Lukas Pečiulaitis
yti
aus
!
gal ! ), s ! i ( s ą. p sla gamšką istotirkiijmą . u p šis raustudenntkismą mnuail.com) ją s d a o ą, t li g sim – ikl i pr
Tiražas: 3000
ISSN 2029-1914
Spalis ‘10
#71
Visu Tav
ger ink i ipis@ lpin yje , o t i p r i s i m j u s p e p at a u s l a p a n a i k a p a m as, (n ir as s, p a p ra u g u u m i s o r i j ą i a m e ų a r b o m i k s g u i i s t r i a u s ra u g s k Jei ją gal avo d u m a e ų u s s j ū s i r g t u r i d p i e š t co m ) . ą i d ė – jeig viesk ek it u e šk m e il. Suk susisi žinsi niam igu n vo n gma tasti dresu su n e a i i r s į a m a s k u t a l u. J t ų t e i p i s @ a i f a k ą a i e k t i š k Me – p pavid u ti njusp antišk k lai susis a ( s g i , a o r i a ų k č v at s i ge s iks irš t ra am . kom čia mum i eks iui, p e m kad ašyk dinga uslap m. N ail.co p . co m g par įspū am l i a is@ i i .lt t u r k u t i n s @ gm s p e i p i ipis pas speip li nju spe u j a nju mis g w.n ww mu o f in au ugi Da
Ta
ir
Studente,
turi genialių minčių ir nori jas išsakyti? Jauti, kad tavyje verda jaunojo paparacio kraujas? Nori imti interviu iš įdomių žmonių ir dalyvauti įvairiuose renginiuose kaip žiniasklaidos atstovas? O galbūt domiesi dizainu ir norėtum prisijungti prie leidinio maketavimo ar svetainės tobulinimo? Jei į bent vieną klausimą atsakei TAIP, nedvejok ir prisijunk prie 2010 metais šauniausiu studentišku leidiniu tapusio „Njuspeipio“ komandos! Mums visai nesvarbu kurioje aukštojoje mokykloje ir ką studijuoji. Gali ateityje būti mechaniku, chemiku ar gydytoju, bet jei tik turi noro VEIKTI, veik DABAR. Ir tu būk „Njuspeipis“! Naujų narių priėmimas spalio 18 dieną 18 val. „Njuspeipio“ redakcijoje (K. Donelaičio g. 73, Kaunas). Pranešk jei ateisi! Registracija Njuspeipis@gmail.com
Interviu: „Dee&Kamy – viskas įmanoma“ Universiteto ir kolegijos dvikova – ką rinktis? Receptas kaip tapti žvaigždėmis.
Faktai, nuomonės, naudingi patarimai.
Hello I`m from Korea
Horoskopai
Erasmus studento mintys apie Kauną.
16 puslapis | Njuspeipis
Sužinok, ką sako studentiškos žvaigždės.
enimo
Iš studento gyv
Ar bu vai fuk sų
OT u? stovyk loje?
Njuspeipis | 04 puslapis
neapsidairęs. Deja, ne visada tavo požiūrį į gyvenimą atspindės tavo socialinė padėtis. Tačiau yra išeitis – meluok. Neturi namo, draugės, darbo, merso, ar ateities? Sakyk, kad vairuoji didžiulį
Kuo skiriasi Alfa patinas nuo vyro? Bet kuris vyras gali permiegoti su moterim, tačiau tik Alfa patinas kitą dieną visam fakultetui papasakos apie jos širdutės formos apgamą and užpakalio. Kai kurie mokslininkai, tyrinėjantys vyriškumą (trumpiau vadinami „seksistais“), yra įsitikinę, kad Alfa patinu yra gimstama. Tačiau vis tiek, pradėkime darbą ir kuo greičiau, nes tikri vyrai neturi laiko skaitymui.
Tikras vyras turi atrodyti taip, lyg ką tik pasimylėjęs su trim moterim, tačiau tai dar galėtų pakartoti bent penkis kartus. Nesvarbu koks stilius, svarbu yra kokį įspūdį tu sukeli. Tam geriausiai tinka įvairūs stiliaus akcentai, pavyzdžiui, pistoletas (tarp kitko, taip galima vadinti ypatingai seksualiai aktyvų asmenį). Be abejo, su pistoletu galima susižeisti, todėl patarčiau nešiotis žaislinį. Tačiau net ir su žaisliniu pakilsi žmonių akyse ir pakelsi jų antakius, kai pasilenkę pakelti šakutės jie išvys daiktą, panašų į pistoletą ir pritvirtintą tau prie kojos. Per daug savo išvaizda vyrui nereikia rūpintis, užteks ir vienos pastraipos. Požiūris Tikras vyras į pasaulį turi žiūrėti, lyg į jam priklausantį viešnamį. Daryk ką nori ir jokių atsiprašinėjimų – pats kaltas, kad ėjo per perėją KTU FSA Humsa G.Žaltauskaitė
R. Novogreckaitė
Viena iš pirmųjų pirmakursio paskaitų, pavadinimu „Studentiško gyvenimo ypatumai“, įvyksta kasmet organizuojamose „Fuksų stovyklose“. Visais metais praėję jų laukusius išbandymus, iki paties paskutinio kurso studentai kartoja, kad fuksų stovykla – geriausi atsiminimai iš visų keturių metų. O kaip buvo šiais metais? Ar visi spinduliuoja džiaugsmu ir dalinasi įspūdžiais, ar yra ir nepatenkintų? Ar visi dažnai minimos krizės laikais gali sau leisti išvažiuoti į tokias stovyklas? Kalbinti įvairių universitetų studentai kartojo vieną ir tą pačią tiesą: ,,Fuksų stovykloje buvo nerealiai smagu!“. Visų universitetų stovyklų programa panaši: žygiai, orientacinės varžybos, susipažinimo žaidimai, simuliacijos ir, žinoma, vakarinė dalis, dažniausiai vadinama socializacija. Štai Kauno technologijos universiteto (KTU) Humanitarinių mokslų bei Mechanikos ir mechatronikos pirmakursiai pirmąją dieną nuėjo net 16 kilometrų! Lietui lyjant ir vėjam pučiant naujai iškepti studentai ne tik žygiavo, bet ir atlikinėjo įvairias užduotis, jų laukiančias kas kelis kilometrus: nuo bulvių skutimo iki fizinės ištvermės reikalaujančių užduočių. Ar išdrįstų tai pakartoti? ,,Nors ir kiekvieną savaitgalį“, – plačia šypsena atsako Gediminas, energijos nepraradęs visos stovyklos metu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Telekomunikacijų fakulteto pirmakursiai stovykloje ne tik atlikinėjo jiems pateiktas užduotis, bet ir buvo supažindinti su fakulteto bei universiteto tvarka, sužinojo naudingos informacijos apie artėjančias studijas. Paklausius daugumos pirmakursių, dalyvavusių stovyklose, aišku viena: bet kokiu atveju, smagiausia viso to dalis – vakarinė socializacija. Šokiai, dainos, nesiliaujančios linksmybės po dar šiltu dangumi... ,,Susipažinau su gausybe draugų, be kurių dabar neįsivaizduočiau savo gyvenimo kol kas dar svetimame mieste“ – įspūdžiais dalinosi Goda. Na, o KTU Telekomunikacijų ir elektronikos bei Socialinių mokslų G.