Njuspeipis #106 Kovas by Njuspeipis

Njuspeipis #106 TIRAŽAS: 3000 VNT. ISSN 2029-1914

KOVAS

SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

AMS STUDENTM A NEMOK AS

VENEROJE ŠILTA

Saima Tūbaitė

KOVO KOVOS Tu jau neatmeni, kada matei Tą baltą, šaltą sniegą... Nes kaitrūs saulės spinduliai Prikėlė gamtą – ji nebemiega! Paskaitose sunku beišsėdėti, Kai oras nuostabus vilioja... Norėtum išsiskleidęs skėtį Gulėt paplūdimy ir nieko negalvoti. Bet kalendorius primena, deja, Kad negali šį mėnesį tingėti: Nes atkulniuoja vėl Moters diena, Valstybės dieną irgi teks minėti. O kur dar koliai, testai ir laborai – Nė pailsėti nėr kada. Ar rūpi dar kam nors studento norai? Išgelbsti kaip visuomet tik kava. Kasdieną vis į naują kovą Kelies kariaut su mokslais ir darbais. Bet nepamiršk šį saulėtą ir gražų kovą Užsiimt popaskaitiniais reikalais. Pasveikink moteris su jų diena, Eik ten, kur kviečia kolega! Dalinkis ta pačia alaus puta, Tebūna Tavo nuotaika gera! fb.com/Njuspeipis redakcija@njuspeipis.lt

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS LZO

06 04

////////////////

„GITARŲ VAKARAS 2015“ šiemet kitaip!

Į temą

Moteriškumas yra žavu

Interviu

SVEIKINKIM PAVASARĮ!

A. Orlova

? Apklausa Jei sutiktum humans of New York fotografą, ką jam papasakotum?

Fotoreportažas

12 Šio mėnesio „Njuspeipis” labai norėjo pakalbėti apie nepaprastas moteris. Na suprantat, pavasaris, kovo 8… Kalbinome įdomią, ryškią asmenybę – Aliną Orlovą bei keturių merginų eksperimentinės elektroninės muzikos ir vizualaus meno grupę „Bionics“. Klausinėjome studentų, ką papasakotų sutikę Humans of New York fotografą (juk jam turėtum papasakoti tikrai kažką įdomaus, nuoširdaus ir gyvenimiško, tad studentai negailėjo savo istorijų). Ir skiltis „Studentų maistas” šiame numeryje kaip niekada atitinkanti savo pavadinimą, papasakosim kaip pasigaminti kebabą! Rasite dar daug visko, tad verskit ir skaitykit!

14 15

Laukinės vilkės daina

Interviu su Studentu

ESN

Lengva, greita, skanu

Išdrįsk veikti, ne tik svajoti!

Naminis kebabas

ESN KTU – Erasmus Student Network organizacijos dalis, kuri rūpinasi ne tik KTU užsienio studentais, bet ir padedanti lietuviams, svarstantiems žengti pirmą žingsnį į tarptautinių galimybių platybes. Kaip? Neperžengiant Studentų miestelio ribų nori pabendrauti su italu, kuris leis tau akimirkai pasijusti kitame pasaulio kampe – done! Gal nori išgerti kavos su studentu iš Taivano Universiteto – done! Arba paklausti lietuvio, kaip jam sekėsi kopti į Norvegijos kalnus – done! Klausk, rašyk, skambink, užsuk pas mus ir pasiruošk įsileisti tarptautinių galimybių dvasią į savo studentišką gyvenimą.

Džedajus Vidas rekomenduoja Tu rašei apie ką?!?

Kiekvieno mėnesio Njuspeipio žydras puslapis pristatys tau vis skirtingą mobilumo programą, leis jau dalyvavusio žmogaus akimis pasižiūrėti į tarptautinį galimybių pasaulį bei suteiks svarbiausią informaciją – kur? kaip? ir kada? Nori pasidalinti savo istorija? Rašyk: ktu@esnlithuania.org, skambink: +370 624 866 07, užsuk: Studentų g. 69-106

Žiovulio Žudix Horoskopai, Anekdotai

Kontaktai

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas Žurnalistai/tekstų autoriai Lina Stonkutė info@njuspeipis.lt Andrius Šliumba www.njuspeipis.lt Saima Tūbaitė fb.com/Njuspeipis Neringa Lukošiūtė Redaktorė Joana Adomavičiūtė Greta Kinkaitė Justė Kazbaraitytė greta.kinkaite@gmail.com Gintarė Liubinaitė +370 69395449 Aistė Kunciūtė fb.com/greta.kinkaite Gintarė Liubinaitė Vyr. Redaktorės pavaduotoja Aistė Kunciūtė Neringa Lukošiūtė Ieva Gružauskaitė neringa.lukosiute@gmail.com Laura Lukoševičiūtė Marija Grinevičiūtė

BIONICS

We are Mov‘in Europe?

Redaktorės pavaduotoja

Žvilgsnis tarp eilučių

Erasmus+ – tai nauja švietimo, mokymosi ir sporto programa jaunimui, skatinanti studentų veiklumą. Ši programa suteikia moksleiviams, studentams ir dirbantiems žmonėms galimybę išvykti dalinėms studijoms, praktikai pasirinktoje įmonėje ar organizacijoje, trumpalaikiams projektams užsienyje. Šia galimybe gali pasinaudoti visi aukštųjų mokyklų nuolatinių studijų studentai ir mokytis 2-12 mėn. svetur. Daugiau info: ktu.edu/lt/erasmus

Linkėjimai, Greta Kinkaitė

Gero skaitymo! :}

Savadarbis

We are Mov‘in Europe

Šį leidinį ﬁnansuoja: Draugai:

Viršelio nuotrauka Vaida Pilkytė

Maketavo

Tomas Liutvinas Joana Adomavičiūtė Povilas Blauzdžiūnas

Fotografai

Elvita Šiberekovaitė Vaida Pilkytė Lauryna Tamošaitytė Saulė Kvietkaitė

Rask „Njuspeipį“ kiekvieno mėnesio pradžioje:

KTU, VDU, ASU, LSMU, KK, MRU, VU KHF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolp. kolegija, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „Supremo“, „Mio“, „Coﬀee inn“.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra ne būtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina su susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

LZO

„GITARŲ VAKARAS 2015“ šiemet kitaip!

„GITARŲ VAKARAS“ – tai tradicinis KTU fakultetinės studentų atstovybės STATIUS organizuojamas renginys, skirtas atsiskleisti dar neišgirstiems, nepastebėtiems talentams, o žiūrovams pasimėgauti gyvai atliekama muzika. Prieš 2 metus renginiu mėgavomės Kauno dramos teatre, pernai – netradicinėje vietoje – Vytauto Didžiojo karo muziejuje, o šiemet susimatysime studentiškoje erdvėje – naktiniame klube „Siena Club“ (Laisvės al. 93, Kaunas). 17-asis „GITARŲ VAKARAS’15: MUZIKOS EVOLIUCIJA“ žada daugybę staigmenų. Viena iš jų – dėmesys bus skiriamas ne tik gitaroms, kaip įprastai, bet ir kitiems muzikos instrumentams. Vakarą vainikuos Lietuvoje gerai žinomos ir studentų tarpe populiarios grupės „Kings of Leon Tribute“ gyvai atliekamas koncertas. Žinoma, pagrindinių renginio tradicijų nelaužysime. Kaip kasmet, taip ir šiemet buvo atrinkta 10 geriausių muzikantų, solistų, duetų, grupių ir kt. Konkurso dalyviai varžysis dėl rėmėjų įsteigtų prizų, kompetetinga komisija išrinks atlikėją, kuris vertas „KOMISIJOS PROFESIONALIAUSIO“ titulo, susirinkę žiūrovai nuspręs, kuris atlikėjas taps nominacijos „PUBLIKOS MYLIMIAUSIAS“ savininku, o organizatoriai išrinks patį unikaliausią pasirodymą, kuriam atiteks „ORGANIZATORIŲ ORIGINALIAUSIAS“ nominacija. „Renginys jau visai čia pat, tad visa STATIUS briedžių komanda dirba, jog 17-asis „Gitarų vakaras“ išsiskirtų savo unikalumu ir patiktų atvykusiems žiūrovams. Keisdami koncepciją ir perkeldami renginį į studentišką erdvę šiek tiek rizikuojame, tačiau, kaip

sakoma – kas nerizikuoja, tas negeria šampano! Svarbiausia, jog renginys turi unikalumo: naktinis klubas, muzikos konkursas, grupė „Kings of Leon Tribute“ bei gyvai atliekama muzika, ko daugiau ir trūksta?“ teigė renginio koordinatorius Edvinas Benašas. Tereikia prisiminti viena, jog „GITARŲ VAKARAS’15: MUZIKOS EVOLIUCIJA“ vyks kovo 12 dieną 19val. „Siena Club“ (Laisvės al. 93, Kaunas)! Įėjimo kaina: su LSP – 2€, be LSP – 3€. Griebk draugus ir pasinerk į studentišką šėlsmą gyvai atliekamos muzikos apsuptyje!

„Elektros dienos“ 2015 „Elektros dienos” 2015 – trečius metus vykstantis renginių ciklas. Šiais metais organizuojamas balandžio 13–17 dienomis. Jis skirtas moksleiviams, studentams ir visai KTU akademinei visuomenei bei Kauno gyventojams ir miesto svečiams, kurie domisi elektros ir elektronikos sritimi. Akademinėje renginio dalyje vyks ne tik įmonių seminarai, bet bus organizuojamos ekskursijos moksleiviams po KTU laboratorijas, o studentai turės galimybę apsilankyti įvairiose Lietuvos įmonėse ir elektrinėse. Pramoginėje renginio dalyje šiemet Jūsų lauks įvairūs užsiėmimai: ﬁlmų vakarai, lazertag‘o mūšis ir Kaune vyksiančios orientacinės bei konstravimo varžybos. Tai dar tik dalis renginių, kurie organizuojami „Elektros dienose“. Programos metu bus organizuojami kariuomenės pasirodymai, galėsite išbandyti 3D spausdintuvo ar Oculus Riﬅ akinius. O atsipalaidavimui kviesime sudalyvauti lazertag‘o mūšyje, ﬁlmų vakare ir kitur. „Elektros dienos“ kviečia ne tik elektros ir elektronikos studentus, bet visus besidominčius naujomis galimybėmis ir netradiciniu požiūriu į mokslą. Tolesnę informaciją ir „Elektros dienų“ programą sekite: elektrosdienos.lt

