Njuspeipis #120, lapkritis, 2016 by Njuspeipis

Njuspeipis #120 TIRAŽAS: 3000 VNT. ISSN 2029-1914

2016

LAPRKITIS

SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

VIDURIO SEMESTRO BLIUZAS

...ARBA ROKENROLAS

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS Sveiki!

////////////////

LZO

TOP 5

Interviu

? Apklausa Ką pakviestum kavos?

Pabundate bei grįžtate su tamsa. Per paskaitą atsisukęFotoreportažas į 12 grupės draugą atsitiktinai pamatote už lango arogantiškai krentantį sniegą. Sukrovę nemenką krūvelę rudeninių 14 drabužių nostalgiškai sudedate į dėžę, žieminiams leisdami jaukiai įsikurti jūsų spintų lentynose. Nerimastingai sukirba 16 mintis, kad vienuoliktas metų mėnuo atėjo, su savimi atsinešdamas vidurio semestro grožybes – testus, 18 koliokviumus ar kitokios formos atsiskaitymus. Kad rudens vakarai neprailgtų – skaitykite „Njuspeipį“, 19 kurio komanda šįkart paruošė įdomių straipsnių bei užduočių. 20 Gero skaitymo! 12

Studentai, naktinis miestas ir mada

Rudeniškiausi ﬁlmai

Interviu su KTU rektoriumi P. Baršausku

Fotoreportažas Puslapiu atgal

Įdomu

Neatrastos Kauno vietos

Triukšmas

Kodėl dar neklausei šių albumų?

Į temą

Kaip peržengti slenkstį?

#StudentuMaistas Slyvų pyragas

Kelionės ir klajonės

Lietus, meduoliai ir dviračiai

Testas

Koks internetinis memas esi?

Linkėjimai, Redaktorė Saima ir „Njuspeipio“ komanda

Žiovulio Žudix Galvosūkiai

Šį leidinį ﬁnansuoja:

Spaustuvė:

Kontaktai

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas Fotografai info@njuspeipis.lt Vaida Pilkytė Elvita Šiberekovaitė www.njuspeipis.lt Ieva Karvelytė fb.com/Njuspeipis

Redaktorė

Saima Tūbaitė njuspeipis@gmail.com

Vyr. redaktorės pavaduotoja Joana Adomavičiūtė joana.adomaviciute@ktu.edu

Redaktorės pavaduotoja Kornelija Viečaitė

Maketuotojai

Joana Adomavičiūtė Airinga Česaitytė Goda Plytaitytė Tomas Liutvinas Ieva Povilauskaitė Saimonas Mureika

Viršelio nuotrauka Nojus Vaitaitis

Gabrielė Liaudanskaitė Airinga Česaitytė Radvilė Jočytė

Draugai:

Žurnalistai/tekstų, turinio autoriai Kornelija Viečaitė Greta Vilkaitė Gabrielė Liaudanskaitė Motiejus Ramašauskas Gabrielė Šaulytė Laura Baronaitė Brigita Grybaitė Dovilė Jankevičiūtė Goda Plytaitytė Lukas Kamarauskas

Rask „Njuspeipį“ kiekvieno mėnesio pradžioje:

KTU, VDU, ASU, LSMU, KK, MRU, VU KHF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolp. kolegijoje, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „Supremo“, „Mio“, „Coﬀee inn“.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

LZO

Giacomo experience during his exchange with iiooooooo Hello to everyone, I am Giacomo from Italy, Naples. Exchange to Lithuania has been my first real experience abroad. During my life I travelled a lot in Europe, but never I was more than 2 weeks out of Italy. First of all I want to say thanks to AIESEC Napoli Federico II, AIESEC KTU and Karbonas for this opportunity, that give me the possibility to start a challenge for myself, concerning the fact to live alone, too far from my family and my loves. I remember the first day in Lithuania... it was very strange for me, because I was alone, in another country, with different culture and way of life. I thought that for me would have been very hard to continue, but in Naples we have a sentence “Arte di Arrangiarsi”, which means, you have to become Lithuanian, otherwise you can’t live in Lithuania,

and this has happened. During this 3 months in Kaunas, I have found new fantastic friends, I have had the possibility to discover such an amazing place as Lithuania and its way of life. Also at work, in which I was part of Marketing Department, my colleagues were for me like a family, everyone helped me when I had problems, they gave me all elements to learn the Lithuanian traditions of work, and they taught me how to work and communicate with customers when you are in a Marketing Department. Aﬅer 3 months I can say that Lithuania is my second country and surely I will come back in the future, to meet one more time my Lithuanian friends. THANK YOU, AČIŪ AND GRAZIE LIETUVA.

„Dizaino Dienos“ – tai madų šou, kuriame jaunieji dizaineriai pristato savo kūrinius, o kompetetinga komisija išrenka pačius geriausius. Konkurse puoselėjamos bei gerbiamos naujos idėjos, drąsūs posūkiai, kolekcijos pristatymo originalumas ir netradiciškumas, drabužių inovatyvumas, gebėjimas parduoti savo produktą pristatymo metu. Renginio dalyviai kaskart nustebina savo veržlumu, ekspresyvumu ir originaliais sprendimais. Šiemet savo kolekcijas pristatys ne tik jaunieji Lietuvos dizaineriai, bet ir svečiai iš užsienio. „Dizaino Dienos“ jiems suteiks galimybę atsiskleisti be taisyklių ir stabdančių rėmų, sulaukti pripažinimo visuomenėje bei būti pastebėtiems įtakingų mados pasaulio atstovų. Kiekvienais metais renginys grįžta su nauja idėja, bet išlaiko gilias tradicijas. XXI a. visuomenės vartotojiškumas, masinės gamybos prekės ir nuolat vykstanti globalizacija skatina šiuolaikinių menininkų, taip pat ir jų kūrinių supanašėjimą, todėl 2016-ųjų metų konkursas orientuotas į dizainerį, kaip tikrojo savęs kūrėją. Jis – „naktinio miesto žmogus“, kuris pasiruošęs rytojui parodyti save tikrą, drąsų, nesuvaidintą. Jaunųjų kūrėjų idėjos ir mintys priverčia pasaulį suktis būtent jų nurodyta kryptimi, tad tik jie gali padaryti individualumą ir savitumą vėl madingus. Mados gerbėjai šiemet laukiami Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, nes būtent ten bus nutiestas „Dizaino Dienų“ podiumas. Lapkričio 18-osios vakarą meno apsuptyje renginys atskleis naktinio miesto temą. Kviečiami visi – neabejingi madai, ieškantys įkvėpimo, norintys pasisemti naujų idėjų, parodyti save ir savo kūrybą ar tiesiog gerai praleisti vakarą. Organizatoriai pažada aukštą renginio kokybę, netikėtą požiūrį į madų šou bei naujoves, kurias žiūrovams pateiks konkurso metu. „Dizaino dienos“ vyks lapkričio 18 d. 19:00, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12

Tikriausiai ne vienam studentui (ir ne tik) ruduo jau spėjo nusibosti, o gal net pasirodė, kad du pirmieji jo mėnesiai tęsėsi amžinybę, tačiau KTU MIDF Studentų atstovybei „InDi“ laikas nuo mokslo metų pradžios tikrai neprailgo. Atstovybės nariai savo dienas, o nuo lapkričio mėnesio - ir naktis, skyrė vieno iš didžiausių ir geriausiai KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetą reprezentuojančių renginių „Dizaino Dienos“ organizavimui. Nepastebimai laikas prabėgo ir jauniesiems kūrėjams, kurių ir taip trumpos rudens dienos buvo paaukotos netikėčiausių ir unikaliausių idėjų įgyvendinimui, naudojant adatas, žirkles bei siūlų rites. Tiek atstovybininkai, tiek pripažinimo siekiantys dizaineriai dirbo tam, kad lapkričio 18 d. Kaune jau 20-ąjį kartą „Dizaino dienų“ nutiestas podiumas suburtų mados industrijos mėgėjus ir atstovus.

Šį kartą „Dizaino dienos“ neapsiribos vien tik mada. Per 20 metų renginys pritraukė nemažą žmonių auditoriją, o tai leidžia organizatoriams praplėsti konkurso ribas, išsikelti naujus, kilnius tikslus. Renginio metu bus vykdoma socialinė akcija, skirta onkologinėmis ligomis sergančioms moterims. Podiumu žengs su šiomis ligomis susidūrę modeliai, o dalis surinktų lėšų bus paaukota kovai su vėžiu. 05

TOP 5

Greta Vilkaitė

BUFALAS 66 (1998), REŽ. VINCENT GALLO Neteisingai nuteistas Bilis pagaliau išeina į laisvę ir gali pradėti naują gyvenimą. Bėda ta, jog visą kalėjimo laiką vaikinas rašė tėvams laiškus apie tai, kad sėkmingai dirba ir net susirado merginą, kurią ruošiasi vesti. Vykstant aplankyti tėvų, Biliui nieko kito nebelieka kaip tik „pasigrobi“ merginą ir prieš tėvus suvaidinti laimingą porą. Netikėtai vaikino ir įkaitės ryšiai transformuojasi į tai, kas pakeičia abiejų herojų gyvenimą. Nepriklausomo kino režisierius V. Gallo įraukia žiūrovą į netipišką meilės istoriją, bet tuo pačiu iškelia nemažai kiekvienam artimų problemų.

rog

ere

rt.

Įsimintiniausios vietos? Užburiantis ryšys tarp Ch. Ricci ir V. Gallo nepaisant to, kad ﬁlmavimo metu šie itin nesutarė.

BALANDIS TUPĖJO ANT ŠAKOS IR MĄSTĖ APIE BŪTĮ (2014), REŽ. ROY ANDERSSON Jei pagalvojote apie keistą filmo pavadinimą, neabejotinai tą patį pamanysite ir apie jo turinį. Švedų režisierius interpretuoja žymų paveikslą „Medžiotojai sniege“ ir siūlo pažvelgti į save visai kitu kampu. Per daug aiškintis filmo siužeto nevertėtų. Patariu tiesiog išgyventi šį filmą ir pabandyti sujungti tarpusavyje skirtingus ir siurrealius epizodus į vieningą temą, kurioje ironiškai ir net šiek tiek graudžiai pasijuokiama iš mūsų absurdiškos būties. Tai paskutinė režisieriaus trilogijos dalis, kuri, jums pažadu, įsimins autoriniu stiliumi ir režisūra. Įsimintiniausios vietos? Dviejų pačių liūdniausių draugų, pardavinėjančių menkaverčius žaislus, epizodas.

ĮSIVAIZDUOJAMOS MEILĖS (2010), REŽ. XAVIER DOLAN Jei vardintume šiuolaikinius romantinius filmus, ko gero būtų sunku apsieiti be jaunėlio kino genijaus Xavier Dolan. Tai istorija apie trijų draugų santykius, virtusius meilės trikampiu. Meilės objektu tampa Nikolas, kurio grožis šiame filme prilyginamas pačiam Mikelandželo Dovydui. Aistra, pavydas ir flirtas čia perteikiamas žavingai ir jaunatviškai. X. Dolan filme kuria ryškų stilių, taip pat naudoja daug nuorodų į kino klasikos filmus. Šiame filme svarbu įžvelgti detales, įsiklausyti į garsą ir tiesiog mėgautis vietomis saldžiais it cukraus vata kadrais. Įsimintiniausios vietos? Grupės „The Knife“ daina „Pass This On“ ir Nikolo gimtadienio scena.

AMERIKIETIŠKOS GROŽYBĖS (1999), REŽ. SAM MENDES Nors geriausiai šį filmą pristatė Rytis Zemkauskas per „Snobo kiną“, visgi bandysiu sudomini ir aš. Tai vienas iš filmų, prie kurių nejučiomis vis grįžti ir vėl. Daugiasluoksnė tematika, originalus scenarijus ir, žinoma, žymusis Thomas Newman garso takelis su vėjyje besiblaškančio maišelio scena. Filme slypi daug požiūrio į gyvenimą, grožį ir meilę kampų. Kiekvienas iš dalies galime susitapatinti su istorijos veikėjais, kurių likimai kartais tokie ironiški, liūdni, nenuspėjami, bet tuo ir žavūs. Ir kas tos amerikietiškos grožybės iš tikrųjų? Aplinkos detalių grožis? O gal svajonių laikinumas? Įsimintiniausios vietos? Man asmeniškai tai vienas iš filmų, kuris pats savaime yra įsimintinas dėl daugelio detalių, scenarijaus, veikėjų, muzikos...

IŠGYVENA TIK MYLINTYS (2013), REŽ. JIM JARMUSH Nežinau, kaip jums, bet man Jim Jarmush yra tobulas melancholinių ﬁlmų režisierius, o jo „Kava ir cigaretės“ su įsimintinais dialogais vis dar peržiūrimas lietingais vakarais. Šį kartą esame kviečiami pasinerti į patį snobiškiausią, stilingiausią pasaulį, kuriame gyvena.... vampyrai. Tai poetiškas pasakojimas apie dviejų vampyrų Adomo ir Ievos meilę, kuri neturi laiko limito, nes yra amžina. J. Jarmush šį kartą kaip reikiant pasistengė ir į ﬁlmą pasikvietė puikius aktorius, sudėjo pavydėtiną garso takelį ir suteikė progą pajausti meilę gyvenimui visai kitomis akimis. Įsimintiniausios vietos? Veikėjų portretai ir muzika.

kinfo.lt

Interviu Interviu su KTU rektoriumi P. Baršausku

Kiekviena institucija turi aukščiausio lygio vadovą, be kurio negalėtų egzistuoti nei viena žmonių bendruomenė. Taip pat ir kiekviena Lukas Kamarauskas akademinė įstaiga turi savo vadovą – rektorių. Šiandien apie švietimą, mokslus, studentus, darbą, karjerą bei pomėgius kalbamės su Kauno technologijos universiteto rektoriumi, habilituotu socialinių mokslų daktaru Petru Baršausku.

Ką Jums reiškia rektoriaus pareigos? Tai nelengvas darbas ir didelė atsakomybė, tačiau kartu tai galimybė įgyvendinti savo viziją, imtis pokyčių, kurie, esu tikras, yra būtini norint kurti pažangų, šiuolaikišką, lyderiaujantį Universitetą. Be to, galėdamas prisidėti prie universiteto ateities kūrimo jaučiuosi grąžinąs garbės skolą Universitetui, su kuriuo esu susijęs nuo vaikystės ir kuriam jaučiu stiprius sentimentus. Studentui esate draugas ar griežtas vadovas? Laikausi principo, kad studentas Universitete – svarbiausias, tą dažnai primenu ir kitiems. Tad su studentu bendrauju kaip su lygiaverčiu partneriu, stengiuosi jį išgirsti. Jauni žmonės turi puikių, dėmesio vertų įžvalgų, idėjų, pasiūlymų, tad neretai bendraudamas su jaunimu jaučiuosi gaunantis net daugiau nei sugebu jiems duoti pats. Ar pastebite skirtumus tarp Lietuvos studento ir studento, atvykusio iš užsienio? Kokie tie skirtumai? Žinoma, kultūriniai skirtumai pastebimi, tačiau ši studentų iš užsienio kuriama daugiakultūrė aplinka yra vienas tarptautiškumo universitete elementų. Deja, tenka pripažinti, kad užsienio studentai vis dar gana izoliuoti, kalbos barjerai, kultūrinės skirtys neleidžia jiems pilnavertiškai įsitraukti į universiteto gyvenimą. Šias atskirtį kuriančias kliūtis bandome nuolat šalinti. Šiais metais sužinojome, kad vienas Lietuvos universitetas pasaulio universitetų reitinge pateko tarp 500 geriausių. Ko Lietuvos universitetams trūksta, kad būtų įtraukti į geriausiųjų 100-uką? Manau, kad pozicijų reitinguose vaikymasis neturėtų tapti tikslu savaime, juolab, kad tai nėra visiškai objektyviai pamatuojamas dalykas. Svarbiausia – ryžtingai ir kompleksiškai spręsti opiausias aukštojo mokslo problemas: optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, orientuotis į studijų ir mokslo kokybę, skatinti tarptautiškumą ir tarpdiscipliniškumą, investuoti į talentus. Aiškiai nustačius prioritetus ir kryptingai juos įgyvendinant, neabejoju, Lietuvos universitetai reitinguose taip pat ims sparčiai kopti aukštyn. Jei taptumėte Lietuvos švietimo ministru, ką keistumėte šioje sistemoje? Tai – daugiau teorinis klausimas, nes politinės karjeros nesiekiu. Tačiau bet kurio ryžtingų sprendimų nebijančio ir permainų siekiančio ministro darbų sąrašo viršuje turėtų atsidurti visiems gerai žinomi švietimo srities skauduliai. Tai – pokyčiai švietimo sistemoje, aukštojo mokslo finansavimas, aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka, universitetų ir kolegijų atskirtis, mokytojų, dėstytojų, mokslininkų atlyginimai. Asmeninis archyvas

Šiuo metu vis garsiau kalbama apie universitetų susijungimą, ar pritariate tam? Dabartinė situacija, kai turime 47 aukštąsias mokyklas, nėra normali, ji neatitinka nei demografinių prognozių, nei pasaulinių tendencijų. Be to, toks resursų, potencialo išskaidymas, fragmentiškumas – rimta kliūtis siekiant kokybinių proveržio, tarptautiniu mastu konkurencingo mokslo ir studijų. Tad universitetų tinklo pertvarka juos sujungiant, integruojant, galbūt uždarant yra būtina ir neišvengiama. Ar stodamas į universitetą žinojote, kad tapsite mokslininku? Kokie yra Jūsų pomėgiai? Mėgstu keliauti, leisti laiką gamtoje. Deja, pomėgiams laisvo laiko rasti nėra taip paprasta. Kartą per savaitę stengiuosi pasportuoti, išbėgti į futbolo aikštę. Bent kartą per metus stengiuosi išvykti pažūklauti jūroje. Štai paskutiniosios išvykos laimikis – savo ūgiu su Arvydu Saboniu pasilyginti galintis otas. Koks studentas, Jūsų manymu, yra gabus? Čia dėčiau lygybės ženklą tarp gabumų ir motyvacijos. Manau, kad norint lyderiauti tam tikroje srityje, įgimti gebėjimai, polinkiai svarbūs, tačiau ne mažiau svarbus ir užsispyrimas bei juodas darbas. Gabus studentas, pasiekiantis geriausių rezultatų, paprastai turi aiškų tikslą, atkakliai jo siekia, nesiblaško, sumaniai naudojasi visomis atsiveriančiomis galimybėmis. Ar kiekvienam žmogui būtinas universiteto diplomas? Manau, kad kiekvienam žmogui būtinos žinios, kompetencijos, gebėjimai, tačiau jų gali suteikti ne tik universitetas, bet ir kolegija, profesinė mokykla. Tai, kad universitetinis išsilavinimas yra tapęs masiniu reiškiniu, nėra privalumas, nes nuo to kenčia studijų kokybė, nuvertėja pats

Akademinė aplinka mane supo visą gyvenimą, tai neabejotinai turėjo įtakos ir renkantis savo kelią. Akademinis, mokslinis darbas man visuomet buvo įdomus, tačiau dabar tai nėra prioritetas, nes visas dėmesys sutelktas į administracinę veiklą, vadovavimą universitetui, čia kylančius iššūkius. Jei galėtumėte rinktis karjeros kelią iš naujo, viską darytumėte taip pat? Taip. Gyvenime turėjau ne vieną galimybę pasukti į verslą, į politiką, tačiau jomis nepasinaudojau. Šių sprendimų nekeisčiau ir dabar. Galbūt sukaupta patirtis antrąkart keliaujant tuo pačiu keliu padėtų

išvengti kai kurių klaidų, nesėkmių, tačiau, kaip dažnai primenu ir studentams, net ir jos būtinos mokantis, tobulėjant, siekiant užsibrėžto tikslo. Ar grįžus namo tenka spręsti universiteto problemas, ar viską paliekate už kabineto durų? Turiu pripažinti, kad darbu gyvenu. Ne todėl, kad esu darboholikas, tiesiog atsakingai žiūriu į savo pareigas ir tikiu, kad taip galima pasiekti pastebimų rezultatų. Vakare parėjęs namo šiek tiek atsikvepiu ir vėl sėdu prie elektroninių laiškų, dokumentų, telefonas taip pat netyla nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro.

„

.“

diplomas, didėja atotrūkis nuo rinkos poreikių, kai vis daugiau universitetų absolventų yra priversti dirbti aukštojo išsilavinimo nereikalaujančius darbus. Kaip manote, geriau nutraukti studijas 3 kurse, kai supranti, kad studijos nepatinka, ar geriau „sukandus dantis“ pabaigti iki galo? Šioje situacijoje siūlyčiau nepriimti skubotų sprendimų, kruopščiai įvertinti visus „už“ ir „prieš“. Jei ir tuomet esi tikras, kad atsidūrei ne savo rogėse, tavo pašaukimas – visiškai kitoje srityje, o vienintelė paskata tęsti studijas – diplomas, toliau tęsti neverta. Pats

žinau keletą pavyzdžių, kai tiksliuosius, technologinius mokslus pasirinkę jaunuoliai po kelerių metų pasuko į teologiją, filosofiją ar meną ir šiose srityse pasiekė tikrų aukštumų. Ko palinkėtumėte šiųmetiniams studentams, kurie įpusėjo trečiajį mokslo metų mėnesį? Norėčiau palinkėti universitete siekti ne diplomo, o išsilavinimo, žinių, kompetencijų, aktyviai naudotis galimybėmis ir perspektyvią ateitį kurti jau dabar.

Apklausa Brigita Grybaitė

Ką pakviestum kavos?

Rudenį kavinės grūste prigrūstos darbais užsikrovusių, o gal kaip tik tinginiaujančių (kol dar ne sesija) studentų. Kas juos vienija? Kava. Kas skaniausiai dera prie kavos? Pokalbiai. Ne paslaptis, kad daugelis pokalbiui prie kavos pakviestų savo geriausią draugą, mylimąjį(-ąją), mamą, verslo partnerį ar grupės draugą. Tačiau tai – įprasta ir kasdieniška, o ruduo – paslaptingas, magiškas metas, todėl šį kartą pasistengėme išpešti iš studentų kažką įdomiau. Taigi jūsų dėmesiui – šią popietę studentai kavos kviečia įžymybę.

Martyna Žukaitė

VU, Kūrybos komunikacija, 1 kursas

Orlandas Blaževičius

VDU, Mados dizainas, 1 kursas Jei turėčiau galimybę pakviesti kavos bet ką ir atsakymas būtų „taip!“, tai būtų Johnny Deppas. Mielai sutikčiau, kad jis būtų Edvardo Žirkliaranko peronoje, bet taip pat norėčiau pamatyti ir tikrąjį jo veidą. Kodėl? Nes jis mane sužavėjo kaip aktorius, kaip asmenybė. Būtų įdomu sužinoti, iš kur jis semiasi idėjų, kokia jo mūza ir ar išvis ją turi, kada įvyko tas kritinis momentas, kai jis suprato ir atrado savo kelią, ir ar tai yra tas tikrasis jo kelias. Atrodo, galėčiau to paklausti bet kurio aktoriaus, bet ne, aš norėčiau su juo pasikalbėti ne tik kaip su aktoriumi, bet ir kaip su paprastu, kasdienišku žmogumi. Ir šiaip jis karštas, nemažai žmonių tai žino, tai faktas, kad norėčiau ir su juo permiegoti.

Į tokį klausimą sunku atsakyti… Iš pradžių į galvą neatėjo jokia pavardė, vėliau – pernelyg daug. Galiausiai nusprendžiau, jog vienas tų žmonių būtų jo šventenybė Dalai Lama XIV. Patinka domėtis įvairiomis religijomis, filosofija, žaviuosi Tibetu bei budizmu. Manau, jog ši asmenybė yra vienas išmintingiausių bei dvasingiausių žmonių žemėje. Budistai tiki Dalai Lamos reinkarnacija, tad ypač sudominęs savo mistiškumu yra procesas, kai atliekant tam tikrą testą tarp 5-7 metų amžiaus vaikų atpažįstama persikūnijusi Dalai Lamos siela. Dalai Lama XIV buvo identifikuotas būdamas tik dvejų ir jau 15-os karūnuotas Tibeto valdovu. Norėčiau iš jo paties lūpų išgirsti apie jo gyvenimą, požiūrį, mintis kaip Tibetui atsiskirti nuo Kinijos ir pasiekti nepriklausomybę bei, aišku, jo ateities tendencijas mūsų šiuolaikinei visuomenei.

Mantas Jacevičius

LSMU, Maisto mokslas, 2 kursas Jeigu turėčiau galimybę pakviesti bet kokią įžymybę pasišnekučiuoti prie puodelio kavos, tai be abejonių būtų aktorius ir komikas Jim Carrey. Kodėl būtent šį žmogų pasikviesčiau? Visų pirma mane visad žavėjo komikai, pats esu optimistiškas žmogus, mėgstantis humorą, tad būtų be galo įdomu pabendrauti su žmogumi, kuris humoro subtilybes išmano puikiai ir yra vienas geriausių savo srityje. Tačiau taip pat žavi tai, jog Jim yra ir labai unikali asmenybė, turinti išties įdomią ir nelengvą gyvenimo istoriją. Mūsų, žiūrovų, akimis, jis visad linksmas, nerūpestingas komikas, puikus aktorius, kurio nepamatysi rimtame amplua ar nusiminusio, be šypsenos veide. Tačiau iš tikrųjų šis žmogus turėjo įveikti be galo daug vargo ir įdėti daug pastangų, jog pasiektų pripažinimą, taptų pasaulinio garso aktoriumi. Taigi tai žmogus 16-os metų metęs mokyklą, pradėjęs dirbti fabrike vien dėl to, jog padėtų savo neturtingai šeimai išgyventi ir žmogus, kuris pasiryžo siekti savo svajonės ir ją pasiekė. Iš pirmo žvilgsnio – nerūpestingas komikas, tačiau iš daugelio interviu ir viešų pasirodymų galiu drąsiai teigti, jog tai gili asmenybė, kelianti klausimus apie vidinę žmogaus laisvę, išsilaisvinimą iš rūpesčių, netgi savo paties ego nugalėjimą. Man būtų be galo įdomu išgirsti jo gyvenimo istoriją iš jo paties lūpų ir prie kavos puodelio diskutuoti apie religiją, apie pozityvumą, kuriuo nugalėjo gyvenimo išbandymus, apie gyvenimo prasmę, o galbūt net ir išgirsti vieną kitą paslaptėlę apie jo gyvenimo sėkmę. Neabejoju, jog tai būtų įdomus pašnekovas, net ir kavos puodelis spėtų ataušti, nes numanau, jog pokalbis būtų išties įtraukiantis. Netrūktų ir juoko, geros nuotaikos, tačiau taip pat ir rimties bei gilesnio susimąstymo. Būtų išties itin įdomu!

Kamilė Virgailytė

Kauno kolegija, Dizainas, 1 kursas

Mane ypač žavi teatras: kasdien scenoje išgyvenama daugybė skirtingų likimų, pasakojamos skirtingos gyvenimo istorijos, kuriose bene kiekvienas žiūrovas gali atrasti dalelę savęs. Tad sulaukusi klausimo, kokį žmogų norėčiau pasikviesti pokalbiui prie kavos puodelio, ilgai nedvejojau: norėčiau pasikalbėti su žymiu kino ir teatro aktoriumi Liubomiru Laucevičiumi. Šis žmogus yra sukūręs daugybę skirtingų vaidmenų kine ir teatre, jis visą savo gyvenimą paskyrė aktorystės menui puoselėti. Jo kuriami vaidmenys patys įvairiausi: nuo blogiečio prieš kino kamerą iki 50 metų besislėpusio kambaryje Jono Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje. Tačiau mane žavi ne tik Liubomiro vaidyba , bet ir asmenybė. Jis yra kupinas pagarbos kiekvienam, nepaisant daugybės pripažintų laimėjimų, jis išliko nuostabų humoro jausmą turinčiu, geru ir pagarbos jausmą sukeliančiu žmogumi. Tad prie kavos puodelio su Liubomiru norėčiau pasikalbėti apie viską: meilę vaidybai, pagarbą žmogui ir apie neapčiuopiamai stebuklingą teatro magiją.

Domas Antanas Raižys

VDU, Katalikų teologija, 3 kursas Norėčiau pasikviesti puodeliui kavos save. Reikia rimtai pasikalbėti. Bet niekaip neatrandam vienas kitam laiko. Jam atrodo, kad jis daug veikia ir neturi šiuo metu niekam laiko arba aš jam atrodau neįdomus pašnekovas, nežinau. Man reiktų susitaikyti su savimi. Pasikalbėti apie tai, kur keliaujam, galiausiai sustoti ir tiesiog pabūti draugu sau. Pakviesčiau kavos Angelina Jolie. Tikrai ne dėl to, kad ji vieniša. Man patinka vaikai. Na, bent jau taip sakyčiau jai. Šiaip tai dėl pinigų. Išgerčiau kavos su Martinu Bubberiu. Dėl dialogo. Tik turbūt daug nekalbėtume. „Aš“ sakyčiau jam „Tu“.

FotoreportaĹžas

Airinga Ä&#x152;esaitytÄ&#x2014;

Įdomu

i gilus ruduo, kad Nors ir už lango pakankama u, tačiau ruduo, pled mieliau liktum namie su šiltu ilgai, tad tikrai s truk a, žiem ė esn šalt ir juolab dar kol kas, kad O e. uos nam i bus progų likti šilta pačių vietų (unitų ir nos ruti nuo tum pūs atsi tetas) siūlau išeiti versitetas – namai – universi sti šį tą naujo! atra prasiblaškyti ir Kaune

KIEMO GALERIJA

Kur? E. Ožeškienės g. 21 namo kieme Turbūt esi ne kartą ir ne du praėjęs pro šią vietą, galbūt užkliuvo už akių ir Čarlis Čaplinas, bet jei dar neteko užsukti į šio kiemo vidų, tikrai praleidai nemenką reginį. Rugsėjo viduryje čia buvo neoﬁcialiai atidaryta namo gyventojų ir menininko V. Jako galerija. Kiemelyje įvairiai eksponuojami įdomūs paveikslai, kurie, kartu su savitai išsidėsčiusiomis dekoracijomis, pasakoja kaimynų istorijas. Tad jei paskutiniu metu tavęs niekas nėra nuoširdžiai nustebinęs ir galbūt bent truputį smalsu, kokios to kiemo istorijos, nepagailėk kelių minučių ir pro tą mėlyną arką įeik kiemo vidun.

„NYKOKA“ GATVĖS MENAS

Kur? Visur, nejaugi nepastebėjai? Galbūt esi girdėjęs „Nykoką“ arba matęs baltąją mešką Nemuno krantinėje, rožinį dramblį E. Ožeškienės g. ar astronautą ant didžiulės sienos Perkūno al.? Jei ne, būtinai turi pasidaryti sau ekskursiją po Kauną, aplankant „Nykoka“ atgaivintas vietas. Net jei ir nesi didžiulis gatvės meno gerbėjas, tačiau „Nykoka“ darbai yra išties įdomūs, vieni privers susimąstyti, kiti tiesiog žavėtis, treti prajuokins, o kiti leis visa tai pajusti vienu metu. Jei mėgsti vaikščioti ir bent šiek tiek domina gatvės menas, būtinai nueik į „Nykoka“ tinklalapį, atsidaryk vietovių žemėlapį ir pradėk savo nuotykį po Kauną.

Goda Plytaityė

Radvilė Jočytė

ADOMO MICKEVIČIAUS SLĖNIS (IR KRIOKLIUKAS) Kur? Nuo Zoologijos sodo leiskis tiesiai Radvilėnų g. kalva ir laikykis kairės pusės (yra net lentelė su užrašu). Šią vietą aptikau su kurso draugais dar pirmame kurse, įvadinės savaitės metu, ir pats faktas, kad čia yra (vos vos čiurlenantis) kriokliukas, labai sužavėjo. Galbūt dar ir tai, kad nebuvo lengva nusileisti kalva ir ten patekti, leido pasijusti tarsi atradus kažką ypatingo. Kai apžiūrėsi kriokliuką ir dar nebūsi sušalęs ar norėsis ilgiau pasivaikščioti, galėsi ir iki tiltelio nueiti. Šis slėnis turėtų patikti, jei mėgsti būti gamtoje, o parkuose vaikščioti per daug nuobodu.

GROJANTIS FORTEPIJONAS torijos Kur? Prie J. Gruodžio konserva instrumentu ar Ne visi mokėmės groti kokiu nors ms yra tekę praeiti bent jau ne Kaune, tad ir ne visie au praeiti pro ją Tači ą. torij erva pro J. Gruodžio kons J. os Gruodžio gatvės, tikrai verta. Pirmiausia dėl pači atai ir nedidelis, past plytų onų raud kurioje vyrauja einant gatve Jei nas. uoly bet gražus Marionų vien kreips arkoje neat ir žių prad iš snio žvilg jūsų ančios melodijos stovintis fortepijonas, tačiau groj oti, pamačius, kad šyps nusi ir ti gręž atsi rs prive i tikra ambinamo šie garsai sklinda iš niekieno nesk no. fortepijo

DIDŽIULIS PIRŠTO ANTSPAUDAS SIENOJE Kur? V. Sladkevičiaus g. Eik senamiesčiu, priėjus „Aladiną“ pasuk į gatvelę dešinėje, eik ta gatvele, kol prieisi „Hop Doc“ pub‘ą, pasuk į gatvelę kairėje ir eik ja laikydamasis dešinės pusės, kol raudonų plytų sienoje pamatysi piršto antspaudą. Kieno jis? Galėtumėm spėti, kad jis padidinta V. Sladkevičiaus piršto antspaudo versija, o gal tiesiog koks milžinas naktį eidamas Kauno gatvėmis užsimanė įsiamžinti neįprastu būdu.

Triukšmas

Kodėl dar neklausei šių albumų?

Motiejus Ramašauskas

Daug kam turbūt kyla klausimas, kodėl išvis muzikos reiktų klausyti albumais – juk tai užima daug laiko, „tai man patinka tik viena daina“ ir panašiai. Grįžtanti singlų kultūra rodo, kad albumai iš tiesų darosi kažkas, kam nebėra laiko. Visgi manau, kad albumas yra daugiau nei atskirų dainų rinkinys – savyje jis neša kūrėjo mintis ir nuotaikas, bendrą žinutę, koncepciją. Singlas per savo 3 minutes atskleisti atlikėjo negali taip pat, kaip viena serialo serija, ištraukta iš atsitiktinio sezono. Albumas dažniausiai trunka 40 minučių – pabandykit tiek laiko skirti muzikai besitvarkant namus ar važiuojant į paskaitas. Daug pastangų nereikia.

Mesijus x Münpauzn – „Pomirtinis“ EP Mesijaus ir Münpauzn pajėgų sujungimas buvo naudingas ne tik klausytojams, bet ir patiems atlikėjams, pernai dar stipriau šovusiems į populiarumą – po 2014 metų miksteipo „Piurė Futuré“ pasirodęs „#uzgrotu“ buvo turbūt klausomiausias metų alternatyvios elektronikos albumas, o daina „Tu Pareigūnas“ buvo panaudota Tado Vidmanto ﬁlmo „Gautas Iškvietimas“ garso takelyje. Nors tai vis dar vadiname hip-hop, Mesijaus ir Münpauzn kuriama muzika seniai praplėšė šio žanro ribas ir juda nežinoma linkme – tai įrodo ir naujasis EP (mini albumas). Tradicinius gatvinius tekstus keičia konceptualūs pasakojimai daug kartų girdėtomis, bet neapdainuotomis temomis, o įprastinius instrumentalus – glitch elementai, modulinių sintezatorių pasažai ir stipriai apdirbti semplai, skoningai sudėlioti į minimalistines kompozicijas.

atlikėjų archyvas

Vasarą įvairiuose parodymuose nuskambėdavo viena ar kita daina, tačiau į internetą nenutekėjo net ištraukos. Visiška reklamos stoka nedarė įtakos žmonių susidomėjimui – iškart po koncerto dešimtys klausytojų tiesė pinigus į sceną, norėdami pirmieji gauti naująjį albumą. Rankų darbo įpakavimą (su atspausdinta instrukcija, kaip atidarius įpakavimą jį sulankstyti atgal) kūrė menininkė Lina Vyšniauskaitė, surinktus gerbėjų nuobodžiaujančius veidus perpiešusi rojaus kontekste. Viduje – baltas kompaktinis diskas su 6 dainomis, kurių temos svyruoja nuo farmacijos pramonės iki reinkarnacijos. Albumas tęsia „#uzgrotu“ pradėtą gyvenimo ciklą – juk po mirties viskas dar

Spalio 7 dieną „Pomirtinis“ buvo išleistas bei pristatytas Kaune – tai buvo pirmas kartas, kai klausytojai galėjo išgirsti šį albumą gyvai. nesibaigia! Pats Mesijus šį darbą įvardina kaip pirmąjį ezoterinio repo albumą Europoje. Nors „Pomirtinis“ pasirodė net nepraėjus metams nuo paskutinio

albumo, dueto skambesys jau kitoks – prie to greičiausiai prisidėjo paties Münpauzn gilesnis susidomėjimas analogine technika. Šio EP dainos greitesnės, sintezatoriai organiškesni, šiek tiek judama nuo paskutinio albumo minimalizmo ir grįžtama prie šiltesnių skambesių, kurių daugiau buvo miksteipe „Piurė Futuré“. Perfrazuojant eilutę iš pirmosios dainos: nuraminsiu – šis albumas tikrai nepaskutinis. Jau pavasarį pasirodys Mesijaus ir Ado Gecevičiaus („Sheep Got Waxed“) projekto „Vilniaus Energija“ debiutinis LP. Iki tol – gaudykit Mesijaus ir Münpauzn artimiausius pasirodymus ir klausykit „Pomirtinį“. 8.5 įvertinimo vienetai iš 10

„Bon Iver“ – „22, A Million“ Albumas prasideda nuo Justin apdirbto vokalo, kai pasigirsta žodžiai ‘It might be over soon’ ir prasideda 34 minutės laikinumo paieškų. Kiekviena daina atneša kažką naujo – stilius laksto nuo pianinu atliekamų dainų iki chaotiškų ritmų ar Kanye West stiliaus vokalų dainoje „715 – CRΣΣKS“.

Po penkerių metų pertraukos nuo paskutinio albumo „Bon Iver, Bon Iver“ amerikiečių indie folk grupė išleido naują studijinį darbą „22, A Million“, kuris, nors kardinaliai skiriasi nuo paskutinio įrašo, sulaukė milžiniško palaikymo ir kritikų liaupsių. „Bon Iver“ branduolys – Justin Vernon, įkūręs grupę 2007-aisiais. Pirmajį albumą „For Emma, Forever Ago“ Justin įrašė vienas, tačiau vėliau grupė plėtėsi – štai prie „22, A Million“ jau dirbo apie 20 muzikantų. Daugumai „Bon Iver“ siejasi su akustiniu folk – pirmieji albumai puikiai sukrito į šią kategoriją, nors pats Justin Vernon neapsiribojo vien šiuo žanru – jis dirbo prie Kanye West muzikos, didžėjavo, su dar keliomis grupėmis grojo viską nuo post-rock iki ambient. Visa ši veikla neabejotinai prisidėjo prie „Bon Iver“ pokyčių – nors šios grupės darbuose niekada netrūko vietos eksperimentams, „22, A Million“ skamba kaip visiškai kitas kolektyvas. Tradiciniai instrumentai užleidžia vietą sintezatoriams ir sempleriams, lieka tik tas pats amžinai liūdnas Justin Vernon balsas.

Be tradicinių žanrų albumas priskiriamas ir folktronikos (folk ir elektronikos sintezės) bei glitch pop žanrams. Glitch paskutiniu metu susilaukia nemažai dėmesio – tai garsai, kurie skamba kaip elektroninės klaidos – striginėjančio kompaktinio disko, fakso aparato ar panašaus tembro elementai naudojami muzikos paįvairinimui. Dažniausiai jie sutinkami

Nors „22, A Million“ skamba tikrai išskirtinai, viso albumo metu nepalieka jausmas, kad ši istorija jau yra girdėta, nors muzika šiek tiek skiriasi. Akivaizdžią paralelę galima įžvelgti tarp „Bon Iver“ ir Sufjan Stevens. Pastarasis taip pat labiausiai žinomas dėl indie folk, tačiau 2010-aisiais pasirodęs jo albumas „The Age of Adz“ akustinės gitaros vedamą muziką nustūmė į šalį – šiame darbe elektronikos ir neįprastų instrumentuočių vaidmuo užima didžiausią vaidmenį. Tiesa, Stevens albumas labiau primena eklektišką simfoniją, kai „Bon Iver“ net nebando pretenduoti į didingumą ar iškilmingą skambesį – tai daugiau eksperimentinis albumas, nebandantis sulaikyti savęs viename žanre. „22, A Million“ tikrai nėra kiekvienam – nepastovus stilius, netradicinės dainų struktūros, striginėjantys garsai gali išgąsdinti, tačiau be jokios abejonės metų gale šį darbą pamatysime daugelyje 2016-ųjų topų. Jei „Bon Iver“ seks Sufjan Stevens pavyzdžiu, tai kitas albumas turėtų būti vėl labiau tradicinis indie folk, o kol kas liekame daugiasluoksnių vokalų, saksofonų, smuikų, gitarų apsuptyje.

Volcano Choir

7 įvertinimo vienetai iš 10

elektroninėje muzikoje, todėl „Bon Iver“ pasirinkimas integruoti glitch į folk muziką yra gan neįprastas. Nepaisant to, grupė su tuo ne tik susitvarko puikiai, bet ir nepaleidžia savo šilto bei organiško skambesio.

Į temą KAIP PERŽENGTI SLENKSTĮ?

Dovilė Jankevičiūtė

Radvilė Jočytė

Dar mokykloje buvome išmokyti, kad mūsų žinios gali būti įvertintos dešimtbalėje sistemoje. Ilgą laiką tokia pati idėja egzistavo ir universitete, tačiau šie akademiniai metai pasirodė esantys pokyčių metais. Abejoju, ar kas iš mūsų, studentų, kada galvojome, jog būsime reitinguojami lygių sistema. Na, tiksliau būtų pasakyti, kad abejoju, ar galime savo akademinius rezultatus priskirti puikiam, tipiniam ar slenkstiniam lygiui. Tačiau realybė mums rodo, kad teks visiems mums to išmokti. Pamirškime visi vidurkių skaičiavimus. Naujoji sistema – skirtingi lygiai. Jei tavo pažymiai yra devynetai ir dešimtukai – sveikinu, esi puikiųjų lygmenyje. Tik neužmik ant laurų ir neleisk sau apsileisti, čia išlikti bus nelengva. Jei jau mokytis yra šiek tiek sunkiau ar patingėjai pasiruošti keliems atsiskaitymams ir prisirinkai septynetų ir aštuonetų – nesijaudink, tu tipinis. Būdamas tipinis esi kaip dauguma, gyveni ramiai ir toliau leidi smagiai laiką universitete, nepersistengdamas moksluose. Na, o jei jau taip nutiko ir tavo mokslo rezultatai blizga penketais ir šešetais, prieš save matai tą baisųjį slenkstį. O koks neperžengiamas jis atrodo...

Galėčiau dešimtis pastraipų prirašyti, bandyti motyvuoti mokytis, kad nereikėtų susidurti su tuo slenksčiu. Šimtus kartų kartoti, jog reikia mokytis dieną naktį, siekti aukščiausių rezultatų ir paaukoti visą savo socialinį gyvenimą bei laisvalaikį, kad tik nereiktų stotis ant to slenksčio. Kartočiau ir kartočiau, pastraipa po pastraipos, tačiau nauda tame minimali. Tiesa tokia, kad tereikia pasistengti tiek, kad būtum kaip visi. Pasiekus tipinį lygi tas slenkstis nebeatrodo toks baisus. Pažymiai ir lygiai yra svarbūs, kol mokaisi universitete. Vėliau tai tėra žodžiai ir skaičiai, kuriais kažkada buvai apibūdinamas. Slenksčio baimė taip pat pradings, kai šis gyvenimo etapas bus praeityje. Tad kol vis dar slenki per studentų pripildytus fakultetus ir bandai save priversti iškalti dėstytojų suteiktą informaciją ir teoriją, prisimink svarbiausią dalyką – gal tu puikiu ir nebūsi, bet kad taptum tipiniu, pasistengti turėsi.

#StudentuMaistas SLYVŲ PYRAGAS

Gabrielė Liaudanskaitė

Ruduo darosi vis niūresnis, šlapesnis, nykesnis, -esnis... Bet jis gali būti ir skanesnis! Prieš Jūsų akis – slyvų pyrago receptas, kuris išvaikys visas melancholijos apraiškas.

Kaina: ~ 5 €

REIKĖS:

• 500-600 g slyvų (naudojome raudonas, tačiau tinka bet kokios); • 160 g sviesto (tinka ir tepus riebalų mišinys) tešlai; • Gabalėlio sviesto formos ištepimui; • 1 stiklinės (250 ml) cukraus; • 2 arbatinių šaukštelių vanilinio cukraus; • 3 kiaušinių; • Pusės stiklinės kefyro; • 2 stiklinių miltų; • 1 kupino arbatinio šaukštelio kepimo miltelių; • Cukraus pudros (nebūtina).

Slyvas nuplauti, nusausinti ir, išėmus kauliukus, supjaustyti į 4, 6 ar 8 dalis pusmėnuliais priklausomai nuo slyvų dydžio. Mikrobangų krosnelėje ištirpinti sviestą, supilti cukrų, vanilinį cukrų ir viską išsukti. Įmušti kiaušinius, išplakti, supilti kefyrą. Į masę įsijoti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Viską gerai išmaišyti, kad neliktų sausų miltų gumulėlių – tešla turi būti tirštos grietinės konsistencijos. Jei per skysta, reikia pridėti šaukštą miltų, jei per tiršta – praskiesti kefyru. Kepimo indą (naudojome 26 cm skersmens apskritą stiklinę formą) ištepti sviestu, pabarstyti džiūvėsėliais ir supilti tešlą. Paviršių išlyginti ir įspaudžiant išdėlioti slyvų gabalėlius norimu ornamentu. Jei norite traškios plutelės ant pyrago, pasijokite cukraus pudros taip, kad švelniai padengtų paviršių. Kepti 200 °C orkaitėje apie 40 min., tada, išjungus kaitinimą, leisti atvėsti – taip pyragas nesukris. Skanaus!

PATARIMAS:

Miltus galima naudoti įprastus kvietinius (550D rūšies), galima maišyti paprastus kvietinius ir speltos miltus, o tiems, kurie netoleruoja glitimo, siūlau naudoti speltos ir kukurūzų miltus – tik neišsigąskite, pyragas bus trapesnis.

Kelionės ir klajonės LIETUS, MEDUOLIAI IR DVIRAČIAI Gabrielė Liaudanskaitė

Nuo mažų dienų man buvo bandoma kalti į galvą, kad kelionės į užsienį yra malonios tik tada, kai kalendoriuje pūpso žodžiai „liepa“ ar „rugpjūtis“. Nusprendžiau surizikuoti ir su keliais draugais išsiruošiau pasibastyti į lietaus merkiamą Berlyną bei apsukti porą ratų aplink Aarhusą, antrą pagal dydį Danijos miestą, Advento laikotarpiu. Skėtis būtų nepamaišęs...

Iš Lietuvos išvykome vėlai vakare, tad naktį keliavome skersai per Lenkiją. Berlyną – pusketvirto milijono gyventojų turinčią Vokietijos sostinę – pasiekėme priešpiet, tad Reichstagą, kuriame įsikūręs Vokietijos parlamentas Bundestagas, nusprendėme aplankyti iškart. Tiems, kurie ruošiasi keliauti į Berlyną, svarbu nepamiršti, jog, po įvykių Norvegijoje prieš keletą metų buvo sustiprintas daugelio tokio masto lankytinų vietų saugumas ir į Reichstagą nepateksite be išankstinės internetinės registracijos, kurios patvirtinimą turite atsispausdinti prieš ateidami. Leidimą turėjome, todėl nekilo jokių problemų. Liﬅu užkilus iki Reichstago viršaus ėmė drebėti kinkos, mat pirmas įspūdis patekus į kupolą – tikrai galingas. Iš istorijos vadovėlių žinomas pastatas buvo ne kartą nukentėjęs karo metais – ir sudegintas, ir bombarduotas... Dabartinis kupolas buvo pastatytas 1993 m. Jo centras – didžiulė piltuvo formos kolona, nukabinta kampu pakreiptais veidrodžiais, aplinkui ją – kelių metrų spinduliu grindyse įstatyti stiklai, per kuriuos galima stebėti žemiau posėdžiaujančius parlamentarus, o palei kupolo kraštus pamažu kyla spiralinis takelis norintiems užlipti į aikštelę su... skyle pačiame viršuje! Kadangi tądien, kai lankėmės Berlyne, nykiai krapeno lietus, aikštelė buvo ganėtinai pavojinga ir menkiausias kojos pastatymas netinkamai galėjo pasibaigti slystelėjimu ar net kritimu ant nugaros. Pasidžiaugę Vokietijos sostinės panorama nuo Reichstago viršaus, patraukėme link kitos miesto įžymybės – Paryžiaus aikštės (Pariser Platz) su garsiaisias Brandenburgo vartais (Brandenburger Tor). Šie vartai kadaise buvo nuostabios Liepų alėjos (Unter den Linden), kuri driekėsi iki pat Prūsijos karališkųjų rūmų, pradžia. Tiesa, šiandien čia irgi auga medžiai, mat vokiečiai labai rūpinasi istorinių vietų atkūrimu – 2013 m. buvo pradėti ir pačių Karališkųjų rūmų atstatymo darbai.

Kulniuodami Liepų alėja pastebėjome didžiules, maždaug 3 metrų aukščio skulptūras, kurios vaizduoja įvairiai apsirengusias... meškas. Greitai suvokėme, kad tai – galimybė negalvoti apie lietų, mat pagavo azartas surasti dar ir dar vieną mešką. Kadangi Berlynui galėjome skirti tik viso labo 9 valandas, pasileidome tiesiai tolyn. Taip pamatėme įspūdingą senąjį arsenalą (Zeughaus) ir vokiečių istorijos muziejų (Deutsches Historisches Museum), didingą Berlyno katedrą (Berliner Dom), stovinčią ant upės Šprė (Spree) kranto, apsilankėme suvenyrų turgelyje prie Šv. Marijos bažnyčios (St. Marienkirche) ir taip atsidūrėme prie pat Berlyno TV bokšto (Berliner Fernsehturm) ir Aleksandro aikštės (Alexanderplatz), kur vyko kalėdinė mugė.

Paskanavę tikrų vokiškų meduolių ir gurkštelėję karšto kalėdinio vyno (Glühwein) pasukome atgal link Brandenburgo vartų Liepų alėjai lygiagrečia gatve, kur pamatėme Berlyno rotušę (Berliner Rathaus), dvi šalia stovinčias kone identiškas bažnyčias – Naująją/Vokiečių (Neue Kirche/Deutscher Dom) bei Prancūzų (Französischer Dom), o visai netoli jų – ir Potsdamo aikštę (Potsdamer Platz), kur stypso galybė dangoraižių bei yra įsikūręs Salvadoro Dali muziejus. Aikštės pakraštyje pavyko rasti garsiosios Berlyno sienos likutį, kuris čia buvo atgabentas vietoje papuošimo. Pasidžiaugę radiniu pasukome šiaurėn, kur atradome memorialą nužudytiems Europos žydams (Denkmal für die ermordeten Juden Europas) – tai buvo viena įspūdingiausių vietų, kuriose teko lankytis. Kol radom išėjimą iš dviejų tūkstančių septynių šimtų vienuolikos stačiakampių kolonų labirinto, ėmė lyti, todėl autobusą 21 val. pasiekėme visai šlapi. Laukė ilga kelionė į Daniją... Kadangi prie Kylio kanalo buvo susidaręs nemažas kamštis, Aarhusą pasiekėm gerokai vėliau nei planavome – saulė buvo jau nusileidusi. Pirmiausia susipažinome su katedra (Aarhus Domkirke) ir miesto teatru (Aarhus Teater), kuris sutemus buvo apšviestas įvairiomis spalvomis, suskaičiavome nykštukais išpuoštas vitrinas Didžiojoje aikštėje (Store Torv), o tada pasukome link upės, kurios pavadinimas yra tiesiog... Aarhuso upė (Aarhus Å). Perėję tiltą atsidūrėme parduotuvių ir kavinių rojuje – ant kiekvieno kampo blyksėjo vis kita iškaba, o virš alėjų driekėsi kalėdinių lempučių tinklai. Kad daniško lietaus žvarba nepersismelktų iki kaulų, stabtelėjom jaukioje kavinukėje, kuri kažkodėl dar nebuvo uždaryta. Šiek tiek sušilę nusprendėm iki išvykimo stotelės keliauti palei jūrą – tai nebuvo pats protingiausias sprendimas, kadangi vėjas vakare gerokai šaltesnis, tačiau turėjome puikią progą pasigrožėti niekada nemiegančiu uosto gyvenimu: neaišku kur tebekursavo keltai, žvejai skaičiavo dienos laimikį, švartavosi krovininiai laivai.... Diena antrame pagal dydį Danijos mieste baigėsi.

Testas

Ar šie testai turi kokią nors prasmę?

(šiaip turi, nes testo autorius skaito Koalą Poelho) Mėgsti followinti žmones. Bet dažniausiai tikrame gyvenime. Ir tik naktį.

Ar žinai šią mįslę: „Šarangė varangė po suolu susirangė. Kas? Skola iš bakalauro.“

Ar per šį Heloviną ir vėl visus gąsdinai geopolitinėmis diskusijų temomis?

Neapsisprendi, kas blogiau – kad šiais metais nėjai balsuoti ar kad vis dar žiūri „Walking dead“?

Ar gyvenimas į tave dažnai mėto citrinas?

Turi nuojautą, jog šiais metais naujametinius pažadus ir vėl sumaišysi su pirkinių sąrašu.

thewrap.com pbs.twimg.com

Ar įžvelgi čia kažką keisto?

ih1.redbubble.net

i2.kym-cdn.com

ŽIOVULIO ŽUDIX Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.49)

5ud0ku 3

6ud0ku

8 8

4 6

4 4

7 3

9 3 7

wow MA NANOGRA

wtf isondis much solve Generated by http://www.opensky.ca/sudoku Mon Nov 7 20:59:04 2016 GMT. Enjoy!

i dont get it

8 6

4 7

5 2

1 7

4 1

7 nesquick and chill

Puzzle 1 (Hard, difficulty rating 0.67)

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Nov 7 20:59:09 2016 GMT. Enjoy!

back to 1996

conf

use

wn w upsideo text is no

INSTRUKCIJA

Turime lentelę, sudarytą iš langelių. Kai kurie iš jų turi būti užtušuoti. Skaičiai eilučių ir stulpelių kraštuose žymi nenutrūkstamas spalvinimo gijas ir jų ilgį (langeliais iš eilės). Nuspalvinus teisingai gaunama iliustracija. Nuspalvinus neteisingai gaunamas nusivylimo savimi jausmas bei galimybė permąstyti savo gyvenimo sprendimus.

PAVYZDYS

Kiekvienas skaičius vaizduoja eilutėje/stulpelyje nenutrūkstama jungtimi užtušuotų langelių skaičių.

MĖGSTI:

? i t y š a r I writing stuff

fotograf

uoti?

Magic design box

maketuoti? Tapk „Njuspeipio“ komandos dalimi! Siųsk savo laišką njuspeipis@gmail.com, papasakok apie save, pridėk darbų pavyzdžių ir prisijunk prie mūsų!