Njuspeipis #104 lapkritis by Njuspeipis

Njuspeipis #104 TIRAŽAS: 3000 VNT. ISSN 2029-1914

LAPKRITIS

SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

Džedajus Vidas rekomenduoja:

Ilgais lapkričio vakarais – ilgos žaidimų naktys

Įdomu:

Pasveikink televiziją; Apmąstyk tylos svarbą; Interviu su studentu; Prijaukintoji Suomija

Interviu:

Keliauti ar nekeliauti? Štai kur klausimas!

AMS STUDENTM NEMOKA AS

KRENTA BOBŲ LAPAI, MEDŽIŲ VASARA

Greta Paliulionytė

Šlapios gatvės, šaltas oras... Rezgas planas man nedoras! Reikia rudenį išvyti, Nes pradėsim tuoj pelyti. Niūrūs žmonės, lapų krūvos, Prikimštas bobučių „trūlas“, Įvairovė botų, skėčių – Atributika kauniečių. Nebeveikia net fontanas, Nes ir taip alėjoj tvanas. O ryte, kol miestas snaudžia Šaltis žvėriškai paspaudžia. Nebelinksma, nebemiela... Kaip gaivint studento sielą? Tam vartyk greičiau Njuspeipį – Jis kaip priešnuodis suveikia! Vyk šalin niūrias mintis, Šis žurnalas prablaškys. Nei ruduo, nei paskaita Nepaveiks tavęs tada!

fb.com/Njuspeipis redakcija@njuspeipis.lt

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS 06

////////////////

Flashmob!

Pasaulyje didžiausias fechtavimo ﬂashmob‘as

Pasveikinkit televizorių Lapkritį jo gimtadienis

SVEIKI,

Keliauti ar nekeliauti - štai kur klausimas!

Naujasis „Njuspeipis“ lapkričio mėnesį ragina nenugrimzti į rudens šešėlių gilumą, neverkti dėl varvančių nosių, šlapių kojų, spaudžiančių mokslų ar darbų. Juk iš kitos pusės pažvelgus, lapkritis – šaunus mėnesis. Jo metu galėsi ne tik deginti žvakes, bet ir atšvęsti tarpautinę studentų dieną, tapti išsvajotu herojumi per Helovyną, išsikepti puikų pyragą pyragų dienos metu, apkabinti artimiausius draugus draugo dieną, pasisveikinti su visais praeiviais gatvėje sveikinimosi dienos metu... Daugybė švenčių! Šiame numeryje pasisemsi motyvacijos kelionėms, sužinosi kaip išvengti susimazgiusių ausinių problemos, išmoksi kepti pyragą, apmąstysi tylos svarbą ir...ir... toliau sužinosit patys.

Gero skaitymo! :) Šilčiausi linkėjimai, Redaktorė, Greta Kinkaitė

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas Žurnalistai/tekstų autoriai Neringa Lukošiūtė info@njuspeipis.lt Marta Stankevičiūtė www.njuspeipis.lt Andrius Šliumba fb.com/Njuspeipis Laura Mejerytė Redaktorė Lina Stonkutė Greta Kinkaitė Šarūnė Steiblytė greta.kinkaite@gmail.com Joana Adomavičiūtė +370 69395449 Greta Paliulionytė fb.com/greta.kinkaite Andrius Gedminas Ieva Gružauskaitė Vyr. Redaktorės pavaduotoja Neringa Lukošiūtė Dovilė Ibianskaitė neringa.lukosiute@gmail.com Justė Kazbaraitytė Kamilė Vaitkutė Redaktorės pavaduotoja Gintarė Liubinaitė Marija Grinevičiūtė Auksė Vabalaitė aukse.vabalaite@gmail.com

Fotografai

Lauryna Tamošaitytė Vaida Pilkytė Ieva Keturakaitė Eglė Gendrėnaitė

Viršelio nuotrauka Auksė Vabalaitė

Apklausa

Jei galėtum, kokiu superherojum būtum?

Fotoreportažas

Savadarbis

Prijaukintoji Suomija Domėkis, keliauk, nemiegok

Interviu su studentu Tomo manifestas etiketėms

LZO

Best Kaunas

Obuolių pyragas

Džedajus Vidas rekomenduoja

Pagal virtuvės mitų griovėjus

Žaidimai ilgiems rudens vakarams...

Žiovulio Žudix

Horoskopai, Anekdotai, Renginiai

Kontaktai

Vyr. Fotografė

Interviu

Šį leidinį ﬁnansuoja: Draugai:

Maketavo

Tomas Liutvinas Joana Adomavičiūtė Birutė Kalvinskaitė

Rask „Njuspeipį“ kiekvieno mėnesio pradžioje:

KTU, VDU, ASU, LSMU, KK, MRU, VU KHF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolp. kolegija, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „Supremo“, „Mio“, „Coﬀee inn“.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra ne būtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina su susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

LZO

STUDENTIŠKIAUSIOJI METŲ ŠVENTĖ DREBINS KAUNĄ

Kaip ir kasmet, lapkričio 17-ą dieną, viso pasaulio studentai švęs Tarptautinę studentų dieną (TSD). Susivienijusi Kauno studentija žada miesto jaunimui įsimintiną šventę, kuri vyks TSD išvakarėse – penktadienį, lapkričio 14 d. Šventė prasidės iškilmingu naujojo Kauno studentų simbolio – plytelės – pristatymu. Studentų vienybę simbolizuojanti plytelė bus įstatyta į Laisvės alėjos grindinį. Anot TSD organizatorės Karolinos Mažutytės „Kaunas tituluojamas studentiškiausiu Lietuvos miestu, tad minėdami tarptautinę studentų šventę skirsime dėmesį ne tik kultūrinėms pramogoms, bet ir studentų vienybės įprasminimui“. Studentiškiausios metų šventės proga Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas užleis savo vietą studentui. Laikinasis miesto meras dalyvaus savivaldybės posėdžiuose, susipažins su darbuotojais bei pateiks pasiūlymus, kaip būtų galima pagerinti studentų gyvenimo sąlygas mieste. Kauno studentai žada nepamirštamą šventę ir kviečia miesto bendruomenę prisijungti prie visą dieną prekybos miestelyje „Urmas“ šurmuliuosiančios pramogų mugės. Šventės metu studentai galės

dalyvauti įvairiuose renginiuose ir akcijose, o aktyviausi dalyviai bus apdovanoti rėmėjų įsteigtais prizais. Diena pasieks kulminaciją Kauno sporto halėje vyksiančiame uždarymo renginyje. Prognozuojama, kad jame dalyvaus daugiau nei 3 tūkstančiai studentų. Renginio dalyviai ne tik turės galimybę išgirsti garsiausių Lietuvos grupių pasirodymus, bet ir stebėti šauniausios Lietuvos studentės rinkimus „LEDI 2014“. „Be jokios abejonės, Tarptautinė studentų diena yra didžiausia Kauno jaunimo šventė. Jos organizavimui jau trečius metus iš eilės susitelkia visos Kauno aukštųjų mokyklų studentų atstovybės. Šiemet studentams žadame itin didelę šventę, begalę gerų emocijų ir pramogų“, - sakė TSD organizatorė Karolina Mažutytė. Tarptautinė studentų diena švenčiama nuo 1941 m., po Londone vykusio susirinkimo prieš fašizmą. Šiame susirinkime buvo nuspręsta lapkričio 17-ą dieną skirti studentams, kurie 1939 m. Čekoslovakijoje dalyvavo sukilime prieš vokiečių okupaciją. Šio sukilimo metu daugybė studentų buvo sužaloti, sušaudyti, šimtai išsiųsti į koncentracijos stovyklas. Ši diena skiriama suvienyti viso pasaulio studentams, nepaisant to, kokios jie rasės, tautybės, religijos ar politinių pažiūrų.

„Liﬅas” mados pasaulio naujokams Ruduo jau slenka į pabaigą, tačiau madai, aprangai ir dizainerių kolekcijoms žodis pabaiga tiesiog neegzistuoja. Tai parodys jau lapkričio 21-ąją dieną Kauno geležinkelio stotyje vyksiančios kasmetinės, nuolatos tobulėjančios ir visuomet pribloškiančios „Dizaino dienos 2014”! Tai renginys, kuriame savo kūrybą parodo talentingi, iššūkių nebijantys, tačiau visuomenės dar neatrasti mados kūrėjai. Jo metu dizaineriai turi galimybę viešai pasidalinti savo kūrybinėmis idėjomis ir būti pastebėti bei sulaukti pripažinimo nuolat besikeičiančioje mados industrijoje. Kadangi 1996 m. pradėtos „Dizaino dienos” vyks jau 18-ąjį kartą, per eilę metų patyrę organizatoriai pastebėjo, kad jaunieji dalyviai į šiuolaikinę madą geba pažvelgti nauju kampu ir įnešti daugybę šviežių ir netradicinių idėjų. Jų pristatomos kolekcijos – tai ne įprastas drabužių, pakabintų ant vaikščiojančių „pakabų“ pristatymas, o nebijantis provokuoti, laužantis taisykles, stilingas laisvės demonstravimas.

Visų dalyvių kolekcijos bus vertinamos komisijos, kurią sudarys žinomi dizaineriai ir visuomenei žinomi žmonės. Geriausiai įvertintos kolekcijos autorius bus apdovanotas išskirtiniais, itin vertingais prizais. Nesvarbu, ar apsilankysite kaip žiūrovas, ar kaip dalyvis, organizatoriai garantuoja neišdildomus įspūdžius ir geras emocijas, lydėsiančias jus net ir po renginio. Galbūt netgi pasisemsite idėjų ir motyvacijos savo darbams. KTU mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studentų atstovybė „InDi” laukia jūsų lapkričio 21-ąją dieną Kauno geležinkelio stoties keleivių salėje. Registracija dalyviams: fsaindi.lt. Daugiau informacijos: FB.com/DizainoDienos

INDUSTRIJOS DIENOS Baigei studijas ir negali rasti darbo, nes neturi patirties, kurios įgautum tik susiradęs darbą?! Amžina, įgrisusi ir rodos neišsprendžiama problema, kurią vis dėl to pasiryžo išspręsti Kauno technologijos universiteto mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studentų atstovybė „InDi”! Visiškai nauja idėja - „Industrijos dienos” - tai metus truksiantis, į akademinę veiklą orientuotas renginys, kurio metu bus siekiama sukurti kokybišką platformą tarp studentų ir verslo. Projekto įvadinė savaitė startuos su trenksmu jau lapkričio 17-ą dieną. Atidarymo metu bus siekiama galimo PASAULIO REKORDO, kurį bus galima matyti danguje net 30 kilometrų atstumu! Iki pat lapkričio 21-os dienos vyks seminarai, bus pasakojamos sėkmės istorijos, rengiami konkursai,

žaidimų turnyrai bei projektavimo varžybos! Nugalėtojų laukia neeilinai prizai. Negana to, visą atidarymo savaitę bei likusius „Industrijos dienų”metus vyks ekskursijos po įvairias kompanijas, kur studentai bus pažindinami su tuo, kas jų gali laukti baigus savo studijų programą. Projektas teiks abipusę naudą tiek studentams – būsimi specialistai greičiau suvoks savo ateities darbo rinką ir galės tam tinkamai pasiruošti, tiek įmonėms – vadovai galės atsirinkti potencialius ateities darbuotojus, sudaryti sutartis. „Industrijos dienos” galiausiai suteiks galimybę šiems dviems sektoriams veikti išvien. FSA „InDi”, 12 000 studentų vienijančios KTU SA dalis, kviečia dalyvauti visus studentus ir netgi moksleivius, besidominčius inovacijomis ir inžineriniu projektavimu.

