Tiražas: 4000 ISSN 2029-1914 Kaina – neįkainojamas
Studentiško gyvenimo būdo žurnalas
Vasaris ‘13
#90
VIVA LA IDEALISM Interviu su L. Adomaičiu Prometėjas - gyvas! DM šlovės kaina Diktatoriaus gidas Idealizmo pradžia
Tema
Sveikas, idealizmo šalininke! „Njuspepis“ nusprendė pasekti idealizmo pėdomis paskui jo pradininką - Platoną. Idealistinių idėjų apimti, fotografai ir viršelio nuotraukoje esantys modeliai nepabūgo net ir -12 laipsių temperatūros lauke. Nors, žinoma, fotografai šiek tiek sušalo, bet viskas vardan Idealizmo! Numeryje be Platono rasite netgi du įdomius interviu su Linu Adomaičiu ir dizainere Olesia Les, o taip pat itin naudingą diktatoriaus gidą, be kurio dabartiniai lyderiai negalėtų dorai žvelgti į piktai ranka grūmojančių Vakarų pusę. Sužinosite, kokia gali būti šlovės ir kovos prieš sistemą kaina. Ir... Redakcijos žodis
Ideali Istorija
G. PALIULIONYTĖ A. ŽILINSKAS Išpaikinta, išdidžioji ilganosė ir ilgakojė Inga įnirtingai įsikibo į idealaus ir išsvajoto ispano ieškojimus. Išnaršė interneto iždą, išklausė intriguojančius interviu ir išrausė įdomios informacijos. Inicijuoti ieškojimai išsirutuliojo į ilgą ir itin išvarginusį idiotų identifikavimą. Impulsyvioji Ingutė ilgėjosi ilgaplaukių, ilgaliežuvių imigrantų iš įvairių industrijų. Įsimintina importinių inteligentų išvaizda imponavo Ingai ir įtraukdavo įdomių ir intriguojančių istorijų įkarštin it infekcija. Ir išties, įvyko įspūdinga inspiracija! Išsišokėlis incognito įsibrovė į Ingos internetinę ieškojimų irštvą. Įspūdinga išvaizda! Inga „išsilydė“. Iššūkis ieškotojai – išnyko išlavinta iškalba... Iš ištęsto išmintingo ispano itin išsamių išsireiškimų išaiškėjo išties įdomi idioma – idealių irgi įsipina istorijoje! Inga ištekėjo ir įsikūrė Ispanijoje.
EILĖS VARDAN IDEALIZMO G. PALIULIONYTĖ
02
NJUSPEIPIS
Idealizmas – žodis rimtas, Žaviom legendom apipintas. Tiksliai paaiškint niekas jo nemoka, O imt spėliot tiesiog – neapsimoka. Visi idealūs kartais norim būti, Nors ir nesugebam truputį. Štai idealizmo man viršūnė – Turėt didžiulį gražų šunį. O storąjai kaimynei mano – Nebepriaugt nė kilogramo...
Kai vienas nori ateity valdyti šalį, Kitam terūpi tiktai „trali vali“. Vaikinai naktimis sporto klubely pluša Ir pripumpuotų raumenų rekordus muša. Tuo tarpu panos kartais ieško sieloj grožio Ir net nesirenka to idealios figūros ožio. Jei trokšti tapt visiems tu idealus, Tai noras čia truputį nerealus. O jei vis dar kankina idealumo fanatizmas, Žinok – tave tikrai apsėdo idealizmas!
PONIOS IR PONIAI – PLATONAS
Tema
Garsusis Antikos filosofas. Vienas iš didžiųjų Vakarų filosofijos pradininkų. Geriausias kito filosofo – Sokrato – mokinys. Filosofijos tėvas. Aristotelio – kito žymaus filosofo – mokytojas. Atėnų akademijos, vienos garsiausių filosofijos mokyklų Antikoje, įkūrėjas. Visi šie apibūdinimai ir epitetai kalba apie vieną ir tą patį, legendinį asmenį, didį filosofą Platoną. Jis ne tik kad įkūrė pirmąjį Europos universitetą, bet ir sukūrė objekyvinio idealizmo sistemą, kurioje iki šiol ieškome viso idealizmo ištakų. D. IBIANSKAITĖ
A. ŽILINSKAS
Platūs pečiai – platus ir protas Šis filosofijos dievukas gimė senovės Graikijoje, Atėnuose, kilmingų tėvų šeimoje. Tiesa, filosofo Diogeno teigimu, Platonas gimė jo tėvui išprievartavus jo motiną. Kad ir kaip ten buvo, gimęs Platonas buvo pavadintas Aristokliu, o Platono pravardę įgijo vėliau dėl plačių pečių, mat graikiškai „Platonas“ reiškia „platus“. Visą gyvenimą Platonas praleido Atėnuose, nors kartas nuo karto nukeliaudavo į Siciliją ir pietų Italiją, o sklando gandai, kad kartą nukeliavo net iki Egipto Kas tuo metu buvo labai toli – čia jums nenuskristi per keletą valandų į Hurgadą. Apie būsimojo filosofo vaikystę ir paauglystę žinoma labai nedaug. Aišku tik tiek, kad jis gavo itin gerą išsilavinimą, o savo talentus atskleidė besidomėdamas politika, bei rašydamas įvairius kūrinius, tragedijas, bei poeziją, kūrė pjėses ir dar buvo geras imtyninikas. Žinoma ir tai, kad jis niekada nevėdė ir neturėjo vaikų, tad galite nesvajoti, kad esate tolimas Platono ainis. Kai Platonas susipažino su Sokratu, Sokrato idėjų ir argumentų galia jau buvo užvaldžiusi visos Atėnų jaunuomenės protus. Tad nenuostabu, kad Sokratas visiškai pakeitė jaunuolio gyvenimą. Platonas itin prisirišo prie Sokrato ir tapo jo artimu draugu. Vėliau, iš didelės pagarbos savo mokytojui beveik visus savo kūrinius parašė dialogo forma, kuriuose filosofo poziciją užima Sokratas. „Valstybė“ Vienas iš pačių reikšmingiausių Platono darbų, dėl kurio mes ir kalbame apie jį, yra „Valstybė“. Šis veikalas buvo sukurtas apie 360 metus pr. Kr. Tai yra daugiaplanis kūrinys, kuriame filosofas siekė išaiškinti teisingumo problemą, tuo pačiu metu plečiantis bei nagrinėjant ir kitas pagrindines filosofines problemas. „Valstybę“ sudaro dešimt knygų. Visas šis veikalas yra vienas ir ištisas Sokrato pasakojimas apie diskusiją teisingumo klausimu, kuri įvyko gerai žinomo oratoriaus Kefalo namuose. Platonui valstybė yra lyg gyvas organizmas. Ji yra analogiška ir žmogui, arba, tiksliau tariant, žmogaus sielai. Būtent todėl tobulą valstybę turėtų apibūdinti keturios pagrindinės dorybės: išmintis, drąsa, susivaldymas ir teisingumas. Pati pagrindinė, pamatinė Platono „Valstybės“ idėja yra, cituoju: „ne taip svarbu, kiek žmonių valdo – vienas, mažai ar daug; svarbiausia – tų žmonių pasirengimas valdyti”. Valdyti valstybę turi žmonės, kurie gerai suvokia kas yra gėris, sako Platonas. Tik tie, kurie pažino jį, gali valdyti teisingai. Įdomu tai, kad komunistinės idėjos savo gyvenimą pradėjo daugiau nei prieš 2000 metų, kai Platonas
nusprendė, jog negerai, kad egzistuoja dvi priešiškos viena kitai valstybės – vargšų ir turtingųjų. Taip jis nusprendė, kad reikia panaikinti privačią nuosavybę, o individą reikia pajungti valstybės gerovei. Beje, toliau „Valstybėje“ paaiškėja, kad geriausiai valstybę valdyti gali... filosofai. Ir niekas daugiau. Viva la Idealism! Platonas manė, kad šis pasaulis tėra netobulas idėjų pasaulio atspindys. Idėjas tiesiogiai suvokia žmonių sielos iki jų įsikūnijimo, tačiau žmogui gimus, kūniškos aistros užtemdo jo sielos turėtą suvokimą. Todėl daiktų tvarka nėra savaime akivaizdi visiems. Ją gali prisiminti tik žmonės, kurie yra laisvi nuo kūniškų aistrų. O išsilaisvinti pajėgūs tik tiek, kas iš prigimties linkę ne kaupti turtą ar demonstruoti jėgą, bet mąstyti. Taip šis didis filosofas manė įžvelgiąs tikrąją valstybės idėją. Valstybė tik tada yra stabili ir gyvybinga, kai jos santvarka atitinka idealios valstybės santvarką. Artimas idealioms valstybes valdo filosofaikaraliai, kadangi tikrąją daiktų tvarką gali įžvelgti tik filosofai. Še jums, politikai-fizikai-ekonimistai-teisininkai. Tokia ideali valstybės teorija daugelio yra laikoma utopiška. Tačiau patį Platoną tai mažai domino ir jis net nesirūpino plano įgyvendinimo detalėmis. Platono sukurtos utopijos yra savyje per daug idealistiškos ir prieštaringos, kas savaime iššauks vėlesnių autorių kritiką. Tačiau Platonas vis tiek liko idealizmo pradininku ir gerbiamu visame pasaulyje filosofu, kurio idėjos tapo pagrindu Vakarų filosofijai. Juk valstybė, anot Platono, turėtų rūpintis žmonių charakterio grožiu, kurį apsprendžia jėgos ir saiko harmonija. O tai juk taip romantiška. Ah, viva la idealism!
NJUSPEIPIS
03
Tema
ŠIUOLAIKINIS PROMETĖJAS Literatūros pamoka. Mokytoja praneša, kad šiandien „pradėsime“ nagrinėti Antikos mitus. Ji trumpai pristato Prometėjo istoriją. Papasakoja, kaip šis titanas, norėdamas žmonėms gero, pavogė iš dievų ugnį, išmokė žmones amatų bei meno, vėliau atnešusių žmonijai tiek naudos. Dėl to jis neliko „neįvertintas“: Dievų soste sėdintis Dzeusas nubaudė Prometėją žiauria bausme – prirakino jį prie uolos, palikdamas per amžius kęsti žiaurias kančias. Šiuolaikinis Prometėjas yra kiekvienas, kas nesiskaito su tironija, siekia tiesos, net jei tai ir kainuotų labai daug. Kilnios idėjos, žygdarbiai egzistuoja ne tik mituose ar pasakose. Australų programuotojas, žurnalistas, aktyvistas Julianas Assange'as savo kailiu patyrė, ką reiškia pasipriešinimas sistemai. 2006 metais startavusio portalo WikiLeaks.org įkūrėjas, šioje svetainėje paviešines tūkstančius slaptų JAV diplomatijos dokumentų apie karus Irake ir Afganistane, užsitraukė mirtiną šios šalies nemalonę. G. ROLIČIŪTĖ
Didžiausia klaida arba eilinį kartą Cherchez la femme Julianas tapo plačiai žinomas pasaulyje nuo 2010-ųjų metų, kuomet jo partneriai spaudoje pradėjo publikuoti slaptus JAV kariuomenės ir diplomatinius dokumentus, kurių paviešinimo faktas bei pats turinys sukrėtė visą pasaulį. JAV pateikė kaltinimus informaciją nutekinusiems saugumo pareigūnams, o tuo metu Jungtinėje Karalystėje esančiam Assange'ui išdavė Europos arešto orderį. Netrukus sekė dar vienas smūgis – Švedija paskelbė tarptautinį arešto orderį, pateikusi įtarimus Assange'ui dėl seksualinių nusikaltimų, kuriuos jis tariamai įvykdė šioje šalyje. WikiLeaks įkūrėjas savo autobiografijoje tvirtina žinojęs, kad JAV slaptosios tarnybos jį bandys sukompromituoti, apjuodinti, pakišdamos narkotikus, vaikų pornografiją ar padirbtus pinigus. Šiaip ar taip, jis nesijaudino dėl intymių santykių su moterimis: svečiuodamasis Švedijoje jis permiegojo su dviejomis švedėmis. Po vienos iš šių gerai praleistų naktų su skandinave jis atsisveikino, bet buvo paprašytas, kad jai paskambintų, kai tik galės. Bet jis to nepadarė... Ir tai, J. Assange'o žodžiais tariant, buvo pati didžiausia jo klaida. Oficialius kaltinimus vienos moters išprievartavimu ir kitos moters seksualiniu išnaudojimu J. Assange'as aiškina tuo, jog moterys sumanė jam atkeršyti už neištikimybę arba buvo nuo pat pradžių pasamdytos jį kompromituoti. Arba įvyko baisus nesusipratimas. Žinant pasaulinį WikiLeaks sukeltą
04
NJUSPEIPIS
A. ŽILINSKAS
ažiotažą, atsitiktinio nesusipratimo versija egzistuoja tik naivuolių sąmonėje. Labiau tikėtina, jog visa ši košė – tai tik politinio susidorojimo išraiška. Truputis tolimesnių faktų Taigi 2010 metų gruodžio 7 d. J. Assange'as Švedijos prašymu buvo sulaikytas Londone. Po devynių dienų jis buvo paleistas už užstatą. Nuo tada J. Assange'as gyveno namų arešto sąlygomis savo draugo name užmiestyje. Artėjant ekstradicijai į Švediją, iš kurios jis galimai būtų perduotas JAV, kur jam grėstų mirties bausmė, J. Assange'ui 2012 m. rugpjūčio 16 d. Ekvadoro suteikiamas politinis prieglobstis. Šalies prezidentas Rafaelis Correa yra pasakęs, kad J. Assange'ui Švedijoje pateikti kaltinimai nėra nusikaltimas Lotynų Amerikoje, ambasadoje jis galės glaustis tiek, kiek reikės, kad ir du šimtmečius. Paramą šiam žingsniui pareiškė ir kitos šio regiono valstybės. Iki šiol J. Assange'as glaudžasi Ekvadoro ambasadoje. Ambasados pastate yra mažai langų, o šiuo metų laiku Londone yra gana tamsus metas. 41-erių J. Assange'o sveikata prastėja dėl saulės šviesos ir gaivaus oro trūkumo, tačiau „WikiLeaks” veikla tęsiama. Kritika Obamai J. Assange'as teigė, kad, kilus grėsmei „WikiLeaks“ tinklalapiui, grėsmė kilo ir išraiškos laisvei. „Turime pasinaudoti šia akimirka ir aiškiai išsakyti, kokias alternatyvas turi JAV vyriausybė. Ar JAV vyriausybė atsigręš ir iš naujo patvirtins revoliucines vertybes, kurių pagrindu buvo įkurta? Ar
nusiris į prarają ir nutemps mus visus į pavojingą pasaulį, kuriame klesti priespauda, kur žurnalistai nutyla bijodami persekiojimo, o gyventojai turi šnabždėtis tamsoje“, - kalbėjo J. Assange'as. „WikiLeaks“ įkūrėjas apie Baracką Obamą atsiliepia kaip apie žmogų, kuris „laisvą žodį padarė didesniu nusikaltimu, nei bet kuris kitas JAV prezidentas“. „Laikas prezidentui B. Obamai pradėti laikytis savo žodžio (...) ir JAV nutraukti „WikiLeaks“ persekiojimą“. Vis dėl to didžiausias paties J. Assange'o priešas, kaip jis įvardijo – tai ne konkretus asmuo, o neišmanymas, kurį skleidžia korumpuota ir nelaisva spauda. Misija tęsiasi Šiais laikais tiesos žinojimo reikšmė, kurią skeidžia J. Assange'as, prilygsta ugnies reikšmei, pavogtai ir padovanotai žmonėms Prometėjo. Tokiems darbams reikia drąsos. Jei esi ne titanas, bet paprastas mirtingasis, Prometėjo darbams tave įkvėps tai, kad atsparumas ir pasipriešinimas paties J. Assange'o žodžiais kyla „žinant, kad kovojama už kilnias vertybes – žmogaus teises“. Viso to mūsų herojui tikrai prireiks, nes „WikiLeaks“ įkūrėjas pareiškė, kad 2013 metais portalas paskelbs daugiau kaip milijoną slaptų dokumentų, kurių turinys „palies visas pasaulio šalis“.