Žaltauskaitė pirmakursių (kaip ir daugelio kitų) laukė dar vienas išbandymas po šėlsmingo vakaro – rytinė mankšta bei krosas – nes studentai po linksmybių dažniausiai nemiega ilgai, iš pat ryto kimba į darbus. Atverti piniginę linksmybėms smagu, bet ne visada galima sau tai leisti. Keli kalbinti pirmakursiai guodėsi nevažiavę į stovyklą dėl piniginių problemų. ,,Mokslo metų pradžioje išlaidų ir taip labai daug, kol kas dar negaliu sau leisti pramogauti už tokias sumas“ – sakė Lukas. Bet ar sumos išties tokios didelės? KTU studentai į pirmakursių stovyklas važiuoja susimokėję nuo 30 iki 40 litų, už kuriuos gauna transportą, nakvynę, maistą, neretai ir bokalą kitą alaus. VGTU studentai už tą patį gėrį paaukoja vidutiniškai 50 Lt, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai – apie 40 Lt, ISM – 50 Lt, Kauno KTU FSA Humsa kolegijos – 60 Lt. Kainų svyravimai išties nedideli, dažniausiai jie priklauso nuo to, kaip toli nuo miesto vyksta stovykla ir kiek laiko ji trunka – dvi ar tris dienas. ,,Bet labai pigiai čia ta stovykla, už tokius pinigus ir kelionė, ir maistas, ir plotas... Tikrai super!“ – stebėjosi Linas, studijuojantis KTU Humanitariniame fakultete, – ,,O galima bus kitais metais važiuoti..?“
Sveiki, vyrai. Ar jums atsibodo klausytis epitetų „skuduras“, „menkysta“, „skystablauzdis“, „ištižėlis“, „šiukšlė“ „šliužas“..? O turėtų. Aš jums šiuo trumpu tekstu padėsiu padaryti svarbius žingsnius iš nevykėlio į vyrus, galbūt net į Alfa patinus.
Išvaizda
Agnė Vinkauskaitė agne.vinkauskaite@gmail.com
R. Novogreckaitė
Straipsnis nemoterims
G.Žaltauskaitė R. Novogreckaitė
Man tas pats, kokiais vardais mane keiki ir kokias nuodėmes sūriomis ašaromis ir krauju paplūdusia širdimi surašai mano sąžinei. Ji miega seniai užliūliuota pasakų, jog meilėje ir kare visos priemonės tinkamos. O aš kovotoja iš prigimties. Štai ir pastūmiau tave, nors buvai siena, kurios niekas niekada neturėjo nugriauti. Tu paklausi, kodėl ir už ką aš be gailesčio sudaužiau tavo laimę? Tu pati dėl to kalta, nes stovėjai nuleidusi rankas manydama, kad jausmai patys savaime liepsnoja. Nebandysiu paguosti ir teisintis ar atsiprašinėti – net neketinu. Buvau ta gudruolė, kuri savo moteriškų kerų šleifu apvijo tavo brangiojo širdį ir nusitempė į savo guolį. O tu likai stovėti amo netekusi, apstulbusi ir išsigandusi lyg maža mergaitė. Tavo pasaulis per sekundę subliuško, o meilės filmas pasibaigė taip ir neparodęs laimingos pabaigos. Tada pagalvojai, ko vertos visos tos paikos kalbos, kad tikra draugė laimės iš rankų niekad neišplėš? Žinok, brangioji, meilėje kaip kare – draugų niekad nebuvo ir dabar nėra. Velniop tave ir tavo širdgėlą, man nė kiek ne graudu. Džiūgauju iš pasitenkinimo, kad vėl žingsniuoju pro Triumfo arką pasiekusi to, ko taip aistringai norėjau. Aš, kitaip nei tu, niekada nenumetu savo moteriškų ginklų į šalį ir visada išlieku budri. Niekada negali žinoti, kada pasirodys toji, kuri bandys iš manęs atimti mano meilę. Pasaulyje nėra jokių auksinių taisyklių, kad moteris moteriai – draugė. Kiekviena nė
„Bentley“, net jeigu ir turi tiktai žalią Sierą („mėlyni kalpokai, sportinės sėdynės, Sony navarotai“). Kai paklaus kur Bentlis, sakyk, draugui paskolinai – svarbiausia nepasimesk ir melą dangstyk melu. Gudrybės Kiekvienas vyras privalo turėti bent jau minimalų rinkinį gudrybių, kurias gali panaudoti įvairiose situacijose, pavyzdžiui, „trijų taisyklė“. Turbūt žinai šią taisyklę – jei mergina pasako savo
Pozicija L. Pečiulaitis
buvusiųjų skaičių, jį reikia padauginti iš 3 – tam, kad sužinotum tikrąjį. Jei vaikinas pasako, kiek turėjo ex, tą skaičių reikia padalinti iš trijų. Tačiau, vyrai, yra būdas kaip apeiti šią taisyklę. Jūs turite dauginti savo buvusių merginų skaičių iš... trijų kvadratu (tai yra 9, jeigu kas matematikos nesimokėt). Tokiu atveju turėsite solidų buvusiųjų skaičių, net jeigu ji ir naudosis trijų taisykle. Strateginis mąstymas – vyriškumo bruožas. Kaip matyti iš ankstesnės pastraipos, melavimas yra naudinga gudrybė, ir ją galima pritaikyti įvairiose situacijose. Tarkime, nori pakabinti vieną iš tų išprususių, elegantiškų, protingų moterų, aišku ne todėl, kad tau rūpi jos charakteris, būdo bruožai ir panašios nesąmonės, o dėl to, kad ją galima laikyti