Tiražas: 4000 ISSN 2029-1914 Kaina – neįkainojamas
Studentiško gyvenimo būdo žurnalas
Lapkritis ‘12
#88
SUKURK MANE Naftos pikas
„Žmonių pakaitalai“
Interviu su bardu
Kino atsiradimas
Futuristinė utopija
Tema
Sveikas, mielas žmogau! Ruduo - depresijos metas? Pfff... pažiūrėkite, kiek pavyko pagauti šmaikščių ir linksmų veidų. Na, ne visi laime trykšta. Sako, kad konstruoja robotus... ar kažką panašaus. Mums smalsu! Nusprendėm ir mes įsilieti į technologijų upę, todėl šį numerį dedikuojame technologijoms!
BŪKIME LINKSMESNI (KONKURSAS)
Redakcijos žodis
2
NJUSPEIPIS
A.MUSNECKIS A . VA B A L A I T Ė
Įvairaus plauko aukštosios technologijos okupuoja visas sritis, ne išimtis ir medicina. Medicina labai išalkusi naujų mokslų pasiekimų ir dažnai jie labai greitai pritaikomi kasdienėje praktikoje. Kita vertus, yra dalykų, kurie riboja technologijų progresą. Šiame straipsnyje bandysime aiškintis kompiuterio rolę diagnostikos bei gydymo procese ir visagalio interneto kaip daktaro pakaitalo fenomeną.
„PADARYKITE MAN VISO KŪNO KOMP IUTERĮ“ Didžiausiose šalies ligoninėse atsiradus pirmiesiems kompiuteriniams tomografams ir apie tai pasklidus žinioms, tam tikra Lietuvos gyventojų dalis pagalvojo: „Dabar daktarai turi sūūūūperkompiūūūterį, dabar jie pagaliau ras ir išgydys mano ligą“. Tie, kurie „prie pinigų“ bandė įvairiais būdais nusipirkti galimybę visu kūnu atsiduoti šiam nuostabiam aparatui, ir kišdami daktarams į kišenę pirmos laidos daukantus šnabždėjo: „padarykite man viso kūno kompiuterį“. Moralas toks, kad šių asmenų liga (kvailumas) akivaizdi ir taip, be to, kaip parodė ilgamečiai tyrimai, visiškai neišgydoma. Kompiuterinis tomografas – viso labo sumodernintas ir prie kompiuterio prijungtas senas geras šimtametis rentgeno aparatas. Iki visagalio kompiuterio, kuris „randa ir pagydo“ ligą jam toli, kaip karučiui iki „Ferrari“. Vis dėlto, pati šių, pavadinkime, įdomaus mąstymo žmonių mintis yra intriguojanti: ar kada nors ateityje kompiuteris pakeis gydytoją? AR KOMP IUTERIS GALI PAKEISTI GYDYTOJĄ? Teoriškai, toks kompiuteris galbūt ir galėtų būti sukurtas, tačiau čia ir pasireiškia minėta medicinos specifika. Pirma, medicina – tai darbas su žmonėmis. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir, net kiekvienam ligoniui pritaikant specifinę programą, kompiuteris vis tiek neprilygtų gydytojui. Tam turės įtakos tai, kad apie tos pačios ligos simptomus kiekvienas asmuo pasakoja skirtingai. Pavyzdžiui, yra daugybė išsireiškimų skausmui ir jo pobūdžiui nusakyti. Kompiuteris bejėgis kalbėtis su ligoniu apie jo ligą, o būtent ligonio apklausa lemia 80 proc. teisingos diagnozės. Kita sritis, kur kompiuteris būtų kur kas naudingesnis ir netgi jau realiai yra naudojamas, yra vadinamieji objektyvūs tyrimai. Paprasčiausias objektyvus tyrimas – svorio ir ūgio pamatavimas, tačiau yra daugybė kitų, pradedant įvairių kraujo ląstelių koncentracijos skaičiavimu, baigiant širdies ertmių dydžių matavimu. Tai yra tikslu, yra nustatytos normos ir kompiuteris gali puikiai lyginti ir analizuoti gautus duomenis su norma. Po analizės seka interpretacija, tai reiškia, kad žiūrint į tyrimų duomenis reikia nustatyti ligą (jos nenustačius – daryti dar daugiau tyrimų, arba paskelbti ligonį sveiku). Nors yra parašyti aiškūs straipsniai bei lentelės, nurodantys kokie pokyčiai kokiai ligai būdinga, vargu ar galima išmokyti kompiuterį kokybiškai atlikti šį darbą. Vėlgi, tai yra darbas su biologinėmis būtybėmis,
kurių variabilumas yra bekraštis. Niekada neturėsime visų būdingų ligos požymių. Tokios problemos susijusios su diagnostika, tuo tarpu skirti gydymą ir sekti jo efektyvumą, vertinti komplikacijų riziką, gydyti atsiradusias komplikacijas reikalauja dar daugiau žmogiško darbo bei intelekto. Trumpai tariant, šie aspektai savyje talpina tokį didžiulį kiekį kintamųjų bei išimčių iš nustatytų taisyklių, kad turėtume kalbėti net ne apie superkompiuterį, o tiesiog apie dirbtinį intelektą. INTERNETO P RIVALUMAI – KIEKVIENAS SAU GYDYTOJAS Dažnai pacientas atėjęs pas gydytoją jau žino, kuo serga, ir netgi žino, kaip gydytis. Pas gydytoją atvyko viso labo gauti recepto kompensuojamiesiems vaistams, o sau diagnozę nusistatė skaitydamas geriausiu atveju emedicine.com, blogiausiu - supermama.lt. Neretais atvejais šie savarankiškai „išsilavinę“ pacientai būna teisūs ir net labiau išmanantys savo atvejo specifiką už pačius gydytojus. Taip yra todėl, kad gydytojas poliklinikoje apžiūrėti naujam ligoniui turi dvidešimt minučių, tuo tarpu pacientas domėtis savo problema gali visą laisvalaikį ir kur kas nuodugniau įsigilinti į konkretų atvejį. Štai čia ir baigiasi visi „pats sau daktaras“ privalumai, o trūkumai, deja, kur kas didesni. Pirma, daugumai jų trūksta elementaraus biologinio išsilavinimo. Pavyzdžiui, vargu ar gera mintis būtų gydytis dieta be vandens, tačiau tokių „dietologų“ atsiranda. Antra, tas galioja netgi ligonio kailyje atsidūrusiems gydytojams, į savo būklę pacientas žvelgia subjektyviai: arba jis nenori pripažinti turintis sutrikimų, arba yra linkęs sau nustatyti neesamų ligų (hipochondrija). Todėl objektyvus specialisto, kasdien matančio dešimtis panašių atvejų, įvertinimas bus kur kas tikslesnis nei diletantiško hipochondriko. DABARTIES IR ATEITIES REALIJOS Kompiuterių atsiradimas labai palengvino daugelio medicinos sričių darbą, įvairūs gudrūs prietaisai tapo nebepakeičiami diagnostikos, gyvybinių funkcijų stebėjimo ir palaikymo srityse, tačiau mintis, kad kompiuteris galėtų pakeisti ar bent iš dalies pakeisti gydytoją jo kasdieniame darbe kol kas yra utopinė. Tuo tarpu, interneto atsiradimas leidžia visuomenei įgyti daug žinių apie mediciną, tačiau be tinkamo parengimo ir subjektyvaus požiūrio, tos žinios gali būti neteisingai interpretuojamos ir atnešti daugiau bėdos negu naudos.
NJUSPEIPIS
KADA MUS GYDYS KOMPIUTERIS?
Tema
3
KAIP KINO JUOSTA SUSISUKO
Tema
A.ŽILINSKAS R. TENYS
Kaip pupa pavirto filmu Pasaka apie stebuklingą pupą, kurią pasodinus vėliau išauga medis iki pat debesų, mums buvo sekamos vaikystėje. Tačiau ar pasakos lieka tik pasakomis? Amžių amžius žmonės, arba pavadinkime juos pasakų sekėjais, sėdavo savo futuristinių idėjų sėklas apie ateisiantį rytdienos pasaulį. Kvailos, galbūt nerealios idėjos, tuometinių žmonių laikytos, šiandien tapo realybe. Dar XVIII a. iliustracijos su priešais dėžę sėdinčiais ir vėpsančiais žmonėmis - jau čia, o ir tai nėra jau jokia naujiena! Priešistorė - judantys paveikslėliai Kiną, kaip ir piramides, giliaprasmiškai įvardinu, „pastatė“ ne vienas žmogus, o ir viskas įvyko ne per vieną žemiškos kino juostos apsisukimą aplink Saulę. Vienas pirmųjų tikrai didesnių įvykių įėjusių į kino istoriją yra 1877 m. kino ir fotografijos pionieriaus brito Eadweardo Muybridge’o atliktas bandymas su dvylika iš eilės išdėliotų fotoaparatų, kurie fiksavo jojantį arklį. Visas Muybridge’o netikėtas eksperimentas prasidėjo nuo paprasčiausių lažybų, kuriose Kalifornijos senatorius norėjęs išsiaiškinti, ar jis teisus manydamas, jog jojančio arklio visos keturios kojos kažkuriuo veiksmo metu yra atsiplėšusios nuo žemės. Tegaliu pasakyti tik tiek, kad senatorių nudžiugino gautos fotografijos. Bet čia svarbiausia, kad pasiektas rezultatas sudrebino tuometinę visuomenę. Gauta kelių sekundžių akimirka ir nuotraukų serija su judesiu - mintis į didesnį kadrų skaičių per sekundę. Itin susižavėjęs E. Muybridge’o pasiekimu Etienne Jules Marey’jus bandė pratęsti savo pirmtako darbą. Deja, čia buvo susidurta su ta pačia problema. Norint fiksuoti judesį, turi būti itin greitas. Fotografijoje naudotos stiklo plokštės nebuvo ta greitoji dalis, kai tekdavo po atlikto kadro pakeisti jas. Žinoma, viskas būtų išsisprendę, jei Marey’jus būtų gebėjęs per šimtąją sekundės dalį tai atlikti. Sprendimas - o jei ant plošktės būtų sutalpinta daugiau kadrų? 1882 m. E. J. Marey’jus sukonstravo fotošautuvą - pirmoji serijinė nuotraukų kamera. Paleidus užraktą per sekundę apvalioje stiklo plokštėje atsirasdavo dvylika nuotraukų. Su savo išradimu pionierius ėjo paukščių šaudyti. Pastaba! Nė vienas paukštis nenukentėjo. Patentų karas dėl filmo Toliau vyko Atlanto patentų karai. 1888 m. Louisas Le Prince’as nufilmavo 2.11s trukmės filmą su savo vieno lęšio
4
NJUSPEIPIS