HAIKU – SUSTABDYTA AKIMIRKA Rašytojas Robin Sharma yra pasakęs: „Laikas yra brangiausias turtas, jis neatsinaujina.“ Suvokę šią siaubo komedijos vertą tiesą žmonės nusprendžia gaudyti gražiausias savo gyvenimo akimirkas ir įkalinti jas storuose nuotraukų albumuose. Tačiau ką daryti, jei šalia savęs neturite fotoaparato, o pro auditorijos langus matote raudoną ryto dangų ar pirmuosius medžių pumpurus? Nesinervinkite ir nebėkite pasiimti įrangos, nes, kol grįšite, lentoje gali atsirasti visatos paslaptis atskleidžiančios formulės, prieš kurias nublanksta visas dangaus grožis. Rašiklis ir sąsiuvinio paraštė išgelbės jus iš šios keblios situacijos. Jei netikite, jog žodžiai gali atvaizduoti akimirkos įspūdį ir sukurti ryškų peizažą, tuomet jums reikėtų susipažinti su haiku. Neišsigąskite, šis žodis tikrai nėra juodosios magijos burtažodis, galintis jus paversti gličia varle. Haiku – tai trumpiausia japonų poezijos forma, ypač išpopuliarėjusi Edo laikotarpiu, kuomet šalis buvo izoliuota nuo išorinio pasaulio. Didelę įtaką šiam literatūros žanrui turėjo Matsuo Basho. Galbūt šie žodžiai jums skamba panašiai kaip ir inkų tvirtovės liekanos Maču Pikču, tačiau tai tikrai nėra jų dalis. Matsuo Basho buvo haiku kūrėjas, kurio meistriškumas galėtų prilygti Songoko kovos menų įgūdžiams. Būtent šio rašytojo poezijoje puikiai perteikiamas gamtos amžinumas, jos ryšys su žmogumi bei nebaigtos minties įspūdis, kuris leidžia skaitytojui pačiam

AISTĖ KUNČIŪTĖ atsiskleidžia mūsų pačių buvimo esmė.

dalyvauti kūrybos procese. Turbūt daugeliui šis lyrikos žanras gali pasirodyti svetimas tiek XXI amžiaus kontekste, tiek ir mūsų kultūrai, tačiau tie, kurie nors kartą „užsikabino“ žvelgdami į žodines akimirkų nuotraukas, tikrai paprieštarautų tokiai nuomonei. Visų pirma, haiku atitraukia mūsų dėmesį nuo betoninių džiunglių ir sugrąžina į natūralią aplinką. Juk dauguma žmonių sulaukę atostogų skuba palikti triukšmingą miestą ir vyksta į gamtą, kur jų laukia geriausi SPA malonumai: ežero vanduo, medžių ošimas, Saulės šiluma, nemokamos purvo vonios. Šis buvimas gamtoje, pasyvus egzistavimas „pakrauna“ mus tolesniems darbams, kurie jau būna spėję okupuoti daugelį darbo kalendoriaus dienų. Taigi, haiku yra tarsi geros kelių minučių atostogos, leidžiančios sugrįžti atgal į gamtą, kurioje

Antra priežastis – gebėjimas išreikšti kasdienybės grožį. Mūsų spartus gyvenimo tempas išties galėtų priminti „Formulės – 1“ lenktynes, kuriose kelis kartus lėkdami ta pačia trasa matome tik į vientisą masę susiliejusius daiktus. Toks vaizdas nedžiugina mūsų ir sukelia nepasitenkinimą vienspalve ir nuolat besikartojančia kasdienybe, tačiau ir čia į pagalbą atskuba haiku, kuris paspaudžia stabdžio pedalą ir iš viską praryjančios rutinos nasrų išvaduoja buities grožį. Vis tuo pačiu metu skambantis žadintuvas, rytiniai arbatos puodeliai, auditorijos suolai, nuo kurių nuolatos ritasi rašiklis – viskas įgyja savito grožio, leidžiančio paprastuose dalykuose įžvelgti meną. Toks aplinkos matymas yra tarsi oro balionas, skatinantis elekroninės erdvės narus nors trumpam sugrįžti į krantą. Tikiuosi, sėkmingai susipažinote su unikalia Japonijos poezijos forma ir pasitikdami pavasarį jau nekantraujate atsiversti pirmuosius, o gal jau ir seniai žinomus, haiku kūrinius, slepiančius ne tik gamtos ar akimirkos grožį, bet ir gilias filosofines idėjas. Galbūt išmokę fiksuoti net ir mažiausias aplinkos detales, pabandysite ir patys brūkštelėti trieilį, kurio „talpa“ bus tokia pati, kaip ir Hermionos Įkyrėlės rankinės, užburtos nesusekamaisiais išplėtimo kerais.

HAIKU RYŠKINIMO INSTRUKCIJA 1. Dabarties akimirkos įspūdis 2. Trys eilutės, kurių skiemenų tvarka: 5-7-5 3. Žodis, atspindintis metų laiką ( kigo ) 4. Žodis, padalijantis tekstą į dvi temas ( kiredži ) 5. Nekantravimas pradėti

kovo aštuntoji ant varveklio smaigalio saulės lašas Aleksej Andrejev Pavasaris! ūkanoj skendi bevardė kalva Matsuo Basho

Nešvankūs užrašai Ant vyno krautuvėlės sienų... Vėjas rudens Hokin

Romuvos kino teatras Laura Lukoševičiūtė „Didelės akys“ („Big Eyes“) – tai biograﬁnė drama, pasakojanti apie garsios amerikiečių menininkės Margaret Kyn (Margaret Keane) gyvenimą 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose. Šią stilingai spalvingą juostą režisavo išskirtiniais ﬁlmais garsėjantis Timas Bertonas (Tim Burton). „Didelės akys“ taip pat „bertoniškai“ papasakota, tikrais įvykiais paremta drama.

Pagrindinė ﬁlmo veikėja tai talentinga dailininkė Margaret, kuri tapo vaikų didelėmis akimis paveikslus. Savo darbais veikėja išreiškia savo išgyvenimus ir emocinę būseną. Margaret taip pat yra ir vieniša motina, kuriai sunkiai sekasi sudurti galą su galu. Vos sutikusi charizmatiškąjį Volterį Kyną (Walter Keane) naivi veikėja juo susižavi ir greitai susituokia. Volteris – talentingas manipuliatorius, kuris pradeda pardavinėti Margaret paveikslus kaip savus, teigdamas, jog moters sukurtas menas nebūtų paklausus. Paveikslai greitai išpopuliarėja, o Volteris apakintas šlovės ir pinigų tampa vis valdingesnis. Ilgainiui Margaret suvokia Volterio klastą, tačiau dar ilgai negali išsivaduoti iš vyro priespaudos. Filmo metu pamatome pagrindinės veikėjos evoliuciją – iš užguitos, naivios moters ji tampa nepriklausoma, stipria moterimi ir kovoja už savo garbę bei kūrybą. Filme sukurta autentiška 6-7 dešimtmečių atmosfera, veikėjų išvaizda ir manieros puikiai atspindi tų laikų gyvenimą ir papildo veikėjų portretus. Gan paprastame garso takelyje išsiskiria du atlikėjos Lana Del Rey teminiai kūriniai („Big Eyes“ ir „I Can Fly“), kurie idealiai tiko juostai, atskleisdami veikėjų emocijas. Pagrindinės veikėjos, Margaret, vaidmenį atliko 5 Oskarams nominuota Eimi Adams (Amy Adams), kuri už pasirodymą šioje juostoje laimėjo Auksinį gaublį. Volterį Kyną suvaidino Kristofas Volcas (Christoph Waltz), kuris už šį vaidmenį taip pat buvo nominuotas Auksiniam gaubliui. Pirmojoje juostos pusėje aktorių vaidybai trūksta emocinio gylio, tačiau antroje pusėje veikėjų charakteriai atsiskleidžia ir yra įtaigūs. „Didelės akys“ – tai spalvinga ir iki galo dramą išlaikanti biograﬁnė juosta, kuri sužavės įdomia istorija, autentiška, užburiančia atmosfera bei charizmatiškais veikėjais.

Į temą

MOTERIŠKUMAS YRA ŽAVU

Pagaliau atėjo taip ilgai lauktas kovas... Su kuo šis žodis dažniausiai asocijuojasi? Su artėjančiu pavasariu, pirmaisiais saulės spinduliais, šiluma ar ką tik iš spintos ištrauktais bateliais? O gal su valstybės atkūrimo diena, patriotiškumu ir renginiais? Taip. Jei tokie būtų jūsų atsakymai, neprašautumėte. Bet šį kartą aš visai ne apie tai. Kovą taip pat švenčiama pati moteriškiausia diena metuose – Tarptautinė moters diena. Vystant asociacijos motyvą, daugeliui su šia diena

Saima Tūbaitė

siejasi tulpės (ar kitos gėlės), šokoladai, sveikinimai, šampanas... Tiesą sakant, panašiai kaip ir per švento Valentino dieną. Tačiau retai susimąstome ne apie paviršutiniškus dalykus, o pačią šventės esmę – moterį, o konkrečiau jos prigimtį – moteriškumą. Tikriausiai ne kartą esate girdėję, kad moteriškos dailiosios lyties atstovės yra charizmatiškos, žavios. Ar kada nors pagalvojote, kas jas daro moteriškas? Kokios savybės – moteriškos, ir kokios tada priskiriamos

vyriškumui? Iš pradžių reikėtų paminėti, kad moteriškumas – tai labai subjektyvi sąvoka. Juk kiekvienam žmogui jis gali reikšti visiškai skirtingus dalykus – vienam trumpus sijonus ir ilgus plaukus, o kitam galbūt nuoširdžią šypseną ir jautrumą. Keičiantis laikams, keitėsi (ir vis dar tebesikeičia) supratimas apie dailiosios lyties atstoves. Tam, aišku, įtakos turėjo (ir vis dar tebeturi) ir kultūra. Pirmykščiais laikais moterų vaidmuo apsiribojo ties

atstovės pasirenka būti namų šeimininkėmis arba karjeristėmis, kartais net be vaikų. Ir tai taip pat nėra nieko blogo, juk kiekvienas yra laisvas ir gali rinktis. Tačiau iškyla klausimas: jeigu moteris dabar yra labai įvairiapusiška ir turi didžiulę laisvę rinktis, kaip žinoti, kas yra moteriškumas XXI-ame amžiuje? Kaip jau anksčiau minėjau, tai yra subjektyvu ir kiekvienas žmogus turi savo nuomonę šiuo klausimu. Tačiau beveik visos moterys turi savo prigimtinius bruožus – emocionalumą, plastiškumą, švelnumą, ištikimybę, spontaniškumą, trapumą, nuoširdumą, rūpestį, motiniškumo instinktą, intuiciją. Tuo tarpu vyriškumas siejamas su struktūriškumu, tikslais, savo šeimos aprūpinimu, ištverme, racionalumu, skaičiavimu. Ar tai atsiskleidžia šiuolaikinėje visuomenėje? Vyrauja įvairovė. Gyvename XXI-ame amžiuje, kur mūsų jau nebestebina nei priauginami nagai (plaukai, blakstienos ir dar velnias žino

kas), nei silikonas krūtyse (užpakalyje, lūpose), nei nėščios 16-metės... Kai kurios moterys investuoja į išvaizdą, kai kurios į karjerą ar išsilavinimą, tačiau tikrai ne visos iš jų tiek pat laiko skiria ir vidinėms, prigimtinėms savybėms puoselėti – išlikti jautriomis, spontaniškomis, trapiomis ar nuoširdžiomis. Šiais susvetimėjimo laikais tai tampa vis rečiau pasitaikančiomis vertybėmis. Todėl pasigendama švelnios, draugiškos, paprastos dailiosios lyties atstovės, kuri dar turėtų „košės galvoje“ ir būtų tvarkingai atrodanti. Galbūt susidaro toks įspūdis, kad dailiosios lyties atstovės privalo būti perdėtai jausmingos, verkšlenančios, silpnos, emocionalios... Tačiau to visai nereikia! Būti moteriškai nėra taip sunku kaip atrodo – užtenka būti savimi (t.y. nepaminti natūralios, moteriškos prigimties), stengtis, mokytis ir tobulėti. Moteriškumas yra žavu.

