Cukrinių runkelių bandymų rezultatai 2015
2015 m. CUKRINIŲ RUNKELIŲ AUGIMO SĄLYGOS Pasėlių vystymasis ir priežiūra Cukrinių runkelių bandymai
Cukrinių runkelių bandymų rezultatai 2015 Šalies cukrinių runkelių augintojai pasiekė puikių rezultatų didindami šių augalų derlingumą, tačiau tolesnė pažanga priklauso nuo agrotechnikos naujovių diegimo, ūkio sąlygoms tinkamiausių veislių pasirinkimo. Naujų veislių, pesticidų ir trąšų asortimentas labai platus, tačiau ne visos siūlomos priemonės vienodai tinka Lietuvos klimato ir dirvožemio sąlygoms. Tad jas, prieš siūlant plačiam diegimui mūsų šalies ūkiuose, reikia patikrinti lauko bandymuose. AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ kartu su cukrinių runkelių augintojų kooperatyvais kasmet bendromis pastangomis atlieka lauko bandymus siekdami atsakyti į augintojams labiausiai rūpimus klausimus: kokios veisles tinkamiausios, kokius pesticidus ir trąšas pasirinkti siekiant gausaus aukštos kokybės cukrinių runkelių derliaus. Šis darbas apima cukrinių runkelių lauko bandymų atlikimą, šakniavaisių kokybės nustatymą, duomenų statistinį vertinimą bei svarbiausių rezultatų pateikimą augintojams. 2015 metais buvo nuspręsta atlikti 10 lauko bandymų kuriuose buvo numatyta tirti cukrinių runkelių veislių derlingumo, sėklos normos, mineralinių ir kalkinių trąšų bei fungicidų ir beicų-insekticidų efektyvumo klausimus. Bandymai buvo atliekami agronomijos moksle plačiau-
siai pripažintu lauko bandymų metodu, pagal iš anksto aptartas schemas, 4 pakartojimais. Cukrinių runkelių veislių tyrimai buvo atliekami trijose vietose - gamybiniame plote Kauno rajone Leono Rudinsko ūkyje, Valstybinės augalininkystės tarnybos Kauno Augalų Veislių Tyrimo stotyje (trumpinys - Kauno AVTS) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Rumokų bandymų stotyje. Fungicidų, beicų-insekticidų panaudojimo, sėklos normos parinkimo, tręšimo mineralinėmis ir kalkinėmis trąšomis bandymai buvo atliekami LAMMC Žemdirbystės institute ir Rumokų bandymų stotyje. Bandymų vykdymo metodai buvo tokie pat kaip ir ankstesniais metais, tačiau bandymų schemos buvo koreguojamos, įtraukiant naujas veisles, pasirenkant kitus pesticidus, trąšas ar jų derinius. Cukrinių runkelių šaknų cukringumas, alfa amino-N, kalio ir natrio kiekiai tirti AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ Agrocentro laboratorijoje, o duomenys suskaičiuoti LAMMC Žemdirbystės institute.
01
2015 m. CUKRINIŲ Meteorologinės sąlygos 2015 metai buvo šiltesni, tačiau sausesni nei klimato norma, todėl sąlygos cukriniams runkeliams augti nebuvo labai palankios.
Pavasaris
buvo ankstyvas, ilgas, vėjuotas ir kontrastingas temperatūros atžvilgiu. Kovo mėnesį vyravo šilti orai, o ketvirtąjį penkiadienį oro temperatūra buvo pakilusi šiam metų laikui neįprastai aukštai - iki 12,0 – 15,0 °C. Vidutinė mėnesio temperatūra buvo net 5,1 °C aukštesnė, o kritulių iškrito 173 proc. daugiamečio vidurkio. Balandžio orai buvo permainingi - po šaltokos mėnesio pradžios sekė šiltų orų laikotarpiai. Lietūs buvo negausūs, tačiau dažni - iš viso kritulių per mėnesį iškrito 139 proc. daugiamečio vidurkio. Mėnesio viduryje dirvos pradžiūvo ir prasidėjo vasarinių žemės ūkio augalų sėja. Gegužės orai buvo nepastovūs: šiltesnes dienas keitė vėsios. Naktys buvo vėsios, tačiau be šalnų. Kritulių per mėnesį iškrito 96 proc. daugiamečio vidurkio. Lietūs buvo negausūs, smarkiau palijo tik kartą – gegužės 21-ą dieną (20,3 mm). Dirvos labiau įšilo tik trečiąjį dešimtadienį. Drėgmės atsargos dirvožemyje žemės ūkio augalams buvo pakankamos.