kamera, kuri naudojo nepertraukiamą celiulioidinę juostą. Tai yra seniausias išlikęs filmas, o taip pat ir pirmasis. Deja, jam nepavyko užpatentuoti šios kameros, kurią atmetė Amerikos patentų biuras. Neaišku, ką būtų nuveikęs tikrasis filmų tėvas, jei ne 1890 m. paslaptingas jo paties dingimas. Iki šiol, tai neįmenama mįslė. Yra tik keliamos sąmokslo teorijos, viena iš įdomiausių - Thomo Edisono manija patentų lenktynėse, nes lenktynės tarp jų vyko toje pačioje trasoje. Galbūt ši manija buvo didesnė nei galėjo pasirodyti. 1894 m. brolių Lumiere’ų tėvas Antoine’as buvo pakviestas išbandyti T. Edisono kinetoskopo (aparatas skirtas judantiems fotografiniams vaizdams stebėti), kurį pastarasis užpatentavo dar 1891 m. Grįžęs namo savo sūnui Louisui pasakė, kad jis turi sukurti kažką tobulesnio, nes Edisonas visus „plėšia“ su savo brangiu ir gremėzdišku aparatu. Žodžiu, Louisas privalo „duoti į kaulus“ ir išlaisvinti prancūzų menininkus iš tironijos. Broliai pastebėjo dvi problemas susijusias su T. Edisono aparatu, kurias reikėjo išspręsti. Tai - „didelė spinta“, kuria vienu metu gali naudoti tik vienas asmuo. 1895 m. dienos šviesą išvydo kinematografas („cinématographe“). Ja jis ne tik pats švietė, bet ir projektavo vaizdą ant paviršiaus. Tai brolių Lumiere’ų darbas kamera ir vaizdo projektorius. Per pirmąją viešą mokamą demonstraciją vienoje iš Paryžiaus kavinių, buvo parodyti dešimt pačių brolių kurtų filmų. Šioje vietoje egzistuoja keletas mitų. Filmas „L'Arrivée d'un train en gare de La Ciotat“ apie traukinio atvykimą į stotį, tapęs naujojo išradimo ikona, nebuvo įtrauktas į programą. Čia egzistuoja dvi pusės, kurios nesutaria, ar filmas buvo rodomas tą 1895 m. gruodžio 28d., ar ne. Kitas mitas apie tą patį filmą - visa publika pašiurpo matydami link jų atvažiuojantį lokomotyvą, tad pašoko iš savo vietų ir spruko link kambario galo. Tiesa, šį įvykį istorikai vadina klaidinančiu ir išpūstu. Vienaip ar kitaip, tai keista, bet traukinių ir kitų judančių transporto priemonių baimė tuomet buvo pastebima jau ne pirmą kartą. Žmonės alpo važiuodami jomis vos 4 km/h greičiu per pirmuosius bandymus. Apskritai pats pirmasis garo vežimas per demonstraciją sulūžo, užsiliepsnojo ir sudegė. Traukiniai yra pavojingi! Betrūko tik
šiuolaikinių kino kūrėjų, kaip Michaelo Bay’jaus, potėpių ir viską susprogdinti. Gaila Richardo Trevithicko vežimo. Tylos! Kinas bėga Su kino atsiradimu prasidėjo ta vadinamoji „tylos era“. Filmai tebebuvo dar šviežiena, bet nereiškia, kad nebuvo norėta jį paskaninti garso takeliu. Problema slypėjo kažkur anapus? Ne, čia ne X-file’ai. Nebuvo dar sukurto metodo, kaip sinchronizuoti garsą ir vaizdą. Žinoma, vietoje nestovėjęs patentų siaubas T. Edisonas ėmėsi spręsti ir šios problemos. Atrodo, kad jis planavo užpatentuoti viską, net ir tavo šunį Margį. T. Edisonas ėmėsi kurti filmų garso sistemą. Įdomu, kas T. Edisonui atsirasdavo virš galvos kilus genialiai idėjai iki tol, kol jis dar nebuvo sukūręs elektros lemputės. Žvakė? Kol vieni toliau kūrė, kiti - gyveno tyloje. Nebyliajame kine aktoriai, veikėjai savo mintis perteikdavo gestais, mimikomis. Tai reikalavo ne mažo darbo ir improvizacijos, kiek iš pačių aktorių, tiek ir iš režisierių. Neretai buvo naudojamos užrašų kortelės vaizdo scenose, nes norėjosi, kad žiūrovas „išgirstų“ patį dialogą. Iš tiesų, filmų žiūrovas nebuvo paskendęs vien tyloje. Filmų metu buvo naudojama gyva muzika, leidžiama muzika iš garso prietaisų, ar net vyko gyvas įgarsinimas. Kas nori girdėti aktorius kalbant? Harry M. Warneris vienas iš kompanijos Warner Brothers įkūrėjų rėkė panašius žodžius, tik išmetus iš jo sakinio „po velnių“. Bet argi jo kas paklausė, po velnių? Garso ir vaizdo „derybos“ prasidėjo su T. Edisonu. 1912 m. drauge su W. K. L. Dickinsonu pademonstravo 19 „šnekančių“ filmų. Nepaisant, kad buvo truputį „nusišnekėta“, sinchronas dažnai nušokdavo iš savo vėžiu, kas sukėlė publikos nepasitenkinimą, bet tai buvo kažkas naujo garsų pasaulyje. Pirmasis sėkmingas vaizdo, garso efektų (kaip špagų kaukšėjimai) ir muzikos takelio sinchronizavimas įvyko 1926 m. filme „Don Juan“. 1927 m. - garso pradžios metai. Pirmasis pilno metro filmas su sustyguotu garso takeliu bei dialogais buvo „The jazz singer“. O vėliau? Tegul garsai liejasi laisvai. Nuspalvink man pasaulį Seniausias iki šių dienų išlikęs spalvotas filmas yra Edwardo Raymondo Turnerio 1902 m. sukurta kino juosta. Savo spalvų
metodą jis užpatentavo dar 1899 m., kurio esmė - naudojami trys skirtingi spalviniai filtrai, o vėliau kadrus sujungus gaunamas spalvotas vaizdas. Metodams tobulėjant juodai balta era nustojo gyvuoti nuo 1960 m., kai buvo pradeda spalvinti viską, kas tik įmanoma. Net ir tavo juodas Fordas patyrė spalvinį šoką. 3D Kino bukumo viršūnė buvo pasiekta su nauja technologija 3D. Tiesa, nauja technologija nėra tokia nauja. Daugelis nė nenumano, kad pirmasis 3D filmas buvo sukurtas dar tylos eroje - „The power of love“ (1922 m.). Turėjęs tapti stebuklu, bet liaupsių ir aplodismentų daug nesusilaukė. Dėl prastos technologijos filmas buvo parodytas tik vieną kartą. Susigėdę filmo kūrėjai jį pervadino ir toliau jį rodė įprastoje dimensijoje. Bet jis grįžo, kaip ir moksleiviams rugsėjo pirmoji ar mokslo metai. Jie visada grįžta. „Aukso era“ prasidėjo 1952 m. su filmu „Bwana devil“ ir tęsėsi dar trejus metus, kol nustojo spardytis po antrojo šios eros sugrįžimo, nes ši technologija vis dar turėjo daug ydų. Pagrindinė - žiūrovų skundai galvos skausmais. Vėliau buvo dar du atgimimai 1960 m. ir 1985 m., kol milžiniška kompanija, kaip iMAX Technologies galutinai suformavo šią vaizdo gylio rinką ir pradėjo viską versti nauja dimensija. Greitai tavo spintoje sukurs tau atskirą Narnijos šalį, kurioje galėsi lakstyti ir sėkmingai išprotėti. Dabartinės realijos? Rinka neįstengdama sudominti žiūrovų įdomiais scenarijais perpildo filmą specialiaisiais efektais ir, žinoma, perkelia į 3 dimensiją džiaugdamiesi dar vienu stebuklu, lyg iš naujo būtų nuskendęs Titanikas, kuo nereiktų iš tikro džiaugtis, kaip ir savo filmais. Tiesa tokia, kad ši technologija niekada neveiks. Žmogus neturi natūralios gebos matyti 3D vaizdus. Biologinės žmogaus savybės prieštarauja šiems vaizdams. Žmogui tenka fokusuoti vaizdą viename taške, kai kitame taške yra pats objektas, iš kurio projektuojami gylio vaizdai. Žmogus per visą savo evoliucionavimą su tuo nesusidūrė, todėl nenuostabu, kad susilaukiate akių ir galvos skausmų. Sutalpinti kino praeitį, dabartį ir ateities vizijas ar net utopinius pamąstymus į du puslapius yra neįmanoma. Net ir menkiausias išradimas ar įvykis įėjęs į kino istoriją yra vertas didžiulio dėmesio.
NJUSPEIPIS
5
TRUMPAS GIDAS PO PRANCŪZIŠKŲ VYNŲ PASAULĮ
Verta žinoti Įspėjimas: šis straipsnis nebus agitacija nesaikingai vartoti vyną ar kitus spirituotus gėrimus. Daugelis iš mūsų neretai net nesusimąstome, koks yra sudėtingas vynų pasaulis. Atrodo, užtenka išsirinkti savo mėgstamą vyną – raudoną, rožinį ar baltą ir to pakanka. O jei jau nusprendžiame, prie kokios šalies vyno labiau linksta širdis, tiesiog pradedame jaustis kaip tikri vyno žinovai. Pasirodo, ne viskas jau taip paprasta. Vilniuje viešėjusi viešnia iš gilias vyndarystės tradicijas turinčios Prancūzijos, Audrey Clos, „Barton & Guestier“ eksporto vadovė, atskleidė prancūziško vyno gaminimo paslaptis. Visų pirma, reiktų pradėti nuo istorijos: labai kontraversiška, jog dabar vieną iš didžiausių vynuogynų Prancūzijoje įkūrė airis – Thomas Bartonas, 1725 metais atvykęs į Bordo regioną ir pamilęs to regiono vynus. Ištiesų keista, jog verslas išsilaikė iki nūdienos, matyt dėl tos didelės Thomo meilės prancūziškąjai kultūrai ir airiško užsispyrimo. Po kelių šimtmečių sėkmingo gyvavimo vyndarystės versle, XX a. 9-tąjame dešimtmetyje, dėl nežinomų ir slaptų priežasčių, airiai, Thomo palikuonys, pasitraukė iš verslo. Tačiau nuo 2010 metų „Barton & Guestier“ prisijungė prie „Castel“ - spiritinius gėrimus jungiančios firmos, ir gyvuoja iki šiol. Apie prancūziškus vynus svarbu žinoti tai, jog jų pavadinimai priklauso ne nuo vynuogių rūšies, iš kurios yra pagamintas vynas, o nuo kaimo, zonos ar regiono pavadinimo. Beveik kiekvienas miestas, miestelis ar bet kuris užkampis turi savo vyną, kuriuo didžiuojasi ir jo neiškeistų į jokį kitą. Net per iškilmingiausią šeimos šventę ar ant paprastų paprasčiausio kasdieninio stalo, vynas yra privalomas
elementas, ne todėl, kad prancūzai būtų apsigimę alkoholikai, o todėl, jog vynas yra sudedamoji (ir neatskiriamoji) patiekalų dalis. Kiekviename regione, o Prancūzija yra suskirstyta į 6 regionus: Bordo, Loire, Burgundijos, Božole, Rone ir Provanco tradiciškai yra auginamos skirtingos vynuogių rūšys. Pavyzdžiui, Bordo regione auginamos tik Merlot, Cabernet Sauvignon (raudonosios), Cabernet Franc, Sauvignon Blanc, Semillon (baltosios) rūšys, o Burgundijos regione tik Cabernet Franc (raudonosios) ir Chardonnay (baltosios), todėl Chardonnay vynuogė niekada neauga Bordo regione. Taigi, vyno geografinę nuorodą lengva atsekti pagal vynuogės pavadinimą. Vyno charakterį sudaro trijų pagrindinių elementų visuma, prancūziškai vadinama „terroir“. Pirmasis elementas – tai vynuogių rūšis, antrasis – dirva, trečiasis – klimatas. Šie trys elementai yra raktas į vynų pasaulį. Pavyzdžiui, Provanco regione siaučiant Viduržemio jūros vėjams, o dirvožemiui esant tik žvyru ir smėliu, vynuogienojai auginami pasvirę 45 laipsnių kampu prieš vėją, tam, kad po poros metų atsitiestų. Nors Prancūzija tituluojama vynų šalimi, įdomu tai, jog patys prancūzai geria tik savo regiono vynus ir net nenutuokia, kokie, bei iš kokių vynuogių vynai yra gaminami gretimuose regionuose. Beje, įdomus faktas (funny fact), prancūzai – tai žmonės, kurie mažiausiai serga širdies ligomis. G. MAIGYTĖ
6
NJUSPEIPIS
N. KAZLAUSKAS
Tema A. ŽILINSKAS
Yra toks vienas labai įdomus fantastikos žanras, kurį drąsiai galime pavadinti subkultūra. Jame yra kombinuojama ir technologijos su inovacijomis, ir žmogaus kūnas, kaip komunikacijos priemonė, kadangi daugeliui žmonių tai tampa net gi gyvenimo būdu. Jis vadinasi stimpanku (angl. steampunk). Čia ir garo, ir punko tikrai yra apstu.