Auksė Vabalaitė

šiais darbais – jos turėjo atlikti buities darbus, tęsti giminę, rūpintis atžalomis bei gaminti maistą. Senovės Graikijoje gyvenę ﬁlosofai moterį laikė „netobulu vyru“, kitu jo variantu. Ką jau kalbėti apie ankstyvuosius Viduramžius, kai jas net degindavo ant laužo, apšaukę raganomis. Vėlesniais laikais moterų padėtis keitėsi, tačiau iš lėto: joms dar ilgai nebuvo galima dalyvauti politinėje veikloje ne tik užimant aukštas pareigas, bet net ir einant balsuoti. Dėl to XIX a. pabaigoje atsirado, o XX a. pradžioje išplito feminizmo reiškinys – judėjimas už moterų teises. Šiandien moters vaidmuo yra visiškai kitoks lyginant su praeitimi, tad akivaizdu, kad ir moteriškumo sąvoka yra pakitusi. Moteris šiandien – laisva, nepriklausoma, siekianti aukštojo išsilavinimo bet kurioje srityje, tuo pačiu spėjanti auginti atžalas, paruošti valgį ir atlikti buities darbus. Kai tarp šių dalykų nėra pusiausvyros, dailiosios lyties

Interviu Vaida Pilkytė

Elvita Šiberekovaitė

Lina Stonkutė

A.ORLOVA: „MAN SUNKU SAVE ATPAŽINTI“ Susitikimas su Alina Orlova išskirtinai šiltas ir ramus, pilnas naivaus juoko ir kuklaus n kartų ištarto žodžio „nežinau“. 26 metų Alina iš Visagino, baigusi tik mokyklą, (!) yra pavyzdys, jog tikėjimas savo kūrybos vizija ir be turtingų dėdžių gali atverti duris į plačiąją rinką net ir lietuviškai muzikai. „Laukinis šuo dingo“ ir „Mutabor“ albumai buvo platinami tarptautinių kompanijų, koncertai vyko nuo Ukrainos iki Prancūzijos, dainos transliuojamos Vakarų Europos radijo stotyse... Praėjus penkeriems metams nuo paskutinio albumo išleidimo, dabar įrašinėjamas trečiasis, pasirodysiantis jau balandžio mėnesį! Dainuojamąją poeziją, atliekamą nuo alternative iki folk stiliaus pakeis electro skambesys, kurio Alinos kūryboje dar nebuvo. Kol laukiame albumo, apie viską plačiau – pokalbis su atlikėja. Kokiomis nuotaikomis dabar gyveni? Intensyviai įrašinėjame albumą, tad šiuo metu tai ir yra pagrindinis mano užsiėmimas – visos mintys sutelktos ties juo. O šiaip smagu, pavasaris, po žiemos atsirado vilties. Debiutinis albumas visuomet būna labai laukiamas, antruoju gali pasitikrinti, ar dar tavęs reikia. O koks bus trečiasis? Esame procese, albumas vystosi ir dar daug ką reikia nuveikti, todėl sunkiai įsivaizduoju, koks galų gale jis bus. Atsirado daugiau elektronikos, bet mano skiriamieji dalykai išliko. Albumas tikrai bus kitoks, bet koks – dar nežinau – reikia pabaigti, o tada žiūrėsim. Aš mažiausiai suprantu, ką darau, ką visa tai reiškia, koks stilius gaunasi. Tiesiog darai, kažkas gaunasi, o paskui kiti įvertina. Prieš Kalėdas pasirodžiusioje dainoje „Sailor“ yra to electro ir pianino skambesio. Kas gi privedė prie electro? Ar anksčiau jo buvo tavo kūryboje? Nemanau, kad buvo. Kas privedė? Mano dainose yra bazė pianino motyvų, melodijų, žodžių, kurie pasikartoja, bet visada norisi žaisti su tuo, kad būtų įdomu ir man pačiai, ir kitiems. Pasijungėme sintezatorius, grojau daug melodijų, žaidėme su įvairiais tembrais tai taip ir gavosi tas electro. Man labai 80–90-uosius primena, tai gal ir iš vaikystės viduje užsilikęs yra šis skambesys, nes gimiau tais metais. O būna sunku priimti tą galutinį sprendimą, kaip atrodys daina? Taip, bet nereikia persistengti, lengviau – paleisti, nes galima taip niekada ir nenuspręsti – padaryti 100 versijų ir jos visos bus neblogos, o reikia tai vienos. Kai reikės išleisti albumą gali būti sunku jį paleisti, nes nieko jau nebepakeisi. O dabar dar įsivaizduoju, kad mes galėsim kažką jame keisti. (juokiasi) Gal jau turite pavadinimą naujajam albumui? Ne, nors jau laikas galvoti ir viršelį, ir pavadinimą,

bet dar nebaigėme įrašinėti dainų. Po to išdėliosime jas, paklausysime ir kažką sugalvosime. Tiek pirmojo, tiek antrojo albumo pavadinimai turi sąsajų su žodžiu „žvėris“. Tai sąmoningai parinkote – turi šis žodis kažkokią reikšmę, ar atsitiktinai taip nutiko? Sąmoningai asociacijos su žvėrimi nerinkome. Dabar pagalvoju, kad mes visi šiek tiek žvėrys, įdomu, kokie skirtumai ir panašumai tarp žmogaus ir gyvūno, bet kuriant pavadinimą apie tai negalvojau. Kartais kažkas gražiai skamba ar primena ką nors, kas nebūtinai turi gilią reikšmę ir tik jei pradėtum analizuoti ar interpretuoti, ją surastum. Čia kaip mokykloje interpretacijos rašymas iš literatūros kūrinių, kur atrandi tokių dalykų...nors rašytojas gal ir neturėjo to omenyje. Jei žmogus tiksliai žino, ką nori veikti gyvenime, tai ar jam reikia papildomų sugebėjimų? Tarkim, ar tau patiko ﬁzika ar chemija, kas yra labai toli nuo to, ką tu dabar veiki? Mokykloje man buvo sudėtinga. Buvau apsisprendusi, kad man patinka menas, t odėl paišiau, grojau. Tikslieji mokslai nesisekė ir apskritai nemačiau prasmės mokytis, kankindavausi, kad gaučiau 4. Vieni anksčiau atranda polinkį kam nors, o kiti vėliau. Mokykla – keistas dalykas. Norėčiau, kad būtų kitaip, bet kol kas neturime kito varianto. Nėra aišku, kodėl būtent tą reikia mokytis, o ne kitką. Apie gyvenimą nedaug mokykloje sužinai, tik daug faktų, kurie nesisieja tarpusavyje, nesusilieja į bendrą paveikslą. Kūryba labai individualus dalykas, sukeliantis egocentriškumo jausmą. Kaip tu jautiesi, kai sukuri kažkokį naują kūrinį? Kad kūryba sukelia egocentriškumo jausmą, tai neatsiejami dalykai, nes ir nerašytum dainos, jei nebūtum įlindęs į save, jaučiantis per save. Kai sukuri kažką naujo, euforišką jausmą jauti kurį laiką, o paskui pripranti ir tai ima atsibosti. Iš pradžių atrodo, lyg kažkas

sutaptų, nes pats nedaug ką muzikoje gali padaryti tyčia. Kūryboje labai daug sutapimų, atsitiktinumų, kurių pats nesureguliuosi, todėl tai sudaro įspūdį, lyg tai iš kažkur ateina... Džiugu, kad gali kažką sukurti, perduoti. Kaip reaguoji į tai, kad tavo muzika gali netgi gydyti? Muzika apskritai gydo, o kartais gali ir susargdinti. Lengviau apie kitų muziką kalbėti, todėl man keista, kad mano kūryba gali kažkam padėti. Bet jei mano kūryba irgi taip veikia, tai labai džiugu. Ar pati turi kažkokių autoritetų? „Autoritetas“ – tai toks žodis... (juokiasi) Visada sakau ir galvoju, kad aš jų neturiu, bet vis tiek egzistuoja tokie žmonės, kurie imponuoja ar patinka jų mintys, muzika, jie tave paveikia, palieka žymę... Tačiau tokio vieno neturiu. Žinau, kad jie visi yra gyvi žmonės, tokie patys, kaip ir aš. Gal Dievas galėtų būti autoritetu, jeigu jis yra? O ar tu tiki Dievu? Manau, kad tikiu, bent jau kuo toliau, tuo labiau noriu tikėti, nes tikėti nėra taip paprasta. Galbūt tiki įkvėpimu? Ar tiesiog juodu darbu? Ne, juodu darbu tikėti nesinori, geriau kuo mažiau jo būtų. Nežinau, gal aš tingi, nes jis visai neįkvepia... O įkvėpimas neblogas dalykas, tik visi per daug jį romantizuoja. Egzistuoja net mitas apie įkvėpimą, o juk visiems skirtingai su juo būna ir nėra, kad aplanko staiga. Todėl reikia dirbti, ne juodai, bet bent jau užsirašyti dainos tekstą ant lapelio. Dažnai menininkų yra klausiama, kas juos įkvepia. Atsakymai būna labai panašūs – gamta, žmonės, aplinka. Negi mus įkvepia tas pats? Galbūt skiriasi detalės, atspalviai, bet šiaip visus mus įkvepia tas pats – viskas iš gyvenimo, nes juk mes tą ir turime, kol esame gyvi. Tavo kūryboje yra šiek tiek nežemiškumo. Ar tave vilioja kosminės erdvės? Įdomu tas bandymas išeiti toliau, nes gi tiesiogine prasme neišeisi. Egzistuoja tik nostalgija, ilgesys tam dalykui, kurio atrodytų lyg ir nėra. Transcendentinis jausmas yra turbūt visoje kūryboje, mene ar bet kur kitur... O vertini save pagal laiką? Tarkim, kad prieš metus nebūtum padarius kažko, o su laiku įgavai gebėjimų tam padaryti? Tai ypač atsispindi, kai žvelgiu į savo ankstesnę kūrybą. Man pačiai sunku atpažinti save. Karjeros pradžioje mano dainavimas buvo vos ne laukinis, dabar šiek tiek santūriau, mažiau žodžių mano kūryboje. Žodžiai neteko didelės svarbos, nes iš pradžių labiau atlikau dainuojamąją poeziją. Labai daug kas pasikeitė, tačiau pasakyti, kokia esu dabar reikia, kad praeitų šiek tiek laiko. Kas yra populiarioji muzika Lietuvoje ir ar priskirtum save prie šio žanro? Populiarioji muzika Lietuvoje tai tiesiog populiari muzika, nes anksčiau maišydavome populiariąją muziką su popsu. Populiariąja muzika vadinome net ne grupes, o šokių ir muzikos šou – estradą. Dabar populiarioji muzika Lietuvoje net nežinau kas, gal „SEL“? O ar aš save priskirčiau? Iš dalies, bet tikrai ne pirmose eilėse. Tai, ką aš

darau yra populiarioji muzika, nors ir šiek tiek siauresniam ratui. O tu kada nors svajojai, kad rinksi tūkstantines minias arenose? Ne, arenos yra kas kita, muzika turi būti kitokia, o tai ne mano atvejis. Negrojau labai didžiulėms arenoms, bet festivaliuose minia būna visai nemaža, o ir nėra didelio skirtumo, kiek žmonių, nes minia yra lygiai tas pats, kas vienas žmogus. Minia susilieja į vienį, todėl nesvarbu ar daugiau, ar mažiau žmonių tavęs klauso. Kuo skiriasi lietuviai nuo kitų šalių auditorijos? Visos tautos turi savo charakterį ir mentalitetą, kurį gali pajausti ir pamatyti, o kartais ir nelabai, priklauso nuo geograﬁnės padėties. Tarkim, šiauriečiai labiau santūrūs, neparodo, ką galvoja. Svarbu ir kokiame kontekste esu pati, nes, tarkim, užsienyje esu svetima. Prancūzijoje atrodau šiek tiek egzotiška, o savam krašte žmonės supranta kalbą, žino tavo istoriją, vaikštau tomis pačiomis gatvėmis, todėl atsiranda kitoks muzikos suvokimas ir ji kitaip priimama. Mano muzika tam tikra prasme sutraukia panašius žmones, kurie yra ganėtinai jautrūs, inteligentiški (juokiasi) ir jie reaguoja panašiai. Rusijoje žmonės pagal savo charakterį ir būdą elgiasi familiariau. Vakaruose aš kartais ir pati nežinau, kaip interpretuoti žmonių reakcijas, nes ten įprasta ploti gausiai, todėl sunku atskirti, ar labai patiko, ar tiesiog ploja, nes taip įprasta.