PRIEŠ ŠVĘSDAMAS TARPTAUTINĘ STUDENTŲ DIENĄ, PRAPLĖSK SAVO TARPTAUTINIŲ DRAUGŲ RATĄ! ESN KTU kviečia TAVE į White T-Shirt Party, kuris vyks lapkričio 13 dieną, klube A. Jakšto g. 4 (senamiestyje, legendinėse buvusių „Shtab“ ir „Exit“ patalpose). Vakarėlis užbaigs SocialErasmus savaitę ir pradės labiausiai pašėlusį ir patį studentiškiausią savaitgalį šiais metais! Vakaro metu pažįstamų galėsi susirasti ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, nes vakarėlyje dalyvaus gausus būrys užsienio studentų. Tam, kad prisiminimai išliktų ilgam, visi dalyviai gaus baltus marškinėlius, kurie vakaro eigoje pasidengs užrašais,

palinkėjimais ir piešiniais, sukurtais ne tik pažįstamų veidų, bet ir pulko naujų draugų! Prisiminimai – ilgaamžiai, įspūdžiai – neišdildomi, bilietų kainos – studentiškos, balti marškinėliai – nemokami, o dalyvavusiems SocialErasmus savaitėje bus taikomos nuolaidos! Taigi, griebk kalendorių ir pasižymėk: lapkričio 13 diena, tu, tavo draugai ir White T-shirt Party! Dėl detalesnės informacijos sek naujienas fb.com/ESN.KTU ir nepamiršk ateiti į renginį! O, kad po to jo nepamirštum, pasirūpinsim mes.

Romuvos kino teatras Mes, Lietuviai, turime, kuo didžiuotis jau nuo senų senovės Naujas lietuviškas 2014 metų istorinis kino filmas „Radviliada“, kurį režisavo Ramunė Rakauskaitė, atskleidžia, jog Lietuva nė kiek neatsilieka nuo didžiųjų Europos Šarūnė Steiblytė valstybių. Lietuvoje gyveno išties įdomios, galingos ir visame pasaulyje garsios asmenybės, apie kurias, pasak filmo, diskutuojama iki dabar. Radvila Rudasis, Radvila Juodasis bei Radvila Našlaitėlis – Lietuvos didikai, kurie savo mąstysena ir poelgiais buvo peraugę ir savo laikmetį, ir tuometinį Europos elitą. Apie ką? „Radviliadoje“ atgyja ir lietuviškąja Spartos versija laikytas Ūlos mūšis, kuriame penki tūkstančiai lietuvių, vadovaujamų Radvilos Rudojo, puola 25 000 rusų armijos kareivių ir laimi. Filmo prodiuseris Arūnas Matelis juokauja, jog „jei Radvila Rudasis gyventų šiandien, jis neabejotinai nusipelnytų vadovauti NATO ir broliai ukrainiečiai, jo konsultuojami, seniai būtų išsprendę visus reikalus vos per keletą savaičių.” Filme atkurtas Ūlos mūšis, šiemet švenčiantis 450 metų jubiliejų, yra vienas ryškiausių karybos pavyzdžių ne tik LDK istorijoje. Jis taip pat sustabdė Rusijos invaziją į Europą. Filme pamatysime ir sužinosime, kam priklausė žymiausi viduramžių šarvai Europoje, šiandieną lyginami su Formulės-1 bolidu pagal kainą ir funkcionalumą. Vaidyba ir aktoriai Vaidybinės viduramžių scenos filme pareikalavo išties nemažai išteklių, o juos gauti taip pat nebuvo lengva. Barzdos, kostiumai – buvo siunčiami iš tolimiausių pasaulio kampelių, o filmavime, neskaitant masuotės, dalyvavo net 180 žmonių grupė, kurioje buvo tikrai nemažai žymiausių Lietuvos aktorių, tokių kaip Algirdas Dainavičius, Andrius Paulavičius, Giedrius Arbačiauskas, Donatas Šimukauskas ir kt., taip pat kultinės jaunimo subkultūrų žvaigždės Lietuvoje - Deividas Budkovas (bmx), Dima Fiodorovas (skateboarding), Kipras Serapinas (graffiti). Filme savo žiniomis dalinosi dešimtys garsiausių Lietuvos bei viso pasaulio tyrinėtojų, profesorių ir net tiesioginis Radvilos Juodojo palikuonis Princas Maciej Radziwill. Išskirtinumas bei sąsaja su šiuolaikiniu pasauliu Šiandien žiniasklaidos pasaulyje populiariausios laidos, straipsniai yra apie geografiją bei keliones, o prekinis „Discovery“ ženklas laikomas antru žinomiausiu prekiniu ženklu pasaulyje (po „Coca-Cola“). Jis žinomas net tose šalyse, kuriose nėra rodomas, o „Travel“ ir „National Geography“ garsėja aukštais reitingais. Sunku patikėti, kad žmogus, sukūręs pasaulinės dimensijos kūrinį ir tituluojamas kaip vieno tiksliausių XVI a. žemėlapių autorius, yra garsus didikas iš žymiosios Radvilų giminės – Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Filmas pasižymi savo žanrų gausa. Režisierė iš pradžių vadina jį kino kelione, nes teko filmuoti net aštuoniose šalyse, tačiau vėliau teigia, jog čia susipina daug žanrų – dokumentinis, istorinis, nes vaizduojama kaip filmas sukurtas, taip pat, parodomi šių dienų žmonės, kurie seka Radvilų pėdsakais, jais domisi. Filmuojant aktoriams teko pabuvoti Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Vėliau teko apsilankyti ir Škotijoje, nes ten gyvena profesorius, parašęs disertaciją apie to laikotarpio LDK, kiekvieną faktelį išnarstęs. Filmo pabaiga – Radvilos dabar Radvilų yra visame pasaulyje. Filmas tuo ir baigiasi, kad tarsi peršokama į šias dienas ir pristatomi šiuolaikiniai Radvilos, tarp kurių yra ir labai aukštus postus užimančių asmenų. Pavyzdžiui, Isabell dÒrnano, „Sisley“ kosmetikos ir mados namų įkūrėja, yra Radvilaitė, JAV prezidento Džono Kenedžio žmonos Žaklinos sesuo buvo ištekėjusi už Radvilos, jų sūnus, taip pat turėjęs kunigaikščio titulą, buvo garsus prodiuseris, laimėjęs dvi „Emmy“ statulėles.

Dalelių karštinė (Particle Fever)

ROMUVOS kino teatre nuo lapkričio mėn. Režisierius: Mark Levinson Dokumentika, JAV, 2013, 99 min. 2012-asiais prie didžiausio mokslo eksperimento žmonijos istorijoje prisijungė daugiau nei 10 tūkst. mokslininkų iš 100 pasaulio šalių, tarp jų – ir Lietuvos. Visi kartu jie siekė atkurti sąlygas, kurios egzistavo vos kelios akimirkos po Didžiojo sprogimo. Filmo režisierius – fizikos mokslų daktaras. Aktoriai – ambicingi mokslininkai eksperimentatoriai, sutikę dalyvauti kino projekte. Tačiau šis filmas skirtas ne tik mokslininkams. Tarp daugybės fizikos terminų ir įspūdingų eksperimentų kino juostoje užfiksuotas beribis žmogaus smalsumas ir noras pažinti. Filmo kūrėjas pasakoja, kad pirmiausiai jam kilo mintis sukurti filmą mokslo tematika ir tik paskui jis atrado aistra mokslui trykštančius Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkus. Įdomu ir tai, kad dar 1997 m. prie šio eksperimento prisijungė ir Lietuvos mokslininkai. Filmas ne tik apie mokslą, bet ir apie milžinišką mokslininkų entuziazmą, pakilimus ir nuosmukius siekiant savo tikslo. Filmas rekomenduojamas visiems, kurie yra smalsūs ir žingeidūs, nebijo klausinėti ir būti kitokie. KONKURSAS. Atsakykite į klausimą: „Kiek mokslininkų dalyvavo kino projekte?“, siųskite savo atsakymą adresu kinasromuva@gmail.com ir laimėkite bilietą dviems į kino filmą „Dalelių karštinė“.

Į temą LAPKRITĮ JO GIMTADIENIS

POP

corn

Kenksmingi antikūnai, kitaip tariant, trukdžiai. Nepasiduodantys, įžūlūs ir nesukalbami. Jiems būdingas visiškas užribis ir blogas (t.y. nevykęs) humoro jausmas. Bandantys gadinti kitų gyvenimus, jie braunasi ir į tavo aplinką, skolinasi tavo aliejų, miltus ir koldūnus. Taip, Joana tai jūsų kaimynai iš gretimo buto/kambario/lovos. Adomavičiūtė Pagalvosit, prie ko čia tie kaimynai, jeigu straipsnio antraštė – „pasveikinkit TV“? Atsakymas paprastas: jie visai ne prie ko. Vienintelis šiuos dalykus(ar labai netaktiška kaimyną vadinti dalyku?) siejantis panašumas yra jų žalingumas. Tiek vienas, tiek kitas daugiau ar mažiau kenkia jūsų sveikatai, jei neapskaičiuojate saugaus atstumo ir nesilaikote elementarių elgesio taisyklių. Tačiau šįkart ne apie skolininkus kaimynus ir ne, deja, ne apie sveikatos sutrikimus. Ne todėl aš čia. Nors niekas manim netiki, atėjau su taik...įsivaizduokit, su pačiais šauniausiais atsiliepimais apie televiziją! „Tele Bim-bam“ vaikai dainavo: „Labai geras daiktas yra televizorius“, et, kokie jie buvo teisūs! Jei dar nepastatėt šiam išradimui altoriaus, tai turite idealią progą tai padaryti – lapkričio 21-oji – pasaulinė televizijos diena. Nuo mažų dienų mano santykiai su televizoriumi buvo geri. Iš tiesų, tuo metu, kai man buvo septyni, televizija išgyveno aukso amžių. Pūko kanalas buvo rimtas reivas - pradedant leidžiamais Rokerio Luko koncais, baigiant šuns šaunuolio dainom. Jau nekalbu apie old-school‘inius multikus per LTV. Keletą metų iš eilės mano rytai prasidėdavo televizoriumi ir baigdavosi televizoriumi. 7:00 Kempiniukas, 21:00 Panorama - nebuvo kito pasirinkimo. Mama sunkiai mane nukrapštydavo nuo ekrano, versdavo gert morkų sultis ir aš niekaip negalėjau suprast, kas jai nepatinka. Kiekvieną šeštadienį kruopščiai valiau nuo žydrojo ekrano dulkes. Mylėjau. Rūpinausi. Daviau elektros. Žinojau - televizorius nemeluoja, neišduoda, jis kilnus ir protingas, teikia informaciją ir gyvenimo pilnatvę. Viskas būtų buvę gražu: gėlytės, vienaragiai, vaivorykštės, rožiniai atlasiniai kaspinai, laimė ir panašiai, jei ne vienas išdavikiškas įvykis rudens vakarą... Mano *dramatiška pauzė* televizorius sugedo. Televizoriau, kodėl tu taip?!?! Aš maniau... Mes... Sunku nusakyti, kaip tai mane suerzino. Buvo siaubinga. Meistrų verdiktas negailestingas: „Atleiskite, mes niekuo nebegalime padėti, atitarnavo savo“. Tą kartą aš susidūriau su neišvengiamu gyvenimo ciklu – vieni miršta, kiti gimsta. Senus išmetam ir pakeičiam naujais. Nebuvo nieko stebėtino, kai mama po keleto mėnesių partempė didelę dėžę. Ta-dam! Aš stoviu svetainėje. Kažkas labai ne taip. Žiūriu į naują plačiaekranį. Kaip ten sakoma? Gero televizoriaus turi būti daug? Regis, taip. O pastarojo buvo būtent tiek. Daug. Nepaisant to, vangiai imu spaudaliot gamykla atsiduodančio pultelio mygtukus: o, čia tas meksikietiškas serialas, kurio pagrindinės veikėjos vardas kaip mano mėgstamiausi čipsai (Estrella), Radži mamą paleido iš kalėjimo, Chuanas Pablitas San Pedras paliko Gvadalupę, Brazauskienė įsikėlė į naujus namus, mano kaimynas vėl „Faruose“. Ak, ak, tu naujasis televizoriau, kodėl negali būti toks, kaip kiti, parodyk ką nors protingesnio. Puikiai žinai, kaip man tai nepatinka, kai turiu tave išjungti. Tokios ir panašios mintys sukosi mano galvoje. Galvojau, galvojau, ką čia nuveikus be televizoriaus ir supratau, kad iš esmės tai tingiu. Apskritai klaikiai tingiu ką nors daryt. Noriu tik gulėt ant sofos su popkornais ir žiūrėt teliką. Net jei nieko nerodo. Ir visai ne dėl to, kad reikia daug mokytis. Ne. Jokiu būdu neatidėliočiau mokslo dėl pramogų. Po daug daug metų situacijos panašios. Poryt koliokviumas ir man atsirado toks nenumaldomas, nenuslopinamas noras pažiūrėt naujo serialo premjerą. Gal žinot kodėl? Ta proga parašiau trumpą atmintinę, kam visgi reikalingas televizorius ir palydovinė televizija su 500 kanalų, iš kurių žiūrėsit gal 5: •Nepamainoma dekoracija svetainėje. Vėlyvais vakarais veikia kaip migdomieji. •Dvasinė ramybė, kad nupirkote namams viską a.k.a buitinė pilnatvė: skalbimo mašina, šaldytuvas, viryklė, skrudintuvas, mikrobangų krosnelė ir televizorius. •Playstation + XBOX. Ar dar reikia komentarų? •Garsinis fonas, kad nesijaustumėte vieniši ir pesimistiški, kad nepultų depresija ir suicide‘inės mintys. •Kultūrinė patirtis. Pvz.: per egzaminą parašyta Betmeno citata gali jus išgelbėti nuo žlugimo. Jei esate intelektualesnis, tai panaudosite kokią nors frazę iš daktaro Hauso, tarkim, „buvo įvykdytas karminis teisingumas“. •Žmonės ar herojai iš TV laidų, ﬁlmų gali jus įkvėpti naujiems darbams. Pvz.: žiūrėjot „Melo teoriją“ ir jums susišvietė, kad jūsų tikrasis gyvenimo pašaukimas - psichologija. •Visi sutiks, televizija – tiesiausias kelias į populiarumą. Sektini pavyzdžiai: Minedas, burleskos šokėja, kurios vardo neprisimenu, „One Direction“. •Būdas palaikyti pokalbį su pažįstamais/draugais. „Matei vakar „Bėdų turgų“?“ •Durys į pasaulį. Nemeluokit sau, neskaitysit jūs tų straipsnių apie ebolą, cunamius ir politiką. Paklausysit žinias! Vat.