KAS YRA TAS STIMPANKAS?
Kaip kad klausia vienas iš pačių stimpanko fanų puslapių – „kas yra tas stimpankas?“. Geras klausimas. Pirmiausiai, tai yra ir literatūros, ir kino, ir muzikos žanras. Pagal visažinę Vikipediją, stimpanko veiksmas dažniausiai vyksta, cituoju: „Anachronistinėje Viktorijos epochoje arba alternatyvioje jos versijoje. Stimpanke visi dabartiniai mokslo atradimai buvo padaryti ankstyvesnėje istorijoje su turimomis priemonėmis. Tipiškiausias pavyzdys yra garo varikliais varomi lėktuvai“. Skamba įdomiai, ar ne? Stimpankas gimė ne taip jau seniai – 1980 metais. Žmonėms taip patiko tokia utopiška ir, galbūt net, ironiška vizija į pasaulį ir technologijas, kad stimpankas tapo estetiniu judėjimu. Stimpanko tėvas yra ne kas kitas, kaip dar kitas fanstastikos žanras „cyberpunk“. Vėl gi, cituoju Vikipediją: „Kiberpanko atsiradimą paskatino 8-ajame dešimtmetyje intensyvus naujųjų technologijų vystymasis, ypatingai globaliųjų kompiuterinių tinklų (interneto) atsiradimas. Šie atradimai sukrėtė žmonių vaizduotę, nes pradėjo pildytis dar 1940-aisiais – 1960-aisiais „Naujosios bangos“ (angl. New Wave) rašytojų, tokių kaip Phillip K. Dick ar Isaac Asimov skelbtos pranašystės“. Na, po kiek laiko iš kiberpanko atskilo stimpankas ir pradėjo gyvuoti atskirai. Ir gana linksmai.
KAIP ATRODO STIMPANKININKAI?
Labiausiai pastebima stimpanko dalis yra jos atstovai ir fanai. Kadangi stimpankas orientuojasi į Viktorijos, Vilhelmo ir Edvardo laikus (XIX – XX a. pr.), tai ir matosi stimpankų aprangos stiliuje. Ypatingai mėgstami cilindrai, monokliai (akiniai kurie yra skirti vienai akiai ir turi grandinėlę, kurią galima prikabinti prie drabužių), „gogglai“ (akiniai kurie uždengia akis visiškai ir iš visų šonų), moterys ypač mėgsta korsetus. Moterys seka (jei taip būtų galima išsireikšti) Viktorijos laikų madą. Vyrai taipogi neatsilieka ir su malonumu nešiojasi įvairių stilių lazdeles. Visų svarbiausia tai, kad prie tų drabužių, kad ir kokius juos stimpankininkai vilki, turi būti bent vienas visiškai su ta era nesusijęs technologinis arba šiaip kad ir su robotika susijęs dalykas, kuris puikiai užpildo drabužių ansamblį. Vyrukai mėgsta militaristinį stilių, kareiviškas uniformas, bet žinoma prideda dar kokią roboto ranką ar keistą žarnelę, supraskit – kvėpavimo įtaisas.
STIMPANKAS IR POPULIARIOJI KULTŪRA
Stimpankas yra gana populiarus ir kine. Visiem gerai žinomi filmai „Prestižas“, „Auksinis kompasas“, „Van Helsingas“, „Pragaro vaikis“ ir žinoma „Laukiniai laukiniai vakarai“ yra puikūs stimpanko pavyzdžiai. Nėra ką kalbėti apie tokias knygas, kaip „Barono Munhauzeno nuotykiai“ ar „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“. Visa tai yra įkvėpta stimpanko ar tai buvo įkvepti pačių stimpankininkų. Dar daugiau, šie pašėlę extraordinarūs džentelmenai ir damos turi savo muzikos stilių ir kelias gerai (galbūt tik jiems?) žinomas grupes: „Abney park“, „Dr. Steel“, „Humanwine“ ir dar keliasdešimt jų. Prie šios subkultūros dainių priskirčiau ir „Panic! At the Disco“. Taigi, stimpankas yra geras pavyzdys, kaip galima suderinti nesuderinamus dalykus: Viktorijos epohą ir technologines inovacijas. Daug kam ši subkultūra yra juokinga. Tačiau juk visai linksma pažvelgti iš šono į tuos nuostabią vaizduotę turinčius žmones. Jie ne tik įkvepia meno kūrėjus, bet ir patys tampa menininkais naudodami savo kūną, kaip komunikacijos priemonę ir savotiškai su begaliniu malonumu ekshibicionuodami save.
NJUSPEIPIS
EKSTRAORDINARIOS DAMOS SU EKSTRAORDINARIAIS DŽENTELMENAIS
D. IBIANSKAITĖ
7
GRAŽIAUSI DALYKAI GIMSTA, KAI NELABAI GERA SIELOJE
Interviu Rudenį dainuojamosios poezijos klausytis gera, todėl apie bardo karjerą, muziką ir daugybę su tuo susijusių dalykų kalbamės su aktoriumi bei atlikėju Mindaugu Ancevičiumi.
VA IDIN AN T JAU DU LYS KITOKS? Viename spektaklyje tenka išeiti dešimt kartų skirtingais vaidmenims, kitą spektaklį visą praleidi scenoje ir nė sekundei neturi kur pasislėpti. Prieš kiekvieną išėjimą kitoks ir jaudulys, ir pasiruošimas, ir nuotaika kita. SAVE LAIKOTE LABIAU AKTORIUMI, NEI DAINININKU? Na, taip, esu dainuojantis aktorius, o ne vaidinantis dainininkas. A K TORIAUS PATIRTIS PADEDA IR DAIN U OJAN T? Be abejo. Daugiausiai supratimo apie muziką išmokau iš žmonių, su kuriais grojau – ačiū jiems. Labai patiko Mindaugo Valiuko pasisakymas „nemėgstu dainuojančių aktorių – jie gali paimti blogą tekstą, blogą melodiją, ir savo aktoriniais sugebėjimais padaryti taip, kad publikai vis tiek patiktų“. Yra tas „aktorinis prisibeldimas“ į žmogaus smegenis, širdį ar ausį, ir nuo jo negali pabėgti.
V. VENCKŪNAS A. ŽILINSKAS
E SAT E G IM Ę S IR AUGĘS JONIŠ K YJE. T EN P R A DĖ JOTE IR M U Z IKA NTO KA R JER Ą ? Nesu muzikantas, save laikau mėgėju. Bet pradėjau vaikystėje, kaip ir visi, kurie pasiima gitarą, kad mergaitėm patiktų. PAPA SA KO K IT A P IE TĄ P R A D ŽIĄ . Pačią pradžią? Nežinau, turėjau tokią draugo paskolintą gitarą, kurios stygos – pusantro centimetro aukštyje. Muzikantai supras, ką tai reiškia. Pirmą savaitę pirštai „ėjo kraujais“, tėvai varydavo į balkoną, sakydavo – „grok ten, kaimynai pinigų sumes, kad negrotum“. Paskui „užsikabinau“ rimčiau. Smagu ta gitara grot, ir dainuot smagu. O KADA P R A D Ė JOTE KONC ERT UOT I? Manau, kai atvažiavau į Vilnių. Svetimus „gabalus“ grodavau ir mokyklos laikais. O savo kūryba pradėjau užsiimti atvažiavęs į Vilnių, kai pradėjau mokytis akademijoje. VI SAI NE S E NIA I P R A B Ė GO – V IL NIAUS MOK YTOJŲ N AM Ų O R G A NIZ U O JA M A S TA R PTAUT INIS DA INUOJAMOS IO S P O E Z IJO S FES T IVA L IS „TA I- A Š“. P RI SI ME NAT E, KA IP P IR M Ą KA RTĄ JA M E GR OJOT E? Taip, prisimenu! Buvo naktinėjimai (atviras mikrofonas – užsiregistruoji ir eini į sceną). Atsimenu, buvo labai geras pojūtis. Prieš mane scenoje kažkas keistai triukšmavo, o kai atlikėjas taip daro, tai ir publika tampa gana triukšminga. Po tų triukšmadarių išėjau ir žiauriai jaudinaus, net kojos drebėjo. Dar salės gilumoje pamačiau Gediminą Storpirštį. Padainavau tokią ramią Romo Lileikio dainą „Imk mano ranką, brolau...“, kurią po lig šiolei myliu kaip savo. Žiūrovai keistai sušiureno ir nustojo kalbėti. Ta tyla buvo kažkokia labai įdomi ir keista – apėmė labai geras jausmas. Turbūt pasijutau išgirstas.
8
DA BAR TOKS JAU DU LYS N E BEIŠTIN KA? Čia juk prieš septynerius, aštuonerius metus buvo, ir paaugau truputį, ir patirties šiek tiek atsirado. Na, santykis turbūt liko tas pats – atsakomybė ir noras likt išgirstam, juk negalima eiti ant scenos visiškai nesijaudinant, jei tau nusispjaut – nežinau, ar išvis verta lipti į sceną. Ten juk ne kasdieniniai dalykai turi vykti. Tai – kaip maža šventė, o prieš kiekvieną šventę turi būt toks jauduliukas.
NJUSPEIPIS
O PATS KLAUSOTĖS DAINUOJAMOSIOS POEZIJOS? Ne. Atsiklausiau. Buvo laikas, kai namuose klausiausi Gedimino Storpirščio, „Aktorių trio“, „Skylės“. Kitų atlikėjų klausau tik tiek, kiek turime bendrų koncertų. Tai, ko klausai, labai formuoja tavo paties muzikinį stilių, skonį, o dainuojamoji poezija mano galva yra ne stilius ar žanras, o būdas kurti dainas, tekstui skiriant ne mažiau dėmesio nei muzikai. O KOKIOS MU Z IKOS VIS DĖ L TO KL AUSOTĖ S NA M UOSE ? Vienas mėgstamiausių mano atlikėjų – Dave Matthews Band, nežinau, kodėl Europoje jie nepopuliarūs. Bobby McFerrin – vienas iš mano guru, buvau keliuose jo koncertuose. Čia tie, kurie nuolat grižta į vadinamą „playlistą“. Klausau „rokelio“, džiazo, klasikos. KA IP MU Z IKAN TAS, IŠ JŲ SEMIATĖS ĮKVĖ P IMO? Iš tiesų, negaliu pasakyti, ar semiuosi. Kai sukuriu dainą, iškart skambinu sesei, arba susitinku su ja, ir sakau – „va, žiūrėk, yra naujas „gabalas“, paklausyk, ar kažko neprimena?“ Juk visuomet sąmoningai stengiesi nebūti į kažką panašus, kad tai būtų tavo daina. Yra taip buvę – kažkada sukūriau dainą pagal Marčėno tekstą, kelis kartus pagrojau ją koncertuose, po to grįžau į gimtinę, susitikau su seserimi, sugrojau jai, klausiu – „na kaip“? Sesuo man sako – „Nebloga daina, graži, bet, Minde, čia gi „Nirvana“! Tai, ką išgirsti, lieka smegenyse ir paskui grįžta į tavo kuriamas melodijas. Taip pat ir tekstus rašant: dažnai skaitau Rimvydo Stankevičiaus kūrybą, dainas jo eilėmis kuriu. Parašau kokią nors rašliavėlę, duodu paskaityti tai pačiai kritikei – sesei, sako – „nu neblogai, bet labai jau Rimvydą primena“. Tai, kokį meną vartojame, visuomet daro įtakos mūsų kūrybai. KA S DAR DARO JAI ĮTAKOS? Nuotaikos. Gerai V. Kernagis dainavo: „kai skauda – sparnai dygsta“. Tai štai tie sparnai ir išdygsta jaučiant skausmą dėl Meilės ar Draugystės, o gal dėl to, kad nieko nebesupranti kas daros. Gražiausi dalykai gimsta, kai nelabai gera sieloje. Dabar bandau mokytis muzikos: ieškoti ir linksmybėje, nes pradedu galvoti, kad džiaugsme taip pat nemažai poezijos. Tikiuos, kad jei dar kažką grosiu ir kursiu, kitas periodas bus linksmesnis.