02
Vasara buvo šilta ir sausa Birželio mėnesį vyravo
vėsūs, sausi ir vėjuoti orai. Kritulių per mėnesį iškrito tik 42 proc. daugiamečio vidurkio. Pirmąjį dešimtadienį beveik visai nelijo. Esant sausiems ir vėjuotiems orams dirvos sparčiai džiūvo ir birželio antrojo dešimtadienio pabaigoje produktyvios drėgmės atsargos tapo kritinės. Liepą vyravo vidutiniškai šilti, debesuoti ir vėjuoti orai, tačiau keletą pirmojo dešimtadienio dienų buvo karšta. Kritulių iškrito 76 proc. daugiamečio vidurkio. Pirmus du dešimtadienius drėgmės atsargos dirvoje buvo kritinės. Daugiau palijo antrojo dešimtadienio pabaigoje ir trečiąjį dešimtadienį. Rugpjūtis buvo išskirtinai sausas, saulėtas ir labai šiltas (3,0 °C šiltesnis už daugiametį vidurkį). Keletą kartų trumpai palijo, tačiau iš viso iškrito tik 5,6 mm, arba 8 proc. daugiamečio vidurkio. HTK siekė vos 0,1 (klimato norma 1,4) ir rodė labai didelę sausrą. Dotnuvos meteorologijos stoties duomenimis tai buvo sausiausias rugpjūtis per 53 stebėjimų metus. Sausringas laikotarpis tęsėsi visą mėnesį, o saulė spindėjo 96 val. ilgiau nei įprasta.
RUNKELIŲ AUGIMO SĄLYGOS Ruduo buvo šiltas, sausas, vėjuotas ir ilgas. Rugsė-
jo pirmąjį penkiadienį ir antrąjį dešimtadienį orai buvo vasariškai šilti, dienomis oro temperatūra pakildavo iki 20,0 °C, o rugsėjo 1-ąją - net iki 28,8 °C. Kritulių per mėnesį iškrito 128 proc. daugiamečio vidurkio. Spalio orai buvo permainingi: šiltus pirmojo penkiadienio orus netruko pakeisti šalti, tačiau sausi orai. Kritulių iškrito tik 14 proc. daugiamečio vidurkio. Lapkričio mėnuo prasidėjo neįprastai šiltais šiam metų laikui orais, tačiau trečiojo dešimtadienio pradžioje atšalo. Kritulių iškrito 158 proc. daugiamečio vidurkio - vyravo lietus, tačiau trečiąjį dešimtadienį pasitaikė šlapdribos bei sniego. 1 pav. Vidutinė oro temperatūra
Co 25 20 15 10 5 0 BALANDIS
GEGUŽĖ
BIRŽELIS
LIEPA
2015
RUGPJŪTIS
RUGSĖJIS
SPALIS
LAPKRITIS
1924 - 2015 2 pav. Kritulių kiekis
mm 80 70 60 50 40 30 20 10 0 BALANDIS
GEGUŽĖ
BIRŽELIS
LIEPA
2015
RUGPJŪTIS
RUGSĖJIS
SPALIS
LAPKRITIS
1924 - 2015
03
Pasėlių vystymasis ir priežiūra
2014-2015 m. žiema buvo švelni, pavasaris ankstyvas. Cukrinių runkelių sėja 2015 m pradėta keletą dienų vėliau nei 2014 m. Tačiau pavasarį oras buvo permainingas ir sėja užsitęsė. Kovo mėnesio antroje pusėje daug lietingų ir šaltų dienų, naktimis stiprios šalnos (vietomis iki -7 laipsnių). Dirvos šilo palaipsniui, o jų ruošimo darbai ir intensyvi sėja prasidėjo tik balandžio mėn. antrąją savaitę. Sėja pradėta kovo 15 d. o baigta balandžio 27d. Vidutinė sėjos data 04.15. Sąlygos augalams dygti ir augti buvo palankios, nes dirvožemyje drėgmės buvo pakankamai ne tik balandžio bet ir gegužės mėn. Pasėlių sudygimas geras, augalų tankumas siekė vid. 90000 vnt/ha. Kai kuriuose plotuose išryškėjo gausus žyduoliškumas, ypač ankstyvesnės sėjos pasėliuose. Kovoje su piktžolėmis herbicidai veikė efektingai. Pasėlių piktžolėtumas nedidelis. Birželio mėn. pradžioje cukrinių runkelių pasėliai buvo gražūs: augalai vienodai sudygę ir išsivystę, tačiau jų augimą ėmė lėtinti ryškėjantis drėgmės dirvoje trūkumas. Birželio mėn. pabaigoje ir liepos mėn. kritulių buvo daugiau, o augimo sąlygos palankesnės. Tačiau rugpjūčio mėn. įsivyravo šilti ar net karšti orai, kritulių buvo labai mažai. Per rugpjūčio mėn. iškrito tik 5,6 mm, (Tuo tarpu vidutinis daugiametis kritulių kiekis rugpjūčio mėn. apie 85 mm.), todėl cukrinių runkelių augalai labai kentėjo nuo sausros, intensyvus augalų augimas nevyko.