Interviu

SKIRMANTAS STEIBLYS KELIAUTI AR NEKELIAUTI – ŠTAI KUR KLAUSIMAS!

Šarūnė Steiblytė

Skirmantas Steiblys

Tai klausimas, kurį užduoda dažnas studentas, o jei kada nors susidūrei su tuo ir tu, bet dar iki šiol neradai atsakymo, galbūt šiandien ta diena, kai apsispręsi. Skirmantas Steiblys – paprastas 27-metis vaikinas iš Utenos, keliautojas, aplankęs net 36 pasaulio šalis bei pasodinęs pusę milijono medžių apie visa tai papasakos plačiau. Papasakok trumpai apie save. Mano vardas Skirmantas ir užaugęs noriu būti profesionalus keliautojas. Nepatinka man prisistatinėti, nes taip iškart sukuriame stereotipus, kuo gal iš tikrųjų visai nesame, lūkesčius, kurių gal visai net nesiruošiame pateisinti. Studijavau inžineriją VGTU, bet tai nereiškia, kad esu inžinierius ir kol mokiausi tikrai negalvojau, jog juo būsiu, bet išvažiavęs iš Lietuvos šiek tiek pakeičiau požiūrį tiek į studijas, tiek į darbus, tiek į visą gyvenimą. Mokslas tikrai svarbu. Ir ne vien iš akademinės pusės. Kokia kelionė buvo pirmoji arba kaip nusprendei, jog nori keliauti ir pažinti kuo daugiau pasaulio? Pirma kelionė buvo reliatyviai anksti, kai tėvai pasiėmė slidinėti į Čekiją ar Slovakiją, net neatsimenu, kaip ta šalis vadinasi, svarbiausia, kad buvo daug sniego ir kalnas didesnis nei senelių daržinė, o pirma savarankiška kelionė buvo į Havajus per pirmas vasaros atostogas universitete. Pirmas skrydis lėktuvu ir, aišku, būtinai į kitą pasaulio pusę, kur valandų skirtumas - pusė paros, o jei būčiau norėjęs parodyti, kurioje pusėje namai, tai būčiau net nežinojęs, į kurią pusę - į vakarus ar rytus - nors į šiaurę būtų buvę arčiausiai. Galų gale, tiesiog buvau lyg išmestas į krantą, bet išmokau kalbą, įvaldžiau burlentę ir pradėjau mokyti kitus kaip pagauti vėją ir bangas. Kaip gali nustoti keliauti, kai atrandi tokias vietas? Kiek šalių esi aplankęs ir kuri iš jų buvo įsimintiniausia? Nežinau. Man atrodo, buvo apie 36 neseniai. Paskutiniu metu daug laiko leidžiu Kanadoje ir JAV, nors Aliaska ir Havajai šiek tiek skiriasi, bet vis tiek abi žemės priklauso JAV. Labai sunku lyginti šalis, nes parsivežti įspūdžiai ir patirtys visiškai skirtingose kategorijose. Kokią patirtį arba ką iš vis duoda kelionės? Manau, kad kiekvienam labai skirtingai. Įdomiausia tai, jog gauni atsakymus į klausimus, kurių gal niekada net nebūtum sugalvojęs, jei nebūtum išsiruošęs į kelionę, ir, aišku, daug atsakymų randi į jau turimus klausimus, bet dar daugiau nerandi ir dar papildomų klausimų prisigalvoji. Kuo daugiau žinai, tuo labiau supranti, kiek daug dar nežinai. Į kurią šalį norėtum nukeliauti dar kartą ir kodėl? Daug šalių yra, į kurias norėčiau sugrįžti, bet teikčiau pirmenybę toms šalims, kuriose dar nebuvau. Kaip ir toje dainoje „geriausios mergos tos, ant kurių dar nebuvai“.

Kaip galėtum paskatinti studentus, jaunimą keliauti ir nebijoti ieškoti savęs svetur? Skatinti ir prisiimti atsakomybės už tai tikrai nenoriu, o ką, jei kažką paskatinsi ir jiems labai patiks? Kelionės priklauso labai aukštos priklausomybės rizikos kategorijai, reikia būti atsakingam. Aš sakyčiau, jei gali nekeliauti, tai nekeliauk ir palik tai tiems, kas negali nekeliauti. Visi turėtų keliauti, bet keliavimas ne visiems. Aš pats tiesiog nežinojau, kaip smalsumą ir ieškojimo poreikį patenkinti, todėl man tai atrodė lengviausias būdas. Kai nekeliauji, tai ir namų bei gimtos šalies neišmoksti vertinti. Tokiu principu ir garsusis ,,Alchemikas” parašytas, nes kuo daugiau keliauji tuo labiau norisi grįžti į gimtąjį kraštą. Ar nebuvo baisu palikti draugus, šeimą ilgesniam laikotarpiui?

Aš nieko nepalikau! Tai mane paliko nekeliaudami kartu ! Ką esi padaręs beprotiškiausio? Jei atvirai, tai niekas, ką esu padaręs, protu neblizga, bet nei pats žinau, kam tą krokodilą tuo metu reikėjo už uodegos traukti ar kam inﬁltruotis į Bolivijos kalėjimą, nei kas kitas žino - tuo metu man tai atrodė labai genialu ir tikriausiai taip ir buvo, nes dabar negaliu teigti, kad taip nebūčiau daręs. Nei viena kelionė neapsieidavo be nuotykių, keblių situacijų, kurias pats dažniausiai ir prisišaukdavau. Yra tekę pagrūdinti plaučius ir akis ašarinėm dujom garsiosiose Čilės studentų riaušėse, pabuvoti Vietnamo džiunglėse ir vakarėlyje Brazilijos faveloje, bet visada išnešdavau sveiką kudašių. Kudašius iki šiol dar yra man dėkingas. Teko girdėti, jog jau ilgą laiką sodini medžius Kanadoje. Ar tai tiesa? Jau trečią vasarą praleidau sodindamas medžius, bet nemanau, kad tai ilgas laikas. Medžių sodinimas yra labai kanadietiškas dalykas, yra net susiformavusi „treeplanterių“ subkultūra, didesnė nei kokie hipiai ar pankai kartu sudėjus. Sakyčiau, jog tai viena iš didesnių mano gyvenimo patirčių ir atradimų. Jau esu pasodinęs virš pusę milijono medžių, per dieną 3-4 tūkstančius. Gyveni palapinėse kartais aplink meškas, kartais meškos aplink tave, bet paprastai jos geros ir pūkuotos, kol nealkanos ir nepuola, bet esam ir tokiems atvejams paruošti, svarbiausia, nereikia pulti į paniką ir dėti į kelnes (nors pasitaiko). Reikia ramiai atsistoti prie medžio kamieno ir kai jau meška puola, tu staigiai atsitrauki, apibėgi aplink medį, prikali letenas vinimis ir toliau eini sodinti medžių. Jei manai, kad jau gana ir meška išmoko pamoką dienos gale ateini ir paleidi, jei manai, kad nusipelnė ilgesnės bausmės, palieki iki ryto. Vieną kartą grįžęs tik letenas beradau, matyt, buvau per griežtas. Dažniausiai, žmonių kiekis stovykloje būna įvairus, nuo 30 iki 150 žmonių, daug tenka keliauti, skraidyti sraigtasparniu, pamatyti laukinių gyvūnų ir atlaikyti nemažai linksmų vakarėlių. Kokias kalbas jau esi išmokęs? Kūno kalbą - labai padeda kaip įrankis tuo metu, kai naują kalbą pradedi vartoti. Rusų jau pamiršau, ispanų jau aprūdijo, tačiau mokiausi mandarinų praeitą rudenį, bet pasikeitė planai ir mečiau, o vietoj žiemos Kinijoje, ją praleidau Kanados šiaurėje saugodamas šiaurinius elnius nuo vilkų.

Ką dabar veiki ir kur esi? Kolkas esu Kanadoje, bet gavau darbo pasiūlymą Kalifornijoje ir kol kas nežinau ką darysiu. Žinau tiek, kad lapkritį, gruodį „surﬁnsiu“ Meksikoje, o per Kalėdas būsiu namie, puošiu eglutę ir eilinį kartą bandysiu sučiupti Kalėdų Senį. Ar sunku užsidirbti pinigų svetur, jei nori ir pragyventi, ir pakeliauti? Labai priklauso nuo to, kurioje žemėlapio vietoje esi, bet dar daugiau priklauso nuo asmenybės ir motyvacijos. Juk visur yra gerai gyvenančių žmonių ir gyvenančių gatvėje. Garantuoju, kad skurdžiau gyvenantys yra dar šimtą kartų laimingesni nei tie, kurie turi didelius namus, vairuoja dideles mašinas ir pastoviai yra kamuojami streso, kaip susimokėti dideles paskolas bankui. Daiktai, kuriuos saviniesi, greit pasisavins tave patį.

Ką manai apie karjerą? Ar bandysi sieti savo gyvenimą su mokslais? Kai jau žinai, kuriomis kopėčiomis lipti - pirmyn! Jei žinai ir vis dar ,,nesilipa”, tai reikia pažiūrėti, gal rankos vis dar kišenėse, juk negalima sėkmės kopėčiomis lipti su rankomis kišenėse. Kiekvieną dieną sieju su mokslais ir patirtimi, kitaip net pusryčių nepasidaryčiau.

Amžinai juk neklajosi…Kaip manai, kada sustosi keliauti ir bus nukeliautas paskutinis tūkstantis kilometrų? Kas taip sakė, kad nekeliausiu? Nors jei amžinai negyvensiu, tai gal ir teisingas teiginys. Nors aš manau, kad geros agentūros ir tada dar keliones siūlys.

Kaip įveikti nežinomybės baimę keliaujant? O kaip įveikti dar didesnę nežinomybės baimę, neišvažiuojant ir nepažįstant pasaulio? Išvažiuoti labiau būtų žinomybės baimė, nei nežinomybės.

