Nj#78

Tiražas: 3000

Kaina

–

ISSN 2029-1914

amas

Studentiškas leidinys

Rugsėjis ‘11

#78

inoj neįka

Stojamųjų 2011 apžvalga

Aukštojo mokslo diplomas - jau nebe vertybė?

Interviu su KTU rektoriumi Petru Baršausku Užsienietiškos studijos Lietuvoje

Tema

Kupinas vasaros įspūdžių vėl grįžai į universitetą, vėl susitikai su draugais ir vėl rankose laikai „Njuspeipį“. O jeigu ranko se jį laikai pirmą kartą – sveikiname Tave su naujo etapo pradžia, mielas pirm akursi. Tik nebijok įsivaizduojamų ateit ies negandų, nes „Njuspeipio“ komanda pasirengusi Tau padėti. Šiame numeryje kviečiame pasirengt i artėjančių krikštynų siaubui, pamąstyt i apie mokslo bei žinių vertę, susipažint i su galimybėmis išvykti, pažinti ir sužin oti.

Pradėk naujus mokslo metus ryžtin gai: nesnausk, imkis veiklos, būk aktyv us ir drąsiai įgyvendink mintyse besis ukančias idėjas. Studente, juk Tau nėra nenuverčiamų kalnų – viskas įmanoma !

Tik neprapulk didžiosios fiestos, būgn ų ir vėliavų apsuptyje bei nepamiršk nors viena akimi žvilgtelėti į paskaitų tvark araštį.

Ar Tu pasiruošęs? Nes mes – taip. STAR TUOJAM! „Njuspeipio“ redakcija

Didžiausi fuksų pasižadėjimai Nauji mokslo metai, nauji pasižadėjimai sau – apie ką mes? „Njuspeipio“ komanda pradeda rudenį bandydama išsiaiškinti, kokios mintys kirba pirmakursio galvelėje. Apklausos metu mėginome sužinoti ir atskleisti, kaip fuksai įsivaizduoja studentišką gyvenimą bei, svarbiausia, ką jie sau pasižada pradėdami paskaitų ir linksmybių maratoną?

Bet pradžioje išsiaiškinkime – kas yra fuksas? „Varškės pakelis“, - sako vienas iš apklausoje dalyvavusių pirmakursių. Bet iš tiesų, jei nejuokausime, tai fuksą paprasčiausiai galime vadinti naujoku. Tai mažas studentas, patekęs į kitų didelių studentų būrį. Dažniausiai žmonės panašūs į fuksus, vaikšto netvirtais žingsniais po klaidžius universiteto koridorius ir išsigandusiu veideliu iš karto visus informuoja, jog tikriausiai greitai pro jo nedrąsią šypseną išskris sakinys, prasidedantis klausiamuoju žodeliu. Kai kurių apklaustųjų nuomone, tai galėtų būti alumi mintanti, išsigandusi gyvybė ir net – mažai tikėtina galimybė. Aišku tik viena – tai žmogus, nenutuokiantis, kas jo laukia.

Ką veikti?

Atsakymų begalė: gali išmėginti save naujame amplua, studentų atstovybę, įvairius klubus, kitas studentiškas bendruomenes. To tikslas visai nesvarbus – gali siekti bendro, t. y. akademinio gerbūvio, saviugdos, iššūkių ar tiesiog ieškoti, kaip smagiai praleisti laiką ar

Njuspeipis | 02 puslapis

rasti įdomių pažinčių. Tarp apklausos dalyvių buvo ir studentų, kurie nėra linkę jungtis prie jokių bendruomenių, tačiau patys norėtų steigti klubus. Pvz.: technikų darbščiųjų rankelių

Būsimoji studentija pasižada mokytis

klubas, politikų ir geodezininkų sąjunga ar NEO seimas. Akivaizdu, pirmakursiams fantazijos tikrai netrūksta.

K. Grušelionytė

G. Žaltauskaitė

Studentiškas gyvenimas Iš ko susideda studentiškas gyvenimas?

Vienos teisingos formulės nėra. Kai kurie apklausos dalyviai juokavo, kad tikras studentiškas gyvenimas turėtų pasijausti tada, kai supranti, jog neturi už ką nusipirkti valgyt arba tada, kai pajauti, jog tikrai turi būti talentingas, jei nori mėnesį išgyventi bendrabutyje vien iš stipendijos. Na, iš tiesų studentiškas gyvenimas niekuo neturėtų skirtis iki prieš tai buvusio, tik dabar Tavo vartojamų žodžių žodyne atsiras tokie stebuklai kaip koliokviumas ar net skola.

Mama, tėti...aš pažadu!

Ką gi Tu, pirmakursi, pasižadi pradėdamas studijas? Didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių pirmakursių pažada mokytis ir gerai mokytis. Argi nepavyzdinga būsimoji studentija? Žinoma, kai mokysies – atsisakysi ir savo žalingų įpročių, gal net mesi rūkyti ir taip po truputį priartėsi prie bakalauro studijų finišo tiesiosios. Gal iškepsi vieną kitą varškės pyragą.

Tikimės, jog tai nebus tradiciškai užmirštami pažadai.

Iš tiesų, pasižadėkime visi kartu – mes bandysime suderinti studijas ir linksmybes, išpešime iš studijų kiek įmanoma daugiau naudos, skaitysime knygas, būsime pavyzdingi studentai, nedykinėsime ir nežiovausime per paskaitas, o „Njuspeipio“ komandai belieka tik palinkėti stiprybės ir sėkmės ragaujant fukso duoną.

Šių metų stojamieji paneigė kalbas, jog dauguma renkasi studijas užsienyje

Tema

D.Gudeika Z.Bagdonas

Dūsaujantys, kad jaunimas masiškai vyksta studijuoti į užsienį, bent trumpam turėtų prikąsti liežuvius. Nepaisant sumažėjusio abiturientų skaičiaus, šįmet norą studijuoti Lietuvos aukštosiose pareiškė rekordinis kiekis stojančiųjų.

Norinčių studijuoti daugėja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenų bazėje prašymus buvo užpildę 39,2 tūkst. stojančiųjų. Sistemoje registravosi dar daugiau – beveik 41 tūkst. stojančiųjų. Tai – viso bendro priėmimo istorijos laikų rekordas. Šiemet labai nepagrįstos kalbos, kad visi masiškai bėga į užsienį. Dalis stojančiųjų dėl įvairių priežasčių grįžę iš užsienio – pasirodė, kad studijos ten materialiai sunkiai pakeliamos, dalis įstojo į aukštąsias mokyklas, bet pamatę, kad mokslo kokybė žema, geriau grįžta namo.

Tarp lyderių pirmauja VU Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tvirtino, kad jau trečius metus vykstantis studijų finansavimas krepšelio principu leidžia didesniam jaunų žmonių skaičiui rinktis geriausias studijų programas ir ne vienam padėjo apsispręsti studijuoti Lietuvoje. Stipriausieji – Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – neužleidžia savo pozicijų ir surinko dar daugiau krepšelių negu pernai. Ryškėjanti kolegijų lyderystė, kuriose konkursinio balo kartelė yra pakelta į aukštesnį lygį negu kai kurių universitetinių studijų. Šiemet padaugėjo pasirinkusiųjų

miškininkystės, jūrų laivavedybos kolegines studijas, kaip ir pernai, jaunimas gausiai stojo į technologines specialybes, daug rinkosi žemės ūkio sričių studijas.

Kol kas teigiamų poslinkių nematyti regioniniuose ir siauresnės specializacijos universitetuose, nors to paties regiono kolegijos arba panašios koleginės studijų programos surinko daug pirmakursių. Tačiau jau dabar matyti, kurios aukštosios nesugebėjo padaryti išvadų ir neatliko būtinų pertvarkų po pernykščio priėmimo.

Socialiniai mokslai išlieka ant bangos Socialiniai mokslai, kaip ir ankstesniais metais, sudarė daugiau kaip pusę pirmu numeriu stojančiųjų įvardintų pasirinkimų, tuo tarpu darbo rinkoje perspektyvias fizinių, technologinių mokslų sričių specialybes rinkosi mažiau abiturientų nei praėjusiais metais. Lietuvos darbo biržos įsidarbinimo galimybių barometro 2011 metams duomenimis, socialinį išsilavinimą turintiems asmenims, įsidarbinimo galimybės apskritai yra ribotos. Praėjusiais metais buvo skirta 600 tūkst. litų nepanaudotų studijų krepšelių lėšų populiarinti valstybei reikalingas, bet ne itin populiarias specialybes, tačiau rezultatai rodo priešingas pasekmes – besirenkančių technologinius ar fizinius mokslus ženkliai sumažėjo.

Nepatrauklios programos Į šias programas atsirado vos po vieną kitą norintįjį. Universitetuose ir kolegijose kasmet atsiranda po kelias dešimtis tokių programų.

67 studijų programos universitetuose ir kolegijose šįmet nesurinko nė vieno stojančiojo. Nors dalyje jų situacija kartojasi

metai po metų, minėtos studijos ir toliau peršamos stojantiesiems. Daugiausia tokių programų yra Vakarų Lietuvos verslo kolegijoje.

Stojantieji išbrokavo Marijampolės kolegijos, Šiaulių universiteto (ŠU), Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU), Vytauto Didžiojo universitete, Klaipėdos universitete (KU), Kauno technologijos universitete siūlomas programas.

Atsižvelgiant į esamas bei nekintančias tendencijas, Lietuvos darbo biržos prognozes bei darbo rinkos tendencijas, atitinkamos institucijos turėtų imtis reikiamų konkrečių priemonių, galinčių padėti užtikrinti adekvačius valstybės bei visuomenės poreikiams stojančiųjų srautus nepopuliarių, tačiau valstybei reikalingų studijų krypčių atžvilgiu.

Stojantiesiems valstybė siūlė beveik 19 tūkst. nemokamų vietų – 9,7 tūkst. universitetuose ir 9,2 tūkst. kolegijose. Studijų krepšelius gaus mažiau nei pusė stojančiųjų. Kitiems bus pasiūlyta už mokslą susimokėti patiems.

