Njuspeipis#94 by Njuspeipis

Njuspeipis #94 TIRAŽAS: 4000 VNT. ISSN 2029-1914

RUGSĖJIS

„NJUSPEIPIS“ - SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

INTERVIU:

Justinas Jankevičius

„po šia kauke slepiu maniaką – žudiką“

ĮDOMU ŽINOTI:

Kvailiausi karai

„Kas būtų, jei grupelė kareivių prisigertų vidury karo?“

DŽEDAJUS VIDAS REKOMENDUOJA:

Art Spiegelman „MAUS“ #YOLO:

Beprotiški nuotykiai kartu su „WE GO“

S M A T N E D U T S OKAMAS NEM

BALIUS BAIGTAS. VASARA - NAMO.

ČIA

GALI BŪTI

JŪSŲ

REKLAMA

fb.com/Njuspeipis

redakcija@njuspeipis.lt

REDAKTORIAUS ŽODIS

Turinys //////////////// Ką studentai veikė vasarą?

Šešios skirtingos vasaros nuotykių istorijos

Endi kviečia krikštytis

Laisva Zona Organizacijoms

Aš būsiu išDiDi

Laisva Zona Organizacijoms

Labas, Studente, šimtas metų!!! Kaip vasara praūžė? Ką pamatei? Kur nukeliavai? Ar iki soties prisikopinėjai vasariško šurmulio? Šiandien „Njuspeipis“ startuoja su dar didesne doze gerų minčių, dar daugiau spalvų ir dar daugiau pramogų! Naują sezoną pradedame su visiškai atnaujintu, dar nematytu dizainu. Nauja leidinio struktūra leis lengviau rasti tai, kas asmeniškai Tau yra įdomu. Dar viena šio sezono naujiena - nauja rubrika pavadinimu „#StudentuMaistas“ (žr. psl. 10)! Tikimės, jog nenusivilsite mūsų pokyčiais. Lauksime Jūsų atsiliepimų bei pasiūlymų „Facebook‘e“ - fb.com/Njuspeipis arba el.paštu - redakcija@njuspeipis.lt. Šviežiai iškeptiems studentams nieko nelaukdami skubame palinkėti džiugių naujų mokslo metų, šauniausių patirčių, linksmybių lyg ausų, o alų gurkšnoti tik pamažu! Nesidrovėkite pasimėgauti studentavimo teikiamais malonumais, bet svarbiausia nepamirškite, kad ir pasimokyti kartais reikia! Visus vyresniuosius, bandančius dūsauti dėl vėl netikėtai kažkur išrūkusios vasaros ir užgriuvusių paskaitų ar naujų pareigų, skatiname nieko nebijoti ir labiau pasitikėti savimi! Juk plius-minus viskas bus gerai!

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas redakcija@njuspeipis.lt www.njuspeipis.lt Žurnalistai/tekstų autoriai fb.com/Njuspeipis Dovilė Ibianskaitė Marta Stankevičiūtė Redaktorius Neringa Lukošiūtė Ignas Gaižauskas Agnė Slavinskaitė ignas.gaizauskas@gmail.com Viktoras Jasaitis +370 67765055 Laura Mejerytė fb.com/IgnasGaizauskas Andrius Šliumba

Maketavo

Ignas Gaižauskas Tomas Liutvinas

Sužinok ką, kur ir kaip valgo studentai

Kaip jaučiasi pirmakursiai?

Pirmakursių pasipasakojimai

Fotoreportažas

Priėmimai į Kauno aukštąsias mokyklas

Kvailiausi karai

Kas būtų, jei grupelė kareivių prisigertų vidury karo?

Blogiausi apsisprendimai

istorijoje, kurie privers tave pasijausti geriau

Justinas Jankevičius

Interviu - „po šia kauke slepiu maniaką – žudiką“

Dangiras ir Matas

Interviu

Kelionės su WEGO

Džedajus Vidas rekomenduoja Art Spiegelman „MAUS“

Žiovulio Žudix

Horoskopai, Skelbimai, Anekdotai

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

Monika Vaitkevičiūtė monik.vaitkeviciute@gmail.com

#StudentuMaistas

21 Redaktorius, Ignas Gaižauskas

Redaktoriaus pavaduotoja

Motyvacija būti aktyviam nuo pirmo kurso

#YOLO

Į trasą, broliai ir sesės! Skaitykit, dalinkitės, vertinkit, o facebook‘e – pa‘like‘inkit :))

Kontaktai

Ei, PIRMAKURSI !

Šį leidinį ﬁnansuoja: Draugai:

Spausdina:

Fotografai

Eglė Gendrėnaitė Rokas Tenys Tomas Liutvinas

Viršelio nuotrauka Ignas Gaižauskas

Rask „Njuspeipį“ kiekvieno mėnesio pradžioje:

KTU, VDU, ASU, LSMU, KK, MRU, VU KHF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolp. kolegija, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „Supremo“, „Mio“, „Coﬀee inn“.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti, be redakcijos sutikimo, draudžiama. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

Ką studentai veikė vasarą? Vilija Balčiūnaitė, KTU – Marketingas, 3 kursas

Ech ta studentiška vasara, kuomet galvodamas apie ateitį, aukoji savo vasaros atostogas... Įkvėpta užsienio šalių entuziazmo nusprendžiau nebesėdėti Lietuvoje, o kažką veikti. Šiemet KTU suteikė galimybę po dviejų studijų metų pasisemti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, todėl pasitaikius šiai progai čiupau praktikos pasiūlymą ir turėjau nuostabią vasarą tiek perkeltine tiek tiesiogine prasmėmis. „Linksmoji“ dalis ta, kad kiekvienas atostogų rytas prasidėdavo žadintuvo skambučiu (Avicii - wake me up). Žinoma, ši daina sugrodavo kiekvieną rytą mažiausiai tris kartus, o tuomet manęs laukdavo įprasta darbo diena. Po praktikos norėdavosi tik griūti į lovą ir miegoti savaitę, nes aš, kaip

“

dauguma jaunų žmonių, vasarą einu miegoti tik po vidurnakčio, o kartais ir visai nemiegu... (blush) Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Šios vasaros patirtis neįkainojama! Marketingą studijuoti įdomu, bet iki praktikos nesuvokiau kas tai. Nesigirsiu kur, bet su praktiniu marketingu susipažinau tiesiogiai nuo pradžios iki galo. Įmonė man davė objektą, su kuriuo dirbau du mėnesius (vykdžiau projektą – įvaizdžio kūrimas, žinomumo didinimas, pardavimų skatinimas). Niekada nemaniau, kad praktikos metu galėsiu panaudoti tiek daug teorinių žinių,netikėjau, kad būdama tik praktikante galėsiu kurti, o mano idėjos bus įgyvendintos. Buvo verta mažiau miegoti, nes į universitetą aš grįžtu „pasikausčiusi“!

Ignas Radzvilavičius KTU – Muzikos technologijos, 4 kursas Žolė vešli, tad tenka ją pjauti kone dukart į savaitę. Dažiau tvorą... Tiksliau dar dažau, nebaigiau - tai daug sudėtingiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ypač jei nori tai atlikti tinkamai. Teko kelis kartus pabuvoti prie jūros - vieną kartą šventėme Jonines, o kitą kartą lankėmės su

Šią vasarą dirbti už atlygį neteko - per daug darbų namie, o ir ši vasara paskutinė, kai rugsėjį dar laukia mokslai. Vis dar gyvenu su tėvais, todėl teko padėti tėčiui apsirūpinti malkomis žiemai, sode irgi darbų netrūko. Visą vasarą žolę pjauti turėjau ne tik tėvų, bet ir senelių sode.

giminėmis iš užsienio. Kaip žinia, lietuviai yra viena iš tautų, kuri dirbti važiuoja į užsienį, o atostogauti – namo. Apie mokslus stengiausi visa vasarą negalvoti - tam skirti mokslo metai.

Laura Šlapaitytė VDU – Teisė, 3 kursas Man vasara yra puikus laikas skirtas pailsėti nuo studijavimo ir pasimėgauti šiltomis ir saulėtomis dienomis. Tikėtina, kad mano vasaros atostogos nelabai kuo skiriasi nuo kitų studentų, kurie laiką leido su draugais, važinėjosi dviračiu, deginosi, maudėsi, žaidė žaidimus tokius, kaip tinklinis, futbolas ar krepšinis. Panašiai atostogas praleidau ir aš, bet atmintyje ši vasara išliks dėl žygio baidarėmis ir stovyklos apie politinę komunikaciją, jų dėka vasara tapo išskirtinė. Šią vasarą pirmą kartą teko į rankas paimti irklą ir plaukti baidarėmis, tiesa sakant net du kartus. Plaukėme su draugais Dubysos upe ir tai buvo puiki vasaros pramoga. Mėgavausi upės gaiva, gamtos vaizdais,

teko patirti adrenalino antplūdį leidžiantis upės slenksčiais, vengiant medžių ir staiga atsiradusių akmenų, bet pasisekė – iš baidarės neišvirtau. Sudalyvavau ir „Politinės komunikacijos vasaros mokykloje“, vykusioje sodyboje esančioje ant Aukštadvario ežero kranto. Stovykloje išgirdau daugybę įdomių ir informatyvių paskaitų apie politikų bendravimo būdus su rinkėjais, kaip kuriamas politiko įvaizdis ir rengiamos rinkiminės kompanijos. Bet stovykla nebuvo vien tik paskaitos, netrūko linksmybių, pokalbių su įdomiais žmonėmis, o vakarais žaisdavome tinklinį kol sutemdavo tiek, kad kamuolio nesimatydavo.

Kotryna Smalinskaitė, LSMU – Odontologija, 2 kursas

Žaliuojantys kalnai, saulėkaitoje drybsančios karvės „Milkos“, sraunios ledinės kalnų upės, jauni entuziastingi studentai, kalbantys įvairiomis kalbomis, burnoje tirpstantis šveicariškas šokoladas ir naujoviški smagūs būdai valytis dantis..! Tai studentų odontologų iš visos Europos stovykla Šveicarijoje. Šešios aktyviai praleistos dienos dvidešimties žmonių komandoje buvo nuostabi patirtis. Dienos skriete skriejo viena už kitą įdomesnės. Išbandėme tai, ko tikrai nėra Lietuvoje – važinėjimą kalnų dviračiais, ilgus pasivaikščiojimus Šveicarijos nacionaliniame parke stebint kalnų ožius, erelius, elnius bei švilpikus ir daug neišdildomų įspūdžių palikusį „stand up paddling‘ą“ – irklavimą kalnų ežere stovint ant

banglentės. Nors ir veikla buvo tolima lietuviškajai ir patys buvome gan tolinuo Lietuvos, bet buvo be galo įdomu pasakoti apie Lietuvą, josklimatą, kraštovaizdį, kultūrą, maistą ir kalbą, žinių apie šį kraštą stokojantiems užsieniečiams. Gera tai, kad, atrodo, skirtingų šalių – Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Šveicarijos, Kroatijos, Vengrijos, Rusijos gyventojus suvienijo specialybė – odontologija ir visi radome bendrą kalbą bei veiklą. Už aktyvias ir turiningas atostogas dėkoju šaunioms CURAPROX atstovėms ir visai komandai! Žinau, kad vaizdų lyg iš atvirukų daugiau niekur kitur nei Šveicarijoje nepamatysiu, todėl esu labai laiminga, kad mintyse galiu turėti tuos nepakartojamus reginius.