galerijoje kaip meno kūrinį su pavadinimu „Apvali kriaušė su dviem melionais viršuje“. Šiuo atveju pirmiausia reikės atsisakyti seno garderobo ir įsigyti daug marškinių, nes su sagom ir kalnierium tu iš karto atrodysi protingiau (visi protingi žmonės nešiojo marškinius – Kenedis, Einšteinas, Mocartas...). Antra, privalėsi „pagūglinti“ ir išmokti keletą beverčių užsieninių terminų, tokių kaip – „esteblišmentas“, „marketingas“, „konjunktūra“, ir vartoti juos kur tik papuola, pavyzdžiui, „nuo šito esteblišmento man vidurius paleidžia“. Meluok ir sugalvok dar įmantresnių būdų kaip apgaudinėti ir nepamiršk – jei niekas nesukčiautų, tai laimėtojais būtų tiktai geriausi. Tikiuosi tave tai nukreips tinkamu keliu į vyriškumą ir jeigu ką, tai man tavo progresas ir problemos yra neįdomios, nes tikri vyrai nesirūpina kitais žmonėmis... Alpha Male
Meilėje kaip kare
nemirktelėjusi ryžtųsi karui dėl meilės ir nesvarbu, kad prieš tai dievagojosi esanti slapčiausių minčių saugotoja. Meilėje kaip kare – visi ginklai tinkami ir geriausia draugė gali tapti aršiausia prieše. Femme Fatale
Njuspeipis | 13 puslapis
Įdomu
Laimės paradoksas
Gintarė Žaltauskaitė
Kasdien nuo ryto iki vakaro netylančios politikų bei ekonomikos ekspertų grėsmingos kalbos apie krizę jau taip įgriso, jog daugeliui kelia tik šypseną. Nuskambės kiek juokingai, bet gal visi šie gresiantys nepritekliai išmokys mus pasijusti bent truputį laimingesniais? Tiksliau – privers permąstyti, kas mums teikia laimės ir džiaugsmo. Tuo tarpu mokslininkai vis nesiliauja ginčytis, kokie žmonės yra nelaimingesni – nieko neturintys ar visko pertekę.
Studentų miestelyje pastebėti masonai
Laimės genai
Valdas Ruzgys
Pirmas įspūdis, kurį pastebi dažnai keliaujantys turistai po egzotiškas, bet varganas Rytų ar Afrikos šalis, būna ten matytų žmonių veidai. Lūšnose gyvenantys, vos galą su galu suduriantys čiabuviai žino, kad niekada nesusikraus didžiulių turtų, tačiau visada svečius pasitinka plačia ir nuoširdžia šypsena. Regis, jų laimei reikia visai nedaug. Laimingi jie gali pasijusti net nuo visu gražumu išsiskleidusios gėlės. Tai išties įspūdinga ir neįtikėtina. Tuo tarpu lietuviai pagal įvairias sociologines apklausas nepriskiriami prie laimingų tautų. Reikia pripažinti, kad dažniausiai mes nepatenkinti viskuo – pradedant lietingais Lietuvos orais, triukšmaujančiais kaimynais, baigiant vergišku darbo krūviu bei juokingu atlygiu už jį. Tačiau kodėl vieni, gyvendami tomis pačiomis sąlygomis, nuolat niurna, o kiti vis dėlto bando neprarasti humoro jausmo? Atsakyti į šį klausimą sunku. Galbūt atsakymas glūdi pačiuose mumyse, mūsų užkoduotuose genuose? Yra žinoma, daugiau
Domėkis
Dalius Gudeika dalius.gudeika@gmail.com
kad
laimingesni
uždirba
Vienas britų mokslininkas bandė sudėlioti matematinę laimės formulę, kurios kintamieji – laikas, praleistas darbe arba važiuojant į jį, bendraujant su artimaisiais, miegant ar sportuojant. Tačiau mokslininkai pažymi, kad ši formulė gali ir neveikti. Mat vieniems minėti veiksniai iš tiesų gali sugadinti gyvenimą, o kitų gyvenimui kaip tik suteikti adrenalino, žavesio. Dar viena laimės teorija – fiziologinė: esą laimės pojūtis priklauso nuo tam tikrų hormonų kiekio mūsų organizme. Šie „laimės hormonai“ gaminasi, pavyzdžiui, valgant šokolodą. Mat kakavos pupelėse yra nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų, kurios sukelia malonumo pojūtį. Todėl bendras patarimas valgyti kuo daugiau (bet neperdozuojant) šokolado ir žiupsnelis laimės tikrai turėtų atsirasti. Kiti gydytojai mums pataria kuo dažniau bučiuotis, nes tuo metu į kraują taip pat išskiriama endorfinų – vadinamųjų „laimės hormonų“, kurie kelia nuotaiką, suteikia žmogui lengvumo ir žvalumo pojūtį. Anot psichologų, jaustis laimingam ne tik malonu, bet ir naudinga. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad laimė yra ne sėkmės rezultatas, o jos priežastis. Pateiksiu vieną pavyzdį. Mokslininkai atliko vieną tyrimą ir jos metu buvo apklausti jauni žmonės, kurie dar tik kilo karjeros laiptais. Vėliau jie buvo apklausti po to, kai tapo turtingi. Ir štai kas buvo pastebėta: pasirodė, kad karjeros pradžioje jie jautėsi geriau nei tada, kai gyvenime daug pasiekė. Tuomet ir buvo padaryta išvada, kad laimingi ir gyvenimu patenkinti žmonės tiesiog geriau pasirenka gyvenimo prioritetus bei tikslus, todėl pasiekia daugiau. Taip pat pastebėta, kad žmonės, kurie jaunystėje save laikė laimingais, sulaukę brandaus amžiaus paprastai turi didesnių
10 puslapis | Njuspeipis
pajamų, nei tie, kurie save laikė nelaimingais. Šios teorijos šalininkai teigia, kad laimingi žmonės ekonomiškai naudingesni, todėl valstybė
turėtų rūpintis žmonių savijauta. Tam, anot jų, pirmiausiai reikėtų racionaliai organizuoti darbo valandas, užtikrinti optimalią sveikatos apsaugos infrastruktūrą, įrengti gerą transporto sistemą. Mat visa tai turi įtakos žmonių pasitenkinimo lygiui.