Frazės, kurias turėtų žinoti kiekvienas keliaujantis ir kalba, kurią naudos svetur. Tos pačios klasikinės frazės, kurių patys mokom užsieniečius studentus: ,,Tavo labai gražios akys”; ,,einam pas mane, parodysiu, kur laikau piniginę”. Kuo daugiau kalbų visa tai mokėsi pasakyti, tuo daugiau žmonių žinos, kur laikai piniginę. Jei vieną kalbą reikėtų rinktis, tai - lietuvių, nes niekas jos nesupranta ir galvoja, kad labai kietai skamba, gali šnekėti privačiomis temomis net ir autobuse, aišku, jei pamatai, kad lietuviškai atrodantis keleivis pradeda kikenti ar prunkšti, tai reikėtų pradėti naudoti cenzūros ﬁltrą, bet taip retai būna.

Ką mėgsti veikti laisvalaikiu be kelionių? Tai, kad labai laisvo laiko ir nebelieka - visą prakeliauju. Mėgstu „slacklining“ sportą. Čia tas kvailas dalykas, kur išsitempi virvę tarp dviejų medžių ar virš tarpeklio ir vaikštai. Aš nežinau, kaip tai gali kam nors patikti, bet man visai nieko.

5 patarimai, į kuriuos turėtų atsižvelgti žmonės, keliaujant. Niekada nekalbėk apie „Fight Club“. Neįmanoma - yra tik nuomonė. Kol esi Romoje, tai ir elkis kaip romėnas. Gyvenime gauni ne tai, ko esi vertas - gauni tai, ką išsideri. Būk malonus, kai gali. Gali visada.

Ką svetur teko išgirsti apie gimtąją šalį? Ko tik neteko… Kad esam iš Azijos, Afrikos, netoli Naujosios Zelandijos, bet apskritai nieko blogo. Neaišku, ką žmonės kalba po to, kai mane sutinka, tikriausiai nieko gero, bet vis tiek visi nori atvažiuoti aplankyti.

Ar sutiktum su posakiu: „Pasaulis yra knyga, o tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmą puslapį“? Gal sakyčiau, kad pats esi kaip knyga, kurią rašai ir kiek jau sugebi prirašyti nekeliaudamas, tiek kiti žmonės turi ką skaityti. Jei nedaug, tai gal labiau būsi laikraštis ar žurnalas, nors ne visi leidiniai yra knygos apie keliones - kiti apie sveikatą, apie namų ūkį ir visi turi savo skaitytojų auditoriją. Man žurnalas „Naminukas“ patikdavo.

Apklausa JEI GALĖTUM, KOKIU SUPERHEROJU BŪTUM? Turbūt ne kartą esame pasvajoję, kaip būtų puiku atsukti laiką netyčia sudaužius brangiausią močiutės vazą ar jį pristabdyti bent nakčiai, nes egzaminų konspektai dar nė neskaityti, o tu po trečio dienos „reivo“ nejauti nei kojyčių nei rankyčių. Ką jau kalbėti apie galimybę kaip tikram Hariui Poteriui, tik be jokio stebuklingo apsiausto, tapti nematomu, įsilaužti vidurnaktį į „Maximą“ ir nusiaubti konditerijos skyrių. Pasikalbėti pasiūlėm būreliui studentų, slapta tikėdamos, kad super herojų laikai neliko tik gražiu vaikystės prisiminimu. Taigi, jei galėtum...?

Kamilė Vaitkutė

Marta Stankevičiūtė

„Super herojė į kurią norėjau, noriu ir, tikriausiai, norėsiu būti panaši yra mano mama. Ji – mokytoja, todėl žvelgiant į jos kaip mokytojos ir mamos vaidmenį, visada žavėjausi ir stebėjausi, kaip mano mama sugeba atlikti tiek darbų ir daryti visa tai su džiaugsmu. Mano super herojė labai stengiasi dėl kitų, o juk sakoma, kad darydami ką nors dėl kitų, patys tampame labai laimingi. Neteko matyti nieko gražesnio nei mano mama dirba su vaikais, kaip stipriai jais rūpinasi, kaip atsakingai ruošiasi kiekvienai pamokėlei. Man turbūt pritrūktų žodžių, jei norėčiau išreikšti visą jos gerumą, todėl tegaliu stipriai tikėtis, kad kada nors išsiugdysiu savyje tiek nuostabių savybių, kiek turi mano super herojus – mano mama.“ Kamilė profesinis Kamilė Jasionytė, Jasionytė, VDU, VDU, karjera karjera ir profesinis konsultavimas, konsultavimas, 2 kursas:

Kristina Šatkutė, VDU, menotyra, 4 kursas:

„Tik visai neseniai pradėjau suprasti, kokie super herojai yra nepaprasti, neturintys jokių trūkumų. Tačiau dabar mane žavi tokios išskirtinės charakterio savybės ar galios kaip greičiau perskaityti knygą ar įsiminti svarbius dalykus, kaip vienu metu būti keliose vietose, kaip sustabdyti laiką ar geriau įvaldyti sarkazmą. Išties, labai norėčiau turėti visas šias galias savyje, nes tada būčiau vienas didelis super! (juokiasi – aut. past.) Vaikystėje dažnai pagalvodavau apie Moterį-katę. Ji turi savyje tiek moteriškumo ir elegancijos, nors ir yra ne super herojus, be jokių išskirtinių galių, tačiau tas moteriškumas mane labai žavi. Kita vertus, jei reikėtų pasirinkti iš esamų super herojų, pirmiausiai pagalvoju apie Žmogų-vorą. Jis gali labai smagiai siūbuotis ant savųjų voratinklių, aukštai laipioti ir tokiu būdu išlikti nematomas.“

Alina Jaškūnaitė KTU, viešoji politika, II kursas: Hmm...turbūt būčiau išgalvotas superherojus. Tarkim „kiber viber kalkuliator”. Turėčiau super galių žinoti ir išmanyti viską. Tiesiog visiškai viską… Bet viešai nesiskelbčiau, kad esu visažinė. Tai būtų mano slaptas “ginklas”, nes nereikėtų mokytis prieš kolius ir egzaminus. Be to, juk kartais galėčiau pardavinėti savo žinias. Na...kartais ir iš geros valios padėčiau kitiems. :)

Rimantė Balsiūnaitė, VGTU kurybinės industrijos, 3 kursas: „Negalėčiau tiksliai pasakyti, kokia super heroje norėčiau būti, tačiau dažnai pagalvoju apie super galias. Jos kur kas palengvintų mano kasdienybę, tačiau, vargu, ar gyventi nuo to pasidarytų įdomiau. Vis tik labiausiai norėčiau mokėti teleportuotis į praeitį arba ateitį. Pati dievinu keliones, todėl tokios mintys dažniausiai užplūsta jų metu. Įsivaizduokite, atsiduri kokioje nors Taksimo aikštėje Stambule ir mąstai, kaip šis miestas atrodė prieš kelis šimtus metų, svajoji, kad norėtum nusikelti į praeitį ir tai išvysti savo akimis...“

Rytis Šeškevičius KTU, verslo administravimas, I kursas: Būčiau geležinis žmogus („Iron man”) - protingas, savimi pasitikintis ﬁlantropas, milijonierius, kuris panaudoja savo protą ir pinigus geriems tikslams ir kuris sprendžia svarbiausias pasaulio problemas. Na, žinoma, panaudočiau savo jėgas ir savo pramogoms, pavyzdžiui, kelionėms, pasaulio pažinimui… Ramunė Mickutė, VU KHF, lietuvių ﬁlologija ir reklama, III kursas:

Jeigu galėčiau, norėčiau būti…hmm... Tikriausiai tiesiog ragana, tokia gal kaip iš serialo „Charmed". Mano super galia būtų skaityti kitų žmonių mintis ir keliauti laiku! Savo galias naudočiau savanaudiškais tikslais, galėčiau skaityti patinkančio vaikino mintis. O jei pasimatymas nesisektų taip kaip tikėtasi, spragtelėčia pirštais ir atsidurčiau kitoje vietoje!

Remigijus Sudmantas, KTK, elektros energetika, 3 kursas: „Vaikystėje yra tekę pasvajoti ir padiskutuoti su kiemo draugais, kuris super herojus yra „krūčiausias“. Net nesuabejodamas ir dabar pasakyčiau, jog pats pačiausias man visada buvo Žmogus-voras. Kodėl? Visą savo gyvenimą gyvenau mieste, kuriame apsčiai daugiaaukščių namų, tarp kurių pašokinėti būtų smagus nuotykis. Prisimenu, kai dar buvau mažas su draugais susikonstravome ant riešų tvirtinamas siūlų šaudykles. Šauniai leidome laiką, kol mama nepamatė, ką išdarinėju su jos siūlais... (šypsosi – aut. past.) Jei dabar galėčiau tapti bet kuriuo super herojumi, nesirinkčiau nei vieno iš holivudinių personažų, manęs nežavi mintis, kad būčiau labai kažkuo išskirtinis. Tačiau jei vis tik būtų galimybė turėti išskirtinį ir nežemišką talentą, tai norėčiau sugebėti visiems „įskiepyti“ šypseną, nes ten, kur mus supa besišypsantys, laimingi žmonės, yra gera gyventi.“

Deividas Pakulnis, Vilniaus kolegija, elektronikos technika, I kursas: „Tikriausiai niekad nepagalvojau, kad norėčiau būti kažkokiu badass herojumi... Visada, tiek vaikystėje, tiek dabar pasvajoju kaip būtų puiku turėti super galių. Manau, kad kiekvienas norėtų mokėti sustabdyti arba atsukti laiką atgal, mokėti skraidyti ar vaikščioti kiaurai sienomis. Juk ypač vakarais, kai einame miegoti, pradedame kurti istorijas apie save pačius, kurios, greičiausiai, niekada neišsipildys. Oh well, svajonių turiu įvairiausių, tačiau dabar man aktualesni maži tikslai, nes jie sukuria prieigą prie kažko didesnio. Kadangi šiuo metu gyvenu Vilniuje, svajoju, kad viešasis transportas pagaliau nevėluotų ar neatvažiuotų per anksti. Nors niekada neturėsiu kažkokių super galių, žinau, koks jausmas man suteikia sparnus. Jau kurį laiką kuriu elektroninę muziką ir tais momentais, kai grodamas savo kūrinius žmonių veiduose pastebiu pasitenkinimą, kažkas galbūt netgi niūniuoja dainos melodiją ar žodžius, patiriu nepakartojamą jausmą, atrodo, kad pats įgavai kažkokių super galių, esi netgi nemirtingas.“

“Norėčiau būti panaši į Hermioną iš Hario Poterio. Nors tai ir ne superherojus, tačiau man jos galios patiktų. Naudočiausi savo magijos sugebėjimais kur tik galėčiau.... Pavyzdžiui išsiburčiau sau gerą gyvenimą, o kai netingėčiau galbūt išburčiau jį gerą ir kitiems. Be to, turbūt niekas neatsisakytų tokio daikto kaip burtų lazdelė? Pamojuoji lazdele, pasakai burtažodį ir, vuolia, turi ko reikia!” Goda Misiūtė, KTU, naujųjų medijų kalba, II kursas: KTU, naujųjų medijų kalba, II kursas

Justinas Girčys, KTU, marketingas, III kursas:

“Aš tai, žinoma, jei galėčiau būčiau Supermenas. Juk mokėčiau skraidyti ir būčiau „kietas”. Nereikėtų nė automobilio, galėčiau tiesiog nuskristi pas merginą. Su blogiu nekovočiau, nes kam čia reikštis? Užsislėpčiau ir mėgaučiausi savo sugebėjimais vienas.

Fotoreportažas

...čiaudulys ir sloga

...šalti lietaus lašai

Greta Paliulionytė

O rudenį gimsta...

...gilūs apmąstymai

Auksė Vabalaitė

...beprotiškiausios idėjos

...ilgesio kupini vakarai

...beribės svajonės

... painiausi voratinkliai

...patys tirščiausi rūkai

...plačios šypsenos

...piktos katės pašiūrėse ... maskuojančios spalvos

...šilti prisilietimai

...balos iki kelių

SAVADARBIS

NUSIBODO KASDIEN KIŠENĖJE RASTI LAIDŲ GNIUTULĄ VIETOJE NORMALIŲ AUSINUKŲ? PAVARGAI MAZGYTI, RAIZGYTI IR DARYTI KITOKIUS STEBUKLUS SU SAVO AUSINIŲ LAIDAIS?