Bendrajame priėmime šiemet dalyvavo 45 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 24 kolegijos. Pagal populiarumą tarp stojančiųjų į universitetus yra ekonomika Vilniaus universitete, teisė VU, medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete, medicina VU, politikos mokslai VU. Kaip ir pernai, tarp universitetų daugiausia studijų krepšelių pritraukė VU – 2820. VGTU į nemokamas vietas pritraukė 1574 jaunuolius, KTU – 1380, VDU – 780. Tarp kolegijų populiariausia buvo Vilniaus kolegija – 1940 pakviestųjų į valstybės finansuojamas vietas.

Njuspeipis | 03 puslapis

Tema

Prasideda nauji mokslo metai, o su jais į universitetus ir kolegijas atkeliauja ir šviežiena naujoji studentų karta. Dar visai maži, nepatyrę žmogeliukai, tik per barzdą varvėjo, burnoj tikro mokslo neturėję. Juokai juokais, bet barzdų jie dar neturi, pats mačiau! Kalbant ne apie barzdas, kaip ir kiekvienas doras studentas turi praeiti vieną etapą, po kurio jis tampa visaverčiu studentu. Tas baisus žodis – krikštynos. Kas ten jūsų laukia, Nuliai, ir kaip joms pasiruošti?

Neklausysi – į Sibirą Krikštynoms intensyviai ruošiasi ir organizatoriai, kurie jau pūdo nuo pernai surinktą derlių, gamina visokius viralus, sako užkeikimus ir užsiima kitomis raganystėmis. Tuo tarpu kitoje barikadų pusėje - baltaveidžių armija, klausianti: „ar tikrai bus taip blogai?“. Blogai ten nebūna: štai pernai vienas Nulis atsisakė klauptis ant smėlio ir šliaužti juo, tai gavo pipirinių dujų į akis ir dar lazdų per šonus, žinos kaip neklausyti. O kitus tai iškart pirmu traukiniu į Sibirą! Na, gerai, gerai, to nebūna, nenusigąskite taip labai. Ir štai čia pirmakursis susirūpinęs klausia apie tai, ar pažeminimai ir patyčios dar egzistuoja?

A.Žilinskas

tik „pakrapyti“ Nulius vandeniu (vanduo dažniausiai, tai nebūtinai vien vanduo, prie jo prisideda balti purūs milteliai, taip pat įvairūs klampūs ir tiršti ingredientai aut. past.). Liūdna ten nebūna, bet krikštynoms būtina pasiruošti.

Apsivilkite smokingą ar ištaikingą suknelę, juk šventė, ne į karą žygiuojame.

Verkit ir verkit daug Ko galima tikėtis? Tikėkitės pačio blogiausio oro, nes tikriausiai tokį ir gausite, lyg užsakytas – šaltas, drėgnas, su nedideliu uraganiniu vėju, apie saulę tik pasvajoti. Prieš tai namie išsiverkite kiek tik galite, nes ten verksnių niekas nenori matyti. Išriedės vienam ašara, o štai jau verkia ir visas būrys pirmakursių.

Užkrečiami tokie dalykai šiais laikais. Gal net ir patyrusį studentą sugraudinsite, įsivaizduojate apie pasekmes?

Bendrabučių migracija nieko dėta Bendrabučių krikštynos per daug ir nesiskiria.

Vėl tos pačios estafetės, blynų, omletų kepimas ant galvų. Kas baisiau, ar universitetų/kolegijų ar bendrabučių krikštynos? Priklauso nuo daugybės faktorių: telefono ryšio apylinkėje,

D. Vaškytė

izotopų kiekio, paukščių migracijos. Bet realiai jokios įtakos tai neturi, todėl tai lieka neįminta paslaptimi mokslininkams. Pasiruošimas joms vėl toks pats: su šypsena ir be ašarų.

O kur šilta pieno stiklinė? Arba vakarinė dalis Po gero ir taip laukto malonaus įšventinimo, laukia mažiau maloni vakarinė dalis. Ten daugiausiai šokiai, keletas žaidimų, gėrimai – na, lyg būtų čia anokia paslaptis, pieno niekas jau nebegeria, ot gaila, ir be reikalo! Deja, niekas ten nieko nelaisto, neprašo maloniai per tešlas žygiuot, kažkaip ir visas linksmumas dingsta, net nuotaika susigadinti galima, ar nervus susilaužyti, o ryte tai galvą skaudės – pažadu tą jums.

Tikros draugystės pradžia Krikštynos yra būtinas dalykas tam, kad bendruomenės susidraugautų. Išskiestomis rankomis priimame pirmakursius tardami jiems: „būkime draugais“, po šių žodžių pilame miltus ant galvos ir šliukštelime kečupo ar kito garnyro į veidą. Dabar tu jau tikras Fuksas!

Nemadinga?

Studentų atstovybės nariai baksnoja pirštais į miltų bei kečupų kainas ir rėkia: „per brangu!”.

Na, gal niekas čia nieko ir nebaksnoja, bet, kaip rodo žila patirtis - „miltų virtinukų“ bei „viščiukų padaže“ atsisakoma. Sako, kad reikia keistis, nes tai šiek tiek net ir brutalu, reikia parodyti, kad civilizuoti žmonės esame, intelektualai. Matyt, M. Petruškevičius prikišo savo lakuotus nagus ir dabar krikštytojai baiminasi, kad juos jis apšauks: „nemadingi!“.

Pyks stilistas, raus iš gėdos organizatoriai, o ką vargšui pirmakursiui daryt, kuris ir taip pasimetęs? Madinga tai ar ne, bet „Nada, Fedia, nada“, kai užsiliko dar krikšto atsargos nuo praėjusio karto, išmesti juk gaila, o pirmakursiui pats tas. Bet vis dėlto, kas atsisako to ir draugiškai susikibę rankutėmis pasivaikšto po apylinkes, o kas tradicijų ir toliau griežtai laikosi, reikia parodyti, kad mokslas yra ne juokai. Krikštytojai turi įsitikinti, kad pirmakursis galės pakelti mokslo sunkumus.

Neliesk močiutės kryžiaus Psichologinio ir moralinio nusiteikimo pamokėlės - čia jų nebus, išleisime gal kitame numeryje, gal, mažai tikėtina. Taigi, mamas ir tėčius, galite juos pamiršti, čia nepadės net ir maldos, ar visa statinė šventinto vandens. O tą kryžių, kurį nukabinote nuo kažkieno močiutės sienos, galite jį grąžinti atgal į vietą. Vis tiek vargu ar kas padės, nes vampyrų ten nėra, velnių taip pat, tik baisūs „kunigai“, kurie nori „ Ir girdėjosi miške Nulio klyksmas žengiant į Fuksus”

Njuspeipis | 04 puslapis

Tema A. Musneckis E.Gendrėnaitė

Šiais metais studentijos gretas papildys rekordinis skaičius pirmakursių –virš 30 tūkst.

Tiesa, 8 tūkstančiai iš jų nėra šiųmečiai abiturientai. Tai pakeitę studijų kryptį, grįžę iš užsienio ar vėliau nei įprasta siekti aukštojo mokslo sumanę žmonės.

programoms finansuoti (interaktyvus tinklo dizainas, socialinė politika, lyderystė), tačiau aukštasis mokslas dar ne pats baisiausias biudžeto siaubas ir, jei Lietuva bankrutuos, tai ne dėl to. Problema ta, kad greitai nustosime vertinti aukštojo mokslo diplomą kaip asmens

Dauguma iš jų tikrai kokybiškos ir vertinamos Lietuvos ir užsienio darbdavių. Viena kokybiškiausių ir brangiausių Lietuvoje siūlomų studijų krypčių – medicina. Mediciną renkasi tie, kurie nenori „volioti durniaus“ studijų metu, o nori išmokti ką nors vertinga

Kada gi Lietuva taps patraukli investuotojams?!

Mokslo grožis Šie skaičiai rodo, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema išlieka patraukli tautiečiams ir dauguma lietuvių studentų renkasi mokslą tėvynėje, o ne užsienyje. Tuo visas statistikos grožis ir baigiasi. Išlieka tendencija mokytis nesvarbu ką, gauti diplomą, dirbti ne pagal specialybę. Patogiausia, kad studijos Lietuvoje nebūtų pernelyg intensyvios. Reikia spėti ir Norvegijoje padirbėti, ką nors namie ar garaže „pachaltūrinti“, o „univeras“ ką – svarbu į koliukviumus nueiti. Jei kils problemų dėl lankomumo – draugas gydytojas visada padės.

Lietuvoje. Baigęs medicinos studijas jaunas gydytojas privalo tobulinti specifinius įgūdžius rezidentūros programoje. Lietuvos politikos protai svarsto apie mokamą rezidentūrą. Šešeri metai vargo tam, kad galėtum susimokėti virš šimto tūkstančių už rezidentūrą Lietuvoje? Ar ne geriau tuomet rinktis ligoninę nemokamai rezidentūrai Vokietijoje, kur tau bus mokama kelių tūkstančių eurų alga ir suteikiamas būstas? Šiuo atveju valdžia trumparegiškai siekdama sutaupyti keletą litų ruošia roges dar didesnei emigracijai. Ne proletariato, o specialistų, kuriuos paruošti brangiai kainavo, emigracijai. Štai toks Lietuvos aukštojo mokslo paveikslas. Tikėkimės, trumparegiški sumanyKo vertas diplomas? mai bus atmesti, o liūdnos prognozės Akibrokštas medikams Statistika graži ir studentai patenkinti.

Anaiptol nesakau, kad visos Lietuvos neišsipildys. Su Mokslo ir žinių diena!

Panašu į tai, kad dar daug metų mokesčių mokėtojų pinigai plauks keistoms studijų studijų programos yra kvailos ir nereikalingos. darbingumo, edukacijos, sugebėjimų garantą.

Problemas matome visi, tačiau pasiūlyti konstruktyvių sprendimų neateina į galvą niekam. Kalta sistema, kaltas sovietmetis, kalta Europos sąjunga ir, žinoma, Kubilius.

Iš tiesų, ką gi daryti varganam abiturientėliui, kuriam atsakomybė už savo gyvenimą ir ateitį per greitai prislėgė pečius?

Bent keletui metų nuo tos atsakomybės gali išvaduoti aukštoji mokykla. Jei studijuoju, reiškia ne dinderį mušu, veikiu kažką rimta ir dėl ateities kol kas neverta sukti galvos. O baigęs lyderystės studijas galėsiu iškart balotiruotis į Zimbabvės prezidentus.