Interviu video formatu ieškokite: Youtube kanale „KTU VideoShot“

Apklausa

JEI SUTIKTUM HUMANS OF NEW YORK FOTOGRAFĄ, KĄ JAM PAPASAKOTUM? Viskas prasidėjo nuo fotoaparato rankose ir nepažįstamųjų, sutiktų Niujorko gatvėse. Fotografas Brendonas Stantonas (Brandon Stanton) 2010-aisiais pradėjo savo blogą „Humans of New York“, fotografuodamas atsitiktinius žmones ir publikuodamas jų fotograﬁjas su nedideliais fragmentais - citatomis ar trumpomis istorijomis, kurias papasakojo sutiktieji. Šiuo metu HONY fanų skaičius viršija 12-ką milijonų. Jei tektų gatvėje prasilenkti su šiuo žmogumi, kuo norėtųsi pasidalinti? Viskas ekspromtu, tad veikiausiai ir atsakymas toks - neapgalvotas, skubotas, o galbūt atvirkščiai - kažkas ilgai gulėjusio mintyse, brandinto ir tuo pačiu labai nuoširdaus. Ką atsakytum TU?

Joana Adomavičiūtė

Miglė Stasiulionytė:

KLASIKINĖ FILOLOGIJA, VU, II KURSAS

“Mano gyvenimas sukasi apie svajones – jei kažko iš tiesų trokštu, tiesiog žinau, jog anksčiau ar vėliau tai įvykdysiu. Širdis stojo pirmą kartą pamačius Times Square, Himalajus, dabar eilėje laukia Corcovado Rio de Žaneire. Po savaitės stovėsiu ant šios kalvos viršūnės ir, manau, pirmas dalykas bus tai, kad nuoširdžiai apsiverksiu. Dar myliu juodaodžių bliuzą ir baltaodžių rock‘n‘roll‘ą. Ir begalę kitų dalykų. Vienas puikus draugas man kartą puikiai sakė: „Na, gyvenime yra du keliai – arba kaifuoti nuo savo gyvenimo, arba verkšlenti ir galvoti, ką pagalvos kiti ir knaisioti smulkmenėles.“ Pasirinkimas jūsų. Ai, brangieji, gyvenkit savus gyvenimus ir būkit laimingi.”

Agnė Ramanauskaitė: “Nuo mažens norėjau būti muzikante, tik dar tuo metu nesupratau kaip stipriai to noriu ir kaip mano siela prabunda natų žaisme. Dabar man 20, aš ne muzikantė ir ne muzikos mokslus kremtu. Tai sudėtinga. Gyvenimas sudėtingas. Kiekvieną ankstų rytą pirmuoju traukiniu keliauju į darbą su kitais dešimtimis žmonių. Visų jų akys dar vis mėgaujasi saldaus miego likučiais. Nepaisant to, visi skuba lyg vytųsi nugriebti vaivorykštės gale stovintį aukso puodą, ir tiek mažai iš tikrųjų džiaugiasi jos spalvomis. Po ilgos darbo dienos eidama namo nutariau pasukti ilgesniu keliu. Mane patraukė akustinės gitaros garsai ir muzikanto pokalbis su skubančiu pasauliu. Sustojau ir klausiausi. Gitaros skambesys kvietė žmonių sielas pabusti, nustoti vytis, nustoti blaškytis vandenyne ir pabandyti bent minutę atsilošti ir plūduriuoti ant nugaros, kad išvystume žvaigždes danguje. Gitara kvietė prisiminti vaikystę, kai buvome laimingiausi, tikintys ir pasitikintys, turėjome begales troškimų. Kai svajonė tapti kosmonautu buvo ranka pasiekiama ir mes tvirtai žinojome, kad juo tapsime. Žinoma, dabar daugelis tik šyptels ir grįš į aukso puodo maratono rungtynes. Tuo pačiu ir aš pabusiu su paskutiniu gitaros stygų skambesiu. Tik kuo toliau, tuo labiau norisi tapti permaina pasaulyje ir prisidėti prie žmogaus su gitara. Daryti tai, kas leidžia prabilti sielai ir išlaisvinti vidinį vaiką savyje. Aš tvirtai tikiu, kad būtina patikėti pirmiausia pačiu savimi, o tuomet ir kitais žmonėmis. Skleisti šilumą ir gėrį, neužsisklęsti savyje. Daryti ne tai, kas sukraus turtus, o tai, kas taps turtu sielai. Kai tai suprasime, matysime daug daugiau šypsenų. Ir jei tam reikia didelio smūgio iš stebinčiojo viską iš aukštai - tebūnie. Aš esu tokia pati maratono dalyvė, įnirtingai varžausi krisdama ir vėl kildama. Bet muzika, kuri gyvena širdyje neleidžia pamiršti žvaigždžių, kurios kasnakt įsižiebia, nesvarbu kaip stipriai būčiau susižeidusi ar netoli pergalės. Jos šviečia visiems, visur ir visada. Žmonės turi atrasti savyje tai, kas leis jas matyti ir džiaugtis, ir galbūt norinčių tapti permaina bus daugiau, o kai tai nutiks – pasaulis šypsosis tau, o tu - jam. Nes kur širdis, ten ir laimė.”

TARPTAUTINIO VERSLO VADYBA, MIDDLESEX UNIVERSITY, II KURSAS

TAIKOMOJI CHEMIJA, KTU, II KURSAS

Dionyzas Šlimas: “Turiu svajonę studijuoti režisūrą. Universitetas man - puiki vieta, kur gali save realizuoti, pasiekti ko tik nori, nes čia nebėra tokių dalykų (ar modulių), kurie tau nepatinka ar nesiseka. Universitetas – vieta, kur ne tik įgyji diplomą. Universitetas, kuris tave turėtų paversti homo universale, paverčia tik vienos srities specialistu. Net ir tie dalykai, kurie mokykloje erzindavo, dabar atrodo visai malonūs ir jų trūksta. Sentimentalu ir labai liūdna...”

FREELANCE FOTOGRAFĖ

Greta Urbonavičiūtė: “Pati esu fotografė. 4 metai savamoksliu, 2 metai studijų. Man labai patinka paskaityti žmonių mintis. Pirmiausia paskaitau, tada pažiūriu į nuotrauką. Fotografo darytos nuotraukos nėra paprastos, kiekvieno žmogaus veidas parodo emociją, akys visada svarbiausia – iš jų matyti, kokios emocijos verda žmogaus viduje. Keista, bet visada įsivaizduodavau save užsidengusią rankomis, vien dėl to, kad pati visada būnu už kadro, o štai čia, nufotografuotų ir dar tektų kažką pasakyti. Esu kentėjusi 6 metus patyčių, kurios, kai išėjau studijuoti nenustojo, o vieną dieną viskas tiesiog lūžo/trūko, nežinau kaip pavadinti. Tad pasakyti galėčiau nei daug, nei mažai: šįryt pabudau su šypsena veide, nes pagaliau pajaučiau tą šilumą širdyje, kurią žmonės vadina meile. Tai ne paprasta meilė, tai meilė sau. Bet kurį kitą rytą aš būčiau pabudus su skausmu ir liūdesiu, nes man per daug rūpėjo kitų žmonių nuomonė apie mane, o tai tarsi lėta mirtis. Dabar supratau, kad aš svarbi. Kas geriau stums mane priekin gyvenime, jei ne aš pati?”

ELEKTRONIKOS INŽINERIJA, KTU, II KURSAS

Lukas Kazlauskas: “Visada pašaipiai žiūrėdavau į žmones, kurie tiki meile „iš pirmo žvilgsnio“, stengiasi ją atrasti ir vis nepasiseka. Netikėjau, jog tai įmanoma, kol vieną gražų pavasario vakarą išvydau ją – merginą, privertusią sustoti, įsiklausyti, deja, nebylių minčių, ir siekti jos, bet kokia kaina. Esu turėjęs rimtų draugysčių anksčiau, na ir ne visai rimtų, tačiau jokiai merginai anksčiau to dar niekad nebuvau pajutęs... Tai, apie ką kalbu, nutiko Gruzijoje, jaunimo projekte ir kaip bebūtų keista, mano išrinktoji buvo turkė. Supratau, kad negaliu praleisti šios progos. Nenoriu išsiplėsti kaip vystėsi mūsų santykiai, kaip sudėtinga buvo išlaikyti ryšį internetu ir laiškais, kaip mes vienas kito buvom išsiilgę po projekto, tačiau aš dariau viską, kad susitiktume vėl. Ir štai, po dešimties mėnesių, aš – Turkijoje pagal Erasmus mainų programą. Susitikome vėl! Esu be galo laimingas! O moralas paprastas: niekad nesijuokite iš meilės „iš pirmo žvilgsnio“, nes niekada nežinai kur, kada ir kokioms aplinkybėms esant ji gali užklupti.“

Žygimantas Velička: “Kiekvieną dieną save graužiu, kad per daug sėdžiu prie kompiuterio ir per mažai keliauju. Norėčiau tiesiog išeiti ir grožėtis gamta kelis mėnesius, bet turiu daug įsipareigojimų sau ir kitiems. Be to, keliauti yra gana brangu, net ir pėsčiomis su kuprine ant pečių. Vienas tragiškiausių dalykų žmogaus gyvenime, mano manymu, kai kažkas riboja jo svajones.”

