Njuspeipis #108 Balandis by Njuspeipis

Njuspeipis #108 TIRAŽAS: 3000 VNT. ISSN 2029-1914

BULL AND THIS

BALANDIS

SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

AMS STUDENTM A NEMOK AS

Saima Tūbaitė

TAI LAIKAS TOKS SMAGUS Pražysta gėlės, gamta žaliuoja, Praeiviai gatvėj linksmai niūniuoja. Ir ilgus plaukus vėjelis plaiksto, Nerasi Žemėj smagesnio laiko! Studentės šypsos, gražiai dabinas – Su rūbais nardo po kabinas. Sijonas, kelnės ar suknelė? Jos apsispręst niekaip negali. Bet ruošiasi ne tik lytis dailioji Ir vyrai apie permainas galvoja: Kas sporto salėj ilgai tūno, Kas kiekius mažina koldūnų. Studentiška veikla pagirtina, Kol neateina testo rašymo diena... Išeiti reik iš sporto salių ir kabinų Įrodyti visiems – studentai viską žino! O tai padarius – viskas į vėžes sugrįžta: Kas šypsosi, kas šiaip sau laime trykšta. Balandis – tai laikas toks smagus! Tad mėgaukis, studente, kol jis dar čia, pas mus!

fb.com/Njuspeipis redakcija@njuspeipis.lt

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS INFOSHOW

////////////////

Informatiškiausias festivalis

Į temą

Į kalną ir prieš vėją

Interviu

BALANDŽIO MĖNESIO “TO DO LIST” : • Balandžio mėnesį vadink lietuviškai: SULTEKIS, KARVELIS, MILDVINIS • Balandžio 1d. apgauk draugą; • Balandžio 2d. perskaityk vaikišką knygą; • Balandžio 5-6d. švęsk Velykas; • Balandžio 7d. pasitikrink sveikatą; • Balandžio 12d. domėkis aviacija ir kosmonautika; • Balandžio 15d. išeik “pasikultūrinti”; • Versk “Njuspeipį” ir skaityk!

Gero skaitymo! :}

Mesijaus alchemijos receptas

? Apklausa Tavo autoritetas vaikystėje Fotoreportažas

12 14

Savadarbis

We are Mov‘in Europe

Jeigu jau seniai vaikštinėji pažįstamomis Kauno gatvėmis ir svajoji apie keliones, naujus draugus ir galimybes, bet niekaip nesiryžti iš tikrųjų to patirti - neužversk šio puslapio ir sužinok, kaip vienas sprendimas gali pakeisti tavo gyvenimą, paįvairinti laisvalaikį ir atverti duris į svajones bei nuotykius. Tai padaryti tau padės ESN iniciatyva Mov‘in Europe, skatinanti mobilumą ir suteikianti visą reikalingą informaciją norintiems dalyvauti įdomiuose projektuose, studijuoti ar atlikti praktiką bet kuriame pasaulio kampelyje. Daugybė žmonių gali pasidalinti patirtimis su tavimi, tad nejau nenori būti vienas iš tų, kuris galės papasakoti savo istoriją? Keliauti, bendrauti, mesti iššūki sau ir priimti galimybes, kurių yra tūkstančiai? Net 37 šalyse 15 000 savanorių stengiasi, kad kiekvienas studentas turėtų galimybę neapsiriboti gimtomis sienomis, suteikdami svarbiausią informaciją. Nelauk rytojaus ar kito mėnesio – pildyk Erasmus+ paraišką!

Žvilgsnis tarp eilučių Rašto misterijos

Erasmus+ – tai nauja švietimo, mokymosi ir sporto programa jaunimui, skatinanti studentų veiklumą. Ši programa suteikia moksleiviams, studentams ir dirbantiems žmonėms galimybę išvykti dalinėms studijoms, praktikai pasirinktoje įmonėje ar organizacijoje, trumpalaikiams projektams užsienyje. Šia galimybe gali pasinaudoti visi aukštųjų mokyklų nuolatinių studijų studentai ir mokytis 2-12 mėn. svetur. Daugiau info: ktu.edu/lt/erasmus

Interviu

ESN

Atspindžių pasakėčios

We are Mov‘in Europe?

Redaktorė, Greta Kinkaitė

Lengva, greita, skanu

Išdrįsk veikti, ne tik svajoti!

Tobuli lietiniai blynai su „NUTELLA“

ESN KTU – Erasmus Student Network organizacijos dalis, kuri rūpinasi ne tik KTU užsienio studentais, bet ir padedanti lietuviams, svarstantiems žengti pirmą žingsnį į tarptautinių galimybių platybes. Kaip? Neperžengiant Studentų miestelio ribų nori pabendrauti su italu, kuris leis tau akimirkai pasijusti kitame pasaulio kampe – done! Gal nori išgerti kavos su studentu iš Taivano Universiteto – done! Arba paklausti lietuvio, kaip jam sekėsi kopti į Norvegijos kalnus – done! Klausk, rašyk, skambink, užsuk pas mus ir pasiruošk įsileisti tarptautinių galimybių dvasią į savo studentišką gyvenimą.

Džedajus Vidas rekomenduoja Viršelis tik pusė sąsiuvinio vertės

Kiekvieno mėnesio Njuspeipio žydras puslapis pristatys tau vis skirtingą mobilumo programą, leis jau dalyvavusio žmogaus akimis pasižiūrėti į tarptautinį galimybių pasaulį bei suteiks svarbiausią informaciją – kur? kaip? ir kada? Nori pasidalinti savo istorija? Rašyk: ktu@esnlithuania.org, skambink: +370 624 866 07, užsuk: Studentų g. 69-106

Kryžiažodis, Anekdotai

Kontaktai

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas Žurnalistai/tekstų autoriai Lina Stonkutė info@njuspeipis.lt Andrius Šliumba www.njuspeipis.lt Saima Tūbaitė fb.com/Njuspeipis Neringa Lukošiūtė Redaktorė Joana Adomavičiūtė Greta Kinkaitė Justė Kazbaraitytė greta.kinkaite@gmail.com Gintarė Liubinaitė +370 69395449 Aistė Kunciūtė fb.com/greta.kinkaite Ieva Gružauskaitė Vyr. Redaktorės pavaduotoja Laura Lukoševičiūtė Neringa Lukošiūtė Ieva Lasytė neringa.lukosiute@gmail.com Greta Kinkaitė

Redaktorės pavaduotoja

Redagavo:

Maketavo

Viršelio nuotrauka:

Saima Tūbaitė

Tomas Liutvinas Joana Adomavičiūtė Povilas Blauzdžiūnas

Žiovulio Žudix

Šį leidinį ﬁnansuoja: Draugai:

Marija Grinevičiūtė Greta Kinkaitė

Fotografai

Elvita Šiberekovaitė Lauryna Tamošaitytė Vaida Pilkytė Greta Kinkaitė Auksė Vabalaitė

Rask „Njuspeipį“ kiekvieno mėnesio pradžioje:

KTU, VDU, ASU, LSMU, KK, MRU, VU KHF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolp. kolegija, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „Supremo“, „Mio“, „Coﬀee inn“.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra ne būtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina su susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

LZO

INFOSHOW - INFORMATIŠKIAUSIAS FESTIVALIS

Tryliktus metus KTU Informatikos fakulteto studentų atstovybės InfoSA organizuojamas festivalis „InfoShow“ ir šiemet kviečia pasinerti į pačias informatiškiausias pramogas. „InfoShow“ dalyviai galės apsilankyti net 14-oje skirtingų renginių, leisiančių ne tik tobulėti ir įgyti žinių, bet ir smagiai praleisti laiką. Visi neabejingi kompiuteriniams žaidimams šiemet galės savo jėgas išbandyti Kauno Sporto halėje vyksiančiame didžiausi-

ame Lietuvoje „Lan Party“. Japonišką kultūrą ir anime filmus kvies atrasti „Anime Nights“, o aplankyti populiariausius Kauno barus ir išgirsti kokybiškos muzikos bus galima renginio „Barų vakaras“ metu. Įvairiose srityse pagilinti žinias padės konferencijų „Verslo pradžia StartUpùi“, „Game developer“, „Kitokių pasikalbėjimų“ ir „WEB konferencijos“ lektoriai. Savo kūrybiškumą bus galima išbandyti „InfoMene“ bei „Hardware Jamè“. „Grifų medžioklė“ patiks fotografijos

to, didžioji dalis sumos nuo parduotų bilietų bus paaukota Zoologijos sodui. Prie šios akcijos prisideda „Red Hot Chili Peppers project“ bei Jurgis Didžiulis. Norime paskatinti kauniečius ir visus Lietuvos žmones nelikti abejingiems ir palaikyti šią gražią akciją, todėl kviečiame apsilankyti koncerte „Grandininė (re)akcija“. Tik būdami vieningi galime padėti gyvūnams ir visam Kauno miestui, nustatytus punktus ir vėl būti priimtam. atnaujindami Zoologijos sodą. Bilietus platina „Bilietų pasaulis“. Visiems šiems reikalavimams išpildyti reikalingos didelės lėšos. Be to, šiuo metu Daugiau informacijos: www.vivatchemija.lt Zoologijos sode gyvena apie 2900 gyvūnų, kurių gyvenamosios vietos turi būti atnaujintos. Pasak EAZA, daug gyvūnų laikoma mažuose aptvaruose, kuriuose nėra tinkamos įrangos mankštintis, ilsėtis ir sukurti jiems kuo natūralesnę aplinką. Dėl šių priežasčių „VIVAT chemija“ nusprendė padaryti viską, kad padėtų surinkti bent dalį reikalingos pinigų sumos. Koncerto „Grandininė (re)akcija“ metu, svečiai turės galimybę paaukoti, be

GRANDININĖ (RE)AKCIJA. KONCERTAS ZOOLOGIJOS SODUI KTU Cheminės technologijos fakulteto

studentų atstovybė „VIVAT chemija“ jau 20 metus organizuoja renginių ciklą „Chemikų dienos“. Šias jubiliejines „Chemikų dienas“ vainikuos uždaromojo vakaro koncertas „Grandininė (re)akcija“. Balandžio 17 dieną „Combo“ klube vyksiantis renginys bus ypatingas tuo, jog jis bus skirtas vieninteliam Lietuvoje esančiam Kauno Zoologijos sodui paremti. Niekam ne paslaptis, kad Zoologijos sodui atėjo gan sunkūs laikai. Po kasmetinės patikros Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA) nutarė nutraukti narystės sutartį ir išbraukti zoologijos sodą iš asociacijos sąrašo, bet paliko galimybę per 5 metus įvykdyti

KTU-FOTO studija skelbia fotograﬁjų konkursą! Tema – mobilograﬁja.

Papildomų sąlygų nėra, dalyvauti gali kiekvienas.

Taigi:

Ne daugiau kaip keturios fotografijos darytos mobiliuoju telefonu; Tavo vardas ir pavardė. Fotografijas siųsti adresu: ktu.konkursas@gmail.com Konkursas tęsiasi iki balandžio 15 dienos. Užteks fotografijas nešioti kišenėje – parodyk jas kitiems ir galbūt tavo kurtas atvaizdas atsidurs KTU-FOTO studijos organizuojamoje parodoje!

