Njuspeipis #122, vasaris, 2017 by Njuspeipis

Njuspeipis #122 TIRAŽAS: 2300 VNT. ISSN 2029-1914

2017

VASARIS

SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

PRASLYDAI?

Uzkulisiai

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS Sveiki!

Nors šilčiausio metų laiko vardu pavadintas mėnuo ir visiškai nedžiugina šiluma, tačiau jau skaičiuoja paskutines dienas iki oﬁcialios žiemos pabaigos. Na, o kol ji dar čia ir gal ne visada motyvuoja išeiti pasivaikščioti laukan, kažkur netoliese jūsų dėmesio laukia „Njuspeipis“. Šiame numeryje rasite straipsnį apie kelionę į Daniją, 10 geriausių praėjusių metų muzikos albumų, grožėsitės Kauno spalvų palete, sužinosite, su kokiu literatūros veikėju norėtų susitikti studentai ir ką papasakojo smagių paspirtukų kūrėjas Ignas Survila.

Gero skaitymo! Redaktorė Saima ir „Njuspeipio“ komanda

////////////////

LZO

Edukaciniai nuklydimai

Interviu

Neformalios žinios – „Neformaliajame Universitete“

Medicinos užkaboriais...

Besparnių miesto paukščių kūrėjas

? Apklausa Su kokiu literatūros veikėju norėtum susitikti?

Fotoreportažas

Retoriniu kampu

Kauno miesto paletė

Tai kaip tenai daryti

Triukšmas

Inﬁnity Room

Kodėl dar neklausei geriausių 2016-ųjų metų muzikos albumų? Ar sugebėsi pergudrauti Albertą Einšteiną?

#StudentuMaistas

Kelionės ir klajonės

Testas

Suomiški žvaigždės pyragėliai (tähtitorttu) Kriminaliniai serialai, sumuštiniai ir vikingai ant dviračių Koks serialo veikėjas esi?

Žiovulio Žudix

Galvosūkiai, gazorpazorpai, gyvenimo paslaptys...

Kontaktai

Šį leidinį ﬁnansuoja

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas info@njuspeipis.lt www.njuspeipis.lt fb.com/Njuspeipis

Redaktorė

Saima Tūbaitė njuspeipis@gmail.com

Elvita Šiberekovaitė Nojus Vaitaitis Airinga Česaitytė Radvilė Jočytė Vaida Pilkytė Gabrielė Liaudanskaitė

Maketuotojai

Vyr. redaktorės pavaduotoja

Airinga Česaitytė Goda Plytaitytė Tomas Liutvinas Saimonas Mureika

Kornelija Viečaitė kornelija.viecaite@gmail.com

Redaktorės pavaduotoja

Draugai

Viršelio nuotrauka

Joana Adomavičiūtė

Žurnalistai, tekstų ir turinio autoriai Kornelija Viečaitė Greta Vilkaitė Gabrielė Liaudanskaitė Motiejus Ramašauskas Kristina Jusytė Laura Baronaitė Dovilė Jankevičiūtė Goda Plytaitytė

Fotografai

Nojus Vaitaitis

Rask „Njuspeipį“ kiekvieno mėnesio pradžioje:

KTU, VDU, LSMU, KK, MRU, VU KnF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolpingo kolegijoje, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „2½ obuolio“, „Supremo“, „Mio“, „Coﬀee Inn“.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

LZO

E R A S M U S +

Ruošk lagaminus „ERASMUS+“!

ktu.edu/eramus Daugiau informacijos

ktu.edu/en/eramus

Kur? KTU Statybos ir architektūros fakulteto rūmuose (Studentų g. 48, II a.) Daugiau apie atrankas ir renginius – ktu.edu/erasmus

Pack your luggage for

More information

Nuo 2017 m. vasario mėn. Kauno technologijos universitete (KTU) startuoja „Erasmus+“ atrankos dalinėms studijoms užsienio universitetuose 2017-2018 m. m. Vienas iš daugelio organizuojamų renginių – Studijų užsienyje mugė, kurios metu turėsi galimybę susipažinti su KTU partneriniais universitetais, pabendrauti su iš jų atvykusiais studentais ir KTU studentais, jau išbandžiusiais studijas užsienyje. Taip pat gausi išsamią konsultaciją apie dalyvavimą atrankose, universiteto pasirinkimą, dokumentų ruošimą ir atsakymus į daugelį kitų klausimų. Kada? Vasario 23 d. 11-14 val.

E R A S M + U S Ruošk lagaminus

Jau seniai galvoji apie „Erasmus+“ semestrą užsienyje? O galbūt apie tai girdėjai, tačiau niekada rimtai nesusimąstei? Turi klausimų, negali apsispręsti ir žengti pirmo žingsnio?

Apply in February

Tarptautinių filmų vakarai grįžta į KTU Studentų laisvalaikio centrą! Kiek skirtingų kultūrų gali pažinti per vieną semestrą, skirdamas 2 valandas per savaitę filmų žiūrėjimui? Atsakymas: daug. O kas gi nemėgsta žiūrėti filmų?

ﬂickr.com

Geros žinios – „Culture & Cinema“ (Kultūra ir kinas) tarptautinių ﬁlmų vakarai grįžta į KTU Studentų laisvalaikio centrą! Pirmadieniai ir vėl bus linksmesni, vakarai šviesesni, o įvairios kultūros atsiskleis skirtingomis spalvomis. Trečią semestrą ESN KTU („Erasmus“ studentų tinklas Kauno technologijos universitete) organizuojamas projektas skatina tarptautinius KTU studentus dalintis žiniomis apie savo kultūras, rodant jų šalyse sukurtus ﬁlmus. Įvairių žanrų kino kūriniai, arbata ir sausainiai, įvairių šalių nacionaliniai užkandžiai ir tarptautiškumo kupini įdomESNi vakarai KarTU lauks tavęs kiekvieną pirmadienį 19 valandą SLC (Studentų g. 69) nuo vasario 13 dienos. Daugiau informacijos: fb.com/ESN.KTU

“

te iversite n U e m a

žta! rmaliaj o f auno, grį manitarinių e N „ iš viso K hu – , ių ių s iv n le li o s i ciklą mok Socia entų bei ios žin seminarų ia KTU

Neform

d ų ieč i 300 stu jų dien eilės kv ugiau ne čius metus iš gą dvie n a d ti a s p ę y k ritrau u tre ošusi metais p rsiteto duris ja ė SHM, paru vasario e s, 2016 yb iv v n to u ts io a Renginy in plinkoje veiklos, a ic tų d n ų a e d m tr e ū n stu inės ros r Praverti enų fakulteto isuomen io kultū jos, s“. Girstuč kompetencijų v ir m ės istori ę ta o m e k n lų it s ė u s k a rs o e K ių m ų iv n – us n o m la U a o k įm d m is il Iš s p ia . alu yti pa ai keič egirdėtų karjerą „Neform ančius tradicišk isus norinčius įg tytos iki šiol n t savo ateities d o ta įr ie s v a prista čia v tencij nginio kurian riai kvie s kompe pat bus etais re s žinias Šiais m mis organizato temomis. Taip yti įgyta inarų metu įgyta ik ta ri p o ien sem ūt ir omis 25-26 d s kalbos ir kit jų idėjų, o galb studentai gaus kės “ tatė pre au linė nyje pris bei KTU neverba lės pasisemti n liojo Universiteto lė s “ s o k a ga „Santa kūrėjas dalyviai itų ciklą „Neform en Joy“ rias KTU ky Box“. ka rijos, ku e Wood d ą „Snea to a ij is n m a s visą pas us. d p ė n a m m k o „H k ė s kyroje – s s o ė ė a m k m n p ji o sulau kų įmo book“ pažymė imų kūri e m tu c ji id e a ė a n ž „F m g o a tą m sid klo ig žiulio su linio tin us! natviškų avo įste etais did o“ vadovė, jau uris pristatė s SA SHM socia lyderi s 2016 m v k tu F , iu in s s ž k a e a ama P mni nary ėje prip torius s ženklo „M os fakulteto alu kviestinius lek us bei visuomen k m tų ti e a ta s m g rm šių Info ų mė nas ir vis ciją apie Informa riai žada naujie to organiza

Edukaciniai nuklydimai

Medicinos užkaboriais...