APIE SIZIFO SIEKĮ IDEALIAI UŽRIDENTI AKMENĮ
Tema
Kiekvienas savo sielos kamputyje žinome, kokie norėtume būti iš tiesų. Stengiamės gyventi pagal sau priimtinas vertybes, tam tikrą susikurtą idealą. Kartais mums pavyksta, tačiau labai dažnai susiprantame, kad pasielgėme ne taip, kaip būtų pasielgęs „idealusis aš“. Šis „Idealusis aš“ praktiškai negali tapti realybe, bet, kad ir kaip tai būtų paradoksalu, yra labai svarbu niekada nenustoti siekti jo. Jeigu turi noro bandyti dar kartą, pripažinti klaidą, atleisti sau - reiškia, esi žmonijos šviesulys, vedantis save ir kitus į šviesų rytojų. Dėl to kiekvienas turi nepaliaujamai bandyti rytoj būti geresnis nei šiandien, ir, kažkuriame tolimame taške, kuris yra viso labo teorinis ir nepasiekiamas in vivo, galų gale tapti idealus. Tai yra viena modernaus Sifizo mito žinučių: stengtis nekreipiant dėmesio į tai, kad greičiausiai niekada nepasieksi rezultato. Ir tame nėra nieko baisaus ir tragiško. Tragedijos prasideda tada, kai kažkas mano jau pasiekęs idealumo viršūnę. Visų pirma idealūs manosi esą tie, kurie niekada neskaitys šio straipsnelio. Taip greičiausiai mano tavo girtas kaimynas, dabar visu garsu leidžiantis „Russkoje radio“, taip mano troleibuso vairuotoja, rėkdama ant užsieniečio, kuris nemokėdamas vietos kalbos užsimanė nusipirkti bilietą, taip apie save mano „šaika“ sėdinti „golfe“ su „bambaliais“ ir „kasiakais“. Pati idėja, kad žmogus yra linkęs daryti klaidų ir nėra tobulas jiems niekada neateis į galvą. Gerai būdavo tais laikais, kai visi žmonės ėjo į bažnyčią. Tai tiesiog buvo tokia kultūros dalis ir ji labai gerai atliko funkciją. Ten net didžiausias savimi patenkintas idiotas kaip nors išgirsdavo ką nors panašaus į „dulke buvai, dulke pavirsi“, o tada kažkas pradėdavo suktis jo kaulinėj dėžutėj. Šiais laikais šansas suvokti savo netobulumą, nesvarbu, religijos ar filosofijos suteiktas, didžiajai daliai visuomenės yra mažesnis, nei gūdžiame tamsiųjų amžių periode. Masinės informacijos priemonės visų pirma neša tai, ką liaudis nori girdėti, o ne tai, ką, švietėjišku žvilgsniu žiūrint, jiems reikėtų girdėti. Šie žmonės neįgyja jokio stimulo tobulėti. O tada, kai iš „idealumo“, laimės ir girtumo ima trūkti dantų bei pinigų, kyla ne noras keisti savo mąstymą ir gyvenimo būdą, bet baisus pyktis ir plūdimas šefo, kuris iš darbo išmetė, valdžios, kuri juo nesirūpina, galų gale tėvų, kurie atvedė į šį pasaulį. Tiesa, buvo ir, ko gero, tebėra politinių valdžių, kurios yra linkusios tokiais „idealiais“ žmonėmis pasirūpinti ir paversti juos savo režimo atspara. Aleksandras Solženicynas „Gulago archipelage“ atskleidžia, kad niekas taip nemylėjo sovietų valdžios, kaip kriminaliniai nusikaltėliai. Valdžia jiems buvo tam tikra prasme dėkinga. Retai Sovietų Sąjungoje kriminalinis nusikaltėlis gaudavo daugiau penkerių metų kalėjimo ar mirties bausmę. Jis – ypač lojalus sovietų valdžiai. Nuo dūšios. Tuo tarpu politiniai kaliniai gausiai nuklojo savo lavonais Sibiro žemę. Daug būtų galima apie tą žmonių rūšį kalbėti, tačiau jų taip gausu kiekviename žingsnyje, kad geriau pasukime savo protus kita linkme. Pagalvokime, kas nutinka, jeigu asmuo, vadovavęsis filosofiniais ar religiniais principais, klaidingai įtiki pasiekęs idealumo viršūnę. Praeitoje pastraipoje užsiminiau apie Bažnyčią, kaip švietėjišką elementą. Ilgus šimtmečius po Romos imperijos žlugimo Europoje tai buvo labai rimtas švietėjiškas elementas, tačiau kai atėjo laikas Bažnyčiai pripažinti,
kad ji pati, kaip ir kiekvienas krikščionis nėra ideali, kilo baisūs dalykai. XVI a. Martinas Lutheris paneigė Bažnyčios, kaip niekada neklystančios institucijos, autoritetą ir pradėjo apie šimtą metų trukusį konfliktą, kurio dalyviai sėkmingai kovėsi plunksna, o dar sėkmingiau – rapyromis, ietimis, arkebūzomis ir laužais. Anglų humanistas(!) Thomas More'as, gindamas katalikybę, sudegino ant laužo 6 eretikus. Kaip čia pasireiškė humanizmas? Manau, kad filosofas vis dėlto manėsi darąs gerą darbą pagal savo vertybes ir įsitikinimus. Mums šis paradoksas tik parodo, kaip yra pavojinga nekvestionuojamai ką nors laikyti idealiu, nesvarbu, kas tai būtų: santvarka, religija ar įstatymų rinkinys. Visa tai – žmogaus kūrinys, kuris niekuomet negali pasiekti tobulybės. T. More'o atveju žodis „idealizmas“ įgauna labai karčią prasmę. 1516 m. jis parašė veikalą „Utopija“, kuriame rašoma apie salą, kurios gyventojai dirba pagal galimybes, o produktų sunaudojimas neviršija poreikių. Panaši utopija buvo bandyta įgyvendinti Sovietų Sąjungoje. Negaliu neleptelti, kad tam tikra prasme idealizmas Sovietų Rusijoje Stalino laikais buvo pasiektas: ketvirtojo ir penktojo XXa. dešimtmečių represijas geriausiai išgyveno tie žmonės, kurie nemąstė nei apie idealumą, nei apie dar ką nors ir tuo buvo idealūs. Jiems paskirta pastraipa pirmoje straipsnio pusėje, bet mes vėl su jais susidūrėme! Kelias į idealų save ir, paraleliai žvelgiant, į
idealią visuomenę labai duobėtas ir ilgas. Kiekvienais metais sausį Lietuvoje pasigirsta keisti šūksniai: „Ar už tokią Lietuvą kovojome?“ Atrodo, tarsi kažkas naiviai tikėjosi, kad nepriklausoma Lietuva iš karto taps beveik Platono valstybe, kurioje nebus nei ekonominių, nei socialinių problemų. Ar tai – ne vaikiškas noras pasiekti nepasiekiamą idealumą? Kiekvienas lietuvis 1991-ųjų sausį kovojo už galimybę patiems kurti tokią Lietuvą, kokią pavyks sukurti, už galimybę šimtus kartų klysti ir taisyti savo bei kolegų klaidas. Niekas neduoda garanto, kad lietuviams pasiseks išspręsti vidines ir išorines problemas, tačiau tai ne priežastis prarasti tikėjimą savimi ir savo šalimi. Carlas Jungas yra pasakęs: „Bet kokia priklausomybės forma yra blogis. Nesvarbu, ar tai alkoholis, ar tai narkotikai, ar tai idealizmas.“ Sutinku, su Jungu – idealizmas yra labai pavojingas dalykas ir, užvaldęs žmogaus protą, gali sukelti labai skaudžių pasekmių. Vis dėlto mintyse kyla idealizmo palyginimas su ugnimi: nevaldoma ugnis kaip ir beprotiškas idealizmas yra naikinanti jėga, tačiau atsargiai kūrenamas laužiukas šaltą naktį gali išgelbėti gyvybę. Analogiškai, įsisąmonintas noras siekti idealaus rezultato gali būti mūsų negęstantis vidinis variklis. A. MUSNECKIS
R. TENYS
NJUSPEIPIS
05
Tema
KĄ IŠPROVOKUOJA DIRBTINAI SUKURTI GROŽIO IDEALAI? Beveik visos populiariosios vakarų kultūros bei žiniasklaidos sritys susijusios su rinkodara ir grožio idealais, kuriuos norima parduoti merginoms ir moterims. Visur galime įžvelgti aiškiai transliuojamą žinutę: turi būti graži, liekna, seksuali, jauna bei turėti lygią odą. Kartu su šiais idealais parduodamas ir pažadas, kad taip atrodydama jausiesi laiminga. Tačiau ne visada tai atneša laimę ir geras emocijas. Priešingai, moterys vis dažniau nuvertina savo išvaizdą besilygindamos su photoshopo pagalba sukurtu modelių grožiu. O visa tai lemia įvairias neigiamas pasekmes. Menksta moters savivartė Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo išsiaiškinta, kokiu mastu moterys save laiko gražiomis bei nustatytos to priežastys. Tyrimo metu moterims buvo duotas neutralių būdvardžių sąrašas išvaizdai apibūdinti, iš kurių jos turėjo pasirinkti vieną labiausiai tinkantį. Rezultatai parodė, kad moterys savo išvaizdą labiausiai linkusios apibūdinti žodžiais natūrali ir vidutiniška, o rečiausiai – graži. Išsiaiškinta, kad jų grožio sampratą formuoja masinės komunikacijos priemonės ir populiarioji kultūra. Nuolat televizijos ekranuose, žurnalų viršeliuose ar interneto platybėse šmėžuojantys išdailinti modelių kūnai lemia menkstančią moterų savivartę. Skalpelis – išvaizdai patobulinti Pačiomis įvairiausiomis priemonėmis moterims peršama grožio samprata vis dažniau paskatina griebtis medicininių priemonių trokštamam grožiui pasiekti: plastinė chirurgija tampa tiesiu keliu į „tobulumą“. Tai puikiai iliustruoja išaugę plastinės chirurgijos mastai visame pasaulyje. Didžiosios Britanijos rinkos tyrimų bendrovės „Key Note“ duomenimis vien šioje šalyje krūtų korekcijos operacijų nuo 2004 iki 2008 m. padaugėjo 113 proc., o 2009 m. duomenimis populiariausios plastinės chirurgijos operacijos buvo: riebalų nusiurbimas, vokų plastika, krūtų didinimas, botulino toksino injekcijos ir kita. Matoma, kad populiariausia tai, kas labiausiai akcentuojama masinės komunikacijos priemonių kuriamoje grožio sampratoje. Taigi, galime drąsiai teigti, kad būtent šių priemonių demonstruojami grožio idealai turi didelę įtaką plastinės chirurgijos pasirinkimui moterų tarpe. Anoreksija – iškreiptos grožio sampratos pasekmė Žiniasklaida ir populiarioji kultūra atlieka ypatingą vaidmenį veikdama žmonių nuomonę ir pasirinkimą. Ypatingai kalbant apie grožio sampratą, žiniasklaida sukūrusi grožio idealą, kuris nuolatos rodomas per įvairius masinės komunikacijos priemonių kanalus. Žurnalai, laikraščiai, televizija bei internetas perpildyti lieknų