INFORMACINĖS SISTEMOS, KTU, II KURSAS

Fotoreporta탑as

„Vyrų šypsenos“

Vaida Pilkytė

SAVADARBIS

DĖMESIO! Šį kartą savadarbyje rasi įdomų būdą kaip išspręsti namuose vystančių augalų problemą pasidarydamas save „pasilaistančią“ vazą iš vyno butelio. Noriu ypač pabrėžti, kad šis darbas reikalauja didelio susikaupimo, kruopštumo ir svarbiausiai – ATSARGUMO. Bus šiek tiek „triukų“ su ugnimi, todėl prieš griebdamasis darbo pasirūpink savo ir aplinkinių saugumu. Safety ﬁrst! Gintarė P.S. Sveikinu pagaliau sulaukus lietuviškai permainingo pavasario! Liubinaitė

REIKĖS: • Tuščias išplautas vyno butelis; • Špagatas arba plona virvelė; • Nagų lako valiklis (acetonas); • Degtukai arba žiebtuvėlis; • Kibiras ledinio vandens; • Nedidelis kiekis smėlio arba švitrinio popieriaus gabalėlis stiklo kraštams nugludinti; • Aliejinės lempos dagtis (apie 40 cm ar daugiau. Priklauso nuo butelio dydžio); • Gabalėlis agro plėvelės(maždaug 20 x 20 cm). Tu jau turi savo nuosavą išmaniąją vazą, kuri drėkinama savaime. Belieka tik laukti, kol išsikals pirmieji daigeliai. Jei turi klausimų, pasiūlymų, idėjų kaip savadarbis Tau galėtų pagelbėti gyvenime ar kitoje srityje, kreipkis į Njuspeipio redakciją ir būsi išgelbėtas! Iki pasimatymo!

INSTRUKCIJA:

1 žingsnis. Atsikirpk pakankamo ilgio virvelės (maždaug tiek, kad užtektų aplink butelį apsukti 4-5 kartus. Taip tiesiog bus patogiau.) Tada apvyniok virvelę aplink butelį du kartus ten, kur nori, kad jis „nusipjautų“, ir likusius galus nukirpk.

2 žingsnis. Atsargiai numauk nuo butelio perrištą virvelę ir išmirkyk ją acetone (nagų lako valiklyje). Įsitikink, kad ji visa permirkusi, nes nuo to priklausys ar tinkamai „nusipjaus“ butelis. Po to, kai išmirkysi virvelę acetone, užmauk ją atgal ant butelio toje pačioje vietoje kaip 1-ame žingsnyje. Įsitikink, kad virvelė tvirtai laikosi.

• jei butelis buvo nepakankamai įkaitęs; • jei sukai butelį nepakankamai greitai; • ugnis buvo per maža ir greit užgesdavo (greičiausiai acetonas neįsigėrė į virvelę). Tiesiog nenuleisk rankų ir pakartok viską iš naujo. Po kelių bandymų jau turėtum įgusti ir viskas vyks lengviau nei galėjai pasvajoti. Arba peržiūrėk keletą video youtube.com šia tema – „cutting glass bottles with string“

4 žingsnis. Nušlifuok aštrius stiklo kraštus su smėliu arba švitriniu popieriumi. BŪTINAI užsidėk pirštines prieš atlikdamas šį žingsnį, nes kitu atveju gali tapti 3 žingsnis. Laikyk butelį už jo apačios horizontalioje traumatologinio skyriaus pacientu. padėtyje. Uždek virvelę deguku ar žiebtuvėliu 5 žingsnis. Į likusią viršutinę butelio dalį (kur yra (DĖMESIO! Ši operacija yra pavojinga, todėl pasirūpink butelio kaklelis. Žr. 5 nuotrauką) nuo butelio kaklelio savo ir aplinkinių saugumu. Dėl viso pikto paprašyk, kad pradžios į platėjančią dalį įstumk perpus perlenktą draugas(-ė) stovėtų šalimais su gesintuvu). Tolygiai ir aliejinės lempos dagtį. Jis padės vandeniui užkilti į viršų pakankamai greitai suk butelį aplink jo ašį, kad ugnis ir savaime sudrėkinti žemę. Padenk apverstosios vienodai kaitintų stiklą. Kai pastebėsi, kad ugnis butelio dalies apačią agro plėvele arba kita vandeniui pamažu blėsta (maždaug po 10-15 sekundžių), staigiai pralaidžia medžiaga (bet pakankamai tankia, kad kišk butelį į ledinį vandenį. Kai tik butelis pateks sulaikytų žemes). vandenin, turėtum išgirsti mažytį „pokšt“. Dėl staigiai pakitusių temperatūrų stiklas turi atskilti būtent toje 6 žingsnis. Įpilk į butelio „vazos“ (t.y. didesniąją) dalį vandens, o mažesniąją apversk kakleliu į apačią (būtina, vietoje, kur degė virvelė. P.S. Nenusimink, jei šis triukas nepavyko iškart. Taip gali kad dagtis siektų butelio apačią su vandeniu). Įberk žemių, savo svajonių augalo sėklų ir VOILA! atsitikti dėl kelių priežasčių:

s ė n i k Lau aina d s ė k vil ,balto bijau Aš ne uopuolio , kys: n s Savo ano žolė o nepasa k m , Man umės nie ės medis il la . Man ti esu me is obelis.. a a Juk p ais plauk Palaid enė ivari D. Va

Kas pasakys man apie troškimą... Ir kas įspės laukinės moters mįslę. Steisi Elridž (Stasi Elredge) knygoje „Žavingoji“ subtiliai ieško atsakymo – kas ta moteris? Ko išties nori jos širdis? Ir pateikia stulbinančius atsakymus... Mergaitės prigimtis suktis su pūstu sijonu, pasipuošti, būti silpna ir leistis užkariaujama...vyro. Tai prieštarauja bet kokiam XXI a. moters apibrėžimui. Juk tai begėdiška, pasenę, amoralu – dažnai išgirsi iš moters. Juk dabar jos vertė suprantama ne kaip gražios lėlės ir silpnos bejėgės būtybės, o kaip stiprios, vadovaujančios ir savarankiškos moters. Tačiau neskubėkime teisti. Toliau Steisi rašo, kad kiekviena moteris stengiasi atsakyti į savo gyvenimo klausimą – ar jos yra gražios? Žavios, kerinčios, įspūdingos. Nusipelniusios kitų žvilgsnio. Ir grožio samprata čia apimanti viską: nuo

Žvilgsnis tarp eilučių Mėlynbarzdžio paviliota

Ieva Gružauskaitė

Indrė Krasauskaitė

Ar kada teko girdėti seną pasaką apie Mėlynbarzdį ir jo naiviąją žmoną? Jei ne, trumpai supažindinsiu su jos turiniu. Kartą turtingas jaunikis Mėlynbarzdis vedė jauną mergaitę. Savo žmonai pažadėjo nevaržomą laisvę – davė raktus nuo visų pilies durų, tik į vieną kambarį šiukštu neleido kojos įkelti. Tačiau smalsi žmogaus prigimtis. Jaunoji neiškentė ir surado draudžiamas duris. Atvėrusi pamatė daugybę nužudytų buvusių Mėlynbarzdžio žmonų. Netrukus sužinojęs, kad žmona jam nepakluso, Mėlynbarzdis grasino ją pačią nužudyti ir į tą patį kambarį uždaryti. Laimė, pasaka baigiasi mergaitės išgelbėjimu ir kraupiojo Mėlynbarzdžio nužudymu. Tai itin simbolinė pasaka, kuri turi dvi puses. Viena kalba apie vyrą, kaip apie grobuonį, ir jo šešėlinę pusę. Pusę, kurios dienos šviesoje nematyti, kuri jokiai akiai nepastebima, užtat mirtinai pavojinga naiviai moters prigimčiai. Džonas Grėjus (John Gray) teigia, kad kiekviena moteris giliai širdyje tikisi, kad viską galima sutvarkyti, pakeisti, sukonstruoti pagal save. Tai dažniausiai pakiša jai koją santykiuose su savimi ir kitais. O štai, Klarisa P. Estes (Clarissa Pinkola Estes), kalba apie vaikystėje suformuotą „geros mergaitės“ elgesio modelį – geros, išauklėtos, visur mandagiai besielgiančios moters paveikslą. Kaip autorė teigia, tai priverčia užgniaužti intuityvią moters prigimtį, atsispindinčią mergaitės žodžiuose: „Hmm, o gal toji barzda ne tokia jau ir mėlyna?“ Čia pereiname į antrąją simbolinės pasakos prasmę – užpuoliką, slypintį kiekvienos moters sieloje. K. P. Estes pastebi, kad kai moteris užgniaužia savo instinktyvias jusles, Mėlynbarzdžio archetipas – destruktyvus vidinis grobuonis, griaunantis bet kokias viltis, teigiamas mintis, planus. Tai ta nematoma pačių moterų pusė, kuri bijo, neapkenčia, trukdo, prieštarauja... Iš pirmo žvilgsnio, tai galima palaikyti proto balsu. Kuris liepia liautis, sustoti, nekurti, nemąstyti... Štai čia ir slypi pavojus atsiduoti tariamam „proto balsui“, kuris liepia atsisakyti prigimtinių moteriškų galių: intuicijos, kūrybiškumo, ištvermės, įžvalgumo, sugebėjimo mylėti ir empatiškumo. Visuomenei, tėvams ar kitai aplinkai, nepripažįstant šių moteriškumą, parodančių galių, moteris pradeda blaškytis, iš visų jėgų siekdama susigrąžinti savo tapatumą. veido simetrijos iki pačių nepaprasčiausių moters vidinių savybių. Trokštančios atrasti save moterys beviltiškai ieško visur ir visame kame. Žymioji Čilės rašytoja Izabelė Ajende (Isabel Allende) siūlo ieškoti per pojūčius: skonį, kvapą, vaizdą, garsą ir lytėjimą. Išbandyti visas galimybes, kurti gyvenimo receptus, atlikti senolių ritualus arba keliauti ten, kur dar niekad pėda nebuvo žengusi. Jai pritaria ir Klarisa P. Estes, išmintingai pastebėdama, kad tik atsigręžusi į savo natūralią prigimtį ir troškimus moteris bus pajėgi suprasti, kas ji. Kas toji slėpiningoji būtybė, kurios neperprato net pats Z. Froidas (S. Freud)? Į tai, mielosios, turėsite atsakyti pačios, surasti savus klausimus, ieškoti naujų būdų ir galiausiai pasiekti tai, ko norite. Sėkmės įgyvendinant savąją misiją. Pabūkite truputėlį laukinės, šiek tiek gaivališkos, tokios, kokios kartais būna jūros – nevaržomos ir didingos. Su Jūsų švente...

Interviu su studentu

Bionics BIONICS – tai eksperimentinės elektroninės muzikos ir vizualaus meno grupė. Tai keturios linksmos merginos: Raminta, Miglė, Lina ir Urtė, kuriančios rimtą ir įspūdingą meną – audiovizualinius performansus – instaliacijas.