NESIJAUDINK, RADAU LENGVĄ BŪDĄ, KAIP GALI TO ATSIKRATYTI. TAD PASIRAITOK SAVO RUDENINIO MEGZTINIO RANKOVES IR IMKIMĖS DARBO.

REIKĖS:

– 2 medinių skalbinių segtukų (juos gali nukniaukti iš močiutės stebuklingojo stalčiuko, kuriame gali rasti net savo krikštynų batukus, arba nusipirkti parduotuvėje)

Gintarė Liubinaitė

– klijų (geriausiai PVC, geriau žinomų lipalo vardu) – dekoratyvinės lipnios juostos (jos gali rasti „Tiger“ arba geriau paieškojus rankdarbių ar kanceliarinių prekių parduotuvėje) – ir žinoma ausinukų

INSTRUKCIJA 1 žingsnis Patikrink, ar tavo pasirinkti mediniai segtukai tinka ausinėms, t.y. ar ausinių jungtis (dar vadinama „adata“) neiškrenta per segtukų sukandimo skylutę. 2 žingsnis Priklijuok dekoratyvinę lipniąją juostą iš abiejų segtukų pusių (kodėl iš abiejų? Nes klijuojant segtukus bus didesnis sukibimas). 3 žingsnis Suklijuok abu segtukus į vieną didelį dvipusį segtuką priešingom pusėm (viena skylutė vienam gale, kita kitam). 4 žingsnis Apatiniame segtuke „sukąsk“ ausinukų jungties laido galą taip, kad laidas atsidurtų segtuko skylutėje, tada ties segtukų „v“ formos išpjovomis susuk likusį ausinukų laidą ir pergalingai užbaik savo darbą įtvirtindamas pačius ausinukų laidus į viršutinio segtuko sąkandžio skylutę. Vuolia! Bravo už pastangas ir norą atsikratyti netvarkingų ausinukų ligos.

Tikiuosi šis metodas Jums, Njuspeipio skaitytojai, pravertė praktiškai, galbūt net pažadino vaizduotę imtis kitų projektų. Jei turit pasiūlymų, norų, pageidavimų, troškimų ir t.t., ką norėtumėte savo rankomis sukurti, o nežinote, kaip tai padaryti, kreipkitės į „Njuspeipio“ komandą (fb.com/Njuspeipis). Savadarbis Jums linki šiltų lapkričio vakarų ir idėjų įgyvendinimo!

Prijaukintoji Suomija DOMĖKIS, KELIAUK, NEMIEGOK: MAISTAS IR KITOS SMULKIOS KEISTENYBĖS HELSINKYJE

------------------------------------------------------------------------------------------------------------Galų gale pribrendo ir antroji mano Erasmus reﬂeksijos dalis. Šį kartą pasistengsiu papasakoti apie tai, kuo tenka maitintis gyvenant ,,žiemos sostinėje“ ir kas kartais čia šiek tiek stebina. Viskas, ką norėjau aprašyti šiame numeryje netilpo, todėl jūsų dėmesiui, dalis lietuvio nuomonės apie tipinį maistą ir kitus kasdienius ypatumus Helsinkyje, o kas liko paliksim gruodžiui - tiek jau to.

Audrius Gedmintas 980 metais Suomijoje, Turku mieste, pasaulį išvydo mano meka – „Hesburger“ greito maisto restoranas. Kaip suomių tautos kruopštumą ir protingumą atspindėjo „Nokia“, jų neeilinį gabumą muzikai grupės „HIM“ ar „The Rasmus“, taip „Hesburger“ man buvo tvarkos ir skonio standartas. Todėl atvykęs į šio restorano gimtinę privalėjau sau įrodyti, kad ten tikrai viskas daug geriau nei Lietuvoje. Tądien valgytas vištienos kompleksas ir juoda kava (7,50€) buvo labai panašaus skonio kaip ir Lietuvoje. Vienintelis su skoniu susijęs skirtumas – burgeriuose daug mažiau padažo, todėl jie kiek sprangūs – sakyčiau, Lietuvoje kiek skaniau ir pagal pragyvenimo lygį santykinai brangiau (skirta tiems, kas nori pasiskųst algom). Tačiau ne burgeriai ar kava, kurią pirmą kartą gyvenime reikėjo įsipilti pačiam, mane nustebino. Salotų lapai, popieriaus skiautės, net dėžutės ir kavos dėmės ant grindų, kurių niekas net nesiruošia valyti – supratau, kad lengvas sprangumas buvo ne tik dėl padažo, o ir dėl akivaizdžios netvarkos. Tikrai nesitikėjau, kad tokiame tvarkingame ir gražiame mieste dėsis tokie dalykai. Neguodė ir kiti restoranai: kiti „Hesburger“ tokie pat apleisti, „Burger King“ už panašią kainą siūlė kiek didesnį, tačiau neskanesnį burgerį, su vandentiekio vandens skonį gerklėje paliekančia kola ir tik vienintelis „McDonald‘s“ buvo „į temą“ – tai ne tik skaniausiai maitinantis, bet ir kažkodėl pigiausias tokio tipo restoranas Helsinkyje. Bendras vaizdas toks – suomiai su greitu maistu nedraugauja. Ir kartais net labai. Todėl bene geriausias greitas maistas „Subway“ užkandinėse – nors čia tik sumuštiniai, tačiau jie paruošiami ypač greitai, yra skanūs (nors ir ne visada taip atrodo), tačiau 8,50€ už 30cm sumuštinį, nežiūrint visų pliusų, yra kiek brangoka. Tačiau yra ir kitų būdų pavalgyti. Pavyzdžiui, Suomijoje puikiai išplėtota mikrobanginio-viengungių maisto kultūra: už 1,50-5,50€ galima nusipirkti indelį makaronų, visokių kepsnių su bulvių koše, sriubų ir dar visokių jau paruoštų dalykų, kuriuos pakanka pasišildyti – skonis puikus, o ir kainos santykinai neblogos. Taip pat gan puikios ir salotos: 300g/5,5€, kurios labiau primena „Lego“ konstruktorių (žiūrėti foto) nei tiesiog maistą – ne kiekvienam iš karto aišku, ką su kuo maišyti ir kuriuos ingredientus dėti. Tiesa, kai kurios „komplekto“ dalys gerai paslėptos indelyje, todėl tik valgymo pabaigoje radau plastikinę šakutę, kuri, pasirodo, ilgai tūnojo paskendusi indelio dugne – tačiau tai jau kita tema... Pavadinimai Ne vien greitas maistas ar padaže nuskendusi salotų šakutė yra įdomi

smulkmena – daug įdomiau kalbėti apie pačią suomių kalbą, kuri yra tiesiog neįtikėtina... Lietuvio akimis žiūrint kiekviena gatvė yra pavadinta pagal formulę: bet koks raidžių derinys (kuo ilgesnis, tuo geriau) + galūnė „iemi“. Jei kalbame apie kai kuriuos kitus pavadinimus, kiek aiškiau – pradžia pavadinimas, o galūnė nurodo, kokia tai vieta. Todėl jei kitoje šalyje bus užsimenama apie „Hermann park“, suomis sakys „Hermanninpuisto“ (suom. puisto - parkas), jei mes sakome „Senate Square“, suomis sakys ,,Senaatintori‘‘ (suom. tori – aikštė, skveras), o parodų centras vadinamas ,,Messukeskus‘‘ (suom. messu – paroda; keskus arena, centras). Taigi, ypač daug žodžių suomių kalboje galima sujungti į vieną, todėl jau nieko nebestebina net gatvių pavadinimai: Ruoholahdenkatu didelė graži gatvė prie uosto, Pohjoisesplanadi viena netoli centro esančių, Rautatientori ar Aleksanterikatu. Pastarųjų pavadinimų išversti negaliu. Beje, kasdien pravažiuoju pro pastatą pavadinimu Kuluttajariitalautakunta ( tai tikrai vienas žodis, žiūrėti foto), kuriame įsikūrusi verslo klientų aptarnavimo tarnyba. Svarbu ir tai, kad nors tik 6 proc. Suomijos gyventojų yra švedai ir beveik niekas iš suomių nemoka švedų kalbos, nors ji ir yra antroji valstybinė kalba (užtat visi suomiai anglų moka), tačiau visi gatvių, stotelių ir dauguma kitų pavadinimų bei aprašymų (įskaitant ir maistą) verčiami į abi kalbas – ne tik Helsinkyje, bet ir kituose miestuose (o mes vis kariaujame su lenkais dėl tų nelemtų lentelių Vilniuje). Tęsiant temą apie suomių kalbą, patys suomiai sako, kad galima sujungti net 4 ir daugiau žodžių, todėl nieko nuostabaus, kad bene ilgiausią žinomą žodį sudaro 56 simboliai ir atrodo jis taip: Epäjärjestelmällisyydellistyttämättömyydellänsäkäänköhän. Sunku paaiškinti jo tikslią reikšmę, tačiau tai kažkas panašaus į: „Aš galvoju, jei tai būtų nesusiję su jo veiksmu ar tuo, ką jis būtų padaręs, tai būtų įvardinta kaip nesistemiškumas“ (Google‘as neverčia – nevarkit). Tuo tarpu trumpiausias girdėtas žodis yra iš 2 raidžių: „Li“– tai mažo miestelio (9500 gyv.)vidurio Suomijoje, vakarų pusėje pavadinimas. Vienaip ar kitaip, suomių kalba keista, be galo sudėtinga, sunkiai suvokiama ir net kartais erzinanti, kai tenka ieškoti reikiamos miesto vietos. Tačiau visada pralinksmėji, kai kokia žavi pardavėja tau nusišypso ir draugiškai ištaria „Moi“ (laba diena) ar „Subway“ užkandinėje suomis užsisakydamas pasako žodį, kurį ištarti trunka daugiau nei 5 sekundes. Bet kuriuo atveju, be skirtumų ir keistenybių gyvenimas nebūtų įdomus! Na, o kitame numeryje jūsų laukia du puslapiai apie studijas, studentus, nuomą bei pramogas.

