Nj#92

Tiražas: 3000 ISSN 2029-1914 Kaina – neįkainojamas

Studentiško gyvenimo būdo žurnalas

Balandis ‘13

#92

ABSURDAS Tikrasis Drakula Kvailiai Absurdo šalis Kaip Berlynas griuvo Interviu - „Wild Reason“

Tema

!uagomž odrusba ,sakievS !ėvluB .ialiavk iadorta ut rabad ,ubravseN ?įdordiev į iajėrūiž ątrak įnituksap adak ,nam ut kykaS ajuaryv rad siv emairuk ,edrusba oiždnalaB .ęnoilek ąnipuk odrusba į itrenisap aičeivk trakįš “sipepsujN„ ,ąneis ąisuaikšidrusba eipa ri tap piat ,emanevyg sem ejoiruk ,ętsylarak odruba eipa :emisokasap ,sageins agorP ?lukarD ąnop ąrypmav įjąrkit eipa sumijokasap tojėdrig rA .įlaš ąsiv ri teb ,ątseim kit en ėryks iruk .ėvlub ...suinspiarts sutik ri emikytiaksap ,iliavk emikūben teB .itonižus Pasitelk veidrodį!

Studentai papildys verslininkų gretas

Verslumo mokymai, simuliaciniai žaidimai, susitikimai su verslininkais, verslo idėjų konkursas, stažuotė užsienyje – visa tai laukia studentų, kurie jau šiemet pasiryžo pradėti savo verslą. Įsilieti į verslininkų gretas jiems padės Alytaus krašto verslininkų asociacija, kuri kartu su partneriais įgyvendina projektą studentų verslumui skatinti ir naudoja neformalaus ugdymo modelį „Verslumo kibirkštis”.

Aktyviai mokosi Projektas įgauna vis didesnį pagreitį: į jį įsitraukė 200 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, dar 100 prisijungs šį mėnesį. Pirmoji projekto grupė jau baigė verslumo skatinimo kursą. Antroji – įveikė daugiau nei pusė kelio: jos studentai išklausė dalį verslumo ugdymo mokymų, dalyvavo simuliaciniuose užsiėmimuose „Ateities verslas“ ir lavino kūrybiškumą, taip pat sėmėsi žinių skirtingų sričių – maisto, informacinių technologijų, autotransporto, statybinių medžiagų, biotechnologijų, medienos perdirbimo ir kt. – įmonėse. „Susitikę su verslininkais studentai pajunta tikrąją verslo dvasią. Sėkmingais verslininkais tampa tik stiprios asmenybės, kurios moka pasirūpinti kiekvienu savo komandos nariu,“ – sako Laimutė Kalinauskienė, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vyr. projektų vadovė.

Netrukus studentai rinksis į antruosius verslumo ugdymo mokymus. Juose užsienio lektoriai mokys pažinti rinką, suvokti talentą, planuoti ir vystyti verslą. „Jei nori būti verslininkas, turi mąstyti kaip verslininkas, būti tikslus, konkretus, kasdien mokytis ir siekti užsibrėžto tikslo, – įsitikinęs Klemensas Matulionis, Vilniaus kolegijos investicijų ir draudimo specialybės pirmo kurso studentas. – Projekto mokymai įkvepia pasitikėjimo, pateikia iššūkių ir priverčia mąstyti.“

02

NJUSPEIPIS

Redakcijos žodis

Įgijęs daugiau pasitikėjimo, jau po pirmųjų projekto mokymų, K. Matulionis ėmėsi savo verslo – pasiūlė kavos aparatus individualiems vartotojams. Kiti studentai pasiryžimą kurti verslą turėjo įrodyti verslo idėjų konkurse.

Jau kovo pabaigoje paaiškės dvidešimt geriausių verslo idėjų autorių, kurie toliau tobulinsis ir rašys verslo planus.

Sėkmingiausiai šią užduotį įveikę trys studentai vyks į stažuotę Didžiojoje Britanijoje, kurioje lankysis smulkiose ir vidutinėse įmonėse, susipažins su jų steigimo, vystymo problemomis bei sprendimo būdais, bendradarbiavimo galimybėmis ir kt. O grįžę į Lietuvą, padedant ekspertams, imsis įgyvendinti savo idėjas.

Kaip prisijungti? Šiuo metu renkama trečia projekto grupė. Norintys joje el. paštu dalyvauti turėtų registruotis g.koordinatore@gmail.com „Trečioji projekto grupė dalyvaus tokiuose pat užsiėmimuose kaip ir ankstesnės grupės. Jei esi aktyvus ir nebijai iššūkių, junkis prie būsimų verslininkų,“ – kviečia Dalia Matukienė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė ir projekto vadovė.

Projekte laukiami visų aukštųjų mokyklų I–III kurso bakalauro ir I kurso magistrantūros studentai, ypač, pasirinkę techninio profilio studijas, taip pat ir dėstytojai.

Daugiau informacijos apie projektą rasite socialiniame tinkle „Facebook“ – www.facebook.com/verslumokibirkstis.

Dviejų metų trukmės projektas „Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų verslumo gebėjimo ugdymas įgyvendinant tarptautinį studentų neformalaus verslumo ugdymo modelį“ įgyvendinamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“.

Projektą finansuoja Europos socialinis fondas.

Įkvėpkime rašytojus arba tikrojo Drakulos istorija

Tema Prieš porą šimtą metų pasirodė visiems gerai žinomas ir daugelį kitų menininkų įkvėpęs Bramo Stokerio romanas „Drakula“. Šis klasika jau senų senovėje tapęs romanas išpopuliarino mitą apie baisiuosius ilgailčius kraują siurbiančius padarius – vampyrus. Iš tiesų, galbūt mažai kam žinoma, bet grafas Drakula nėra grynas talentingo rašytojo vaizduotės vaisius. Šio monstro asmenybės bruožai ir vardas buvo pasiskolinti iš žiauriaus senų laikų Balkanų karo vado kunigaikščio Vladislovo Drakulos, kuris pasižymėjo itin dideliu žiaurumu, o jo gyvenimas buvo tiesiog apipintas legendomis.

Už ką Vladas?

Lašeliai istorijos Tikriausiai nereikia pasakoti apie tai, kas yra parašyta B. Stokerio romane. Visi žinome – profesorius Van Helsingas, kuris buvo gydytojas bei domėjosi okultizmu, subūrė grupę žmonių ir ėjo aplankyti baisiojo Transilvanijos vampyro – grafo Drakulos, kuris terorizavo vietinius gyventojus. Reiktų priminti, jog iš tiesų pasakojimai apie vampyrus išpopuliarėjo tikrai ne tada, kai buvo sukurtas „Twilight“. Jokiu būdu. 1897 metais pasirodęs B. Stokerio romanas irgi nebuvo kažkas nauja. Dar romantizmo laikais, tokie rašytojai kaip Džordžas Baironas ir kiti rašė apie padarus paliekančius savo karstus, kurie prisikėlę eina kankinti gyvųjų. Dar daugiau, net ir Antikos laikais buvo pasakojama apie baisiasias Harpijas, kurios grobdavo žmones. Tiesa, jos nebuvo ištroškusios kraujo pabaisos. Kraujo ištroškusias pabaisas mėgdavo vaizduoti daugiau rusai, vokiečiai ir dar kokie rumunai Viduramžiuose. Vis dėlto, B. Stokerio sukurta Drakula buvo naujoviškas sadistiškumo ir liguistumo pavyzdys. „Labas, aš Drakula“ Pats Drakulos protopipas buvo tikrai egzistavęs Vladas IV, pramintas Tepešu – Sodintoju ant mieto. Istoriniai šaltiniai pasakoja, jog XV amžiuje Valakijoje, kuri yra tarp Transilvanijos alpių ir Dunojaus, gyveno vienas toks kunigaikštis Vladas Drakul.

Vietos žmonės Vladą vadino Drakul todėl, nes tai jų kalba reiškė „drakoną“. O tai jau daug pasako. Vis dėlto, 1430 metais gimės jo sūnus Vladas IV, įžengė į sostą dvidešimt penkerių ir gavo Drakulos pravardę, kuri reiškė „drakono sūnus“. Vargšas Drakula jau nuo vaikystės matė žiaurumus: buvo liūdininkas, kaip buvo nužudytas jo tėvas, gyvas užkastas vyresnysis brolis. Jis pats daugelį metų buvo kalinamas kaip turkų įkaitas, kurie tuo metu buvo savo imperijos iškilime. Nors Drakula ir buvo žiaurus, tačiau liaudis jį laikė bemaž rumunų tautos didvyriu, mat jis bandė išvaduoti tautą nuo Osmanų imperijos jungo.

Tačiau kodėl toks rumunų tautos didvyris, kaip Drakula, įkvėpė B. Stokerį sukurti tokį siaubingą personažą? Dėl savotiško pomėgio sodinti ant medino ar geležinio mieto turkus arba konkurentus taip jais atsikratant, Vladas gavo Sodintojo ant mieto pravardę. XV amžiuje jo žiaurumas buvo plačiai žinomas tikriausiai net ir už šiuometinės Rumunijos ribų.

1499 metais vokiečių graviūriuose buvo galima rasti jo atvaizdą. Jame jis buvo vaizduojamas pietaujantis tarp ant mietų sumautų lavonų. Manoma, kad per jo ne itin ilgą valdymo laikotarpį taip susidorota su Vladui neparankiais žmonėmis buvo nuo 50 iki 100 tūkstančių žmonių. Jis ne tik kad sodino juos ant mieto, bet ir degino ar gyviems dyrė odą.

Kunigaikštis pasižymėjo ir subtiliu rafinuotumu – Vladas liepdavo ištempti taukais arba atbukindavo mieto antgalį, kad kankinamojo agonija tęstųsi ilgiau. Drakulos sadizmui ribų nebuvo. Kronikose rašoma, jog vieną kartą supykęs ant turkų pasiuntinių, jog jie nenusiėmė savo tiubeteikių prieš tamstą, įsakė jas prikalti nepakliusniems turkams prie galvų. Dar daugiau, kartą sukvietęs daugybę vargšų ir luošių į didžiulę uždarą salę bei žadėdamas jiems nepamirštamą puotą, Drakula iš tiesų salę padegė ir taip sudegino visus joje buvusiuosius.

Viskas baigėsi tuo, kad 1476 metais Drakula buvo nužudytas. Niekas iki šiol nežino nuo kieno rankos – ar nuo vietinių konkurentų, ar nuo turkų. Drakula buvo nukirsdintas, o jo galva pamauta ant mieto, taip tikriausiai atsilyginant jam už tai, ką jis darė su savo aukomis. XX amžiaus pradžioje atkastame jo, kaip manyta, kape nebuvo rasti šio žmogaus pabaisos palaikai. Taip mitinis veikėjas Drakula buvo sutapatintas su tikrai egzistavusiu Vladu IV. Lyg vampyras dingęs iš savo karsto ir beklaidžiojantis po pasaulį beieškant šilto kraujo... Įdomu, o koks tikrai egzistavęs prototipas įkvėpė sukurti saulėje žybsintį vampyrą?

D. IBIANSKAITĖ

R. TENYS

NJUSPEIPIS

03

Tema

ABSURDO KARALYSTĖ

pats ina. Veidas, taip vargęs prie akmens, atokvėpio metu Sizifas mane ir dom s nebu i kuria , ynės kank prie iasi „Būtent šito nusileidimo, šito trumpo sniu vėl leidž žmogus sunkiu, tačiau vienodu žing imė, - jo sąmonėjimo nela jo ir jau virto akmeniu! Matau, kaip tas kaip i, ama engi neišv vėpis, atsikartojanti taip pat už galo. Toji valanda, nelyginant atok , jis pranoksta savo lemtį. Jis tvirtesnis nės tolydžio leidžiasi dievų urkštynėn viršū iš kai irką, akim ieną Kiekv valanda. mitas“. savo akmenį“. Alberas Camiu „Sizifo

Modernus absurdas pirmiausia reiškia žmogaus prasmės ieškojimą beprasmėje visatoje. Pripažinkime, kad prasmės imame ieškoti ne tada, kai mums viskas einasi kaip iš pypkės, o tada, kai pajuntame, jog negalime pasiekti savo tikslų ar kontroliuoti savo gyvenimo.

Tai yra pirmas žingsnis į pasimatymą su jo didenybe Absurdu. Lietuvoje žmonių, esančių pakeliui link absurdo, labai daug.

Didžiausias pasaulyje savižudybių skaičius, nesuvokiamas lietuvių nepasitenkinimas viskuo, ką tik gali užmatyti – ir visa tai šalyje, turinčioje palyginti puikias galimybes? Argi tai ne absurdo karalystė? Kaip į Lietuvą atėjo absurdas? Kokios jo vyraujančios išraiškos ir kaip su juo kovoti?

Kaip į Lietuvą įžengė absurdas?

Absurdo filosofija sužydėjo Prancūzijoje po Antrojo pasaulinio karo, prancūzams išgyvenant labai panašius sunkumus, kuriuos dabar išgyvename mes: sugriuvusi ekonomika bei skaudi praeitis daliai tautos kolaboravus su okupantais. Absurdui paruošta puiki dirva ir šiais laikais Lietuvoje. Taip nutiko todėl, kad Lietuvai Antrasis pasaulinis karas baigėsi ne 1945 metais (nes tuo metu Lietuvos tiesiog nebuvo), o 1990-aisiais, mūsų šaliai vėl atsiradus Europos žemėlapyje.

Gal atrodys keista, tačiau sovietų laikais žmonės absurdo viešpatavimą juto kur kas mažiau, negu dabar. Taip buvo dėl to, kad kelionių laisvė buvo suvaržyta. Jeigu savo egzistencijos negali su niekuo palyginti, ji atrodys natūrali, įprasta ir neatrodys kankinanti. Žinoma, žinios apie laisvą pasaulį „už uždangos“ prasiskverbdavo, o istorinė atmintis nebuvo galutinai sunaikinta. Dėl to žmonės kuo toliau, tuo labiau juto poreikį atsikratyti svetimos imperijos „globos“, kas galų ir gale ir pavyko.

Būtent tada į Lietuvą ir įžengė absurdas. Žmonės buvo pilni vilties, kad gyvenimas staigiai keisis ir gyvensime rojuje žemėje, tačiau taip neįvyko. Neišpildytos viltys, nežinomybė, ateities baimė, nesugebėjimas prisitaikyti prie kintančių sąlygų pavertė Lietuvą absurdo karalyste.