Surinko – V. Jasaitis Asmeninis archyvas

Ramūnas Dekeris , VDU – Viešoji komunikacija, 4 kursas

„Tai degtinę ten iš tikrųjų parduoda tiesiog gatvėse iš sovietinių gėrimų automatų? Gatvėse važinėja vien tik senos septyniasdešimtųjų gamybos Volgos ir tankai T – 34, o ant namų sienų plevėsuoja raudonos vėliavos? Ir lietuvių jie visi jau tikrai nekenčia?“ Tai tik keletas klausimų – stereotipų, kurių sulaukiau iš žmonių žinančių, jog šią vasarą nusprendžiau praleisti dalyvaudamas NVO projekte Rusijoje, Sankt Peterburge. Pirmiausia keletas patikslinimų: taip, degtinės rusai geria daug, tai tenka pripažinti, bet tiesiog gatvėse jos tikrai neįsigysi – teks eiti į

parduotuvę ir įrodyti, jog tau jau dvidešimt vieneri. O ir gatvėse alkoholikų prašančių išmaldos ne daugiau nei bet kuriame Lietuvos mieste. Volgos gatvėse važinėja, bet bent jau Sankt Peterburge penktos klasės BMW ar Mercedes Benz sutinkamos tikrai dažniau. Raudonų transparantų, kviečiančių atlikti ekspropriaciją, šiame mieste nėra jau seniai, tačiau Lenino biustai, nors vietinių dėmesio ir neatkreipiantys, dar tebestovi. Ir jau jokio asmeninio pykčio ar antipatijos lietuviams rusai tikrai nejaučia – greičiau priešingai. Šią vasarą kartu su bendraamžiais iš daugiau nei

dvidešimties pasaulio šalių organizuodamas ir dalyvaudamas įvairiuose renginiuose, skirtuose pristatyti įvairias užsienio šalis Rusijos jaunimui, įsitikinau jų atvirumu, nuoširdumu, šiltu bei paprastu bendravimu. Tiesa, anglų kalbos įgūdžių jiems trūksta, bet tam yra išsikeltas vienas iš projekto tikslų –užsienio kalbų, pirmiausia anglų, tobulinimas. Projekto dalyviai buvo suskirstyti į kelias komandas su skirtingomis užduotimis ir atsakomybėmis: nacionalinių virtuvių pristatymas, diskusijų klubas, ekskursijų po vietines įžymybes organizavimas, jau minėti anglų kalbos kursai ir t.t. Džiugu, jog projektas susilaukė pasisekimo ir tapo populiarus Sankt Peterburgo jaunimo tarpe – į kiekvieną workshop‘ą susirenka bent po kelias dešimtis jaunų žmonių, kurie gauna galimybę geriau pažinti bei suprasti ne tik Rusijos, bet ir kitų šalių kultūrą, istoriją, socialinius iššūkius. Dialogas, bendravimas, nauja informacija – visa tai skatina juos pamatyti ir suprasti ne tik tas problemas, su kuriomis susiduria kitos valstybės, bet ir tas, kurios kamuoja jų pačių tėvynę. Kas žino, galbūt vieną dieną būtent šis Rusijos jaunimas, noriai dalyvaujantis projektuose, atkreips dėmesį į monumentus barzdoto plikio, dar daug kur Sankt Peterburge mojančio ranka. Tada jie bus išmontuoti ir pateks ten kur Lietuva ir kitos drąsios, laisvę mylinčios šalys jau seniai paruošė jiems vietą – į dulkėtus ir tamsius istorijos puslapius. Rusija taps geresne šalimi, o aš galėsiu sakyti, jog du tūkstantis tryliktųjų vasara man buvo prasminga.

Gabrielė Kereišytė.. VU KHF - Lietuvių ﬁlologija ir reklama, 3 kursas Yra tekę ne kartą dirbti atostogų metu ir skaičiuoti dienas iki sezono pabaigos, tad ši vasara pirmiausia išskirtinė tuo, jog galėjau ramiai poilsiauti, negalvodama apie darbo sunkumus. Ši vasara lepino ne tik saulės spinduliais, gamtos žaluma, bet ir puikia draugų kompanija bei nuotykiais! Pradėsiu nuo svarbiausio vasaros ingrediento – jūros! Šį kartą išbandžiau ne tik Nidos, Palangos, bet ir Šventosios paplūdimius. Mėgaudamasi saulės spinduliais ir karštomis dienomis drybsojau gimtinės pajūry su mėgstama knyga ir draugėmis pašonėje – puikus vasaros džiaugsmų išnaudojimas ir atsipūtimas nuo mokslų! Kad dienos pajūry neprailgtų, su draugais aplankėme ir Plateliuose esantį Nacionalinį Žemaitijos parką. Trys naktys gamtoje vien su palapine, purškikliu nuo uodų ir dušu ežere buvo tiesiog „osom“! Žinoma, kilo keletas nesklandumų verdant makaronus ant laužo pilant lietui, einant į tualetą pasišviečiant prožektoriumi ar miegant su trimis megztiniais ir vilnonėmis kojinėmis, tačiau toks extreem‘as – kiekvienam į naudą! Vienas iš įspūdingesnių įvykių, sena svajonė – apsilankymas žirgyne. Buvimas su šiais gyvūnais ne tik nuramina,

bet ir verčia pasikaustyti drąsa jais jodinėjant. Vasarą praturtinau ir keliais apsilankymais kino teatruose, spektakliuose ir Trakų pilyje, o esant blogesniam orui apsišviečiau perskaičius pora knygų. Na, o paskutinis vasaros padėtas štrichas – Karklės festivalis, atidaviau paskutines jėgas

užbaigiant vasaros sezoną! Drąsiais galiu teigti, kad ši vasara yra kol kas mano TOP 1 sąrašo viršūnėje dėl ypač geros nuotaikos, draugų kompanijos ir įspūdžių P.S. Žinoma, iki kitos vasaros..

LZO

LAISVA ZONA ORGANIZACIJOMS

KAIP PRAĖJO FUKSŲ STOVYKLA? O KAIP RUGSĖJO PIRMOJI? Turim Tau blogą žinią.. Nors ir dalyvavai šiose šventėse, bet mums Tu vis dar esi fuksas. Tikim, kad nori tapti pilnateisiu pirmakursiu, taigi turim Tau pasiūlymą: Rugsėjo 18 dieną dalyvauk fuksų krikštynose ir pakilk iš nulio į pirmakursį! Garantuojam gerai praleistą laiką, bendradarbiavimą su kitais nuliais, daug juoko, įdomių išbandymų, Dekano sveikinamąjį žodį ir ceremoninį įšventinimą į Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto pirmakursius! Tu negali praleisti tokios progos! Taigi, mielas nuliuk,laukiam Tavęs, tu tikrai nesigailėsi. Krikštatėviai FSA Endi

LZO

LAISVA ZONA ORGANIZACIJOMS

Aš būsiu išDiDi! Pasakė kukli mergina eidama į paskaitą... Ji linksma, graži, žodžių kišenėj neieško. Mes tau ją tikrai parodysime, jei užsuksi į KTU Dizaino ir Technologijų fakulteto studentų atstovybę DiDi! Taip! Merginų čia tikrai daug... Deimantė, Dovilė, Justina, Viktorija, Milda, Ieva, Raimonda, Enrika, Rūta, Simona ir t.t. Žinoma, tuo pačiu dviratuku važiuoja ir būrys vaikinų! Kur mes važiuojam ir kaip tai sugebam? Dviratis jau važiuoja 21 metus... Jį įmynė gerbiami senoliai, na, o mums tereikia toliau junginėti pavaras visiems kartu, pakrutinti šlaunis išvien minant abu pedalus, pasirinkti kryptį ir vairuoti. Į savo kompanija priimam studentus, o tiems kuriems reikia pagalbos- KarTU važiuojame pas juos. Ne paslaptis, kad dviračiu važiuoja ir šturmanas Mindaugas. Girdėjom jį sakant: -Padėkime! Bendraukime! Dešinė, 250, tramplinas! Pūskime kamuolius "Naktiniui Krepšiniui"! Kol "Ledi" kovoja, "Dizaino Dienų" podiumą statykime! Sustokime! Ne, ne juokauju... visada judėkime į priekį! Taip mes ir darom :)

