Njuspeipis #124, balandis, 2017 by Njuspeipis

Njuspeipis #124 TIRAŽAS: 2000 VNT. ISSN 2029-1914

2017

BALANDIS

SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

TRUPINIUOTA SU PRAGIEDRULIAIS

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS Sveiki!

Nors balandis – įvairiais orais pasižymintis mėnuo, tačiau tikėkimės, kad jie vis gerės ir šiltės. Dėl to siūlome keletą idėjų, ką šį mėnesį galima nuveikti: • išsitraukti apdulkėjusį dviratį, nusiplauti jį ir susiorganizuoti dviračių žygį; • leistis į žygį pėsčiomis ar ilgą pasivaikščiojimą su augintiniu; • išbandyti naujus mokymosi būdus (pvz., skaityti gryname ore); • neskubėti išbėgti po paskaitos ir pabendrauti su grupės draugu (-e); • susitvarkyti aplinką (kambarį, kiemą, gyvenimą, stalčius); • nepamiršti į kuprinę įsidėti akinius nuo saulės ir skėtį; • nueiti į teatrą, kiną, parodą, muziejų, koncertą; • nueiti anksčiau miegoti ir gerai išsimiegoti; • pradėti planuoti vasaros veiklą (praktiką, darbą, savanorystę); • perskaityti „Njuspeipį“; • ... (jūsų idėjos). Na, o kol galvosite, kokia veikla užsiimti, galite paskaityti „Njuspeipį“. Šįkart jame rasite įdomius studentų atsakymus apie ateities išradimus, straipsnių apie muziką, ﬁlmus, renginius, keliones, laisvalaikį ir dar daug kitų.

Smagaus skaitymo! Redaktorė Saima ir „Njuspeipio“ komanda

Kontaktai

////////////////

LZO

Edukaciniai nuklydimai

Už kadro

Interviu

„Erasmus“, „Funtikų dienos 2017“, Gitarų vakaras

Svajonių pagauti

Visi keliai veda į „Vakarų pasaulį“

Marius Povilas Elijas Martynenko – kalbėtojas, klausytojas, padavėjas...

? Apklausa Kokie ateities išradimai tau dabar praverstų labiausiai?

Fotoreportažas

Į temą

Kauno metamorfozės

Finišo tiesioji jau netoli

Interviu su studentu

#StudentuMaistas

Kelionės ir klajonės

Testas

Su „Erasmus“ į Švediją!

Įdarytas baklažanas

Atgal į praeitį liūtų mieste

Koks balandis slypi tavyje?

Žiovulio Žudix

Galvosūkiai, galvosriegiai, gyvenimo paslaptys...

Šį leidinį ﬁnansuoja

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas fb.com/Njuspeipis

Redaktorė

Saima Tūbaitė njuspeipis@gmail.com

Airinga Česaitytė Goda Plytaitytė Tomas Liutvinas Joana Adomavičiūtė Saimonas Mureika

Vyr. redaktorės pavaduotoja Kornelija Viečaitė kornelija.viecaite@gmail.com

Fotografai

Redaktorės pavaduotoja Goda Plytaitytė

Žurnalistai, tekstų ir turinio autoriai Kornelija Viečaitė Greta Vilkaitė Gabrielė Liaudanskaitė Motiejus Ramašauskas Kristina Jusytė Laura Baronaitė Viltė Raudoniūtė Radvilė Jočytė Dovilė Jankevičiūtė Goda Plytaitytė Andrius Šliumba

Maketuotojai

Draugai

Elvita Šiberekovaitė Nojus Vaitaitis Airinga Česaitytė Radvilė Jočytė Gabrielė Liaudanskaitė

Viršelio nuotrauka Nojus Vaitaitis

Rask „Njuspeipį“ kiekvieno mėnesio pradžioje:

KTU, VDU, LSMU, KK, MRU, VU KnF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolpingo kolegijoje, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „2½ obuolio“, „Supremo“, „Mio“, „Coﬀee Inn“.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

LZO Labas! Ar žinai, kaip susirasti naujų draugų, pakeliauti, įgyti profesinės patirties, išmokti ar patobulinti užsienio kalbą per savo vasaros atostogas? Yra vienas atsakymas – važiuoti į „ERASMUS+“ vasaros praktiką su stipendija! Pateik paraiškos dokumentus iki birželio 1 d.! Visa informacija www.ktu.edu/erasmus Milijonai studentų sako TAIP populiariausiai pasaulyje mainų programai. Ar Tu prisijungsi prie jų?

Kristis Balčiūnas

Balandis – mėnuo, po kurio fumsiečiai ir vėl galės lengviau atsikvėpti, įvykdę tradicinį renginių ciklą „Funtikų dienos 2017“. KTU FSA FUMSA jau 19-us metus sieks nustebinti dalyvius nuraučiausiomis idėjomis, skirtomis visai KTU bendruomenei – tiek intelektualią veiklą mėgstantiems, tiek sporto entuziastams: 24 d. Konferencija, kurios tema „Matematika ir gamtos mokslai: teorija ir taikymas“; 25 d. IQ diena su ŠVIEŽIENA – „Bike Trip’u“ bei kodų šifravimu! Dienos pabaigą vainikuos „Intelektualus“ vakaras neformalioje aplinkoje, apdovanojant šios dienos nugalėtojus; 26 d. X diena, žadanti įvairiausias sritis apimantį protmūšį; 27 d. „Funtikų dienų“ uždarymą vainikuos Fakulteto šventė. Be abejo, tai tik pamatai to, kas jūsų laukia balandžio paskutinę savaitę. Apsibraukite ją kalendoriuje raudonai, nes laukia įvairūs prizai, siurprizai ir nuotykiai. Susitikime jau greitai! Daugiau informacijos rasite socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Funtikų Dienos“. Apie IQ: IQ diena – viena svarbiausių FD dienų, grįžta pasikeitusia koncepcija. Šiemet vėl sulauksime „Kodų“ žaidimo, truksiančio visą dieną. Šis žaidimas patrauklus tuo, jog kodai slėpsis įvairiuose internetiniuose puslapiuose, ﬁlmuotoje medžiagoje. Taip pat dienos metu vyks orientacinės dviračių varžybos. Jų metu dalyviai turės progą išbandyti ne tik protines jėgas, bet ir ﬁzines, kadangi jų lauks 25 km maršrutas. Tačiau tuo IQ diena nesibaigia. Vakarėjant startuos „Intelektualus“, kurį pradės apdovanojimai orientacinių varžybų nugalėtojams.

Gitarų vakaras Balandžio 7 d. „Žalgirio“ arenos amﬁteatre nuskambėjo „Gitarų vakaras 2017“. Vakaro metu talentą demonstravo 10 atlikėjų. Kompetentinga komisija išrinko konkurso nugalėtoją, kuriam atiteko galimybė įrašyti profesionalų garso įrašą „Lapės Records“ studijoje bei „Midiaudio“ įsteigta gitara. Organizatoriai KTU FSA „STATIUS“ džiaugėsi, jog pavyko sukurti kokybišką renginį bei dėkojo renginio mecenatui „Liūtukas ir Ko“ už renginio idėjos palaikymą.

Balandžio 21–30 dienos – tai dienos, kurias turėtų raudonai pasižymėti kiekvienas studentas. Jau septynioliktus metus iš eilės griausmingai užbaigti balandį kvies informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Festivalį organizuoja KTU Informatikos fakulteto studentų atstovybė InfoSA. Šiais metais jos nariai kvies net į dešimt visų jau pamėgtų renginių. Nekantriausieji savo jėgas jau spėjo išbandyti šiurpiose orientacinėse varžybose „Mirties užrašai“. Jei mėgstate iššūkius protui, tačiau orientacinėse sudalyvauti nespėjote – nenusiminkite, nes jau balandžio 7 dieną visi technologijų entuziastai bus kviečiami į „Hardware Jam“, kuriame jų idėjos per savaitgalį įgaus materialųjį pavidalą. Oﬁcialią festivalio pradžią pažymės pats populiariausias ir laukiamiausias „LAN Party“. Balandžio 21 dieną Kauno sporto halė jau 15-us metus iš eilės talpins porą tūkstančių viso pasaulio elektroninio sporto entuziastų į šį didžiausią Baltijos šalyse kompiuterinių žaidimų festivalį. Atitrūkti nuo žaidimų padės balandžio 25 dieną vyksiantis „Kačiukų“ renginys. Jo metu dalyviai turės galimybę išbandyti savo žinias protmūšyje ir paaukoti gyvūnėlių prieglaudoms. O jei esate iš tų, kurie nevengia diskusijų apie technologijas, lauksime jūsų balandžio 27 dieną KTU „Santakos“ slėnyje, konferencijoje „KTU NEXT“. Tą patį vakarą net 7 populiariausi Kauno barai nemiegantiems Kauno studentams bus paruošę daugybę staigmenų. Suspėti į visus „Barų vakaro“ koncertus pagelbės „InfoTrūlas“, kuriame gera muzika, atmosfera ir kompanija privers pražiopsoti savo stotelę ne vieną kartą. Iškart po to, balandžio 28–30 dienomis, anime bei Japonijos kultūros mėgėjus iš visos Lietuvos bei užsienio suburs „Anime Nights“. Renginių maratoną užbaigs balandžio 29 dieną KTU „Santakos“ slėnyje vykstanti WEB konferencija, kurioje rinktiniai pranešėjai pristatys WEB srities naujoves.

Renginių daugybė, todėl ir pasiruošimas jiems tikrai nelengvas. Šių metų „InfoShow“ koordinatoriui Liudui Kazalupskiui kasdien tenka susidurti su sunkumais ir naujais iššūkiais. Tiek jis, tiek jo komanda pasiruošimo metu yra trumpam priversti užmiršti savo pomėgius, o jų antrosios pusės, draugai ir tėvai jau spėjo susitaikyti su mintimi, kad kelis mėnesius daugiausiai laiko bus skiriama tikrai ne jiems ir net ne mokslams. Tačiau Liudas nepasiduoda, nes jau nuo pat pradžių žinojo, kad lengva nebus. „Kasmet iškyla kažkokių sunkumų ir visada nukrypstame nuo plano, todėl pasiruošimą ir pradedame taip anksti. Tačiau po „LAN Party“ galėsime atsikvėpti, visgi jis yra didžiausias mūsų iššūkis“, – teigė Liudas. Jis neslėpė, kad kaip ir dauguma dalyvių, labiausiai nekantrauja būtent dėl „LAN Party“ ir tikisi, kad šiais metais dalyvių bus dar daugiau ne tik šiame rekordiniame renginyje, bet ir kituose renginiuose, juk jų įvairovė tokia didelė, kad kiekvienas ras kur sudalyvauti. Tačiau jei vis vien dvejojate, Liudas jums pataria: „Neabejokite ir ateikite, juk neturite ko prarasti.“

Edukaciniai nuklydimai Taigi esame Lietuvos aviacijos muziejuje, įsikūrusiame šalia vieno seniausių visoje Europoje aerodromų, žinomo kaip S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, kuriame sutikus veteranus iškart užsimanai tapti lakūnu. Lakūnu, kuris atsiplėšia nuo žemės ir tampa tuo nepriklausomu, tobulumą pasiekusiu oro paukščiu, tačiau nuolatos save disciplinuojančiu ir kontroliuojančiu aviatoriumi. „Paskaičiuoti ir Kristina numatyti tolimesnį veiksmą“, – sako ekskursiją vedusi Audronė Žukauskienė. Tuomet mano Jusytė vienadienės užgaidos ar didžios svajonės tampa daug realesnės ir paprastesnės. Visgi jums aš jų sugriauti ar sakyti, kad jos per didelės ar kažkokios neįveikiamos, nenorėčiau. Anot Anatolio Franco, sugriovus visas svajones ir iliuzijas pasaulis prarastų formas ir spalvas, todėl liktume kvaili... Na, ir čia aš jam galiu tik pritarti, nes galbūt tokie visiški talentai, kartais traktuojami kaip bepročiai, yra vienetiniai aukseliai mūsų žemelėje. Reikėtų pradėti nuo sklandytuvo raidos, nes, visgi, visi bandymai skristi iš tiesų buvo bandymai sklandyti. Muziejuje sužinome, kad sklandymo istorija Lietuvoje – didelė ir plati. Sklandytuvas, priešingai nei lėktuvas, neturi variklio. Nors šiuo metu daugiau naudojamas sporte, sklandytuvas dėl konstrukcijos gali išbūti ore kelias valandas ir daugiau. Žinoma, daug kas priklauso nuo oro srovių (termikų) judėjimo, vietovės ypatumų, modelio bei piloto patyrimo. Pavyzdžiui, Jonas Pyragius 1936 m. savo piloto sugebėjimus ir didelę patirtį parodė su sklandytuvu „Sakalas“, išsilaikęs ore bei visiškoje tamsoje išbuvęs 22 val. 36 min. virš Nidos kopos ir taip patekęs į aukščiausių pasaulio pasiekimų ketvertuką.

lam.lt

Taip pat labai svarbus veikėjas yra Bronius Oškinis – vienas iš Kauno aviacijos būrelio steigėjų. Jis Lietuvoje sukonstravo virš 15 sklandytuvų, pritaikytų vaikams, manydamas, kad reikia pradėti skraidyti esant kuo jaunesnio amžiaus. B. Oškinis savo sklandytuvams suteikė tautiškumą menančius pavadinimus, tokius kaip „Rūta“, „Žiogas“, „Vyturys“. Vienas iš jų paliko pėdsaką – 1975 m. sukurtas pats mažiausias sklandytuvas visame pasaulyje pavadinimu „Boružė“.

lam.lt

Baltijos kelio akcijoje dalyvavusį ir galbūt net tikėjimo simbolį reiškiantį lėktuvą „Antonov An-2R“ pilotavo V. Tamošiūnas ir P. Bėta. Nepaisydami DOSAAF vadų draudimų, jie skraidino operatorius, įamžino barstomas gėles ir ryžtingus tautiečius, siekusius atkurti valstybę. Lėktuvas buvo naudojamas iki 1995 m., tačiau po kelerių metų muziejus jį atgavo ir restauravo taip, kaip jis atrodė per minėtąjį įvykį.

1933 m. didvyrių kelionė per Atlantą gerai žinoma. Tačiau svarbu žinoti, kad idėja skristi per Atlantą kilo iš noro dar labiau pasižymėti pasaulyje. Deja, „Lituanica“ nebuvo geriausios būklės. Lėktuve nebuvo įrengtos orientavimosi technikos, todėl teko sekti žvaigždes. Taip pat lėktuvas buvo pagamintas iš minkštos dangos, kas lėmė mažesnį aerodinamiškumą. Nors, visgi, įvyko taip, kad šie didvyriai, neradę vietos nutūpimui, įsirėžė į medžius (pašovimo versija atmetama), jie vis tiek įveikė Atlanto vandenyną ir buvo antri pagal nuotolį tokiose kelionėse. Ši katastrofa išgarsino juos po skrydžio, todėl visi norėjo tapti dariais ir girėnais. Orinta Politaitė

Už kadro

Kaskart, kai pamėgstu tam tikrą serialą, žaviuosi kūrėjų ir prodiuserių išmone siekiant vis originaliau pritraukti žiūrovą. Dėl to ir bebaigdama pirmąjį „Vakarų pasaulio“ sezoną likau maloniai nustebusi, jog mano dėmesį sugebėjo pritraukti vien iš pažiūros keista istorija apie robotus ir dar įpinta į vesterno žanrą. Tiesa, istorija nėra nauja, nes tokiu pat siužetu sukurtas ﬁlmas buvo pristatytas jau 1973-aisiais. Visgi serialų ir HBO kanalo gerbėjams šis projektas galėtų tapti vienu tų, kurį galima Greta peržiūrėti per parą.

Vilkaitė

ĮDOMESNĖ „SIMSŲ“ VERSIJA Ar prisimenate seną ir neišpildytus socialinius poreikius leidusį įgyvendinti žaidimą „The Sims“? Taip, tą patį, kuriame kurdavote kontroversiškus gyvenimo siužetus ir baseine skandindavote nemėgstamus personažus. Šio serialo principas ganėtinai panašus, tik žymiai tobulesnis. „Vakarų pasaulis“ yra paraleli mūsų pasaulio vieta, interaktyvus ateities muziejus, kuriame gyvena itin intelektualūs robotai – androidai, dar kitaip vadinami svečiais. Skirtingai nei žaidimo „The Sims“ personažai, šie „kūriniai“ yra užprogramuoti taip, jog elgtųsi kaip realūs individai. Androidai gyvena savo (kaip atrodo jiems) gyvenimą ir pasižymi ypač stipriu intelektu su visais jutimais, baimėmis ir net specialiai jiems įrašytais prisiminimais. Na, o šio žaidimo taisyklės ganėtinai paprastos. Atvykus į muziejų lankytojams suteikiama galimybė išpildyti visus savo norus ir fantazijas, kurių negalėtų įgyvendinti realiame pasaulyje. Nesvarbu, ar tapsi tų veikėjų draugu, ar priešu, o gal net nužudysi juos, ﬁnale liksi viršiausiu šio interaktyvaus žaidimo manipuliatoriumi. TIKRIEJI „PARANOID ANDROID“ GERBĖJAI Kalbant apie siužetą turiu įspėti, jog jis greičiausiai nebus toks, kuris užkabina iš karto. Šiuo atveju serialo autoriai pasirinko mus įtraukti į veiksmą lėtai ir tik ketvirtoje serijoje viską paaštrinti. Visgi daugelis kritikų pažymi, jog toks kūrėjų sprendimas kiek apsunkinantis ir sukelia daug maišaties. Nenurodomos aiškios „Vakarų pasaulio“ ribos, žinome tik tiek, jog šis pasaulis tikrai neegzistuoja mūsiškiame. Veiksmui įsibėgėjus,

VISI

KELIAI VEDA Į

„VAKARŲ PASAULĮ“ http://cdn1-www.comingsoon.net istorijoje atsiranda vis daugiau mums nežinomų personažų, o naratyvas skyla į daugiau sluoksnių, tarpusavyje persipynusių smulkmenomis. Taigi pabaigos nuspėti bežiūrint tikrai nepavyks, o spėlionėms ir teorijoms peno yra į valias. Tokie siužeto posūkiai daugeliui kelia ypatingas asociacijas su serialu „Dingę“, bet tai nestebina, turint omenyje, jog kūrybinėje grupėje dirba tas pats „Dingusių“ prodiuseris J. J. Abrams, kuris greičiausiai tik mėgaujasi tokia detektyvine dėlione. Abiejuose projektuose idėjos panašios ir keliamais klausimais. Pavyzdžiui, kokias pasekmes turėtų neribota žmogaus moralės laisvė? Ar žmogaus sąmonė tikrai pati įtakingiausia? Maloniai nustebino ir aliuzijos į dabartinius laikus. Vesterno bare girdime pianinu atkurtas žinomų atlikėjų (tokių kaip „Soundgarden“, „The Cure“ ir t.t.) dainas, itin atitinkančias istorijos temą ir kuriančias ryšį tarp praeities ir dabarties. Dėl to ypač viliuosi ateityje išgirsti ir „Radiohead“ „Paranoid Android“, kuri greičiausiai taptų antru serialo takeliu ir atskleistų tikrąją paslaptingųjų androidų nuotaiką. Apibendrinus, „Vakarų pasaulis“ pritraukia ne tik specialiųjų efektų ar šiuolaikinių idėjų įgyvendinimo galimybėmis. HBO kanalas kaip visada kelia post-televizijos kartelę aukštyn ir į ekranus perkelia kone išgrynintam ﬁlmui prilygstantį konceptualų projektą, ateityje žadantį dar daugiau sezonų. Kiek dėmesio jie bus verti, dar įsitikinsime, o kol kas pasitvirtina senas posakis – „Tai ne televizija, tai – HBO“.

Interviu

Kornelija Viečaitė

Nojus Vaitaitis

Taip, man paklausus, kaip save apibūdintų veiklų atžvilgiu, atsako pats Marius. Vieni sakytų, jog jis veikiau rašytojas, poetas ar, galų gale, menininkas, bet pats Marius nenori tokių, kaip pats sako, titulų – bijo apsibrėžti ar įgyti konkretų kontūrą, pavidalą. Europos slemo (angl. poetry slam) čempionate pernai jis užėmė trečiąją vietą, dažnai gali sutikti jį sleminant ir Vilniaus baruose. Galima nemėgti tokios poezijos formos – drąsesnės, galbūt labiau šiuolaikiškos, tačiau po susitikimo su Mariumi viena aišku, jis – labai ypatingas ir įdomus žmogus. Kuo slemas pranašesnis už įprastą, klasikinę ar moderniąją poeziją? Slemas taip pat yra šiuolaikinė (vykstanti šiuo t.y. mūsų laiku) forma. Skirtumas ne toks jau didelis, poetai varžosi ir kalba, iškart sulaukia reakcijos, tik ne iš komisijų ar ekspertų, o iš publikos bare ar klube. Man slemas turi sąsajų su Antikos oratorių varžytuvėmis, šis sakytinio žodžio (angl. spoken word) žanras, bent Europoje, atgimsta. Mes, žmonės, išsiugdėme kalbą ir kalbame vieni kitiems apie tai, kas atrodo gražu, prasminga, vertinga, apie tai, kas galbūt skaudu. Gerai, kad šalia yra kanoninė poezija, ji rašoma tam, kad būtų skaitoma, o ne girdima ir tie žanrai papildo vienas kitą. Kuo tavo sutikti slemeriai skiriasi nuo įprastų poetų? Nežinau, ar tarp jų rasčiau kažkokį bendrą vardiklį, tad apibūdinti juos kaip grupę, rasti kažkokį distinktyvų bruožą, kuris visus vienytų, sunku. Galbūt dauguma jų yra žmonės, kurie gerai jaučiasi hibride tarp teatro ir literatūros, tie, kuriuos anksčiau būtume vadinę pasakoriais. Slemeriai nori atiduoti duoklę scenai ir kalbėti taip, kad juos girdėtų, o ne tik rašyti, kad kas nors paskaitytų. Ir įprastinių poetų yra visokių: tylūs, ramūs, meditatyvūs, besiplėšantys chaotiški, bohemiški. Dauguma poetų būtų puikūs slemeriai ir daug slemerių rašo labai puikią puslapinę poeziją. Ar jauti, kad turi atitikti kažkokį poeto stereotipą, būti jautrus, akiplėšiškas, ironiškas..? Manau, jog veikiau atidus ar budrus. Aš suvokiu, kad mano persona ant scenos yra vaidmuo, o tų vaidmenų labai

daug. Aš esu sūnus, brolis, draugas ir tie vaidmenys bei bendravimo stiliai keičiasi. Būnant ant scenos yra riba, nuo kurios nenukrypstu. Vengiu perdėto lyrizmo ar labai reﬂeksyvios išpažinties. Tai aš palieku laiškams ir publikuoju pašto dėžutėse. Būdamas ant scenos suprantu, kur atėjau, mes čia susirinkome pasidalinti kažkokia emocija, tad tam vakarui įnešu savo indėlį ir tikiuosi, kad kitiems patiks. Tai nėra kompromisas tarp kritikos ir pataikavimo publikai. Jeigu pataikaučiau, kai kurių tekstų išvis nebūčiau atlikęs, tų, kurie man yra daugiau skaudūs ar nemalonūs. Kas labiau įkvepia – stiprūs gyvenimo potyriai ar kasdienybė, kuri gali būti tokia pat skaudi dėl rutinos ar beprasmybės? Galbūt jų derinys? Net tie maži kasdieniai dalykai gali pakeisti gyvenimą. Turbūt tai priklauso nuo rašančiojo tikslo, ar jis nori pakeisti pasaulį, ar kažkam papasakoti ką nors gražaus, ar nori sužavėti, atkeršyti, užmegzti dialogą. Yra kūryba „į stalčių“, galinti būti kaip reﬂeksijos priemonė, terapija. Jei renkiesi viešumo kelią, turi suprasti, kad tai yra pokalbis. Dalyvaudamas pokalbyje nekalbėsi vien tik egocentriškai ir nesiklausysi nesulaukdamas savo eilės. Kūryba, išėjusi į platesnius vandenis, prasideda nuo to, ką aš atsinešu į šitą pokalbį, ką noriu pasakyti ir ką esu pasirengęs išgirsti bei ko noriu klausytis.

Kokioje vietoje aukštasis mokslas tau yra kaip prioritetas? Man yra įdomus pasaulis, o studijos yra būdas tuo pasauliu domėtis. Tiek vienose ir kitose studijose (Marius studijavo filosofiją, vėliau vertimą – aut. past.) suvokiau, kad arba pateikiama informacija man yra neaktuali – ir tikrai nesakau, kad ji bloga ar antrarūšė – arba aš nenoriu gyventi tokio gyvenimo, kur man reikėtų tų įgūdžių, kurių aš esu mokomas. Žmogus visą gyvenimą mokosi funkcionuoti kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, draugas atsiveda naują mylimąją, ji veganė, o tu namuose turi tik pieno, kiaušinių ir grikių, kuriuos išvis kažin ar sugebėsi kaip nors paruošti (juokiasi). Taip ir mokaisi. Aukštasis mokslas yra gilesnis ir jis svarbus tiek, kiek svarbus žmogaus proto neaptingimas. Mokytis vien tam, kad mokytumeisi man neatrodo prasminga ir vertinga. Kol kas tos vienos srities, į kurią norėčiau labiausiai gilintis, nesuradau. Kartais pažiūrėjus į aukštojo mokslo situaciją pasidaro liūdna, kaip yra pasakęs L. Donskis, universitetai užsiima intelektualine nekrofilija. Aukštasis mokslas – svarbu, bet iš to daryti didelio ir esminio dalyko gyvenime nereikėtų, nes atsiranda tam tikra infliacija, mokslas nuvertėja, ateina daugiau nemotyvuotų žmonių, dingsta profesorių motyvacija ir taip smunka visa institucija. Teisinga būtų sakyti, kad, kaip užaugęs Vilniuje, esi miesto vaikas? Koks skirtumas tarp žmogaus mieste ir kaime? Metus praleidau gyvendamas kaime, vienuolyne. Iš pradžių Lietuvoje, po to Belgijoje, vėliau – Italijoje. Vienuoliai viską darydavosi patys: miške pastatė kirtavietę, namus, augindavo daržoves, grūdus, kepdavosi duoną, laikė gyvulius. Toks savo tikrovės glostymas rankomis duoda tvirtumo ir ramybės. Atsisėdęs prie stalo žinai, iš kur tas stalas, žinai tuos medžius, žinai, kaip jie virto lentomis. Ant to stalo taip pat yra duona, tu matei, kaip auga kviečiai, matei miltus, minkei tešlą. Tai duoda suvokimą, kad esi šitos tikrovės dalis ir ji apčiuopiama rankomis. Aktualijos kaime būdavo apie atlėkusius gandrus, kurie kleketuoja gandralizdžiuose, arba apie pavasarį pažliugusius laukus. Grįžęs į miestą suvokiau, kad per daug dėmesio kreipiame į madas, virtualųjį pasaulį, politiką, ekonomiką – abstrakčius darinius. Kai žmogaus galva perpildyta tokių naujienų ir aktualijų, atsiranda jausmas, kad tu nesi šitos tikrovės dalis, nes tavo galva pilna abstrakcijų, kurios neapsireiškia tavo kasdienybėje. Tos problemos atrodo efemeriškos kaip dūmai. Bendraujant su kaimo žmonėmis jaučiamas jų tvirtas stovėjimas ant žemės, net jei yra sunku, išlieka jų nepajudinamas tvirtumas, kad pasaulis sukasi, o tame pasaulyje sukuosi ir aš.

