Interviu Vingiuotas kelias milijono link Radvilė Jočytė
Interviu su Benediktu Gyliu
Kaip manote, ar universitetinis išsilavinimas svarbus faktorius norint kilti karjeros laiptais, būti sėkmingu? Mąstant, ar tau reikalingas universitetinis laipsnis ar ne, visų pirma reikia sau atsakyti į klausimą – „o ką tu darysi, jei nestudijuosi?“ Manau, labai retas žmogus gali į tai atsakyti. Pavyzdžiui, jeigu sumanei kurti verslą ar kažkur dirbti, studijos tikrai gali būti įkomponuotos kartu su šiomis veiklomis. Tada visiškai nėra preteksto išvengti studijų. Studijos duoda ne tik žinių, bet ir tam tikrų ryšių su žmonėmis, su kuriais gali rasti kažką bendro. Tai gali būti paskutinė galimybė užmegzti tikrą draugystę, kuri nebūtų iš išskaičiavimo. Aš esu už studijavimą.
Prisipažinkite, bent kartą kiekvienas esate pagalvojęs: „kaip būtų gera laimėti milijoną...“ Milijonierius Benediktas Gylys nepirko loterijos bilieto ir nelaukė, kol milijonas nukris iš dangaus. Drąsiai tikėdamas savo jėgomis, patyręs ne vieną nesėkmę ir draugo išdavystę, jis sulaukęs vos 22-ejų uždirbo pirmąjį milijoną savo gyvenime. Kaip jam pavyko?
Daugelyje socialinių tinklų save pristatote kaip smalsų keliautoją, tingų rašytoją, angelą-investuotoją bei keisto paramos fondo įkūrėją. Labai įdomūs būdvardžių deriniai. Kaip paaiškintumėte šiuos derinius? Juk gyvename labai gražių filtrų pasaulyje, kuriame visi nori save pateikti geriausiu kampu. Atskleisdamas tam tikrus savo trūkumus, tiesiog noriu pasirodyti atviras. Manau, jog ydų pripažinimas yra veiksmingiausias ginklas žmonių ausims ir akims. Angelas-investuotojas reiškia, jog esu žmogus, kuris ne tik investuoja, bet ir prisideda pagalba kitiems verslininkams. Keistas keliautojas reiškia, jog vengiu pramintų takų, nuolat ieškau kažko naujo. Visų skaitoma knyga, žiūrimas filmas, lankytina vieta man – atstumiantys dalykai. Na, o apie tingų rašytoją – rašymas yra, ko gero, sunkiausias darbas, kurį esu daręs. Man labai lengvai sekasi tingėti ir nerašyti. Kokiomis pagrindinėmis veiklomis šiuo metu užsiimate? Šiuo metu vis dar gyvenu rašytojo gyvenimą: vedu seminarus, bendrauju su skaitytojais, užsiimu knygos populiarinimo darbais. Žinoma, daug veiklos turiu ir su savo verslu – kanapių ekstrakto populiarinimu ir prekyba JAV. Norėčiau, jog šiuo metu tai būtų prioritetas nr. 1.
“
Atrodo, Lietuvoje yra tūkstančiai internetiniu verslu užsiimančių arba bent bandančių užsiimti žmonių, tačiau vos keletui pavyksta iš tikrųjų uždirbti daug pinigų. Kaip tokia didelė sėkmė nusišypsojo Jums? Visų pirma, aš turėjau tikslą – uždirbti milijoną. Programavau save šiam tikslui, tikėjau savo galimybėmis. Negana to, daug laiko praleidau domėdamasis, kaip kurti savo verslą, o ir laiku atradau kanapių ekstrakto produktus, kurie tapo perspektyvia niša plėtoti verslą JAV. Labai svarbu suvokti tai, jog internetiniame versle beveik visiškai nėra nesėkmių – yra tik sėkmė arba pamoka. Mano viena iš sėkmės paslapčių yra ta, jog aš sugebėjau atlaikyti visas tas pamokas. Kitos, ne ką mažiau svarbios paslaptys – kopijavimas tų, kuriems gerai sekasi, ir tikslų užrašymas bei turėjimas labai gerą priežastį, kodėl tą tikslą nori pasiekti. Kokia buvo skaudžiausia pamoka, su kuria teko susidurti? Buvau apgautas savo verslo partnerio, kuris, be to, buvo ir labai geras mano draugas. Tačiau tikrai jam nejaučiu jokio pykčio ar nuoskaudos. Tiesiog nuo to laiko sunku pasitikėti žmonėmis. Prarastas nemažas sumas pinigų taip pat priskirčiau prie skaudžių įvykių. Ne kartą teko investuoti didelius pinigus, daug brangaus laiko ir suprasti, jog tai niekur neveda. Čia labai tinka dažnai amerikiečių vartojamas posakis: „labai sunku nušauti paskutinį arklį, ypač jeigu jis pavadintas mamos vardu“.