šalininkams, o „Orientacinės varžybos“ patikrins intelektines žinias. Mėgstančius aktyvias pramogas pradžiugins „Infobolas“, o naujus telefonus bus galima laimėti „Numesk seną – gauk naują“ varžybose. Balandžio 17-26d. vyksiančiame festivalyje „InfoShow“ galės apsilankyti visi neabejingi informacinėms technologijoms ir studentiškoms linksmybėms. Daugiau informacijos www.infoshow.info

DIDŽIAUSIAS GATVĖS KULTŪROS FESTIVALIS LIETUVOS ISTORIJOJE! Jau ne pirmus metus Kauną drebinantys „Naktinis krepšinis“ bei „Live from Kaunas Streets“ šiemet susijungia į vieną grandiozinį projektą ir gegužės 15-osios naktį žada palikti švytintį pėdsaką Lietuvos gatvės kultūros istorijoje. Po itin sėkmingų metų, kai abu renginiai garsiai nuaidėjo per visą Lietuvą, organizatoriai nusprendė sugrįžti į daugiau nei tris tūkstančius žiūrovų sulaukusio „Naktinio krepšinio“ vietą –

prekybos miestelį „Urmas“. Tiesa, šįkart festivalio plotą nuspręsta padidinti dvigubai. Renginys, kaip ir ankstesnieji, turės dieninę ir vakarinę dalis. Dieną moksleiviai žais 3x3 krepšinio turnyre, nutrūktgalviški hiphopo šokėjai rungsis tarpusavyje, akių atplėšti neleis bmx‘eriai bei graﬃti meistrai, stebinantys dar nematytais projektais ir puošiantys Kauno gatvėmis važinėsiantį autobusą. Taip pat dvejose scenose gros hiphopo bei alternatyvios muzikos atlikėjai,

kiekviename žingsnyje lauks netikėčiausi žaidimai, pramogos, o nuvargusius kviesime užkąsti ir pailsėti chill zonoje. Vakarinės dalies metu jūsų laukia nemokamas koncertas su žinomiausiais Lietuvos atlikėjais, paslaptingu svečiu iš užsienio, kraują stingdantis 18-25 metų jaunuolių gatvės krepšinio turnyras ir viena trankiausių naktų šiais metais! Registruok komandą į 3x3 krepšinio turnyrą www.fsaindi.lt ir laukiam tavęs gegužės 15 d. PC URMAS!

NUOŠIRDŽIAUSIA AKCIJA KAUNE – „PADOVANOKIME ŠYPSENĄ 2015“

Atėjus pavasariui, visi skubame išeiti iš savo jaukių namų pasidžiaugti pirmaisiais saulės spinduliais ir šiltesniu oru. Kai viskas nusidažo ryškiomis spalvomis ir gyvenimas tampa gražesnis, vis dažniau gali išvysti šypseną praeivio veide, kuri tave pradžiugina ir pats to nejausdamas tampi geresniu žmogumi. Bet ar kada pagalvojai, kad tokia paprasta tavo šypsena, žmogiška šiluma ir dėmesys, gali nudžiuginti likimo nuskriaustą vaiką? Tokių vaikų Kauno rajone yra daugiau nei 2000... Būtent todėl gegužės 21 dieną KTU studentų atstovybė kviečia visus prisijungti prie jau šešioliktus metus iš eilės organizuojamos socialinės akcijos „Padovanokime šypseną“, kurios metu visi yra kviečiami dalintis savo gerumu su vaikais iš globos namų. Šiais metais nuoširdumo akcija vyks Visuomenės harmonizavimo parke, Vazgaikiemyje. Šis parkas yra įsikūręs viename iš gražiausių Lietuvos kampelių – Dzūkijoje. Vaikai, palikę miesto šurmulį, nuostabios gamtos apsuptyje, mėgausis išskirtinėmis

pramogomis. Visą dieną jie dalyvaus įvairiuose žaidimuose, aikčios nuo iliuzionisto rodomų magijos triukų, dainuos ir šoks kartu su Lietuvos muzikantais, stebės „Agility“ šunų ir sportinių žirgų pasirodymus, jodinės lietuviškais žirgais – žemaitukais, bei bandys pasiekti dangų oro balionu. Taip pat vaikų laukia daug smagių konkursų, kurie jų veiduose įžiebs plačias šypsenas, o svarbiausia, jog viso renginio metu vyks betarpiškas bendravimas su Jumis, studentai!

Pasidalink savo šypsena su vaikais, nes kas, jei ne Tu, kuria gražią ir darnią rytojaus Lietuvą. Iki pasimatymo. Daugiau informacijos internetiniame puslapyje www.padovanokimesypsena.lt

RESPUBLIKINIS KTU ŠOKIŲ KONKURSAS „GYVENK ŠOKIU“ 2015!

Pirmą kartą vyksiantis konkursas skirtas KTU šokių grupės „MoDance“ įkūrimo 10-mečiui paminėti. Konkurso metu bus apdovanojamos geriausios šokių grupės, kurios pasirodys ﬁnaliniame koncerte. Jo metu koncertuos „MoDance“ šokėjos, KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“, KTU akademinis choras „Jaunystė“, KTU roko grupė „AITOR“, KTU šokių klubas „Viesulas“ bei kviestiniai

svečiai. Konkurso tikslas sukviesti kuo daugiau įvairių stilių šokėjų, kurie varžysis paauglių, jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus kategorijose. Visi dalyvaujantys kolektyvai bus apdovanoti diplomais, o I, II, III vietos laimėtojai – taurėmis. Geriausiai pasirodę kolektyvai bus apdovanoti dažasvydžio

klubo „Šaudom“, nuotykių parko „Lokės pėda“, sporto ir sveikatingumo klubo „Impuls“ bei biliardo klubo „Entry“ įsteigtais prizais. REGISTRACIJA VYKSTA IKI GEGUŽĖS 1D. JEI ESI ŠOKĖJAS ARBA PAŽĮSTI ŠOKANČIŲ DRAUGŲ, PASKUBĖK IR NEPRALEISK PROGOS SUDALYVAUTI!

Romuvos kino teatras „Baltas šešėlis“ – tai sukrečianti, abejingų nepaliekanti režisieriaus Noaz Deshe drama. Kino juosta siekiama atskleisti Tanzanijoje gyvenančių albinosų padėtį, kuri išties verčia susimąstyti apie žmogiškąją moralę.

Filmo siužetas prasideda Aliaso tėvo, kuris, kaip ir sūnus, yra albinosas, nužudymu. Tanzanijos kaimuose gyvenantys šamanai tiki, jog šia liga sergančių žmonių kūno dalys atneša sėkmę bei turtus, todėl albinosų „medžiotojams“ siūlo iki 5000 JAV dolerių. Aliaso motina suvokia, jog kaime sūnaus laukia toks pats likimas, todėl nusprendžia jo globą patikėti mieste gyvenančiam dėdei Kosmosui.

Tačiau net ir čia protagonistą vargina ne tik odą deginanti Afrikos saulė, bet ir besitęsiantys užgauliojimai bei nuolatinė baimė būti sugautam. Filme iš tiesų sužavi scenos, kurios parodo, jog net ir nepalankiausiomis sąlygomis žmogus sugeba išsaugoti tikėjimą saugia ir ramia ateitimi bei trokšta paprastų, bet itin reikšmingų dalykų: meilės, draugystės, priklausymo visuomenei, laisvės

Kaip manote, kuo šis filmas yra svarbus kiekvienam iš mūsų? Manau, daugelis šį ﬁlmą pernelyg išaukština. Vertinant turinį kyla klausimas, ar tai yra teisinga Afrikos reprezentacija. Taip, problema žmonių, turinčių albinizmo sindromą, egzistuoja, bet ar būtent ją reikėtų taip iškelti į viešumą. Filmas sukuria smurtaujančių, neišsivysčiusių, paskendusių savo tradicinėse religijose afrikiečių vaizdą, tačiau tai tik maža Afrikos dalelytė. Aš šį ﬁlmą rodyčiau su dokumentinėmis juostomis, kurios padėtų susidaryti platesnį Afrikos paveikslą. Kaip galėtume sustabdyti albinosų žudymus?

Turėtume skirti dėmesį švietimui. Tanzanijoje su šia problema yra aktyviai kovojama. Šalyje šamanų veikla yra uždrausta, jie persekiojami ir sodinami į kalėjimus, ypač jei yra prisidėję prie albinosų žmogžudysčių. Kai kurie žmonės Afrikoje mano, jog albinosas yra moters ir demono vaisius. Ar iš tiesų Afrikoje vis dar vyrauja stiprus tikėjimas juodąja magija? Yra dalis afrikiečių, kurie tiki, tačiau tai tikrai nėra masiškas reiškinys. Nesinori, kad tai būtų vaizduojama kaip kažkas išskirtinio. Lietuvoje irgi vyrauja tam tikri prietarai, pavyzdžiui, beldimas į medį, nusispjovimas per kairį petį, kuomet kelią perbėga juoda

ir galimybės būti savimi. Motinos atsisveikinimas su Aliasu, protagonisto ir Kosmoso dukters apsikabinimas, albinosų vaikų žaidimai ir juokas – tai akimirkos, leidžiančios žiūrovui nors trumpam atsikvėpti nuo įtempto siužeto. Įspūdį taip pat palieka garso takelis, sukuriantis ypač įtaigią filmo nuotaiką bei leidžiantis įsijausti į vidinius paauglio išgyvenimus. Visgi galime pasigesti pozityviosios siužeto pusės, kadangi filmas, vaizduojantis albinosų padėtį, neatskleidžia, kaip ši problema yra sprendžiama. Tanzanijoje albinosai išties tapo pelningo „verslo“ ar tam tikrais įsitikinimais besivadovaujančių žmonių taikiniais, tačiau valdžia reaguoja į esamą situaciją. Tanzanijos prezidentas Jakaya Kikwete siekia, kad policija užtikrintų albinosų saugumą, o nuo šių metų šalyje ėmė veikti kompanija, kuri stengiasi sustabdyti žudynes. Kadangi filmo kūrimui buvo naudojama natūrali šviesa, didžioji kino juostos dalis pasižymi tamsiais kadrais, kurie dar labiau apsunkina emociškai įtempto siužeto sekimą. Daugelis filmo vaizdų vers krūptelėti ar net skatins norą nusukti akis nuo ekrano, tačiau iš kino seanso išėję žiūrovai dar ilgai negalės pamiršti matytų vaizdų, sukeliančių pojūčių bei minčių chaosą. Po „Balto šešėlio“ peržiūros vyko tarptautinė diskusija filmo tematika. Viena iš pokalbio dalyvių, tarpdisciplininių Afrikos studijų magistrantė Eugenija Kovaliova, pasidalino savo nuomone apie filmą bei Afriką.

katė. Afrikoje taip pat yra tam tikri įsitikinimai, tradicinės religijos, tačiau tai ne visuomet turi neigiamą poveikį. Mozambike yra ne tik šamanų, bet ir žolininkų, padedančių išgydyti sergančius žmones. Šešis mėnesius savanoriavote Mozambike. Kokią Afriką matėte Jūs? Savanoriavau prieš šešerius metus ir mano požiūris dabar jau yra pasikeitęs. Kai į Afriką keliavau pirmą kartą, taip pat tikėjausi išvysti stereotipinį vaizdą – tradicinius kaimus bei gentis. Dabar sakyčiau, jog tikroji Afrika yra augantys miestai, moderni urbanistinė kultūra, menas ir įspūdingos mados.