modelių įvaizdžių, kurie dažnai suvokiami kaip džiaugsmo statusą turintys objektai ir tampa sektinais pavyzdžiais. Tačiau dažnai tokie grožio etalonai yra kamuojami anoreksijos. Prieš metus atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 3 tūkst. moterų iš Didžiosios Britanijos ir Europos, po kurio paaiškėjo, jog 90 proc. anoreksijos atvejų susiję su įtaka, kurią daro jų amžiaus moterų išvaizda ir svoris. Ekspertų teigimu, mitybos sutrikimai yra liga, susijusi su socialine ir kultūrine įtaka. Neįprasti atvejai Pastaruoju metu vis dažniau atsiranda merginų turinčių neįprastą grožio sampratą. Viena tokių Ukrainoje gyvenanti mergina-barbė, kuri ne tik dažosi, rengiasi kaip lėlė, bet ir jos butas atrodo kaip lėlių namelis. Mergina neįtikėtinai liekna, tačiau pasiekti šiam rezultatui prireikė ir plastikos chirurgo rankų. Kitas toks atvejis – mergina atrodanti lyg populiaraus japonų filmuko „Anime“ personažas. Vardan to, kad sukurtų tokią išvaizdą mergina vien makiažo darymui kasdien skiria po dvi su puse valandos. Taip pat yra ir mergaitė-lėlė, kuri išgarsėjo dėl internetiniame tinklalapyje „Youtube“ demonstruojamų vaizdelių, kuriuose ji parodo, kaip iš paprastos mergaitės virsti gyva lėle. Šie ir daugelis kitų atvejų – tai populiariosios kultūros ir žiniasklaidos brukamos grožio sampratos pasekmė. Apibendrinant Dauguma moters įvaizdžių, kurie pasiekia mus masinės komunikacijos priemonių pagalba, vaizduoja moterį kaip nenatūraliai liekną, neturinčią trūkumų, tiesiog visokeriopai tobulą būtybę. Toks moters vaizdavimas keičia nusistovėjusius grožio sampratos standartus. Merginos bei moterys verčiamos manyti, kad išvaizda ir seksualus elgesys yra vertingiausi bruožai. Todėl atrodyti lyg žurnalų viršelių modeliai tampa itin siektinu tikslu, kuris neretai sukelia įvairius psichikos sutrikimus, lemia žemesnį moters savivartės jausmą, o kartais suformuoja ir visiškai iškreiptą grožio sampratą. G. MENKEVIČIŪTĖ
06
NJUSPEIPIS
E. GENDRĖNAITĖ
ŠLOVĖS KAINA
Tema
Didžiojoje Britanijoje 1980-aisiais susikūrusi grupė „Depeche mode“ savo išskirtiniu electro skambesiu pavergė daugybės žmonių širdis ir tapo viena populiariausių visų laikų grupių. Koncertuose, skambant jų muzikai, tūkstančiai gerbėjų vienu metu mojuoja iškeltomis aukštai į dangų rankomis. Visgi stereotipai kartais pasitvirtina – už pasaulinę šlovę bei populiarumą turi kažką paaukoti. Ne išimtimi tapo ir „Depeche mode“, o ypač pagrindinis vokalistas Davidas Gahanas. L. STONKUTĖ DM says goodbye. Hyde Park, 26.06.2006 by Nir Nussbaum
Besikeičiantis įvaizdis Muzikinės karjeros pradžioje Dave‘as palaikė pop dievaičio įvaizdį: nepriekaištinga reputacija, trumpi plaukai, balti marškiniai ir kelnės bei juodas odinis švarkas. Tačiau 1980-aisiais, prasidėjus pirmajam „Depeche mode“ turui, grupės narių gyvenimas pasikeitė iš esmės. Dave‘as buvo vedęs savo paauglystės meilę Joanne ir kartu turėjo sūnų Jacką, tačiau santuoka iširo, kai dainininkas pradėjo apgaudinėti žmoną su merginomis pakeliui į gastroles. Palikęs žmoną su vaiku Londone, Dave‘as Las Vegase susituokė su Teresa Conroy. Tai turėjo įtakos ir visai grupei. Dainų tekstai pakrypo į tamsesnį, dvasinių abejonių kupinų, psichoseksualinėmis manipuliacijomis pasižymintį stilių „grunge“. Anglų pop dievukas dingo: į rūmus panašūs namai, besišlaikstantys aplinkui psichopatai ir pats Dave‘as, kalbantis naujojo amžiaus kalba. Iš pop dievaičio jis virto tipine LA roko žvaigžde: tatuiruotės, randai, sušiaušti plaukai, ir, žinoma, narkotikai. Narkotikai „Buvo pats laikas liautis, nes žiūrėdamas į veidrodį tada dar mačiau save. Taip, praradau humoro jausmą ir pamažu narkotikai tirpdė visus mano jausmus“ pripažįsta Dave‘as. Sekantį turą „Devotional“ lydėjo širdies priepoliai, alkoholis, perdozavimai, įvairiausios orgijos. Sklido kalbos, jog „Depeche mode“ VIP būdavo pilna pusnuogių merginų. Dave‘as pradėjo nebesilankyti suplanuotuose interviu radijuje bei televizijoje. Savo namuose LA jis turėjo
slaptą „mėlynąjį kambarį“, kur niekieno netrukdomas galėdavo svaigintis. Kartą būdamas su motina ir sūnumi Jack‘u, jis neteko sąmonės dėl dar vieno perdozavimo. Pavykus išlaužti duris, giminaičiai rado Dave‘ą gulintį ant žemės. Tą kartą, jis, žiūrėdamas motinai į akis tiek sau tiek jai pripažino, jog yra narkomanas. Bandymas nusižudyti Kai 1993-aisiais pasirodė albumas „Songs of Faith & Devotion“ debiutavęs topų viršūnėse, iš alternatyvios pogrindžio grupės, „Depeche Mode“ grupės nariai tapo visame pasaulyje gerai žinomomis žvaigždėmis. Tačiau savo didžiausio pakilimo metu grupė ėmė irti: pasitraukė vienas iš įkūrėjų Wilderis, o vokalistas Gahanas bandė nusižudyti. 1995-aisiais Dave‘as, susileidęs dozę, paskambino savo motinai ir vidury pokalbio nuėjęs į vonią, persipjovė venas. „Aš nemanau, jog bandžiau nusižudyti“- mąsto Gahanas, - „tiesiog troškau dėmesio ir pasirinkau keistą būdą jam gauti. Padariau klaidą.“ Draugas, užsukęs aplankyti Dave‘o aptiko jį be sąmonės. Kitą rytą dainininkas atsibudo psichiatrijos palatoje su tramdomaisiais marškiniais: „pamaniau, jog aš rojuje“. Klinikinė mirtis Kartą, smarkiai perdozavusio Gahano širdyje kažkas sukribždėjo ir nors jis žinojo, jog gali būti per vėlu, bet jis pradėjo trokšti antro šanso. Dave‘ą apėmė stiprus noras gyventi. Deja, kol atvažiavo medikai, jam sustojo širdis.
„Aš mačiau ir jaučiau visišką tamsą. Niekada nebuvau buvęs tokioje tamsoje, bet supratau, jog tai, ką darau yra tikrai labai blogai“. Pabudęs po kelių parų, jis pasakojo matęs, kaip jo žmona Jennifer šaukė jį sugrįžti. „Aš nusprendžiau baigti tai. Ačiū Dievui, gavau dar vieną šansą. Žinojau, jog turėsiu kovoti ir tai padaryti bus tikriausiai sunkiausias dalykas mano gyvenime“. Sugrįžimas 1997-aisiais, po keturių metų tylos, „Depeche Mode“ vėl sugrįžo į didžiąją sceną. „Dauguma dabartinių mano draugų yra apsisprendę daugiau neturėti jokių reikalų su narkotikais ir jie yra žymiai kūrybingesnės asmenybės nei tie, su kuriais aš anksčiau leisdavau laiką. Kai vartoji narkotikus, tu sėdi ir galvoji kaip būti kūrybingu, bet nieko dėl to nedarai“atvirauja Gahanas. Jis tapo atsidavusiu šeimos žmogumi, su žmona Jennifer susilaukė dukros Stellos. Savo kančias Dave‘as netgi aprašė dainoje „Suffer Well“, kur Jennifer pasirodo kaip angelas. Jeigu tokia būtų kaina vardan idealaus skambesio bei šlovės ir populiarumo, kažin ar atsirastų daug norinčių šitaip mokėti. Vis dėl to, gerbėjų džiaugsmas, užplūstantis išgirdus jų nuostabią ir melodingą muziką, neabejotinai yra atpildas grupei „Depeche mode“, kuri dar ilgus metus sukvies tūkstantines minias gerbėjų į savo koncertus.
NJUSPEIPIS
07
Interviu
LINAS ADOMAITIS Šaltą žiemos vakarą „Njuspeipio“ žurnalistai apsilankė šiltoje Lino Adomaičio studijoje. Linas maloniai mus priėmė ir sutiko pasidalinti mintimis apie savo muzikinę karjerą bei šiek tiek apie savo gyvenimą. A. ŽILINSKAS D. MIZEIKIS
Savo muzikinę karjerą pradėjote su smuiku rankose, o paskui įkūrėte grupę „L+“. Ar buvo labai sunki pati pradžia? Smuikas buvo mano pradžiamokslis. Ir ne tik smuikas. Mokiausi Naujalio gimnazijoje dvylika metų, per kuriuos įgijau daug muzikinių žinių. Vėliau Muzikos ir teatro akademijoje tęsiau studijas, kurios dar labiau pagilino mano žinias. O kalbant apie grupę, tai „L+“ buvo pirmoji, kuri išlindo į viršų, tačiau pati pirmoji sukurta grupė, kurią mes subūrėme su „chebra“ dar būdami dešimtokai, vadinosi „Auksinės valkatos“. Tokios aplinkybės susiklostė, kad su „L+“ buvo labai lengva pradžia. Mes per tris mėnesius tapome, kaip visur spaudoje rašė, „geidžiamiausia metų grupė“. Mes kiekvieną dieną turėjome koncertų. Devyniasdešimt per tą vasarą. Mūsų pradžia buvo labai sėkminga. Įrašėme dainą, kurios pradžioje nekentėme ir norėjome nedėti į albumą, bet, pasirodo, ji labai lipo žmonėms. Visur skambėjo ji: būdavo, sėdi „chebra“ „Golfe“ ir ant viso garso klauso „Ar tu ją matei?“, užeini į bet kokią kavinę, ir ten per radiją groja mūsų gabalą. Tuo metu turbūt reikėjo žmonėms kažko tokio. Kai mes įrašėme albumą ir ėjome į leidybines kompanijas, tai tik vienintelė „Mega records“ neatsuko nugaros. O visos kitos sakė: „Ne, ne, šito lietuviams nereikia“. Mes per porą mėnesių pardavėme 25 tūkstančius kopijų. Tada jau visos leidybinės kompanijos skambino ir siūlė vieną už kitą geresnius pasiūlymus. Aš tikiu, kad jie pradžioje net nebuvo išklausę. Iš tiesų yra taip, kad ir dabar kompanijos gauna daug „no name'ų“ įrašų ir nevisus išklauso. O reikėtų, nes šiais laikais yra daug talentingų žmonių. Jūsų nuomonė apie televizijos šokių šou gan aiški dainoje „Kas tu toks?“. Na, ji aštroka (juokias - aut.past). Mes su Pushu, Martynu Tyla ir Samu kažkaip pagalvojome, kad nuo tų visų televizijos šou komisijų pezalų jau tikrai koktu. Visi tie „šok su žvaigžde“, „šok ant žvaigždės“, „šok po žvaigžde“. Vien dėl to norisi išjungti „teliką“.