Njuspeipis | 05 puslapis

Verta žino

ti

R. Novogreckaitė

R. Novogreckaitė

KAIP „PASIGAMINTI“ UŽSIENIETIŠKAS STUDIJAS LIETUVOJE? Kas tiesa, tas ne melas – jaunimas drąsėja, ir pavienių studentų, išdrįsusių mokslo šaknį krimsti ne gimtąja kalba, kasmet atsiranda vis daugiau. O ką daryti tiems, kurių kišenėse vėjai švilpia?

Užsienyje studijuoti pigiau – tik mitas Neneigsime, jog užsienis vilioja ne vieną ir ne du – juk tarptautinė patirtis ugdo asmenybę, suteikia žinių, praplečia akiratį. Tačiau ne visiems tokia patirtis pasiekiama finansiškai. Apie finansinę šio pasirinkimo pusę Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius savo pristatyme „Atrask pasaulį Lietuvoje!“ LITEXPO rūmuose surengtoje konferencijoje „Mokymasis. Studijos.

Karjera 2011“ pateikė gerą palyginimą ir paneigė mitą, jog užsienyje studijuoti

rūpinasi arba tarptautinių ryšių skyrius, arba Erasmus Student Network (ESN) organizacija. Šiuo metu šias organizacijas turi Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo,Vilniaus Gedimino technikos, Mykolo Riomerio, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių universitetai bei Kauno kolegija.

Kasmet yra ieškomi mentoriai atvykstantiems studentams iš užsienio bei nauji organizacijos nariai. Išmoksi užsienio kalbą, pažinsi kitą kultūrą, organizuosi ekskursijas po Lietuvą ir įvairius renginius – tikrai neįkainojama ir nemokama patirtis!

Rinkis „Erasmus“ studijas ir praktiką Tikrai esi girdėjęs šią „Erasmus“ programą – tai galimybė nuo 3 iki 12 mėn. studijuoti ir atlikti praktiką

keletą dienų. Domėkis užsienio dėstytojais, skaityk jų leidžiamus mokslinius darbus ir pasikviesk į savo aukštąją mokyklą keletui dienų.

Reikalauk studijų kokybės!

Stažuotės, dvišalės sutartys ir stipendijos Be „Erasmus“ yra daugybė kitų programų, dvišalių sutarčių, stažuočių,vardinių stipendijų, kurios padės išvykti studijuoti, rašyti baigiamąjį darbą universitetuose ir kolegijose ar atlikti praktiką užsienio įmonėse. Kuo stipresnis ir aktyvesnis tarptautinių ryšių skyrius tavo aukštojoje mokykloje – tuo daugiau galimybių tau pasiūlys. Jau dabar parašyk savo tarptautinių ryšių koordinatoriui ar paieškok informacijos aukštosios mokyklos interneto

Užsienietiškų studijų receptas tikrai paprastas – tereikia didžiulio noro, domėjimosi ir šiek tiek drąsos

pigiau: „Nemokamai Jungtinėje karalystėje studijuojančio studento apytikrės mėnesio išlaidos (įmoka už mokslą – 0 Lt + išlaidos gyvenimui – apie 2600 Lt = 2600 Lt), kai tuo tarpu Socialinius mokslus valstybės nefinansuojamoje vietoje Lietuvoje studijuojančio studento apytikrės mėnesio išlaidos (įmoka už mokslą – 335 Lt (jei 4030 Lt per metus) + išlaidos gyvenimui – apie 800 Lt = 1135 Lt)“.

Jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas eina pas Mahometą – „Njuspeipis“ duoda keletą patarimų, kaip „pasigaminti“ užsienietiškas studijas Lietuvoje.

Tapk mentoriumi ESN Juk žinai, kad kasmet į Lietuvą atvyksta studijuoti keli šimtai užsienio studentų. Jais aukštosiose mokyklose Njuspeipis | 06 puslapis

užsienyje. Per 2008-2009 m. programa „Erasmus“ pasinaudojo ir išvyko į užsienį studijuoti ir įgyti darbo patirties įmonėse maždaug 200 000 aukštųjų mokyklų studentų iš 31 programos šalies. Populiariausios šalys tarp „Erasmus“ studentų – Ispanija, Prancūzija ir Vokietija. Visą informaciją apie šią programą teikia tavo aukštosios mokyklos tarptautinių ryšių skyrius.

Niekas šios galimybės tau nepasiūlys – turi būti aktyvus ir nebijoti klausti, nepražiopsoti terminų. Juk žinai kokių traukinys nelaukia. Gauk stipendiją ir pažink pasaulį!

Dėstytojai iš užsienio Ne tik studentai gali pasinaudoti programa „Erasmus“. Užsienio dėstytojai pagal šią programą gali atvykti į tavo aukštąją mokyklą Lietuvoje dėstyti

svetainėje.

Tarptautiniai projektai Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JTBA) savo interneto svetainėje www.jtba.lt jaunimui siūlo daugybę tarptautinių projektų, kurių metu maitinimas ir apgyvendinimas užsienio šalyje finansuojamas 100 proc., o kelionės išlaidas reikia pasidengti tik 30 proc. Šie projektai dažniausiai trunka apie savaitę laiko, o jų metu nagrinėjama socialinė problema: nuo nedarbo iki sveikatos problemų, kuriamos dainos, fotografuojama, šokama. Daugiau informacijos apie šiuos projektus gali suteikti tavo aukštoios mokyklos Studentų atstovybė.

Studentiški metai patys geriausi – išnaudok visas tau siūlomas galimybes.

Ir naudok jas dabar, kol nepasinaudojo kitas. „Njuspeipis“ linki sėkmės!

Minties grūdas Baigiamasis darbas, tai ne pats baisiausias dalykas, R. Zinevičiūtė

kuris Jūsų laukia

G. Žaltauskaitė

Eilinė rugsėjo pirmoji. Paskutinių kursų studentams tai diena, kada vakare linksmai švenčiama su senais draugais pamėgtose, daug kartų lankytose vietose. Nebėra nei jaudulio, nei didelio apsipirkimo, nes tinka ir praėjusių metų neprirašytas sąsiuvinis bei rašiklis gautas karjeros dienų metu. Vienintelis nuotaiką šiek tiek gadinantis faktas – metai pasibaigs baigiamojo darbo rašymu. Tačiau visas baisumas slypi ne čia, o artėjančia diena, kuomet iš studento tapsite SUAUGUSIU žmogumi. Baisu..

I stadija Baigimo procesą ir jį lydinčią nuotaikų kaitą galima suskirstyti į tris stadijas. Pirmoji – pati lengviausia. Baigiamasis darbas paskutinėmis rašymo savaitėmis arba paromis atima nemažai energijos ir kantrybės. Po apsigynimo norisi tik miego, išmesti kompiuterį ir baigiamojo darbo

siųsite Jūs ir dar pusšimtis kartu su Jumis baigusių kolegų. Dirbantys studentai šią stadiją pakelia lengviau, kadangi pabaigus universitetą atsiranda daugiau laisvo laiko, tačiau taip pat neišvengiama minčių apie tai, ar atliekamas darbas tenkina ar norisi jį dirbti ir toliau (juk dažnai studentai dirba paprastesnius darbus), būnant diplomuotu jau norisi kilti karjeros laiptais, būti finansiškai apsirūpinusiu. Ganėtinai liūdna situacija laukia ir studentų, kurie yra iš mažesnių miestelių ir nėra įsitvirtinę mieste, kuriame studijuoja. Po studijų metų praleistų visiškoje laisvėje ir gyvenus savarankiškai nėra nieko „linksmiau“ kaip grįžti į gimtąjį sodžių. Tuos, kurių tokia mintis negąsdina, noriu pasveikinti ir pasidžiaugti, kad po daugelio metų mirsite už 8 kilometrų nuo tos vietos kur gimėte. Gal ir smagu.

Visi vienišiai susidurs su problema, jog universitetas jau baigtas, o antros pusės dar nėra

aukso žiedus vasarą po universiteto baigimo. Ne tokiems nutrūktgalviams, geriausia išeitis – magistras ar doktorantūra. Sakote mokslų užteks, studentiškų vakarėlių nebenorite, gražių pasimetusių pirmakursių, kurioms/-iems galėsite padėti fakultete nepasigesite, tuomet siekite karjeros aukštumų (palinkėtume tik ne Airijos fabrikuose). Svarbiausia šioje realių veiksmų stadijoje kažką daryti, kad tas kirminas atsiradęs Jūsų viduje būtų visiškai nuslopintas. Įsiklausykite į savo norus. Susidarykite sąrašą, ko dar nesate daręs (jį pradėti pildyti galite jau dabar), nustokite liūdėti, sportuokite, pasidžiaukite besibaigiančia vasara, perskaitykite įdomią knygą. Pradėkite po truputį dėliotis savo gyvenimo planą arba plaukite pasroviui ir laukite tinkamos progos. Po šios paskutiniosios pouniversitetinės depresijos stadijos, pasidarys lengviau gyventi. Viskas priklausys tik nuo Jūsų ir

Pirmoji stadija baigus universitetą - euforija

reikalavimus per langą bei kuo daugiau linksmybių. Dienos iki išleistuvių prabėga žaibiškai: reikia atsiskaityti su universitetu, studentų atstovybe, biblioteka, susirasti aprangą paskutinei šventei su kurso draugais. Viskas smagu, gražu, daug laisvo laiko, pramogų ir visiškos laisvės. Daugelį vien nuo žodžio mokytis purto ir vienintelė medžiaga, kuri yra skaitoma, tai siūlomų renginių, festivalių aprašymai, o kompiuteris yra naudojamas tik žinutėms (ką šiandien veikiame vakare?) skelbti. Šią būseną galima pavadinti euforija. Viskas gražu, smagu, pagaliau laisvė papūgoms. Tačiau po pirmosios rimtai verčiančios susimastyti minties: „o kas dabar?“ – prasideda antroji stadija.

