Nj#79

Tiražas: 3000

ISSN 2029-1914

Studentiškas leidinys

Spalis ‘11

#79

Kai

mas

inoja

eįka na – n

REIKALINGAS STUDENTAS! Studijos ir darbas – suderinama?

Interviu su prodiuseriu Karoliu Šliažu

Naudingi patarimai :pasiruošk darbo pokalbiui Apie naujoves aukštajame moksle

Tema

Studijos jau įgauna pagreitį, neat liktų darbų skaičius vis auga, o term inai pradeda lipti ant kulnų. Taip, tai tikras studijų metas – darbingas, pašėlęs ir bemiegis. Ar tik ne laikas iš peties padirbėti , mielas skaitytojau?

Turbūt jau supratai, jog šiame num eryje linksniuojame žodį DARBAS, numanydami, jog dalį savo laiko skiri būtent jam. Dirbantis studentas – įpras ta ar išties nelengvai įgyvendinama? Atsa kyk iš savo patirties. O „Njuspeipis“ tuo tarpu Tau pateikia naudingų patarimų renka ntis savęs realizavimo sferą ar eina nt į darbo pokalbį, siūlo prisijungti prie didži ulio savanorių būrio bei kviečia bend radarbiauti vieniems su kitais. Juk kartu mes galime daugiau, o ir milžiniški darbai tuomet atrodo nebaisūs.

Darbas žmogui suteikia žavesio, puoš ia – sako liaudies išmintis, tačiau nepa miršk retkarčiais ir atsikvėpti. Sąžinė tavę s už tai tikrai mirtinai neužgrauš. Dirbk ir studijuok protingai! „Njuspeipio“ redakcija

Dirbti, mokytis ar studentauti?

Sakoma, studijų metai geriausi. Taip, tai tiesa.

Tačiau už atsiradusios laisvės, „tūsų“ ir vakarėlių, yra ir kita tokio gyvenimo pusė — darbas.

Nebenori būti tėvelių išlaikytinis? Reikia pinigų savo išlaidoms? Norint sąžiningu būdu gauti pinigų tėra vienintelis kelias, kuris veda darbdavio kabineto durų link. Šįkart kalbinome studentus, stengdamiesi sužinoti studijų ir darbo ypatumus.

Iš ko pragyvena studentai? Žinoma, didžiausi mūsų rėmėjai ir pagrindinis pinigų šaltinis — tėvai. Tą patvirtino ir daugelis apklausoje dalyvavusių studentų. Ir beveik kas trečias sakėsi turintis darbą. Žinoma, patys jie savęs negali išlaikyti, todėl paprastai studentas turi du pragyvenimo šaltinius: tėvelių sąskaitą banke ir nelabai įspūdingo dydžio algą.

Kas nuveda į darbo paieškas?

Kai tampi studentu, atsiranda tiek daug dalykų, ką tau BŪTINAI reikia turėti, bet kiekvieną kartą nesinori skambinti tėvams ir įrodinėti, kaip tau tai „gyvybiškai“ svarbu. Todėl sukdamasis iš padėties studentas pradeda domėtis darbo rinka, kurioje galėtų rasti laisvą vietą ir sau. „Savi pinigai“ — daugiausia kartų išgirstas atsakymas į klausimą: „Kodėl nusprendei ieškotis darbo?“ Žinoma, tai nebuvo vienintelis argumentas, raginantis pradėti dirbti. Antras pagal populiarumą atsakymas — mažinti finansinę priklausomybę nuo tėvų. O darbas suteikia sąlygas nebūti visiškai priklausomu nuo gimdytojų, tampi savarankiškesnis. Dauguma uždirbtus pinigus išleidžia „kilniems“ tikslams — kavinėms, naktiniams klubams ir kitoms pramogoms. Buvo tik keli, kurie taupo pinigus rimtesniems ir brangesniems dalykams, tarkime, mergina,

Njuspeipis | 02 puslapis

dirbanti vaistinėje, svajoja apie geresnį butą centre.

Dirbti tik dėl pinigų?

Apmaudu, bet nė vienas apklaustasis negalėjo

Daugeliui studentiško gyvenimo metai nerūpestingi, bet neretam tai savarankiško gyvenimo pradžia

pasakyti, kad tai, ką jis dirba, yra ta sritis, kurioje norėtųsi siekti perspektyvų ir kilti karjeros laiptais.

Daugelis vienbalsiai sutarė, kad tai laikinas darbas

L. Dragūnaitė

G. Žaltauskaitė

dėl pinigų. Vis dėlto, pasitaikė vienas kitas atvejis, kai studentas suderina abu dalykus: kad darbas būtų ir mėgstamas, ir už jį gaunamas atlygis.

Panelė, dirbanti picerijoje administratore, sutiko, kad darbas jai patinka, kolektyvas draugiškas, tačiau ateityje norėtų geresnio ir geriau apmokamo darbo.

Studentavimas — studijavimas — darbas.

Visur suspėti yra sunku, todėl paprastai kažkam skiriama daugiau, kažkam mažiau laiko.

To ir paklausėme studentų: „Kam gi skiriate daugiausia laiko?“. Truputį daugiau nei pusė studentų , t. y. 53,4 % net nedvejoję atsakė, kad yra visiškai atsidavę studentavimo malonumams.

Gerokai mažiau (26,6 %) daugiausia dėmesio skiria mokslui, norėdami kuo aukštesnių įvertinimų, keli nedirbantys studentai teigė, kad jie visą dėmesį paskyrę paskaitoms, siekdami pereiti į valstybės finansuojamą vietą. Na, o likę 20 procentų apklaustųjų visas savo jėgas sutelkia darbui.

Apibendrinant, galima sakyti, kad daugeliui studentiško gyvenimo metai plaukia kaip mokykloje — nerūpestingai, per daug nesijaudinant dėl mokslo, tačiau neretam tai ir savarankiško gyvenimo pradžia. Darbas turi savų pliusų: nuosavi pinigai, naujos pažintys, reikalinga darbo patirtis, didėjantis atsakomybės jausmas ir t.t. Tačiau yra keli minusai: ne visada pasiseka suderinti paskaitų laiką su darbo grafiku, gali tekti dirbti viršvalandžius, o dėl to nukenčia studijos. Bet kiekvienas turi savo prioritetus gyvenime, pagal kuriuos renkasi, kam skirti daugiau dėmesio. Linkime prioritetus susidėlioti teisingai.

Net ir nebaigęs studijų gali būti puikus specialistas

D.Gudeika Z.Bagdonas

Tema

Darbas. Darbui. Nelygu

Keistas aplinkui pasaulis. Abiturientas, klausiantis, kokią specialybę pasirinkti, kad baigus studijas būtų nesunku įsitvirtinti užsienyje.

Ketvirtakursis, sėkmingai pradėjęs dirbti pagal savo specialybę, kurios nekenčia, kiekvieną darbo dieną laukdamas penktadienio popietės ir trokšdamas, kad pirmadienio rytas niekada neišauštų.

Galiausiai niekaip nerandantis darbo universiteto absolventas, baksnojantis į savo diplomą, bet kaskart sutrinkantis paklaustas apie sukauptą darbo patirtį.

Kodėl taip yra? Ir ką daryti, kad taip nebūtų?

Geras/blogas Geras universitetas yra geriausias būdas per trumpą laiką išmokti labai daug. Tuo tarpu blogas universitetas yra geriausias būdas tą laiką iššvaistyti negrįžtamai ir neišmokti nieko, ką galėtum realiai pritaikyti. Tad geriau nestoti, jei nežinai kur stoji, o jei jauti, kad studijos tau nesuteikia pakankamai žinių, kad ateityje galėtum priiminėti atsakingus sprendimus, tuomet nereikia gaišti su jomis keturis metus. Reikia ieškoti vietos, kur tave iš tikrųjų išmokytų to, ką tu nori žinoti.

Studijų metais nereikia švaistyti laiko veltui: reikia ieškoti darbo toje srityje, kurioje nori dirbti (nesvarbu, ar ji sutampa su tuo, ką studijuoji, – svarbiausia, kad joje matytum save ateityje: kaip praktinės žinios svarbiau už teorines, taip ir darbo patirtis galiausiai yra svarbesnė už diplomą).

Būnant studentu įsidarbinti lengviau – tu nesitiki didžiulio atlyginimo, o darbdaviai iš tavęs dar nesitiki nuverstų kalnų – priešingai, nei baigus, kai ieškodamas darbo stoji į vieną eilę su tais, kurie išsilavinimą yra

įgiję senų seniausiai ir jau sukaupę nemažai patirties.

Nėra jokių stebuklų – kiekvienas žmogus jaučia, kiek jis žino ir kiek ne. Todėl kartais būna juokinga klausytis žmonių, besistebinčių, kad jų aukštojo mokslo diplomas yra nevertinamas (kai jis iš tikrųjų gal ir nėra daug ko vertas), jei liudija apie baigimą kurso, kuris nesuteikia žmonėms pakankamai žinių, kad jie galėtų vadintis tos srities specialistais.

Užsienio patirtis Geri universitetai pasaulyje rūpinasi savo vardu: jie neleis baigti studijų žmogui ir neįteiks jam diplomo, jei nebus tikri, kad jis įgijo pakankamai žinių, jog darbdaviui būtų naudingas iš karto. Priežastis paprasta: keli absolventai, nesugebantys dirbti to, apie ką liudija jų diplomas, smukdo viso universiteto vardą. Diplomas tampa mažai ko vertas, jei universitetas į gyvenimą išleidžia žmones, neturinčius pakankamai savo specialybės žinių.

Užsienio universitetai dažniausiai skiria dėmesio tiek teoriniam, tiek praktiniam studentų paruošimui, bet dauguma savo ateitimi besirūpinančių studentų atostogas tarp kursų paskiria realiai darbo praktikai pagal specialybę įgyti. Svarbu pastebėti, jog priešingai nei Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje dauguma studentų dar žiemą pradeda ieškoti kompanijų, kuriose vasarą galėtų atlikti praktiką. Kartais už praktiką mokama, kartais ne. Baigus studijas tokiems studentams kvalifikuotą darbą su neblogu atlyginimu ir perspektyvomis rasti yra žymiai lengviau ir tai atperka viską.

Informacijos daug Universitetas nėra vienintelis būdas įgyti žinioms. Gali būti puikus ne vienos srities specialistas nebaigęs jokių studijų, jei sugebi save motyvuoti tobulėti pačiam.

Informacijos pilnas internetas, knygų pilnos bibliotekos. Asmeniniam tobulėjimui yra puikūs šaltiniai, skelbiantys ištisus kursus ne tik su paskaitų įrašais, bet ir su visa medžiaga, kurią gauna ten besimokantys studentai.

Iš dalies galima sakyti, jog universitetas daugeliu atveju skirtas žmonėms, kurie neturi pakankamai motyvacijos, kad visą informaciją pasiimtų patys (neretai dėstytojas atėjęs į paskaitą pasakys, kurios knygos kuriame skyriuje aprašyta tai, apie ką jis kalba, ir vėliau (egzaminu) patikrins, ar supratai informaciją, kuri guli tose knygose).

Pavyzdžiui, turbūt daugiau nei pusė geriausių informatikų save programuoti išmokė patys, nes jie tiesiog turėjo didžiulę motyvaciją – norą įgyvendinti savo idėjas technologijų pasaulyje patiems.

Būk specialistas.

Būk sunkiai pakeičiamas Galiausiai svarbiausia yra tapti sunkiai pakeičiamu. Pakeisti žmogų kitu žmogumi visada yra įmanoma, bet ne visada lengva.

Nesunku vieną indų plovėją pakeisti kitu ir nepajusti didelio skirtumo, bet žymiai sunkiau pakeisti gerą savo srities specialistą kitu, nes paprasčiausiai dauguma jam neprilygsta. Reikia stengtis būti sunkiai pakeičiamu ir tada tave vertins, bet tokiais ne gimstama, o tampama, ir tampama, nes dirbama.

Njuspeipis | 03 puslapis

Tema

G. Daugėlaitė

G.Žaltauskaitė

Dirbantis studentas – įmanoma?