Aistė Kunciūtė

KULTURA

ARTIMIAUSI RENGINIAI:

REPERTUARAS

Balandžio 8 d. Trečiadienis 17:30 val. „Lošėjas“ 19:30 val. „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ Balandžio 9 d. Ketvirtadienis 17:30 val. „Arvydas Sabonis. 11“ Balandžio 10 d. Penktadienis 17:30 val. „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ 19:30 val. „Didelės akys“

Balandžio 11 d. Šeštadienis 14 val. ŠEIMOS KINO SEANSAS. „Drakono lizdas“ 16 val. „Amžinai stilingos“ 17:30 val. „Sen Loranas. Stilius – tai aš“ 20 val. „Lošėjas“ Balandžio 12 d. Sekmadienis 14 val. ŠEIMOS KINO SEANSAS. „Drakono lizdas“ 18 val. „Nauja draugė“ Išsamesnį repertuarą ir filmų aprašus rasite internete, adresu www.kcromuva.lt

Balandžio 15 d. 18 val. Kino klasikos klubas. Japonų režisieriaus Akiros Kurosawos šedevras „Kario šešėlis“ (Kagemusha). Balandžio 23 d. 18 val. Lenkijos institutas Vilniuje pristato filmą „Mano vardas Ki“ (Ki). NEMOKAMAI Balandžio 24 – 26 dienomis „Anime Nights“. Daugiau informacijos: www.animenights.lt Balandžio 29 d. d. 18 val. Kino klasikos klubas. Nacionalinės premijos laureatas: Grigorijus Kanovičius. „Birželis vasaros pradžia“. Balandžio 30 d. 18 val. SUBTITRAI. Filmas „Vabzdžių dresuotojas“. Dalyvauja filmo kūrybinė komanda, po filmo vyks diskusija anglų kalba. Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54, Darbo laikas: III-V 16:30-19:30 val., VI 13-20 val., VII 13-18 val.

Į KALNĄ IR PRIEŠ VĖJĄ

Auksė Vabalaitė

Į temą

Saima Tūbaitė

Yra tokia dalis jaunų žmonių – moksleivių, abiturientų ar studentų – kurie turi aiškų savo gyvenimo planą. Jis atrodytų maždaug taip: mokyklos baigimas, universitetas, diplomas, geras darbas (pagal specialybę), karjera, šeima. Ar šis planas yra įgyvendinamas realybėje? Galbūt. Žmonėms, kurie tiksliai žino, ko nori, yra atkaklūs, užsispyrę ir drąsiai eina svajonės link. Tai yra šaunu ir sveikintina. Tačiau ką daryti tiems, kurie nėra tokie užtikrinti ir konkretūs? Taaaip, šiandien – apie ieškančius, nežinančius, ko nori, bandančius, keičiančius, klystančius, besikeliančius ir vėl bandančius.

Savęs paieškos gali prasidėti po mokyklos baigimo, kai jaunas žmogus neturi nė menkiausios idėjos, ką veikti gyvenime, kur stoti, ką mokytis ir kokiu keliu jam keliauti. Taip pat jos gali aplankyti ir baigus studijas, kai savęs yra nuoširdžiai klausiama: „Kurių galų aš čia stojau mokytis?“ Kai kuriuos šis jausmas neapleidžia ilgą laiką, galbūt net išmuša iš vėžių. Kiti tiesiog pradeda dirbti (pagal specialybę arba nelabai), gyvena laiko intervalais – nuo 8 iki 17 val., nuo pirmadienio iki penktadienio ir galvoja, jog „kažkada bus geriau“. Aišku, aš nenoriu teigti, kad absoliučiai visiems tai nepatinka. Yra dalis žmonių, kurie mėgsta tokio pobūdžio gyvenimą ir tai yra puiku! Viskas yra šaunu, jei tai tikrai žmogui PATINKA. Bet šitokį gyvenimą, toli gražu, mėgsta ne visi jį gyvenantys. Tad natūraliai iškyla klausimas – o kodėl tada jie taip elgiasi? Yra daug atvejų, kiekvienas skirtingas ir negalima to taikyti visiems. Kartais nesiklausoma širdies balso (taip, ir toks egzistuoja – graužia iš vidaus, kartodamas, kaip vertėtų pasielgti, ką keisti, bet bandoma jį nugesinti), kartais bijoma išeiti iš komforto zonos... O kam? Juk viskas patogu – ir atlyginimas laiku, ir prie rutinos įmanoma priprasti... O jeigu kažką pakeitus? Tai štai, jei situaciją pradedama keisti... išlošiama daug. Sutinku, savęs paieškos kainuoja daug laiko ir pastangų, bet procesas ir rezultatas dažniausiai būna verti tokios kainos. Pradėjus kažką keisti – mokomasi gyventi (čia – mąstyti, suvokti, patirti), išmokstama naujų dalykų (kurie dažnai būna naudingi ir praverčia ateityje), sutinkami įdomūs žmonės (aišku, priklausomai, kur einama ir kas daroma), o ﬁnale... randama veikla, kuri teikia džiaugsmą. Kiekvienas iš mūsų kasdien susiduriame su žmonėmis, nesvarbu, ar

jūs pirktumėte kažką parduotuvėje, ar eitumėte į restoraną, jūs esate aptarnaujamas, su jumis bendraujama. Todėl nesunku įžvelgti skirtumą tarp savo darbą mėgstančio ir savo darbą atliekančio „sukandus dantis“ žmonių. Tai kaip gi rasti tai, kas „veža“? Jei žmogus nėra iš tų, kurie žinojo tai nuo kokios 10 klasės, ir kryptingai ėjo savo tikslo link, tokiu atveju yra ir kitas variantas. Tai – bandymai. Kuo anksčiau jie prasideda, tuo geriau. Mokykliniu periodu – visų įmanomų būrelių išbandymas, juk niekad nesužinoma, ar veikla patinka, kol nenueinama ir nepatiriama. Kartais galima įsivaizduoti, kaip vienur ar kitur yra smagu, bet nuėjus nusiviliama – ir, žinoma, atvirkščiai. Tad vaizduote ir iliuzijomis pasikliauti neverta. Vyresnėse klasėse, studentaujant ir/arba tada, kai norisi ir sąlygos leidžia – pravartu išbandyti savanorišką veiklą. Ar tai būtų gyvūnų prieglauda, ar jaunimo organizacija – visai nesvarbu. Pagrindinis dalykas, veiklos įdomumas ir tobulėjimo galimybės, nauji įgūdžiai, žinios. Nereikia visiems tikėtis tapti didžiais menininkais, kūrėjais, direktoriais, seimo nariais, viešais žmonėmis... Laimė slypi ne kitų asmenų laimėje, o kiekvieno mūsų pasirinkime, noruose, gebėjimuose. Rasti save – tai rasti veiklą ir aplinką, kurios teiktų ne tik asmeninį džiaugsmą, leistų būti geriausiam X srityje, bet dar ir duotų kažką gero kitiems. Galbūt tu geriausias picų kepėjas (tik dar to nežinai)? O tavo draugas gražiai tapo ir norėtų atidaryti parodą? Tai yra tik retoriniai klausimai, į kuriuos mes kiekvienas privalome atsakyti sau per gyvenimą. Klysti, rizikuoti, bandyti, mesti – visa tai yra žmogiška ir normalu. Tik atsargiai, savęs paieškos kaprizingos – visada į kalną ir prieš vėją.

Interviu

Greta Kinkaitė

Elvita Šiberekovaitė

MESIJAUS ALCHEMIJOS RECEPTAS

Visai neseniai išleistas naujas albumas, jau beveik sukurtas kitas, kūrybiniame procese besisukanti nauja knyga ir tai dar ne viskas kas šiuo metu sukasi jo galvoje. Savo patarimais, kaip viską suspėti ir judėti tikslo link, mintimis ir idėjomis dalinosi originalusis ir žodžio kišenėje neieškantis Žygimantas Mesijus Kudirka.

Kaip pristatytum save? Turiu labai daug skirtingų veiklų, tad save pristatyti sudėtinga. Net savo vis dar bekuriamą asmeninį tinklalapį www.kudirkacentral.com teko perskirti į dvi dalis, nes turiu bent jau dvi besipjaunančias, į skirtingas puses tempiančias tapatybes. Vieną galime vadinti Kudirka. Jį galima būtų pristatyti kaip „copywriter‘į“, publicistą, meninių tekstų autorių. Kitas mano veidas - iš pažiūros nesuderinamas su pirmuoju – Mesijus. Tai neįprasto repo, elektroninės muzikos balsas. Kudirka ir Mesijus yra du, visiškai skirtingi, bet tuo pat metu - ir persidengiantys personažai. Papasakok šiek tiek apie savo vaikystę. Kokioje aplinkoje augai, kokie įvykiai darė didžiausią įtaką tam, koks esi ir ką veiki dabar? Vaikystėje norėjosi daryti viską priešingai, nei derėtų. Buvau aukšto ūgio bet negalėjau pakęsti krepšinio. Mokykloje reikėdavo parašyti du puslapius parašydavau du šimtus. Dar, kaip koksai gotas, sniegą piešdavau juodą. Bet čia jau dėl praktinių

sumetimų - balta ant baltos nesimato. Ar pats buvai studentu? Studijavau. Bet tuo metu jau buvau išleidęs pirmą albumą, dirbau ne pirmus metus keliuose žurnaluose, todėl neturėjau tipinio studento gyvenimo. Vis dar dirbi spaudoje? Dabar esu reklamos kūrybininkas rašau tekstus, kuriu kampanijas. Bet vis tiek viskas, net ir ta pati muzika - sukasi apie tekstą. Save laikai atlikėju ar rašytoju/ poetu? Visą gyvenimą taip ir neapsisprendžiu, kuriuo iš jų noriu būti, tad varau visomis kryptimis. Nei vienoj scenoj nenorėčiau pasilikti visam laikui, todėl bandau eksperimentuoti su įvairiais žanrais. Poeziją bandau gaivinti įnešdamas atlikimo ir muzikalumo. Į muziką bandau įterpti kažkiek poezijos, literatūros. Visa tai persipynę ir man tai visai patinka, nes konkretūs žanrai darosi nuobodūs. Kaip atrodo tavo kūrybinis procesas? Kaupiu užrašus telefone, o kai jau nusprendžiu kurti - sėdu prie stalo ir naršau archyvuose. Kiekvieną sms’ą galima

išvystyti, kad ir iki to dviejų šimtų puslapių rašinėlio. Kas tave motyvuoja? Kažkokio vieno šviesulio vedančio per gyvenimą neturiu. Vanduo turi būti judantis. Nuolatos reikia stimuliuoti save įvairiomis patirtimis, kad grąžą atiduotum kitais formatais. Svarbu nuolatos skaityti, žiūrėti, domėtis, vaikščioti ir privaloma linksmintis. Savo tekstus kuri tik lietuviškai. Kas tam daro įtaką? Repas apnuogina kalbą. Dainuodamas dar gali paslėpti Rytų Europos akcentą, o repuodamas, tą akcentą iš karto išduodi. Kartais viską gali sugadinti vien prastas akcentas, nors pats repas ir bus geras, bet padorus vakarų europietis to kūrinio niekada neklausys. Manau užsieniečiams daug įdomiau klausyti muzikos nepažįstama kalba, negu klausytis jos su prastu akcentu. Muzika turi turėti savitumą. Pavyzdžiui, mes kuo puikiausiai klausome prancūziškos muzikos ir mums neužkliūna tai, kad nieko nesuprantame. Manau, kad didelė vertybė yra atlikti muziką viena seniausių pasaulio kalbų - taip, tai lietuvių