G.PALIULIONYTĖ A. ŽILINSKAS
Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės be technologijų nebegali žengti nė žingsnio. Jos karaliauja visur, kur tik pažvelgsi. Turbūt jau nė vieno žmogaus nenustebinsi (na, nebent mano močiutę) 3D ar 5D filmais kine, kuomet instinktyviai palenki galvą, norėdamas išvengti tau pro ausis zvimbiančios kulkos ar atskrendančio kamuolio. Tačiau ar kas nors galėjo pamanyti, kad technologijų pagalba sukurti personažai ims keisti tikrus žmones? Vargu... Ž M O N I Ų PA K A I TA L A I 2002 metais kino pasaulį pasiekė filmas, susilaukęs nemažo populiarumo, pasakojantis apie virtualią aktorę, sukurtą į pagalbą pasitelkus kompiuterį - „S1m0ne“. Šis virtualus kūrinukas turėjo pakeisti žmogiškąją versiją. Eksperimentas puikiai pavyko. Žmonės Simoną akimirksniu pamilo, nė neįtardami, jog garbina paprasčiausią skaitmeninėje erdvėje egzistuojantį 3D objektą. Tai, ką jums pasakoju - tėra tik filmo scenarijus, žmonių vaizduotės vaisius, tačiau pasirodo, kad realiame gyvenime vyksta labai panašūs dalykai. Štai, puikus pavyzdys galėtų būti hip hopo grupė „Gorillaz“, laikoma pirmąja pasaulyje virtualia hip hopo grupe. Jamie Hewletto sukurtas grafinis darbelis – keturi keistokos, zombiškos išvaizdos personažai sparčiai išpopuliarėjo. 2001 metais jie netgi pateko į Pasaulinę Gineso rekordų knygą kaip sėkmingiausia virtuali grupė, kai pardavė daugiau nei 7 milijonus savo debiutinio albumo kopijų, kuris pavadintas taip pat skambiai kaip ir pati grupė - „Gorillaz“. Į pagalbą pasitelkus hologramas visai neseniai pasaulį sudrebino ir „prisikėlęs“ velionis amerikiečių reperis 2pac, kurio tikrasis vardas Tupacas Shakuras. Prieš 10 metų miręs reperis JAV, Kalifornijoje, surengtame populiariame muzikos festivalyje „Coachella“ šių metų balandį sukrėtė ne vieną festivalio žiūrovą, kai scenoje uždainavo it gyvas. Jo projekcija atliko garsiausius hitus kartu su reperiu Snoop Doggu. 75 tūkstančiai festivalio lankytojų neslėpė buvę priblokšti ir vargiai galėjo patikėti savo akimis. Tačiau margame pasaulyje vyksta dar keistesnių dalykų. JAPONAI VĖL STEBINA Štai Japonijoje po visą šalį su koncertine programa jau kurį laiką gastroliuojanti atlikėja Hatsune Miku tėra paprasčiausia 3D erdvinė holograma, tačiau tai jai visiškai netrukdo karaliauti populiariausių dainininkų sąrašų viršūnėse. Hatsune Miku sukūrė viena Japonijos technologijų bendrovė „Crypton Future Media“. Šiai dainininkei arba, technine kalba šnekant, virtualiam avatarui, prabilti leido bendrovės „Yamaha“ sukurta speciali programinė „Vocaloid“ įranga, naudojanti įrašytus aktorių balso tembrus. Tokią gudrybę pasitelkti teko dėl to, jog nė vienas dainininkas nesutiko žvaigždutei „paskolinti“ savo balso. Garsioji dainininkė savo išvaizda labai panaši į anime veikėjas. Jos amžius maždaug šešiolika metų, o ūgis
NEPAKEIČIAMŲ NĖRA?
Tema
apie 158 cm. Siekiant sukelti gerbėjų smalsumą, kiti asmeniniai jos duomenys nėra viešinami. Sunku suvokti kuo, tačiau publiką ji traukia it bites medus. Ne kiekvienas žmogus atlikėjas sugeba surengti gastroles, į kurias bilietai būna šluote iššluojami, o ji tai padarė neįdėdama jokių pastangų. Paauglėms ji - tarsi ikona: jos kopijuoja Hatsune Miku aprangos stilių, manieras. Žiūrovai koncertų metu mojuoja šviečiančiomis lazdelėmis ir kraustosi iš proto išvydę šią popmuzikos žvaigždę it lietuviai matydami Lady Gagą. Hatsune Miku kol kas yra pirmoji ir vienintelė erdvinė holograma, „surengusi“ koncertinį turą Japonijoje. Gerbėjai kuria fanų klubus, siunčia jai laiškus bei dovanas. Parduotuvėse galima įsigyti marškinėlių bei kitos atributikos su šios garsenybės atvaizdu. Taip pat egzistuoja jos asmeninis profilis „Facebook“ tinklalapyje. Ši virtuali mergaičiukė yra netgi įsteigusi nuosavą garso įrašų bendrovę!
O KAS TOLIAU? Atrodytų, viskas kaip ir šaunu – technologijų pagalba sukuriami įdomūs išradimai, prietaisai, bet, kalbant apie Hatsune Miku, imi nerimauti. Nejaugi virtualūs atlikėjai laikui bėgant užkariaus ir Lietuvos sceną ir nustums nuo jų tikrus dainininkus? Nejaugi močiutės nebegalės pasidžiaugti Radžiu ir Merūnu, o jaunimas nebesilinksmins skambant gyvai muzikai tikrąja to žodžio prasme? Juk ir vaikinams į „Olialia pupytes“ akis ganyti kur kas smagiau, o kompiuterinė mergaitė niekad neatstos sultingosios Oksanos. Žinoma, tai ironija. Tačiau kaip sakoma nepakeičiamų nėra. Viskas technologijų valioje, telieka tik laukti...
NJUSPEIPIS
9
DABARTIES MITOLOGIJA
Tema G. MAIGYTĖ D. MIZEIKIS
Vieną dieną melaneziečiai virš galvų pamatė praskrendantį lėktuvą. Jie žinojo, jog tame lėktuve apstu gėrybių. Kažkodėl gėrybių lėktuvas nenusileido šalia jų kaimo plytinčioje laukymėje, o pasuko link baltųjų žmonių stovyklos. Baltieji žmonės buvo įrengę švytinčią erdvę. Ji ir padėjo prisišaukti gėrybių lėktuvą arba, kaip čiabuviai jau buvo jį pavadinę – gėrybių dievą. Laukymėje melaneziečiai uždegė daug fakelų, tikėdamiesi, jog naujasis dievas pastebės ir juos. Jie susikūrė magišką mitą apie tai, kad lemiamą dieną žlugs baltųjų magija ir protėviai grįš su jiems priklausančiomis gėrybėmis.
suranda receptą. Atsikėlus ryte, nereikia atitraukti užuolaidų, kad pamatytum pirmuosius saulės spindulius. Užuolaidų net nebus – bus tik stiklas, kuris reikiamu momentu pašviesės arba patamsės. Ir tokių pavyzdžių galima vardinti ir vardinti. Atrodo, kad bendruomenė taps glaudesnė, komunikuoti taps lengviau ir paprasčiau. Reklamose išlaikoma gana konservatyvi, bet vis dar paplitusi ir mums visiems puikiai suprantama, šeimos modelio metonimija arba, kitaip tariant, šeimos modelio samprata (Vyras – tėtis, mama – moteris, ir du vaikai). Tačiau galima įžvelgti ironišką paradoksą: nors utopiniai individai bendrauja tarpusavyje verbaliai, bet labai mažai matyti neverbalinio, kūniško bendravimo. Visi kaip robotai – vieni kitiems šypsosi, atlieka lakoniškus veiksmus, bet visiškai nematyti natūralaus šilto elgesio. Vienok, tai tik viena pesimistinė interpretacija. Vis dėlto, jau dabar filosofai ir sociologai kalba apie visuomenės susvetimėjimą ir neatidumą vienas kitam.
Taip Jean Baudrillard knygoje „Vartotojų visuomenė: mitai ir struktūros“ („La Société de consommation: ses mythes, ses structures“) pasitelkdamas Ramiojo vandenyno čiabuvių pavyzdį labai vaizdžiai aprašo technologijų kuriamus mitus visuomenėje. Šis pavyzdys, tiesiogine prasme, galioja ir dabar. Kokie mitai yra kuriami mums, dabar? Pastaruoju metu, ypač internetinėje erdvėje, šiuolaikinei visuomenei yra peršamos šviesios, technologijų kupinos ir optimistinės ateities vizijos. Visuose pasirodžiusiuose video reklamose, ar tiksliau tariant trumpametražiuose filmuose apie ateitį, žmonės vaizduojami neišpasakytai laimingi: visur, aplink save, matydami technikos laimėjimus. Tokiu būdu kuriama nauja, laimingo žmogaus konotacija, kita reikšmė.
Iš kitos pusės, gal tai buvo mito kūrėjų siekis, pateiktą utopiją aktualizuoti: ją sudramatinti, kad įaudrintų vaizduotę, sukeltų svaigulį, keltų tarpusavio diskusijas ir ginčus, pyktį, taip užduodant klausimą: ar aš ten būsiu, kai viskas taip pasikeis? Nedaug mes tesiskiriam nuo tų melaneziečių, laukiančių kol jų laukymėje nusileis gėrybių lėktuvas.
Tame utopiniame pasaulyje, norint susirasti receptą, nereikia per daug galvoti kur ir kaip jo ieškoti. Viską už jus padaro kompiuteris integruotas į šaldytuvą. Pirma jis įvertina esamus produktus, poto
10
NJUSPEIPIS
Melaneziečiai ir gėrybių dievas.
Verta žinoti a čia.
stymai prasided
Geriausi apmą
Pradėkime nuo pradžių, pasinaudodami ekonomikoje dažnai naudojamais „6K“ (šešiais klausimais). Kodėl jūs to norite? Ką jums tai duos? Kaip jūs save matote po 5 - 10 metų, užsiimdami norima veikla? Kas supa jus? Kaip tai pakeis jūsų gyvenimą? Dabar, žinodami visus klausimus, suraskite idėją, kuri neduoda jums ramybės. Išsiklausinėkite savęs apie šios idėjos stiprumą. Jei atsakymai iškarto neateis į galvą, palaukite, pekontempliuokite (informatikų kalba - susimąstymas) apie savas mintis.
A. KRASAUSKAS Antras žingsnis, supratus, kad be savo nuostabios idėjos gyvenimas atrodytų pilkas ir niūrus, yra įvertinti, kiek laiko užtruktų ją pasiekti. Į pagalbą skuba Vilfredo Pareto 80/20 principas, kuris teigia, kad bet kokioje veikloje 80% darbo atneš 20% rezultato. Suskirstykite savo tikslą į mažesnius tikslus ir įvertinkite, kurie tikslai yra sudėtingiausiai pasiekiami („bottleneck”). Norint pasiekti savo tikslą ar norą greitai ir efektyviai, teks pirmiausiai atlikti pačią sunkiausią darbo dalį. Paskutinis ir bene pats svarbiausias dalykas - vizualizacija. Norint įgyvendinti dideles svajones, reikia įtikinti save, kad jūs gebate jas pasiekti. Į pagalbą skuba nuostabioji žmogaus vaizduotė. Jūsų pasąmonė neskiria tikrovės nuo įsivaizduojamų dalykų. Tuo
SVAJONIŲ GIDAS
Dažnas studentas laisvalaikiu pradeda svajoti apie pačius keisčiausius dalykus: kaip jis laimės „League of Legends“ turnyrą; sukurs nuostabią programinę įrangą, kuri pakeis pasaulį; įsteigs įmonę, kuri sutvarkys viso pasaulio ekonomiką; sukurs vaistus nuo vėžio ir pan. Studentas pamiršta, kad tokie dieniniai apmąstymai yra tikri tik tiek, kiek į juos įdedama darbo. Ar verta prasidėti su tokiomis svajonėmis? Kiek darbo teks įdėti, kad jas pasiektų?