Aktyvus pilietinės visuomenės narys, siekiantis mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, asmenybė, gebanti savarankiškai bei kūrybiškai mąstyti, – su tokiais studentais šiandien jūs prasilenkiate nacionalinėje dailės galerijoje, stebite Johano Štrauso operetę „Vienos kraujas“, o galbūt darbe, pietų pertraukos metu, smagiai aptarinėjate vakar stebėtas krepšinio varžybas? Viliuosi, kad šiuo metu jūs linkčiojate galva, tačiau noriu jūsų paprašyti įdėmiau įsižiūrėti į tą imlią ir charizmatišką asmenybę. Ar ji trykšta energija ir pasitikėjimu savimi? O galbūt prieš jus stovi jau parą nė bluosto nesudėjęs žmogus, kuris, nors šiuo metu laikrodis muša 13 valandą, dar nė kasnio burnoje neturėjęs?

Kodėl penktadienio vakarais studentai dirba, nors galėtų linksmai laiką leisti draugų būryje? Kokio pobūdžio darbą renkasi studentas? Ar dirbant įmanoma turėti aukščiausius egzaminų rezultatus?

Norėdami išgirsti atsakymus į šiuos klausimus, pasiklausykime ką pasakys tie, kurie piniginėje nešiojasi savo rankomis uždirbtus pinigėlius.

Darbas – savęs realizavimas Į šiuos klausimus mielai sutiko atsakyti Vytauto Didžiojo universiteto, 3 kurso, lietuvių filologijos studentė Donata, šiuo metu dirbanti vykdančiąja prodiusere bei laidų vedėja. „Aktyviai dirbti pradėjau nuo 18 metų, taigi dar būdama moksleive.

Dirbau ne todėl, kad reikėjo, bet todėl, jog patekau į tą sritį, kuri visuomet traukė – į žiniasklaidą. Studijas ir darbą suderinti nesunku, nes darbas man kartu ir hobis, ir savęs realizavimas. Dažnai išmoktus dalykus paskaitų metu pritaikau ir savo darbe. Šios dvi veiklos viena kitą papildo. Žinoma, pasitaiko atvejų kai pavargstu, kai nespėju. Studijų rezultatai nėra visuomet idealūs, niekada nesimokiau dėl pažymio, pasiimu tiek, kiek man įdomu. Žinau, jog jei ir mokyčiausi vien dešimtukais, nė per plauką nesijausčiau tokia laiminga, kokia jaučiuosi dirbdama savo svajonių darbą“, pasakoja Donata.

Už darbą visomis keturiomis Kitas mūsų pašnekovas yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, 2 metus odontologiją studijuojantis Eimantas, šiuo metu dirbantis pagalbiniu darbuotoju Kauno klinikose: „Aš dirbu tik tam, kad pamatyčiau, kaip viskas vyksta klinikose: man buvo smalsu sužinoti kokia ten atmosfera ir kolektyvas. Kadangi dirbu tik savaitgaliais, tai darbą su studijomis suderinti tikrai nesunku. Aš

Njuspeipis | 04 puslapis

Darbą su studijomis suderinti nelengva, bet tikrai įmanoma

visomis keturiomis už darbą! Jei tikrai nori dirbti, dirbk! Ir savų pinigų turėsi!“ Suderinti įmanoma Trečioji pašnekovė noriai savo patirtimi pasidalinusi su „Njuspeipio“ skaitytojais Vytauto Didžiojo universiteto, 2 kurso, lietuvių filologijos studentė Sandra, dirbanti aukle trijose šeimose. „Aukle pradėjau dirbti prieš penkis metus. Dabar jau linksma prisiminti kiek baimės, nepasitikėjimo kildavo pačioje „karjeros“ pradžioje ir tai, kaip jaučiuosi dabar, dirbdama šeštus metus. Nuo pat vaikystės nemokėdavau sėdėti vietoje, nenorėdavau turėti laisvo laiko, nuolat būdavau užimta. Ir vieną dieną man šovė idėja suderinti mėgstamą veiklą su galimybe užsidirbti papildomų kišenpinigių.

Darbą su studijomis suderinti išties sunku, tačiau optimizuojamoji pusė ir slypi tame, kad suderinti įmanoma! Nuovargis yra neišvengiamas, tačiau jį dažniausiai atperka savęs realizavimas, laiko išpildymas ir judėjimas priekin. Kiek galėdama stengiuosi, kad darbas neturėtų sąsajų su prastėjančiais studijų rezultatais. Stengiuosi, todėl reikia daug valios, bet kas nerizikuoja, tas negeria šampano? Ar ne?“ – pozityviai išdėsto Sandra.

Noriu ir reikia Paskutinioji mūsų pašnekovė yra Vilniaus universiteto, 4 kurso, kultūros vadybos studentė, šiuo metu dirbanti net 4 darbuose! „Visų darbų sferos yra skirtingos, pradedant avalynės konsultante, baigiant maisto produktų degustatore. Dirbu, nes noriu ir reikia. Reikia, nes tėvai sunkiai išlaikytų penkių asmenų šeimą. Taip pat noriu praktinės pusės. Man įdomu eiti, mokytis, atrasti, siekti ir, žinoma, gauti už tai pinigų. Nemanau, kad mokslai dėl to nukenčia. Nesiekiu būti perfekcionistė šioje srityje, tačiau mano tikslas, jog vidurkis būtų ne žemesnis, nei 8. Priešingu atveju tektų mokėti už studija. Kartais nuo įtemptos darbotvarkės jaučiuosi tikrai pavargusi. Kai organizmas „nebepaveža“, imi ir susergi. Tada tenka viską nutraukti, išjungti mobiliuosius telefonus. Dažniausiai pasveikti padeda para arba kelios miego naktys. Daugiau nieko nereikia, miegi, atsikeli, išgeri arbatos ir vėl miegi“, Sėkmės darbuose Išgirdote keturių imlių ir charizmatiškų asmenybių pasakojimus, kurie parodė, jog darbą su studijomis suderinti tikrai įmanoma. Tad, jeigu iki šiol nedirbote, o esate veržlus ir siekiantis naujovių, drąsiai eikite į pokalbį dėl darbo. Sėkmės!

Verta žinoti

Aš žinau, kad aš nepakartojamas, bet kaip tai įrodyti darbdaviui R. Zinevičiūtė

Nauji mokslo metai, paskaitos, draugai ir pramogos. Viskas reikalauja papildomo lito kišenėje. Gerai, jei turite dosnų rėmėją, tačiau ne visada norai atitinka galimybes.

Taip atsitikus, vienas iš būdų papildyti išgręžtą piniginę – darbas. Vienus vien tas žodis gąsdina, kitiems tai įprastas reiškinys puikiai suderinamas su paskaitomis, tačiau pirmoji ir viena iš sunkiausių užduočių yra įsidarbinti, o jau tada galima planuoti kuo smagiau išleisti pirmąjį darbo užmokestį.

Nuo ko viską pradėti Dažniausiai studentai ieško bet kokio darbo, tačiau pirmiausia reiktų pabandyti ieškoti kažko panašaus į Jūsų studijuojamą specialybę, kartais patirtis yra daug vertingiau nei gaunamas darbo užmokestis.

Laisvu nuo paskaitų metu galima susikurti gyvenimo aprašymą, tačiau norint pretenduoti į kūrybiškesnio pobūdžio darbą, patariama gyvenimo aprašymą susikurti patiems, o ne naudoti pateiktus standartinius modelius. Internete apstu svetainių, kuriose darbdaviai pateikia skelbimus.

Išsiuntus gyvenimo aprašymą, belieka laukti skambučio, kurio metu būsite pakviesti į darbo pokalbį. Norėdami gauti darbą, turite atsakingai pasiruošti pirmajam susitikimui su darbdaviu.

Aš noriu šito darbo Deja, bet vien noro dažnai nepakanka.

Daugelis specialistų ir psichologų pateikia begales patarimų ką ir kaip daryti pokalbio metu. Svarbiausia yra tvarkingai apsirengti, į pokalbį ateiti žvaliam (o ne po smagaus vakaro su draugais), perskaityti visą informaciją apie įmonę ir pasitikėti savimi.

Per pirmąjį susitikimą darbdaviui reikia įrodyti, jog esate tinkamiausias kandidatas siūlomai darbo vietai, tačiau nereikėtų stengtis per daug įtikti (pataikauti, dviprasmiškai juokauti ar nenatūraliai girti įmonę). Bendraujant su darbdaviu reikia prisitaikyti prie jo kalbėjimo manieros, atsakinėti aiškiai ir konkrečiai, o į klausimą, nežinant atsakymo galite atsakyti... klausimu.

Jūsų gali paklausti ir šito „Ar jūs artimiausiu metu neplanuojate šeimos pagausėjimo?“ – tokio klausimo gali tikėtis merginos. Nenustebkite, darbdaviai ieškodami tinkamo kandidato nenori, jog jis iš darbo pabėgtų po devynių mėnesių. „Kokio darbo užmokesčio norėtumėte?“ – vienas iš sudėtingiausių klausimų, juk kiekvienas norėtume uždirbti tūkstančius, tačiau būtina įvertinti savo ir įmonės galimybes ir pasakyti racionalų skaičių. „Ką reikšmingo nuveikėte šiame gyvenime?“ – filosofinių klausimų taip pat pasitaiko, svarbu nepasimesti. Ateidami į pokalbį pagalvokite koks yra Jūsų tikslas gyvenime, kaip save įsivaizduojate po penkių metų. Žinokite, kuo galėtumėte būti naudingas įmonei. Pasibaigus darbdavio klausimams

E.Gendrėnaitė

Darbo pokalbis – Jūsų galimybė sužibėti

ateis Jūsų eilė, todėl sugalvokite ką norite sužinoti apie įmonę ir būsimas pareigas. Žinokite, jog esti ir „tamsieji reikalavimai“ – kartais įmonės iš anksto žino, jog jiems, pavyzdžiui, reikalinga 25 metų blondinė su dideliais privalumais, o pokalbis su Jumis tėra formalumas, tokiu atveju tiesiog mandagiai pabaikite pokalbį, o grįžę į namus aprašykite savo patirtį tam skirtoje svetainėje, jog įspėtumėte kitus.

Mes Jums pranešime Po darbo pokalbio belieka laukti atsakymo ar buvote priimti ar ne. Praėjus terminui ir nesulaukus žinių, nebijokite patys

pasiteirauti. Jei nepasisekė, nenuleiskite rankų. Jei neturite įtakingo dėdės, darbo paieška gali užtrukti ir keletą mėnesių.

Svarbu nepražiopsoti patrauklių darbo skelbimų ir tikėti, jog užsispyrimas, jaunatviškas maksimalizmas, noras mokytis ir tobulėti yra daug svarbiau nei pažintys ir darbo patirtis. Studentams neįmanomų dalykų nebūna, juk nepavykus įsidarbinti galima įgyvendinti savo svajonę ir po kelerių metų patiems kviesti kandidatus į Jūsų siūlomą darbo vietą.

Njuspeipis | 05 puslapis

Akadem

iniame pa

saulyje

R.Jurgelaitis

G. Žaltauskaitė

KAS NAUJO MOKSLO FRONTE? Ostreika – žmogus, atsakingas už Informatikos magistro studijų programą, paaiškino, kaip ji buvo sudarinėjama: „Mes stebėjome pokyčius ir Informacinių Technologijų vystymo tendencijas pasaulyje. Anksčiau aiškios tendencijos nebuvo, tačiau pastaraisiais metais išryškėjo viena – multimedijos įtaka informacinėse technologijose, taigi šia linkme ir pasukome programą. Sudarinėdami programą taip pat atsižvelgėmė ir į statistinius duomenis“. Pasirodo tikrai labai stengėsi, o darbo rezultatai matomi: nuspręsta atsisakyti šiek tiek mažiau kaip pusė modulių, o visi kiti likę buvo atnaujinti, įtraukiant daugiau medžiagos apie multimediją. Norint pilnai suvokti pokyčių svarbą, pravartu būtų pažinti senąją programą.

