Cukrinių runkelių - bandymų rezultatai 2015

Cukrinių runkelių bandymų rezultatai 2015

2015 m. CUKRINIŲ RUNKELIŲ AUGIMO SĄLYGOS Pasėlių vystymasis ir priežiūra Cukrinių runkelių bandymai

Cukrinių runkelių bandymų rezultatai 2015 Šalies cukrinių runkelių augintojai pasiekė puikių rezultatų didindami šių augalų derlingumą, tačiau tolesnė pažanga priklauso nuo agrotechnikos naujovių diegimo, ūkio sąlygoms tinkamiausių veislių pasirinkimo. Naujų veislių, pesticidų ir trąšų asortimentas labai platus, tačiau ne visos siūlomos priemonės vienodai tinka Lietuvos klimato ir dirvožemio sąlygoms. Tad jas, prieš siūlant plačiam diegimui mūsų šalies ūkiuose, reikia patikrinti lauko bandymuose. AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ kartu su cukrinių runkelių augintojų kooperatyvais kasmet bendromis pastangomis atlieka lauko bandymus siekdami atsakyti į augintojams labiausiai rūpimus klausimus: kokios veisles tinkamiausios, kokius pesticidus ir trąšas pasirinkti siekiant gausaus aukštos kokybės cukrinių runkelių derliaus. Šis darbas apima cukrinių runkelių lauko bandymų atlikimą, šakniavaisių kokybės nustatymą, duomenų statistinį vertinimą bei svarbiausių rezultatų pateikimą augintojams. 2015 metais buvo nuspręsta atlikti 10 lauko bandymų kuriuose buvo numatyta tirti cukrinių runkelių veislių derlingumo, sėklos normos, mineralinių ir kalkinių trąšų bei fungicidų ir beicų-insekticidų efektyvumo klausimus.

Bandymai buvo atliekami agronomijos moksle plačiau-

siai pripažintu lauko bandymų metodu, pagal iš anksto aptartas schemas, 4 pakartojimais. Cukrinių runkelių veislių tyrimai buvo atliekami trijose vietose - gamybiniame plote Kauno rajone Leono Rudinsko ūkyje, Valstybinės augalininkystės tarnybos Kauno Augalų Veislių Tyrimo stotyje (trumpinys - Kauno AVTS) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Rumokų bandymų stotyje. Fungicidų, beicų-insekticidų panaudojimo, sėklos normos parinkimo, tręšimo mineralinėmis ir kalkinėmis trąšomis bandymai buvo atliekami LAMMC Žemdirbystės institute ir Rumokų bandymų stotyje. Bandymų vykdymo metodai buvo tokie pat kaip ir ankstesniais metais, tačiau bandymų schemos buvo koreguojamos, įtraukiant naujas veisles, pasirenkant kitus pesticidus, trąšas ar jų derinius.

Cukrinių runkelių šaknų cukringumas, alfa amino-N, kalio ir natrio kiekiai tirti AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ Agrocentro laboratorijoje, o duomenys suskaičiuoti LAMMC Žemdirbystės institute.

01

2015 m. CUKRINIŲ Meteorologinės sąlygos 2015 metai buvo šiltesni, tačiau sausesni nei klimato norma, todėl sąlygos cukriniams runkeliams augti nebuvo labai palankios.

Pavasaris

buvo ankstyvas, ilgas, vėjuotas ir kontrastingas temperatūros atžvilgiu. Kovo mėnesį vyravo šilti orai, o ketvirtąjį penkiadienį oro temperatūra buvo pakilusi šiam metų laikui neįprastai aukštai - iki 12,0 – 15,0 °C. Vidutinė mėnesio temperatūra buvo net 5,1 °C aukštesnė, o kritulių iškrito 173 proc. daugiamečio vidurkio. Balandžio orai buvo permainingi - po šaltokos mėnesio pradžios sekė šiltų orų laikotarpiai.

Lietūs buvo negausūs, tačiau dažni - iš viso kritulių per mėnesį iškrito 139 proc. daugiamečio vidurkio. Mėnesio viduryje dirvos pradžiūvo ir prasidėjo vasarinių žemės ūkio augalų sėja. Gegužės orai buvo nepastovūs: šiltesnes dienas keitė vėsios. Naktys buvo vėsios, tačiau be šalnų. Kritulių per mėnesį iškrito 96 proc. daugiamečio vidurkio. Lietūs buvo negausūs, smarkiau palijo tik kartą – gegužės 21-ą dieną (20,3 mm). Dirvos labiau įšilo tik trečiąjį dešimtadienį. Drėgmės atsargos dirvožemyje žemės ūkio augalams buvo pakankamos.

02

Vasara buvo šilta ir sausa Birželio mėnesį vyravo

vėsūs, sausi ir vėjuoti orai. Kritulių per mėnesį iškrito tik 42 proc. daugiamečio vidurkio. Pirmąjį dešimtadienį beveik visai nelijo. Esant sausiems ir vėjuotiems orams dirvos sparčiai džiūvo ir birželio antrojo dešimtadienio pabaigoje produktyvios drėgmės atsargos tapo kritinės.

Liepą vyravo vidutiniškai šilti, debesuoti ir vėjuoti orai, tačiau keletą pirmojo dešimtadienio dienų buvo karšta.