Ar tikrai trečias brolis laimingiausias? Eiliniam amerikiečiui laimę suteikia metinės 100 tūkst. dolerių pajamos. Tačiau jei pajamos didesnės, laimės daugiau neatsiranda. Tai reiškia, kad pinigai suteikia laimės tik neturtingiems žmonėms. Tokie žmonės patenkinę savo gyvybinius poreikius – t.y. užsitikrinę stogą virš galvos ir kasdieninės duonos kąsnį, gali ieškoti dvasinės ramybės bei pasitenkinimo. Tuo tarpu pajamoms padidėjus tiek, kad žmogus papildo milijonierių gretas, laimės pradeda mažėti. Šį faktą puikiai iliustruoja sulaužyti daugelio įžymybių gyvenimai. Žmogus yra toks, kokį pats save įsivaizduoja. Jei manysime, kad mus kamuoja nepritekliai, juose paskendę ir gyvensime. Jei bent keletą minučių per dieną įsivaizduosime, kad išsipildys didžiausias mūsų noras, susirasime trokštamą darbą, nusipirksime norimą namą, susirasime tobulą partnerį ar išsigydysime sunkią ligą, tai taip ir gali atsitikti, tačiau tik tuo atveju, jei tikrai tuo tikėsime. Tai ir yra šiuo atveju sudėtingiausia – patikėti. Manote, tai kvaila? Prisiminkite pasakas, kuriose laime apdovanojamas trečiasis brolis – kvailelis, kuriam atitenka karalystė, princesės ranka ir meilė. Nors pasakos ir išgalvotos, tačiau jose glūdi didelė žmonių sudėta išmintis.
Citatos burbuliukams: „Lietuviai pagal įvairias sociologines apklausas nepriskiriami prie laimingų tautų.“ “...jaustis laimingam ne tik malonu, bet ir naudinga.“
Jei rugsėjo 28-30 dienomis studentų miestelyje pastebėjai keistai besielgiančius žmones su šalmais ir plytom – nevertėjo bijoti. KTU Statybos ir architektūros fakulteto studentų atstovybė STATIUS visus nuramino, jog tai visai nepavojingi KTU masonai, švenčiantys „Statybininkų dienas“. Pirmą kartą organizuotoje šventėje visi, norintys tapti statybininkais, išbandė jėgas komandinėse estafetėse „Silikatinių plytų kelias“. Statybos ir architektūros fakulteto nuliukai tapo fuksais. O vakarinėje dalyje visus pasijusti statybininkais kvietė grupė „Skyders“ dainuodami „Ant alaus“. „Silikatinių plytų kelio“ metu dalyviai varžėsi nešiodami plytas, kaldami vinis, statydami kuo aukštesnį bokštą iš kaladėlių. Taip pat iš lengvosios atletikos buvo pasiskolintas rutulio stumimas, tik rutulį pakeitė balta silikatinė plyta. Viena iš įdomiausių rungčių tapo ėjimas „namo“ apsvaigus nuo sukimosi aplink butelį. Rungties metu buvo galima pasigrožėti, kaip būsimi statybininkai keturiomis ėjo link „namų“, o dažnai eidami nusukdavo ir į kairę. Vien tik dėl to kitame punkte buvo tikrinamas sugebėjimas apsiginti ant buomo besimušant minkštomis lazdomis. Nuliukų krikšto dieną gamta nepagailėjo pirmakursių ir nepašykštėjo šalto ir drėgno oro. Nors ir viena nuliukė skelbėsi, jog „Nulis – irgi skaičius!!!“, visi norėjo tapt pilnaverčiais fuksais. Krikštas prasidėjo jau tradiciniu tapusiu aukštojo mokslo tempimu per dvi sesijas simbolizuojančius kalniukus. Tiesa, aukštojo mokslo vaidmenį atliko sunkvežimis, pilnas žvyro. Įveikę pirmąją užduotį visi keliavo toliau, kur ragavo studentiškus kokteilius, miltavosi veidus, klampojo po purvus ir pagerbė Kauno miesto simbolį – stumbrą. Galiausiai visi sušalę, bet su šypsenom veiduose, priėmė priesaiką ir tapo fuksais. „Statybininkų dienų“ vinimi tapo vakarinis koncertas su grupe „Skyders“ ir anekdotų karaliumi Raimondu Šilansku. „Skyders“ savo muzika privertė šėlti visus klausytojus, o ant scenos užlipus R. Šilanskui visur nesiliovė garsus ir nenutrūkstantis juokas. Anekdotai keitė vienas kitą juokingesniu, šmaikštesniu ir linksmesniu, o publika sulig kiekvienu anekdotu juokdamasi gaminosi vis daugiau vitamino C. Pirmosios „Statybininkų dienos“ baigėsi, masonai patraukė į savo rūsius ir kurs planus, kaip visus nustebinti kitais metais.