Aukštasis mokslas nestovi vietoje

Pasenusi ir neatitinkanti dabarties realijų studijų programa - vienas iš didžiausių studentų skundų. Ir nors kai kurios disciplinos tokios problemos gali neturėti vien dėl to, kad užsiima beveik nekintančiais dalykais, pavyzdžiui, istorija, kitiems mokslams, o ypač sparčiai vystomiems technologiniams mokslams, vadovėlius galima perrašinėti, kad ir kasmet. Tačiau norėtume studentams įkvėpti vilties ir parodyti, kad aukštasis mokslas nestovi vietoje. O tai padaryti padės neseniai atnaujinta KTU Informatikos magistro studijų programa. Ją ir aptarsime.

Ką pakeitė?

Pirmos kalbos apie Informatikos magistro studijų programos pakeitimus prasidėjo prieš tris metus, o tikras darbas prasidėjo prieš pusantrų metų. Armantas

Njuspeipis | 06 puslapis

Kaip buvo anksčiau?

Aras Pranckevičius, vienas iš pagrindinių kompiuterinės grafikos dizainerių, dirbantis prie „Unity“ - integruoto kompiuterinių žaidimų kūrimo įrankio ir turintis daug apdovanojimų kompiuterinės grafikos srityje, dalinosi savo patirtimi apie 2005 metais baigtą KTU Informatikos magistrą. „Jei sakyt tiesą, tai magistro studijos karjeros tiesiogiai neįtakojo. Visur, kur esu dirbęs, apie išsilavinimą nieko net neklausė.

Kas buvo magistre gerai: pora kursų su kvalifikuotais dėstytojais buvo naudingi (skaičiuojamoji geometrija, vaizdų apdorojimas, ...). Kas buvo blogai: likusieji kursai, mano galva, buvo nenaudingi arba beveik tas pats jau buvo dėstyta bakalauro studijose. Šiaip per lengva KTU Informatikos magistre mokytis! Kiek pamenu, nuo maždaug bakalauro trečio kurso mokytis yra per lengva - beveik visa dėstoma medžiaga jau žinoma arba triviali, dėstytojų reikalavimai minimalūs, darbų užduodama mažai. Kažkada į DTU universitetą Danijoje buvau nuėjęs pažiūrėt, tai ten vieno pasirenkamo kurso namų darbų užduotys pas mus laisvai praeitų kaip pavyzdinis magistrinis darbas. Per lengva.“ Paklaustas, ar dėstytojai skatindavo veiklą už universiteto ribų, Aras atsakė: „Nors tai buvo bakalauro metais, tačiau kiek pamenu, tai labiau neskatindavo. Kai kurie sakydavo, kad tas domėjimasis kompiuterine grafika jokios naudos gyvenime neduos.“ Kaip pasikeitė požiūris į studijas?

Nuo 2005 metų praėjo daug laiko, taigi

įdomu sužinoti kas pasikeitė pačiame studijų procese. Vienas iš svarbesnių dalykų studijuojant yra dėstytojai, o jie taip pat keičiasi. Nors tai ir nebuvo tikslas, tačiau pakeitus programą, vidutinis dėstytojų amžius smarkiai smuko. Didelės įtakos tam turi tai, kad naujų modulių dėstytojai yra neseniai apsigynę daktaro disertacijas. Į klausimą, ar nebus per lengva magistro programa, Armantas Ostreika atsakė: „Vieniems gali pasirodyti lengva, kitiems sunki. Tačiau tikrai galiu pasakyti, kad nuo šiol dėstytojai daugiau prižiūrės studentų tiriamuosius darbus. Taip bandysime gauti grįžtamąjį ryšį.“ Taip pat Informatikos fakultete jau nuo bakalauro antro kurso studentai yra skatinami burtis į grupeles, kuriose galėtų kurti įvairius projektus, kurie padidintų studentų darbų portfelį. Vienas iš tokių grupelių darbų rezultatų yra „Nebula44“ – pirmasis lietuviškas naršyklinis žaidimas.

Nors dar nieko konkretaus nėra, tačiau jau yra ieškoma įmonių, su kuriomis fakultetas galėtų bendradarbiauti ir taip suteikti daugiau galimybių studentams.

Taip pat skatinami ir atviro kodo projektai.

Ką mano patys studentai?

Dar anksti kažką teigti, kokia yra studentų nuomonė apie naująją programą.

Tačiau vis tiek verta išgirsti jų mintis.

Magistro studentė Gintarė: „Atrodytų, kad patys dėstytojai nelabai dar kol kas gaudosi, kokie įvyko pakitimai programoje. Taip pat, nors aš studijuodama bakalaurą girdėjau apie magistro programos pakeitimus, tačiau nemanau, kad kitų specializacijų studentai žinojo apie tai. Reikėtų pakeisti pavadinimą, kad jis labiau atspindėtų programą“. Jai pritarė jos kursiokas Tomas: „Rinkdamasis magistrą, nelabai tikėjausi, kad programoje bus daug medžiagos apie multimediją, galvojau bus labiau iš techninės pusės.

Tačiau pavyko susitarti, kad magistro darbas būtų ne tik apie multimedijas“. Abu pritarė, kad „kol kas viskas normaliai“.

Aukštasis mokslas žengia į priekį Verta tik palinkėti, kad studijų programos ir toliau būtų tobulinamos atsižvelgiant į pasaulines tendencijas bei bandant nuspėti, kas atsitiks ateityje.

Svarbiausia ne tai, kad programa bus gera ir orientuota į ateitį. Svarbiausia yra tai, kad studijos keičiasi. Pasaulis nestovi vietoje, taigi aukštasis mokslas irgi turi eiti kartu.

Raktas į kokybiškas studijas Akademiniame

E.Kuodytė

pasaulyje

G. Žaltauskaitė

Sėkmingų studijų eliksyras – studentų ir dėstytojų bendradarbiavimas

Kasdien tenka girdėti kalbas apie studijų kokybės stoką Lietuvoje ir žeriamus kaltinimus švietimo politikos atstovams. Tačiau, argi ne metas liautis belstis į padanges ir pradėti judinti ugdymo pamatus nuo savęs? Pradėti žengti koja kojon bendro tikslo link, pradėti bendradarbiauti, susidraugauti...Su kuo? Ogi su žmogumi, kuris atlieka ryšininko vaidmenį tarp tavęs ir nepažintų mokslo platybių, kuris, tau norint, gali padėti pažvelgti į žinių siekimo procesą visiškai kitu kampu. Taip, kalbu apie dėstytoją.

Abipusė atsakomybė Dažnas mūsų įsivaizduoja, jog studento pareiga yra vien tik eiti į paskaitas ir klausytis auditorijos priekyje stovinčio profesoriaus. Norint studijuoti sėkmingai, reiktų mąstyti kiek kitaip: studijų proceso organizavimo atsakomybė priklauso ne tik

dėstytojams ir universiteto administracijai, bet ir pačiam studentui. Nederėtų svaičiotis replikomis apie neva nieko vertas studijas, net nepabandžius iš jų pasisemti naudos, pajusti studijų kokybės skonį.

O būtina to sąlyga – dėstytojo ir studento bendradarbiavimas. Juk pats ugdymo procesas tampa kur kas paprastesnis, kai studentai ir dėstytojai jaučiasi esantys partneriais. Argi ne miela sutikus praėjusių metų modulio dėstytoją išgirsti klausimą: „Sveikas, studente, kaip tau sekasi?“.

Iniciatyvos stoka? „Nežinau, ar kurį nors dėstytoją galėčiau laikyti draugu. Žinoma, būna visokių, kai kurie tikrai gana mieli ir paslaugūs“, - teigia Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti trečiakursė Edita.

Paklausta, ar bent kartą pati ėmėsi iniciatyvos stiprinant ryšį su dėstytoju vardan studijų kokybės,

ji pateikia numanomą atsakymą: „Tiesą sakant – ne.

Iš tiesų, iškilus kokiems neaiškumams studijų procese, pirmiausia juos bandau išsiaiškinti kursiokų tarpe, o dėstytojo pagalbos prašau retai. Kartais tiesiog nedrąsu parodyti savo nežinojimą.“ Galima būtų išgirsti ne vieną šia tema vangokai kalbantį studentą. Tačiau kas trukdo į dėstytojus žvelgti palankiai?

Kalti stereotipai Vedama smalsumo sužinoti atsakymą į šį klausimą teiravausi dėstytojų nuomonės. Kauno technologijos universitete (KTU) dirbantis socialinių mokslų daktaras M.Puidokas dėl kartais silpno dėstytojo ir studento ryšio kaltina gyvenimiškus stereotipus. „Siekiant sėkmingo bendradarbiavimo pirmiausia turi būti abipusis noras tokiam bendradarbiavimui sukurti. Tas nėra lengva, nes Lietuvoje mes turime susiformavusius kultūrinio elgesio stereotipus - studentams kol kas trūksta iniciatyvumo per paskaitas ir drąsos aktyviai reikšti savo nuomonę mokslo klausimais. Prisibijoma net per paskaitas sėdėti pirmose eilėse. Tas rodo, kad dėstytojas vis dar yra suvokiamas ne kaip pagalbininkas siekiant žinių. Visada studentams pabrėžiu, kad esame lygūs, tik dirbame skirtingus darbus. Studentai žinių gauna tiek, kiek patys įdeda papildomų pastangų, nes vien dėstytojo noro neužtenka! Juk akivaizdu, kad studijų procesas gali sėkmingai vykti tik tuo atveju, kai yra pasiekiamas pakankamai kokybiškas dėstytojų ir studentų bendradarbiavimas. Jeigu to nėra - kalbėti apie studijų kokybę net nėra prasmės! Reikia keisti stereotipus ir suvokti, kad turime dirbti kartu“, aiškina dėstytojas.

Studijos – komandinis žaidimas Sociologiją KTU dėstančios I. Luobikienės teigimu, dėstytojų ir studentų bendradarbiavimas yra veikiau sėkmingas, nei problemiškas. „Tai galėčiau grįsti netrumpa pedagoginio darbo patirtimi. Tačiau apie dėstytojų bei studentų bendradarbiavimą galima pasakoti ne tik sėkmės istorijas, ir problemų šioje srityje neabejotinai esama. Visi mes – dėstytojai ir studentai - esame akademinės bendruomenės nariai. Jei viena pusė apie tai pamiršta – konfliktai neišvengiami. Juk socialinės sąveikos tarp dėstytojo ir studento sėkmė priklauso nuo jų abiejų. Trys milijonai Lietuvos krepšinio ekspertų kuo puikiausiai supranta, jog krepšinis – komandos žaidimas.

Taikant šią analogiją, tik dirbdami kartu sieksime akademinės bendruomenės tikslų, kurių vienas labai svarbus – studijų kokybės tobulinimas“, - teigia dėstytoja.

Kelias į bendradarbiavimą Tikrai negalime paneigti, jog dedama daug pastangų gerinant studentų ir dėstytojų santykius. Šiuo klausimu aktyviai veikia Studentų Atstovybė, sulaukiama iniciatyvų ir iš pačių dėstytojų.

Akademinėje aplinkoje tikrai galime rasti gerosios praktikos pavyzdžių: organizuojami „apskritieji stalai“, dėstytojų ir studentų vakarai, įvairūs turnyrai bei kitos iniciatyvos. Neformalūs renginiai – puikus būdas stiprinti ryšius, belieka pritraukti abi akademines puses. Beje, pastebėtina, kad tokiuose renginiuose kartais dėstytojai dalyvauja aktyviau nei studentai.

Tad kuriai akademinės bendruomenės pusei vertėtų susimąstyti?

Supraskime viena - studijų kokybę pajusime tik tada, kai studentai sugebės priimti dėstytojus kaip draugus, o šie bus pasirengę beatodairiškai suteikti studentams pagalbą. Jokios studijų kokybės be abipusio bendradarbiavimo tikrai nebus. Tad grįskime aukštojo mokslo viziją lygiaverte studentų ir dėstytojų partneryste.

Njuspeipis | 07 puslapis

Interviu

„Aš esu žiaurus maksimalistas“ Numeryje apie darbą nusprendėme pasišnekėti su labai užsiėmusiu žmogumi – Karoliu Šliažu. Prodiuseris, dainų kūrėjas, dainininkas ir žmogus, pretenduojantis į Guineso rekordų knygą, kaip daugiausia laiko studijoje praleidžiantis žmogus.