08
NJUSPEIPIS
Penkiolika metų scenoje jums daug ar mažai? Jaučiuosi, kaip paauglys. Penkioliką metų nėra daug. Praėję metai buvo labai sėkmingi ir džiugu, kad sutapo su tuo penkiolikos metų jubiliejumi. Papasakokite apie savo labdaros fondą. Kas paskatino įkurti jį? Jeigu teisingai formuluotume, tai pagalba tėvų globos netekusiems kūdikiams. Nes ir žiauru, ir graudu, ir labai gaila tų mažų žmogeliukų, kuriuos palieka tėvai. Apsilankėme su žmona globos namuose. Atneša auklėtoja mėnesio laiko vaiką, prieš porą savaičių rastas gatvėje. Beveik visi jie palikti gatvėje, laiptinėje... Ir trejus metus auga be tėvų, po to patenka į vaikų namus. Nusprendėme įkurti labdaros fondą, kuris bendradarbiauja su mano visai neplanuotai išleistu albumu – penkiolikos metų jubiliejaus scenoje DVD ir CD. Visas pelnas už albumą skiriamas tiems kūdikėliams. Prie fondo jungiasi labai daug žmonių: ir Anglijos lietuviai ištiesia pagalbos ranką, ir „Bifoval“ kompanija, kuri visiems metams aprūpino vitaminais, gerosiomis bakterijomis. Visada duodant interviu šia tema, norisi paraginti žmones ir pakviesti – nuvažiuokite aplankyti tuos mažuliukus, nes jiems yra kur kas svarbiau, kai juos pakelia gyvas žmogus ant rankų, negu gauti kažkokį žaislą. Jiems labai reikia šilumos, meilės ir dėmesio. Taip pat kviečiu paaukoti bent minimaliai. Labdaros fondo sąskaita: LT67 7300 0101 3366 3395. Kodas 302920705. Kaip ateityje bus su fondu? Stengsimės plėsti, nes dabar rūpinamės tik Kauno kūdikių globos namais „Lopšelis“. Bet ateityje tikrai norėtume plėstis plačiau. Visoje Lietuvoje yra šeši kūdikių namai, norisi visiems padėti. Kodėl po kelionės Centrinėje Amerikoje nusprendėte prabilti apie karą savo kūryboje? 2007 metais mano pirmoje ilgoje kelionėje po
Centrinę Ameriką su Hokšila, sutikome labai daug keliautojų, kurie kalba apie karą. Ne vien keliautojų, bet ir daug kareivių, kurie baigė tarnybą karštuose taškuose arba tiesiog daro pertrauką nuo visų beprasmiškų žudynių. Jie pasakoja, kiek karas yra absurdiškas. Kareiviai šoka pagal kažkieno taisykles, ir taip į karą įtraukiami visai su juo nesusiję žmonės. Kur esmė? Verslas! Tik verslas... Na, ir tiesiog mus taip inspiravo ta tema paskirti albumą „If there was no war“ nuo karo nukentėjusiems žmonėms. „Backpackers“ pavadinome savo naują grupę. Koncertavome su ja Anglijoje, Škotijoje, Velse. Gal patiems teko išvysti karo aukų? Ne, karo aukų nematėme, bet man teko pabendrauti su indėnais, pas kuriuos gyvenau. Ir jie pasakoja apie savo praeitį, apie savo senovę, kaip amerikiečiai anksčiau žudė jų protėvius. Tiesiog manau, kad nuo karo vienaip ar kitaip yra nukentėję viso pasaulio žmonės. Be savo daugybės veiklų užsiimate ir fotografija. Papasakokite plačiau apie savo pomėgį. Dabar aš šį pomėgį perleidau savo žmonai Irmai. Ji labai myli šį meną ir eina šiuo keliu. Ji yra mano paskutiniųjų fotosesijų autorė. Bet kelionėse aš stengiuosi nepaleisti fotoaparato, ar tai būtų „muilinė“, ar mobilusis telefonas – fotografuoju bet kuo. Pernai buvo pristatytos net keturios mano darbų parodos iš kelionių. Paprastu metu, tai labai retai fotografuoju, gal sodyboje daugiau – rąstinio namo statybos chronologiją, kaip prasidėjo viskas nuo iškasimo, pamatų, rąstų surentimo. Bet čia ne meninės fotografijos, o dokumentika. Gaila būna, kai to būni neįamžinęs.
JAUNOJI DIZAINERĖ - OLESIA LES
Interviu
Šįkart interviu ne tik su KTU bendruomenės nare antrame magistro kurse studijuojančia jauna ir talentinga dizainere, bet ir su „Njuspeipio“ pagalbininke, gera drauge ir tiesiog šiltu žmogumi. Olesia Les jau nuo vaikystės žaisdama modeliavo sukneles, o šį vaikystės pomėgį pavertusi profesija, nežada sustoti ir ateityje. A. ŽILINSKAS Kaip „gimė“ dizainerė Oleska? Oleska kaip dizainerė (ir ne tik) gimė Visagine, 1987 metais. Ištikrųjų noriu pasakyt, kad turbūt nuo pat gimimo turėjau pomėgį drabužių kūrimui. Vaikystėje sunaudodavau begalę flomasterių piešdama sukneles popierinėms lėlėms. Barbėms sukneles dariau iš visko, kas buvo po ranka (pamenu, vienas ekstravagantiškesniu modeliu buvo vestuvinė suknelė iš duonos plėvelės). Mama manęs neribojo, tad turėjau galimybę vystyti savo pomėgį drabužių kūrimui.
J. LEKAVIČIUS
stars“ konkurse patekau į finalą (dalyvių buvo virš 200) ir pelniau specialų diplomą „už geriausią moteriško kostiumo konstrukciją“. Iškart iš Maskvos skridau į Rygą, ten pristačiau savo kolekciją „Habitus Baltija“ konkurse. Kolekciją „Kubas“ dar galima buvo išvysti „Art‘erija“, „Kauno sienamiesčio sezono uždarymas“, „Vilnius Fashion Avenue“ renginiuose. Su nauja kolekcija taipogi pasirodžiau „Vilnius Fashion Avenue“ ir „Moters Pasaulis“ paroduose. Kaip naujas potyris man – bendradarbiavimas su blogeriais: šiuo metu jau įvyko pora fotosessijų.
kurį išsprendus dažnai iš džiaugsmo ir šoku, ir šokinėju. Kas tau yra idealus drabužis? Idealus drabužis – kokybiškas, originalus, tinkantis jo savininkui. Ir toks drabužis gali būti toli gražu ne madingas.
Kokį žmogų norėtum matyti apsirengusį tavo kurtais drabužiais? Aš kiekvieną žmogu norėčiau matyti su savo kurtais rūbais. Maždaug einu gatve ir atpažįstu savo darbus ant žmonių – tobula! Iš Lietuvos Mėgstamiausia darbo dalis ir, žinoma, įžimybių norėčiau aprengti Justę Arlauskaitę nemėgstamiausia? (Jazzu), Jurgą, Liną Adomaitį. Mėgstamiausia dalis – matyti pasiutą gaminį. Tada aš mintyse grįžtu į tą stadiją, kai drabužis Kokie, kaip dizainerės, yra tavo ateities planai? tebuvo plokščias audinio gabalas ir suvokiu, kiek Dirbti mėgstamą darbą ir kurti vis daugiau buvo padaryta, kad jis taptų drabužiu. Nerealus įdomių drabužių paprastiems žmonėms (ne jausmas, kai matai, kad rūbas pasisekė. kokiam vadinamajam „elitui“). Greitu metu mano Nemėgstamiausia – ardyti. Būna pridirbi ką nors apranga pasirodys „Adore Boutique“ per pora sekundžių, o paskui taisyti reikia vos ne parduotuvėje, kuri įsikūrė interjero ir dizaino valandą. centre „Artis“.
Neseniai pristatei savo antrąją drabužių kolekciją „3R“. Papasakok plačiau apie ją ir kaip vertini savo naująją kolekciją. Kolekcija 3R – tai mano magistrinis darbas. Kuomet atlikinėjau praktiką Londone, susipažinau su įmonės „Junky styling“ veikla. Jos dizaineriai kuria aprangą iš dėvėtų drabužių. Tai mane sudomino ir įkvėpė pabandyti prisidėti prie šios idėjos. Tad kolekcija 3R (reversed, recut, reborn) tai kolekcija iš dėvėtų drabužių, juos perkerpant, permodeliuojant ir persiuvant. Kolekcijos drabužiai tartum grąžinami į gamybos stadiją, perdaromi, o po to atgimsta, kaip naujas, unikalus Ar kūriniai realybėje gimsta tokie pat, kaip ir ir originalus aprangos elementas. Šią kolekciją buvo sukurti vaizduotėje? vertinu, kaip pavykusį asmeninį eksperimentą. Kartais taip, kartais ne. Stengiuosi dar konstravimo stadijoje užtikrinti, kad gaminys Kokie tavo pasiekimai dizaino srityje? būtų būtent toks, koks pavaizduotas eskize. Pasiekimai kol kas gan kuklūs, manau, aš tik Mintyse sukūriu visą technologinę gaminio pradedu dizainerės kelią. Esu ne kartą dalyvavusi pasiuvimo eilutę. Tačiau būna visko ir reikia DiDi organizuojamame renginyje „Dizaino lanksčiai reaguoti į iškilusius sunkumus. Šiaip ši dienos“. Šiais metais ten mane įvertino antrąja dalis man net patinka, gaunasi lyg galvosūkis, vieta. 2012 metų pavasarį Maskvoje „Kremlin
Dabar po „3R“ kolekcijos pasirodymo, gal jau mintyse yra kuriama ir kita kolekcija? Man nebūna taip, kad aš atsisėdu ir suplanuoju – „dabar, Olesia, kūriam kolekciją“. Man mintys šauna spontaniškai, kaip perkūnas iš elektros skydelio. Tačiau šiuo metu mintyse sukasi viena maža idėja, kurią, jei turėsiu laiko, būtinai įgyvendinsiu. Dabar jos atskleisti nenorėčiau, bet manau susidomėję asmenys galės viską pamatyti mano facebook puslapyje (Olesia Les apparel ideas). Ko palinkėtum jauniesiems menininkams? Palinkėčiau nebijoti kritikos, neabejoti savo jėgomis ir kurti. Visame pasaulyje, tarp visų 7 milijardų būtinai atsiras bendraminčių, kurie supras ir įvertins žmogaus kūrybą. Ir dar, klysti yra žmogiška, suklydus negalima sustot.
NJUSPEIPIS
09
Tema
KAIP NEBIJOTI SIEKTI SAVO SVAJONIŲ? L. MEJERYTĖ
Turite svajonę ir visa savo esybe trokštate, kad ji išsipildytų? Tačiau nieko dėl jos nedarote, kadangi esate prisiklausę istorijų, jog žmogaus norai išsipildo lyg mostelėjus stebuklinga lazdele: netikėtai ištraukiamas „reikalingas“ egzamino bilietas, gaunama taip ilgai svajota dovana… pasak neurofiziologų, nuo 15 iki 50 procentų būdravimo laiko praleidžiame būtent „skraidydami padebesiais“: tai – pakankamai svarbi priežastis, dėl kurios vertėtų su šia smegenų veikla susipažinti iš arčiau. Svajojimas – prasta žmogaus savybė? Dar taip neseniai svajojimas buvo laikomas ne tik tuščiu laiko švaistymu, bet netgi patologišku užsiėmimu. Seni psichologijos vadovėliai įspėja, kad dažnas atsidavimas svajonėms nuvesiąs žmogų į beprotybę. Jungtinėse Valstijose Pirmojo pasaulinio karo metu būsimieji kareiviai gaudavo klausimyną, į kurį buvo įtrauktas ir toks teiginys: „Aš dažnai svajoju dienos metu”. Jei šauktinis prie šio teiginio pažymėdavo „taip”, tai buvo traktuojama kaip neurozės požymis - prasta savybė kariui. Kita vertus, šiomis dienomis neskubame svajingumo sieti su psichiniu sutrikimu, nors, žinoma, ir dabar mokytoja suskubs užsisvajojusį mokinį grąžinti į mokyklinį suolą. O ką jau kalbėti apie kūrybinių profesijų atstovus - kompozitorius, rašytojus, režisierius - medžiagos darbui semiasi iš savo dienos meto fantazijų bei svajonių. Jei ne tingūs nuklydimai į vaizduotės pasaulį, galbūt nebūtų padaryta daugelio atradimų matematikoje, fizikoje, ir kituose moksluose. Psichoterapeutas Danas Jonesas, tyrinėjęs įvairių įžymybių polinkį fantazuoti (pavyzdžiui, Beethoveno, Leonardo da Vincio, Alberto Einsteino ir kitų), atrado bendrą būdingą savybę - gebėjimą nevaržomai užsisvajoti. Į tikslo siekimą žvelkite kaip į patrauklų žaidimą: o jei pavyks?