04
Pasėliuose lapų ligos intensyviau pradėjo plisti tik rugsėjo mėn. antrą dešimtadienį, kaip rudmargė, baltuliai, o nepurkštuose fungicidais pasėliuose ir miltligė. Rugsėjo mėn. orai buvo palankesni. Vyko normalus cukrinių runkelių šaknų augimas bei cukraus kaupimas. Taip pat sausas buvo spalio mėnuo ir runkelių šaknų laukiamo prieaugio nebuvo. Spalio mėnesį dirva buvo labai sausa ir kieta, sunku buvo iškasti šaknis todėl buvo didesni kasimo nuostoliai. Apskritai, vėliau rudenį, runkelių kasimo sąlygos buvo geros. Runkelių kasimas vyko iki pat gamybos pabaigos t.y. gruodžio vidurio. Runkelių perdirbimas vyko sklandžiai ir tolygiai. Visumoje 2015 metais cukrinių runkelių derlius dėl sausros nebuvo gausus, šakniavaisiai smulkesni, tačiau cukringi.
Oro temperatūra, oC Mėnuo Balandis
Gegužė
Birželis
Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
Spalis
Lapkritis
Krituliai, mm
Dekada
Dienos su krituliais (≥ 1 mm)
2015
1924-2015
2015
1924-2015
Vidutinis
7,0
5,8
52
37,0
12
I
4,0
19
II
6,7
14
III
10,2
19
Vidutinis
11,4
52
10
I
10,9
14
II
10,4
12
III
12,8
24
Vidutinis
15,1
62
6
I
15,2
0
II
15,3
8
III
14,9
18
Vidutinis
17,2
76
12
I
19,8
10
II
15,7
29
III
18,3
19
Vidutinis
19,7
74
2
I
21,6
2
II
18,8
0
III
18,8
4
Vidutinis
14,0
52
10
I
14,4
2
II
15,1
0,5
III
12,4
19
Vidutinis
5,9
50
4
I
7,6
23
II
5,2
19
III
5,1
24
Vidutinis
4,7
45
-
I
7,2
18
II
6,7
41
III
0,2
12
12,3
15,7
17,7
50
26
58
16,7
12,1
6,8
1,8
6
22
66
71
1 lentelė. Meteorologinės sąlygos cukrinių runkelių vegetacijos laikotarpiu Dotnuvos meteorologijos stotis
05
Cukrinių runkelių veislių bandymai
Veislės pasirinkimas yra svarbus ir sudėtingas uždavinys, nes ne visų veislių cukriniai runkeliai gerai ir stabiliai dera mūsų šalies klimato sąlygomis. Kaip ir ankstesniais metais, 2015 m. lauko bandymų tikslas – nustatyti geriausiai derančias Lietuvos klimato ir dirvožemių sąlygomis cukrinių runkelių veisles. Geriausios veislės įtraukiamos į kitų metų tyrimus, todėl apie jų produktyvumą galima spręsti pagal kelių metų rodiklius, taip sumažinant atskirų metų įtaką priimamiems sprendimams. 2015 metais į bandymus buvo įtraukta 14 naujų cukrinių runkelių veislių. Vadovaujantis kelių metų bandymų rezultatais, geriausios veislės atrenkamos ir įtraukiamos į kitų metų sezonui rekomenduojamų auginti gamybiniuose plotuose veislių sąrašą. Auginti gamybiniuose plotuose 2016 metams buvo atrinktos 18 veislių turinčios geriausius rezultatus. 2015 metais lauko bandymai buvo vykdyti trijose vietovėse: Kauno r. L. Rudinsko ūkyje, Kauno AVTS ir LAMMC Rumokų bandymų stotyje. Bandymuose buvo tiriamos 35 cukrinių runkelių veislės, priklausančios 8 sėklų gamintojams ir tiekėjams. 2 lentelėje parodyti vidutiniai 2015 m. trijų bandymų rezultatai. Vidutinis visų šiuose bandymuose augintų veislių šakniavaisių derlingumas buvo 74,7 t/ha - net 13 t/ha mažesnis nei 2014 m. Vidutinis šakniavaisių cukringumas buvo 19,2 %, o balto cukraus gauta 13,15 t/ha – atitinkamai 0,22% ir net 2,34 t/ha mažiau nei 2014 m.
06
2015 metais 80 t/ha ribą peržengė trijų veislių šakniavaisių derlius: Darnella, Greta ir Minta. Cukringumu išsiskyrė Gellert veislės cukrinių runkelių šakniavaisiai (20,14 %). Didžiausią balto cukraus derlių sukaupė Sinan (14,12 t/ha) ir Greta (14,03 t/ha ) veislių cukriniai runkeliai. Kaip ir ankstesniais metais, bandymuose buvo vertinamas ligų paplitimas, skaičiuojami žyduoliai ir matuojamas kerpės aukštis (3 lentelė). Aukščiausiai virš žemės paviršiaus augo (turėjo didžiausią kerpę) Garrano, giliausiai – Tameka veislių cukriniai runkeliai. Sąlygos ligoms plisti 2015 m. nebuvo palankios - bendras bandymo pažeidimų vidurkis vertinant atskiras ligas 5 balų sistemoje neviršijo 1 balo. Daugiausia Rudmargės ir Baltulių pažeistų lapų buvo pastebėta „SY Tyler“ ir „Oribi“ ir priešingai – jų nebuvo „Criollo“ ir daugelio kitų veislių laukeliuose. Miltligė buvo pastebėta visų veislių laukeliuose, o labiausiai ši liga buvo išplitusi „Coctail“ veislės cukriniuose runkeliuose. Rūdys buvo taip pastebėtos visų veislių laukeliuose, o labiausiai išplito „Tameka“ ir „Darnella“ cukriniuose runkeliuose. 2015 metų bandymuose 6 veislių laukeliuose buvo pastebėti žyduoliai.
