Interviu Radvilė Jočytė
Interviu su
Vaidu Leliuga
Kas rūpi 22-ejų metų jaunuoliui? Ko gero, kaip greičiau baigti univerą ir, kaip baisu, jog jau greitai teks išlįsti iš po tėvų sparnelio ir kurti ateitį pačiam. Tik ne šio numerio pašnekovui – Vaidui Leliugai. Šis 22-ejų metų jaunuolis ne tik rūpinasi universiteto baigimu, tačiau jau dabar beveik kiekvieną dieną skuba dirbti į tiesioginį „Power Hit Radio“ eterį, TV3 televiziją, krepšinio rungtynes Žalgirio arenoje, puikuojasi žurnalų viršeliuose. Na, o tokią karjerą ėmė kurti būdamas vos 16-kos. Iš Vaido Leliugos asmeninio archyvo.
1. Šiuo metu darbuojatės TV3 televizijoje, sukatės tarp ryškiausių Lietuvos žvaigždžių ir televizijos veteranų, jau puikuojatės ir žurnalų viršeliuose bei televizijos reklamose, o jums tik 22-eji. Kada viskas prasidėjo? Dešimtoje klasėje, kai man buvo vos šešiolika metų, pradėjau dirbti „Žalgirio“ radijuje. Tuo metu jie ieškojo laidų vedėjo ir pagalvojau, jog verta pabandyti, nors tai dariau visiškai juokais ir neturėjau jokių minčių apie rimtą karjerą šioje srityje. Norint gauti darbą, reikėjo pereiti keletą etapų ir man sekėsi visai gerai. Trečio etapo metu teko imti interviu. Dar dabar juokas ima, jog pirmas interviu mano gyvenime buvo su Mindaugu Kuzminsku. Tada jis dar nebuvo NBA krepšininkas ir karjera Kauno „Žalgirio“ komandoje buvo vos prasidėjusi. Sėkmingai pavyko pereiti visus etapus ir taip tapau radijo pranešėju. 2. Esi krepšinio rungtynių informatorius. Kaip tavo karjera prasidėjo čia? Kuo patrauklus šis darbas? Šį darbą dirbu jau daugiau nei šešerius metus. Lietuvoje, ko gero, rastumėte vos kelis žmones, kurie taip ilgai tai daro. Didžiausias šio darbo privalumas – sėdėti geriausiose vietose, žiūrėti mėgstamą žaidimą ir už tai tau dar moka. Na, o viskas prasidėjo nuo to, jog, dar būdamas paaugliu, mėgdavau apsilankyti krepšinio rungtynėse ir jų metu visad galvodavau: „kas čia rėkauja per tuos garsiakalbius? Ir kodėl aš negalėčiau to daryti?“ Tad, kartą prieš rungtynes, aš priėjau prie tų „rėkaujančių žmonių“ ir sakau „Laba diena, aš irgi norėčiau čia dirbti“. Iš pradžių visa ta situacija buvo labai juokinga, nes niekas nesuprato ką aš čia darau, tačiau viso pokalbio pabaigoje man davė mikrofoną ir liepė pasakyti „Labas“. Pasiklausė, kaip mano tas balsas skamba ir pasiūlė pabandyti, žadėjo, kad galbūt ir man atras darbo. Mano karjera prasidėjo nuo tokių rungtynių kaip studentų ar moterų krepšinis. Turėdavau perskaityti ir pranešti žaidėjų numerius ir pavardes. Galiausiai viskas nuėjo iki darbo didelėje Žalgirio arenoje, kuomet, pavyzdžiui, Eurolygos metu, tiesiog pasakius per garsiakalbį „garsiau“, visi 15 tūkst. žmonių ima rėkti.
