Njuspeipis #97 by Njuspeipis

Njuspeipis #97 TIRAŽAS: 6000 VNT. ISSN 2029-1914

GRUODIS

„NJUSPEIPIS“ - SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

S STUDOEKNATAMMAS NEM

PLANETA - KALĖDOS

Greta Paliulionytė

Gruodis žengia į namus Šaltis spaudžia neramus. Laukia mėnuo ypatingas Dovanom kai nuolat sninga. Vaišėm bus nuklotas stalas Nekankins studentų badas. Ir teta ir net močiutė Pamaitins bent po truputį. O jei eglę pasipuoši Dvigubai ,brolau, išloši, Nes Kalėdų rytą ankstų Dovanų ten rast daug šansų. Pusnyse vaikai kapstysisŠypsenos veide matysis. Rūpesčiai jų nekankins Kol nuo šalčio nesustings. Suksis planeta Kalėdos Pasimirš didžiausios bėdos: Skolos ,mokesčiai, artritas Pagirios ir visos kitos. Mandarinų kvapas skleisis, Kaminu kol Senis leisis. O jei tokio neturi Senį čia sutikt gali. Atsivertęs šį „Njuspeipį“ Pamatysi ką jis veikia. Nuotaika kaip mat pakils Nuotykiai kai pasipils. Jums,skaitytojai, linkiu Švenčių žvėriškai jaukių! Tai darau dabar(iš anksto), Nes nebus jau kito šanso :)

fb.com/Njuspeipis

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS 04

////////////////

Naujųjų Metų sutikimas

Kaip įsivaizduoji geriausią ir blogiausią?

Gera daryti gerą! Laisva Zona Organizacijoms

Ėėėėė, jau Gruodis???

Į temą

OuMaiGad... na ir greit tas laikas bėga... atrodo dar neseniai pasakiau sau „va nuo rugsėjo tai mokysiuos...“, o žiū jau reik sakyt „kitais metais pasižadu...“. Nėr teisybės, laike - stabtelk biškį kąąą...

09 10 13 14 16 18

Studentų mados

Viršelio nuotrauka Auksė Vabalaitė

O laike... Įdomu

Pasaka api transfermeriu baliu

Džedajus Vidas rekomenduoja Internetinių muzikos grotuvų apžvalga

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas info@njuspeipis.lt www.njuspeipis.lt fb.com/Njuspeipis

Eglė Gendrėnaitė Rokas Tenys Auksė Vabalaitė Lauryna Tamošaitytė Vaida Pilkytė

Erasmus praktika Londone #YOLO

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

Fotografai

Šukuosenų kaleidoskopas

Trumpai drūtai

Kontaktai

Dovilė Ibianskaitė dovile.ibianskaite@gmail.com

Tarp eilučių Įdomu žinoti

Redaktorius, Ignas Gaižauskas

Redaktoriaus pavaduotoja

Kalėdų senelio istorija Fotoreportažas

Gero skaitymo ir vartymo! :)

Greta Kinkaitė greta.kinkaite@gmail.com

Eglutėm taip pat skauda Į temą

Visą Lapkričio mėnesį juokinom žmones su savo kalėdine nuotaika, vaikščiodami po laisvės alėją su Kalėdų seniu, klausinėdami „Kaip sutiksi naujus metus?“ ir linkėdami gražių švenčių... Buvo įdomu ir linksma, o dabar skaitom, vartom ir tikrinam kaip mums pasisekė apsigyventi planetoje - „Kalėdos“.

Redaktoriaus pavaduotoja

Tomas Erbrėderis Interviu

Kartu su Kalėdine nuotaika Jus pasitinka ir Gruodžio mėnesio „Njuspeipis“! Šis numeris rekordiškai/kalėdiškai „storas“! Net 28 puslapiai studentiškų aktualijų ir įdomybių Šv. Kalėdų tematika! Tikiu, kad rasit ką paskaityti ar kur akį paganyti :)

Ignas Gaižauskas ignas.gaizauskas@gmail.com +370 67765055 fb.com/IgnasGaizauskas

O tuo metu bendrabutyje.. Į temą

Na, atėjo Gruodis, tai atėjo. Puošiame namus, kepam sausainius, rengiamės šiltai, nors sniego lauke dar nematai :))

Redaktorius

Šaltai žiemai sakyk NE!

Žurnalistai/tekstų autoriai Dovilė Ibianskaitė Marta Stankevičiūtė Neringa Lukošiūtė Agnė Slavinskaitė Viktoras Jasaitis Laura Mejerytė Andrius Šliumba Greta Paliulionytė Justina Steponkutė Lina Stonkutė Greta Menkevičiūtė Justė Kazbaraitytė Agnė Ablekytė Danielius Goriunovas Simona Austytė Kotryna Košelevaitė

Maketavo

Ignas Gaižauskas Tomas Liutvinas Julius Žaldokas

Žiovulio Žudix

Horoskopai, Anekdotai, Renginiai

Šį leidinį ﬁnansuoja: Draugai:

Rask „Njuspeipį“ kiekvieno mėnesio pradžioje:

KTU, VDU, ASU, LSMU, KK, MRU, VU KHF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolp. kolegija, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „Supremo“, „Mio“, „Coﬀee inn“.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti, be redakcijos sutikimo, draudžiama. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

Apklausėlė

Kaip įsivaizduoji tobuliausią Naujųjų Metų sutikimą? draugų ir fejerverkų. Blogiausias naujų metų sutikimas būtų sėdint invalido vežimėlyje arba ką nors susilaužius. Nors labai blogai buvo kai tėvai neišleido su draugais švęsti, man tada buvo 14 metų.

Karolis, VDU, Psichologija, 2 kursas Tobuliausiai sutikti Nauji metai būna su draugais, pas ką nors namuose ramiai praleidžiant laiką. Blogiausi Nauji metai būtų, jei kas nors per juos numirtų. Baisiau nieko negalėtų būti.

Kamilė, VDU, Psichologija, 4 kursas Naujus metus sutikti Italijoje, centre, kur daugiausia žmonių, šurmulys. Su penkiais geriausiais draugais, vidurnaktį visi apsikabinę būtume ir nieko daugiau nereikėtų. Baisiausia būtu neturint jokių pajamų, sėdint po medžiu ar prie konteinerių. Nors pagalvojus jei sugebi tai visada gali sau susikurti šventę, net jei vienas būni ar neturi pinigų.

Žilvinas KK, Automatinis valdymas, 2 kursas Naujus metus norėčiau sutikti ant didelio kalno, kur daug žolės,

Paulina, LSMU, Odontologija, 1 kursas Geriausi ir tobuliausi Nauji metai su pačiais geriausiais draugais. Nereikia didelio „tūso“, bet svarbiausia žmonės. Mėgstu Prahą, tad leidžiu sau pasvajoti apie Naujus metus sutiktus tenai. Blogiausi būtų jei likčiau visiškai vienui viena namuose, bet jei dar naujus reiktų sutikti prie „Facebook‘o“, tai būtu išvis tragiški Nauji metai.

Jonas, LSMU, Farmacija, 2 kursas Nauji metai tobuliausi yra sutinkami kartu su mano sužadėtine. Tiesa sakant, esame paprasti, tad mums ir namuose užtenka pilnai, tik svarbiausia, kad būtume kartu. Blogiausi ir liūdniausi Nauji metai sutikti kai buvau jaunesnis, dar ėjau į gimnaziją ir šalia nebuvo tėvo, o močiutė sunkiai sirgo.

O kaip atrodytų pats blogiausias? Viktoras Jasaitis

Rokas Tenys

Edgaras, KK, Teisė 2, kursas Prie jūros su šampanu, su artimiausiais draugais ant tilto Palangoje. Blogiausiai sutikti Nauji metai mano buvo šie: planavome su draugais susirengti šventę namuose, bet draugas, pas kurį turėjo būti balius susirgo ir likom dviese su kitu draugu pas mane.

Indrė, KTU, Apskaita, 2 kursas Nauji metai, yra šeimos šventė, tad juos norisi sutikti su šeima, o vėliau su draugais. Kur nors mieste, bet nuošaliau nuo didelės minios, nes svarbiausia - draugai, o ne kiti žmonės. Blogiausia juos sutikti visiškai vienai, be jokio žmogaus šalia.

Audronė VDU, Socialinis darbas, 1 kursas Tobuliausiai? Paryžiuje, ant Eifelio bokšto su draugu. Žiūrėti fejerverkus, gerti šampaną. Ne... Prie jūros... Šiltuose kraštuose, su daug aplinkui deglų, fakelų ant „pleduko“ ir geriant šampaną. Blogiausia - sėdėti prie stalo, žiūrėti naujametines laidas per televizorių.

Rūta, KK, Teisė 2, kursas Su draugais, kurie gyvena Vokietijoje, nes jų labai ilgiuosi ir visada Naujus metus sutikdavau būtent su jais. Tobuli Nauji metai ir būtų, jeigu jie grįžtų ir mes, visi kartu susėdę, sutiktumėme Naujųjų metų naktį. Pačiai neišeina nuvažiuoti pas juos. Visgi mokausi, na ir žinot, kaip studentams yra su lėšomis, bilietai labai brangūs, o su mašina važiuoti 15 valandų irgi nėra malonu. Baisiausi buvo praeiti Nauji metai, turėjau švęsti su vaikinu, bet prieš Naujus metus apsipykome. Nors ir išsiskyrėme, bet planavome švęsti kartu, tik pasirodo jis buvo suplanavęs sugadinti šventę pasikviesdamas žmonių, su kuriais būti nenorėčiau. Jei nebūčiau to sužinojusi anksčiau, Naujus metus būčiau sutikusi labai nemaloniai.

Na, o Jums, mielieji skaitytojai, linkime tik maloniausių ir tobuliausių Naujųjų Metų sutiktuvių su Jums brangiais žmonėmis ir Jums malonioje aplinkoje! Gražių švenčių!!!

LZO

LAISVA ZONA ORGANIZACIJOMS

STUDENTAI JAU ANTRUS METUS DALINASI GERUMO AKCIJA

„GERA DARYTI GERĄ“

Dvi savaitės – tiek laiko rūpestingi ir aktyvus KTU studentai skyrė geranoriškai ir pilietiškai veiklai skirtai pradžiuginti Kauno miesto gyventojus bei pagelbėti tiems, apie kuriuos retai susimąstome. Socialinių iniciatyvų projekte "Gera daryti gerą" vyko lapkričio 11-21 dienomis. Šiemet norą sudalyvauti šiame projekte išreiškė dar daugiau studentų. „Džiaugiuosi, kad gyvendami aktyvų gyvenimo būdą vis dar randame laiko socialinėms iniciatyvoms. Šio projekto metu vykdytos socialinės akcijos susilaukė didelio studentų dėmesio, o norą prie jų prisijungti išreiškė ir kitos organizacijos. Tikiuosi, kad kiekvienas dalyvavęs šiose akcijose pasisėmė ne tik gerų emocijų, bet ir suprato, kad paprasti dalykai, gali pradžiuginti aplinkinius, juk gerą daryti gerą“, – teigė iniciatyvos autorius Žilvinas Kalvanas. Projektas prasidėjo kraujo donorystės akcija. Bendradarbiaujant su Kauno klinikų Kraujo centru studentai buvo kviečiami tapti kraujo donorais ir paaukoti dalelę savo gerumo tiems, kuriems dabar labiausiai reikia mūsų pagalbos. Studentai buvo kviečiami pasirūpinti savo daiktų saugumu juos paženklinant bei išklausyti paskaitą apie savo teises ir sulaukti atsakymų į visus rūpimus klausimus. Ši akcija įgyvendinta bendradarbiaujant su Kauno policija.

Lapkričio 13-14 dienomis Laisvės alėjos ir studentų miestelio praeivių laukė galybė staigmenų: studentai kvietė stabtelėti ir pasimėgauti puodeliu šiltos, garuojančios arbatos bei apkabinti įvairius personažus įkūnijusius akcijos organizatorius. Skatinant sveikai gyventi ir susimąstyti apie rūkymo žalą bei sukeliamas priklausomybes praeiviai galėjo iškeisti cigaretę į obuolį.

Įpusėjus akcijai sekė išvyka į senolių namus, prie kurios prisidėti panoro Kauno moksleivių Aplinkotyros centras, kurio moksleiviai senoliams rodė savo sudžiovintas žoleles ir siūlė pasimėgauti iš jų pagaminta arbata. Kartu vyko ir KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas" nariai, kurie seneliams atliko keletą kūrinių, taip pakeldami nuotaiką ir sukurdami malonią atmosferą. Senolių namus lankė ir universiteto studentai bei ELSA VDU nariai. Iš dalyvavusių studentų atsiliepimų matyti, kad įspūdžiai dar ilgai išliks jų atmintyje.

Socialinių iniciatyvų projektą vainikavo išvyka į VŠĮ „Penktą koją". Gausus būrys studentų nešdami visą mėnesį rinktais keturkojams skirtais daiktais ir maistu džiugino prieglaudos gyventojus. Didžiausia dovana nuo studentų „Penktai kojai" buvo šuns būda su KTU Studentų atstovybės logotipu, tikimės, kad ji suteiks laikinus namus dar vienam namų netekusiam gyvūnui. Siekdama atreipti visuomenės dėmesį į pažeidžiamiausiais socialines grupes KTU Studentų atstovybė jau antrus metus organizuoja akciją "Gera daryti gerą". Šios iniciatyvos metu lankomi senelių ir vaikų namai, organizuojamos socialinės akcijos, remiamos gyvūnų prieglaudos bei skatinama studentų pilietiška veikla.

KTU ABSOLVENTAI TAU SIŪLO: • PRAKTINES ŽINIAS, • STIPENDIJAS • IR DARBĄ KARTU!

Ar kada nors pagalvojai, kad su savo išsvajotos įmonės vadovu galėtum susitikinėti ir planuotis karjerą? Ar žinojai, kad gali pretenduoti į KTU absolventų įsteigtą stipendiją? KTU absolventai vienijasi ir dirba kartu KTU Alumnų asociacijoje, kurios viena iš krypčių – grįžtamasis ryšys Universitetui bei studentams. Sužinok daugiau ir jau dabar sek KTU Alumnų asociacijos veiklą: Facebook - KTU Alumni Internetiniame puslapyje: www.ktualumni.lt

REMONTAS UŽ DRAUDIKŲ PINIGUS: VELNIAS SLYPI DETALĖSE

//////////////////////////////////////////////////

Patekote į avariją ir sugadinto automobilio remontą Jums apmokės draudimas? Kaip ir visais gyvenimo atvejais, galite rinktis iš keleto būdų, kaip elgtis. „Gerai, aš kaltas, bet kam ta eismo įvykio deklaracija. Susitarkim taip: sumokėsiu, kiek kainuoja remontas, ir ramu.“ Tokį pasiūlymą esame girdėję ne vienas. Suprantama, įvykio kaltininkui taip daryti naudinga. Pirmiausia, dėl to, kad nereikės mokėti poros šimtų litų baudos – ją, net ir nekvietus į įvykio vietą policijos, kaltininkui vis tiek tenka susimokėti. Antras dalykas – po tokio įvykio kaltininkui reikia gerokai daugiau mokėti draudžiantis automobilį. Bet tas, kuriam taip siūloma, turi blaiviai galvoti savo galva. Ar jis pajėgus įvertinti avarijos pasekmes ir žalą tuoj pat, be jokio konsultanto? O ką, jei kitą dieną ar savaitę paaiškės, kad žala kur kas didesnė, negu atrodė iš išorės? „Į stovinčio mano automobilio galą įvažiavo ties šviesoforu, - pasakojo vienas neseniai nukentėjęs avarijoje pažįstamas. – Išlipom, apžiūrėjom mašinas. Vos įlenktas buferis, visiškas menkniekis, kaltininkas pasiūlė 200 litų. Paskambinau draugui, kuris neseniai turėjo panašių problemų. Jis man ir sako: nejuokauk, gali kainuoti ir visus 500 litų. Tiek mokėti kaltininkas atsisakė. Nuvažiavau į draudimo kompaniją. Ten ir sako: gal pora tūkstančių, žiūrėkite, kėbulo geometriją reiks atstatinėti“.

Jei jau nuvažiavote į draudimo kompaniją, vėl galite rinktis vieną iš dviejų kelių – galite remontuoti automobilį servise, už tai sumokant draudikams, taip pat galite reikalauti, kad draudimo kompanija jums sumokėtų pinigus, o tada jau ieškotumėte, kur sutvarkyti automobilį. „Sunkiai įsivaizduoju atvejį, kaip galima išlošti ir nenukentėti pasiėmus pinigus iš draudimo kompanijos“, - sako Eimantas Jazokas, Kauno automobilių serviso „Autobroliai“ vadovas. – Nebent tada , kai automobilis jau visiškai niekam tikęs ir nesiruošiate jo remontuoti. Kitas dalykas, kad žmonės pagalvoja tokiu būdu išspręsiantys savo einamąsias pinigines problemas: va, girdi, dabar turėsiu pinigų Kalėdų dovanoms, o su remontu kaip nors vėliau. Vėliau tenka

išleisti gerokai daugiau, nes vidutinė žąla transporto priemonei yra apie 3000 Lt, ir tiksliai ją nustatyti eiliniam vairuotojui yra neįmanoma.“

Pasak pašnekovo, draudikai pinigus išmoka be PVM, tad remontuojant legaliam servise, jau pritrūksite daugiau nei penktadalio sumos. Be to, draudimo kompanijos tokiu atveju taiko ne tokias pat nuostolių apskaičiavimo metodikas, verta žinoti ir kai kuriuos kitus niuansus. Tarkim, Kaune tokiu atveju draudimo kompanija skaičiuoja serviso darbo įkainius pagal Kauno regiono valandinį vidurkį. Tas vidurkis apie 30-40% mažesnis nei Kauno miesto servisų. Kai sudėsite į krūvą visas darbo valandas, kurias teks sugaišti meistrams po rimtos avarijos, nepasidžiaugsite dėl tokio skaičiavimo. Draudikai pagal savo metodikas paprastai įvertina remonto metu sunaudotas medžiagas – dažus, glaistą, gruntą - 10-15 procentų pigiau, nei jos realiai kainuoja. Toks įkainis taikomas, kai draudikai moka servisui už remontą. Bet kai pinigai mokami automobilio savininkui, kaina sumažinama net ir iki 50 procentų. „Gavus pinigus iš draudimo kompanijos iš anksto, gresia dar vienas pavojus, - pasakoja serviso „Autobroliai“ vadovas. – Draudimo kompanijos atstovas įvertina žalą apžiūrėdamas automobilį iš išorės, o pažeidimų labai dažnai randame nuardžius automobilį. Gausite pinigus, pradėsite remontą, o paskui meistrai ras daugiau pažeidimų. Tokiu atveju reikia važiuoti į draudimo kompaniją papildomai apžiūrai ir gaišti laiką, o kas, jeigu automobilis jau remontuojamas ir su juo važiuoti negalima? Mes turėjome tokį atvejį remontuodami Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo automobilį – juos remontuojame, nes esame komandos rėmėjai. Iš išorės atrodė, kad po avarijos pažeistas tik žibintas. O mes nuėmę bamperį viduje radome triskart didesnės žalos. Mes tokiu atveju iš karto susisiekiame su draudimo bendrove bei užregistruojam papildomus pažeidimus, pasirūpinam dėl apmokėjimo, ir problemos kaip nebūta.

Drausto automobilio savininkas, išskyrus tik kai kuriuos KASKO draudimo sutarčių atvejus, pats turi pilną teisę rinktis, kokiame servise jis remontuos sugadintą automobilį. Ir tai nebūtinai turi būti oﬁcialaus gamintojo atstovo servisas, o jei pasirinkote, įsitikinkite ar būtent ten bus atliekamas kėbulo remontas. Nes Kaune vos keletas gamintojų atstovų turi savo kėbulo remonto cechus, kiti naudojasi subrangovų paslaugomis. „Orientuojamės į kokybiškas paslaugas tokiems klientams, - sako „Autobroliai“ vadovas. – Teikiant tokias paslaugas, svarbu, kad jas užsakovas gautų iš vienų rankų, kad tame pačiame servise būtų pilnai remontuojamas ir kėbulas, ir važiuoklė . Galime pasiūlyti klientams nemokamus pakaitinius automobilius remonto metu – turime jų net septynis.“ Esama visokių speciﬁnių gedimų, kurie neretai „išlenda“ kaip yla iš maišo jau po remonto. Pasak pašnekovo, jei automobilis gauna smūgį į ratą, po kiek laiko kaip smūgio pasekmė pradeda ūžti rato guolis. „Tokiais atvejais mes guolį iš karto keičiam nauju, - sako serviso vadovas. – Apskritai stengiamės dirbti ne draudiko, o automobilio savininko naudai. Surandam dalis, kurios pagal vertę atitinka buvusias automobilyje iki avarijos. Juk jeigu dalis pakeisi naujomis, savininkui teks primokėti – priklausomai nuo automobilio amžiaus ir variklio galios, skaičiuojamas įvairus nusidėvėjimas. Tarkim, 14 metų automobiliui šis rodiklis siekia 70 procentų, maždaug 10 metų automobiliui – apie pusę kainos“.

Eimantas Jazokas

Automobilių serviso „Autobroliai“ vadovas H. ir O. Minkovskių g. 134, Kaunas +370 641 00006, vadovas@autobroliai.com

1. Draudikai pinigus sugadinto automobilio savininkui išmoka be PVM, tad remontuojant legaliam servise, jau pritrūksite daugiau nei penktadalio sumos. 2. Drausto automobilio savininkas, išskyrus tik kai kuriuos KASKO draudimo sutarčių atvejus, pats turi teisę rinktis, kokiame servise jis remontuos sugadintą automobilį. Ir tai nebūtinai turi būti oﬁcialaus gamintojo atstovo servisas. 3. Draudimo kompanijos atstovas įvertina žalą apžiūrėdamas automobilį iš išorės, o gali būti dar ir iš išorės nematomų pažeidimų.

Į temą Šaltai žiemai sakyk „NE“

Danielius Goriunovas

Sveikas, studente, žiema ATĖJO! Na, nors ką man čia ir sakyti, tu turbūt tai jau seniausiai pastebėjai - paskaitose vis daugėja sėdinčių auditorijose su striukėmis, rytais visą pusvalandį tenka gramdyti automobilių langus, o „Maximose“ jau pradėjo groti kalėdiškos melodijos. Tik dabar jau žiema atėjo ne tik į „Maximas“, bet ir į tavo apatinius. Oi, bet nesuprask manęs neteisingai - turėjau omenyje, kad šalta darosi! Mes „Njuspeipyje“ esame tokie patys studentai kaip ir tu. Ir mes puikiai jaučiame šalčio keliamus nemalonumus. Bet štai, apie tai užsimezgus kalbai mes netikėtai pastebėjome, kad yra ir daugiau būdų kovoti prieš šaltį, nei, kad dar vienos poros kojinių užsidėjimas. Nors tiesa, kojinės vis vien geras sprendimas.

Štai, aštuoni studentiškiausi būdai sušilti žiemą: 1. Užkaisk orkaitę - padaryk pirtį Ar nori išsikepti vištą ir kartu sušildyti visą butą? Užkaisk orkaitę iki 200 laipsnių Celsijaus ir palik pravertas orkaitės dureles. Palauk apie valandą ir prašom - tavo virtuvėje turėtų būti karšta kaip pirtyje!.. O kartu gali dabar ir vištą išsikepti!

2. Iškepk keksiukų - papirk draugus Nors pala, kam ta višta jei galima išsikepti kažką daug skanesnio ir daug patogesnio papirkimui? Išsikepk keksiukų... Ir jais papirk savo draugus! Juk tavo bute dabar šilta, o su draugais gali būti net ir dar šilčiau. Tuo labiau – dabar jie tau bus skolingi! Argi ne malonu?

4. Filmai + Popkornai + Draugų nusėsta sofutė = Šiluma Taip, šią formulę išvedė pats Albertas Einšteinas. Ar gal tai buvo Izaokas Niutonas? Nesu tikras. Vienaip ar kitaip, filmai yra gerai. Labai gerai. Ypač jei tie filmai yra smagūs žiūrėti. Konkrečių žanrų nerekomenduosiu, bet patarčiau pasilaikyti toliau nuo siaubo filmų - niekas nemėgsta aplinkui išbarstytų popkornų ir išlietos kolos.

5. Eik aplankyk draugus ir suvalgyk DRAUGŲ skanėstus Pameni kai sakiau, kad draugai tau liks skolingi? Dabar laikas jiems grąžinti savo skolas. Lietuvos studentų lygoje žiemos metu prasideda žiemos meto sportas - lankymasis pas draugus studentus ir jų sausainių valgymas bei arbatos gėrimas. Kaip tai vyksta: vaikštoma būriu iš vieno bendrabučio į kitą, per visus butus. Tikslas paprastas: sušilti ir pakeliui dar suvalgyti kuo daugiau sausainių ir išgerti kuo daugiau arbatos. Tuščiu skrandžiu eiti miegoti nedera, pasisotink.

Į temą 6. Pasidaryk arbatos termosą ir nešiokis jį visur kur tik eisi Aš tikiu, kad niekas nesupyks, kad su savimi atsineši arbatos. Na, kol pernelyg garsiai jos nesiurbsi ir pernelyg nesistengsi ja aplieti kokio brangaus televizoriaus ar kompiuterio klaviatūros. O jei ruošiesi šventinti klaviatūras, geriau į arbatą nedėk cukraus. Antraip klaviatūra tampa labai lipni. Lygiai tokia kaip kuria dabar rašau.

7. Pasitūsink Sakoma, kad studentai būna trijų rūšių: tie kurie mėgsta klubus, tie kurie mėgsta barus ir tie kurie mėgsta bibliotekas. Jei tu vienas iš tų pirmų dviejų - klubai ir barai gera išeitis nuo žiemos šalčių! Taigi pirmyn, eik, apsilankyk kokiam bare kur alus liejasi laisvai, ar klube kur galėsi prisišokti iki sąmonės netekimo. Tiesa, geriau nešok ir negerk tiek daug - po to draugai tave ilgai miegančiąja gražuole vadins.

8. Galų gale - užsidėk tas kojines Na ką čia daugiau ir pridursi, močiutės (kad ir ne savos) megztos kojinės yra visų studentų išsigelbėjimas. Ir nesvarbu, kad turi tik tris kojines nes vieną iš jų pasiėmė skalbimo mašina. Papildoma pora kojinių visada padeda.

O TUO METU BENDRABUTYJE:

Agnė Abelkytė

Jau nebepameni, kada paskutinį kartą apsiblaususiame danguje matei saulę, o kelią nušviečia tik kalėdinės girliandos... Vakarais dažniau geri karštą arbatą, nei gaivias sultis, pasisėdėjimus ant suoliuko keičia lindėjimas kambary... Nieko neatsiklaususi žiema tvirtai įsigalėjo ir ėmė šaldyti viską aplinkui. Negaliu pasakyti tikslių priežasčių, bet, atrodo, kad bendrabutis yra ypač jautrus šalčiui. Tačiau net ir šį sudėtingą laikotarpį įmanoma paversti žavingu. Žinau, kad nelegalu ir galbūt neskamba labai originaliai, bet tiesiog būtina „susiveikti“ elektrinį šildytuvą, kuris taps geriausiu jūsų draugu. Kad būtų smagiau, galite net vardą jam sugalvoti. Maniškis tapo Valentinu. Visad ima juokas išgirdus kambario draugės frazę: „Gal įsijungiam Valentiną?“ Telieka apsikrauti konspektais ir šiek tiek sušilus atsiduoti mokslo globai. Nedžiugina? Pamąstom apie tai, kad kadanors, kai būsim „hyper“ intelektualūs ir sėkmingi asmenys, įsigysim būstą su didžiuliu židiniu svetainėje ir odiniais baldais, o pro langus tingiais vakarais stebėsime apšviesto miesto panoramą.

APIE BENDRABUČIO LAIPSNIUS.

Justė Kazbaraitytė Bendrabutis yra toks atvejis, kai tave įmeta į neaiškų kambarį ir liepia jame gyvent mažiausiai metus, daugiausiai kelis. „Jėgutė“, jei jame įstatyti plastikiniai langai ir sienos nekartoninės. Bet ką daryt vargšei studenčiukei, kai langai iš praėjusio amžiaus, laisvai gali klausytis kaimynų pokalbių, mat sienos neizoliuoja garso, o radiatoriai sušyla jau spėjus apšarmoti ir tai nedaug? Tokiomis ekstremaliomis sąlygomis būtina gelbėtis įvairiais būdais, o ko gi studentas negali nepadaryti? Jo galimybių ribos neviršija keli megztiniai, šiltos kojinainės (pageidautina močiutės megztos su meile), kas porą valandų geriama arbata ar tiesiog elektrinis šildytuvas! Raudona spalva įkaitina aplinką labiau nei ligoninės tonai, todėl jei tapetai raudoni, kilimukas po kojomis tinginiauja, tai iškart šilčiau. Kad ir kaip ten bebūtų, pasitaiko itin karštų žmogeliukų, kurių vien buvimas kambaryje pakelia atmosferos temperatūrą keliais laipsniais. True story! Tai itin tikėtina, jei žmogeliukas Ugnies ženklo (Avinas, Liūtas, Šaulys). Galiausiai reikia tiesiog negalvoti apie drebulį sukeliantį orą, nebegirdėti smarkių vėjo ūžesio bangų ir nueiti pas kaimynus išlenkt puodelio arbatos (ar dviejų), laisvalaikiu stoviniuoti virtuvėje ir šildytis gaminamo maisto garuose. Filmas ar knyga apie Sacharos dykumą ir panašiai taip pat išeitų į naudą.

Interviu

Prie kavos: pokalbis su aktoriumi Tomu Erbrėderiu Marta „Teatras – tai nesibaigianti kelionė į save...“ Stankevičiūtė Jau tryliktus metus Kauno nacionalinio dramos teatro aktorius Tomas Erbrėderis moko jaunimą teatro virtuvės paslapčių. Buvęs teatro mokyklėlės „Mano teatras“ vadovas, šiandien Tomas Kauno Šv. Mato gimnazijoje dirba su jaunais žmonėmis, neįsivaizduojančiais savo gyvenimo be scenos. Šį kartą „Njuspeipio“ redakcija savo skaitytojams siūlo šviežutėlį pokalbį apie kūrybą, teatrą, savęs pažinimą bei daugybę kitų pamąstymų, kylančių mumyse. Skanaus!

„Tomai, darbas su jaunais žmonėmis, kas tai?“ „Dirbdamas su jaunaisiais aktoriais niekada nežinau su kokiomis paslaptimis susidursiu. Pateiksiu elementarų pavyzdį. Dar lankydami mano teatro mokyklėlę Kaune maniškiai įkūrė teatro asociaciją „Teatronas“. Man tai buvo kažkas naujo, staigmena likau sužavėtas. Jauni žmonės, kuriuos siejo teatras, ieškojo saviraiškos, veiklos, kurioje nebūtų jokio suaugusio, jokio spaudimo iš „viršaus“. Tačiau negalėčiau teigti, kad savo mokiniams kažkokiu būdu galėjau kelti įtampą, visą laiką žvelgiau į juos tolerantiškai, priimdamas jų bet kokią saviraišką, priešingai, provokuodavau vardan dar didesnio jų atsiskleidimo. Šiandien, repetuodamas su jaunuoliais iš Šv. Mato gimnazijos, duodu jiems tiktai impulsą kurti, o eksperimentuoti palieku vienus.“ „Smalsu, o kaip kūryboje jauni žmonės atsiskleidžia?“ „Kūryboje atsiranda jų tarpusavio

bendravimas, savitumas, žinoma ir noras dominuoti. Vis tik, svarbiausia, kad tarp jaunų žmonių neatsirastų kritikos. Kažką neigi? Pirmyn, pasiūlyk kaip tai būtų galima padaryti geriau! Manau, kad žmonės, skubantys pažerti kritikos, jaučia skausmą, jie taip elgiasi nebe reikalo, tačiau nori bent kažkurioje srityje pasijusti lyderiais, susilaukti dėmesio, dažniausiai netgi nenujausdami kaip jų elgesys atrodo iš šono. Deja, panašiai besielgiančių jaunų žmonių atrastume daugelyje vietų, kurie savo vidinį skausmą kompensuoja dėmesio į save pritraukimu. Ypač tai ryšku tarp studentų.“ „Tomai, bet ar nemanote, kad jaunuolių ėjimas į teatrą yra bandymas susilaukti dėmesio, pasijusti lyderiais?“ „Tikrai taip. Jauni žmonės į teatrą eina dėl pripažinimo, dėl galimybės savo asmenybei užsidėti pliusą, nes išdrįsimas išeiti į sceną ir pasakyti kažką bendraamžiui yra kaip savęs suprojektavimas - pozicija, tai reikalauja nemažai pastangų. Jauni

žmonės per teatrą, per sceną kalba su savo auditorija, su savo bendraamžiais. Tuo pačiu eidami į sceną jaunuoliai nori tiesiog gerai praleisti laiką! Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad jie čia ateina ieškoti savęs. Tai jie padaro tarsi netyčia. Vis tik jauni žmonės moka atsidėkoti už akimirkas, kada padedi jiems bent per žingsnelį priartėti prie savęs pažinimo.“ „Galbūt galėtumėte pateikti kokį asmeninį pavyzdį?“ „Šią vasarą su savo trupe buvome Prancūzijoje, tarptautiniame Šekspyro festivalyje, kuris vyko Prancūzijoje, gražiąjame Turno Sur Rom miestelyje, kurį su savo komanda vienareikšmiškai įsimylėjome. Būtent ten ir rodėme Šv. Mato gimnazijos teatro studijos spektaklį „Romeo ir Džuljeta“. Atvažiavę į festivalį susidūrėme su problema – dauguma dalyvių iš kitų šalių buvo vyresni už mūsiškius. Intuityviai jaučiau, kad turiu saugoti savo komandą. Neramino mintis, kaip maniškiai pasirodys su spekta-

Interviu

kliu, kai aplinkui ratus suka tokie „dičkiai“. Tačiau įvyko stebuklas. Lietuvaičiai suvaidinę spektaklį dvi dienas po festivalį vaikščiojo tarytum ūgtelėję visa galva. Kaip sakoma, pas aktorių užmokestis už jo darbą ateina per aplodismentus, o po lietuvių pasirodymo jų buvo tikra liūtis. (šypsosi – aut. past.). Vienas rusų režisierius iš Maskvos yra pasakęs: „Atvažiavo lietuvių futbolo komanda, įspyrė įvartį ir išvažiavo“. Panašiai gavosi ir su Šv. Mato gimnazijos mokiniais, todėl su visa trupe Šekspyro festivalyje tikimės apsilankyti ir kitais metais!“ „Tomai, o ką teatras suteikia Jums? Kiek metų jau gyvenate teatru?“ „Teatras – tai nesibaigianti kelionė į save, galima sakyti, į savotišką savo paties dykumą, kurioje susiduri su įvairiais sunkumais, kuriuos turi praeiti, įveikti ir atrasti vandenį – savęs pažinimą. Tačiau, labiausiai teatras man yra darbas. Tai - kūryba, kai kiekvieną kartą jautiesi esantis kūdikiu, kuris turi mokintis vaikščioti iš naujo. Kodėl? Kiekvienas režisierius turi savo teatrinę kalbą, kiekvienas režisierius pasirenka naują medžiagą, todėl kiekvienas naujas susidūrimas su teatro profesionalu reiškia pirmuosius žingsnius, kuriuos žengiu ieškodamas kažko iki šiol man dar nepažinto. Vieną kartą žingsneliai būna tvirtesni, kitą – vos tik žengęs krentu.“ „O kokį teatrą pažinote Šv. Mato gimnazijoje?“ „Na, o teatras dabartinėje gimnazijoje – tai laboratorija su pačiu savimi, kurioje kartu dalyvauja ir jaunimas.

Tai yra laboratorija, kurioje išbandai tam tikrus dalykus, vieta, kuri savotiškai neleidžia man pasenti. Bendraudamas su jais kiekvieną kartą turiu ieškoti kalbos, kuri jiems būtų įdomi. Nesiekiu primesti jiems savo požiūrio, tačiau

bandau priimti jų turimą patirtį iš kurios pavyktų kažką sulipdyti. Profesionalaus ir moksleiviško teatro tarpusavio bendravimas vienas kitą labai papildo.“ „Tomai, jeigu turėtumėte pasirinkti teatrą arba darbą su jaunais žmonėmis, koks būtų Jūsų sprendimas?“ „Galėčiau pasakyti, kad abi teatrinės

išraiškos man daro vienodai didelę įtaką. Jų atskirti tiesiog nesugebėčiau, nes tarpusavyje jos glaudžiai siejasi. Mokyklos teatre išbandau save kaip režisierių, ko galbūt negaliu padaryti tikroje teatro scenoje ir atvirkščiai. Tarkim, kažką režisuodamas su profesionaliais aktoriais, supranti, kad labai sunku pačiam būnant aktoriumi dirbti su jais, nes, visų pirma, esi jiems kaip kolega aktorius, o ne režisierius. Betarpiškumas dažnai pakiša man koją...“ „Prisipažinkite, iš kur Jūs semiatės tiek polėkio kurti?“ „Žinote, net neįsivaizduoju iš kur jis atsiranda. Kiekvieną dieną į mane plūsta įvairiausios naujos idėjos, todėl svarbu tai išsaugoti, užsirašyti. Labai dažnai kažkur mano sąmonėje vyksta procesai, kurių skeveldros ateina man į mintis. Būna, kad atsikeliu rytais jau turėdamas aiškius atsakymus. Svarbiausia nedaryti savo mintims spaudimo. Žinojimas turėtų ateiti iš lėto, neskubant, keliant sau klausimus ir nereikalaujant iš karto atsakymų.“ „Atsisveikinimui, ką palinkėtumėte „Njuspeipio“ skaitytojams?“ „Kaip sakoma, kol esi jaunas – ragauk. Užkandžiauk gyvenimu kuo daugiau, ieškok savęs. Nebijok sau mesti iššūkių. Teatras yra nuostabi galimybė bandyti atrasti ir pažinti dar iki šiol nepažintą. Jaunime, jei nevaidini, tai žiūrėk spektaklius, ieškok juose savo vandens! Rutina neretai slegia visu svoriu, lai teatro scena padeda jums surasti užuovėją. Sėkmės!“ „Ačiū ir sudie!“

Eglutėm taip pat skauda Šiais, kaip ir kiekvienais kitais metais, Šv. Kalėdas didžioji dalis lietuvių pasitiks namus papuošę vienu iš svarbiausių laikomų kalėdinių dekoracijų – Kalėdų eglute. Tai darome jau daugelį metų, bet kažkodėl beveik niekas nesidomi, iš kur mus pasiekė tokios, jau tradicija tapusios, apeigos. Tą šiame straipsnyje ir pamėginsime išnagrinėti, ir susidaryti bent kažkiek gilesnį požiūrį į sąlyginai įprastą tapusį eglutės puošimą. Pati aiškiausia šios tradicijos pradžia yra laikoma Renesanso era. Tuo metu eglučių puošimas paplito šiaurės Vokietijoje ir Livonijoje (dabartinė Latvija ir Estija). Medeliai puošti praktiškesniais, ir tuo pačiu paprastesniais daiktais, pavyzdžiui, saldainiais, kad šiais mėgautųsi vaikai ir amatų mokiniai. Žmonėms ši idėja, matomai, labai patiko, tai jie pradėjo aplink jas šokti ratu ir kitaip įtraukti jas į balius. Neretas atvejis buvo su eglute pabaliavojus ją padegti. Kažkodėl.

Į temą Andrius Šliumba

Auksė Vabalaitė

Atėjus XVIII-XIX amžiui, ši tradicija jau buvo paplitusi po beveik visą šiaurinę Vokietijos dalį. Tada, kaip visada, kažkas iš kitų šalių pamanė, kad tai yra labai gražu ir šią idėją nusigabėno atgal į savo kraštus. Prasidėjo savotiškas „bumas“, privedęs mus prie dabartinės situacijos, kai beveik kiekvienas namas gruodžio mėnesį vienaip ar kitaip pasipuošia ateinančioms šventėms. Kyla savotiškas klausimas – ar mes jau pasiekėme šios tradicijos zenitą? Ar jos plėtra jau baigta? Pagalvojus, kiek daug šeimų vien Lietuvoje puošia eglutes, pradeda suktis galva. Juk tai labai didelis skaičius eglučių. Nukirstų eglučių, kurios jau niekada nebeaugs miške tarp savo gentainių, kurios buvo pagrobtos iš savo „namų“ ir išnaudotos žmonių ir estetiškumo labui. Jūsų dėmesiui, tikrai girdėtas ir žinomas eilėraštukas, perteiktas kiek kitokiom spalvom, kurios verčia į visa tai pažvelgti iš kitos pusės: Eglutė skarota, Eglutė žalia, Nekenčia žmonių, Nes ją kerta nakčia. Net neabejoju, kad tik retas iš jūsų esate susimąstę apie tai, kiek daug skausmo žmonės sukelia eglutėms kiekvienais metais. Visus metus mes prie jų nelendam, leidžiam egzistuoti ramybėje, bet tada, atėjus tam tikram metui, mes jas puolame kirsti ir pasistatome jų lavonus savo namuose. Negana to, mes juos išpuošiame pigiais blizgučiais ir net lemputėm! Įsivaizduokit, jei mus, žmones, kiekvienais metais, reguliariai, pultų kokios nors butybės, mus „nukirstų“ ir, parsitempę į savo irštvas, papuoštų. Gražu. Reikia kažką keisti. Reikia kažkaip sumažinti kasmetinės eglučių kankystės mastą kokiais nors priimtinais būdais. Tas nėra lengva, kadangi žmonės labai nemėgsta pokyčių. „Mes taip darom jau kelis amžius, gal dar seniau, nes aš net nesidomėjau, kodėl mes puošiam eglutes, kodėl dabar turėtumem pradėt daryt ką nors kitą?“ Na, todėl, kad eglutės taip pat jaučia skausmą, juk nemandagu ir, drįstu sakyti, neetiška taip jas išnaudoti mūsų pačių labui. Dar netyčia kurią nors naktį atsibusi dėl neaiškios priežasties ir tik vėliau suprasi, kad protestuodama eglutė save padegė. Logiška alternatyva yra eglučių „padielkos“, kurios jau nemažai paplitusios. Galbūt mums pavyktų jų pagaminti daugiau, kad netektų kirsti tikrų, bet, kita vertus, dirbtinių eglučių gaminimas taip pat toli gražu gamtai naudos nedaro. Kiti iš viso net nežada imtis plastmasinių eglučių dekoracijos, kadangi „efektas visai ne toks“. Taigi, mes turime dvi puses. Abi viena kitos atžvilgiu turi pranašumų. Kiti, aišku, puošia eglučių šakas, bet juk tai ne tas pat, todėl aš net nesigilinsiu į tokį variantą. Trumpai tariant, nėra gero sprendimo, vieni teršia aplinką gamindami „padielkas“, kiti kerta miškus, kurių ir taip gerokai mažiau, nei norėtųsi. Panašu, kad ir kaip bebūtų keista, bet dekoravimas Kalėdų proga, kaip ir daugelis kitų dalykų, yra skonio reikalas. Tačiau, kad ir ką Jūs bepasirinktumėte, visados atminkite: eglutėm taip pat skauda.

Fotoreportažas Eglė Gendrėnaitė

2. Bet prieš pradedant darbus, reikia ir atsipūst!

3. Štai į „Mio“ jis užsuko, jam skanios kavos padarė.

1. Štai jau Gruodis atėjo ir Senelis atskubėjo! 4. O paskui dar valgyt užsimanė, tad į „Pizza to Go“ nuvarė. 8. Pagaliau jau apsipirkęs, sotus ir laimingas, Senis pas vaikus skubėt pradėjo.

7. Cigarečių užsimanė tad į kioską dar nuvarė. Argi Seni tau negėda, juk rūkyt yra nesveika!

5. Dar galvojo gal į kiną eiti, bet suprato, kad jau bėgti reikia.

6. Nuvarė Senis dar prie bankomato – to pinigų davimo aparato.

9. Žvilgt į šoną – nėr vaikų. Reikia lėkt kažkur kitur!

11. Iš to streso Senis, net skradžiai žemėj prasmegti užsimanė...

10. Bet gi ot bėda! Sugedo Senio rogės!

13. Bandė dviratį pavogti, bet sąžinė pradėjo dvokti.

12. Visgi pasiklausęs patarimo, bandė rast sprendimą.

15. „Auto broliai“ jį išgelbės ir roges jo atpeikės! 16. Pagaliau Senelis vėl ant ratų! Bet nėra kada sedėt – laikas dirbt pradėt. Tad eglutę į rankas ir papuoškim Kalėdas!

14. Pasižvalgęs dar aplinkui pagaliau jis rado išeitį protingą.

18. Ėjo, ėjo vis vaikai, klausė Senio „Kaip laikais?“

17. Jau papuošęs jis eglutę, dovanas dalint pradėjo nepalaukęs nė minutės. 19. Kiti vaikai taip nudžiugo, kad ant rankų Senį čiupo!

20. Bet geriausia vakare su keliom merginom šalia! Taip ir baigėsi Kalėdos – su jomis nesvarbios jokios bėdos!

Už skanią ir gražią kavą dėkojame kavinei „Mio“! Už sočią ir skanią picą dėkojame „Pizza To Go“! Už „rogių taisymą“ dėkojame „AutoBroliams“!

Įdomu

TARP EILUČIŲ

Dovilė Ibianskaitė

Vaida Pilkytė

Mūsų visų gyvenimas yra pilnas kažko – skausmo, melo, netekčių, meilės, šypsenų ir dar daug daug ko. Eilinis tūlas pilietis su visomis gyvenimo negandomis, arba kaip tik nenegandomis, tikriausiai susitaiko žymiai greičiau, nei meniškos ar itin intelektualios sielos žmogus. Tikriausiai daugelis iš mūsų įsivaizduoja, kad būti rašytoju yra be proto romantiška – tai, iš dalies, yra tiesa. Bet mažai, kas žino, ką išgyvena rašytojas, arba žmogus, kurio veikla yra svarbiau už viską, arba tiesiog, kas jis yra iš tiesų po tuo žymiu vardu.

Legenda, kuri galbūt net neegzistavo

Viktorijos laikų baltoji varna

VII amžiuje prieš Kristų, po visą Graikiją mėgo keliauti tiesiog milžiniški būriai įvarių dainių, poetų ir bardų, kurie lepino tenykščių žmonių ausis dvejomis naujomis epopėjomis. Šios įvairių autorių epopėjos greitai buvo pripažintos senovės graikų ir sparčiai išplito. VI amžiuje pr. Kr. tie pasakojimai jau buvo viešai skaitomi Atėnuose, o V amžiuje jaunieji graikai jau mokėjo juos atmintinai: būtent šios liaudės epopėjos sudarė vieną iš pagrindų tuometinioje švietimo sistemoje. Šie simbolizavo ne tik graikų civilizaciją, bet ir visų Graikijos tautų vienybę. Kalba eina apie dvi, visiems gerai žinomas epopėjas: „Iliadą“ ,bei „Odisėją“. Kadangi šie du epiniai graikų kūriniai buvo itin mėgiami ir gerbiami, jie dažnai buvo vis iš naujo perrašomi ir platinami. Taip atsitikdavo, kad kartais perrašinėtojas pridėdavo vieną kitą savo kūrybos eilutę. Taip šių dviejų kūrinių versijų atsirado šimtai, kol Aleksandrijos laikais kažkokie geradariai išvalė „nereikalingas“ eilutes iš tekstų. Tradiciškai yra manoma, kad „Iliadą“ ir „Odisėją“ parašė didysis graikų tautos dainius MC Homeras. Manoma, kad jis gyveno X-IX amžiuje prieš Kristų. Dainius dargi ir aklas buvo, o dėl jo gimtosios vietos vardo varžėsi keletą miestų – juk visi norėjo pasišildyti legendos spinduliuose. Tačiau, va čia ir prasideda visi neaiškumai, nes pirmieji „Iliados“ ir „Odisėjos“ skaitymai minimi tik VII amžiuje pr. Kr. Iki pat XVII amžiaus niekas neabejojo, kad Homeras yra tikrai egzistavęs žmogus parašęs šiuos du kūrinius. Pirmasis oﬁcialiai suabejojęs Homero tapatybe buvo abatas Dobinjakas, tačiau tą kartą jo niekas neklausė. Vis dėlto, po šimto metų, jo pastebėjimai, kad Homero kūriniuose trūksta nuoseklumo, sulaukė atgarsio – vokiečių tyrinėtojas Frydrichas Augustas Volfas 1795-aisiais metais išspausdino savo veikalą, kuriame taip pat kėlė tuos pačius klausimus dėl „Iliados“ ir „Odisėjos“ nenuoseklumo. Švietimo amžius senovės klasikus vertino labai kritiškai. Visa tai iššaukė diskusijas ar tik Homeras nebus tiesiog pseudonimas slepiantis daugelį senovės graikų nežinomų autorių. Diskusijas kaitino ir pamąstymai, kad „Iliada“ ir „Odisėja“ nors ir yra esą vieno autoriaus, bet yra struktūriškai labai skirtingi: „Iliada“ yra išbaigtas epinis pasakojimas apie Trojos karą, o „Odisėja“ yra labiau pasaka su dievais, sirenomis ir įvariomis pabaisomis, kuriame yra vaizduojamas ir paprastas gyvenimas bei taikos ieškojimas. Be to, pastaroji yra ne tokia išbaigta ir nenuosekli, kaip „Iliada“. Šiais laikais jau ne taip drąsiai yra teigiama, kad būtent Homeras yra šių dviejų kūrinių autorius. Kalbos ir poetinės vizijos analizė atskleidžia du visiškai skirtingus epų charakterius. Be to, galima drąsiai teigti, kad „Iliados“ kūrėjas tikrai gyveno VIII amžiuje pr. Kr. „Odisėjos“ – tikriausiai VII a. pr. Kr. Tačiau, neneigiama, kad Homeras išvis neegzistavo. Yra daroma prielaida, kad Homeras tiesiog apjungė daug įvairių dainių pasakojimų į vieną epinę „Odisėją“ – būtent todėl šis kūrinys literatų akimis ir atrodo toks nevientisas.

Oskaras Vaildas yra tikra airių litaratūros pažiba. „Dorijano Grėjaus portretas“ yra vienas iš įžymiausių šio airių rašytojo kūrinių. Bet ar žinojote, kad už šio rašytojo talento slepėsi neįtikėtina gyvenimo drama, kuri šiais laikais galbūt ir nebūtų didelė sensacija, bet XIX-ame amžiuje tai buvo kažkas neįtikėtino? O. Vaildas nors buvo vedęs ir turėjo du sūnus, beveik visą gyvenimą stengėsi slėpti tai, kad iš tiesų jam prie širdies labiau linksta vyrai, nei moterys. Pirmas, atrodo oﬁcialiai žinomas O. Vaildo meilužis buvo rašytojo namuose viešėjęs jaunas kanadietis Robertas Rossas. Tiesa, R. Rossas pirmasis pradėjo rodyti tais laikais netinkamą dėmesį tada jau žymiam rašytojui. O. Vaildas gana greitai pasidavė vilionėms ir tiesiog buvo priverstas prisipažinti esantis homoseksualus. Na, kadangi jau prisipažįsti, tai reikia tuo ir naudotis – po tokios svarbios išpažinties airių rašytojas tiesiog pradėjo mėgautis bei garsėti savo meilės romanais su vyrais. Tačiau, visa tai truko iki vieno lemtingo vakaro 1892-aisiais metais, kai O. Vaildui buvo pristatytas jaunas gražuolis baigęs Oxfordą – lordas Alfredas Douglas, pravarde „Bosie“. Tada rašytojo širdį tiesiog pavergė visų „pasikėlusiu“ laikytas, žavingasis ir itin išsilavinęs jaunas vyriškis. Meilė buvo abipusė, tad greitai įsižiebė aistringas meilės romanas, kuris galiausiai visiškai sužlugdė rašytojo gyvenimą. O. Vaildo mylimojo tėvas tik įtarinėjo savo sūnų esantį „ne itin vyrišku“, bet niekada nebuvo gavęs svarių įrodymų savo abejonėms pagrįsti. Tačiau, griežtojo tėvo ausis pasiekė gandai, kad jo sūnus elgiasi amoraliai su visiems gerai žinomu rašytoju, tad teko imtis veiksmų. Kadangi Viktorijos laikų Anglijoje homoseksualumas buvo laikomas nelegalia veikla (nežinau ar žodis „veikla“ čia tinka), „Bosie“ tėvas nusprendė visiškai sužlugdyti O. Vaildą ir pateikė jam kaltinimus esant homoseksualu. Jis tą galėjo puikiai įrodyti, nes pažinojo pulką berniukų, kurie tarėsi turėję intymių santykių su airių rašytoju. Taigi, prie viso to, prisideda ir lytiniai santykiai su nepilnamečiais. Kadangi šių visų įrodymų pilnai užteko, O. Vaildas buvo nuteistas dvejiems metams sunkiųjų darbų kolonijoje. Dėl sunkaus darbo ir buvusių apgailėtinų sąlygų kalėjime, rašytojas pradėjo labai sunkiai sirgti, tai jį privedė iki mirties guolio. Tiesa, jo mylimasis „Bosie“ irgi neišlipo sausas iš vandens – buvo ištremtas, kad negalėtų susitikinėti su mylimuoju. Paskutinius gyvenimo metus rašytojas praleido Paryžiuje gyvenant viešbutyje su netikra pavarde. Dauguma draugų jį apleido, tad rašytojas ne tik, kad turėjo susitaikyti su slegiančia vienatve, bet ir kentėti sudaužytą širdį bei kęsti ligas, atsiradusias po įkalinimo. Galiausiai, susirgęs celebriniu meningitu, jis mirė praėjus trejiems metams po to, kai buvo paleistas iš kalėjimo visiškame skurde. Vienas draugas jam bebuvo likęs ištikimas – Reginaldas Turneris, kuris ir buvo šalia O. Vaildo, kai jis mirė.

Įdomu

Genijus su stikleliu

Jei nežinote, ar nesate girdėję apie amerikiečių rašytoją Ernestą Hemingvėjų, tada aš su jumis nedraugausiu ir niekada gyvenime nekalbėsiu. Jei žinote jį, bet nesate nieko skaitę – tada aš su jumis tiesiog niekada nekalbėsiu. Visa tai yra dėl to, kad tokio genialumo žmogaus darbų tiesiog nevalia ignoruoti. Rašytojas gimė 1899-aisiais metais, Ilinojuje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, savo karjerą pradėjo septyniolikos metų, pradėjęs dirbti žurnalistu Kanzas Sičio laikraštyje. Labai greitai, kai JAV įsijungė į Pirmąjį pasaulinį karą, jaunasis Ernestas tapo savanoriu ir išvyko į Europą, o tiksliau – Italiją, kur prisidėjo prie vietinės armijos ir buvo priskirtas prie paramedikų brigados. Per vieną iš atakų stipriai sužalotas, jis buvo išsiųstas namo ir taip baigėsi jo pirmasis karas. Tiesa, tai nebuvo paskutinis karas, kuriame būsimasis Nobelio literatūros premijos laureatas kariavo. Jis pasižymėjo ir pilietiniame Ispanijos kare, kai kovėse sukilėlių prieš diktatoriaus Franciškaus Franko kariuomenę, o paskui ir Antrąjame pasauliniame kare. Tikriausiai natūralu manyti, kad tiek daug smurto ir beprasmybės matęs žmogus, nebus stipriai viso to paveiktas. Vienas iš būdu pasimiršti ir atsipalaiduoti, žinoma yra alkoholis. E. Hemingvėjus jį tikrai mėgo ir nevengė jo. Be viso to, kai kas mano, kad alkoholis puikiai stimuliuoja vaizduotę, be to, padeda ilgiau neužmigti naktį – tad rašymas tampa vieni juokai. Ir žinoma, svarbiausioji alkoholio pusė yra ta, kad tada nuotaika tampa tiesiog puiki, pasimiršta visos bėdos ir atrodo, kad tiesiog gali kalnus nuversti. Ach, jei tik tai būtų tiesa. Taigi, ilgi metai alkoholizmo bei psichologinės traumos atsiradusios po kare patirtų išgyvenimų privedė E. Hemingvėjų prie aklavietės. E. Hemingvėjaus tėvas, kaip pasirodo, pats nusižudė, tad jauno vaikino sąmonėje užsiﬁksavusi šeimos tragedija privedė ir prie asmeninės gyvenimo tragedijos – genialusis rašytojas, kuris buvo ir aistringas žvejys bei medžiotojas, nusišovė savo medžiokliniu ginklu. Tai įvyko 1961-aisias metais, kai rašytojui buvo šešiasdešimt dveji. Tiesa, jo žmona, buvusi tą akimirką, kai rašytojas nusižudė, ilgai tvirtino, kad jis tiesiog valė savo medžioklinį šautuvą, kai jis staiga iššovė ir nužudė E. Hemingvėjų vietoje. Tačiau visuomenėje vis tiek yra įsitvirtinęs faktas, kad vienas geriausių visų laikų rašytojų neatleistinai pakėlė prieš save ranką, taip atimdamas iš viso pasaulio knygų mylėtojų galimybę mėgautis jo darbais dar daug metų.

Vietoje apibendrinimo

Viljamas Šekspyras, tikriausiai, yra viena iš pačių mistiškiausių asmenybių literatūros pasaulyje. Aišku, daugelis gandų sklandančių apie šį anglų literatūros korifėjų tikriausiai yra paprasčiausios konspiracijos teorijos, kurias sukūrė įvairūs „heiteriai“. Viena iš jų – kad toks žmogus, kaip V. Šekspyras net neegzistavo. Visa problema yra ta, kad apart savo daugybės darbų, V. Šekspyras nepaliko jokių kitų įrodymų, kad tikrai egzistavo. Yra priimta manyti, kad rašytojas gimė Stratforde prie Avono, vėliau tapo aktoriumi Londone ir gyvenimo gale grįžo į Stratforą, kuriame 1616-aisiais metais pasimirė. Tačiau, čia visi sutarimai ir baigiasi. Viena pusė teigia, kad rašytojas yra geriausias visų laikų anglų literatūros veikėjų, o kita – kad nėra svarių įrodymų, kad būtent V. Šekspyras parašė visas poemas, sonetus ir pjeses. Pirmieji gina savo dievuką ir sako, kad yra pilna pjėsių, kurių titiuliniuose lapuose parašyta būtent V. Šekspyro pavardė, o jų oponentai rėkia atgal, kad iš tiesų niekas gerai nežino, ar rašytojas iš viso mokėjo parašyti savo vardą – šešetas išlikusių jo ranka rašytų autografų yra parašytos keleta skirtingų būdų. Be to, prideda pikčiurnos anti-šekspyristai, V. Šekspyras tiesiog buvo paprastas aktorius, o ne genialusis rašytojas. Iš tiesų, sunku net įsivaizduoti, kaip per savo trumpą gyvenimą žmogus gali sukurti tiek daug – būtent todėl ir kyla abejonės, kad tiesiog atsirado gudročių, kurie savo darbus „padovanodavo“ rašytojui, taip jam tik dar labiau užtarnaudami šlovę. Tačiau, tai dar ne viskas. Kitas gandas sklandąs apie V. Šekspyrą yra žymiai pikantiškesnis. Yra manančių, jog „Hamleto“ autorius buvo homoseksualus. Istorinių šaltiniai teigia, kad V. Šekspyras buvo vedęs moterį vardu Anne Hathaway (ne tą aktorę, kuri vaidino „moterį-katę“) ir su ja susilaukė trijų vaikų. Pati santuoka jau net ir šiais laikais gali pasirodyti neįprasta – kai tuokėsi, Viljamui buvo aštuoniolika metų, o jo žmonai dvidešimt šešeri. Anne jau laukėsi, kai mylimieji tuokėsi – kuo toliau, tuo labiau panašu į mūsų laikų dramas. Be viso to, V. Šekspyrui vis tiek yra prikaišiojami ir kiti meilės nuotykiai: ir su moterimis, ir su vyrais. Yra žmonių manančių, jog tam tikri jo rašyti sonetai, gana atvirai reiškia savo susižavėjimą bei meilę vyrui, bet iš tiesų tikrų įrodymų apie seksualinį potraukį vyrams nėra randama. Jeigu norite, galima pritemti iki to, kad tai tiesiog buvo platoniška meilė vyrui, neperaugusi į nieką daugiau, apart meilės sonetų. Ir galiausiai, net gi yra gandų, kad V. Šekspyras buvo alkoholikas. Yra žinoma, kad rašytojas nesibodėjo kartartėmis išgerti ir net mėgo dažnai minėti išgertuves savo kūriniuose, tačiau iš tiesų jis buvo didis alkoholio priešininkas ir stengėsi jo gerti kuo mažiau. Jis puikiai suprato alkoholio daroma žalą ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams, todėl mitas, kad jis buvo alkoholikas yra grynas absurdas. Tikriausiai, kaip ir dauguma kitų mitų. Juos patvirtinti arba paneigti, žinoma, yra labai sunku grynai dėl laiko kaltės – tiesiog yra be proto sunku surasti patikimus ir autentiškus šaltinius, kurie nupasakotų tikrąjį V. Šekspyro gyvenimą.

Studentų mados Šukuosenų kaleidoskopas Greta Menkevičiūtė

Auksė Vabalaitė

Kiekvieną dieną einant į paskaitas ar pakeliui namo, pro akis praslenka šimtai susirūpinusių, piktų, švytinčių ar paniurusių veidų. Visi skuba, lekia, rodos, blynai keptuvėse sviltų... Ir aš tarp jų, tačiau šiandien stabteliu vien tam, kad įsižiūrėčiau į tuos spartuolius... Didžiausias dėmesys klysta į plaukus, kurie laisvai plaikstosi kedenami atšiauraus žiemiško vėjo. Pažvelgus į dabartines merginas, moteris, vaikinus ar vyrus, retai kada išvysi išskirtinę šukuoseną. Vyrų plaukai dažniausiai trumpi, moterų – pusilgiai, surišti į arklio uodegą ar susukti į kuoduką – nieko neįprasto akiai. Rodos XXI a. žmonės savo pirmtakus aplenkė tik technologiniais pasiekimais, o šukuosenų išskirtinumu pralaimi 5:0 senovės naudai...

Jau senovės Egipte žmonės mokėjo puoštis Jei manote, kad plaukų formavimo priemonės nėra senas išradimas, tai labai smarkiai klystate. Pasirodo, jau senovės egiptiečiai puikiai žinojo būdą kaip plaukus priversti paklusti. Tam jie naudojo taukų pagrindu sukurtą gelį, bičių vašką arba medžių sakus. Šios priemonės užtikrindavo, kad plaukai atrodytų nepriekaištingai tiek gyvenime, tiek pomirtiniame pasaulyje. Egiptiečiai tuo rūpinosi ne veltui – pasirodo plaukai išduodavo žmogaus statusą. Pavyzdžiui, ištekėjusių moterų plaukai siekdavo pečius ir savo forma tarsi įrėmindavo jų veidus. Tuo tarpu netekėjusių moterų plaukai būdavo virš pečių linijos, o abi veido puses puošdavo garbanos. Šukuosenos lyg meno kūriniai XVIII a. viduryje moterų šukuosenos tapo iki šiol neregėto aukščio bei sudėtingumo meno kūriniais. Norėdamos jas suformuoti moterys į pagalbą pasitelkdavo pačias neįprasčiausias

priemones. Viena iš jų – kelnėms prilaikyti skirti diržai. Taip pat buvo naudojami papuošalai, gėlių žiedai ar net vaisiai. Žinoma, tokiems neįprasto aukščio „bokštams“ sukurti pritrūkdavo natūralių plaukų, tad į šukuoseną buvo komponuojami net ir arklių plaukai ar aristokratėms tarnaujančių merginų kasos. Naudojant tokius priedus ant kilmingų moterų galvų išdykdavo patys keisčiausi meno kūriniai, pavyzdžiui paukščių siluetai ar net mini sodai. Prašmatnių šukuosenų kūrimas užtrukdavo kelias dienas, o jomis džiaugtis būdavo galima ištisą savaitę. Tačiau tas džiaugsmas, matyt, būdavo tik suvaidintas, mat tokios šukuosenos keldavo labai daug nepatogumų. Moterys ne tik negalėdavo normaliai išsimiegoti, bet ir turėjo kęsti nemalonias vabzdžių, bei kitų parazitų atakas. Vyrai niekada nenusileido moterims Bėgant amžiams ne tik moterys nuolat keisdavo šukuosenas, bet ir vyrai intensyviai rūpindavosi savo plaukais. Efektingiausiai atrodė XVII a. pradžios vyro siluetas: išsipustę ne ką mažiau nei tuometės damos, o ir plaukai – ilgi,

tamsūs, purūs, garbanoti... Tiesa, tai būdavo tik nepriekaištingai išpuoselėti perukai, kuriuos dėvintys vyrai galėdavo didžiuotis užimdami aukštą statusą visuomenėje. Kita žymi vyriška šukuosena gimė sulig 1950-aisiais, ją itin išpopuliarino tuometis rokenrolo dievaitis Elvis Preslis. Tam, kad atrodytų taip kaip visų dievinama muzikos žvaigždė, vaikinai galvos šonus kirpdavosi trumpai, viršuje palikdavo ilgus plaukus, o priekyje suformuodavo bangelę. Ši ekstravagantiška šukuosena tapo blogiukų ženklu. Kaip kas moka taip tas šoka XXI amžius – tai nevaržoma laisvė rinktis, kiekvienas dabar gali atrodyti taip kaip jam atrodo gražu. Žinoma, kaskart horizonte papučia nauji mados vėjai, tačiau dizainerių diktuojamos tendencijos netampa visuotinės, kaip kad būdavo ankstesniais amžiais. Stilius dabar aukščiau už madą, o jį išreikšti yra pačių įvairiausių būdų. Jau nebūtina statyti tortų ant galvos, vien tam, kad aplinkiniai tave palaikytų stilingu.

Lina Stonkutė

Erasmus prak

tika arba vas

#YOLO

ara Londone

Nors vasaros saulę jau seni ai slepia lietuviškas rūka s ir apsiniaukę s dangus, o vis krentant ys termometro stulpelio laipsniai pa mažu praded a riesti noseles, tačiau įspūdžiai iš va saros vis dar gyvi ir da ugiau ar maž iau šildo kiekvieną. Nus prendžiau pa sidalinti savo vasaros įspūdžiais būte nt dabar, nes jau po trup utį visi praded a kurpti naujus vasaros užkariavimo pl anus!

Erasmus praktika Praėjusį pavasarį nusprendžiau, jog noriu atlikti praktiką užsienyje. Iki tol viena ausimi buvau girdėjusi apie Erasmus praktiką , tačiau visą reikalingą informaciją gavau iš savo universiteto. Viskas prasideda nuo atrankos anketos užpildymo, tada vyksta atrankos etapas, bet dažniausiai visi, kurie yra susiradę įmones vienoje iš Europos šalių, patenka. Ko gero, daugelis yra daugiau girdėjęs apie Erasmus arba kitų programų siūlomas studijas. Tad, kuo skiriasi studijos nuo praktikos? Dažniausiai studijos trunka ilgesnį laikotarpį nei praktika, kuri visuomet užima lygiai tris mėnesius. Taip pat dar vienas „nežymus“ niuansas – nuvykus studijuoti į svečią šalį, tau yra suteikiama galimybė gyventi bendrabutyje su kitais „erasmusiečiais“ bei susipažinti su studijų bendruomene. O štai atliekant praktiką, turi viskuo, įskaitant ir gyvenamą vietą, rūpintis pats. Nebent vyksti į šalį, kurioje turi giminaičių, pažįstamų ar draugų.

Įmonės paieškos Žemėlapyje raudoną kryžiuką nusprendžiau žymėti ties Londonu, nes tai ne tik gražus miestas, tačiau ten yra geriausiai išsivysčiusios ir įsitvirtinusios lietuvių bendruomenės. Žinoma, galima susirasti praktikos vietą ir užsienio įmonėje, tačiau per mažai pasitikėjau savo anglų kalbos žiniomis, kad nerčiau į platesnius vandenis. Man susirasti praktikos vietą pavyko labai greitai ir operatyviai. Nors universitetas siūlė sąrašą su nemažai įvairių įmonių, tačiau aš nusprendžiau viską imti į savo rankas ir ieškoti įmonės pati per lietuvių bendruomenes Didžiojoje Britanijoje. Paieškos prasidėjo pasitelkus paprasčiausią įrankį – Facebook’ą. Taip pat susiradau kontaktus studentų, anksčiau ten atlikusių praktiką, kurie man suteikė visapusišką informaciją apie įmonę, kolektyvą, darbo pobūdį. Belieka džiaugtis, jog išsirinkau tikrai sąžiningą, atsakingą bei draugišką įmonę, kuri mane šiltai sutiko ir padėjo kilus bent menkiausiai problemai. Money money money Tikriausiai labiausiai visus kamuojantis klausimas – pinigai. Galiu nuraminti, greitųjų paskolos kreditų siūlomomis paslaugomis neteko pasinaudoti, bet Erasmus teikiamos stipendijos būtų užtekę vargiai, jei ne tėvų ir mano pačios santaupos. Bendras Erasmus stipendijos dydis – 2550 eurų trims mėnesiams. Londone daugiausiai atsieina būstas bei transportas. Keičiau dvi gyvenamasias vietas, nes už tą pačią pinigų sumą pavyko atrasti kambarį, žymiai arčiau darbo vietos. Tačiau, tai pavyko padaryti jau Londone, tad svarbiausia yra nebijoti rizikuoti,

nes pirmomis dienomis galima susirasti labai daug alternatyvų kur gyventi, nuo paieškų skelbimuose iki CouchSurﬁng programos. Antroji Lietuvos sostinė Londonas, nedaug keliavusiam žmogui yra puikus startas, nes užgrūdina prie neįtikėčiausių sąlygų. Tiesą pasakius, pirmomis dienomis ten jaučiausi lyg stačia galva šokusi į ledinį vandenį. Viskas nauja, nepažinta, svetima, bet taip įdomu. Kultūrų mišrainė, nemiegantis miestas, net beprotnamis – vadinau Londoną įvairiai. Nepaslaptis, jog čia gyvena daugiausiai lietuvių emigrantų nei bet kuriame kitame pasaulio mieste. Dažnai pokštauju sakydama, jog ten lietuvius atpažinsi iš naujausio BMW, telefono, tačiau ir iš besiliejančios iš burnos keiksmažodžių vaivorykštės. Realybė tokia, jog ten dažnas lietuvis išvažiuoja ne pačių geriausių darbų dirbti, o tai bando atpirkti daiktais. Bet dirbdama populiariausiame Anglijos lietuvių portale Anglija.lt pastebėjau, jog tai yra tapę labiau stereotipu, nes ištikro Lietuva yra netekusi labai verslaus, sumanaus bei išradingo lietuvių potencialo, kuris, deja, auga svetur. Šokdamas į vandenį – užsimerki, o apsipratus, beneriant toliau, atsimerki ir pamatai visą augmeniją. Taip buvo ir man – stengiausi būti atsimerkusi ir pamatyti visas Londono puses. Juk gyvename tik kartą! P.S. Jeigu domina platesnė konsultacija, drąsiai brūkštelk – linai.stonkutei@gmail.com

Įdomu žinoti

O, LAIKE...

Greta Kinkaitė

Audrius Žilinskas

Laikas bėga labai greitai. Nespėji apsidairyti – vakaras. Nespėji susapnuoti viso sapno – suskamba žadintuvas. Svajonės pildosi, keičiasi, atsiranda vis kitos ir taip be galo, be krašto.

Bet ar pastebėjote, kad laikas bėga greičiau, nei prieš dešimt metų? Kad paskutiniuoju metu nieko nebespėjat, nors iš tikrųjų nieko pastebimo ir nepadarote? Viskas dėl to, kad mes turime daug mažiau laiko, nei jaunystėje turėdavo mūsų tėvai, nei Viduramžių laikais vaikštinėjančios damos, o apie pirmųjų pasaulio žmonių laiką iš vis geriau patylėti... Taigi, dėl ko laikas pradėjo bėgti greičiau? Galima svarstyti, kad laikas eina greičiau dėl beveik viską už mus darančių technologijų ir greitėjančio mūsų besivystančios visuomenės tempo. Tačiau, kaip tada paaiškinti tai, kad kaimo žmonės, kurie neturi nei interneto, nei viešųjų transporto spūsčių, darbo oﬁsuose ir t.t., irgi tvirtina, kad tas laikas kažkoks kitoks – jis per greitai bėga. Taigi, pasidalinsiu tokiais faktais, kuriuos perskaičius supratau, kad jie gali būti šios problemos sprendimai. Mes galime užsimerkti ir būnant tyloje mėgautis ramybe, nors aplink mus laksto neįsivaizduojamu greičiu įvairiausios radijo, internetinės ir mobiliojo ryšio bangos nešančios informaciją. Mes jų nematome, bet žinome, kad jos nuolatos visur. Taigi, kalbant labiau moksliškai...Erdvėje egzistuoja ir dažnis, kuriuo keliauja šios bangos. Dažnis susidaro iš Žemės magnetizmo, o nuo jo priklauso dažnio „tankis“. Mokslininkai teigia, kad Žemės dažnis, kurį sukelia magnetizmas, jeigu taip galima pasakyti, per dešimtmetį padvigubėjo ir žaibiškai auga pagaudamas pagreitį. Tai įrodo ir patys mokslininkai. Ir štai kas vyksta, kai dažnis greitėja? Mes prie jo taikomės, kiek tik įmanoma, taikosi mūsų organizmas. Iš esmės dėl dažnių pokyčių, kurie kyla, trumpėja laikas. Kita priežastis gali būti – greitėjanti evoliucija. Laikrodis – ar smėlio, ar elektroninis – tikina, kad laikas yra linijinis. Užvakar buvo lygiai toks pat pusvalandis, kaip ir šiandien. Bet kas liečia

evoliuciją – ar gyvą materiją, ar bendruomenę, kastuvus ar eskalatorius – laikas smarkiai greitėja. Turbūt kiekvienas yra pastebėjęs per biologijos pamokas: gyvybė Žemėje vystėsi nuo paprasčiausių formų milijardus metų, pirmos stuburinės būtybės dominavo šimtus milijonų metų, žinduoliai - milijonus, o protingieji žmonės - tik šimtus tūkstančius metų. Taip pat yra daugybė paprastų, kasdieniškų priežasčių dėl ko laikas mums prabėga labai greitai. K. Hamond išleido knygą „Time Warped“ („Laiko iškreipti“), kurioje autorė pasakoja, kaip laikas prabėga dvigubai greičiau, jei jis leidžiamas malonioje kompanijoje ir kaip jis sustoja, kai tenka nuobodžiauti. Žurnalistė analizavo atvejus, kai laikas nepaprastai prailgsta priešmirtinėse situacijose. Vienas iš tokių pavyzdžių – BBC žurnalisto Alano Džonsono patirtis 2007 m. Gazoje patekus į nelaisvę ir joje išbuvus keturis mėnesius. Taip pat autorė dėmesį skyrė ir 1962 m. vykdytiems prancūzų tyrinėtojo Mišelio Sifro (Michel Siﬀre) eksperimentams, kai jis du mėnesius pasiryžo gyventi požeminiame urve, kur nematyti dienos šviesos, nėra laikrodžių ir jokių kitų laiko orientyrų. Jis visiškai prarado laiko pojūtį, o jo būdravimo periodai (dienos) trukdavo nuo 6 iki 40 val., tačiau vidurkis – 24 valandos (tiek, kiek trunka para Žemėje). Nors didžiąją dalį gyvenimo praleidžiame krimsdamiesi dėl laiko, pasirodo, smegenyse nėra specialios srities ar zonos, kuri sektų, kaip eina minutės ir valandos. Užtat, anot K. Hamond, žmonės yra linkę visus įvykius dalinti į trijų sekundžių trukmės intervalus ir derinti juos prie laikrodžių rodomo laiko. Taigi, ateityje laiko linksmybėms gali ir nebelikti.... O tu vis dar sėdi nieko neveikdamas? WOW SUCH TIME SO FAST

Į temą

STIKLINIS BUTELIS, SIŪLAI, KANKORĖŽIAI... EGLUTĖ??? Hey, studente, artėja gražiausios metų šventės, o tu dar net snaigės ant lango nepasikabinai? Pats laikas šiek tiek susiimti, pasukti galvą ir pamąstyti, kaip originaliai ir nebrangiai galėtum papuošti savo kambarį. Apsižvalgyk, manau, kad kambaryje tikrai rasi tuščią butelį. Visiškai nesvarbu, kas kažkada jame buvo. Dabar jis pukiai atstos pagrindą pačiai nuostabiausiai eglutei. Dar reikės lininio siūlo. Tokį tikrai rasi artimiausioje „Maximoje“, o jei tingi ieškot, puikiai pritaikysi ir paprastą mezgimo siūlą. Kad butelis nebeatrodytų tiesiog kaip eilinis stiklinis butelis, reikės jį padengti lipalu ir visą apsukti siūlu. Galbūt dar turi nuo rudens užsilikusių kankorėžių? Štai ir artėja rimtoji eglutės puošybos dalis. Kad konkorėžiai stabiliai prisitvirtintų prie butelio, jums prireiks karštų klijų, arba... išsisuksite ir su „Super moment“. Kiekvienam konkorėžiui kruopščiai parink vietą, kad „eglutė“ atrodytų proporcinga. O toliau laisvė fantazijai, juk puošiame iš to, ką turime. Gal kažkada, po sunkios nakties sudaužei veidrodį? Smulkios jo dalelės žibės ir suteiks naujajai eglutei šventiškumo. Čia taip pat puikiai atrodys spalvoti karoliukai, kaspinai ar net sagos. Laisvė kūrybai!

Agnė Abelkytė

MANDARININIS SENIS BESMEGENIS Ką manai apie senį besmegenį savo kambaryje? Kad tokį turėtum, tikrai nereikės temptis sniego rutulių. Paimame tris mandarinus, persmeigiame juos mediniu iešmeliu ir štai turime „sniego senį“. Sniego efektui sukurti tiks vilna ar tiesiog vata, kurią galime įkurdinti tarp mandarinų. Jei norime, kad senis į mus žvelgtų smalsiomis akimis ir plačiai šypsotųsi, mums padės spalvoti smeigtukai. Vietoje kepurės galime panaudoti seną siūlų ritę, o jei dar randame porą vyno kamščių – šie puikiai atstos kojas. Dekoracijoms visada tinka nagų lakas, juo galime savo naujajam draugui suteikti spalvingumo, o iš paprasčiausių dantų krapštukų sukursime pasišiaušiusią šukuoseną.

Šulinys

Senelis Feliksas: „Skaniausias buvo spanguolių kisielius...“

Eglė Gendrėnaitė

Marta Stankevičiūtė

Iš tikrųjų, papasakosiu visai ne apie kisielių, virtinukus, silkę su karštomis bulvėmis ar kitas gardžias vaišes, nuo kurių kasmet per Kūčias lūžta mūsų šventiniai stalai. Nors, pripažinkite, vienas geriausių dalykų nutinkančių per žiemos atostogas yra proga prisikimšti per pusmetį nuo studijų kančių išvargintus ir išbadėjusius pilvus sočiu naminiu maistu. Ir ne bet kokiu, o iš mylimų namiškių rankų, kurios krauna gardėsius į lėkštę, glosto galvą, o apkvaitus iš skanumo ir nė nespėjus pasidžiaugti dosniai siūlo dar vieną dvigubą porciją. Trumpai tariant – Kūčios yra tikra palaima. Gaila, kad tai nutinka tik kartą per metus. Kiekvienais metais labiausiai Kūčių namuose laukdavo senelis Feliksas. Dar lapkričio lietums nenuvilnijus Feliksas jau bruzdėdavo ir ragindavo mane traukti iš rūsio eglutės žaisliukus, o močiutę skubindavo į turgų ieškoti pigiausių ir gardžiausių valgių. Senelis, kaip ir visi išmintingi vyrai, mėgdavo skaniai ir sočiai pavalgyti nenuskausminus piniginės. Feliksas taip pat labai mėgdavo kartais išgerti buteliuką alaus. Deja, močiutei tai buvo tikras tabu, todėl senelis nuolatos turėdavo nuo jos akių savo gėrybes slėpti.

Negana to, susilaukti močiutės rūstybės jam taip pat grėsė ir dėl gėlių vazonų, kuriuose slėpdavo tuščius saldainių popieriukus. Man buvo trylika metų, kai netekau senelio. Invalido vežimėlyje sėdintis devyniasdešimt trejų metų Feliksas buvo mylimiausias iš visų mano gyvenime sutiktų vyrų. Senelis žinojo, kaip reikia įkalti vinį, kur rasti geriausių grybų gimtuosiuose Taujėnų miškuose, kokia turi būti tikra moteris. „Martynute, visada būk padori ir kukli“, tarsi paslaptį kiekvieną sykį man atsisveikinant šnibždėdavo Feliksas. Niekas kitas šioje žemėje manęs taip kantriai nelaukdavo sugrįžtant kaip senelis. Niekas kitas turbūt manęs taip ir nemylėjo kaip jis. Galbūt todėl vieną dieną jo laukiančio jau nebesuradus manyje kažkas nutrūko. Šiandien man jau dvidešimt vieneri, o atrodo kaip vakar prisimenu paskutinį vakarą su seneliu, kada šukavau jo žilą galvą ir žadėjau ryte ateiti puošti Kalėdų eglutės. „Lauksiu Tavęs, anūkėle“, šnibždėjai man, deja, nebesulaukei... Nors savo gyvenime sutikau ir sutinku daugybę

nuostabių žmonių, kiekviena bendravimo patirtis yra tik išskirtinė, tačiau ryšys su seneliu Feliksu iki dabar išliko kaip pigmentinė dėmė ant mano kūno, kurios nenuplaus net patys srauniausi laiko vandenys. Esu pilna senelio Felikso iki šių dienų. Nuolatos jį prisimenu ir dar, atrodo, girdžiu jo jaukų šnabždesį į ausį: „Martynute...“. Ne už kalnų Šv. Kalėdos. Dar vienos naujai ateinančios šventės man ir mano namiškiams bus kaip dar viena nauja patirtis šį metą išbūti didesnėje ramybėje ir susikaupime nei kada nors anksčiau. Pati gražiausia Kalėdų dovana man ir būtų – pajausti senelio Felikso buvimą iš naujo, kai vėl sėdėsime su artimaisiais prie vaišių stalo, laušime duoną, gersime spanguolių kisielių ir dalindamiesi šiltais prisiminimais atminsime senelį tik šviesiai. Ateinančių švenčių proga kiekvienam „Njuspeipio“ skaitytojui linkiu sukurti ir pajausti artumą su sau brangiausiais žmonėmis, pasidžiaugti praeinančiomis ir ateinančiomis akimirkomis bei skleisti šilumą ir šviesą iš savo širdžių 360 laipsnių kampu. Galbūt nebus jau taip sunku, nes Kalėdos juk tik kartą metuose...

Justė Kazbaraitytė

Pasaka api transfermeriu baliu

Trumpai drūtai

Karta baisę senę, ka ni to ni vu aš nebuvuom da išlyndė, tolimuo karalystie gyvena bėšk liaudėis. Tuo karalystie bov didlę dailę, padongie plasnuojė pylės vėsuokės, unt žemės vadaluojuos kniaukontis ė luojentis padarelę, tėn bov ė nebluogs prūds, u pri anuo ė truoba dėdelė kap šindėin ka Vėlniou stuov panaši kor tėn Valduovu rūmas vadėn. Ka ė kap tėn bebūto, tuo karalystie gyvena ne kokėi žmuonis homo sapiensa, bet vu tokėi atveje kap transfermerę. Rėitą anyms nikumet žėimas metu nešaldava, ė morzas nestyngdava ėš šalčiaus – transfermerę bov padarytė ėš gelžėis ė tepala, ne kap žmuonis paprasti ėš vondėns ė kėtų priedu. Anūm veizuolą bov makaruonu kor ėš pakeliaus gal srioba ėšsivėrtė aba natrė etėlmerkuriuotiuobenzenkarbuoksilata

spalvuos. Prymeti, anėi ė

skaitytė, ė rašytė mukiej tik bondeliu kalba. U va vėina syki tuo fainiuo karalystie įvyka švėntė – šešių šimtų šem šešių metu įkortoviu metins. Sosirynka vėsa liaudis ėš kėkvėina pakompiaus, net kaimyniniu karalystiu tranfermerę atvarė. Viedra baltuos ė klecku skaniausiu, šimta pėtelniu blynciu ė kudlietu, turielkas prikrautas mėrkalų, griūšu ė kėtų skanumynų jau bov pasiruošė atsėdortė gelžiniūs tranfermeriu gruobūs. Kelės adynas anėi tep švėntė, jiedė tėik, kėik ont stala bov vaišiu. Bet šėta netikieta blezdinga praskrėda pru pat anu kramės. Būktas kažkumet vėins čerietuos y pamėnavuojės, ka je švėntės metu tuoks paukštielis pralek, vadėns kuožnam rek kuo gretiau teptėis ledžyngas ė kavuotėis, keravuotėis, gal net čemudanus krautėis, vėsas jopelės, koskelės, kvartūgas, nertėnius ė pončiakas, mažiausi gozėka pasymtė ė įsiedus į gretus takėnius važiout kuo toliau nu tuo svieta pakompiaus. Vėins transfermeris ton ė prymėnė, bet vėsė tik pasidyvuoje, anou kloika ėšvadėna ė toliau sėkmynga košėna kleckus ė muovė sau į bornas. Ė netikietą pradiej dėdelis čiongs trauktė, patis čiainiką pradiej vėrtė, krežę su giliem ė drobynas vartaliuotėis, lėktarnas ėšsijūngė. Kūjatis su luopėta patis pradiej tango šuoktė, tilipuoną pradiej visym skombiet ė vėinuodą rašė, ka zvanėj koisis. Kažkor tolybies girdiejuos kap zeimarę įsėjūngė, pradiej atsėdoutė senuom žekiem, knynguom ė smetuonu. Nu kap ėš siauba fylma bov vaizdų! Transfermerę kėtė ė kriuoktė pradiej ėš tuos baimės, mėslėjė ka jau paskutėniuoji artie, ta jiemė koistėis, nuriej atsėkelt nu vaišiu stala, bet nebstavuojė, tėik bov prisijiedė. Baimės pėlnas gelžėnės kelnės bov, jau atruodė prisibaliavuojė kap per paskutėnė večerė ė daba gal rame pasėtėktė sava smerti, bet žėną kon? Akurat kap balondis perbalės įskrėda tas pats čerietuos kor tada kažkon tauzėjė api artiejonti pavuoju ė nieks anou nevierėjė. Ans ka pradiej žvengtė ėš tų baliaunynkų! Pradiej dergtėis, kokėi anėi vaplę ka tumet anou nevierėj, tat daba ė atsėjęm už ton. Čerietuos tik špuosa padarė, anuo tuoks karakteris. Galiausę anėi vėsė gyvena ėlgą ė laimyngą. Ė pradiej vieryt kėkvėinu čerietuoju – nežėnė, a ėš rėmtųju, a tėk tep sakė, ka nenotėkto panašos įvykis kap su metiniem ka bov. Vėsks.

Kotryna Košelevaitė

#StudentuMaistas

KALĖDINIAI IMBIERINIAI SAUSAINIAI

Pagaliau sulaukėme jaukiausių švenčių metuose! Už lango sninga, visi ruošia Kalėdines dovanėles, o studentai ruošiasi sesijai tuo pačiu metu bežiūrėdami „Vienas namuose“. Norint greičiau prisikviesti šventinę dvasią į savo studentišką būstą, siūlau išsikepti imbierinių sausainių ir taip jį sušildyti sodriu imbiero kvapu!

REIKĖS:

• 100 g sviesto; • 100 g cukraus; • 150 g medaus; • 1 kiaušinio; • 400 g persijotų miltų; • žiupsnelio druskos; • 1 a.š. kepimo miltelių; • 2 a.š. malto imbiero; • 1 a.š. cinamono; • 1 a.š. maltų gvazdikėlių; • 1 apelsino žievelės;

Ištirpinus sviestą jį išplakite su cukrumi, vėliau įmuškite kiaušinį ir vėl išplakite. Įdėkite medų ir dar kartą gerai išplakite visą masę.

Atskirame dubenėlyje persijokite miltus ir juos sumaišykite su kepimo milteliais ir žiupsneliu druskos.

Tešlą sudedame į maistinę plėvelę, tvirtai prispaudžiame plėvelės galus, kad nepabėgtų tešla, ir dedame į šaldytuvą 30 min.

Atšaldytą tešlą iškočiokite ant miltuoto paviršiaus, maždaug 0,5 cm storumo lakštą ir išspauskite mėgstamas sausainio formeles. Išspaustus sausainius sudėkite į kepimo skardą, kuri padengta kepimo popieriumi.

Miltų, kepimo miltelių ir druskos mišinį supilkite į tešlą ir gerai išmaišykite. Tada sudedame maltą imbierą, cinamoną, maltus gvazdikėlius, įtarkuojame apelsino žievelės ir truputį viską pamaišome, kad pasiskirstytų prieskoniai.

Orkaitę įkaitinkit 180°C ir dėkite sausainiukus kepti 10-12 min. Iškepusius sausainiukus paliekame atvėsti, jeigu turite maistinių dažų (jų galima nusipirkti parduotuvėje) galite juos papuošti. Dabar liko tik jaukiai įsitaisyti minkštame fotelyje, gerti karštą arbatą, ragauti sausainių ir laukti švenčių!

Skanaus

ir skanių švenčių!

20 24

Papasakok savo studentišką receptą! Rašyk: redakcija@njuspeipis.lt

DžEdAjuS

viDAS

RekomenDuoja Taip jau nutiko, kad Jėgos universitete dėl nuolatinių studijų, džedajiškų linksmybių ir kitų darbų nebeturiu laiko prižiūrėti savo muzikinio grojaraščio. Didžiąją dalį senų, bet gerų dainų teko ištrinti dėl per mažos vietos kompiuterio kietąjame diske. Taip atsirado būtinybė susirasti alternatyvių muzikos šaltinių. Į pagalbą čia pasitelkiau interneto platybes ir po ilgų ieškojimų suradau tris portalus, kuriuose galiu klausytis bet kokios muzikos, kurie man sudaro grojaraščius patys, be mano įsikišimo ir jais nuolat naudojuosi. Nuoširdžiai juos rekomenduoju visiems Jėgos draugams.

Gana netikėtu prašymu, užbaigti sakinį „I feel...“ pasitinka svetainė Stereomood.com. Pagal Jūsų atsakymą svetainė sukurs unikalų grojaraštį pritaikytą jūsų veiklai ar nuotaikai. Jei jaučiatės laimingas, tai esate visiškai tikras, kad neišgirsite jokios liūdnos dainos, kuri jums sugadins nuotaiką, kaip kad būna klausantis įprasto radijo ar savo paties neatidžiai sudaryto grojaraščio. Portale dainos atrenkamos iš daugiau nei 100 populiariausių pasaulyje blogų apie muziką, tad čia nerasite nekokybiškų, prastai atliktų dainų. Ar daina linksma, liūdna, tinkanti skaitymui, mokymuisi, šokiams ar kitai veiklai sprendžia patys klausytojai. Kiekvienas gali dainai priskirti etiketes (ang. – tag) ir nurodyti, kokias emocijas atitinka kiekviena daina, taip su laiku grojaraščiai pagal melodijas tampa vis tikslesni ir labiau patikimi. Etiketės labai retai kada būna dedamos pagal muzikos žanrą, o tai portalą daro išskirtiniu, nes viename grojaraštyje rasite roko, elektroninės, vokalinės ir kitokių muzikos žanrų mišinius. Kas kartais labai maloniai nustebina ir laužo nusistovėjusius stereotipus apie tam tikrus muzikinius žanrus. Stereomood.com nuvils tuos, kurie tikisi išgirsti televizijos, įrašų kompanijų išgarsintų atlikėjų dainų, retai kada teks išgirsti visiems puikiai žinomus atlikėjus. Tačiau apsidžiaugs visi ieškantys naujovių, čia susipažinsite su daugybės nepriklausomų (ang. indie) atlikėjų kūriniais. Portale taip pat yra vienas smagus mygtukas, kuris „apverčia“ tavo nuotaiką ir pasiūlo priešingos nuotaikos dainų, taip iš seksualiai nuteikiančios muzikos netikėtai peršoki ant muzikos skirtos klausytis plaunant indus.

Įvertinimas:

didelė dainų ir stilių įvairovė nebūtina registacija muzika pagal nuotaiką

400 tūkstančių dainų, kurias gali parsisiųsti visiškai legaliai ir dalintis su draugais, arba tiesiog klausytis internetu. Tokią šiek tiek netikėtą muzikos dalinimosi būdą siūlo Jamendo.com. Portalas įkurtas remiantis Creative Commons autorinių teisių licencijomis, dėl kurių klausytojai gali nemokamai ir legaliai parsisiųsti, klausytis ir dalintis muzikos kūriniais nekomerciniais tikslais. Taip išvengsite Tamsiosios pusės pagundų, „pavogti“ patinkančias dainas. Tačiau nebūtina siųstis, galima dainas, albumus klausytis ir portale. Čia rasite autorių aprašymus, dainų žodžius ir įvairią kitą įdomią informaciją apie juos. Muziką patogu ieškoti pagal žanrą, o svetainė taip pat pateiks panašių grupių ir atlikėjų savaime. Prisijungus nesunkiai galima kurtis savo grojaraščius, o kas nenori praleisti laiko ieškant ir klausantis, gali tiesiog pasijungti vieną iš siūlomų radijų, kurios suskirstytos pagal žanrą ir klausyti jų. Deja, tokių radijo kanalų yra tik dešimt. O jei per radiją nugirsite dainą, kurią užsimanysite turėti savo asmeniniame kompiuteryje Jums užteks dviejų pelės mygtuko paspaudimų ir galėsite ja mėgautis visiškai nemokamai kada tik panorėsite. Portale taip pat gausu skirtingų stiliaus dainų, muzikos atlikėjai gali nesunkiai įkelti savo kūrinius į portalą, jei jie yra pasiryžę naudotis Creative Commons autorinėmis teisėmis.

Įvertinimas:

Muzikinė klasika, naujos populiarios dainos, žinomi dainininkai ir nesibaigiantys grojaraščiai, kuriuos svetainė Spotify.com parinks jums pagal dabar Jūsų klausomo atlikėjo ar grupės pobūdį. Šioje svetainėje priešingai nei prieš tai minėtuose gausu visiems puikiai žinomų atlikėjų, grupių, kurios lipa ant scenos per garsiausius pasaulyje apdovanojimus ir apie juos girdėję bus daugelis. Portalas leidžia kurtis savo grojaraščius, galima klausyti ištisų albumų, ar tiesiog nurodyti atlikėją kurio stiliaus muziką norėtumėte girdėti ir Spotify.com pasirūpins, kad girdėtumėte tik panašaus stiliaus dainas. Tačiau šiame portale būtina registraciją, kitaip negalėsite klausytis mėgstamos muzikos. Malonumą teikiamą mintinai žinomų dainų pertraukinėja įkyri reklama, rekomenduojanti susimokėti ir tapti Premium vartotoju. Svetainė pasižymi lengvai valdomu, naujovišku ir informatyviu dizainu.

Įvertinimas: Daugybė skirtingos muzikos Žinomi atlikėjai Erzinanti reklama

Nemokama muzika parsisiųsti Įvairūs žanrai, detalūs aprašymai Maža jau sukurtų grojaraščių įvairovė

„Strong with this one, the recommendation is. Hmmmmmm.“

ŽiovulioŽudix

Horoskopai

VANDENIS Energijos ir geros nuotaikos turėtų netrūkti ir užtekti bent jau iki kovo mėnesio. Balandžio mėnesį jūsų profesinėje veikloje užduotys taps lengvai įveikiamos, tad kolegų pavydžių žvilgsnių neišvengsite. Visgi, prasidėjus birželio mėnesiui vandeniai jausis išsekę bei nedarbingi, tačiau meilės reikalai klostysis nepriekaištingai. Be to, vertėtų apsidairyti aplinkui, nes jus supantys žmonės jums linki tik gero. Tad nebijokite būti atviri naujiems pasiūlymams, patirtims ar veikloms.

LIŪTAS Nors mūsų kiemuose dar tik prasidėjo žiema, tačiau šio ženklo žmonių širdyse jau kvepia pavasariu. Meilės fronte – nauja diena: jums jau seniai patinkantis žmogus pagaliau pasiūlys pereiti į kitą santykių lygmenį. O jeigu merginą ar vaikiną jau turite santykiai tik dar labiau pagerės! Taip pat sausio, vasario bei kovo mėnesiais jausitės kupini jėgų bei idėjų, todėl atrodys, kad galite nuversti kalnus. Gegužės bei birželio mėnesiai bus puikus metas įvertinti savo pasiekimus universitete ar darbe ir taip kilti karjeros laiptais.

ŽUVYS Žuvys iki vasario mėnesio bus dar prisnūdusios žiemos miegu, tad visai nenuostabu, kad trūks jėgų ir stimulo veikti. Nuotaiką praskaidrins tik mėgiama veikla ar artimieji. Nors žuvys jausis tingios, tačiau jų laukia itin darbingos dienos. Atrodys, kad visi darbai guli ant jūsų vienų pečių, bet nenusiminkite- viską atliksite laiku ir ganėtinai neblogai. Prasidėjus pavasariui vėl jausitės gyvybingi bei žvalūs.

MERGELĖ Šie metai jums žada daug naujų iššūkių. Sausio mėnesį patirsite ﬁnansinių sunkumų, tačiau palaipsniui viskas pakryps į gerąją pusę. Meilės reikaluose kovo mėnesį sulauksite naujų vėjų. Seniai jumis besižavintis asmuo pagaliau žengs ilgai lauktą žingsnį ir prisipažins meilėje. Be to, šio ženklo atstovams itin puikus metas – birželis. Tuomet visko ko imsitės, klostysis kuo puikiausiai, todėl nepražiopsokite pasiūlymų, kurie gali nulemti jūsų tolimesnį gyvenimą.

AVINAS Sausio mėnesį visa kas svarbu ir rimta atidėkite vėlesniam laikui, tačiau būtinai pabaikite atlikti viską ką pradėjote iki Naujųjų metų. Visgi, jeigu jūsų širdis dar vieniša, panašu, kad ji tokia ir liks, tačiau pavasaryje jūsų laukia netikėtas susipažinimas, kuris gali būti lemtingos pažinties pradžia. Be to, birželio mėnesį gali iškilti įvairių netikėtų problemų.

SVARSTYKLĖS Šie metai šio ženklo atstovams bus itin darbingi, todėl stenkitės šį laiką išnaudoti kuo tinkamiau, kadangi puikiai seksis mokytis, užmegzti kultūrinius ryšius su žmonėmis, atvykusiais iš toli. Dėl to sulauksite pagyrimų iš aplinkinių už puikiais atliktus darbus bei jūsų geranoriškumą. Vis dėlto balandžio ir gegužės mėnesiais jums reikėtų geriau apgalvoti savo veiksmus bei imtis vieno, o ne visų darbų iš karto.

JAUTIS Jaučiai vadovausis savo instinktais ir bus užsispyrę, tačiau šiais metais vien to nepakaks norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir siekius. Per daug nenusivilkite, ateis šventė netrukus ir į jūsų kiemą. Tad naujus metus pradėsite norėdami užbaigti visus senus darbus, todėl bent jau kol kas niekas daugiau nerūpės, išskyrus klausimus, susijusius su mokslais ar pinigais. DVYNIAI Dvyniams šie metai negailės energijos ir aktyvumo. Profesiniai sugebėjimai bus pastebėti universitete ar darbe bei įvertinti, ypatingai, vasario bei kovo mėnesiais. Visgi, prasidėjus pavasariui gali užgriūti neplanuoti rūpesčiai ar darbai. Tad artimųjų, draugų padedami viską įveiksite – tai tas laikas, kai neturėtumėte demonstruoti savo pasipūtėlio savybių ir visus sunkumus mėginti išspręsti su artimųjų pagalba. VĖŽYS Vasaris – tai puikus vėžių poravimosi metas. Šis laikotarpis suteiks nemažai staigmenų ir malonių siurprizų. Santykiams netrūks aistros ir vidinio žavesio. Tad vienišiai trauks priešingos lyties atstovus it magnetai. Be to, gegužės mėnesį teks nemažai bendrauti su įvairiais žmonėmis, galimos intriguojančios situacijos ar susitikimai, kurie pažadins prisiminimus. Visgi, šie metai bus itin sėkmingi drąsiems bei ryžtingiems šio ženklo atstovams.

SKORPIONAS Laukia itin palankus laikotarpis ateities darbams planuoti. Vasario mėnesį šio ženklo atstovams puikiai seksis rengti keliones ar išvykas. Taip pat gegužės mėnesį galite tikėtis intriguojančios naujienos. Ir beabejo, šie metai jums bus puikus metas užsiimti kūryba. Visgi birželio mėnesį gali tekti susitaikyti su tuo, kad ne viskas vyksta pagal jūsų norus bei planus. ŠAULYS Šiais metais neribokite savo fantazijos ir netramdykite norų. Sausio ir vasario mėnesiai bus itin palankūs bei tinkami sportui, mokytis užsienio kalbų, užsiiminėti kūrybine veikla. Visi jūsų sumanymai duos puikių rezultatų. Taip pat šiais metais jūsų laukia didelės permainos karjeros srityje, kurios bus teigiamos. Tai atneš jums visoketeriopą sėkmę, pasisekimą bei džiaugsmą. OŽIARAGIS Tai aktyvumo, geros nuotaikos ir nesibaigiančios energijos laikotarpis. Panašu, kad ne tik spėsite nudirbti šimtus savo darbų, bet ir kitiems rasite laiko padėti. Be to, ateinantys metai bus pats geriausias laikas imtis naujos veiklos. Pradėkite daryti tai, ko jau seniai nesiryžtate. Būtent kovo mėnesį šio ženklo atstovų laukia išties puikios karjeros perspektyvos, todėl didelė tikimybė, jog būsite pastebėti ir sulauksite puikaus darbo pasiūlymo. Nors jums dar reikia nemažai padirbėti, tačiau seksis geriau, nei įsivaizduojate patys.

Anekdotai -Gražuli, ar matei klouną, kuris slapstosi nuo homoseksualų? -Ne. (Badum-tsss) *** Grįžta iš darželio mažasis sūnus. Visas apdraskytas. Veidelis apdraskytas, rankytės apdraskytos, kaklas su krūtine ir tie apdraskyti… - Kas atsitiko? - klausia tėvas. - Supranti, pas mus buvo Kalėdų senelis. Atnešė dovanų. Paskiau šokom rateliu aplink eglutę. - Na, tai kas? - Eglutė didelė, o mūsų mažai. *** Kas tau labiau patinka, seksas ar Kalėdos? - Seksas, bet Kalėdos dažniau būna! *** Žydų Kalėdų senelis: – Laaabas, vaikučiai….prašome, pirrkite dovanėles… ***

Niutonas, Enšteinas ir Paskalis žaidžia slepynių. Enšteinas skaičiuoja iki 100, Paskalis nubėga slėptis, o Niutonas stovi šalia ir kreida apibrėžia aplink save kvadratą. Einšteinas pabaigia skaičiuoti ir sako "Radau tave, Niutonai!", o Niutonas sako "Ne, tu suradai Paskalį" *** Barmenas sako: -Mes neaptarnaujame keliautojų laiku. Keliautojas laiku įeina į barą. *** Skundžiasi studentas studentui: - Egzamino neišlaikiau. O tas atsako: - Nenusimink, būna ir blogiau - žmonės tušinukus pameta. *** Aš savo mylimajai prieš Kalėdas po egle dovaną palikau. -Apsidžiaugė? -Dar ne. Ieško. Miškas didelis, eglių daug... ***

wow 26

many joke so laugh

Po Naujųjų metų švenčių susitinka du bičiuliai - Na, kaip sutikai? - Nežinau, dar nepasakojo. *** Kiek PETA narių reikia elektros lemputei pakeisti? Nei vieno, PETA negali nieko pakeisti.

5ud0ku

Ką Veikti Kaune?

Miuziklo ''VELNIO NUOTAKA'' gastrolės per Lietuvą Gruodžio 3d. A. 18:00 Vieta: Girstučio rūmai Andriaus Kaniavos akustinis koncertas Gruodžio 7d. Š. 19:00 Vieta: Park Inn Kaunas

Skelbimai Ieškau Konsti-tuti-tuti...tos. Loreta Kas prieš mėnesį penkiom minutėm pasiskolino mano paną, grąžinkit, jau nebejuokinga. Rasta depresuota pana stotelei, pasiimkit, kol stotelė nepaskendo jos ašarose Rengiamos nevisai oﬁcialios ratuotų kėdžių lenktynės. Norintys dalyvaut per pietų pertrauką užsukit pas Stepą. Kur palikau telefą? Čiuvas. Noriu pasveikinti žmogų, kurio piniginę radau šiandien brome. Aš ją pasiliksiu.

NOVATURO 15-asis atostogų sezonas pristato - SEL išskirtinį koncertą Gruodžio 7d. Š. 20:00 Vieta: Žalgirio arena SEL GRAND SHOW OFFICIAL AFTER PARTY Gruodžio 7d. Š. 22:00 Vieta: Macao Open Air Roko opera „Romeo ir Džiuljeta“ Gruodžio 10d. A. 19:30 Vieta: Žalgirio arena

Tuoj pradėsime vesti naują būrelį "atminties tvarkymas ir organizavimas". Efektas jau po pirmo užsiėmimo. Plytas ir ,,bytas" atsinešam patys.

Mono spektaklis "Purvas" Gruodžio 11d. T. 19:00 Vieta: Girstučio kultūros namai

Prižadinkit mane, kai Sesija praeis.

PIRMASIS KTU DEBATŲ TURNYRAS Gruodžio 12d. K. 17:00 Vieta: KTU INF Distancinio mokymo centre (Studentų g. 48a., 337 auditorija)

Suku laikrodį. Į kurę pusę reik? Maryte? Maryte, kur tu? MARYTE PAREIK NAMO! Vakare šiandien blogai veikiu. Einu miegot. Ryt pratęsiu. Saugokitės. Davai iki manęs atveskit šviesolaidį? Važiuoju į načnyką, ko kam paimt? Vedu dujas į dyzelinius motorus, tai veikia. Ė, nu. Radau, vienu žodžiu, ﬁti miti, tai, kam reikia, man bim bam ir mes tirli pirli. Atneškit arbatos. - Zbignevas iš sandėlio. Davai dar kas nors parašykit čia.

Aidas Giniotis. Gražiausių dainų koncertas Gruodžio 15d. S. 17:00 Vieta: Kino teatras "Romuva" KTU Dizaino studija kūrybinės dirbtuvės „Senio besmegenio lipdymas“ Gruodžio 19d. K. 18:00 Vieta: KTU I rūmuose. A.Mickevičiaus g. 37 - 111c. MARIJONAS MIKUTAVIČIUS – GARSIAI! JAUTRIAI! GALINGAI! Gruodžio 21d. Š. 19:00 Vieta: Žalgirio arena „Mama Afrika“ - originaliausias pasaulio cirkas Gruodžio 22d. S. 19:00 Vieta: Žalgirio arena

Radau sim kortą. ...Tai tiek... KUR MANO PINIGINĖ? Aus baus, bus medaus, stora boba kiaulę pjaus. Parduodu opel astra. Nesveikinu visų su Šv. Kalėdom Surask savo antrą pusę mūsų internetiniame portale eiktusaukaiptaublogaikadmergosbernoneturi.lt HAHAHAHAHAHAHAHAHA!!!!! - Šilti kraštai. Pamečiau draugą. Iš anksto organizuoju Naujaką. Dėl datos dar bus matyt. Susidomėję, nu, parašykit. Parduodu fajabuko draugus ir laikus bei šėrus. Kas norit? Radau šonį su odega. Vis dar parduodu HTC Desire Z, kreiptis ten pat.

„Ė, turi skelbimą? Siųsk jį čion!“

Parašyk mums skelbimą, mes jį išspausdinsim! fb.com/Njuspeipis

KTU akademinio choro „Jaunystė“ sakralinės muzikos koncertas. Gruodžio 24d. A. 22:00 Vieta: Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Aukštaičių g. 4. Mantas ir Kauno simfoninis orkestras – QUEEN show Gruodžio 28d. Š. 19:00 Vieta: Žalgirio arena Tango Salon: Gyčio Ivanausko teatras Gruodžio 28d. Š. 18:00 Vieta: Girstučio rūmai Bagažinių turgus Gruodžio 29d. S. 08:00 Vieta: URMAS - Prekybos miestelis

Organizuojate renginį? Trūksta reklamos? Mes galime tapti Jūsų informaciniu remėju. redakcija@njuspeipis.lt www.njuspeipis.lt fb.com/Njuspeipis