Pasėlio tankumas Nr.
Veislė 1000 vnt/ha
Balto cukraus derlius
Šaknų derlius t/ha
Cukringumas % t/ha
Sant.
Amino- N , mg/100g runkelių
Bandymo vidurkis
113
74,7
19,20
13,15
100
14
1
Criollo
111
76,5
18,92
13,27
101
13
2
Cardamone
113
75,5
19,04
13,18
100
13
3
Sarton
112
75,9
19,23
13,43
102
14
4
Pasteur
112
78,1
19,23
13,83
105
11
5
Barents
115
73,4
19,28
13,05
99
13
6
SY Tyler
113
77,4
18,73
13,3
101
14
7
Gallant
113
71,4
19,04
12,45
95
14
8
Jasiek
113
74,0
19,41
13,25
101
15
9
Darnella
113
81,6
18,41
13,53
103
16
10
Doblo
115
76,0
18,41
12,8
97
14
11
Silezija
113
66,9
19,95
12,36
94
12
12
Primadona
115
68,7
19,55
12,28
93
15
13
Charly NT
113
71,6
19,26
12,7
97
12
14
Sinan
114
79,5
19,22
14,12
107
12
15
Lavenda
110
73,5
19,77
13,29
101
16
16
Oribi
116
72,2
19,12
12,6
96
14
17
Calvin
115
77,6
19,20
13,66
104
15
18
Badger
114
75,6
19,48
13,49
103
12
19
Mishel
112
72,0
19,32
12,73
97
16
20
Gellert
113
67,7
20,14
12,65
96
11
21
Lombok
113
77,8
18,98
13,53
103
16
22
Victoriana
112
72,9
19,43
12,98
99
15
23
Berny
115
74,2
19,95
13,69
104
11
24
Minta
115
80,0
18,37
13,45
102
13
25
Fairway
114
76,5
18,82
13,16
100
14
26
Presley NT
111
74,7
18,84
12,91
98
13
27
Princeton
114
79,0
18,51
13,42
102
15
28
Telimena
117
73,5
18,98
12,74
97
16
29
Cocktail
114
77,1
19,41
13,73
104
14
30
Severa
114
69,7
19,69
12,53
95
15
31
Toleranza
111
68,5
19,93
12,59
96
12
32
Tameka
112
72,7
19,52
12,96
99
12
33
Garrano
115
74,8
19,23
13,18
100
13
34
Greta
116
81,6
18,91
14,03
107
15
35
Liberata
112
76,2
19,02
13,31
101
11
2 lentelė. Skirtingų cukrinių runkelių veislių derlius ir kokybės rodikliai, 2015 m. vidutiniai 3 bandymų duomenys (L. Rudinsko ūkis + Kauno AVTS + LAMMC Rumokų bandymų stotis)
07
Ankstyvas
Vėlyvas
Kerpės aukštis cm
Bandymo vidurkis
67,4
94,7
3,5
0,4
0,6
0,9
0,01
1
Criollo
63,9
92,8
3,7
0
0,5
0,9
0
2
Cardamone
72
94,8
3,5
0,4
0,6
1
0
3
Sarton
76,2
94,8
4,3
0
0,6
0,9
0
4
Pasteur
69,4
94,6
3,2
0,1
0,9
0,8
0,1
5
Barents
64,4
95,6
3,2
0,9
0,9
1,3
0
6
SY Tyler
66,5
93,4
3,9
1,1
0,8
1,1
0
7
Gallant
61,6
93
2,6
0
0,4
0,9
0,1
8
Jasiek
66,2
94,2
3,5
0,5
0,5
0,8
0
9
Darnella
68,1
95,2
3,7
0,5
0,3
1,5
0
10
Doblo
64,9
93,6
3,2
0,2
0,9
1
0
11
Silezija
63,6
94,3
3,2
0
0,9
0,6
0
12
Primadona
69,3
95,3
3,2
0,1
0,1
1
0,1
13
Charly NT
59,6
94,5
3,1
0,3
0,8
1,1
0
14
Sinan
68,9
95,7
3,7
0,3
0,6
1,3
0
15
Lavenda
60,5
92,7
2,9
0
0,3
1
0
16
Oribi
70,1
94,6
3,5
1,1
0,8
1,3
0,1
17
Calvin
67,6
95,2
3,9
0,5
0,6
0,4
0
18
Badger
69,2
94,8
4,6
0,3
0,8
0,5
0
19
Mishel
67
93,9
4,2
0,6
0,9
0,6
0,1
20
Gellert
71,6
94,4
2,8
0,3
0,3
0,5
0
21
Lombok
69,5
95,6
3,9
0,9
0,6
0,8
0
22
Victoriana
63,7
95,2
3,3
0,4
0,5
0,9
0
23
Berny
72,6
96,7
3,3
0,7
0,5
0,9
0,1
24
Minta
64,7
95,9
4,5
0,4
0,6
0,9
0
25
Fairway
69,1
95,7
3
0,5
0,5
0,8
0
26
Presley NT
72,7
94,2
3,2
0
0,9
1
0
27
Princeton
71
94,4
4,1
0,6
0,6
0,9
0
28
Telimena
64,9
94,8
4,7
0
0,4
0,4
0
29
Cocktail
65,7
94,6
4,4
0,1
1
1,3
0
30
Severa
64,9
95,1
3
0,4
0,8
0,9
0
31
Toleranza
66,2
93,7
2,8
0,4
0,5
0,8
0
32
Tameka
72,2
94,4
2,2
0,6
0,8
1,6
0
33
Garrano
69,1
95,3
5
0,6
0,9
1,1
0
34
Greta
68,5
96,2
3,5
0,7
0,3
1
0
35
Liberata
63,1
93,9
3,2
0,6
0,5
0,6
0
Nr.