04

NJUSPEIPIS

Betono džiunglių realijos Pro savo langą matau nesibaigiančias stambiaplokščių daugiabučių namų eiles. Būtent tokie namai ir turi stovėti absurdo šalyje. Šie namai priklauso neaišku kam, o jų būklė nerūpi netgi žmonėms, gyvenantiems juose. Tie žmonės atiduoda didžiąją dalį savo pajamų, kad galėtų gyventi tuose butuose, be to, investuoja į vidaus remontą, užsimerkdami prieš faktą, kad bet kada name gali kilti gaisras, potvynis ar sprogimas. Šie žmonės nėra kvaili. Ir aš esu vienas iš jų. Tiesiog tokie absurdo karalystės įstatymai.

Kartais atrodo, kad rusai, statydami šiuos namus, žvelgė toli į ateitį. Kiauriems, vėjo perpučiamiems namams apšildyti reikia daugybės šilumos, kurią rytų kaimynai patys dabar tiekia mums gražiomis kainomis. Laisvė neatėjo į „mikrorajonus“, ir, manyčiau, čia ji ateiti gali tik sulyginus tuos nelemtus namus su žeme. Dėl šio aspekto sutinku su Andriumi Užkalniu – žodis „mikrorajonas“ yra baisus blogis. Tačiau turėtume išsivaduoti ne nuo žodžio, o nuo pačios situacijos. Žodis turi likti kaip istorinis terminas, primenantis smerkiamą situaciją. Juk niekas nepanaikino žodžio „vergovė“.

Dėl ko mes mokomės?

Būtina absurdo ir bet kokios filosofijos egzistavimo sąlyga yra išsilavinimas. Išsilavinimo nebuvimas yra vienas iš būdų išsivaduoti nuo absurdo – kuo mažiau žinai apie tave supantį pasaulį, tuo mažesnė tikimybė, kad tau pavyks atrasti aplinkui siautėjantį absurdą. Yra nustatyta, kad daugumos postsovietinių šalių švietimo sistemos yra neblogos.

Pavyzdžiui, vidutinis Lietuvos aštuntokas yra labiau išsilavinęs už vidutinį Jungtinės Karalystės aštuntoką. Vidutinis medicinos studentas Lietuvoje turi daugiau žinių, nei vidutinis medicinos studentas Norvegijoje, nors lietuvio studento žinių realizacija tėvynėje mažiau reali, nei žinių realizacija toje pačioje Norvegi-

joje. Turime geras galimybes gauti žinių, bet tos žinios dažnu atveju ne itin leidžia gerai gyventi absurdo šalyje. Absurdo karalystėje išsilavinimas reikalingas tik tam, kad galėtum suvokti absurdą. Tuo tarpu, išvažiavęs dirbti svetur tik dar labiau pagilini supratimą apie namie paliktą absurdą.

Kaip išsigelbėti nuo absurdo?

Išsilavinimas atveria duris absurdui. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Išsilavinimas ir filosofija yra įrankiai, kurie leidžia ne tik pamatyti sielos ligas, tačiau ir ieškoti joms tinkamų vaistų.

Alberas Camiu nurodo tris būdus, galinčius išgelbėti nuo absurdo. Pirmas – savižudybė, antras – atsidavimas religijai (šį būdą filosofas laiko „filosofine savižudybe“). Trečias metodas – susitaikymas su absurdu, meniškai ir įtaigiai aprašytas „Sizifo mite“.

Lietuva pirmauja pasaulyje pagal savižudybių skaičių, taigi galėtume kelti prielaidą, kad lietuviai taip gelbstisi nuo absurdo. Deja, toks išsigelbėjimas yra labiausiai nevykęs, nes iš esmės pasitarnauja absurdo gyvenimo prasmę naikinančiam tikslui.

Religijos atžvilgiu A. Camiu, žinoma, teisus. Tai suteikia prasmę gyvenimui, tačiau religijos pateikti nekvescionuojami atsakymai uždaro filosofišką sielą į kalėjimą. Kompromisas būtų tikėjimas. Gali tikėti ir nebūti religingas. Tačiau jei tiki esant protingą tikrovę, tai apsaugo tave nuo absurdo. Tikėjimas pasaulio tvarka arba susitaikymas su savo padėtimi, kas tam tikra prasme irgi yra tikėjimas ir Apvaizdos teigimas, būtent ir atveda prie trečiojo kovos su absurdu būdo – tiesiog daryti tai, ką darei iki šiol. Jei esi Sizifas, tai ir ridenk savo akmenį. Jei esi daktaras, toliau rūpinkis ligoniu. Jei sėdi už troleibuso vairo, važiuok dar vieną ratą.

A. MUSNECKIS

A. ŽILINSKAS

NJUSPEIPIS

05

Filosofijos kampelis

ŽMOGUS VS. GYVŪNAS

06

Jau nuo senų senovės filosofai ir mokslininkai bandė atsakyti į klausimą „kas yra žmogus?“. Buvo sukurta daug teorijų ir sąvokų nusakančių kas yra, arba kuo nėra žmogus. Viena iš problemų, kalbant apie žmogų, yra jo gyvūliškumas. Kiek žmogus yra žmogus, o kiek jis gyvūnas? Kurgi yra ta riba?

Animal rationale Visų pirma, kas šauna į galvą daugeliui filosofų ir antropologų, kalbant apie tai, kuo skiriasi žmogus nuo gyvūlio yra protas. Senovės romėnai žmogų vadindavo „animal rationale“. Ši jų naudojama sąvoka iš karto daro vieną labai didelę priešpriešą tarp žmogaus ir gyvūno – romėnai sako, kad žmogus yra protingas gyvūnas. Žmogus gyvena gamtoje, bet jis nėra visiškai toks pat gyvūnas, kaip kad šuo tupintis šalia jūsų, kai valgote, ar dramblys sunkiai bėgiojantis po Afrikos savaną. Žmogus turi protą. Proto neturi joks kitas žemės padaras. Jį turi tik vadinamasis Dievo sūnus ir žemės karalius, o tai ir yra žmogus. Vis dėlto, žmogus dauguma atžvilgių yra nevienalytis žemės organizmas, tačiau tokiomis gamtos galiomis daugiau niekas nėra apdovanotas.

Gyvulio nesubrendusi mąstymui siela tarnauja prigimtinėms aistroms, kai tuo tarpu žmogus gali valdyti savo instinktus. O kas kitas, jei ne sveikas protas mums ir padeda laikyti instinktų vadžias savo rankose. Iš tikrųjų žmogus gali tapti blogesniu už gyvūlį, jeigu jis pasiduoda blogiems įpročiams ir jį užkariauja žemiškosios aistros. Todėl kartais žmonės ir sulaukia epitetų: „kiaulė“, „asilas“ ar tiesiog „gyvūlys“, taip bandant pažeminti žmogų atimant jo žmogiškumą.

Gamtos našlaičiai Žmogus, taip pat, skiriasi nuo gyvulio, nes yra „išmestas“ į pasaulį, neturi šarvų, kuriuos turi gyvulys. Gyvulį saugo kūnas, nes jis pats yra hormoninga aplinkinio pasaulio dalis. Žmogus neturi nei vieno tinkamo organo, pritaikyto tiksliai aplinkai valdyti. Juslė atveria tik tą išorinio pasaulio dalį, kuri yra gyvybiškai svarbi. Jis yra priverstas aiškintis kiekvieną smulkmeną, vėliau prie jos veiksmingai derintis. Gamta žmogui nieko nebeduoda, kas jį tiesiogine prasme išlaikytų, kas jį apgintų nuo šalčio ar karščio, nuo žvėrių, nuo nuodingų augalų. Maistą, vandenį gamta mums duoda, bet tai ir tėra viskas. Žmogus yra nuogas ne tik fizine, bet ir metafizine prasme. Jei gamta žmogui bemaž nieko nedavė, tai žmogus tada turi susikurti sau būtinas buvimo sąlygas pats. Žmogus turi pasistatyti sau naujus namus, kuriuose jis jaustųsi savas ir artimas. Gyvūnams, tuo tarpu, kultūra, kaip kad žmogui būtina, yra nereikalinga, nes jiems viską ko reikia duoda gamta. Tuo tarpu žmogus, tapęs tuo gamtos pamestu našlaičiu, yra priverstas kurti sau tinkamą ir saugią aplinką pats.

Esu žmogus, nes galiu išreikšti save Buvimas su kitais žmonėmis, tarpe tų žmonių taipogi daro individą žmogumi. Jis gali save užbaigti, išskleisti ir įgyvendinti tik kartu su kitais žmonėmis arba jų padedamas. Taip mes padedant kitiems realizuojames. Per kitus žmones mes atrandame save. Žmogaus dvasia realizuoja save ir kalbiškai, todėl mums reikalinga kalba, kad save išreikštume ir kad komunikuotume. Žmogaus esmė yra visuomeniškumas.

Kalbant apie gyvūnus, galima pasakyti, kad jie nėra lygiai tiek visuomeniški padarai, kaip žmonės. Jie neturi kalbinio aparato, kuris leistų jiems išreikšti savo emocijas, mintis, lūkeščius ir t. t.

Taip pat, gyvūnai neturi poreikio ir savirealizuoti save. Juolab,

NJUSPEIPIS

D. IBIANSKAITĖ

A. ŽILINSKAS

kad būti išskirtiniam būryje yra tolygu pražūčiai. Juk yra sakoma, kad varnos išsyk užkapoja albinosę varną, tik jai išsiritus, o gimusi juoda avis baltų avių bandoje apskritai yra visiškai nenaudinga, nei mums finansiškai, nei genetiškai. Tad išskirtinumas, kuris tarp žmonių yra skatinamas ir geidžiamas, gyvūnų pasaulyje yra smerktinas ir visiškai nereikalingas. Vis dėlto, negalima teigti, kad gyvūnai yra savotiški vienišiai-intravertai ir nebendrauja su savo rūšies atstovais. Ne, tai netiesa. Bet gyvūnai negali pasidalyti savo patirtimi su kaimynu mangusta, bei pasipasakoti,pasiguosti, kodėl jo patelė blogai prižiūri vaikus. Žmogus yra asmenybė, kuriai nesvetimi individualūs, tik jai būdingi bruožai, charakterio sąvybės. Jis yra protingas, socialus padaras, kuris pats sau kuria gyvenamąją aplinką, ir tai jį skiria nuo gyvūlio. Žmogaus fenomenas rodo, kad žmogus jau kaip kūniška būtybė nebėra gyvūnas. Susideda daug socialinių, psichologinių veiksnių, kurie skiria žmogų nuo gyvūlio.

Prasminga savirealizacija padeda suprasti, kad žmogus yra savitikslė būtybė. Tuo tarpu, visuomeniškumas išplaukia iš pačio žmogaus esmės. Žmogaus buvimas pasaulyje yra buvimas kartu, kuris realizuojamas bendraujant ir bendradarbiaujant, mylint ir dirbant. Taigi, ribos nors ir yra plonos, bet matomos. Neleiskime būti vadinami kiaulėmis.

KVAILYBĖ - KAS TAI?

Tema

kvailais. Nenustebčiau, kad tiems garbiems stoikams barzda nukristų, pamačius iki kokio logikos ir racionalumo lygio priėjome.

Be Morijos būtų liūdna Bet turbūt niekas taip neaptarė ir neišgyrė kvailystės, kaip Erazmas Roterdamietis, savo satyroje-knygoje – „Pagiriamasis žodis kvailybei“. Šioje knygoje jis kalba pasivadinęs Morijos (gr. – kvailybė, beprotybė) vardu. Knygoje pašiepiamos kasdienybės situacijos, kuriose žmonės vadovaujasi kvailumu, emocijomis ir naivumu. Taip pat, skaudžiai kliūna ir valdovams, religijai bei kitoms institucijoms dėl perdėto kvailybės garbinimo.

Erazmas Roterdamietis šioje knygoje pamini ir daugiau kvailybės palydovų: savimyla, girtumas, neišauklėjimas, pataikavimas, tingumas, smaguriavimas, gardžiavimasis, triukšmingas lėbavimas ir dar keli dalykai, kurie, jo manymu, visada atveda į kvailumą ir kvailas situacijas. Nenuostabu, kad didžioji dalis gėdingiausių ir kvailiausių nutikimų padaroma linksmo ir pašėlusio vakarėlio metu, na nebūtų jis ir pašėlęs, jei nebūtų kvailas. Taip kad visa žmogaus laimė kilusi iš kvailų poelgių. Jei ne kvailumas, neturėtumė nuotaikingų istorijų iš vakarėlio, daugybės internete plintančių vaizdo siužetų, kurie mus priverčia juoktis iš kitų iki ašarų.

„Begaliniai yra tik du dalykai: visata ir žmonių kvailumas. Bet dėl Visatos nesu tikras“. Taip negailestingai apie žmonių protą ir gyvenimą pasakė Albertas Einšteinas. Tačiau kas ta kvailybė, prilyginta visatos mastui? Koks poelgis yra kvailas? Ir ar kvailybė užkrečiama?

Stoikui ir barzda šiandien nukristų Antikoje stoikų išminčiai atskyrė protą ir kvailybę: kvailybę jie laikė tiesiog vadovavimąsi emocijomis, o ne protu ir logika.

Tad pagal stoikų požiūrį žmogus bėgantis naktį pas savo mylimają per lietų, apimtas aistros, ir malonių jausmų, yra kvailas. Viskas, kas neapgalvota, spontaniška ir racionalu yra kvaila. Šiai kvailybės formai galime priskirti internete plintančius pozavimo nuotraukoms būdus. Turbūt visiem teko girdėti apie plank‘inimą, owl‘inimą, batman‘inimą ir panašiai.

O kam neteko girdėti, tai šių tipų nuotraukose visi paveiksluojasi tam tikromis pozomis: kuo keisčiau ir kuo keistesnėse vietose, stengdamiesi nustebinti ir išsiskirti iš kitų. Paskutine tokios neracionalios, kvailos ir kažkiek maloniai keistos mados atmaina galime laikyti Harlem Shake vaizdo klipus. Šį keistą reiškinį pagerbė ir „Simpsonų“ kūrėjai naujame sezone.