Neringa Lukošiūtė

Kodėl BIONICS? „Bionics“ yra gamta+technologija. Toks būtų ir mūsų devizas. Visi mūsų kūriniai remiasi kažkokiais gamtos reiškiniais, kurie perteikiami per technologijas. Nuo ko viskas prasidėjo? O buvo taip... (juokiasi) Buvo 2011 metų pavasaris... Taip gavosi, kad žiemą į Lietuvą buvo atvažiavęs vokiečių menininkas Karstenas Nikolai (Carsten Nicolai arba dar žinomas kaip Alva Noto), kuris atliko audiovizualinį performansą, ir tiek Lina, kuri buvo Vilniuje, tiek aš (Urtė) buvau Kaune. Po pasirodymo turėjome labai daug įspūdžių ir pagalvojom, kad Lietuvoje kažką tokio būtų galima padaryti, nes nebuvome mačiusios kažko panašaus. Tiek Lina, tiek aš, dirbome su garsu ir pagalvojome, kad būtų įdomu universiteto erdvėse kažką tokio naujo padaryti. Taip išpuolė, kad pavasarį universitete buvo pirmosios „Medijų dienos“ ir ten mes atlikome savo patį pirmąjį pasirodymą. Ar jūsų studijos susijusios su jūsų veikla? Taip, mes visos studijuojame naujųjų medijų meną Vytauto Didžiojo universitete. Viską kuriate pačios? Daugumą. Įtraukiame ir tradicinės meno srities atstovų. Dažnai bendradarbiaujam su įvairiais šokėjais, muzikantais ir taip bandom papildyti savo kūrybą naujais eksperimentais, naujom mintim. Kokie buvo jūsų sėkmingiausi projektai? Sėkmingiausias ko gero buvo Aura „SONUS.LUX.UNUM.“, kadangi gavome ﬁnansavimą ir galėjom daugiau jį išpildyti, jis buvo profesionalesnis. Taip pat tai buvo pirmas viešas pasirodymas be universiteto. Ar žmonės supranta, ką jūs darote? Ne retai tenka aiškinti. Būna, kad sumaišo su kinu. Performansas yra, tai kad viskas vyksta gyvai, realiu laiku. Mes visą medžiagą būname pasiruošusios iš anksto, garsai ir vaizdas įrašyti, bet jie nebūna sujungti, o tik atskiri muzikos ar garso gabaliukai. Ir to pačio performanso niekada nebūna vienodo. Būna ir netikėtų situacijų, kuomet tenka viską „sutvardyti“, viską „sustatyti“ į savo vietas (jos ne šiaip stovi prie pulto,- redaktorės pastaba). Erdvė daug duoda. Instaliaciją tenka pritaikyti prie jos, pvz. sumažinti. Tame ir tas eksperimentas, tame ir tas performansas, kad visada gaunasi kažkas kito, kitaip.

Ką jums davė jūsų studijos? Jos buvo kaip inspiracija. Jei ne studijos, vargu ar būtų viskas taip išsirutulioję. Studijos yra ryšiams užmegzti, susipažinti su kontekstu, nes atėjęs iš mokyklos daug ko nežinai. Studijos duoda pagrindą, suformuoja tave kaip menininką, kaip asmenybę. O kaip vyksta kūrybos procesas? Pirmiausiai, susitariame dėl formos, su kokiu reiškiniu dirbsime, pvz. vanduo – toks kaip pagrindas. Ir tada pradedame galvoti, kad norėsime turbūt kažkokios instaliacijos. Tuomet kiekviena savarankiškai pasigalvojam, pasiieškom pavyzdžių, o paskui susitinkam ir „brainstormingo“ būdu bandome išvystyti tą idėją į kažką naujo, nematyto ir originalaus. Taip pradedame kurti garsą, vaizdą ir viskas įgauna formą, o tada pradedame ieškoti erdvės.

Ką norite pasakyti savo kūryba?

Ar jūs laimingos dėl to, ką darote?

Čia labai tiktų viena citata, deja, autoriaus vardo nepamenu „Žmogus stengiasi patapti mašina, tuo tarpu mašiną bandydamas sužmoginti“. Norime parodyti, kad technologijos yra su turiniu, jos nėra tuščios. Norime parodyti, kad technologijos nėra priešas, kad jos susijusios su gamta.

Ta laimė sąlyginė. Mes laimingiausios būname proceso metu, nors už kūrybos būna ir begalės juodo darbo. Bet tame ir smagumas, kai įveiki visas problemas.

Kokios jūsų svajonės? Turim prisirašiusios nemažai projektų. Pirmasis žingsnis būtų organizuoti „Medijų meno dienas“. Tai būtų kitokia sfera nei mes dirbame, aišku, tame festivalyje ir mes pačios pasirodytume. Kuo norėjot būti užaugusios?

Artimiausias jūsų pasirodymas? Graﬁkos bienalė. Kovo 29 dieną Žilinsko galerijoje. Ką norėtumėte pridurti? Mes pastebime daug nekokybiško meno, tad norėtųsi palinkėti kitiems menininkams, kad tikėtų tuo, ką daro ir eitų profesionalumo link. Dirbkit, dirbkit ir dar kartą dirbkit (juokiasi).

Kosmonaute. Daktare. Dainininke. Archeologe, aš norėjau pamatyti mumiją...(Juokiasi) Ar jums neatrodo, kad savo svajones galite įgyvendinti per savo performansus? Taip, iš tikro, pati technologija, pats menas yra įgalūs sukurti kažkokią utopiją. Viskas yra ganėtinai įgyvendinama, kaip ir su ta pačia visata (išduosiu šiek tiek kitas mūsų idėjas), gali patekti į kitą erdvę, užsimiršti, sukurti kažką tokio, kas yra visai kita sfera. Mums tenka pasidomėti įvairiais dalykais, kurie mums nėra artimi, pvz. biologija. Taip ir tobulėjame, ir iš dalies įgyvendiname savo svajones per meną.

ESN

We are Mov‘in Europe

Jeigu jau seniai vaikštinėji pažįstamomis Kauno gatvėmis ir svajoji apie keliones, naujus draugus ir galimybes, bet niekaip nesiryžti iš tikrųjų to patirti - neužversk šio puslapio ir sužinok, kaip vienas sprendimas gali pakeisti tavo gyvenimą, paįvairinti laisvalaikį ir atverti duris į svajones bei nuotykius. Tai padaryti tau padės ESN iniciatyva Mov‘in Europe, skatinanti mobilumą ir suteikianti visą reikalingą informaciją norintiems dalyvauti įdomiuose projektuose, studijuoti ar atlikti praktiką bet kuriame pasaulio kampelyje. Daugybė žmonių gali pasidalinti patirtimis su tavimi, tad nejau nenori būti vienas iš tų, kuris galės papasakoti savo istoriją? Keliauti, bendrauti, mesti iššūki sau ir priimti galimybes, kurių yra tūkstančiai? Net 37 šalyse 15 000 savanorių stengiasi, kad kiekvienas studentas turėtų galimybę neapsiriboti gimtomis sienomis, suteikdami svarbiausią informaciją. Nelauk rytojaus ar kito mėnesio – pildyk Erasmus+ paraišką! Erasmus+ – tai nauja švietimo, mokymosi ir sporto programa jaunimui, skatinanti studentų veiklumą. Ši programa suteikia moksleiviams, studentams ir dirbantiems žmonėms galimybę išvykti dalinėms studijoms, praktikai pasirinktoje įmonėje ar organizacijoje, trumpalaikiams projektams užsienyje. Šia galimybe gali pasinaudoti visi aukštųjų mokyklų nuolatinių studijų studentai ir mokytis 2-12 mėn. svetur. Daugiau info: ktu.edu/lt/erasmus

Išdrįsk veikti, ne tik svajoti! ESN KTU – Erasmus Student Network organizacijos dalis, kuri rūpinasi ne tik KTU užsienio studentais, bet ir padedanti lietuviams, svarstantiems žengti pirmą žingsnį į tarptautinių galimybių platybes. Kaip? Neperžengiant Studentų miestelio ribų nori pabendrauti su italu, kuris leis tau akimirkai pasijusti kitame pasaulio kampe – done! Gal nori išgerti kavos su studentu iš Taivano Universiteto – done! Arba paklausti lietuvio, kaip jam sekėsi kopti į Norvegijos kalnus – done! Klausk, rašyk, skambink, užsuk pas mus ir pasiruošk įsileisti tarptautinių galimybių dvasią į savo studentišką gyvenimą. Kiekvieno mėnesio Njuspeipio žydras puslapis pristatys tau vis skirtingą mobilumo programą, leis jau dalyvavusio žmogaus akimis pasižiūrėti į tarptautinį galimybių pasaulį bei suteiks svarbiausią informaciją – kur? kaip? ir kada? Nori pasidalinti savo istorija? Rašyk: ktu@esnlithuania.org, skambink: +370 624 866 07, užsuk: Studentų g. 69-106

Joana Adomavičiūtė

GREITA, KAUNIETIŠKA, SKANU ~ NAMINIS KEBABAS ~

Neretas studentas pritars, jog kebabas – vienas iš geriausių maisto patiekalų, kai nori pavalgyti sočiai ir skaniai. Jo gamyba namuose suteikia galimybę improvizuoti, atrasti Tau labiausiai patinkantį skonį. Jei pabodo valgyti pirktinius kebabėlius, kviečiu patirti naminių malonumą. Nagi, čiupk keptuvę ir marš į virtuvę!

~PARUOŠIMAS~

TAU REIKĖS:

1. Faršo; 2. Tortilijų; 3. Saldaus čili(sweet chilli) padažo; 4. Prieskonių; 5. Majonezo; 6. Kečiupo; 7. Česnako skiltelių; 8. Pekino kopūsto; 9. Pomidorų; 10. Agurkų; 11. Paprikos;

• Įdarui faršą su truputėliu druskos, pipirų ar kitų pasirinktų prieskonių iškepti keptuvėje. • Supjaustyti pomidorus, agurkus, paprikas ir pekino kopūstą. • Susmulkintas daržoves supilti į gilų indą, ant jų užberti kelis žiupsnelius druskos. Galima įtarkuoti sūrio. • Česnakiniam padažui sumaišyti majonezą su kečupu santykiu 3:1, t.y. jeigu dedate šešis šaukštus majonezo, reikia 2 šaukštų kečupo, įspausti česnako sulčių(tinka ir tarkuotas česnakas). • Įkaitinkite keptuvę su aliejumi. Aliejaus neturi būti per daug, pakaks 2-3 šaukštų. • Ant kiekvienos tortilijos tepamas česnakinis padažas(2 šaukštai), dedamos daržovės ir faršas, apšlakstoma sweet chilli padažu. (Galima apsieiti ir be šio padažo, tačiau jis prideda nemažai skonio, ypač jeigu mėgstate aštriai.) • Suvyniojamas kebabas: ant įdaro lenkiama tortilijos apačia, o tik tada užlenkiami šonai. • Kebabas dedamas į keptuvę (būtinai gerai įkaitintą!). Iš pradžių palaukiame, kol apkeps viena kebabo pusė, tuomet apverčiame ir apkepame kitą pusę.