Veislė
Lauko daigumas, %
Baltuliai + Rudmargė (Ramularia + Cercospora)
Miltligė (Erysiphe) (*)
Rūdys (Uromyces) (**)
Žyduoliai %
3 lentelė. Cukrinių runkelių veislių kerpės aukštis ir atsparumas ligoms bei žyduoliams, 2015 m. 3 bandymų vidutiniai duomenys (L. Rudinsko ūkis + Kauno AVTS + LAMMC Rumokų bandymų stotis)
08
Ligotumo skalė: 0-5, kur 0=nėra ligos, 5 = visiškai pažeistas ligos (*): vidut. duomenys: Kauno AVTS, Rumokai | (**): Rumokai
Cukrinių runkelių skirtingų sėjos normų bandymai Lauko bandymų tikslas – ištirti sėjos normos poveikį cukrinių runkelių derliui ir kokybei bei nustatyti optimalią sėjos normą. Pasėlio tankumas yra svarbus veiksnys apsprendžiantis konkurencijos tarp atskirų augalų bei piktžolių intesyvumą ir gali turėti reikšmingos įtakos galutiniam rezultatui – šaknų derliui bei sukaupto cukraus kiekiui. Rečiau pasėjus atskiri augalai auga ir vystosi palankesnėmis sąlygomis – jiems tenka daugiau saulės spindulių, didesnis mitybos plotas. Tankiame pasėlyje augalų daugiau, tačiau konkurencija intensyvesnė, todėl šakniavaisiai smulkesni.
2015 m. tyrimuose šaknų derlius ir baltojo cukraus derlius buvo šiek tiek geresni kai sėjos norma buvo sėta 6 sėklos viename metre. Šitas bandymas yra atliekamas du metus 2014m ir 2015 m. Gauti duomenys yra prieštaringi 2014 m. duomenims. 2014 m. geresni rezultatai buvo gauti kai sėta buvo 5 sėklos metre. Kadangi praėjusiais 2015 metais runkelių augimo sąlygos nebuvo labai geros, trūko drėgmės. Antroje vasaros pusėje runkelių augimas buvo silpnas arba visai sustojęs, todėl dar tvirtai teigti kuri sėjos norma yra geriausia negalima. Bandymas bus tęsiamas ir ateinančiais metais.
Sėklos norma vnt/m
Pasėlio tankumas 1000 vnt/ha
Šaknų derlius t/ha
Cukringumas %
Bandymo vidurkis
107
59,4
1
4,5
92
2
5,0
3
Nr.
Baltojo cukraus derlius
Amino- N , mg/100g runkelių
t/ha
Sant.
18,36
10,09
100
11
57,2
18,11
9,63
95
11
101
57,3
18,39
9,72
96
10
5,5
107
59,0
18,15
9,93
98
11
4
6,0
111
62,7
18,43
10,66
106
10
5
6,5
112
60,8
18,71
10,52
104
10
CV (Variacijos koeficientas)
2,2
4,8
0,9
4,9
LSD95 (Esminio skirtumo riba)
2,3
2,8
0,2
0,5
Reikšmingumo lygis
99
91,7
99
96,3
7,2 7
0,8 55,6
4 lentelė. Sėjos normos įtaka cukrinių runkelių derliui ir kokybei, 2015 m. vid. duomenys (LAMMC Žemdirbystės institutas ir Rumokų bandymų stotis)
09
Cukrinių runkelių tręšimo bandymai Mineralinių trąšų efektyvumas cukriniams runkeliams tirtas LAMMC Žemdirbystės Institute ir LAMMC Rumokų Bandymų Stotyje. Tai bendras tarptautinis „Nordzucker“ projektas Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje, ištirti trąšų „FCA” įtaką cukrinių runkelių derliui ir kokybei, palyginant su kitomis tradicinėmis toje šalyje naudojamomis trąšomis. Taip pat palyginti NPK efektingumą su kontroliniu variantu kai buvo tręšiama tik azotu (N). Bandyme buvo naudojamos skirtingos trąšos; 1 varianto laukeliai buvo patręšti tik amonio salietra - prieš sėją išberta 305 kg/ha; 2 varianto laukeliuose prieš sėją išberta trąša „FCA“ (N15-K5-S40) 300kg/ha, NP 10-35 - 270kg/ha ir kalio chloridas - 216 kg/ha. Po sudygimo, augalams turint 2-4 lapelius buvo išberta amonio salietra - 96 kg/ha. Augalams turint 8-10 lapų ir pakartotinai po trijų savaičių nupurkšta „Boras calkorium“+ „universal calcorium“ 1 l/ha. 3 varianto laukeliuose prieš sėją buvo išberta kompleksinės trąšos NPK (8-19-29) - 500kg/ha. Po su-
»» »»
»»
Nr.