Ei, ką tik iškeptas

PIRMAKURSI,

Laura Mejerytė

Cezaris yra pasakęs: „Atėjau, pamačiau, nugalėjau“. Nors pirmieji studijų metai pareikalaus iš Tavęs daug atsidavimo, žinių bei, žinoma, kantrybės, tačiau kiekvienas įveiktas išbandymas pradžiugins kiekvieną. Beabejo, ne vienas vyresnis studentas pasakytų, jog pirmieji studijų metai - patys įsimintiniausi ir smagiausi. Universitetas atrodo didelis, bendrabučiai, kitaip dar vadinami „barakai“ – vieta, kuri visiškai nepanaši į šiltus tėvelių namus, tačiau Tavęs ten laukia itin smagus gyvenimas su dar šaunesniais kambariokais. Nepaisant to, Tavęs laukia ištisas maratonas renginių, įvykių ir, žinoma, linksmybių, be kurių neapsieina kiekvienas studentas! Taip pat vos įstojus į universitetą kiekvienas turi galimybę pildyti anketą ir sudalyvauti atrankoje į, tradicinę pirmakursių tapusią, „Fuxų“ stovyklą, kuri yra bene linksmiausias studijų metų savaitgalis, leidžiantis kiekvienam pajusti tikrą studentišką dvasią ir judėjimą, suteikiantis puikią galimybę susipažinti su universitetu iš arčiau bei padedantis užmegzti pažintis su vyresniais savo kolegomis ir kitais pirmakursiais. Šios stovyklos metu galėsi sudalyvauti įvairiose estafetėse, žaidimuose, daug bendrausi ir pramogausi. Dar viena smagi pirmakursių šventė – krikštynos, po kurių Jūs tapsite „fuxais“, o vėliau smaginsitės susipažinimo bei pasilinksminimo šventėje – „cementovkėje“. Nuo šiol Tu būsi tarsi kelrode žvaigžde, patarėju bei draugu senbuviams. Visa tai skamba išties smagiai, tiesa? Žinoma, nereikėtų pamiršti ir kitos studentiškos pusės – paskaitų, nuolatinio skubėjimo, įvairių projektų ruošimo, tarpinių atsiskaitymų – koliokviumų ir, žinoma, egzaminų. Ir tik po šių bemiegių naktų vėl jusi laisvę, nuostabų jausmą, kurį pajusi vos išlaikęs egzaminą. Be to, kiekvienas studentas gali įsitraukti į Studentų atstovybės (SA) veiklą, kurioje galėsi tobulinti savo įgūdžius įvairiose srityse, dalyvauti seminaruose bei mokymuose, vesti įvairiausius renginius. Tad darosi labai įdomu kaip vyresni studentai prisimena savo pirmąsias dienas universitete, ar tuos laikus prisimena su didele nostalgija, o galbūt pirmieji metai studentaujant paliko tik blogus prisiminimus. Pirmi studijų metai: Begale daug naujų žžmonių iš viso universiteto ir įvairiausių kursų, dėka srautinių paskaitų. Velniškai patiko Artes Liberales principas kai galėjau mokintis daug pasirenkamų dalykų, kas buvo nepaprastai įdomu ir skirtinga nuo mokyklos. Naujos patirtys neformaliame universitete "Studentų atstovybėje". Tai buvo iššūkių, veiklų ir pažinčių metai, kurie vėliau transformavosi į nepaprastus keturis studijų metus. Svarbiausiai iš universiteto pasiimti viską ką jis turi papildomai be paskaitų ir nesistengti "Praslinkti" Studijas. Sėkmės studijuojant ir ieškant :) Paulius Baltokas, LSS prezidentas, VDU Pirmųjų studijų metų pamiršti neįmanoma, nes tai yra nauji potyriai, nauji draugai, nauji darbai, nauja pradžia. Ko labiausiai reikia „šviežiam“ studentui, tai ryžto, drąsos ir iniciatyvos dalyvauti bei veikti. Studentu būni tik vieną kartą gyvenime, o tiems metams prilygti negali niekas. Savo metus praleistus universitete, visada prisiminsiu su didele šypsena veide :) Eglė Šabūnaitė, VU KHF Jau pirmaisiais metais universitetas pasirodė jaukus, dėstytojų kolektyvas profesionalus, todėl nesunkiai įsiliejau į universiteto bendruomenės gyvenimą. Būdama aktyvi dar mokyklos laikais stengiausi aktyviai gyventi ir čia, todėl įstojau į studentų atstovybę, ELSA veiklą-teisinikų draugiją, tapau VDU radijo balsu. Šiuo metu esu VDU ketvirto kurso teisės studentė ir vis dar su dideliu entuziazmu ir džiaugsmu žingsniuojanti į paskaitas. Rūta Mazurevičiūtė, Mis Lietuva 2013, VDU Tad pirmakursi, nepamiršk svajoti, siekti bei veikti! Tereikia tik atkaklumo, pasitikėjimo savimi, begalinio noro, pastangų ir tikėjimo, o nuklydus save murkdantis garbėtroškos ar teisuolio fantazijose, verta sau ištarti: „Užteks fantazuoti, laikas gyventi!”

UAB ,,SPINDULIO

SPAUSTUVĖ“

VAKARINIS APLINKKELIS 24 LT-48184, KAUNAS 370 37 200744 370 37 204970 SPAUSTUVE@SPINDULYS.LT FACEBOOK.COM/SPAUSTUVE TWITTER.COM/SPINDULIO WWW.SPINDULYS.LT

MES SPAUSDINAME KNYGAS

#StudentuMaistas

„Njuspeipis“ pristato šį tą visiškai šviežio! Tai nauja rubrika pavadinimu „#StudentuMaistas“, prie kurios kūrimo gali prisidėti ir Tu!

Gal Tu užsukai į kavinę/restoraną/valgyklą/degalinę/kebabinę/... pavalgyti ir ten: • buvo labai skanu? • buvo labai pigu? • taikoma speciali akcija studentams? • duoda kažką nemokamai? O gal pasigaminai namie maisto: • kurio receptą žinai tik Tu? • už studentišką kainą? • per 5 minutes, prisikimšai pilną pilvą ir dar liko kambariokui(ei)? • naujovišku būdu - nenaudojant puodų ir pavalgei nenaudojant indų ar įrankių?

TUOJ PAT MAISTĄ FOTOGRAFUOK IŠMANIUOJU TELEFONU ir KELK NUOTRAUKAS Į INSTAGRAM’ą arba FACEBOOK’ą SU ISTORIJOMIS/DETALĖMIS/RECEPTAIS/ PASLAPTIMIS/KAINOMIS/... bei PRIERAŠU #StudentuMaistas !!! (Svarbu! Nuotraukos privatumo nustatymuose būtina pasirinkti „Public“)

Geriausios mėnesio istorijos, receptai ar paslaptys bus atrenkamos ir talpinamos čia, „Njuspeipyje“!

Tiem, kas tingi skaityti: 1. Fotografuoji maistą

3. Tik PŪFT - Tu jau internete IR ateinančio mėnesio Njuspeipyje!

2. Keli į Instagram’ą arba į Facebook’ą su prierašu #StudentuMaistas

Valgykime kokybišką ir skanų maistą už studentišką kainą!

Kaip jautiesi, pirmakursi? Dovilė Ibianskaitė

Ignas Gaižauskas

Prieš akis man ir „Njuspeipio“ fotografui Rokui vieno iš Kauno universiteto durys, pro kurias tiesiog plūsta jauni, dar vilčių kupini žmonės. Visi jie – dar tik paprasti „nuliai“, bet po to, kai išeis pro tas automatiškai atsidarančias duris, jie jau oﬁcialiai bus studentais. O gyvenimas po studento vardu duoda ne tik daug malonumų, bet ir pareigų.

išmoksti, tu turi kažkur kitur tobulėti ar tai kažkokioje vienoje srityje ar kitoje. Manau, kad yra aktualu tapti geru specialistu tam, kad paskui profesionaliai galėtum dirbti su žmonėmis, kaip kad mano atveju, ar kaip su kompiuteriais, kaip kad mokysis Andrius. Mes turime būti profesionalai, o universitetai čia yra geriausios mokyklos.

Bedalindama sustabdytiems pirmakursiams mūsų žurnalo skrajutes, kol juos visus fotografavo mūsų fotografas, aš vis užklausdavau vieno ar kito studento, kaip jie jaučiasi. Atsakymai buvo įvairūs: vieni neslėpė savo euforijos įstoję į norimą specialybę, kiti sakėsi, kad pagaliau jaučiasi saugūs. Viena panelė sakė, kad iš viso, jaučiasi užpulta – kaip visi Jai daug dėmesio rodo ir praeiti ramiai neleidžia.

- Kokie jūsų lūkeščiai? Ko tikites iš šitų ateinančių mokslo metų? Kaip įsivaizduojate mokslus universitete? Nes mokykloje yra vienaip, o universitete gal bus visai kitaip.

Vis dėlto, norėdama sužinoti, kaip šiais laikais jaučiasi pirmakursiai (iš tiesų, šiemet jau eisiu į ketvirtą kursą ir net nelabai pamenu, kaip pati jaučiausi ką tik įstojusi), nusprendžiau pakalbinti savo du gerus draugus, kurie šiemet įstojo į du Kauno universitetus. Audronė nuo šiemet pradės mokytis socialinį darbą Vytauto Didžiojo Universitete, o Andrius bandys išgyventi ir įgyti programų sistemų inžinieriaus specialybę Kauno Technologijos Universitete. - Tai kaip jautiesi, pirmakursi?,- paklausiau aš Andriaus - Juokingai (juokasi). - Kodėl juokingai? - Nes visi atrodo labai draugiški ir t.t., bet man tai neatrodo tikra. Kažkaip per daug. Taip Lietuvoje nebūna (juokiasi). aš.

- O tu, kaip jautiesi įstojusi, Audrone?,- vėl klausiu

- (Atsidūsta) Ai, kažkaip nieko įpatingo. Tiesiog pakeiti vieną mokymosi įstaigą į kitą ir tiek. - Jums įstojimas į universitetą yra kažkoks didelis įvykis gyvenime, visiškas radikalus jo pasikeitimas ar kaip tik – nieko tokio? - AUDRONĖ: Įstojimas į universitetą kaip ir nurodo tavo gyvenimo kryptį, nes tu pasirenki kažkokią specialybę nors tu nebūtinai turėsi pagal ją dirbti ateityje. - Na, o kas tada apskritai jums yra universitetas? Kam apskritai į jį reikia stoti? - AUDRONĖ: Na, visų pirma, tai mokykloje mus moko kažkokių bendrų dalykų: geograﬁjos, ﬁzikos. Kai visa tai

- AUDRONĖ: Na, aš tai kai matau savo sesę, kuri mokosi VDU, tai įsivaizduoju tai, kad į kokias paskaitas norėsiu į tas ir nueisiu, namie ten valandą prieš ar dieną prieš atsiskaitymą pasimokysiu ir viskas. (stipriai juokiasi, o aš tuo metu galvoju, kaip viską gali sesė sugadinti – turėsim dar vieną pravaikštininkę studentę!) - ANDRIUS: O aš įsivaizduoju, kad universitetas bus kaip „mamytė-tėvelis“: kažkur neatėjai – „opa“ ir pažymą duok. Žodžiu, labai kontriuoliuos viską. - AUDRONĖ: Aš tikiuosi, kad susipažinsiu su naujais įdomiais žmonėmis, gausiu naujos patirties, nes kaip girdėjau socialiniame darbe reikės ir praktikas atlikinėti ir panašiai. Manau, kad išmoksiu daugiau dirbti komandoje. - O ko labiausiai bijote? - ANDRIUS: Nieko (juokiasi). - Na, baik, vis tiek kažko juk turi bijoti. Visiškai kardinaliai keičiasi rutina jūsų gyvenime. - AUDRONĖ: Na, aš tai asmeniškai gal labiausiai bijau nesutarti su kitais žmonėmis. Nes niekada negali žinoti, kokie bus žmonės, kaip jie tave priims, kaip tau seksis su jais bendrauti. Kaip seksis dirbti komandoje. Labiausiai baisu dėl žmonių. Dėl pačių studijų jaudinuosi mažiausiai. - Gal kažką norėtumėte palinkėti savo kolegoms, kurie šiemet irgi įstojo į universitetą ir dabar labai jaudinasi? - ANDRIUS: Atsipalaiduokite daugiau, nesirūpinkite dėl nesąmonių. Kaip bus, taip bus. - AUDRONĖ: Pritarsiu Andriui. Nesirūpinkite ir nesijaudinkite. Ir jeigu kas nors nepavyks, neverkite atsisėdę, o atsistokite ir darykite iš naujo. Ką gi, aukso žodžiai. Nesinervinkite būsimieji studentai. Viskas bus gerai. O jei ir pradings nuotaika arba nebus ką veikti – atsiverskite „Njuspeipį“! VOILA!