Kokia buvo pati kūrybos pradžia?

Pati pradžia buvo muzikos mokykloje, akordeonas. Atsimenu, pabaigęs mamai sakiau, kad jau daugiau niekada neužsiimsiu muzika. Svajojau būti lakūnu, arba programuotoju. Bet paskui pradėjau dainuoti ir su mokyklos ansambliu važiavome įrašyti mokyklos himną į Kauną, į vieną rimčiausių studijų, tai buvo gal devintoje klasėje. Man taip patiko ta atmosfera, kad sau pasižadėjau ten sugrįžti. Ir tarp kitko, po daugelio metų man pasiūlė toje studijoje dirbti.

Sutikai?

Ne, aš norėjau sukurti savo studiją ir būti nepriklausomas.

Ar gali pabandyti išvardyti su kuo esi dirbęs?

Su Raigardu Tautkumi, Šampaniniu, Burgundišku ir Alytaus Oranžiniu chorais, šiuo metu esu Alytaus Oranžinio Choro prodiuseris. Su Justu Lapatinsku, Kafka, Urte (iš LNK Projekto "Muzikos Akademija"), Tautiniu Brandu, Lina Joy, HipHop grupe "Dee and Kammy", Vyrukų kompanija "Not Okay“, D.Dzouns, Onca, Britų grupe "Besureis" ir kitais.

Gal turi kokį ritualą sukuręs dainą?

Nelabai. Kai sukuriu dainą, tai visada būnu nepatenkintas, nes ji skamba labai prastai. Aš esu žiaurus maksimalistas ir stengiuosi viską patobulinti kiek įmanoma. Tačiau, po kokio mėnesio, paklausius tą pačia dainą, ji jau skamba visai neblogai.

Kokia muzika labiausiai tau prie širdies?

Mėgstu daug skirtingų stilių: RNB, smooth jazz, dievinu Gospelą, labai mėgstu senesnių laikų vakariečių muziką, pvz.: Earth Wind And Fire. Širdžiai pamaloninti klausau Progressive House, o kai būna energinga ir gera nuotaika mėgstu pajudeti Funky House ritmais. Visai neseniai atradau dubstep muziką, ir ją labai pamilau. Ypatingai mėgstu agresyviai ir tamsiai skambančius „Noisia“. Šis nuostabus kolektyvas neretai padeda atsigaivinti, kai atsibosta Pop muzika. Tai man padarė įtaką ir dabar bandau eksperimentuoti, įnešdamas šokių ritmų į Lietuvos pop kultūrą. Nors Europoje ir visame pasaulyje muzika jau „sušokėjus“.

Pop muzika visada keitėsi. Kažkada Džiazas buvo pop, po to Rokas, RnB.

Njuspeipis | 08 puslapis

R. Jurgelaitis

Manai, kad dabar elektroninė šokių muzika tampa naująją pop muzika?

Iš tikrųjų taip ir yra. Anksčiau, sakyčiau nuo 2000 iki 2004 metų pasaulį valdė RnB, vakarietiška muzika: Destiny Child, Beyonce ir pan. O dabar, pasaulyje skamba Europinė muzika. Jeigu labai grubiai šnekant, tai vokiškas transas, be abejo, labai patobulintas ir „supopsintas“. Galbūt vėl tuoj keisis?

O kas ,tavo nuomone, pakeis transą?

Geras klausimas. Mados turi tendenciją kartotis. Dabartinė mada, sakyčiau, yra 90-ų metų, „Rhythm of the dance“, „La bush“ ir pan. Tačiau dabar didėja

muzikos technologijas. Tiesiog siūlau mokytis patiems ir daryti.

O galbūt įstojus į muzikos technologijas žmonėms pavyktų lengviau užmegzti kontaktus?

Na, taip. Aš pats esu kilęs iš Alytaus ir, kai pradėjau studijuoti, dar nieko nepažinojau.

Galvojau, kad nėra tokių jaunų žmonių kaip aš, kurie kuria muziką, tad atvykus man buvo didžiulis šokas. Tačiau vis tiek geriausia mokykla, kaip ir visur, yra Youtube. Nemoki užsirišti kaklaraiščio? Tai, susirask ten. Tas pats ir su muzika. Aš pats irgi mokausi iš Youtube.

Ateitį sieji su Lietuva?

Sunku pasakyti. Tikrai nenorėčiau likti Lietuvoje vien dėl stilistikos. Nes kurdamas užsienyje, kad ir šokių muziką, kaip koks David Guetta, gali uždirbti pinigų. O Lietuvoje pinigai uždirbami iš Olialia pupyčių, ir visos

populiarumas Londone ir apskritai Didžiojoje Britanijoje kuriamo dubstep stiliaus muzikos.

Pavyzdžiui, Britney Spears, kūriniuose jau yra dubstep elementų. Galbūt čia pop muzika pasuks? Nors nesu muzikos analitikas, bet kartais įdomu su draugais pasvarstyti, kas čia dabar bus.

Esi baigęs KTU muzikos technologijos bakalaurą. Kaip vertinti savo studijas?

Muzikos kūrimui, didelio mokslo nereikia, tačiau reikia didelės patirties, įgūdžių, o jų teorinėm žiniom neįgausi. Susipažinęs su tokiais prodiuseriais, kaip Mario Basanov, pamačiau kad jie nieko nenutuokia apie techninius dalykus, o tiesiog daro muziką iš savęs, mokosi patys, tad būtent dėl to studijų nelaikau vertingom. Jei į mane kreipiasi, tai aš paprastai perkalbinėju žmones nuo stojimo į

Stano produkcijos. Be abejo, yra Selas, Mario Basanovas...

Gal palinkėtum ką nors studentams?

Aš linkiu, esamiems ir būsimiems studentams pasirinkti studijuoti tai, kas jiems yra įdomu. Didžioji gyvenimo dalis yra darbas, taigi daug geriau yra užsiimti hobiu, negu nuobodžiu darbu.

Būtinai paklausykite Karolio dainų: soundcloud.com/carlow, taip pat artimiausiu metu bus išleistas bendras Carlow ir D.Dzouns kurinys "It Sounds Better", kurį bus galima įsigyti visose muzikos įrašų internetinėse parduotuvėse. O pilną, neiškarpytą interviu rasite www.njuspeipis.lt

R. Novogreckaitė

D.Vaškytė

Labas, aš – savanoris Man tikrai malonu su tavimi susipažinti. Neseniai grįžau iš savanorystės Afrikoje. Šią vasarą savanoriavau keletoje festivalių Lietuvoje, padėjau organizuojant vieną ir Prancūzijoje, neseniai su kitais savanoriais „atlaikėme“ Europos vyrų krepšinio čempionatą. Tu man kažkur matytas – gal susitikome ten?

Atviri, besišypsantys, visada pasiruošę ištiesti pagalbos ranką ir pakviesti draugiškam pokalbiui prie puodelio arbatos – tokie yra savanoriai. Ne vieno jų vasara prabėgo kaip rašoma pirmojoje pastraipoje, tik dar galėtume pridėti apsilankymus vaikų globos ar senelių namuose, savanorystę gyvūnų priežiūros centruose. Savanorių ne vienas ir ne du – savanorių tūkstančiai. Iš 2010 m. gegužę paskelbto Eurobarometro tyrimo matyti, kad 3 iš 10 europiečių tvirtina aktyviai dalyvaujantys savanoriškoje veikloje.

Kodėl? Nes savanorystė „veža“!

Esu savanoris, nes...

Noriu nuolat tobulėti. Noriu išmokti dalintis. Noriu keisti pasaulį. Dievinu naujas pažintis. Galiu praktiškai pritaikyti žinias. Noriu surasti draugų visam gyvenimui. Visada norėjau turėti mažesnę sesę ar brolį. Dievinu šypsenas žmonių veiduose, kai jiems ištiesi pagalbos ranką. Tokia mano misija – padėti to neprašantiems. Noriu, kad man kas nors padėtų, kai to reikės. Už gera atsilyginama geru. Noriu atrasti save iki paskutinės molekulės. Ir tai tik kelios priežastys, kodėl tampama savanoriais.

• Pasiūlymai savanoriams: http://savanoriaujam.lt/ • Savanoriško darbo paieška: http://www.cv.lt/savanoriskas-darbas • Ieškomi savanoriai: http://www.buk-savanoriu.lt/ • Savanorių akademija: http://savanoriuakademija.blogas.lt/ • Kultūros ir sporto savanoriai: http://kulturossavanoriai.lt/ • Tarptautinis savanoriavimas: http://www.jtba.lt/europos_savanoriu_tarnyba • Europos savanorių tarnybos asociacija SALTES: http://www.saltes.net/ • Europos savanoriškos veiklos metai: http://www.europa.eu/volunteering

Plačiau apie tarptautinį savanoriavimą Tapti savanoriu Lietuvoje tereikia tik noro – galimybių daugybė. Siūlome peržvelgti duotas nuorodas. Tačiau pasiryžti tarptautiniam savanoriavimui reikia dar ir žinių bei drąsos. Žinių klausimą reikės pačiam įveikti pasidomint Europos savanorių tarnyba (www.jtba.lt/europos_savanoriu_tarnyba), na, o „Njuspeipis“ savo ruožtu tau suteiks drąsos pasidalindamas savanorių dienoraščių ištraukomis.

Verta žinoti

Regina, Gruzija. „Kurį laiką gyvensiu Gruzijos mieste Zugdidyje. Čia bendrausiu, savanoriausiu vietiniame radijuje, ieškosiu, klausinėsiu, klausysiuosi, linksminsiuosi, pažinsiu, bandysiu, išmėginsiu, keliausiu, bandysiu suprasti, mokysiuosi. <...> „Sveiki, gal galėčiau jums kuo nors padėti? Iš kur jūs

Viskas tuo ir pasakyta – savanorystė „veža“

esate? O, iš Lietuvos! Tuomet jūs – mūsų garbės svečias, mūsų broils“. Taip lietuvius pasitiks kone visi Gruzijos gyventojai, o tada jau laisvai liesis vynas, bus keliami išmintingi ir gražūs tostai už abi šalis, draugystę, meilę, tėvus, protėvius, moteris, vaikus ir dar daugybę gražių ir svarbių dalykų. Ir visai nesvarbu, kad tai darbo dienos vidurys, o jūsų nauji draugai – tarnautojai ar darbininkai.“ Dalia, Italija. „Savanorystė susijusi su dviem skirtingom veiklų kryptimis. Pirmiausia, tai – gidavimas. Turiu mažiau nei mėnesį išsistudijuoti Florencijos istoriją, rūmų istoriją-architektūrą-skulptūrą-freskas, sudalyvauti milijone ekskursijų klausantis gidų senbuvių ir pasiruošti vesti kelių tipų ekskursijas visokiems ten amerikiečiams ir australams anglų kalba. Antroji kryptis – vaikai. Jei tik turėsiu noro, bus galimybė vesti paskaitėles-praktinius užsiėmimus, tokius kaip „Freskų tapymas“.

Akvilė, Gana. „Dažnai žmonės manęs klausia „Kokia ta Afrika?“, atsakau, kad „KITOKIA“, nes nerandu žodžių jai apibūdinti. Nors… žodžių gal ir atsirastų, tik neturiu noro ir nematau reikalo pasakoti žmonėms, kuriems tai visai nerūpi.

O ir papasakoti labai sunku, nes čia visko daug ir visaip: nuo prabangių pilių, kuriose gyvena turtingi žmonės iki lūšnų ir jose gyvenančių vargšų. <...> Labai keistas dalykas čia Ganoje, kas mums visai Europoje nematyta, – maisto ir visokių kitokių dalykų nešiojimas ant galvų. Daugiausia moterys nešioja didelius aliuminius bliūdus ant galvų pilnus prikrautus vaisių arba vandens maišelių ar kitokių gėrybių. Pažiūrėjus susidaro įspūdis, kad galva tuoj nulūš, nes „bliūdai“ net neprilaikomi ranka, o jie tikrai sunkūs, norint juos nukelti nuo galvos dažnai reikalinga kieno nors pagalba“.

Ne veltui 2011-ieji – oficialūs Savanorystės metai. Gal pats metas jungtis prie mūsų?