kalba. Anglų kalba jau pakankamai nuvalkiota, o kai ji netobula - skamba dar prasčiau. Taigi, kol į Euroviziją nesiveržiu tol tikrai žadu kurti tik lietuviškai (šypsosi). Ar domiesi kokia nors konkrečia filosofijos šaka? Didžiausią įspūdį gyvenime paliko McLuhano teorijos. Koks tavo mėgstamiausias rašytojas, repo atstovas? Poetas – Allen Gincberg. Prozininkas – William S. Burroughs. Repo atstovas – „Zebra Katz“. Režisierius - Harmony Korine. Ar šiuo metu priskiri save kokiai nors subkultūrai? Ne. Manau, kad dabar subkultūrų iš vis nebėr. Yra jaunimas, kuris domisi dalykais, ir jaunimas, kuris nesidomi. Kai internetu viskas taip lengvai pasiekiama - sudėtinga užsidaryti siauroje nišoje. Visai neseniai kartu su „Münpauzn“ pristatėte naują albumą #uzgrotu. Kodėl būtent toks pavadinimas? Repas turi kriminalinę prigimtį, bet dabar gali repuoti visi - nuo feministės iki verslininko. Dabar ir auditorija repo daug platesnė, tai ir tos grotos, „hashtag‘as“, rodo, kad repas gali būti platus kaip pats internetas. Tai kitas repo etapas. Iš tikrųjų kartais net liežuvis nesiverčia vadinti repu, nors aš manau, kad čia tiesiog to paties repo evoliucija. Kokias patirtis klausytojui šiuo albumu stengėtės suteikti? Tai artimos ateities sultys. Stengėmes bent kažkiek praplėsti repo sąvoką, pačią muzikos sąvoką. Norisi „ištraukti“ repą iš paaugliškų reikalų, iš kažkokių siaurų kontekstų, norisi laikyti jį pilnaverčiu muzikos žanru. Kartu ir klausytojui suteikti kažką naujo - tiek interaktyviu albumo viršeliu, tiek muzika, tiek tekstais. Kaip manai, ko reikia vengti siekiant tikslų? Manau, kad reiktų atvirkščiai - nevengti. Nebijoti nukrypti nuo tikslų. Bet koks, net su tuo visai nesusijęs dalykas maitina tikslą. Jei sieki kurti muziką, nebūtina domėtis vien muzika. Lygiai taip pat idėjų muzikai gali duoti kompiuterinis žaidimas, statybininkų keliamas triukšmas, knyga skaitoma tyloje ar pokalbiai troleibuse. Manau, viskas yra persipynę, kuo daugiau skirtingų patirčių sukaupsi, savyje tuo labiau bus galima tavo rezultatą pavadinti alchemija. Kaip patartum „iš galvos iškratyt visą mėšlą“? Važiuoti dviračiu. Tuomet atsijungia tos smegenų dalys, kurios nuolatos tau apkrauna galvą. Įsijungia kitas rėžimas. Taip pat gerai išsimiegoti - labai puikiai veikia. Miegas - kaip Raffaelo - patinka, nes gauni mažai.

Jeigu galėtum pasirinkti tris daiktus į negyvenamą salą, ką pasiimtum? Pasiimčiau laptop‘ą, routerį ir neišsenkančią bateriją (juokiasi). Kokie tavo ateities planai? Artimiausios ateities planai išleisti skaitmeninę albumo #uzgrotu versiją. Jau įpusėjau kurti kitą - būsimą albumą. Po mėnesio ar kelių paaiškės ar pavyks pradėti ruošti savo knygą. O toliau darbai, darbai, kūryba kūryba, kelionės, kelionės - po šalis ir po savaitgalius. Veiksmo netrūksta. Kaip viską suspėji? Para turi dvidešimt keturias valandas, darbo diena – aštuonias. Tai reiškia, kad para turi tris darbo dienas. Vieną darbo dieną miegi, kitą praleidi darbe, taigi lieka dar viena laisva darbo diena, kurios metu

gali nuveikti labai daug. Svarbu, kad viskas ką veiki tau būtų malonu, tuomet tai nebevargina. Reikia nuolatos judėti, užsiimti įvairiomis veiklomiss, mėtyt pėdas ir keisti pavidalus. Jei ką tik žiūrėjai filmą - tai eik į kiemą, jei ką tik buvai kieme - tai gal eik į diskoteką, klausei muzikos garsiai - klausyk muzikos tyliai. Kai nuolatos keičiasi dalykai, kuriuos veiki, tai jie visi tave stebina ir tuomet išlieki sultingas. Ką palinkėtum kuriantiems, bet nežinantiems kaip tai realizuoti? Tiesiog laikytis taktikos, kad kiekvienas tavo sukurtas dalykas būtų geresnis už prieš tai tavo sukurtą. Ir viskas. Tokiu būdu ankščiau ar vėliau tapsi genijumi.

Apklausa

Tavo autoritetas . vaikysteje

Daugumos sektinu pavyzdžiu gyvenimo pradžioje buvo tėtis ar mama. Ūgtelėjus, horizontai neabejotinai tapo platesni. Autoritetus atradome ne tik namiškių rate, tačiau ir literatūroje, televizijoje, tarp draugų ar pažįstamų. Visi jie įtakojo mūsų pasaulėžiūrą, elgesį, Joana vertybių kaitą. Keletas studentų sutiko pasidalinti prisiminimais apie Adomavičiūtė savus įkvėpėjus vaikystėje. Kas jais buvo ir kokie jie?

Nojus Vaitaitis, VU, Taikomoji fizika, I kursas: „Vaikystėje aš daugybę laiko praleisdavau kaime pas savo senelius. Tais laikais ten vis dar gyveno jaunas vaikinas - dėdė Gintas. Jis yra jauniausias iš mano tėčio brolių. Jauniausias ir neabejotinai pats kiečiausias. Pamenu, kaip saulėtomis vasaros popietėmis mėgdavome su pusbroliu stebėti jį besidarbuojant prie juodo „bemvo“ ir galiausiai imdavome prašyti, kad mus pavežiotų. Žinoma, nors tais laikais „pitakas“ ir buvo tikrai nebloga mašina, tačiau tai nebuvo pagrindinė priežastis, dėl ko labai gerbiau savo dėdę. Gan anksti sužinojau, jog būtent jis dvyliktos klasės viduryje ėmė protestuoti ir nebaigė mokyklos. Dabar jau galiu vertinti, jog toks pasirinkimas buvo gana neapgalvotas, tačiau tuomet man tai atrodė kaip pats tikriausias valios tvirtumo ir savo likimo nukreipimo norima linkme pavyzdys. Dėdė Gintas tuomet didžiąją dalį laiko skyrė perprasti elektronikos subtilybėms ir tuo metu, kai dauguma jo buvusių klasiokų tik įpusėjo mokslą universitete, jis jau ėmė dirbti mašinų elektronikos srityje. Mane, kaip ir jį, žavėjo automobiliai, tad neabejotinai jaučiau pagarbą žmogui, kuris pats pasiekė tiek, kad galėtų dirbti savo mylimą darbą. Taip pat kitos nuostabios jo savybės buvo tokios, kad jis visuomet savo garaže turėdavo coca-colos, kurios mes vis slapta su pusbroliu eidavome atsigerti, bei tai, jog dėdė Gintas galėjo suvalgyti dešrelę vienu kąsniu, kas, tiesą sakant, dar ir dabar stebina mane. Vėliau jis pirmasis iš mūsų giminės išvyko ieškoti laimės svetur ir susikūrė visai neblogą gyvenimą. Be abejo, anuomet man terūpėjo tik lauktuvės, prie kurių mes, vaikai, ir puldavome pirmiausia. Tačiau svarbiausia buvo jo santūri šypsena, kuri pasirodydavo matant mus tokius laimingus.”

Tauras Šalna, University of Glasgow, Fizika, II kursas: „Dar būdamas mažuoju Tauru, turėjau milžiniškas ambicijas ir žiupsnelį egocentriškumo. Vos pradėjęs mąstyti apie autoritetus, nesugebėdavau rasti nė vieno. Gal tiesiog neturėjau pakankamai motyvuojančių pažįstamų žmonių aplinkoje. Tačiau tikroji priežastis buvo kitokia. Sekimas autoritetu buvo ne man. Ilgą laiką kartojau, jog net nenorėjau turėti konkretaus autoriteto, kadangi trokštu išminti savo paties autentišką gyvenimo takelį, o gal net visą kelią. Tad manasis autoritetas buvau ateities aš – toks, kokiu norėčiau patapti. Bet tai dar ne viskas. Netikiu, jog mana vaikystė pasibaigė. Priaugęs brandesnį vaikystės laikotarpį supratau, jog autoritetų gali turėti milijonus. Kiekvienas naujas žmogus, potyris, idėja yra lyg nauja paletė guašo spalvų, kuriomis nupaišome savo charakterį, o vėliau ir ateitį. O iš skirtingų autoritetų mes galime sukurti vieną tobulą asmenybę, kuria trokštame tapti. Taigi, brandesnėje vaikystėje atradau pačių įvairiausių autoritetų. Susižavėjau Mikės Pūkuotuko personažo skleidžiamu nuoširdumu bei pozityvumu. Panašiais aspektais mane patraukė ir Rudnosiukas iš Rudnosiuko istorijų – jis nepasiduoda sunkumams ir išlieka Rudnosiuku net absurdiškiausiose situacijose. O tai lydi prie kito autoriteto – V. V. Landsbergio – pastarosios knygos autoriumi, kurio rašymo stilius turėjo įtakos mano paties kūrybai bei požiūriui į pasakų žanrą. O štai pasirinkti fizikos studijas buvau įkvėptas nutrūktgalvių, intelektualių ir įdomių fizikų, kuriuos sutikau „Fotono“ stovyklose. Iš tiesų, kiekvienai, net mažiausiai sričiai galėčiau atrasti autoritetą, kuriuo žaviuosi, kuris įkvepia. Supratau, jog kiekvienas žmogus, kiekvienas mano draugas, šeimos narys turi nuostabių savybių, kurias norėčiau turėti pats, o tada jau galėčiau iškepti tobulą Taurą.”

Guoda Ivoškaitė, KK, Verslo anglų kalba, I kursas: „Mano autoritetas buvo ir yra mano senelis. Niekada nepagalvotumėt, kad mes labai artimi, nes, nors matomės kasdien, bendraujame mažai. Tačiau nuo vaikystės jis mano gyvenime užėmė labai svarbią vietą. Jis išmokė mane paprasčiausių elementariausių dalykų, nuo to, kaip rašyti raides, kaip skaičiuoti, iki kaip groti instrumentais ir dainuoti. Jis mane mokė visko, bet svarbiausia, man parodė, kad visada reikia būti savimi, net tada, kai bijai, kad žmonės to nesupras, ar tu jiems nepatiksi, parodė, kad melas niekada niekur nenuves ir tiesa visada iškils į dienos šviesą, kad kad ir kaip gyvenimas spjauna tau į veidą, privalai šypsotis, nes nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Aš niekada šių pamokų labai nesureikšminau, iki dabar. Kai pagalvoju, be senelio nebūčiau tuo, kuo esu dabar. Ir nors jis nėra manęs apkabinęs ar pasakęs, kad myli, nėra pagyręs manęs, nebuvo labai švelnus, bet to ir nereikėjo. Niekada jam neatsidėkosiu už visas tas pamokas, už viską, ką dėl manęs padarė.“

Gerda Stankevičiūtė, VDU, Viešoji komunikacija, II kursas: „Neturėjau konkretaus autoriteto, bet suaugau kartu su Hario Poterio knygomis ir labai jas mylėjau. Ar gali išgalvotas herojus būt lyg autoritetas? Žinoma. Su laiku nustojau tikėt magija ir supratau, kad ne visada reikia burtų lazdelės norint padaryt ką nors gero.”

Ugnė Valasevičiūtė, KTU, Architektūra, I kursas: “Na, aš būsiu senamadiška, bet mano autoritetas vaikystėje buvo šeimos narys - mano pusseserė. Kadangi augau su ja, tai ji man kaip sesuo. Tarp mūsų yra 10 metų skirtumas, todėl labai daug gyvenimo patirties sėmiausi ir semiuosi iš jos iki dabar. Norėjau būti užaugusi kaip ji, nes ji buvo labai įdomi asmenybė su savitu požiūriu į daugelį gyvenime vykstančių dalykų, turėjo įvairiausios veiklos nuo dainavimo iki grojimo pianinu. Tiesiog, kai augi su žmogumi, kuris, tau tuo momentu atrodo, yra populiarus tarp savo draugų, daug veikia ir visada yra su optimistišku požiūriu, tu pradedi suprasti, kad norint turėti įdomų gyvenimą reikia nesėdėti vietoje ir nešvaistyti laiko.”