Jurgita Šyvokaitė jurgita.syvokaite@gmail.com
Kino gurmanams saldus kąsnis Puikios žinios tikrai gero kino mėgėjams. Vėlei sulaukėme „Tarptautinio Kauno Kino Festivalio‘10“. Tik Kaune toks išskirtinis festivalis su kviestiniais svečiais, geriausių filmų premjeromis ir pačia pačiausia programa. Planuojama pristatyti 125 filmus pasikviečiant kūrėjus. Kaip pastebėjome, filmai pirmiausia rodomi užsienyje, o ne Lietuvos kino teatruose. Paprasčiausiai kino teatrai nenori prisiimti nekomercinių filmų. Ši nuomonė keičiasi pamažu. Renginio organizatorė Ilona Jurkonytė sako: „Festivaliu siekiam parodyti, jog žmonės eina į visokius filmus, parodyti dėmesį kitokiam kinui. Tai yra edukacinis dalykas, atsigauna jaunas žmogus. To mums reikia. Buvo puikus džiazo festivalis, tai kodėl negali būti puikus ir kino festivalis? Jaučiamės pribrendę priimti du itin svarbius kinui žmones – Narkevičių ir Belos Tarro. Žinoma, svečių bus žymiai daugiau, bet grandai du.“ Vienas geriausių Europos filmų kūrėjų atvyks į Lietuvą spalio 8-11 d. – Belos Tarro (Vengrija), jis rodys 7 filmus. Savitas stilius atsiskleis žiūrint septynių valandų filmą. Festivalyje savo retrospektyvą pristatys D. Narkevičius (spalio 9 d.). Jo filmai Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą. Kūrėjo darbai plačiai žinomi užsienyje, apdovanoti, tačiau Kaune nerodyti, net nežinomi... Tad puiki galimybė talentą pažinti iš arčiau. Specialiai Kauno kino festivalio proga bus organizuojama „Nematomo žmogaus“ filmo peržiūra ir susitikimas (spalio 8 d. 16 val. „Sadutėje“, Kaune) su jame vaidinusiu aktoriumi Romualdu Ramanausku. Šis filmas buvo filmuotas Lietuvoje pagal H. G. Wellso romaną „Nematomas žmogus“. Ištraukos skaitymas Kauno Santakos stadione spalio 8 d. 18.30 val. Ir paskutinis svarbus taškas – dokumentinio filmo „Pica Aušvice“ pristatymas su jo herojaus Daniel Chanoch pasakojimais. Svečias ypatingas tuo, jog yra kilęs iš Kauno, 8 metus čia augęs, vėliau teko palikti miestą. Izraelietis viešėdamas papasakos savo istoriją, pristatys filmą, susitiks su žiūrovais. Beje, šiltais žodžiai prisimena Kauną ir visada maloniai nori sugrįžti.
Besidomintys geru kinu tikrai nepraleis šanso sudalyvauti šiame festivalyje. Juolab, kad vyks susitikimai su pačiais kūrėjais. Taip pat bus susitikimas su JAV ambasados atstovais dėl kino centro kūrimo Kaune – galimybė išreikšti savo nuomonę, diskutuoti. Intensyvus filmų rodymo grafikas ir kita detali informacija www.kinofestivalis.lt.
Njuspeipis | 05 puslapis
Kolegija Faktai apie kolegijas • Suteikiamas išsilavinimas: profesinio bakalauro laipsnis. • Studijų trukmė: 3 metai, • Kaina: nuo 3361 lito per metus (religijos, teisės, mokslų, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15 504 litų per metus (muzikos studijos). • ŠMM duomenimis Lietuvoje yra 14 akredituotų (turinčių leidimus teikti profesinio bakalauro laipsnį) ir 10 privačių kolegijų.
Kodėl kolegija?