Njuspeipis | 09 puslapis

Už bendrabučio lang

o M.Šarnas

M.Šarnas

1

iš 43 ų kvintilijon

1974-ųjų pavasarį, būdamas 29-erių, Erno Rubikas sukūrė kubo pavidalo mechanizmą, sudrebinusį aštuntojo dešimtmečio pasaulį. Pradžioje tai nebuvo dėlionė, o tik atsakymas į jį ilgai kankinusį klausimą – kaip išjudinti atskirus blokus, nesugriaunant viso mechanizmo. Po kelių „Rubiko kubo“ posūkių išradėjas susidūrė su nauja problema – kaip grįžti atgal? Taip gimė Lietuvoje mielai pravardžiuojamas „kubikas rubikas“, aktyviai žaidžiamas ir šiais laikais.

Algoritmai Egzistuoja daug algoritmų bei metodų išspręsti Rubiko kubą. Yra maždaug 43 kvintilijonai variantų, leidžiančių jį sudėlioti.

Paprastai, formulės apkeičia tam tikras kubo dalis. Pritaikant skirtingus metodus daug kartų, nesunkiai išspręndžiamas bet koks kubas. Tačiau, nors pradžioje dėliojimas nesunkus, artėjant prie pabaigos tampa sunku išlaikyti jau išspręstas kubo dalis. Čia ir slypi didžiausias iššūkis, kaip nesugriauti to, ką jau pastatei. Daugumą algoritmų galima suskirstyti į dvi metodikas: viena jų renka kubą trim sluoksniais, kita pradžioje stato 2x2x2 kubą, tada jį plečia iki 3x2x2 kubo ir t.t.

Varžybos Pasaulyje rengiamos greitojo dėliojimo varžybos (angl. speedcubing), tam dažniausiai naudojami specialūs kubai (ieškoti eBay). Įprastas tokių varžybų dėliojimo laikas iki minutės, kurį galima pasiekti išmokus maždaug 50 kubo dėliojimo formulių. Tuo tarpu pasaulio rekordas vos 5,66 sekundės! Kam įdomu pamatyti, ieškokit vaizdų YouTube, užklausa „speedcubing“.

Kaip sudėti Turėčiau įspėti, kad formulių naudojimas atima dalį kubo dėliojimo smagumo. Kai tik išmoksti nors keletą jų – iškart prisiriši ir imi mažiau mąstyti pats. Todėl mokytis jas siūlau tik norint išmokti greitojo dėliojimo arba visiškai „užstrigus“ sprendime. Pabandysiu paaiškinti vieną paprasčiausių būdų, kaip sudėti Rubiko kubą. Visoms formulėms

Njuspeipis | 10 puslapis

egzistuoja standartinė notacija, kaip pasukti kubą esant tam tikrai situacijai. Štai kaip skaitomos formulės: F = priekinė siena (front face), B = galinė siena (back), R = dešinė siena (right), L = kairė siena (left), U = viršutinė siena (up), D = apatinė siena (down). Kartu su raide gali būti pažymėta apostrofa arba skaičius 2: • raidė reiškia, kad ta siena turi pasisukti 90 laipsnių kampu pagal laikrodžio rodyklę; • raidė su apostrofa reiškia tos sienos posūkį prieš laikrodžio rodyklę; • raidė ir skaičius 2 reiškia pasukti tą sieną 180 laipsnių kampu (kryptis jau nesvarbi).

Taigi, pavyzdžiui R U‘ L2 būtų sutrumpinimas „pasukti dešinę sieną 90 laipsnių pagal laikrodžio rodyklę, tada viršutinę sieną prieš laikrodžio rodyklę ir kairę sieną 180 laipsnių“.

Norint pasukti teisinga kryptimi, įsivaizduokit, kad žiūrit tiesiai į tą sieną, kurią ruošiatės sukti.

Formulės aprašomos įsivaizduojant, kad kubo centras lieka nejudinamas, o sukamos tik sienos aplinkui jį. Tai reiškia, kad reikia teisingai pasirinkti kubo pusę, prieš pradedant algoritmą.

Naudojamas „aukštų“ metodas. Dedant pirmą aukštą, vienoje sienoje (viršutinėje) suformuojamas kryželis. Reikia atkreipti dėmesį į kraštinius kubelius, jie turi sutapti su šalia esančios sienos centro spalva. Schema atrodytų štai taip (pilka spalva žymi nesvarbius laukelius): . Šis etapas gana nesunkus ir pasidaro tiesiog intuityviai. Vėliau dedami viršutinės sienos kampai. Esmė yra tokia: nustatome kampą į tokią poziciją kaip schemoje

, tada pasukame mėlyną sieną 90 laipsnių prieš rodyklę, gauname

.

Atliekame D‘ veiksmą ir gauname

.

Pasukame mėlyną sieną pagal laikrodžio rodyklę ir gausime .

Taip padarome su visais kampais. Jeigu kažkuris kampas jau yra pirmame aukšte, bet neteisingoje pozicijoje, į tą vietą įstatome bet kurį kitą kampą ir atliekame viską iš pradžių. Štai kaip atrodo pabaigtas pirmas aukštas .

Viduriniam aukštui reikiamą laukelį nustatome šitaip: , čia mėlyna – priekinė F siena. Pritaikome algoritmą D L D' L' D' F' D F. Jeigu vietoje mėlynos, apačioje būtų raudona spalva, pasuktume ją prie raudonos sienos (D‘) ir atliktume D' F' D F D L D' L', kas būtų veidrodinis pirmojo varianto algoritmas.

Paskutinis aukštas atliekamas nebe intuityviai ir jam reikia keturių etapų bei sudėtingesnių formulių. Kaip jį sudėti galite paskaityti : http://peter.stillhq.com/jasmine/rubiksc ubesolution.html .

Sėkmingo sukiojimo!

D.Stulgytė

G. Juknytė

Muzika. Muzika. Muzika

Už bendrabučio la

ngo

Apie muzikos poveikį žmogui buvo kalbama jau senovės Graikijos ir Šalutinis poveikis Romos laikais. Muzika geba apeiti loginius ir analitinius sąmonės filtrus Muzikoje vyrauja tikslios matematinės ritmų formulės. Klasikiniai bei nustatyti tiesioginį kontaktą su prasiskverbiančiais jausmais iš sielos ritmai, muzikos stiliai, kurie naudoja šiuos ritmus daro teigiamą poveikį gelmių, atmintimi ir vaizduote. Senovėje muzika buvo skrupulingai gyvybiškiems procesams, tačiau muzikos kūriniai, kurie iškreipia atrenkama, kad saugotų visus žmogiškuosius jausmus ir vidinę ramybę. garsą, palaipsniui ima ardyti žmogaus darną, priartindami jį prie Šventyklose žyniai tam tikrais dvasinės degradacijos. Muzikos ir ritmų sąskambiais gydydavo ligonius, iškraipymai iš pat pradžių buvo išreikšti o žymus graikų dainius, Orfėjas, vudu ritmuose. Džiazas – tai vudu ritmų grodamas savo lyra priversdavo atmaina. 1885m. Čarlzas Baddi Bostonas nurimti, sutaikyti žmones. buvo pradėjęs naujai groti šią muziką, Gydomasis garsas tačiau praėjus 10 metų jam išsivystė Mokslininkai savo stebėjisunki psichinė liga. Jį paguldė į ligoninę, mais ir bandymais įrodė, jog vis kurioje jis mirė po 20 metų. Bliuzas, soul, dėlto sveikiausia yra klausyti rokenrolo muzika, ypatingai, roko stiliaus klasikinės muzikos. Pasak jų, muzika, mokslininkų manymu žmogui ji malšina skausmus, gerina daro blogiausią įtaką. Šio muzikos stiliaus virškinimą, mąstymą, atmintį rezultatas – fizinė ir dvasinė žala. ir netgi gydo širdies ligas.

Iš G&G Sindikato į Claude Debussy Kalbant apie kitus pavyzdžius, Tiesa, darosi baisu pagalvojus, jei jau Grigališkasis choralas labai taip kalbama apie bliuzą, rokenrolą ir jo tinka ramioms studijoms ir neigiamą poveikį, tai kas tuomet vyksta įtampai sumažinti. Bacho, su mūsų klausoma šiandienine muzika?

Handelio, Corelli (baroko) Padvigubinta, o gal net patrigubinta muzika suteikia tvirtumo, neigiamumo dozė. Galbūt tai yra vienas tvarkos, sukuria darbui ir iš atsakymų, kodėl dažnai būname mokymuisi skatinančią aplinišsiblaškę ar neatidūs. Tad artėjant Muzika skleidžia universalią ir galingą jėgą ką. Tchaikovsky, Shuberto, šalčiams turime saugoti save ne tik nuo Chopino (romantinė) muzika labiausiai tinka simpatijai, užuojautai ar peršalimo, bet dar ir atkreipti dėmesį į tai, kokios muzikos klausome. meilei sužadinti. Debussy, Ravelio ar Faure (impresionistinė) muzika Knygoje „Paslaptinga muzikos jėga“ Deividas Teimas tvirtina, jog gali sukelti svajingus vaizdinius, atpalaiduoti kūrybinius impulsus ir žmogiškajame kūne nėra nei vienos funkcijos, kuriai muzika nedarytų atnaujinti sąsajas su pasąmone. Na, o džiazo, bliuzo, diksilendo ir kitos įtakos. Ir tai labai tikėtina. Kas antrą ar trečią vakarą Paolo Nutini ar G&G šokio muzikos formos atėjusios iš Afrikos paveldo gali sukelti tiek Sindikatą iškeisti į Claude Debussy nėra jau taip ir baisu. Pabandyk ir džiugesį, tiek liūdesį, išreikšti sąmojį ir ironiją. tu.

V.Juciūtė

A. Žilinskas

Trumpai apie amžiną gyvenimą

Mėnesį praleidęs universitete tikriausiai jau išsikapstei iš nulio sapalionių ir visiškai „persijungei“ į studento gyvenimo būdą, kuris neleidžia atsikvėpti. Galbūt nė nebepagalvoji apie dalykus, kuriuos, regis, skersai išilgai išnagrinėjai dar pradinėse klasėse: „O jei aš būčiau nemirtingas?“ Gali gyventi amžinai?

Kaip bebūtų keista, pasak mokslininkų, tokia galimybė XXI amžiuje yra visai reali, nors apie keliones laiku kalbėti dar yra gerokai per anksti. Žinoma, futuristai yra mokslininkai, kurie tikisi pačius netikėčiausius dalykus paversti realybe, ir gana dažnai suklysta, tačiau mes turime tikėti jais – jei jau, girdėjau, nepasitikima nei valdžia, nei Dievu, tai kuo daugiau tikėti?

Pasirodo, tai įmanoma Amerikietis mokslininkas Ray Kurzweil, įkvėpęs ne vieną įdomų futuristinį išradimą (galėsi kokį vakarą suvesti jo vardą Google paieškos laukelyje), teigia, kad nanotechnologijos yra pažengusios taip toli, kad po kelių dešimtmečių jau galėsime džiaugtis amžinu gyvenimu ir matyti savo dvidešimtosios kartos anūkus. Jam antrina ir Paul Saffo, optimistiškai pridurdamas, kad visi būsime tokie visapusiškai tobuli, jog mums nebereikės nei vaistų, nei ligoninių, ką jau kalbėti apie vitaminus.

Dar truputėlis informacijos iš amžinojo gyvenimo šalininkų stovyklos Kaip žmonės gali gyventi amžinai? Į tai atsakyti, pasirodo, yra visai paprasta: mūsų kraujas bus pakeistas kur kas „protingesniais“ nanobotais, lygiai kaip ir dauguma mūsų organų, pavyzdžiui, širdis, plaučiai, ar smegenys. Savaime suprantama, niekas nežino, ar kokie pamišę mokslininkai nesumanys mūsų „naujųjų smegenų“ – kompiuterių – panaudoti savo pasaulio

užkariavimo tikslams, kaip tai darė Pinkis ir Makaulė, bet, šiaip ar taip, reikėtų tikėtis, kad netgi netekę savo asmeninės valios, jausimės visiškai laimingi - kur kas laimingesni, nei su savo dabartinėmis smegenimis. Ką gali žinoti, gal jau dabar mus valdo koks nors realus Pinkio atitikmuo?