Fotoreportažas

Priėmimai į Kauno aukštąsias mokyklas. Pilnas fotoreportažas fb.com/Njuspeipis

WINNER

154

151

Įdomu žinoti

„Kvailiausi karai“

Dovilė Audrius Ibianskaitė Žilinskas Atrodo, kad toks baisus dalykas kaip karas negali būti juokingas. Tiesa, kai kurie galbūt ir gali būti pavadinami absurdiškais, bet yra žmonijos istorijoje karų, kurie tikrai pretenduoja į kvailiausių karų topų viršūnes. Vienas iš tokių galėtų būti Romos imperatoriaus Nerono paskelbtas karas jūrų dievui Neptūnui. Neronas dėl kažkokių priežasčių paskelbė jam karą bei įsakė visai savo kariaunai žygiuoti į paplūdimį ir mėtyti ietis į jūrą, taip bandant „nukariauti“ Neptūno karalystę. Tačiau tai – tik maža dalis per visą istoriją buvusių kvailų ar kvailių karų. Keletas – jūsų humoro jausmo teismui.

Auksinio sosto karas 1900-aisias metais (The War of the Golden Stool)

Taigi, buvo vieną kartą tokia kėdė. Bet ji nebuvo paprasta kėdė – ji buvo auksinė ir priklausė Ashanti imperijai, kuri šiomis dienomis nebeegzistuoja, bet jeigu būtų, būtų kažkur dabartinės Ganos teritorijoje. Ši kėdė - tiksliau šventasis sostas, kuris, kaip kad buvo tikima vietinių, buvo ne tik Ashanti liaudies valdovo sostas bei valdžios simbolis, bet ir visos Ashanti tautos dvasios, gyvųjų, mirusiųjų ir dar tik gimstančiųjų namai. Ji buvo tokia gerbiama, kad tauta ją pavaizdavo net savo vėliavoje! 1896-aisias Ashanti tautos karalius buvo ištremtas, palikdamas visą Ashanti tautą be vyriausio vado. Laimei, britų gubernatorius Auksinėje pakrantėje, seras Fredrerickas Hodgsonas atskubėjo į pagalbą tokiu būdu, kokiu tik baltasis žmogus galėtų. 1900-ųjų kovą F. Hodgsonas įžengė į Ashanti imperijos sostinę ir pasakė, kad jau nuo dabar šitas visas žemes valdysianti jo mylimoji Anglijos karalienė ir kad visi greitai turi jam atnešti tą auksinį sostą, kad jis galėtų padėti savo sėdimąją ant jos ir paskui gal ir „pagadinti orą“ – tikriausiai pridėjo gubernatorius. Žinoma, vietiniai nebuvo itin maloniai nustebinti tokiu brito išsišokimu ir liko it žemes pardavę, ar tai stabo ištikti. Ką jau ir bepadarysi, jei bene švenčiausią daiktą visoje Ashanti imperijoje grasinasi „apsibezdėti“ kažkoks baltasis. Taigi, po to, kai visi atsitokėjo, nubėgo namo, susirinko visus kiek galima ginklus ir taip pradėjo Auksinio sosto karą. Britai, nieko neįtardami, kad kažkaip įžeidė vietinius gyventojus, pasiuntė keletą vyrų surasti tos auksinės kėdės. Jie buvo labai nustebinti, kai šūsnis vietinių, vedamų Yaa Asantewaa, kuri buvo ištremto karaliaus motina, juos užpuolė. Vargšai britai buvo sutriuškinti dėl netikėto vietinių puolimo. Išlikusieji po užpuolimo užsibarikadavo mažame forte ir, tiesiogine to žodžio prasme, „dėjo sau į kelnes“ nuo milžiniško išgąsčio. Y. Asantewaa vadovavo apgulčiai tris su puse mėnesio padedama 12

Karánsebo mūšis 1788-aisias (The Battle of Karansebes)

Ei, mįslė – kas būtų, jei grupelė kareivių žiauriai prisigertų vidury Austrų-turkų karo ir tada pradėtų šaudyti į vieni kitus „ant prikolo“? Atsakymas – nieko gero. 1788-aisias Austrija kariavo su Osmanų imperija (dabartinė Turkija). Pavargę nuo ilgos kelionės žygiuojant pas turkus, kurios gale tikrai ne pyragai laukė, austrai nusprendė įkurti stovyklą nakčiai. Pasiuntė kelis žvalgus ant arklių, kad jie pasižiūrėtų ar aplink neslampinėja ginkluoti turkai – ką gali žinoti, ar ne? Žvalgai ne tyčiomis susidūrė su grupele romų, kurie pardavinėjo žiauriai daug „šnapso“. Na ką, kas nenorės truputį atsipalaiduoti bekariaudamas – juk nervai visą laiką tokie įtempti. Tad, austrai truputį nusipirko šio gėrimo ir ilgai nelaukę greitai jo paskanavo. Tikriausiai suprantate, kad jie tikrai labai prisiliuobė. Grupelė austrų karių taip pat išėjo iš stovyklos ir ėjo apsižvalgyti aplink. Jie, pamatę, kad pas žvalgus vyksta geras vakarėlis, žinoma, ir patys užsinorėjo prisijungti. Apsvaigę austrų žvalgai atsisakė pasidalinti savo turimomis gėrybėmis ir išsitraukė savo ginklus, kas jiems atrodė būsią, kaip metų „bajeris“. Tiesa, po kurio laiko jie ir tie šnapso negavę kareiviai taip įsilinksmino, kad susipyko ir kažkuris iš jų tarpo taip susijaudino, kad iššovė. Ir tada prasivėrė pragaras. Kareiviai ir žvalgai pradėjo šaudyti vieni į kitus. Kariai buvo tokie sutrikę, kad pradėjo šaukti, jog juos puola turkai. Žvalgai, nors ir žinodami, kad jie šaudo į savo 14

tūkstančių vietinių vyrų kariuomenės. Britai, norėdami laimėti šį karą, atsiuntė į karo zoną keletą tūkstančių vyrų, kuriems vadovavo majoras Jame‘as Willcockcas. Visi buvo gerai ginkluoti. Pagaliau, Liepos 14-ąją įkalintieji britai, kurie tūnojo apgultyje tris mėnesius, buvo išgelbėti savo tautiečių. Tiesa, taip viskas nesibaigė. Keršydamas dėl Ashanti tautos įžūlumo (nežinia ar čia labai įžūlu užpykti dėl to, kad buvo išniekintas švenčiausiasis jų daiktas) J. Willcocksas praleido visą savo vasarą skersdamas gyventojus kaimuose, siaubdamas miestus ir vogdamas žemes. Galiausiai, Ashanti tauta pralaimėjo mūšį praradusi daugiau, kaip 2 tūkstančius kareivių ir dar daug civilių, buvo prijungta prie Britų imperijos ir represuota. Visa buvusi valdžia buvo ištremta iš šalies. Na, bet vis dėlto, tai jiems nesutrukdė visiems tvirtinti, kad kaip ir kas atsitiko, jie tą karą laimėjo. Kodėl? Todėl, kad britai taip niekada ir negavo to prakeikto auksinio sosto. Istorijos moralas: nekalbėk apie šeimininko baldus taip, lyg norėtum ant jų gadinti orą. kolegas kareivius austrus, staiga ėmė ir patikėjo, kad už jų nugarų yra milžiniška turkų armija. Dėdami į kelnes, žvalgai puolė link savo kolegų austrų, į kuriuos prieš tai šaudė. Kareiviai palaikė šį žingsnį turkų puolimu ir pradėjo paniškai atsitraukinėti. Kai jau atrodė, kad situacija negali būti dar kvailesnė... Austrų kariuomenė buvo sudaryta iš skirtingų šalių atvykusių karių, kurie kalbėjo skirtingomis kalbomis. Vienas vokiškai kalbantis pareigūnas pradėjo rėkti „Halt! Halt!“. Kiti, nesuprantantys vokiškai, šį šūksnį palaikė šauksmu „Allah! Allah!“. Visa pasiutusi grupė kareivių parbėgo į pagrindinę stovyklą. Vienas iš parbėgusių, matyt buvęs itin aukšto intelekto žmogus, pagrįstai nusprendė, kad šaukę vyrai bus ne kas kitas, kaip turkai ir liepė visiems pasiruošti mūšiui. Visa stovykla prabudo nuo nežmoniško mūšio garsų ir darė tai, ką daro visi save gerbiantys kareiviai – puolė į visas puses rėkdami pasigailėjimo. Situacija pasikeitė tada, kai armijai buvo liepta atsitraukti nuo įsivaizduojamo priešo vykdant generolo įsakymą. Galiausiai, nenorėdamas praleisti viso baliaus, visos operacijos vadas, Šventosios Romos imperatorius Juozapas II nukrito nuo arklio į šalia esantį upelį, taip užbaigdamas visas to vakaro linksmybes. Taigi, mūšis baigėsi, o vienintelis jo nugalėtojas buvo nuostabusis kvailumas. Na, bet jei norite tikslesnių rezultatų, galima pridėti, jog šį mūšį vis dėlto laimėjo turkai, kurie po dviejų dienų atvyko į „mūšio“ vietą ir rado ten 10 tūkstančių mirusių ir sužeistų austrų. Po to, kai gerai prisijuokė iš austrų, turkai greitai užėmė šalia buvusį miestą ir aplink buvusias apylinkes. Istorijos moralas: nepirk šnapso iš romų, nes pradės vaidentis turkai.

Įdomu žinoti Blogiausi apsisprendimai istorijoje

Dovilė Ibianskaitė

Rokas Tenys

...kurie privers tave pasijausti geriau

Visi gyvenime padarome vienokių ar kitokių sprendimų dėl kurių po kiek laiko pradedame gailėtis. Vieniems tai – įstojimas į nenorimą specialybę (jeigu kuris nors iš skaitytojų esate šioje situacijoje – jums didi užuojauta ir didelis apkabinimas sušnibždant į ausį, kad „viskas bus gerai, brol“), kitiems neišvažiavimas kažkur arba dar baisiau – tokia fatališka gyvenimo klaida, kad net gėda į gatvę išeiti. Vienu ar kitu atveju, reiktų nepamiršti, kad jūs esate ne vienas toks šiame pasaulyje.