»»
dygimo, augalams turint 2-4 lapelius buvo išberta amonio salietra -189 kg/ha. Boro trąšos panaudotos du kartus. 4 varianto laukeliuose naudotos vienanarės trąšos. Prieš sėją buvo išberta s amonio sulfatas 200 kg/ ha, Amofosas 183 kg/ha + Kalio chloridas - 242 kg/ha. Po sudygimo, augalams turint 2-4 lapelius buvo išberta amonio salietra 122kg/ha. Boro trąšos panaudotos du kartus.
Šio bandymo rezultatai pateikti 5 lentelėje rodo, kad nepalankiomis augimo sąlygomis subalansuoto tręšimo reikšmė labai išauga. Laukeliuose patręštuose vien tik amonio salietra visi cukrinių runkelių derlingumo rodikliai buvo gerokai prastesni nei ten kur naudotos NPK trąšos. Didžiausias šakniavaisių ir baltojo cukraus derlius buvo gautas naudojant „FCA“ trąšas, tačiau skirtumas lyginant su kitais dviem variantais, kur buvo panaudotos NPK trąšos buvo nedidelis ir statistiškai neesminis. Šakniavaisių cukringumas visuose šiuose variantuose buvo beveik toks pat.
Sėklos norma vnt/m
Pasėlio tankumas 1000 vnt/ha
Šaknų derlius t/ha
Cukringumas %
Bandymo vidurkis
116
78,7
Baltojo cukraus derlius t/ha
Sant.
18,65
13,56
100
10
1
Kontrolė N105
117
74,1
18,38
12,58
93
11
2
FCA N105; P95; K145; S120
116
81,4
18,75
14,09
104
9
3
NPK (105-95-145)
116
79,1
18,71
13,67
101
9
4
Vienanarės N105; P95; K145; S120
116
80,0
18,76
13,88
102
9
CV (Variacijos koeficientas)
2,5
4,1
1,2
4,7
LSD95 (Esminio skirtumo riba)
2,9
3,1
0,2
0,6
Reikšmingumo lygis
8,7
95,2
90,0
96,5
5 lentelė. Sėjos normos įtaka cukrinių runkelių derliui ir kokybei, 2015 m. vid. duomenys (LAMMC Žemdirbystės institutas ir Rumokų bandymų stotis)
10
Amino- N , mg/100g runkelių
8,3 7
0,8 95,9
Fungicidų panaudojimo cukriniuose runkeliuose bandymai Vegetacijos metu atlikti vertinimai parodė, kad visi tirti fungicidai esmingai mažino Baltulių, Rudmargės, Rūdžių plitimą. Pateiktuose grafiniuose duomenyse matoma, kaip mažėjo ligų plitimas runkelius apdorojus vienais ar kitais fungicidais. Atlikus vertinimus spalio 25 dieną pastebėta, kad mažiausiai pažeisti ligų augalai buvo purkšti fungicidu „Spyrale” 1 l/ha du kartus ir fungicidu „Maredo” 1 l/ha purkšti vieną kartą.
Šio bandymo tikslas lapų ligų kontrolė c. runkeliuose. Taip pat įvertinti atskirų fungicidų veiksmingumą lyginant su nepurkštu variantu, ištirti efektyvumą naujo fungicido „Spyrale“ lyginant su tradiciniais fungicidais. Buvo vykdyti vienas arba du purškimai. Pirmas purškimas atliktas rugpjūčio 7 dieną, antras rugsėjo 3 dieną. Bandyme buvo stebimos ligos; Baltuliai (Ramularia beticola), Rudmargė (Cercospora beticola) ir Rūdys (Uromyces beticola). Pirmas purškimas fungicidais rugpjūčio 7 dieną, antras purškimas rugsėjo 3 dieną. Ligos, palankiomis joms plisti sąlygomis, gali padaryti daug žalos, mažiau atsparių veislių cukriniams runkeliams. 2015 metais antroje vegetacijos pusėje trūko drėgmės, todėl sąlygos ligoms plisti nebuvo labai palankios. Intensyviau lapų ligos pradėjo plisti tik rugsėjo mėnesio antroje pusėje.