Interviu su studentu

TOMO MANIFESTAS ETIKETĖMS

Kaune - Tomas Narkevičius, III kurso studentas, mėgstantis vaikščioti su kapišonu ir ausinėmis, o įkvėptas šio miesto kuria ir muziką. Jo anonimiškumas baigiasi scenoje, kuomet visi jį atpažįsta kaip elektroninių muzikos grupių „Fingalick“ lyderį bei „Without Lina Letter“ narį. Dėmesio, grupės ,,Tele Bim-bam” fanai – tas berniukas su Stonkutė akiniais, dainuojantis „Mes kitokie“ jau užaugo! Tomas seniai atsisveikino su buvusiais personažais ir scenoje tiesiog būna savimi. Kokie yra trys geriausi ir labiausiai prisidėję prie dabartinės Tomo versijos dalykai, nutikę iki šiol? Vienas iš svarbiausių elementų, be ko aš nebūčiau toks, koks esu Lauryna Tamošauskytė, dabar, yra „Tele Bim-bam“ su visa mano vaikyste, praleista LRT, filmuojan, iš Tomo Narkevičiaus tis, įrašinėjant reklamas, koncertuojant Lietuvoje ir užsienyje. Tada aš to asmeninio archyvo dar nesupratau, bet kartais žmonės man sako, kad aš jiems buvau personažas, į kurį buvo ne tik smagu žiūrėti, bet ir nueiti į mano koncertus. Be šios patirties turėčiau labai daug baimių ir kompleksų, todėl tai mane paruošė. „Tele Bim-bam“ nebuvo akademinės muzikos, bet tai mane išmokė užkulisinių dalykų. Taip pat man labai daug davė choras „Ąžuoliukas“, į kurį dar tikiuosi, kad sugrįšiu. O trečias dalykas – kai pirmą kartą užlipau ant scenos „Satta“ festivalyje 2010-aisiais ir ten dalyvavau „Beat Battle“, kur groji savo kūrybos muziką ir kovoji prieš kitus. Tai buvo pirmasis mano užlipimas ant scenos, po kurio aš sau pasakiau, kad kitais metais jau grįšiu su pilna programa. Per tuos metus aš prikūriau daug muzikos ir grįžau į „Satta“ festivalį. Taigi pirmas užlipimas ant scenos kitokiame amplua buvo taip pat labai įsimintinas. Iš „Tele Bim-bam“ visi prisimena tą berniuką su akiniais, dainuojantį „Mes kitokie“. Kaip taip atsitiko, kad pradėjai kurti elektroninę muziką? Viskas, ką mes matome televizijoje ir medijoje yra kuriami personažai. Aš irgi buvau iki kažkurio amžiaus mažas vaikas, dainuojantis Neringos kuriamas dainas, kurios be abejo buvo labai geros. Tačiau aš visą paauglystę klausiau repo ir tai konfliktuodavo su mano įvaizdžiu, kuris buvo „Tele Bim-bam“. Na, o toks, koks esu „Fingalick“ ar „Without letters“ yra mano tikrasis aš, kurio man nereikia slėpti po niekuo, galiu būti toks, koks esu. Šiuo metu esi tarp dviejų miestų – Vilniaus ir Kauno. Kaip jie tave papildo? Vilniuje gyvenu ir kuriu, o Kaune mokausi ir ieškau įkvėpimo. Iš tikrųjų Kaunas man duoda labai daug įkvėpimo. Pirmame ir antrame kurse gyvenau Kaune, o šiais metais nusprendžiau važinėti. Kol kas nežinau, ar tai geras pasirinkimas, ar ne, nes labai daug laiko suvalgo nuovargis, bet kad Kaunas įkvepia – tai tikrai. Mane čia pažįsta žymiai mažiau žmonių, todėl jaučiuosi žymiai laisviau. Apskritai, anonimiškumas suteikia laisvės. Nežinau, ar tai yra teisingas teiginys, bet aš taip jaučiuosi. Taigi, Vilniuje repetuojame su grupe „Without letters“, bandysiu įsirengti savo studiją, kur toliau vystysiu projektus. Taip pat vaidinu teatro spektaklyje ,,Kosmosas“, kur dar ir groju. Tad visos mano veiklos kol kas yra Vilniuje, o Kaune – akademiniai dalykai. Į ką savo kūryba labiau orientuojiesi – į užsienio ar lietuvių publiką? Pačioje pradžioje mano kūryba „Fingalick“ buvo lietuviška, pozityvi, tad mano pirmos trys dainos pasiekė daugumos lietuvių ausis, kurie ir tapo mano fanais. Vėliau fanai pamatė visiškai kitką, negu galėjo tikėtis iš mano kūrybos, todėl didelė dalis jų pasitraukė. Nuo hitinės dainos „Natalie Portman“ iki dabar įvyko didelis lūžis mano kūryboje. Ir apskritai, aš stengiuosi kurti žmogui plačiąja to žodžio prasme, o ne tik lietuviui. O kokia yra tavo didžiausia siekiamybė muzikos srityje? Mikro lygmenyje mano tikslas yra būti išgirstam klausytojo, kuriam tuos garsus siunčiu, nes kiekvienas kūrinys tokį turi. Konkrečiai žinant, kam visa darai, jautiesi laisviau, lieka mažiau dvejonių ir tiesiog susikoncentruoji ties kuo geresniu rezultatu. Noriu galėti gyventi laisvai finansiškai, daryti tik darbus, kuriuos pasirenku – kurti muziką filmams, žaidimams, prodiusuoti įdomius atlikėjus. Šiuo metu jaunatviškas maksimalizmas dar spaudžia užkariauti pasaulį, bet tai ne mano tikslas. Aš mieliau būčiau užkulisiuose, bet daryčiau tai, kas man patinka, kas nauja ir šviežia.

Žvilgsnis tarp eilučių

TYLOS SKAMBESYS

Ieva Gružauskaitė

Tomas Liutvinas

Apsidairyki, aplink save jauti muziką, pašnekesius, pravažiuojančių mašinų garsus, kažkieno juoką - visa tai skamba, taip garsiai, taip patraukliai, jog net nebeišgirsti savęs...

Daug triukšmo dėl nieko (?) Pasitelkime vaizduotę. Reikia įsivaizduoti, jog nutiko kažkas BAISAUS (tegu kiekvienas savo mintyse sukuria tai, kas atrodo tragiška ir siaubinga). Kyla erzelis. Galbūt jūsų baisiąją žinią, išspausdins laikraščiai, praneš populiariausi interneto tinklaraščiai, savimi patenkinta žinių reporterė, griežtai sučiaupusi lūpas, kaip dera, praneš susijaudinusiai žiūrovų miniai, jog tai NETOLERUOTINA, ir visos atsakingosios tarnybos veiks, kad užtikrintų dorų piliečių saugumą. O žmonės kalbės, garsiai aimanuos, kai kas nubrauks ašarą, jautresnis net dvi ir visa tai tęsis...kelias dienas, valandas ar akimirkas. Tiesiog tą didžiąją ir baisiąją naujieną, nukonkuruos kita, kur kas didesnio mąsto bėda. Toks jau tas pasaulis. Greityje ir triukšme, keliame vis daugiau klausimų ir nespėjame atsakyti, nes užgriūva dar daugiau informacijos. Skundžiamės emociniais išsekimais, nuovargiu, nemiga, nesugebėjimu jausti ar suvokti, kas mes esame. Tačiau pažvelkime: susikūrėme sau dirbtinių dirgiklių pasaulį, rytais keliamės pažadinti įkyraus žadintuvo, visą rytą čiulba radijas – iki mokyklų, darbų keliaujame lydimi muzikos, balsų kakofonijos. O paskui – kalbamės, ginčijamės, diskutuojame, taip apsvaigstame nuo savo balso skambesio, jog nesuvokiame atėjus metui liautis. Pažiūrėkite į televizijos laidas (nekalbame apie turinį), garbūs žmonės ginčijasi svarbiomis ar mažiau svarbiomis temomis. Bet kaip jie kalbasi? Vienas per kitą, vis garsiau ir garsiau, jeigu nori būti išgirstas turi rėkti, perrėkti, įsiterpti, užimti, paminti... Štai čia, atėjus metui įkvėpti, prieš tariant kitą žodį, galima susimąstyti, ar

toliau berti sakinius, ar iškvėpti orą, pradedant KLAUSYTIS. Tylos besiklausant Ar jums teko girdėti seną indėnų posakį „klausykis, nes liežuvis tave pražudys“? Arba apie metaforą su dvejomis ausimis, akimis ir tik viena burna? Žinoma, žmogaus siela, visada trokšta būti matoma ir išgirsta, antraip prasmė gyventi išnyksta. Štai kodėl A. Maslow piramidėje savirealizacija užima pirmą vietą, štai kodėl kiekvienas trokštame būti ypatingas – mes norime būti išgirsti ir matomi, ir suprasti. Tačiau šioje vietoje gimsta toks pats paradoksas, kaip ir meilėje – jeigu nori būti išgirstas, turi išmokti klausytis, o tai reiškia gebėti imtis veiksmų, duoti prieš gaunant. Deja, kaip ir visi svarbiausi dalykai, klausymosi meno tenka išmokti po truputį ir iš lėto. Kiltų klausimas kodėl? Nes įpratus valgyti viena ranka, įprasti prie visiškai kitos realybės tampa pernelyg sunku. Sunku nesusilaikyti nuo patarimų, nuo dar daugiau žodžių. Ir pirmiausia klausytis reikėtų ne kito žmogaus, netgi ne savęs, o tylos. O tai ir yra tas BAISUSIS dalykas. Kas žino, ką išgirsime, kai minčių neužgoš garsai. Gal tai kažkas, kas nuliūdins, išgąsdins ar privers bijoti... Mūsų protas vis dar tiki, jog tik veiksmais galime viską išspręsti. Tai tiesa, bet kad žinotume, ką daryti, turime žinoti, kas mums yra. Priešą sunaikinti protu, o ne rankomis, štai kur svarbiausia pergalė, vėliau vedanti mus prie visiško išsilaisvinimo. Kad suvoktume, kokia išties nuostabi, gali būti tylos galia, siūlau pratimą, padėsiantį susipažinti su tylos siunčiama žinute kiekvienam iš mūsų.

Pirmiausia randama nuošali ir rami vieta, patogiai įsitaisoma. Tada nubrėžiamas ratas. Ratą suskirstyti į tris dalis. Kiekvienai iš šių dalių reikės penkių minučių tylos, spalvotų pieštukų ir susitelkimo: 1.Užduotis: užsimerkti, sutelkti visą dėmesį į aplinkos garsus, kurie supa iš išorės. Tuomet vienoje iš dalių, parašyti, kas buvo išgirsta (pvz. balsai, mašinų garsas, signalizacija, verdantis vanduo ir pan.). Galiausiai pasirinkta spalva nuspalvinti pirmos dalies foną. 2.Užduotis: užsimerkti, pasistengti, kad jokie išorės garsai negalėtų trukdyti mąstyti apie tai, kas toje dienoje bus svarbiausia, ką reikia nuveikti, padaryti (pvz. nueiti į paskaitas, ruoštis koliokviumui, skirti laiko draugei, gaminti ir t.t.). Foną nuspalvinti pasirinkta spalva. 3.Galiausiai 5 min. skiriamos visiškai tylai – savotiškai meditacijai, kurios metu stengtis visiškai nemąstyti arba mąstyti tik apie pozityvius dalykus. Po apmąstymų dalis nuspalvinama arba dekoruojama taip, kaip norisi (pvz. piešiniais, ornamentais, laikraščių iškarpomis ir t.t.). Tokį „Tylos rato“ metodą naudoti kasdien vis iš naujo, kartojant pratimą. Galiausiai savaitės gale – apžvelgti ir palyginti, kiek daug išorės garsų girdėjome per savaitę, kaip jie keitėsi: mažėjo ar didėjo trikdžių skaičius? Kaip keitėsi darbai? Jų skaičius, sudėtingumas, eiliškumas ir svarba. Tuomet pasižiūrima į trečiąją dalį, atkreipiamas dėmesys į spalvas, piešinį, kokią nuotaika atspindėta. Galiausiai pažvelkite į bendrą vaizdą: ar jums patinka tai, ką nupiešėte? Kaip tai pavadintumėte?

3. Tyla

Žinoma, tai nebus lengva – stebėti save, pažinti ar pripažinti tai, ką mums atskleidžia tyla. Tačiau prisiminkime B. Pasternako žodžius: „kai į tavo gyvenimo duris beldžiasi svarbi akimirka, dažnai jos beldimas esti ne garsesnis už tavo širdies plakimą ir labai lengva jo neišgirsti“. O aš iš visos širdies linkiu išgirsti ir nepraleisti. Klausykitės. Išgirsite kai ką nuostabaus – save.

1. Balsai, mašinų garsas, signalizacija, verdantis vanduo ir t.t.

2. Šeima, naujas darbas, stipendija, santykiai ir t.t.

BEST Kaunas BEST pavasario kursai jau pasiruošę, o TU? BEST Kaunas, neseniai siūlęs išvažiuoti į žiemos kursus, šį kartą vėl pateikia per 20 skirtingų pavasario kursų visoje Europoje. Tai unikali galimybė, kuria Lietuvoje pasinaudoti gali tik KTU studentai. Tad Tu, taip TU, nustok svajoti ir dvejoti, pradėk įgyvendinti savo norus bei siekius. Kursai, tai 7-10 dienų trukmės intensyvūs mokymai tam tikra edukacine tema. Kartu su žiniomis tavęs laukia ekskursijos, kultūrinių objektų lankymai bei dar dvidešimties kursų dalyvių kompanija, surinkta iš visos Europos. Vienintelis dalykas, kurį turi padaryti - išsirinkti tau labiausiai patinkančius kursus ir išsiųsti motyvacinį laišką. Prašymus gali siųsti iki lapkričio 20 d. Registraciją į kursus bei daugiau informacijos gali rasti adresu: www.best.eu.org arba www.bestkaunas.org puslapyje Arba susisiekęs el. paštu: petrosiute.julija@gmail.com (galėsi išgirsti visas smulkmenas iš pirmų lūpų). Mąstai ar verta? Paklausyk, ką kalba iš kursų Graikijoje parvykęs Justinas: Jei kas manęs paklaustų: „Ei, Justinai, turiu savaitę, noriu atitrūkti nuo rutinos, sutikti begalę linksmų žmonių, gerai praleisti laiką ir dar pagilinti savo žinias moksluose, ką man patartum?“, aš neabejodamas atsakyčiau – BEST kursai tau. Nuvykęs į Graikiją būtent taip ir praleidau 10 nepamirštamų dienų: ryte ir popiet – interaktyvios paskaitos, klaidžiojimai istorinių miestų gatvelėse išbandant kuriamus programėlių prototipus. Vakarop – nesibaigiantys paplūdimiai, žydras vanduo ir jau beveik auštantys rytai teminių vakarų metu!