„Decca Records“ atsisakymas sudaryti kontraktą su „The Beatles“ 1962-ųjų Naujųjų metų išvakarėse, į „Decca Records“ įrašų studijos perklausą atėjo grupė, pasivadinusi „Silver Beatles“ – tai ta pati būsima garsioji grupė „The Beatles“ tik tą kartą jos būgnininku buvo Pete‘as Best‘as, o ne visiems dabar jau gerai žinomas Ringo Starr‘as. Vykdantysis šios įrašų kompanijos prodiuseris Tony Meehan‘as tada manė, kad tokių grupių kaip ši aukso amžius baigėsi, ir, praėjus mėnesiui po perklausos, „prastūmė į šoną“, jo nuomone, būsimą labai nepopuliarią grupę. Deja, bet jis klydo (kaip kad mes visi gerai ir žinome). Tokios lengvo roko grupės tada kaip tik buvo „ant bangos“. Prisiminkime ir „Rolling Stones“ arba „The Who“. Kadangi „bitlai“ nenuleido rankų, jie nuėjo į kitą įrašų studiją „EMI“ ir

išleido savo pirmuosius aštuonis albumus su „Parlophone“ prekiniu ženklu. Grupė, kuri tapo sėkminga ir greitai buvo pavadinta legendine, uždirbo 38,5 milijono JAV dolerių nuo to laiko, kai išleido savo pirmąjį albumą „Please please me“ iki pat 1967 metų vasaros pabaigos. Įtakingas žurnalas „The Wall Street Journal“ apytikriai apskaičiavo, kad „bitlai“ pardavė įrašų už 50 milijonų dolerių vien JAV per 1964-uosius metus. Taigi, po to, kai „bitlai“ išpopuliarėjo, „Decce Records“ turėjo nusigriaužti sau pirštus iki pat alkūnių dėl tokios apmaudžios klaidos. Upsi.

„Trojos arklio“ priėmimas, kaip geros dovanos „Vau, tu tik pažiūrėk, kokį gražų arklį mums padarė tie maloningieji graikai, ką? Nagi, pasiimkim jį pas save į miestą. Tikrai nieko nebus.“ Vėliau tą naktį visas miestas skendo kraujyje. Nieko nebuvo, taip? Iš tiesų, legenda byloja, kad Trojos karas tarp Trojos miesto gyventojų ir graikų vyko daugiau negu dešimtmetį. Pagaliau, kai graikams nusibodo šitas ilgas ir nuobodus karas, kai niekaip nesisekė pragriauti gynybinės Trojos sienos, jie nusprendė truputį pagudrauti. Graikai sugalvojo, kad trojėnus reikia apgauti - kad šie patys įsileistų juos į savo miestą. Taigi, išradingieji graikai, kurie visą laiką pasižymėjo didžiais protais (prisiminkime Antikos išminčius), sugalvojo padaryti dovaną trojėnams, palikti ją prie vartų ir „tipo“ patiems išeiti namo.

Odisėjo paliepti jie pastatė arklį, kuris buvo pakankamai didelis, kad jame tilptų keli tuzinai kareivių. Po to, kai graikai pristūmė „dovaną“ prie Trojos vartų, jie apsimetė, kad pasitraukia, ir, trojėnai patikėję, kad laimėjo karą, įsirideno „dovaną“ pas save vidun į miestą. Tą pačią naktį, kai tik miestas užmigo, graikų kariai išlindo iš arklio ir užėmė miestą. Viskas. Tiesa, reiktų paminėti, kad nors ir istorija apie „Trojos arklį“ buvo aprašyta tokiuose veikaluose, kaip Homero „Iliada“ ir „Odisėja“ bei Vergilijau „Eneida“, vis dar nėra žinoma ar tikrai toks arklys egzistavo. Daugelis mokslininkų mano, kad visa tai nebūtinai yra tikra – tai gali būti paprasčiausia legenda arba metafora, kad ne viskas yra tas, kuo dedasi. Taigi, atsargiai su dovanomis nuo priešų!

Alkoholio draudimas Tai, tikriausiai, yra pati didžiausia klaida, per visą žmonijos istoriją. Kam galėjo šauti į galvą mintis, kad reikia uždrausti alkoholinius gėrimus??? 1920-aisias, jeigu kažkam pasakytumėte, kad einate „pasimatyti su vyru, kuris vedžioja šunį“, jūs tikrai nebūtumėte kalbėjęs apie draugą su vilkšuniu. Iš tiesų jūs naudotumėtės slaptu kodu pasakančiu, kad norite išlenkti vieną kitą burnelę. Bet kodėl negalėjote tiesiog imti ir pasakyti, kad „atleisk, mieloji, bet šiandien varau gert“? Viskas paprasta – JAV nuo 1920-ųjų sausio iki pat 1933-ųjų buvo draudžiama gaminti, transportuoti ir pardavinėti alkoholį (tiesa, bet nebuvo draudžiama jį gerti. Oﬁcialiai.). Šis draudimas buvo laikomas „kilniu eksperimentu“. Jis turėjo sumažinti nusikalstamumą ir sumažinti išleidžiamų pinigų kiekį kalėjimuose. Be viso to, jis dar turėjo ir „išvalyti“ visuomenę nuo baisios alkoholystės ydos, pagerinti visų sveikatą ir higieną. Na, juk geri norai buvo, ar ne?

Tačiau rezultatas buvo priešingas (matyt, visą laiką tas uždraustas obuolys būna skaniausias). Su alkoholiu susijusių nusikaltimų po jo uždraudimo padaugėjo kaip niekada. Padidėjo ir organizuoto nusikalstamumo mąstai – tikriausiai visi gerai žinome Al Capone, kuris suklestėjo dėl alkoholio prekybos per šio „sausojo įstatymo“ laikus. Padidėjo ir korupcija policijos tarpe, nes jai sumokėdavo, kad ji nematytų, kaip buvo pardavinėjamas alkoholis. Žmonės dėl draudimo tikrai nenustojo gerti – tiesiog pasikeitė „ką gerti“ ir „kur gerti“ klausimai. Dėl to, kad alkoholis buvo nelegalus, „pėdų sultys“ (taip buvo vadinamas pigus vynas) bei vadinamosios „jag juice“ (stipresnis alkoholis) pražudydavo daugiau nei tūkstantį žmonių per metus. Kas be ko, nukentėjo ir šalies ekonomika, nes anksčiau, dėl alkoholio akcizo į valstybės biudžetą plaukė dideli pinigai. Žodžiu, „šnapso“ nebuvimas tampa ne tik paprato piliečio tragedija, bet ir visos valstybės.

Interviu

Justinas Jankevičius Agnė Slavinskaitė

J.Stacevičius

Humoristas, TV laidų vedėjas, scenaristas Justinas Jankevičius, rodos, visų galų meistras ir jį šiandien galima išvysti visur – tiek televizoriaus ekrane, tiek kalbantį per radiją, vedant renginius. Mums parūpo sužinoti, kokie šio vyro įkvėpimo šaltiniai, kaip jis mėgsta atostogauti ir kitus smagius dalykus :) Kokį poilsį mėgstate? Ar važiuojate atostogauti į Lietuvos pajūrį? Aktyviai aš dirbu, o poilsiauti mėgstu ramiai. Kas liečia poilsį, pernai vasarą su kolegomis iš „Zip FM“ teko padirbėti Palangoje, tuo pačiu, žinoma, ir papoilsiavome. Buvome apsistoję jaukiame Kunigiškėse esančiame „Green Village of Palanga“ viešbutuke. O naktinius klubus ar mėgstate? Seniau ne itin, tačiau kolegos iš „Zip FM“ J. Nainys ir R. Mackevičius mane įtarukė į naktinio gyvenimo siautulį. Nesibaiminate paparacių, užﬁksuosiančių jus galbūte ne itin malonioje situacijoje? (pvz., gerokai įkaušusį) Nesibaiminu, nes Lietuvoje jie neuždirba tiek, kad galėtų sau leisti kelias valandas tykoti laukiant užtikti mane provokuojančioje situacijoje. Iš patirties galiu pasakti, kad visi mūsų „paparaciški“ vaizdeliai iš tiesų yra iš ankto suplanuoti ir užsakyti. O kaip atrakcionai, kasmet pritraukiantys būrį aktyvaus jaunimo? Mėgstu, ypač tuos olandiškus, kurie prieš dvejus metus Palangoje siūlė keturių valandų kabojimą žemyn galva. O jei rimčiau, mano pomėgis suptis tokiose karuselėse tiesiogiai proporcingas išgerto alkoholio kiekiui. Kartais su draugais mėgstame pasivažinėti elektrinėmis mašinėlėmis. Galbūt turite pamėgtus kelionių maršrutus? Apskritai galiu pasakyti, kad man labiausiai patinka valkatavimas bet kuriame mieste ar šalyje. Leiskite paaiškinti – tai reiškia, kad labai mėgstu vaikštinėjimą po bet kurią vietą nieko neplanuodamas, klaidžiodamas ir tiesiog leisdamas sau eiti ten, kur norisi, be jokio išankstinio susidaryto maršruto. Patinka stebėti žmones, jų elgesį, aprangą. Taip susidarau bendrą vaizdą apie lankomos vietovės kultūrą. Eksperimento metodu visuomet atrandu kažką naujo ir įkvepiančio. Dar, be abejo, mėgstu muziejus. Jų niekada nepraleidžiu progos aplankyti. Poilsis Jums - tai... Tai žvejyba, grybavimas, valkatavimas ir jau minėtieji muziejai. Iš jų visuomet sužinai kažką nauja.

Įsimintiniausios atostogos? Barselonoje. Ten man patiko absoliučiai viskas. Nuostabi vieta.

Interviu

Kaip rengtis mėgstate šiltuoju sezonu? Ar daug reikšmės skiriate madai? Tiesą pasakius, nelabai. Stebiuosi, kaip iki šiol Mantas (Petruškevičius, - aut. pastaba) manęs dar neprigavo ir neišpeikė. Rengiuosi kaip noriu ir kaip man pačiam patinka. Kokiam poilsiui – aktyviam ar pasyviam skiriate pirmenybę? Aktyviai aš dirbu, o poilsiauti mėgstu ramiai. Dažnai sakoma, kad humoristai iš tiesų po juokdarių kaukėms slepia jautrią sielą. Ar jums šis teiginys tinka? Taip, po šia kauke slepiu maniaką – žudiką. Ar dar neskaitėte apie mane penktajame puslapyje? Dažnai parodijuojate Egidijų Dragūną – Selą. Kaip kilo mintis tai padaryti? Na, tiesiog kilo ir tiek. Visa istorija prasidėjo taip: atsistojęs prieš veidrodį daugybę kartų bandžiau pamėgdžioti šį atlikėją ir po kiek laiko pastebėjau, kad man sekasi. Manau, „MAMA“ apdovanojimuose mano parodijavimas buvo labiausiai vykęs ir nežinau, ar parodijuosiu jį ateityje. Galbūt pasirinksiu kitus charakteringus asmenis, kad būtų įdomiau. Iš ko semiatės įkvėpimo kūrybai? Na, net nežinau. Įvairiai labai. Aš kūrybiškumą prilyginčiau katinui – jis kada nori ateina, kada nori išeina. Taip ir man kūrybiniai protrūkiai pasireiškia tarpais. O meilė nepadeda kurti? Padeda, bet ji taipogi kartais labai įkvepia, o kartais atvirkščiai – nuslopina. Priklausomai nuo santykių etapo. Ar mėgstate skaityti? Jei taip, gal galėtumėte kažką rekomenduoti skaitytojams? Labai mėgstu. Dabar į galvą šauna K. Duttono „Psichopatų išmintis“. Tačiau ji anglų kalba. Na, kas norės, susiras ir perskaitys. Kalbant plačiau, labiausiai patinka klasikos aukso fondui priskiriamos knygos ir tokie autoriai kaip O. Vaildas, J. V. Gėtė, E. M. Remarkas. Kaip sutariate su kolegomis iš radijo stoties ZIP FM R. Mackevičium ir J. Nainiu? Ooo, mūsų santykiai puikūs. Nors dabar ir mažiau bendraujame, jie man puikūs draugai, su jais smagiai leidžiu laiką. Ar ir toliau planuojate pasirodymus su „Humoro klubu“? Taip, planuojame. Su kolegomis iš „Humoro klubo“ taipogi esame labai geri draugai, todėl pasirodyti su šia programa man – vienas malonumas. Pakalbėkime šiek tiek romantiškesne tema. Ar turite susikūręs moters idealą? Na, pasakysiu labai banaliai, bet man svarbiausia gražus vidus, o ne išorė. Būna, kad pamatai dieviško grožio merginą, bet vos jai pratarus pirmuosius žodžius visas susižavėjimas nublanksta. Su tokia toliau neįsivaizduoju nei tolimesnio bendravimo, nei juo labiau atsidūrimo vienoje lovoje. Taigi, išskirčiau intelektą. O jei yra intelektas, bus ir humoro jausmas.