Kadangi logikos ir naudos šiuose užsiėmimuose sunku rasti, jie skirti paveikti emocionaliai, tad yra laikomi pakankamai

Kvailybė kaip virusas Šiukšlynas, griūnantys namai suklijuoti didžiule lipnia juosta, namuose saldumynų aparatai, vietoje užrašų tik spalvoti paveiksliukai, žmonės geriantys vien energetinius gėrimus ir valgantys greitą maistą. Televizijoje populiariausia laida – „spirk į klyną“, o jei kalbi taisyklingai ir be keiksmažodžių, esi pasikėlęs ir keistuolis. Štai toks baisus vaizdas yra rodomas komedijoje „Idiokratija“. Visas šis filmas apie žmonių kvailėjimą: rodoma kaip per kelis šimtus metų žmonės visiškai nukvailėjo. Prieš tai per atsitiktinumą patekęs į ateitį, eilinis protiniais gabumais Džo, tapo pačiu protingiausiu planetos žmogumi. Nors šiame filme pateikiamas absurdiškas kvailybės lygis, tačiau daugybė situacijų iš jo galime pamatyti ir kasdienybėje. Šio filmo pradžioje pateikiama įdomi istorija, kuri komiškai parodo, kaip plinta kvailumas. Pagal ją, mažesnį intelektą turintys žmonės daugiau švenčia, linksminasi, išgeria ir dauginasi. Kol protingesni siekia karjeros ir vaikams neturi laiko, kvailieji jau spėja susilaukti ne po vieną palikuonį. Tokiu būdu žmonių, su aukštu išsilavinimu vaikų skaičius nustelbiamas ne tokių protingų žmonių. Panašiai yra pastebėjęs ir komikas Georgas Carlinas, kuris teigė, kad amerikiečių gyvenimo amžiaus ir „IQ“ lygis neseniai prasilenkė į priešingas puses. Kitaip sakant, žmonės kvailėja, bet gyvena ilgiau.

Tikėkimės kvailybė neišsiplės kaip visata, nepasieks „Idiokratijos“ filme rodomo lygmens. Žinokime, kas tai yra, venkime jos. Kadangi gyvenimas grįstas vien logika būtu liūdnas ir nūrius, tai nepamirškime jausmų ir emocijų. Tik neleiskime joms užvaldyti mūsų. Kaip, kad siūlė Dekartas, geriau būkime komedijos žiūrovai, o ne dalyviai.

V. JASAITIS

R. TENYS

NJUSPEIPIS

07

Interviu

„WILD REASON“ - laukinė priežastis išvesti mus iš proto!

08

„Mūsų kūryba ir pasirodymai - kelionė, kurią kiekvienas iš mūsų pradėjome dar rūsiuose ir palėpėse, tačiau laiko eigoje, pažinę vienas kitą, surengėme gausą nuostabių koncertų ir dabar galime drąsiai teigti, kad žygiuojame tiesiai į klausytojų širdis“, - teigia grupės vokalistas ir lyderis Paulius Jonikas.

Prieš susikuriant „Wild Reason“, keturi vaikinai turėjo vieną ketinimą – susiburti į grupę ir pradėti groti, išreiškiant savo laukinę energiją, nepažabojamą norą kurti ir būti išgirstiems. Pats Paulius Jonikas nevengė dalintis sukaupta patirtimi: „Per visus šiuos metus buvau subūręs jau tris grupes, parašęs kelias dešimtis dainų, tačiau ankstesnieji mano projektai vis prieidavo etapą, kuriame vieni kitiems paspausdavome rankas ir skirstydavomės savais keliais. Po paskutiniojo projekto „Stage Animal“ buvau išvažiavęs pusei metų gyventi ir mokytis svetur. Kelionės metu, mano asmeniniame gyvenime įvyko daugybė lūžių, susikaupė įvairiausių minčių ir jausmų, atsivėrė visiškai nauja pasaulėžiūra. Kelio į savo pažinimą metu trūko tik vieno dalyko – užlipti vėl ant scenos ir griausmingai išlieti save klausytojams“. Sugrįžęs atgal į Lietuvą, būsimas grupės „Wild Reason“ vokalistas netikėtai rado du muzikos užvaldytus ir roko dievams sielą pardavusius muzikantus, kuriems pats Paulius suteikė sceninius pseudonimus: „Tai mūsų energingasis, radioaktyvusis berniukas Linas ir šešiastygis samurajas Paulius.

Netrukus prie mūsų prisijungė ir rokeriškos, laukinės sielos būgnininkas Laimis“.

Paklausus Pauliaus, kokiais jausmais jis gyvas šiandien, vokalistas nevengė tuo pasidalinti ir su mumis: „Kai jaučiuosi visiškai sužlugdytas – lieju savo patirtis muzikoje tol, kol nebelieka neapykantos. Tačiau kartais būna tokių akimirkų, kai su pykčio doze iš tavęs išgaruoja ir meilės jausmas – tais momentais lieka tik instinktai ir laukiniai troškimai.

Juk mes tiktai žmonės su savo reakcijomis, tiesa?

Kartais paskutinis kąsnis realybės pojūčio būna dainos apie grubų, purviną, tačiau aistringą seksą ir tai leidžia pasijausti bent akimirką gyvu visu kūnu ir siela. Jūs klausiate, kas yra gyvenimas? Tai tarsi amerikietiški kalneliai, kuriuos sudaro pastovūs pakilimai ir nusileidimai. Mano, tavo, jūsų gyvenimus jungia vienas vagonėlis, kuriuo kylant į viršų įvairiose gyvenimo situacijose turime galimybę išnaudoti viską, ką jos mums suteikia, išnaudoti visus momentus savo ėjimui į priekį, o galbūt ir atgal. Kas įvyksta, kai vagonėlis pradeda leistis žemyn? Mes stačia galva neriame į savo susikurtą realybę, pasaulius, kuriuos statėme genami savo vidinių troškimų ar baimių. Man visos skausmingos netektys suteikė tvirtą poziciją kalnelio viršuje, kada visų patirčių vedamas turėjau galimybę apsispręsti – kentėti ar paleisti savo skausmą. Šiandien aš leidžiuosi vagonėliu žemyn ir, pripažinsiu, klykiu iš džiaugsmo, nes pasirinkau daryti tai, ką norėjau daryti visados – būti laimingu jaučiant meilę, adrenaliną, šaltą prakaitą, kai tavo klausytojai šaukia tau „pakartot“. Tomis sekundėmis aš toks gyvas ir toks noriu jaustis visados, tikėti, kad šis kalnelio šlaitas niekados nepasibaigs“.

Keturių vaikinukų muzika – alternatyvus rokas su bliuzo prieskoniais, stebinanti savo klausytojus nestandartinėmis dainų struktūromis. Šiuo metu grupės nariai jau turi iškovoję keletą trofėjų – geriausio vokalo nominacija Šakiuose

NJUSPEIPIS

vykusiame konkurse „Tik gyvai“ ir pirmoji vieta „Sidabrinėje stygoje 2012“. „Wild Reason“ nevengia ir pašmaikštauti: „Mes mėginame spinduliuoti ir žaisti seksualiu „vibe’u”, sukurti nedorą ir aistrą keliantį „groove'ą“. Gal dėl to pradėjus sklisti „Wild Reason” vardui, pritraukėme ir merginų dėmesį?“ Kolektyvas vienas kitą vertina kaip brolius, jų pačių žodžiais tariant, vieningai siekiančius bendro tikslo – savo muzika išvesti klausytojus iš proto, pasidalinti laukine energija, kuri gimsta jų širdyse. „Kiekvienam iš mūsų tai yra nauja patirtis ir tuo pačiu didžiulis nuotykis. „Wild Reason“ mums – ne tik keturių vaikinukų grupė, tačiau taip pat priežastis nertis iš kailių, lipti sienomis ir daryti viską, kas įmanoma tam, kad būtume pastebėti, išgirsti, suprasti ir galbūt net pamilti“, - prisipažįsta visa kompanija. „Wild Reason“ – tai tarsi indėlis į mūsų gyvenimus ir patirtis, nes grupės kūryba, dainos, tai istorijos apie kiekvieno iš mūsų jausmus, išgyvenimus, bandymą atrasti save pačius. O juk žmonėms reikia, kad apie juos kalbėtum, kad jie jaustųsi svarbūs ir reikalingi juos supančiai aplinkai, pasauliui. Kas gi daugiau, jei ne žodžiai sudėti į muziką gali mus priversti įsiklausyti ir rasti bent šiokią tokią atramą?

M. STANKEVIČIŪTĖ

R. TENYS

APIE PASAULIO KALBAS

Iš kur kalbos atsirado?

Yra ne vienas įdomus pasakojimas apie kalbų atsiradimą. Senovės graikų filosofų manymu, žmogus pradėjo pamėgdžioti gamtos garsus, kol galiausiai sukūrė žodžius, kurie laikui bėgant tobulėjo ir tapo sudėtingesni. Anot rusų kalbininko Nikolajaus Jakovlevičiaus Maro, pirmieji garsų junginiai buvo ištarti magiškų ritualų metu. Jo manymu, tokios „magiškos“ kalbos elementai buvo keturių garsų junginiai (sal, ber, jon, roš), kuriems jungiantis ėmė formuotis žodžiai, žymėję atitinkamus terminus ir panašiai. Kitų pasaulio kalbininkų tvirtinimu, visos pasaulio kalbos išsivystė iš kitos kalbos – prokalbės. Yra dar viena, turbūt visiems gerai žinoma ir girdėta istorija apie Babelio („Babel“ senovės hebrajų kalba reiškia „sumaišymas“) bokštą. Šventajame rašte rašoma, jog anksčiau buvo kalbėta viena kalba, kol žmonės, norėję pasiekti Dievą, ėmė statyti miestą ir bokštą, kuris sieks dangų. Tada Viešpats tarė: „Štai jie yra viena tauta, ir visų viena kalba; jie nemes savo sumanymo, kol jo iki galo neįvykdys. Tad sumaišykime jų kalbą, kad jie nebesuprastų vienas kito“. Žmonės, ėmę kalbėti skirtingomis kalbomis, nesuprato vienas kito ir nustojo statyti miestą, o tuomet Dievas juos išsklaidė po visus pasaulio kraštus. Dabar Babelio bokštas yra tapęs nesusikalbėjimo ir didelės kalbų įvairovės simboliu. Nepaisant šių versijų (o jų yra dar daugiau), labiausiai tikima tuo, kad kalba pradėjo vystytis kuriantis pirmykštei žmonių bendruomenei.

Kalbos susiformavimui didelį poveikį turėjo įrankių gamyba ir jų panaudojimas buityje. Vietoje neartikuliuotų, primityvių garsų junginių pradėti vartoti sudėtingesni apibendrinti garsai.

ir gebančių laisvai bendrauti yra daugiau – apie du milijonai visų pasaulio gyventojų. Nepaisant menko paplitimo ir mažo populiarumo, egzistuoja nemažai esperanto kalbos draugijų bei organizacijų, šia kalba leidžiami žurnalai ir laikraščiai, į ją yra verčiami garsiausi literatūros klasikos kūriniai. Esperanto kalba rengiamos radijo laidos, atliekami muzikos kūriniai (Michaelis Jacksonas taip pat yra įrašęs dainą šia kalba). Negana to, Užsienio kalbų institutas Vilniaus universiteto studentams jau kelerius metus iš eilės siūlo mokytis esperanto kalbos kaip laisvai pasirenkamo dalyko.

Tema

Įvairiais skaičiavimais išsiaiškinta, jog dabar pasaulyje yra nuo 3000 iki 6000 šnekamųjų kalbų. Tuo tarpu, kalbančiųjų tomis kalbomis skaičius kontrastingas – nuo milijardo vien kinų kalbą vartojančių žmonių, iki keleto kalbančiųjų, vartojančių mažai paplitusią ar nykstančią kalbą. Kita vertus, šiandien žinomos kelios pagrindinėmis laikomos kalbos: anglų kalba (kalbos morfologija nesudėtinga, žodžiai trumpi, dėl to įvairiausių šalių specialistai gali ją vartoti kaip tarptautinę), prancūzų kalba (JTO, ES, Interpolo, Tarptautinio olimpinio komiteto, Tarptautinio teisingumo teismo ir daugelio kitų organizacijų oficiali arba darbo kalba), rusų kalba (viena iš JTO oficialų kalbų) bei vokiečių kalba.

Tai kas vis dėlto bendro tarp visų kalbų?

Turbūt pagrindinis visų kalbų panašumas yra mąstymas. Tai kaip neatsiejama kalbos dalis, materiali mąstymo raiškos forma, būdinga visiems kalbantiems.

Kitas visų kalbų vieningumo aspektas – viena pradinė kalba, iš kurios atsirado visos, dabar pasaulyje egzistuojančios kalbos. O galiausiai jas vienija ir tai, kad laikui bėgant jos perima viena kitos žodžius, pradeda maišytis tarpusavyje. Pavyzdžiui, anglų kalba turi 70% skolintų žodžių iš lotynų ir prancūzų kalbos, pati lietuvių kalba yra perėmusi nemažai slavizmų, o dabar joje suintensyvėjo angliškų žodžių ir frazių vartojimas.

Nepaisant to, visas pasaulio kalbas vienija patys kalbantieji, kurie gali suprasti vienas kitą iš mimikų, rankų gestų. Bene svarbiausia yra kūno kalba, kuria gali „susikalbėti“ visi pasaulio žmonės, nežinodami svetimos kalbos žodžių.

E. MIKELIONYTĖ

J. PIRAGIŪTĖ

Viena kalba visam pasauliui?

Jau nuo neatmenamų laikų žinoma, jog žmonės norėjo susikalbėti vieni su kitais nuvykę į bet kurią pasaulio šalį. Tokiam įnoriui išpildyti buvo du sprendimo būdai: sukurti naują kalbą visam pasauliui arba pasirinkti vieną iš jau egzistuojančių kalbų. Kaip jau žinoma, pastaruoju atveju, buvo pasirinkta anglų kalba, tačiau tai sukėlė kai kurių kraštų nepasitenkinimą ir nenorą kalbėti svetima kalba. Kita vertus, buvo bandyta sukurti ir dirbtinę – esperanto kalbą, tačiau ši nepaplito. Manoma, jog šiandien šia kalba nuolat bendrauja labai nedaug žmonių – vos du tūkstančiai, tačiau puikiai suprantančių

NJUSPEIPIS

09

Už vartų

KAI BERLYNO SIENĄ GRIOVĖM A. ŽILINSKAS

Atrodo, jog XXI a. Berlynas, sutraukiantis milijonus „kuprinių“, nelabai kuo skirėsi nuo 1945 m. Berlyno, kuris taipogi traukė savos kartos turistus: kalakutą Jankį, džentelmeną Tomį ir meškutį Borisą. Žinoma, anuometinis turistas, buvo godus turistas, todėl teko draugiškai padalinti miestą siena, karaliaus Saliamono padedami. Tačiau, kaip atrodė gyvenimas tarp užkardų, ir kokius pėdsakus paliko kalakutas ir meška?