Indrė Stankevičiūtė, MRU, Psichologija, II kursas: Šis klausimas privertė mane susimąstyti. Kas tame nuostabiame laikotarpyje, kuris vadinamas vaikyste, galėjo būti mano, dar mažo vaiko, autoritetas. Daugiau pagalvojus, galiu pasakyti, kad ne koks išgalvotas personažas (bet ir jis gali puikiai būti!), bet mano mylimas žmogus - Močiutė. Tas žmogus, kuris skleidė meilę per kraštus, kuris paskambindavo kiekvieną dieną ir paklausdavo „kaip sekasi?", tas, kuris nieko negailėdavo aplinkiniams žmonėms ir neleisdavo man būti niekuo kitu, o tiktai savimi. Kiekviena vasara, kiekviena šventė praleista būnant pas Močiutę. Visada norėjau būti šalia šio žmogaus, norėjau, kad manimi rūpintųsi ir tiesiog niekur niekada neišeitų. Galiu dabar drąsiai teigti, kad šis mano mylimas šeimos narys ir buvo mano pats geriausias autoritetas vaikystėje!

Fotoreporta탑as

Laikini sprendimai, idÄ&#x2014;jos ir mintys

Greta KinkaitÄ&#x2014;

SAVADARBIS Koks lietuviškas pavasaris be besikaitaliojančių oro sąlygų? Vieną akimirką gali džiaugtis kaitria saule, o Gintarė po kelių minučių jau nebespėsėsi Liubinaitė gręžti rūbų, nes iš giedro dangaus

pradės lyti. Žinoma, skėtis gali Tave Šiame savadarbio straipsnyje apsaugoti nuo lietaus (paprastai, kai atskleisiu vieną nesudėtingą triuką, pradeda lyti jis visada lieka namuose), kuris Tavo medžiaginius batus pavers bet batai dažniausiai neišvengiamai neperšlampamais didvyrio batais. peršlampa kiaurai.

~ ~ ~ ~ REIKĖS: ~ ~ ~ ~

• Batų (inkariukai, laiveliai ir t.t.), kurių viršus yra medžiaginis; • Bičių vaško (jo gali įsigyti ūkininkų turgelyje pas bitininkus. Jei ten nerasi (o tai nelabai tikėtina), pasiklausk savo močiutės, kuri prieš Velykas margino kiaušinius su vašku, arba nusipirk gryno vaško žvakę; • Plaukų džiovintuvo.

~ ~ ~ INSTRUKCIJA ~ ~ ~ 1 žingsnis Dėl viso pikto pirmam bandymui pasirink tokius batus, kurių būtų negaila išmesti ar paskirti lauko darbams (jei kartais iš pirmo karto kažkas nepavyktų). 2 žingsnis Pasirinktus batus būtina kruopščiai išplauti ir išdžiovinti. Ši procedūra reikalinga tam, kad padengus batus bičių vašku nebūtų jokių trukdžių (purvas, tepalai ir t.t.) jam prasiskverbti per medžiagą. 3 žingsnis Labai atidžiai įtrink batų paviršių (visą medžiagą) bičių vašku. Su kiekvienu brūkštelėjimu matysis, kur medžiaga įtrinta vašku, o kur dar ne (vaškas paliks baltus pėdsakus). Labai svarbu, kad neliktų nei vieno plotelio neįtrinto vašku, nes kitu atveju Tavo darbas bus nieko vertas. Ypač atkreipk dėmesį į vietas prie bato pado. Ten gali nepagailėti nei jėgų, nei vaško. Įtrink visus tarpus! estetiškai. 4 žingsnis. Kai abu batai bus kruopščiai įtrinti vašku, jie turėtų atrodyti kaip apipilti miltais arba įtrinti muilu ir pamiršti išskalbti (žr. 3 foto). Dar kartą pabrėžiu: KIEKVIENAS PLOTELIS TURI BŪTI ĮTRINTAS VAŠKU! Kai patikrinsi kiekvieną bato plotelį, pats laikas griebti plaukų džiovintuvą. 5 žingsnis Įjunk plaukų džiovintuvą ir „išdžiovink“ savo batus. Kai tik vaškas pradės šilti, jis tolygiai išsilydys bato audinyje. Vaškui išsilydžius, Tavo batų spalva turi grįžti į pradinę stadiją, t.y. tokią, kokia buvo prieš pradedant įtrinti vašku, galbūt minimaliai tamsesnė. Po „džiovinimo“ ant batų užpylus vandens, jis turėtų gražiais burbuliukais nubėgti nuo paviršiaus. Dabar jau turi išskirtinius batus, kurie atrodo lygiai taip pat kaip pirkimo dieną, tik su ypatingomis savybėmis. Gero šokinėjimo per balas Tau linki Njuspeipio savadarbis! Sėkmės! Jei kilo klausimų, visada gali kreiptis į Njuspeipio redakciją :)

Foto: (1,3,4,5) http://www.buzzfeed.com/readcommentbackwards/ 45-lifehacks-that-every-girl-should-know-dmjk?sub=271556 3_1892082#.qe6KJ9Ood (2) http://serksnomedus.lt/produktas/biciu-vaskas/

Žvilgsnis tarp eilučių

RAŠTO MISTERIJOS

------------------------------------------------------------------------------------------------------------Net ir pro dygius šalčio dygsnius, mažais žingsneliais veržiasi pirmieji pavasario pumpurai. Kartu su jais atbunda žmonės – jie veržte veržiasi atsinaujinti, nustebinti, žibėti įvairiomis spalvomis. O kartais lyg gaivus vėjo gūsis apėmęs energijos pliūpsnis išsekina jėgas taip, kad tik noris dūsaut dėl naujų darbų ir iššūkių. Norisi išreikšti, išrėkti ar kitaip perteikti apėmusias emocijas. Kaip viena iš išraiškos priemonių į pagalbą ateina gaivališkas ir labai natūralus būdas kalbėti per žodį. Tad susipažinkite – rašymo terapija.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------Kasdieniame gyvenime raštas – neatsiejama gyvenimo dalis. Darbo užrašai, pastebėjimai, priminimai, prašymai, meilės laiškeliai, būsenos išraiška socialiniuose tinkluose ir taip be galo, be krašto. Dažnai tai yra toks natūralus veiksmas, kad net nesusimąstoma, koks reikšmingas gali būti rašymo procesas. Jau helenistinės filosofijos stoikų mokykla pabrėžė užrašų reikšmę žmogaus asmeniniam augimui. Stoikai fiksuodavo savo patirtis, norėdami peržvelgti praėjusios dienos įvykius – kas pasisekė, kur dar reikia tobulėti, kokia asmeninė pamoka šiandien buvo svarbiausia ir t.t. Šios filosofijos krypties žmonės vertino mintis, kurios užrašytos popieriuje įgaudavo tikrąją vertę – parodydavo žmogų tokį, koks jis yra. Rašymas gali būti ne tik savistabos būdas, bet perteikti ir emocijas. Tam, kad tai įrodyčiau, užtenka atsiversti bet kokį Justino

Trupinėlis rašto

Marcinkevičiaus poezijos tomelį – vadinamąsias pasakas suaugusiems. Kokį skausmą, džiaugsmą, viltis išreiškia tos eilutės? Kai kurios tokios gilios, kad iki šių dienų sukelia jausmus jas skaitantiems žmonėms. Žinoma, ne kiekvienam žmogui yra lemta būti poetu ar rašytoju, tačiau rašymo terapijoje nėra svarbu gramatika, sakinių struktūra ar vaizdingi žodžiai. Psichologijos profesorius Adrianas Furnhamas (Adrian Furnham, 2013) mano, kad rašymo terapijoje žmogus gali išskirti savo patirtį, vaizdinius ir žmones, kad galėtų įžvelgti priežasties bei pasekmės dėsningumus. Šis supratimas labai svarbus, norint geriau suprasti save. Geriausia, kad tai terapija skatinanti savarankiškumą. Eidami pas psichologus, įvarius meno ir medicinos terapeutus žmonės visuomet rizikuoja tapti

priklausomais nuo tam tikro žmogaus ar žmonių grupės palaikymo, paskatinimo. Žinoma, tai nereiškia, kad Ieva žmonės neturi kreiptis Gružauskaitė profesionalios pagalbos į specialistus. Tačiau tai pirmas žingsnis, ką žmogus gali nuveikti pats, t.y. įgalinti save veikti. Rašymas daug nekainuoja nei pastangų, nei laiko, nei materialinių išteklių. Jis neįnoringas aplinkai ar priemonėms. Galima rašyti savo išmaniajame telefone, kavinėje ant servetėlės ar paprastame užsilikusio tuščio mokyklinio sąsiuvinio lape. Rašyti sau paprasta, net jei tai padriki žodžiai ar frazės, neturintys jokios reikšmės, net jei tai daugybės „š“ raidės atvaizdavimas kompiuterio ekrane. Kartais, kai tarp pavasario žiedų ir darbų bus sunku ištarti „prašau“, tegul šis žodis nugula ant popieriaus lapo.

Rašymo terapijos metodas

------------------------------------------------------------------------------------------------------------Šis rašymo terapijos pavyzdys sukoncentruotas į 5 žmogaus pojūčius – garsą, regą, skonį, lytėjimą ir kvapą. Tad šis pratimas apima 5 dienas. Kiekviena diena bus skiriama vienam pojūčiui ištirti ir jį aprašyti. Pavyzdžiui, pirmoji diena skirta garsui. Visą dieną jūs stengsitės susikoncentruoti tik į garsą – mašinas, paukščio čiulbėjimą, savo skrandžio urzgimą ir t.t. Dienos eigoje ar jos pabaigoje aprašykite, kaip jautėtės, kokie jausmai užplūdo, ką pastebėjote. Rašymo stilius ir laikas yra visiškai neribojamas, tai gali būti keli žodžiai, ketureilis ar daugybė prirašytų lapų. Parašę padėkite ir kurį laiką neskaitykite. Po keturių dienų, kada bus išjausti visi pojūčiai, bus galima atsiversti savo užrašus ir sąmoningai perskaityti tai, kas buvo pastebėta. Kitą dieną tą patį padaryti su vaizdu – susitelkti į vaizdą, kaip žmonės kalba, kaip atrodo, kokios spalvos kaimyno akys ir t.t. Toliau trečioji diena skirta skoniui, tai nėra toji gurmaniška diena, kada reikia pulti

į geriausius restoranus ir valgyti geriausius valgius. Šios dienos tikslas ne toks – joje reikia ieškoti kuo įvairesnių skonių, koks jausmas laižant ledus, druską, valgant įprastus pietus, kiek daug skirtingų skonių gebame atpažinti? Ketvirtąją dieną pereiname prie lytėjimo – tai diena, skirta tirti. Įvairias formas, paviršius, medžiagas – kokie jie švelnūs, šiurkštūs, gal jie „kanda“. Reikia nepamiršti bet kokį savo pastebėjimą aprašyti, net jei jis visiškai nesusijęs su dienos užduotimi. Galiausiai penktąją dieną žmogus atsiduria kvapų pasaulyje, vėlgi nebūtina specialiai kažko ieškoti, kvapai mus supa ir kasdieniame gyvenime, tereikia į tai labiau įsigilinti.

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Interviu Atspindžių pasakėčios Teko susipažinti su ypatingai paprastu žmogumi. Tai Julija Pociūtė – menininkė, kuri neseniai atidarė savo trečiąją personalinę parodą „Trys atspindžio pusės“. Pokalbis vyko įvairiomis kryptimis – nuo vaikystės iki filosofinių atradimų, - tačiau buvo juntamas instinktyvus ryšys tarp Menininko ir Klausytojo. O tai skatino surasti tokią bendrystės nišą, kuri nekliudė truputį Ieva vėjuotam pavasario pašnekesiui. Ir šias minutes skaitytojui atiduodu su didžia atsakomybe: priešais jus – labai jautrus, drąsus, Gružauskaitė su tikra tyrinėtojo širdimi žmogus, siunčiantis jums visiems žinutę būti tokiu, kokie ir esate.