II stadija Tai pats juodžiausias periodas. Taip, tai net baisiau už viešą darbo gynimą. Nedirbančius studentus pradeda kamuoti mintis kaip gyventi toliau. Staiga jų statusas iš studento pasikeičia į bedarbį. Atimamas net širdžiai ir piniginei mielas studento pažymėjimas. Kelionė autobusu staiga tampa dvigubai brangesnė, tenka keliauti į darbo biržą ir pagaliau CV,religija? kurį darbdaviui Ar galime krepšinį susitvarkyti vadinti antrąja

ir galimybių ją sutikti dar sumažės (savo vaikams istorijos, kad draugaujate nuo studijų metų nebepaseksite). Turinčius mylimus žmones iš kart perspėkite, kad išgyvensite sunkų savęs ieškojimo periodą. Iš anksto atsiprašykite, jog abejosite viskuo, kas jus supa, net ir žmogumi esančiu šalia, nes šios stadijos metu viduje prabunda tas maištaujantis kaprizingas paauglys.

Tą akimirką, kada mintis pakeis veiksmai, prasidės trečioji stadija.

III stadija Šios stadijos metu žodžius pakeičia veiksmai.

Galima remtis konkrečiais pavyzdžiais, kada tuštumos ir blogumo jausmą siekiama išstumti ką nors pakeitus gyvenime. Merginų tarpe populiaru pakeisti šukuoseną, įsiverti auskarą, vaikinai darosi tatuiruotes, šoka iš skrendančių lėktuvų su parašiutu. Visais įmanomais būdais yra siekiama pajusti saldų gyvenimo skonį. Taip galima su kuprine apkeliauti pusę Europos, išvykti savanoriauti ar tiesiog kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą. Svarbiausia nestovėti vietoje, drąsiai žengti į suaugusių pasaulį. Tiesa, nustebtumėte kiek grupės draugų sumainys

įgyvendintų sprendimų. Pasaulis už fakulteto durų kartais yra labai žiaurus, tačiau nieko nėra neįmanomo.

Kaip viso šito išvengti?

Toks klausimas turėjo iškilti daugeliui iš Jūsų.

Visų pirma, gal nesate iš tų žmonių, kurie ko nors bijo gyvenime. Universitetą baigsite su džiaugsmu ir sėkmingai iš vieno gyvenimo etapo pereisite į kitą. Jei tvirtai žinote ko norite, Jums nėra pagrindo jaudintis. Likusi dauguma ruoškitės, bus truputį baisiau nei ta nežinomybė, kada baigę mokyklą laukėte stojimų rezultatų.

Kaip vienas universitetą pabaigęs studentas taikliai pasakė: „Praėjus mėnesiui ar daugiau apima kažkokia nostalgija ar dar kokia *** (necenzūrinis žodis aut. past.), bet ji praeina ir tada vėl viskas būna gerai“. Štai Jūsų viltis.

Sveikinimai paskutiniųjų mokslo metų proga, iki pavasario laiko dar yra, tad parodykite žaliems pirmakursiams, kaip turi studentauti tikras studentas ir žinokite, baigiamasis darbas, tai dar ne pats baisiausias dalykas, kuris Jūsų laukia.

Njuspeipis | 07 puslapis

Interviu E. Kuodytė G.Žaltauskaitė

„ MŪSŲ VISUOMENĖ SERGA, BET STUDENTAI GALI JĄ IŠGYDYTI“

Naujų akademinių mokslo metų proga „Njuspeipio“ žurnalistai vieną rytą užsuko pakalbinti Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorių Petrą Baršauską. Su rektoriumi nuoširdžiai pasišnekučiavome ne tik apie aistrą futbolui bei ateities planus, bet ir pagvildenome visuomenės problemas.

Kas liko įsimintiniausia iš Jūsų studentiškų metų?

Atvirai kalbant, studentiškais laikais buvau beprotiškai įsimylėjęs sportą ir visą energiją bei laiką skirdavau jam. Lošiau futbolą ir tai kartais tapdavo ne tik popaskaitine, bet ir paskaitine veikla. Dar vienas dalykas, kuris įsiminė iš studentiškų laikų – kelionės. Buvome subūrę keturių ar penkių žmonių grupę su kuria, vos tik radę laisvo nuo studijų laiko, keliaudavome po buvusią SSRS. Šios studentiškos kelionės paliko didžiulį įspūdį. Studentų atstovybėje nebuvo prasmės gaišti laiko, kadangi tuo metu viskas buvo suplanuota ir nuspręsta, tad didžiąją dalį laiko skirdavau sportui.

O ar buvote stropus studentas?

Tiesą sakant, pirmus du kursus nebuvau labai stropus studentas, tačiau nuo trečio kurso supratau, jog reikia labai rimtai mokytis. Tačiau jeigu reikėtų viską kartoti, turbūt daryčiau taip pat.

Studijos iš tiesų pats gražiausias metas gyvenime, tad turite džiaugtis juo.

Tapęs KTU rektoriumi prakalbote apie pokyčius. Kaip juos pajusime būtent mes, studentai?

Studentai pokyčius tikrai pajus. Gerinsime, tarptautinsime bei keisime studijų programas, diegsime modernius dėstymo metodus. Jau dabar didiname „Erasmus“ mainų programos sutarčių su užsienio universitetais skaičių. Planuojame išvystyti Studentų mokslinės draugijos veiklą, kad studentai galėtų plėtoti savo mokslinę veiklą, o vėliau galbūt ir įsidarbinti universitete. Jau pradėtas vykdyti administracijos, dėstytojų, o ypač vadovaujančio personalo „ atjauninimas“, kaita. Tai ypatingai svarbu norint keisti dėstytojo ir studento santykį, taip teikiant daugiau dėmesio jaunam žmogui.

Labai norisi pagerinti tai, kas studentui iš tiesų svarbu – gyvenimo bei socialines sąlygas, o sena mano svajonė – užsienio šalyse matytas pavyzdys bendras studentų maitinimo centras, kuriame studijuojantiems būtų taikomos lengvatos. Šis centras galėtų būti netgi ne vieno, o kelių universitetų. Žinoma, turite suprasti, jog tai nevyksta žaibiškai, reikia šiek tiek laiko.

tik Studentų atstovybės veikla.

O kaip dėl pasitikėjimo savimi?

Pasitikėjimas savimi atsiranda dirbant.

Nevertinu perdėto pasitikėjimo savimi, mėgstu kuklius žmones bei darbštumu pagrįstą pasitikėjimą. Deja, perdėtai savimi pasitikintys žmonės per gyvenimą žengia lengviau, tačiau mūsų visuomenė gija ir tai pasikeis.

Ką galėtumėte pavadinti didžiausiu savo gyvenimo laimėjimu?

Galėtumėte pagalvoti, jog tai užimamos pareigos, bet tikrai ne. Aš turiu labai nuoširdų ir kategorišką atsakymą į šį klausimą. Brangiausia man yra būti nepriklausomu. Esu laisvas nuo

materialinių ir politinių dalykų, nesu su niekuo susaistytas ir galiu drąsiai reikšti savo nuomonę, turėti savo poziciją. Aš tai labai vertinu. Manau, kad visa tai gyvenime nulėmė mano charakteris. Nuo pat vaikystės buvau linkęs į maištą, pokyčius, drąsiai reikšdavau savo nuomonę ir niekada nesišliedavau prie kitų.

Ko norėtumėte palinkėti visiems studentams naujų mokslo metų pradžios proga?

Norėčiau palinkėti to, kas jaunam žmogui išties nelengva – pabandyti susiformuluoti aiškų gyvenimo tikslą ir kantriai jo siekti. Tai esminis dalykas. Jei turėsite šiek tiek kantrybės, rezultatas būtinai ateis. Tereikia laiko ir darbštumo.

O kada galime viso to laukti?

Tikrai pakankamai greitai. Žinoma, paskutinių kursų studentai gal ir nespės visko pajusti, tačiau visi kiti – tikrai taip. Juk nėra prasmės delsti, dauguma darbų jau pradėti. Jeigu reformas vykdysime penkmečiais, nieko iš to neišeis.

Koks, Jūsų nuomone, turėtų būti šių dienų studentas?

Mūsų visuomenė serga. Aš noriu, kad jaunas žmogus ją išgydytų. Ką turiu omenyje? Studentas pirmiausia turėtų būti aktyvus, nesitaikstantis su negerovėmis, atviras, pilietiškas bei morališkai ir dvasiškai tvirtas. Norėtųsi didesnio studentų aktyvumo ir vienybės pareiškiant nuomonę iškilus kokiai nors problemai. Su studentų atstovybės nariais susitinkame kiekvieną savaitę, tačiau studentiškas aktyvumas neturėtų apsiriboti vien Vienas iš KTU rektoriaus norų – keisti dėstytojo ir studento santykį

Njuspeipis | 06 puslapis

Vardo galia

Vardas – reikšmingas garsas, kuriame užkoduota ypatinga prasmė. Kelių raidžių kombinacija atspindi žmogaus ar daikto esmę, stipriąsias ir silpnąsias savybes bei pasako, kokią užduotį į Žemę atsinešė žmogus.

Vardo reikšmė Lietuvoje, iki XIII amžiaus žmonės vadinosi tik vardais, tačiau po šimto metų pamažu atsirado prievardžiai, kurie vėliau virto pavardėmis. Dabartiniai lietuvių vardai yra trejopos kilmės: nuo senovės išlikę lietuviški arba pagoniški, įgyti krikštynų metu bei skolintiniai vardai iš įvairiausių pasaulio tautų. Šiuo metu ypač madinga vardus skolintis iš televizijos serialų, tačiau tokiu atveju nevertėtų pamiršti vardo reikšmės. Yra vardų, kurie lietuviškai ir svetima kalba reiškia ta patį. Pavyzdžiui, lotyniškasis Aurelija ir lietuviškas Auksė reiškia auksinę, hebrajiškas Tadas ir lietuviškas Andrius – drąsuolį, o lotyniškasis Feliksas ir lietuviškas Laimis – laimingą.

Tačiau pasitaiko ir tokių vardų, kurie turi priešingą prasmę, vardų genezės žinovai perspėja, nesirinkti užsienietiško vardo, kurio reikšmė jums nežinoma, nes rizikuojate pakliūti į likimo žabangas, iš kurių teks vaduotis vardo pakeitimo pagalba.