Z. BAGDONAS
pasinaudoję, jūs galite patirti jausmus, kuriuos patirsite, pasiekę tikslą. Tai jums leis motyvuoti save jo siekimui. Kad tai atliktumėte, jums tereikia žinoti, ką matysite, girdėsite, jausite, užuosite, kai gausite savo svajonę. Kaip žinoti ar pavyko? Tereikia pasikliauti savo emocine būsena. Jeigu jaučiatės gerai ir užtikrintai, jūs viską atlikote teisingai. Džiaugiuosi, jei šis straipsnis padėjo jums vizualizuoti savo svajonę ir išgryninti jos esmę. Jei taip, tikiuosi, jūs panorėjote pačių nuostabiausių dalykų pasaulyje, kurie, laikui bėgant, išsipildys. Kaip garsus radijo laidų vedėjas Tomas Rossas yra pasakęs: „Reach for the stars and may hit the moon” („siekite žvaigždžių ir pataikysite į mėnulį“). Taip ir jums linkiu savo svajonėmis siekti žvaigždžių!
NJUSPEIPIS
11
EŽIUKAS BĖGA TAPU TAPU PER RUDENS LAPUS… Į DIDI FESTIVALĮ!
Studentų fronte kažkas naujo...?
10
G. STUNČIKAS
„DiDi festivalis“ - KTU dizaino ir technologijų fakulteto studentų atstovybės DiDi organizuojamas renginių ciklas. Festivalis jungia tris renginius, be kurių vargiai galime įsivaizduoti rudenėjantį Kauno studentų gyvenimą. Lapkričio 15 dieną festivalio startinį šūvį iššaus šauniausios studentės - „Ledi“ rinkimai, kurie organizuojami nuo 2003 metų. Tai tradicija tapęs renginys, kurio labai nekantriai laukia merginos ir, žinoma, vaikinai. Merginos susirenka iš visos Lietuvos aukštųjų mokyklų ir varžosi dėl pačios šauniausios bei gabiausios titulo. Lietuvos „Ledi“ rinkimai vyks klube COMBO.
Lapkričio 23 dieną festivalio finišo liniją kirs „Dizaino dienos 2012“. Šis renginys skirtas jauniesiems dizaineriams ir jų kūrybai. Tai Dienos, kurios gali atverti duris dar tik pradedantiesiems dizaineriams, sukurti šansą patekti į didžiųjų dizainerių akiratį ir būti pastebėtiems. Kviečiame visus, norinčius pamatyti savitą jaunimo žvilgsnį į pasaulį ir pajusti mados pulsą! Žvilgsniais naujos kartos dizainerių idėjas lydėsime klube COMBO.
Lapkričio 17 - 22 dienomis vyks kūrybinis susibūrimas „Meno centras“. Tai studentų ir moksleivių meno centras, kuriame bus eksponuojami jaunųjų menininkų darbai: paveikslai, fotografijos, filmukai ir viskas ką tik gali sugalvoti moksleivis ar studentas. Taip pat renginio metu vyks įvairūs seminarai bei dirbtuvės. Projektas pirmą kartą buvo įgyvendintas 2003 metais siekiant skatinti jaunuosius menininkus kurti ir tobulėti.Viso renginio metu lankytojams bus suteikiama galimybė prisidėti prie EKO meno- kiekvienas menininko gyslelę turintis žmogus galės iš duotų medžiagų palikti po savęs idėją-meno kūrinį, atspindintį mintį, kodėl mums turi rūpėti ekologija. „Meno Centro“ dirbtuvės bei paroda bus atidaryti buvusiame Lituanicos batų fabrike- Fluxus Ministerijoje.
NJUSPEIPIS
Tai festivalis, kuris KTU DiDi atstovybei reiškia labai daug ir organizatoriai tiki renginių pasisekimu bei dideliu visuomenės susidomėjimu. Juk studentai geriausiai žino, ko reikia į žiemos šaltį koją keliančiam Kaunui. DiDi festivalis – ne vien dideli renginiai, jis jau turintis savo istoriją, o kartu siekiama festivalį įvairinti ir tęsti. Susitikime ten!
Daugiau informacijos apie festivalį www.didi.lt
Studentų fronte kažkas naujo...?
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, lapkričio 17-ą dieną minėsime Tarptautinę studentų dieną (TSD). Tiesa, šiemet studentiškiausią šventę švęsime penktadienį – lapkričio 16-ą. Žadėdamos studentams nepamirštamą renginį, į dienos organizavimą įsitraukia visos Kauno aukštosios mokyklos. Tad kokia gi bus TSD šiemet? Kokie iššūkiai ir naujovės laukia studentų? Tarptautinę studentų dieną pradėsime švęsti nuo akstyvo ryto ir Kauno miestui iškilmingai suteiksime naują – studentišką vardą. Idėjas miesto vardo pavadinimui iki
varžybos. Burk keturių žmonių komandą, registruokis savo studentų savivaldoje (kaina komandai – 4 Lt) ir varžykis dėl šaunių rėmėjų prizų, apie kuriuos daugiau gali sužinoti Facebook‘e. O kad neliktų nuskriaustų, kiekvienas orientacinių dalyvis bus apdovanotas ir paskatintas savivaldų atributika.
lapkričio 4 d. galėjo siųlyti visi Kauno studentai. O nugalėtoją ir miesto pavadinimą sužinosime jau lapkričio 16-ą dieną. 10 val. visi kviečiami rinktis prie Kauno meisto savivaldybės, kur prisistatys laikinasis Kauno miesto meras. Jis pasakys savo inauguracinę kalbą ir sveikinimą studentijai, o vėliau pakvies visus į forumą, kuriame spęsime aktualiausias jaunimo problemas. 12 val. startuoja smagiausios orientacinės
Kaip ten sako? „Gera pradžia pusė darbo“? Pritariame! Ir po iššūkių pilnos dienos kviečiame į didžiausią studentišką renginį – TSD vakarinę dalį. 20 val. duris atveria Kauno sporto Halė, o ten su Tavim šėls ne tik tūkstančiai studentų, bet ir: „GandG Sindikatas“, Happyendless, „AC/DC project“, Vidis ir kiti geriausi Lietuvos atlikėjai. Klausi, kiek gi šis nepamirštamas vakaras kainuos? Studentiškai studentui – 3 Lt.
STUDENTAI JUK MES ESAM, ATŠVĘSKIM!
L. SABULYTĖ
G. ŽALTAUSKAITĖ IR KITI AUT.
Žinoma, tai tik dalis visko kas Tavęs lauks šią ypatingą dieną! Daugiau informacijos apie laukiančią šventę rasi Facebook‘e: Tarptautinė studentų diena. Kaunas. Susitinkame lapkričio 16-ą dieną. Šventes, juk reikia švęsti!
Daugiau informacijos apie renginį fb.com/TSDKaunas
NJUSPEIPIS
13
JUSTINAS STAUGAITIS – KAUNO MIESTO JAUNIMO LYDERIS
Studentų fronte kažkas naujo...?
10
I. BIRGELYTĖ
ASMENINIS ARCHYVAS Socialinė akcija „Sielų upė“ pripažinta geriausiu „Jaunimo renginiu“. Į ne pirmus metus Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Studentų atstovybės organizuojamą renginį susirenka ne tik studentai, bet įvairaus amžiaus kauniečiai, norintys tradiciškai paminėti Šv. Vėlines.
Pirmąjį spalio savaitgalį Kauno miesto savivaldybėje į „Kauno jaunimo apdovanojimus 2012“ rinkosi jaunimo lyderiai. Šį ne pirmus metus vykstantį renginį organizuoja Kauno miesto savivaldybės jaunimo reikalų taryba. Kandidatai buvo siūlomi į penkias nominacijas. „Jaunimo lyderio“ titulas šiemet įteiktas Justinui Staugaičiui už indėlį kuriant Kauną kaip akademinį miestą. J.Staugaitis jau antrus metus vadovauja KTU Studentų atstovybei, atstovauja studentus KTU Senate ir Rektorate bei Lietuvos studentų sąjungos darbo grupėse. „Apdovanojimas paskatino ir įkvėpė imtis naujų darbų. Džiaugiuosi, kad prabėgę metai liko pastebėti ir įvertinti, tuo pačiu noriu padėkoti visiems buvusiems KarTU“, - sakė 2012 metų Kauno jaunimo lyderis.
„Jaunimo partneriu“ tapo studentiškas laikraštis „SAVAS“. Kas mėnesį leidžiamas laikraštis informuoja studentus apie vykstančius renginius, organizuojamus projektus ir Kauno nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas. Šešioliktus leidybos metus mininčio laikraščio redakcija džiaugiasi apdovanojimu ir gausiu skaitytojų būriu, kurį visada stengiasi atsakingai informuoti bei suteikti jauniems žmonėms praktinės patirties ateičiai. Metų „Jaunimo organizacijos“ titulas atiteko Lietuvos moksleivių sąjungos Kauno miesto mokinių savivaldų informavimo centrui, į kurį moksleivių savivaldos gali kreiptis iškilus klausimams. Penktoji nominacija „Jaunimo indėlis Kauno miestui" atiteko Kauno miesto studentams, už tai, kad jų dėkagyvybingą ir pulsuojantį Kauną. Apdovanojimą atsiėmė Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų studentų atstovai. (Rengiant informacinį pranešimą buvo remiamasi Kauno miesto savivaldybės informacija)
Priimant studentiškus sprendimus, studentų balsas ir nuomonė yra girdima, nes net 20 % Senato narių yra studentai.
Dažnas studentas nežino kodėl vieni ar kiti sprendimai tiesiogiai liečiantys jį ar įtakojantys studijų procesą yra priimami. Šiandien kalbamės su KTU Senato nare Vaida Godvišaite, kuri pabandys paprastai ir kiekvienam suprantamai paaiškinti, kad yra tas Senatas ir, populiariai tariant, su kuo gi jis valgomas. 1. Kas yra Senatas? Kokia jo reikšmė studentui? Senatas yra kolegialus universiteto akademinių reikalų valdymo organas. Senatas atlieka daug funkcijų: nustato studijų tvarką, tvirtina universiteto vidaus tvarkos taisykles, tvirtina Akademinį ir Finansų reguliaminus, svarsto ir priima nutarimus studijų, mokslo, socialiniais ir panašiais klausimais bei atlieka daugelį kitų funkcijų. Studentiškai sakant – svarsto, priima su universiteto vidiniais reikalais susijusius klausimus.
