sprendimą buvo lengviau? Ar vėliau nesigailėjote? Ar daug energijos tai atėmė? Pasirodo, vietoje viso to galvojimo ir jaudinimosi, optimalesnė strategija priimant sudėtingus sprendimus yra apie juos nesvarstyti ir negalvoti. Geriau išgerti kavos, pasivaikščioti, spręsti mįsles arba kitaip sutelkti savo dėmesį kažkur kitur. Iš esmės tai kaip ir win-win, nes ne tik išeikvosime mažiau energijos, priimsime optimalesnį sprendimą, bet tuo pačiu dar ir būsime labiau užtikrinti, kad pasirinkome gerai!

Sprendimo įvertinimas (On the beneﬁts of thinking unconsciously: Unconscious thought can increase post-choice satisfaction)

Elgsenos mokslo instituto profesorius, kurio vardo garsiai neištarčiau (net ir pasitelkęs savo pasąmonę) – Ap Dijksterhuis, kartu su psichologu Zeger Van Olden atliko eksperimentą, kuris siekė ištirti, kaip pasąmonės dalyvavimas priimant sprendimą įtakoja tai, kaip patenkinti būsime savo sprendimu po ilgesnio laiko tarpo. Paprasčiau – ar labiau gailėsimės sprendimu, kurį priėmėme kruopščiai apsvarstę, ar po to sprendimo, kurį priėmėme vietoje svarstymo pasnaudę, pasidarę kavos, paskaitę žurnalą, pameditavę ar padarę kokią kitą pertrauką, kuri nukreiptų mūsų dėmesį nuo pačio sprendimo. Šio bandymo eigoje žmonės buvo suskirstyti į tris grupes: Sprendimas priimamas nedelsiant – grupės dalyviai pamatę visus paveikslus turėjo priimti sprendimą „iš pirmo žvilgsnio“. T.y. nesuteikiant laiko nei sąmoningam, nei pasąmoningam situacijos įvertinimui. Sprendimas sąmoningai ir kruopščiai apgalvotas – prieš priimant savo sprendimą turėjo įvertinti kiekvieną paveikslą, jo privalumus ir trūkumus, priimti sąmoningai ir kruopščiai apgalvotą sprendimą, kuris jiems atrodė racionaliausias. Sprendimas priimamas po to, kai leidžiame mūsų pasąmonei sureaguoti į situaciją – dalyviams parodžius paveikslus buvo pateiktos anagramos. Anagramų tikslas – nukreipti sąmonės dėmesį į pastangų reikalaujančią užduotį ir perleisti informaciją apie situaciją žmonių pasąmonei. Priėmus sprendimus dalyviams buvo padovanoti paveikslai, kuriuos jie įvardijo geriausiais. Praėjus vienam mėnesiui, tyrimo organizatoriai paskambino kiekvienam dalyviui, klausdami šių ar jie patenkinti savo pasirinkimu ir už kiek parduotų turimą paveikslą. Įvertinus atsakymus, buvo ganėtinai akivaizdu, jog labiausiai užtikrinti savo pasirinkimu buvo žmonės, kurie kruopščiai apgalvojo savo sprendimą, atrodo gana logiška, BET. Atlikus panašią apklausą po dar ilgesnio laiko tarpo, labiausiai užtikrinta ir žymiai brangiau savo paveikslus įvertino trečioji grupė – žmonės, kurie prieš priimant sprendimą sprendė anagramas.