Senovėje Prieš daug metų, gentyse buvo paplitęs paprotys „atspėti“ tikrąjį naujagimio vardą. Jį išrinkdavo genties burtininkas, stebėdamas mažylio elgesį ir aplinką, jis tardavo įvairius vardus ir laukdavo, kol pasirodydavo visi būtini ženklai. Jeigu vėliau kūdikis dažnai verkdavo, buvo manoma, kad jam parinktas vardas yra netinkamas.

Gimus kūdikiui, vidurio Austrijos ir Afrikos regionų gyventojų šeimose, jam suteiktas vardas buvo žinomas tik gimdytojams ir keliems seniūnams. Iki reikšmingų ir iškilmingų įvykių vardas buvo itin slepiamas, o net tokių svarbių įvykių kaip vestuvės ar iniciacijos metu, tikrasis vardas buvo ištariamas pakuždomis, siekiant apsaugoti žmogų nuo priešų ir piktųjų dvasių. Ne išimtis buvo ir žmonių, atliekančių pavojingą darbą, vardai. Miškuose, upių pakrantėse – ten kur gyvena piktosios dvasios, buvo vengiama į karius ar žvejus kreiptis tikruoju jų vardu.

Kai kuriose gentyse buvo draudžiama tarti savo vardą tik pačiam savininkui.

Giminaičiai ar kiti genties gyventojai į asmenį galėjo kreiptis vardu nesibaimindami jam pakenkti. Šiaurės Amerikos indėnai dažnai pavesdavo kuriam nors giminaičiui pasakyti svetimšaliui jų vardus. Patenkinę keliautojo smalsumą jie apsisaugodavo nuo gresiančių nemalonumų. Panašų paprotį turėjo Madagaskaro gyventojai: jie savo vardą įsakydavo ištarti vergui. Tačiau

aborigenai už savo vardą mainais prašydavo svetimšalio vardo, – tai buvo privalomas ritualas. Šeimos rate Pasakojimai byloja, kad vos mergina susižadėdavo su jaunuoliu, iškart prarasdavo teisę kreiptis į būsimą vyrą, jo tėvus ir brolius tikraisiais jų vardais. Mergina atsidurdavo gana keblioje padėtyje, nes prireikus apibūdinti savo jaunikį ar jo šeimos narius ji buvo priversta ieškoti įvairiausių sinonimų.

Tačiau tokioje pat padėtyje buvo ir jaunikis, o po vestuvių papročiai nepasikeitė. Galbūt civilizuotose šalyse įsimylėjėliai vadindami vienas kitą „katinėliu“ , „zuikučiu“ ar „meškučiu“ nesąmoningai tęsia tolimų protėvių tradiciją?

Afrikos ir Indijos regionuose gyvenančios moterys susiduria su dar didesniais nesklandumais. Jos negali ne tik ištarti sutuoktinio giminių vardų, jos privalo užmiršti visus žodžius, kurių skiemenys, ypač kirčiuoti, bent kiek asocijuojasi su uždraustu vardu.

Pavyzdžiui, jei kurio nors giminaičio vardas kilęs iš žodžio „ėriukas“, sukūrusi šeimą

Verta žinoti G. Daugėlaitė

E.Gendrėnaitė

moteris visus ėriukus turėjo vadinti „jaunais bliaunančiais gyvūnais“. Neretai, neradus tinkamo sinonimo, moteris praleisdavo priebalsius ar balsius.

Panašius sunkumus teko įveikti ir stipriajai lyčiai. Vienas genties gyventojas negalėjo sakyti žodžių „kiaulė“, „numirti“ ir „vienas“, nes pirmieji du priminė svainio vardą, o paskutinysis buvo jo žmonos vardo dalis.

Gyvenimo užduotis Teigiama, kad kiekviena raidė turi savo ekvivalentinį skaičių, kurių reikšmes žinojo jau Pitagoras. Tad sutrumpintai kreipiantis į žmogų arba vadinant jį kieno nors sugalvota pravarde galima kažką pakeisti jo gyvenime į bloga ar į gera. Tačiau nežinant, kuo tai gali baigtis, specialistų patarimu, reikėtų vengti tokių eksperimentų. Gimdamas žmogus į Žemę atsineša užduotį, kurią turi įvykdyti.

Jeigu toji užduotis atitinka vardo energiją, viskas klostysis puikiai, bet jeigu jie eina į priešingas puses, žmogus kentės ir gyvenime nenuveiks nieko gera.

Žmogaus varde užkoduota ypatinga prasmė Njuspeipis | 09 puslapis

Už bendrabučio lang

o

Ateik į KTU KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“ – jungia keturių žanrų grupes (chorą, šokėjus, liaudiškos muzikos kapelą ir liaudies instrumentų orkestrą), o programoje atsispindi visų šalies regionų muzika, dainos ir šokiai. Nauji nariai priimami antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 val. KTU III rūmuose, 101 kab. (Laisvės al.

13) www.ktu.lt/nemunas.

KTU akademinis choras „Jaunystė“ – vienas seniausių, tradicijomis ir ilga istorija apipintų studentiškų chorų Lietuvoje, pavasarį atšventęs 85 metų jubiliejų. Nuolat dalyvaujantys įvairiuose konkursuose, festivaliuose, koncertuose, TV projektuose choro nariai laukia Jūsų pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 val.

KTU III rūmuose, 509 kab. (Laisvės al. 13). www.jaunyste.ktu.lt.

Folkloro ansamblis „Goštauta“ – tai būrys entuziastingų ir energingų studentų, besidominčių lietuvių folkloru: tautosaka, papročiais, liaudies šokiais ir muzika. Laukiame Jūsų kiekvieną rugsėjo pirmadienį ir ketvirtadienį 19 val. KTU III rūmuose, 508 kab. www.gostauta.lt.

KTU mišrusis choras „Absolventas“ - buria Universiteto studentus, absolventus ir dėstytojus.

Choro repertuare – lietuvių liaudies, Lietuvos ir užsienio autorių dainos. Nauji nariai laukiami pirmadieniais ir ketvirtadieniais 17 val. KTU III rūmuose, 512 kab.

KTU diksilendas „Old Cellar Dixi Band“ - Energijos protrūkis ir iš visos širdies atliekama diksilendo muzika . Patinka tai? Tada laukiame Tavęs KTU III rūmuose, 503 kab. kiekvieną trečiadienį nuo 19 val.

KTU teatras „Studija 44“ Ar žinai, kad turi unikalią galimybę tapti linksmos kompanijos ir seniausio universitetinio teatro Lietuvoje dalimi ? Na, esi laukiamas kiekvieną pirmadienį nuo 19 val.

KTU III rūmuose, 011 kab. www.facebook.com/studija44

Njuspeipis | 10 puslapis

KTU šokių klubas „Viesulas“ Gal nori išmokti suktis šokių salėje? O gal jau ne vienerius metus esi rimtas šokėjas? Bet kuriuo atvėju, įsitrauk į gausų šokėjų būrį kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. Elektronikos rūmų salėje (Studentų g. 50). http://dc-viesulas.ktu.lt/.

kolektyvus

Už bendrabučio la

ngo

KTU-FOTO studijos nariai nuotraukomis sugeba pasakyti daugiau nei daugiatomės enciklopedijos. Antradieniais 19 val. ateik į KTU-FOTO studiją KTU 03 bendrabutyje, 118 kab.

(Studentų g. 69 ) ir pamatyk tą magiją. www.fotostudija.ktu.lt.

Dizaino studija - buria studentus, besidominčius dizaino tendencijomis ir istorija, kompiuterine grafika ir animacija, norinčius pažinti profesionalaus grafinio dizaino projektavimo procesą nuo idėjos, eskizo iki projekto įgyvendinimo. Nauji nariai antradieniais laukiami KTU 03 bendrabutyje, 101 kab.

(Studentų g. 69) http://ktuds.wordpress.com/.

KTU pučiamųjų instrumentų orkestras – kupinas idėjų ir ryžto, nebijantis naujovių ir eksperimentų kolektyvas, pelnęs klausytojų simpatijas Lietuvoje ir užsienyje, grojantis tradicinius ir šiuolaikinius kūrinius. Grojančių laukiame antradieniais 19 val. KTU III rūmuose, 503 kab.

Krepšinio komandos palaikymo ir orkestro šokėjų grupės „MoDance“ - laukia merginų, turinčių šokio patirties, nebijančių scenos ir norinčių būti dėmesio centre. Ateik pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17.30 val. į KTU III rūmus, 504 kab. www.kultura.ktu.lt/modance/.

KTU bigbendas Old Cellar Big Band“ Linksmiausias muzikantų kolektyvas laukia visų, norinčių papildyti nepakartojamą gitaristų, būgnininkų, klavišininkų ir pūtikų kompaniją. Repeticijos vyksta KTU III rūmuose, 503 kab.) pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 val.

Vokalinė grupė „StudArt“ – akapelinio ir instrumentinio džiazo dainavimo mėgėjų dėmesiui! Jei turi norą dainuoti, atrasti savo balso galimybes, prisidėk prie džiazo choro KTU III rūmuose, 506 kab.

Tel. 8-37-300082 SMD Studentų Mokslinė Draugija Renka visus būsimus Nielsus Bohrus, Mari Kiuri, Avogadrus, Niutonus, Darvinus, Nobelius, Faradėjus, Keplerius ir Stevenus Hawkingus. Jei bent vieną pavardę žinai, tu jau tikriausiai esi laukiamas, taigi užpildyk anketą puslapyje - www.smd.ktu.lt/karjera Njuspeipis | 11 puslapis

Verta žino

ti

J. Šyvokaitė

G. Žaltauskaitė

Universitetas – naujo kelio pradžia, į kurį turėtum žengti drąsiai

Tavo sėkmingam st

artui universite

Dar tada, kai buvau darželinukė, svajojau, kaip aš einu į mokyklą, vėliau – universitetą. Ta nežinia, nekantrumas ir smalsumas kankino mane, „O kaip ten bus?..“. O dabar visa tai žinau. Tau, pirmakursi, universitetas - tai naujo kelio pradžia, į kurį turėtum žengti drąsiai. Nė vienam nebuvo lengva iš pradžių, bet vėliau tikrai suprasi, jog nieko sudėtingo čia nebuvo. Padėsiu suvokti universiteto gyvenimą, išskirdama pagrindinius dalykus.