NJUSPEIPIS
2. Ką studentai veikia Senate? Studentai, kaip ir kiti Senato nariai, turi veiklą keturiuose skirtinguose komitetuose. Studentų nuomonę mokslo ir plėtros komiteta atstovauja studentas Dainius Stasiulis, studijų ir akademinės kultūros komitete – Monika Simaškaitė ir Ovidijus Gudaitis, kokybės komitete: Živilė Žukauskaitė, o daugiausiai studentų (net 50 proc.) yra studentų reikalų komitete – Greta Stupelytė, Dovilė Gudeikaitė, Justinas Staugaitis, Vytautas Urbonavičius ir aš. Tad daugiausiai iškeltų studentų problemų pirmiausiai būna apsvarstyta ir išdiskutuota studentų reikalų komitete, o vėliau surasti problemų sprendimi siūlomi Senatui, kuriame dažniausiai sulaukia pritarimo. 3. Kodėl svarbu, kad studentų atstovai būtų Senate? Dėstytojai ar administracijos darbuotojai ne visada girdi atvirą studentų nuomonę, aš manau, kad studentai tarpusavyje kalba atviriau ir diskutuoja įvairiomis temomis, tarp kurių būna ir studentiškos temos t.y studentiškas gyvenimas, akademine ir socialinė aplinka, įvairūs pasiūlymai kaip pagerinti studijas ar gyvenimą jų metu. Studentai pastebi bei pasako daug aktualių problemų, su kuriom susiduria. Studentų atstovai Senate reikalingi ir būtini, kad KTU studentų nuomonė būtų perduota. Studentai į Senatą yra išrenkami KTU SA ataskaitinės – rinkiminės konferencijos metu balsuojant už 9 atstovus (plius KTU SA prezidenta atstovaujantis pagal užimamas pareigas). Balso teisę šiame sprendime turi FSA
Studentų fronte kažkas naujo...? atstovai, tad pasitinkėjimo reikia sulaukti iš daugelio fakultetinių studentų atstovybių narių - konferencijos delegatų, kuriuos renka grupių seniūnai. 4. Kokie klausimai dabar svarstomi Studentų reikalų komitete? Paskutiniojo Setudentų reikalų komiteto posėdžio metu, kuris vyko spalio 10 dieną, buvo kalbama apie KTU studentų miestelio aplinką, privalomąją praktiką, bendruosius modulius, informacines sitemas (live.edu, mano.ktu.lt, kokybe.ktu.lt;) ir jų naudojimas, Alumni asociacijos įtraukimą į universiteto veiklą, laisvai pasirenkamus tvarkaraščius ir jų funkcionavimas, taip pat galvota kaip galime prisidėti gerinant universiteto įvaizdį.
L. SABULYTĖ
DOSJĖ Vardas Pavardė: Vaida Godvišaitė Aukštoji mokykla, fakultetas, kursas: Kauno technologijos universitetas, Fundamentaliųjų mokslų fakultetas, taikomoji fizika, IV kursas Pareigos: FSA FUMSA narė, nuo 2010 spalio iki 2012 spalio FSA FUMSA pirmininkė Pareigos Senate: KTU Senato Studentų reikalų komiteto pirmininkė
5. Kaip galima kreiptis į Senatą? Studentų atstovybių nariai yra suinteresuoti pagelbėti studentams, tad jie yra pagalbininkai perduodant informaciją reikiamai institucijai šiuo atveju Senatui arba galima tiesiogiai kreiptis į studentų reikalų komitetą.
Lapkričio renginiai: Data
Renginys
Organizatorius
Renginio aprašymas
Lapkričio 8 d.
„Crazy students night”
V.F.S.A
Tai pašėlusi naktis su daugybe įvairiausių "studentiškų" žaidimų. Jūsų laukia 5 DJ‘ai, speed datingas, lazerių šou, pripučiama pilis, tvisteris, stalo futbolo čempionatas ir kitos linksmybės. Daugiau informacijos facebooke “Crazy students night”.
Lapkričio 15 d.
Ledi (DiDi festivalis)
DiDi
Šių metų „Ledi“ rinkimai vyks „Combo”. Tema- LEDI goes men. Mėnesį prieš renginį kandidatės ruošiasi su profesionalais – šoka, vaikšto į susitikimu bei įgauna pasitikėjimo. Daugiau informacijos www.didi.lt
Lapkričio 16 d.
Tarptautinė studentų diena
Kauno aukštosios mokyklos
Pilna diena pramogų ir linksmybių, šaunūs rėmėjų prizai, o vakarinėje dalyje G&G Sindikatas, Happy Endless ir kiti. Viso gėrio kaina – 3 Lt. Daugiau informacijos facebooke: “Tarptautinė studentų diena Kaune”.
Lapkričio 17-22 d.
MC (DiDi festivalis)
DiDi
Moksleivių ir studentų Meno centras – čia eksponuojami meno darbai (nuo paveikslų, papuošalų iki to ką tik gali sugalvoti jauni protai). Šiais metais „Meno centras“ vyks „Fluxus ministerijoje”. Daugiau informacijos: www.didi.lt
Lapkričio 23 d.
Dizaino dienos (DiDi festivalis)
DiDi
“Dizaino dienos” – tai aukšto lygio, giliausias tradicijas puoselėjantis „DiDi“ festivalio renginys, kiekvienais metais pritraukiantis vis daugiau dalyvių, žiūrovų bei žiniasklaidos dėmesio. Daugiau informacijos: www.didi.lt
APIE KTU SENATĄ IŠ PIRMŲ LŪPŲ
ASMENINIS ARCHYVAS
„A klinikos” pasiūlymai studentams! Gydytojo oftalmologo konsultacija su šeimos gydytojo siuntimu – nemokamai! Gripo skiepai su 30 proc. nuolaida – tik 18 Lt! Daugiau informacijos: www.aklinika.lt
NJUSPEIPIS
13
PETROLEUM (LOT. – PETRA- UOLA + OLEUM –ALYVA)
Vyrų visata Perspėjimas: šitas straipsnis yra apie ekonomiką ir istoriją, todėl labai nuobodus - skaitykite savo nuožiūra.
A. ŽILINSKAS
R. JURGELAITIS
Ar matėte degalų kainas? Be abejo, kalti rusai, Europos Sąjunga, Kubilius (o jau greitai Uspaskichas), krizė ir keisti Bolivijos virtuvės polinkiai. Tačiau atmetus visas šias tikėtinai skambančias priežastis, norisi panagrinėti dar vieną, kažkodėl neaptariamą priežastį, kodėl nafta jau nebepigs. Tai vadinama „Naftos piku“. M. King Hubbert 1956 metais „Shell“ naftos kompanijos geologas pateikė tyriamajį darbą Amerikos Naftos Institutui (API), pagal kurį Jungtinės Amerikos Valstijos turėjo pasiekti savo naftos išgavimo piką vėlyvais 60-ais, ankstyvais 70-ais. Jo sukurtas modelis yra elegantiškas ir gražus, sugebantiems atskleisti grožį matematiniuose modeliuose. Tai graži (beveik) varpo formos kreivė suskirstyta į 3 stadijas. Pirma – lėtas išgavimo augimas, kadangi šiuo laikotarpiu naftos ištekliai yra žvalgomi ir ne tiek daug daroma pačio išgavimo. Tai tęsiasi iki tol, kol pasiekiama varpo kreivės tiesioji dalis. Tada prasideda antra stadija – eksponentiškai augantis naftos išgavimas. Naftos daug, ji geros kokybės, ją nesunku ir pigu išgauti – įdurk vamzdį giliau į žemę ir ji pati trykšta. Geri laikai tęsiasi iki tol, kol fizinio pasaulio dėsniai prisiveja optimizmą. Tuomet išgavimas po truputį išsilygina, kol galiausiai pradeda kristi. Trečiame etape likusi nafta yra prastesnės kokybės, dažnai išgaunama iš antraeilių šaltinių, tokių kaip bitumas (tar sands – angl.), kurių išgavimas ir perdirbimas yra sudėtingas ir varginantis, brangus bei gamtą teršiantis procesas. Trečias etapas yra nebegrįžtantis procesas, kadangi žemėje yra galutinis kiekis naftos. Tai savaime suprantama.
Ar priimsi mane ant dviratuko?
1973 Retas Hubbertu tikėjo. Tol, kol 70-ais JAV pasiekė naftos išgavimo piką, tačiau niekas nepastebėjo, kadangi šalis pradėjo importuoti naftą iš kitų šalių (pagrinde OPEC). 1973 metų sausį Akcijų birža tiesiog sugriuvo paveikta daugybės faktorių, tokių kaip dolerio „atrišimas nuo aukso“ ir po to sekusios devalvacijos. Tačiau tikras naftos šokas prasidėjo Egiptui ir Sirijai netikėtai užpuolus Izraelį, taip pradedant Yom Kippur karą. Per karą JAV suteikė Izraeliui paramą ginklais ir kitom atsargom, taip supykdydami arabus, kurie paskelbė naftos embargą. Kainos šoktelėjo beprotiškai. Tačiau Amerika nieko dėl to padaryti negalėjo, kadangi jos rezervai pasiekė piką 1970 metais. Amerikoje prasidėjo degalų deficitas, nusidriekė ilgos eilės prie degalinių, prasidėjo degalų skirstymas pagal svarbumą (normavimas) – komercinės paskirties transportas (sunkvežimiai, t.t.) gavo pirmumą, kol paprasti plebėjai liko be degalų. Taigi po metų eilių prie degalinių, 1975 m., Nacionalinė Mokslų Akademija (NAS), priėmė pono M. Hubberto skaičiavimus kaip tikrus, o jų prieš tai paskelbtus optimistiškus skaičiavimus nurašė kaip šūvį pro šalį. 2012 Žmonija pasimokė iš savo praeities klaidų ir dabar jau tikrai yra pasiryžusi sutikti pasaulinį naftos produkcijos piką. Tai kada gi jis nutiks? Pats Hubbertas pagal savo modelį, 1974 metais spėjo, kad jeigu nesikeis vartojimo tendencijos, pasaulis turėjo pasiekti piką 1995. Tačiau sugebėjome sukurti efektyvesnį transportą ir pradėjome naudoti daugiau elektros bei kito kuro (anglis, uranas). Atnaujinti modeliai pranašauja piką nuo 2005 – iki 2020. Tačiau... Dabartiniu metu naftos išgavimas išsilygino, bet jeigu atsižvelgsim ir į investicijas, tai nuo 2005 metų jos auga, kas reiškia, kad už tą patį kiekį naftos reikia sumokėti daugiau, kas tuo pačiu reiškia mažesnį produktyvumą bei išgavimo mažėjimą. Ir iš tiesų, kyla nemalonių minčių, susiejant 2008 metų krizę su naftos piku. Be abejo, kalti bankininkai, čia abejonių nėra, tačiau letargišką ekonomiką paaiškina naftos pikas. Nors aš ir ne ekonomikas, nesunku suvokti, kas atsitinka, kai kylanti paklausa, daugiausiai iš Kinijos, Indijos susiduria su mažėjančia pasiūla. Ir nafta nėra paprasta prekė, tai ekonomikos kraujas. Jeigu 1973 -74 metų Amerikos pavyzdys ką nors reiškia, tai nusimato eilės ir degalų normavimas. Vilties spindulėlis Jeigu negalime padidinti pasiūlos, reikės sumažinti paklausą. Pasiruošimas gerėja: kasdien girdime apie hibridinius ir kitus transporto sprendimus, kurie padeda taupyti degalus ir be abejo visada yra saulės, vėjo, vandens, branduolinė ir sintezės energijos (jau ~2022 veikiantis ITER reaktorius - jėėė). Ateitis nėra niūri, tiesiog gyvenimas šiek tiek pasikeis. Nujaučiu, bus daugiau dviračių...