Knygoje „Pasaulis pagal Garpą“ yra tokia citata, kad Garpui niekada nerūpėjo tai, kas dedasi aplinkui, o visada svarbiau buvo tai, kas dėjosi jo galvoje, t.y. ką jis kūrė. Ar vien dėl to, kad kūryba vyksta mūsų „galvoje“ reiškia, kad tai yra mažiau tikra? Tuose žodžiuose yra tiesos, bet visa tai, kas buvo jo galvoje, vienu ar kitu momentu atėjo iš išorinio pasaulio, visi kontekstai, esantys jo galvoje, buvo išorėje. Visa mano esybė viduje kažkada buvo esybė išorėje ir aš esu daugelio kontekstų derinys. Aš esu unikalus tiek, kiek unikali yra tų kontekstų dermė, o patys kontekstai... Mes juk turbūt dainuojame tą pačią dainą, kurią dainavo pirmasis žmogus, tik kitaip. Vienas filosofas yra pasakęs, kad visa filosofija yra pastabos paraštėse Sokrato dialoguose, užrašytuose Platono. Jie pirmieji tuos dalykus užrašė, bet iki jų žmonės apie tai kalbėjo ir tai išlieka, nors, žinoma, kinta, evoliucionuoja ir revoliucionuoja, galbūt regresuoja. Išorinis pasaulis gal ir nesvarbus, bet visas vidinis

pasaulis buvo sukurtas būtent išoriniame pasaulyje. Mūsų reakcijos ir mąstymo procesai atėjo iš ten, mes paimame po gabaliuką išorinio pasaulio, priimame į savo vidų ir tie kontekstai ten verda. Unikali yra jų dermė. Daugiau Mariaus minčių ir kūrybos rasi čia: praeis.wordpress.com

Apklausa

Kokie ateities Išradimai tau dabar praversTų labiausiai?

Kas dieną viskas keičiasi ir tobulėja, tačiau kai mūsų gyvenimai pasidaro gana patogūs ir apsiprantame prie esamų technologijų, imame ir užmirštame, jog viskas galėtų būti dar geriau ir efektyviau, tik nereikia nustoti žiūrėti į Goda ateitį ir mąstyti apie inovacijas, kurios galėtų būti. Kai pagalvoju, kas mano Plytaitytė gyvenimą padarytų išties lengvesnį (tiesiogine šio žodžio prasme), tai būtų galimybė nesinešioti to nelengvo nešiojamojo kompiuterio kone kiekvieną dieną į universitetą. Kas jeigu turėčiau į delną telpančią kubo formos dėžutę, kur būtų visas kompiuterio vidus, tačiau nebūtų ekrano? O kam jo reiktų, jei iš šios dėžutės galėtum susiprojektuoti puikios kokybės vaizdą ant bet kurio paviršiaus, kur rankų gestais ir pirštų judesiais galėtum atlikti visas funkcijas. Tačiau ši idėja turbūt jau ne vieno studento mąstyta ir permąstyta. Tad tikėkimės, jog vieną dieną susiburs specialistai ir bus sukurtos tinkamos technologijos šiai ir kitoms įvairioms idėjoms įgyvendinti.

Rūta Bielytė

KTU, Informacinės sistemos, 2 kursas. Turbūt dažnas studentas, galvodamas apie ateities išradimus, naiviai pasvajoja apie laiko sustabdymo mašiną (kad paskutinė naktis prieš egzaminą šiek tiek pailgėtų) ar USB atmintinę, pritaikytą sukelti visą reikiamą informaciją į smegenis. Kaip informatikė pasvarsčiau apie tobulos programavimo aplinkos idėją, kur visos klaidos būtų ištaisomos automatiškai (šiuo metu tai galima įvardyti „atidžiu kodo rašymu“). Visgi galiausiai supratau, ko man iš tiesų reikėtų – nesibaigiančio karštos arbatos puodelio. Skamba juokingai, bet išties myliu arbatą. Žinoma, galima įsigyti didesnį puodelį, tačiau tuomet ji atšals dar neišgerta. Su mažesniu puodeliu – nuolatinis stygius. Tai amžina „arbataholikų“ problema, tad toks išradimas būtų geriausias. Ir tikrai, arbatą gerti yra naudinga.

Aistis Karpavičius

VDU, Multimedijos ir interneto technologijos, 2 kursas. Jeigu kalbėtume apie išradimus, jau dabar yra nemažai tokių, kurie tikrai palengvina mūsų gyvenimus. Bet jeigu kalbėtume apie ateities išradimus, man labiausiai praverstų minčių rūšiuoklis. Žmonėms, kuriems sunkiai susidėlioja mintys ir kurie nerišliai kalba, šis prietaisas labai praverstų.

Indrė Davainytė

KTU, Pramoninio dizaino inžinerija, 3 kursas. Tikrai ne vienam mūsų yra pasitaikiusi situacija: paskutinė naktis prieš semestro darbo galutinį terminą, sėdi iki paryčių, baiginėji rašyti išvadas ir staiga kompiuteris išsijungia. Baterija apleido kritiniu momentu ir visos nakties darbas liko neišsaugotas. Tai gali reikšti skolą! Dėl šios priežasties dabar labiausiai man praverstų neišsikraunanti arba savarankiškai įsikraunanti nešiojamojo kompiuterio baterija. Ne paslaptis, kad daugelis studentų daug laiko praleidžia prie savo nešiojamųjų kompiuterių, tačiau galima pastebėti, kad dažniausiai jie nebūna labai mobilūs. Ir tam yra vienintelė priežastis – prijungtas įkroviklio laidas. Jei ateitis bus tokia progresyvi ir mūsų kompiuteriai taps išties nešiojami, manau, visi pasaulio studentai bus laimingesni.

Karolis Germanavičius KTU, Taikomoji ﬁzika, 2 kursas.

Ateitis apskirtai yra ganėtinai miglotas reikalas. Prieš kelis šimtus metų žmonės ir bažnyčia vis dar tikėjo, kad ligos yra Dievo siunčiamos bausmės, tad sunku įsivaizduoti, kas bus išrasta net ir netolimoje ateityje. Taigi neminint mirties žvaigždžių ir reprodukcinių spazmų malšinimo robotų, mane asmeniškai intriguoja galimybė naktį kokybiškai išsimiegoti. Žinoma, tai nėra koks stebuklas, bet geras miegas garantuoja gerą atminties kokybę ir kaip žmogui (atleiskite visi, kurie save identiﬁkuoja kaip „Apache Helicopter“), mėgstančiam gulėti lovoje ir klajoti po prisiminimus, tokia galimybė būtų bitkoino vertės. Taip pat tikiuosi kokio nors prietaisiuko, nes techniką ar Budistų metodą dar reiktų išmokti ir kaip kiekvienas save gerbiantis tinginys tai patingėčiau padaryti.

Ieva Lapelytė

KTU, Medienos inžinerija, 2 kursas. Manau, jog labai sunku pasakyti, koks ateities išradimas man padėtų šiandien labiausiai, nes be galo sunku įsivaizduoti, kas dar gali būti išrasta. Dažnai net nesusimąstau, ko man taip ilgai trūko iki tol, kol neįsigyju kažko labai naudingo. Tačiau yra vienas dalykas, kuris tiksliai žinau, kad man labai praverstų – maisto kapsulės. Skubus gyvenimo tempas kartais priverčia pamiršti pietus arba tiesiog greitai kažką užkrimsti, o po to skrandis „verkia“, kaip aš jo nemyliu. Jei kažkas išrastų subalansuotas maisto kapsules, kurių vartojimas galėtų atstoti bet kurį dienos patiekalą, tai labai palengvintų gyvenimą didžiajai gyventojų daliai. Vartojant tokias kapsules ir taupant laiką būtų galima daugiau dėmesio skirti pasimėgavimui šokoladiniu torčiuku, o ne galvoti, kas išplaus indus po vakarienės.

Fotoreportažas Kauno Radvilė Jočytė

kamane.lt

Vienybės aikštė

Undinėlė kaunas.kasvyksta.lt

picclick.at

Mickevičiaus slėnis

metamorfozes

Karuselės Vytauto parke kaunas.kasvyksta.lt

kauno.diena.lt

Restoranas „Kaukas“

plienosparnai.lt

Karo muziejus

Į temą

FINIŠO TIESIOJI JAU NETOLI

Kaip surasti motyvacijos mokytis? Kaip prisiversti kibti į darbus ir neleisti neatliktų užduočių krūvoms dar labiau išaugti? Štai jau balandis, semestro, greičiau jau maratono, vidurys, o tu ir toliau kankiniesi su šiomis problemomis ir vis prisimeni dėstytojų kartojamus žodžius, raginančius kuo greičiau atsiskaityti visus darbus. O ir artėjančios vidurio semestro atsiskaitymų datos taip pat neramina. Tau jau puikiai pažįstama situacija, kai tik prisėdus mokytis tavo dėmesys yra išblaškomas socialinių tinklų, nes tiesiog negali atsisakyti draugų kvietimo praleisti vakarą pramogaujant, atrasto naujo serialo, kurį tiesiog privalai peržiūrėti iš karto, ar esi trikdomas tave supančios aplinkos. Tu supranti, kad atėjo metas keisti savo įpročius, spręsti savo problemas ir nustoti atidėlioti tavęs laukiančius darbus. Kadangi ateities tu, sėdintis antrą dieną be miego, palinkęs virš knygų ir apšviestas kompiuterio ekrano, kai kieme pradeda švisti, tikrai nepadėkos, jog laukei iki paskutinio įmanomo momento pradėti mokytis.

Dovilė Jankevičiūtė

Radvilė Jočytė

Tačiau nesijaudink, dar turi šiek tiek laiko pakeisti savo įpročius. Pirmiausia turi sau pripažinti, kad leidai laiką veltui ir nebegali daugiau ignoruoti tavęs laukiančių darbų ir atsakomybių. Taip, tai reiškia, jog atėjo metas bent trumpam atsijungti nuo socialinių tinklų, kad jie taip nebeblaškytų, bei sustabdyti dabartinį serialo maratoną, kad pagaliau galėtum susikaupti. Toliau teks pažvelgti problemai tiesiai į akis – na, metaforiškai kalbant. Neatsiskaitytų darbų krūva didžiulė, bet tai tavo paties kaltė, kad taip ilgai ignoravai besikaupiančias užduotis. Šiame etape daugelis pasiduoda, numoja ranka ir vėl nusprendžia, kad jie dar gali kurį laiką ignoruoti esančias užduotis, nes tikrai suspės viską atlikti vėliau. Deja, bet ši mintis yra didžiausias savęs apgaudinėjimas. Neleisk sau to padaryti, atsimink tą liūdną ateities save, išvargintą mokslų ir nemiegojusį kelias paras – kodėl tu nori su 14

savimi taip elgtis? Atsakymas paprastas, tu to nenori, todėl kitas žingsnis – susidaryti darbų sąrašą ar susigrupuoti esančias užduotis pagal svarbą ir atsiskaitymo datą. Toliau turėtum pradėti mokytis, tačiau tam motyvacijos neturi visai. Tai – sunkiausia dalis, bet ir ji yra įveikiama. Susigalvok sistemą, kaip save apdovanosi už kiekvieną atliktą darbą. Tai gali būti vakaras, praleistas su draugais, nesijaudinant dėl laukiančių užduočių, serialo maratono tęsimas bent vienam vakarui, pramogos mieste – bet kas, ką tau patinka veikti. Pasidaryk tai savo tikslu ir laukiančių užduočių atlikimas taps lengvesnis iš karto. Taip pat motyvaciją gali pakelti mokymosi aplinkos pakeitimas, kad nepabostų tave nuolatos supantys daiktai, nes tuomet vėl jausiesi išblaškytas ir neturėsi motyvacijos. Dar vienas svarbus dalykas – nepamiršti savo draugų. Jie taip pat kaip ir tu skęsta kalnuose užduočių ir neturi noro ar motyvacijos jų

atlikti. Tad susiburkite į grupę, nes dirbant kartu galėsite padėti vieni kitiems motyvuoti save. Be to, tokie susitikimai laikomi ir socialiniais – jūs ne tik atliksite ilgai ignoruotas užduotis, bet ir turiningai kartu praleisite laiką. Taip pat matant, kad ir draugams nesiseka taip lengvai kaip norėtųsi, pats pasijusi geriau, nes žinosi, kad ne tu vienas atidėliojai viską iki paskutinio momento. Na štai, paklausius šių patarimų ta didžiulė krūva darbų turėtų akivaizdžiai sumažėti. Ir ateities tu bus pailsėjęs – rimtai, miegas yra šventas, neatimk to iš savęs – bei pasiruošęs susidurti su bent jau dauguma atsiskaitymų. Tad gal šiuo metu ir atrodo, kad gali toliau atidėlioti darbus, nes dar tik maratono vidurys, bet neapsigauk – ﬁnišo tiesioji jau už kampo. Net pats nepastebėsi, kaip atsidursi joje.

Karjeros ir ugdymo centras Ka veikti, kai baigiasi megstamas serialas? Paradoksalu, kad dažnas žmogus svajoja apie geresnį gyvenimą, tačiau retas dėl šio tikslo maksimaliai išnaudoja aplink esančias galimybes. O juk ne paslaptis, jog patys kuriame savo gyvenimą! Geriausia tai, jog galimybių, į kurias galime nerti stačia galva, yra be galo daug, o mums tereikia jomis naudotis. Tuo įsitikinome ir mes, KTU pirmakursiai, šių metų rugsėjį suburti į motyvuotų, didelį potencialą turinčių jaunuolių bendruomenę – „GIFTed.COMM“ talentų akademiją. Tai, ką supratome po įtempto semestro, yra nenuginčijama – kiekvienas studentas privalo įdėti daug pastangų, ieškoti, dalyvauti, net klysti tam, kad priartėtų prie savo užsibrėžto tikslo ar svajonės. Norime pasidalinti keliomis asmeninėmis istorijomis apie įvairias veiklas iš mūsų, „GIFTed.COMM“ studentų, gyvenimų ir tikimės, jog tai paskatins apmąstyti savo rutiną ir įkvėps tave pradėti veikti DABAR PAT. Drąsa. Studentė Justė ir dar keli „GIFTed.COMM“ nariai savo jėgas nusprendė išbandyti vykdami į haketoną (angl. hackathon) „Junction 2016“, vykusį Suomijos sostinėje Helsinkyje. Tai buvo pirmasis toks renginys Justei ir dalyvavimas jame merginai kėlė daug abejonių. Bet ji nesigaili nugalėjusi savo baimes ir ten išvykusi, nes patobulino savo programavimo įgūdžius, gebėjimą dirbti komandoje, viešąjį kalbėjimą, kūrybiškumą, užmezgė daug įdomių pažinčių. Tačiau tau ne visada reikia vykti į kitą pasaulio šalį tam, kad įveiktum savo baimes. Pasak kito studento Jono, jis savo užsisklendimą ir baimę išreikšti nuomonę nugalėjo atsidūręs motyvuotų studentų būryje, kai pamatė, kaip kiti dėlioja mintis, sugeba jas pagrįsti. Pats ėmė elgtis panašiai – pradėjo dalyvauti diskusijose ar atsakinėti į dėstytojo užduotus klausimus. Elementaru ir paprasta? Taip. Bet efektas, pasak vaikino, stulbinantis, tad galbūt nuo tokių paprastų žingsnių turėtų pradėti kiekvienas, kuris bijo išreiškti save? Nauji potyriai. Naudojimasis galimybėmis nėra susijęs vien tik su profesinių ar asmeninių kompetencijų ugdymu – kartais į savo rutiną pravartu įtraukti ir kitokias veiklas. Pavyzdžiui, kita „GIFTed.COMM“ narė Jandra nusprendė išbandyti KTU šokių klubo „Viesulas“, taip pat KTU Body toning užsiėmimus, o dabar džiaugiasi Insanity treniruotėmis. Didelis ﬁzinis krūvis leidžia jai išvalyti susikaupusias emocijas ir įsikrauti teigiamos energijos. Kitas būdas patirti kažką naujo – įvairūs mokymai, dirbtuvės (angl. workshop). Pavyzdžiui, studentas Deividas iki dabar negali pamiršti Lino Kontrimo mokymų apie viešąjį kalbėjimą, kadangi per juos atsikratė nepasitikėjimo savimi. Verta? Verta. Pagalba. Studentas Arnas savo potencialą nusprendė išnaudoti tapdamas tutoriumi ir kelias dienas per savaitę visus norinčius moko matematikos. Tokiu būdu jis pagilina speciﬁnio dalyko žinias, išmoksta dirbti su įvairiais žmonėmis. Panašia socialine veikla užsiiminėjo ir kiti akademijos nariai – rudens semestro metu studentai senjorus mokė kompiuterinio raštingumo. Pasak jų, tai buvo visapusiškai naudinga patirtis, kuri išmokė ugdyti kantrybę ir supratingumą. Tai yra tik keletas pavyzdžių, kaip gali paįvairinti savo komfortišką gyvenimą ir mesti sau tam tikrus iššūkius. Žinoma, visada gali rasti pasiteisinimų kažko nedaryti ir geriau pradėti žiūrėti dar vieną serialą, bet renkiesi Tu. Negaišk laiko veltui ir naudokis gyvenimo teikiamomis galimybėmis. Mes vietoj pasyvumo rekomenduojam veiksmą!

Interviu su studentu Su „Erasmus“ į Švediją!

Ar buvo sunku pragyventi iš gaunamos stipendijos? Ar neteko tėvams papildomai siųsti pinigų nemenkomis sumomis?

Spėju, ne vienas iš Jūsų mąstote apie studijas užsienyje, ypač pastaruoju metu, kai visai neseniai praūžė „Erasmus“ studijų pavasario konkursas, norintiems jau nuo rudens pradėti studijuoti svetur. Radvilė Tačiau, manau, jog ne tik mane, bet ir Jus Jočytė drasko abejonės ir įvairūs klausimai vos tik pagalvojus apie gyvenimą ir studijavimą svetimoje, visiškai nepažįstamoje šalyje. Todėl tikiuosi, kad šis interviu bus labai veiksminga piliulė nuo tokio galvos skausmo, kuris vargina niekaip negalinčius apsispręsti, ar praleisti keletą mėnesių studijuojant... Švedijoje!

Stipendijos tikrai pakako! Prieš išvažiuojant buvau įbauginta, jog „Erasmus“ skiriamos stipendijos tikrai neužteks, jog tėvai turės prisidėti didelėmis pinigų sumomis. Tačiau susimokėjus už nuomą, gausiai perkant maisto produktus, kuriems tikrai nebuvo taupoma, ir leidus sau daryti tai, ką norėjau, stipendijos tikrai užteko – liko kelionei namo ir net įsibėgėjimui vėl gyventi Lietuvoje. Daug studentų renkasi „Erasmus“ studijas norėdami tiesiog pasilinksminti, gerai praleisti laiką kitoje šalyje. Tačiau turbūt ne tik man teko girdėti, jog studentams, kurių motyvacija išvykti remiasi šiuo variantu, nepatartina rinktis Švedijos, ar tai tiesa? Kokia tavo pozicija šiuo klausimu?

Ar nebuvo keblumų derinant modulius, jog jie sutaptų su užsienio universitetuose dėstomais? Gal turi kokių nors patarimų šiuo klausimu? Kadangi studijuoti su„Erasmus“ programa vykau antro kurso rudens semestro metu, problemų derinant modulius tikrai neturėjau. Keblumų neturėjau todėl, kad vykau labai anksti – antrame kurse – dėl to turėjau galimybę rinktis iš beveik visų modulių savo studijų programoje, kuriuos galėjau studijuoti ir išvykus. Mano patarimas – vykti kuo anksčiau!

Manau, kad tie, kurie išvyksta į studijas užsienyje tik pasilinksminti, tai sugebėtų padaryti bet kurioje šalyje, tik Švedijoje lengvai neišsisuktų! Sistema ten yra tikrai griežta, todėl siūlyčiau studijas Švedijoje rinktis tik tiems, kurie yra tikrai rimtai nusiteikę studijų atžvilgiu. Būtent to ten ir vykau – stipriai patobulėti, įgyti žinių ir tapti labiau pasitikinčia savimi. Tikrai drąsiai galiu pasakyti, jog visus savo tikslus išpildžiau, kadangi dabar net ir pats baisiausias mano priešas – viešasis kalbėjimas – nebeatrodo toks baisus kaip anksčiau.

Ar nekilo kultūrinis šokas nuvykus į Švediją? Kaip pavyko priprasti prie pačių švedų temperamento?

Minėjai, jog gyvenai bendrabutyje. Ką galėtum pasakyti apie jų būklę ir gyvenimo sąlygas?

Kultūrinis šokas buvo, tačiau ne toks Asmeninis archyvas didelis, kokio tikėjausi. Tikrai galiu pasakyti, jog švedus įsimylėjau – dar niekada niekur nemačiau tokių pozityvių, Vardas, pavardė: Greta Pinkevičiūtė ramių, niekur neskubančių žmonių. Prieš Studijų programa: Technikos kalbos vertimas išvažiuojant ne vienas žmogus buvo sakęs, jog švedai yra uždari žmonės ir su Kursas: 2 jais nesusidraugausiu. Matyt, tai priklauso Vietovė: Linköping nuo paties lietuvio būdo – mano sutikti žmonės buvo nuostabūs ir be galo Universitetas: Linköpings universitet susižavėję Lietuva bei mūsų tradicijomis.

Taip, gyvenau bendrabutyje ir tikrai nesiskundžiau. Man ypač patiko jų išplanavimas – tai trijų aukštų pastatai, kurių kiekviename aukšte yra po tris koridorius. Kiekviename koridoriuje yra po aštuonis kambarius, kurių gyventojai dalijasi virtuve ir bendru kambariu, bet kiekvienas turi po savo atskirą vonios kambarį. Kambariai tikrai labai tvarkingi, gyvenimo sąlygos geros.

Ką galėtum pasakyti apie dėstytojus Švedijoje? Jautei didesnį spaudimą ar galbūt atvirkščiai – didelį palaikymą? Švedus dėstytojus turėjau tik kelis, tačiau jie buvo tikrai nuostabūs. Nuolatiniai pagyrimai, domėjimasis, kaip sekasi, o paskaitų metu visiškas dalyko išaiškinimas be jokių pretenzijų nesupratus ir dešimtą kartą. Tai tiesiog privertė pamilti jų dėstomus dalykus. Net ir tikrai sunkaus žodinio egzamino metu jaučiausi atsipalaidavusi ir tik nuostabaus dėstytojo dėka.

Triukšmas Šį mėnesį mano atrinkti albumai – hipsteriškumo įsikūnijimas. Tikri „4chan“ hipsteriai sako, kad kai kurie iš šių albumų per daug mainstream. Kaip bebūtų, plačiajai auditorijai, spėju, šie albumai dar nėra gerai pažįstami, nepaisant to, kad naujausias iš šių darbų išėjo prieš 16 metų (nuo 2001-ųjų rimtai praėjo tiek laiko?). Be to, kad visus tris albumus galima priskirti indie žanrui, šiuos įrašus vienija lo-fi (žemos įrašo kokybės) estetika. Lo-fi neturi jokių žanrinių apribojimų – tai gali būti tiek indie, tiek folk, netgi elektroninė muzika – štai paskutiniu metu pradėjo populiarėti lo-fi house. Šios estetikos šaknys slypi ten pat kaip ir visų kontrkultūrų – daryti kažką atvirkščiai nei mainstream. Triukšmingas ir chaotiškas rokas atsirado, kai visi aplink grojo daug tvarkingesnį ir ramesnį džiazą bei soulą; purvinas (ir netalentingas) punk atsirado tuo metu, kai topuose figūravo virtuoziškas progresyvus rokas; lo-fi savo ruožtu į rinką įžengė tuo metu, kai įrašai tapo per daug nupoliruoti ir perdėtai sterilūs, o technika atpigo tiek, kad muzikantai galėtų pradėti įrašinėti tiesiog namuose. Apie lo-fi peripetijas ir istoriją galima kalbėti be galo daug, bet judėkime prie mano atrinktų šio mėnesio albumų. Tai du rinkiniai, kurie man pasirodė kaip vieni stipriausių šią estetiką atskleidžiančių kūrinių.

Kodel dar neklausei Siu albumu? Motiejus Ramašauskas

„The Microphones“ – „The Glow, Pt. 2“ „The Microphones“, karjerą pradėję dešimtojo dešimtmečio antroje pusėje, išleido keturis albumus, o po paskutinio („Mount Eerie“, 2003) grupė, kurios muziką rašo vienas Phil Elverum, pakeitė pavadinimą į „Mount Eerie“ ir sėkmingai gyvuoja toliau (šiemet išleidę turbūt liūdniausią metų įrašą). „The Glow, Pt. 2“ yra labiausiai vertinamas grupės darbas – 2001-aisiais pasirodęs įrašas yra vienas nuoširdžiausių, dinamiškiausių ir gražiausių kada nors klausytų albumų. Didžioji albumo dalis skamba akustiškai su trapiu ir atviru Elverum balsu priešakyje. Netikėčiausiose vietose viduryje dainos įšoka pilna grupė su elektrinėmis gitaromis, skambančiomis lyg senas vinilas ar kasetė, o tada viskas grįžta į ramią pradžią su stereoskopiniu garsu, kurį grupė sukuria paleisdama instrumentus tik per vieną ar kitą ausinę. Tai 67 minutės vienišo indie folk, kurio klausymo patirtį sustiprina Phil Elverum fotograﬁjos, esančios jo asmeniniame tinklapyje. 9 įvertinimo vienetai iš 10

Neutral Milk Hotel“ – „In the Aeroplane Over the Sea“ Atsimenu, kaip pirmą kartą klausiau „Neutral Milk Hotel“ – sėdėjau nuobodžiame darbe, pro langą švietė neseniai prasidėjusio pavasario saulė, ką tik baigė groti kažkoks prog arba psichodelinio roko albumas iš septinto ar aštunto dešimtmečio, kai nusprendžiau pagaliau prisėsti prie „In the Aeroplane Over the Sea“, kuris internete taip eskaluojamas, kad jau spėjo tapti meme. Kai albumas baigė groti antrą kartą, supratau, kad tai kažkas visiškai kitokio ir greitai iš mano gyvenimo nedings. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad buvau teisus. „NMH“ su Jeﬀ Mangum priešakyje pereina per gražiausias emocijas, priversdamas išspausti ašarą skambant paskutiniams albumo akordams. Tai nėra standartinis indie albumas – kiek dar girdėjot šio žanro muzikos, kurioje skamba viskas nuo gitarų ir būgnų iki trimitų, „dainuojančių“ pjūklų bei dūdmaišių? Nenoriu rašyti ekstensyvios šio šedevro apžvalgos (esu tai daręs kitame leidinyje), nes tai yra per daug tobula, kad galėtų būti apibrėžta. Padarykit sau paslaugą ir skirkit laiko šiam įrašui. 10 įvertinimo vienetų iš 10

Laisvalaikis KĄ VEIKTI, KAI NETURI KĄ VEIKTI? Pagaliau atėjo tas metas, kai šmaikšti, pavasariška saulė nebegaili kaitrių spindulių, žieminiai paltai guli giliai užgrūsti spintose, o širdis džiūgauja, nes vasara jau beveik ranka pasiekiama. Atėjo tas metas, kai norisi išsiropšti iš lovos ir nuveikti kažką ypatingo. Deja, tavo piniginė nėra pasiruošusi spontaniškai kelionei prie jūros, o tas šiltas, gaivus vėjelis už lango tiesiog Viltė morališkai neleidžia sėdėti prie knygų ir mokytis. Natūraliai kiekvienam iš žiemos miego galų Raudoniūtė gale pabudusiam kyla klausimas: „Ką veikti?“ Pamėginsiu pateikti tau kelias, savu kailiu išbandytas (apsirengti ir išeiti į lauką reikalaujančias) „Candy Crush“ žaidimo ar serialų žiūrėjimo alternatyvas, kurios garantuos puikiai praleistą laiką neišleidžiant krūvos pinigų.

1. Miesto lobių ieškojimas („Geocaching“) „Geocaching“ – tai paslėptų lobių ieškojimas, kuriuo pasaulyje užsiima milijonai žmonių. Viskas, ko tau reikia, kad taptum lobių ieškotoju yra „Geocaching“ programėlė telefone, vartotojo anketa ir, žinoma, prieiga prie interneto. Užsiregistravęs iškart matysi aplink tave esančių lobių koordinates ir galėsi pradėti žaisti. Pliusai: įdomus ir aktyvus laiko praleidimas, nes ne kiekvienas lobis yra lengvai matomas ar pasiekiamas, todėl reikia būti pasiruošusiam išsipurvinti rankas ar užlipti į medį. Taip pat smagu tai, jog šių lobių pilna visame pasaulyje, todėl nesvarbu, kokiame mieste ar šalyje esi, šia veikla gali užsiimti praktiškai bet kur. Minusai: labai keisti praeivių žvilgsniai. Plačiau paskaityti gali adresu www.geocaching.com.

Radvilė Jočytė

2. Orientacinės varžybos „Encounter“ „Encounter“ save pristato kaip „pusiau virtualų, pusiau realų laisvalaikio būdą, skirtą aktyviems žmonėms“. Žaidimo esmė – gavus užduotį ir naudojantis GPS, komanda turi kuo greičiau rasti objektą, išmąstyti ar rasti atsakymą ir įrašyti kodą žaidimo sistemoje. Varžybas laimi tie, kurie greičiausiai įveikia organizatorių sukurtas užduotis. Jei susidomėjai, duosiu patarimą, kurį davė man – „jei atrodo, kad tavo mintis žiauriai kvaila, tai ji tikriausiai teisinga.“ Žaidimas reikalauja „išlipti iš dėžės“ bei greitai priimti spendimus. „Encounter“ žaidimo pliusai: azartas bei adrenalinas, patiriamas žaidimo metu ir, be abejo, pasitenkinimo jausmas, kai tavo atsakymas būna teisingas. Minusai: žaisti įmanoma tik turint automobilį, todėl neužtenka susimokėti dalyvio mokesčio – būtina pasirūpinti kuru (o jei automobilio neturi, tai ir draugu, kuris jį turi). Taip pat žaidimas gali užtrukti – jei pradėjote vakare, gali nutikti taip, jog baigsite tik kitą rytą. Užsiregistruosi, pamatysi žaidimų datas ir daugiau sužinosi www.vilnius.en.cx.

Aidas Balčaitis

3. Batutų parkas Iš pirmo žvilgsnio batutų parkas gali atrodyti kaip nesąmonė, kur eina tik vaikai. Tu neklysti – ten nuolat pilna mažylių, kurie laksto visur ir nesilaiko saugumo taisyklių, todėl kartais atrodo, kad tik per plauką kokio nenumušei. Tačiau užsukus į parką vakare galima tikrai neblogai praleisti laiką, tik reikia pralaužti savo suaugusiojo kiautą ir pradėti šokinėti. Įsidrąsinęs gali paprašyti instruktoriaus išmokyti kelių nesunkių triukų ar tiesiog maloniai paplepėti. Tik nepamiršk pasiimti patogios aprangos ir vandens, nes prakaitas išmuša jau po pirmų 15 minučių! Pliusai: puiki alternatyva įprastam sportui, jei nemėgsti bėgioti ar kilnoti štangų. Taip pat smagu ir trumpam sugrįžti į vaikystę. Minusai: kaip minėjau anksčiau, sunku neužgauti vaikų bei nesilaikant saugumo instrukcijų yra tikimybė nesmarkiai susižeisti.

#StudentuMaistas

ĮDARYTAS BAKLAŽANAS Nežinau, kaip Jums, tačiau man kartais norisi paskaityti „Vikipediją“. Tai nutinka įvairiausiu metu: nuobodžiaujant, važiuojant troleibusu, bet dažniausiai – bandant mokytis. Neseniai perskaičiau štai ką: „Europos tautos – senovės graikai ir romėnai – žinojo baklažanus, tačiau egzistavo prietaras, kad baklažanai gali privesti prie beprotystės, jie buvo vadinami „beprotybės obuoliais“. Šis visiškai nepagrįstas prietaras gana ilgam laikui sustabdė baklažanų paplitimą Europoje. Anglų sodininkai augindavo baklažanus tik dėl gražios formos ir spalvos vaisių [...] Tik atradus Pietų Ameriką, kurioje indėnai taip pat augino baklažanus, europiečiai sužinojo apie šią daržovę, pradėjo ją auginti maistui. [...] 1870 m. baklažanas buvo pripažintas daržove.“

REIKĖS: Kaina: ~ 5 €

Gabrielė Liaudanskaitė

• 1 didelio baklažano (~20 cm ilgio); • 300 g kiaulienos faršo; • 2 vidutinio dydžio morkų; • 1-2 svogūnų; • 100-150 g kieto fermentinio sūrio; • 2-3 skiltelių česnako; • druskos, pipirų pagal skonį; • aliejaus kepimui.

Sudomino? Marš į virtuvę!

Baklažaną perpjauti išilgai per pusę, išskobti minkštimą, apibarstyti druska ir palikti 15-20 min., vėliau nuskalauti šaltu vandeniu. Violetinės baklažano odelės lupti nereikia! Sutarkuoti morkas, jas 5-7 min. maišant pakepinti keptuvėje su šiek tiek aliejaus, tada palikti, kad atauštų. Susmulkinti česnakus, kubeliais supjaustyti svogūnus ir kitoje keptuvėje pakepinti 2-3 min., vėliau į tą

pačią keptuvę sukrėsti faršą ir lengvai pakepinti 10-15 min., įberti pipirų. Galiausiai į faršo ir svogūnų keptuvę sukrėsti jau apkeptas morkas ir viską gerai išmaišyti. Į išskobtas baklažano puseles pridėti kepinto įdaro, apibarstyti tarkuotu sūriu ir pašauti į 180-190 °C įkaitintą orkaitę 30 min. Skanaus!

Kelionės ir klajonės

Gabrielė Liaudanskaitė Tam, kad su mama nuspręstume, ar važiuoti į 570 km piečiau Kauno įsikūrusį Lvovą, užteko valandos. Penkių dienų trukmės atostogos už juokingą kainą UNESCO paveldu garsėjančiame didžiausiame Vakarų Ukrainos mieste buvo vertos nuodėmės. Ir net keturios valandos, praleistos prie išorinės Europos Sąjungos sienos patikros punkto, neatrodė tokios baisios ir varginančios, kai kalvotu keliuku dardantis autobusas auštant pasiekė, rodos, sovietiniuose laikuose „užstrigusią“ stotį – supratome, kad kelionė atgal į praeitį jau prasideda! Vos išlipusios ant Ukrainos žemės nuskubėjome išsikeisti pinigų ir iškart pasijautėme be galo turtingos, mat rankose gulėjo keturženklė suma – vienas euras prilygo maždaug 30 grivinų. Tuomet sėdome į autobusą, kuris turėjo nugabenti iki miesto centro (bilieto kaina – 2 grivinos arba ~0,07 €). Nors ir sumaišėme jį su maršrutiniu taksi (dydis nesiskiria), viena maloni moteris itin laužyta rusų kalba patikino, jog centrą pasieksime. Kol važiavome pro gyvenamuosius rajonus, pilnus lietuviams puikiai pažįstamų nykių pilkų daugiabučių, minėtoji bendrakeleivė su ukrainietišku išdidumu bandė domėtis, iš kur esame, bet kai išgirdo Lietuvos vardą, atsileido ir greitai „perjungė“ savitą rusų kalbos akcentą į kur kas suprantamesnį. Mūsų viešbutis buvo labai patogioje vietoje netoli įspūdingo Lvovo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro (Львівський Національний

Miesto širdyje stūksantis Lvovo nacionalinis akademinis operos ir baleto teatras (Львівський Національний Академічний театр опери та балету ім. Соломії Крушельницької).

Академічний театр опери та балету), tad vos pasidėjusios daiktus pradėjome ekskursiją po miestą. Kol miestelėnai tingiai rinkosi į darbovietes, mes patraukėme į garsiąją Lvovo kavos šachtų manufaktūrą (Львівська копальня кави) – šis miestas, kaip vėliau įsitikinome, yra kavos mėgėjų Meka1. Čia ne tik išbandėme kelių rūšių kavos derinius, bet ir kasėme kavos pupeles apsiginklavusios šachtininko amunicija – kastuvu bei sunkiu šalmu. Lengva nebuvo! Vėliau užsukome į farmacijos muziejų (Аптека-музей) ir aplankėme kelias iš daugelio mieste esančių bažnyčių – akys tiesiog raibuliavo nuo įspūdingų dekoracijų. Tuomet neatsispyrėme pagundai išbandyti naujus skonius: pigiausius pietus gyvenime valgėme Ukrainos ir Transilvanijos patiekalų restorane „Moliūgas“ («Гарбуз»). Tingų popietės pasivaikščiojimą iškeitėme į kopimą miesto rotušės (Ратуша) bokšto viršun – nors įveikti 350 labai siaurų laiptų kepinant 30 laipsnių karščiui buvo sunku, tačiau

Rotušės aikštė (Площа Ринок) iš viršaus. * Lvovas yra vadinamas Liūtų miestu, nes lotyniškas miesto pavadinimas yra Leopolis, lotyniškai leo reiškia „liūtas“, o polis – „miestas“. 1 Pasakojama, kad į Europą vieno turkų pirklio dėka kava pirmiausia atkeliavo būtent į Lvovą, o vėliau paplito ir kitur.

Ukrainos gatvėse „žiguliai“ išgyvena aukso amžių.

Ant Aukštutinės pilies (Високий Замок) kalvos plėvesuojanti Ukrainos vėliava ruošiasi pasitikti dienos turistus.

senamiesčio panorama, atsiverianti iš 65 m aukščio, atpirko visus vargus. Pasigrožėjusios miestu iš viršaus pasukome į žymiąją Armėnų gatvę (вул. Вірменська), kuri anksčiau garsėjo nemaža armėnų bendruomene, atkeliavusia į Lvovą dar XII a. užsiimti juvelyrika ir odininkyste. Nors bendruomenės dabar nebėra, praeities šlovę pajutome įspūdingoje Armėnų katedroje (Вірменський кафедральний собор Успіння Пресвятої Богородиці) – dar niekad iki šiol neteko lankytis maldos namuose, kur sienos yra tamsios ir viskas skendi prieblandoje. Vakarą paskyrėme susipažinimui su senamiesčio naktiniu gyvenimu. Aplankėme didžiausią Europoje dujinių lempų ekspoziciją dujinių lempų muziejuje-restoranėlyje2 (pесторація-музей «Гасова лямпа»), akis paganėme į tiesiai rotušės aikštėje (площа Ринок) šokamą tango, o vėliau pašto kavinėje («Пошта на Друкарській») išgėrėme paskutinį tos dienos kavos puodelį su burnoje tirpstančia morengine pavlova. Kitą dieną pradėjome nuo Maidano aukų pagerbimo prie Lvovo nacionalinio politechnikos universiteto (Національний університет «Львівська політехніка»). Tuomet užsukome į Šv. Olgos ir Elžbietos bažnyčią (Храм святих Ольги і Єлизавети), kuri nustebino itin skirtingais architektūriniais stiliais viduje bei išorėje, o tada patraukėme atgal į senamiestį. Ten mūsų laukė garsioji juodos spalvos Boimų šeimos koplyčia (каплиця Боїмів). Dienai įpusėjus

Lvovo legendų namas (Дім легенд) su automobiliu... ant stogo. 2 Janas Zechas ir Ignacas Lukasievičius – du vietiniai farmacininkai – 1853 m. Lvove išrado dujinę lempą, kuri vėliau išgarsėjo kaip „Vienos dujinė lempa“.

Jauki ir bohemiška Armėnų gatvė (Вулиця Вірменська).

vienoje iš daugelio kitatautiškų kavinukių išbandėme gruziniškus koldūnus – chinkalius (gruz. ხინკალი). Vėliau netoliese esančioje Senojoje žydų gatvėje (вул. Староєврейська) apžiūrėjome ten stovėjusios Auksinės rožės sinagogos (Синагога Золотої Рози) griuvėsius – kadaise tai buvo seniausi žydų maldos namai visoje šalyje, pastatyti XVI a. pab. ir sugriauti Antrojo pasaulinio karo metu. Paskutinį rytą Lvove pasitikome iš aukštai – užkopėme į 413 m Aukštutinės pilies (Високий Замок) kalvą, nuo kurios atsiveria turistų nelankomos industrinės miesto pusės vaizdai. Tada pasivaikščiojome pro muziejumi virtusias Lychakivo kapines (Личаківський цвинтар) ir galiausiai aplankėme Lvovo legendų namą (Дім Легенд). Jį, kaip pasakojama, pastatė kaminkrėtys su savo šeima – jie rinko knygas apie miestą, saugojo liūtus, stebėjo vandens lygį Poltavos upėje ir skaičiavo, ar kas nors nepavogė austriškų senamiesčio grindinio akmenų. Įdomu tai, jog Lvovo laikas čia yra oﬁcialiai saugomas: laikrodžio rodyklės privalo nevėluoti ir rodyti tikslų miesto laiką. Kadangi kaminkrėtys kartais turi išvalyti keletą kaminų, ant stogo taip pat stovi jo mašina – taip išvengiama eismo kamščių. Keista, kad nė nepastebėjome, kaip kelios dienos už Europos Sąjungos ribų ėmė ir pasibaigė. Rodos, dar visai neseniai ilsinome kojas atsisėdusios prie Neptūno fontano rotušės aikštėje, o jau sveikinomės su rūsčiais Ukrainos-Lenkijos pasienio pareigūnais. Tiems, kurie vis dar dvejoja, ar Lvovas yra vertas dėmesio, atsakau – keliaukite ten kuo greičiau!

Testas Save labiau pavadintum paprastu žmogumi nei rimtu mąstytoju.

Taip

Dėl artėjančių darbų galutinių terminų atsisakytum eiti valgyti picos su draugais.

Mieliau laiką leidi mieste nei užmiestyje ar gamtoje.

Ne Taip Taip

Didžiąją laiko dalį (ne)noromis praleidi darydamas darbus. ¯\_(ツ)_/¯

Taip

Nebijai pasipriešinti daugumos nuomonei ar atrodyti kitaip nei visi. Ne

Svarbiam tikslui pasiekti ryžtumeisi nusižengti kelioms taisyklėms.

Taip Taip

Kontrolinio metu esi tas, kuris perduoda teisingą atsakymą nei jį išmąsto. Taip

tumblr.com

Taikos balandis

Taip

warrenphotographic.co.uk

Tokius balandžius žmonės augina parodoms, laiškams pernešti ar taikai paskelbti. Tad labai tikėtina, jog savo gyvenimo būdu tikrai atitinki bent vieną iš šių sričių. Esi žmogus, kuris laikosi savo žodžio ir turbūt labai dažnai esi tas, kuris visiems padeda. Ar primindamas kurso draugams apie artėjančius galutinius terminus darbams pateikti, ar savanoriaudamas renginiuose. Taip pat tikėtina, jog stengiesi, kad tavo išvaizda būtų tokia pat reprezentatyvi kaip ir tavo asmenybė. Palyginus su kitais balandžiais esi tikras „gerietis“.

Daugiausia laiko praleidi artimiausių draugų būryje.

pinterest.com

Evoliucionavęs į „Pidgeot“ Išties gyvenime turbūt yra ne viena sritis, kur tavo įgūdžiai evoliucionavo į aukštesniąją formą. Galbūt tai tavo intelektas ar greitas mąstymas, o gal ir sarkastiškos replikos ar humoro jausmas. Vienu ar kitu atveju gyvenime turi patirties įvairiose srityse, o tai padeda tau suformuoti tvirtą požiūrį į kai kuriuos dalykus, „užsiauginti tankias plunksnas“ ir drąsiau žiūrėti į ateities išbandymus.

mashable.com

Balandis „Keistuolis“

Vietinis balandis

Tavo gyvenimas teka savitu ritmu ir tai tavęs visiškai netrikdo. Esi toks balandis, kurį galima pastebėti vieną vietose, kur niekas balandžių nesitiki, ir darai dalykus, kurių nieks nemanė balandžius gebant daryti. Tai tu kasdien įskrendi į autobuso vidų ir tampi keleivių dėmesio centru ankstų rytą. Taip pat kai apsimiegojęs studentas viduryje paskaitos pasižiūri pro langą, tai tu beskrisdamas atlieki atbulinį salto ore. Tačiau... Niekas nežino kodėl, bet juk ir nereikia.

Kad ir kur būtum – savo rajone, darbe ar organizacijoje, esi tas, kuris žino, kaip viskas vyksta. Tačiau vienam tiek žinoti nėra įprasta, tad labai tikėtina, jog tave nuolat supa ištikimiausi draugai ar kolegos. Iš šono atrodote kaip tos susispietusių balandžių grupelės mieste prie suoliukų. Be to, lygiai kaip ir miesto balandžiai nesibaido vejami nuo maisto, taip ir jūs esant reikalui nesibaidote iššūkių, nes žinote, jog galite pasitikėti vieni kitais ir drauge įveikti sunkumus.

ŽIOVULIO ŽUDIX Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.48)

1 1

2 3 4

4 8

9 9

7 1

2 4

7 8

INSTRUKCIJA

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Fri Mar 24 19:13:59 2017 GMT. Enjoy!

6 2

5eppuku 2

9 6

3 5

3 2 8

3 4

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Fri Mar 24 19:16:42 2017 GMT. Enjoy!

PERKELK PEPĘ Jei turėtum žirkles (o gal ir turi), perkirptum šį kvadratą į dvi dalis. Ar sugebėtum jį perkirpti taip, kad dvi dalis būtų galima vėl sudėti į kvadratą, kurio centre būtų retasis Pepė?

feelsgoodman

GRA

8 5

Turime lentelę, sudarytą iš langelių. Kai kurie iš jų turi būti užtušuoti. Skaičiai eilučių ir stulpelių kraštuose žymi nenutrūkstamas spalvinimo gijas ir jų ilgį (langeliais iš eilės). Nuspalvinus teisingai gaunama iliustracija. Nuspalvinus neteisingai gaunamas nusivylimo savimi jausmas bei galimybė permąstyti savo gyvenimo sprendimus.

NANO

KOVAS

egzistencinis klausimas: kodėl?

Puzzle 1 (Hard, difficulty rating 0.64)

5ud0ku

Airinga Česaitytė

Teisingi konkurso

„Kelionių dėlionė“

atsakymai

Elvita Šiberekovaitė

1. Seulas, P. Korėja 2. Praha, Čekija 3. Kopenhaga, Danija

Gabrielė Liaudanskaitė

Prizus įsteigė