Njuspeipis #148, balandis by Njuspeipis

TIRAŽAS: ∞ VNT. ISSN 2029-1914 2020 PANDEMIC EDITION

Njuspeipis #148 BALANDIS SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

TENT FOR! ING CONID INTRODUC GEONS P L A N O TI A INTERN

BALANDĖLIAI

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS 07

TESTAS

////////////////

Koks emoji esi tu?

Sveiki!

(saugus atstumas)

Platus akiratis

Mono

Laktozės netoleravimas yra evoliucijos pasėkmė ir kiti smagūs pašnekesiai apie pieną Elephant and the rider

Kai nebereikia ﬁziškai eiti į paskaitas ir viską gali pasidaryti patogiai sėdėdamas namie, apėmė netikras saugumo jausmas, tarsi laiko būtų begalė. Tai yra, bent iki kol supranti, kad tą laboratorinį, kurį atidėliojai dvi savaites, reikia pristatyti rytoj. Pastaruoju metu, nors ir neturiu ką veikti, atrodo viską atidėlioju. Net ir šį redaktorės žodį vis atidėliojau rašyti... Nuo pat mano prisijungimo prie Njuspeipio, niekada nemaniau, kad ateis diena, kai Njuspeipio numerio negalėsite prigriebti ir paskaityti fakultetuose per nuobodžias paskaitas, ar kavinėse prie kavos. Tai kaip jau ir tapęs mūsų tikslas – suteikti jums naudingą priemonę praleisti laiką. Tačiau nėra ko nusiminti. Užsivėrus vienoms durims, atsiveria kitos. Šiltai įsitaisius fotelyje su kavos (arba arbatos, aš ne-judge‘inu) puodeliu ir ta pačia „užmutinta“ Zoom paskaita laikas dar geriau praeis vartant naujausią Njuspeipį. (saugus atstumas)

Nj English

Kelionės

Interviu

Prie kavos

Saulėtoji Graikija

Ką veiki, kai nėra ką veikti?

Kodėl verta padegti savo virtuvę?

Tarp eilučių

Prizmė

Kino gurmanams

Mažasis pasaulis

Neatpažintas pastraipos pavadinimas

Pro debesis prasišviečia saulė...

(saugus atstumas)

Kitchen adventures... or tips from a non-professional cooking addict

Horoskopas

Mitiniai horoskopai

Sėkmės!

Kontaktai

„Njuspeipio“ redakcija

Žiovulio Žudix

*slaps the outdated meme format* this bad boy can ﬁt in so many magazine issues

Šį leidinį ﬁnansuoja

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

A. Purėno g. 18, LT-51370, Kaunas fb.com/Njuspeipis

Redaktorė

Rūta Buckiūnaitė njuspeipis@gmail.com

Vyr. redaktorės pavaduotoja Saulė Gabija Kliukaitė saule.kliukaite@gmail.com

Redaktorės pavaduotoja Ugnė Kriūnaitė

Maketuotojai

Aleksandra Nekrasova Goda Plytaitytė Tomas Liutvinas Rūta Buckiūnaitė Aušrinė Bieliajevaitė Saulė Kliukaitė Sanjeev Suresh Živilė Pacevičiūtė Jūratė Balevičiūtė

Viršelio illiustracija Gabija Chomskytė

Žurnalistai, tekstų ir turinio autoriai Emilija Mikučionytė Radvilė Jočytė Dovilė Jankevičiūtė Andrius Šliumba Ineta Golovatenkaitė Tomas Liutvinas Žaneta Sederavičiūtė Goda Plytaitytė Jokūbas Vingilys Ugnė Kriūnaitė Viktorija Lygnugarytė Saulė Kliukaitė Gabija Chomskytė Nojus Dimša Silvija Saulė Aleknaitė Justas Šliumba Živilė Pacevičiūtė Aušrinė Bieliajevaitė

Draugai Fotografai

Radvilė Jočytė Žaneta Sederavičiūtė Ineta Golovatenkaitė Karolina Mičelytė

Rask „Njuspeipį“:

KTU, VDU, LSMU, KK, MRU, VU KnF, KTU Gimnazijoje, Kolpingo kolegijoje, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B2O“, „2½ obuolio“, „Caﬀeine Roasters“, „Stop & Go“, „Duo“, „Caif Cafe“

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

KTU naujienos Startuoja tutorių konsultacijos, kuriomis gali pasinaudoti viso semestro eigoje. Gali kreiptis dėl konsultacijos matematikos, objektinio programavimo, chemijos ir operacinių sistemų modulių. Apie vykstančias konsultacijas ir jų laiką gali sužinoti AIS Mentorystės programos skiltyje.

„Ypač smagu, kai į konsultacijas ateina tie patys studentai ir matai, kaip jie daro pažangą, vis geriau supranta dėstomą dalyką. Žinau, kad dvi galvos visada geriau už vieną, todėl noriu paskatinti studentus nebijoti ateiti į konsultacijas.“ – Chemijos tutorė Aistė

Ar žinojai, kad LinkedIn galima naudoti ne tik kaip verslo santykių užmezgimo ir savęs pristatymo (eng. personal branding) platformą? Ši platforma taip pat teikia galimybę nemokamai naudotis internetinių kursų skiltimi, įvairiomis temomis, kuomet galima ne tik sustiprinti turimas ar įgyti naujų žinių, kompetencijų, bet ir gauti tai patvirtinantį virtualų sertiﬁkatą. Taip pat nepamiršk, kad, norėdamas susikurti dėmesį patraukiantį LinkedIn proﬁlį, gali užsiregistruoti individualiai karjeros konsultacijai per savo AIS.

LZO „Niekada nedėvėčiau tautinio kostiumo“ – prakalbus apie tautinį meną gali išgirsti iš didelės dalies jaunimo lūpų, kaip ir iš kai kurių nemuniečių, prieš jiems prisijungiant prie ansamblio. Tačiau viskas pasikeičia, kai pradedi žiūrėti iš kitos perspektyvos.

Žinoma, atėjus į pirmą repeticiją, tokios mintys dar neišsisklaido, tačiau su vokalais užtraukus „Kur giria žaliuoja“, pamačius šokėjus sinchroniškai sukant trigubą ar išgirdus kanklininkių grojamą magišką melodiją, viduje kažkas sukirba, pajauti, kaip per kūną perbėga šiurpuliukai. Tas jausmas paskatina į KTU III rūmus užsukti vėl ir vėl. Pasibaigus kiekvienai repeticijai supranti, kad išeini vis labiau besišypsodamas, nors ir pavargęs po poros valandų sunkaus darbo.

ir , šokis alumas a ik ij z n u ie m v metų Menas, jau 70 is ik la a laisv s! o“ nariu „Nemun

Pasikrikštijus ir tapus tikru nemuniečiu, atsiveria vartai į įvairiausius kelius. Visų pirma, tai kelias savęs pažinimo link. Ansamblyje yra tokia didelė charakterių, pomėgių, talentų, stiprybių, silpnybių, kompetencijų įvairovė, kurią pažinus iš arti jaunas žmogus turi pilną puokštę ingredientų, iš kurių gali pasirinkti ir susiformuoti savąjį vertybinį pasaulį. Ne veltui vyresniųjų nemuniečių išmintis byloja, jog „Nemunas“ – geriausia vieta rasti ne tik draugų, bet ir meilę: ansamblyje susijungė jau virš 120 porų. Antra – ansamblio keliai veda į visą pasaulį. Japonija, JAV, Meksika, Kinija, Kanada – tai tik pradžia ilgo sąrašo šalių, kurias „Nemunas“ yra aplankęs. O kiek dar jų yra planuose... Trečia – didžiulis žingsnis profesionalaus meno link: ansamblio vadovai neginčijamai yra savo srities asai, taigi, eidamas į repeticijas kaskart įgauni neįkainojamos patirties.

t daro ne mblį su a i, s n ja a ė k d ka , šo Ar žinai, rai – vokalas la ir e p n a a k ž keturi umentų . ių instr ntų orkestras klasikin me u tr s in ų k iš liaud

Praėjus keliolikai repeticijų jau esi pasiruošęs žengti į sceną savo pirmajam koncertui. Ir tada grįžta tas jau giliai tavyje nugulęs požiūris į tautinį kostiumą. Nenoromis jį apsirengęs, su ansambliečių pagalba tobulai sudėliojęs visas smulkmenas – nuo karūnos iki batelių, nuo skrybėlės iki tautinės juostos, – išeini į sceną. Koncerto metu, susijungus visiems žanrams, supranti, kokia garbė yra būti to dalimi. Stovint scenoje sustoja laikas, o pats jautiesi tarsi plauktum džiaugsmingų emocijų ir įspūdžių upe bei trokšti, kad šis tavo kelias niekada nesibaigtų. Ateina supratimas, kodėl mūsų ansamblis pavadintas didžiausios Lietuvos upės pavadinimu. „Nemunas“ – didinga ir stipri srovė, kurios niekas negali sustabdyti.