Vos prasidėjus sesijai studentai turi išlaikyti ne vieną egzaminą, perskaityti įvairiausių knygų, išmokti visą pateiktą informacią… Bet ką daryti, jei noras išlaikyti egzaminus geriausiais įvertinimais viršija galimybes, o pasiruošti jiems pritrūksta laiko? Išeitis, kaip visada, yra! Studentai eina į egzaminus nepasiruošę, mąstydami, jog juos reikės vėl
10
NJUSPEIPIS
A. VABALAITĖ
perlaikyti. Kaip bebūtų keista, į egzaminą atėjęs atsipalaidavęs žmogus tai vertina kaip loteriją, todėl daugeliu atveju jam tiesiog pasiseka. Nebijokite rizikuoti! Prieš dvidešimt metų Lietuvoje sėkmė buvo kažkas mistiško, o dabar bet kuriame knygyne jau galima rasti nemažai knygų apie sėkmės psichologiją. Puikus pavyzdys, kaip reikia siekti savo tikslų bei svajonių yra Thomas Edisonas. Jis įrodė visiems, jog nėra nieko neįmanomo: išbandęs 9 999 būdus patobulinti elektros lemputę ir nesulaukęs jokių teigiamų rezultatų, jis buvo paklaustas: „Ar ketini susikirsti ir dešimtą tūkstantąjį kartą?“ O jis atsakė: „Aš dar nė karto nesusikirtau. Aš vis atrandu būdus, kurie neveikia.“ Be to, puikiai žinomas visame pasaulyje Steve'as Jobsas parodė, kad nebūtinai reikia baigti mokslus universitete, norint pasiekti svajonę. Studijas jis nutraukė po pirmojo semestro koledže plėtodamas savo įmonę „Apple“. Be abejo, ir Markas Zuckerbergas, metęs studijas tam, kad galėtų programuoti socialinį tinklą „Facebook“, kuris po kelių metų tapo didžiausiu socialiniu tinklu pasaulyje, o jo įkūrėjas Markas - vienu turtingiausių žmonių žemėje, yra puikus tikslo siekimo pavyzdys. Taip pat ir Billas Geitsas, kuris mokyklą baigė vos ne aukščiausiais balais, o pradėjęs studijas Harvardo koledže po dviejų metų su partneriu Paulu Allenu metė studijas tam, kad įkurtų savo programinės įrangos įmonę „Microsoft“. Ir tai – tik keli pavyzdžiai, įrodantys, jog žmonės, nebijantys rizikuoti, gali pasiekti stulbinančių rezultatų. Taigi, nepamirškite svajoti! Savo širdyje puoselėdami gražią viziją vieną dieną ją išvysite realybėje. Kolumbas ieškojo naujo pasaulio ir jį atrado. Kopernikas ieškojo didesnės visatos ir ją atskleidė. Buda puoselėjo viziją apie tyros palaimos pasaulį ir į jį įžengė. Norint įgyvendinti savo svajonę reikia atkaklumo, pasitikėjimo savimi, begalinio noro, pastangų ir tikėjimo, o nuklydus į nerealias svajones, verta sau ištarti: „Užteks fantazuoti, laikas gyventi!”
PSICHODELIJA
LSD yra viena iš daugelio haliuciogeninių medžiagų. Jos vartotojui suteikia psichodelinį potyrį, o tai gali būti transo būsena, prieš tai nežinomų proto galimybių atradimas, kūrybiškumo proveržis, naujas aplinkos, pasaulio, savęs suvokimas, haliucinacijos ir begalė kitų dalykų. Tokių medžiagų poveikis dar nėra pilnai ištirtas, nes tai nėra taip paprasta. Nežinoma net kaip tiksliai šios medžiagos veikia patekusios į žmogaus organizmą, tačiau medikai pripažįsta, kad haliuciogenai gali būti gera terapija psichologinių problemų turintiems žmonėms. Žodis psichodelija, be potyrių apibūdinimo, turi ir kitų reikšmių: haliuciogenų vartotojų subkultūra, bei meno stilius. Ryškiausias šios subkultūros žydėjimas buvo JAV, prieš daugiau nei 40 metų, kai hipiai stovėjo savo viršūnėje. Jų taikos, meilės ir laisvės idėjos buvo visiška priešingybė tuometinei materialistinei visuomenei, vartotojiškai kultūrai, bei Vietnamo karui. Gėlių vaikai savo nesitaikstymą su esama tvarka perėmė iš bitnikų, kurie buvo jų pirmtakai, tačiau tai dar nebuvo viskas. Psichodeliniai narkotikai buvo vienas iš pagrindinių ingredientų leidusių susiformuoti šiai subkultūrai. Išplėsti savo proto ribas, pakilti aukščiau materialaus lygmens ir patirti tai, ko
negalėjai net įsivaizduoti, atskirdavo tikrus hipius nuo mėgėjų. Berods tai buvo patys smagiausi laikai, tačiau viskas turi pabaigą. Kadangi narkotikai yra pakankamai slidus dalykas, o ir didžioji visuomenės dalis dar nebuvo pasiruošusi priimti gėlių vaikų skleistos taikos ir idealizmo. Pasaulis neperstatė savęs hipių naudai ir ši subkultūra išblėso, nors atnešė daug gėrio ir naujų idėjų. Akivaizdu, jog meno stilių sukūrė tos pačios subkultūros atstovai. Psichodeliniai piešiniai, iliustracijos, paveikslai ir animacijos buvo kuriami naudojant keistas, siurrealistinės formas, ištisus šviesių arba kontrastingų spalvų spektrus, kaleidoskopinius vaizdus, spirales ir kita. Tikslas pavaizduoti potyrius ir haliucinacijas, sukeliamas haliuciogenų. Ypač daug buvo sukurta muzikos srityje: pradėta ieškoti egzotiškų muzikos atlikimo technikų, efektų, bei instrumentų. Pavyzdžiui, nemažai įtakos paimta iš dvasinės Indijos muzikos, o pagrindiniu jos instrumentu – sitara, grojo ir The Beatles, ir The Rolling Stones. Sudėtingos kompozicijos, ūžiantys ir keisti garsai, ilgi gitarų solo, transo ritmai buvo naudojami daugelio grupių: The Doors, Pink Floyd, Grateful Dead, Jefferson Airplane. Visa tai buvo naudojama siekiant perteikti ir dar labiau pagilinti psichodelinius potyrius. Geriausiu visų laikų gitaristu laikomas Jimi Hendrixas, kuris daugiausiai ir grojo šio žanro muziką.
Meno kampas
Psichodelija – dviejų senovės graikų kalbos žodžių psyche (siela, protas) ir delos (apraiška) junginys. Šį terminą 1957 metais sukūrė britų psichiatras Humphry Osmondas ir įžymus psichodelikos atstovas, bei rašytojas Aldous Huxley. Abu stengėsi sugalvoti žodį, kuris būtų skirtas apibūdinti LSD, stiprias haliucinacijas sukeliančios medžiagos, poveikiui. Osmondas ir Huxley net negalėjo įsivaizuoti, kad netolimoje ateityje būtent tai nudažys pasaulį visomis įmanomomis spalvomis.
Smegenų ir sielos gelmės neišmatuojamos, plaukiokite jose atsargiai. Geriausia prieš tai pasitarti su šių dienų psichodeliku, ar 21 amžiaus hipiu. Iš tikrųjų, nereikia net su kažkuo tartis – tiesiog pasileiskite kurią nors iš anksčiau minėtų grupių, ar paspoksokite į psichodelinį paveikslą, nes vien tai yra atgaiva protui ir sielai. J. ŽALDOKAS
D. MIZEIKIS
NJUSPEIPIS
11
Studentų fronte kažkas naujo...?
NEIŠDILDOMI ĮSPŪDŽIAI IŠ TARPTAUTINIŲ PROJEKTŲ J. KRAULEDAITĖ
Penkių lietuvaičių (Agnė, Aina, Artūras, Lukas ir Justina) komanda spalio 21 – 28 dienomis dalyvavo „Youth in Action“ projekte pavadinimu „More in You“ (liet. „Daugiau tavyje“). Projektas vyko Sicilijoje, Italijoje. Be Lietuvos ir Italijos komandų projekte dalyvavo Švedijos, Turkijos, Čekijos, Kroatijos, Bulgarijos šalių atstovai. Kelias savaites prieš projektą grupės lyderis Artūras vyko į grupės vadovų išankstinį susitikimą „sudėlioti taškų ant „i““, kad projektas pavyktų puikiai. Turbūt nesuklysiu spėdama, kokios pirmosios asociacijos kyla išgirdus projekto vietovės pavadinimą („mafijos lopšys“, pica, Etna, makaronai, mamma mia ir pan.). Prisipažinsiu, kad panašiai mąstėme ir mes. Na taip, pica – Italijos pietų išradimas, liaudyje geriau žinomas kaip „vargšų“ maistas, matėm ir rūkstantį Etnos ugnikalnį, anglų kalba ne ką naudingesnė nei lietuvių ypač mažesniuose miesteliuose (o dar mažesniuose miesteliuose ir su italų kalba sunkiai prasiversi, mat Sicilijoje kalbama vietos dialektu). Kiek teko patirti ir regėti, išties – gatvės galbūt galėtų būti švaresnės ar bent pritaikytos visiems eismo dalyviams, tačiau tai nurungė vietinių draugiškumas ir dėmesys bei gamtos grožis: kalnai, palmės, jūra, nokstantys vaisiai ant medžių. O dėl mafijos... tiesa yra ir tokia, kad Sicilija jau kuris laikas nustekenta, vadeivos areštuoti, o kas ne – persikėlė į turtingąją Italijos šiaurę. Tuomet ir projekto tema „More in You“ pasirodo logiška – finansinių ir politinių neramumų mėtomai ir vėtomai Italijai (kaip ir didžiajai daliai Europos) aktualus ir skaudus ypač jaunimo nedarbo klausimas. „More in You“– visa tai, ką gali „išpešti“ iš savęs ieškant darbo. Savaitę neprailgo, neformaliais būdais mokėmės, kaip pagražinti savo gyvenimo aprašymą (CV), kaip elgtis darbo pokalbio metu. Išbandėme naujų darbo metodų, pavyzdžiui vis populiarėjantį „forum theatre“. Lietuvių komanda vadovaujama Agnės išsamiai pristatė SSGG (Stiprybės-Silpnybės-Galimybės-Grėsmės) analizę. Išmokome žaidimų, skirtų „pralaužti ledams“ naujoje grupėje, kitų motyvacinių veiklų, kurias paruošė Aina. Viso projekto metu vyko „slapto draugo“
12
NJUSPEIPIS
žaidimas, kai išsitrauktą žmogų kasdien buvo privalu kaip nors stebinti ir džiuginti neatskleidžiant, kas tas geradarys esąs. Projekto rengėjai buvo mums paruošę dvi nuostabias ekskursijas, tad po sunkaus ir produktyvaus dienos darbo galėjome grožėtis apylinkėmis, susipažinti su vietos istorija ir kultūra. Tarsi „ruoniai“ vakarais džiaugdavomės maudynėmis jūroje tuo šiurpindami vietinius, kuriems jau buvo prasidėjusi žiema, gitarų skambesiu paplūdimyje, gera kompanija ir nuotaika. Šalių prisistatymo vakarą pristatėme tradicinius lietuviškus užkandžius ir gėrimus. O likusių komandų budrumą, kiek gi klausėsi išsamaus Luko pasakojimo apie Lietuvą, tikrinome
linksmoje Justinos paruoštoje viktorinoje. Projektui pasibaigus išvykome laimingi namo, pilnomis saujomis saulės, geros nuotaikos, naujų kontaktų, patirčių bei su apelsinais kišenėse. Lietuva pasitiko mus gan šaltai ir jau su pirmuoju sniegu, tad ilgai nedelsę vėl kuriame naujus planus, kada išvykti aplankyti naujų draugų. Krauname lagaminus ir pirmyn! Į projektą nori iškeliauti ir Tu? Sek informaciją www.ktusa.lt. Baugu? O visai nereikėtų baimintis. Pragyvenimo išlaidos projekto metu padengiamos 100 proc., o kelionės išlaidos finansuojamos 70 proc. Tad sekite informaciją ir keliaukite.
KAUNĄ ŠILDYS DAINUOJAMOJI POEZIJA
Pirmąją šių metų pavasario dieną (kovo 1d.) 19 val. KTU III rūmų iškilmių salėje (Laisvėl al. 13) vyks jau tradicija tapęs KTU Socialinių mokslų fakulteto studentų atstovybės „SOMSA” organizuojamas renginys „Šiltas vakaras šiltiems žmonėms“, skirtas visiems mėgstantiems gyvą, akustinę muziką. Nuostabų pavasario vakarą savo pasirodymus atliks: jaunieji Kauno bardai, KTU Socialinių mokslų fakulteto profesorius Leonardas Rinkevičius su grupe „Leo&Vito” bei visiems gerai žinomas aktorius, dainininkas ir tekstų autorius Andrius Kaniava. Devintus metus vyksiančio renginio idėja išlieka ta pati – šaltą bei ūkanotą vakarą paversti nuostabiu, pilnu gėrio ir šilumos vakaru, o taip pat bent trumpam pabėgti nuo pabosti pradedančios pop kultūros,
Studentų fronte kažkas naujo...?
I. JUKNEVIČIUS
dovanojant gerą nuotaiką visiem susirinkusiems. Jaukią atmosferą padės sukurti KTU III rūmų aura bei puodelis šiltos arbatos su sausainiais. Renginio metu bus galimybė užduoti klausimus atlikėjams. Bilietus į renginį galima įsigyti nuo vasario 4 d. KTU Studentų atstovybėje (K. Donelaičio g. 73), KTU SMF studentų atstovybėje „SOMSA“ (K. Donelaičio g. 20, 131 a.) ir 1 val. prieš koncertą – KTU III rūmuose. Bilieto kaina: 20 Lt, 15 Lt + LSP arba moksleivio pažymėjimas Daugiau informacijos el. somsa.info@gmail.com ir www.somsa.lt
paštu:
NJUSPEIPIS
13
Studentų fronte kažkas naujo...?