#StudentuMaistas

DžEdAjuS

viDAS

RekomenDuoja

TU RAŠEI APIE KĄ?!? Sveikinu sulaukus dar vieno „Njuspeipio“, mielieji. Kas mėnesį, kartais tenka prisėsti ir pagalvoti, apie ką parašius vienokį ar kitokį „revju“. Tuo pačiu mąstau, kad reikėtų aprašyti ką nors neaprašyto, taigi, kodėl ir kovą to nepadarius? Gerai, siaubingai daug laiko ši mintis manęs neieškojo – parašysiu Jums apie šį tą, apie ką nėra įprasta skaityti, tačiau kiekvienas su šiais įrankiais susitinkame kasdien. Studentams tai yra ypač aktualu, kadangi tai vienas iš visų laikų populiariausių paskaitų laiko leidimo ir

Pieštukas

Visiems žinomas ir ištikimas paskaitų kompanionas, šis raštingumo riteris niekada Jūsų nenustebins rašalo trūkumu ir vidury sakinio tiesiog nenustos atlikinėti savo rašymo ar piešimo darbo, kadangi jis varomas ne rašalu, o puriu grafitu. Pačius pieštukus galime skirti į dvi grupes – paprastus medinius ir „fancy“ plastmasiniu korpusu aprūpintus pieštukus, kurių grafitinę dalį galima iškišti į aplinką kiek nori ir vaidint, kad rašai tušinuku. Naudojimas vargu ar komplikuotas – nulūžo pieštukas? Pasiimi drožtuką ir nudroži pieštuką tiek, kiek reikia, kad viduje esančiu grafitu vėl galėtumei rašyti, arba, jei turite minėtąjį „tušinukpieštį“ – spustelit „gaiduką“ keletą kartų ir sėkmingai rašot toliau, kitiems net

jo paįvairinimo įrankių, be kurių sunku išsiversti ir, juo labiau, neįmanoma įsivaizduoti mūsų visuomenės. Na, šiom dienom gal tai kiek kinta, bet ne pakankamai greitai, kad paveiktų šį straipsnį. Gerai, daugiau už nosies netampysiu, rašau apie, na, rašymo priemones. Visai kietai. Apžvelgiam keletą rašymo priemonių atstovų: nuo universaliausio daikto pasaulyje – pieštuko, iki prabangių parkerių. Važiuojam!

nepastebėjus Jūsų nesėkmės. Žinoma, pieštukai nėra amžini. Tiesą pasakius, jeigu kažkodėl, kažkaip, rašymui naudojate vien pieštuką, tai jis ilgai jums netarnaus ir juos keisti reikės ganėtinai dažnai. Kita vertus, tai nėra didžiulė problema, kadangi jis dažnu atveju kainuoja apytiksliai nieko. Tačiau grįžtant prie trūkumų, verta paminėti, kad naudojant vien pieštuką, gana tikėtina, kad anksčiau ar vėliau netyčiom parašysite ką nors minkštu pieštuku, daugiau skirtu MENUI. To pasekoje Jūsų pieštuku prirašytas puslapis gali netikėtai papilkėti. Ypač į tai dėmesį atkreipti verta, jei esate kairiarankis (taip, tai daug reiškia šiame straipsnyje).

Įvertinimas:

Rekt get, you will.

Šauniai tinka konspektavimui piešiniais Ilgą laiką nepametus įgauna savininko charakterį Naudojant neatsakingai, pieštukas gali sunaikinti bet kokią tvarką Jūsų užrašuose

Tiesiog tušinukas Taip šiame straipsnyje mes pavadinsime visus tuos tušinukus, kuriuos visi turi, ne ypač džiaugiasi jų kokybe ir kooperacija rašant, bet vistiek jų nekeičia, nes šitie rašo ir priedo būna gauti už dyką. Viliuosi, kad jau visi žinome, apie kokią rašymo priemonę kalba eina dabar – apie lengviausiai įgyjamą ir tuo pačiu labiausiai nekenčiamą rašymo priemonę. Šie pigūs tušinukai pasižymi tuo, kad jie pigūs, ant jų dažnai būna kokio nors produkto ar ﬁrmos logotipai, rašo beveik taip pat sausai kaip pieštukas ir įtemptai rašant atlieka vieną iš šių veiksmų: Tiesiog nustoja rašyti iki tol, kol jūs neprikeverzojate atsarginio lapo arba ragindami jį toliau rašyti

suplėšote popierių, ant kurio rašote (taip, tai nutinka) Palaipsniui pradeda naikinti Jūsų riešą, kadangi mėginant rašyti greitai jis atkartoja norimus rankos judesius taip sklandžiai, kaip gumos gabalas ant švitrinio popieriaus Iškrenta iš rankos ir persikelia į kitą dimensiją; daugiau Jūs šio tušinuko nebepamatysite Dar viena gera šios rašymo priemonės savybė yra tai, kad ji nesunkiai išsiardo, todėl konstruoti mėgstantys žmonės tuo gali pasinaudoti nuobodžiose paskaitose ir taip susipažinti su tušinuko sandara bei jo veikimo ypatybėmis. Aš žinau, nes pats tokį naudoju.

Įvertinimas:

Pigus Lengvai pakeičiamas ir ardomas Geriausiu atveju kokybė ir rašymo patogumas yra kiek geresni nei šlamštas Gauni ko ir nusipelnei už dyką – riešo agoniją Sunaikina bet kokią estetinę rašysenos išvaizdą

Gelinis tušinukas

Šiuo atveju esu iš karto nusiteikęs Jums sugadinti siurprizą – jis daug geresnis už anksčiau minėtąjį vien dėl to, kad nereikalauja titaninių pastangų siekiant, kad jis bent rašytų. Pasirodo, yra šiame pasaulyje rašymo priemonių, kurias naudojant nereikia ﬁziškai kovoti vien dėl galimybės parašyti žodį, sakinį ar netgi pastraipą – netikėta. Žinoma ir kainos skirtumas atitinkamas. Kitaip sakant, šis tušinukas kainuoja pinigus, o ne nervus, taigi, gal ir verta rašyti geliniu. Tiesą sakant, tai net neturėtų būti klausimas, kadangi geliniai turi įgimtą savybę rašalą naudoti kiek dosniau nei pigūs ar iš viso dykai gauti. Tai atsiliepia didesnėmis rašalo sąnaudomis, tačiau tuo pačiu žymiai palengvina rašytojo gyvenimą, kadangi nereikia spausti jo vieno kilogramo jėga vien dėl to, kad jis aiškiau ant popieriaus išstenėtų rašalo. Negana to, storiau rašantys tušinukai kartais sugeba pagražinti ir prastai rašančio asmens rašto braižą, ko pasekoje gali kilti noras rašyti kiek galima daugiau, kad popieriaus lapas būtų užpildytas kuo daugiau gražaus rašto. Tikrai nuostabu.

Įvertinimas: Nevargina rankos rašant ilgiau nei tris sekundes Neretai pagerina estetinį rašysenos įvaizdį Nebrangus, bet ir ne per pigus (taip, aš tai pasakiau) Naudojimo laikas nėra „trys dienos, kol vėl pamesiu“

Rašalinis (visiškai old-school) Jei kyla nesklandumų su viršuje pateikta antrašte, tai nėra problema, kadangi vis tiek tuojau pat paaiškinsiu, apie ką būtent šiuo atveju kalbama. Atsimenat, kai mokykloje greičiausiai tekdavo naudoti tuos nesveikai didelius „parkerius“? Tuos, kurie naudodavo kapsules kupinas rašalo? Taip, kalba eina būtent šia linkme ir noriu, kad visi prisimintumėte tai, nuo ko pradėjote – kapsulinį parkerį. Greičiausiai niekas neatsimena jo gerąja prasme, kadangi didelė dalis laiko buvo praleista meldžiantis, kad kapsulė nesibaigtų ir nereikėtų jos keisti. Kad netyčia neatsidarytų tas šaratukas viršuje ir atsarginių kapsulių rašalas nepasklistų visame penale. Ir šiaip, tas gyvenimo tarpsnis daug kam žinomas kaip mėlynų rankų era. Tačiau aš rašau ne apie šiuos rašiklius, ne. Aš noriu atkreipti Jūsų dėmesį dar kartą – į normalius rašiklius, ne vaikiško lygmens, ne tuos, kurie tiesiog šviečia viso regimosios šviesos spektro spalvom. Aš apie rašiklius kiek labiau subrendusiems, kurį turint iš karto gaunate daug stiliaus taškų, kadangi šis puikiai dera prie savininko kostiumo. Taip. Ir čia pat susiduriame su pačia svarbiausia rašiklio problema: studentai juk ne visi vaikšto kasdien dėvėdami nuostabius kostiumus. Jie labiau linkę dėvėti kažką patogaus ir pigesnio. Kalbant apie patį rašiklį – jis nuostabus, jis prabangus, jis prašmatnus, jis dieviškai rašo. Taip, tai yra rašiklių „Ferrari“, „Maybach“, „Bugatti“ ar „Lamborghini“. Ne, „Lamborghini“ netinka. Grįžtant prie temos – kaip ir minėtos automobilių markės, taip ir šie rašikliai už kokybę bei raﬁnuotumą reikalaus iš Jūsų nemažų išlaidų – dalyko, kurio nei vienas studentas nėra linkęs nei leisti, nei turėti. Apmaudu.

Įvertinimas:

Mielieji,

Dieviška rašymo kokybė Nesveikai sklandus darbas Galimybė rašyti kokiu tik nori rašalu Fancy as hell Kaina

e m 5 e v i s n e p x e 3

old school cool

Kadangi ir mane kartais apleidžia visos galaktikos mūzos, nuo šiol prašau jūsų padėti vargšui eiliniam džedajui ir siūlyti temas, kuriomis galėčiau rašyti recenzijas! Tai gali būti bet kas – ir ﬁlmai, ir knygos, ir serialai, ir žaidimai, ir dar kažkas, ko net neįsivaizduoju galint būti. Pasižadu labiausiai patikusius, originaliausius arba reikalingiausius pasiūlymus išbandyti ir objektyviai įvertinti „lightsaberiais“. Savo pasiūlymus siųskite el. paštu dzedajus.vidas@gmail.com

ŽiovulioŽudix

Horoskopai

Astrologė – Justė K.

Avinas. Jei kas tave ir ims, tai tik miegas. Kai nemoki pasakyti „ne“ kitiems, laisvo laiko turėsi tiek pat, kiek Leonardo di Caprio turi „Oskaro“ statulėlių. Pirmasis pavasario mėnuo nebus pats lengviausias metuose, greičiau produktyviausias. Suksies kaip jūrų kiaulytė savo ratukyje, tai padės numesti ne vieną erzinantį kilogramą. Miegas bus egzotika, šiltas maistas – retenybė. Tau kaip vandens trūks ramumos ir laisvalaikio, bet būtent šie dalykai ims vykti nuo kovo 22 dienos, kai Europa, Jupiterio palydovas, maksimaliai priartės prie planetos. Tada tau atsivers horizontai ir išvyka į Maljorką bus kaip likimo dovana už visą triūsą.

18 d. į tavo ženklą įeis Marsas, kuris įneš entuziazmo ir kovingumo bei pašalinis kritikavimo „virusą“. Patarimas – prieš ką sakydama itin gerai pagalvok apie galimas pasekmes.