Daugiau informacijos rasi: ansamblisnemunas.lt KTU tautinio meno ansamblis Nemunas ansamblis_nemunas

Dar svarstai, ar verta ištraukti seniai palėpėje dulkančias kankles ar skrabalus? Vėl sudrebinti balso stygas? Suktis tiek, kad net galva apsvaigsta? Išdrįsk priimti geriausią sprendimą savo gyvenime – prisijungti prie „Nemuno“!

Mes išskėstomis rankomis lauksime tavęs rudenį KTU III rūmuose. Iki

susitikimo!

Testas

Atsakyk į klausimus, suskaičiuok kokių atsakymų raidžių pažymėjai daugiausiai ir sužinok, koks emoji tau tinka labiausiai.

A B C D E

Internetinės paskaitos: A B C D E

Geriausios be vaizdo Geriausios kai užtildytos Tavo apsilankymų sulaukia retai Puiki alternatyva Tau nevyksta

Ugnė Kriūnaitė

Labiausiai lauki:

Žmogus, kurį norėtum sutikti: M. K. Čiurlionis Robert Downey Junior Eugenijus Ostapenko Vytautas Didysis Albert Einstein

A B C D E

Daugiausiai A

Gali būti, kad šį emoji naudojai gerokai per dažnai. Esi pozityvus ir moki rasti bendrą kalbą su žmonėmis. Karantinas tau sunkus, bet neleidi sau per daug nerimauti. Mėgsti prajuokinti kitus, bet su juokeliais gali nueiti ir per toli.

Pasirink supergalią:

Telekinezė Skraidymas Nesibaigianti sėkmė Laiko valdymas Visa-menanti atmintis

Pasirink patiekalą: A B C D E

Sushi Pica Blynai Cepelinai Salotos

Džino iš lempos prašytum: Supergalių Neišsenkančios sėkmės Neribojamo kiekio norų Pasaulinės sveikatos/taikos Viso pasaulio žinių

Daugiausiai B

Tau gali būti sunku socialinėse situacijose, bet tai jau išmokai užmaskuoti. Kartais per daug stresuoji ir pergalvoji situaciją kelis kartus, kol mintys nuneša iki blogiausių ar netikėtiniausių scenarijų. Karantinas to tikrai nepalengvina.

Daugiausiai C

A B C D E

Visata , kurioje norėtum gyventi: A MARVEL B Narnija C Burtininkų pasaulis D Viduržemė (LOTR) E Ir sava visata gerai

Pasirink Youtube kanalą: A Buzzfeed B Pewdiepie C Nigahiga D Bon Appétit E Ted Talks

A B C D E

Facebook

Mylimo serialo naujo sezono Karantino pabaigos Susitikimų su draugais Šiltesnio oro Atostogų

Turi pakankamai pasitikėjimo savimi ir greičiausiai žinai, ko nori ir kaip tai gali gauti. Jau planuoji susitikimus su draugais po karantino laikotarpio. Izoliaciją tau iškęsti nėra lengva, pasiilgsti kelionių, švenčių ir kitų pramogų.

Daugiausiai D Sugebi perprasti ar užjausti kitus, esi smalsi siela su puikiai išlavintu protu. Nebijai dalintis patarimais ir pats jais pasinaudoti ir moki mėgautis net ir mažiausiais dalykais. Esi atsakingas žmogus tai padeda karantino laikotarpiu.

Daugiausiai E Vertini savo žinias ir nuolatos mokaisi. Žmonės, kurie nepagalvoja prieš praverdami burną, tave nervuoja, bet tai moki puikiai užmaskuoti sarkazmu. Esi pakankamai apsišvietęs apie karantino situaciją ir todėl nepanikuoji.

Platus akiratis Gabija Chomskytė

Laktozės netoleravimas yra evoliucijos pasekmė ir kiti smagūs pašnekesiai apie pieną

Nors pienas, rodos, yra neatsiejama žmogaus dietos dalis jau nuo senų senovės (tiksliau, ūkininkavimas tapo pagrindine žmonių veikla ir šiuo aspektu pakeitė medžioklę jau prieš maždaug 11 tūkstančių metų), iki šiol yra ginčijamasi dėl šio produkto realios ir tariamos naudos (arba žalos) mūsų organizmui. Motinos pienas yra labai reikalingas kūdikiui, tačiau mažyliui augant reikalai sparčiai kinta.

Bręstant ir vystantis organizmui vis sunkiau skaidome laktozę, o pienas ir suaugusiam žmogui neteikia tiek naudos, kaip vaikui. Atlikti tyrimai rodo, jog 65% visų pasaulio gyventojų netoleruoja laktozės, tačiau šie skaičiai gerokai skiriasi kiekviename regione: 90% – Indonezijoje, panašiai ir visoje pietryčių Azijoje; 70% – Pietų Amerikoje ir Afrikoje; 30% – Šiaurės Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Yra keli tokį drastišką skirtumą lemiantys faktoriai, tačiau svarbiausiu galime įvardyti evoliuciją. Anksčiausiai pieną gaminantys galvijai prijaukinti šiltesniuose kraštuose, todėl pietiečiai pieno produktus vartoja ilgesnį laiką. Tiesa, būtent tose vietovėse jie ir yra reikalingiausi. Kai užklumpa sausros ir nuvilia derlius, būtent pienas daugybę žmonių gelbsti nuo bado ir išsekimo. Remiantis šiomis žiniomis ir anksčiau pateikta statistika, galima kelti hipotezę, jog ateityje vis daugiau žmonių netoleruos laktozės.

Kadangi gyvulinės kilmės pieno produktai neteikia daug naudos suaugusio žmogaus organizmui, kiekvienam iš mūsų derėtų pasvarstyti apie šių gaminių vartojimo sumažinimą arba atsisakymą. Rinkdamiesi alternatyvas (augalinės kilmės pieno produktus) prisidėsite ir prie kovos su klimato kaita, nes pieninės (kaip ir mėsinės) smarkiai kenkia aplinkai: vandeniu ir grūdais, kuriuos galėtų suvartoti žmogus, maitinasi gyvuliai, šių išmatos taip pat teršia žemę. O kur dar transportavimo sąnaudos bei gaminių pakavimas, apdorojimas.

Jei siekiate išbandyti augalinės kilmės pieną, tačiau nežinote, kurį rinktis (sojų, ryžių, avižų ar kokį kitą), štai į ką turėtumėte atkreipti dėmesį: Ar pienas yra praturtintas vitaminais, saldintas? Sveikas augalinis pienas neturėtų būti saldintas, o vitaminai jame – sintetiniai. Ar tai produktas iš tolimų kraštų? Vertėtų rinktis pieną, gamintą tame pačiame žemyne, o geriausia – savoje ar kaimyninėje šalyje. Kiek vandens sunaudojama jo gamybai? Šiuo aspektu draugiškiausias gamtai yra avižų pienas. Kaip buvo minėta pirmoje pastraipoje, motinos pienas ožkos – ožiukui ir t.t. Prievartinis ir ankstyvas jauniklio ir traumą. Kadangi galvijai (kaip ir visi žinduoliai, iš čia juk pieną gamina tik žindymo laikotarpiu,

Na, o jei gąsdina šių produktų kainos parduotuvėje, kodėl nepabandžius pasigaminti namie? Pamatysite, jog tai nėra taip jau sudėtinga, ir tikrai žinosite, ką geriate.

skirtas jos kūdikiui, taigi: karvės – veršiukui, atskyrimas nuo gimdyvės kelia didžiulį stresą ir yra kilęs šios rūšies gyvūnų pavadinimas) karvės yra nuolatos apvaisinamos, o kai senstelėja – paskerdžiamos.