Amžinybės ir smegenų update‘o privalumai...

Turėdami naujas smegenis, ir galėdami įsijungti Facebook tiesiog savo galvoje, turėdami naują širdį bei plaučius, ir galėdami bėgioti į paskaitas ar darbą lyg olimpinių žaidynių dalyviai ir nematydami reikalo nė atsikvėpti, galėdami parašyti storiausią knygą vos per kelias minutes, gyvensime rojuje! Nebereikės eiti į universitetą, nes mūsų naujasis kompiuteris įsimins kiekvieną ištartą žodį, o informacijos perteklių galėsime sudėti į USB raktus. Ir būsime nemirtingi, tad nebereikės jaudintis dėl žemės lopinėlio vietinėse kapinaitėse.

Ir niūri realybė Žinoma, pats robotizavimo procesas vyks ne už dyką.

Turėti naujausius savo organų update‘us galės tik patys turtingiausieji šio pasaulio gyventojai, tačiau, kaip ir viskas pasaulinėje rinkoje, prekės ilgainiui pigs, todėl galime tikėtis, kad kada nors susitaupysime pakankamai pinigų įsigyti amžinam gyvenimui. Kita vertus, dėl turtingų žmonių tobulinimo veikiausiai padidės socialinė atskirtis: elitas bus kur kas tobulesnis, nei vidurinioji klasė, todėl, jei tikėsime Darwin‘o teorija, neatnaujinę savo plaučių ar smegenų programėlių veikiausiai neilgai trukus išnyktume nuo žemės paviršiaus, atverdami kelią amžinai gyvenantiems žmonėms.

Kas geriau?

Taigi, studente, jei nori gyventi amžinai, tikėkis, kad pasirinkai pakankamai gerą specialybę uždirbti labai daug pinigų, o jei nori likti toks žmogus, koks esi – su savais rūpesčiais ir laimėmis, ir žinojimu, kad vieną dieną tavęs čia nebeliks, spjauk į šį straipsnį ir eik džiaugtis tuo, ką turi.

Njuspeipis | 11 puslapis

Kitu kamp

u

I.Jonauskytė

K.Grušelionytė

Baigiau aukštąjį mokslą Duokit darbo BET KOKIO

Aukštasis mokslas – apsauga nuo bedarbystės. Ar tikrai?

Turbūt nieko nenustebinsiu pasakydama, jog žmonės baigia aukštąjį mokslą ne tam, kad dirbtų tokio išsilavinimo nereikalaujantį darbą. Tačiau teisininkai kemša dešreles, ekonomistai dirba konsultantais batų parduotuvėje, o dar kiti stovi darbo biržoje... Kodėl?

Nusivylę studentai Tarp apklaustų, „šviežiai“ baigusių studijas žmonių, tikrai pasitaikė tokių, kurie jau dirba pagal specialybę. Džiugu dėl lengvatų suteikiamų darbdaviams įdarbinusiems jaunimą neturintį patirties – tai veiksmingas žingsnis sprendžiant nedarbo problemą. Taigi sėkmė vis dar nusišypso Lietuvos padangėje, nors buvo ir neslepiančių, jog darbą susirado tik per pažintis.

Vis dėlto didžioji dalis naujų darbo rinkos dalyvių nesėkmingai mindo darbdavių kabinetų slenksčius. Vienas statybos inžineriją baigęs vaikinas stebėjosi: „Baisiausia, kai keturis metus mokęsis iš darbdavio išgirsti, jog tavo diplomas nieko vertas, tai, kad jį turi dar nieko

Njuspeipis | 12 puslapis

nereiškia. Tai kurių galų aš studijavau?“ Administravimą ir verslo vadybą baigusios merginos ilgai nesvarsčiusios išvažiavo uždarbiauti į užsienį: „Jeigu ir pavyktų rasti darbą, už kurį atlyginimas į rankas siektų bent 1000 litų, kas Lietuvoje jau yra daug, vis tiek to neužtektų normaliam pragyvenimui. Iš tokios algos nesusitaupysi, buto nenusipirksi, o bankams prasiskolinti irgi nesinori.“ Profesinio nedarbo ištakos Kaip ir dėl daugelio kitų nesusipratimų (mažų atlyginimų, emigracijos ir pan.) galima mesti akmenėlį į valstybės daržą, įtariai žiūrėti į jos santvarką, įstatymus, valdininkus, kuriems dažniausiai jų pačių kišenės rūpesčiai yra svarbiausi.

O kaipgi kitaip? Kas davė leidimus pristeigti tiek daug universitetų, kolegijų? Kas nereguliuoja pusiausvyros tarp realiai reikiamo specialistų ir vietų aukštojosiose skaičiaus? Juk ir šiais metais daugiausia studentų įstojo į populiarias, bet mažai perspektyvų įsidarbinti turinčias profesijas.

Lietuvoje yra 50 aukštųjų mokyklų. Ar ne per mažai?

Daugybė auštųjų mokyklų yra išlaikomos valstybės (mokesčių mokėtojų) ir pačių studentų (jų tėvų, rėmėjų) lėšomis. Gerai, jog šitaip yra sukurta daugybė darbo vietų, tačiau ar tokia gausa mokymo įstaigų netampa našta mokesčių mokėtojams ir patiems studentams, kurie investavę nemenkus pinigėlius į išsilavinimą, įgyto diplomo taip ir nepanaudoja pagal paskirtį? Ne paslaptis, kad švietimo įstaigos, t.y., aukštosios mokyklos neoficialiai tampa pelno siekiančiomis organizacijomis, o studentas jiems – tik pinigų krepšelis.

Prioritetų pasirinkimas Daugelyje jaunų protų raudonu signalu žybsi misija – reikia įgyti išsilavinimą, nesvarbu kokį. O aukštųjų mokyklų gausa padeda jam tai padaryti.

Be jokios abejonės būti išsilavinusiam, turėti diplomą yra gerai. Tačiau šio milžiniško laisvo pasirinkimo pasekmė neretai būna bedarbystė.

Valstybė turėtų daug labiau orientuoti jaunuosius Lietuvos žmones rinktis perspektyvias specialybes.

os narių darbai

KTU - FOTO studij

Fotoreportažas

E. Stratkauskas

M. Plepys

Blek

Tiltai E. Stratkauskas

Tiltai tarp miestų… Tiltai tarp upių krantų… Tiltai tarp vaikystės draugų…

Tiltai jungia žmones, jungia pasaulius.

Tiltas – galimybė.

Kiekvienas kasdien tiesiam tiltus bendraudami. Bei griauname juos nesistengdami suprasti vieni kitų..

Njuspeipis | 13 puslapis

Žinialapis

"DiDi Festivalis"

tai išskirtinis festivalis, kurį sudario net trys renginiai: Tai "KTU Ledi" kuri vyks lapkričio 10 dieną.

"Meno centras" (darbų registracija iki lapkričio 1d.) vyks lapkričio 14 - 17 dienomis.

"Dizaino dienos 2011" (kolekcijų registracija iki lapkričio 2d.) įvyks lapkričio 18d.

Užsižymėk šias datas!

Renginius organizuoja KTU SA DiDi.

Ateik į Salsa vakarus!

Jau trečius metus iš eilės vykstantys Salsos vakarai kviečia prisijungti.

Laukiame Tavęs kiekvieną trečiadienį 18val. Studentų laisvalaikio centre (Studentų g. 69).

Pamokėlės kaina tik 5Lt.

Daugiau informacijos www.didi.lt

Loftas „Gargaras“ kviečia atrasti naujas renginių erdves!

Rugsėjį startavęs ir precedento Kaune neturintis “Gargaras” kviečia spalį kaip reikiant pašėlti: Spalio 6d. Baba Sissoko Spalio 7d. Silence Night Spalio 14d. Poezijos festivalis TARP Spalio 21d. Love Slow Motion Spalio 28d. Nightmares On Wax Spalio 29d. GM renginys Susitiksime lofto erdvėse!

Prasidedant naujiems mokslo metams – naujam studijų etapui studentams, žingsnį pirmyn žengia ir studentiška televizija „KobraTV“. Š.m. rugpjūčio 29 d. pasidėjusiame septintąjame sezone idėjų kupina komanda pristatys ne vieną dėmesio vertą sezono naujieną.

Eteryje pasirodys serialas, kuriame Kobra TV komanda vaidins save ir pažvelgs į darbą televizijoje su humoru. Kūrybinė grupė atvirai su žiūrovais dalinsis kylančiomis problemomis ir lydimi geros nuotaikos ieškos pačių beprotiškiausių sprendimo būdų. Ne ką mažiau nuotaikinga ir labai studentiška sezono naujiena – laida „Olesia kaip gyvenimo būdas“. Studentės dienoraštis atskleis nuoširdžias emocijas ir įvairiaspalvę kasdienybę, dalyvaujant renginiuose, sėdint paskaitose ar tiesiog nuobodžiaujant namuose. Interaktyviausia sezono naujiena – pramoginė laida „Kobrakolis“, kurioje studentai bus kviečiami burtis į komandas ir pasiryžti išlaikyti nepaprastą kolį, kuris bus sudarytas iš sportinės, protinės ir kūrybiškosios dalių. Universiadoje apsilankę Vaidotas Zajarskas ir Gedas Starkovas pristatyts filmuotą medžiagą ir įspūdžius iš Kinijos. Krepšinio mėgėjus nudžiugins nauja laida – „LKL savaitė“, o besidominčius įvairenybėmis sudomins „BLOGAS“. „KobraTV“ virtuvėje ne vieną sezoną karaliavusius Ženią ir Kiešą pakeis profesionalus virėjas Vilmantas Zubavičius. Svarbiausius įvykius KTU apžvelgs ir akademinės bendruomenės atstovus kalbins Karolina Saltonaitė laidoje „KTU savaitė“. „KobraTV“ eteryje išliks žiūrovų jau pamėgtos laidos: „Aura“, „Ir aš ten buvau“, „CAF“, „Alternatyvus požiūris“, ir žinoma, „Žinios“.

Konkursas ‘‘Studentiškas objektyvas’’ Turi įamžintų akimirkų iš gyvenimo paskaitose, vakarėliuose, o gal bendrabutyje?

Siųsk savo darbus iki Spalio 20d. adresu uzremu@fotostudija.ktu.lt Žaviesi fotografija? Fotografiji? Nori gyvai susitikti su garsiais Lietuvos ar net užsienio menininkais? O gal nori pozuoti?

R.Misiukonio vadovaujama KTU-FOTO studija kviečia prisijungti!

Renkamės kiekvieną antradienį 19 val. 3 KTU bendrabutyje (Studentų g. 69), 118 a.

Daugiau informacijos www.fotostudija.ktu.lt arba president@fotostudija.ktu.lt Njuspeipis | 14 puslapis

Valstybės remiama paskola studentams • Studijų kainai sumokėti.

• Gyvenimo išlaidoms.

• Dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Kaip gauti paskolą?

• Užpildyk ir pateik prašymą Valstybiniam studijų fondui interneto svetainėje www.vsf.lt iki rugsėjo 26 d.

• Fondas sudarys studentų, kuriems bus teikiama studijų paskola, sąrašą ir paskelbs jį svetainėje www.vsf.lt spalio 13 d.

• „Swedbank“ padaliniuose laukiame Tavęs nuo spalio 13 d.

Prieš atvykdamas įsitikink, kad esi įtrauktas į fondo sudarytą paskolos gavėjų sąrašą! Taupyk laiką – atsispausdink paraišką iš www.swedbank.lt/studentams ir atsinešk ją į banko padalinį jau užpildytą.

Viskas apie paskolą www.swedbank.lt/studentams arba tel. 1884

Be sijonų

D. Lukšta

Laisvasis judėjimas A. Žilinskas Pradėjau žvelgti į gyvenimą įvairiais kampais, matyti tai, ko nemačiau anksčiau, kažkas iki tol stovėjo priešais – užstojo vaizdą. Jaučiausi laisvas, pasižiūriu į rankas, o jos nesupančiotos virvėmis ar menamais pančiais - tikrai laisvas! Idėjų ir minčių pilna, pavojingos energijos perteklius, kur išpilti šias „radioaktyvias medžiagas“? Šįkart trumpai papasakosiu apie meną, kurio nevaržo įvairios miesto ar kaimo kliūtys, nes jos čia – kelio dalis. Tai sportas, menas, gyvenimo būdas – laisvasis bėgimas (free run).