Tomas Liutvinas Brian Suman

Informacijos kiekio įtaka sprendimo vertinimui (On Making the Right Choice: The Deliberation-Without-Attention Eﬀect) Dalyviams buvo pristatytos dvejos išgalvotų automobilių grupės. Vienoje grupėje automobiliai buvo apibūdinti keturiais kriterijais (mažai informacijos), kitoje grupėje automobiliai buvo apibūdinti dvylika kriterijų (daug informacijos). Tarp pasirinkimų vienas automobilis turėjo ženkliai daugiau teigiamų charakteristikų už visus kitus tam, kad būtų galima teisingai įvertinti optimaliausią atsakymą (atitinkamai buvo pateiktas vienas automobilis su daug neigiamų charakteristikų). Pateikus informaciją buvo pranešta, jog netrukus reikės išrinkti geriausią automobilį, tuomet buvo paskirstytos grupės: Sąmoningai apsvarstytas sprendimas – prieš priimant sprendimą dalyviai turėjo laiko apsvarstyti automobilių kriterijus. Pasąmoningai apsvarstytas sprendimas – prieš priimant sprendimą dalyviai tokį patį laiko tarpą sprendė anagramas.

Rezultatai parodė jog dalyviai, kurie turėjo įvertinti automobilius sąmoningai, esant mažam informacijos kiekiui, priėmė optimalius sprendimus, tačiau įvertinimai, kuriuos reikėjo priimti atsižvelgiant į daugiau kriterijų, buvo labai prasti. Tuo tarpu žmonės, kurie įdarbino savo pasąmonę, taip pat priėmė ganėtinai optimalius sprendimus, kai vertinimo kriterijų buvo mažai. Pagrindinis skirtumas buvo, kad sprendimą priimant pasąmoningai tikslumas nebuvo paveiktas kriterijų kiekiu, todėl jų vertinimo tikslumas abejais atvejais buvo be drastiškų skirtumų. Taip pat buvo atliktas identiškas eksperimentas, kurio metu vietoje to, kad įvardintų geriausią automobilį, buvo klausiama dalyvių požiūrio į kiekvieną automobilį. Po eksperimento buvo lyginamas požiūris tarp geriausio ir blogiausių automobilių.

Pasirinkimo teisingumas

Prašoma išrinkti geriausią

4 kriterijai

12 kriterijų Sąmoningas sprendimas

Klausiama nuomonės

4 kriterijai

12 kriterijų

Pasąmoningas sprendimas

Šių ir kitų panašių tyrimų rezultatai rodo jog mūsų sąmoninga ir darbinė atmintis yra labai ribota. Tuo įsitikinti galite užsukant į humanbenchmark.com ir įvertinti, kiek pastangų reikia testo metu norint įsiminti daugiau nei septynis skaitmenis. Jei mums sunku atkartoti kelis skaitmenis, nenuostabu, jog priimant sudėtingą sprendimą, kuris potencialiai turi daugybę kriterijų, sąmoningai ir optimaliai visko įvertinti negalime. Tuo tarpu mūsų pasąmonė geba apdoroti daug daugiau informacijos ir visą tai atlikti daug efektyviau. Ji, kaip mūsų asmeninis superkompiuteris, prie kurio prijungtas tik oﬁso printeris. Neprijungta nei pelė, nei klaviatūra, nei monitorius. Tai reiškia negalime matyti kas ten vyksta, o vienintelis būdas ją tobulinti ir programuoti yra mūsų kasdienė elgsena. Norint priimti sprendimus viskas ką galime daryti tai skenuoti dokumentus ir tikėtis, kad po valandos arba sekantį rytą bus atspausdintas optimalus sprendimas. Gera žinia yra tai, kad iki šiol atlikti eksperimentai linkę sutikti su tuo, jog esant dideliam vertinimo kriterijų kiekiui, atsakymai gauti iš mūsų superkompiuterio yra optimalesni už tuos, kuriuos mes bandome išmąstyti patys. Tad galima teigti, jog moksliškai įrodyta, kad prieš perkant automobilį, renkantis karjeros kelią, kokiame mieste gyventi, su kokiu žmogumi praleisti visą savo likusį gyvenimą, kurį sekantį anime žiūrėti arba prieš bet kokį kitą svarbų gyvenimo sprendimą, daug naudingiau yra bandyti išspręsti Njuspeipio nanogramą 23 puslapyje, negu bandyti įvertinti įvairių pasirinkimų pliusus ir minusus sąmoningai pačiam.