Šarūnas Sakalauskas sarunas.sakalauskas@gmail.com
Kolegija – bjaurusis
L Ė D O K utė p m e l a g de
ančiukas,
virstantis gulb e
Lietuvos visuomenėje vis dar vyrauja principinis universiteto prioritetas prieš kolegiją, renkantis aukštąją mokyklą. Iš dalies Universiteto studijų iškėlimas jaunam žmogui suformuojamas savaime iš visuomeninės nuomonės, iš kitos pusės dažnai abiturientai patiria stiprų spaudimą iš tėvų. Tačiau statistika rodo augančius kolegijų studentų skaičius, o „Njuspeipio“ pakalbinta Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto dekanė, Tarptautinės Europos verslo ir kalbų aukštųjų mokyklų asociacijos SPACE prezidentė Danutė Rasimavičienė patikino, kad stojančiųjų tikrai netrūksta ir tenka griežtai planuoti kviečiamų studijuoti kiekį, nes visų norinčiųjų aprėpti nėra įmanoma fiziškai. Tuo labiau, jos teigimu aukštojo mokslo reforma juda teisingu keliu, tai yra link užsienyje pagarbaus požiūrio į profesinį ugdymą. Stojančiųjų norus formuoja kelios priežastys: kryptingesnės, konkrečiai specialybei pritaikytos studijų programos, lyginant su gana universaliai apibrėžtomis universitetuose, trumpesnis studijų laikas, o finansinis aspektas, ko gero, taip pat nėra paskutinėje vietoje. Tuo labiau kai renkantis populiarias specialybes stojamojo balo kartelė pakyla į konkurencingą lygį, ir nepasiseka patekti į valstybės finansuojamas vietas, žmogus natūraliai ieško geresnės kainos. Kaip ten kolegijoje? Mano atveju pagrindinė priežastis buvo reklamos vadybos studijų programa. Universitetuose bakalauro studijų programose nieko panašaus rasti nepavyko. Mokslo metų pradžioje vyko keli papildomi susitikimai su kursą kuruojančiomis dėstytojomis. Turinčios komandos formavimo seminarų vedimo patirties, jos perteikė keletą verslo pasaulio paslapčių, kurios seminarus perkančioms įmonėms kainuoja nemažus pinigus. Studijuojant be paskaitų, seminarų ir įprastų atsiskaitymų taip pat teko kurti komandinius projektus. Patiems teko praktiškai mokytis diplomatijos, darbų pasiskirstymo, lyderiavimo ir komandinės atsakomybės. Pirmaisiais mokslo metais teko krimsti platų spektrą disciplinų: nuo taikomosios matematikos ir mikro bei makro ekonomikos iki meno istorijos ir verslo etikos. Šiais metais tikslingai siekiantys reklamos verslo žinių studentai ypač patenkinti, nes dominuoja specialybinės disciplinos. Antrame pusmetyje laukia praktika. Pasiteiravau studenčių, taip pat ragavusių ir universitetinių studijų, nuomonės. Antrakursė Eidmantė pasigenda tvarkos buhalteriniuose procesuose lygindama su kompiuterizuota sistema VGTU (Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Tačiau perstoti mergina ryžosi dėl nepagarbaus dėstytojų elgesio su studentais, ypač merginomis, taip pat perdėtai intensyvaus mokymosi krūvio ir dėl to, kad nepatiko specialybė. Tačiau šiemet pašnekovė džiaugiasi įdomiomis paskaitomis ir praktines žinias pateikiančiais dėstytojais. Taip pat antro kurso studentė Monika teigia ne iš karto atradusi savo pašaukimą. Pirmiausia, paraginta tėvų pasirinko lietuvių filologijos studijas Vilniaus Universitete. Tačiau nepaisant visam gyvenimui įsiminusių kai kurių paskaitų, mergina nesijautė esanti „savose vėžėse“. Nauja aplinka ir kita specialybė buvo tai, ko pašnekovė ieškojo. Dabar studentė taip pat yra patenkinta studijų kokybe, nors be abejo pastebi i trūkumų. Patraukliausiu Vilniaus kolegijos bruožų Monika įvardija tarptautines sutartis su beveik šimtu užsienio mokymo įstaigų partnerių 20-tyje Europos šalių, kas suteikia galimybę dalyvauti studentų mainų programose. Tarptautiniai ryšiai praktika ir pripažinimas Apie sutartis, tik ne tarptautines, o bendradarbiavimo su įvairias įmones vienijančiomis asociacijomis, užsimena ir anksčiau jau minėta Danutė Rasimavičienė. Dekanė patikino, kad būtent šios sutartys užtikrina sklandų bendradarbiavimą ir komunikaciją su verslo sektoriumi. Abipusiai ryšiai naudingi tiek įmonėms tiek studentams, nes tampa lengviau rasti ne tik praktikos vieta, bet dažnai ir įsidarbinti. Na o baigus studijas užtikrintai ieškoti darbo skatina ne tik aukštojo mokslo diplomas, tačiau ir 24 Europos ir trijose ne Europoje esančiose šalyse (taip pat ir JAV) pripažįstamas verslo ir kalbų studijų diplomas SPACE. Dėstytojas tik dėsto? Kas lemia studijų rezultatus? Didžiąja dalimi – studento motyvacija ir asmeninės pastangos įsisavinant medžiagą. Bet vis dėlto besimokantieji nuolatine studiją forma išklauso daugybę valandų paskaitų. Taigi, akivaizdu – dėstytojai yra labai svarbūs studijų procese. Jų reikšmė neapsiriboja žinių perteikimų, tačiau lemia ir motyvaciją, susidomėjimą ir formuoja nuomonę apie specialybę ar pačias studijas. Prisimenant per dvejus studijų metus sutiktus dėstytojus, reikia paminėti buvus visokių. Ir nuobodžių ir uždegančių, akademikų ir praktikų. Jokiu būdu negalima skirstyti vienų ar kitų į gerus ar blogus, nes kiekvienas žmogus savaime yra unikalus. Tačiau kolegijos funkcija yra suteikti praktinius įgūdžius ir žinias, todėl malonu girdėti pasakojimus ir situacijas iš realaus gyvenimo, perteiktus dėstytojų praktikų. Autoritetingą įspūdį sudaro dėstytojai – įmonių vadovai ar aukštos klasės specialistai. Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto dekanė, paklausta, kaip pavyksta pritraukti žmones iš verslo pasaulio, teigia, kad dažnai tai visai nesunku, dėl jų pačių rodomos iniciatyvos. Įdomu tai, kad kai paskaitas sutinka skaityti įmonių vadovai, pinigai nėra motyvas. Galbūt asmeniniai tikslai yra aukštesni – noras perduoti žinias, ugdyti, aprašomi kaip poreikiai iš aukščiausios garsiosios A. Maslow piramidės pakopos. Vienintelis apribojimas norinčiam dėstyti – ne žemesnis kaip magistro kvalifikacinis laipsnis. Pasak dekanės, dėstytojų kvalifikaciją užtikrina dvigubas mechanizmas: kas penkerius metus atliekama atestacija ir kiekvieno pusmečio pabaigoje katedrų atliekama studentų nuomonių apklausa. Kas yra kas? 2010 m. savaitraštis „Veidas“ sudarė jau antrąjį Lietuvos kolegijų reitingą. Straipsnyje esančiuose komentaruose Vakarų Lietuvos verslo kolegijos direktorė dr. Angelė Lileikienė perteikia, vyraujantį mitą, kad į universitetus turėtų pretenduoti studentai, galvojantys apie vadovo, stratego pozicijas, o kolegijas turėtų rinktis tie, kurie nori tapti tiesiog gerais specialistais. Kodėl sakau mitą? Todėl, kad sunku įsivaizduoti, kokiu būdu vienose ir kitose studijose
08 puslapis | Njuspeipis
i t o n i ž u Nori
Universitetas
Renata Novogreckaitė renata.novogreckaite@gmail.com
Lukas Pečiulaitis
Faktai apie universitetus • Suteikiamas išsilavinimas: aukštasis universitetinis. • Studijų trukmė: 4-6 metai (bakalauras), 1,5-2 metai (magistrantūra). • Kaina: priklauso nuo universiteto, studijų programos ir svyruoja nuo 4031 Lt per metus (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18 854 Lt per metus (transporto inžinerijos, muzikos studijos). • ŠMM duomenimis Lietuvoje šiuo metu yra 14 valstybinių universitetų (7 Vilniuje, 4 Kaune ir po 1 Kauno r. sav., Klaipėdoje bei Šiauliuose) ir 8 nevalstybiniai (6 Vilniuje ir po 1 Klaipėdoje bei Telšiuose).