Filosofija Čia tu kuri savo kelią, o ne taikaisi pagal tai, kur stovi tvora, ar pastato sienos. Judėjimas iš taško A į tašką B pasitelkiant akrobatikos triukus. Tai ne parkūras, kur atstumą reikia įveikti kuo greičiau ir efektyviau, čia pasitelkiama daugiau kūrybos, kur menininkas išnaudoja kiekvieną aplinkos detalę, tapydamas savo paveikslą ant drobės.

Kolumbas Nežymus galvos linktelėjimas, akies mirksnis, pro miesto „betono dėžių“ plyšius prasiskverbęs saulės spindulys apšviečia jau besiverčiantį ore kūną, nuostabiai atliktas saltas. Mačiau kaip tai daroma, tad pamėginau ir aš. Drąsa, ryžtas – viskas vietoje, sulėtėjęs kvėpavimas, įkvėpiam ir iškvėpiam, sulėtėjęs mąstymas, oi tam čia ne vieta. Lenkiam galvą, mirktelim akim, bėgam, šokam, verčiamės, verčiamės... ir rezultatas neblogas – „švelnus“ nusileidimas su sėdimąją ant smėlio. Pirmieji žingsniai – visada sunkiausi, bet ir keliantys daugiausiai smalsumo. Juk atrandamas naujas pasaulis.

Daugiau nei drabužiai Prieš pradedant sportuoti, reikia pasirūpinti ir apranga. Derėtų turėti su savim pora kojų bei rankų, pilnas komplektas nebūtinas, galime tuo puikiai įsitikinti pažvelgę, į kai kuriuos žmones, kuriems nesutrukdys nė viena koja, ar ranka mažiau – pagarba! Bet svarbiausia aprangos dalis – galva, žinoma, su smegenimis viduj. Drabužiai – tai, kas patogu ir nevaržys tavęs.

Tu ne „Yamakasi“ Nesistenkite pakartoti, ką matėte per televizorių, apskritai tą dėžę išmeskit lauk – smegenų plovyklė.

Atliekant įvairius triukus, nereikia nerti stačia galva ir peržengti savo galimybių ribą, prieš tai reikia pasiruošti tam fiziškai - neužteks vien „Vytautą“ gurkšnoti. O visų svarbiausia, tai apšilimas. Be jo kaip automobilis su vasarinėmis padangomis žiemą.

Sėkmės!

Laisvasis judėjimas, tai jėga, kuri leis tau elgtis kitaip - atradus kliūtį, ją įveikti, bet ne vien gatvėje, o ir pačiame gyvenime. Su laiku ateina įgūdžiai ir protas, bet svarbiausia – saugumas.

Njuspeipis | 16 puslapis

Vyrų Visata

D. Jurgelaitis

Sveikinu užsukus į skiltį, kurioje bus rašoma apie įvairius dalykus iš stipriosios lyties pusės. Nors pasas ir teigia, kad esu kvalifikuotas šituo reikalu, tačiau nebuvo taip lengva įsivažiuoti, kaip tikėjausi.

Pasvarstęs koks turėtų būti pirmas įrašas, nusprendžiau, kad mandagu būtų prisistatyti.

Pradėčiau teiginiu, kad mane, kaip ir didžiausiają daugumą, traukia normalios merginos.

Paaiškinu: fyfos ir panašios pelkių Vandos tikiuosi dinks iš visuomenės taip greitai, kaip romantiniai pasivaikščiojimai minų lauke.

Pratęsiant mintį, man nepatinka perdėtas, persaldintas romantiškumas, kai neįsivaizduoji gyvenimo be savo „zuikučio“, būtinai privalai jai kas minutę parašyti žinutę, kaip tu ją myli, laikytis už rankučių, vaikščiot kartu į tualetą, valgyt iš vienos lėkštės, dalintis apatiniais ir myluotis nosytėmis – jau geriau būčiau pririštas prie medžio girios glūdumoje, o mano tarpukojis taptų įtūžusių barsukų delikatesu, negu tai.

Aš esu pakankamai pasitikintis savo vyriškumu, kad galėčiau daryti homoseksualius juokelius, pupuliuk.

Man patinka krūtys ir apvalūs užpakaliukai ir aš to visiškai nelaikau nepadoria, ar netinkama tema pokalbiui, nes žinau kad moterys taip pat seilę varvina į visokius marškinius nusimetusius, raumenis demonstruojančius Džonius Depus, Bekhemus, ar Kapitoną Ameriką. Ir kol mano ateities žmona, kurios aš gal dar nesu sutikęs, nespėjo pagalvoti – aš jau rytoj pradėsiu eit į klubą gražinti savo pilvo raumenis, po velniais!

Aš nieko prieš žiūrėti romantišką filmą, jeigu jis nėra sentimentalus, kvailas ir pilnas banalybių. Jeigu vieną, kitą veikėją nušautų, arba užpultų zombiai, būtų pageidautina, bet nebūtina.

Aš nemeluoju kai sakau, kad tu gerai atrodai ir tikrai manau, kad pieno pardavėjai patiks tavo akių šešėlio atspalvis.

Ir, taip, aš esu pavydus ir žinok aš stebiu tave, Dovydai, ir jeigu prireiks sulaužysiu tau nosį...

Ir aš nesu toks manai kaip tu girtas.

Jeigu norėtumėte mane įžeisti, arba tiesiog susipažinti, kreipkitės į jurgelaitis.raimondas@gmail.com .

Aš laukiu laiškų ir jau ruošiu kitą įrašą. O pabaigai norėčiau jums palikti ką nors naudingo, taigi štai keletas žodžių apmąstymams: „kaip išimtis gali patvirtinti taisyklę?“

SAPNAMS NĖRA LAIKO

Gyvenimas - ne pinigai o potyriai Sparnus užsidėti galiu tik pati, o Tu gali juos tik paspalvinti

Minties grūdas Ir vėl pabudau nuo krepšio, spaudžiančio sprandą. Ne, ne gatvėj ant suoliuko, savo namuose... Pramerkus akis vėl pasitinka neišjungta šviesa ir burzgiantis kompiuteris. Atsikeliu, persirengiu naktiniais, pasikloju lovą, patraukdama nuo jos daiktus ir pagalvę atstojusį krepšį...

Tęsiam sapnus.

Galvoje sukasi daugiau idėjų nei pajėgiu įgyvendinti.

Atrodo, elgiuosi taip pat, kaip ir seniau, bekopdama į sėkmę – darbotvarkė užpildyta skrupulingai, maksimaliai išnaudojant kiekvieną minutę. Su laiko planavimu bėdų lyg ir nėra. Bet nebepajėgiu tiek daug. Perdegiau?

Ne! Širdy dar pilna entuziazmo ir idėjų, tik kūnas nebeklauso. Gal senatvė?...

Tam, kad ko nors pasiektum, turi mėginti apžioti tiek, kiek gali. Tiek daug, kiek apžioji, ir tiek daug, kiek sugebi kokybiškai. Tik tada gali tapti kažko vertas šioj persunktoj visuomenėj. O kai pajauti, kiek daug turi galimybių, ir kiek daug įvairių dalykų gali būti įdomūs! Pirmas žingsnelis - pasirinkti kryptį... „Turbūt visi pereina šį maksimalizmą“ – guodė Deima, mėginant diskutuoti ir pasipasakoti ką išgyvenu, kai galva ir mintys plyšta nuo visko. Prisiminiau, kokia ji atrodė deganti entuziazmu ir nuolat užimta dar vos prieš metus ar du. O dabar - susėslėjus ar radus savo vietą, o gal tiesiog suaugusi? Štai kitą vakarą Tomas pastebėjo mano pervargimą... Ir pasakojo kaip kadaise porą vasarų neatsitraukdamas nuo kompiuterio „kalė pinigą“ – persirgo darboholizmą į kurį nebenori sugrįžti.

Darai tai, kas patinka, vis daugiau ir daugiau. Pradžioje iš idėjos, o vėliau pasitaikius progai uždirbti. Ne dėl pinigų, iki turtų susikrovimo dar toli, dėl savarankiškumo ir galimybių. Juk vis dar darai tai, kas patinka! Tik ar bejauti malonumą tai darydamas?... Pinigai nedideli, juk dar tik kaupi patirtį. Terminai spaudžia, nes darbai apsiimami tinkamai neįvertinus laiko. O to, kas glosto dūšią „iš idėjos“ atsisakyti nesinori.

Ne kartą man sakė, gal vis dar viena todėl, kad per daug užsiėmusi? O kai nesitikėjau nieko sutikti, išdygai Tu. Toks pat kaip ir aš – laisvas tik naktimis. Bet kai tikrai nori, tai ne kliūtis. Rūpesčiais dalindavosi tyla. Tik kai išėjai neuždarydamas durų, nustojau sekmadieniais ruošti vakarienę. Šiandien pirmąsyk atsisakiau apmokamo darbo ir pasirinkau laiką su draugais. Reikia išmokti „įkainuoti“ poilsį ir turėti laiko rezervą. Pasilikti laiko tingėti.

Atrodo ieškojimas savęs niekada nesibaigia.

Blek.

Blek

Melomano dienoraštis

(Dienoraštį skaityk neskubėd amas!)

Nežinau, ar daugelį apima toks netikrumo jausmas.

Sweet Brother Malcom/ He‘s under house arrest/ Who‘d of thought it of him?

Netikrumo jausmas, kai girdi muziką, gamini valgyti, arba tiesiog sėdi ant stalo ir pasaulis vis tiek atrodo netikras. Kai žinai, kad vos nusisuksi, viską praris juodoji skylė. Lygiai taip ir atvaizdas veidrodyje išlenda iš tos skylės tik parodyti Tau tai, ką manai esant savo veidu. Keistas jausmas, kai atrodo, kad tikra yra tik tai, ką matai, tačiau tuo pačiu netgi tai atrodo nenatūralu.

Sweet Cousin Mary/ No blood in her veins/ She had so much/ And nothing remains Nežinau, ar kompiuteris yra tikras – reikėtų pasidomėti, kokia yra tikroji žodžio tikras reikšmė. Ar tikri dalykai yra tik tie, kuriuos galime paliesti? Nei atsiminimai, nei iliuzijos nėra realūs, bet ar žmogaus siela tikra? Šiąnakt dvasia yra tikriausiai vienintelis dalykas, kurį manausi esantį gyvą. Visa kita pranyks. Jau nyksta. Kodėl reikia taip stengtis, kuomet ir kompiuteris, ir sąsiuviniai, ir telefonai, ir mūsų prisiminimai taip greit išnyks: žemė gyva jau kelis milijardus metų, o Tu – tik kelias dešimtis. Po šimto metų, kai jau būsi šešios pėdos po žeme – ar liks kas nors, dėl ko taip stengeisi? Veikiausiai bus tik Tavo vaikai, turintys savus gyvenimus ir negalvojantys apie praeitį - Tave. Kaip akmenukas prisiliesi prie ežero paviršiaus ir nugrimsi dugnan.

Sweet little Tony/ He hit the wall/ Singing his favourite song Iki kol nesutemsta, aš nė nemąstau, kodėl turiu taip stengtis. Kodėl turiu eiti dirbti dar neturėdama specialybės?

Tai ne mano prigimčiai – aš mieliau tiesiog dainuočiau atsisėdusi ant suolelio Laisvės Alėjoj kol užkimčiau, tada nusipirkčiau sausainį ir espresso puodelį, pasimokyčiau. Turėčiau gerus pažymius. Dirbčiau dėžių kroviku, gal butelių surinkėju arba Maximos pardavėja (nors mano trokštamiausias darbas – picų išvežiotojo), kol vėl užsidirbčiau pakankamai pragyventi kelias savaites.