Futurizmas Nojus Dimša

H i p e r r e a ly b ė . Antra dalis kasdienybė

Praeitame straipsnyje susipažinote su hiperrealybe. Šis straipsnis yra skirtas plačiau panagrinėti jos apraiškas visuomenėje. Tam geriausiai tiks 1988 metų Holivudo filmas „Jie gyvi“. Jeigu reikėtų glaustai aprašyti, apie ką yra šis filmas, tai būtų apie žmones, kurie sužino, kad pasaulį valdo ateiviai ir apie kovą su jais Pagrindinis filmo veikėjas yra bedarbis darbininkas Džonis Nada, kuris atvyksta į Los Andželą ieškoti darbo. Džonis jo negauna iš institucijų ir yra priverstas prisijungti prie bažnytinės bendruomenės, kuri yra išvaikoma valdžios. Taip mes prieiname prie svarbiausio filmo momento – išsiaiškinimo, kad pasaulį valdo ateiviai. Tai įvyksta užsidėjus specialius akinius nuo saulės (tai simbolizuoja gilesnį žiūrėjimą) ir apsižvalgius. Pasaulis praranda spalvas, visos akį traukiančios reklamos tampa pora juodų žodžių baltame fone, pinigai –popieriuku su užrašu „čia tavo Dievas“, o dalis viduriniosios ir aukštesniosios klasės žmonių – ateiviais. Tai yra puikių puikiausias hiperrealybės pavyzdys visuomenėje, kaip į mūsų gyvenimus infiltravosi hiperrealybė reklamų ir naujienų forma. Ar kada pagalvojote, kiek ilgiausiai išbuvote nematę reklamos? Ar kada paskutinį kartą žiūrėjote žinias, kurias sudarė bent 70% gerų naujienų? Taigi, filme žurnalų straipsniai, iliustracijos tampa tiesiog žodžiais: „paklusk“, „jokių originalių minčių“, „naudok“, „prisitaikyk“, „pasiduok“, „nesigilink“, „pirk“, „žiūrėk TV“, „jokios vaizduotės“, „neklausinėk valdžios“. Jeigu dabar imsite kokį žurnalą ar skaitysite straipsnį, jį perskaitę pažiūrėkite, ar jo apibendrinimui gali būti panaudotas vienas iš tų žodžių. Turėtumėte pamatyti, kad dažnu atveju tai tinka. Tada turime dvi reklamas ant stendų : „ištekėk ir dauginkis“ ir „dirbk 8 valandas, žaisk 8 valandas, miegok 8 valandas“. Šiomis dviem reklamomis hiperrealybė bando save legitimuoti, pasakydama du visiškai aiškius dalykus: turi pratęsti savo giminės liniją ir turi nekelti bėdų. Pasiimdama pas save dalį tiesios, ji apsisaugo nuo pasakymo, kad „hiperrealybėjė vien melas“, ir pateikia melus kaip tiesą. Ateiviai šitame kontekste vaizduoja žmones, kurie yra ideologiškai apsėsti arba visą jų asmenybę apibūdina tiesiog jų darbas. Iš dalies jie yra vaikštančios reklamos, nes žmonės juos paverčia savo idealais vien todėl, kad mato jų patrauklią pusę, pavyzdžiui: žinomumą, didelę algą ir t.t.. Tada žmonės nesiima veiklų, kurios juos domina, o bando pasiekti tų pačių aukštumų, kaip ateiviai. Neturėdami tam reikiamų gabumų, jie įstringa rutinoje, aprašytoje praeitame straipsnyje. Ideologiškai apsėstas žmogus gyvena hiperrealybėjė, jo pasaulis yra iškreiptas ir jis negeba suprasti tiesos ir primeta savo netikrą realybę ant kitų žmonių. Ir jeigu atsiranda pakankamai daug žmonių, gimsta tokie dalykai kaip Trečiasis Reichas ar Sovietų Sąjunga. Jeigu galvojate, kad ideologinis apsėdimas yra tik praeitis, klystate, nes ir dabar jis yra labai aktyvus. Tai galite matyti vos ne kiekvieną dieną žiniose – draudimų, politinės korekcijos, visuomenės kiršinimų formose. Filmo pabaigoje visi pagrindiniai veikėjai miršta, bet pasauliui parodo, kad žemė yra infiltruota ateivių, ir palieka žiūrovo vaizduotei nuspręsti, ar žmonija laimėjo, ar buvo pavergta. Taigi, tik nuo mūsų priklauso, kokią ateitį turėsime: ar pasiduosime hiperrealybei ir įsivelsime į dirbtinai sukeltas problemas bei besaikį vartojimą, ar susivienysime ir pradėsime spręsti, kaip išsaugoti mūsų planetą ir civilizaciją.

Prizmė Jokūbas Vingilys

PERSPĖJIMAS: šis straipsnis gali sukelti galvos skausmą, ﬂashback‘us į Tikimybių paskaitą bei egzistencinę krizę. Skaitykite atsakingai.

Nuobodi ir sausa informacija, kuri pristato temą ir yra privaloma kiekviename Prizmių straipsnyje Matematika yra mokslas apie erdvių ir struktūrų modelių tyrimus. Matematikoje pasitelkiant logiką aksiomomis apibrėžtais metodais analizuojami ryšiai tarp struktūrų. Ši mokslo šaka dažnai naudojama kituose moksluose: fizikoje, informatikoje, chemijoje, ekonomikoje ir t.t. Ar pastebėjote? Ši pastraipa nieko aiškaus nepasakė apie matematiką, kurią įsivaizduojate kaip skaičius ir formules, nors techniškai tai tiesa. Taigi, matematika yra abstraktus mąstymas apie objektyvius dalykus? Kuo skiriasi Niutonas nuo Morzės? Noriu atkreipti dėmesį į esminį skirtumą tarp sąvokų „išrasti“ ir „atrasti“. Mes sakome, jog Izaokas Niutonas atrado gravitacijos dėsnį, nes jis suvokė egzistuojantį gamtos fenomeną ir jį pritaikė mokslinėms teorijoms vystyti. Samuelis Morzė išrado telegrafą, nes toks įrenginys anksčiau neegzistavo. Taigi yra aiškus skirtumas tarp egzistuojančių reiškinių suvokimo ir visiškai naujų dalykų sugalvojimo. Kyla natūralus klausimas: kuriai kategorijai priskirti matematiką? Matematinis realizmas Matematinis realizmas yra filosofinė prielaida, jog matematinės sąvokos egzistuoja nepriklausomai nuo protingos gyvybės, kuri galėtų jas pastebėti. Viskas, nuo trikampių iki kosinusų, nuo sudėties iki matricų, yra paslėpta Visatoje. Mes tik atrandame loginius ryšius tarp šių dalykų bei užrašome mums suprantamu būdu. Arabiški skaičiai ir lotyniškos raidės, operatorių simboliai — visa tai tėra žmonių sugalvotas ir plačiausiai paplitęs būdas užrašyti šioms sąvokoms. Žinote, kas dar naudoja žmonių sugalvotą kalbą ir simbolius perteikti abstrakčioms sąvokoms? Poezija. Fikcionalizmas Kokia alternatyva? Fikcionalizmas teigia, kad matematika yra žmonių išradimas kaip telegrafas ar šaldytuvo magnetukai. Galbūt jums atrodo, kad tai mažai ką keičia, Jonukas vis dar perka 10+6 obuolių, dvyliktokai vis dar nesupranta išvestinių, o π vis dar turi begalybę skaičių po kablelio. Taip, tačiau, jei mes pripažįstame, jog galime išrasti aksiomas ir jomis grįsti realybę, tai turi rimtų pasekmių tiesos ir Visatos suvokimui (žr. perspėjimą).

Kino gurmanams

Istorinis spalis

Emilija Mikučionytė

Kadangi jaučiu nepaprastą istorinį vibe'ą, manau, pats metas pasižiūrėti keletą istorinių ﬁlmų. O kas sakė, kad jie būna sausi ar britiškai melodramatiški. Nebūtinai! Žinoma, dramos šiame žanre retai trūksta, tačiau net istorijos apie tai, kas įvyko ar galėjo įvykti prieš šimtus metų, gali praskaidrinti permainingus spalio vakarus.

variety

ﬁlmlinc

1. Epopėja apie sėkmingą vyruką Barry Lyndon (1975, Nuotykių, drama, istorinis, IMDb – 8,1) Stanley Kubrick puikiai tinka pasirinkti, kai norisi kažko VISAM vakarui. Kai norisi pasinerti į istoriją kino ekrane nuo A iki Ž ir būti garantuotam, kad tiek puiki vaidyba, tiek įdomus scenarijus, tiek kokybiška kinematograﬁja į kainą įskaičiuota. Istorija pasakoja apie prasčioką vaikinuką, susigadinusį gyvenimą dėl kilmingos panelės širdies. Jam telieka sprukti, užsimaskuoti stojant į kariuomenę, tuomet pastebėti, kad kariuomenėje – ne pyragai, vadinasi, netrukus dezertyruoti, būti sučiuptam

???

AR ŽINOJOTE, KAD: Prasideda jau 3-ias rubrikos „Kino gurmanams“ sezonas „Njuspeipyje“!!! Tai – istorinė akimirka. Vien kiek darbo buvo sugalvoti pavadinimą rubrikai. Siūlau internete ar stalčiuose susirasti senus „Njuspeipius“ ir prisiminti mūsų akimirkas kartu.

prūsų armijos, tuomet iš jos prasimušti į policijos šnipus, o iš šnipų perbėgti į sukčius lošėjus. Tai istorija apie netikėlį, tinginį, veltėdį, kuriam gyvenimas žarstė saldainius, kol galų gale atėmė viską. Nors atrodo, ﬁlmas niekuo neypatingas (kas galioja nemažai daliai šio režisieriaus kūrybos), o vis dėlto jis stovi kur kas aukščiau už didumą gausaus judančių paveikslėlių fondo.

takeonecinema

2. Aklos vestuvės akloje visuomenėje A Royal Affair (2012, Biografinė drama, istorinis, IMDb – 7,5) Tai – tikrais faktais paremtas filmas apie aristokratę Karoliną, aklai (pagal senuosius papročius) sutuoktą su danų princu Kristianu VII. Su kukliu entuziazmu vykusi susipažinti su savo vyru, Karolina lieka ištikta stabo, išvydusi, kad jos vyras psichiškai nestabilus, o visa valdžia jam priklauso tik teoriškai. Kad ir kaip bebūtų, moteris imasi kovos su vėjo malūnais, siekdama

palaužti konservatyvią valdininkų tarybą bei su vyro daktaru trokšdama įpūsti Apšvietos į Daniją. Deja, pasaulis nusistatęs priešiškai, ir šiai istorijai lemta baigtis tragiškai. Itin įtraukianti istorija, manau, ypač patiksianti moteriškajai giminei. Ne dėl to, kad tai – kažkas šleikščiai romantiško. Tačiau tai gana intelektualus ir maloniai melancholiškai nuteikiantis filmas. 3. Death is not an evil, because it frees us from all evils Leopardi (2014, Biografinė drama, istorinis, IMDb – 6,8) Išsiduosiu: mano favoritas šiame sąraše. Ir šis filmas to vertas. Tai trumpa italų poeto-filosofo Giacomo Leopardi biografija. Šis poetas visą gyvenimą sunkiai sirgo, kentė baisius skausmus, negana to, ir visuomenės panieką, patyčias, nepripažinimą, mat jo požiūris į gyvenimą buvo atkakliai melancholiškas, užstrigęs romantizmo epochoje, nors tuo metu visa visuomenė madingai žengė koja kojon su Apšvieta. Nuostabi kinematografija ir Oskaro vertas muzikinis takelis, skambantis ausyse kiekvieną lėtesnę gyvenimo akimirką. Lėtas, tačiau liūdnas filmas, savyje slepiantis geliantį branduolį – tarsi spalio lietus.

Tarp eilučių Žaneta Sederavičiūtė Susan Yin

Neapčiuopiama baimė Ar žinai, ko aš dabar bijau labiausiai? Neapčiuopiamos baimės. To negali išvengti ar kažkaip nugalėti, nes ji persekioja kiekviename žingsnyje. Ir žinai, kokia tai baimė? Kad visiškai netikėtai ir nelauktai gali ateiti ta diena, kai tiesiog būsime ir tylėsime. O ta tyla nebebus tokia rami ir jauki, kaip anksčiau. Ta tyla lėtai skirs mus ir bus sklidina įtampos, nepasitikėjimo ir gal net pykčio. Deja, nė vienas nežinos, kaip šią ausyse spengiančią tylą sutrikdyti ir pasaulis taps nebylus, lyg lūpos būtų surakintos, o žodžiai stipriai surišti mūsų pačių minčių raizginiuose. Galbūt tiesiog tylėsime, kadangi nebenorėsime, o gal net ir nebeturėsime ką pasakyti vienas kitam. Žodžiai, kuriuos galėtume išgirsti ir suprasti, ištirps burnoje dar net neištarti ir nepaleisti į laisvę. O juk atrodo, kad visada turiu ką pasakyti, bet labiausiai bijau, kad tai dienai atėjus tyla mane išgąsdins. Neliks jėgų ir tai lėtai nugalės mane, o kartu pasiglemš ir tave... Ir mes toliau tolsime, atšalę ir paskendę gilioje bei tamsioje begarsėje erdvėje. Pasimetę, o gal net pasiklydę savo mintyse. Galbūt norėsime kuo greičiau pabėgti nuo visko, net ir vienas nuo kito, kad tik ši tyla savo nepatogumu mūsų nebekankintų, nes ji tokia stipri, kad net stipriausių pagalbos šauksmų nebesigirdi... Tai mano didžiausia baimė: kai lūpos nejudės ir net meiliai šnabždančio balso nesigirdės, o klaidžiojantys žvilgsniai niekada nesusitiks. Atrodys, kad neliko žodžių, kuriais galėtume prabilti vienas kitam. Sakinių, kuriais galėtume susikalbėti. Ir minčių, kad viskas bus gerai. Gal dėl to, kad jau viskas pasakyta ar padaryta, o kelio atgal nebebus, nes jis išnyks kartu su paskutiniais ištartais žodžiais. Bijau, kad tiesiog tylėsime, nors skrajojančių minčių milijonai, tik jos niekada nebebus išsakytos, išgirstos ar suprastos. Bijau, kad mus sups spengianti tyla ir nė vienas iš mūsų nebandysime jos užgožti, kol galiausiai lėtai ir nebyliai nugrimsime gilyn. Ir ta baimė niekur nedings, ji visada bus šalia, gyvuos kartu su manimi ir tavimi. Tai mane labiausiai gąsdina, nes tyla yra neapčiuopiama.

Bardoskopai Jokūbas Vingilys

Vieną gūdžią naktį mane aplankė vizijos. Keisti sapnai apie praeitį, kurios negyvenau. Apsilankiau pas vietinį pranašą Nostra-Praną, jis man padėjo išaiškinti šiuos keistus fenomenus. Pasirodo, su manimi bando susisiekti žymus anglų bardas, patsai Vilis Š. Pjesių rašytojas man išdavė paslaptį — jo kūriniuose yra paslėpta šio mėnesio horoskopų rubrika. Todėl be galo didžiuojuosi jums galėdamas perduoti bardoskopus.

Avinas

Neskolink ir neimk skolon, Nes gali kartu netekt Ir parkerio, ir draugo

Jautis

Nuvargęs aš į patalą skubu Ir noriu užsimiršt bent valandėlei. Bet veltui. Po sunkių dienos darbų Aš tyliai at'darau laptopą vėlei

Dvyniai

Ar tu mane palaidosi, ar aš Tave duobėn be laiko palydėsiu, — Šlovė tavoji žemėj nesutreš, Kada grabe miegosiu su diplomu

Svarstykles

Ką reiškia vardas? Jei pavadinsim teigiamą kitu vardu, ar jis vertės mažiau? Gali penketą vadint kaip nori, — Jo žavesys bus visuomet tas pats

Vandenis

Vienatvėj kęsti - pražūtis baisi, Kada aplinkui linksminas visi. Bet daug lengviau pakeliami vargai, Jei su tavim kursiokai ir draugai.

Skorpionas

Ir AISE, Horacijau, ir MOODLE, Daugiau dalykų paslėpta yra, Negu sapnuoja jūsų išmintis

Vežys

Šaulys

Liutas

Ožiaragis

Užgesk, užgesk, ugnele trumpaamže! Gyvenimas — tai bėganti teorija, Tai dėstytojas, kurs jam skirtą laiką Papostringauja scenoj, pasimaivo, Nueina ir nutyla amžinai

Ir jei tave paklausiu: — Kaip manai, Kur tavo žavesio likučiai šiandie? —Laborų ataskaitų gelmėj paskendę. – Su kartėliu man tarsi tu liūdnai

Mergele

Antai, pažvelki: rytuose aušra Liepsnotą galvą iškilmingai kelia Ir tu į ją žiūri akim merkta, Ir toliau žiūri serialą

Draugus rink atsargiai ir, juos išbandęs, Grandinėm prirakinki prie širdies, O su visais tik vakar išperėtais Apsiplunksnuot nespėjusiais bičiuliais Neduok konspekto.

Kaip scenoje artistas nerangus, Kuris užmiršta rolę išmėgintą, Ar kaip koksai pablūdėlis klaikus, Tavo draugas laborą gina

Žuvys

Būti ar nebūti — štai kur klausimas, Ir kas yra kilniau: ar nusilenkti dvasioje, Laborams ir koliams atšiauraus likimo, Ar su ginklu prieš negandų marias Į kovą stot ir jų nusikratyt?

ŽIOVULIO ŽUDIX Puzzle 1 (Very hard, difficulty rating 0.84)

Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.50)

5ud0ku

4 2

5eppuku

5 6

3 4 1

6 7

8 9

8 7

1 5

5 1

e much solv

t it i dont ge čia jeigu ką Harambe

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Feb 4 19:25:42 2019 GMT. Enjoy!

NANOGRAMA

9 9

RUGSĖJIS

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Feb 4 19:28:27 2019 GMT. Enjoy!

the spirit of Harambe

DĖSTYTOJAI: PRADEDAM RUDENS ATSISKAITYMUS AŠ:

Taboo, analysis!

BEP

-15%

Puslapio Tema Njuspeipis

03:20

Active now

Labas! Ar vis dar žiūri serialus vakarais? Laba! Šįkart filmą įsijungsiu. O tu ką? O mes rašysim, maketuosim, fotografuosim, meme’insim, organizuosim, viską planuosim! Prisijungsi? TAPK „NJUSPEIPIO“ KOMANDOS DALIMI! Siųsk laišką adresu njuspeipis@gmail.com arba parašyk mums į facebook, papasakok apie save, pridėk darbų pavyzdžių ir prisijunk prie mūsų komandos!