Kas yra universitetas?
VS.
atsispindi tokia takoskyra. Tuo labiau, kad žodžiai strategas ir vadovas nereiškia to paties. Suprantu, kad platus universitetinis žinių spektras lavina strateginį mąstymą, bet logiška, kad kiekviena strategija turi būti glaudžiai susieta su konkrečios organizacijos tikslais ir galimybėmis, pritaikyta rinkai ir esamai ekonominei situacijai. Tokiu atžvilgiu neabejotinai naudingos koleginio ugdymo patirtys. Tuo įsitikinau susipažinęs su Vilniaus kolegijos Verslo galerija, kurioje eksponuojamos absolventų sėkmės istorijos siekiant karjeros aukštumų. Tuo tarpu žodis vadovas lemia kitą gebėjimų atkarpą. Juk vadovavimas – tai ne tik mokslas, bet ir menas, neatsiejamas nuo įgimtų arba išugdytų lyderio savybių. O tai jau visiškai atskira ir ganėtinai individuali sritis, reikalaujanti arba talento arba asmeninių pastangų. Be to dėstytojai praktikai, tikro verslo atstovai dažnai perteikia neįkainojamą gyvą patirtį, padeda išvengti klaidų. Kaip išsirinkti? Visgi iš dalies panašiai nuomonę išreiškė ir Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto dekanė, Tarptautinės Europos verslo ir kalbų aukštųjų mokyklų asociacijos SPACE prezidentė Danutė Rasimavičienė. Jos teigimu Universitetines studijas turėtų rinktis tie kurie turi užsidegimo ir smalsumo gilintis į mokslą, atrasti ir kurti naujoves. O kolegijų sritis – aukštos klasės specialistų paruošimas darbo rinkai. Aukštoji mokykla tai tik būdas siekti tikslų Kolegija yra tik įrankis arba laiptelis. Suteikiantis praktiką, profesines žinias, taip pat visas galimybes dalyvauti studentų mainų programose, arba toliau tęsti studijas magistrantūroje. Faktas: Erasmus programos metu viename suole susitinka kolegijos ir universiteto studentai. Atsižvelgiant į dalyvavimo mainuose kriterijus pasidaro aišku, kad daugiausia lemia ne aukštoji mokykla, o žmogaus ambicijos, žinios ir pastangos. Kiekvienas turi galimybę pagal savo sugebėjimus ir poreikius pasirinkti įrankius, padedančius siekti savo tikslų.
Aukštoji mokykla, kurioje organizuojamos studijos, ruošiami įvairių mokslų specialistai. Universitete gali būti suteikiami akademiniai kvalifikaciniai laipsniai – bakalauro, magistro, mokslo – daktaro, habilituoto daktaro ir kiti. Universitetų paskirtis – vykdyti mokslo tiriamąją veiklą. Universiteto tikslas nėra ruošti žmogų konkrečiai darbo vietai – kaip tik universiteto absolventas dalyvauja kurdamas naujas darbo vietas. Kolegija – ne lygis? Aukštojo mokslo atsiradimas Lietuvoje siejamas su pirmojo Vilniaus universiteto (1579 m.) įkūrimu. 2000 m. šalia universitetų Lietuvoje atsirado neuniversitetinės aukštosios mokslo institucijos – kolegijos. Nuo jų atsiradimo praėjo dar tik 10 metų, tad ne nuostabu, jog studentams nėra iki galo aiškūs kolegijos ir universiteto skirtumai. Iki šiol studentų tarpe vyravo nuomonė, jog kolegija – prastesnė universiteto versija, kurią renkasi ne taip gerai brandos egzaminus išlaikiusieji. „Universitetas – prestižo reikalas. Išlaikiau neblogai brandos egzaminus, buvo ne lygis rinktis kolegiją. Svarbiausia buvo įstoti į Vilnių, tad rinkausi iš šio miesto universitetų siūlomų specialybių“ – sakė Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) studijuojanti studentė. Deja, tokias mintis tenka išgirsti jau ne pirmi metai. Ir šios mintys toli gražu neatitinka teisingo požiūrio. Ar prieš renkantis aukštąją mokyklą susimąstei apie pagrindinius kolegijų ir universitetų skirtumus? Universiteto misija ir uždaviniai Universiteto misija – teikti platų išsilavinimą, remiamą ne specializuoto, bet visuotinio žinojimo įsisamoninimu. Universitetinės studijos teikia absolventui tvirtą plačių žinių, gebėjimų ir įgūdžių pagrindą, kuris įgalina žmogų lengvai ir kūrybiškai adaptuotis bet kuriose plataus veikimo darbo vietose. Svarbiausias universitetinio ugdymo uždavinys – studentų mokymas tyrinėti, formuoti ir transformuoti žinias taip, kad jos ne tik atitiktų, bet ir aplenktų praktikoje vykstančias permainas. Moksliniai tyrimai yra neatsiejama tokio ugdymo dalis. „Kolegijos ruošia specialistus, o universitetas – protingai ir filosofiškai mąstančias asmenybes, kurios žvelgia plačiau ir gali lengvai prisitaikyti bet kurioje situacijoje, įvertinti