Kritulių iškrito 76 proc. daugiamečio vidurkio. Pirmus du dešimtadienius drėgmės atsargos dirvoje buvo kritinės. Daugiau palijo antrojo dešimtadienio pabaigoje ir trečiąjį dešimtadienį. Rugpjūtis buvo išskirtinai sausas, saulėtas ir labai šiltas (3,0 °C šiltesnis už daugiametį vidurkį). Keletą kartų trumpai palijo, tačiau iš viso iškrito tik 5,6 mm, arba 8 proc. daugiamečio vidurkio. HTK siekė vos 0,1 (klimato norma 1,4) ir rodė labai didelę sausrą. Dotnuvos meteorologijos stoties duomenimis tai buvo sausiausias rugpjūtis per 53 stebėjimų metus.

Sausringas laikotarpis tęsėsi visą mėnesį, o saulė spindėjo 96 val. ilgiau nei įprasta.

RUNKELIŲ AUGIMO SĄLYGOS Ruduo buvo šiltas, sausas, vėjuotas ir ilgas. Rugsė-

jo pirmąjį penkiadienį ir antrąjį dešimtadienį orai buvo vasariškai šilti, dienomis oro temperatūra pakildavo iki 20,0 °C, o rugsėjo 1-ąją - net iki 28,8 °C. Kritulių per mėnesį iškrito 128 proc. daugiamečio vidurkio. Spalio orai buvo permainingi: šiltus pirmojo penkiadienio orus netruko pakeisti šalti, tačiau sausi orai. Kritulių iškrito tik 14 proc. daugiamečio vidurkio. Lapkričio mėnuo prasidėjo neįprastai šiltais šiam metų laikui orais, tačiau trečiojo dešimtadienio pradžioje atšalo. Kritulių iškrito 158 proc. daugiamečio vidurkio - vyravo lietus, tačiau trečiąjį dešimtadienį pasitaikė šlapdribos bei sniego.

1 pav. Vidutinė oro temperatūra

Co 25 20 15 10 5 0 BALANDIS

GEGUŽĖ

BIRŽELIS

LIEPA

2015

RUGPJŪTIS

RUGSĖJIS

SPALIS

LAPKRITIS

1924 - 2015 2 pav. Kritulių kiekis

mm 80 70 60 50 40 30 20 10 0 BALANDIS

GEGUŽĖ

BIRŽELIS

LIEPA

2015

RUGPJŪTIS

RUGSĖJIS

SPALIS

LAPKRITIS

1924 - 2015

03

Pasėlių vystymasis ir priežiūra

2014-2015 m. žiema buvo švelni, pavasaris ankstyvas.

Cukrinių runkelių sėja 2015 m pradėta keletą dienų vėliau nei 2014 m. Tačiau pavasarį oras buvo permainingas ir sėja užsitęsė. Kovo mėnesio antroje pusėje daug lietingų ir šaltų dienų, naktimis stiprios šalnos (vietomis iki -7 laipsnių). Dirvos šilo palaipsniui, o jų ruošimo darbai ir intensyvi sėja prasidėjo tik balandžio mėn. antrąją savaitę. Sėja pradėta kovo 15 d. o baigta balandžio 27d.

Vidutinė sėjos data 04.15. Sąlygos augalams dygti ir augti buvo palankios, nes dirvožemyje drėgmės buvo pakankamai ne tik balandžio bet ir gegužės mėn. Pasėlių sudygimas geras, augalų tankumas siekė vid. 90000 vnt/ha. Kai kuriuose plotuose išryškėjo gausus žyduoliškumas, ypač ankstyvesnės sėjos pasėliuose. Kovoje su piktžolėmis herbicidai veikė efektingai. Pasėlių piktžolėtumas nedidelis.

Birželio mėn. pradžioje cukrinių runkelių pasėliai buvo gražūs: augalai vienodai sudygę ir išsivystę, tačiau jų augimą ėmė lėtinti ryškėjantis drėgmės dirvoje trūkumas.

Birželio mėn. pabaigoje ir liepos mėn. kritulių buvo daugiau, o augimo sąlygos palankesnės. Tačiau rugpjūčio mėn. įsivyravo šilti ar net karšti orai, kritulių buvo labai mažai. Per rugpjūčio mėn. iškrito tik 5,6 mm, (Tuo tarpu vidutinis daugiametis kritulių kiekis rugpjūčio mėn. apie 85 mm.), todėl cukrinių runkelių augalai labai kentėjo nuo sausros, intensyvus augalų augimas nevyko.

04

Pasėliuose lapų ligos intensyviau pradėjo plisti tik rugsėjo mėn. antrą dešimtadienį, kaip rudmargė, baltuliai, o nepurkštuose fungicidais pasėliuose ir miltligė. Rugsėjo mėn. orai buvo palankesni. Vyko normalus cukrinių runkelių šaknų augimas bei cukraus kaupimas. Taip pat sausas buvo spalio mėnuo ir runkelių šaknų laukiamo prieaugio nebuvo. Spalio mėnesį dirva buvo labai sausa ir kieta, sunku buvo iškasti šaknis todėl buvo didesni kasimo nuostoliai. Apskritai, vėliau rudenį, runkelių kasimo sąlygos buvo geros. Runkelių kasimas vyko iki pat gamybos pabaigos t.y. gruodžio vidurio. Runkelių perdirbimas vyko sklandžiai ir tolygiai.

Visumoje 2015 metais cukrinių runkelių derlius dėl sausros nebuvo gausus, šakniavaisiai smulkesni, tačiau cukringi.

Oro temperatūra, oC Mėnuo Balandis

Gegužė

Birželis

Liepa

Rugpjūtis

Rugsėjis

Spalis

Lapkritis

Krituliai, mm

Dekada

Dienos su krituliais (≥ 1 mm)

2015

1924-2015

2015

1924-2015

Vidutinis

7,0

5,8

52

37,0

12

I

4,0

19

II

6,7

14

III

10,2

19

Vidutinis

11,4

52

10

I

10,9

14

II

10,4

12

III

12,8

24

Vidutinis

15,1

62

6

I

15,2

0

II

15,3

8

III

14,9

18

Vidutinis

17,2

76

12

I

19,8

10

II

15,7

29

III

18,3

19

Vidutinis

19,7

74

2

I

21,6

2

II

18,8

0

III

18,8

4

Vidutinis

14,0

52

10

I

14,4

2

II

15,1

0,5

III

12,4

19

Vidutinis

5,9

50

4

I

7,6

23

II

5,2

19

III

5,1

24

Vidutinis

4,7

45

-

I

7,2

18

II

6,7

41

III

0,2

12

12,3

15,7

17,7

50

26

58

16,7

12,1

6,8

1,8

6

22

66

71

1 lentelė. Meteorologinės sąlygos cukrinių runkelių vegetacijos laikotarpiu Dotnuvos meteorologijos stotis

05

Cukrinių runkelių veislių bandymai

Veislės pasirinkimas yra svarbus ir sudėtingas uždavinys, nes ne visų veislių cukriniai runkeliai gerai ir stabiliai dera mūsų šalies klimato sąlygomis. Kaip ir ankstesniais metais, 2015 m. lauko bandymų tikslas – nustatyti geriausiai derančias Lietuvos klimato ir dirvožemių sąlygomis cukrinių runkelių veisles. Geriausios veislės įtraukiamos į kitų metų tyrimus, todėl apie jų produktyvumą galima spręsti pagal kelių metų rodiklius, taip sumažinant atskirų metų įtaką priimamiems sprendimams. 2015 metais į bandymus buvo įtraukta 14 naujų cukrinių runkelių veislių. Vadovaujantis kelių metų bandymų rezultatais, geriausios veislės atrenkamos ir įtraukiamos į kitų metų sezonui rekomenduojamų auginti gamybiniuose plotuose veislių sąrašą. Auginti gamybiniuose plotuose 2016 metams buvo atrinktos 18 veislių turinčios geriausius rezultatus.

2015 metais lauko bandymai buvo vykdyti trijose vietovėse: Kauno r. L. Rudinsko ūkyje, Kauno AVTS ir LAMMC Rumokų bandymų stotyje. Bandymuose buvo tiriamos 35 cukrinių runkelių veislės, priklausančios 8 sėklų gamintojams ir tiekėjams. 2 lentelėje parodyti vidutiniai 2015 m. trijų bandymų rezultatai. Vidutinis visų šiuose bandymuose augintų veislių šakniavaisių derlingumas buvo 74,7 t/ha - net 13 t/ha mažesnis nei 2014 m. Vidutinis šakniavaisių cukringumas buvo 19,2 %, o balto cukraus gauta 13,15 t/ha – atitinkamai 0,22% ir net 2,34 t/ha mažiau nei 2014 m.

06

2015 metais 80 t/ha ribą peržengė trijų veislių šakniavaisių derlius: Darnella, Greta ir Minta. Cukringumu išsiskyrė Gellert veislės cukrinių runkelių šakniavaisiai (20,14 %). Didžiausią balto cukraus derlių sukaupė Sinan (14,12 t/ha) ir Greta (14,03 t/ha ) veislių cukriniai runkeliai.

Kaip ir ankstesniais metais, bandymuose buvo vertinamas ligų paplitimas, skaičiuojami žyduoliai ir matuojamas kerpės aukštis (3 lentelė). Aukščiausiai virš žemės paviršiaus augo (turėjo didžiausią kerpę) Garrano, giliausiai – Tameka veislių cukriniai runkeliai. Sąlygos ligoms plisti 2015 m. nebuvo palankios - bendras bandymo pažeidimų vidurkis vertinant atskiras ligas 5 balų sistemoje neviršijo 1 balo. Daugiausia Rudmargės ir Baltulių pažeistų lapų buvo pastebėta „SY Tyler“ ir „Oribi“ ir priešingai – jų nebuvo „Criollo“ ir daugelio kitų veislių laukeliuose. Miltligė buvo pastebėta visų veislių laukeliuose, o labiausiai ši liga buvo išplitusi „Coctail“ veislės cukriniuose runkeliuose. Rūdys buvo taip pastebėtos visų veislių laukeliuose, o labiausiai išplito „Tameka“ ir „Darnella“ cukriniuose runkeliuose. 2015 metų bandymuose 6 veislių laukeliuose buvo pastebėti žyduoliai.

Pasėlio tankumas Nr.

Veislė 1000 vnt/ha

Balto cukraus derlius

Šaknų derlius t/ha

Cukringumas % t/ha

Sant.

Amino- N , mg/100g runkelių

Bandymo vidurkis

113

74,7

19,20

13,15

100

14

1

Criollo

111

76,5

18,92

13,27

101

13

2

Cardamone

113

75,5

19,04

13,18

100

13

3

Sarton

112

75,9

19,23

13,43

102

14

4

Pasteur

112

78,1

19,23

13,83

105

11

5

Barents

115

73,4

19,28

13,05

99

13

6

SY Tyler

113

77,4

18,73

13,3

101

14

7

Gallant

113

71,4

19,04

12,45

95

14

8

Jasiek

113

74,0

19,41

13,25

101

15

9

Darnella

113

81,6

18,41

13,53

103

16

10

Doblo

115

76,0

18,41

12,8

97

14

11

Silezija

113

66,9

19,95

12,36

94

12

12

Primadona

115

68,7

19,55

12,28

93

15

13

Charly NT

113

71,6

19,26

12,7

97

12

14

Sinan

114

79,5

19,22

14,12

107

12

15

Lavenda

110

73,5

19,77

13,29

101

16

16

Oribi

116

72,2

19,12

12,6

96

14

17

Calvin

115

77,6

19,20

13,66

104

15

18

Badger

114

75,6

19,48

13,49

103

12

19

Mishel

112

72,0

19,32

12,73

97

16

20

Gellert

113

67,7

20,14

12,65

96

11

21

Lombok

113

77,8

18,98

13,53

103

16

22

Victoriana

112

72,9

19,43

12,98

99

15

23

Berny

115

74,2

19,95

13,69

104

11

24

Minta

115

80,0

18,37

13,45

102

13

25

Fairway

114

76,5

18,82

13,16

100

14

26

Presley NT

111

74,7

18,84

12,91

98

13

27

Princeton

114

79,0

18,51

13,42

102

15

28

Telimena

117

73,5

18,98

12,74

97

16

29

Cocktail

114

77,1

19,41

13,73

104

14

30

Severa

114

69,7

19,69

12,53

95

15

31

Toleranza

111

68,5

19,93

12,59

96

12

32

Tameka

112

72,7

19,52

12,96

99

12

33

Garrano

115

74,8

19,23

13,18

100

13

34

Greta

116

81,6

18,91

14,03

107

15

35

Liberata

112

76,2

19,02

13,31

101

11

2 lentelė. Skirtingų cukrinių runkelių veislių derlius ir kokybės rodikliai, 2015 m. vidutiniai 3 bandymų duomenys (L. Rudinsko ūkis + Kauno AVTS + LAMMC Rumokų bandymų stotis)

07

Ankstyvas

Vėlyvas

Kerpės aukštis cm

Bandymo vidurkis

67,4

94,7

3,5

0,4

0,6

0,9

0,01

1

Criollo

63,9

92,8

3,7

0

0,5

0,9

0

2

Cardamone

72

94,8

3,5

0,4

0,6

1

0

3

Sarton

76,2

94,8

4,3

0

0,6

0,9

0

4

Pasteur

69,4

94,6

3,2

0,1

0,9

0,8

0,1

5

Barents

64,4

95,6

3,2

0,9

0,9

1,3

0

6

SY Tyler

66,5

93,4

3,9

1,1

0,8

1,1

0

7

Gallant

61,6

93

2,6

0

0,4

0,9

0,1

8

Jasiek

66,2

94,2

3,5

0,5

0,5

0,8

0

9

Darnella

68,1

95,2

3,7

0,5

0,3

1,5

0

10

Doblo

64,9

93,6

3,2

0,2

0,9

1

0

11

Silezija

63,6

94,3

3,2

0

0,9

0,6

0

12

Primadona

69,3

95,3

3,2

0,1

0,1

1

0,1

13

Charly NT

59,6

94,5

3,1

0,3

0,8

1,1

0

14

Sinan

68,9

95,7

3,7

0,3

0,6

1,3

0

15

Lavenda

60,5

92,7

2,9

0

0,3

1

0

16

Oribi

70,1

94,6

3,5

1,1

0,8

1,3

0,1

17

Calvin

67,6

95,2

3,9

0,5

0,6

0,4

0

18

Badger

69,2

94,8

4,6

0,3

0,8

0,5

0

19

Mishel

67

93,9

4,2

0,6

0,9

0,6

0,1

20

Gellert

71,6

94,4

2,8

0,3

0,3

0,5

0

21

Lombok

69,5

95,6

3,9

0,9

0,6

0,8

0

22

Victoriana

63,7

95,2

3,3

0,4

0,5

0,9

0

23

Berny

72,6

96,7

3,3

0,7

0,5

0,9

0,1

24

Minta

64,7

95,9

4,5

0,4

0,6

0,9

0

25

Fairway

69,1

95,7

3

0,5

0,5

0,8

0

26

Presley NT

72,7

94,2

3,2

0

0,9

1

0

27

Princeton

71

94,4

4,1

0,6

0,6

0,9

0

28

Telimena

64,9

94,8

4,7

0

0,4

0,4

0

29

Cocktail

65,7

94,6

4,4

0,1

1

1,3

0

30

Severa

64,9

95,1

3

0,4

0,8

0,9

0

31

Toleranza

66,2

93,7

2,8

0,4

0,5

0,8

0

32

Tameka

72,2

94,4

2,2

0,6

0,8

1,6

0

33

Garrano

69,1

95,3

5

0,6

0,9

1,1

0

34

Greta

68,5

96,2

3,5

0,7

0,3

1

0

35

Liberata

63,1

93,9

3,2

0,6

0,5

0,6

0

Nr.

Veislė

Lauko daigumas, %

Baltuliai + Rudmargė (Ramularia + Cercospora)

Miltligė (Erysiphe) (*)

Rūdys (Uromyces) (**)

Žyduoliai %

3 lentelė. Cukrinių runkelių veislių kerpės aukštis ir atsparumas ligoms bei žyduoliams, 2015 m. 3 bandymų vidutiniai duomenys (L. Rudinsko ūkis + Kauno AVTS + LAMMC Rumokų bandymų stotis)

08

Ligotumo skalė: 0-5, kur 0=nėra ligos, 5 = visiškai pažeistas ligos (*): vidut. duomenys: Kauno AVTS, Rumokai | (**): Rumokai

Cukrinių runkelių skirtingų sėjos normų bandymai Lauko bandymų tikslas – ištirti sėjos normos poveikį cukrinių runkelių derliui ir kokybei bei nustatyti optimalią sėjos normą.

Pasėlio tankumas yra svarbus veiksnys apsprendžiantis konkurencijos tarp atskirų augalų bei piktžolių intesyvumą ir gali turėti reikšmingos įtakos galutiniam rezultatui – šaknų derliui bei sukaupto cukraus kiekiui.

Rečiau pasėjus atskiri augalai auga ir vystosi palankesnėmis sąlygomis – jiems tenka daugiau saulės spindulių, didesnis mitybos plotas. Tankiame pasėlyje augalų daugiau, tačiau konkurencija intensyvesnė, todėl šakniavaisiai smulkesni.

2015 m. tyrimuose šaknų derlius ir baltojo cukraus derlius buvo šiek tiek geresni kai sėjos norma buvo sėta 6 sėklos viename metre. Šitas bandymas yra atliekamas du metus 2014m ir 2015 m. Gauti duomenys yra prieštaringi 2014 m. duomenims. 2014 m. geresni rezultatai buvo gauti kai sėta buvo 5 sėklos metre. Kadangi praėjusiais 2015 metais runkelių augimo sąlygos nebuvo labai geros, trūko drėgmės. Antroje vasaros pusėje runkelių augimas buvo silpnas arba visai sustojęs, todėl dar tvirtai teigti kuri sėjos norma yra geriausia negalima.

Bandymas bus tęsiamas ir ateinančiais metais.

Sėklos norma vnt/m

Pasėlio tankumas 1000 vnt/ha

Šaknų derlius t/ha

Cukringumas %

Bandymo vidurkis

107

59,4

1

4,5

92

2

5,0

3

Nr.

Baltojo cukraus derlius

Amino- N , mg/100g runkelių

t/ha

Sant.

18,36

10,09

100

11

57,2

18,11

9,63

95

11

101

57,3

18,39

9,72

96

10

5,5

107

59,0

18,15

9,93

98

11

4

6,0

111

62,7

18,43

10,66

106

10

5

6,5

112

60,8

18,71

10,52

104

10

CV (Variacijos koeficientas)

2,2

4,8

0,9

4,9

LSD95 (Esminio skirtumo riba)

2,3

2,8

0,2

0,5

Reikšmingumo lygis

99

91,7

99

96,3

7,2 7

0,8 55,6

4 lentelė. Sėjos normos įtaka cukrinių runkelių derliui ir kokybei, 2015 m. vid. duomenys (LAMMC Žemdirbystės institutas ir Rumokų bandymų stotis)

09

Cukrinių runkelių tręšimo bandymai Mineralinių trąšų efektyvumas cukriniams runkeliams tirtas LAMMC Žemdirbystės Institute ir LAMMC Rumokų Bandymų Stotyje. Tai bendras tarptautinis „Nordzucker“ projektas Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje, ištirti trąšų „FCA” įtaką cukrinių runkelių derliui ir kokybei, palyginant su kitomis tradicinėmis toje šalyje naudojamomis trąšomis. Taip pat palyginti NPK efektingumą su kontroliniu variantu kai buvo tręšiama tik azotu (N).

Bandyme buvo naudojamos skirtingos trąšos; 1 varianto laukeliai buvo patręšti tik amonio salietra - prieš sėją išberta 305 kg/ha; 2 varianto laukeliuose prieš sėją išberta trąša „FCA“ (N15-K5-S40) 300kg/ha, NP 10-35 - 270kg/ha ir kalio chloridas - 216 kg/ha. Po sudygimo, augalams turint 2-4 lapelius buvo išberta amonio salietra - 96 kg/ha. Augalams turint 8-10 lapų ir pakartotinai po trijų savaičių nupurkšta „Boras calkorium“+ „universal calcorium“ 1 l/ha.

3 varianto laukeliuose prieš sėją buvo išberta kompleksinės trąšos NPK (8-19-29) - 500kg/ha. Po su-

»» »»

»»

Nr.

»»

dygimo, augalams turint 2-4 lapelius buvo išberta amonio salietra -189 kg/ha. Boro trąšos panaudotos du kartus.

4 varianto laukeliuose naudotos vienanarės trąšos.

Prieš sėją buvo išberta s amonio sulfatas 200 kg/ ha, Amofosas 183 kg/ha + Kalio chloridas - 242 kg/ha. Po sudygimo, augalams turint 2-4 lapelius buvo išberta amonio salietra 122kg/ha. Boro trąšos panaudotos du kartus.

Šio bandymo rezultatai pateikti 5 lentelėje rodo, kad nepalankiomis augimo sąlygomis subalansuoto tręšimo reikšmė labai išauga. Laukeliuose patręštuose vien tik amonio salietra visi cukrinių runkelių derlingumo rodikliai buvo gerokai prastesni nei ten kur naudotos NPK trąšos. Didžiausias šakniavaisių ir baltojo cukraus derlius buvo gautas naudojant „FCA“ trąšas, tačiau skirtumas lyginant su kitais dviem variantais, kur buvo panaudotos NPK trąšos buvo nedidelis ir statistiškai neesminis. Šakniavaisių cukringumas visuose šiuose variantuose buvo beveik toks pat.

Sėklos norma vnt/m

Pasėlio tankumas 1000 vnt/ha

Šaknų derlius t/ha

Cukringumas %

Bandymo vidurkis

116

78,7

Baltojo cukraus derlius t/ha

Sant.

18,65

13,56

100

10

1

Kontrolė N105

117

74,1

18,38

12,58

93

11

2

FCA N105; P95; K145; S120

116

81,4

18,75

14,09

104

9

3

NPK (105-95-145)

116

79,1

18,71

13,67

101

9

4

Vienanarės N105; P95; K145; S120

116

80,0

18,76

13,88

102

9

CV (Variacijos koeficientas)

2,5

4,1

1,2

4,7

LSD95 (Esminio skirtumo riba)

2,9

3,1

0,2

0,6

Reikšmingumo lygis

8,7

95,2

90,0

96,5

5 lentelė. Sėjos normos įtaka cukrinių runkelių derliui ir kokybei, 2015 m. vid. duomenys (LAMMC Žemdirbystės institutas ir Rumokų bandymų stotis)

10

Amino- N , mg/100g runkelių

8,3 7

0,8 95,9

Fungicidų panaudojimo cukriniuose runkeliuose bandymai Vegetacijos metu atlikti vertinimai parodė, kad visi tirti fungicidai esmingai mažino Baltulių, Rudmargės, Rūdžių plitimą. Pateiktuose grafiniuose duomenyse matoma, kaip mažėjo ligų plitimas runkelius apdorojus vienais ar kitais fungicidais. Atlikus vertinimus spalio 25 dieną pastebėta, kad mažiausiai pažeisti ligų augalai buvo purkšti fungicidu „Spyrale” 1 l/ha du kartus ir fungicidu „Maredo” 1 l/ha purkšti vieną kartą.

Šio bandymo tikslas lapų ligų kontrolė c. runkeliuose.

Taip pat įvertinti atskirų fungicidų veiksmingumą lyginant su nepurkštu variantu, ištirti efektyvumą naujo fungicido „Spyrale“ lyginant su tradiciniais fungicidais.

Buvo vykdyti vienas arba du purškimai. Pirmas purškimas atliktas rugpjūčio 7 dieną, antras rugsėjo 3 dieną.

Bandyme buvo stebimos ligos; Baltuliai (Ramularia beticola), Rudmargė (Cercospora beticola) ir Rūdys (Uromyces beticola). Pirmas purškimas fungicidais rugpjūčio 7 dieną, antras purškimas rugsėjo 3 dieną.

Ligos, palankiomis joms plisti sąlygomis, gali padaryti daug žalos, mažiau atsparių veislių cukriniams runkeliams. 2015 metais antroje vegetacijos pusėje trūko drėgmės, todėl sąlygos ligoms plisti nebuvo labai palankios. Intensyviau lapų ligos pradėjo plisti tik rugsėjo mėnesio antroje pusėje.

3 pav. Ligų plitimo intensyvumas panaudojus skirtingus fungicidus.

(LAMMC Žemdirbystės institutas) Rudmargė % Baltuliai %

0

Nepurkšta

Spyrale 1.0 l/ha 1x

Spyrale 1.0 l/ha 2x

Maredo 0.5 l/ha 2x

Acanto 1.0 l/ha 1x

Rūdys %

Baltuliai %

Rudmargė %

Rūdys %

Baltuliai %

Rudmargė %

Baltuliai %

Rudmargė %

Baltuliai %

Maredo 1.0 l/ha 1x

Rūdys %

10

Rūdys %

20

Rudmargė %

Rūdys %

30

Rūdys %

40

Baltuliai %

50

Baltuliai %

60

Rūdys %

70

Rudmargė %

80

Rudmargė %

90

Baltuliai %

100

Rudmargė %

Rūdys %

Acanto 1.0 l/ha 1x

11

Vidutiniai bandymo derliaus rezultatai pateikti 6 lentelėje rodo, kad daugumoje fungicidais apdorotų laukelių šakniavaisių derlius buvo 0,2-5,0 t/ha didesnis, tačiau šis priedas statistiškai neesminis (taikant 95% tikimybę).

Panašios išvados galima prieiti ir peržiūrėjus šakniavaisių cukringumo duomenis – didžiausias cukringumas

Nr.

Tręšimo variantai Bandymo vidurkis

nustatytas fungicidu „Maredo“ du kartus nupurkštuose laukeliuose, tačiau visumoje dėsningą fungicidų poveikį šiam rodikliui pastebėti sunku. Daugumoje fungicidais apdorotų laukelių baltojo cukraus derlius buvo 0,24-0,73 t/ha didesnis nei nenupurkštuose, tačiau šis priedas statistiškai neesminis.

Pasėlio tankumas 1000 vnt/ha

Šaknų derlius t/ha

Cukringumas %

109

69,8

Baltojo cukraus derlius t/ha

Sant.

18,23

11,76

100

14

1

Kontrolė - nepurkšta

107

68,3

18,26

11,52

98

15

2

Spyrale 1.0 l/ha 1x

105

65,6

18,40

11,22

95

13

3

Spyrale 1.0 l/ha 2x

109

72,3

17,79

11,84

101

17

4

Maredo 1.0 l/ha 1x

111

71,3

18,11

11,93

102

15

5

Maredo 0.5 l/ha 2x

110

68,5

18,55

11,76

100

13

6

Acanto 1.0 l/ha 1x

113

69,4

18,32

11,80

100

14

7

Acanto 0.5 l/ha 2x

106

73,3

18,16

12,25

104

14

CV (Variacijos koeficientas)

6,2

6,9

1,4

6,8

LSD95 (Esminio skirtumo riba)

10,1

7,2

0,4

1,2

Reikšmingumo lygis

34,8

64,8

98,3

31,5

6 lentelė. Fungicidų naudojimo įtaka cukrinių runkelių derliui ir kokybei, 2015 m. bandymų duomenys (LAMMC Žemdirbystės Institutas)

12

Amino- N , mg/100g runkelių

9,5 14

2,0 97,8

Cukrinių runkelių, vasarinių miežių ir kviečių tręšimo kalkinėmis trąšomis bandymai Fabriko kalkinių trąšų efektyvumas tirtas LAMMC Rumokų bandymų stotyje. Lauko bandymų tikslas – ištirti fabriko kalkių poveikį cukrinių runkelių, vasarinių miežių ir kviečių derliui bei kokybei, derinant tręšimą su mineralinėmis trąšomis.

Nr.

Tręšimo variantai Bandymo vidurkis

Bandymų su cukriniais runkeliais rezultatai (7 lentelė) rodo, kad fabriko kalkinėmis trąšomis patręšti cukriniai runkeliai geriau dygo ir suformavo tankesnį pasėlį, tačiau vienos šaknies svoris buvo kiek mažesnis. Pastebėtas šaknų derliaus ir jų cukringumo padidėjimas buvo statistiškai neesmingas (taikant 95% tikimybę).

Pasėlio tankumas 1000 vnt/ha

Šaknų derlius t/ha

Cukringumas %

110

70,3

Baltojo cukraus derlius

Amino- N , mg/100g runkelių

t/ha

Sant.

19,54

12,57

100

12

1

NPK 12-11-22 800 kg /ha

107

69,0

19,48

12,29

98

12

2

NPK 12-11-22 800 kg /ha + 12 ton/ha kalkių

114

71,6

19,59

12,84

102

12

CV

4,5

6,9

0,5

6,7

LSD95

5,6

5,5

0,1

0,9

20,5 15

2,8

7 lentelė. Kalkių trąšų įtaka cukrinių runkelių derliui ir kokybei, 2015 m. duomenys (LAMMC Rumokų Bandymų Stotis) Kalkių trąšos pagerino vasarinių javų sudygimą ir teigiamai veikė derliaus struktūros elementus bei grūdų baltymingumą (8 ir 9 lentelės).

Nr.

Tręšimo variantai Bandymo vidurkis

Pasėlio tankumas 1000 vnt/ha

Šaknų derlius t/ha

Cukringumas %

404

808

Baltojo cukraus derlius

Amino- N , mg/100g runkelių

t/ha

Sant.

22

7,0

49,8

9,3

1

NPK 16-16-16 400 kg/ha

399

784

22

6,9

49,3

9,2

2

NPK 16-16-16 400 kg/ha + 12 ton/ha kalkių

408

833

22

7,1

50,2

9,5

CV

1,7

1,8

3,5

1,4

0,9

2,4

LSD95

7,9

16,6

0,9

0,1

0,5

0,3

8 lentelė. Kalkių trąšų įtaka vasarinių miežių derliaus struktūrai, grūdų derliui ir jo kokybei, 2015 m. duomenys (LAMMC Rumokų Bandymų Stotis )

13

Tręšimo variantai

Augalų skaičius vnt. /m2

Varpų skaičius vnt./ m2

Grūdų skaičius varpoje, vnt.

Derlius, t/ha

1000 grūdų masė, g

Baltymai, %

Glitimas, %

Sedimen tacija, ml

Bandymo vidurkis

408

558

31

6,15

42,64

9,7

16,6

22,5

1

1. NPK 16-16-16 400 kg/ha + amonio salietra 150 kg/ha

393

547

30

6,08

42,27

9,5

16,2

21,0

2

2. NPK 16-16-16 400 kg/ha + amonio salietra 150 kg/ha + 12 ton/ha kalkių

424

569

32

6,23

43,02

9,9

17,1

24,0

CV

3,3

1,7

1,3

1,8

0,8

1,5

0,4

6,5

LSD95

15,0

10,4

0,4

0,1

0,4

0,2

0,1

1,6

Nr.

9 lentelė. Kalkių trąšų įtaka vasarinių kviečių derliaus struktūrai, grūdų derliui ir jo kokybei, 2015 m. duomenys (LAMMC Rumokų Bandymų Stotis)

Skirtingųsėklų beicų-insekticidų bandymas Beicų-Insekticidų efektyvumo tyrimai vykdyti LAMMC Rumokų bandymų stotyje. Bandymas atliktas 10 variantų. Sėtos sėklos beicuotos skirtingais beicais-insekticidais. Buvo stebimas kenkėjų paplitimas ir pažeidimai runkelių vegetacijos laikotarpiu skirtingais beicais apdorotų sėklų variantuose taip pat įvertinta skirtingų beicų įtaka šaknų ir cukraus derliui.

Atskirų beicų įtaka, vieno iš pagrindinių runkelių kenkėjų Runkelinės musės, pažeidimų intensyvumui akivaizdžiai skyrėsi. Taip pat šio kenkėjo pažeidimai labai išryškėjo tarp nebeicuota sėkla pasėto kontrolinio varianto ir beicuotomis sėklomis sėtų variantų. Tai pavaizduota 4 paveiksle.

12

Runkelinės musės pažeidimų nerasta variantuose kur buvo sėta sėklos beicuotos beicu-insekticidu „Bayer Poncho Beta“ +, „Syngenta Cruiser Force SB“, „Bayer Product 1“ ir „Syngenta Product 2013SY“.

4 pav. Runkelinės musės pažeidimai 16

14,5

14 12 10

10

9

8

9,5

7 5,3

6 4 2 0

Nebeicuota

0

0

Bayer / Pocho Beta+

Bayer / Product 1

0 Bayer / Product 1 Plus

Įvertinus galutinius bandymo rezultatus nustatyta, kad runkelių šaknų ir cukraus derlius visuose beicuotomis sėklomis sėtuose variantuose buvo didesnis nei kontroliniame nebeicuotomis sėklomis sėtame variante.

Nr.

Tręšimo variantai Bandymo vidurkis

0

Syngenta / Syngenta / Syngenta / Cruiser Force SB Force Magna Product 2013 SY

Bayer / Product 2

ADAMA / Sombrero

Nufarm / Nuprid 600 FS

Geresni rezultatai nei bandymo vidurkis buvo 7 ir 8 variante kur naudotas beicas „Syngenta / Force Magna“ ir „Produktas 2013SY“.

Pasėlio tankumas 1000 vnt/ha

Šaknų derlius t/ha

Cukringumas %

111

68,0

Baltojo cukraus derlius

Amino- N , mg/100g runkelių

t/ha

Sant.

19,61

12,31

100

9,2

1

Kontrolė

106

65,8

19,65

11,95

97

9,2

2

Bayer / Poncho Beta+

110

67,8

19,70

12,37

100

8,6

3

Bayer / Produktas 1

110

67,2

19,54

12,11

98

9,8

4

Bayer / Produktas 1 Plus

110

67,1

19,78

12,27

100

9,6

5

Bayer / Produktas 2

115

67,9

19,71

12,38

101

8,7

6

Syngenta / Cruiser Force SB

112

68,9

19,57

12,41

101

10,4

7

Syngenta / Force Magna

114

69,1

19,51

12,44

101

8,8

8

Syngenta / Produktas 2013 SY

114

69,8

19,56

12,61

102

8,9

9

ADAMA / Sombrero

110

67,9

19,43

12,15

99

9,3

10

Nufarm / Nuprid 600 FS

111

68,7

19,60

12,43

101

8,8

CV

3,7

3,4

1,1

3,5

LSD95

5,9

68,0

0,3

0,6

Reikšmingumo lygis %

88,8

53,4

52,3

37,8

9,3 7

1,2 89,2

10 lentelė. Skirtingų beicų-incekticidų įtaka cukrinių runkelių derliui ir kokybei, 2015 m. duomenys (LAMMC Rumokų bandymų stotis)

13

– tai bendras Nordzucker projetas, kurio tikslas 2020 metais 20 procentų geriausių ir pažangiausių cukrinių runkelių augintojų pasiektų 20 tonų iš ha cukraus derlių. Ši puiki iniciatyva išaugo į didžiulį tarptautinį projektą, kurio dalimi yra ir Lietuvos cukrinių runkelių augintojai.

Tam tikslui buvo įsteigtas

klubas, kuris susideda iš cukrinių runkelių augintojų ir Nordic Sugar Agrocentro atstovų.

Pagrindinis tikslas – runkelių auginimas ir konkurencingumo didinimas, tai yra ir runkjelių augintojų ir perdirbėjų bendras tikslas. Bandymų rezultatų aptarimas, naujų bandymų siūlymas, jų aktualumas, darbo sauga – tai kertiniai dalykai apie kuriuos yra diskutuojama susirinkimų metu. klubas susirenka keletą kartų metų bėgyje. Organizuojamos išvykos į laukus, aplankomi bandymai ir žinoma svarbiausia – būnant drauge dalijamasi naujomis idėjomis kurios veda link pagrindinio projekto tikslo.