Ne paslaptis, kad šių metų žiema mums visiems pažėrė siurprizų. Apkalbamos oro deformacijos apie neįtikėtiną vėją, gebantį nupūsti karvę nuo žemės, jau palietė tavo ausis, ir net ne kartą. Bet kokiu atveju tu suvoki, kad į lauką eiti nevalia, nes jei įvyktų avarinė situacija ir, pavyzdžiui, susilaužytum ranką, koją ar kokią kitą kūno dalį, tau tektų minti kelius pas gydytoją, o tu juk žinai, Kristina kokie gi kartais skausmingi apsilankymai gali būti pas traumatologą... Jei labai nesinori eiti pas Jusytė gydytoją, galbūt įkvėpimui pagelbės tai, kad nuėjus pas šiuolaikinį gydytoją kitaip nei anksčiau, neteks gauti smūgio per galvą, kad jaustum pakankamą dozę saldžiam kaip kūdikio miegučiui, kuris gydytojui leis krapštinėti tavo ranką, koją ar kokią kitą tavo kūno dalį... Taip, taip, aš nemeluoju, juk seniau niekas neturėjo migdomųjų ar nuskausminamųjų. Iki pat 19 a. vidurio tik išradus skausmą mažinančius preparatus, tokius kaip morﬁnas ar eteris, prasidėjo tikra medicinos revoliucija. Iš kur aš tai žinau? Visa tai ir dar daugiau sužinojau apsilankiusi Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje, kuris įsikūręs Rotušės aikštėje 28. Viduramžiais vienas iš esminių vaistų, galinčių padėti numalšinti skausmą, buvo replės, kuriomis traukdavo dantis be nuskausminimo. Aišku, buvo alternatyvių būdų, kuriuos siūlydavo kirpėjai ir kalviai, atlikdavę gydytojų darbą. Jie pasiūlydavo pasitepti žvirblio mėšlu sumaišytu su sacharinu bei semtis stiprybės išsižiojus prieš mėnulio pilnatį tikint, kad skausmas atslūgs. Čia matome ekstravagantišką kėdutę, kviečiančią prisėsti. Turbūt ji taptų siaubo kėdute, jei sužinotumėte, kokios sadistiškos egzekucijos joje vykdavo. Kairėje kėdės pusėje stovi verpimo ratą primenantis aparatas, tačiau, mielieji, čia stovi vieno pirmųjų, siaubą varančio grąžto užuomazgos. Kadangi tarpukario Lietuvoje elektros prietaisai nebuvo įvesti, gydytojai grąžtą galėdavo sukti tik spaudžiant pedalą, todėl visos procedūros vykdavo ypač lėtai ir skausmingai. Kadangi viduramžiais vaistininkas atlikdavo daugybę vaidmenų, jis, kaip duobkasys ar virėjas, privalėjo turėti savo specialius darbo įrankius. Kuriant savo paties sumanytus tiek žolelių, tiek cheminių elementų komponentus, svarbiausias jo įrankis buvo svarstyklės. Ne veltui buvo sakoma, kad vaistą nuo nuodo skirdavo tiktai kiekis. „Trejos devynerios“ – neįtikėtinas perliukas, patentuotas jau tarpukaryje, garsėjęs savo nepaprastomis savybėmis, kurios padėdavo persišaldžius, sutrikus virškinimui, prasidėjus migrenos priepuoliams ar pervargus. Sklinda kalbos, kad šios savybės tebėra išlikusios iki šiol. Na, kadangi psichologinės problemos nebuvo vien šiuolaikinio studento problema, carinėje Lietuvoje farmacininkams tekdavo paplušėti, norint nuraminti ramybės neatrandančių piliečių sielas. Jie puošniomis pakuotėmis stengdavosi sugundyti pacientą įsigyti raminančių eterinių aliejų ar kitų vaistukų, todėl jau tuomet buvo galima įžvelgti rinkodaros apraiškų.

Dėl didelės baimės mirti viduramžiais tarp karalių vienu geidžiamiausių vaistų buvo laikomas vienaragio ragas. Pasak Tomo Dekerio, vienaragio ragas kainavo pusę miesto. Visiškai neaišku, ar šis placebas veikė, bet akivaizdu, kad vienaragių karalystėse nebuvo, todėl, kaip ir kiti gyvulinės kilmės ragai, jis neturėjo gydomosios vertės...

Į temą

Suplėšysim

į gabalus p

1. Sudaryk įspūdį, kad tau įdomu. Juk žinai tą jausmą, kai ne tik neįdomu, bet dar ir nesupranti nieko, ką dėstytojas bando tau pasakyti. Na, jei esi normalus, tikrai žinai. Tai kone pati baisiausia būsena, trunkanti kasdien po pustrečios valandos. Ką tokiu atveju daryti? Mintyse žiūrėk mėgstamą ﬁlmą ir sugalvok jam savo pabaigą, sukurk mišrainės receptą. Žodžiu, mąstyk. 2. Niekada nesakyk dėstytojui, kad esi užsiėmęs. Labai gaila, bet jie tuo netiki. Gal nesidomi? O gal nesupranta? Esmė ta, kad jų supratimu, studentai negali turėti darbų ar papildomų veiklų, todėl sulaukęs priekaištų, kad kažko neatlikai iki galo ar pakankamai išsamiai, ironiškai šyptelk ir patylėk, kad ir kaip tai būtų sunku. 3. Konspektuok arba apsimesk, kad tai darai. Kartais esame priversti konspektuoti dėstytojų kalbas, bet kartais jos būna nesukonspektuojamos. Būna tikrai sunku, kai kalbama sakiniais, kurie yra sudaryti iš trijų šimtų žodžių, neturinčių vienas su kitu jokio ryšio, o kur dar nukrypimai į asmeninį gyvenimą… Tokiais atvejais belieka pasidžiaugti, kad nemoki už mokslą, bet kaip šią problemą spręsti? Nežinau kaip tu, bet aš tiesiog perrašinėju savo mėgstamų dainų tekstus. 4. Jokiu būdu neužmik per paskaitą! Jei jau jauti, kad auditorijoje liks tik tavo kūnas, atsistok ir išeik. Įsivaizduok, kas nutiks, jei pradėsi knarkti ar nukrisi nuo kėdės? O jeigu išeinant po paskaitos dėstytojui teks tave pažadinti? Nekoks scenarijus, tiesa? Pirmas kursas buvo ieškojimų ir rizikos metas, todėl ir miegas paskaitų metu nebuvo svetimas, bet dabar jau nedrįsčiau taip rizikuoti. Ne, neteko nukristi nuo kėdės ar užknarkti, bet nė vienas nesame nematomas.

ščiu a r a k ar

asenusius tv Tikiuosi, kad visi didvyriškai atlaikėme sesijos priespaudą ir

esame pasiruošę naujiems vargams, nes pavasario semestras Laura visuomet stipriau paguldo ant menčių. Ilgai mąsčiau, ar skaityti Baronaitė motinišką moralą, ar tiesiog draugiškai patarti, ir apsistojau ties antruoju variantu. Keletas patarimų tau, kuriuos retkarčiais pritaikyti būtų protinga. Tikiuosi, kad esi gudrus vaikas ir moki ne tik skaityti, bet ir mąstyti.

tlausk

as Ta

t Ernes

5. Atsipalaiduok. Tik nepersistenk. Atsipalaiduoti nereiškia nelankyti paskaitų ir susiradus mėgstamą barą kas vakarą gerti ten alų. Atsipalaiduoti turėtum nesureikšmindamas mokslų ir viso gyvenimo apskritai, nes jis yra žymiai paprastesnis nei mums atrodo. Nuo kasdien sulaukiamos kritikos neapsisaugosi, bet gali išmokti ją praleisti pro ausis. Taip ir reikia daryti, nes šiandien sulaukti pagrįstos ir teisingos kritikos yra didžiulė prabanga.

Tikriausiai supratai, kad šie patarimai yra išbandyti savu kailiu ir jais pasitikėti bei vadovautis yra saugu, nes tikrai neturiu tikslo sužlugdyti tavo studijų. Dar vienas patarimas tau – neapsiribok šia mano patirtimi. Klysk ir iš naujo kurk pats. Visada raginu žmones tapti asmenybėmis, todėl turi gyventi lydimas klaidų. Kada sukursi save, jei ne dabar? Sėkmės!

Interviu

Kornelija Viečaitė

Ignas Survila – Vilniaus dailės akademijos pramoninio dizaino absolventas, vienas iš jaunųjų Lietuvos startuolių įkūrėjų, pritaikęs inovatyvius dizaino sprendimus, rodos, įprastiems ir jau nuo vaikystės visiems gerai pažįstamiems objektams. Jo kurtais „Citybirds“ paspirtukais miesto gatvėmis žmonės laksto visame pasaulyje – ne tik Europoje, bet ir Pietų Korėjoje, Kinijoje, Taivane. Nors motininė „Citybirds“ kompanija – Šveicarijoje, Ignas su komanda jau keletą mėnesių įsikūrę Vilniuje. Jeigu nori sužinoti Igno patarimus ambicingiems studentams bei požiūrį į inovatyvumo terpę Lietuvoje ir pasaulyje – nedvejok ir skaityk toliau!