Pabėgimai Sienos atsiradimui didžiausią įtaką turėjęs veiksnys - didžiulis žmonių kiekis plūstantis į vakarinę miesto dalį. Neapsikentęs Nikita Chruščiovas įsakė VDR vadovui Walteriui Ulbrichtui sustabdyti šią upės žiotį. Statybos prasidėjo pirmą valandą nakties, kol šviesos gatvėse buvo išjungtos, o teritorija saugojo keli tūkstančiai vietinių kareivių. Rytas kai kam buvo tikra stagmena.

Itin populiarus žaidimas prasidėjo nuo sienos statybų pradžios 1961 m. - „pereik sieną“. Kas buvo gudresnis, į Vakarų Berlyną pasitraukė dar iki sienos išdygimo. Daugelis žmonių jau rengėsi persikraustyti į Vakarus, stengdamiesi neatkreipti per didelio dėmesio į save, sukurdavo priežastį - išsinuomojo ar nusipirko butą, susirado darbą vakarinėje dalyje. Buvo ir nelaimėlių, kurie atvyko pasisvečiuoti į Rytų dalį dar iki didžiosios užkardos, o kitą dieną jau buvo atskirti nuo Vakarų pasaulio. Žmonės bėgo iš Rytų Berlyno ne iš gero gyvenimo, o vien sovietų noras neišleisti nieko iš Rytų pusės, retu atveju pasibaigiant mirtimi, tebuvo Demokratinės Vokietijos laisvo, gero gyvenimo iliuzija.

Pirmosiomis sienos statybų dienomis, kol „siena“ buvo dar tik spygliuota viela, joje buvo daug spragų. Jaunas sienos sargas Conradas Schumannas pirmasis iš kareivių atliko šuolį per sieną, kuris tapo šuoliu į laisvę simboliu. Vėliau per pirmuosius metus jo šuoliu pasekė dar 1300 kareivių. Būta ir kitų paprastesnių būdu. Kai kur kaip siena pasitarnavo pastatai, todėl žmonės paprasčiausiai pasinaudodavo pastato galinėmis durimis ar langais. Vėliau tokie išėjimai buvo užmūryti.

Po Rytų šešėliu Kol Vakarų Berlynas tenkinosi bemaž visais pasaulio teikiamais malonumais, Rytuose vyravo depresijos ir nuobuodulio tvaikas: miestas pilkas, pastatai išgražinti kulkų skylėmis, ryškus anglies kvapas šaltuoju metu sezonu, o toks dalykas, kaip restoranų dizainas iš vis neegzistavo.

Vietiniai susilygino su pačiu miestu: neketinantys sekti naujausių madų gyvenantys nepritekliaus šalyje, be humoro jausmo - juokaujama, jog buvo tik du anekdotai. Išvydę eilę, bemaž nemąstydami prisijungia prie

10

NJUSPEIPIS

A. ŽILINSKAS

grupelės jau stoviniuojančių. Ką gausi, tas gerai. Be visa to, ką galėjo pasiūlyti komunistinis miestas, į komplektą įėjo ir „Stasi“ baimė. Jei tik turėjai blogų ketinimų ar pasakei kažką blogo apie valdžią, arba nereikėjo nė sakyt, o tiesiog kaimynas įskundė - turėsi didžiulių bėdų. Niekas negalėjo atspėti, kas dirba valstybės saugumo ministerijoje. Manoma, jog „Stasi“ dirbo 91 tūkstančių žmonių bei dar 300 tūkstančių informatorių atlikusių meškos paslaugą sovietams.

Praeities pėdsakai Berlynas susivienijo po dvidešimt aštuonių metų pertraukos, didžiulis Rytų ir Vakarų dalių skirtumas nyksta. Dabar kartais net sunku įžvelgti vizualinį skirtumą, žinoma, sovietinis prieskonis ir kvapas vis dar įžvelgiamas. Miesto išvaizda yra viena, žmonių mąstymas visai kitas dalykas. Tik 27 % Rytų Berlyno gyventojų mano, jog dabar jie yra „vienas žmogus“ kartu su Vakarų Berlynu. Tokį suvokimą daugiausiai sukūrė žmonės gimę po sienos griuvimo. Rytai labiau vertina tradicines vertybes, jie nėra tokie individualistai, kaip Vakaruose esantieji. Rytai bandė siekti Vakarų kultūros pavyzdžiu, bet dabar po įvairiausių krizių, manoma, jog Vakarų Berlynas atsigręžia į Rytų Berlyną.

Siena griūna?

Ironiška tai, jog išlikę sienos griūvėsiai yra saugomi. Saugomas statinys, kuris ilgus nepilnus tris dešimtmečius buvo miesto skiriamoji riba, kuri laikė artimuosius atskirtus vienus nuo kitų. Žinoma, dabar tai yra miesto monumentas, Šaltojo karo simbolis. Tačiau šioje istorijoje ironija dingsta, ateina absurdas.

Viena Vokietijos nekilnojamojo turto kompanija nusprendė iškelti dalį Rytų Berlyno sienos atkarpos dėl greta vykstančių prabangių apartamentų bei prestižinio tilto statybų Šprė upės pakrantėje.

Dvidešimt metrų sienos atkarpos susirinko gelbėti apie 6 tūkstančius protestuotojų. Į vieną iš išrautų sienos dalių protestuotojai bandė įstatyti imitacinę sienos segmento kopiją, tačiau policijos pareigūnai bananais atbaidė nuo tokių veiksmų įgyvendinimo. Į pagalbą atskubėjo ir gelbėtojas Davidas Haselhoffas, kuris 1889 Naujųjų metų išvakarėse šalia sienos atliko dainą „Looking for freedom“, taip įprasminęs kelią į laisvę, o po kelių savaičių virto ir pats Šaltojo karo simbolbolis – Berlyno siena. Šiandien po dvidešim trijų metų Berlynas bruzda ne dėl 155 kilometrų sienos griovimo, o dėl vokiečių tautą atskyrusio monumento išsaugojimo.

APOKALIPSĖ SU SPRAGĖSIAIS

G. MAIGYTĖ

Meno kampas

Šiuolaikiniame streso kupiname pasaulyje, filmai tampa išsigelbėjimu. Jie padeda pamiršti savąjį aš bei trumpam nebegalvoti apie supančias problemas. Žinoma, ne visi filmai sukelia teigiamas emocijas. Atsižvelgiant į socialinį kontekstą, galima pastebėti tendenciją: kuriami ne tik gražaus į išsvajotą realybę nukeliantys filmai, bet ir sunkūs, apeliuojantys į tiesioginį susinaikinimą – apokalipsę.

A. ŽILINSKAS

Pasaulio baigtis dažnai dramatizuojama. Ją vaizduoja kaip grubų spektaklį, kupiną veiksmo, kraujo ir dramos. Gausiais vaizdo efektais iliustruota pasaulio pabaiga veikia kaip šoko terapija. Šie vaizdiniai įsirėžia į pasamonę – pabaiga, tai visiškas susinaikinimas.

Filmai, tokie kaip „Deep impact“ arba „Armageddon“ į apokalipsę žvelgia per krikščioniškąsias ir žydiškąsias simbolių sistemas. Tačiau nepaisant to, jie taip ir liko gana paviršutiniški.

Kitokia pasaulio pabaigos koncepcija vaizduojama filme „The Matrix“, tačiau šį kartą ne apie jį.

Apokalipsė – kelias per debesų žemėlapį Apokaliptinio kino diskursas išplito. Išskirti galima – Andy ir Lana Wachowski bei Tom Tykwer filmą „Clouds Atlas“. Jame apokalipsė didinga, išeinanti už paprasto suvokimo ribų. Ji apjungia realius ir surrealius pasaulius, o brutali ekonominė padėtis filme privertė atsigręžti į žmogaus kilnumą.

Visos „Clouds Atlas“ istorijos yra susijusios. Kiekvienos siužetinės linijos protagonisto veiksmai turi atoveiksmį kitos siužetinės linijos protagonisto veiksmams. Išryškinamas priežastingumo ryšys. Metafizinė kelionė per laikmečius išsiskiria nuo kitų mokslinės fantatikos filmų. Apokalipsė „Clouds Atlas“ yra sudėtinga veiksmų ir atoveiksmių grandinė.

Filme ryški ir reinkarnacijos idėja. Sukurtos situacijos veikėjams leidžia tapti geresniems arba blogesniems (jei pasaulį suvoksime tiesiogiai, per binarines opozicijas). Sielų keliavimas per siužetus išreikštas vizualiai, pavyzdžiui ant veikėjų kūnų vis atsirandanti žymė. Dažniausiai tas, kuris būdavo „pažymėtas“, labiausiai lemdavo įvykius siužete (pvz.: pirmojoje istorijoje advokatas, antrojoje kompozitoriaus padėjėjas, trečiojoje reporterė ir t.t.).

Laiko kontinuumo sąsaja parodoma per iš pirmo žvilgsnio nereikšmingus simbolius. Pavyzdžiui, pirmojoje dalyje gydytojas (Tom Hanks), nuodijantis advokatą, nusikerpa nuo advokato liemenės deimantinę sagą. Tai tampa jo grobiu, įgaunančiu neigiamą – vogto daikto konotaciją. Tačiau paskutinėje dalyje, ši saga tampa išsilaisvinimo simboliu. Ją, primityvios bendruomenės atstovas (Tom Hanks) nešiojosi ant kaklo. Lemiamu momentu, kai įvyko vidinis protagonisto lūžis, ant virvutės pakabinta saga nutrūko, tai žymi išsilaisvinimą.

Toliau, knyga-dienoraštis. Parašyta advokato pirmojoje siužetinėje linijoje ji nukeliauja į antrąją. Knygą perskaito kompozitoriaus padėjėjas. Tai jį įkvepia sukurti vienintelį šedevrą – „Debesų Atlaso sekstetą“.

Laiškai, parašyti antrojoje dalyje, nukeliauja į trečiąją, pas reporterę. Jie padeda išspręsti atominės elektrinės misteriją.

Reporterė turi draugą, paauglį, kuriam viską perpasakoja.

Todėl trečiojoje dalyje leidėjas jau skaito rankraštį pavadintą reporterės vardu bei parašytą to paties paauglio. „Luisa Rey mystery“ istorija nukeliauja ir į penktąją dalį, tačiau jau ne kaip knyga, o kaip filmas, kuris sukelia maištingas mintis pagrindinio protagonisto sieloje.

Kiekvienai istorijai papasakoti pasirinkti tie patys aktoriai.

Taip plėtojama reinkarnacijos filosofija. Žmogus gali tapti blogas arba geras. Istorija prasideda vaizduojanti gydytoją (Tom Hanks) kaip piktavalią asmenybę, tačiau filmo pabaigoje, primityviosios bendruomenės atstovas (Tom Hanks) tampa neužginčijamai pasiaukojančia asmenybe. Žiūrovas įsitikina jo transformacija į teigiamą asmenybę.

Anksčiau gėrėjomės itin paprastai suvokiamais filmais apie pasaulio pabaigą, dabartiniai filmai pasaulio baigtį nupasakoja sudėtingiau. Ko galime tikėtis ateityje?

NJUSPEIPIS

11

Studentų fronte kažkas naujo...?

KTU SA INFORMUOJA L. SABULYTĖ, G. KINKAITĖ

G. URBONAITĖ

Pirmą kartą per 20 metų – KTU SA prezidentė mergina Kovo 22-ą dieną vyko eilinė KTU Studentų atstovybės ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Jos metu buvo pristatyta buvusio prezidento Justino Staugaičio metų veiklos ataskaita, rinkti studentų atstovai KTU Senate, KTU SA revizijos komisija ir atstovybės prezidentas.

Pristatinėdamas KTU SA veiklos ataskaitą J. Staugaitis džiaugėsi – pasiekta tikrai daug. Studentų atstovai dalyvavo priimant ir ruošiant svarbius sprendimus bei dokumentus, tokius kaip programa „Trauka“, paskaitų laiko vėlinimas, universiteto infrastruktūros gerinimas. Naujai išrinktam prezidentui J. Staugaitis linkėjo ryžto ir tęstinumo baigiant pradėtus darbus. J. Staugaičio 2012 – 2013 m. veiklos ataskaita įvertinta 8 balais iš dešimties galimų.

Konferencijos metu išrinkti 9 studentų atstovai visus metus reikšiantys studentų nuomonę Senate. Taip pat rinkta KTU SA revizijos komisija, prižiūrėsianti KTU SA veiklos teisėtumą ir teiksianti rekomendacijas komitetų veiklai.

Daugiau nei keturias valandas trukusioje konferencijoje buvo renkamas ir KTU SA prezidentas. Norą užimti šią poziciją pareiškė Tarptautinių studijų centro ketvirto kurso studentė Monika Simaškaitė. Iš 70 delegatų priėmusių sprendimus konferencijos metu, 64 pasisakė už Monikos kandidatūrą. Konferencijos metu M. Simaškaitė paskelbta KTU SA prezidente. Vakarinėje konferencijos dalyje – 20-ajame KTU SA gimtadienyje mergina buvo inauguruota ir oficialiai pradėjo eiti KTU SA prezidento pareigas.

KTU studentai stengiasi ugdyti pilietiškumą Niekas negali pasakyti, kada trispalvės išnyko iš mergaičių kasų, ar ne? Tai atsitiko palaipsniui. Palaipsniui tautiškumas ir pilietiškumas tapo nebepopuliariais. Taip atsitinka, kai tikimės, kad viskas bus gerai ir plaukiame pasroviui. Kodėl meilę pakeitė cinizmas? Jeigu mes neskatiname meilės, kodėl stebimės, kad meilė Tėvynei pamažu dingsta?

Kauno Technologijos universiteto studentai stengiasi skatinti meilę Lietuvai, jie nepamiršta pilietiškų švenčių, stengiasi, kad tautiškumas nebūtų užmirštas, nori įrodyti dėkingumą žmonėms, kurie kovojo už jos nepriklausomybę. Sausio 13-ąją studentai surengė diskusiją pilietine tema „Ar dabartinis jaunimas gintų Lietuvą?“. Diskusijoje aktyviai dalyvavo studentai iš skirtingų universitetų, Šiaulių sąjungos karininkai jiems pasakojo tikrus Sausio 13-osios įvykius. Diskusijos metu buvo iškeltas klausimas „Ar reikia minėti Nepriklausomybę?“. Vasario 16-ąją šis klausimas pavirto į diskusiją. Taip pat universiteto studentai žygiavo jaunimo organizacijų eisenoje. „Tikiu, kad pilietiškumą reikia skatinti ir prisiminti ne tik per valstybines šventes, tačiau tai padaryti sunku – temos atgyvenusios... Tačiau kol galiu stengiuosi, negailėti nei laiko, nei pastangų ir skleisti pilietiškumo ir meilės Tėvynei idėją“, - sakė minėtų renginių organizatorė, KTU Studentų atstovybės narė Kamilė Lodaitė. „Šalis, kur pilietinė savimonė pakankamai aukšta, o vienybė niekur nedingusi.“ Dažniausiai tai išgirsti dainose, o pamatai krepšinio arenos tribūnose. Bet ar neturėtume pagarbos Lietuvai

12

NJUSPEIPIS

ŽEMĘ DREBINS 32-ASIS RAFES

Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto studentų atstovybė RAFES - tai viena iš seniausių Lietuvoje susikūrusių studentiškų organizacijų, turinčių didžiausią ir žinomiausią šventę – kasmetinį studentišką festivalį „RAFES“, nuo 1981-ųjų metų vykstantį kiekvieną pavasarį, kada radistai švenčia radijo dieną (Gegužės 7 diena). Ši giliomis tradicijomis ir linksmybėmis nusėta šventė kasmet pritraukia po kelis tūkstančius akademinio jaunimo ir Kauno miesto svečių. Šiais metais turėsime dar daugiau renginių, kuriuose kviečiame sudalyvauti.

Humoro vakaras Kol aplinkui visi verkia ir skundžiasi liūdnu gyvenimu„RAFES“ siekia Jus pralinksminti, todėl organizuoja nuotaikingąjį humoro vakarą kiekvienam iš Jūsų. Jau įpusėjus pavasario teikiamiems malonumams ir linksmybėms, Balandžio 24 dieną Jums juoko dozę suteiks bei anekdotus skaldys, visiem puikiai žinomas Lietuvos anekdotų karalius Raimondas Šilanskas bei greitai populiarėjantis savo anekdotais - Pishius. Jie susirungs anekdotų ringe, kur bandys įrodyti kuris yra geresnis ir žiūrovų pagalba bus išrinktas to vakaro Anekdotų karalius.

Kur ši programa vyks? Buvusiame pačiame geriausiame studentų klube - „Kolegos“ (Studentų g. 63). Renginio metu Jūs taip pat galėsite atskleisti visiems savo talentą nuotaikingai, pasakoti anekdotus, prajuokinti salėje esančius žiūrovus, net mesti iššūkį patiems geriausiems ir profesionaliausiems anekdotų pasakotojams. Linksmiausių, išradingiausių ir šmaikščiausių išdrįsusių sudalyvauti anekdotų pasakotojų lauks rėmėjų įsteigti prizai.

Nesnausk, juk moksliškai įrodyta, jog juokiantis smegenyse išsiskiria endrofinai - „laimės hormonai“, kurie stipriai veikia mūsų imuninę sistemą bei ilgina gyvenimo trukmę.

Rafes riedynės „RAFES festivalio’13” renginių savaitę pradės naujas festivalio renginys „RAFES riedynės”. Kaunas nieko panašaus dar nėra matęs, todėl tai bus puiki proga kiekvienam išradingam patrakėliui parodyti savo išradingumą ir originalumą. Svarbiausias „RAFES riedynių“ tikslas – sukonstruoti kuo įdomiau veikiantį ir atrodantį laisvaeigį riedį ir juo nulėkti specialia trasa. Tai bus puiki galimybė gerai praleisti laiką ne tik dalyviams, bet ir miesto gyventojams bei svečiams. Dalyvauti kviečiame visus ir mažus ir didelius ir naujokus, ir jau patyrusius riedynininkus! Dar viena džiugi žinia – nėra jokio

RAFES ARCH.

dalyvio mokesčio, priešingai – geriausi pasirodžiusio riedžio komandos laukia 1000€ vertės prizas! Taip pat atidarymo metu laukia daug kitų pramogų ir staigmenų. „RAFES riedynės” ir „RAFES’13“ festivalis startuoja įsimintiną datą – 05.05! Daugiau informacijos ir registracijos formą rasi www.rafes.lt tinklapyje arba rafesfacebook‘o puslapyje.

Nepražiopsok!

B’utelizacija Bendrabučiuose ir vėl vyks jau tradicija tapęs renginys skambiu pavadinimu „B‘utelizicaija“. Tai puiki proga studijomis ir įvairiomis veiklomis užsivertusiems jaunuoliams atsikratyti apdulkėti spėjusių butelių ir mainais gauti kokybiškų dovanų.

Dalyviai skatinami surinkti kuo didesnį taros kiekį, o šiemet tai padaryti padės nauja taisyklė - priimami bus ne tik stikliniai, bet ir plastmasiniai buteliai. Tikimasi, kad „B’utelizacijos” akcija pastūmės atkreipti dėmesį ar bent trumpam susimąstyti apie galimybę atsikratyti atliekų ekologišku būdu. Apie dalyvavimą rimtai pamąstyti derėtų net ir neturintiems laiko, nes nešulių toli tįsti nereikės – buteliai bus renkami prie bendrabučių įsikūrusiuose surinkimo punktuose. Būtent šiuose punktuose kiekvienas dalyvis galės derėtis į kokį norimą prizą juos išmainyti. O pasistengti atgabenti kuo daugiau verta, nes geriausiai pasirodžiusiems t.y. dagiausiai taros pristačiusiems, teks pagrindinis prizas – savaitgalis sodyboje dešimčiai žmonių. Kitų laukia įvairūs laimėjimai, tarp kurių kvietimai į „RAFES festivalio“ uždaromąjį vakarą!

Studentų fronte kažkas naujo...?

E. KILIŪTĖ

RAFES festivalio’13 uždaromasis koncertas RAFES renginių savaitę vainikuos jau 32-ąjį kartą vyksiantis „RAFES festivalio’13 uždaromasis koncertas”. Kiek kitaip nei anksčiau Uždaromasis festivalio koncertas vyks ne gegužės pirmąjį, o antrąjį mėnesio penktadienį – gegužės 10 dieną.

Kadangi iki vasaros bus likusios tik 20 dienų, tikimės šiltesnių orų, daugiau žmonių bei dar daugiau garso ir šviesų. Šiais metais kiekvienas save galės atrasti keturiose skirtingos muzikos erdvėse, žaisti įvairius žaidimus, šokti iki paryčių, išgerti pačio skaniausio alaus, bandyti surasti savo tikrąją meilę tradicija tapusiame aklajame pasimatyme ir netgi susižieduoti „RAFES vestuvėse“! Ir tai tik maža dalis to, ką Jūs patirsite sudalyvavę didžiausiame studentiškame renginyje ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje!

Susitiksime RAFES festivalyje’13!

NJUSPEIPIS

13

Studentų fronte kažkas naujo...?

KTU SA PAVASARIO RENGINIAI A. ŽUTAUTAS

FUMSA ARCH.

Naktinis krepšinis 2013 Jau 11 metų miesto naktinėmis lempomis nušviestas, tradiciniu tapęs krepšinio turnyras „Naktinis krepšinis 2013“ jau gegužės 17 d. privers krepšinio mėgėjų komandas pasitempti ir įrodyti, kas yra geriausias. Įprasta, kad „Naktinis krepšinis“ vyksta naktį, tačiau šiais metais bus ir dieninė turnyro dalis, kurios metu savo jėgas išbandys ir moksleiviai (nuo 12 m.). Vieniems žmonėms gali pasirodyti, kad toks turnyras - tai tik sausas krepšinis, tačiau „Naktinis krepšinis“ reiškia kur kas daugiau - tai ir gatvės kultūrą reprezentuojantis renginys, kuriame griaudės tokie Lietuvos atlikėjai kaip Lilas&lnnomine su gyva grupe, Tie Geresni, Omerta ir ade, Garazhe nerūkoma, DJ Name, DJ Alko bei daugelis kitų. Vieni galės sirgti už savo palaikomą komandą, o adrenalino fanatikai - išbandyti savo balso stygų galingumą „Lokės pėda“ katapultoje, tatuiruočių meistro kėdėje pasidaryti tatuiruotę ar įsiverti auskarą. Žiūrovai taip pat turės galimybę visą vakarą vykstančiuose žaidimuose laimėti rėmėjų įsteigtus prizus. Rampas šlifuos riendlentės, BMX, trailbikeriai. Bus galimybė stebėti RC Drift & Snakes klubo radio bangomis valdomus automodelius ir parodomuosius drift važiavimus, patys smalsiausi turės galimybę ir patys „padriftinti“! Kaip ir kiekvienais metais grafitti meistrai pagražins vieną iš Kauno autobusų „Naktinio krepšinio 2013“ stiliumi.

Registracija: balandžio 22- gegužės 16 d.

Renginio data: gegužės 17 d.

Renginio vieta: Prekybos miestelis „Urmas“ (Pramonės pr. 16, Kaunas)

Intelektualios ir sportiškos „Funtikų dienos“ artėja Penkių studentiškų renginių fiesta – jau visai „ant nosies“!

Tai ne kas kita, o balandžio 22-26 d. vyksiantis festivalis „Funtikų dienos 2013“. Kiekviena festivalio diena išskirtinė nuo studentiškų šėlionių iki mokslinių demonstracijų, todėl kiekvienas ras tai, kas tinka ir patinka!

I.Q. diena Festivalis startuos I.Q. diena, kur Jūsų laukia proto mankšta: interaktyvūs galvosūkiai, stalo žaidimų keturkovė bei kultiniu tapęs žaidimas „Kodai”. Visą dieną vyks fizikinių bandymų demonstracijos bei bus vedami seminarai: „Kaip mokytis?” ir „Tikslų išsikėlimas ir jų siekimas“. Savo I.Q. pasikelti galėsi balandžio 22 d. nuo 10 val. KTU Elektronikos rūmuose (Studentų g. 50).

FMF šventė Antrąją festivalio dieną - balandžio 23-iąją - „funtikai“ išlįs iš gimtųjų Elektronikos rūmų aktyviai praleisti laiką KarTU netradicinėje aplinkoje. Fakulteto šventė – puiki galimybė dėstytojams ir studentams pažinti vieniems kitus už auditorijų ribų ir išbandyti savo jėgas ekstremalaus sporto parke.

Studentiškas automobilių slalomas su autoplius.lt „Funtikams“ niekada negana adrenalino, todėl trečiąją festivalio dieną Kauną drebins Studentiškas automobilių slalomas su autoplius.lt! Jau antrus metus iš eilės autosporto mylėtojai balandžio 24 d. rinksis prie „Žalgirio“ arenos pasiklausyti variklių riaumojimo ir padangų cypimo, stebėti kvapą gniaužiančias varžybas, o tapus jų dalimi laimėti autoplius.lt ir nuolatinio mūsų rėmėjo „Senukai“ įsteigtus prizus.

14

NJUSPEIPIS

„1000 bokalų ir 1 naktis“ Užvirusias aistras balandžio 25-ąją dieną gesinsime tūkstančiu bokalų. Tai ne tik vakarėlis iki nukritimo, kuriame galima išgerti alaus bokalą ar pašokti. Visą vakarą rengiamuose žaidimuose galima laimėti begalę prizų, pasiklausyti gyvos muzikos. Vakaro vinis, – išradingi ir nuotaikingi alaus žaidimai.

XI taikomosios matematikos konferencija Festivalio finišas - metas surimtėti ir kibti į darbus. Taikomosios matematikos konferencijos metu studentai iš Lietuvos bei užsienio universitetų pristatinės pranešimus įvairia tematika: nuo taikomųjų uždavinių iki fundamentaliųjų matematikos ir fizikos problemų. Konferencija vyks paskutiniąją festivalio dieną (balandžio 26 – ąją) KTU Elektronikos rūmuose (Studentų g. 50).

Studente! Pasižymėk kalendoriuje balandžio 22 – 26 dienas ir ruoškis nepamirštamai savaitei! O nespėjus sudalyvauti visuose renginiuose tikrai nėra ko jaudintis, nes įsimintiniausias festivalio „Funtikų dienos 2013“ akimirkas filmuosime ekstremalaus filmavimo kameromis iš „Promaksos“!

Daugiau informacijos apie renginius FUNTIKUDIENOS.LT arba WWW.FACEBOOK.COM/FUNTIKU.DIENOS

INFORMATIŠKIAUSIAS FESTIVALIS

InfoShow - tai jau 11-tus metus vyksiantis informatiškiausias festivalis Lietuvoje. Kauno Technologijos Universiteto Informatikos fakulteto studentų atstovybės InfoSA organizuojamas išskirtinis renginys balandžio 12-21 dienomis kviečia Jus ne tik tobulėti, bet ir pasinerti į tikrąją kultūros ir studentiškų pramogų fiestą. Šiais metais kviečiame į šiuos renginius: InfoShow orientacinės varžybos - „InfoShow dienoraštis“ Puiki proga tau ir tavo šauniai draugų komandai išbandyti jėgas, klaidžiojant Kauno miesto gatvėmis ir klystkeliais, išbandyti savo komunikavimo gebėjimus, gudrumą bei įžvalgumą. Lįsk iš namų ir įrodyk, kad gali rasti ne tik kojines savo kambaryje! Greičiausiai trasą įveikusios komandos galės mėgautis garbe ir prizais.

Lan Party.

Kiekvienais metais Lan Party pritraukia žaidimų fanus atsinešti savo kompiuterius į KTU Elektronikos rūmus ir visą savaitgalį praleisti virtualioje erdvėje. Renginio metu dalyviai rungiasi oficialiuose populiarių žaidimų turnyruose, taip pat vyksta atskiri, pačių žaidėjų suorganizuoti mini turnyrai. Lan Party jau pamėgo ne tik gerai praleisti laiką nusiteikę studentai, bet ir geriausi Lietuvos žaidėjai. Daugiau apie renginį: lanparty.infoshow.info Grifų medžioklė Tai nuotaikingas komandinis fotografijos konkursas. Puiki proga parodyti savo genialumą, fotografijos sugebėjimus ir pašėlusiai praleisti laiką. O taisyklės labai paprastos: Suburk komandą (3-5 žmonės), turėk vieną veikiantį fotoaparatą, originalių minčių bei vaizduotę. Žinoma, nepamiršk su savimi pasiimti ir geros nuotaikos. Per visą laiką Tavoji komanda turi kuo įdomiau, šmaikščiau ir originaliau nufotografuoti sąraše pateiktus daiktus (pvz.: keturlapis dobilas, troleibuso nindzė).

Laimėtojų laukia vertingi prizai.

Numesk seną – gauk naują!

Mes žinome, kaip tau nusibodo Tavo senasis telefonas...

Pažiūrėk į jį - koks jis nutrintas, perskilęs ir neišmanus...

Pagalvoji, kaip norėtum jį mesti toli už ryšio zonos ribų ir daugiau jo nebematyti... Mes Tau padėsime! Dabar Tu turi šansą! Ateik į renginį „Numesk seną - gauk naują“. Numesk savo veikiantį mobilųjį telefoną, dalyvauk žaidime ir laimėk naują.

Barų Vakaras: šeši barai - šeši muzikos stiliai!

Jau balandžio 18d. šis šūkis sujungs populiariausius Kauno barus ir suvienys alternatyvios muzikos gerbėjus legendiniam vakarėliui. Nepamirškite jau tradicija tapusia „Barų vakaro“ transporto priemonės - InfoTroleibuso. Šįkart kelionėje aplink Laisvės alėją troleibuso ūsus bandys nutraukti Three arm

J. ZILNYS

people. Ieškantiems iššūkių - išskirtinė galimybė gauti „Barų vakaro bėgiko“ sertifikatą! Taisyklės labai paprastos: vakarėlio metu apsilankyk VISUOSE ŠEŠIUOSE renginyje dalyvaujančiuose baruose, surink šešis tai patvirtinančius lipdukus (juos gausite pasivaišinę bent vienu bokalu studentiškos duonos) ir prizas tavo! Daugiau informacijos: baruvakaras.lt Anime Nights Seniausias japonų animacijos ir kultūros renginys vyksiantis kino teatre „Romuva“ Kaune, kaip ir kasmet, taip ir šiemet vienys tiek Anime fanus, tiek tuos, kurie yra neabejingi unikaliam kinui. Vienas iš renginio siekių - atskleisti kitokį kino bei animacijos pasaulį ir rytietiškos kultūros subtilybes. Kas jūsų laukia šiais metais: net dvi naktis neatsitraukdami nuo ekrano galėsite stebėti geriausius bei naujausius japoniškos animacijos filmus ir serialus, pertraukėlių metu leisime atsikvėpti, pasimėgauti karštos arbatos puodeliu ar maistu. O, kad pertraukos taip neprailgtų siūlysime jėgas išbandyti mūsų paruoštuose žaidimuose ir atrakcijose, kuriuose turėsite progą laimėti šaunius prizus. „AnimeDay“ dalyje kitoks anime mylėtojų gyvenimo būdas atsiskleis „Cosplay“ konkurse, kūrybiškumas liesis per kraštus peržiūrint Jūsų kurtus muzikinius anime klipus (AMV), o Jūsų piešimo įgūdžiai bus įvertinti Manga konkurse. Geriausiųjų kaip ir kasmet laukia prizai bei šlovė! Daugiau informacijos: animenights.lt Taip pat kviečiame ir į konfrencijas. Šiais metais jūsų laukia net penkios: Web konferencija - tai pati populiariausia festivalio InfoShow konferencija, kviečianti interneto technologijų entuziastus pasiklausyti savo srities profesionalų patarimų Hack konferencija – galėsi sužinoti apie saugumo spragas, kaip nuo to apsisaugoti, o gal net pasinaudoti?

Mobile Dev konferencija - specialistai skaitys pranešimus aktualiomis temomis mobiliųjų telefonų rinkoje.

Multimedijų konferencija - bus galima ne tik pasinerti į fotografijos bei kino meno užkulisius, susipažinti su naujausiomis 3D programų technologijomis, bet ir sužinoti, kas gi vis dėl to yra tos multimedijos, kaip veikia įvairios filmų bei nuotraukų ir muzikos apdorojimo programos.

Technologijų konferencija - bus pasakojama apie naujausias technologijas, kurias pristatys įvairių įmonių atstovai. Pranešėjai supažindins su perspektyviausiomis ateities technologijomis bei jų panaudojimo galimybėmis.

Studentų fronte kažkas naujo...?

J. GUŽAS

Lauksime jūsų visuose vykstančiuose renginiuose! Visą informaciją taip pat galite sekti http://infoshow.info

NJUSPEIPIS

15

Tema

VELNIAS, NIEKO NEPAMENU

Kartais taip jau nutinka – išėjęs iš paskaitos niekaip nesugebi atsiminti, apie ką iš tiesų kalbantysis pasakojo. Dievaži, net sunku prisiminti, ar tai buvo įdomu – veikiausiai atsakymas būtų teigiamas, bet, kita vertus... Neretai taip būna klausantis šnekame taip, kad klausantiems belieka tik kilstelėti antakį išgirstas, ar ne?

Ką politikai daro geriau, nei tu?

Sako, kalbant viešojoje erdvėje būtina įterpti bent keletą pokštų arba ekskursų į šalį vien tam, kad klausantieji noriai klausytųsi pasakotojo. Daugeliu atvejų ši gyvenimiška tiesa pasitvirtina (prisiminkite įdomiausias paskaitas), tačiau politikai pokštauja ne itin dažnai, ar ne? Šiaip ar taip, šie žmonės pasižymi laisvumu: viešojoje erdvėje jie kalba taip, tarytum artimiems draugams pasakotų apie vakarykštę žmonos paruoštą vakarienę (norintys įrodymų galite įsijungti televizijos ar radijo laidų, kur politikai kalba „gyvai“, įrašus ir jų pasiklausyti) ir, panašu, nebijo šnekėti, liaudiškai tariant, „ne į temą“ (na, šiuo atveju pavyzdžių apstu net internetinėje erdvėje). Ir visuomenė jų klauso – tikriausiai dėl vidinio žavesio, kurį sustiprina savotiškas komizmu atskiestas gailesčio dėl taip talentingai išreikšto nukrypimo nuo temos atspalvis. Taigi kalbant geriausia nepamiršti įterpti juokingo pavyzdžio ir kalbėti laisvai, bet taikant į kalbos temą – kitaip klausytojai tave ne tiek gerbs, kiek šaipysis.

Kaip to išvengti?

Vienintelis būdas priversti žmones įsiminti pateikiamą informaciją (šiuo atveju ne tik viešojoje erdvėje) yra kalbėti tiksliai, aiškiai ir glaustai. Tai tinka ir rašytinei kalbai.

Tikslumas Tikslumas apsiriboja gana paprasta taisykle: pateikiamas argumentas, vėliau jis įrodomas pavyzdžiais, galiausiai duodama išvada, kuria argumentas yra tinkamai užbaigiamas.

Visai paprasta ir kartu, atrodo, sunkiai įveikiama: kitą kartą skaitydamas laikraštį ar klausydamas viešųjų kalbų (ypač jei jos susijusios su produkto reklamavimu, vadyba arba ekonomika) atkreipk dėmesį į argumentus, jų išreiškimą ir įrodymus: nustebsi supratęs, kiek daug informacijos nukrypsta nuo temos, bet vis tiek skamba protingai (jei domiesi populiariąja psichologija, turėtum būti susipažinęs su „smegenų plovimo“ technikomis. Jei ne – pats kaltas).

16

Kalbėk aiškiai ir glaustai Aiškumas bei glaustumas sukelia daugiausiai problemų: ką daryti, jei turi kalbėti dešimt minučių, bet neturi, apie ką šnekėti? Arba ką daryti, jeigu tiesiog nežinai, ką pasakyti? Čia ir kyla daugiausia klaidų, neleidžiančių klausytojui pasitikėti pasakotoju: neskaičiuojant visų „aaaaa“, „eeeee“ ir panašių balsių kartojimo, imama kartotis („Parašiau dešimt knygų.

NJUSPEIPIS

arba tiesiog saldžiai numigti. Vis dėlto kiekvienas norime būti Per pastaruosius dvejus metus sugebėjau parašyti dešimt romanų, įvertintų Lietuvoje. Žinote, dešimt pripažintų romanų – tai jau šis tas! Su šiais romanais aš tapau pripažintu autoriumi!“), teiginiai neišreiškiami aiškiai bei stengiamasi „užpildyti laiką“ kalbant bet ką, kas šauna galvon. Viešojoje erdvėje ar bet kur, kur būsi vertinamas, aiškumas bei glaustumas – vieni svarbiausių pasąmoningo vertinimo kriterijų, todėl nepamiršk – geriau kalbėti trumpai ir aiškiai, nei šnekėti kiek įmanoma ilgiau ir supainioti klausytoją tavo minčių klystkeliuose.

Kita veidrodžio pusė Kartkartėmis aiškumo bei glaustumo stoka yra naudojama tikslingai, dažniausiai siekiant klausytoją supainioti ir galiausiai pritarti tavo diegiamai nuomonei. Yra daugybė technikų tai nutylėjimu, teisybės iškreipimu ir panašiais „beveik melavimo“ metodais. Kita vertus, politikoje, ekonomikoje, versle (bei konkretaus pagrindo patraukianti žmones į vieną ar kitą pusę.

Kad tave išgirstų... kaip neapsigauti? argumentus, įvertinti jų patikimumą ir pastebėti kalbančiojo klaidas. Galbūt skamba sudėtingai, tačiau susidomėjus visai nesunku suprasti pagrindinius principus vos keletą valandėlių panagrinėjus literatūrą apie tinkamos argumentacijos principus.

Tai padės ne tik pastebėti politikų (ar dėstytojų?) klaidas, bet ir išmokti patraukti publikos dėmesį ir priversti ją pasitikėti tavimi be šiandienos pasaulyje, todėl gebėti tinkamai ja naudotis ir vertinti yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir mokėti kalbėti.

Nori pasidomėti giliau?

Literatūra: Haruki Murakami „What I Talk About When I Talk About Running“; Walter Sinnot-Armstrong &Robert Fogelin „Understanding Arguments“.

Jei nori praktiškesnių patarimų, kaip kalbėti viešai, paskaityk Zitos Nauckūnaitės „Prezentacijos menas“ .

Ko ieškoti „Google.com“? Fallacious Argument; Fallacious Reasoning; Spin-doctoring; Slippery-Slopes Argument; How to Reason and Argue.

V. JUCIŪTĖ

A. ŽILINSKAS

MINTIES GRŪDAS

Kryžiažodis

D. IBIANSKAITĖ

1. Stalo žaidimas ir intelektualus sportas, kuriame rungiasi du priešininkai. Žaidimas vyksta specialioje 8 x 8 langelių dydžio lentoje, kurioje varžovai kovoja dvejomis skirtingų spalvų kariaunomis (juodaisiais ir baltaisiais). Žaidimo tikslas – paskelbti priešininko karaliui matą.

Sako, kad šį žaidimą išrado indai. Tuk tuk.

2. (Horizontaliai) Valstybės reikalų tvarkymo, valstybinės valdžios teorija ir praktika.

2. (Vertikaliai) Tai yra bendras psichiatrijoje naudojamas terminas apibūdinti psichinei būsenai, kai asmuo iškreiptai suvokia, praranda racionalų ryšį su realybe.

3. Sutartinis mainų vienetas, skirtas apmokėti už prekes ar paslaugas. Tai viena iš pinigų formų, skirta mainų vykdymui, vertės išsaugojimui ir vertės standarto palaikymui.

4. (Horizontaliai) Europos meno, filosofijos ir literatūros kryptis. Pabrėžė stiprias emocijas, vaizduotę, laisvę nuo antikinių ir klasikinių griežtų meno formų ir maištavo prieš socialines konvencijas.

4. (Vertikaliai) Šaldytuvo dalis žemai temperatūrai gauti arba laivas, vagonas, automobilis su šaldymo įrenginiais.

Atsakymas labai panašus į anglišką šaldytuvo pavadinimą.

5. Rūkyta dešra iš susmulkintos mėsos (jautienos ir kiaulienos).

6. Anot senovės graikų mitologijos, ji yra Okeano dukra, iš žemės gelmių trykštančio šaltinio deivė (nimfa). Buvo globojanti dievybė, kuri valdė fortūną, miestų gerovę ir jų likimą. Romėnai ją vadino Fortūna, o lietuviai geria mineralinį vandenį pavadintą jos vardu.

7. Alkoholinis gėrimas (paprastai – distiliuotas), kuris patiekiamas ant stalo išgerti prieš valgant kaip priemonė, skatinanti apetitą. Tuo jie skiriasi nuo kitos grupės gėrimų, patiekiamų po valgio. Paprastai patiekiami su smulkia užkanda – krekeriais, sūriu, paštetu, alyvuogėmis ir pan.

8. Ūminė užkrečiamoji, dažnai epideminė vidurių liga, pasireiškianti smarkiu vėmimu, viduriavimu. Kartais būna ir meilė jos metu.

9. Sceninis muzikinis veikalas. Tai didelės apimties, kelių dalių kūrinys, kuriame dalyvauja orkestras ir solistai. Dainuojama ir vaidinama su orkestro pritarimu. Beje, draminė kalba dažnai dainuojama rečitatyvu. Šnekamojoje kalboje taip pat vadinamas teatras-pastatas. Tokiame pastate yra scena bei orkestro duobė priešais sceną. Žiūrovai kūrinius stebi iš parterio bei keliais aukštais prabangiai įrengtų balkonų. Yra taip pavadinta interneto naršyklė.

10. Senovės Romoje - vyriausiasis karo vadas ar valstybės galva arba kai kurių monarchų titulas. Pirmasis toks buvo Augustas.

11. Su priesaga sudarytas išvestinis žodis, turintis mažybinę maloninę (platesne reikšme ir didinamąją bei menkinamąją) reikšmę, pvz., gražuolėlė, stundentėlių laikraštukas.

12. Epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinimo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos

sutrikimų.

13. Stačiakampė elementų (dažniausiai skaičių) lentelė. Ji naudojamos tiesinių lygčių sistemoms spręsti, taip pat atliekant tiesines transformacijas (pavyzdžiui, kompiuterinėje geometrijoje sukant objektus ar keičiant jų dydį). Yra sukurti trys kieti filmai pavadinti šiuo pavadinimu. Saulius Mykolaitis yra panaudojęs šį žodį vienoje savo populiarioje dainoje. Informatikai PRIVALO žinoti.

14. Žmogus, kuris yra benamis, bastosi arba, piktai tariant, yra tinginys.

15. Aukštoji muzikos mokykla rengianti kompozitorius, muzikinius atlikėjus (dirigentus, dainininkus, instrumentininkus), muzikologus.

16. Žmogaus kūno viršutinės dalies (iki juosmens) atvaizdas arba skulptūra. Dažnai vyram patinka moteriškoji šio kūno dalis.