Where‘s the life/ Madness will reign Man nereikia gyvenimo patogumų – man pakanka lovos, kurioje galėčiau pailsėti, stalo, prie kurio galėčiau rašyti, ir tušinuko. Ir grotuvo. Visa kita tiesiog yra. Žinia, tikriausiai tapsiu kokia nors gerbiama mokslininke, tačiau...

Ar yra prasmė turėti pinigų, bet nematyti ramybės?

Su meile, P.S. Richard Aschroft – Sweet Brother Malcom

M.

Njuspeipis | 17 puslapis

Šulinys J. Šyvokaitė

G.Žaltauskaitė

Dievas sukūrė įsakymus tam, kad padėtų mums gyventi taikoje ir ramybėje. Savanaudiškais tikslais žmonės linkę juos sulaužyti. Štai, atrodo, Laisvės Alėjoje balti ir rausvi šventiniai balionai turėtų kelti džiaugsmą, tačiau apie viską iš pradžių.

Ankstyvas rugsėjo 21-osios Studentų dienos rytas. Būrelis Kauno Technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų studentų atstovybių entuziastų riša balionus nuo Soboro iki „Miesto sodo“, tuo pačiu papuošdami Kauno miesto savivaldybę ir tarytum taip Alėjoje nuklodami abiejose tako pusėse balionų eiles. Kone 1500 balionų buvo pripildyti heliu ir kiekvienas kiek vėsiomis rankomis pririštas. Darbas turėjo vykti nuo 5 ryto iki 8, siekiant, kad studentai ir ne tik jie, ryte eidami pasidžiaugtų. Didžiavomės tuo, kad anksti atsikėlėm, kad pasiryžom, puošėm, šypsojomės praeiviams ir vieni kitiems. Tikėjom, jog balionai simbolizuojantys laisvę ir džiaugsmą, laikysis iki vėlyvos popietės. Šaunuoliai baigė puošti dar prieš aštuonias ir nuskubėjo valgyti

Balionų vagys

pusryčių arba į paskaitas, dar kartą nužvelgdami rytinėje dulksnoje švytinčius balionus. Nemeluoju, visi šypsojosi.

Nei anksti nei vėlai, 11 valandą ryto balionų jau beveik nebeliko. Kur jie dingo? Negaliu patikėti. Pririšom virš tūkstančio.

Kur jie?.. Testyro nupjautos spalvotos juostelės... Štai matau, eina mama su vaiku, pati nešina keturiais balionais, vaikis dar keliais, plumpso susprogdintų balionų šukės... Juoką pro ašaras sukėlė krūva mergšių, prisiskynusių rožinių balionų tiek, kad kone skendo, sustojusių ant Soboro laiptelių populiaria poza ir susirengusių fotosesiją: „Mes gražios, spalvotos mergaitės su rožiniais balionais“.

Pamenat, panaši istorija nutiko ir su krepšinio kamuoliais.

Kuomet visi prisidengdami rekordo siekimu, atėjo gauti kamuolio ir dar net neprasidėjus rekordo mušimui išėjo namo. Kaunas krepšinio sostinė – Kaunas vagių sostinė?.. Norisi pasakyti, jog paprasčiausiai kai kurie žmonės gali ramia sąžine vogti ir nejausti gėdos. Linkiu (ne)paslysti gyvenimo kelyje...

dos? ti gė u a j e tu n al ir Og

Kepta višta su obuoliais ir bulvėmis

E. Gendrenaitė

E. Gendrenaitė

Skan

aus!

Norite nustebinti savo draugus? Grupiokus? Surenkite jiems šventę pagamindami keptą vištą su obuoliais ir bulvėmis.

Jums reikės šių ingredientų: vištos(1vnt), 3 obuolių(didesnių), 5 bulvių(vidutinio dydžio), vištienos prieskonių, pipirų, druskos, cukraus, česnakų(supjaustytų kubeliais), kmynų.

Gaminimas: Obuolius nuplaukite ir perpjaukite į keturias dalis,apibarstykite cukrumi. Vištą įtrinkite prieskoniais ir į jos vidų įdėkite apibarstytus cukrumi obuolius. Paruoštą vištą dėkite į skardą. Perpjaukite bulves į dvi dalis ir sudėkite aplink vištą (galima pridengti folija arba kepti kepimo maiše).Patiekalą reikės kepti apie 1h - 1:20h 200C laipsnių temperatūroje, kol višta įgaus auksinę spalvą. Iškeptą vištą supjaustykite gabaliukais ir pateikite su apketais obuoliais ir paskrudintomis bulvytėmis.Taip pat galima patiekti su daržovėmis ar bruknių uogiene.Skanaus!

Njuspeipis | 18 puslapis

Didžiojo tamplierių ordino magistro prakeikimas

D. Gudeika

la

A.Musneckis

Tolstojas romane „Karas ir taika“ yra pasakęs, kad istoriją kuria ne didūs vadai, o šimtai aplinkybių, nepavaldžių pasaulio galingiesiems. Joks karalius ar imperatorius negali vienas nulemti mūšio baigties.

Jokia valdžia, kad ir kokia galinga ji būtų, negali suvaldyti visų sukčių, kyšininkų ir verteivų. „Prakeiktuosiuose karaliuose“ matome, kaip niūriai karalysčių likimus visai netyčia perrašo Roberas d‘Artua, intrigomis ir machinacijomis siekdamas vien tik susigrąžinti savo prarastą grafystę.

Jeigu jaučiate simpatiją viduramžiams ir pritariate man, kad tikri įvykiai visada atrodys neįtikėtinesni už išgalvotus, tuomet šis ciklas kaip tik jums. Šis Moriso Driuono ciklas lietuvių kalba leistas net tris kartus; tai rodo, jog klasika nesensta.

Paskutinį kart ciklą išleido „Žaltvykslė“ 2007 metais.

G.Žaltauskaitė

Dominyko anekdotiena

Maksas Eivė – Migelis Naidorfas, Ciurichas, 1953

Roberą d‘Artua, sukantį intrigas nuo pat pirmos iki šeštos knygos. Nepaisant neabejotinai blogų darbų, neišmatuojamo godumo ir netašytų manierų šis veikėjas greitai užkariauja paties autoriaus ir skaitytojo simpatijas. Roberą pervėrus mirtinai strėlei, autorius apgailestauja dėl to, kad pačiu netikėčiausiu momentu istorinės aplinkybės „verčia“ nužudyti mylimiausią veikėją.

Knygų veiksmas gan koncentruotas, kartais pasigesdavau išsamesnių veikėjų aprašymų, taip pat trūksta viduramžių buities aprašymų. Negausiai istorijoje apsišvietusiam žmogui gali būti sunku įsivaizduoti, kaip būtent turėjo atrodyti visi aprašomi grafai bei riteriai. Šiose M. Driuono kūriniuose atsiskleidžia autoriaus tolstojiškas požiūris į istoriją. Levas

#78 atsakymai: 1.Vh8+ Kg5 2.Vg7 Kh5 3.Rf7+ Vf7 4.g4# (matas)

Artėjant Vėlinėms norėčiau prisiminti prieš pusantrų metų mirusį prancūzų rašytoją Morisą Driuoną ir jo žymiausią istorinių romanų ciklą „Prakeiktieji karaliai“. Turbūt pastebėjote, kad jau kelintą sykį mūsų recenzijų skyrelį okupuoja istorinės tematikos literatūra.

Tokios nemėgstantiems pažadu, kad netolimoje ateityje aptarsime ir kitų žanrų knygas, o mėgėjų prašau parodyti šią recenziją Europos krepšinio čempionui Pau Gasoliui, kuris vienu savo hobių nurodė istorinės literatūros skaitymą. „Prakeiktųjų karalių“ ciklą sudaro septynios knygos: „Geležinis karalius”, „Pasmaugtoji karalienė”, „Karūna ir nuodai”, „Vyrų teisė“, „Prancūzijos vilkė“, „Lelija ir liūtas“, „Kai karalius žlugdo Prancūziją.“ Cikle aprašomas nemažas Prancūzijos, taip pat ir Anglijos, istorijos tarpsnis iš keturiolikto amžiaus.

Autorius bando atsekti visas priežastis, sukėlusias ilgalaikį konfliktą tarp Prancūzijos ir Anglijos – Šimtametį karą. „Prakeiktuosiuose karaliuose“ aprašomas laikotarpis (1307 m.-1356 m.) turtingas įvykių, kurių negalėtų išgalvoti net pats talentingiausias romanistas.

Neįtikėtina, kaip per keturiasdešimt metų stipriausia Europos valstybė tampa skurdo, karo ir bado zona, jai ima grasyti penkiskart teritorija ir gyventojų skaičiumi nusileidžianti Anglija. Sunku atsakyti, ar karališkosios šeimos aplaidumas ar paskutiniojo tamplierių magistro prakeiksmas Kapetingams lėmė tokį istorijos vingį.

Visose knygose veikia tie patys personažai - visi tikros istorinės asmenybės.

Pagrindiniu veikėju galėtume įvardyti grafą

Palaida ba

Studentas kalbasi su savo mergina, irgi studente.

- Klausyk, Maryte, jei tau reikia pinigu, tai tu sakyk.

Tik nesigėdyk, sakyk.

- Ne... Gal nereikia...

- Maryte, jei reikia, tai taip ir sakyk, kad reikia.

Ko čia gėdytis?

- Na, žinai... Gal ir reikėtų...

- Nu va. Tai kiek tau reikia?

- O gal nereikia...

- Taigi sakyk, sakyk, jei reikia. Jei tik reikia, tai sakyk. Kokios čia problemos. Kiek tau reikia?

- Na reikėtų...

- Tai kiek gi, kiek?

- Na... 10 litų...

- Ne.... Aš tiek neturiu... *** Miršta močiutė ir prieš mirtį visiems savo giminaičiams palieka labai didelį savo 1000000 hektarų ūkį su daug pastatų, fermų, karvių, arklių, ožkų, avių, vištų, ančių ir 95685786,45 dolerių.

Visi: - O, močiute, o kur tas tavo ūkis yra???

Močiutė išleisdama paskutinį atodūsį: - Facebook'e. *** Studentiškas vakarėlis. Šoka vaikinas su

mergina: - Oho, koks jūsų kaklas, panele!

Toji koketuodama varto akis: - Ne tik kaklas, visas mano kūnas toks...

- Tai praustis, brangioji, reikia, praustis. *** Po sunkios sesijos vaikšto du studentai, vienas sako: – Lipam į medį.

– Gerai, – atsako kitas.

Tupi jie medyje, staiga vienas iškrito. Kitas klausia: – Kaip čia nukritai?

– Prinokau.

Matas 3 ėjimais

Kontaktai: Adresas: K. Donelaičio g. 73, LT- 44029, Kaunas El. Paštas: Njuspeipis@gmail.com www.Njuspeipis.lt

Redaktorė: Evelina Kuodytė

Redaktorės pavaduotojai: Raimondas Jurgelaitis Gintarė Žaltauskaitė Maketuotojai: (on.fb.me/ITStudioFB)

Ignas Gaižauskas Tomas Liutvinas

Žurnalistai: Rūta Zinevičiūtė Algirdas Musneckis Dalius Gudeika Renata Novogreckaitė Audrius Žilinskas Jurgita Šyvokaitė Viktorija Juciūtė Gintarė Daugėlaitė Karolina Grušelionytė Deimantė Stulgytė Dominykas Poderys Loreta Dragūnaitė Indrė Jonauskytė

Fotokorespondentai: Spausdino: Eglė Gendrėnaitė UAB „Spindulio spaustuvė“ Zigmas Bagdonas Dainius Lukšta Njuspeipio ieškok: Dovilė Vaškytė Kaune – KTU, VDU, LŽŪU, Gailė Juknytė Karolina Grušelionytė KMU, KK, KTK, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“ .

Vilniuje – VU. Panevėžyje – KTU PI.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti, be redakcijos sutikimo, draudžiama.

Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone.

Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

Dėkojame Arūnčikui, už „Njuspeipio“ idėją, LSS už finansavimą, KTU SA už patalpas. Njuspeipis | 19 puslapis

„Sunkiausia gyvenime yra nuspręsti, kuriuos tiltus pereiti, o kuriuos sudeginti“ (S.Juočepytės nuotr. )