Pačioje pradžioje dėstytojai supažindina su tvarka, paskaitų planu, kokių (ar) knygų reikės. Jei reikės - turi kelis galimus variantus jas gauti: 1) Pasiimti iš bibliotekos – tikrai patogu, Njuspeipis | 12 puslapis

tačiau tų knygų būna mažai, ar visai nebūna; 2) Eiti į knygų mugę semestro pradžioje ir knygas nusipirkti, ar net gauti nemokamai. Tiesa, jos buvusių studentų; 3) Knygyne nusipirkti naujausią knygos leidimą – jei nori turėti naują, asmeninę knygą. Visa kita reikiama medžiaga bus paruošta ir duota dėstytojo. Svarbiausia, jog esi pats atsakingas už perskaitytą (ar ne) duotą teoriją, ar atlikai namų darbus. Kai kuriose paskaitose lankomumas nėra toks svarbus, tačiau kai kur į lankomumą atsižvelgiama gan stipriai. Paprastai išdėstę paskaitą dėstytojai paklausia „Ar turite klausimų?“, tad visuomet, jei yra, netylėk ir klausk.

te

Nenustebk, jei tavo tvarkaraštis bus netvarkingas. Paskaitos bus paskirstytos per visą dieną. Ilgos pertraukos tarp jų, o kartais galimi ir taip vadinami „langai“.

Visos žinios atsiskleidžia koliokviumų bei egzaminų metu. Jei lankei paskaitas, skaitei medžiagą, ruošeisi – šaunu, prieš atsiskaitymą gali jaustis ramiai. Be to, visad yra naudingiau pradėti ruoštis anksčiau, viską susidėlioti ir dar spėti pakartoti.

Sakoma, studentui visada pritrūksta vienos nakties prieš egzaminą, tad linkiu, kad taip nebūtų, ar bent jau būtų kuo įmanoma rečiau... Sėkmės kopiant į savo ateitį!

Sparnus užsidėti galiu tik pati, o Tu gali juos tik paspalvinti

(dienoraščius skaityk lėtai!)

Karštis be tvankumos

Minties grūdas Saulėtas karštis ir visa lieka užnugary. Džiaugsmingi šūksniai lėktuvui pasiekus žemę po itališka tarsena ištarto lietuviško „viso gero“ dar skardesni. Pirmąsyk viena svečioj šaly, toli nuo namų, bet nesijaučiu nieko palikusi. „Italija užburia...“ – prisiminiau frazę mintyse ir lydima lagamino ratukų bildėjimo pasukau siaurąja gatvele ieškoti kerų...

Dviračiai ir kostiumuoti žmonės ant motorolerių.

Norų lydima skambteli moneta į fontaną, „judančių staliukų“ restoranas, itališka pica... Milžiniška stotis ir tysdami lagaminus į traukinį subruzda įvairių tautybių žmonės. Italija, egzotiški paplūdimiai, restoranai, kokteiliai, kampelis Rojaus, Venecija... Slovėnija. Naktį bohemiškai pasitinkanti Liublijana. Ir galiausiai – Mariboras! Pulkas „šviežių“ žmonių, juokas, šypsenos, bučiniai, vakarėliai, nuovargis, ašaros, juokas ir galiausiai – nenoras išsiskirti...

Peržengti savo sienas ir parsivežti dalelę savyje...

Keliauti ne todėl, kad Lietuvoje vargu ar pamatysi aštuoniasdešimtmetę moterėlę (net nedrįstu sakyt senutę!), spinduliuojančią energija ir minančią dviratį mieste... Ne todėl, kad italai bene patraukliausi (čia skonio reikalas... ), o italės – madingiausios... Senutė parodo, kad jei nenurašysi savęs per anksti į senatvę ir visad rūpinsiesi – ilgiau išliksi gyva! Gyvensi, ne tik sėdėsi namuose ir sakysi, jog strėnas skauda... Iš italų tikrai gali išmokti šilto bendravimo, geros nuotaikos ir šeimos vertinimo. Iš merginų – dėmesio sau (ne, nekalbu apie „fyfas“, tiesiog, rūpintis savimi)... Bet kaip išlaikyti tai grįžus į savo lietingą šalį?... Užrašų knygelėje užfiksuoju kelis pasižadėjimus.

Beveik ruduo. Itališkas karštis ir nuostabūs Slovėnijos kalnai – gražus prisiminimas, kur norisi sugrįžti...

Pagaunu save vėl įsisupusią į darbus, besiilginčią saulės ir šypsenų. Bet viena įvykdžiau – Tavęs nebėra. Mintyse vis mėginu prisiminti Italiją... Juoką ir šypsenas. Išmokti nepaskęsti tarp darbų ir nepasiduoti susirūpinusių veidų apsupčiai. Kasdien vis užgimsta po idėją, kurią norisi įgyvendinti. Prisimenu „Puoškis, mylėk save ir niekada nepaleisk svajonės!“ ir vos stabtelėjusi vėl lekiu. Nes jaučiuos laiminga! Ir ne dėl Tavęs. Dėl laisvės, siekių. Nes gyventi – įdomu. Tiesiog sugebėk mėgautis! Sparnus užsidėti galiu tik pati, o Tu gali juos tik paspalvinti atnešdamas naują spalvą į mano gyvenimą.

Kerų Italijoj neradau, bet atvėriau duris nuotykiams, sau ir savo mintims. Ir nors palikau dalelę savęs nuostabioj pakrantėj, galiu teigti – jaučiuosi laiminga!

Blek

Melomano dienoraštis

Įsijungusi Smashing Pumpkins prisiminiau, kaip praėjusiais metais naktimis mobilųjį laikydavau šlepetėje, o grotuvas rytais gulėdavo ant žemės. Tais laikais man viskas atrodė apgailėtina ir verta to cinizmo, kuriuo nuodydavau kiekvieną žodį, bet kartu tai buvo įdomus laikas. Dabar telefonas šlepetėje netgi išspaudžia šypseną ir primena: nepasiduok, kai viskas atrodo pernelyg prastai. Ar Tu turi ką nors panašaus? Šiaip ar taip, jau antra naktis mano grotuve sukasi visiškai kita daina – viena tų, kurias pirmą kartą girdėdamas Déjà Vu dėka iš karto moki žodžius. Jau antra naktis mintyse skamba dvi frazės, trukdančios ramiai užmigti. Let the night sky cool your foolish pride yra pirmoji. Na, jeigu reikia vertimo, pateiksiu savo versiją: Leisk nakties dangui atvėsinti tavo kvailą išdidumą. Vis dar nežinau, ar tie žodžiai yra skirti man, apsigimusiai egoistei, ar kam nors iš tų, kuriuos pažįstu. Taip, turiu draugų, prieš kurių išdidumą manasis atrodo nė cento nevertas.

Pastaraisiais metais stengiuosi keisti savo gyvenimo būdą į mažumėlę idealistiškesnį – jei būčiau jį visiškai įvaldžiusi, galėčiau naudotis savo žiniomis tik tiek, kiek esu nepasikėlusi. Tiesą sakant, po pusmečio bandant susigaudyti, kaip tapti kuklesniu žmogumi, nuveikiau kur kas daugiau, nei gyvenant vien muzika ir pažymiais. Juokinga, bet vis dar negaliu pasigirti ypatingu drovumu.

Kaip pamatuoti kuklumo ir žinių santykį? Reikėtų teirautis kokio nors statistikos departamento savo smegenų erdvės suvokimo centre. Žinoma, jei matai savo galvą taip pat, kaip ir dauguma žmonių – lyg juodą dėžę, pilną minčių, skraidančių it Psichai iš Hario Poterio, bus sunkiau. Tokiais atvejais siūlau atsiminti telefoną šlepetėje ir iš naujo bandyti susitarti su savo smegenimis.

Kalbant apie žinias ir kuklumą, negaliu pamiršti to, kas nuo pat vaikystės baugina daugelį: nauji metai, nauji pažadai, o šiuo atžvilgiu naujieji švenčiami rugsėjį. Tik susigalvok ką nors, kas skiriasi nuo Geriau mokysiuos – jei to norėsi, sugebėsi ir be pažado rugsėjo pirmąją.

Rugsėjo pirmosios proga pasižadu būti optimistiškesnė ir atviresnė. Gali stebėti, kaip man sekasi, ir...

I wonder which cup you drink from. I hope it‘s mine. Tokia yra ta antroji frazė. Ar jau žinai, pavadinimą? These are your times and my highs.

Nagi, pasakyk man jį!

M. Su meile, Njuspeipis | 13 puslapis

Verta žino

ti

Kur einam šiandien?

Turbūt esi pirmakursis, ką tik persikraustęs į nežinomą miestą Kauną. Išsikrovei daiktus, pasikabinai šeimos nuotraukas ant sienos - kas toliau? Draugas kužda: „Einam kur nors“. Tačiau kur? Nedvejok ir drąsiai čiupk draugą už rankos, nes „Njuspeipis" pateikia tau lankytinų vietų gidą, kur studentaudamas galėsi atsipūsti po paskaitų, susipažinti su naujais žmonėmis ir praleisti laisvalaikį.

Atviros erdvės Neskubėk ieškoti uždarų erdvių kol dar oras šaukte šaukia pabūti lauke. Kaunas – žalias miestas, tad tikrai rasi kur pasivaikščioti ir pakvėpuoti grynu oru. Pačiame miesto centre turime unikalią vietą – Nemuno salą, kurioje atitrūkęs nuo gatvės šurmulio gali su draugais surengti pikniką, paskaityti knygą ar tiesiog pasvajoti apie tolimą ateitį.

Dar viena šauni vieta, kurią Njuspeipis | 14 puslapis

E.Kuodytė

turėtum žinoti – Kauno miesto amfiteatras, įsikūręs senojoje Nemuno prieplaukoje. Čia vyksta įvairūs renginiai, koncertai, festivaliai, akcijos, žiūrimi filmai, stebimos transliacijos. Net ir nevykstant renginiams tai puiki ir mėgiama jaunimo vieta pasisėdėjimui, tad nepamiršk užsukti ir čionai. Beje, visiškai netoli miesto centro ošia didysis Kauno ąžuolynas (tik dėl tavo saugumo siūlome čia apsilankyti šviesiuoju paros metu), kuriame visuomet gali pasėdėti su draugais, pabėgioti, ar pažiūrėti į močiutes vedžiojančias įspūdingo dydžio šunis.