P.S.: Rašant šį tekstą buvo gausiai remiamasi Andrew Curry straipsniu „The milk revolution“ (liet. Pieno perversmas). Kviečiu jį perskaityti, jei norite giliau pasidomėti šiandien aptarta tema.

Mono Elephant and the rider Rūta Buckiūnaitė

Have you ever wondered if the choices that you make are really yours? Do you really have free will or are you just a puppet in some mastermind’s grand scheme? Well some say it’s not as simple as just some guy controlling your mind. It is rather a complex idea that your decisions are made by your unconscious mind. In other words, you are the rider that thinks that they have control over the elephant but it’s the elephant that’s in control all along.

I recently discovered a PC game that was everything except what I thought it would be. The vague description of “You will follow a story, you will not follow a story. You will have a choice, you will have no choice” gave me no insight whatsoever. In the first 10 minutes of playing the game it was clear that the description was nothing short of vague. “The Stanley Parable” starts in an office. You are Stanley — an office worker, who receives orders, telling him exactly what to do every day. But one day the orders stop and all Stanley’s co-workers disappear. A narrator voice appears, telling you that Stanley leaves the office. So you leave the office. Then he says that Stanley wanders through the empty corridors, as you walk through the empty corridors. Eventually you stumble into a room with two open doors. The narrator says that Stanley walks through the leﬅ door. And here you face your first choice. You play as Stanley and Stanley follows orders. But in reality you are you, a human with a conscious mind and free will — and the game allows you to explore that. During the countless hours of playing “The Stanley Parable”, I managed to reach at least 13 ‘endings’ that were all very different. With every choice that you make the game branches even further leading you to something unique every time. If you do choose to follow the narrator’s voice you will be led to an ‘ending’ that is somewhat apocalyptic and hero movie trope-like. An ‘ending’ that will make you think that you are the one who made all the choices and discovered the truth behind the disappearance of your co-workers. On the other hand, if you choose to rebel, many interesting opportunities will open up to you. Most of them will centre around the narrator’s attempts to get you back to the story that he “specifically wrote for you”. In some cases, he will get angry and call you stupid and other nice words, which is quite hilarious. At this point in the game, you are not really thinking about the point of the story but rather how much angrier can you make the narrator, just by your chaotic whims. My recommendation — try the broom closet. Stand around there for a bit. It’s absolutely comedic. Every story has an ending but ironically, “The Stanley Parable” a game about endings, doesn’t really have one. Once some sort of conclusion is reached, you are brought back to the same office that you started in, each time with a few minor changes either in the narrator’s dialog or the environment. Each time you are leﬅ to poke around by yourself and look for new possible ways to be annoying or die.

NJ English Ugnė Kriūnaitė

Kitchen Adventures…

…or tips from a non-professional cooking addict

I’m quite far from a professional chef, but I have an undeniable passion for cooking & baking. Seeking a deeper understanding of the chemistry behind making food even led me to choose Food Science program. That combined with too many hours of Youtube cooking videos and never-ending culinary experiments, gives me a fair amount of experience. So this is an article full of tips and bits of knowledge that might help you out in the kitchen. Plus, a great cookie recipe!

la vista baby No need for oil: Some people believe that adding oil to the water will prevent pasta from sticking. Well, breaking news, it won’t stick anyway! Instead, the oil will prevent sauce from properly coating the pasta. So just make sure to add enough water and stir the pasta right aﬅer adding it, as well as a couple of times during the cooking process. Don’t over-cook: Al dente is the way to go. Some pasta packages provide separate time requirements for cooking fully and cooking until al dente, but if it only has one cooking time written on it, start checking about 2 minutes before the end. Pasta should still be a bit hard in the middle, not completely soﬅ all the way through. Salt it like it’s the sea: Pasta water must be heavily salted. Not just a pinch, but 2-3 generous pinches of salt. Don’t worry, it will not be overly salty, as you will drain it and throw the water away, but it is your only opportunity to season the pasta itself. Exceptions: Oil is required in some pasta dishes, for example — Spaghetti aglio de olio; the key here is not to add oil while boiling the pasta. Speaking of pasta water, in a lot of recipes, it is a must for the sauce, as it’s full of starch and will make it thicker or help to emulsify. So save a cup or two and use it instead of plain water.

late than never Just like salt enhances flavour (a bit more about that next time), fat also makes food taste better. On top of that, it creates a smooth sensation in your mouth, improving mouth feel. It’s a common misconception that fat is what makes you gain weight. In reality (for the most part) sugar is to blame. To put it in a very simplified way, when you consume too much carbohydrates, like sugar, the glucose “leﬅovers” that are not used in cells, are stored in your fat tissue, resulting in unwanted kilograms. You can read up more about this, but the main thing to remember is that fat is not the main cause of obesity. Widely marketed fat-free or low-fat foods have a horrible taste and the way to solve that is… adding lots of sugar. You see where I’m going with this? Of course, there are all kinds of other problems specific fats can bring. Besides that, too much of anything is not good, but let’s stop giving fat such a hard time. Don’t fear a little butter on your toast or a drizzle of good quality oil in your salad, as it will only make it better.

With great

comes great responsibility

Do you know what 550D or 405C on your wheat flour package mean? If not, let’s break it down. Firstly, the lower the number, the whiter the flour, as the number indicates the amount of minerals. Secondly, the letters mark the amount of gluten: if the letter is closer to the start of alphabet, there is more gluten (flour marked C will have more of it than if marked with an E). Higher amount of gluten (given it’s good quality) can hold more water in the dough, help it rise better. The development of gluten makes the dough stretchy and elastic. So C flour is more suitable for bread, while flour marked with an E is better for waffles or cookies.

As the French say, Find reliable sources of recipes. If you’re looking for a specific recipe, compare a few sources or take it from the source you trust. If you can’t find similar recipes, read the comments and check the ratings. Comments are also a great way to find crucial tips to get the best result. At this point, I am developing a lot of my own recipes or I just wing it and use whatever I have in the fridge. However, improvisation is more suitable for cooking, while most baked goods require great accuracy and precise amounts of each ingredient. That is also exactly why using grams instead of cups and tablespoons is a better choice — so if you don’t have one, buy a scale. Besides all of that, I rely a lot on Youtube, oﬅen because to master a proper technique you need good visual guidance.

Cooking channels that I trust and adore: Joshua Weissman (great recipes, great quality and mouth-watering b-roll) Bon Appétit (tons of things to choose from, plus plenty of entertainment) Bruno Albouze (advanced recipes with a French touch) Emma’s Goodies (amazing desserts, plus the best donut recipe ever)

Chocolate chip cookies As a bonus, this is a recipe I recommend trying, adapted from Joshua Weissman. I put my own twist on it, applying speciﬁc things I learned on my own, but as it was already nearly perfect, you can just ﬁnd his video on Youtube and write down the recipe from there. If you happen to make these, snap a photo, post on Instagram and tag @njuspeipis!

Ingredients

Instructions 1) In a bowl, whisk together ﬂour, salt and baking soda. 2) In a separate bowl (using a stand mixer with a paddle attachment or

a hand-held mixer), combine both kinds of sugar, add the melted butter. Mix it well, then add the egg, egg yolk and vanilla extract, whisk for a few minutes on medium to high speed. 3) Combine the sugar and the ﬂour mixtures (do not over-mix). 4) Incorporate the chocolate bits using a spatula, cover with plastic wrap and let it rest for about 20 minutes in the fridge. 5) Shape round balls or form the cookies with an ice-cream scoop, and put them on a sheet tray lined with parchment paper. To get the best results, leave in the fridge overnight or even up to 2 days (covered with plastic wrap) for deeper ﬂavours to develop. You can put them close to each other and space them out right before cooking, always make sure to leave enough space for the cookies to expand. 6) Bake in pre-heated 175°C oven. For smaller cookies, the baking time is 8-10 minutes, for large ones: 12-15 minutes. While baking, you need to use the pan-drop method. Using heat-protective gloves, liﬅ the sheet-tray up about 5 cm and drop it back down. Do this aﬅer 6 minutes of baking time has passed and then every 2-3 minutes aﬅer. This will force out the air bubbles, so the cookies expand to the sides and not just rise up.

Additional tips: Brown the butter for a more nutty, caramel-like flavour (you can easily google how to do so). It is possible to reduce white sugar for a less sweet cookie, but don’t lessen it more than a half. Use good quality dark chocolate and not chocolate chips — at least 70% cacao to balance out the sweetness. Add half a teaspoon of instant coffee for better flavour.

Sauletoji Graikija

Kelionės Ineta Golovatenkaitė

Kaip ir buvo žadėta, šis susitikimas – iš saulėtosios Graikijos. Šalis, kupina dievų ir dievybių, įvairiausių mitologinių būtybių ir mistikos. Galiūnas pusdievis Heraklis, gražuolė meilės deivė Afroditė... Tačiau kiek žavėjimosi mitologiniais veikėjais yra išlikę, sunku pasakyti. Manau, keliaujant atostogauti norisi pažinti šalį ir gerai pailsėti. Ar verta tai daryti Graikijoje? Sunku pasakyti, juk visos šalies neaplankiau, todėl galiu nupasakoti tik trupinėlį to, ką ten galima patirti, o ar tai padės, spręskite patys.

Atėnai ir Salonikai Itin svarbus savo geograﬁne padėtimi ir didžiausias Graikijos miestas – sostinė. Tai lyg Paryžius Prancūzijoje, vietiniams itin romantiškas miestas, su pagrindiniu traukos objektu – Akropoliu. Kodėl pradėjau pasakojimą būtent nuo to? O nuo ko daugiau? Juk vykstant į Graikiją tikrai norėtųsi apsilankyti kadaise buvusiame pagrindiniame gyvenimo centre, ant aukštos kalvos stovinčioje tvirtovėje. Žvelgiant iš romantiškosios pusės, čia tikrai gražu: didingos kolonos, nuostabi panorama, atsiverianti nuo kalno viršaus, neįtikėtina architektūra, kuri išliko tiek daug metų (Atėnų akropolis pastatytas 570-550 metų prieš Kristų). Tačiau žvelgiant kritiškai – didelės eilės, daugybė žmonių, todėl norint išgauti gražų kadrą savo Instagram‘ui net sunku pasakyti, kokiu metu ten geriausia vykti: neprieisite nė prie vienos kolonos, nes visos jos aptvertos, didelis vėjas ne tik vels plaukus, bet ir pripūs smėlio į akis. Na, bet vis dėlto gražu, tai gal ir verta, tik bijau teigti dėl antro karto; kartais vieno per akis. O galbūt mano lūkesčiai per dideli... Apsilankę galite nuspręsti patys. Iš tiesų, nieko nekritikuodama ir nepaveikdama jūsų nuomonės noriu pasakyti, kad tai miestas, ne itin išsiskiriantis nuo kitų didžiųjų, žymiųjų itin daug turistų sulaukiančių miestų. Centre esantis turgelis pilnas šaldytuvo magnetų bei baklavų (itin populiarus saldumynas) ieškančių turistų. Vienas iš patarimų – derėkitės, gal ne tiek, kaip Turkijoje ar Maroke, bet pardavėjai kainą nuleidžia: juk nenori prarasti potencialaus pirkėjo, kai du žingsniai nuo jo parduotuvės baklava dviem eurais pigesnė. Neužsibūkime Atėnuose, apie juos ir taip daug galite prisiskaityti, o esant geram Ryanair pasiūlymui – ir patys nuvykti. Keliaukime į Salonikus. Tai antrasis pagal dydį Graikijos miestas, kuris mane patraukė savo harmonija. Žmonės ten atsipalaidavę ir laimingi. Tai miestas, traukiantis istorijos ir senovės meno mėgėjus. Miestas-uostas, pro kurį keliauja daug prekių iš Balkanų, jis dar vadinamas kultūros sostine. Tai tikrai jaučiasi: daugiau tvarkos, smagiau vaikščioti graﬃti nepaženklintomis gatvėmis, daug renovuotų namų. Jei reikėtų rinktis tarp Atėnų ir Salonikų, vienareikšmiai – Salonikai. Be malonios aplinkos, veiklos pasiūlos bei lankytinų objektų, tai miestas, esantis ganėtinai arti Bulgarijos, Šiaurės Makedonijos, Albanijos, todėl turint daugiau laisvo laiko ir norint pažinti ne vieną šalį tai vienas geresnių pasirinkimų.

Maistas Negaliu nekalbėti apie maistą. Kad ir kaip būtų banalu – graikai tikrai myli maistą. Porcijos didelės ir sočios, graikiškų salotų, kaip garnyro, mums užteko pasidalinti trise. Tiesa, dabar Lietuvoje dar neatradau skoniu prilygstančių graikiškų salotų, kas ganėtinai liūdna, nes Graikija tam užkėlė aukštą kartelę. Įdomus ir pats pateikimas: sumaišytos salotos atnešamos su dideliu fetos gabalu ant viršaus, kurį turi išsimaišyti bei sumaigyti pats, o ant viršaus – žiupsnelis raudonėlių. Alyvuogių aliejaus taip pat nepalyginsiu: reikia ragauti ir privaloma parsivežti. Vienas linksmesnių faktų – vienas turistinis autobusas užsisakė parsivežimui apie 40 litrų alyvuogių aliejaus; vidutiniškai du litrus vienam žmogui. Tad galbūt tikrai verta. Traškučių mėgėjams noriu patarti paragauti raudonėlių skonio „čipsų“, kurių pilnos vietinių

parduotuvių lentynos. Iš pradžių žiūrėjau į juos nepatikliai, bijojau rizikuoti, nes dažnai per daug išrankiai reaguoju į įvairius skonius, tačiau tai buvo kažkas nepaprasto ir grįžčiau atgal vien dėl jų.

Skiato sala ir Kukunares paplūdimys Taip, tai sala, kurioje buvo ﬁlmuotas garsusis „Mamma mia!“ ﬁlmas. Jei jo nežiūrėjote patys, tai greičiausiai jį tikrai bus mačiusios jūsų mamos. Mano pasiūlymas pasilikti šioje saloje ilgiau, o ne tik aplankyti ją porai valandų. Iki salos galima nuvykti turistiniu laivu, jei neketinate ten praleisti daugiau, nei vienos dienos, jis plukdo su smagia programa, graikiškais šokiais bei vaišina gėrimais. Arba, galima skristi lėktuvu, kuris leidžiasi viename trumpiausių oro uosto takų (ilgis 5341 pėdos, kas yra šiek tiek daugiau nei pusantro kilometro) na, ir, žinoma, vietiniais vandens taksi. Vykstant turistiniu laivu, po poros valandų apžvalgos, jūrų gėrybių paragavimo (derėtų sakyti – persivalgymo), visi grįžtame į laivą ir tęsiame maršrutą Kukunares paplūdimio link. Tai vienas gražiausių Graikijos paplūdimių, su itin skaidriu vandeniu, todėl verta pasiimti su savimi nardymo įrangą. Šiame paplūdimyje taip pat savo laisvalaikį leidžia juodosios gulbės, kurios tikrai labai draugiškos ir pripratusios plaukioti kartu su čia atvykstančiais poilsiui turistais, todėl tikrai galėsite kartu nusifotografuoti. Iš tiesų Graikija yra graži ir turtinga šalis. Šilti vakarai su ne vandens taure rankoje, įvairi laisvalaikio pasiūla – kiekvienas ten nuvykęs ras ką veikti. Mėgstantiems pavalgyti, o gal derėtų sakyti, vertinantiems gero maisto kokybę, tikrai vertėtų apsilankyti šioje šalyje. Jei vienoje vietoje nepatiks, keliaukite į kitą, patirkite ir išmėginkite kuo daugiau, kad grįžtumėte su pilnu potyrių bagažu. Linkiu gražių, nuotykių kupinų kelionių, kad ir į kurią pasaulio pusę jos bebūtų! Tik neatsipalaiduokite per anksti: jau visai nedaug liko iki dar vienų vasaros atostogų.

Interviu Balandis

Iš esmės darau tai, ką daryčiau, jei žinočiau, kad pasaulis baigiasi, nebėra ir nebebus jokių daugiau responsibilities ir mano veiksmų pasekmių – žaidžiame su draugais, kiekvieną dieną ir kiekvieną naktį Call of Duty – Warzone. – Ex-gaming addict.

Išmokau Tom Lehrer periodinės lentelė dainą. – Informatikas

Su šeima sugalvojom pažaisti vakarais Monopoly. Viskas pirmą vakarą buvo gerai. Antra – sudaužėm pusę virtuvės lėkščių. Trečią vakarą išėjau iš namų, negrįšiu daugiau. Eina jie visi… – Gal kam kambariokės reikia?

Pradėjau spręst galvosūkius, dėlioju dėlionę, kurią gavau per savo gimtadienį. Taip pat žaidžiu kompiuterinius žaidimus ir žiūriu ﬁlmus. Kai viskas atsibosta, einu pasportuot, jog pasimuliuočiau, kad sveikai gyvenu. – J.

Nusipirkau banano kostiumą. Ryt juo apsivilksiu ir eisiu gąsdinti praeivių, kurie nesilaiko karantino apribojimų. Pasiimsiu gal dar kokią kekę bananų, pamėtysiu biškį. Gal policija neuždarys, aš tik gero noriu. – Bananžmogis

Pagaliau išbandžiau visus DIY, kuriuos buvau prisisegusi savo Pinterest’e. – K.

Aš šiaip nesportuoju, bet vakar iš nuobodulio pradėjau sportuoti. Aišku, po ilgo neaktyvumo periodo sekėsi ganėtinai sunkiai. Jaučiau tą malonų burn raumenyse, o šiandien vos iš lovos išsiritau. – R.

Jau nuﬁlmavau savo 50 tiktok’ą. – Follow me

Parašiau visoms savo buvusioms antroms pusėms. Nors ir karantinas ir social distancing yra svarbu, bet ironiškai tai mus vėl suartino. – Emociškai stabili

Karantino metu mėgstu kabinėtis prie žmonių gramatikos ir visokių detalių. Taip pat pradėjau kapoti malkas, labai relaxing ir padeda nuimti agresiją. Laisvalaikiu darau memes ir panašias nesąmones. – Friendly medkirtys

Šiaip turėjau gana produktyvias atostogas. Pasidariau penkiais laboratoriniais į priekį, pasiruošiau tarpiniam egzaminui, išmokau naują kalbą, perskaičiau penkias knygas, išmokau megzti, užauginau medį, apibrėžiau elektrą terminu, išradau vaistus nuo sklerozės. – Žmogus, kuriuo visi norim būti FreePik

Sutvarkiau visas girgždančias duris namuose. Girgždančios durys buvo lyg signalizacija nuo vagių ir įsibrovėlių. Todėl dabar apima nerimas vakarais. – J.J.

Tai va, vakar negrįžau ligi pat paryčių. Buvau blogiausioj gatvėj mieste. Truputį susimušiau su kažkokiais bičukais, sukruvino jie mano marškinius. Bet nieko, dėl savo merginos juodo varno plaukais viską padaryčiau. Nors sako, kad jos akys kaip vilko, pražudys ji mane. Esu drąsus, nieks nenužudys. – Marius

Pagaliau nenustūmiau Duolingo notiﬁcation ir atlikau savo dienos kalbos pratimus. Duolingo owl is proud. – IAmScaredOfTheOwl

Nusprendžiau atlikti eksperimentą – per kiek dienų sugebėsiu nepataisomai sugadinti savo miego režimą. Rezultatų laukti ilgai nereikėjo. Vos po poros dienų jau pamiršau kaip atrodo rytinė saulė, kaip gieda ankstyvieji paukščiai. Nors manau, kad šį šalutinį poveikį pavyks ištaisyti – teks eit miegot su ryto aušra. Nežinau, kaip seksis eksperimentas po atostogų, nu bet...ko nepadarysi dėl mokslo. – Ms. PlsSendHelp.

Tikėtina, kad galbūt pora kartų žiūrėjau Witcher naują serialą. Pora...ar keliolika...dešimčių. – Pls Marry Me Jaskier

Pexels

Registruodamasi į svetainę, paskaičiau Terms and Conditions skiltį. – Atsakinga suaugusi

Laisvu nuo Call of Duty metu peržiūrėjau (taip, žiūrėjau, kaip ﬁlmus, nes įdomu) daugiau nei 26 Joe Rogan podcast’us (kelis iš jų – kelis kartus). Geriausias podcastas Kevin Hart.– Ex-gaming addict.

Labaaaaai myliu kačiukus. Negaliu be jų gyventi. Šiaip visad eidavau pas draugę paniurkyti jos augintinį, bet dėl karantino negaliu… Dabar tiesiog išeinu į miestą ir ieškau benamių kačiukų, kad galėčiau juos paglostyt. Ooooj kaip jie murkia! Negaliu O va ryt gal įsliūkinsiu į zoologijos sodą, noris ir tigriuką paglostyt :3 – uwu

Pradėjau mokytis gaminti, nes po praėjusio nepavykusio bandymo išsivirti kiaušinį, mergina pradėjo traukti per dantį. Iš kur aš galėjau žinot, kad reikia vandens pripilt??? – Food Sensei

Pagaliau nustojau ignoruoti savo kompiuterio pranešimus apie atnaujinimus. Atnaujinimai truko savaitę laiko. Įdomiausia, kad kompiuteris po to pradėjo veikti geriau. – S.

Mokslai labai jau stresą man varo. Tad per atostogas nusprendžiau atsipalaiduot ir pradėti medituoti. Pusę savo dienų praleidžiu žiūrėdama į baltą sieną, klausydama balto triukšmo. – Baltutė

Prie kavos

KODĖL VERTA PADEGTI SAVO VIRTUVĘ (a rba kodė l pas i ri nk i m ų t rū ku m as gal i pa d id in ti pr o d uk tyv um ą )

(ne tiesiogine prasme)

Sveiki visi, kavos mėgėjai, šiandien palaikysiu jums kompaniją prie karšto juodos energijos puodelio ir pasveikinsiu pagaliau turint laiko perskaityti ir pritaikyti visus šios skilties patarimus, įgyvendinti planus, kuriuos atidėliojote nuo dešimtos klasės, ir gyventi savo gyvenimą efektyviau arba tiesiog turint daugiau laiko internete stebėti prie valstybių pastoviai besikeičiančius skaičius (deja šiais metais ne eurovizijos) ir žiūrėti serialus. Bet kokiu atveju vienaip ar kitaip visi atsidūrėme prie kavos.hehe Viena arba kita forma turbūt teko susidurti su situacija, kai daugiau nebūtinai yra geriau. Ir aš nekalbu apie situacijas, kuriose būna daugiau problemų, egzaminų, facebook memsų arba kokių kitų dalykų, kurių geriau nebūtų iš viso. Kartais daugiau galimų pasirinkimų mus paveikia neigiamai (kartais), priveda mus prie mažiau atliktų arba jokių veiksmų, arba neigiamai paveikia atliktus veiksmus/pasirinkimus.

Tomas Liutvinas

Irene Kredenets

CHOICE OVERLOAD (When choice is demotivating: Can one desire too much of a good thing?) (https://doi.org/10.1037/0022-3514.79.6.995)

Šis konceptas vadinamas „choice overload“ – kai per daug pasirinkimų žmogų priveda prie sprendimo nepriėmimo. Arba „analysis paralysis“, kai svarstymo trukmė neturi pabaigos arba yra ilgesnė, nei turimas laikas sprendimui priimti. Nors, iš esmės, abu terminai apibūdina tą patį konceptą, pirmasis labiau sutelkia dėmesį į pasirinkimų gausą, o antrasis į žmogaus būdą overthinkinti, t.y. Analysis paralysis situaciją galime sutikti ir renkantis iš dviejų variantų. Stanfordo universiteto psichologijos profesorius Mark R. Lepper ir Kolumbijos universiteto verslo profesorė Sheena S. Iyengar, siekdami išsiaiškinti pasirinkimų kiekio įtaką sprendimo priėmimo procesui, ir atlikto vieną žymiausių tyrimų sprendimo pasitenkinimo klausimu. Tyrimas susidarė iš kelių eksperimentų, kuriuose dalyviai buvo skirstomi į dvi arba tris grupes: riboto pasirinkimų kiekio, išplėsto pasirinkimų kiekio arba be galimybės rinktis.

KIEK DŽEMO YRA PER DAUG DŽEMO? (i r aš n e k al b u a p i e g r o j i m ą m u z i k i ni a i s i ns t r u me n ta i s )

Džemo eksperimento metu prekybos centre buvo įrengtas džemo ragavimo stendas, kur dalyviai galėjo paragauti tam tikro džemo ir gauti speciﬁnį džemo nuolaidų kuponą (kuris leido tyrėjams nustatyti kurioje grupėje dalyvavo pirkėjas). Riboto pasirinkimo atveju džemo stendas turėjo šešis pasirinkimus, išplėstinio pasirinkimo atveju – dvidešimt keturis (jei dvidešimt keturi skirtingi džemo skoniai atrodo daug, tyrimo aprašyme rašoma, kad iš viso jų buvo virš 300, VIRŠ ).

Tyrimo rezultatai: Ragavimo mėginių kiekis nebuvo ribojamas abejais atvejais, tačiau, nepriklausomai nuo džemų kiekio, vidutiniškai žmonės vis tiek paragaudavo tarp vieno ir dviejų skirtingų mėginių. Ganėtinai akivaizdu, jog didesnis pasirinkimas pritraukė daugiau žmonių, nors skirtumas ir nebuvo drastiškas (40% vs 60%) Įdomesnis pastebėjimas, tai pirkėjų kiekis: iš pirmosios grupės pritrauktų žmonių 30% nusipirko džemo, tuo tarpu grupės kuri galėjo paragauti iš 24-ių džemo rūšių, patį produktą įsigijo tik 3%, vadinasi norint parduoti šimtą džemo vienetų, turint 6 pasirinkimus parduotuvėje, reikėtų 840 žmonių, o turint 24 pasirinkimus reikėtų apie 5500.

KIEK ŠOKOLADO YRA PER DAUG ŠOKOLADO (arba ko dėl aš raš au s t rai p s ni u s b ūda m a s a lk a n a s)

Šio tyrimo metu žmonės buvo suskirstyti į tris grupes, kur reikėjo išsirinkti šokoladą, kurį dalyvis pirktų: vieną iš 6, vieną iš 30 arba be galimybės rinktis. Pastaruoju atveju buvo pateikiamas vienas iš anksto parinktas šokolado skonis. Po ragavimo buvo užduodami klausimai ir galiausiai dalyvis galėjo pasirinkti arba simbolinį piniginį atlygį, arba tos pačios vertės pasirinkto (arba parinkto) šokolado dėžutę (jei kas vykdys panašų eksperimentą, tai mielai sudalyvaučiau).

Tyrimo rezultatai:

Išplėstinio pasirinkimo grupės apklausa parodė, jog rinkimosi procesas jiems buvo žymiai smagesnis (enjoyable), tačiau taip pat šis buvo žymiai sudėtingesnis bei nemalonesnis (frustrating). Savo pasirinkimu labiau patenkinti ir užtikrinti buvo žmonės, kurie rinkosi iš riboto pasirinkimo variantų, nei žmonės, kurie rinkosi iš trisdešimties, tačiau labiausiai nepatenkinti buvo žmonės, kurie rinktis negavo iš viso. Pasirinktą šokoladą, kaip atlygį vietoje pinigų, pasirinko beveik 50% riboto pasirinkimo grupės dalyvių, tuo tarpu išplėstinio pasirinkimo grupėje – 12%, grupėje be galimybės rinktis – 10%. Apibendrinant tyrimo išvadas, įdomus pastebėjimas buvo tai, jog esant ribotam pasirinkimo kiekiui, dažnesnė strategija yra įvertinti visus pasirinkimus ir pasirinkti geriausią. Tuo tarpu, renkantis iš labai didelio variantų kiekio mes pasiduodame idėjai, jog galime išsirinkti geriausią variantą ir renkamės kažką, just good enough, kas ne tik mums palieka karčią mintį, jog tikriausiai nepasirinkome pačio optimaliausio ir saldžiausio varianto, bet tuo pačiu ir neleidžia užmigti naktimis, žinant, jog galėjome rinktis kivių skonio džemą vietoje persikų ir atvirkščiai, ir galbūt tai būtų buvęs geresnis pasirinkimas.

KAMBARIO NETVARKOS TOLERANCIJOS LYGIO SVYRAVIMAI

Kaip dažnai siūlau, pažvelkime į šias koreliacijas per kitą prizmę. Ir turbūt nereikia būti džemo profesoriumi, kad numatytumėte, kur šis straipsnis veda. Ar teko susidurti su situacija, kai laiko tarpui likusiam iki tam tikro egzamino, laboratorinio, kursinio ar kito darbo atsiskaitymo dienos vis mažėja ir staiga atsiranda nepaaiškinama motyvacija dirbti prie kitų produktyvių darbų? Likus kelioms dienoms iki egzamino negalime sau leisti švaistyti laiko žiūrint serialus, tačiau vis tiek nenorime mokytis ir staiga atsiranda laiko tvarkytis kambarius, išeiti sportuoti, pasivaikščioti arba net prisėsti prie kitų projektų, kuriuos ilgą laiko tarpą atidėliojome. Nes liepsnoms artėjant į mūsų virtuvę ( ) apribojame savo veiklos pasirinkimus tik produktyviais veiksmais, kuriuos

galime pateisinti, veiksmus, kurie nėra laiko švaistymas. Nors anksčiau galėjome žiūrėti serialus ir naršyti internete gyvendami betvarkėje, atėjus laikui ruošti kursinį darbą tai tampa neįmanoma, kol aplink tokia netvarka.

Lygiai taip pat, karantino metu gali būti žymiai lengviau pateisinti tam tikras veiklas, kurioms anksčiau niekaip nerasdavote laiko. Tik šiuo atveju, nėra speciﬁnio deadline’o arba, kitaip tariant, nedega mūsų virtuvė, ir galbūt senai atidėliota veikla bus ne kambarių tvarkymas, o serialų žiūrėjimas. Tikiuosi pateikta informacija apie pasirinkimų priėmimą ir įvertinimą padės priimti optimalesnius sprendimus renkantis džemą kaip leidžiame savo laisvą laiką ir galbūt net paskatins (NE TIESIOGINE TO ŽODŽIO PRASME) retkarčiais padegti savo virtuvę.

5-2-1 (#reddit’o išmintis)

Jeigu kada teko rinktis kur pietauti (arba priimti bet kokį kitą sprendimą) kartu su žmogumi, kurio mėgstamiausi pasirinkimai yra „nežinau“, „man tai viskas tinka“ arba „¯\_(ツ)_/¯“, turiu jums puikią trijų žingsnių strategiją, kuri remiasi šiandien aptartais principais, ir kurią tikiuosi atsiminsite ir pasibaigus karantinui, kai visi penki variantai nebus „valgyti namuose“. Pirmasis asmuo sumažina pasirinkimų kiekį iki 5. Antrasis asmuo išsirenka 2 variantus iš 5. Ir galiausiai pirmasis žmogus pasirenka galutinį variantą.

Tarp eilučių Viktorija Lygnugarytė

Mažasis pasaulis Mergaitės buvo pažadėjusios viena kitai, kad šiandien, kaip ir įprastai, susitiks prie savo mažojo pasaulio – medžio, kuris iki pat šios dienos jas abi augino. Anė su Katrina žvilgčiojo viena į kitą. Nežinia, kas atsitiko mergaitėms, bet žvilgsniai buvo nedrąsūs, suvaržyti kažin kokios nematomos pertvaros. Anės akys, niekuo neišsiskiriančios iš kitų milijonų akių, žvelgė į Katrinos nenusakomos spalvos akis – gelsvas ar žalias, sunku pasakyti. Netrukus lūpomis nubėgo šypsnys, o paskui jį sekė nesutvardomas prunkštavimas. Tačiau mergaičių veidai vėl tapo kaip statulos ir niekaip nebūtum galėjęs atspėti, kas tarp jų įvyko. Po minutės Katrina kažkaip baikščiai, nedrąsiai pradėjo grąžyti rankas, lyg bijodama į save vėl atkreipti Anės žvilgsnį, kuris jai atrodė kaip nebylus grasinimas. Ir ne veltui Anė gręžė akimis mažąją draugę – žaliaakė savo mažyčiame delne tvirtai suspaudusi laikė (atrodo, slėpė) akmenėlį, aprištą nudėvėta plastmasinių karoliukų apyranke. Ta pačia apyranke, kurią Anei mamytė padovanojo prieš išvykdama. Bet mergaitė tikėjo, kad mama greit sugrįš, todėl apšiurusi virvelė Anei nerūpėjo. Jai širdelė spurdėjo ne dėl prarastos apyrankės, o dėl neatpažįstamos draugės – jos mažoji Katrė niekuomet nebuvo taip prisirišusi prie menkų dalykų. Bet Katrinos širdis plakė dėl kur kas kitokių dalykų – ji žinojo, kad Anės mama, kurios draugė taip ilgai be paliovos laukė, greitai sugrįš, o galbūt net jau dabar važiuoja pas ją, Anę, bet nežinojo, kas lauks jųdviejų draugystės. Katrina nujautė, kad nei Anės mama, nei pati Anė po paskutinio mamos apsilankymo čia nebegrįš. Staiga apėmęs išgąstis sudiegė paširdžius – nejaugi neseniai užsimezgusi draugystė taip greitai turės užgesti? Suvirpėjusios rankos paleido taip stipriai laikytą turtą, tačiau greitu mostu vėl pačiupo nuo žemės ir dar stipriau suspaudė apjuostą akmenėlį. Atrodė, kad tai vienintelis turtas, kuris liks po Anės išvykimo – diena iš dienos nešiota apyrankė ir akmenėlis, kurį draugės pirmą draugystės dieną pasodino po savo pasauliu – jas auginusiu medžiu.

Felicija Bortkevičienė –

Kas Tas?

maištininkė ir visuomenininkė Justas Šliumba

1918 metais, Lietuvai išsivadavus nuo carinės Rusijos, atgijo lietuvių inteligentija, prasidėjo socialdemokratiško kapitalizmo laikotarpis. Jaunoji respublika susidūrė su aibe įvairiausių iššūkių: kelios invazijos vienu metu, politiniai nesutarimai, bendra sunki ekonominė situacija... Nepaisant to, Lietuva išgyveno ir, palyginus, sėkmingai gyvavo iki pat Antrojo pasaulinio karo. Per visą šį laikotarpį ryškų vaidmenį turėjo Felicija Bortkevičienė – maištininkė prieš caro valdžią, kovotoja už moterų teises ir gabi politinė veikėja, gerai išmaniusi ﬁnansus. Apie ją šiandien ir pakalbėsime. Felicija gimė 1873 metais bajoriškos kilmės šeimoje. Iš tėvo pažįstamų 1863 metų sukilimo dalyvių Felicija sužinojo daug įvairios informacijos apie disidentinius judėjimus. 1889 metais besimokydama gimnazijoje mergina pirmą kartą pasipriešino caro valdžiai kartu su kitomis gimnazistėmis katalikėmis, atsisakiusi eiti melstis į cerkvę. Pirmą kartą valdžia pasigailėjo merginos, bet po kelių mėnesių ji vėl padarė tą mokslolietuva.lt patį ir buvo pašalinta iš gimnazijos. Šiaip ne taip radusi kitą mokyklą, kuri ją priimtų, Felicija baigė mokslus. Prastėjant tėčio sveikatai, mergina padėjo jam su darbu banke, ten ji susipažino su bankininkyste ir įgavo patirties ﬁnansų srityje. Ištekėjo už Jono Bortkevičiaus, pora persikėlė į Vilnių, ten prisijungė prie paslaptingųjų „Dvylikos Vilniaus apaštalų“. Šis inteligentų sambūris siekė žadinti lietuvybę bei lietuvių tautinę savimonę Vilniuje. 1905 metais prasidėjus revoliucijai, Felicija Bortkevičienė sukilėlius rėmė platindama agitacinę literatūrą, rinko pinigus bei ginkluotę. Revoliucija leido Lietuvai kelti reikalavimus dėl didesnės autonomijos, sustiprino tautinę savimonę skatinančius judėjimus. Felicija dalyvavo tais metais surengtame Didžiajame Vilniaus seime, būdama Lietuvos demokratų partijos (socialistų liaudininkų partija) nare. Visi Bortkevičienės kolegos atsiminimuose apie Didįjį Vilniaus seimą pabrėžė tai, kaip energingai, nepailsdama ir su užsidegimu ji dirbo prie kiekvieno klausimo. Viskas nutilo iki 1917 metų revoliucijos, kai Lietuvos politinės jėgos, surengusios Rusijos lietuvių tarybą Sankt Peterburge, galutiniai nusprendė kurti nepriklausomą Lietuvos respubliką. Kairiųjų pažiūrų jėgos, tarp kurių buvo ir Felicija, balsavo už autonomiją, o ne nepriklausomybę, tačiau tam tikra dalis tų jėgų pradėjo gailėtis tokio sprendimo. Todėl buvo sukurta nauja Lietuvos socialistų liaudinikų partija, kurios iždininke tapo būtent šio pasakojimo herojė. Iki 1926 metų viskas klostėsi gana padoriai. O tada Feliciją pasiekė nedžiugios žinios – krikščionys-demokratai su tautininkais planuavo perversmą. Ji stengėsi pabrėžti tai, jog reikia vengti ginkluotų susirėmimų, bet teigė, jog kariuomenė gali sustabdyti bet kokius politinių konkurentų užmojus. Vis dėl to po poros savaičių perversmas įvyko, buvo įvesta Antano Smetonos diktatūra. Praradus demokratiją, Felicija ir jos kolegos, kaip caro laikais, ėmėsi platinti draudžiamą spaudą, už šią veiklą gaudavo baudas bei areštą. 1939 metais prasidėjo dar viena vyriausybės krizė. Atėję jaunieji liaudininkai kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su tautininkais. Liaudininkų partija pradėjo kelią bolševizmo link, ir nors senoji Bortkevičienė stengėsi priešintis, jėgų tam efektyviai daryti jau nebebuvo. Taip ilgai kovojus už laisvę, demokratiją, Felicijai teko patirti, kaip visa tai vėl buvo atimta. Lietuvą okupavus vokiečiams, Felicija, vedama sau būdingos neapykantos autoritarizmui, kiek įmanydama padėjo gestapo kalinamiems žmonėms, o grįžus sovietams – padėjo vengti represijų. Dėl to ji buvo tardoma, kartais suimama. Nusilpusi senutė Bortkevičienė to ilgai neatlaikė ir galiausiai mirė 1945 metais.

Prizmė

Neatpažintas pastraipos pavadinimas

Jokūbas Vingilys

Neatpažintas pastraipos pavadinimas Pirmą kartą galiu atsikvėpti ir savo straipsnio nepradėti temos pristatymu žmonėms, kurie galbūt nežino, apie kokį dalyką kalbama. Ateivius žino visi: nuo tavo grupiokų bei senelių iki to dėdės autobuse, kuris tau neklaustas pasakojo, kaip jį buvo pagrobę, aplaistė alkoholiu ir dabar jis neturi pinigų grįžti namo. Ateiviai yra būtybės, kurių gimtinė nėra mūsų planeta. Šitas mums aišku. Tačiau ką ateivių vaizdavimas pasako apie mus?

FreePik

Kino gurmanams Emilija Mikučionytė

...arba saulę dangsto debesys. Žodžiu, tikrų tikriausias balandis. Bet nieko tokio, jau čia pat gegužė, taigi, ir vasara – visų rūpesčių pabaiga. Kol saulė dar slapstosi, siūlau peržiūrėti kelis ﬁlmus, kurie įtrauks ir padės atsiriboti nuo visos gyvenimo bjaurasties, tačiau neleis pamiršti nei kasdienybės melancholijos, nei tų mažų šviesių prošvaisčių, dėl kurių gal ir nėra viskas taip blogai. ...nors ne, vis dar ne kažką.

imdb.com freepik.com

Taxi Driver (1976, Kriminalinis, drama, IMDB – 8,3) Kovodamas su nemiga Vietnamo karo veteranas nusprendžia įsidarbinti taksi vairuotoju. Naktimis jis važiuoja per Niujorką, stebėdamas begalinį žmonijos purvą ir visur privisusias blogybes įsisupa į savo vienatvę ir nenutrūkstamą vidinį monologą, kuris lydi žiūrovą viso ﬁlmo metu bei sukuria keistą izoliaciją nuo likusio pasaulio. Galiausiai neiškentęs, patyręs tiek nusivylimų, pagrindinis veikėjas nusprendžia pats imtis „valymo“: užsimoja išlaisvinti gražią rinkimų kampanijos savanorę nuo sustabarėjusio mąstymo, o dvylikametę prostitutę – nuo keistos pasaulėžiūros. Bet ar gali šiame pasaulyje ką nors pakeisti?

Oldboy (2003, Veiksmo, drama, mistinis, IMDb – 8,4) Vienas keistesnių mano matytų ﬁlmų – gal dėl to, kad korėjietiškas, o gal dėl to, kad šiaip unikalus. Pagrindinis veikėjas pagrobiamas ir 15 metų laikomas vienui vienas nedideliame kambarėlyje, o tada prabunda laisvėje ir privalo per 5 dienas surasti jį įkalinusiuosius bei išsiaiškinti to priežastis. Tai siurrealistiška, žiauri ir mind-blow'inanti istorija, paliečianti ir skausmingą vienišumą, vis plačiau tiesiantį nagus per pasaulį, ir užmarštį, be kurios neįmanoma būti su kuo nors. O garso takelis dar dienų dienas skambės galvoje ir vis sugrąžins tą neįprastą ﬁlmo atmosferą, kai norisi tiek kaukti iš skausmo, tiek paskutinį sykį nusišypsoti. Patirtis, kurios taip lengvai nepamirši.

Biutiful (2010, Drama, romantinis, IMDb – 7,5) Uxbal turi nepaprastą gebėjimą susisiekti su mirusiųjų pasauliu. Ir nors jis gyvena mūsų realybėje ir kiekvieną dieną susiduria su žemesniuoju civilizacijos sluoksniu, tai nereiškia, kad šis žmogus apsiriboja narkotikais, pinigais ar moterimis. Uxbal trokšta kažką pakeisti, atrasti gėrio net ir tokiose tamsiose gyvenimo gatvėse. Jis lėtai miršta nuo vėžio, žmona serga depresija, o vaikai, nenujausdami artėjančios tragedijos kenčia dėl permainingų motinos nuotaikų. Galbūt pamačius šią juostą norėsis mėginti išvysti daugiau spalvų ir kovoti net žinant, kad pralaimėjimas neišvengiamas. O gal ir ne, visi mes turime teisę rinktis!

Horoskopas Avinas: 1995 metais Meksikoje buvo pastebėtas kryptidas (nepatvirtintas, galimai netikras gyvūnas), puldinėjantis ožkas ir geriantis jų kraują. Nuo tada šis padaras, pavadintas čiupakabra, išpopuliarėjo popkultūroje. Įdomus faktas: greitai kartojamas žodis „čiupakabra“ yra puikus būdas beatbox’inti. Jautis: Minotauras buvo žmogus-jautis, kuris klaidžiojo labirinte. Graikų herojus Tesėjas drįso jį nukauti, o tada paspruko, naudodamas siūlą. Koks sutapimas, tu esi ir žmogus ir jautis, kuris klaidžioja savo fakultete. Tikiuosi Tesėjas nėra tavo dėstytojo pavardė? Dvyniai: Visi yra girdėję apie pabaisą hidrą (HAIL HYDRA!), tačiau mitologijoje pilna įvairiausių gyvačių. Viena iš jų yra amphisbaena: gyvatė su galva kiekviename gale. Graikų mitologijoje ši pabaisa buvo nugalėta, kai buvo užklausta į kokį restoraną eit pavalgyt. Vėžys: Ar žinojote, jog jūsų zodiako ženklas tiesiogiai susijęs su Heraklio mitu? Daug kam žinoma, kad herojus atiko 12 žygdarbių – įskaitant pabaisos hidros (HAIL HYDRA!) nugalėjimą. Mažiau žinomas faktas: hidrai padėjo ne tik regeneracija, bet ir milžiniškas krabas. Po Heraklio pergalės abu monstrai tapo žvaigždynais, vieną iš jų vadiname Vėžio.

Liūtas: Grifas yra didžiulis liūtas su erelio galva ir sparnais. Graikų laikais buvo žinomas kaip „kaip kietai sugalvojom“ gyvūnas. Hario Poterio pasaulyje yra Grifų Gūžta, kurios simbolis yra liūtas, o ne grifas, bet siužete ﬁgūruoja hipogrifas, kuris net neturi liūto dalių. Suprask kaip nori.

Šaulys: Dažnai šaulio žvaigždyną žymi simbolis, kuriame arklio ir žmogaus hibridas laiko lanką. Tai kentauras, iš graikų kalbos kent (rimtas bachūras) + auros (auksinis). Kodėl tuomet šaulio žvaigždyno nevadina auksinės grandinėlės žvaigždynu, mes nežinome.

Mergelė: Lietuvių mitologija turi paslaptingą rasę, kurią sudaro vien mergelės. Tai laumės, gražios merginos, tarpininkaujančios tarp žemės ir dangaus. Laumės nėra raganos (jei šito neįsiminėte, paskaitykite Njuspeipio lapkričio numerį). Šį mėnesį siūlau pasigėrėti lietuviškomis tradicijomis, kurios kartais įdomesnės negu graikų mitai.

Ožiaragis: Viduramžiais egzistavo magiškas vaistas nuo karštinės, beprotystės ir erekcijos nelaikymo. Tai vienaragio, balto žirgo su magiška atauga, ragas. Galima juoktis iš viduramžių žmonių, tačiau dažnai tai būdavo raganosio ragas, kuris dabar vertas 65 tūkstančius dolerių (NJ nepalaiko prekybos raganosiais).

Svarstyklės: Jeigu dažnai sveriate savo masę ir nusimenate, tai būna blogiau. Senovės panteono deivė Ma’at yra sparnuota moteris, kurios plunksnos yra tiesos matas. Jei po mirties jūsų širdis sunkesnė už šią plunksną, jus suvalgo m a g i š k a s begemotas-liūtas-krokodilas. O tu dar skundiesi bakalauru.

Vandenis: Nesvarbu, kokie jūsų pomėgiai – Sostų Karų pirmi septyni sezonai, Karibų piratai ar japonų populiariosios medijos. Bet kokiu atveju, žmonės nuo seno buvo apžavėti milžiniškų vandens būtybių su galybe čiuptuvų. Nenuostabu, jog vienas linksmiausių sakinių, kuriuos galima sušukti iš visų plaučių, yra toks: „PALEISKITE KRAKENĄ!“.

Skorpionas: Dažnai jūsų zodiaką turintys žmonės susiduria su šiokia tokia diskriminacija, nes visi laiko jus baisiu žmogumi paplitęs toks stereotipas. Nenusiminkite, jeigu gyventumėte senovės Egipte, reikalai būtų kitokie. Serket buvo deivė, atsakinga už magiją ir mediciną, kuriai ant galvos gyveno skorpionas. Jei žmonės nesutinka, jog tai yra kieta, tai jie klysta.

Žuvys: Hansas Kristianas Andersenas rašė apie merginą žuvies uodega, kuri norėjo išvalyti vandenynus tapti žmogumi. Ar tu pameni, kaip ilgai sėdėjai vonioje ir tave piktai vadino undine? Ar pameni kaip norėjai žaisti biliardą, bet tas klubas buvo uždarytas? Ar kartais svarstai, jog norėtum tapti žmogumi?

Jokūbas Vingilys

SKAITMENINIS

ŽIOVULIO ŽUDIX NEGALI JUK PUSĘ METŲ BŪT UŽSIDARĘS NAMIE

VASARIS KOVAS

LOL, KOMPIUTERIS EINA BRRRRRT AW, LOOK HOW CUTE

OH NO

PRASIDEDA Q ŠTORMAS

IT’S GOT

KAI BAIGIASI NEMOKAMAS WOLT PRISTATYMAS Į NAMUS DAY 19: Dolphins are coming back

DAY 169:

DAY 269:

DAY 420:

ugh%

Lik namie

Puslapio Tema Njuspeipis

00:00

Active now

Labas! Ką vakare? Laba! Ant sofos sėdėsiu. O tu? O mes rašysim, maketuosim, fotografuosim, meme’insim, organizuosim, viską planuosim! Prisijungsi? TAPK „NJUSPEIPIO“ KOMANDOS DALIMI! Siųsk laišką adresu njuspeipis@gmail.com arba parašyk mums į facebook, papasakok apie save, pridėk darbų pavyzdžių ir prisijunk prie mūsų komandos!