3. Jau kurį laiką dirbi viename populiariausių Lietuvos radijų – „Power Hit Radio“. Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti radijuje? Kalbant apie „Power Hit Radio“, čia, priešingai nei „Žalgirio“ radijuje, yra daugiau ir griežtesnių taisyklių. Tačiau, ko gero, pats didžiausias iššūkis yra tas, jog laidoje dirbu vienas. Dirbant dviese, tu turi laiko pagalvoti, ką pasakyti, kol kitas šneka, jūs papildote vienas kitą. Na, o čia supranti, jog niekas už tave nieko nepasakys, nepataisys, tavęs nepapildys. Teko išmoki kalbėti su sienomis ir tuo pačiu metu įsivaizduoti, jog tavęs klauso keliolika tūkstančių žmonių. 4. Nuo ko prasidėjo jūsų darbas TV3 televizijoje? Vieną savaitgalį išėjo tokia situacija, jog Mindaugas Rainys negalėjo dirbti „X-faktoriaus“ tiesioginiame eteryje, nes buvo išvykęs į kelionę. Tada, lyg iš dangaus, gavau TV3 programos vadovo pasiūlymą padirbėti vietoje Mindaugo. Aš, be abejo, sutikau. Visgi, buvau jaunas ir entuziastingas jaunuolis, retai sakydavau „ne“. Atsimenu, be galo nervinausi tada. Ateinu į užkulisius, o ten Jazzu, S. Prūsaitis, M. Mikutavičius ir kiti teisėjai, kuriuos pirmą kartą gyvenime mačiau iš taip arti. Pamenu, užlipau ant scenos,
pakalbėjau ir grįžęs klausiu operatoriaus: „Na kaip?“ Jis atšauna: „Viskas normaliai, gi ne pirmas tavo eteris“. O aš besišypsodamas: „Ne“, – sakau, – „Čia pirmas mano eteris.“ Iš to jo pasakymo supratau, kad visai neblogai man sekėsi. Po metų jau tapau atsakingas už laidas „Lietuvos talentai“, vėliau ir „X-faktorius“ TV3 play svetainėje. Galbūt kažkada ateis akimirka, kai Mindaugas nebegalės dirbti pagrindiniame eteryje ir aš galėsiu jį pakeisti. (juokiasi) 5. Su kuo sunkiausia susidoroti tiesioginio eterio metu? Galbūt yra tekę patirti kažkokių nesklandumų, linksmų ar graudžių pamokų? Pagrindinė taisyklė radijuje: nepamiršk išjungti mikrofono, baigdamas eterį. Kartą šią griežtą taisyklę pamiršau. Gavau prizą, kurį turėjau pralošti klausytojams. Na, ir ėmiau mąstyti, kaip man čia juos pristatyti. Nusprendžiau paimti telefoną, įsijungti priekinę kamerą ir nusifilmuoti video: „Labas, „Power Hit Radio“ draugai, noriu Jums padovanoti bilietus į kiną...“ Įjungiau muziką ir ėmiau repetuoti savo tekstą ir filmuotis. Vieną kartą filmuoju – neišeina, kitą kartą ir taip toliau... Jau po kokio dešimto karto žiūriu, kad man skambina vadovė. Dar prieš atsiliepdamas, lyg nujausdamas, užmečiau akį į pultą ir nustėrau pamatęs, jog mikrofono mygtukas paspaustas. Visą tą laiką, kol grojo muzika, visi klausytojai fone girdėjo mano repeticijas. Atsiliepiu ir vadovė man sako: „Tai kokius ten bilietus pralošinėji?“ Na, o televizijos eteryje sunkiausia dirbti su žmonėms, nes niekada nežinai, ką teks šnekint. Vieni, vos uždavus klausimą, šneka penkias minutes, kiti atsako vos vienu žodžiu, tad atsakymus tenka „ištraukti“ iš to žmogaus vos ne prievarta.
6. Kaip manai, kokia savybė tau labiausiai padėjo ir padeda siekti tai, ko trokšti? Šiais metais TV3 televizijos Kalėdinio vakarėlio metu gavau apdovanojimą „Metų optimistas“. Aš niekada neatsisakau to, ką man siūlo, visada noriai visko imuosi. Aš nuolat noriu išbandyti naujus dalykus bei senus, tik juos daryti naujai. Jeigu nepasiseka, aš darau iš naujo, tik jau kitaip. 7. Socialiniuose tinkluose skelbi, jog be galo myli savo darbą. Kuo labiausiai mėgaujiesi dirbdamas jį? Labiausiai myliu laisvę, kurią turiu savo darbe. Mano gyvenimas – nuolatinis judėjimas, kūryba, improvizacija. Kiekviena diena yra visiškai kitokia, nei prieš tai buvusi. Aš dabar eisiu į darbą ir nežinau, koks man klausytojas paskambins ir ką jis pasakys. Dar net nežinau, kokia tema šiandien šnekėsiu radijuje. Tokia laisvė ir netikėtumas man patinka. Televizijoje tos laisvės gal kiek mažiau, bet ten jau veikia tas netikėtumo faktorius.