16
NJUSPEIPIS
1
Kryžiažodis
14. Kuo vardu yra Džono 3 2 Ronaldo Reuelio Tolkino trilogijos „Žiedų valdovas“ 4 5 veikėjas, kuris priklausė Žiedo 6 7 brolijai - buvo joje vienas iš dviejų žmonių rasės atstovų? 5. Senovės Lietuvoje šiuo vardu 8 buvo vadinami gerai maitinami, stiprūs ir sveiki darbiniai arkliai. Šiomis dienomis šis vardas yra 9 populiarus tarp vaikinų. 4. Kaip vadinasi viena garsiausių visų laikų Vakarų Europos knygų, 1350–1353 m. parašyta 10 Giovannio Boccaccio, kurioje kiekvienas iš dešimties 11 12 pasakotojų stengiasi rasti kuo 13 14 išradingesnę, linksmesnę, erotiškesnę ar labiau pamokomą istoriją – taip per dešimt dienų 15 papasakojama šimtas novelių? 8. Filosofijoje tai - nekintama būties esmė, tikrovės pagrindas. 16 17 Kas tai? 1. (vertikaliai) Kaip pavadinta neapykanta arba stiprus 18 neigiamas nusistatymas moterų atžvilgiu? 19. Koks buvo Aleksandro 19 Makedoniečio karo žirgo vardas? D. IBIANSKAITĖ 1. (horizontaliai) KlaipėdosAcross vokiškas pavadinimas. Down 17. Kokia pavardė lietuvių išeivijos rašytojo, prozininko ir dramaturgo, modernizmo atstovo, didžiausio 1 i 1 g novatoriaus lietuvių literatūroje? Mėgo baltas drobules. 6 b 2 r 18. Kaip vadinasi valstybė, kurios trys organai pagal konstituciją yra valdomi kaip vienas vienetas, su vienu 8 organu? f 3 t įstatymų leidžiamuoju 13 m 4 earba princesės svitoje? 11. Kaip vadinama aristokratinės kilmės merginų pareigybė karalienės, carienės 15 vieningumas, a 5 d tarpusavio parama vienu 13. Bendramintiškumas, interesų bendrumas, bendra atsakomybė, 16 q 7 n žodžiu? 7. Bulgarijos sostinė 18 arba merginos vardas graikiškai reiškiantis „išmintį“?9 k p 12. Miestas šiaurinėje19 Indijoje, Svarbus h Utar Pradešo valstijoje, prie Gangos upės.10 s kultūros, istorijos centras, vienas pagrindinių hinduistų ir budistų piligrimų centrų (apsilanko iki 1 mln. per metus). 11 žmonių l 9. Koks yra literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis (kurį laiką – dvimėnesinis) laikraštis, ėjęs nuo 1889 m. 12 o sausio mėn. iki 1906 m. Tilžėje ir Ragainėje? 14 c 16. Jaunausias kunigaikščio Gedimino sūnus? 17 j 2. Kas yra ekonomikoje - mokėjimo pagal sąskaitą sumos suapvalinimas mažinimo linkme, o medicinoje laikinas ligos reiškinių susilpnėjimas arba ligos atoslūgis? 10. Kaip vadinasi antrasis Žemės atmosferos sluoksnis, esantis virš troposferos ir žemiau mezosferos? 3. Kas yra kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus „koks?, kokia?, kokie?, kokios?“? 6. Kaip vadinasi senovinė juodo granodiorito stela, padėjusi iššifruoti senovės egiptiečių hieroglifus? Ant jos užrašytas tas pats tekstas egiptiečių hieroglifais ir klasikine graikų kalba. ... akmuo. 15. Kas yra pirmykščių tikėjimų (daugiausia mitologijos), tautosakos, apeigų, papročių vaizdinys, susidaręs tautos kolektyvinėje pasąmonėje ir konkretizuojamas meno kūriniuose, religijoje? NJUSPEIPIS
17
KAD NUOTAIKA NEBŪTŲ ORUI PAVALDI
kITU kAMPU Turbūt dažnas iš jūsų esate girdėję kaip skundžiasi, murma ar pyksta žmonės, kai rudens dangus paruošia jiems „netikėtai“ šlapią staigmeną, kai vėjas smelkiasi pro visus atvirus plyšelius ir šiurpsta nuo šalčio oda. Tada kiekvieno iš jų veiduose galime aiškiai įžvelgti niūrios nuotaikos braižą. Bet pasak liaudies išminties: „Nėra prasto oro, yra tik netinkamai pasirinkta apranga“. Tad nėra čia ko murmėti, jei meteorologinių prognozių neklausai! O kad galėtume drąsiai priimti rudens „dovanas“, siūlau jums keletą „nereceptinių vaistų“ nuotaikai kilstelėti, kad nei lietus, nei šaltis, nei vėjas negalėtų atvirkščios šypsenos veide „išpaišyti“. SMALIŽIŲ DĖMESIUI! Mielieji, jeigu mėgstate pienišką ar baltą šokoladą, iškart turiu jus nuliūdinti... Mokslinių tyrimų duomenimis būtent juodasis šokoladas teigiamai veikia mūsų nuotaiką. Pastarasis gaminamas iš didesnio kiekio kakavos pupelių, kurios yra vienas iš svarbiausių geros nuotaikos šaltinių. Jose gausu antioksidantų, kurie veikia žmogaus organizmą kaip lengvas antidepresantas, taigi kelia nuotaiką. Taip pat kakavos pupelėse gausu magnio, kuris mažina stresą bei padeda kovoti su depresija. Be viso to, juodasis šokoladas stimuliuoja endorfinų gamybą – tai medžiaga, stimuliuojanti smegenų centrus ir lemianti malonumo, komforto ir palaimos jausmą. Taigi, jei kartumas jūsų neatbaido, kilstelėkite niūrią nuotaiką rinkdamiesi juodąjį šokoladą.
G. MENKEVIČIUTĖ D. MIZEIKIS
S PA LV O S I R G I T U R I G A L I Ą Ar esate ką nors girdėję apie spalvų terapiją? Tai vienas iš seniausių psichoterapijos metodų, naudotas senovės civilizacijose. Šiam gydymui nereikia specifinių priemonių ar ypatingos gydytojų priežiūros. Tiesiog reikia apsižvalgyti aplink. Klausiate, kam to reikia? Ogi tam, kad, kaip kad parodė psichologinių tyrimų duomenys, spalvos turi didelę įtaką žmogaus savijautai, darbo našumui ir nuotaikai. Ne tik mus supančios aplinkos, bet ir mūsų dėvimų drabužių spalvos gali lemti mūsų emocinę būseną. Tad, jei norite ją pagerinti, turėtumėte rinktis geltoną, oranžinę ar rožinę spalvas. Geltona – tai šilumos ir šviesos simbolis, ji veikia ir sustiprina mūsų nervų sistemą, intelektą. Dėvėdami šios spalvos drabužius būsite optimistiški, entuziastingi, linksmesni, pasitikintys savimi ir kūrybingi. Oranžinė spalva – tai raudonos ir geltonos spalvų mišinys, todėl turi abiejų spalvų savybių. Ši spalva suteikia optimizmo ir sustiprina mūsų dvasią, leidžia pasijausti pakylėtiems. Rožinė spalva taip pat naudinga, siekiant pagerinti nuotaiką, dar ji ramina nervų sistemą ir gerina miegą. Keisti interjero spalvas – ne studentiškai kišenei, tačiau pinigų turėtų pakakti pagyvinti aprangą spalvingomis detalėmis. Taip ne tik kitiems žmonėms tapsite geros nuotaikos šaltiniu, bet ir patys ja spinduliuosite. S P O R TA S – N E T I K K Ū N U I , B E T I R S I E L A I Mokslinių tyrimų duomenimis intensyvi mankšta, ne tik degina riebalus, stiprina raumenis, bet ir padeda pakelti nuotaiką. Tai įrodo jų atliktas eksperimentas: vienuolika žmonių dalyvavo dviejose treniruotėse (abi truko po 20 min.), viena buvo intensyvi, kita vidutiniškai sunki. Mokslininkai fiksavo eksperimento dalyvių nuotaiką prieš ir po treniruočių. Paaiškėjo,
18
NJUSPEIPIS
jog vidutiniškai sunki treniruotė nuotaikai neturėjo jokios įtakos, o intensyvi – ją pakylėjo. Psichologų teigimu, didelį fizinį krūvį patiriantis organizmas išskiria endorfinus, kurie ir sąlygoja geros nuotaikos atsiradimą. Jei norite nušauti tris zuikius vienu šūviu – sportuokite! Sudeginsit nereikalingus riebalus, sustiprinsit raumenis bei jausite teigiamų emocijų antplūdį. TA I S VA R B U ! Bloga nuotaika alkoholyje neskęsta! Jei pajuntate geros nuotaikos ir teigiamų emocijų antplūdį išgėrę pirmą taurelę, tai su lyg n-tąją (nežinau kiek kiekvienas iš jūsų tų taurelių pakeliat) atsipalaiduoja smegenys ir negalite sveikai mąstyti, sutrinka koordinacija ir nevaldote nei veiksmų nei emocijų. Padarinys: pagirios ir kvailystės, kurias galite iškrėsti būdami girti. Nuotaikos tai tikrai nepakelia, tik dar daugiau prideda prie to, ką taip nesėkmingai mėginote „paskandinti“. Tada dar sunkiau, ar ne? APIBENDRINANT Kadangi nuotaika – tai emocinė būsena, kurią galima paveikti, siūlau jums naudotis šiais patarimais ir neslėpti šypsenos veide. O keičiantis metų laikams ar bjūrant orams ne niurzgėti, o mėgautis šokoladu, išvynioto iš spalvoto popierėlio (geriau oranžinio, geltono ar rožinio) ir šiukštu ne su alkoholiniu įdaru. Dėl papildomų kalorijų nesijaudinkite, nes sudeginsite jas intensyviai sportuodami. Ta d g e r o s n u o t a i k o s , m i e l i e j i !
Fotoreportažas
OLDSCHOOL
D. MIZEIKIS
D. LUKŠTA
E. IVANAUSKAS
D. MIZEIKIS
D. LUKŠTA
R. VAITIEKŪNAITĖ
A. VABALAITĖ
NJUSPEIPIS
19
KŪRYBIŠKUMO GALIMA IŠMOKTI 20
Už bendrabučio lango
R. ZINEVIČIŪTĖ J. ZILNYS
Rudeniui įsibėgėjant ir vis didėjant darbo tempams, besidomintys reklamos tendencijomis, atidėję darbus, rinkosi į Kauno sporto halę, kurioje vyko reklamos konferencija – „Take me“, kurios tikslas - dalintis žiniomis apie reklamos pasaulį, skatinti verslumą Lietuvoje bei suteikti galimybę užmegzti naudingas pažintis. Nors halėje tvyrojo žvarbus šaltukas, bet atmosferą šildė nuoširdūs pranešėjų pasakojimai bei karšta kava. Apie konferenciją trumpai papasakojo idėjų agentūros „Gykai” vienas iš įkūrėjų Alvydas Opulskis. Pasak pašnekovo, suorganizuoti tokio masto konferenciją nebuvo lengva, ypač turint omeny, kad komandos branduolys – trys žmonės. Neišvengiama ir klaidų (šiemet renginys truputį vėlavo), bet iš jų mokomasi ir tobulėjama. „Take me” – tai tik antroji konferencija, rengta „Gykų“, kurioje apsilankė apie 700 žmonių. Paklausus, iš kur kilo pavadinimas, Alvydas prisiminė, kad pirmiausia kilo idėja „Paimk mane”, tačiau angliškai šis pavadinimas skambėjo patraukliau, o pačios konferencijos tikslas buvo supažindinti klausytojus su efektyviais reklamavimosi būdais. Pranešimus skaitė 13 savo srities profesionalų iš Lietuvos ir užsienio. Pirmoji savo žiniomis dalinosi Simona Albavičiūtė. Vienos radijo stoties programų direktorė rado laiko atsakyti ir į kelis „Njuspeipio“ klausimus. Simona prisipažino, kad šiuo metu gyvenimo tempas – ypač greitas. Jos diena prasideda 7 ryto, o baigiasi kartais ir labai vėlai. Paklausus apie studijavimo metus, sulaukėme šypsenos ir prisipažinimo, jog buvo lankytos tik svarbiausios paskaitos ir egzaminai. „Bet universitetas duoda platesnį suvokimą“ – pripažino Simona. Pašnekovė su šypsena prisimenė ir savo vaikystę bei faktą, jog nepraleido nei vienos pamokos. Auditorijos baimės neturinti mergina teigė, jog jai įgyti patirties ir ja pasidalinti su kitais padėjo supantys žmonės, vykdyti projektai bei turimas darbas. Pasak Simonos, net pačio kūrybiškumo galima išmokti, tereikia daug domėtis ir svarbiausia, nebijoti klausti. Mūsų skaitytojams pašnekovė palinkėjo surasti tokią veiklą, kuri būtų įdomi ir leistų realizuoti save. „Nedalyvavę konferencijoje, prarado gerus pranešimus, gerą laiką. Į tokį renginį renkasi kūrybiški, tam tikros srities atstovai, su kuriais galima užmegzti ne tik verslo, bet ir kolegiškus santykius“ – tokius konferencijos pliusus vardino Alvydas. NJUSPEIPIS
Žinialapis
NJUSPEIPIS
GYVOS MUZIKOS FESTIVALIO BELAUKIANT
Jau penktus metus iš eilės, Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto (KTU HMF) Studentų atstovybė Humsa, organizuoja gyvos muzikos festivalį „Sidabrinė Styga“. Šiemet žiūrovai galės mėgautis gyva muzika ir šilta atmosfera ne dvi, o tris dienas. Pirmasis festivalio vakaras, vyksiantis gruodžio 5 d., KTU HMF fakultete, bus skirtas jauniesiems muzikantams, kurie galės pademonstruoti savo talentą, o vakaro pabaigoje žiūrovai išrinks laimėtoją. Antrasis vakaras vyks KTU III rūmuose, kur žiūrovai jaukioje aplinkoje galės pasiklausyti gerai žinomo „Aktorių trio“ bei pirmojo vakaro laimėtojo. Na, o gruodžio 7d. vyks uždaromasis koncertas, kuris bus tikra staigmena visiems gyvos muzikos gerbėjams. Mes jau jaučiame „Sidabrinės Stygos“ virpesius. Ar juos jauti, Tu?