17. „Guliverio kelionėse“ vadinamas labai mažas žmogus, iki 15 cm aukščio. Neūžauga arba nykštukas. Labai mažo ūgio suaugęs žmogus. Daikas arba žmogus esantis mažesnis už normą.

18. Orlaivių tipas, kuris kyla dėl Archimedo jėgos, pasireiškiančios skysčiuose ir dujose dėl slėgių skirtumo po ir virš kūno. Jį pirmąjį, gebantį gabenti žmones, 1783 m. išrado broliai Mongolfjė.

NJUSPEIPIS

17

Už bendrabučio lango Tema

STRAIPSNIO PAVADINIMAS Naktinis šurmulys mieste – problema ar siekiamybė?

Kauno miesto centras gyvas! Kauniečiai laisvalaikį mielai leidžia miesto centre, nes čia galima pasirinkti tarp gausybės kultūrinių renginių ir pramogų. Kauno senamiesčio šurmulys atgijo dėka aktyvios menininkų ir verslininkų bendruomenės ir augančio miestiečių poreikio turiningam laisvalaikiui. Tačiau kiekvienas teigiamas reiškinys turi ir neigiamų atspalvių. Problema dėl šurmuliuojančio Kauno atsiranda tamsiu paros metu, kai vietiniai gyventojai nori ramiai išsimiegoti, o miesto centro svečiai aktyviai praleisti laisvalaikį. Ar įmanoma suderinti skirtingus interesus?

Pramogautojai – „Ką veiksime šiandien?“ Klysta tie, kurie sako, jog Kaunas „miręs miestas“ ir jame nėra kur įdomiai praleisti savaitgalį. Miesto centre gausu kultūrinio veiksmo erdvių, kavinių, restoranų bei naktinių klubų, kurie sutraukia ne vieną šimtą miestelėnų. Ne paslaptis, jog didžioji dalis linksmai nusiteikusių kauniečių – studentai. Jaunimas nevengia po sunkių darbų ar sesijų atsipūsti su draugais jaukioje erdvėje.

triukšmadarys po dešimtos valandos neviršija leistino decibelų limito. Verta pastebėti, jog triukšmo prevencijos įstatymai ir taisyklės realybėje Tam įtakos turi labai žmogiška savybė - situacijas vertinti subjektyviai. Taip pat biurokratai klimpsta į konflikto gelmes, nes siekia būti geraširdžiais gyventojams ir nuolaidūs triukšmautojams.

Kultūrininkai – „Miesto centras yra tinkama erdvė renginiams.“ Rotušės aikštė, Daugirdo amfiteatras, Miesto sodas – tai tik keletas erdvių, kurios puikiai pritaikytos įvairioms kultūrinėms veikloms. Nors spektakliai, koncertai ar parodos šiose vietose nėra dažnas reiškinys, tačiau tik todėl, kad renginių organizatoriai yra išgąsdinti valdininkų.

Ne kartą valdininkai atsisakė išduoti leidimus tamsiu paros metu vyksiantiems renginiams. Ne kartą po renginio organizatoriai susilaukia grasinimų baudomis. To užtenka užtildyti net ir originaliausias iniciatyvas. Kultūrininkai tik nori kurti, organizuoti ir būti matomi.

Miesto šurmulys tam puikiai tinka.

Policija – „O ką mes galime padaryti?“ Policijos pareigūnai dažnai negali patruliuoti miesto centre, nes turi reaguoti į triukšmu neapsikentusių gyventojų iškvietimus. Per savaitę tokių iškvietimų būna kelios dešimtys, dalis jų dėl piktavalių lėbautojų sukeliamo triukšmo. Tačiau pasitaiko atvejų, kai vyresniojo amžiaus gyventojai kviečia pareigūnus užtildyti senamiestyje grojančius džiazo muzikantus.

Kartą teko matyti, kaip policininkai privalėjo reaguoti į nuolatinius skambučius ir iš Laisvės alėjos išvarė gatvės šokėjus.

Verdiktas Natūralu, jog koncertai, žmonių minios yra neatsiejamas nuo padidėjusio garso. Sutikite, kad negalima toleruoti tų įstaigų kurių klientai piktybiškai triukšmauja ir kelia konfliktines situacijas. Tokias įstaigas turi drausminti savivaldybės viešosios tvarkos tarnyba, o piktybiškus lėbautojus policijos pareigūnai. Tačiau biurokratai netūrėtų priešintis naktiniams renginiams, koncertams ar performansams, o priešingai – geriau skatinti organizatorius įgyvendinti savo idėjas miesto centre. Jeigu Laisvės alėja ir Vilniaus gatvė bus paverstos tylos zonomis, sumažės miesto centre investuojančių verslininkų, o menininkai atsisakys inicijuoti kultūrines veiklas ir jas įgyvendins uždarose, atokesnėse erdvėse.

Vietiniai gyventojai – „Gal jau galite patylėti?“ Muzika ir balsai sklindantys pro miegamojo langus – nuolatinė kančia vietiniams gyventojams. Neretai toks gatvės šurmulys nenurimsta iki paryčių. Ar malonu tyloje užmigti tik tada, kai reikia keltis į darbą? Tikrai ne. Suprantamas ir vietinių gyventojų lūkestis visomis įmanomomis priemonėmis užtildyti žmogiškus ir nežmogiškus garso šaltinius, kurie sklinda nuo dešimtos valandos vakaro.

Verslininkai – „Klientas visada teisus.“ Nei vienas renginys, restoranas, kavinė neišgyvens, jeigu į juos niekas neis. Todėl normalu, kad esami ir naujai besikuriantys verslininkai siekia, kad miesto centre lankytųsi kuo daugiau miestiečių ir užsienio turistų.

10 18

Biurokratai – „Mes norime būti geri visiems.“ Miesto savivaldybė atsakinga už triukšmo prevencijos taisyklių laikymąsi. Kalbant valdininkų kalba - prižiūri, ar tikrai nei vienas

NJUSPEIPIS

P. MAČIULIS

R. TENYS

Ką aš valgau?

STRAIPSNIO PAVADINIMAS Puslapio Tema FOTOREPORTAŽAS

J. PIRAGIŪTĖ

FOTOREPORTAŽAS

A. ŽILINSKAS

R. TENYS

D. MIZEIKIS

NJUSPEIPIS

11 19

Įdomybės Tema

STRAIPSNIO PAVADINIMAS STEREOTIPAI Stereotipas – charakteristikų, apibūdinančių žmonių grupę pagal jų elgesį, įpročius ar kitus aspektus, visuma. Paprasčiau tariant – tai didžiulis trukdis žmogaus gyvenime, kuris dažniausiai nulemia tam tikrą požiūrį į atitinkamus dalykus. Lengva nuspėti, kad dažniausiai stereotipai sukuriami norint sumenkinti ar išaukštinti tam tikrus bruožus. Įdomiausia būna tada, kai tą patį stereotipą, ir būtinai teigiamą, savinasi ne viena tauta. Dar įdomiau stebėti, kai juokingu ir ne pačiomis gražiausiomis spalvomis piešiamu stereotipu norima atsikratyti. Tada ir prasideda ringo kova.

Italai – geriausi meilužiai Italai jau nuo seno garsėja savo jausmingumu, aistringumu, dėmesingumu moterims. Italai ypač dėmesingi turistėms, atvykusioms iš svečių šalių: paklausus kelio visada palydi iki reikiamos vietos, nuolat pasisveikina dėmesingai pabučiuodami į abu skruostus ir niekada negaili pinigų einant į restoraną. Kad italai geriausi ir tobuliausi meilužiai, knygoje „Dekameronas“ rašo ir Giovanni Boccaccio. 1350–1353 m. parašyta knyga tiesiog perpildyta erotiškumo motyvų, o kiekvienoje novelėje neapsieinama be gaivališkų meilės nuotykių, vis pabrėžiant italo, kaip meilužio, profesionalumą ir šarmą, dėl kurio moterys net „pameta“ savo vyrus. Su šiuo stereotipu visiškai nesutiko vokiečiai, teigdami, kad jie geriausi meilužiai pasaulyje. Tinklalapis OnePoll.com nesenai atliko apklausą, kuri be galo nuliūdino vokiečius: pasirodo, kad jie, kaip ir anglai, tituluojami blogiausiais pasaulyje meilužiais.

Geriausiais pasaulyje meilužiais pripažinti ispanai, brazilai ir italai. Tinklapio OnePoll.com atstovas taip komentavo šiuos rinkimus: „Apklausos rezultatai atvers akis tūkstančiams vyrų visame pasaulyje, o keliaujančios moterys galės tiksliau įvertinti potencialių meilužių galimybes“.

Britai – didžiausi alaus mylėtojai pasaulyje

Kvailiausios blondinės gyvena Lietuvoje

Alus – populiariausias alkoholinis gėrimas ir trečias pagal populiarumą tarp gėrimų – po vandens ir arbatos.

Daugiausia alaus išgeriama Europoje: Čekijoje, Airijoje ir Vokietijoje. Lietuva šiame reitinge yra penkiolikta.

Nepaisant to, kad Biržuose turime net savo alaus muziejų, Čekija yra pirmoji šalis pasaulyje, kuri įsteigė alaus muziejų, parašė alaus gaminimo vadovėlį bei pirmoji pagamino Pilsener’į ir Budweiser’į, todėl reitinge ji yra pirmoji. Nors britai alaus mėgėjų reitinge yra tik šešti, tačiau savo meilę šiam alkoholiniam gėrimui jie jau seniai įrodė – futbolo rungtynių metu parduodama daugiausia alaus pasaulyje, o vieną pakrantės kaimą yra netgi pavadinę „Beer“ („Alus“).

Daugiausia pasaulyje alaus išgeria britės, tik dažniausiai jį maišo su juodųjų serbentų sirupu ar limonadu bei šampanu ar vynu. Dar vienas įdomus faktas: XIX a. bent dalyje Anglijos beprotnamių pacientai kasdien prie maisto gaudavo alaus. Dirbantis pacientas per dieną galėdavo gauti pusantros pintos alaus. Alus taip pat buvo naudojamas kaip priedas prie aptarnaujančio personalo atlyginimo, nes darbas tokiose įstaigose nebuvo nei populiarus, nei gerai apmokamas. Jungtinėje Karalystėje nuo 1963 metų leista legaliai alų gaminti namuose, jei jis skirtas ne pardavimo tikslams. Tai populiarus ir sėkmingas hobis.

Iš kur atsiradęs stereotipas, kad blondinės kvailesnės už brunetes? Anot mūsų kaimyninės Rusijos mokslininkų, blondinės pelnė žioplų asmenybių vardą dėl paradoksalaus mąstymo. Specialistai teigia, kad blondinių hormoniniai skirtumai yra ryškesni. Hormonai daro įtaka tam, kad išryškėja grynai moteriška logika, o tai veda į tam tikrą minčių seką.

Padėtį paaštrina ir brunetės. Ne paslaptis, kad dažniausiai vyrai renkasi blondines, į nuošalį nustumdami brunetes. Pasirodo, kad brunetės sukuria daugiausiai anekdotų, kurie pašiepia šviesiaplaukes. Deja, blondinės brunetėms atsirevanšuoti nesugeba. Tačiau iš kur kilęs stereotipas, kad būtent Lietuvoje gyvena kvailiausios blondinės? 2008 – aisiais metais prasidėjusi ekonominė krizė privertė iš Lietuvos emigruoti apie 300 tūkstančių žmonių, iš jų tik 50 tūkstančių buvo blondinės, o tai yra pats mažiausias skaičius visoje Europoje.

Dažnai pasijuokiama, kad blondinės yra per kvailos, kad suvoktų, kaip blogai yra gyventi Lietuvoje. Juokaujama, kad Rūta Meilutytė nors ir atstovauja Lietuvą, tačiau gimtinėje gyventi nesiryžta, nes turi pakankamai sveiko proto.

S. JONAUSKAITĖ

10 20

NJUSPEIPIS

J. PIRAGIŪTĖ

Pasaulyje vyrauja daugybė stereotipų, tokių kaip: kinai valgo viską, kas juda; vyrai geresni kulinarai; rusai labiausiai pasaulyje nekenčia lietuvių. Kaip įsitikinti stereotipo skaidrumu? Matyt, reikia viską išbandyti pačiam. Siūlau išsiaiškinti lengviausią stereotipą: „ar vyrai iš tiesų geresni kulinarai“?

ABSURDAS VII

Minties grūdas

V. JASAITIS

S. BALČIŪNAS

Keturiasdešimt aštuonios nuotraukos kabančios ore ant ištiesto tinklo, kurios yra raudonai juodoje, o gal juodai raudonoje patalpoje.

Ant žemės mėtosi maišai ir šiaudai, o ant ilgo vingiuoto baro ir kolonų – moteriški žurnalai su intriguojančiomis temomis. Kampe ant kito baro – užkandžiai ir šilta arbata. Į salę renkasi žmonės: vieni pradeda ramiai apžiūrėti, apkalbėti nuotraukas, kiti susiburia į pažįstamų ratelius ir maloniai šnekučiuojasi įvairiomis temomis. Šypsenos ir malonus bendravimas tvyro ore. Tačiau salėje, pokalbiuose, nuotraukuose dominuoja tik viena tema – ABSURDAS. Štai tokia atmosfera tvyrojo jau septintoje absurdo fotografijos parodoje-konkurse, kurį kovo 7 dieną surengė KTU foto studija.

Fotografijos mėgėjų laukė konkursinės nuotraukos, kuriose bandyta perteikti įvairų požiūrį į absurdą kasdienybėje. Renginio lankytojai taip pat turėjo galimybę pasigrožėti madų šou, kuris vyko ant baro, iškloto moteriškais žurnalais. Taip pat išklausyti paskaitos apie moterį, absurdą, psichologiją ir šiek tiek apie seksizmo problemas. Tuo tarpu buvo rodomos emocijos ir veiksmai, kaip reaguoti į įvairius pasisakymus. Lankytojų ausis pamalonino grupių Druskos trio ir Reck4less koncertai. Idėjinė organizatorė Eglė renginį apibūdino trimis žodžiais: chaosas, betvarkė ir humoras. Visa tai buvo galima patirti pačiame renginyje.

KTU foto studijos vadovas, Robertas Miskonis, džiaugėsi, kad nors nuotraukų buvo gauta mažiau nei praėjusiais metais, tačiau šiais metais dalyvavo didesnis kiekis fotografų. Apžiūrėjus visas nuotraukas, akį patraukė tai, kad nors jos visos buvo vienaip ar kitaip absurdiškos, tačiau absurdas buvo mažai siejamas su moterimi, kuri turėjo būti konkurso tema. Tačiau po (organizatorių vertinimu) gausaus balsavimo, konkursą laimėjo Vidmantas Miliūnas, kurio nuotraukoje pavaizduota nuoga moteris, sėdinti paplūdimyje, o į ją važiuoja žaislinis traukinukas. Absurdas, ar ne?

VIII medijų meno ir muzikos festivalis „Centras“ Balandžio 8–14 dienomis, Kauno miesto centre esančiose kultūrinėse erdvėse vyks VIII tarptautinis medijų meno ir muzikos festivalis „Centras“, vienijantis profesionalius ir pradedančiuosius tarpdisciplininio audiovizualinio meno kūrėjus.

Lietuvos kūrėjų frontą atstovaus tiek žinomi alternatyviosios muzikos kolektyvai, tiek pradedantys įsitvirtinti šioje scenoje.

Vieni iš pagrindinių festivalio staigmenų – grupių „AVaspo“ ir „Kurak“ pasirodymai. Pirmieji, alternatyvios muzikos apdovanojimuose T.Ė.T.Ė pelnę metų eksperimentinės grupės titulą, Kauno miesto publikai pristatys savo trečiąjį albumą „Kraujuojantis okeanas“.

Apie projektą „Kurak“ savaime kalba jų narių patirtys.

Projektą įkūrė Vygantas Kisevičius, grupių „Fusedmarc“ ir „Empti“ narys. Pajutęs poreikį platesnėms scenoms bei naujiems išbandymams, jis subūrė daug ryškių, jaunajai kartai žinomų asmenybių (Markas Palubenka, Eglė Sirvydytė, Karolis Ramoška ir kt.), kurių bendro darbo rezultatas – debiutinis albumas EP „Notes“.

Ne vienerius metus kuriant meninę programą, festivalis „Centras“ bendradarbiauja su užsienio menininkų susivienijimais. Šiemet pasirinkta Šveicarijoje įsikūrusi audiovizualinio meno atlikėjų asociacija „Videokultur“, kuri rengia net dvi kūrybines dirbtuves ir dalį gyvai atliekamų VJ pasirodymų.

Taip pat užsienio svečių gretas papildys eksperimentuojantis menininkas Dieter Vandoren iš Olandijos, pastaruoju metu garsėjantis erdviniais, ypač interaktyviais pasirodymais, kuriuose savo kūną pasitelkia kaip kūrybos instrumentą, ir avangardiškoji trijulė „Kriget“ iš Švedijos.

Be minėtų kolektyvų, festivalyje „Centras“ dalyvaus fotografas Tadas Černiauskas, pasauliui žinomas kaip Tadao Cern. Žaibiškai išgarsėjęs internetu su tokiais projektais kaip „Blow Job“ šiandien jis laikomas vienu žymiausių lietuvių fotografų.

Festivalio atidarymo metu, T. Černiauskas pristatys naują savo projektą „Paintography“.

Daugiau informacijos ir detali festivalio programa internetinėje svetainėje www.cntrs.lt .

NJUSPEIPIS

21

Šulinys

KĄ PASAKOJA SPALVOS? G. MENKEVIČIŪTĖ

D. LUKŠTA

Pasakyk kokia tavo mėgstamiausia spalva – pasakysiu koks esi.

Ar turite savo mėgstamiausią spalvą? Ne? Tuomet užsimerkite ir įsivaizduokite debesimis nusėtą dangų perjuostą vaivorykšte vedančią į tolimus horizontus. Kuri spalva iš viso vaizdinio jums sutviska ryškiausiai? Daug nemąstykite, pasirinkite spontaniškai – tai ir bus jūsų spalva, kuri padeda suprasti jūsų elgesį, fizinę, dvasinę ar emocinę būseną, geba atskleisti jūsų stipriąsias puses. O spalvos, kurios jus erzina, parodo jūsų trūkumus ir net pasąmonėje tūnančias baimes. Taigi, jei tavo spalva: Raudona – esate ekstravertas, optimistiškas, savimi pasitikintis veiklus žmogus. Mėgstate būti nugalėtoju, bandote valdžią perimti į savo rankas, o į gyvenimą žiūrite su entuziazmu.

Oranžinė – turite didelį poreikį bendrauti ar tiesiog būti su kitais žmonėmis. Jums be galo reikalingi psichologiniai ir fiziniai iššūkiai. Esate egoistiška, egocentriška asmenybė.

Geltona – nuolat viską analizuojate, visur siekiate tobulumo, esate impulsyvus ir greitai priimate sprendimus, esate įpratę nuslėpti savo emocijas, o jūsų gyvenimo vedlė – logika. Žalia – turite stiprų poreikį kažkam priklausyti, mylėti ir būti mylimu, jausti saugumą. Norite būti priimtas ir pripažintas bet kokiuose dalykuose, o geriausia padėka jums – paprastas ačiū.

Mėlyna – jums būtina ramybė ir harmonija, jūs visada daug kartų pagalvojate prieš kažką pasakydami, atsiliepiate į kitų poreikius ir rūpinatės artimais draugais.

Indigo – esate sąžiningas, patikimas žmogus, jums reikalinga harmonija. Gyvenime norite organizuotumo, mėgstate tvarką. Galite būti netolerantiški, nelankstūs, pasižymėti ribotu mąstymu.

Violetinė – jums būtina jausti emocinį saugumą, mėgstate viską savo gyvenime surikiuoti į vietas. Dažnai būnate arogantiškas ir savanaudiškas.

22

NJUSPEIPIS

Buvo laikai kai televizijos eteryje karaliavo tik juoda ir balta spalvos. Ilgainiui atsirado ištisa žmogaus akį itin džiuginanti spalvų paletė.

Dabar, kai jau apie šešis dešimtmečius galime jomis mėgautis, neįprasta žvelgti į nespalvotus filmus – rodos personažai netenka pusės savo charakterio. Visgi smalsu sužinoti, kokios aktorių akys – žydros, rudos, o gal žalsvos, kokie plaukai, marškiniai ar suknelė. Juk tai suteikia be galo daug. Pasak psichologų spalvos atveria plačius informacijos klodus padedančius pažinti žmogaus asmenybę.

Rožinė – norite būti besąlygiškai mylimas ir priimtas. Esate romantiška, jautri, rami asmenybė. Jums reikėtų labiau pasitikėti savo jėgomis ir išmokti save mylėti.

Turkio – gyvenime siekiate emocinės pusiausvyros, esate jautrus, gebate įsijausti į kito žmogaus jausmus. Pasižymite kūrybingumu ir pasitikite savo jėgomis.

Rausvai raudona – jūs ieškote harmonijos ir pusiausvyros fiziniame, dvasiniame ir emociniame gyvenime. Esate spontaniškas ir impulsyvus, turite gerą humoro jausmą.

Ruda – jums būtinas saugumo jausmas, paprastas ir patogus gyvenimas su supratinga bei visuomet palaikančia šeima ir draugais. Pinigus leidžiate tik kokybiškiems dalykams.

Balta – jūsų gyvenime svarbiausias paprastumas, pasitikite savo jėgomis ir norite būti nepriklausomi. Esate lankstūs ir gebate prisitaikyti pačiose įvairiausiose situacijose.

Pilka – jūs ramus, patikimas, praktiškas, savarankiškas, mėgstate nuolat būti kitoks, bet nenorite atkreipti kitų dėmesio. Stengiatės save apsaugoti nuo chaotiško pasaulio.

Juoda – esate valingas, siekiate būti nepriklausomu, jums reikalinga galia ir prestižas. Jūsų gyvenime svarbi kontrolė, bet vien tam, kad apsaugotumėte savo emocinį nesaugumą.

Sidabrinė – esate intuityvus, įžvalgus, atviras naujovėms, sumanus, romantiškas ir gailestingas. Gebate greitai prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų.

Auksinė – esate be galo charizmatiška asmenybė, žmonės būdami šalia jūsų jaučiasi vertinami ir atsipalaidavę. Pasižymite patikimumu ir nuoširdumu.

Taigi, norint pažinti žmogų, galima tiesiog paklausti paprasto klausimo: „Kokia tavo mėgstamiausia spalva? O vėliau jau galėsite plačiau išanalizuoti, ką ji pasako apie žmogaus charakterį, gerąsias ir blogąsias savybes ir susidaryti preliminarią nuomonę apie savo draugą, kursioką ar menkai pažįstamą kaimyną.

BUDISTINĖ J. KEROUACO VALKATYSTĖ diskutavo apie budizmą, bet ir rengė pasiutėliškus vakarėlius.

Daugelio romano veikėjų prototipai yra realūs rašytojo draugai, poetai ir rašytojai. Pačio rašytojo prototipas – Rėjus Smitas. Lygiai toks pats rašytojas, keliautojas ir visas kitas, kuo iš tiesų ir buvo J. Kerouacas. „Dharmos valkatos“ yra nuoširdi autoriaus išpažintis. Nuo pirmo iki paskutinio sakinio.

Skaitydami galime pajusti tą, kuo tada gyveno rašytojas, kuo tikėjo ir kuo norėjo būti, kuo stengėsi būti. Neišblėstanti kelionių, laisvės dvasia visą laiką tvyro beskaitant bet kurią J. Kerouaco knygą. „Dharmos valkatose“ prie visa ko prisideda dar ir budizmas, kuris čia tampa ilgos kelionės į kalną akstinu. Namaste visiems.

D. IBIANSKAITĖ

Sudoku 4 8

6 31 75 8

6

4 9

8

43

1 55 2

2

4

D. GUDEIKA

73 1

3

3 7 4

5

3

6 2

2 9 6 83 1

*** Draugai, valgykime sniegą padėkime pavasariui. *** Ežiukas nusipirko guminę valtį.

9

*** - Jūsų pavardė?

- Jo-jo-jonaitis.

- Jūs mikčiojate?

- Ne. Mano tėvas mikčiojo. O pasus išdavinėjo debilas.

Kontaktai:

Adresas: K. Donelaičio g. 73, LT- 44029, Kaunas El. Paštas: Njuspeipis@gmail.com www.Njuspeipis.lt

Redaktorius: Audrius Žilinskas Redaktoriaus pavaduotojas: Ignas Gaižauskas Maketuotojai: Tomas Liutvinas Modesta Rimkutė

5 7 2

6

1 2 3 3

2

4

2

4

3

9 8

15

61 2

9

1

Palaida bala

„Viskas įmanoma. Aš esu Dievas, aš – Buda, aš – tobulas Rėjus Smitas, viskas tuo pat metu, aš – tuščia erdvė, aš – visi daiktai“.

Daugeliui daugiau žinomas kaip kultinio bitnikų ir kitų laisvos sielos žmonių romano „Kelyje“ autorius, Jackas Kerouacas buvo ne tik kad laisvos, meniškos sielos žmogus, bet ir giliai susidomėjęs budizmu rašytojas.

Dar prieš išleidžiant „Kelyje“ J. Kerouacas parašė bene vieną pirmųjų angliškų Budos Šakjamunio biografijų, kurią pavadino „Pabusk.

Budos gyvenimas“. Pats nors ir gimęs katalikų šeimoje, rašytojas netikėtai atrado budizmą, kuris įkvėpė jį keliauti, o tuo pačiu ir rašyti. Niekam nėra paslaptis, jog daugelis jo knygų yra apie keliones. „Dharmos valkatos“ – ne išimtis.

Daugelis kritikų ar šiaip literatūros megėjų „Dharmos valktas“ laiko vienu iš geriausių J. Kerouaco kūrinių. Jis pasakoja apie pačio rašytojo kelią į budizmą, keliones po Šiaurės Ameriką, sutiktus žmones, su kuriais kartu ne tik

4 2 9

1

3

8

4

*** Ką pasakė du japonai vienas kitam?

Nežinau, nesimokiau japonų kalbos. *** Kodėl Petras nenuvažiavo į pamokas?

Nes Petras neturėjo dviračio.

Absurdas - dalykas absurdiškas! *** K: Ką sako tarzanas, kai pamato bandą dramblių tolumoje?

A: „O, banda dramblių tolumoje“.

K: Ką sako tarzanas, kai pamato bandą dramblių su akiniais nuo saulės?

A: Nieko. Jis jų neatpažino.

*** K: Iš ko galima spręsti, jog šaldytuve yra du drambliai?

A: Iš to, jog šaldytuvas neužsidaro.

K: Iš ko galima spręsti, jog šaldytuve yra trys drambliai?

A: Iš to, jog vienas dramblys laukia šalia neuždarytų durų. *** Skalėje nuo vieno iki Osama Bin Ladeno, ar gera yra jūsų slėptuvė?

Klausimas yra retorinis, nes Osama jau mirė. *** Populiariu įsitikinimu, kai gyvenimas tau duoda tik citrinas tu vis tiek gali pasidaryti skanų limonadą.

Prieštaraujant tam - vanduo ir cukrus yra dar du būtini ingridientai. *** Kodėl vampyrai nemėgsta česnako? Nes jie neegzistuoja.

Žurnalistai: Raimondas Jurgelaitis Algirdas Musneckis Dovilė Ibianskaitė Dalius Gudeika Greta Menkevičiūtė Viktoras Jasaitis Evelina Mikelionytė Gintarė Maigytė Marta Stankevičiūtė Viktorija Juciūtė Simona Jonauskaitė

Fotokorespondentai: Domantas Mizeikis (vyr.)

Rokas Tenys Auksė Vabalaitė Jovilė Piragiūtė Simonas Balčiūnas Viršelio nuotrauka: Audrius Žilinskas

Njuspeipio ieškok: Kaune - KTU, VDU, ASU, LSMU, KK, MRU, VU KHF, LSU, KTU Gimnazija, Kolpingo kolegija, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „Supremo“, „Mio“, „Coffee inn“.

Panevėžyje – KTU.

Spausdino: UAB „Spindulio spaustuvė“ Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti, be redakcijos sutikimo, draudžiama.

Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone.

Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

Dėkojame Arūnčikui, už „Njuspeipio“ idėją, LSS už finansavimą, KTU SA už patalpas.

NJUSPEIPIS

23

Domanto Mizeikio nuotrauka

Tiražas: 3000 ISSN 2029-1914 Kaina – neįkainojamas

Studentiško gyvenimo būdo žurnalas

Balandis ‘13

#92

ABSURDAS Tikrasis Drakula Kvailiai Absurdo šalis Kaip Berlynas griuvo Interviu - „Wild Reason“