Fotografijos Karolinos Marcinkevičiūtės

Visi visada galvoja, ko pirmiausia paklausti?.. Tad imsiu ir pradėsiu nuo pradžių! Mane domina, kokie buvo žmonės, dideli savo ūgiu ir pasiekimais, vaikystėje? Kokia buvai tu? (Juokiasi) Na, aš buvau, manau, žingeidi ir vis tik labai filosofiška. Kažkaip nepabėgi nuo savęs... ir kai pamatai, ką tu darei po daugelio metų, vis tiek buvo krypstama į tą pusę. Tai susiję su savitu mąstymu – noru mąstyti kitaip. Paauglystėje labai mėgdavau išsiskirti, sulaukdavau visokių kalbų, ypač, kad augau mažuose Telšiuose. Atsimenu,vaikščiodavau visokiais sidabriniais batais, aišku, jų tokių nebuvo, aš pati nusidažydavau, išsikirpdavau megztinyje kokią skylę, ar dar kažką sugalvodavau. Kūrybiškai žiūrėdavau į viską ir, žinoma, sulaukdavau reakcijų, neigiamų, aišku. Toks noras provokuoti...galbūt įnešdavo kažkokio cinkelio, noro „pažiūrim – kas dabar bus“. Ir šioje parodoje yra tokių vietų, galbūt šokiruojančių ar keistų.

Ar tavo gyvenime buvo žmonių, kurie tave paskatintų, pastūmėtų? Jaučiu, pagrindiniai palaikytojai buvo tėvai, nes iki šiol yra didžiulis palaikymas ir domėjimasis, ką darau. Atrodytų, ta veikla nėra tokia tradicinė, žinai, kokie pasiekimai darbe, susiję su pinigais, kažkuo kitu, kas šiandien vertinama labiau. Tėvai – pagrindiniai, kurie palaikė ir, manau, kad labai sunku būtų eiti be to palaikymo. Realiai, kai tavęs nesupranta ir nepalaiko šeimoj, tada tu eini viską griaudamas… Man atrodo, šeimoj toks pasitikėjimas ir priėmimas, kad ir ką tu bedarytum, yra labai svarbus, išlaisvinantis. Yra žmonių, kurie netgi siekia karjeros, visiškai slopinami, nepalaikomi, mėgina susikurti kažkokią laimę. Ir tai būna nuolatinis bandymas kažką įrodyti ar savotiškas artimųjų meilės siekimas...

Išties kartais socialiai populiari „karjera“ laimės neatneša, o kaip yra tavo atveju? Ką tau neša tavoji karjera? Aš manau, kad vis tiek kūrybinis gyvenimas neatsiejamas nuo asmeninio, nes tu vis mąstai apie tą gyvenimą; kas jis yra, kam jis tau duotas, ką turi veikti jame. Ir jei turi galimybę dirbti tokioje srityje, kur dar gali ir galvoti, vadinasi gali realizuoti pamatinius klausimus, perkelti juos į savo kūrybą. Begvildendamas tai ir atsakai į tuos klausimus. Nors labai nemėgstu to sureikšminti. Egzistuoja tie stereotipai apie menininkus, kaip apie keistuolius, susireikšminusius. Man atrodo, kad čia kažkokios kartos, laikmečio pasekmės. Jau dabar praeina ta karta, kuri įtvirtino bohemišką menininką, kuris nuolat su šaliku ir nieko aplink nemato... Dabar gi žiūri, kaip tie patys, kurie ir garsūs, ir visiškai gyvena iš meno, pozicionuoja save, neiššaukiančiai. Muzikantas turi savo Klausytoją, aktorius savo Žiūrovą, o tu, ar turi savo Stebintįjį, Lankytoją, net nežinau, kaip pavadinti? Tikslinis lankytojas. Net ir nežinau, kai pagalvoji, dabar tos terpės su vizualiais menais yra gana sudėtinga padėtis. Teatras gyvena tokį gan, sakyčiau, rimtai komercinį gyvenimą. O vizualieji menai ir likę tokiam balansavime tarp to ir ano – nėra susiformavusi, normali auditorija. Auditorija išlieka iš seniau – tie patys menininkai arba besidomintys menu. Tie, kurie bent kiek yra prisilietę prie jo. O kadangi nėra buvę rimtesnės edukacijos, tokios kaip Skandinavijoje, niekas vaikučių nuo mažens nesiveda į parodas, galerijas, todėl jie taip ir eina į tas maximas. Savo kūrinius priskirčiau šiuolaikiniam menui, o tai, aišku, dar labiau atsijoja auditoriją ir lieka daugiau gurmanai. Manau, kad po kokių 20 metų turėtų būti gerokai stipresnė auditorija. Žiūrovas turi užaugti. Ar kūryboje tu ieškojai atsakymų? Manau, kad tai nėra atsakymas, kūryba dažniausiai yra klausimas. Realiai tu dirbi su klausimais, atsakymus tu gali tik pajausti, sužinoti jų neįmanoma.

O jei grįžus prie tavo parodos, kodėl toks pavadinimas? Net ir nežinau (juokiasi), labai nesureikšminau to pavadinimo, bet esmė buvo ta, kad tiesiog mąstydama apie atspindį – kas jis toks yra, kaip jis veikia – ne kaip techninį dalyką, nors dirbdamas su stiklu matai daug atspindžių, tai pasirinkau. Kiekvieną kartą fiksuodamas praeitį, tu matai – spėjai pagauti, ar ne. Tai man perkeltine prasme kalbėjimas apie nykimą, mirtį, kitas realybes. Tu matai save atspindy, bet nežinai, kas yra už to atspindžio. Vakar parodos atidaryme kalbėjom, kad meno patyrimas lygiai tas pats atspindys: tu stovi prieš kūrinį, aišku, tau gal atrodo, kad bandai įsigilinti į autoriaus pasąmonę, bet tikrovėje tas kūrinys tik reflektuoja tave, viskas, ką tu sugalvoji – tavo. Ir viskas, ką jis sukelia tau, aš niekuo dėta, (juokiasi) ir visi kiti niekuo dėti... Žvelgiant į tavo kūrinius atsistojau vienu kampu ir pamaniau, kad viskas aišku, bet atsistojus kitaip, vaizdas pasikeitė... Tad man pavadinimas asocijuojasi su nauju, kūrybišku žvilgsniu. Štai čia pagalvojau apie kritikus ir menotyrininkus, kurie kuria atsiliepimus, ar buvo tokių atvejų, kai jie aprašytų, įterpdami savo žvilgsnį, tai, ko tu išties net neturėjai galvoje? Taip, kažkiek yra to. Gal man nebuvo tokių drastiškų įžvalgų, nors kartais, atrodo, perskaitai ir susimąstai – palaukit, ar tikrai čia apie šiuos kūrinius? Bet vis tik dažniausiai siejasi nors kažkuriuo kampu. Tokių atvejų, kad būtų „pritempta iš oro“, nėra. Vis dėlto įdomu, kodėl stiklininkystė? Iš kur ji atsirado tavo gyvenime? Net neįsivaizduoju, negaliu atsakyti, greičiausiai toks susižavėjimas ta medžiaga kilo...kaip tai varnai blizgučiais. Gal dėl tos medžiagos savybių, bet kiek yra tekę bendrauti su kitais stiklininkais, praktiškai niekas negali atsakyti į tą klausimą, kodėl būtent stiklas, aišku, paskui, kai pradedi labiau įsitraukti, daugiau daryti, jis žavi.

Tai yra materija, kuri savarankiška, net jei tu dirbi skirtingais būdais – pavyzdžiui, dirbant su karštu stiklu, toks žmogaus prisilietimas, kai tu negali šimtu procentų nuspėti, kas bus. Gal paslaptingumas, kaip gyvas organizmas... Tai va, gal tas nuotykis ir yra įdomiausia. O ar neerzina? Be abejo, nervina, ypač kai tau reikia greitai kažką padaryti. Akademijoje (Vilniaus dailės akademija, Kauno fakultetas) yra buvę atvejų, kai iš viso žmonės dirbo pusę metų diplominį darbą ir prieš dieną jį sudaužė. Mažai kas tai ištveria, daugelis bėga, nes juk nesąmonė kažkokia (juokiasi)... Ar stiklininkystės pasirinkimas priklauso nuo žmogaus asmenybės? Neįsivaizduoju... Egzistuoja labai daug nišų, labai daug būdų, kaip dirbti, labai įvairių priėjimų, nuo smulkmenų iki labai didžių dalykų. Mūsų skaitytojai, daugiausiai studentai, moksleiviai. Ką galėtum papasakoti apie stiklininkystės profesiją? Kur galima jos mokytis? Stiklo meno galima mokytis Dailės akademijoje (Vilniaus dailės akademija, Kauno fakultetas), Kauno kolegijoje (Just. Vienožinskio menų fakultetas) ir Vilniuje (Vilniaus dailės akademija), bet Vilniuje dailės akademijoje sukoncentruota daugiau į vitražą, ten monumentalistų katedra. VDA Kauno fakultete yra platesnė programa labiau pritaikyta šiai dienai. O veikla – kiekvienas pasirenka, ką jam daryti. Ateina kartais žmogus labai gabus, fainai viską moka daryti, bet kažkodėl jis išeina ir nieko nedaro. Tai tu vis tiek suvoki, kad tas cinkelis, tas kažkoks giluminis noras tai daryti turi būti, turi eiti iš žmogaus. Gal dar tas materializmas kiša koją? Sakoma – iš meno neišgyvensi. Tai yra sugalvota klišė. Puikiausiai matau žmonių, kurie daug daugiau uždirba ir turi puikų gyvenimą, tikrai nesėdi ir „neknisa sau proto“ kasdien po 8 valandas, daro tai, ką nori, ir laisvu metu. Čia tokie stereotipai. Ne visi gali būti programuotojai. Besikeičiančios gyvenimo ir rinkos sąlygos diktuoja savo. Menininkų taipogi procentaliai lieka mažai, bet tikriausiai daugiau ir nereikia. Ir vėlgi atsigręžiame atgalios, apie ką tavo paroda? Atspindys – tai toks gyvenimo ir mirties klausimas. Tu gauni, tu žinai ir nežinai, kas toliau (juokiasi) ir gal tai toks pasižiūrėjimas įvairiais kampais. Aišku, tai iš kažkokios asmeninės patirties, tai mirtys, kurios yra mane palietusios, nes tu nesi baltas lapas ir nesusigalvoji kažko šiaip, kad smagiau būtų. Aš įsivaizduoju, kad kiekvienam žmogui kyla klausimų, susiduriant su mirtimi: kodėl dabar tai atsitiko? Galėjo galbūt vėliau... Mes mėgstam nuolat klausti, lyginti pasaulį, išlyginti pagal savo suvokimą. Vienas iš dabartinių parodoje esančių darbų egzistencialistinis, apie ką jis kalba? Man jis toks logiškai, konstruktyviai sudėliotas, stiklas laikosi už vienos virvelės ir, aišku, tas stiklas simbolis to trapumo – jeigu tu tą virvelę nutrauki, tai, be abejo, jis krenta ir viskas – jo nebėra. O ten klausimas: kas tave laiko gyvą, kas tave palaiko. Tai nėra vien mirties akcentavimas, bet kai kurie žmonės yra lyg gyvi, nors matyti, kad jie jau ir nebegyvi, tik fiziniai kūnai, kurie vaikšto. Tai tos budistinės vėliavėlės ir sako, kol tu esi su savimi, kol sau kartoji „esu“, tol tu esi. (juokiasi) Ką tu matai savo atspindyje? Hm...manau, kitimą. Nes veidrodis taip moteriškai iškart asocijuojasi su rytiniu veidrodžiu ir ten krūvos filosofijų. Pastaruoju metu, kaip ten turi sveikinti tą veidrodį, sakyti „kokia nuostabi tu šiandien, gražuole“, bet realiai vieną dieną tu matai gyvas akis, o kitą – o siaube! Kiek man metų? Man atrodo, tas yra neišvengiama, kad ir kaip tu bandytum save įtikinti, kad kiekvienas rytas fantastiškas, bet kartais jis yra ir kitoks... Ir tas atspindys – tu užmerki akis, atmerki – ir viskas, jau praėjo. Kaip į tą upę negali įbristi antrą kartą, taip ir atspindys nebebus toks pat. Paroda vyksta galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės aikštė 27, Kaunas). Parodą galima aplankyti nuo 2015 kovo 17 dienos iki balandžio 10 dienos.