Labai svarbu suvokti tai, jog internetiniame versle beveik visiškai nėra nesėkmių – yra tik sėkmė arba pamoka.
Buvote įstojęs į informologijos studijas Vilniaus universitete, tačiau metėte. Kodėl? Ar ateityje dar planuojate/norėtumėte studijuoti? Stojau į informologiją, nes tiesiog reikėjo kažkur stoti. Jaučiau spaudimą iš šeimos ir aplinkos. Deja, studijos Vilniaus universitete man, kaip vilniečiui, tapo lyg žingsniu atgal. Į mokyklą ėjau Vilniaus senamiestyje, o pradėjus studijuoti paskaitos vyko Saulėtekyje – reikėjo važiuoti į užmiestį. Negana to, vis dar gyvenau pas savo tėvus, valgydavau jų ruoštą maistą. Pavydas kilo žiūrint į grupiokus, kurie atvažiuodavo iš kitų miestų ir toks pasikeitimas jiems buvo lyg naujas skyrius gyvenime.
“
Mąstant, ar tau reikalingas universitetinis laipsnis ar ne, visų pirma reikia sau atsakyti į klausimą – „o ką tu darysi, jei nestudijuosi?“
Prieš metus parašėte knygą „Bitonomija. Įvadas į pirmą milijoną internetu“. Kada pajautėte, jog pats laikas pasidalyti savo sėkmės receptu su plačiąja auditorija? Nusprendžiau, kai man buvo vos 17-18 metų, kai dar nežinojau tos sėkmės paslapties. Pats ieškojau tokios knygos, kurią dabar parašiau, tačiau vis pasiklysdavau interneto dezinformacijoje. Supratęs, jog informacijoje apie šią sritį yra spraga, nusprendžiau, kad, kai aš atrasiu savo sėkmės receptą, parašysiu knygą. Kodėl pavadinimas „Bitonomija“? Pavadinimas turėjo du reikalavimus: 1. Jis turėjo būti toks, jog nesunku būtų parduoti knygą; 2. Jeigu vakarienės metu kažkas paklaustų: „Benediktai, girdėjau, parašėte knygą... kokiu ji ten pavadinimu?“ nebūtų gėda pažiūrėti į akis ir ištarti tą pavadinimą. Įsivaizduokite, jei pavadinimas būtų „Milijonas per 72 dienas“, sunku būtų tam žmogui jį pasakyti be gėdos jausmo. Reikėjo sugalvoti pavadinimą, kuris reprezentuotų mane visą gyvenimą ir dėl jo nebūtų gėda. „Bitonomija“ reiškia bitų suteikiamą autonomiją. Mes gyvename tokiais laikais, kai tavo padėtis nebepriklauso nuo tėvų, giminės medžio, sukaupto kapitalo. Viskas kur kas paprasčiau. Jeigu turi interneto ryšį ir gali jungtis, bitų pagalba gali tapti nepriklausomas, varžytis su didžiausiais pasaulio verslais vien tik savo gebėjimų dėka. Turite tikslų įgyvendinimo metodą: užrašote tikslą ir nustatote jo įvykdymo datą. Kas Jus motyvuoja kiekvieną rytą keltis ir veikti, įgyvendinti tuos užsibrėžtus tikslus? Juk taip lengva tiesiog atidėlioti... Aš giliai tikiu, jog mes visi savyje esame užprogramuoti į tobulėjimą. Imkime pavyzdį iš gamtos: medžiai ir gėlės yra linkę įveikti gravitacijos jėgą, stiebtis į viršų. Tad, jeigu nori būti laimingas šioje planetoje, privalai eiti išvien su tobulėjimo impulsu ir jam nesipriešinti. Jeigu pradedi stovėti vietoje, net jei ir ta vieta – „Trump“ dangoraižio paskutinis aukštas, tu vis tiek nesijausi gerai. Mano senelis tam turėjo posakį: „net ir stovintis vanduo pradeda leisti labai nemalonų kvapą“. Tikiu, jog turiu didelę misiją šioje planetoje. Savęs netapatinu nei su šiuo kūnu nei protu, o su visata. Buvimu čia, noriu pastūmėti visus, ypač Lietuvą, į priekį ir tai, manau, yra prasminga. Kai jaučiu prasmę, man visai nesunku dirbti ir sunkiausius darbus. Ne viename pokalbyje su žurnalistais minėjote, jog visada žinojote, kad būsite milijonierius. Iš kur kilo toks užtikrintas Aš giliai tikiu, jog mes visi savyje esame noras ir tikėjimas tuo? Galbūt jaunystėje žiūrėjote daug filmų apie viską sau galinčius leisti milijonierius? užprogramuoti į tobulėjimą. Tas noras atsirado mokyklos