3 pav. Ligų plitimo intensyvumas panaudojus skirtingus fungicidus. (LAMMC Žemdirbystės institutas) Rudmargė % Baltuliai %
0
Nepurkšta
Spyrale 1.0 l/ha 1x
Spyrale 1.0 l/ha 2x
Maredo 0.5 l/ha 2x
Acanto 1.0 l/ha 1x
Rūdys %
Baltuliai %
Rudmargė %
Rūdys %
Baltuliai %
Rudmargė %
Baltuliai %
Rudmargė %
Baltuliai %
Maredo 1.0 l/ha 1x
Rūdys %
10
Rūdys %
20
Rudmargė %
Rūdys %
30
Rūdys %
40
Baltuliai %
50
Baltuliai %
60
Rūdys %
70
Rudmargė %
80
Rudmargė %
90
Baltuliai %
100
Rudmargė %
Rūdys %
Acanto 1.0 l/ha 1x
11
Vidutiniai bandymo derliaus rezultatai pateikti 6 lentelėje rodo, kad daugumoje fungicidais apdorotų laukelių šakniavaisių derlius buvo 0,2-5,0 t/ha didesnis, tačiau šis priedas statistiškai neesminis (taikant 95% tikimybę). Panašios išvados galima prieiti ir peržiūrėjus šakniavaisių cukringumo duomenis – didžiausias cukringumas
Nr.
Tręšimo variantai Bandymo vidurkis
nustatytas fungicidu „Maredo“ du kartus nupurkštuose laukeliuose, tačiau visumoje dėsningą fungicidų poveikį šiam rodikliui pastebėti sunku. Daugumoje fungicidais apdorotų laukelių baltojo cukraus derlius buvo 0,24-0,73 t/ha didesnis nei nenupurkštuose, tačiau šis priedas statistiškai neesminis.
Pasėlio tankumas 1000 vnt/ha
Šaknų derlius t/ha
Cukringumas %
109
69,8
Baltojo cukraus derlius t/ha
Sant.
18,23
11,76
100
14
1
Kontrolė - nepurkšta
107
68,3
18,26
11,52
98
15
2
Spyrale 1.0 l/ha 1x
105
65,6
18,40
11,22
95
13
3
Spyrale 1.0 l/ha 2x
109
72,3
17,79
11,84
101
17
4
Maredo 1.0 l/ha 1x
111
71,3
18,11
11,93
102
15
5
Maredo 0.5 l/ha 2x
110
68,5
18,55
11,76
100
13
6
Acanto 1.0 l/ha 1x
113
69,4
18,32
11,80
100
14
7
Acanto 0.5 l/ha 2x
106
73,3
18,16
12,25
104
14
CV (Variacijos koeficientas)
6,2
6,9
1,4
6,8
LSD95 (Esminio skirtumo riba)
10,1
7,2
0,4
1,2
Reikšmingumo lygis
34,8
64,8
98,3
31,5
6 lentelė. Fungicidų naudojimo įtaka cukrinių runkelių derliui ir kokybei, 2015 m. bandymų duomenys (LAMMC Žemdirbystės Institutas)
12
Amino- N , mg/100g runkelių
9,5 14
2,0 97,8
Cukrinių runkelių, vasarinių miežių ir kviečių tręšimo kalkinėmis trąšomis bandymai Fabriko kalkinių trąšų efektyvumas tirtas LAMMC Rumokų bandymų stotyje. Lauko bandymų tikslas – ištirti fabriko kalkių poveikį cukrinių runkelių, vasarinių miežių ir kviečių derliui bei kokybei, derinant tręšimą su mineralinėmis trąšomis.
Nr.
Tręšimo variantai Bandymo vidurkis
Bandymų su cukriniais runkeliais rezultatai (7 lentelė) rodo, kad fabriko kalkinėmis trąšomis patręšti cukriniai runkeliai geriau dygo ir suformavo tankesnį pasėlį, tačiau vienos šaknies svoris buvo kiek mažesnis. Pastebėtas šaknų derliaus ir jų cukringumo padidėjimas buvo statistiškai neesmingas (taikant 95% tikimybę).
Pasėlio tankumas 1000 vnt/ha
Šaknų derlius t/ha
Cukringumas %
110
70,3
Baltojo cukraus derlius
Amino- N , mg/100g runkelių
t/ha
Sant.
19,54
12,57
100
12
1
NPK 12-11-22 800 kg /ha
107
69,0
19,48
12,29
98
12
2
NPK 12-11-22 800 kg /ha + 12 ton/ha kalkių
114
71,6
19,59
12,84
102
12
CV
4,5
6,9
0,5
6,7
LSD95
5,6
5,5
0,1
0,9
20,5 15
2,8
7 lentelė. Kalkių trąšų įtaka cukrinių runkelių derliui ir kokybei, 2015 m. duomenys (LAMMC Rumokų Bandymų Stotis) Kalkių trąšos pagerino vasarinių javų sudygimą ir teigiamai veikė derliaus struktūros elementus bei grūdų baltymingumą (8 ir 9 lentelės).