STUDENTAI KVIEČIAMI SUŽINOTI VERSLO NAUJIENAS A. VAICEKAUSKAITĖ
Kovo 4 – 8 dienomis vyks KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentų atstovybės V.F.S.A. organizuojamas seminarų ciklas „Veik. Valdyk. Vadovauk.“. Renginys organizuojamas jau aštuntus metus iš eilės ir iki šiol yra sulaukęs didelio pasisekimo Kauno mieste. Šiemet dalyviai kviečiami apsilankyti verslo centre BLC (K. Donelaičio g. 62) ir išgirsti įdomias, neeilines paskaitas. Paskaitų ciklo metu studentai turi galimybę dalyvauti profesionalių lektorių, pradedančiųjų ir jau rinkoje įsitvirtinusių verslininkų paskaitose darbo paieškos, verslo kūrimo ir kitomis temomis. Taip pat suteikiama galimybė išvykti į verslo įmones ir susipažinti su jų veikla iš arčiau. „Manau, kad šis seminarų ciklas yra puiki galimybė studentams siejantiems savo ateitį su verslo kūrimu. Kviečiame visus studentus į nemokamus mokymus padėsiančius atrasti save ir pagilinti žinias“, - sakė renginio koordinatorė Agnė Vaicekauskaitė Daugiau informacijos: www.ktusa.lt
14
NJUSPEIPIS
STUDENTUS VIENYS PRAMOGŲ IR SPORTO LYGA
Dvyliktą kartą iš eilės visi Kauno miesto studentai kviečiami rungtis didžiausiame pramogų ir sporto renginyje Lietuvoje „Kauno miesto studentų lygoje“ (KMSL). Šiemet KMSL startuoja balandžio 4 d., o rinkti ir registruoti komandą gali jau nuo kovo mėnesio.
L. SABULYTĖ
Studentų fronte kažkas naujo...?
G. URBONAITĖ
2001-ais metais prasidėjusi lyga kasmet patraukia vis daugiau studentų dėmesio. Pernai renginyje dalyvavo beveik 1 500 dalyvių, kurie rungėsi penkiose rungtyse, o geriausia komanda „Patosas“ iškovojo nugalėtojų titulą ir laimėjo pagrindinį KMSL prizą – automobilį.
Kokios naujovės ir staigmenos laukia šiemet? Kaip ir kasmet dalyviai kviečiami rinkti šešių studentų komandą ir už 35 litų mokestį vienam dalyviui sudalyvauti keturiose rungtyse: pule, boulinge, kartinguose ir šiemet naujoje, dažasvydį pakeitusioje, „LazerTag“ rungtyje. Taip teisingai, už 35 litus galėsi išbandyti keturias rungtis ir tai dar ne viskas... Organizatoriai, KTU Studentų atstovybė, kviečia jėgas išbandyti papildomose rungtyse, kurios Tau nieko nekainuos. O taip pat turėsi galimybę laimėti vieną iš puikių KMSL‘13 prizų. „Manau, kad šis renginys ne tik vienija Kauno studentiją, bet ir leidžia išbandyti naujas pramogas už kiekvienam studentui prieinamą kainą. Šių metų naujovė „LazerTag“ rugtis vilioja ne tik savo novatoriškumu, tačiau ji ir pakeitė skausmingą (ypač merginoms) dažasvydį“, - sakė renginio koordinatorius Vytautas Ganusauskas.
NJUSPEIPIS
15
Vyrų visata
KODĖL MANAU, KAD GYVENAME „CYBERPUNK“ EROJE? R. JURGELAITIS R. JURGELAITIS
„...Žvarbaus vėjo kandami raumenys laukė impulso, kad galėtų veikti, tačiau smegenys tiesiog buvo užstrigusios tuštumoje nuo žvelgimo į švintančią miesto gatvę pro atvirą langą. „Niekas nėra saugus, taigi ar turėčiau bėgti ar pasilikt...“ Bildėsių fone, sekundės virto apmąstymų valandomis. Kol galiausiai gaivaus oro gūsis prablaivė galvą. „Aš pasilieku“. Blaivus mąstymas nugalėjo, nes vis dar galėjo pasitikėti teisingumu. Sukaupęs drąsą priėjo prie durų ir jas atidaręs pamatė grindis apkabinusį kaimyną, besišaukiantį Kristinos. Nurodęs jam reikiamas duris, nusprendė, kad jau seniai laikas išsimiegoti. Sveiki, Taigi paskutinį kartą užėjus trumpam beprotybės priepuoliui, sugalvojau, kad aš moku rašyti prozines istorijas. Paliksiu tai vėlesniam laikui, kai vėl jausiuosi savimi pasitikintis. Tačiau norėčiau pratęsti mintį, kad visgi gyvename, arba jau tuoj pasieksime „cyberpunk“ erą. Cyberpunk Mokslinės fantastikos žanras, vykstantis netolimoje ateityje (ir jeigu atsižvelgsime į seniausias knygas, tai kažkur šiuo metu). Tai pasakojimai apie visuomenę paveiktą ir pakeistą aukštųjų technologijų. Nesunku tas ateities prognozes apibūdinti, kaip pesimistines: dažnai visuomeninė tvarka būna griūnanti, arba jau sugriuvusi, taigi įvairios kriminalinės organizacijos tiesiog klęsti. Visa valdžia yra didžiulėse privačiose korporacijose, kurios gamina tas aukštąsias technologijas. Mūsų herojai dažniausiai yra hakeriai gyvenantys nusikaltimų ir korupcijos aplinkoje ir konfliktuojantys su visuomene, valdžia ir kartais korporacijomis. Vyraujančios revoliucinės nuotaikos yra tai, kas suteikia pavadinimui žodį „punk“. Taigi, kaip mes arti iki tokios vizijos? Technologijos Populiari technologija „cyberpunk“ žanre yra prijungti smegenis tiesiogiai prie interneto. Nesu girdėjęs apie tokios technologijos egzistavimą ar kūrimą, taigi šiuo aspektu mums dar toli. Bet jau dabar mes esame labiau nei bet kada prisijungę prie globalaus tinklo. 2010 metais JAV interneto naudojimas pasivijo Televiziją. Čia kalbama apie visą populiaciją. Jaunimas jau seniai naudojosi daugiau internetu nei TV. Taigi metaforiškai žiūrint, mes tikrai esame prisijungę savo smegenis prie interneto. Kita svarbi technologija yra kibernetiniai implantai, kurie šiuo metu yra vaisiaus stadijoje, tačiau jau dabar yra žinomų kyborgų (gūgl – Neil Harbisson). Jau yra sukurta veikiančių akių protezų, neskaitant daugybės galunių protezų. Po truputį artėjame prie nusikaltimo prieš gamtą sujungiant žmogų ir mašiną. Kitaip tariant, įdomūs laikai. Trys žodžiai: „Google project glass“. Korporacijos Jau dabar didžiulės korporacijos valdo beveik visą turtą ir sugeba apeiti valdžią, įstatymus ir, be abejo, mokesčius. Visai neseniai pasirodė istorija, kad britų finansinių paslaugų gigantas „HSBC“ plovė milijonus dolerių Meksikos narkotikų karteliui ir taip pat teroristų organizacijoms. Už tai jie galėjo prarasti savo licenziją (toks dalykas egzistuoja). Tačiau valstybė pripažino, kad „HSBC“ per daug giliai įsišaknijusi į ekonomikos pagrindą ir banko sunaikinimas atneštų per daug žalos, taigi tiesiog skyrė baudą, kurią bankas uždirba per keletą savaičių. Pakankamai didelės korporacijos ne tik, kad iškilus finansinėms problemoms bus išgelbėtos mokesčių mokėtojų, bet tai pat turės teisinę neliečiamybę.
16
NJUSPEIPIS
Kadangi, „cyberpunk“ visuomenėse valstybės institucijos yra silpnos, korporacijos santykius aiškinasi privačiai, dažnai su privačiomis armijomis. Įsivaizduokite „Apple“ ir „Samsung“ konfliktą, jeigu vietoje teismų naudotų šautuvus ir grobtų vieni kitų darbuotojus. Hakeriai Anonymous. Aš nesu tikras, kad kažkuris rašytojas būtų sugebėjas sukurti tokią organizaciją, kadangi būtų pamanęs, kad juo niekas nepatikės. Ir štai žiūrime ką turime: ypač dramatiškus moksliukus iš interneto, kurie spardo valstybių subines ir nuolatos atsiduria žinių centre. Trumpai tariant – vau. Verdiktas „Cyberpunk“ visuomenės prognozės yra pesimistiškos. Ir tiktai paskutiniais metais tai pradėjo pildytis. Jau dabar racionaliai pažvelgus į faktus, nesunku suvokti, kad Vakarų visuomenė gyvens prasčiau nei jų tėvai. Tačiau ar tai nėra tiesiog save pildanti pranašystė? Kuo labiau skelbiame, kad mums bus blogai, tuo mažiau stengiamės tvarkyti esamas problemas ir dėl to po truputį degraduojame. Korporacijos auga ir stiprėja, tačiau jos nesugebės išgyventi sugriuvusioje visuomenėje, taigi privalės arba prisidėti prie visuomenės gerovės, arba skęs kartu su mumis. Hakeriai yra kietas dalykas, tačiau ne jie nuvertė valdžias, o žmonės gatvėse. Kompiuteriai ir kodų eilutės nepakeis pasaulio geresniu (badaujantys vaikai nepasisotins jūsų „like“), tai tik dar vienas įrankis, kuriuo mes galime naudotis. Manau, kad visgi gyvename „cyberpunk“ eroje, tačiau ji ne tokia, kaip pavaizduota filmuose ir knygose.
MINTIES GRŪDAS
Kryžiažodis
D. IBIANSKAITĖ
1. (Horizontaliai) Mažos masės ir mažo tankio kosminis kūnas, skriejantis aplink Saulę elipsinėmis arba parabolinėmis orbitomis. Turi gražią uodegą. Žmonės dažnai šį reiškinį palaikydavo blogu ženklu. 1. (Vertikaliai) Meilės dievas, Veneros sūnus. Dažnai vaizduojamas, kaip mažas berniukas su sparnais ir lanku bei strelėmis, kurias šaudo ir taip priverčia įsimylėti. Kitas jo vardas – Amūras. 2. Miestas Islandijos pietvakariuose, Islandijos valstybės sostinė, didžiausias šalies miestas ir šiauriausia pasaulio sostinė. Įkurtas norvegų. 3. Kraštutinė nacionalizmo atmaina, kuri reiškiasi savo tautos perdėtu aukštinimu, kitų tautų menkinimu ir niekinimu. 4. Politinė teorija, pasisakanti už valstybės kontrolės apribojimą ir laisvą rinką, susiformavusi Anglijoje XIX amžiuje, taip pat - asmens pažiūrų, nuostatų bei poelgių toleravimas, nesvarbu, ar jie teisingi, ar ne. 5. Cheminių elementų atmainos, turinčios vienodą branduolio krūvį, bet skirtingą atominę masę. 6. Terminas nusakantis Indijos kunigaikštį arba valdovą. Skamba panašiai, kaip žymaus Lietuvoje romų tautybės dainininko vardas. 7. Graikiškai - žmonių meilė. Kitaip vadinama labdarybe — privačiu vargšų šelpimu, rėmimu. 8. Teisių suvaržymas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties arba gimimo vietos. 9. Mažas, saldus, orandžinis vaisius, taip pat Senovės Kinijoje taip vadino aukštą pareigūną arba mokytą vyrą. Be šio vaisiaus neįsivaizduojamos Kalėdos. 10. Mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimą ir aiškinimą. Pats žodis reiškia „žvaigždžių dėsningumus“ ir yra kilęs iš graikų kalbos. 11. Carinės Rusijos valstybės veikėjas, Vilniaus generalgubernatorius, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir už tai vėliau pramintas „Koriku“. 12. (Vertikaliai) Operos, operetės, miuziklo (anksčiau ir kantatos, oratorijos) žodinis tekstas, literatūrinis siužetinio baleto veiksmo aprašymas. 12. (Horizontaliai) Minčių išdėstymo trumpumas, aiškumas, glaustumas. Panašiu pavadinimu pavadintoje istorinėje Graikijos srityje, buvo Sparta. Šio regijono gyventojai ir pasižymėjo trumpais atsakymais bei tuo, kad mažai kalbėjo ir todėl nuo šio regiono vardo kilo šis terminas. 13. Karinės policijos, atliekančios civilinės policijos vaidmenį pvz., Prancūzijoje narys arba sunkusis kavaleristas, tarnavęs 1445 m. įsteigtuose Prancūzijos karalių leib-gvardijos kuopose ar panašiuose kitų valstybių daliniuose.