„City Rally: Pažink Kauną KITAIP‘14“ Rugsėjo 6d. Kaune įvyko „BEST Kaunas“ ir „ESN KTU“ organizuotos orientacinės varžybos „City Rally: Pažink Kauną KITAIP‘14“. Jose dalyvavo net 105 studentai iš įvairių Kaune įsikūrusių universitetų bei kolegijų. Net keturias komandas sudarė svečiai iš užsienio ERASMUS studentai. Varžydamiesi dėl pagrindinių prizų dalyviai atliko įvairias užduotis: padėjo gatvės muzikantams ir patys trumpam virto jais, išvirė jiems patikėtą žalią kiaušinį (jau klasika tapusi užduotis), apklausė ne vieną gatvėje sutiktą įsimylėjėlių porelę ir išklausė jų susipažinimo istorijas, keitėsi drabužiais, pozavo vitrinose. Ir tai tik pradžia... Varžybų metu dalyviai išbandė „Šaudom.lt“ aikštelę, batutus batutų parke „JumpSpace“, paskanavo „Premia“ ledų. Galiausiai, pasiekus paskutinę maršruto stotelę – Kauno pilį, buvo susumuoti komandų

gauti taškai ir apdovanotos keturios geriausiai pasirodžiusios komandos, kurios laimėjo pakvietimus apsilankyti „RIO smėlio arenoje“, batutų parke „JumpSpace“, laisvalaikio klube „KA-Ringas“ bei „Šaudom.lt“ dovanų kuponus. Sveikiname komandą „Gražolei“, kuri išplėšė pergalę ir tapo „City Rally: Pažink Kauną KITAIP‘14“ nugalėtojais! Šiais metais renginį remia lažybų bendrovė „TonyBet“, kurioje taip pat galima atlikti statymus gyvai. Prizus ir dovanas teikia viena iš Lietuvos valgomųjų ledų rinkos lyderių AB „Premia KPC“, laisvalaikio klubas „KA-Ringas“, dažasvydžio klubas „Šaudom.lt“, „Rio smėlio arena“ bei pirmasis Lietuvoje uždaras batutų parkas „JumpSpace“. Informacinis renginio rėmėjas „Lietuvos ryto“ priedas kaunie- čiams „Laikinoji sostinė“.

Neringa Lukošiūtė

GREITAS, LENGVAS, SKANUS OBUOLIŲ PYRAGAS

Koks pyragų mėnuo be pyragų? Lapkritį būtinai iškepkite bent vieną pyragą kiekvieną savaitę! Turėsite ką valgyti, kuo pavaišinti svečius ir šiltus bei kvepiančius namus!

REIKĖS: 1. Pakelio sluoksniuotos tešlos (500 gramų); 2. Saujos migdolų; 3. 3-4 nedidelių obuolių; 4. Cukraus; 5. Cinamono;

PARUOŠIMAS: • Atšildytą tešlą iškočioti į turimos skardos dydžio lakštą; • Peiliu įrėžti tešlos kraštus, o vidurį subadyti šakute, kad gražiai pakiltų tik krašteliai; • Tešlą pabarstyti smulkintais migdolais; • Obuolius nulupti ir supjaustyti plonais griežinėliais; • Griežinėlius išdėlioti ant migdolų; • Paviršių gausiai pabarstyti cukrumi ir cinamonu (pagal skonį); • Kepti apie 180 laipsnių orkaitėje apie 20 minučių, kol tešla paruduos, o cukrus karamelizuosis.

DžEdAjuS

viDAS

RekomenDuoja Ilgais lapkričio vakarais – ilgos žaidimų naktys (HEU HEU) Žvilgt šonan – lapai krenta, žvilgt kitan – jau ir snigt pradėjo. Ech, viskas aišku – jau lapkritis. Niūriausias, liūdniausias ir pats geriausias mėnuo, kai galima taip prisižaisti gerų žaidimų, kad net pasimiršti, kad jau tuoj ir sesija, o dargi ir Kalėdos... Ta proga, kad vakarai ilgi, o naktys dar ilgesnės (kosmose tai „vopšė“ retai kada ta Saulala ir bepakyla), šį kartą siūlau tau paskaityti apie du kietus ir naujus, arba nelabai, žaidimus. Gal kas susidomės.

„Civilization V“ (2014 m.)

„Civilization V“ – žaidimas skirtas ateities imperatoriams, prezidentams ar tiesiog žmonėms, kurie nori užgrobti visą pasaulį. Šis žaidimas leidžia pasirinkti iš daugybės senovės civilizacijų ir pradėti vystyti jas nuo pačios istorijos pradžios. Žaidžiant „Civilization V“ teks pasirinkti, kaip vystysi ir planuosi savo didingą imperiją. Kartais net ir Imperiją (if you know, what I mean). „Civilization V“ veža dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų, kuri mano manymu svarbiausia, beveik visuose žaidimuose, ta, jog jis kabliuoja. Galiu garantuoti, jog praleidęs šiek tiek laiko ir išmokęs žaidimo pagrindus prie jo praleisi nemažą dalį likusio rudenio. Antra priežastis ta, jog žaidimas siūlo išties platų pasirinkimą, kaip nori žaisti. Nori būti antruoju Makedoniečiu? Pergalę galėsi pasiekti sulaužęs

Įvertinimas:

visoms likusioms šalims kaulus. Galbūt esi gležna, kultūros ištroškusi gėlelė? Pasaulį užkariausi garsiausių rašytojų ir menininkų darbų pagalba. Diplomatai visada galės surinkti pakankamai balsų ir tiesiog pasiskelbti pasaulio valdovu. Na, galiausiai – studentai galės tiesiog susikonstruoti raketą ir išsiųsti ją į kosmosą jo užkariauti ir tikrai nesprogdinti Alderaano. Tai turbūt svarbiausi punktai, kuriuos norėjau paminėti apie „Civilization V“. Kadangi žaidimas strateginis, krištolinės graﬁkos čia nerasi, tačiau kareivių modeliai ypatingai kruopštūs ir atkurti pagal istorinius faktus. Ir šiaip, nors žaidimas siūlo labai didelį pasirinkimą, kaip gali žaisti, jis serijos naujokams iš pradžių gali pasirodyti šiek tiek sunkokas perprasti. Tačiau apmokymai, dar kitaip

vadinami „tutorial“, išmokys ir paskutinius „n00b’us” užkariauti pasaulį taip, kaip nori. Pats žaidimas turi apie dvylika skirtingų sunkumo lygių, begales žemėlapių, parametrų susidaryti bet kokį žaidimo scenarijų. Galiausiai, kodėl „Civilization V“ veža, tai, kiek galima sužinoti istorijos ir skirtingų šalių pasisveikinimų. Kadangi tau pastoviai teks „sugyventi“ su savo kaimynais daužant jiems galvas arba diplomatiškai sudarant sąjungas, žaidime išgirsi įvairių šalių pasisveikinimų, keiksmažodžių, grasinimų ir kitokių šaradų ne tik šiuolaikinėmis kalbomis, bet netgi ir tokiomis kaip senovės indėnų ar mongolų. Na, o pradėdamas žaisti už kurią nors valstybę išgirsi beveik visą istoriją apie tą civilizaciją, kas yra visai smagus aspektas.

Platus žaidimo stiliaus pasirinkimas. Kabliuoja taip, jog pradedi prarasti gyvenimą. Gali išmokti naujų kalbų (pasisveikinimų) ir istorijos. Gali užkariauti pasaulį. Puikus „gameplay‘us“.

„The Sims 4” (2014 m.)

Geriausias metų simuliatorius mergaitėms jau čia. Vaikinams galbūt statybos, o greičiausiai „simsų“ žudymo simuliatorius. Gaila, tačiau po „The Sims 3” ir daugybės trečios dalies papildymų „The Sims 4” dar kol kas atsilieka ir neatneša kažko naujo, ko buvo žadėta prieš žaidimo pasirodymą. Vienas iš pagrindinių žaidimo cinkelių yra puikūs „simsų“ gaminimo įrankiai. Dabar lengviau nei bet kada galėsi sukurti į savo kambariokus panašius „simsus“ ir tiesiog negailestingai juos kankinti arba WooHoo‘intis su jais žaidime. Taip pat naujojoje „simsų“ dalyje galėsi lengviau nei bet kada pasistatyti savo svajonių namą, su daugiau namo formų, sienų dydžio pasirinkimu ir kitais naujais kūrimo įrankiais. Tačiau nepaisant šių puikių savybių, žaidimas nė iš tolo neprilygsta „The Sims 3”. Dabar negalėsi vaikščioti į miestą be krovimo intarpų, kas buvo labai panašu „The Sims 2” dalyje ir tai buvo vienas didžiausių minusų. Dabar po puikios serijos ketvirtoji dalis tiesiog prisidirbo, kas liečia malonumą žaisti šį žaidimą. Netgi jeigu nori apsilankyti pas savo kaimyną, kaskart nueinant ir grįžtant teks matyti krovimo intarpą. Žinoma, jie nėra tokie ilgi, tačiau ilgainiui tikrai nusibos. Kas liečia pačius „simsus“: buvo žadėti labai dinamiški ir emocionalūs „simsai“. Tačiau inovacijos šioje srityje beveik nesimato. Kadangi niekas nežaidžia „simsų“ normaliu greičiu, iš veido nelabai matysi ar tavo „simsas“ yra labai liūdnas, ar piktas, nors kūrėjai būtent šiuo elementu siekė pakeisti žaidimą. Tad sakyčiau, nelabai paėjo kas liečia naujoves. Pačios „simsų“ emocijos yra dinamiškos ir keičiasi su tam tikrais padarytais veiksniais. Visgi mano „simsui“ Petrui Kepalui-Wan kaskart užsinorėjus į tualetą ištikdavo depresijos priepuolis (greičiausiai turėjo Petras kažkokį sutrikimą). Tokie, nors ir atrodo maži, aspektai ilgainiui tiesiog pradeda erzinti. Taipogi žaidimas pristato šiuos naujus elementus: nėštumo testą, raketų konstravimą, stakles ir kitus elementus, kurie nėra ypatingai smagūs. Susikonstravęs raketą ir išsiuntęs Kepalą-Wan į kosmosą gaudavau tik žinutes apie jo keliones ir iš tiesų tai nebuvo kažkas ypatingo. „Simsų“ darbai taipogi nepatobulėjo nuo praėjusios dalies. Dabar jūs nematysite nieko, ką jūsų „simsas“ veikia, tik duos keletą tekstinių pasirinkimų palavinti jūsų vaizduotei, tačiau visa tai mano akimis pasirodė kaip labai tingus kūrėjų darbas. Kas liečia grafiką – ji šiek tiek primena animacinius filmukus; ir visai neblogus. Tokia grafika leidžia net senesniems kompiuteriams dar išvežti šį žaidimą ir neatrodyti klaikiai, tad sakyčiau šioje srityje buvo padirbėta visai neblogai. Galiausiai apibendrinant „The Sims 4” galiu pasakyti, jog jeigu vis dar turite „The Sims 3” savo kompe su papildymais – nelabai dėl ko verta jį keisti naujuoju. Žinoma, naujųjų „simsų“ kūryba nebloga, namų statymas žymiai patobulėjęs, tačiau pati žaidimo eiga žengė žingsnelį atgal susikoncentruodama ne į šios serijos privalumus, o į nelabai pavykusias inovacijas. Patariu laukti papildymų, kuriuose, tikiuosi, bus ištaisyta daugelis klaidų, bet jeigu vis dar nori virtualiai nukankinti savo kambarioką, tai neblogas simuliatorius šiam tikslui.