laikais. Ėjau į prestižinę Salomėjos Nėries gimnaziją – joje mokėsi labai daug turtingų tėvų vaikų. Tie vaikai į mokyklą buvo atvežami su naujausiais visureigiais, o aš – su senu Passat‘u, dėl kurio dažnai jausdavau gėdą. Šis gėdos jausmas gal ir buvo vienas iš variklių, kuris skatino siekti finansinės nepriklausomybės. Kaip jautėtės pagaliau pasiekęs savo tikslą – uždirbęs tą pirmą milijoną? Iš vienos pusės jaučiausi puikiai, nes pagaliau tai įvyko. Nors visą laiką žinojau, jog tai įvyks, man reikėjo įrodymo. Iš kitos pusės, aš nesidžiaugiau, o tiksliau – nespėjau tuo džiaugtis. Sakoma, jog ir Volstryte (angl. Wall street), akcijų pasaulyje, didžiausias stresas, kai laikai geri. Kai laikai yra blogi, streso lygis kur kas mažesnis. Kai išgyvenau pačius geriausius laikus, patyriau nežmoniškai didelį stresą – tuo metu veikė tiek daug skirtingų procesų, jog, jeigu kažkuris būtų nustojęs veikti, būtų pridarę didelės žalos. Tačiau išmokau su tuo gyventi ir nustoti jausti nenumaldomą įtampą.
“
Ne viename pokalbyje su žurnalistais minėjote, jog visada žinojote, kad būsite milijonierius. Iš kur kilo toks užtikrintas noras ir tikėjimas tuo? Galbūt jaunystėje žiūrėjote daug filmų apie viską sau galinčius leisti milijonierius? Tas noras atsirado mokyklos laikais. Ėjau į prestižinę Salomėjos Nėries gimnaziją – joje mokėsi labai daug turtingų tėvų vaikų. Tie vaikai į mokyklą buvo atvežami su naujausiais visureigiais, o aš – su senu Passat‘u, dėl kurio dažnai jausdavau gėdą. Šis gėdos jausmas gal ir buvo vienas iš variklių, kuris skatino siekti finansinės nepriklausomybės.
Darbas sau reikalauja gana griežto režimo, norint būti efektyviu. Ar turite griežtą darbotvarkę? Disciplina ir sunkus darbas veda į lengvą gyvenimą. Kuo save labiau riboju, tuo esu laisvesnis. Pavyzdžiui, turiu griežtą ryto rutiną. Kaip mokoma armijoje: pirmas svarbiausias dienos darbas –pasikloti lovą. Paprasta? Tačiau tai pirmas darbas, kurį gali arba padaryti labai gerai, arba visiškai susimauti. Po šio proceso lendu į šaltą dušą, medituoju, išgeriu kavą, pavalgau pusryčius. Tai trunka apie pusantros valandos. Tik užbaigęs šį ritualą, išjungiu skrydžio režimą telefone ir leidžiu pasauliui pas mane ateiti, nes jaučiuosi pakankamai stiprus bendrauti.
Kaip jautėtės pagaliau pasiekęs savo tikslą – Esate internetinio verslo profesionalas, žinote, kaip uždirbęs tą pirmą milijoną? Iš vienos pusės jaučiausi puikiai, nes pagaliau tai sudominti vartotojus savo preke. Kokia reklama yra pati veiksmingiausia? įvyko. Nors visą laiką žinojau, jog tai įvyks, Kiekvienam produktui turi būti Manau, jog ydų pripažinimas yra man reikėjo įrodymo. Iš veiksmingiausias ginklas į žmonių ausis ir atskiras marketingo planas ir kitos pusės, aš nėra vieno, skirto visiems. akis. nesidžiaugiau, o tiksliau – Jauniems verslininkams nespėjau tuo džiaugtis. rekomenduočiau vengti investuoti Sakoma, jog ir Volstryte (angl. Wall street), akcijų į tą reklamą, į kurią investuoja masės, t.y. „Facebook“, pasaulyje, didžiausias stresas, kai laikai geri. Kai laikai „Instagram“, „AdWords“. Ne gana to, šios priemonės yra blogi, streso lygis kur kas mažesnis. Kai išgyvenau dabar yra itin brangios. Patarčiau pažvelgti kitu kampu: pačius geriausius laikus, patyriau nežmoniškai didelį sukurti vaizdo reklamą, sugalvoti „out of the box“ idėją. stresą – tuo metu veikė tiek daug skirtingų procesų, jog, Šiais laikais labai sunku kažkuo išsiskirti. Marketingo ir jeigu kažkuris būtų nustojęs veikti, būtų pridarę didelės pardavimų žinių