ESN

We are Mov‘in Europe

Savanorystė – visuomenės veidrodis atspindintis, tai, kas rūpi mums. Viena popu-

liariausių Europos programų, pagal kurią jauni žmonės išvyksta savanoriauti – EVS (European Voluntary Service). EVS – suteikia galimybę atlikti tarptautinę, 2-12 savaičių savanorystę 18-30 metų jaunuoliams. Pats EVS - tai neformaliu bendravimo pagrįsta tarnyba, kur kiekvienas savanoris gali ugdytis naujus įgūdžius bei tobulinti jau turimus, o taip pat EVS leis tau pažinti save per tarpkultūrinį santykį, dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose mokymuose. Geriau apie EVS naudą ir veiklą papasakos studentė Justina, kuri sudalyvavo šiame projekte.

Justina, papasakok apie savo veiklą ESV Ilgalaikę EVS savanorystę atlikau Italijoje, Lombardijos regione. Miestelyje, kuriame gyvenau - 19 000 gyventojų. Kartu su manimi savanorišką veiklą vykdė savanorės iš Rusijos bei Vengrijos. Priimančioji organizacija mus sutiko išties šiltai ir draugiškai. Veiklos buvo įvairios, kartą per savaitę padėdavome parapijos bare, bet daugiausiai su įvairaus amžiaus vaikais taip pat vietos bendruomene. Rytais padėdavome vaikų darželyje, po pietų – mokyklinukams vesdavome užsiėmimus Kodėl verta tapti ESV nariu/e ir ką tai suteikia studentui? Dalyvauti EVS programoje verta, nes tai dar viena puiki galimybė, kurią suteikia Erasmus+ programa. Savanoriškos veiklos principas yra tai, kad ji turi buti prieinama visiems nepriklausomai nuo lyties, išsilavinimo ar kalbos mokėjimo. Vienintelis kriterijus yra atitikti amžiaus kriterijų (turi būti ne vyresnis nei 30 metų). Tad savanoriauti gali išvykti studijas jau baigę ar net nestudijuojantys jaunuoliai. Apgyvendinimas yra suteikiamas ir duodamas "bonus" t.y savanorio kišenpinigiai. Jų dydis priklauso nuo šalies ekonominio lygio (Italijoje savanoris gauna 265 eurus savo reikmėms). Savanoriauti yra verta ne tik dėl naujos patirties, naujos kultūros,

kelionių, kalbos pažinimo ar dar vienos eilutės tavo gyvenimo aprašyme, bet ir dėl galimybės pažinti pačiam save. Na, o jei Tavęs dar neįtikinau, galiu tik pridurti, kad man po savanorystės pasiūlė darbo kontraktą, tada dabar šias eilutes rašau is savo itališko darbo kabineto! Gal gali pasidalinti ir kitomis patirtimis užsienyje? Studijų metais buvau aktyvi studentė, tad esu išbandžius, ko gero, beveik visas universiteto siūlomas tarptautines galimybes, tarp kurių viena pirmųjų patirčių užsienyje - Erasmus mainai Suomijoje. Suomija man ypatinga tuo, kad ji tapo tarsi mano antraisiais namais. Sužavėjo gamta, pati mokslų sistema bei žinoma, nepamirštama sauna ir Šiaurės pašvaistė šaltais žiemos vakarais. Na ir galiausiai – ką daryti studentui norinčiam tapti EVS programos savanoriu/e? Norint dalyvauti EVS programoje galima teikti paraiškas tris kartus per metus. Artimiausia data - balandžio 30 diena. Tai reiškia, kad Tu dar turi laiko iki balandžio 30 dienos susirasti savo svajonių projektą, siunčiančiąją (sending organization) ir priimančiąją (hosting organizaion) organizacijas. Sėkmės atveju belieka krautis lagaminą!

Tad nelauk! Nori kažko, kas skirtųsi nuo kasdieninės veiklos ir darbo? Nori pagelbėti kitiems? Trokšti išeiti iš komforto zonos, sustiprinti bendradarbiavimo įgūdžius, įgyti pasitikėjimo bei išmokti užsienio kalbos? Jei nors viena iš šių klausimų atsakei taip, tuomet EVS laukia tavęs.

Būk savanoriu ir keisk pasaulį www.erasmus-plius.lt/

Neringa Lukošiūtė

GREITA, LENGVA, SKANU ~TOBULI LIETINIAI BLYNAI SU „NUTELLA“~ Nors Užgavėnės ir Valentino diena jau seniai praūžė, tačiau nei blynų, nei meilės niekada nebus per daug! Šiuos tobulus lietinius sau ar savo mylimam žmogui siūlau paruošti jei ne kiekvieną, tai bent jaukų sekmadienio rytą!

REIKĖS: • 3 kiaušinių; • 500 ml pieno; • 280 g miltų; • 3 valg. š. aliejaus; • 1 arb. š. (nubraukto) druskos; • 1 arb. š. cukraus.

PARUOŠIMAS: 1. Šluotele arba mikseriu šiek tiek suplak kiaušinius su druska ir cukrumi. Įpilk pusę pieno ir išmaišyk. Pamažu berk miltus ir maišyk. Įpilk likusį pieną ir gerai išmaišyk, kad neliktų gumuliukų. Įpilk aliejaus, išmaišyk ir būtinai palik stovėti 10-15 minučių. 2. Įkaitink keptuvę ant vidutinės kaitros. Vieną kartą sutepk keptuvę aliejumi suvilgytu popieriniu rankšluosčiu ir pilk maždaug pusę samčio tešlos. Keptuvę pavartyk į šonus, kad tešla tolygiai pasiskirstytų ir blynai būtų kiek įmanoma plonesni. Blyną apversti (ore ar su mentele) 3. Iškeptą blyną sutepk „Nutella“. Sulankstyk į trikampėlį ir trumpai apkepk iš abiejų pusių. Papuošk pjaustytais bananais ir plakta grietinėle. Kaina - apie 25 litai; Paruošimo laikas - apie 30 minučių.

DžEdAjuS

viDAS

RekomenDuoja

VIRŠELIS TIK PUSĖ SĄSIUVINIO VERTĖS Gerai, praeitą mėnesį mes aptarėme, kokiomis rašymo priemonėnis geriausia rašyti. Ar tai kilometrinės formulės dinamikos sąsiuvinyje, ar ištisi literatūros klodai nurašyti nuo lentos, gal net iš galvos išrašyti didžiule gausa ant balto popieriaus lapo. Mes išsiaiškinome kokie tušinukai, o gel net pieštukai šauniausiai atlieka šį darbą. Atėjo kitas mėnuo, kartu su juo ir kita apžvalga, kurios

Dvylikalapis mažius

Tas pat, kurį naudojote pradinėje mokykloje, kadangi kitokių ir turėti nebuvo galima, kadangi „tokia juk tvarka” ir nuklysti nuo jos nebuvo jokiais būdais įmanoma. Kitu atveju kildavo didžiuliai nesusipratimai dėl „MAM, AŠ NORIU ŠITO SU MOTOCIKLU!”. Tai štai, sąsiuviniai iš gilios vaikystės, iš gyvenimo periodo, kuris, žinote, gal geriau ir lieka praeity. Dabar, brandūs studentai turi beveik neribotą pasirinkimą sąsiuvinių, į kuriuos rašyti, žymėtis, piešti ar konspektuoti. Turint tai omeny, šis

metu mes visi kartu, kolektyviai, pagaliau išsiaiškinsime, koksai gi sąsiuvinys geriausiai atitinka mūsų poreikius rašant gausybę pastraipų, ir leidžia mums netrukdomiems demostruoti ir išlieti visą turimą bei sukauptą raštingumą ant popieriaus lapo. Be dar didesnių sapaliojimų, manau metas kibti į reikalus, dėl kurių ir susirinkome šiame puslapyje. Neatsilikite.

sąsiuvinys, nors ir lengvas bei kompaktiškas, neturi logiškos priežasties naudojimui aukštosios mokyklos kontekste. Vis dėl to, visada yra ta paskaita, kurios metu sąsiuvinys ant suolo padėtas tik tam, kad pademonstruoti, jog ši paskaita yra tikrai įdomi, arba tiesiog gan gera platforma meno kūrimui. Bet tik tuo atveju, jei Jūsų sąsiuvinys yra languotas. Jeigu šis užpildytas tiktai linijomis, nežinau, ko iš viso tikitės pasiekti iš gyvenimo. Tai yra BLOGA priežastis mokėti centus už susegtų lapų rinkinį.

Įvertinimas: Kompaktiškas Beprasmiškas Per mažas praktinėms reikšmėms

A4 vidutiniokiškas akibrokštas Žinot, jei net sąsiuviniai būtų taip vadinami, gyvenimas taptų gerokai įdomesnis bei optimistiškesnis. Kadangi taip negailestingai sutaršėme pradinės mokyklos laikų relikviją, greičiausiai manote, kad šis sąsiuvinys kur kas geriau atspindi bei išpildo studentiškas užgaidas sąsiuviniams, ir, žinote, esate visiškai teisūs. Tai kone gausiausiai aptinkamas sąsiuvinys universiteto aplinkoje. Visgi tam yra priežastis - jie patogūs, talpūs (taip, telpa daug žinių), nebrangūs (na, sąsiuviniai nėra kažkas, kas įprastai daug kainuoja), ir tai būtų viskas. Greičiausiai. Bet esmė visgi slypi ne čia, kadangi jūjų dėmesį norėčiau atkreipti į kai ką kita. Matote, šie sąsiuviniai puikiai gali atitarnauti vieną

Įvertinimas: 20

semestrą tik tuo atveju, jei jį naudojate vieno dalyko užrašams (ar menui). Tai reiškia, kad kiekvienam dalykui, kurį studijuojate, turite turėti po sąsiuvinį. Tačiau praktikoje situacija yra visiškai kitokia, bet apie kai kiek vėliau. Aplamai, galimas variantas, kad sąsiuviniai iš viso tuojau nebebus naudojami, o jų vietoje atsiras planšetės ir kompiuteriai. Bet aš jau pradedu kalbėti ne ta linkme, metas grįžti prie esmės. Šio sąsiuvinio esmė ta, kad apie 5-7 šiuos sąsiuvinius turintis studentas studijuoja pirmame ar antrame kurse, ir nelabai supranta, kaip veikia studijavimas. Žinoma, ginčytinas pareiškimas, bet daugiau realybę atktinkantis nei... Nei neatitinkantis. Kitas! Gan talpus Nesunku naudoti paskaitų rūšiavimui Yra iš kur plėšti lapus Realiom sąlygom tinkamas tik vieno modulio užrašams Dažnu atveju išplėšiama gerokai per daug lapų, nei reikia

A4 formato didysis "rašyk į mane viską" Nuostabą sukeliantis tiems, kas šiuos gigantus pamato pirmą kartą gyvenime ir pripažinimo linkčiojimus iš tų, kurie tikrai supranta, kad paskaitose visiškai neapsimoka persistengti. Šis devyniasdešimt šešių puslapių gigantas sąsiuviniams yra tas pat, kas rankinės moterims, kadangi į jį gali sutalpinti visą savo gyvenimą jei bent šiek tiek nusimanai apie tai, ką darai. Protingai racionuojant į šį sąsiuvinį talpinamą informaciją, galima jį naudoti be perstojo bent pusę, o gal net ir visą semestrą, priklausomai nuo to, ar dėstytojas visgi tikrai vėliau atsiųs skaidres. Tiktai tada, kai panaudoji šį monstrą mėnesį ar du, ir į kiekvieną paskaitą tik jį atsineši, kitiems studentams iššaukiančiai pareiški, kad

Tu tikrai žinai, ką darai. Jokių šansų, kad sulauksi klausimo "moki šitą ar tai aną?". Aplinkinkams užteks vos akies kraštu pažvelgti į Jūsų žinių bagažą, kad suvoktų, kad esate visiškai rimtai nusiteikę „padaryti“ šį semestrą. Gal vienintelis didesnis minusas yra tas, kad kartais sunku surasti, nur baigta rašyti. Bet tai ne problema, galima tiesiog tęsti nuo bet kurio tuščio puslapio. Juk kol iki jo ką nors kitką prirašysi praeis tikrai ne mėnesis ir ne du. Taipogi pasitaiko atvejų, kad sąsiuvinys toks storas, jog jo nesugeba sulaikyti gamykliniai susegimai. Saugokitės to. Jeigu jus ištiko ši problema, imkitės veiksmų.