Atrask savo mėgstamiausią barą!

Studentas – ne studentas, be alaus bokalo rankoje ir linksmo vakaro bare su draugais garsiai pasakojant anekdotus.

Gali nesirūpinti – tikrai rasi savo mėgiamiausią barą, o ir krepšinio transliacijas su draugais stebėti turėsi kur. Rinktis yra iš ko. Dauguma

G. Žaltauskaitė

studentų lankomiausių barų įsikūrę pačioje Kauno širdyje, Laisvės alėjoje bei senamiestyje. Vakaras tikrai neprailgs užsukus į daugelio mėgstamą „Džem Pub“, kuriame ypač dažnai groja gyva muzika, vyksta karaokė vakarai, o alaus pasirinkimas lepina akį. Jei esi alternatyviosios muzikos ir meno mėgėjas – puikiai jausiesi „Anti Pop's“ bare. Dar viena vieta, kurią žino visi kauniečiai, o kai kurie ją įvardina netgi kaip reiškinį B.O. baras, kitaip vadinamas „Boške“.

Tad išgirdęs šį išliaupsintą žodį nepraeik pro šalį. Tikrai neapsiriksi ten užsukęs, sutiksi daug įdomios studentijos ir visiškai neplanavęs užsibūsi iki uždarymo. Taip pat įsimink tokius pavadinimus kaip „Irish Pub Fortas“, „Gyvas“, „Avilys“. Ir tai tik keletas žinomiausių studentiškų vietų linksmiems vakarams - nepatingėk pasidomėti.

Naktinis gyvenimas Kaune tikrai vyksta, tad nesakyk, kad nėra kur nueiti. Jei taip sakai, vadinasi net nebandei iškišti nosies iš namų!

Fotoreportažas

E.Gendrėnaitės

Vasaros kelionių nostalgija...

Štai, ką tik dar vienas draugas parsivežė pilną lagaminą šviežių įspūdžių.. . Kelionių daugiausia vasarą. O jai pasibaigus sklaidome nostalgija kvepianči us prisiminimų albumus...

G. Žaltauskaitės

G. Žaltauskaitės

G. Žaltauskaitės

G. Žaltauskaitės

Njuspeipis | 15 puslapis

Žinialapis

Didžiausias Baltijos šalyse „ONE nuotykių parkas“ įsikūręs pačiame Druskininkų centre Nemuno pakrantėje.

3 ha teritorijoje medžiuose įrengta 10 trasų iš daugiau nei 130 rungčių. Net 400 m skrydžių per Nemuną, kur galite išvystyti net 55 km/h greitį, Dviaukštė lenktynių trasa, ir karščiausia naujiena - šuolis-sūpynės iš 21 m aukščio virš Nemuno!

Plačiau: www.onenuotykiuparkas.lt, www.facebook.com/ONEnuotykiuparkas

Didžiausias Vilniuje „LABAS nuotykių parkas“ įsikūręs Antakalnio gale, šalia Neries.

Nuo miesto centro lengvai pasiekiamas ir viešuoju transportu.

Parke medžiuose įrengtos 7 trasos: daugiau nei 2 km, per 140 rungčių. Ekstremaliausiųjų laukia Drambliaskrydis – šuolis-sūpynės iš 16 m ir Skrydis per Nerį! Švęsti nusiteikusiems – staliukai medžiuose ir erdvi pavėsinė su griliumi.

Plačiau: www.labasnuotykiuparkas.lt , www.facebook.com/LABASnuotykiuparkas

Lankytojai gali būti ramūs dėl saugumo – juos apmoko ir profesionalia alpinizmo įranga aprūpina rūpestingi instruktoriai.

Medžiuose nuolat vyksta įvairios programos: - „Klasė = komanda!” moksleiviams, - Įmonių kolektyvų formavimo, - Ekstremalų mėgėjų varžybos.

Nuotykiai visus metus kasdien – kai tik reikia atitrūkti nuo kasdienybės ant žemės!

”Cementukas’11”

Tai pats nerealiausias renginys, skirtas visiems Kauno studentams. Cementuosimės rugsėjo 15d. 21:00 klube „BRAVORAS“, Girstupio g. 1, Kaunas. Šį renginį organizuojanti KTU FSA „Endi“ jus stebins ypatinga programa.

Nepamirštamą vakarą kviečiame praleisti su Džordana Butkute, grupe „Išjunk šviesą“, profesionaliomis šokių grupėmis, DJ Shot...

Taip pat jūsų lauks įvairūs studentiški žaidimai, kurių metu bus galima laimėti šuolį parašiutu, kitų puikių prizų.

Nepraleisk progos sudalyvauti Bilietų kaina: nuo 10 lt. *Nuo 21h bus transliuojamos Europos krepšinio čempionato rungtynės, kurių metu jūsų lauks speciali alaus kaina!

KTU FSA „Endi“ įspėja: Atsargiai, statybose krizė, nes visas cementas čia!

Daugiau informacijos www.endi.lt, facebook.com/fsaendi Njuspeipis | 16 puslapis

ESN KTU – tai ne pelno siekianti organizacija, siekianti labiau išvystyti studentų mainus, padedant užsienio studentams integruotis Lietuvoje.

Norėtum išvažiuoti pagal Erasmus programą, o gal jau •pasinaudojai šia galimybe ir grįžus/-ęs supratai, jog trūksta veiklos?

Norėtum būti mentoriumi (asmuo, kuris rūpinasi jam priskirtu •užsienio studentu/-ais, suteikia visą informaciją, aprodo miestą, padeda susitvarkyti reikiamus dokumentus ir kt.) ir/ar ESN KTU organizacijos dalimi?

Norėtum patobulinti užsienio kalbos žinias?

Norėtum pabendrauti su užsienio studentais, bet iki šiol neišdrįsai to padaryti?

Norėtum įgyti patirties dalyvaujant tarptautiniuose ESN renginiuose?

•• •

Jei bent į 1 iš šių klausimų atsakei TAIP, tuomet nieko nelauk ir susisiek su ESN KTU organizacija jau dabar e. paštu: ktu@esnlithuania.org.

MES LAUKIAME TAVĘS! -ESN KTU komanda-

KTU Studentų A

tstovybė

džsi.a! tai, a r n e p d ų u t t e site į mokslu tus, legos s jų mokslpoajėm o k mu kib us mokslo me ei u r g i i u asiilsėję pilnu už visus praeit ūtų skanus b su nir a Drauga s u rai p J e aistas b g ašesni entauti! e ą m a kai pran ad valgyklos m oti, bet ir stud vasar iš n e s t i u o p k id a i k sve kad gerai prale metai būtų vis žtai teisingi, - ne tik studiju vybė tų Atsto , ų rie Studen Tikimės ad šie mokslo augiški, bet g kvienam iš jūs is - KTU k r , ie d U su jum e k ų i rT t t a im ū ė K k k b d Lin alin Visa ojai orime p i dėstyt kad vis arbiausia ko n sv pigus ir

kiekvienas studentas

Siekdami, jog būtų apie naujausius įvykius, artimiausius renginius, sužinotų apie socialines bei akademines naujoves, apie LSP akcijas ir nuolaidas, bei galėtų asmeniškai klausti įvairiausių klausimų negaištant daug laiko, norime jums pristatyti savo kontaktų sąrašą:

KTU SA

informuotas

Facebook: Int. puslapis: Twitter: Adresas: Tel.Nr.: Email:

Facebook

www.facebook.com/KTU.SA www.ktusa.lt http://twitter.com/KTU_SA K.Donelaičio g. 73, Kaunas (8 37) 300857 info@ktusa.lt

ktusa.lt Njuspeipis | 15 puslapis

Šulinys Pirmakursio lūkesčiai

(Nuli0 Sapalionės)

Todėl nepaisant sklandančių gandų, manau, kad dauguma studentų visiškai nepraleidinėja paskaitų Ir visus darbus atlieka iš anksto. Aš pats ne visada atlikdavau darbus laiku ir lankiau toli gražu ne visas pamokas, bet apsuptas žmonių, kurie yra tokie išskirtinai darbštūs ir planuoja viską iš anksto manau šiuo klausimu Visų pirma, tai esu girdėjęs, kad pačioje mokslo metų pradžioje pasitaisysiu tikrai greitai ir be jokių didesnių sunkumų. visi fakultetai rengia supažindinimo iškylas** , kur naujokai turi Dar žinau, kad universitetuose kartais būna toks dalykas, kaip progą susipažinti, kartu papramogauti ,bei sužinoti daug įvairios sesija. Kas ji yra, nežinau, kolkas manau, kad tai yra labai sudėtinga informacijos, kuri bus labia labia vertinga netolimoje ateityje. paskaita, vykstanti porą kart per metus. Per dvi paskaitas itin sunku Šiek tiek vėliau vyksta krikštynos. Apie jas esu girdėjęs daug išdėstyti visų metų kursą, todėl sesija ir yra tokia sudėtinga. įvairių istorijų, kai kurie žmonės krikštynų bijo, bet aš jų Kitas svarbus dalykas studentaujant - papildomos veiklos. Esu nesuprantu (tų žmonių), juk tai turėtų būti iškilminga ceremonija!

Vienas draugas šiai progai davė girdėjęs, kad visi universitetai turi įvairių skirtingų grupių ir veiklų, vertingą patarimą, kuris manau bet dauguma jų turi kažką panašaus – studentų atstovybes. Kiek pravers kiekvienam būsimam žinau tai į šias atsovybes renkasi patys aktyviausi žmonės ir ten pirmakursiui, kuris apie visas darbas vyksta kaip tikrose kompanijose. Yra sudaryti padalikrikštynas lygiai taip pat kaip ir aš niai, kurie atsakingi už įvairias sritis, tad ten užsiemimą sau atrasti išmano nedaug, o patarimas gali kiekvienas, o tai labai svarbu, nes ateityje ieškant darbo paprastas: “per krikštynas galimybė pasigirti turint patirties vienoje ar kitoje srityje, svarbiausia pasipuošti, kad pateikiant konkrečius pavyzdžius tikrai nekenkia. neišsiskirtum iš minios” .