FAKTAI:

Mylimiausias miestas – Vilnius. daina, išgirsta Mėgstamiausia daina: vienos nelabai populiarios atlikėjos bet daina kalba apie per KTU studentų šventę. Tiksliai nepasakysiu jos vardo, mano žadintuvo melodija. kaip nesugebėtus išsaugoti santykius. Šiuo metu ji skamba greit iširo. taip ji kad gaila, tik Vitta“, „Dolce grupė iausia Mėgstam Skaniausias patiekalas – steikas Gėrimas - duonos gira ir daugiau, tai tiesiog pirmas Geriausias ﬁlmas – „Gyvenimas yra gražus“, bet jų yra man šovęs į galvą. s“. Knyga – „Juodasis obeliskas“, „Stiklo karoliukų žaidima s. Geriausias laisvalaikio laiko praleidimo būdas – gulėjima

Interviu Marta Stankevičiūtė

Eglė Gendrėnaitė

Pokalbis su...

Dangiru ir Matu „Ar gali būti geriau praleistas laikas: muzika ir prasmingas žodis? Gali šaukti, rėkti, taškytis, gali šnabždėti, verkti, gali liūdėti, gali džiaugtis. Svarbu, kad būtų prasmė. Prasmė siekti, tobulėti, gyventi.“ – socialinio tinklo facebook erdvėje teigia jaunieji Matas ir Dangiras, „Mažosios Akacijos 2013“ ir moksleivių dainuojamosios poezijos konkursų laureatai, svečiavęsi „Poezijos Pavasaryje 2013“, „Mokmobe“, sukūrę tokias dainas kaip „Nepakeliama bausmė“ ir „Nesvarumo būklė“. Pastarąją iš jų muzikantai visai neseniai atliko BalconyTv ir šiandien siūlo ją išgirsti ir „Njuspeipio“ skaitytojams. Check this out! „Mielieji, nuo kelerių metų muzika Jūsų gyvenimuose vaidina svarbų vaidmenį?“ Dangiras: „Žinote, kiekvienam savo. Su muzika bičiuliaujuosi jau nuo mažų dienų. Ja susidomėjau maždaug prieš 6 metus, kada pradėjau lankyti muzikos mokyklą ir gitaros pamokas, patys geriausi atsiliepimai apie mano mokytoją Romą Proscevičių, kuriam esu dėkingas ne tiktai už praktiką klasikine gitara, bet ir kantrybę, palaikymą ir įkvėpimą groti. Mokytojau, ačiū Jums! Deja, šiuo pomėgiu užsimerkiau prieš kitą savo didelį norą – išmokti groti pianinu. Vis tik taip lengvai rankų nenuleidau, neskubėjau atsižadėti bendravimo su klavišais, todėl mokykloje vieną kartą per savaitę vykstančios fortepijono pamokos teikė galimybę būti visai šalia savo kažkada neišsipildžiusios svajonės...“ Matas: “Pirmą kartą uždainavau dar darželyje, būdamas kažkur 5 metų. Pripažinsiu, jau ankstyvoje vaikystėje degiau noru kuo daugiau viskuo užsiimti – šokau, dainavau, nesąmoningai ieškojau kuo įvairesnių saviraiškos būdų. Dar ir dabar jaučiu poreikį tobulėti kuo įvairesniuose užsiėmimuose. Keista, tačiau jaučiu vienodą meilę visai veiklai prie kurios tenka prisiliesti...“ „Galbūt dar dabar prisimenate grupes, dariusias Jums didžiausią įtaką, skatinusias kuo intensyviau kurti?“ Dangiras: „Žinoma, kad prisimenu, tai tam tikri žmonės, kurie savo kūrybinėmis nuostatomis, požiūriu į gyvenimą sudarė mano muzikos pažinimo kelio pradžią. Nebuvau kažkuo išskirtinis, kaip ir didžioji dauguma svaigau nuo roko ar metalo muzikos, taip lengvai išvalančios neigiamas emocijas. Na, dabartiniai mano „dievukai“ yra grupė „Paramore“, kurie imponuoja ne tiktai muzikiniu atžvilgiu, bet ir švariubei tvarkingu gyvenimo būdu.“

Matas: „Maniškiai būtų dainuojamosios poezijos pradininkai, ypač Vytautas Kernagis, kurio kūriniai puikiai skamba akustiškai. Nors dainuojamoji poezija yra taip vadinamasis popsas, tekstai atperka viską. Na, o pats mylimiausias atlikėjas būtų Andrius Mamontovas , kuris tiek savo muzika, tiek požiūriu į gyvenimą man yra autoritetas.

„Kiekvieną dieną, visur, aplink mus praplaukia tiek daug muzikos... Kas ta muzika yra Jums?“ Matas: „Muzika yra gėris. Muzika yra meilė. Gyvenimas be muzikos būtų nemielas. Galbūt nerasčiau žodžių, kuriais galėčiau apibrėžti savo meilę muzikai, tačiau tas jausmas, kuris kiekvieną kartą prabunda manyje pasičiupus muzikos instrumentą ar uždainavus yra toks stiprus, toks tikras, kad užtenka tai jausti ir bandyti akimirką kuo ilgiau sulaikyti savyje.“ Dangiras: „Muzika yra tarsi vaistas. Užtenka prie jos prisiliesti bent mintimis, tik staiga jauti, kad kažkas su tavimi vyksta, jėgos akimirksniu, rodos, stiprėja. Fantastiškas jausmas, kada gali pripažinti sau, kad pradedi suprasti muziką, o per ją ir patį save. Man muzika, tai visas mano gyvenimas, kuris telpa pirštuose, gaudančiuose stygų išgaunamus garsus ir gimstančius

nuoširdžius jausmus. Kaip ir Matas, muzikoje labiausiai vertinu tikrumą.“ „Vaikinai, tai papasakokite, kokio tikslo vedini susibūrėte kartu muzikinei veiklai?“ Matas: „Tame nebuvo jokios magijos. Kartu koncertuojame jau beveik metus. Nesunkiai prikalbinti lietuvių kalbos mokytojos susibūrėme vienam konkursui, po kurio sekė dar ir dar vienas, tad į pasirodymus ėjome su mintimi: „pakoncertuosime ligi mokslo metai pasibaigs“. Vis tik viskas apsivertė aukštyn kojomis...“ Dangiras: „Šiandienos nebeįsivaizduojame be savo repeticijų, gitarų brazdinimo, dainų kūrimo... Muzikinė veikla su Matu tapo nebeatskiriama gyvenimo dalimi.“ „Konkursai konkursėliai... Kokią naudą gaunate iš jų?“ Matas: „Pats geriausias jausmas, kai gali išreikšti save, net jei tai yra ir kitų autorių žodžiai. Bet koks pasirodymas turi naudą, nes supažindini klausytojus su savo atliekama muzika, tarsi atiduodi kažkokią dalelę savęs. Manau, labai vaikiška, kada į konkursus einama tik trofėjų parsinešti. Pats didžiausias medalis man yra muzika, kurią galiu groti.“ Dangiras: „Kaip ten sakoma „būkime „biedni“, bet teisingi“, tai, žinote, laimėti man labai patinka. O jei dar ir dažnai – tuo labiau. Konkursuose labiausiai vertinu, kada pavyksta pajausti visišką ramybę, atsikratyti susikaustymo, susitapatinti su muzika. Vos tik užlipi ant scenos, jaudulys nenusakomas, šakės, atrodo neištversi. Tik pradedi groti ir į pagalbą ateina muzika – nuramina ir padeda pralaužti vidinius susikaustymo ledus. Sakyčiau, tai pačios geriausios būsenos gyvenime...“ „Mielieji, na, o kokie būtų Jūsų palinkėjimai Njuspeipio skaitytojams?“ Dangiras: „Skaitykite, skaitykite ir dar kartą skaitykite „Njuspeipį“. Kai pavargsite – pailsėkite, tačiau vėl griebkite ir skaitykite jį. Žinoma, nepamirškite ir knygų, tačiau tebūnie šis studentiškas žurnaliukas Jūsų numeris vienas!“ Matas: „O jei neužmirštant muzikos... Linkime ją pabandyti ne tiktai išgirsti, bet ir pajausti kaip galima giliau. Ką reiškia pajausti muziką? Suvirškinti skleidžiamas vibracijas savo pasąmonėje ir susikurti kažką naują, šviežio, suteikiančio jėgų eiti pirmyn. Sėkmės Jums!“

ADENIUM

OBESUM

BONSAI (Dykumų rožės) Tinūtras, priklauso Apocynaceae (stepukinių) šeimai. Tėvynė Arabijos pusiasalis, Uganda, Kenija, Tanzanija, Sokotra, Madagaskaras. Manoma, kad šių sukulentų vardas kilęs nuo Adeno uostamiesčio Arabijos pietvakariuose. Tinūtrai formuoja sustorėjusią šaknį – kaudeksą, kurį estetikos sumetimais augintojai kasmet vis kilsteli į viršų ir tokiu būdu augalas tampa vis įspūdingesnis. Kiekvienas augalas unikalus – būtų sunku surasti du vienodus egzempliorius. Visgi tikras augalo grožis atsiskleidžia tinūtrui žydint. Žiedų spalvų gama išties plati – nuo visiškai baltų, iki violetinių ir tamsiai vyšninių atspalvių taip pat margi, kelių spalvų žiedai. Žydi beveik ištisą žiemą. • Siūlome įsigyti net 20 skirtingai žydinčių medelių rūšių. • Reta ir orginali dovana draugams bei artimiesiems. • Greitai augantys bei žydintys įvairiomis spalvomis sukulentiniai augalai stebins Jūsų namus kiekvieną dieną savo subtiliu grožiu.