KĄ TAU REIŠKIA DIZAINAS PLAČIĄJA PRASME? KOKIA JO FUNKCIJA? Nuo pat mažens mėgau dizainą ir tai, kad galiu sugalvoti kažką naujo ir pergalvoti esamus scenarijus, nes labai dažnai dėl politinių, ekonominių ar socialinių veiksnių žmonės daro tą patį per tą patį nebesuvokdami, kodėl tai daro. Mes norime padėti žmogui ir jo rutinai, padaryti ją patogesnę ir aiškesnę, gražesnę. Dėl to ir atsiranda „Uber“, „Airbnb“, tai, kas padeda šiandieniniam žmogui. Galbūt anksčiau žmonės nebuvo tokie lankstūs, dabar galime siūlyti įvairiausius savo sprendimus. ORIENTUOJATĖS Į JAUNĄJĄ KARTĄ? Nebūtinai, nesureikšminu kartų skirtumų. Kartais mano tėvai inovatyvesni už mane ir lygiai taip pat domisi. Būtų gerai neskirstyti orientacinių grupių. Žinoma, „Citybirds“ atveju pats produktas transliuoja inovatyvumą, galbūt todėl taip ir atrodo. Bet iš esmės manau, kad ir suaugę gali jais naudotis. KOKIA YRA MŪSŲ, Y KARTA, TAVO AKIMIS? Tai yra žmonės, kurie geba greičiau ir operatyviau reaguoti į užduotis, surasti informaciją „Google“ ir pateikti sprendimą, jiems būdingas komunikacijos laisvumas, drąsa ir rizika. Žmonės nebebijo keliauti, pigūs skrydžiai tai leidžia, visi puikiai moka kalbą, angliškai bent jau minimaliai. Mes užaugome internete, paprasčiau komunikuojame, nebeskirstome. O blogoji pusė – nesusikaupiame, didelis savižudybių skaičius, bet juk visos kartos turi problemų. KAIP MANAI, KO TRŪKSTA LIETUVAI, KAD INOVATYVESNIŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ PAKLAUSA BŪTŲ DIDESNĖ? Jų yra, tik galbūt mes jų nesekame. Turime startuolių, kurie yra apdovanoti, gavę daugiausia investicijų Baltijos šalyse, kad ir „Deeper“, aš ir pats iš jų mokausi. Negalima sakyti, kad esame visiškai neinovatyvūs. Kaip tokia maža šalis visai neblogai gyvename, reiktų geriau save vertinti, džiaugtis savo pasiekimais. Jeigu idėjas priimsime su džiaugsmu, gerbsime dizainą ir stengsimės suvokti, kodėl dizaino objektas kainuoja tiek, o paprastas daiktas iš prekybos centro – pigesnis, tada galėsime į patirtį, į žmogaus darbą žiūrėti kitaip ir suprasime, kodėl tokio žmogaus paslaugos kainuoja ne penkiasdešimt, o aštuonis šimtus eurų. Toks žmogus dirbs, darys, kurs, vadovaus procesui iki pat gamybos, kodėl man turi būti gaila pinigų? Jis mano darbo tąsai skirs savo laiko, bemiegių naktų. Kai suvoksime, kad kitaip būti negali, padarysime dar geriau negu yra dabar.

AR TENKA SUSIDURTI SU IŠŠŪKIAIS DĖL TO, KAD ESI JAUNAS, IŠ MAŽOS ŠALIES, BE PATIRTIES? Būdavo, ypač anksčiau, dabar užsiauginau storą odą, žinau, ką sakyti ir kada nekreipti dėmesio. Pavyzdžiui, vyresnių inžinierių komanda iš Prancūzijos, dirbusių prie „Pigeon“ projekto, komentarus dėl darbo priimdavo sunkiai, žiūrėdavo į mane kaip į jaunėlį. Anksčiau reaguodavau, o dabar nebekreipiu dėmesio. Lietuvą visada pristatau kaip augančią šalį, kur verta investuoti, nes tikrai turime labai daug potencialo. Patogiau išdėstyto miesto negu Vilnius nerasčiau: galima dirbti verslo centre, per pietų pertrauką nubėgti iki Vingio parko pabėgioti ir pakvėpuoti grynu oru, nueiti namuose į dušą ir grįžti į biurą dirbti, o vakare nueiti į operą ar į dramos teatrą. DAŽNAS ATSAKYMAS Į KLAUSIMĄ „KAIP PAKEISTI LIETUVIŲ DABARTINĮ MENTALITETĄ?“ YRA NATŪRALI KARTŲ KAITA. BET AR TAI NĖRA TINGUS PASITEISINIMAS, TURINT OMENYJE, JOG PATYS ESAME ATSAKINGI UŽ TAI, KOKIĄ VALSTYBĘ IR APLINKĄ JOJE KURIAME? Nemanau. Nors istoriškai, dėl okupacijos, žmonės reaguoja kitaip nei, tarkim, Šveicarijoje, kur vyresnė karta nuo mažens gyveno puikiai. Manau, kad visi žmonės nori būti laimingi, galbūt kartais aptingstame ir užsidarome savo burbuluose – darbas, šeima – kurie ilgainiui nebedžiugina, dingsta meilė. Laisvai galima išleisti pinigus naujiems sporto bateliams ir kiekvieną vakarą išeiti su žmona pabėgioti ar vakare pasivaikščioti gryname ore, keliauti su vaikais, jei bijai kalbos barjero. Daryti tai, ką daro vyresnė Vakarų karta, nes visi turi kažkokių traumų ir savų išgyvenimų. TURI KOKĮ ĮKVĖPĖJĄ, MENTORIŲ? Ir taip, ir ne. Mane įkvepia mano aplinka, bičiuliai, mano karta, tokie žmonės kaip, tarkim, iliustratorius Karolis Strautniekas ar menininkas Tadas Černiauskas. Žinoma, taip pat ir tai, ką daro Elon Musk iš „Tesla“, Peter Thiel iš „PayPal“, Simon Sinek. Jie įdomūs, įkvepia, bet atrodo labai toli, kai supranti, kad šalia turi „Vinted“, kuris išgarsino Lietuvą ne tik Vokietijos rinkoje, bet ir tarp investuotojų, be to, jie taip pat yra jauni. Idealai yra ir pasaulyje, ir čia, šalia. Prieš porą metų Los Andželo konferencijoje teko sutikti Javier Verdura, „Tesla Motors“ produktų dizaino vadovą, gerą valandą kalbėtis apie tai, su kokiais sunkumais jis susiduria. Kai tokią patirtį suasmenini, džiaugiesi ir už jį, ir už save, kad turi galimybę su tokiu žmogumi būti.

DABARTINIAI STUDENTAI SKUNDŽIASI MOKSLO SISTEMA, NEVA JI NEVEIKSMINGA, PASKAITOS BEREIKŠMĖS, NEĮDOMIOS. BET AR KALTA SISTEMA, AR DABARTINIO JAUNIMO ĮPROČIAI IR POŽIŪRIS? Man atrodo, kad švietimo sistema yra labai didelė problema, susitelkimas ir tikslas ne ten. Ji turi absoliučiai politiškai keistis, mokykloje tikrai nebereiktų per darbų pamoką daryti beisbolo lazdų, plaktukų ar panašiai. Geriau mokytis IT, kryptingai, kad galėtum įeiti į rinką. Dabar baigus universitetą ir nesant pakankamai ambicingam, kad pradėtum kažką pats, tau sunku kažką padaryti, pakeisti, net ir įsidarbinti. Pirmiausia neturi paruošimo, tave sunkiai įdarbina, nes darbdaviai nori efektyvumo, įdarbinti kainuoja didžiulius pinigus, socialinius mokesčius. Kai pasisamdžius žmogų reikia dar dvejus metus jį mokyti, kas realiame gyvenime yra darbas – labai keista. Švietimas turi orientuotis į tai, ko nori rinka, geriausi to pavyzdžiai yra tokios šalys kaip Izraelis, Jungtinė Karalystė, Estija. KAS, TAVO MANYMU, GYVENIME ŽMOGŲ UGDO LABIAUSIAI? Patirtis, nesvarbu kokia. Tai gali būti draugas, grįžęs iš kelionės, įdomus mokytojas, aplinka. Manau, daugiausia įtakos daro aplinka ir tavo patirtis, kaip pasinaudoji tau duotomis progomis. Jei kai kuriais atvejais būčiau patingėjęs, kad ir neišvažiavęs į Šveicariją, dabar viso šito nebūtų. KOKS BŪTŲ TAVO PATARIMAS ŠIANDIENINIAMS STUDENTAMS? Nepasiduoti, nes dažnai sulig kiekviena problema noro lieka vis mažiau. Daug gerų idėjų taip nutrūksta. Reikia suprasti, kad visi daro klaidas, patys didžiausi turi šimtąkart daugiau problemų negu tu. Eiti pas tuos, kurie tas problemas jau yra sprendę ir prašyti padėti, nebijoti, aktyviai bendrauti ir klausti, nes niekas su pagaliu neduos per galvą. Būti atviresniems tiems, kurie jau tai praėjo ir pasidalintų patirtimi. Reiktų paprastesnio požiūrio į juos, nes jie būna be galo paprasti. Kad ir tame pačiame Los Andžele mano sutikti NASA kūrybinė strategė ar IKEA direktorius – visiškai paprasti. Super. Žmonės, kurie jau yra kažką padarę, labai nori padėti, bet niekas neklausia. Nereikia to sureikšminti, nebijokite klausti. Nieko neprarasite.

Airinga Česaitytė

Apklausa

„Sveikas, labytis, hello! Kaip gyveni, kas geresnio? Seniai matytas, bičiuli“, – argi nėra girdėtas šis scenarijus? Taip, tu ir vėl sutikai Kristina seniai matytą pažįstamą, kurio visai Jusytė nenori matyti. Ką gi reikėtų daryti, norint išvengti šio susidūrimo? Na... Tu puikiai žinai, kad gali įsisukti į „Telemundo presenta“ melodramą! Vos išvydęs galimai pažįstamo žmogaus veidą nukreipi akis į visai priešingą pusę, nors jūsų akys jau anksčiau susitiko... Nepaisant to, vis tiek kažką sau įrodinėji, bet tavo vidinis balsas sako: „Kvaily, jis viską supranta!“ Aha! Tu pričiupai pats save ir neturi kur dėtis. Pakeli akis, o tavo sutiktasis irgi yra įsisukęs į šią teatrališką dieną ir apsimeta nieko nematąs...

Visgi jei atsitinka taip, kad jūsų keliai susikirto, o nei vienas neišdrįstate pasakyti tiesos, nes esate kuklūs, šypsotės vienas kitam ir apsimetate maloniais. Tačiau galiu tave pradžiuginti sakydama, kad kiekviena pažintis su žmogumi gali tau atverti kanalą į neregėtą pasaulį, į kurį tu dar nebuvai užsukęs. Juk ne veltui Aleksanderis Popas sakė: „Kiekvienas žmogus skiriasi nuo kitų ir kasdien keičiasi pats“. Taigi sekdami šio protingo dėdės žodžiais skubėkime pažinti tuos žmones, nes galbūt nustebtumėte sužinoję, kad vienas iš jūsų draugų galėtų tapti žudiko teisėju, kitas svarstytų klausimus apie būtį su bepročiu, o trečias tiesiog pasinertų į kovą su vėjo malūnais... Visa tai yra tik trumpos istorijų užuomazgos iš penkių, bet ypač unikalių žmonių.

Labai mėgstu skaityti klasikinę grožinę literatūrą. Viena iš paskutinių skaitytų knygų – Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“, kuri galbūt iki šiol ir paliko didžiausią įspūdį. Šios knygos protagonistas Raskolnikovas ryžtasi žmogžudystei iš idėjinių paskatų, tad norisi jį išteisinti, o ne smerkti ar teisti, kadangi jo kėslai buvo dėl kitų gerovės. Bet visgi, kad ir koks kilnus tikslas tai buvo, amoralaus elgesio pateisinti negalima. Šis veikėjas labai žavi savo charakterio amplitudės kitimu. Tai labai susiskaldžiusi asmenybė, kurią pražudo sąžinės graužatis, negalint atlaikyti nusikaltimo naštos. Norėčiau stebėti iš šalies, kai Raskolnikovas yra kritiškiausiose situacijose, kai dvasiškai palūžta. Ar susidūrus su juo drįsčiau paskatinti prisipažinti nusikaltus? Nemanau, kadangi skaitydama knygą tikėjau, jog atėjus laikui jis pasielgs teisingai. Nelaikiau jo silpna asmenybe. Manau, užsitęsusios kančios ir naivi pasaulio tvarkdario idėja pasmerkia veikėją visą gyvenimą gailėtis.

(KTU, Maisto mokslas ir technologija, 1 kursas)

(LSMU, Farmacija, 3 kursas)

Visų pirma veikėjas negalėtų būti daug vyresnis, kaip tėvas ar mokytojas, nes tuomet nebūtų taip linksma, greičiausiai tai virstų tik varžančiu, formaliu pokalbiu. Tačiau tai neturėtų būti ir pernelyg jaunas personažas, mat liktų tik linksmybės ar žaidimai ir nebūtų jokios diskusijos. Į galvą šauna Antuano de Sent Egziuperi Mažasis princas. Mane žavi jo savybė žvelgti į problemas kitų akimis, kitokiu (pavadinkim jį vaikišku) kampu. Šis žmogeliukas kvestionuoja rutiniškus veiksmus ir tai leidžia susimąstyti – kodėl gi jie tokiais tapo? Taigi... Susitikčiau su juo ir praleisčiau laiką kaip su būsimu artimu draugu, su juoku, su rimtais pašnekesiais, su jaukiomis tylomis. Susitikime su mėgstamiausiu personažu turėtų būti kažkas išskirtinio ir nekasdieniško, todėl mielu noru praleisčiau laiką smagiai su išgalvotu personažu, o išskirtinį – su realiais žmonėmis.

(KTU, Statybos inžinerija, 3 kursas)

(VDA, Tapyba, 3 kursas)

Jau nuo pat vaikystės mane žavėjo paslaptys ir jų atskleidimo procesas. Galbūt todėl perskaitęs šį klausimą iškart pagalvojau apie detektyvą Šerloką Holmsą. Tai veikėjas, gebantis šaltai, logiškai ir apgalvotai priimti sprendimus bet kokioje situacijoje, taip išaiškindamas pačią sunkiausią bylą ir tuo pačiu padėdamas kitiems. Man tokios jo savybės labai patinka, nes iš dalies jį tapatinu su savimi. Būnant atstovybės pirmininku dažnai iškyla įvairių mįslių, kurias tenka įminti, todėl norėčiau, kad Šerlokas Holmsas būtų mano mentorius ir galėtų man patarti. Dažnai pagalvoju, jog būčiau geriausias jo kolega, nes studijuoju KTU statybos inžineriją, lakstau nuo vieno dėstytojo prie kito ieškodamas tiesos sprendžiant uždavinį, išmanau ﬁziką, matematiką, chemiją. Tikriausiai šios mano savybės jam neprilygtų, tačiau manau, jog mes vienas kitą puikiai papildytume.

(VDU, Menotyra, 4 kursas)

Jei netikėtai, pakitus Visatos dėsnių veikimo principams, atsirastų reali galimybė susitikti su vienu literatūrinio kūrinio veikėju, nedvejodama rinkčiausi Don Kichotą. Kažkada veik mintinai žinoti Don Kichoto nuotykiai ir amžiams atmintin įsirėžusios jo savybės lig šiol bendradarbiauja asmenybės ir vertybių formavimo procese. Teoriškai gal būtų įdomu nors trumpam tapti jo bendražygiu ar ginklanešiu, deja, suvokiu, jog tam įvykus jis prarastų savo autoritetą. Don Kichotas – nepriklausomo individo archetipas. Individo, kuris, suvokdamas savo ir susiformavusios visuomenės buvimą priešingose barikadų pusėse, nesiektų to pakeisti. Nepaisant jo įtaigaus nesužeidžiamumo, visgi kyla kartėlis suvokiant, kad 17-ojo amžiaus pradžioje gimęs bebaimis riteris mūsų laikus pasiekė kaip nusistovėjęs kvailio archetipas. Žinoma, būtų smagu išgerti su juo arbatos ar kartu pasinerti į nuotykį. Tik kažin, ar dėl jo idealizmo ir polinkio gyventi iliuzijų pasauly, tai įvyktų. Geriausiu atveju išvysčiau jo neatodairišką dvikovą su blogiu, kuris suvokiamas tik jam.

Atsakymo nenorėčiau pradėti nuo savęs, tačiau klausimas apie norimą sutikti knygos personažą per daug asmeniškas, jog pradėčiau nuo ko kito. Aš mėgstu sutikti vis naujus žmones, mėgstu keistus potyrius ir gal būtent dėl šių, kartais tarpusavyje nesiderinančių patirčių, man dažnai iškyla klausimas, kur yra ta sveiko proto (na, gal originalesnio nei įprastai įsivaizduojame) ir beprotybės riba. Gal būtent dėl to, jog stengiuosi nesvajoti apie stebuklingus knygų personažus, o minčių siužetus dėlioti tik taip, kaip juos galėtų sudėlioti pats gyvenimas, mielai šokčiau į realizmą knygose ir bendraučiau ten, jei tik, žinoma, apdraustų mano sveiką protą. Ne taip seniai pradėjau vartyti rusų rašytojo A. Čechovo apsakymus, tarp jų ir garsiąją „Palatą nr. 6“, tad dabar manau, kad pašnekesiams pasirinkčiau beprotį Ivaną Dmitričių Gromovą. Ką ten beprotį, vienintelį lygų pašnekovą daktarui Andrejui. Turbūt dar labiau pradėčiau abejoti sveiku protu, bet gal tikriau matyčiau gyvenimą, o ne lėkštą ﬁlosofavimą be jokios empirikos. Man nėra visiškai svetimos patirtys su žmonėmis, kuriems reikia socialinės pagalbos ar net izoliatoriaus, aš mesčiau knygas, tiksliau šokčiau tiesiai į jas, kalbėčiau su bepročiais, lai gyvenimas būna keistas ir lai tai padeda gebėti mylėti žmones.

FotoreportaĹžas

Airinga Ä&#x152;esaitytÄ&#x2014;

Retoriniu kampu Andrius Šliumba

Tai kaip tenai daryti

Taip, neįprastas metodas veikalui užvadinti, bet per visą tą laiką, praleistą rašant, atrodo, jog daryti kaip nors kitaip būtų šventvagiška. Kažkaip pamėgau ir retoriką, ir patį žodį „retorika“, va tai tau. Vasarį norėčiau pasitikti skaitytojus pasveikinimu su dar viena (galbūt) sėkminga sesija. Jei nebuvo tokia ir sėkminga, na, sakoma, kad per lengvai gyventi irgi nėra gerai. Žiūrėkit, situacija tokia, kad kai kuriems iš studentų ši sesija buvo kaip ir paskutinė. Ne dėl to, kad jie perstojo į kitą sritį ar iškeliavo į užsienį. Aš kalbu apie daug, bet dar toli gražu ne viską patyrusius ketvirtakursius, taip šauniai atkentėjusius ar linksmai praleidusius trejus su puse metų. Tai ir pati paskutinės sesijos sąvoka analogiškai sukelia dvejopus jausmus: vieniems tai ženklas, kad tai ﬁnišo tiesioji ir jie džiaugiasi, kad viskas tuoj pasibaigs. Kitiems tai ženklas, kad jau ﬁnišo tiesioji ir ką, po perkūnais, daryti su tuo baigiamuoju? Nedvejoju, kad galima atkapstyti dar daugiau skirtingų požiūrių į šią situaciją, pradedant nuo „na, man tikrai jokio skirtumo“ ir baigiant „ką tokį reik parengti?“. Taigi straipsnis ir bus Jums, ketvirtakursiai (ir visiems kitiems, žinoma). Vieno, tai išgyvenusio studento, pasakojimas Jums. Tik greitas (norėjau rašyti trumpas, bet pastaraisiais mėnesiais tas žodis kažkaip keistai skamba) įspėjimas: tai, kas čia rašoma, greičiausiai nėra universaliai taikytina kiekvienai studijų programai, universitetui ar net studentui. Mūsų visų labui neatskleisiu, kokia tai buvo programa, ir į detales per daug nesigilinsiu. Tai turi būti lengvas skaitaliukas. Tikiuosi. Taigi – istorija. Paskutinis semestras prasideda visiškai taip pat, kaip ir begalė (iš tiesų tai septyni, bet ir pirmą galim atimti, tai šeši) semestrų – daugelis gana patenkinti savimi, sugebėję užbaigti dar vieną, nemalonų sapną primenantį periodą ir toliau tęsti savo gyvenimą. Tačiau šį kartą jaučiasi šioks toks sunkumas sieloje, atsiranda rūpestis kolegų akyse. Visi žino, kodėl taip yra, bet niekas dar nedrįsta apie tai net užsiminti – niekieno neprašytas kambaryje atsiranda didžiulis dramblys, pavadinimu BBD – baigiamasis bakalauro darbas (ar bakalauro baigiamasis darbas, nebepamenu, nesvarbu).

Šį mėnesį visi turi paskutinę progą pavaidinti, kad viskas gerai, kad nejaučiamas joks rūpestis. Tačiau vos šiam mėnesiui ir paskutiniams atsiskaitymams pasibaigus, studentų gyvenime prasideda chaosas. Vieni puola panikuoti nuo pat pirmos dienos, kiti vis dar apsimeta, kad to sumauto dramblio išvis nemato. Treti vėlgi nerimastingai lankosi pas dėstytojus ar katedros vedėjus, su kuriais iki tol, visus trejus su puse metų buvo susitikę iki dviejų kartų. Prasideda priešbakalaurinis bumas, besitęsiantis kitus mėnesius. Šis laikotarpis ir atskirs tvirtus nuo skystablauzdžių. Bent taip atrodo iki gynimo dienos.

Temų negandos Ne paslaptis, kad viena sunkiausių bet kokio rašytinio, kursinio, straipsnio rašymo ar netgi bakalaurinio darbo dalis yra temos pasirinkimas. O tiksliau perfrazuojant – pavadinimo. Būtent tas nerišlus ir įkyriai baisus kratinys žodžių, nepaliekančių Jūsų sąžinės, ir yra ta tema bei pavadinimas, kurį turite perteikti aiškiai (kiek galimybės leidžia) ir suprantamai. Na, kiek galiu šia tema pasakyti iš patirties – vieniems tai nėra sunkus procesas. Kitiems tai yra kelionė pro visus pragaro ratus, kol galiausiai pavyksta išgimdyti kažką panašaus į galimą temą. Tada nuėjus pas vadovą temą galvoti ir keisti gali tekti bent porą kartų (tai sakau nebūtinai iš patirties). Iš trečio ar ketvirto karto pavyksta visiems, netgi išrankiausiems. Realiai į tai žvelgiant kaip į laiko resursų išnaudojimą, tai truko beveik visą kovo mėnesį. Pagaliau, mėnesio gale suderinus temą ir pavadinimą, atlikus tokį svarbų darbą, leidžiama sau porą dienų pailsėti. Diplomas jau lyg ranka pasiekiamas. Tada vieną dieną susivoki, kad pora laisvadienių pavirto savaite ar dviem. Ir visas striokas, susijęs su produktyvaus laiko leidimo stoka, sugrįžta su trenksmu. Nieko nepadarysi.

...baisus kratinys

Procesas Čia su pagalba sunkiausiai, nes BBD atlikimas, kiek teko girdėti iš kolegų, skiriasi tokiu dažniu, kiek žmonių tą nelemtą baigiamąjį rašo. Toks jau tas gyvenimas, kai visi turi savo užduotis, net nėra ant ko pykti. Šiuo metu vienintelis visus, dirbančius ties savo diplomo gavimu, siejantis dalykas yra taip jau pavadintas veikalas: „Baigiamojo bakalaurinio darbo (ar Bakalauro baigiamojo darbo) atlikimo metodiniai nurodymai“ (ar kažkas tokio). Šiuose metodiniuose būna surašyta viskas: kas po ko turi eiti, kiek viršelių, kokia seka viskas turi būti atlikta ir surašyta. Žinoma, kaip atlikti bandymus,

...su pagalba sunkiausiai

kokius skaičiavimus taikyti, tenka derinti su vadovu. Tai aprėpia ir visą terminologiją, citatas, paaiškinimus, šaltinius. Tačiau nereikia jaudintis, viskas paaiškinta metodiniuose! Pats darbo atlikimas labai priklauso nuo darbą atliekančio žmogaus. O studentai mėgsta įvairiausius darbo stilius išmėginti. Vieni viską atlieka paskutinėmis savaitėmis, kiti visą darbą atlieka neskubant per vieną ar porą mėnesių. Kiti išmėgina hibridinį variantą – kai pradedi anksčiausiai grupėje ir kamantinėji savo kolegų, ko jie tokie tinginiai. Tada ties kažkuriuo darbo tašku, sunku beprisiminti dėl kokių priežasčių, paties darbas tiesiog sustoja vos pradėjus rašyti trečią teorinės dalies puslapį. Šį prisimeni tik tada, kai „Facebook“ grupių pokalbiuose prasideda visuotinė panika ir spekuliacijos kas ką girdėjo apsilankęs universitete ir kad po dviejų dienų jau turime parodyti apie pusę padaryto BBD. Įdomi ta gamta. Visgi galiausiai kaip ir viskas universitete, problemos kažkaip vos ne savaime išsisprendžia. Grupės draugai pradeda girtis

savo baigiamojo apimtimi ir kaip būtų blogai, jeigu kažkas imtų ir jį ištrintų. Tarp kitko nepatingėkit saviškius išsisaugoti keliose vietose. Dėl viso pikto.

G ynimas Atrėmus visus Jums įstaigos mestus iššūkius, galiausiai ateina ir tas prakeiktas gynimas. Bet neverta nervintis. Katedrinis praeitas, viskas, duota žalia šviesa. Maratonas beveik įveiktas, situacija giedrėja tiesiog akyse. Juokauju, prieš pat gynimą visi ir nustyra iš siaubo. Baigiamasis jau įrištas, jūs pamatote kokią nors baisią klaidą, įveltą tokioje paprastoje skaičiavimo vietoje, kad net recenzentas nepastebėjo. Juk neįmanoma, kad penktos klasės lygio skaičiavimą kas nors atliktų neteisingai. Tokiomis mintimis apsikaustęs ir eini į tą auditoriją, kad, neduokdie, apie tai būsi paklaustas. Galiausiai per viešąjį gynimą pradedama jaustis lygiai taip pat, kaip per bet kurį kitą kursinio darbo pristatymą. Studentas eina į priekį, pristato, ką daręs ir suradęs, pateikia išvadas. Atsako į porą klausimų ir keliauja namo. Po poros savaičių atsiima diplomą taip galutinai nesupratęs, dėl ko tiek nerimavo visą šį laiką. Tačiau bepigu man Jums taip rašyti. Kai man taip sakė, aš netikėjau, kad į tokį svarbų momentą vieno žmogaus gyvenime gali būti praktiškai numota kito ranka. Ir štai – nerimauti yra normalu ir sveika, bet nesinerkite iš kailio per daug, yra ir baisesnių dalykų gyvenime. Pavyzdžiui, apsilankymas pas odontologą, bėgimas per perėją mirksint žalios šviesos signalui, pamatyti mažo kuro lygio lemputę užsidegant, kai neturi su savimi pinigų, eiti palei piktą šunį auginančio kaimyno tvorą, kuri yra žemesnė už patį šunį, arba padavėjai palinkėjus „gero apetito“ jai atsakyti „ačiū, jums taip pat!“

...keliauja namo

Pabaigai linkiu visiems sėkmės rašant ir kuriant savo BBD. Ir svarbiausia – įkvėpimo. Tai bus tik taip sunku, kaip patys sau nuspręsite pasidaryti, imkite ir padarykite jį, velniai rautų!

Triukšmas

Motiejus Ramašauskas

Įpusėjus antrąjį dešimtmetį pradeda dar ryškiau matytis jo muzikinės tendencijos – roko muzika gręžiasi jau nebe į 1970-uosius ir bliuzinį roką, o į devintą dešimtmetį ir new wave, synthpop ir t.t., elektroninė muzika tamsėja, atsineša vis ilgesnių drone pasažų, pop muzika tobulėja nepabijodama daugiau eksperimentų, o hip-hop dar labiau laužo standartus ir nebenori būti asocijuojamas su gatviniu, apsimestinių gangsterių stiliumi. 2016-ieji pateikė visą šūsnį puikių albumų, kuriuos įdėti į 10 vietų sąrašą nėra lengva, todėl čia nepateks, nors greičiausiai turėjo, nei „American Football“, pagaliau išleidę antrąjį albumą po 17 metų, nei „Death Grips“, dar stipriau judantys prie punk skambesio, nei Childish Gambino, kuris laimi mano netikėčiausio metų leidinio apdovanojimą, nei „Sheep Got Waxed“ su puikiuoju „PUSHY“. Ir, kaip visada, rikiavimo šiame tope nebus, kadangi muzika nėra konkursas.

„Swans“ garsėja savo ilgais drone pasažais, šiurpiais tekstais, meditaciniais pasikartojančiais motyvais, su kiekvienu albumu sunkėjančiomis gitaromis bei dviejų valandų albumais. „The Glowing Man“ – ne išimtis. 8 dainų albumas skamba turbūt geriausiai iš grupės pastarųjų 5 metų diskograﬁjos. Tai nėra įrašas, kurį galima klausyti vakarėliuose, tai nėra kažkas, kas sukels daug pozityvių jausmų, tačiau „The Glowing Man“ yra albumas, kuris, skyrus pakankamai laiko, pradeda atsiverti ir parodyti savo paslaptis. Kai prieš mėnesį buvo paskelbta, jog „Swans“ atvyksta į Lietuvą, likau maloniai nustebintas pamatęs, kiek gerbėjų ši grupė turi mūsų šalyje. Tad susitiksime koncerte kovo 17 dieną.

2016-uosius jau galima pradėti vadinti chameleono metais. Visada iš indie folk scenos išsiskyręs Justin Vernon su grupe „Bon Iver“ šiemet pristatė vieną iš keisčiausių įrašų. Akustinė gitara krenta į šoną, o jos vietą užima OP-1 sintezatorius, išskirtinai naudojami semplai, tačiau visa tai apjungiama tradiciniu, šiltu Justin balsu. Kanye West stiliaus (tiesa, prie jo prisidėjo ir pats J. Vernon) vokalo apdirbimas dainoje „715 – CRΣΣKS“, kažkiek liūdnas semplas „it might be over soon“ (angl. tai greičiausiai greitai baigsis) albumo pradžioje, laužyti ritmai ir bėgimas nuo savo tradicinio skambesio (nors nuo savo dvasios grupė vis tiek nepabėgo) susideda į dar vieną puikų albumą „Bon Iver“ diskograﬁjoje.

„Radiohead“ jau seniai nebėra roko grupė. Ir labai gerai. 2011-aisiais pasirodęs „King of Limbs“ parodė gerbėjams, kad elektronika „Radiohead“ muzikoje jau nebėra tik prieskonis, o soliniai grupės vokalisto Thom Yorke albumai bei jo projektas su prodiuseriu Nigel Godrich bei „Red Hot Chili Peppers“ bosistu Flea pavadinimu „Atoms For Peace“ taip pat krypsta tik į alternatyvią elektroniką bei eksperimentišką muziką. Devintasis genialaus Britanijos penketo albumas šiemet buvo bene laukiamiausias darbas, gerbėjams visiškai sumaišęs galvas – iki jo išleidimo internete vyko užuominų paieškos, kuriose gerbėjai tikrindavo kone kiekvieną grupės išleistos nuotraukos pikselį. Nors pirmasis singlas „Burn the Witch“ nebuvo pats stipriausias startas, jau antrasis kūrinys „Daydreaming“ su Paul Thomas Anderson režisuotu klipu parodė, jog „Radiohead“ neplanuoja nei supopsėjimo, nei išsikvėpimo.

Be jokios abejonės geriausias šių metų lietuviškas albumas. „Solo Ansamblis“ jungia techno su post-punk ir poetiškais tekstais, taip sukurdamas kažką, kas nėra užsienio muzikos tendencijas kopijuojantis darbas. „Roboxai“ neabejotinai prisideda prie metų chameleonų – anksčiau dainuojamąją poeziją kurdavęs aktorių ketvertas kardinaliai pakeitė savo skambesį ir dabar jį įvardina kaip sadance. Nuostabu, kad daug pastangų į savo muziką dedantis kolektyvas stipriai populiarėja, o prie to dar stipriau prisidėjo ir rudenį išleistas klipas dainai „Moteris“.

Aštuntasis Kanye albumas buvo bene kontroversiškiausias metų leidinys – kelis kartus perkelta išleidimo data, atlikėjo nuprotėjimo bangos socialiniame tinkle „Twitter“, gerbėjų nepasitenkinimas viršelio dizainu, albumo perleidimas pakeitus kelių dainų struktūrą ir t.t. Nepaisant to, „The Life of Pablo“ į West diskograﬁją įeina kaip puikus įrašas. Tiesa, galbūt norėtųsi daugiau eksperimentų, kaip girdėjome 2013-ųjų „Yeezus“, kurio singlo „I Am a God“ patekimas į topus buvo vienas keisčiausių nutikimų. Bene daugiausiai kontroversijos sukėlė daina „Famous“, kurioje Kanye vėl nepalieka Taylor Swiﬅ ramybėje, o vėliau dar ir išleistas vaizdo klipas su nuogais Donaldo Trumpo, Rihannos, Chriso Browno ir kitų įžymybių manekenų kūnais. Stipriausia dainos vieta – antroje pusėje nuskambantis ir dainą uždarantis semplas iš Sister Nancy kūrinio „Bam Bam“.

Nors Nick Cave su kompanija retai kada nuvilia, šiemet išleistas šešioliktasis grupės studijinis albumas pribloškė visus. Kartu su ﬁlmu apie albumo kūrybinius darbus „One More Time With Feeling“ išėjęs albumas pasirodė po žinios apie N. Cave paauglio sūnaus mirtį nukritus nuo skardžio, tad 8 dainos kaipmat buvo pradėtos nagrinėti po padidinamuoju stiklu. Dažnai interpretuojamas kaip albumas apie Cave sūnų, „Skeleton Tree“ iš tiesų buvo parašytas dar prieš jo mirtį, tad galima traktuoti jį kaip dar vieną metų pranašišką darbą. Paskutinis Nick Cave albumas yra tamsus, depresyvus ir nuostabus. Po amžinu liūdesiu čia slepiasi grožis, kuris atsiskleidžia net pirmos perklausos metu. Tai geriausias šių metų rudens albumas, kurio išlikimu bėgant metams neabejoju.

Apie šį albumą aprašyta viskas, kas galėjo būti aprašyta, todėl nesinori kartotis ir purvinti šio albumo. Eksperimentiška, tyra, purvina, kraupu, pranašiška. Gražiausias atsisveikinimo laiškas.

Nežinau kaip, tačiau sugebėjau nepastebėti „The Avalanches“ iki šių metų. Likus kelioms savaitėms iki „Wildflower“ išleidimo atradau pirmąjį dueto albumą „Since I Leﬅ You“, kurį sunku įvardinti ir kaip remiksų, ir kaip originalių kompozicijų albumą. Po 16 metų išleistas albumas tęsia pradėtą darbą – „Wildflower“ yra „Bitlų“ „Revolution 9“ padaryta teisingai – tai yra šimtų ar tūkstančių kruopščiai atrinktų semplų iš filmų, serialų, muzikos bei atsitiktinių garsų koliažas, darniai sukrentantis į valandos trukmės albumą.

6 metus lauktas grupės debiutinis albumas pagaliau išvydo dienos šviesą ir ﬁzinį pavidalą (su specialiai išpjautu veidrodžiu įpakavimo viduje tai tikrai yra vienas kiečiausių šiais metais matytų lietuviškų albumų dizaino prasme) – anksčiau gerbėjai mėgavosi dviem EP (mini albumais): „Structures“ ir „Ceremony“. Pastarasis EP nemažai prisidėjo prie grupės populiarumo dėl pirmojo singlo „Unity“, išleisto kartu su įspūdingu Sauliaus Baradinsko režisuotu klipu. „Deeper Upper“ visada buvo žinomi savo elektroninių garsų integracija, tačiau „Mirrors“ tai yra nebe integracija, o tikriausia metamorfozė – šis albumas jau sunkiai krenta į roko muzikos lentyną. Devinto dešimtmečio įkvėpti sintezatoriai, būgnų garsai susideda į šį 10 dainų gryniausio synthpop darbą, kurio populiarinimui „Deeper’iai“ vėl sujungė jėgas su S. Baradinsku.

Labiausiai nesuprastas metų leidinys yra turbūt geriausia naujiena pop muzikai (taip, „Grimes“ albumas „Art Angels“ irgi nelieka užmirštas). Susipažinusiems su pietų Afrikos duetu „Die Antwoord“ „KKB“ neturėtų šokiruoti – kai pirmieji pasirenka savo ironiją nukreipti į dešimto dešimtmečio rave kultūrą bei hip-hop, Londono trejetas jėgas sutelkia kurdami šiuolaikinį pop, persmelktą saviironijos bei nuostabių kompozicijų, iš pirmo žvilgsnio galinčių pasirodyti kaip dar viena daina radijuje. Visas puikumas atsiskleidžia tik išklausius pilną pusvalandžio trukmės albumą, o dabar laukiu, kol kitais metais grupė pasieks didžiulį populiarumą.

Inﬁnity Room Goda Plytaitytė

Ignas Gaižauskas

Ar sugebėsi pergudrauti Albertą Einšteiną?

Tikiuosi, kad sesiją išgyvenai, tačiau galbūt nualinai save konspektų grūdimu į galvą ir artėjant egzaminui tai darei tiesiogine prasme, su neviltimi veide? Tuomet nė pats nesusimąstei, kad tavo protas nuoširdžiai pasiilgo įdomių, netikėtų užduočių ir iššūkių. Tokiu atveju visuomet gali laukti kokios nors protmūšio, tačiau tam iš dalies turi žinoti dalykus (arba būti dažnas protmūšių dalyvis). Tad šį kartą siūlyčiau išbandyti pabėgimo kambarį, o jei esi buvęs (gal net ne kartą) šiame interaktyviame galvosūkyje, tada paklausiu šitaip: ar esi buvęs „Inﬁnity Room“? Šis kambarys nuo kitų skiriasi savo tema – tai Alberto Einšteino darbo kambarys. Atvykusi 2-5 žmonių komanda turi 90 min. išeiti iš šio kambario, įveikdama gudriai sumanytas, įžvalgos bei loginio mąstymo reikalaujančias užduotis, atitinkančias nemažai žadančią kambario temą. Dabar turbūt įsivaizduoji pusrūsį su daug daiktų ar lenta formulėms per visą sieną, tačiau kambario interjeras nustebina savo tvarka, akiai patraukliu daiktų bei baldų išdėstymu ir tik vos keliais (netgi specialiai pažymėtais) užduoties metu nenaudojamais objektais. Pradėti pabėgimą, ypač sprendžiant pirmąją užuominą, tikrai nereikia ypatingų sugebėjimų. Tolimesnė eiga priklausys tik nuo jūsų komandos. Žinoma, jei užstrigsite ar sunkiai seksis, visada iš personalo galite gauti nuorodas, kurios būna dviejų tipų: netiesioginės ir tiesioginės. Gavus netiesioginę, vis tiek turite pasitelkti mąstymą ir atidumą norint išsiaiškinti tikslią jos reikšmę. Kai nepavyksta išsiaiškinti netiesioginės užuominos arba ima trūkti laiko, visuomet galite pasinaudoti tiesioginėmis nuorodomis. Jei komanda nespėja įvykdyti užduočių per 90 min., tuomet skiriamos papildomos 15 min. Taigi pabėgti iš šio kambario tikrai įmanoma, tačiau tai reikalauja atidumo ir gero komandinio darbo. Nuo kiekvienos komandos priklausys, kaip jos priims šį iššūkį – ar stiprins tarpusavio bendradarbiavimą, ar stengsis pagerinti pabėgimo trukmės rekordą, o gal tiesiog linksmai praleis laiką. Šį iššūkį nusprendė priimti ir „Njuspeipio“ komanda, pasidalinusi į dvi grupes. Pirmoji siekė pagerinti bendrąjį pabėgimo trukmės rekordą ir jiems trūko visai nedaug, o antroji užsibrėžė tikslą pabėgti beveik nesinaudojant užuominomis. Galiausiai abi komandos įvykdė šias kruopščiai parengtas užduotis ir buvo patenkintos savo rezultatais bei smagiai praleistu vakaru.

Rezervacijos laikus, telefoną ir daugiau informacijos apie „Inﬁnity Room“ rasite tinklalapyje http://www.inﬁnityroom.lt

#StudentuMaistas

SUOMIŠKI ŽVAIGŽDĖS PYRAGĖLIAI (TÄHTITORTTU)

Gabrielė Liaudanskaitė

REIKĖS: Kaina: ~ 4 €

• Bemielės sluoksniuotos tešlos (galima nusipirkti parduotuvėje); • saujelės miltų kočiojimui; • 300 g džiovintų slyvų be kauliukų; • 4 valgomųjų šaukštų cukraus; • 1-2 kiaušinių aptepimui; • cukraus pudros dekoravimui.

Jeigu pirkote šaldytą bemielę sluoksniuotą tešlą, išimkite ją iš įpakavimo ir palikite lėkštėje atitirpti 3 valandoms. Tuo tarpu užmerkite slyvas šiltame vandenyje taip, kad vanduo jas apsemtų. Po 2 valandų, kai slyvos bus išbrinkusios, nupilkite vandenį, o slyvas permalkite su mėsmale arba sutrinkite maisto trintuvu. Į gautą masę įmaišykite iki 4 valgomųjų šaukštų cukraus pagal skonį. Kai pastebėsite, kad atitirpstanti tešla minkštėja, palengva atskirkite lakštus vieną nuo kito (neleiskite jiems sulipti!), pabarstykite miltais ir švelniai pakočiokite. Jeigu tešlos lakštai ne du (kaip dažniausiai būna), o šeši, atsargiai sujunkite jų kraštus ir pakočiokite, kad gerai suliptų. Pasiruošę tešlą padalinkite ją į kvadratus, kurių kraštinė maždaug 10-12 cm, o tuomet įpjaukite iš kiekvieno kampo link centro taip, kaip parodyta paveikslėlyje palikdami teniso kamuoliuko dydžio plotą centre neįpjautą. Užlankstykite kampus ir į vidurį įkrėskite po arbatinį šaukštelį slyvų įdaro. Atsargiai perkelkite malūnėlius-žvaigždes į kepimo popieriumi išklotą skardą, išplakite kiaušinius ir aptepkite jais kiekvieną žvaigždę. Kepkite 225 °C temperatūroje maždaug 15-20 min., kol spalva taps auksinė.

Kelionės ir klajonės Man visada knietėjo sužinoti, kodėl antras metų mėnuo yra pavadintas vasariu – geriau pagalvojus, ką jis bendro turi su Gabrielė vasara? Sakyčiau, nieko, išskyrus Liaudanskaitė tai, kad dabar papasakosiu apie savo kelionę į pietų Skandinaviją praėjusių metų... taip taip, šiltuoju periodu!

Kriminaliniai serialai, sumuštiniai ir vikingai ant dviračiu

Šią kelionę su mama planavome jau nuo 2008 m., kai lietuviškos televizijos ekranuose pasirodė žavusis inspektorius Kurtas Volanderis (Wallander) – BBC serialas, sukurtas pagal švedų rašytojo Henningo Mankellio romanų seriją, buvo ne pirma istorijos ekranizacija, tačiau vaizdai, pamatyti ekrane, užbūrė. Deja, metai bėgo, o planus nukeliauti iki pietų Švedijoje įsikūrusio Ystado teko vis atidėlioti – tai brangu, tai nėra kaip... Per tą laiką įsimylėjome dar du skandinavų kriminalinius serialus – „Tiltą“ (Bron/Broen) bei „Nusikaltimą“ (Forbrydelsen), kurių veiksmas vyko tarp Kopenhagos Danijoje ir Malmės Švedijoje. Tai supratome kaip ženklą – metas pakuotis lagaminus ir skristi link Eresūno (šved. Öresund) sąsiaurio! Kauną palikome vos pakilus saulei, tad Kastrupo oro uoste buvome jau beveik 7 val. ryto. Nusigauti į Danijos sostinės centrą labai paprasta – kursuoja tiesioginiai metro ir autobusai, todėl atvykome tiesiai prie nuotraukose matyto Naujojo uosto (dan. Nyhavn), kuris tokį ankstyvą rytą atrodė magiškai: prekeiviai dėliojosi skėčius, restoranų šeimininkai nešiojo lauko staliukus, o žuvėdros persekiojo ankstyvus turistus. Kadangi nusprendėme apsistoti ne viešbutyje, o „Airbnb“ siūlomame vietinių danų bute, pradėjome kulniuoti link Ežerų (dan. Søerne), šalia kurių ir gyvensime. Pakeliui pamatėme kasdienį dviračių piką gatvėse, Rosenborgo pilį, su ją supančiu Karaliaus parku (dan. Kongens have), bei įspūdingo dydžio Danijos Nacionalinės galerijos (dan. Statens Museum for Kunst, SMK) rūmus.

Bene žymiausia Kopenhagos vieta – Naujasis uostas (dan. Nyhavn)

Susipažinusios su mus priėmusia danų porele Anne ir Johanu, palikome daiktus mums paskirtame kambaryje ir išėjome tęsti pažinties su Kopenhaga. Aplankėme miesto rotušę (dan. Københavns rådhus) – čia vyksta didelė dalis serialo „Nusikaltimas“ veiksmo, tradiciškai įkišome nosį į netoliese įsikūrusią „Hard Rock Cafe Copenhagen“, kur saugomas „Metallica“ būgnininko (dano!) Larso Ulricho pilnas būgnų komplektas, išbandėme 1 val. trukmės pasiplaukiojimą kanalais aplink centrinę miesto dalį ir Christianshavną – ten stūkso ne tik įspūdingi Operos rūmai, žavingas gatvės maisto turgus Popieriaus saloje (dan. Papirøen), bet yra ir garsusis laisvės miestas „Christiania“. Pasibaigus vandens turui išlipome prie Danijos parlamento, įsikūrusio Christiansborgo pilyje, šiek tiek paėjome link Tiek Danijoje, tiek Švedijoje dviračiai yra labai Karaliaus Naujosios aikštės (dan. Kongens Nytorv) ir populiarūs pataikėme tiesiai į karališkosios sargybos maršą per miestą – pasirodo, kad kiekvieną mielą dieną 11:30 karališkoji sargyba pajuda iš Rosenborgo pilies ir keliauja iki Amalienborgo pilies, kur 12:00 įvyksta įspūdingas sargybos pasikeitimas.

Pietauti nusprendėme pakelės kavinėje, kuri didžiavosi plačiu sumuštinių (dan. smørrebrød) asortimentu – taip, tai yra nacionalinis danų virtuvės patiekalas! Numarinusios alkį traukėme toliau: įkopėme į bene keisčiausią matytą Apvalųjį bokštą (dan. Rundetårn), kur vietoje laiptų tėra aukštyn besisukanti plytinė spiralė, pasigrožėjome Kopenhagos panorama, vėliau užsukome į Karališkųjų skulptūrų kapines (dan. Kongernes lapidarium), kur „amžinojo poilsio“ atgula įvairios nebereikalingos skulptūros iš karališkųjų parkų, aikščių ir t.t. Tuomet apėjome keletą ratų seniausių Danijos sostinės gatvelių rajone ir patraukėme link Nacionalinio muziejaus (dan. Nationalmuseet), kur labai norėjosi pamatyti vikingų ekspoziciją. Nacionalinis Danijos patiekalas – sumuštinis Kitą rytą pradėjome nuo vizito pas Undinėlę (dan. Den (dan. smørrebrød) Lille Havfrue), kurią buvo apsupusios kelios grupės turistų iš Azijos. Liūdnai palinksėjusios jos pusėn patraukėme link visai netoliese stūksančios Tvirtovės (dan. Kastellet) ir vienintelės Danijoje anglikonų bažnyčios (angl. St Alban‘s Church), kurią puošė greta šniokščiantis Geﬁonos – vikingų deivės, pasikinkiusios 4 jaučius – fontanas (dan. Geﬁonspringvandet). Suskaičiavusios fontano dugne gulinčias skylėtas* kronas nusprendėme aplankyti Danijos dizaino muziejų (dan. Designmuseum Danmark), kur galva apsvaigo nuo įvairiausių danų sukurtų grožybių. Papietavusios muziejaus kavinėje patraukėme link Karaliaus Naujosios aikštės, kur sėdome į metro ir nuvykome į nacionalinį Danijos akvariumą – „Mėlynąją planetą“ (dan. Den Blå Planet), ten susipažinome su įvairiausiais jūrų gyventojais iš viso pasaulio. Dienos pabaigoje užlipome į Christianshavne stūksančios Mūsų Išgelbėtojo bažnyčios (dan. Vor Frelsers kirke) spiralinį bokštą, nuo kurio 90 m aukštyje atsiveria nuostabi panorama. Paskutinę dieną Danijos sostinėje paskyrėme toliau nuo centro esančių vietų lankymui: nuvykome į kvapą gniaužiančią didžiulę Grundtvigo bažnyčią (dan. Grundtvigs kirke), pasivaikščiojome po Frederiksbergo pilies sodus (dan. Frederiksberg have) ir apsukome ratą zoologijos sode (dan. København zoo). Dienos Kopenhagoje baigėsi labai greitai, artėjo metas ruoštis kelionei į Švediją, bet apie tai – kovo mėnesio „Njuspeipyje“! Garsioji H. K. Anderseno pasakos herojė Undinėlė (dan. Den Lille Havfrue) realybėje neatsigina turistų

Danų dizaino pasididžiavimas – „Lego“ kaladėlės * 1, 2 ir 5 Danijos kronų monetos viduryje turi skylutes, kurių

kilmė dažnai aiškinama dar vikingų laikais buvusiu papročiu lengvai kišenėse pametamus daiktus suverti ant virvelės ir pasikabinti ant kaklo (kai kurios skandinaviškos duonos rūšys dėl tos pačios priežasties taip pat gaminamos su skyle viduryje).

Testas

Koks serialo veikėjas esi? a.

1. Išsirink daiktą:

b. images-na.ssl-images-amazon.com

guitaristguitarist.com

shop.countdown.co.nz

2. Į negyvenamą salą pasiimtum:

shop.wilson.com

srubyforwomen.com

i.imgur.com

3. Pasirink stilių:

a. s-media-cache-ak0.pinimg.com

s-media-cache-ak0.pinimg.com

4. Tave dažniausiai sutiktume:

thebestdesigns.com

cfabbridesigns.com

zalgiris.lt

5. Pasirink gyvūną:

yourshot.nationalgeographic.com

Daugiausia a atsakymų. Maiklas Skotas („Biuras“)

defenders.org

Daugiausia b atsakymų. Robin („Kaip aš susipažinau su jūsų mama“)

owlkingdom.ﬁles.wordpress.com

Daugiausia c atsakymų. Kalisė („Sostų karai“)

i.ytimg.com

Žodis originalus tavęs neapibūdintų. Esi be-pro-tiš-ka asmenybė. Arba bent jau save tokiu kartais laikai. Myli savo darbą, o bendradarbiai tau – artimiausi draugai. Nemėgsti pesimistiškų žmonių arba tų, kurie kartais nesupranta tavo originalių juokelių. Bendraujant su tavimi visiems tenka „įsijungti“ šypseną ¯\_(ツ)_/¯

images.enstarz.com s-media-cache-ak0.pinimg.com

Tu – aukso viduriukas. Mėgsti daug dirbti, bet tuo pačiu esi atsidavęs draugams bei linksmybėms. Esi sarkastiškas, dažnai įsiveli į įvairias avantiūras ir iššūkius. Aplinkiniai dažnai klausia tavo patarimo, nes esi lojalus ir atviras.

Esi ypač ryžtingas ir bebaimis žmogus. Tau dažnai reikia adrenalino ir nuotykių. Su parašiutu šokai turbūt jau pirmoje klasėje, dėl to dabar draugams vis sunkiau tave kažkuo nustebinti. Kad ir kaip bebūtų, esi gerbiamas asmuo, pasižymintis aštriu protu ir puikia logika.

ŽIOVULIO ŽUDIX Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.55)

5 8

7 1

INSTRUKCIJA

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Sun Jan 29 12:03:59 2017 GMT. Enjoy!

5eppuku 9 8

7 5

GRMAA

2 8

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Sun Jan 29 12:04:19 2017 GMT. Enjoy!

Turime lentelę, sudarytą iš langelių. Kai kurie iš jų turi būti užtušuoti. Skaičiai eilučių ir stulpelių kraštuose žymi nenutrūkstamas spalvinimo gijas ir jų ilgį (langeliais iš eilės). Nuspalvinus teisingai gaunama iliustracija. Nuspalvinus neteisingai gaunamas nusivylimo savimi jausmas bei galimybė permąstyti savo gyvenimo sprendimus.

NANO

GRUODIS

20 santa doges in December

Puzzle 1 (Hard, difficulty rating 0.60)

5ud0ku

KAKURO

Kas yra „kakuro“? Kryžiažodis! Tik be žodžių. Naudojant skaitmenis nuo 1 iki 9 reikia užpildyti baltus langelius taip, kad: - eilutės skaitmenų suma atitiktų nurodytą skaičių eilutės kairėje pusėje; - stulpelio skaitmenų suma atitiktų nurodytą skaičių stulpelio viršuje; - eilutėse ir stulpeliuose nesikartotų tas pats skaitmuo (taisyklė tokia pati kaip ir sudoku tipo galvosūkyje).

23 7

23 12

Njuspeipis aš mėgstu aš mėgstu rašyti aš mėgstu fotografuoti aš mėgstu maketuoti

Tapk „Njuspeipio“ komandos dalimi! Siųsk savo laišką njuspeipis@gmail.com, papasakok apie save, pridėk darbų pavyzdžių ir prisijunk prie mūsų!