plėtimas turėtų būti prioritetas nr. 1 ir žalos. Tačiau išmokau su tuo gyventi ir nustoti jausti pradedančiam, ir pažengusiam verslininkui. nenumaldomą įtampą. Važinėjatės senu Opel‘iu, kai galėtumėte sau leisti, 2013 metais įkūrėte savo vardo Lietuvos paramos pavyzdžiui, Porche. Ar pavadintumėte save kukliu fondą. Kaip kilo idėja jį įkurti? žmogumi? Tuo metu trūko kažkokios prasmės, buvau paskendęs Mano daiktiški poreikiai nėra dideli. Kiekvienas interneto pasaulyje. Skaitydamas įvairių JAV kilmės daiktas reikalauja išlaikymo ir galvojimo apie jį. Brangi verslininkų biografijas sužinojau, jog fondo įsteigimas mašina užimtų per daug mano minčių ir laiko. Senos Amerikoje yra gana dažnas ir normalus dalykas. mašinos negaila sudaužyti, jeigu kažkas ją įbrėžia, Lietuvoje taip nebuvo. Žinoma, fondo įsteigimu siekiau nekyla daug skausmo. Man prabanga yra tai, jog aš ir meilės, pripažinimo, pagarbos. Tačiau rezultatas išėjo galiu apie ją visiškai negalvoti. toks, jog iš jo daugiau gavau, nei į jį investavau. Fondas Tačiau kukliu savęs nepavadinčiau. Manau, jog davė daug naudingų patirčių ir pažinčių. kiekvienas žmogus yra dieviška būtybė ir savyje turi kažką tokio, ką gali padovanoti pasauliui. Mūsų visuomenės diktuojamas kuklumas priverčia žmogų Kuri fondo investicija buvo sėkmingiausia? Praėjusiais metais organizavome didžiausią užsisklęsti viduje ir neištransliuoti tos dovanos, o tai yra Lietuvoje išradėjų konkursą „Vilnius išranda 2017“. nesąžininga. Išradėjai varžėsi dėl 21 tūkst. eurų prizinio fondo. Skirtos trys skirtingos nominacijos, kurių kiekvienas Kokioms investicijoms teikiate daugiausiai dėmesio? laimėtojas buvo apdovanotas. Konkurse laimėjo net ir Ilgus metus mano pagrindinė investicija buvo butas tie, kurie nelaimėjo pačio konkurso: vieni pagaliau senamiestyje. Dabar esu investavęs į akcijas, patikėjo savo galimybėmis, kiti pirmą kartą pristatė kriptovaliutas, meną. Žinoma, iš visų tų investicijų savo išradimą, atsirado ir tokių, kurie ėmė geriausia – investicija į save. Svarbu kurti save turtingą bendradarbiauti su „Coca-Cola“ kompanija ir tai jiems galvoje. Kai esi turtingas galvoje, gali būti turtingas ir atvėrė neišmatuojamas galimybes. Šis konkursas realybėje. Tačiau, jeigu turi nepritekliaus mąstymą visiems tiems žmonėms davė didelę paspirtį. galvoje, net ir atsiradus didelei sumai pinigų tavo banko sąskaitoje pinigai paliks tave labai greitai.
“
Ką patartumėte studentui ar tiesiog jaunam žmogui, turinčiam, atrodo, genialią verslo idėją, tačiau nesiryžtančiam žengti pirmo žingsnio ir nežinančiam net kuria kryptimi, kad netektų lieti karčių ašarų įklimpus į skolas? Visų pirma, reikia save apsupti žmonėmis, kurie nori kurti verslą arba yra bendraminčiai, kad gautum nuolatinį palaikymą. Taip pat vengti negatyvaus informacinio lauko: tiek negatyvių naujienų, tiek žmonių. Galiausiai, tą genialią idėją reikėtų padalinti į dešimt mažų žingsnių. Dažnu atveju žlugdo pats idėjos dydis: paralyžiuoja įtemptumas ir tai, jog žiauriai daug reikia visko padaryti. Išskirstyta idėja pasidaro ne tokia baisi, viskas pasirodo paprasčiau. Negana to, prieš investuojant į idėją, ją privalu pasitikrinti. Pavyzdžiui, jeigu turi genialią idėją batams, blogiausias dalykas, kurį galėtum padaryti – pastatyti batų fabriką. Na, o geriausias dalykas, kurį galėtum padaryti – sukurti tiems batams dizainą, investuoti į vartotojų srauto pritraukimą bei stebėti vartotojų paklausą. Taip pasitikrinsi, ar tos genialios idėjos nėra genialios tik tau ir tavo draugų ratui.