SILK OF YELLOW

PURPLE DOXON

DOUBLE VIOLET

SANTA CLAUS

ORANGE TUPTIM

BONANZA

FULL MOON

RUAY MAHORAN

BLACK MAGIC

BLOOD DIAMOND

KONTAKTAI: MORNING GLORY

WONDERFUL STAR PINK DIAMOND

DOUBLE BLACK FIRE SHOCKY PINK

UDOMTRAP

RED DIAMOND

BOATIP

X-MAS SANTA

UNIVERSE

+370 64130350

Mūsų augalus galite įsigyti adresu: A. Mickevičiaus g. 31, Kaunas info@bonsai.tt.lt www.bonsai.tt.lt fb.com/adenium.obesum.bonsai

ČIA JŪSŲ REKLAMA GALI BŪTI

#YOLO

WE GO Kelionės su

Kaip ir maži vaikai, taip ir jaunos organizacijos greičiausiai auga pirmaisiais savo gyvenimo metais. WE GO organizacija džiaugiasi suteikta galimybe pasidalinti savo veiklos rezultatais ir neeiliniais gyvenimo potyriais pačiame jaunatviškiausiame jaunimo laikraštyje! Esame be galo laimingi, jog būsime šio leidinio dalimi! Kaip į pasaulį įžengė WE GO? Turbūt dažniausiai mums užduodamas klausimas yra mūsų veiklos pradžia. Savo idėjos vystymo, o gal labiau pažado sau suteikti jaunimui daugiau galimybių tobulėti pradžią mes laikome 2011 metų vasarą. Tada, ką tik užbaigę mokslo metus, Kauno technologijos universiteto studentai Mindaugas Kikutis ir Pranas Gataveckas kartu su grupe aktyvaus jaunimo iš Lietuvos nusprendė sudalyvauti tarptautiniame projekte Lenkijoje, Zakopanėje. Čia vyko jaunimo mainai savanorytės tema pagal Europos Sąjungos programą „Veiklus jaunimas“. Projektui atėjus į pabaigą mes buvome įkvėpti naujos tarptautinės patirties ir jautėme, kad mums dar per anksti grįžti namo. Todėl nusprendėme išbandyti ką nors naujo – grįžti namo autostopu. Greičiausiai tai buvo ilgiausia kelionė namo, nes ši kelionė truko 30 dienų, mes nukeliavome daugiau nei 6000 kilometrų, aplankydami Lenkiją, Čekiją, Austriją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją ir Liuksemburgą. Keliaudami namo nuolatos galvojome, kaip mes galime pasidalinti šia patirtimi su Lietuvos jaunimu ir įkvėpti juos aktyviai leisti laisvalaikį bei tobulėti ne tik universitetinėje aplinkoje. Klaidžiojant Vokietijos laukuose ir bandant autostopu parkeliauti namo, teko laukti itin ilgai, ir po valandos laukimo pro mus pravažiavo tik vienas vilkikas, ant kurio priekabos labai didelėmis raidėmis buvo užrašyta WE GO. Nuo tada mes supratome, jog jau turime pavadinimą, bet iki šiol neturėjome minčių, kokią veiklą vykdysime ir kaip ją vykdysime. Nuolatos aktyviai organizuodami įvairius renginius ir mažas keliones, mes subūrėme bendraminčių ratą, kuris aktyviai savanoriškai padeda mums vykdyti veiklą iki šiol. Didėjant mūsų gretoms ir veiklos mąstams, 2012 metų pradžioje mes įkūrėme bene pačią draugiškiausią organizaciją, kuri dirba su Lietuvos ir užsienio jaunimu.

Pranas Gataveckas

Gintarė Urbonaitė

The way WE GO... Nors gyvuojame dar ganėtinai neilgai, mes nuveikėme tikrai daug ir stengsimės dirbti dar sunkiau, kad nuveiktume dar daugiau. Būdami patriotais iki pačių kaulų čiulpų, mes stengiamės jaunimui parodyti, kad galima leisti laiką įdomiai ir naudingai Lietuvoje arba išvykti svetur, siekiant tobulėti ir parsivežti idėjų, formuoti kitokį jaunimo požiūrį į gyvenimą bei vertybes, kurios pagerintų jaunų žmonių gyvenimą gimtinėje. Praeityje įgautą patirtį dirbant su jaunimu įvairiose organizacijose, tarp kurių yra ir mūsų artima draugė Kauno technologijos universiteto studentų atstovybė, mes sėkmingai taikome ir dabartinėje veikloje. Daugiausiai laiko skiriame darbui su tarptautiniais jaunimo mainais ir mokymais, nes manome, jog ši patirtis yra neįkainojama, o galimybės yra neribotos. Laisvas laikas yra pats maloniausias laikas kiekvieno studento gyvenime, todėl labai svarbu jį praleisti tinkamai ir turiningai. Mes nuolatos organizuojame neeilines išvykas jaunimui, kurios yra atviros VISIEMS, todėl visus norinčius kviečiame prisijungti prie šių neeilinių kelionių kartu. Nuolatos keliaujame didelėmis grupėmis (apie 40 žmonių), aktyviai leidžiame laiką Lietuvoje ir už jos ribų. Šiuo metu mes jau suorganizavome slidinėjimo kelionių Latvijoje, šuolio parašiutu stovyklų Lietuvoje, kelionę dviračiais Paryžiuje (Prancūzijoje), nardymo stovyklą ir daug įvairių kitų nedidelių renginių. Kviečiame VISUS, norinčius aktyviai leisti laiką kartu prisijungti prie mūsų ir stebėti naujienas: www.wegoproject.lt www.facebook.com/wegoproject.lt MIELAS SKAITYTOJAU! JEIGU: - Turi idėjų - Turi pasiūlymų - Ieškai partnerių - Nori paremti mūsų veiklą - Nori prisidėti prie mūsų veiklos - Nori pasidalinti savo įdomia patirtimi ar naudinga informacija Rašyk mums į we.go.projects@gmail.com !

DžEdAjuS

viDAS

RekomenDuoja

Žiurkių holokaustas Art Spiegelman „MAUS“ Atrodytų, kad holokaustas ir viskas, ką iškentė per Antrąjį pasaulinį karą žydai jau seniai yra nuobodi ir išsemta tema apie kurią nieko naujo naujai nepasakysi. Aš ir taip galvojau, kol netyčiomis iš savo draugų džedajų Jėgos universitete (ang. Force University) negavau šios knygos gimtadienio dienos proga. Susimąsčiau dabar, ar tai tik nebuvo lengva užuomina – per gimtadienį gauti knygą apie holokaustą. Kosmosas kažką man siunčia? Pažiūrėsim. Iš tiesų „MAUS“ nėra eilinė knyga. Tai net nėra tradicinis romanas. Tai – grafinė novelė (verčiant į žmonių kalbą – komiksas). Viskas, kas joje yra aprašyta įvyko iš tikrųjų. Galbūt todėl, kad buvo pasirinktas toks šios istorijos apipavidalinimas (komiksas) ir faktas, kad viskas iš tiesų taip ir buvo, 1992-aisias metais šis grafinis romanas pirmą kartą istorijoje laimėjo Pulicerio premiją (premija yra maždaug Nobelio prizas žurnalistams). Tai daug ką pasako, ar ne? Istorija, kurią pasakoja autorius savo vardu yra jo tėvo išgyvenimo Autšvice istorija. Ji tikrai sukrečia ir labai įtraukia – tie keli knygos skyriai skaitosi lengvai ir greitai net nepastėbi, kad knyga eina į galą, o tu nori jos daugiau ir daugiau. Atrodo viskas idealu: žiurkių, kaip žydų metafora, vokiečiai – katės, kurios gaudo tas peles, lenkai, kažkodėl – kiaulės, amerikiečiai šunys. Na, tikrai puiki istorija su gilia mintimi ir gera pamoka visiems, kam dar holokaustas nereiškia didžiausios košmaro žmonijos istorijoje. Tačiau tenka ir nusivilti. Nežinia, ką manė šios knygos vertėjai, bet skaitant „MAUS“ manyje gyvenantis gramatikos nacis rėkė ir norėjo išžudyti visą „Kitokios grafikos“ redakciją. Vertimas buvo tragiškas. Dažnai po „kad“ sekdavo bendratis, buvo ir kitų didžiųjų lietuvių kalbos klaidų („itakojo“ ir t.t.). Verkė manyje tas gramatikos nacis, oi verkė. Galiausiai pasikalbėjusi su kolega išaiškėjo, kad ji netgi siuntė laišką į redakciją su pasipiktinimu dėl tokio

vertimo. Aš ir pats norėjau tą padaryti, net norėjau nemokamai jiems ištaisyti visas gramatines klaidas, kad nusiraminčiau pats. Vis dėlto, redakcija kolegai atrašė į jos piktą laišką ir davė nuorodą į jų tinklapį, kur jie pasiteisino dėl tokio vertimo. Cituoju: „Ką tik pasirodžiusi Arto Spiegelmano „MAUS“ susilaukia nemažai diskusijų, tačiau, deja, ne dėl paties turinio, bet dėl vertimo. Numanėme, kad tai sukels nesusipratimų. Sprendimas palikti autentišką, grubią, netaisyklingą autoriaus tėvo Vladeko kalbą buvo padarytas sąmoningai. Po ilgų diskusijų su vertėjomis ir redaktore pasilikome prie nuomonės, kad toks meninis, estetinis sprendimas privalo išlikti. To pageidavo ir pats autorius, nes tėvo kalba yra viena iš svarbių graﬁnio pasakojimo gijų. <...> Netaisyklinga Vladeko kalba iliustruoja vidinę šio žmogaus būseną – Holokausto trauma pakeitė jo sąmonę bei pasaulėvaizdį. Atvykęs į JAV, jis ten nepritapo, taip iki galo ir neišmoko kalbos, ir vos prasižiojęs yra kaipmat atpažįstamas kaip lenkų žydas. Perėjęs karą ir kraštutinės atskirties patyrimą, dabar jis pats tiek sąmoningai, tiek pasąmoningai siekia atskirties nuo jam įtartinos ir nesuprantamos visuomenės, ir tą transliuoja jo kalba.“ Žodžiu, anot vertėjų ir redakcijos netaisyklinga kalba tik sustiprina autentiškumo jausmą, lyg mes patys kalbėtume su tuos įvykius išgyvenusiu asmeniu jo negimtaja kalba. Vis tiek, man skauda skaitant šią knygą. Ir ne vien dėl joje perteiktų išgyvenimų, bet ir todėl, kad man toksai vertimas, kaip kad itin „gilus“ modernusis menas, nėra priimtinas. Atleiskite.