Įvertinimas:

Geri simsų ir namų kūrimo įrankiai Patrauklį graﬁka Intarpai užknisa Prasti naujovių išpildymai Kol kas dar nėra daug ko nuveikti.

ŽiovulioŽudix

Horoskopai

Astrologė – Justė K.

Avinas. Lapkritis bus toks pat karštas kaip ir radiatorius bendrabučio kambaryje balandžio mėnesį. Tau norėsis praleisti kuo daugiau laiko su antrąja puse, šeima ir draugais,tačiau jie retai turės galimybę tau skirti savo laiko. Užtat tai puiki proga savirealizacijai, savęs ieškojimui, tobulinimui, kelionėms. Juk nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Jautis. Paskutinį rudens mėnesį mėgausiesi kiekvienu tingiu savaitgalio rytu lovoje. Mokysies, dirbsi, keliausi į susitikimus, sportuosi, judėsi – kitaip tariant, minutėlę prisėsti, atsipūsti praktiškai neturėsi kada. Iškyrus saldžiuosius savaitgalio rytus, kai galėsi drybsoti lovoje, žiūrėti “The Walking Dead“ ir skanauti mamos keptus blynus. Dvyniai. Kai metų pabaiga arti, taip ir norisi imti sportuoti, sveikai maitintis ir mokytis it kokiam azijiečiui. Tačiau kaip sako, neprivalgęs – neprilaižysi, todėl skirk daugiau dėmesio susitikimams su seniai matytais draugais. Saturno padėties dėka į tavo gyvenimą grįš pirmoji meilė ar vaikystės draugas, nepražiopsok šios progos atgaivinti senus ryšius! Vėžys. Kiekvienas turi teisę į saugią „studentystę“. Plutonas šį mėnesį tau siųs visokio plauko išbandymus, todėl būk atsargus! Aklai neik per pėsčiųjų perėją, įsitikink, kad saugu, visada pasitikrink, ar piniginė savo vietoje, vienas nevaikščiok gatvėmis vėlais ir tamsiais vakarais, saugok save! Jei rasi benamį keturkojį, pasiimk jį auginti – jis atneš tau sėkmę! Liūtas. Mažiau Post‘inimų, Like‘ų ir bakstelėjimų, daugiau susitikimų, apsikabinimų ir bėgimo nuo monotonijos priešais ekranus. Net jei tu ir propaguoji „realų“ gyvenimo būdą, nepamiršk to skatinti ir kitus miestelėnus. Susvetimėję draugai kenčia technologinių žabangų pasekmes ir tau šį mėnesį itin seksis juos atvesti į doros ir teisingumo kelią. Mergelė. Valgyk dėl energijos resursų papildymo, o ne dėl emocinių uraganų. Atsimink, kad tai, ką valgai niekam nematant, nešiosiesi ant savęs tada, kai visi matys. Merkurijus į tavo gyvenimą neš keptus, saldžius ir riebius patiekalus, kurie gundys savo tobulomis linijomis, o tu privalėsi atsispirti, jei nenorėsi pavirsti į bandelės formos studentą. Svarstyklės. Čia tau ne su „Paint‘u“ piešti. Gyvenimas kur kas

- tikroji meilė. Jūs gyvensit ilgai ir laimingai.... - „aukšta įtampa“, if you know what I mean... - arba paeis, arba ne...

- griebk jį, barakuda! ( univero gali ir nebaigti) - friend zone.

Jis Ji

PAAIŠKINIMAI

sudėtingesnis nei patys „Sostų karai“. Galbūt spalį tu pavadintum tokiu pat nuobodžiu kaip dirbti su „Paint“ programa, tačiau lapkritis tau bus tikras iššūkis, lyg pradėtum naudotis naujausia „Photoshop“ versija. Kalbant apie meną, tikėtina, jog atrasi savo menišką pusę, talentą piešti ar muzikuoti. Skorpionas. Žinojai, kad kol kava, kurią išgerė žirafa, pasieks skrandį, tai ta kava jau bus atšalusi. Ne? Kur gi žinosi, juk tau rūpi tik vienas asmuo – tu pats. Lapkritį skundus dėl egoizmo girdėsi neretai, todėl žvaigždės tau pataria dažniau paklausti, kaip sekasi draugui, kaip mama praleido dieną ar aplankyti susirgusią draugę su saldžiomis lauktuvėmis. Šaulys. Bibliotekos lempų šviesa lengvai išdžiovina odą. Lapkritį daugiau laiko praleisk gryname ore, vakarais skaičiuok žvaigždes, 2 min. trukmės kelionę transportu iškeisk į 10 min. pasivaikščiojimą. Žvaigždės pataria mankštintis, nesėdėti toje pačioje vietoje daugiau kaip 20 min. Apdovanok save deguonies doze – taip ir mokytis bus lengviau, ir savijauta pagerės. Ožiaragis. Kai pusryčiams geri degtinę, o vakarienei renkiesi submariną, nesitikėk David‘o Beckham‘o ar Victoria‘s Secret modelio ﬁgūros. Artėjantys šalčiai tokie pat grėsmingi tavo linijoms kaip Blatieji Klajūnai Westeros gyventojams. Venera pataria atsisakyti žalingų įpročių, daugiau laiko praleisti studijuojant, kad kitam semestrui užsidirbtum stipendiją. Vandenis. Jei tau ims skaudėti galvą ir varvėti nosis, tai dar ne Ebola. Greičiausiai peršalai, nes būti madingam tau svarbiau nei saugoti sveikatą nuo ore besilinksminančių virusų ir bakterijų pulko. Pataisyk sveikatėlę gerdamas arbatas, smaližiaudamas medumi ir vartodamas citriną su atitinkamais 2 kitais komponentais. Žuvys. Jei skauda dantį, eik pas odontologą, jei širdį – pažiūrėk „Draugus“ ir viskas vėl bus gerai. Emociniai potvyniai ir atoslūgiai kamuos tave taip stipriai, jog tau norėsis pabėgti nuo visų ir žiūrėti tik Oprah laidas. Susiimk ir atsimink, kad daugelis tave mato kaip autoritetą, taigi pradėk lankyti baseiną, pasimelsti seniesiems mokslo dievams ir iki trečios mėnesio savaitės viskas vėl stos į vėžes.

Skelbimai

Ką gauname, kai sukryžminame kurmį su triušiu? Laišką iš gyvūnų teisių apsaugos organizacijos. Atlėkit į 420 kambarį, ten gaminam dirbtinį rūką, atsineškit po pem litukų. Šiaurės Korėja savo šalyje uždraudė turizmą, kad apsisaugotų nuo ebolos ir žmogaus teisių. Prenumeruokite naują leidinį "Studbulvis" ir sužinokite, kokių patiekalų galima pagaminti vien iš bulvių! Šiais metais aptarsime keptas bulvytes fri, pagardintas su bulvių koše! Siūloma alternatyva namų signalizacijos sistemoms, pasamdyti pensinio amžiaus žmones ir suteikti jiems ginklus. Taip išsprendžiamos visos įmanomos problemos. Atliekame varkes, tik pasakykit kur ir kada. mes pasirūpinsime visais "Kaip" ir "Kodėl" - Jaunuolis iš dainavos. Tam, kas pirmas mane suras, duosiu maisto. Skutu bulves, darau beveik bet ką, dėl Dievo meilės, DUOKIT MAN PINIGŲ. Pildau anketas už simbolinį mokestį arba už sąskaitos papildymus, arba už maistą, arba už kurą, arba už pagarbą, arba už "šiaip sau". Už anketose atsirasiantį turinį neatsakau. Atsikabinkite, palicijos pareigūnai, mias nieka niturime toje patalpoje juk. ‘As long as you don't have aids it's ok I can have a blood pact' , - Forsen Sveiki, išleidau paskutinius pinigus, kad įdėčiau čia savo skelbimą. Jau pradėjau gailėtis savo sprendimo. Suprantate, galime visi nebrangiai jums suteikti paskolą, tik susitaikykite su ta mintimi, kad jūsų ateitis jau nebebus tokia šviesi ir "faina". Esate esperas, keliautojas laiku arba ateivis? Parašykite mums į SOS Brigadą. Haruhi Suzumiya Kapoju malkas. Tai tiek. Taip, aš turiu savo įrankius, viską ko reikia: kirvį ir suėstus nervus, gerbiamieji kaimynai. Stepai, tavo čipuotas golfas nei niek geriau netraukia. Susitinkam kiemely prie tavo bendriko, pašnekėsim apie atlygį. Sveikinu Myrką su sukaktuvėm, net neatsimenu ko, bet ne tame esmė, skiriu jam Daler Mehndi - Tunak Tunak Tun gabalą. Būki tu, nevėkšla prakeiktas. Amaze Doge for president. Wow. Parduodu šitą žurnalą, kur dabar skaitot, jei norit nusipirkt, perveskit pinigų į mano saskaitą: LT4204208/8n05c0p3360 They are robots Morty, they don’t have feelings! Trust me Morty!

Anekdotai

Mikė Pūkuotukas visiškai nenorėjo vesti, bet mintis apie jo laukiantį medaus mėnesį tiesiog varė jį iš proto. *** Grupė estų žvalgų patyliukais sėlino link priešo štabo. Aplinkinių kaimų gyventojai dažnai ateidavo pažiūrėti į šį reginį. *** - Iš pradžių mano draugams tu nelabai patikai. – O dabar? – Dabar aš nebeturiu draugų. *** Visada netikėtai pasibaigia pinigai, atostogos, jaunystė ir druska. *** Kiekvieną kartą, kai tu pagalvoji, jog pradėsi laikytis dietos, kažkur pasaulyje gimsta torčiukas. *** Kodėl petriukas neišmoko važinėti dviračiu? Jis neturi kojų. *** - Tėti, nupirk man sportbačius. - Bet dukrele, tu dar pačiūžų nesunešiojai! *** Šnekasi studento tėvas su dėstytoju: - Man atrodo, kad mano sūnus neišlaikys Jūsų egzamino, - sako studento tėvas. Dėstytojas: - Ot kertam iš 1000 Lt, kad jis išlaikys. *** Kalbasi du vaikinai. Pirmas: - Žinai, atsibodo man tėvams ant sprando sėdėt. Antras: - Tai ką ruošies daryt? Ieškosies darbo? - Ne, važiuosiu pas močiutę į kaimą... *** Koks kambarys neturi durų? Prastai suprojektuotas.

wow

gr8 m8 i r8 8/8 pls dnt h8 Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.47)

5ud0ku 5

5 5

8 3

YA YA YA. I AM LORDE. JA JA JA.

„Ė, turi skelbimą? Siųsk jį čion!“

Parašyk mums skelbimą, mes jį išspausdinsim! fb.com/Njuspeipis

4 8 1

8 2

Generated by http://www.opensky.ca/~jdhildeb/software/sudokugen/ on Sun Oct 26 20:24:54 2014 GMT. Enjoy!

IS THIS REAL

LIFE?

WOW

ORIGINALIAUSIOS ASMENUKĖS S („SELFIO“) SU BULVE KONKURSA

AR TAU JAU SENIAI PABODO NIEKAIP NEĮDOMIOS ASMENUKĖS PRIEŠ VEIDRODĮ SU PAPŪSTOMIS LŪPOMIS? DALYVAUK NAUJAME STUDENTIŠKIAUSIO IR LINKSMIAUSIO ŽURNALO STUDENTAMS „NJUSPEIPIS“ KONKURSE!

SIŲSK ORIGINALIAUSIĄ, LINKSMIAUSIĄ, KEISČIAUSIĄ SAVO ASMENUKĘ SU STUDENTŲ MĖGSTAMIAUSIA DARŽOVE BULVE JAU DABAR EL. PAŠTU - KONKURSAS@NJUSPEIPIS.LT!

Konkursas – ne amžinas, tad paskubėkite, nes tai yra jūsų šansas tapti žvaigžde (su bulve)!