14. Turkiškai šis žodis reiškia akmeninį suolą, mums jis labiau pažįstamas, kaip žemas, minkštas baldas gulėti arba sedėti su atramomis nugarai ir rankoms. 15. Senovės germanų pavasario šventė. Įvairūs persirengėliai (raganos ir velniai) triukšmaudami eina miestelių gatvėmis, o nakčiai lipa į kalną, kur iki ryto kūrena laužus. Buvo tikima, kad šią naktį raganos išteka už velnių ir kad tai yra jų vestuvių puota. Apie šią naktį rašė ir Michailas Bulgakovas „Meistre ir Margaritoje“. „... naktis“ 16. Literatūros veikalų, tokių kaip drama, romanas arba kino filmų veikėjas. Gali būti ir žmogus, ir gyvūnas, fantastinė būtybė. Kitaip - herojus. 17. Pati didžiausia pasaulyje nuodingoji varlė. Jos svoris gali siekti iki 2 kg. Atsidūrusi pavojuje, ji srove iššauna nuodus į skriaudiką, pataikydama į taikinį 1 metro atstumu. 18. Graikų mitologijoje – pirmoji moteris, sukurta Dzeuso kaip dalis bausmės žmonijai už tai, kad Prometėjas pavogė ugnies paslaptį. Pamanykit – moteris yra bausmė žmonijai. Dar ji turėjo skrynią.
NJUSPEIPIS
17
Už vartų
„AMERIKIETIŠKOS GROŽYBĖS“
2012 metais turėjau progą apsilankyti vadinamoje „svajonių šalyje”, gyventi, dirbti ir pabūti vienu iš tų žmonių, kurie, kaip kino filme, atvyko ieškoti „Amerikietiškos svajonės”. Nors po kelionės į JAV praėjo daugiau nei pusė metų, įspūdžiai apie šią milžinišką šalį, kupiną įdomių žmonių, vietų ir istorijų, neišblėso. Darbas Amerikoje Amerika – šalis, apipinta įvairiomis istorijomis. Anksčiau buvo manoma, kad Amerikoje didesnės vištos, geresnis derlius, kad nuvykus ne tik lengva praturtėti, bet ir tapti „žvaigžde“. Žinia iš už Atlanto sklido po visą pasaulį, bet ar ji tikra, ar ne, įsitikinti galėdavai ten nuvykęs, o tai nebuvo taip paprasta: trečiame dešimtmetyje skrydis iš Paryžiaus i Niujorką trukdavo 33 valandas, o dabar - skrydis iš Vilniaus į Niujorką su persėdimu Helsinkyje trunka vos 10 valandų. Atrasti „aukso kasyklą“ man padėjo teta. Paieškos truko apie savaitę. Darbas nelengvas - tvarkyti didelį, prabangų vienos šeimos namą ir prižiūrėti 9 mėnesių mergaitę, bet atlyginimas tenkino lūkesčius. Man labai pasisekė, kad gyvenau pas gimines: nereikėjo skirti pinigų nuomai ir pirkti maisto, todėl jau po pirmo mėnesio bilietas atsipirko, o per likusią vasaros dalį susitaupiau tikrai nemažą pinigų sumą. NY Esant Amerikoje vertėtų nuvykti į Niujorką. Dar neįvažiavus į miestą iš už horizonto išnyra dangoraižių sala, o pasiekus miesto centrą tenka brautis pro žmonių upes. Kelionės metu į Niujorką papuolėme kaip tik kovo 17 dieną, kada švenčiama Šv. Patriko diena. Pasirodo, amerikiečiai ją mini smarkiau, negu patys airiai. Pagrindinėse gatvėse uždaromas eismas: jomis žygiuoja paradas, vyrai, vilkintys kiltus, groja dūdmaišiais, miesto barai vidury dienos pilni žmonių, grukšnojančių airišką alų. Norėdami pasprukti nuo triukšmingos šventės patraukėme į modernaus meno muziejų – MoMA, kuriame gausu žinomų autorių, tokių kaip S. Dali, V. van Gogo, G. Klimto, Warhole ir kitų menininkų darbų. Muziejus be galo didelis, ir, kaip jau galima spręsti iš
18
NJUSPEIPIS
pavadinimo,– modernus. Be paties pastato, kurį sudaro šeši aukštai, skirti ekspozicijoms, ir dar du su kino ir darbo salėmis, muziejus savyje slepia skulptūrų sodą po atviru dangumi. Taip pat, jei leidžia piniginė, būtina pamatyti bent vieną Brodvėjaus šou. Nors bilietų į populiaresnį miuziklą teks palaukti ne vieną valandą, laukti tikrai verta. Miuziklas „Čikaga“ man paliko neišdildomą įspūdį, nors trys su puse valandos, praleistos laukiant prie kasų, privertė abejoti – ar verta taip švaistyti laiką? Prašmatni salė, primenanti sumažintą Vilniaus operos ir baleto teatrą, gyva orkestro muzika, energingi ir seksualūs aktorių judesiai, intriguojanti ir šmaikšti istorija, šviesos ir garso efektai iš tiesų užgniaužia kvapą. Jei dar nespėjote užsidirbti kalno pinigų, bet norite maloniai praleisti laiką, patariu griebti turbūt pigiausią, skaniausią ir didžiausią picos trikampį visoje Amerikoje, „Starbucks“ kavos puodelį, kurį rasite kiekviename skersgatvyje ir žygiuoti į Centrinį parką, kur slypi: zoologijos sodas, bėgimo takai, gėlynai, žalia veja, ežeras. Šis parkas įtiks kiekvieno skoniui ir niekada neatsibos. D. C. Vašingtone verta pamatyti ne tik Baltuosius rūmus ar Jungtinių Valstijų Kapitolijų, bet taip pat apsilankyti Smithsonian institutui priklausančiuose muziejuose. Daugumą šio instituto muziejų galima aplankyti nemokamai, tačiau tai neatsiliepia jų kokybei – Smithsonian muziejai visiškai prilygsta mokamiems valstybiniams ar privatiems muziejams. Jie sugrąžins į laikus, kai žemę drebino dinozaurai, suteiks galimybę aplankyti tropines džiungles, taip pat leis pasijausti kosminio laivo kapitonu, nusileisti Mėnulyje ir patirti dar daug kitų nuotykių. Ne tik Smithsonian muziejuose, bet ir kiekviename Amerikos miestelyje gali pasijusti kaip kitame pasaulyje. Gal mano kelionės nebūtų galima pavadinti „Pametę galvas Las Vegase“ ar „Pusryčiai pas Tifani“, bet tai buvo įdomiausias „filmas“ mano gyvenime. Kiekvienas atvykęs ją pamatys vis kitaip ir tikrai patirs nepamirštamų įspūdžių. N. LUKOŠIŪTĖ
D. RIDIKAITĖ
FOTOREPORTAŽAS
Akimirkos iš fotomenininko Mindaugo Kavaliausko parodos „Neregėtas gyvenimas: prie aklųjų“ pristatymo Kauno aklųjų ir silpnaregių centre. A. ŽILINSKAS
NJUSPEIPIS
19
Tema
DIKTATORIAUS ŽINYNAS Šlovingasis Lyderi! Malonu Jus čia matyti. Taigi, pagaliau nusprendėte išlaisvinti proletariatą nuo dekadentiškos ir supuvusios Vakarų visuomenės, nuo jų laisvės, įstatymo valdžios, žmogaus teisių, pilietinės visuomenės, mokslo, tolerancijos, logikos ir humoro. Nenuvertinkite humoro, Šviesiausias Vade, tai - labai pavojingas Vakarų propagandos įrankis. R. JURGELAITIS
A. ŽILINSKAS
Pradžia Mieliausiasis Vedli, pradėkite nuo karjeros į politiką. Būkite netolerantiškas, agresyvus ir žadėkite tvarką bei daugiau ir geresnes darbo vietas, po vištą kiekviename puode ir uždrausti vyrams nešioti moksliukų akinius bei aptemptus džinsus, su tokiais legendiniais argumentais, kaip: „Kas čia jums, Maiklo Džeksono ranča?“. Jei žmonės skųsis, sakykite, kad jie yra netolerantiški šmeižikai ir pažeidžia Jūsų žodžio laisvę. Kalbos Jūsų iškalbos galimybės yra be konkurencijos, o Nepailstamas Šaukli. Neklausykite kritikų, kurie apibūdina Jūsų sceninę išraišką, kaip: „lentų krūva su Parkinsonu“. Kiekvieną kartą kalbant įsivaizduokite, kad Jūsų rankos dega ir ką tik užtikote savo žmoną su kaimynu – išliekite emocijas garsiai ir energingai. Taip pat patartina vartoti tokias svarbias frazes, kaip: „Ekspertai tikina“, „Pasaulinė patirtis rodo“, „ Neatsilikime, draugai, nuo Vakarų“... Finansai Be abejo, Jūsų kaip nepailstamo verslininko reputacija yra pelnyta sunkiu darbu ir krauju. Tai be abejo Jums padės kilti į politikos aukštumas. Gaila, kad nei vienas iš Jūsų verslo partnerių negali paliūdyti apie Jūsų, kaip turto guru nuopelnus. Nelaimių būna, kas galėjo pagalvoti, kad jie visi vieną rytą atsibus Marių dugne? Draugai Jūs esate geriausias savo draugas. Kas čia per nesąmonės Jums nereikia draugų. Politika Štai keletas įdomių politinių sprendimų, kuriuos galite priimti: • Uždrauskite negatyvius žodžius. Jie negali Jūsų nuversti, jeigu jie negali apie Jus pasakyti nieko blogo. • Pakelkite mokesčius. Kaip tos kapitalistinės kiaulės drįsta lobti iš darbo žmogaus kraujo? Paskirstydami mokesčius vadovaukitės klasikine 3-30 diktatorių politika – 30% valdžiai, 30% pašalpoms žmonėms, 30% slaptai branduolinių ginklų programai. Jei kas klaus, Jūs niekada nesimokėte matematikos ir nieko nesate girdėjęs apie Šveicarijos bankus. Mados Be abejo, Jūs esate vienintelis ir geriausias pasaulio Mantas Petruškevičius (vien dėl to, kad įmetėte jį į krokodilų duobę, už tai, kad pasiūlė karinei policijai vilkėti purpurinias uniformas). Suprantama, Jūsų estetikos skonis nulemia, kas atsidurs ant „Veido“ viršelio, o kas turės daug mėlynių ant savo Veido. Tačiau diktatoriai turi savitas mados tendencijas, tokias, kaip komuniz-
20
NJUSPEIPIS
Daugiabučio namo siena Berlyne mas. Bet palikime praeitį iki tol, kol žmonės pamirš ir vėl galėsime jiems įkišti tą pačią nesąmonę kitu pavadinimu. • Ekotatorius (Prie pavadinimo dar dirbama). Žmonės pradeda pamesti galvas, dėl visų „eko“, o Jūs tai galite paspartinti su giljotinomis, padarytomis iš biologiškai skaidomų medžiagų. Yra pakankamai žmonių mokančių dvigubą kainą už mažesnius, neskanesnius ir su klaustinais sveikatos privalumais maisto produktus, vien dėl to, kad ant jų yra lipdukas „eko“. Yra pakankamai naudingų idiotų, kurie padėtų Jums ateiti į valdžią. Ir geriausia, kad būsite priekyje bangos, kadangi, lyg ir nėra dar ekotatorių. Šiaurės Korėjos (a.k.a. „Geresnė Korėja“) gyventojai pasižymi ypač žemomis anglies dvideginio emisijomis ir maistą taip pat ypatingai taupiai vartoja. Tai šalis, į kurią mes galime lygiuotis! • Islamas yra „ant bangos“. Sausas vakarėlis jau seniai prasidėjęs, bet niekada nevėlu prisijungti prie šokių, kurie turi vykti be muzikos, kadangi imamas draudžia. Ekstremistinis Islamas pavers Jūsų šalį turistų magnetu su tokiomis tradicinėmis pramogomis, kaip: viešas galvų nukirsdinimas kardu, moterų užmėtymas akmenimis (jūsų šeima irgi gali dalyvauti), žėrintys paplūdymiai pilni vyrų ir juodų palapinių. Taigi išsitraukit savo kilimėlį ir ieškokit Mekos, laikas valdyti Muhamedo stiliumi. Mieliausias Vade, malonu, kad semiatės patirties iš šio žinyno ir jeigu jums per daug nesunku, būtų dar maloniau, kad Jūsų mielas pasakotojas neatsidurtų viename iš tų slaptų kalėjimų, kurie visiškai neegzistuoja ir nežinau apie ką aš kalbu. Ačiū.