Interviu 8. Teko nemažai laiko bendradarbiauti su Mindaugu kelionės, tą pačią dieną lėksiu dirbti į rungtynes, o tada į Rainiu ir bendrauti su kitomis garsiomis asmenybėmis. radiją, o kas po to bus – nežinau. Vieną sezoną tavęs reikia Ar jie noriai dalijasi savo patirtimi, patarimais? visiems, kitą – niekam. Niekad negali žinoti, kaip gyvenimas Taip, tikrai padeda ir pataria. Pavyzdžiui, po to pasisuks. Šią vietą lemia tokie faktoriai kaip reitingai, pasirodymo tiesioginiame „X-faktoriaus“ eteryje, aš rašiau ir charizma, kontekstas, prodiuseriai. Norėti galima daug ko, tik TV3 televizijos vadovams, ir marketingo vadovams, kartais ne viskas priklauso nuo tavęs. klausdamas, kaip aš ten pasirodžiau, kokių patarimų galėtų duoti, ką ne taip dariau. Jie noriai patarinėjo ir dalijosi pastabomis. Tokių patarimų gaunu tikrai daug. Visi gauname pastabų, iš kurių turime mokytis. Net ir tie televizijos veteranai, pavyzdžiui, „X-faktoriaus“ teisėjai, gauna pastabų, į kurias privalo atsižvelgti, nes toks jų darbas.
9. Įvardyk vieną pliusą ir minusą darbo pramogų sferoje. Minusas – dirbdamas pramogų pasaulyje, niekada neturėsi švenčių, atostogų ir visada dirbsi. Šis dalykas, ko gero, labiau nei patį save liūdina artimuosius. Galbūt per
11. Šiais laikais televizijos žiūrovų skaičius, sakyčiau, drastiškai krenta. Kaip manai, kokia televizijos ateitis? Televizijos žiūrovų skaičius ne mažėja, o didėja, kad ir kaip daugelis nesutiktų. Na, bet tokia statistika. Visi sako, jog nežiūri televizijos, tačiau nuo praeitų metų televizijos auditorija išaugo 10 procentų. Kažkas sakė, jog ir radijas greitu metu sužlugs ir niekas jo neklausys, nes jį pakeis „YouTube“ ir „Spotify“. Tačiau, įvertinus statistiką, visuomenei radijas vis dar yra viena patikimiausių žiniasklaidos priemonių. Na, o tarp jaunų žmonių, ypač studentų, populiari internetinė televizija. Galiausiai, nemanau, kad ir ateityje
Kūčias sėdėsi prie stalo kartu su šeima, o Kalėdų rytą jau televizijos auditorija mažės. Kad ir kaip bebūtų paradoksalu, Lietuvoje gyventojų mažėja, tačiau televizijos auditorija auga. sakysi „Labas rytas“ kažkam kitam. Pliusas – gauni daug pastabų ir patarimų iš savo autoritetų, įgyji naudingos patirties. 10. Jau dabar galima suskaičiuoti ne mažą kiekį renginių ir projektų, kuriuose esi dalyvavęs. Gal išduosi, kokie ateities planai? Galbūt planuoji išbandyti kažką naujo? Pirmiausia, planuoju šiemet pabaigti universitetą. Pasibaigus „X-faktoriui“, esu suplanavęs šiek tiek atitrūkti nuo realybės ir išvykti į išsvajotąjį Niujorką. Na, o vos grįšiu iš
12. Koks jūsų moto? „Kiekvienoje kelionėje nėra nieko maloniau už jos pradžią.“ Tai turi visapusišką reikšmę: ar tai būtų kelionės, ar karjeros pradžia – viskas pradžioje yra įdomu, malonu, užveda.