vykstančius procesus“ – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas Martynas Ubartas, šiuo metu jau pats dėstantis studentams, – „Žinoma, pirmuosiuose kursuose kaip visi studentai skundžiausi praktinių žinių stygiumi universitete. Tačiau dabar suvokiu kolegijos ir universiteto skirtumus, stengiuosi tai paaiškinti studentams. Pateiksiu konkretų pavyzdį – įsivaizduok elektriką. Pabaigęs kolegiją studentas taps specialistu, mokančiu sujungti mechanizmus, taisyti gedimus, sujungti taip, jog įtaisai veiktų. Elektrikas, baigęs universitetą, supras, kodėl lemputė dega, kaip juda elektronai, galės sukurti kažką nauja, tobulinti“. Integracijos darbo rinkoje tyrimas 2010 m. Viešosios politikos ir vadybos institutas atliko tyrimą „Universitetų absolventų integracijos darbo rinkoje tyrimas“. Buvo apklausti 4173 asmenys, per pastaruosius 10 metų baigę Lietuvos universitetus. Tyrimo duomenys leidžia pateikti tokias išvadas ir rekomendacijas: • Studijuoti verta, ypač kai už studijas moka valstybė. Jei visą studijų kainą mokėsite patys, investicijos vidutiniškai „atsipirks“ per 8-11 metų po bakalauro studijų baigimo. Jei valstybė padengs studijų kaštus, tai pajamas, kurių negavote, nes studijavote, o ne dirbote, atgausite po vidutiniškai 5-6 metų po bakalauro studijų. • Pabaigę bakalaurą, jei galite, stokite į magistrantūrą. Tai leis gauti geriau apmokamą darbą. Paskutiniaisiais studijų metais imkitės darbo paieškos. Tai leis išvengti bedarbystės pabaigus studijas. Labai svarbu, kad pirmasis darbas būtų „kokybiškas“, t.y. jame būtų galima pritaikyti studijų metais įgytas žinias. • Tai, kad sėkmę darbo rinkoje lemia pažintys, yra mitas. Apklaustųjų absolventų nuomone, svarbiausia yra asmeninės savybės, įgyto išsilavinimo lygis ir darbo patirtis.
Lietuvos universitetų diplomų pripažinimas pasaulyje Akademinio diplomų ir dalinių studijų Europos Sąjungos šalyse pripažinimo problemas Lietuvoje sprendžia Studijų kokybės vertinimo centras. Šis centras teikia rekomendacijas, kuriomis remiantis, aukštojo mokslo institucijos priima sprendimus dėl studentų priėmimo ir studijų užsienyje įskaitymo. Sugalvojus studijuoti ar dirbti svetur visų pirma reikėtų kreiptis į šią įstaigą arba tas pačias funkcijas atliekantį centrą toje užsienio šalyje, kurioje norima studijuoti. Daugiau informacijos www.enic-naric.net. Tai kur vis dėlto studijuoti? Visų pirma išsiaiškink ko pats nori, o ne tavo tėvai, giminės. Būk protingas – rinkis ne miestą, o specialybę. Nedaryk taip, kaip daro tavo draugai. Žinau, sunku apsispręsti ką norėtum veikti gyvenime, pasirinkti vieną konkrečią sritį. Pasiimk metų pertrauką po mokyklos baigimo, po bakalauro studijų. Lietuvoje tai dar nėra labai populiaru, tačiau užsienio jaunimas dažnai bando atrasti save, savo tikruosius pomėgius kokius metus keliaudamas po pasaulį, dirbdamas įvairius darbus, savanoriaudamas. Tuomet renkamasi, kur ir ką studijuoti. Apsispręsti gali padėti ir darbo biržose esantys jaunimo darbo centrai, kuriuose tau suteiks trūkstamos informacijos, padės išanalizuoti darbo rinką, padės išsirinkti specialybę. Žodžiu, nori praktikos ir konkrečių žinių – rinkis kolegiją, nori apie specialybę platesnio, gilesnio supratimo – rinkis universitetą. Prisimink, jog niekada ne vėlu ką nors keisti. Įdomu • Pagrindines (bakalauro) studijas Lietuvos universitetuose galima rinktis iš 476 studijų programų, magistrantūros – iš 772. • Universitetas suteikia išsilavinimą, o ne profesiją. • Pagal studentų skaičių Lietuva yra viena pirmaujančių Europoje. • Daugiausia studentų studijuoja vadybos ir verslo administravimo srityje. 2010 mokslo metų pradžioje vadybą ir verslo administravimą studijavo beveik pusė kolegijų ir penktadalis universitetų studentų. • Sociologų atlikti tyrimai rodo, jog daugėja abiturientų, kurie po mokyklos planuoja iš karto ieškotis darbo arba ketina rinktis mokslus kolegijose, o ne aukštosiose mokyklose. Maždaug 7 tūkst. abiturientų 2010 m. nestojo niekur. • Amžinos profesijos, pasak britų mokslininkų, tėra kelios: politiko, kunigo, mediko, odontologo, laidojimo paslaugų teikėjo, mokesčių inspektoriaus, kirpėjo, aktoriaus, dailininko, nusikaltėlio bei kriminalisto ir kario.
Njuspeipis | 09 puslapis