EBEC’ 13
Už bendrabučio lango
BEST SPRENDIMAI Sukasi galvelė ir žvilgsnis atbuko nuo knygų graužimo? Sesija... Tačiau trokšti kažko naujo, kas įneštų šviežio vėjelio į tavo kasdienybę ir padėtų išlaisvinti galvoje besisukančias idėjas? Jei taip, tai EBEC‘13 Kaunas yra atsakymas į tavo maldas! BEST Kaunas jau septintus metus organizuoja EBEC (European BEST Engineering Competition) inžinerines varžybas, o šiais metais jas rengia vasario 21 dieną, Kauno Technologijos Universiteto elektronikos fakultete. Tad čia, mielas studente, galėsi KarTU su savo komanda pasirinkti vieną iš dviejų įdomių, kūrybiškumo reikalaujančių užduočių: Case Study arba Team Design. Šias užduotis komandoms teiks šios įmonės: „Fima“, „Mars Lietuva” , „CIE LT Forge”, „Litgrid“ bei AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“. Daugiau informacijos apie užduočių tipus rasi renginio svetainėje www.ebec.lt arba Facebook puslapyje “EBEC Kaunas”. Case Study – pareikalaus iš tavo komandos ne tik inžinerinių, bet ir vadybinių žinių. Įmonei pateikus situaciją, komanda turi savaitę laiko ją išnagrinėti ir prezentacijos būdu pateikti jos sprendimą. Team Design – konstravimo užduotis, reikalaujanti daugiau inžinerinio pobūdžio žinių. Jos metu įmonė pristato užduotį bei nurodo, ką jos metu reikės sukonstruoti. Jūsų tikslas - kuo greičiau sugalvoti netradicinę idėją ir iš gautų medžiagų ją realizuoti. Dvi geriausios komandos, įveikusios pirmą EBEC‘13 Kaunas etapą, bus apdovanotos pagrindiniu prizu kelione į Sankt Peterburgą, kur laimėtojų lauks antrasis inžinerinių varžybų etapas. Kitos komandos taip pat bus apdovanotos įmonių įsteigtais prizais.
NJUSPEIPIS
21
Šulinys
ŽMOGUS GIMSTA IR MIRŠTA VIENAS M. JUNEVIČIŪTĖ A. ŽILINSKAS
...ne veltui mūsų bočiai taip sakė. Tai yra tiesa, kuri gyvenime dažniausiai ir būna skaudi. Peršasi mintis, kad nereikia iliuzijų, kurios verstų manyti, jog yra kitaip. Galima atsiriboti nuo visų, kuriuos vadini draugais, kuriuos laikai artimais. Tiesus kelias tapti mizantropu. Galbūt tai drastiška, galbūt teisinga... Kai kurie mėgina užginčyti šią tiesą, teigdami, kad nors gimstame ir mirštame vieni, gyvenimo kelyje esame žmonių apsuptyje. Iš dalies tai nenuginčijama viena lazdos pusė. Tačiau ne vienas būni kasdienę ir laimingąją egzistencijos dalį. Gyvenimo dalį, kai tau tereikia pasidalinti savo laime, kad ji kaip vijoklis dar plačiau išsikerotų. Reikia žmogaus, kuris be pavydo mėgautųsi tavo sėkme ir palaistytų jau užsimezgusį daigą. Tokių žmonių nedaug, bet jų yra. Tuo tarpu su skausmu yra visai kitaip. Bjaurastimi, kurią turi ištverti. Kad ir kas ką sakytų, mes esam savo pasaulio „bambos“, mūsų gyvenimas sukasi aplink mūsų ašį. Tad nenuostabu, kad mūsų bėdos, kančios ir negandos visada bus didžiausios. Būtent jos griauna tavo laimę, pasimėgaudamos iš lėto naikina neuronus, sutrikdo visą organizmo veiklą lyg į ratus įkištas kruvinas pagalys. Tokiomis akimirkomis pamiršti, kad egzistuoja seratoninas, o juolab dopaminas, pamiršti, kaip senas abstinentas pamiršta alkoholį. Ir mintis apie badaujančius Afrikos vaikus nei vieno tai patiriančio neprablaškys. Kad ir kaip norėtum lieti ašaras dėl to išdžiuvusio berniuko, jos varvės dėl savęs. Ir vėl niekinga tiesa. Yra naiviai galvojančių, kad skausmu, kaip ir laime, galima tolygiai dalintis. Laimę kai kurie dar stengiasi nesavanaudiškai suvokti ir džiaugtis kartu, nes ji maloni. Net būdama svetima, sugeba pakylėti, suteikti lašą euforijos, kaip vanduo karštą dieną, kaip jonvabalių švytėjimas netyčia aptiktas vasaros naktį. O skausmas? Kas gali jo norėti? Jei nesi psichiškai sutrikęs ir tavo artimųjų žmonių rate nėra į emocinį mazochizmą linkusių individų, kęsi jį vienas. Todėl, kad žmogaus organizmas kaip ir savižudybės (pamėgink pasmaugti save nuosavomis rankomis), taip ir bet kokio skausmo natūraliai vengia (ar ilgai laikai netyčia ant lygintuvo paklydusi pirštą?). Ir nieko negali kaltinti, tokia jau homo sapiens fiziologija. Gali sugraudinti savo kraupia istorija pusę Romos amfiteatro ir jie visi tave užjaus, bet nei vienas nepadės taip, kaip tu, žmogau, pagautas fatališkos savigailos
22
NJUSPEIPIS
tikiesi. Skausmas kaip ir tikroji galvoje besisukanti „gryna“ mintis yra specifiškiausią, ką gali savyje turėti žmogus. Todėl naivu tikėtis, kad be tavęs VIENO kažkas kitas gali jį suvokti ir taip pat subjektyviai įvertinti kaip tavo pamišusi galva. Tie, kuriuos vadini draugais mėgins suprasti ir padėti, bet jų pastangos eis niekais, nes tavo trokštama pagalba slypi jutime, tavo kančios praktiniame išbandyme, o ne teoriniame išklausyme. Tai vienintelė panacėja. Akivaizdu, kad atsiremiame į sieną ant kurios išdidžiai spindi išvada - „neįmanoma suvokti svetimo skausmo“. Galime pasiguosti, kad talentingi daktarai bent jau sugebėjo nustatyti jo pobūdį: duria, gelia, maudžia, plešia ir t.t. Kada žmogui reikia kito žmogaus? „Laimėje ir nelaimėje, džiaugsme ir skausme“ virpančiomis lūpomis prie altoriaus taria du pasmerkti idiotai. Laimėje - daugmaž, skausme - praktiškai niekada. Kenčiančiąjam gali būt paguoda, bet niekada nebūsi vaistu (nebent jis toks kvailas ir įsiteigs, kad gyja nuo tavo žydrų kontaktinių lęšių akyse). Kad ir koks altruistas būtum, tu būsi tik tikimybė, kad tas pasiklydęs dykumoje atras vandens. Nebūsi kardu „Disnėjaus“ animacinio filmo herojaus rankose stojant į mirtiną kovą prieš trigalvį, ugnimi besispjaudantį slibiną. Būsi saugioje oloje besimeldžiantis individas dėl pastarojo gyvybės. Žinoma, su tais „besimeldžiančiais“ jautiesi reikalingu, o tai leidžia nesijausti vienišu. Tačiau nepakeičia fakto, jog esi VIENAS. Suvokti, kad esi vienas taip pat svarbu, kaip suvokti gyvenimo absurdiškumą. Nes tik per galutinį suvokimą ir jo kontrolę, net lindėdamas juodoje skylėje, tverdamas beprotišką skausmą ir mėgindamas išnarplioti įsivyravusį sąmyšį, peraugusi į nežinią, tu vis dar gali jaustis laimingu. Nieko daugiau nebelieka, tik kęsti, analizuoti ir laukti akimirkos, kai vėl galėsi auginti džiaugsmą. Auginti su tais, kuriuos vadini draugais.
NETŪLA „TŪLA“ Rafinuota konservatorijos studentė ir valkata. Jurgis Kunčinas buvo poetes, vertėjas, vienas žymiausių Lietuvos prozininkų ir eseistų. 1993 metais išleistas jo romanas „Tūla“ atskleidė sovietmečio inteligento valkatystės susipynusios su alkoholizmu ir meile moteriai temą. Autoriaus vaizdojamas personažas, tiesa, nėra visiškas valkata. Jis išlaiko santykį su sociumu, su tuo tvarkinguoju pasauliu, su žmonėmis, kurie turi pagrindą po kojomis – būtent šie žmonės ir padeda romano herojui, gelbsti jį iš sunkių situacijų, nors kartais ir nusigręžia. Romanas „Tūla“ laikomas vienu iš mažyčių lietuvių literatūros stebuklu. Knygoje vyrauja susinaikinimo tendencijos, destrukcija, maištas ir nežabotas gyvenimo, laisvės bei meilės alkis. Meilės, kuri yra svarbiausia. Meilės, kuri sukuria ir kuri nužudo. Tik kurį?
Sudoku 4 5 6
11 7
5 9 6
4 39
86
8
7
D. GUDEIKA
4 3 1
3 81 5 72 6 4
4 4
7
5
1
5 6
4
5 93
2 4
8
3 2
7
1
9
4 7
1
7
Kontaktai:
Redaktorius: Audrius Žilinskas
8
5 1 6 6 4 5 8
3 6
D. IBIANSKAITĖ
Juokas - dalykas rimtas! *** Vėlai vakare tamsioje Londono gatvėje: - Jeigu jūs duosite man 10 svarų, tai išgelbėsite vieno gerbiamo piliečio gyvybę. - Atsiprašau, bet jūs neatrodote gerbiamas pilietis. - Aš kalbu apie jus! *** Pulkininkas pasakoja anekdotą, visi juokiasi, išskyrus vieną leitenantą. Pulkininkas: - O jūs, leitenante, kodėl nesijuokiate? - O aš ne iš jūsų dalinio, ponas pulkininke.
8 3 4
*** - Aš ieškovo neįžeidžiau, aš tik pasakiau, kad jis yra idiotas, - skundžiasi kaltinamasis. - Suprantama, už tai jums laisvė atimama ne mėnesiui, o keturioms savaitėms.
Adresas: K. Donelaičio g. 73, LT- 44029, Kaunas El. Paštas: Njuspeipis@gmail.com www.Njuspeipis.lt
Redaktoriaus pavaduotojas: Ignas Gaižauskas
8 6 2 5 1
2
2 7
*** Sudentas valgykloje: - Atsiprašau, panele, paduokite žlėgtainį. - Su malonumu. - Galima ir be malonumo, tik būtinai su bulvėmis ir kuo daugiau svogūnų.
Maketuotojai: Tomas Liutvinas Evelina Plonytė Indrė Zemlerytė Julius Žaldokas
5 1
3
9
Palaida bala
„Į lango stiklą kažkas negarsiai pabeldė; nors ir taip gulėjau bežadis, Tūla pakėlė pirštą ir uždėjo ant mano lūpų – mūsų niekam nėra…“ Artėjant komercinei meilės šventei, taip – Valentino dienai, kurią „išrado“ atvirukų kompanijos, nusprendžiau pasiūlyti Jums paskaityti visiškai netūlą meilės istoriją. Ji visiškai kitokia, nei galėjote perskaityti Levo Tolstojaus, Ericho Marijos Remarko knygose. Ji – lietuviška meilės istorija, o jei kažkas nors kiek skaitėte lietuvių literatūrą ir jei skaitėtė romanus, kuriuose buvo meilės istorija, tikriausiai jau dabar supratote, kaip baigsis ir šita knyga. Tai istorija apie meilę. Keistą, graudžią ir be laimingos pabaigos. Tai knyga apie meilę daug kam – ir vynui, ir Vilniui, ir Tūlai, kurią mylėti buvo tas pats, kas mylėti meilę. Ta meilė buvo neišpasakytai graži ir didelė, manding, viską apimanti, bet tuo pačiu ir nereikalinga, ir beprasmė. Beprotis alkoholikas menininkas ir, atrodytų, angelas nusileidęs iš dangaus.
*** - Petrai, man atrodo, kad vakar mane ateiviai buvo pagrobę... Pamenu kylimą viršun, neryškią šviesą ir daugiau nieko... - Ai tai, čia mes tave vakar girtą su liftu vežėm namo.
*** Vaikų darželyje auklėtoja: - Na, vaikučiai, pašaukime tą, be kurio neapsieina nei vieni Naujieji Metai. Na, trys-keturi… - Policijaaaa…..!!!
*** Vyras įteikia žmonai du bilietus į teatrą. - Nupirkau ateinančiam penktadieniui, brangioji, gal galėtum pradėti rengtis.
Žurnalistai: Fotokorespondentai: Raimondas Jurgelaitis Domantas Mizeikis (vyr.) Algirdas Musneckis Rokas Tenys Dovilė Ibianskaitė Auksė Vabalaitė Dalius Gudeika Eglė Gendrėnaitė Greta Paliulionytė Greta Menkevičiūtė Viršelio nuotrauka: Darius Jurčiukonis Fotografas: Audrius Žilinskas Lina Stonkutė Rūbai: Olesia Les Neringa Lukošiūtė Makiažas: Indrė Zemlerytė Laura Mejerytė Modeliai: Gintarė Roličiūtė Monika Junevičiūtė Aranta Butautaitė Eglė Gendrėnaitė Gabrielė Virbašiūtė Spausdino: UAB „Spindulio spaustuvė“
Njuspeipio ieškok: Kaune - KTU, VDU, ASU, LSMU, KK, MRU, VU KHF, LSU, KTU Gimnazija, Kolpingo kolegija, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „Supremo“, „Mio“, „Coffee inn“. Panevėžyje – KTU.
Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti, be redakcijos sutikimo, draudžiama. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako. Dėkojame Arūnčikui, už „Njuspeipio“ idėją, LSS už finansavimą, KTU SA už patalpas.
NJUSPEIPIS
23
Belaukiant idealaus pasaulio
Domanto Mizeikio nuotrauka