Na iš esmės, tai tikiuosi universitete atrasti itin daug Iškart po šio civilizuoto ir bendraminčių. Kartu su jais išmokti daug ateityje praversiančių iškilmingo renginio galima toliau teorinių ir praktinių dalykų, kuriuos dėstys patyrę dėstytojai įnikti į ilgai lauktas studijas. profesionalai. Taip pat manau turėsiu begalę progų dalyvauti Mokykloje mums kone kasdien įvairiose studentiškose veiklose, kurios man suteiks daug kartojo, kad universitetuose vertingos praktinės patirties. Ja galėsiu ne tik didžiuotis, bet ir dėstytojams studentai visiškai pritaikyti ateityje. Ir be viso, ką minėjau anksčiau, manau, kad nerūpi ir atsiskaitymo datos visad ateinančius ketverius metus praleisiu itin turiningai. ___ yra galutinės ir nekeičiamos. * Nulis Sveiki, aš būsimas pirmakursis* ir gavau išskirtinę progą išdėstyti savo nuomonę, bei lūkesčius apie viską kas susiję su studentais ir studentavimu, deja, apie tai žinau ne itin daug, bet pamėginsiu kuo tiksliau nupasakoti kaip viską įsivaizduoju.

** Fuksų stovyklas

Tomas (Nulis) G.Žaltauskaitė

„Apsuptas rimtų žmonių, manau tapsiu darbštesnis“ – Tomas (0)

Njuspeipis | 18 puslapis

Kas triumfavo pirmas?

Maksas Eivė – Migelis Naidorfas, Ciurichas, 1953 D. Gudeika

Matas 4 ėjimais

Kontaktai: Adresas: K. Donelaičio g. 73, LT- 44029, Kaunas El. Paštas: Njuspeipis@gmail.com www.Njuspeipis.lt

Redaktorė: Evelina Kuodytė

Redaktorės pavaduotojai: Raimondas Jurgėlaitis Gintarė Žaltauskaitė Maketuotojai: (on.fb.me/ITStudioFB)

Ignas Gaižauskas Tomas Liutvinas

la

A.Musneckis

„triumfas“ trumpam suglumsti. Iš tiesų, pavadinimas labai tikslus – vokiečiai per keletą metų politikos ir karybos „žaidimuose“ aplošė nemažai kur kas stipresnių varžovų.

Autorius įdėmiai išanalizuoja kiekvieną pergalę lėmusias priežastis, tačiau taip pat neužmiršta parodyti vis labiau tarsi yla iš maišo lendančių silpnųjų Trečiojo Reicho karo mašinos vietų.

Knygos autorius nevargina skaitytojo faktų ir skaičių gausa – tikslių duomenų pateikta tiek, kad būtų galima susidaryti apytikrį paveikslą pernelyg nesigilinant į smulkmenas. Tuo ši knyga patraukli ne ypač nusimanantiems istorijos moksle.

Gerai pasikausčiusiems knyga gali pateikti žinomų faktų naujų interpretacijų. „Trečiojo Reicho triumfo“ pardavimų skaičiai rodo, kad knyga gausiai perkama nepaisant nemažos kainos. Po metų nuo knygos pasirodymo (2010 m.) jau rengiamas antrasis leidimas.

Robertui Petrauskui pavyko sukurti patrauklų, dinamišką ir intriguojantį produktą. Skaitykite ir mokykitės, kad neleistumėte pasikartoti juodiems dvidešimtojo amžiaus „žygdarbiams“.

Jurgitos ir Šarūno anekdotų troškinys

Apie Antrąjį pasaulinį karą yra parašyta daugybė knygų, tačiau iki šiol nebuvo nei vienos parašytos lietuviškai. Robertas Petrauskas, žinomas sporto žurnalistas bei istorikas, su rimtu užmoju bando užpildyti šią spragą ir pristato pirmąją lietuviškos serijos apie Antrąjį pasaulinį karą knygą „Trečiojo Reicho triumfas“. „Trečiojo reicho triumfas“ priklauso istorinės publicistikos žanrui. Tai knyga skirta ne mokslininkams, o kiekvienam iš mūsų. Skaitydamas „Trečiojo reicho triumfą“ jaučiausi tarsi žiūrėdamas BBC arba „History channel“ dokumentiką. Paprasta, suprantama, įdomu, įtraukia. Atrodo, tarsi skaitai detektyvą, o tai, kad įvykiai tikri, tik dar labiau užburia.

Pasakojimas prasideda nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ir baigiasi Trečiojo reicho įsiviešpatavimu didžiojoje Europos dalyje 1940 metais. Aptariami svarbiausi įvykiai Vakarų ir Rytų Europoje, patyrinėjamas kiekvienos valstybės ir jos piliečių, patekusių karo zonon arba okupantų įtakon, likimas. Šios knygos išskirtinumas: aiškiai pabrėžtas priežasties – pasekmės ryšys. Būtent priežastys ir pasekmės daro istoriją įdomia ir paverčia iš pirmo žvilgsnio nepriklausomų faktų rinkinį susipynusiu labirintu. Pvz., keliama prielaida, kad Antrasis Pasaulinis karas yra logiška Pirmojo pasaulinio karo tąsa. Išdėstoma nuosekli įvykių grandinė, vedusi nuo vienos globalinės katastrofos prie kitos.

Perskaitęs šią knygą skaitytojas įgauna galimybę įsivaizduoti platų istorinį paveikslą; ir kiekvienas įvykis čia turi savo vietą.

Knygos pavadinimas intriguoja. Visi žinome, jog nacių Vokietija pralaimėjo karą, todėl pamatęs žodį

Palaida ba

KTU mechanikos fakulteto didžioji auditorija su medinėmis kolonomis viduryje salės. Vyksta fizikos egzaminas. Priešais dėstytoją atsisėda studentas ir traukia bilietą. Dėstytojas: - Kad aš nepamenu, jog tamsta būtum lankęs mano paskaitas?

- Na, kaip gi, dėstytojau, aš visuomet sėdėdavau už tos medinės kolonos.

- Kaip taip gali būti, kad iš jūsų grupės jau penktas, kuris sėdėjo už tos kolonos? *** - Kiek bus 2x2?

Fuksai, ilgai negalvodami, sako: 4.

Antrakursiai susiranda kalkuliatorių, pamaigo ir nusprendžia, kad 4.

Trečiakursiai išsitraukia kompiuterį, surezga programėlę

ir atspausdina didelį ketvertą.

Ketvirtakursiai įsižeidę: - Dėstytojau, nejaugi mes turime visas konstantų lenteles atsiminti? *** Užrašas studentų valgykloje: „Nevalgykit trupinių, pykdot tarakonus“. *** Eina studentas, koja paspiria bandelę... Kitas prišoka: - Tu ką??? Čia juk BANDELĖ!!!

- Ša, tuoj iki kampo nuvarysiu, o ten ir suvalgysim... *** Piktas dėstytojas egzaminuoja studentus: - Įsivaizduokite, kad važiuojate autobusu ir jums pasidaro karšta.

Ką darysite?

- Atidarysiu langą.

- Gerai, o dabar paskaičiuokite

autobuso greičio pokyčio funkciją dėl padidėjusio aerodinaminio pasipriešinimo.

- Mmmm... Ėėėė???

- Aišku, neišlaikėte, galite eiti.

Ateina kitas studentas, istorija pasikartoja. Tečias, ketvirtas studentas... Galų gale ateina mergina. Profesorius pradeda taip pat: - Įsivaizduokite, kad važiuojate autobusu ir jums pasidaro karšta.

Ką darysite?

- Nusirengsiu megztinį.

- O jei pasidarys LABAI karšta?

- Nusirengsiu suknelę.

- Jūs nesuprantate klausimo, ką jūs darysite, jei jums pasidarys LABAI LABAI karšta?

- Dėstytojau, čia jūs nesuprantate. Aš jau geriau pergulėsiu su visais keleiviais, nei atidarysiu langą.

Žurnalistai: Fotokorespondentai: Spausdino: Rūta Zinevičiūtė Eglė Gendrėnaitė UAB „Spindulio spaustuvė“ Algirdas Musneckis Zigmas Bagdonas Dalius Gudeika Justinas Lekavičius Njuspeipio ieškok: Renata Novogreckaitė Dainius Lukšta Audrius Žilinskas Kaune – KTU, VDU, LŽŪU, Dovilė Vaškytė Jurgita Šyvokaitė KMU, KK, KTK, „Vero Cafe“, Viktorija Juciūtė „Džem Pub“, „B.O.“ .

Gintarė Daugėlaitė Vilniuje – VU. Karolina Grušelionytė Panevėžyje – KTU PI. Deimantė Stulgytė

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti, be redakcijos sutikimo, draudžiama.

Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone.

Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

Dėkojame Arūnčikui, už „Njuspeipio“ idėją, LSS už finansavimą, KTU SA už patalpas. Njuspeipis | 19 puslapis

idinys

tiškas le s studen

“ s i p i e p s u j N sia

Šauniau

„

rafijų g o t o f i e rašinių b

! ą s r u k kon

skelbia

sute pekt e suole. rsitetas iau pers • Unive tas lietuviškam liarią, bet maž galėtojų n u nos. Nu e p ie d o d u p 1 t S u o a • i spali pasirink .com ik • Kodėl i@gmail

onkursa speipis.k ju n u s re t siųsk ad speipis.l D a rb u s rizai! p s ū ww.nju parkas. ik w ių u s k p o y t ij ia c o k a u n m lau r s a fo b in a iau ė, L i ir daug entų Atstovyb uostata d n u t o S s r U u Konk .O. , KT teigė: B Prizus įs rašyti? iškų žmonių! Mėgsti t laukia aktyvių, kūryb me uo vis s“ ipi ? pe jos jus „N mos idė matyti kaip įgyvendina Fotografuoti? Nori pa (K.Donelaičio g. 73).

Prisijunk prie mūsų! suk į mūsų redakciją už a arb m .co ail gm is@ Rašyk mums njuspeip

E. Gendrėnaitės nuotrauka.

„Njuspeipis“ kviečia vasaroti aktyviai! Susitiksime rugsėjį!

, rašiniiuss: , ė s e t n om raša iškumjąant šiomis tem b y r ū k vo uo ndyti tsuas ar fotograf a b u a T u Siūlomaes, minčių sra cialybę? rnus? poem yvią spe ikia spa