21
TAI TURI LIAUTIS
Šulinys Skaitmeninė fotografija pakeitė mūsų gyvenimą. Nebereikia laukti, kol išryškins tavo juostelę ir atspausdins išplaukusias tamsias nuotraukas. Taip pat nebereikia stengtis sutalpinti visų atostogų į keturias 36 kadrų juosteles. Šiandien galime fotografuoti, o gautas nuotraukas: peržiūrėti, ištrinti, perfotografuoti, o prastus kadrus pakartoti. Taigi, dabar kiekvienas gali padaryti neribotą kiekį nuotraukų nevaržydamas savęs. Žmonija gali sukurti neribotą laisvų idėjų ir potyrių srautą fotografijose.
Kaip gražiai miega
Gaila, bet dauguma šias neribotas galimybes naudoja tam, kad nufotografuotų tai, ką valgo, kokį gyvūną augina, save, prieš veidrodį, dažniausiai kokiam nors tualete. Tas tualeto veidrodis neįdomus, nebent jis yra pačios Anglijos karalienės. Taip pat, nematau prasmės žiūrėti kažkieno kačių nuotraukų, visos katės atrodo daugmaž taip pat, kaip maniškė, o į ją atsiužiūriu. Jeigu katė plika, ji atrodo kitaip, nei maniškė, bet tokios matyti aš iš viso nenoriu.
kad suteiktų nuotraukai gilesnę prasmę ir parodytų savo menišką prigimtį, daug entuziastų fotografijas padaro juodai baltas. Tuo tarpu merginos, fotografuojančios save prieš veidrodį su telefonu, mėgsta mesti iššūkį visoms fotografijos taisyklėms, paversdamos nuotrauką 90 laipsnių kampu. Nors ši taktika ne nauja, vis dar nesuprantu, kokiu tikslu tai Kai kurie puikiai suprasdami, kad daroma. Tai mane glumina. Galbūt tokios kasdienės nuotraukos tokių nuotraukų tikslas ir yra neįdomios, nusprendžia jas visaip gluminti. Turbūt negalima reikalauti daug „pagardinti“. Receptas beveik visada toks pats: „Instagrama“ ar iš žmonių, kurie fotografuoja ir šiaip koks vintažinis filtras. Tam, fotografuojas tik tam, kad gautų
OMG, sausainiai!!! 22
NJUSPEIPIS
„like“ „Facebooke“ ir parodytų visą savo spintos bei iškirptės turinį internete. Mane labiau pykdo įvairūs „Vardas Pavardė Photography“ „Facebooke“ ir visur kur „parduodantys“ savo fotosesijas už „like“ arba „share“ penkiolikmetėms mergaitėms. Visos nuotraukos būna identiškos, juodai baltos, prie kokios nors sienos, su tokiu pačiu fono išplovimu, kokį suteikia 50-tukas už 200 litų. Būtent dėl atsiradusios tokių pigių objektyvų ir veidrodinių fotoaparatų pasiūlos visi staiga yra fotografai, dedantys savo dramblio dydžio, taip vadinamus, vandens ženklus ant kiekvienos niekuo neįdomios nuotraukos. Gal ir gerai, nes tik užrašas iš esmės ir skiria to „fotografo“ stilių nuo būrio kitų. Kadangi nuotrauka turi prasidėti nuo minties galvoje, o ne nuo išplauto fono, o fotografija nėra fotosesijos po 50 litų, tikiuosi ir tikiu, kad šita mada greitai praeis. Aplink yra daug daugiau, nei vien veidrodžiai viešuosiuose tualetuose, maistas ir krūva butelių po vakar. Yra daug vertesnių dalykų fotografuoti. Net jei norisi nusifotografuoti save, tai galima padaryti įdomiai ir naujai. Juk ne vien veidrodžiai atspindi vaizdą. Dabar fotografija suteikia galimybę padaryti kone neribotą kadrų skaičių nemokamai, tai kodėl nepabandžius kažko naujo? D. MIZEIKIS
D. MIZEIKIS
Palaida bala
Sudoku 2
1 6 8
1 4 6 8 5 1 5 2 7
4 8 8 1 4
Kontaktai: Adresas: K. Donelaičio g. 73, LT- 44029, Kaunas El. Paštas: Njuspeipis@gmail.com www.Njuspeipis.lt
Redaktorius: Audrius Žilinskas Redaktoriaus pavaduotojas: Ignas Gaižauskas
1 2 5
9 8
1 4 6 7 2 6 1 8
*** - Aiste, ar galiu tavo nuotrauką pasidėti spintoje? - O kam? - Kad vaikai saldainių neimtų.
Juokas - dalykas rimtas!
*** -Petriuk, jei tu turėtum tris obuolius ir keturis apelsinus vienoje rankoje, o kitoje keturis obuolius ir tris apelsinus, ką tada turėtum? -Labai dideles rankas. ***
3
7 4 3 6
9
*** -Tėti, vakar įsitikinau, kad mama yra žymiai geresnė vairuotoja už Tave... -Na na... Ir kodėl? -Tu sakei, kad su užtrauktu rankiniu stabdžiu iš vietos nepajudi... O ji 10 km nuvažiavo..
Maketuotojai: Tomas Liutvinas Evelina Plonytė Indrė Zemlerytė Julius Žaldokas
6 3
3 1
8 4
5
9 7
5 9 4 7
A. ŽILINSKAS
joginės vardu Pema Dočen eilės, kurias kaip teigė autorė pati išvertė iš tibetiečių kalbos. Iš tiesų šios eilės buvo parašytos pačios J. Ivanauskaitės ir vėliau publikuotos rinkinyje „Šokis dykumoje“. „Prarasta Pažadėtoji žemė“ yra trečioji trilogijos, dar vadinamos „Tibeto trilogija“ dalis. 1996 metais išleista pirmoji knyga „Ištremtas Tibetas“, o 1997 metais antroji - „Kelionė į Šambalą“. Visos knygos pasakoja apie rašytojos kelionių įspūdžius, bei nenusakomą trauką ir meilę tolimai Sniegynų šaliai. Kelionės įspūdžių ir kultūrologinės studijos forma šiose knygose įkūnija „Tibeto kaip gyvenimo būdo“ koncepciją, kuri pakeri ir išaugina sparnus keliauti. D. GUDEIKA
3 4
D. IBIANSKAITĖ
papročius, žmones, nuostabią gamtą, bet ir kartais atrodytų enciklopediškai dėstė budizmo doktrinas. Vis dėlto, tai neužgožė jaudinančio pasakojimo apie patirtus dvasinius praregėjimus, kuriuos patyrė rašytoja kelionės metu. Knygoje autorė ėmėsi literatūrinės
6 8
*** Gydytojai pataria: - Jeigu jūsų katė jus aplojo, vadinasi laikas atostogauti.
AIDAI IŠ PRARASTOS PAŽADĖTOSIOS ŽEMĖS
„TIBETAS... Aš visada svajojau apie šią šalį, kaip dykumomis vedžiojamas benamis svajoja apie Pažadėtąją žemę, kaip viduramžių mistikas - apie Kristaus karalystę, kuri rasis po Apokalipsės. Sunkiausiomis valandomis primindavau sau, kad tai dar nėra liūdesio bedugnė, ji, tikroji, atsiveria tada, kai staiga užplūsta nenumaldomas niekada neregėtos šalies ilgesys.“ – Jurga Ivanauskaitė Ruduo jau įsibėgėjo. Lapai jau visai susidrovėję nuraudo arba susirgę gelta pagelto ir nukrito. Darosi vis šalčiau ir šalčiau sėdėti ant suoliuko kažkur parke ir stebėti aplink bėgantį laiką ir žmones. Taip užvertus vieną knygą, griebiesi kitos. Taigi, šį kartą į rankas pateko vienos iš geriausių lietuvių rašytojų, prozininkės, eseistės, dramaturgės, dailininkės ir keliautojos Jurgos Ivanauskaitės knyga „Prarasta Pažadėtoji žemė“. Šioje knygoje J. Ivanauskaitė dalinasi su mumis savo kelionės po Tibetą įspūdžiais. Rašytoja įpynė ne tik daug įdomių faktų apie Tibeto kultūrą,
19-metė mergina gali pririnkti 3 kg, tai nereiškia, jog jie, kartu išėję į mišką, parsineš 8 kg. *** – Sveikinu, jums gimė sūnus. Vyras džiaugiasi, bet netrukus vėl išeina seselė. – Sveikinu dar kartą, gimė dar vienas. Vyras sutrikęs skambinėja mobiliuoju ir pranešinėja draugams, kad žmona pagimdė dvynukus. Po kiek laiko pasirodo seselė ir jau visai pasimetusi praneša: „Dar vienas“. Šoko ištiktas vyras įsiveržia į operacinę ir mato – gydytojas rėkia: – Išjunkit greitai prožektorių, gal jie, parazitai į šviesą lenda!...
Žurnalistai: Fotokorespondentai: Viršelio nuotrauka: Algirdas Musneckis D. Mizeikis Domantas Mizeikis (vyr.) Dalius Gudeika Redagavimas: Rokas Tenys Raimondas Jurgelaitis A. Žilinskas Auksė Vabalaitė Viktorija Juciūtė Algimantas Krasauskas Norbertas Kazlauskas Njuspeipio ieškok: Zigmas Bagdonas Gintarė Maigytė Kaune – KTU, VDU, ASU, Dovilė Ibianskaitė Dainius Lukšta LSMU, KK, MRU, VU KHF, Greta Paliulionytė Rusnė Vaitiekūnaitė LKKA, KTU Gimnazija, Greta Menkevičiūtė Kolpingo kolegija, Eidmantas Ivanauskas Rūta Zinevičiūtė Graičiūno AVM, „Vero Justinas Zilnys Darius Jurčiukonis Cafe“, Spausdino: UAB „Spindulio spaustuvė“
„Džem Pub“, „B.O.“, „Supremo“, ‚Mio“, Vilniuje – VU.
Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti, be redakcijos sutikimo, draudžiama. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako. Dėkojame Arūnčikui, už „Njuspeipio“ idėją, LSS KTU SA už patalpas.
NJUSPEIPIS
523
Robotas, kuris moka groti bōgnais. Audriaus Žilinsko nuotrauka