Įvertinimas: Masyvus Iššaukiantis Į jį telpa viskas, kas rašoma Plėšk lapų, kiek nori, pasauly tiek kolių nėra, kiek čia puslapių Ilgiau panaudojus susegimai gali pradurt ranką Dažnu atveju išplėšiama gerokai per daug lapų. Vėl

Won Qyâsik nun

LAPUS LAIKO METALINĖ SPIRALĖĖĖĖ Tikro profesionalo ir aukštesniojo proto būvio studento ginklas. Šis į paskaitas ateina tik tada, kak tikrai verta, ir tai tik pasižiūrėti, kas tose paskaitose vyksta, kadangi jam paskaitų lankyti net nėra būtina - jo protinis suvokimo laipsnis jau gerokai aukštesnis už bet kokio studento ar net mirtingojo. Jis nesinešioja kuprinės, neturi penalo, turi tiktai tą vieną sąsiuvinį ir vienintelį tušinuką su beveik tuščia širdele, kurį laiko sąsiuvinio SPIRALĖJE. Šiuo atveju galimi du variantai (ir dar galybė kitų - visi). Vienas, tai, kad šiame sąsiuvinyje tūno galybė formulių, specialiai parašytų per sudėtingai. Visas sąsiuvinio plotas išnaudotas, tvarka nesvarbu, struktūrizuotas formulių rašymas ir žymėjimas skaičiais su šio studento mintimis ir mąstymu visiškai nerezonuoja. Tvarka jį išblaško, išmuša iš vėžių, sujaukia protą. Nėra laiko galvoti apie tai, kas išsilieja ant lapo, laikas reliatyvus. Antras variantas yra tai, kad vienas atverstas lapas yra tiesiog užtušuotas tušinuku, neaišku kodėl, kokiu tikslu tai padaryta, ir tik pradėjus suvokti šios mėlynės (gal net juodymės) esmę, Jūsų dėmesys staiga nuklysta į kitą puslapį, kuriame baigiama peišti idealiai atkartota Moza Liza su alaus šalmu rankose ir sprogimų kupinu fonu užnugaryje. Ką aš noriu tuo pasakyti, tai kad šis sąsiuvinys yra tikrai nuostabus dalykas, tačiau jį laikanti spiralė yra tikras rankos skausmas rašant kas antrą puslapį, kadangi, nesvarbu, dešiniarsnkis ar kairiarankis, vistiek ateis tas metas, kai Jūsų riešas stos žūtbūtinėn kovon su spirale. Mano kontaktas pasiūlė alternatyvų rašymo būdą šiuose sąsiuviniuose - pirma rašyti tik į tuos puslapius, kuriuos pildant ranka nekonﬂiktuoja su spirale, ir pasiekus sąsiuvinio galą, šį apsukti, ir analogiškai elgtis rašant kitą pusę. Bet man tai skamba per komplikuotai, todėl tai greičiausiai nesąmonė. Plius, šis yra brangesnis už kitus. Ačiū, bet ne.

Įvertinimas:

Atskiri lapai, išsiplėši ne knygą, o tik vieną puslapį Nesunkiai perlenkiamas, užima mažai vietos Įmanoma rašyti sąsiuvinio nepasidėjus ant stalo Tušinuką galima laikyti spiralėje Rašant atsibosta ranką vilkti per spiralę

Mielieji,

Kadangi ir mane kartais apleidžia visos galaktikos mūzos, nuo šiol prašau jūsų padėti vargšui eiliniam džedajui ir siūlyti temas, kuriomis galėčiau rašyti recenzijas! Tai gali būti bet kas – ir ﬁlmai, ir knygos, ir serialai, ir žaidimai, ir dar kažkas, ko net neįsivaizduoju galint būti. Pasižadu labiausiai patikusius, originaliausius arba reikalingiausius pasiūlymus išbandyti ir objektyviai įvertinti „lightsaberiais“. Savo pasiūlymus siųskite el. paštu dzedajus.vidas@gmail.com

Autorė Ieva Lasytė

1. Pramanyta pavardė. 2. Vienintelis Lietuvos karalius. 3. 2012 metų vasaros olimpinių žaidynių sostinė. 4. Pirmasis Lietuvos respublikos prezidentas tarpukariu. 5. Medikų priesaikos autorius. 6. Miestas Italijoje, Toskanos regiono sostinė. 7. Disko metikas Virgilijus... 8. Akmens..... 9. Granatmedžio vaisius. 10. Minties „Piktas žmogus tarsi sklidina nuodų taurė“ autorius. 11. Aukščiausias Lietuvos žmogus.

12. Vienas žymiausių Lietuvos krepšininkų, 1992 metais vasaros olimpinėse žaidynėse laimėjęs bronzą. 13. Lietuvių poeto Jono Mačiulio slapyvardis. 14. Obels vaisius. 15. Patelė ir ... 16. Azartinis kortų žaidimas, dažniausiai žaidžiamas iš pinigų. 17. Dvyliktos klasės mokinys kitaip. 18. Dorovinis nurodymas, pamokymas. 19. Dėdės ar tetos dukra. 20. Ritminis arterijų sienelių virpėjimas tekant kraujui. 21. Drabužis moterų liemeniui suveržti.

22. Gynėjas teisme. 23. Komanda sudaryta iš tam tikros sporto šakos geriausių sportininkų. 24. Lietuvos plaukikė, olimpinė čempionė. 25. Įnagis spynai užrakinti ar atrakinti. 26. Raktu užrakinamas įtaisas. 27. Iš vytelių, šiaudų ar kitokių medžiagų nupintas krepšys. 28. Kauno krepšinio bei Vilniaus futbolo klubo pavadinimas. 29. Namas kitaip. 30. Augalas, o kartu ir vyriškas vardas.

KRYŽIAŽODIS ŽiovulioŽudix

Skelbimai

Renku buteliukus pridavimui. Knygų, sąsiuvinių, velykinių kiaušinių neneškit, ne iš tokių dalykų pragyvenama, kvailiai. Taisyklingai verčiame bet ką iš anglų kalbos. Apsilankykite mūsų smegenaudravimo sesijose ir pasiruoškite būti 360 beoptiniataikikliuoti. Atėjai į srautinę paskaitą, į kurią susirinko mažiau nei dešimt žmonių? Neik į ją! Neturi valgyti? pasigamink batonezą. Ai, bet greičiausiai net ant jo pinigų neturi. Skubiai reikalingas interneto ekspertas. Prasileidau 4chane ir nežinau, kaip efektyviai išsvartyt. Kažkas dizaino fake po paskaitos pauolėj palikot šlapenkę. Rašau čia, kad žinotumėt, kad jos ieškoti jau neverta. Verčiu tesktą iš beveik bet kokios kalbos į tikrai bet kokią kitą kalbą. Užmokestis būtų penki eurai ir "žodynėlis" iš kliento pusės. Belektristine puse bus visiškai pasirūpinta iš mano arba mūsų pusės. Jeigu jums skambins privatu numeris, ir pradės siūlyti maistą dykai - nepasiduokite pagundai, jie tiesiog šaiposi iš jūsų. Sveiki. Trūksta "masės" jūsų referate ar kursiniame? Ne problema! Parašytike mums paštu į loremipsumdolor@sitamet.px ir parūpinsime jums daug medžiagos, kuri padarys didžiulį išpūdį bet kam, kas atsivers jūsų darbą! SKUBIAI PARDUODU LABAI GERĄ, TRIJŲ KAMBARIŲ BUTĄ KAUNE, ŠILAINIUOSE. Tel.Nr : 867679379

„Ė, turi skelbimą? Siųsk jį čion!“

Parašyk mums skelbimą, mes jį išspausdinsim! fb.com/Njuspeipis

Puzzle 1 (Hard, difficulty rating 0.74)

5ud0ku 8

wow i r8 9/11 would read again

JŪSŲ MINTYS AUKSINĖS

3 9

Anekdotai

Mylisi du studentai, Vaikinas klausia: - Ar tu jau baigei? Mergina: - Ne, aš dar tik antram kurse... *** Vaikinas paskambina į panų bendrabutį. Atsiliepia budinti: -Alio. -Marytę galima? -klausia vaikinas. -Čia visas galima.- atsako budinti. *** Du studentai kalbasi: - Klausyk, varom į barą alaus įkalsim, po to pas mane pratęsim. - O tavo močiutė neprieštaraus? - Neprieštaraus, bet gal geriau merginų susirandam?.. *** Du naujieji rusai kalbasi: - Žinai, tipo… Šią vasarą konkrečiai važiuosiu atostogauti į negyvenamą salą. - O žmona tipo neprieštaraus? - O ko? Ji gi ten jau 3 metus viena gyvena! *** Užrašas studentų valgykloje: "Nevalgykit trupinių, pykdot tarakonus *** Paskaitos metu profesorius kreipiasi į studentą: – Pažadinkite šalia miegantį draugą. – Geriau jūs, profesoriau, juk jūs ir užmigdėte jį. *** Vyksta egzaminas. Ateina studentas į auditoriją, ir sako dėstytojui: - Ponas dėstytojau, ar galima egzaminą laikyti išgėrus. Dėstytojas pagalvojo, pamąstė ir sako: - Nu ką darysi, studente, galima. Studentas ir sako garsiai savo draugams stovintiems už durų: Vyručiai įneškit Petrą!!! *** Studentiškos vestuvės: -Pala, o kodėl jaunoji negeria? -O ji neprisidėjo.

7 5

I'm against picketing, but I don't know how to show it. - Mitch Hedberg

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Apr 6 10:07:50 2015 GMT. Enjoy!

MĖGSTI UŽSIMESTI KUPRINĘ ANT PEČIŲ IR KELIAUTI? TUOMET ATSIŲSK MUMS SAVO ASMENUKĘ KELIONĖJE IR GALBŪT TU LAIMĖSI ŠAUNIUS PRIZUS! NUOTRAUKĄ SIŲSK KONKURSAS@NJUSPEIPIS.LT KONKURSAS VYKSTA IKI BALANDŽIO 30 DIENOS

PRIZUS ĮSTEIGĖ: