Njuspeipis #144, lapkritis by Njuspeipis

TIRAŽAS: 800 VNT. ISSN 2029-1914 2019 CACTUS EDITION

Njuspeipis #144 LAPKRITIS SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

NT FOR ING CONTTUED ENTS! INTRODUC S L A N INTERNATIO

NET IR KAKTUSAMS KARTAIS SUNKU!

PRISIJUNK PRIE MŪSŲ IR GAUDYK GERIAUSIUS PASIŪLYMUS LSP.LT BILIETAI.LSP.LT FB.COM/LSP.NUOLAIDOS

SPECIALIAI TAU SUDERINTOS NUOLAIDOS:

STUDENTAMS 15% PIGESNI BILIETAI DIENA IR VIDUDIENIS NARYSTĖMS. NEPAMIRŠK GALIOJANČIO LSP!

MOKĖK TIK 1 KARTĄ IR NERIBOTU ŠVIESOLAIDINIU 100 MB/S SPARTOS INTERNETU NAUDOKIS VISĄ 9 MĖN. SUTARTIES LAIKOTARPĮ. VIENKARTINĖ ĮMOKA – 50 € (9 MĖN. X 5,55 €). PASIŪLYMAS GALIOJA PLANĄ UŽSISAKIUS WWW.LSP.LT SVETAINĖJE

SPARTUS ŠVIESOLAIDINIS INTERNETAS, ITIN ŽEMA KAINA IR GALIMYBĖ RINKTIS INDIVIDUALŲ PASIŪLYMĄ. STUDENTAMS NUO 4,99 €/MĖN. PASIŪLYMAS GALIOJA PLANĄ UŽSISAKIUS WWW.LSP.LT SVETAINĖJE.

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS 07

LZO

////////////////

„Dizaino Dienos 2019“

Sveiki!

NJ English

Planuoklis

Co-operative card games

Tobula planavimosi sistema – ar ji egzistuoja?

Prieš pora dienų, išėjusi į lauką, sušalau rankas. Pagalvojau, kad visai reikėtų pirštinių... ir tada supratau, kad Helouvinas jau pasibaigė, rudeninių paltų sezonu pasidžiaugti liko vos mėnesis, o kavinėse jau sklinda klasikinės chai latte kvapas. Nepadėjo ir tai, kad telefone rodė, jog tą dieną tikėtina rudeninė šlapdriba. Žinote tuos epizodus Narute, kurie yra tik tam, kad užpildytų tuščią pagrindinio pasakojimo vietą? Būtent tai ir yra lapkritis – vienas didelis Naruto ﬁller‘is. Kalėdinės dekoracijos ir dovanos, kurias matai kiekviename prekybos centre nuo pat lapkričio pradžios, sužadina tą jaudulį laukiant Kalėdų, o išėjus į šaltą ir lietingą lapkričio orą vėl dingsta. Lyg miraže. Akimirkai pasijauti, kad pagaliau turėsi, dėl ko džiaugtis ir ką švęsti ir BAM! Še tau sušalusios rankos ir peršlapę batai. O gal lapkritis skirtas pasidžiaugti mažais dalykai? Dideliu karšto šokolado puodeliu, namų šiluma, midterm‘ų pabaiga (kas objektyviai žiūrint yra pats didžiausias pliusas). Tai gal ir ne taip blogai tie ﬁller‘iai!

10 12

Fabula

Baltų mitologija: laumės, kaukai ir kiti neaiškūs padarai

Istorijos trupiniai

Tarrare – alkaniausias pasaulyje žmogus

Fotoreportažas

Prie kavos

Kodel linksmiau laukti Kaledu, negu jas švesti?

Who Dat?

Tarp eilučių

Kino gurmanams

Soﬁja Kymantaitė-Čiurlionienė – ne tik Čiurlionio žmona Sudužusių drugelių alėja

Siaubas obuais stiliumi

Alterskopai

Alternatyvios realybės horoskopai

Nesušalkite!

„Njuspeipio“ redakcija

Kontaktai

Žiovulio Žudix

*slaps the outdated meme format* this bad boy can ﬁt in so many magazine issues

Šį leidinį ﬁnansuoja

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas Žurnalistai, tekstų ir turinio autoriai Emilija Mikučionytė fb.com/Njuspeipis

Redaktorė

Rūta Buckiūnaitė njuspeipis@gmail.com

Vyr. redaktorės pavaduotoja Saulė Gabija Kliukaitė saule.kliukaite@gmail.com

Redaktorės pavaduotoja Ugnė Kriūnaitė

Maketuotojai

Aleksandra Nekrasova Goda Plytaitytė Tomas Liutvinas Rūta Buckiūnaitė Aušrinė Bieliajevaitė Miglė Zenkevičiūtė Saulė Kliukaitė Sanjeev Suresh Živilė Pacevičiūtė Jūratė Balevičiūtė

Viršelio nuotrauka

Žaneta Sederavičiūtė Karlailas

Radvilė Jočytė Dovilė Jankevičiūtė Andrius Šliumba Ineta Golovatenkaitė Tomas Liutvinas Žaneta Sederavičiūtė Goda Plytaitytė Jokūbas Vingilys Ieva Kerševičiūtė Ugnė Kriūnaitė Viktorija Lygnugarytė Saulė Kliukaitė Gabija Chomskytė Nojus Dimša Silvija Saulė Aleknaitė

Draugai

Fotografai

Radvilė Jočytė Dominykas Stasiulaitis Žaneta Sederavičiūtė Ineta Golovatenkaitė Karolina Mičelytė

Rask „Njuspeipį“:

KTU, VDU, LSMU, KK, MRU, VU KnF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolpingo kolegijoje, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „2½ obuolio“, „Supremo“, „Mio“, „Caﬀeine Roasters“, „Stop & Go“, „Duo“, „Caif Cafe“

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

KTU naujienos

DIZAINO DIENOS jau čia pat!

Jis čia! Tas siauras šešėlis naktimis lenkiasi ir laukia. Tu gali sustoti ant jo ir tikėtis kažko, kas niekada neateis. Arba pereiti juo lyg tiltu, vedančiu kažkur toliau. Nebijok perlipti jo, ateik 11/29, parodyk savo idėjas susirinkusiems žiūrovams ir komisijai, pristatydamas savo kolekciją. Konkurso organizatoriai, KTU Studentų atstovybė InDi, kaip ir kasmet lauks, kol tu, dizaineri, normų ir rėmų nevaržomas, nustebinsi originaliu požiūriu ir kūryba. Nestovėk tyliai tamsoje. Prisijunk!

Daugiau – Facebook renginyje „Dizaino Dienos 2019“

MALONIAI KVIEČIAME JUS PRISIJUNGTI PRIE MENŲ KAMBARIO IR IŠLAISVINTI SAVO FANTAZIJĄ!

Menų kambarys yra kūrybinė erdvė, skirta visiems KTU studentams, kurioje piešiame, tapome, lipdome ir kuriame įdomius dalykus. Užsiėmimai pritaikyti visiems, tad, net jei ir nesi laikęs teptuko ar pieštuko rankose, esi laukiamas svečiuose. Kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį 18 val. vyksta įvairūs kūrybiniai užsiėmimai. Juose mes išbandome įvairias kūrybines priemones ir technikas. Daugiau informacijos rasite mūsų Facebook puslapyje – Menų Kambarys. Taip pat Menų kambaryje nuolat vyksta grupinė dailės terapija. Jei susidomėjote, rašykite: dailes.terapija@ktu.lt

LZO

Erasmus+ praktika:

sukurk savo ateitį! „Daugeliu atveju turint idėją ir norint ją įgyvendinti nereikia daugybės metų, brangių mašinų ar investicijų“, teigia Justė Motuzaitė, Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) Pramoninio dizaino inžinerijos studijų programos studentė. Erasmus+ programoje dalyvauju ne pirmą kartą. Išvykusi pusmečiui studijuoti į Tventės universitetą Olandijoje supratau, kaip stipriai gali pasikeisti požiūris į specialybę ir į galimas karjeros perspektyvas. Paskatinta šios patirties nutariau, kad tarptautinė praktika bus kitas mano žingsnis po bakalauro baigimo. Praktikos užsienyje ieškojau labai ilgai. Daugybė išsiųstų CV su motyvaciniais laiškais ir darbų pavyzdžiais nedavė gerų rezultatų – atsakymų sulaukdavau retai, mano kandidatūrą atmesdavo. Artinantis dokumentų pildymo terminams, kreipiausi pagalbos į „DesignLibrary Kaunas“ ir nenusivyliau – jie padėjo greitai atrasti vietų, galinčių ir norinčių mane priimti. Praktiką atlikti pasirinkau Milane įsikūrusioje „OpenDot FabLab“ ir jau liepos mėnesį išvykau ten. Stažuote „OpenDot“ vis dar negaliu atsidžiaugti – šilti ir draugiški žmonės, be galo įdomūs projektai bei aplinka, keičianti požiūrį į ateities produktų gamybą. Įvairiuose pasaulio miestuose įsikūrę FabLab (angl. Fabrication laboratory) – naujų produktų ir iniciatyvų inkubatoriai – puoselėja lokalią produkciją, pasaulinę idėjų bei informacijos sklaidą. Kompanijoje prisidėjau prie labai skirtingų projektų. Pirmasis jų – darnių maisto sistemų ir iniciatyvų tyrimas. Jo metu įvairiuose pasaulio kraštuose atradau programų, skirtų užtikrinti tiek maisto kokybės, tiek kiekio stabilumą, sustiprinti miestų infrastruktūrą bei padėti socialiai pažeidžiamoms žmonių grupėms. Antroji užduotis – pritaikyti rinkoje esantį produktą, šiuo atveju higienos kėdutę su stabilaus atlošo mechanizmu, skirtą specialių poreikių turintiems vaikams. Šalia šių pagrindinių projektų taip pat kūriau produktus ir prototipus, mokiausi programuoti, taikiau pjovimo lazeriu bei 3D spausdinimo technologijas. Žinoma, praktika užsienyje apverčia gyvenimą aukštyn kojomis: nauja šalis, kalba, kultūra, žmonės, o kur dar tokie iššūkiai kaip pragyvenimas viename brangiausių Italijos miestų... Kadangi kambario nuomos kainos Milane labai didelės, šią problemą išsprendžiau apsigyvendama nedideliame miestelyje šalia didmiesčio – čia transporto sistema yra labai gerai išvystyta, tad tai nesudarė didelių problemų. Pragyventi iš stipendijos brangiame mieste sudėtinga, tačiau tiek mano pačios santaupos pradžioje, tiek papildoma stipendija iš įmonės pusės man labai pagelbėjo. Gyvendama netoli Italijos Alpių įsimylėjau šiuos kalnus, todėl pagrindinės mano kelionės buvo būtent ten, kur atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai. Vienas iš įdomiausių įvykių – kelionė į Veneciją su „DesignLibrary Kaunas“ komanda, Venecijos bienalės aplankymas ir dalyvavimas Lietuvių paviljono Operoje-performanse. Instaliacijos iš įvairių pasaulio šalių ir vakariniai pasivaikščiojimai kanalų mieste man paliko neišdildomą įspūdį. Žmogų formuoja jo pasirinkimai ir aš labai džiaugiuosi savo sprendimu atlikti praktiką svetur. Išvažiuoti į kitą šalį nėra lengva ir sunkiausiu metu galima pradėti galvoti, kad esant Lietuvoje, tiek sunkumų nekiltų. Tokiais momentais verta prisiminti, kad net svečioje šalyje atsiras žmonių, kurie padės – tereikia nebijoti paprašyti pagalbos, už kurią aš pati liksiu dėkinga visą gyvenimą. Kartu su šiuo savo pasirinkimu įgijau ne tik neįkainojamos patirties, naujų draugų ir kelionių akimirkų, bet ir praplėčiau požiūrį apie dizainą, produktų kūrimą bei kryptį, kuria toliau ir judėsiu!

LZO „Dizaino dienos 2019“– jau dvidešimt ketverius metus iš eilės Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) studentų atstovybės organizuojamas mados renginys. Jo metu jaunieji dizaineriai dalijasi savo kūryba ne tik su mados mylėtojais, bet ir su žinomais mados industrijos atstovais. Renginys kasmet kviečia trumpam atitrūkti nuo įsisukusios rudeninės rutinos ir susirinkti ten, kur džiugina jaunatviškas požiūris ir šviežios idėjos. „Dizaino dienose“ jų visuomet apstu, tad nenuostabu, kad konkurse dalyvaujantys dizaineriai dažnai susilaukia dėmesio iš mados ekspertų, žiūrovų bei žiniasklaidos. Šiemet konkurso organizatoriai tikisi susidomėjimo ir iš didelį skaičių sekėjų socialiniuose tinkluose turinčių inﬂuencerių, taip siekdami pritraukti dar didesnę mada ir tendencijomis besidominčią auditoriją. „Dizaino dienos“ – tai šansas jauniesiems dizaineriams būti pastebėtiems. Renginyje jie pirmą kartą pristato save visuomenei kaip kūrėjus, kurie nebijo priimti drąsių sprendimų ir mąstyti netradiciškai. Visi šie dizainerio sugebėjimai, kaip ir sukurtos kolekcijos techninė pusė, yra vertinami kompetentingos komisijos, kuri išrenka konkurso nugalėtoją. Nors jis apdovanojamas prizu, galimybė pademonstruoti savitą mados formą ir stiliaus išraišką kiekvienam dizaineriui yra daug didesnis laimėjimas. Pasak organizatorių, visi mados entuziastai taip pat turėtų nepraleisti galimybės pasisemti įkvėpimo iš jaunatviškų kolekcijų, demonstruojamų ant podiumo. „Renginys bus tikrai išskirtinis, jame netrūks įvairovės ir netikėtų sprendimų“, – sako „Dizaino dienų 2019“ koordinatorė Indrė Alechnavičiūtė. Žiūrovams tai išskirtinė proga ne tik pamatyti įspūdingą šou, bet ir artimiau susipažinti su šiuolaikinio jauno žmogaus požiūriu. Kiekvienais metais „Dizaino dienos“ yra vis kitokios, skleidžia vis skirtingą idėją, tačiau išlaiko pagrindinį tikslą – suteikti galimybę dizainerio mintims būti išgirstoms. Šių metų renginio idėja kiek neįprasta ir paslaptinga – atkreipiamas dėmesys į kūrėją, kurį varžo nepasitikėjimas ir baimės šešėlis, o galvoje sukasi abejonės, trukdančios siekti savo tikslų. Organizatoriai skatina dizainerį drąsiai rodyti savitą požiūrį ir dalytis originalia kūryba neleidžiant jokioms aplinkybėms slopinti užsidegimo siekti aukštumų. Kiekvieno dizainerio pirmi žingsniai yra netvirti, tačiau labai svarbūs jo karjeroje. „Dizaino dienos“ – tai tas pirmas laiptelis, kurį perlipus atsiveria dar didesnės galimybės tapti įtakingu mados diktatoriumi. Tokia logika vadovaujasi ir patys konkurso organizatoriai, kasmet vis išmokdami naujų subtilybių, kurios padeda „Dizaino dienoms“ tobulėti. Renginys per visus savo gyvavimo metus jau tapo tradicija, kurią KTU studentai kasmet puoselėja, o dalyvius ir susirinkusius žiūrovus nesiliauja stebinti savo išmone ir kūrybiškumu. „Dizaino dienos 2019“ vieta dar nėra skelbiama, tad intriga išlieka likus mažiau nei porai mėnesių iki renginio pradžios. „Dizaino dienos 2019“ įvyks jau lapkričio 29 d. – bus laukiami visi, norintys dar labiau pažinti mados pasaulį ir pasisemti įkvėpimo.

NJ English Aušrinė Bieliajevaitė

There’s a growing popularity of board games where the players are not ﬁghting for themselves — instead, everybody is trying to win against the game itself. I wanted to check what exactly sets these games apart and, of course, to try them out myself. Aﬅer putting them to a test, I present two co-operative card games: “Hanabi” and “The Mind”.

“Hanabi” (2010) 2-5 2/5 20-30 min The game consists of five different coloured (firework) cards, numbered from 1 to 5. The goal is to line up the colours in ascending order and to score as many points as possible. An exceptional rule — you can't look at your own cards; you can only show them to other players. During your turn, there is a possibility to give another person a hint (colour or number) about the cards they are holding or to use one of your own cards. Players lose aﬅer three mistakes; points are counted aﬅer all of the cards are used up. The box is made out of shiny cardboard, pleasant to touch, while the cards are created from firm paper pieces. Numbers are conveniently placed on each corner of the card, allowing you to hold the cards on either side. The box contains not only cards but also tokens: clocks and a bomb. The tokens are made out of durable cardboard, so they won’t get crumpled or wear off easily. Playing “Hanabi” for the first time, it didn’t take half an hour as expected, but almost twice as long. Maybe it’s a little bit more difficult than usual card games, but definitely engaging. I especially enjoyed counting the score at the end: getting 5 points meant that you will be “booed by the crowd” but if you get the maximum amount — 25 points — your firework show will be rated as “legendary, everyone leﬅ speechless”. “Hanabi” is perfect to play with a small group of friends, especially during a New Year’s party!

“The Mind” (2018) 2-4 1/5 15 min “The Mind” is a relatively recent card game. It quickly gained popularity due to a mysterious name and unusual game rules. You are not allowed to speak or share information during the game — everything is moving forward with the help of thoughts, eye gaze and intuition. The stack contains cards, consecutively numbered from 1 to 100. The number of cards the players receive depends on the level they are on. Every player has to put out all of the cards they have to the centre of the table, one by one in an ascending order. If anyone has a lower number card than the one that has been put out, they lose a life. If you lose all of your lives – the game is over, but if you go through all of the levels, the victory is yours. This card game can take less than 15 minutes, for example, if you make a mistake a couple times in a row. In my opinion, “The Mind” is designed for two players instead of four. When only two people are playing, you can concentrate easier, use your intuition more and just understand each other better. To be honest, I have yet to ﬁnd a telepathic way to win, one that does not include mentally counting to a hundred together. I think that “The Mind” card game is a little bit overrated and, despite the mysterious eye-catching design, I would not recommend bringing it to a board game party. It’s more ﬁtted for two people who want to spend their time together or concentrate. Co-operative game genre attracts people who enjoy the social aspect of games and is a good way to get new board game players interested in the hobby. Both “Hanabi” and “The Mind” unite the players and compel them to pursue a common goal – the main rival is the game itself.

Planuoklis Tobula planavimosi sistema – ar ji egzistuoja? Turbūt kiekvienas turime savo būdą planuotis laiką ir užduotis. Vieni viską atsimena, kitiems gyvenimą gelbėja lipnūs lapeliai ar atskiros užrašų knygelės kiekvienam dalykui. Vis dėlto visiems kartais pramuša – kai darbų tiek daug, kad įprasta planavimosi sistema tiesiog nebegali atlaikyt krūvio. Atmintis supanikuoja, lipnūs lapeliai pasimeta, o užrašų knygelės lyg susitarusios slepia, kur užsirašei tą svarbų dalyką, kurio dabar ir ieškai. Tokiais atvejais galima pasitikėti tik viena planavimosi sistema – asmeniniu planuokliu.

Silvija Saulė Aleknaitė Asmeninis archyvas

Visų pirma, kas tas planuoklis? Trumpai drūtai, tai knygelė, kurią susiplanuoji pats. Planuoklis skirtas atstoti visas kitas užrašų knygeles, kurias pildai šiuo metu. Jis gali būti ir dienoraštis, ir vieta sąrašams bei planams, ir namų darbų sekimo įrankis, ir bet kas kitas, ką tik gali sugalvoti. Planuoklis tinka visiems, nes jį pasidarai pats iš tuščios užrašų knygelės. Tai reiškia, kad tai, kas atsiranda viduje, kiekvienas pasirenka pagal savo gyvenimo būdą, pomėgius ir įpročius. Vis dėlto yra kelios būtinos dalys, kad planuoklis funkcionuotų. 1. TURINYS. Pripažinkime, kartais tikrai norėtųsi susikataloguoti smegenis ir visada žinoti, kur kokia mintis slepiasi. Iš esmės planuoklis ir yra tas minčių katalogas, kuriame atsiranda viskas, ką norisi išimti iš galvos. Dažnai jame šalia vienas kito atsiranda mėgstamiausių dainų sąrašas ir idėjos, ką draugams padovanoti per Kalėdas. Kad būtų įmanoma lengvai susigaudyti ir greitai rasti reikalingą informaciją, turinys yra tiesiog būtinas. Jį pasidaryt paprasčiau nei paprasta – pirmo lapo viršuje užsirašyk „TURINYS“ ir vėliau čia surašyk visus svarbius dalykus, kurie vyko planuoklyje. Puslapius reikės susinumeruoti kaip tikroje knygoje, bet juk taip dar smagiau, ar ne? 2. METŲ PLANAS. Metų planas yra vieta, kurioje rašomi ateities įvykiai (tie, kurie vyks ne šį mėnesį) – gimtadieniai, kelionės, susitikimai, atsiskaitymai ir kitos linksmybės. Jis ypač dažnai naudojamas besibaigiant mėnesiui, kai susitikimas kitą savaitę jau persikelia į naują mėnesį. Metų planą pasidaryti irgi nėra sunku – tereikia susirašyti 6 arba 12 ateinančių mėnesių ir prie kiekvieno palikti vietos užsirašyti planams. Darantis mėnesio planą, visi konkretaus mėnesio planai perkeliami ten. 3. MĖNESIO PLANAS. Va čia rašai viską, ką susiplanuoji šiam mėnesiui. Čia yra tas puslapis, į kurį reikia žiūrėti, kai pasakai legendinę frazę „man reikia pasitikrinti savo kalendorių“. Mėnesio planą pasidarysi per maždaug 5 minutes – tereikia užsirašyti mėnesio pavadinimą ir stulpeliu surašyti visas mėnesio dienas. 4. DIENOS PLANAS. Jei nori nepasimesti užduotyse, kurias šiandien reikia padaryti, geriausia yra jas užsirašyti. Ir užsirašius nedejuoti, o iš tikrųjų daryti, kad galėtum pagaliau jas išbraukti ir eiti žiūrėti serialo be sąžinės graužaties. Planuoklio pagrindas yra šie keturi žingsniai, o visa kita yra tik fantazijos reikalas. Galima pridėt begalę elementų arba išlikti minimalistu. Didžiausias smagumas tas, kad, pagavus esmę, galvoje pradeda dėliotis planavimosi sistemos, kurios tobulai tinka tau, ir netrunki pastebėti, kad planuotis pasidarė fainai. Iš pradžių gali būti sunku sugalvoti, kokių puslapių reikia, todėl įkvėpimo kviečiu pasisemti iš Saulėto planuoklio Instagram ir Facebook paskyrų. O jeigu bandai sumažinti savo ekrano laiką, susitinkame kitame „Njuspeipio“ numeryje!

Fabula Ugnė Kriūnaitė

B�l�� it�lo��j�: Gabija Chomskytė

Spalio mėnesio „Njuspeipyje“ narpliojome baltų mitologiją – lietuviškąją jos pusę. Tikiuosi, jog tai, ką sužinojote, jus bent šiek tiek sudomino ar nustebino. Šį mėnesį „studijas“ tęsime toliau, tik nei kolių, nei egzaminų laikyti neteks. Kaip ir žadėta, aptarsime įvairaus plauko mitines būtybes – laumes, raganas, aitvarus ir kaukus!

Pa��yd� l��, t�� ė� �� d�ng�u� Pirmiausia išsiaiškinkime vieną dalyką – laumės ≠ raganos. Šitą faktą perskaitom tris kartus, įsimenam ir greičiausiai niekada niekur nebepanaudojam. Pasakojimai apie laumes skiriasi vienas nuo kito kaip diena nuo nakties, tačiau šį suveltą istorijų siūlų kamuolį visai įmanoma išnarplioti. Laumių pėdsakų yra išlikę iki šių dienų – nuo gėlių (laumakės) ir renginių („Laumės juosta“) iki vietovių pavadinimų (Laumėnai). Reiktų paminėti, jog laumės, nors ir laikomos dievaitėmis, yra daug žemiškesnės. Dažniausiai vaizduojamos kaip ypatingo grožio moterys, pasižyminčios itin impulsyviu ir dažnai iracionaliu charakteriu. Tiesa, pirminiai laumės paveikslai kardinaliai kitokie – vištos plunksnomis padengtas kūnas, gaidžio kojos arba ožkos ragai. Laumės laikomos tarpininkėmis tarp dangaus ir žemiškojo pasaulio, tačiau jų ryšys su žmonija labai dviprasmiškas – jos tave arba apdovanos, arba... nužudys. Malonių iš šių įstabių būtybių dažniausia sulaukia skurdūs ir vargstantys žmonės, našlaičiai. O kad nepatektum į laumių juodąjį sąrašą, patariama nebūti bjauria pamote, nespoksoti į besimaudančias laumes ir apskritai bėgti į kitą pusę, jei esi vyriškosios lyties atstovas ir viena jų tau pamerkė akį. Didelė tikimybė, jog šioji užmyluos taip, kad dienos šviesos išvysti daugiau nebeteks. Nepaisant jų agresyviosios pusės, laumių natūralumas ir žemiškumas pasireiškia kasdienių darbų atlikimu – skalbimu, verpimu, siuvimu. Bet vėlgi nepatartina šių būtybių kviestis į talką. Pritrūkusios siūlų verpimui jos panaudos viską, kas pasitaikys – tiek šeimininkės plaukus, tiek žarnas. Dar viena įdomesnė lietuvių mitologijos pusė – laumiukai. Senovės lietuviai pasakodavo, jog laumės vogdavo arba sukeisdavo vaikus. Pasiimdamos tobulą naujagimį, vietoj jo palikdavusios savąjį – keistą, nekalbų, dažnai nevaikštantį vaiką. Nėra tai šimtu procentų patvirtinančių šaltinių, tačiau galima daryti prielaidą, jog taip lietuviai paaiškindavo negalią turinčius vaikus. Čia šiek tiek peno pamąstymui. Š�k� baso� rag�n�i�ė� Raganos visai nepelnytai užsitarnavo blogą reputaciją. Čia šiek tiek pirštais pabadyti galima pirmuosius krikščionybės platintojus. Būtent sulig krikščionybės atėjimu raganaitės pradėtos sieti su velniais ir demonais. O priežastis buvo gana paprasta – susirgę žmonės šaukdavosi ne Dievo, o kerėtojų pagalbos. Teigiama, jog katalikų šventikai kankino ir žudė žmones, ligas gydžiusius ne maldomis, o ieškojusius išsigelbėjimo pas žiniuones. Nes per amžius sukaupta neįkainojama patirtis ir žinios apie gydomąsias žoleles yra velnio išmonė! Tačiau derėtų pabrėžti, jog kaimyninėje Latvijoje ir Prūsijoje evangelikai raganas ir žiniuonis puikiai toleravo. Šią dieną pagooglinę žodį „ragana“ būsite apipilti pasakojimais apie piktadares velnio bobas, siekiančias pakenkti viskam, kas pasitaiko jų kelyje. Iškreiptas būrėjų paveikslas įsitvirtino giliai ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio istorijoje. Tik pakapstę giliau atrasite pasakojimus apie tai, kad šios būtybės buvo raktas į gamtos balanso palaikymą, vaisingumą, sveikatą. Kai kurie šaltiniai mini, jog jos buvo atsakingos ir už žmogaus likimą. Daugumoje šaltinių raganos vaizduojamos kaip ypatingų galių turinčios, bet išvaizda per daug neišsiskiriančios mirtingosios. Su šiomis galiomis nebuvo gimstama – raganavimo meno reikėjo išmokti. Tačiau neaišku, kaip šios žinios buvo perduodamos ar į kokį Hogvartsą reikėtų kreiptis.

l��ė�, k��k�� i�� e�i��ū� pad�r�� J�� va�, �i�v��, at��i�� n� �ut� Pamačius degantį popierinį aitvarą, nereiktų daryti prielaidos, jog tai mitinė būtybė. Aitvarai visai nebuvo iš popieriaus ir ant jų virvių nesilaikė Merė Popins. Tyrinėtojai sutinka dėl vieno: tai su ugnimi susijusios būtybės – jų galvos liepsnoja arba sklaido žiežirbas. Tiesa, niekas negali pasakyti, ar tai gaidį primenantis paukštis, ar viesulas, ar ugninio žalčio formos būtybė. Galbūt aitvarai tiesiog mokėjo keisti savo pavidalą? Pats pavadinimas „aitvaras“ reiškia perėjūną, nenuoramą, padaužą. Lietuvių mitologijoje jis užėmė Robino Hudo vaidmenį – nešdavo gėrybes vargšams, dažniausiai pagrobtas iš pasiturinčių žmonių. Jie mėgdavo krėsti ir išdaigas – išsausėjus vandens telkiniui buvo sakoma, kad aitvaras vandenį išgėrė, taip sukeldamas sausrą (už tai gaudavo lupt nuo Perkūno). Be to, šios ugninės būtybės buvo šiokie tokie lovelasai – įsimylėdavo ir vesdavo kaimo mergeles, tačiau iš ugninių žalčių virsdavo gražiais berneliais. Norint aitvarą gauti kaip augintinį, galimi trys variantai: nusipirkti, parduoti sielą velniui arba išperėti iš gaidžio kiaušinio. Tiesa, prieš priimant tokį įsipareigojimą, verta apsvarstyti ir neigiamas puses. Suvaldyti ugnimi alsuojantį padarą bus sunku, o prisijaukinus ir aptekus turtais niekaip nepavyks jo atsikratyti – bandant aitvarą užmušti, jis virs žiežirba ir sukels gaisrą. Br��i�� e��y�, ��i� v� �� k��u� �� k�i��i� Ne be reikalo čia gadinu pirmąją Katekizmo eilutę. Pasirodo, Martynas Mažvydas buvo pirmasis žmogus, literatūroje paminėjęs kaukus! Tai – maži žmogeliukai, dažniausiai (bet ne visuomet) vyriškosios lyties, apsirengę žaliais, mėlynais arba raudonais skarmalais. Šios būtybės buvo laikomos derliaus ir turtų dvasiomis, tačiau, skirtingai nuo aitvarų, jie gėrybių nevogdavo ir buvo kur kas mažiau aršūs. Vietoj to kaukai nešdavo pamestus ir niekam nereikalingus daiktus, bet niekada neduodavo pinigų. Pirmiausia kaukai pasirodydavo siūlydami kokį nors niekutį. Žmogui jį priėmus, visa kaukų šeimyna apsigyvendavo sodyboje ir po truputį nešdavo įvairias gėrybes, tačiau patys retai rodydavosi – juos išvysti buvo galima tik mėnesienoje ar miglotą dieną. Atsikratyti kaukų buvo galima visai netyčia – jei žmogus kaukui įduodavo rūbelius, šis nuliūsdavo, nes priimdavo tai kaip atlygį ir pasišalindavo. Pala... Dobi? Dar vienas įdomesnis faktas – senovės Lietuvoje buvo rengiama šventė, skirta pagerbti kaukams, vėliau krikščionių pakeista ir pervadinta Užgavėnėmis. Būtent nuo kauko yra kilęs žodis kaukė – apeigų metu žmonės persirengdavo, gamindavosi kaukes, prisitaisydavo ragus. Atėjus krikščionybei, kaukus imta vadinti demonais, velniais. Tiesa, kaukai yra anapusinio pasaulio atstovai (nors ir mirtingi), tačiau jie vadinami gerosiomis vėlėmis, kurios visiškai nekenkia žmogui. Na, nebent gali pasibaladoti nakčia. Tuo atveju jų pusėn pamesk rūbelį – pavyzdžiui, pilką kojinę; juk kaukai irgi nori būti laisvi. A ��n�� u�i��u� �� it�lo�� ū��: Pamačius merginą įvertinti, ar tai laumė, ar ragana. Tada padidžiuoti savimi, nes žinai, kuo jos skiriasi. Jei laumė, gražiai pasisveikinti ir bėgti į kitą pusę. Nebent turi pirtelę – tada būtinai pasikviesti. Jei ragana, nepamiršti paklausti, kokios žolelės padės geriau išlaikyti kolius ir kas pagelbės močiutei nuo artrito. Aitvarų negaudyti, po to neis atsikratyti. Na, o jeigu nusileido ant palangės, lauk nevyti. Jei pasiseks, daugiau gyvenime neteks valgyti bomžpakių. Neaiškiam žmogeliukui atnešus šiaudą, priimti. Tik po to užsikimšti naktimis ausis: tavo naujas kambariokas kaukas gali vakarais baladotis.

Istorijos trupiniai Gabija Chomskytė

Alkani žmonės gali jaustis suirzę, pavargę ar pikti, tačiau tai – laikina būsena, įprastai pasitraukianti vos tik pavalgome. Bet įsivaizduokite, jei alkis jus kamuotų kone kiekvieną gyvenimo akimirką: valgytumėte viską iš eilės ir niekada nebūtų gana. Skamba nemaloniai, ar ne? Na, tuomet tikriausiai turėtumėte pasidžiaugti, jog negimėte XVIII a. pabaigos Prancūzijoje ir jūsų vardas nėra Tarrare, nes šis vyras gyveno būtent taip.

Neįtikėtinu alkio jausmu vaikinas pasižymėjo nuo pat mažens. Jau būdamas vaikas jis valgė labai daug, tačiau nestorėjo. Tai gali nuskambėti kaip svajonė, tačiau perskaitykite tekstą iki galo ir tikiu, kad persigalvosite. Paauglį Tarrare tėvai išvijo iš namų – tuo metu vaikinas kasdien suvartodavo tiek daug maisto, jog šie paprasčiausiai negalėjo jo išmaitinti. Verta paminėti ir jo išskirtinę išvaizdą: teigiama, jog Tarrare turėjo deformuotą žandikaulį, kuris buvo toks platus, kad vienu metu vyrutis galėjo žanduose sutalpinti net 12 kiaušinių! Be to, jo oda buvo gana tampri, todėl, kai pavalgydavo, pilvas išsipūsdavo it balionas, o likusį laiką nukarusi oda kabodavo šonuose.

Išvytas iš namų buvo priverstas suktis kaip įmanydamas, todėl vogė ir darė viską, kad tik galėtų numalšinti savo didžiulį alkį. Ilgai netruko, kol vietiniai gyventojai atkreipė dėmesį į šį gatvėse besiblaškantį ir viską iš eilės ryjantį žmogų; keistu elgesiu išsiskyręs Tarrare ne savo noru tapo šiokia tokia atrakcija miniai. Kurį laiką jam tereikėjo stovėti gatvėje, o žmonės patys nešdavo vaikinui kibirus maisto, norėdami savo akimis pamatyti, kaip šis be vargo akimirksniu praryja gautas vaišes. Viskas klojosi gana gerai, išskyrus vieną nutikimą, kai Tarrare patyrė rimtą vidurių užketėjimą ir atsidūrė ligoninėje. Netrukus po šio incidento prasidėjo Pirmoji antiprancūziška koalicija. Vaikinas nusprendė įsitraukti į karą ir buvo išsiųstas į kitą, karo, ligoninę apžiūrai. Tos vietos darbuotojai buvo tokie susidomėję jo keistu sutrikimu, jog prieš išleisdami Tarrare į mūšio lauką nusprendė atlikti keletą eksperimentų. Pavyzdžiui, jie paruošė vaišių stalą su tokiu kiekiu maisto, kurio būtų užtekę penkiolikai žmonių. Nežinia, kokių rezultatų buvo tikėtasi, tačiau Tarrare viską suvalgė ir ramiai užmigo. Keisti vaikino maitinimosi ypatumai atkreipė ir ligoninėje tuo metu besilankiusio generolo Aleksandro dėmesį. Šis paliepė įvykdyti dar vieną išbandymą: davęs vaikinui praryti medinę dėžutę su dokumentu norėjo pažiūrėti, ar smulkiam daiktui perėjus per Tarrare virškinimo sistemą dokumentą jį vis dar bus galima įskaityti. Kadangi bandymas praėjo sėkmingai, mūsų istorijos herojus buvo paskirtas šnipu ir išvyko į Prūsiją (tiksliau – į vokiečiams tuo metu priklausiusią jos dalį), bet jau su kita dėžute skrandyje. Tarrare, švelniai tariant, buvo niekam tikęs šnipas. Valstiečio prūso maskuotė visiškai jo negelbėjo, kadangi ir svetimoje šalyje jis blaškėsi vis mėgindamas surasti daugiau maisto. Be to, nemokėjo nė žodžio vokiškai, todėl labai greitai buvo sugautas.

Po pusdienį trukusių kamantinėjimų ir kankinimų jis galiausiai pratrūko ir viską išpliurpė, bet kai paaiškėjo, jog žinutė, kurią vaikinas turėjo perduoti, nebuvo tokia ir svarbi, prūsų kariai išsiuntė nelaimėlį atgal į gimtinę. Grįžęs į Prancūziją Tarrare maldavo karo ligoninės gydytojus rasti vaistą nuo jo siaubingo valgymo sutrikimo, bet, regis, niekas, ką jie išbandė, nepadėjo. Šie gydytojai iki tol nebuvo susidūrę su panašiu atveju, todėl iš tikrųjų nežinojo, ką daryti. Dėl to buvo imtasi ir nelabai gudrių sprendimų: Tarrare maitintas tabako tabletėmis, vyno actu, laudanumu (opijaus antpilu) ir turbūt visais tuo metu žinomais vaistais. Beprotiškas alkis vertė jį daryti neįtikėtinus dalykus. Vyras dažnai išsliūkindavo iš ligoninės ir su benamiais šunimis grumdavosi dėl maisto liekanų miesto šiukšliadėžėse, gerdavo iš kitų pacientų pašalintą kraują. Keletą kartų Tarrare buvo pagautas mėginantis pavakarieniauti ir morge, o galiausiai ligoninėje dingo 14 mėnesių kūdikis. Nėra žinoma, kas atsitiko kūdikiui, kas nors galėjo jį pagrobti, bet dėl visų pacientų ir darbuotojų saugumo, Tarrare buvo išvytas. 4 metus praleidęs gatvėje, jis vėl grįžo į ligoninę. Šį kartą – rimtai negaluojantis. Tuberkuliozė, kuria susirgo, jau buvo gerokai progresavusi, todėl vyras mirė maždaug po mėnesio. Atlikę skrodimą gydytojai nustatė, jog jo vidaus organai buvo smarkiai deformuoti. Maždaug 90% pilvo ertmės buvo skirta maisto talpinimui ir virškinimui, o likę 10% – viskam kitam. Kai kurie šaltiniai daro prielaidą, jog Tarrare turėjo sutrikusią medžiagų apykaitą, todėl jo kūnas pasisavindavo tik labai nedidelę dalį viso maisto, kuris būdavo suvartojamas, o didžioji dalis nukeliaudavo virškinimo traktu žemyn lyg per tuščią ertmę. Tai paaiškintų, kodėl Tarrare niekada neturėjo viršsvorio. Jei visa tai jums atrodo per daug išgalvota, prisiminkite daugybę tragiškų istorijų, kuomet negyvenamoje vietovėje atsidūrę ir išlikti gyvi mėginantys keliautojai galiausiai suvalgo kitų žuvusių žmonių kūnus. Jie būna priversti griebtis kanibalizmo, kai tai yra vienintelis būdas nenumirti badu. Tarrare, kita vertus, jautėsi mirštantis iš bado kone visą laiką. Vyro smegenys buvo sveikos, o tai reiškia, jog jis iš tikrųjų buvo tik nelaimingas, labai keistame kūne gimęs žmogus, kurį visą laiką persekiojo primityviausias biologinis poreikis maitintis.

Fotoreportažas Žaneta Sederavičiūtė

Prie kavos Kodėl linksmiau laukti Kalėdų, negu jas švęsti?

(arba kaip veikia lūkesčiai ir kodėl kartais geriau suorganizuoti prastą vakarėlį) Ganėtinai neseniai teko šiek tiek laiko pagyventi su šuniuku. Mums kartu besišnekučiuojant man kilo mintis, jog tai puiki proga pagilinti ir pasidalinti savo žiniomis ir padėti šiam gyvūnui kultivuoti produktyvius įpročius, kurie padės jos tolimesniame gyvenime ir šuniškoje karjeroje (prie to pačio gal nelosim tiek daug liﬅe ant žmonių). Kartu pasitarę nutarėme atlikti mokymosi eksperimentą (kuris pasirodė visai veiksmingas). Mūsų eksperimento veikimo principas turėjo daug bendro su impulsyvumu arba automatizuotų pasąmonėje sprendimų priėmimo veiksmų sekų aktyvacija ir atlygiu. Po mūsų nuotykių kartu nutariau išsiaiškinti, kaip reiktų dresiruoti save ir atradau šiek tiek stebinančių ir mažiau akivaizdžių dalykų apie tai kaip mūsų smegenys veikia formuojant įpročius.

Tomas Liutvinas

Kaip smegenys susikuria lūkesčius (Predictive Reward Signal of Dopamine Neurons)

Įprotis, impulsyvus veiksmas arba instinktas yra tam tikra mūsų atliktų veiksmų seka, kuri atliekama automatiškai. Skirtumas tarp įpročio ir impulso nėra didelis. Įprotis labiau siejamas su sąmoningai arba pasąmoningai ištreniruotais veiksmais arba jų seka, o impulsas labiau siejamas su įgimtais mūsų, kaip gyvūnų, instinktais.

Kontroliuoti impulsyvumą galime reguliuojant stimulus, kurie mus pasiekia arba tai, kaip lengva atlikti impulsyvų veiksmą. Ugdant įgūdžius smegenys apskaičiuoja ar verta atlikti veiksmą, įvertinus rezultato ar atlygio suteikiamą džiaugsmo kiekį. Tačiau tai nėra viskas. Mūsų smegenys visą laiką mokosi numatyti, kada gaus atlygį. Natūraliai pasiekus norimą rezultatą, atsitikus kažkam gero arba suvalgius šokolado, tai užﬁksuojama kaip „geras įvykis“ ir to pasekoje yra išskiriamas dopaminas – jo dėka jaučiamės maloniai. Bėgant laikui tam tikri stimulai susiejami su tam tikrais atlygiais. Ir nebūtina to sąmoningai planuoti ar treniruoti, tai vyksta nepaisant to ar mes aktyviai siekiame kurti šias asociacijas ar ne. Laikui bėgant, kai asociacijos jau būna suformuotos, smegenys išskiria dopaminą vien pamačiusios stimulą, nes turi išugdytus lūkesčius apie artėjantį atlygį. Mes pajuntame malonų jausmą vien pamatę šokolado įpakavimą. Atrodo nuostabu, mums net nereikia šokolado, kad galėtume juo mėgautis! Deja, turbūt pastebėjote, jog taip nėra. Kai asocijacija tarp stimulo ir atlygio yra suformuota, jei mes negausime atlygio, kuris atitiks mūsų užprogramuotus lūkesčius, smegenys nusivils – nutrauks dopamino išskyrimą ir privers mus pasijusti nemaloniai. Tuo tarpu, jei gausime atlygį, kurio tikėjotės – NIEKO NEĮVYKS, tai reiškia, jog mes nejausime jokio papildomo džiaugsmo. Techniškai tai reiškia, kad artėjant Kalėdoms arba gimtadieniui mes jaučiamės laimingi, nes kalendorius veikia, kaip stimulas primenantis apie mūsų lūkesčius gauti dovanų (atostogų, ar

NĖRA ASOCIJACIJOS TARP UŽUOMINOS IR ATLYGIO (VYKSTANT STAIGMENAI)

DOPAMINO LYGIS

Anksčiau kalbėjome apie impulsyvumo principą: sulaukus tam tikro stimulo, jei stimulas pakankamai stiprus ir atlikti impulsyvų veiksmą yra pakankamai lengva, mes jį atliksime.

NUSPĖJIMO MODELIUI DAR NESUSIFORMAVUS:

UU SALDAINIS! #YUM

NATŪRALUS DOPAMINO LYGIS

ATLYGIS (PRIZAS) LAIKAS

papildomo laiko su šeima/draugais). Tuo tarpu, kai gauname dovanas nejaučiame didelio džiaugsmo, nes smegenys išskiria didesnį dopamino kiekį TIK TUOMET, kai pamato stimulą, o ne kai gauna patį atlygį. Tačiau, jei negautume dovanų, smegenys būtų nusivylusios ir jaustumėmės nemaloniai. Tuo pačiu principu remiantis galime pagalvoti apie tai, kas techniškai vyksta mūsų smegenyse, kai važiuojame namo ir matome iš tolo šviečiančią didžiulę geltoną M raidę arba parduotuvėje einame pro nealkoholinio šokolado skyrių. Lygiai taip pat dėl šios mechanikos rutinizavus tam tikrą smagų procesą, visas džiaugsmas persikelia į jo laukimą ir pasiruošimą jam (stimulus, kurie primena mums apie lūkesčius), o pati veikla, atliktas veiksmas, gautas rezultatas ar dovana mums nebeteikia džiaugsmo.

Kaip džiaugtis pačiais dalykais, o ne lūkesčiais apie juos Kaip neatskirti džiaugsmą sukeliančios akimirkos, nuo pačio džiaugsmo:

Panaikinti akimirkos nuspėjamumą – pašalinti bet kokius signalus arba stimulus, kurie leistų nuspėti apie artėjančią akimirką, kuri turėtų atnešti džiaugsmo. Todėl daugiau džiaugsmo žmogui suteikti gali neplanuota kelionė arba atsitiktinis nuotykis. Netikėta dovana visiškai be jokios progos arba nuo netikėto žmogaus. (Taip pat daugiau džiaugsmo gali suteikti nereguliariai išleidžiamas podcastas). Šis konceptas turi daug potencialo, tereikia įdarbinti savo pasąmonę ir kūrybingumą. Panaikinti garantijas (neturėti didelių lūkesčių sąmoningai ir pasąmoningai) – išmokyti smegenis, jog tam tikras stimulas ne visuomet garantuoja tam tikrą atlygį. Kai mūsų nuspėjimo modelyje stimulas negarantuoja atlygio (nebūtinai tas podcastas bus įdomus) smegenys aptikusios tam tikrą stimulą vistiek išskiria atitinkamą kiekį dopamino, tačiau šįkart iškart po to sustabdo jo gamybą (kaip identiﬁkavimą, jog atlygis nėra garantuotas). Tokiu atveju, kai turėtume gauti atlygį, jei jį gauname vėl juntame džiaugsmą, o jei jo negauname neįvyksta dopamino slopinimas ir mes nenusiviliame. Paprasčiau tai tarkime, jog turime tradiciją: kasmetinę kelionę prie jūros arba kasmetinę stovyklavimo išvyką. Jei tikimės, jog kasmetinė išvyka mums atneš lygiai tiek pat džiaugsmo, kaip ir pirmąjį kartą, tai labiau džiaugsimės ženklais apie artėjančią kelionę, nei pačia kelione. Tačiau jei pasąmoningai ir sąmoningai sugebėsime neišsikelti lūkesčių apie mūsų tradicijos rezultatus, tai pasiruošimas ir kelionės laukimas atneš šiek tiek mažiau džiaugsmo, bet jei pats įvykis bus džiaugsmingas, mes jausime tą džiaugsmą ir įvykio metu, o jei jis neatneš džiaugsmo – mes nenusivilsime.

NUSPĖJIMO MODELIUI SUSIFORMAVUS:

SUDARYTA ASOCIJACIJA TARP UŽUOMINOS IR ATLYGIO UŽTIKRINTA UŽUOMINA

NEUŽTIKRINTA UŽUOMINA

(užuomina garantuoja, kad atlygis bus)

NEGAVUS ATLYGIO:

ATLYGIS (PRIZAS)

UU!! TUOJ BUS SALDAINIS!

WAIT. THAT’S ILLEGAL

STIMULAS (UŽUOMINA)

SALDAINIO NĖRA

DOPAMINO LYGIS

#MEH

DOPAMINO LYGIS

NATŪRALUS DOPAMINO LYGIS

STIMULAS (UŽUOMINA)

GAVUS ATLYGĮ:

UU!! TUOJ BUS SALDAINIS!

BET GALBŪT JIS ANYŽINIS??

STIMULAS (UŽUOMINA)

NEGAVUS ATLYGIO: UU!! TUOJ BUS SALDAINIS!

#YUM

ATLYGIS (PRIZAS)

DOPAMINO LYGIS

GAVUS ATLYGĮ:

(užuomina negarantuoja, kad bus gerai)

BET GALBŪT JIS ANYŽINIS??

STIMULAS (UŽUOMINA)

#MEH

SALDAINIO NĖRA

(NE ANYŽINIS)

LAIKAS

Tai iš esmės tam, kad nesunaikintumėme Kalėdinio džiaugsmo, reikia Kalėdas švęsti vasarą. Arba nesitikėti, jog kiekvienos Kalėdos bus pačios geriausios arba išvis geros. Žinoma, kaip visada tai tėra vienas pavyzdys, tačiau, žinodami apie pasąmoningų lūkesčių principą, galime sudaryti sąlygas, kurios leis mums labiau džiaugtis tam tikrais dalykais ir lygiai taip pat atnešti daugiau džiaugsmo save supantiems žmonėms. https://www.physiology.org/doi/full/10.1152/jn.1998.80.1.1

Futurizmas

Nojus Dimša

Didysis problemų trejetas

Lapkritis yra rimties mėnuo, tad pakalbėkime rimtesne tema – apie problemas, kurias teks spręsti mūsų kartai. Mums labai pasisekė, kad jomis taip pat domisi ﬁlantropas, išradėjas, inžinierius, verslo magnatas bei „meme necromancer“ Elon Musk. 1. „Nerimauju dėl gimstamumo. Dauguma žmonių mano, kad planetoje yra per daug gyventojų. Bet iš tikrųjų tai – pasenęs požiūris. Manau, didžiausia problema, su kuria pasaulis susidurs per 20 metų, yra gyventojų griūtis.“ – tokias mintis Elon Musk išreiškė debatuose su Jack Ma.

Europos gyventojų piramidės: per 30 metų Europa neteks daugiau kaip 30 mln. gyventojų.

Ši problema pasireiškia poindustrinėse visuomenėse: gyvenimo trukmė ir kokybė kyla, visuomenėje atsiranda daugiau liberalumo ir hedonizmo, o konservatizmas su atsakomybėmis yra nustumiamas į šalį. Kyla tokie klausimai, kaip: „Kam auginti vaikus, kai galima linksmintis, užsidirbti daug pinigų ir apkeliauti visą pasaulį? Kodėl bent ketvirtį gyvenimo reikia atiduoti kažkokiam žmogeliukui, kuris nebūtinai seks tavo pėdomis, o nusidažys plaukus gamboge spalva, pasikeis lytį ir studijuos viduramžių Afrikos folklorą?“ Atsakyti į šiuos ir panašius klausimus yra labai sunku, ypač – rasti svarių argumentų. Tačiau šią problemą galima išspręsti pasirūpinant kokybiška švietimo sistema, visuomenės švietimu ir griežta aplinkosauga – taip bus sudarytos sąlygos paprastesniam vaikų auginimui. 2. „Darbo vietų tikrai sumažės, robotai tiesiog sugebės viską padaryti geriau už mus. Turiu galvoje mus visus. Tiksliai nežinau, ką dėl to daryti. Todėl tai iš tikrųjų yra pati baisiausia problema“, – teigė E. Musk. Problema paprasta: darbai, kurie gali būti automatizuojami, bus automatizuoti, kai tai bus pigiau, negu turėti gyvų žmonių personalą. Net ir kūrybiniai darbai nėra saugūs. Viskas, ko reikia dirbtiniam intelektui, – tai labai, ir aš turiu mintyje – labai, didelio ir kruopščiai sudaryto duomenų rinkinio ir daug išteklių procesavimui. Jeigu dar nežinojote: 2014 metais dirbtinis intelektas sugebėjo įveikti Turingo testą, nustatantį, ar mašina gali sėkmingai apsimesti žmogumi. 2016 metais novelė, parašyta žmogaus kartu su dirbtiniu intelektu, vos nelaimėjo literatūros prizo Japonijoje. 2017 metais dirbtinio intelekto robotas nugalėjo žaidimo AlphaGo čempioną Ke Jie, panaudodamas dar niekur nematytą strategiją. Tais pačiai metais Google sukūrė dirbtinį intelektą, gebantį iš jam įvesto sakinio sugeneruoti atitinkamą nuotrauką. 2019 metais buvo pristatytas autonominis Tesla automobilis.

columbusagency.com

Žmogaus kompetencijos kraštovaizdis, vanduo čia yra dirbtinio intelekto gabumai ir vandens lygis kyla.

3. „Jei įvyks trečiasis pasaulinis karas, noriu užtikrinti, kad kažkur kitur būtų žmogiškos civilizacijos sėklos, ir taip sutrumpinti tamsiojo amžiaus trukmę”, – sakė E. Musk, atsakydamas į Jonathan Nolan klausimus. Elon Musk tai daro ne tik dėl karo grėsmės, bet ir dėl tikimybės, kad į žemę trenksis meteoritas arba mes išnaudosime visus jos resursus ir sukelsime globalinę katastrofą. Jeigu skaitėte I. Asimovo knygą „Amžinybės pabaiga“, tai būsite susipažinę su idėja, jog žmonija atsirado tam, kad pilną tamsos visatą pripildytų gyvybės. Šita mintis turėtų dominti žmoniją, ir jos įgyvendinimo pirmasis žingsnis – Marso ir Mėnulio kolonizavimas. Apibendrinant galima teigti: nors ir esame apsupti įvairių dabarties problemų, o ateitis žada jų tik daugiau, galime pakelti galvas aukštyn, pažiūrėti į žvaigždes ir pasakyti, kad tos problemos yra menkesnės už visatos tamsą ir įprasmina mūsų egzistavimą. Mums nereikia pasiduoti Eriko Bernio minčiai, kad „gyvenimas yra tik laiko stūmimas laukiant mirties“. Vietoj to turėtumėme atsiminti Viktoro Franklio mintį, kad „kiekvienas žmogus gimsta su savo ypatinga gyvenimo misija“.

Who Dat? Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė – ne tik Čiurlionio žmona

Justas Šliumba

Neabejoju, jog visi lietuviai kada nors gyvenime yra bent šiek tiek girdėję apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Šaunu, jog visi gali pripažinti, kad toks žmogus kažkada egzistavo ir gana nemenkai praturtino Lietuvos meno pasaulį. Tačiau gaila, jog kur kas mažiau žinoma yra jo žmona Soﬁja, kuri taip pat buvo ganėtinai įdomi asmenybė. Čiurlionienė buvo gaji kovotoja už lygias teises moterims, aplink save sugebėjo suburti nemažą dalį to meto inteligentijos. Tačiau tai dar ne viskas!

Soﬁjai Kymantaitei nuo pat jaunų dienų sekėsi, kadangi ji gimė išsilavinusiems bei menui prijaučiantiems tėvams. Tai reiškė ganėtinai lengvą kelią mokslų link, o mergaitei tarpukario laikotarpiu taip palyginus lengvai gauti geros kokybės išsilavinimą buvo tiesiog vau. Dar vaikystėje mergaitė susipažino su kunigu Juozu Tumu-Vaižgantu, kuris tapo jos lietuvių kalbos mokytoju. Tikėtina, jog kunigo įtaka davė pradžią jaunuolės transformacijai į lituanistę. Soﬁjai baigus mokyklą, Vaižgantas jai pasiūlė dirbti laikraščio „Viltis“ redakcijoje ir tokiu būdu merginą įtraukė į Vilniaus lietuvių kultūrinį gyvenimą. Tuo pačiu metu prasidėjo tragiškai trumpas, bet gražus jaunos inteligentės ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bendras gyvenimas.

Po vyro mirties Sofija beveik dešimt metų vertėsi mokytojaudama ir stengėsi išlaikyti jauną dukrelę. Vytauto Didžiojo universitete bei įvairiose kitose įstaigose ji dėstė lietuvių kalbą. Pedagoginė Čiurlionienės veikla buvo intensyvi ir tuo, jog ši moteris daug keliavo po Vakarų Europos šalis semtis patirties, kaip mokyti gimtosios kalbos ir literatūros. Sofija rašė metodiką lietuvių kalbos dėstymui, kurios taip ir nepabaigė dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo. Po truputį Sofija vis labiau pradėjo įsitraukti į visuomeninę veiklą.

Čiurlionienė nuo pat jaunystės pažinojo keletą visai Lietuvai reikšmingų žmonių (kaip, pavyzdžiui, Vaižgantas arba Jonas Jablonskis). Tad nenuostabu, jog eidama gyvenimo vingiais ji sugebėjo aplink save suburti didelę dalį to laikotarpio inteligentijos. Tarpukario metais pradėjo vykti vadinamieji „Čiurlionienės šeštadieniai“, kur ir rinkdavosi minėtas inteligentų ratas. Tarp ten matomų veidų būdavo jau minėti Vaižgantas su Jablonskiu, Balys Sruoga su žmona, Vydūnas, Pranas Mašiotas... vienu žodžiu, publika tikrai nemenka. Šių susirinkimų metu buvo aptarinėjami įvairūs darbo, kalbos reikalai. Aišku, buvo diskutuojama ne tik apie darbą, nes net ir tokio aukšto lygio inteligentams reikėdavo kartkartėmis atsipūsti. Šeštadieninių susirinkimų metu buvo tik viena griežta taisyklė: negerti alkoholio ir nerūkyti.

Soﬁja Kymantaitė-Čiurlionienė taip pat buvo vienintelė moteris Lietuvos delegacijoje į Tautų Sąjungą (Jungtinių Tautų pirmtakė) ir net du kartus. Ji dalyvavo tarptautiniuose ir Lietuvos moterų suvažiavimuose – stengėsi įtvirtinti moterų vertę visuomenėje bei savivertės jausmą pačioms moterims. Neabejotina, jog tokius idealus ši inteligentė siekė įtvirtinti ir jaunų mergaičių mintyse, būdama Lietuvos skaučių vadove. Vėliau, nepaisydama pablogėjusios sveikatos, Soﬁja vis tiek palaikė ryšį su jaunimu bei savo draugais inteligentais. Ji ir toliau skleidė savo mintis bei žinias, skatino jaunus žmones siekti išsilavinimo, kuris padėtų jiems kurti geresnę ateitį.

Tarp eilučių Viktorija Lygnugarytė

SUDUŽUSIŲ DRUGELIŲ ALĖJA

O ar tu pameni tą mažytį skersgatvį, kuriame nuolat, nesvarbu, diena ar naktis, paslaptingai grodavo romantiška lyg iš ﬁlmų muzika. Tarsi per džeržgiantį patefoną. Kaip puldavau sunerti rankas tau ant kaklo ir imdavau siūbuoti lėtu ritmu, taip nebyliai žadėdama amžiną meilę. Nepameni? Užtat aš pamenu, kaip lygiai taip pat nebyliai užbaigei mūsų meilę. Pirmiausia sugniuždei šokį, murmėdamas, jog lyja ir kaip skubi namo, kaip neturi laiko mano vaikiškiems paistalams ir kvailiems šokiams gatvėje. O aš neprarasdama vilties kaskart tam pačiam skersgatvy puldavau su tavimi linguoti, turėdama vilties, jog šįkart leisi šypsotis ir džiaugtis mumis. Bet dienos bėgo, nors ir lėtai, lyg ant pirštų galiukų. Būdama viena praeidavau liūdną, atsiminimais dvelkiančią alėją ir retkarčiais net nebeišgirsdavau anksčiau taip viliojusios muzikos. Tik dabar, kai net prisiminimai išblėso, sustoju tam pačiam skersgatvy ir lyg pro rūką regiu mus, linguojančius ir sukniubusius vienas į kitą lyg gyvenimą užbaigiančius drugelius. Regiu gatvelę, kurioje dužo viltys kartu išgyventi dar bent vieną dieną. Regiu sudužusių drugelių alėją.

TU MANOJI TERAPIJA

Niekada nepamirši naktų, kai verkei, jog jis išėjo, naktų, kai nebepažinai savo balso, naktų, kai jau net ėmei melsti, jog jis sugrįžtų, ir naktų, kai jis taip ir nesugrįžo. Tačiau tuomet radau tave ir staiga supratau, kad tu – mano terapija. Atokvėpis po sunkios, bet niekuo neypatingos dienos. Dvi akimirkos iki vidurnakčio – tiek užtenka, kad mano diena pakeistų spalvas ir kartu numargintų naktį. Diena, kai sutikau tave, tapo verta istorijos, mano pasakojimų už pagalvės slepiant kvailą, naivią šypseną. Dvi akimirkos po vidurnakčio ir aš vėl laukiu kitos nakties. Kai vėl galėsiu patogiai tylėti su tavimi, kol tu besišypsodamas veši mane į artėjantį rytą. Tačiau galiausiai nakties stebuklai baigsis grįžus namo, kuomet teks atsisveikinti. Ir tai bus ilgiausios minutės, kurios taps valandomis, nes vėl lauksiu dviejų akimirkų iki vidurnakčio. Akimirkų, kurios vėl atmerks man akis, privers įkvėpti šios minutės ir iškvėpti vakarykštes nuoskaudas. Ir tada aš supratau, kad tu manoji terapija. Nes sutikusi tave suvokiu, kad laukiau ne dviejų akimirkų iki vidurnakčio. Laukiau akimirkos iki savosios terapijos. Akimirkos iki tavęs.

Kino gurmanams Kas be ko, kai rudenėlis startavo šitaip vykusiai, sakyčiau, ačiū, siaubo filmų nebereikia. Bet juk vis būna, kad užplaukia noras kokį tamsų ir klaikų penktadienį pažiūrėti ką nors gąsdinančio. Gerai, jei traukia tipinis „šokinėju ir klykauju“ filmas, mat tokį rasti nesudėtinga, kiekvienas turi, ką pasiūlyti. O jei norisi tiek šiurpuliukų, tiek... nežinau... kažko gilesnio? Intelekto, prasmės? Stiliaus, keistumo? Tada į pagalbą atskuodžiu aš su šūsneliu siaubo filmų, kurie visiškai atšviežina šį dažnai nuvalkiojamą žanrą. 1. Tarsi „Mis Visata“ su petražole tarpdantyje It Follows (2014, siaubo, mistinis, trileris, IMDb – 6,8) Šioje juostoje sudera unikalus garso takelis, nuostabi kinematografija ir šaukštas deguto – keletas itin klišinių scenų, įdėtų labiau iš nevilties, norint pritraukti klasikinio siaubo mėgėjus, nors filmas skirtas kiek aukštesniam dvasiniam lygmeniui. Kad ir kaip bebūtų, ši šiek tiek šiza istorija pasakoja apie merginą, kuriai priverstinės sueities metu vaikinas perduoda lyg prakeiksmą – nuolat persekiojančias kitiems nematomas šmėklas, lėtai besiartinančias, kol sunaikina tave. Ir mergina kamuojasi, dvejodama, ar kęsti šią naštą, ar lygiai taip pat perduoti ją kitam. Kas įdomu, kad tai gali būti ne šiaip istorija apie tave tamsoje sekiojančias pabaisas, nuo kurių niekaip negali pabėgti... Juk tos pabaisos gali būti baisios gyvenimo patirtys. Ir net jei visą tą neigiamą energiją išlieji kitam, niekados neišsivaduoji ir niekados nesi tikras, kad tai negrįš pas tave pačiu netikėčiausiu momentu. Mėgaukitės nauju būdu „užsisiaubinti“.

ﬂixlist

Emilija Mikučionytė

jordanandeddiethemovieguys

2. KOKYBIŠKA siaubo komedija? Prašome! The Faculty (1998, siaubo, sci-fi, IMDb – 6,5) Iš pradžių gal ir atrodo, jog tai tipinis 9-10 dešimtmečių stiliaus siaubo filmas-komedija, tačiau greitai paaiškėja, kaip genialus režisierius gali iš visiškai beprotiško scenarijaus sukurti kone šedevrą. Siužetas mažų mažiausiai į d o m u s: į mokyklos bendruomenę infiltruojasi ateiviai, pamažu užvaldantys mokytojus, kurie, tapę nepaprastai žavingi ir a t s i p ū t ę pamažu minčių kontrolę sėja per mokinius ir miestelio gyventojus. Tik mažas būrelis įdomių personažų su namų gamybos narkotikų pripildytais tušinukais gali išgelbėti pasaulį! Bet pala pala – pamatysite, kad nei laikas prailgs, nei filmas pasimirš. O kas nuostabiausia, tai itin spalvingi personažai. Tiek krūva pagrindinių, tiek krūva antraplanių. Kiekvienas turi ypatumų, trūkumų, privalumų, kiekvienas netgi evoliucionuoja bėgant filmo minutėms! O jau aktoriai geri parinkti, tai ne tas žodis. Sakau, nepelnytai užmiršta juosta.

3. Išsprogdinkite savo mintis Mother! (2017, drama, siaubo, mistinis, IMDb – 6,6) Gal ir girdėjote apie šį filmą... Bet jei nematėte!.. Dieve mano. Žinoma, tai yra ir teigiamas atsakymas į klausimą „Ar gali siaubo filmas išsprogdinti mano smegenis ne tiek nuo siaubo, kiek protinės įtampos?“ Nes visas siužetas kuo toliau, tuo keistyn ir nesuprantamyn eina. Lengva pasakyti: „Pora, gyvenanti atsiskyrusi gamtos prieglobstyje, priima pernakvoti praeivį, nuo ko prasideda katastrofiška jų gyvenimų griūtis.“ Bet tai kur kas daugiau. Duosiu užuominą: šis filmas yra perpasakota Biblija. Savotiška visos krikščionybės reinterpretacija. Užuomina seka užuominą, žiūrėdamas pamažu atrandi, kas ką vaizduoja. Ir kai visos detalės stoja į savo vietas, prieš tave atsiskleidžia ne tik „kažkokia šizofrenija“, kiek klaikus „idealo“, „visuomenės figūros“ radimasis, kiek aukų pareikalauja vieno žmogaus iškėlimas į aukštumas ir kokia našta slegia tuos, kurių jėgomis tas Įvaizdis Didysis yra maitinamas. Jeigu kada jausite, kad biolaukai pakilo į aukštumas, palepinkite savo intelektualiąją pusę šiuo tuo sunkiau virškinamu.

nikopajkovic

Freepik.com

Horoskopai

ALTERNATYVIOS REALYBĖS horoskopai

Jokūbas Vingilys

Avelė (Ovium 03.21—04.20) Mėnesio pradžioje jausitės tarsi praradę ragus. Nesijaudinkite, nes žvaigždės numato jums ramią ir stress-free ateitį. Naktimis gali kilti noras skaičiuoti sudėtingas formules, kurių niekur nepritaikysite. Palankus metas kirptis.

Matadoras (Toreador

04.21—05.21)

Žvaigždės pataria atsargiai elgtis santykiuose, nes jūsų partneris mėgsta bėgti į jūsų mojuojamas raudonas vėliavas. Tikėtina sėkmė ﬁnansiniuose reikaluose, todėl investuokite į save. Šį mėnesį venkite konfrontacijos, nes galite erzinti žmones savo buvimu šalia.

Karalius (Simba 07.23—08.22) Jums gali klaidingai pasirodyti, jog panašus žodžių žaismas buvo panaudotas praeitame Njuspeipyje. Rekomenduojama laisvalaikiu žiūrėti daug ﬁlmų, geriausia animacinių. Dėl savo išdidumo galite pakliūti į nereikalingus ginčus, nepamirškite rodyti aplinkiniams nuolankumo arba juos suėskite. Bernelis (Bruh 08.23—09.23) Šį mėnesį palankus metas sportuoti, nes praeitą tinginiavai ant sofutės. Bruh... Žvaigždės tau pataria susiimti meilės reikaluose, nes užteks būti vienišam. Bruh... Cezarį nudūrė jo paties sūnus. Et tu, bruh?! Sėkmės tau, bruh.

Šiaulys (Netoli Telshe 11.23—12.21) Šende tinkama diena pasportuoti. Salės ambalai pripažins jūsų užkačelintus bicepsus. Jei būsit gerai nusiteikę, galbūt kepyklėlės mergikė padarys jum nuolaidike. Per daug neapsikrauk, šauk su xebra in gamtą.

Ožiauodegis

12.22—01.20)

(Capripopcorn

Lemtis pataria pasirūpinti mityba. Ką gero turi šaldytuve? Oooi, ne kažką. Gal pasiguglink kokį sveikuolišką receptą. Mmm trinta daržovių sriuba...Žvaigždės jaučiasi alkanos. *gūžt*

Tryniai (Troyka 05.22—06.21) Pasistenkite nenuvaryti savęs nuo kojų, taip pat nepiktnaudžiaukite energetiniais gėrimais. Būkite atsargūs su naujais pažįstamais, nes jiems gali kilti noras lipti jums ant nugaros. Nenusiminkite, nes nusimato puikus socialinis gyvenimas (niekada nebūsit vienas. Ar dviese).

Žvakidės (Ignis Laikiklis 09.24—10.23) Liepsna. Aukšti geltonos ir oranžinės bokštai. Šiluma, praradusį savo pirminę komforto funkciją, dabar gniaužiančiai dusinanti tavo gerklę. Kas tave paskatino eiti šiuo keliu? Ar suvoki, kokią negandą užtraukei šiam pasauliui? Ar galėsi išlaikyti besiraitančios ugnies liežuvius? Nežinau.

Undinė (Aquarumas 01.21—02.19) Tikėtina, jog jausite nostalgiją neseniai uždarytam biliardo ir laisvalaikio centrui. Palankus metas atostogauti prie jūros. Žvaigždės pataria nesudarinėti neaiškių barterinių mainų su raganomis.

Vėžlys (Testudo 06.22—07.22) Lapkričio mėnesį jums gali atrodyti, jog gyvenimo tempas per daug greitas. Nusiraminkite ir nekreipkite į tai dėmesio. Susidūrus su sunkumais, gali kilti noras sulįsti į savo kiautą, tačiau tai nepatartina: bandykite labiau socializuotis.

Kobra (Vienuolika 10.24—11.22) Nusimato adrenalino pilnas mėnuo. Saugokite savo turtą, padidėjusi galimybė patekti į avariją (gaudant nusikaltėlius greitkelyje ir darant su automobiliu backﬂip). Bus sunku su draugais, nes mėgstate jiems įkirsti. Romantiniame kontekste seksis rasti partnerį, galimai iš Vokietijos.

Silkės (Uvam Pisces 02.20—03.20) 1) Save, obuolį ir svogūną supjaustyti plonais šiaudeliais. 2)Grietinę sumaišyti su garstyčiomis, citrinos sultimis ir cukrumi. Viską kartu išmaišyti, pagardinti smulkintais žalumynais. 3)??? 4) Proﬁt

ŽIOVULIO ŽUDIX

Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.52)

Puzzle 1 (Very hard, difficulty rating 0.84)

5ud0ku 4

5eppuku

2 3

8 6

uch solve m Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Feb 4 19:26:08 2019 GMT. Enjoy! čia jeigu ką Harambe

t it i dont ge the spirit of Harambe

NANOGRAMA

5 6

3 2

6 9

9 1

1 6

6 7

4 7

4 8

6 9

4 3

8 7

6 4

SPLIS

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Feb 4 19:28:44 2019 GMT. Enjoy!

KAI NĖRA STUDENTIŠKO JUOKELIO 23 PSL

Kowalksi, analysis! 23

VIP

Puslapio Tema Njuspeipis

19:80

Active now

Labas! Kątukątųkąvakare??? Laba! Eh

Tu?

O mes rašysim, maketuosim, fotografuosim, meme’insim, organizuosim, viską planuosim! Prisijungsi? Seen

TAPK „NJUSPEIPIO“ KOMANDOS DALIMI! Siųsk laišką adresu njuspeipis@gmail.com arba parašyk mums į facebook, papasakok apie save, pridėk darbų pavyzdžių ir prisijunk prie mūsų komandos!