Mergelė. Moterims reikia tik trijų dalykų – maisto, vandens ir komplimentų. Duotuoju momentu pažiūrėjusi ﬁlmą „Penkiasdešimt Pilkiaus atspalvių“ manysi, kad „Saulėlydis“ greičiausiai nebe lėkščiausias ﬁlmas. Pirmąjį pavasario mėnesį būsi didžiausia kritikė iš visų Zodiako ženklų. Kibsi prie pardavėjos, kuri nedavė grąžos į delną, o padėjo ant lėkštutės, kreivai žiūrėsi į dėstytoją, kuris vis žadins per paskaitas savo neaiškiais klausimais. Tačiau nesikrimsk – kovo

Žuvys. Moterys kaip katės – be meilės ir švelnumo sulaukėja, pradeda šnypšti ir purkštauti, o kai kada išeina ir pas kitą šeimininką. Kovą pajusi didžiulį laisvės poreikį, improvizuosi kiekviename žingsnyje ir stebinsi aplinkinius. Visa tai vyks todėl, kad Andromeda priartės prie Kentauro Proximos žvaigždyno. Saturnas kovo 15 dieną pasieks tolimiausią tašką nuo Saulės, vadinasi, sieksi gauti kuo daugiau meilės iš šeimos ir draugų, o antroji pusė geriau tegu pasikrauna baterijas!..

Svarstyklės. Atrodysi taip nuostabiai, kad ir pats Kanye West trumpam nebežiūrės į savo atspindį veidrodyje. Pavasaris tau išties tinka prie veido! Spindėsi, žydėsi, užbursi visus savo vidine charizma ir žavėsi kiekvieną priešingos lyties atstovą. Tavęs laukia nuostabus mėnuo! Veneros ir Jupiterio sąveika tavo devintajame būste lems, kad pasaulis tavimi žavėsis ir aukštins. Skrajosi lyg ant sparnų, tačiau negali pamiršti, su kuo šliaužojai ant žemės – būtent tie asmenys neleis Saulei sudeginti tavo Jautis. Tavo gyvenimas – romantinė komedija be romantikos ir sparnų. kai pats juokiesi iš savo „bajerių“. Pirmosios kovo dienos tau bus gana sudėtingos. Atrodys, kad valgai vien banano juoduosius Skorpionas. Po 2h nakties nieko gero nebeįvyksta. Kovas bus galiukus, jausiesi kaip Internet Explorer – niekam nereikalingas. toks pat naudingas, kaip niekaip neįskeliama pistacija – žinai, Tačiau plot twist įvyks mėnesio 9 dieną, kai į tavo ženklą įeis kad gali būti kažkas gero, bet niekaip nepavyksta to gėrio išpešti. gudruolis Merkurijus, o kitą dieną – ir romantiškoji Venera. Nuo Ieškodamas klišinių pasilinksminimo būdų nieko nelaimėsi, tik to momento iki pat gegužės 13 d. tavo gyvenimas iš tiesų taps palengvinsi piniginę. Žvaigždės, o ypač Saulė, tau pataria pamiršti liﬅą ir daug svajoti lipant laiptais – tos svajonės ne nepriekaištinga romantine komedija. bėgimas nuo realybės, bet būdas prie jų priartėti. Didelė Dvyniai. Jei tu protingiausias asmuo kambary, tu ne tame tikimybė, kad tavo svajonės išsipildys. O lipimas laiptais tiesiog kambary. Jon Snow nežino nieko, bet tu – ne jo stiliaus. Esi puiki proga truputį pasportuoti. išsilavinęs ir pasaulio matęs (ir Lenkija užsienis...) asmuo, kuriam kovas atneš ne vieną puikią progą susikrauti kuprinę ir iškeliauti Šaulys. Laimė trenkė per galvą ir nebesupranti – esi laiminga ar ieškoti nuotykių, būtinai – už tėvynės ribų. Marsas tau įkvėps trenkta. Kovas bus pats geriausias mėnuo šiais metais! Viskas, kovingumo, o Saturno žiedai pranašauja romantišką pažintį ko imsiesi, tau pavyks. Sėkmė nenusisuks net tada, kai pavėluosi kelionėje, todėl vienišiams šis mėnuo bus itin sėkmingas. Jei nori, į troleibusą – tikėtina, kad žavingas nepažįstamasis pasisiūlys kad mokslai nenukentėtų, prisimink mėnesio 12 dienos vakarą pavėžėti ir akivaizdžiai „kabins“; vienišiems Šauliams tai bus užsidegti žvakę ir tiesiog 15 min pamedituoti – tada Mėnulis nuostabi proga pagaliau atsikratyti vienišių statuso. Beje, laimė viena nevaikšto: puikūs dalykai tave stebins netikėtai ir atrodys, atsiųs sėkmę ir turtus. kad šiuo metu visos žvaigždės tave globoja ir siunčia tik pačius Vėžys. Kiekvienas nešiojam savo monstrą, gimusį iš meilės ir geriausius dalykus! besimaitinantį neapykanta. Kaip ir Walter White, tu kovo mėnesį kausiesi su savo vidiniais demonais. Svyravimai, priverstinis Ožiaragis. Šokoladinės monetos bus vieninteliai pinigėliai, reikšmingų sprendimų priėmimas lydės kasdien. Tačiau neverta kuriuos matysi kovą. Šį mėnesį išlaidos viršys pajamas ir tau nusiminti, mat sėkmės planeta Jupiteris antrą mėnesio savaitę teks pasukti galvą, kaip išgyventi su minimaliomis lėšomis. Tavo įeis į tavo penktą būstą ir tai reiškia, kad tu sėkmingai nugalėsi situaciją gerai iliustruotų Al Bundy, kuris, atrodo, dirba kasdien, kliūtis, išspręsi problemas ir susidorosi su visais „stabdžiais“. tačiau užsidirbti tiek, kad sočiai pavalgytų ar įsigytų kitą kaklaraPavasario kvėpavimas lems, kad tu šiek tiek „morčiuosi“, tačiau ištį tiesiog nepakanka. Plutonas, kuris sudarys liniją su Neptūnu neišsigąsk – greičiausiai būtent meilė padės įveikti tuos vidinius ir Merkurijumi, mėgins padėti, tačiau tu privalėsi pamąstyti, ar kiekviena užsisakyta pica ar kebabas negalėjo būti pakeisti demonus. grikiais. Jeigu nuspręsi ieškoti papildomo darbo, žvaigždės tau Liūtas. Sėkmė visada apkabina privačiai, o nesėkmė viešai žada sėkmę – ir turėsi veiklos, ir piniginėje nebešvilpaus vėjai. trenkia per veidą. Pirmasis pavasario mėnuo tau prasidės ištisu nemaloniu lipimu ant pamestų lego kaladėlių. Kažkada pamiršti Vandenis. Kiekvienas šventasis turi praeitį ir kiekvienas įsipareigojimai dabar sugrįš ir neleis ramiai žengti nė žingsnio, nusidėjėlis – ateitį. Svarbu, su kokiais žmonėmis daugiausia tačiau neverta nusiminti, mat jau kovo 13 dieną į tavo ženklą įeis praleidi laiko, mat būtent jie iššauks tavo tikrąjį charakterį. Šį Neptūnas, kuris bus it šviesa tunelio gale. Likusią mėnesio dalį mėnesį tau būtina tvirtinti ryšius su šeima, draugais, dėstytojais praleisi pramogaudamas su draugais, sėkmingai atsiskait- ir augintiniu. Neveltui sakoma, kad draugai ateina ir išeina kaip inėdamas universitete ar darbe bei praleisi ne vieną puikų vandenyno bangos, o tikrieji lieka kaip kalmaras ant veido. Beje, puikiai seksis įgyvendinti idėjas, susijusias su kūryba. vakarą su antrąja puse. Svarbiausia – išlik pozityvus!

Skelbimai

Forumas, kuriame diskutuojama apie Europą, tai kas vyksta joje ir aplink: reddit.com/r/europe DĖMESIO! Vyksta akcija: surink penkis dangtelius nuo kanalizacijos šulinių ir gauk į galvą nuo santechnikų. Nematomas žmogus ieško nematomos moters nematytų idėjų įgyvendinimui. Parduodamas 1969 m. „Mersedesas“. Iš salono atsiveria puikus vaizdas į Kauno pilį. Keičiu Moskvič-412 į Nokia-3310. Išsinuomosiu butą. Tvarką mikrorajone garantuoju. Ateinantį sekmadienį parapijos salėje vaišės su patiekalais iš žirnių. Po jų - koncertas. Jei turite daugybę neatidėliotinų darbų, pirmiausia reikia nuspresti, kuriuos iš jų reikia atidėti pakartotinai. Ar žinote, kad jei A. Sabonį pailgintume 48 milijonus kartų, tai mes galėtume 2, 5 karto apvynioti juo Žemės rutulį! Melžiu informaciją iš žmonių taip pat gerai, kaip pieną iš karvių. Kreipkitės į Stasiuką iš Piliuonos. mokinu naujus sakinius pradėti iš didžiosios raidės. kriaipkitės in zigmą. Pabėgo mano beždžionėlė. Šiaip neskelbčiau, bet taip pat namie neradau savo ginklo. Tai turėkit tai omeny. Jos vardas Ricardo.

„Ė, turi skelbimą? Siųsk jį čion!“

Parašyk mums skelbimą, mes jį išspausdinsim! fb.com/Njuspeipis

Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.57)

2 8

1 4

2 5

8 2

9 7

wow i r8 19/11 would read Puzzle (Hard, difficulty rating 0.61) 6ud0ku

Everything was better back in the day, even the future.

5ud0ku 7

Anekdotai

- Nežinau,ka daryti.-pasakoja studentė savo draugei. - Tas gražutis docentas pakvietė mane į susitikimą Metropolio picerijoje. Ar eiti? - Ką tu!-sušuko draugė. - Jis tave pavaišins konjaku ir nusives į savo butą. Tada nuplėš suknelę... Ak! - Tai ką man daryti? - Apsivilk seną suknelę. *** Petras savo draugui: - na ir bjaurus tavo raštas. Niekaip negaliu nusirašyti! *** - Kas įvyko po kunigaikščio Kęstučio mirties? - Jo laidotuvės. *** Dėstytojas skaito paskaitą apie šiuolaikinę gyvenimo ﬁlosoﬁją: -Šiuolaikinės gradacijos požiūriu mes negalime neigti paradoksalumo iliuzijos, nes kiekvienas gyvenimas yra alegoriškas ir pilnas ivykių subordinacijos todėl kiekvienas individumas atstovauja tam tikrai unikaliai tačiau determinuojamai tendencijai. O ką jūs apie tai manote? Atsistoja blondinė ir sako: -Taip tai taip, nes negali būti taip, kad niekaip ir ne todėl, kad bendrai, o todėl, kad jeigu kaip nors ir yra tai vat jums ir prašom . *** I anglu kalbos paskaita ateina du studentai naujokas ir jau ilgiau besimokantis mokinys. Mokytojas sako: -Sit down. -Ka jis pasake?-klausia naujokas. -Sesk daune. *** -Studente! Jūs kodėl paskaitoje miegate? -Aš nemiegu, aš tik lėtai mirksiu... ***

2 4 9

4 7 5

again

8 5

2 1

2 7 3

People keep encouraging me to be myself, but that's just not me.

MĖGSTI UŽSIMESTI KUPRINĘ ANT PEČIŲ IR KELIAUTI? TUOMET ATSIŲSK MUMS SAVO ASMENUKĘ KELIONĖJE IR GALBŪT TU LAIMĖSI ŠAUNIUS PRIZUS! NUOTRAUKĄ SIŲSK KONKURSAS@NJUSPEIPIS.LT KONKURSAS VYKSTA IKI BALANDŽIO 30 DIENOS