Įvertinimas:

...keturis lightsaber‘ius davė... ...vieną pasiliko sau.

ŽiovulioŽudix

Horoskopai

Skelbimai Padedu naujokam kontroliuoti čakrą ir ją panaudoti tinkamu metu. Ateikit po 22:00

AVINAS Šiais mokslo metais studijoms dėmesio skirkite daugiau nei pernai. Paskaitų metu galvą laikykite ant pečių, kad dėstytojui nepasirodytumėt kaip avinas be galvos.

Dingo šuniukas su trimis kojomis. Ypatingas požymis – kai šlapinasi, griūna.

JAUTIS Rugsėjis bus laimingas, į tikslus orientuotas mėnuo. Tai laikas siekti savo svajonių ir idealų, pasėti sėklą noro pavidalu ateičiai.

Protingas princas ieško ne tokios apsišvietusios, bet šviesios princesės.

DVYNIAI Šis rugsėjis bus kitoks. Dvigubai laimingesnis, sėkmingesnis ir energingesnis. Jūs skleisite šilumą ir draugystę, su Jumis bus malonu bendrauti. VĖŽYS Pagalvokite apie aplinkinius. Gal yra tokių, kuriems jau baigiate vėžį įvaryti? Pasistenkite atsikratyti blogųjų savybių, vėžius mėgsta nebent su trupučiu sviesto ir druska. LIŪTAS Jums leidžiama viskas, tik nepersistenkite, ne visur priimtini džiunglių įstatymai. Prieš įvesdami savo įstatymus, susipažinkite su esamais. MERGELĖ Šis rugsėjis Tau turėtų įsiminti kaip renginių, varžybų, kolektyvinių pramogų metas. Visais savo įspūdžiais būtinai pasidalinkite su Njuspeipiu! SVARSTYKLĖS Jūsų kūrybiškumas priblokš visus. Jis pasireikš jei ne pasiektais rezultatais, tai bent išsisukinėjimais. SKORPIONAS Nuostabioji vasara pasibaigė, laikas pulti prie darbų. Pilni jėgų Jūs nuversite kalnus! ŠAULYS Šį mėnesį būsite smalsesni ir budresni nei visada, būsite užsiėmę įvairiais darbais. Daug energijos prireiks suprasti aplinkai ir prie jos prisitaikyti. Visuomet su savimi turėkite Njuspeipį, tai Jūsų sėkminga strėlė. OŽIARAGIS Malonumus siurbsite kaip vandenį. Net ne kaip vandenį, o kaip vyną, nes ar įmanoma išgerti šitiek vandens??? Tik nepamirškite, kad rugsėjo linksmybės nesitęs amžinai! VANDENIS Moksluose nusimato atgimimas. Pagaliau sau drąsiai sakysite – aš pradėsiu mokytis! Šį kartą ne tik sakysite, bet ir mokysitės! Sekmės Jums! ŽUVYS Naujose erdvėse jausitės kaip žuvis vandenyje. Rugsėjo gale pakliūsite į tinklus. Jei tai bus mylimo žmogaus tinklai – tuo geriau Jums.

Anekdotai

Gydytojas: „Kuo skundžiatės?“ Studentas: „Fizika, matematika, chemija...“ *** Bendrabutyje po paskaitų studentė randa verkiančią draugę. -Kas atsitiko? -Nusiunčiau tėvams laišką, kad duotų pinigų kompiuteriui nusipirkti. -Ir jie nedavė? -Ne, atsiuntė kompiuterį...

Kada mum machė? Antanas.

Kitą savaitę iš užsienio siunčiu prekes. Kam reik - tas supras. Rašikit, davai. Kebabų į 14-a bendriką - SKUBEI Profesionali būrėja, čigonė Kasandra, buria iš rankų. Rankas siųsti adresu K.Donelaicio g. 73, Kaunas. Padedu suvokti, kas dėstoma ﬁlosoﬁjos paskaitose, psichotropines medžiagas susiveikiam patys. -Vasia Gal yra šiose erdvėse žinančių kokių garažų, kur yra prekiaujama kontrabandiniu kuru? Žinantys kreipkitės Skaipe - TikraiNePolicijosPareigūnas112. Papigiai superku rastus, nenaudojamus, pamirštus, išrašytus ir kitaip su produktyviu naudojimu NEsusijusius tušinukus. Statau namą. Parduodami kopūstai „Baltarusiški Dotnuvos“. Konsultacijos apie Jėzų Kristų, ir kodėl jis nori į jus patekti. - Kristupas iš bromo. Akių klinika efektyviai lazeriu gydo trumparegystę. Į operacijos kainą įeina neregio lazdelė ir šuo-vedlys. Parduodu šunį. Ėda viską. Mėgsta vaikus. Ieškau rėmėjų dujų kamerų projektui įgyvendinti. Adolfas Parduodu HTC Desire Z, bukle 8/10, pilna komplektacija + priedai. Kaina 300lt. Tel.: 867765055

„Ė, turi skelbimą? Siųsk jį čion!“

lol eukokevalanda roﬂ ng

zve

eruma taikaig

pats atsisėdo tarp studentų ir sako: -Dabar taip...Jums reikės išspręsti uždavinį ir atsakyti į vieną klausimą. Studentai sėdi patenkinti. Dėstytojas: -Pirmiausia uždavinys. Išspręskite penktos eilės determinantą. Studentai sėkmingai įveikia dėstytojo uždavinį. Dėstytojas: -Na, o klausimas visai lengvas, jei neatsakysit, turėsit skolą. Klausimas skamba taip: „Kurią padangą jums nuleido?“. *** Studijų metai pagal studentą: Pirmi trys mėnesiai – dzin. Mėnesis iki sesijos – gal reikėtų pradėt mokytis? Savaitė iki sesijos – na, dabar tai tikrai pradėsiu mokytis. Sesija – dzin.

Vyksta egzaminas. Profesorius: -Klausimas dešimtui: kuo matuojama įtampa? Klausimas aštuonetui: kuo matuojama įtampa: a)voltmetru, b) ampermetru. Klausimas penketui: ar tik ne voltmetru matuojama įtampa? *** Bėga studentas kiek įmanydamas iki autobuso. „Spės-nespės-spės-nespės-spės-nespės.. ai nespėjo“, - pagalvojo autobuso vairuotojas, *** uždarė duris ir nuvažiavo. -Kur tu įstojai? *** -Į medicinos fakultetą. -Tai gerai. Aš į veterinarijos. Kai abu baigsime, Du studentai ateina į algebros egzaminą. Iki egzamino pabaigos likę 15min. Studentai galėsime gydyti vienas kitą. teisinasi dėstytojui: *** Klube prieina vienas studentas prie kito ir sako: -Dėstytojau, mums bevažiuojant į egzaminą nuleido padangą, todėl ir pavėlavom.. Gal -Ką tu čia darai??? galėtume laikyti egzaminą po dviejų savaičių? -Šoku. -A, tai gerai, nes pagalvojau, kad elektra -Na, gerai. Tai po dviejų savaičių ateikit į tą pačią auditoriją ir galėsite laikyti egzaminą. purto... Po dviejų savaičių, kaip ir buvo nutarta, studentai ateina į auditoriją. Dėstytojas liepė vienam sėstis prie lango, o kitam prie sienos,

Parašyk mums skelbimą, mes jį išspausdinsim! fb.com/Njuspeipis

:DDd

Ką Veikti Kaune? BURBULIATORIUS Rugsėjo 2d. P. 18:30 / Iniciatyva

KTU RUGSĖJO 2-OSIOS VAKARINĖ DALIS Rugsėjo 2d. P. 20:00 / Vakarėlis

MEISTRIŠKUMO DIRBTUVĖS SU MARIUSZ FORECKI Rugsėjo 6d. Pn. 10:00 / Iniciatyva

ART-TERAPIJA ATVIRŲ DURŲ DIENOS Rugsėjo 7d. Š. 12:00 / Iniciatyva

GYVŲJŲ ŠACHMATŲ KOVA VII FORTE Rugsėjo 7d. Š. 16:00 / Iniciatyva

TARPTAUTINIS ŠOKIO FESTIVALIS "AURA'23" Rugsėjo 18d. Tr. 18:30 / Festivalis

Cementukas (Endi) Rugsėjo 19d. P. 20:00 / Vakarėlis

SĄMONINGO KVĖPAVIMO TERAPIJA Rugsėjo 20d. Pn. 18:00 / Seminaras

„FORTO PASLAPTYS“ ORIENTACINĖS VARŽYBOS Rugsėjo 21d. Š. 15:00 / Sportas

AGILE TOUR KAUNAS 2013 Rugsėjo 26d. K. 12:00 / Seminaras

Studente, Mokslo metų pradžios šventė jau artėja ir šiemet ji vyks Rugsėjo 2 dieną! KTU Studentų atstovybė kviečia į smagiausią naujų mokslo metų pradėtuvių vakarėlį klube "Combo". Tavęs laukia dvi scenos. Pažintys, pramogos, prizai ir siurprizai. Pagrindinė scena: AC/DC Tribute.lt "Dj" scenoje: Pauli Šmaikščių humoru ir nuoseklia programa visus džiugins jau beveik visų studentų pamėgtas renginių vedėjas Ričardas Mikavičius. Kiekvienas iš Jūsų turės galimybę parsivežti daugybę rėmėjų įsteigtų prizų! Klausi kiek gi tai kainuos? Atsakome: didelį ir apvalų NULĮ! Čiupk naujai sutiktus grupiokus (jei dar jų nesutikai - jie tavęs lauks čia) ir sutikime Rugsėjo 2d. su trenksmu! Nežinai kaip reiks grįžti namo? Tuo taip pat pasirūpinta! Visą naktį turėsi galimybę grįžti naktiniais troleibusais kurie važiuos iš Kėdainių g. stotelės Durys atsidaro 20 val. Programos pradžia 21 val. Įėjimas: KTU pirmakursiams (turėti asm.dok.) - NEMOKAMAS. KTU studentams su LSP - 5Lt Kitiems Studentams su LSP - 10LT Kitiems asmenims - 15LT

Organizuojate renginį? Trūksta reklamos? Mes galime tapti Jūsų informaciniu remėju. redakcija@njuspeipis.lt - www.njuspeipis.lt - fb.com/Njuspeipis

Skelbiame studentiškiausių akimirkų nuotraukų konkursą!

Siųskite mums nuotraukas kuriose atsispindėtų Jūsų studentiškiausios akimirkos ir laimėk specialųjį „Njuspeipio“ prizą! Nuotraukų lauksime: redakcija@njuspeipis.lt Nuotraukas talpinsime ir daugiau info rasi: fb.com/Njuspeipis