Nr.
Tręšimo variantai Bandymo vidurkis
Pasėlio tankumas 1000 vnt/ha
Šaknų derlius t/ha
Cukringumas %
404
808
Baltojo cukraus derlius
Amino- N , mg/100g runkelių
t/ha
Sant.
22
7,0
49,8
9,3
1
NPK 16-16-16 400 kg/ha
399
784
22
6,9
49,3
9,2
2
NPK 16-16-16 400 kg/ha + 12 ton/ha kalkių
408
833
22
7,1
50,2
9,5
CV
1,7
1,8
3,5
1,4
0,9
2,4
LSD95
7,9
16,6
0,9
0,1
0,5
0,3
8 lentelė. Kalkių trąšų įtaka vasarinių miežių derliaus struktūrai, grūdų derliui ir jo kokybei, 2015 m. duomenys (LAMMC Rumokų Bandymų Stotis )
13
Tręšimo variantai
Augalų skaičius vnt. /m2
Varpų skaičius vnt./ m2
Grūdų skaičius varpoje, vnt.
Derlius, t/ha
1000 grūdų masė, g
Baltymai, %
Glitimas, %
Sedimen tacija, ml
Bandymo vidurkis
408
558
31
6,15
42,64
9,7
16,6
22,5
1
1. NPK 16-16-16 400 kg/ha + amonio salietra 150 kg/ha
393
547
30
6,08
42,27
9,5
16,2
21,0
2
2. NPK 16-16-16 400 kg/ha + amonio salietra 150 kg/ha + 12 ton/ha kalkių
424
569
32
6,23
43,02
9,9
17,1
24,0
CV
3,3
1,7
1,3
1,8
0,8
1,5
0,4
6,5
LSD95
15,0
10,4
0,4
0,1
0,4
0,2
0,1
1,6
Nr.
9 lentelė. Kalkių trąšų įtaka vasarinių kviečių derliaus struktūrai, grūdų derliui ir jo kokybei, 2015 m. duomenys (LAMMC Rumokų Bandymų Stotis)
Skirtingųsėklų beicų-insekticidų bandymas Beicų-Insekticidų efektyvumo tyrimai vykdyti LAMMC Rumokų bandymų stotyje. Bandymas atliktas 10 variantų. Sėtos sėklos beicuotos skirtingais beicais-insekticidais. Buvo stebimas kenkėjų paplitimas ir pažeidimai runkelių vegetacijos laikotarpiu skirtingais beicais apdorotų sėklų variantuose taip pat įvertinta skirtingų beicų įtaka šaknų ir cukraus derliui. Atskirų beicų įtaka, vieno iš pagrindinių runkelių kenkėjų Runkelinės musės, pažeidimų intensyvumui akivaizdžiai skyrėsi. Taip pat šio kenkėjo pažeidimai labai išryškėjo tarp nebeicuota sėkla pasėto kontrolinio varianto ir beicuotomis sėklomis sėtų variantų. Tai pavaizduota 4 paveiksle.
12
Runkelinės musės pažeidimų nerasta variantuose kur buvo sėta sėklos beicuotos beicu-insekticidu „Bayer Poncho Beta“ +, „Syngenta Cruiser Force SB“, „Bayer Product 1“ ir „Syngenta Product 2013SY“.
4 pav. Runkelinės musės pažeidimai 16
14,5
14 12 10
10
9
8
9,5
7 5,3
6 4 2 0
Nebeicuota
0
0
Bayer / Pocho Beta+
Bayer / Product 1
0 Bayer / Product 1 Plus
Įvertinus galutinius bandymo rezultatus nustatyta, kad runkelių šaknų ir cukraus derlius visuose beicuotomis sėklomis sėtuose variantuose buvo didesnis nei kontroliniame nebeicuotomis sėklomis sėtame variante.
Nr.
Tręšimo variantai Bandymo vidurkis
0
Syngenta / Syngenta / Syngenta / Cruiser Force SB Force Magna Product 2013 SY
Bayer / Product 2
ADAMA / Sombrero
Nufarm / Nuprid 600 FS
Geresni rezultatai nei bandymo vidurkis buvo 7 ir 8 variante kur naudotas beicas „Syngenta / Force Magna“ ir „Produktas 2013SY“.
Pasėlio tankumas 1000 vnt/ha
Šaknų derlius t/ha
Cukringumas %
111
68,0
Baltojo cukraus derlius
Amino- N , mg/100g runkelių
t/ha
Sant.
19,61
12,31
100
9,2
1
Kontrolė
106
65,8
19,65
11,95
97
9,2
2
Bayer / Poncho Beta+
110
67,8
19,70
12,37
100
8,6
3
Bayer / Produktas 1
110
67,2
19,54
12,11
98
9,8
4
Bayer / Produktas 1 Plus
110
67,1
19,78
12,27
100
9,6
5
Bayer / Produktas 2
115
67,9
19,71
12,38
101
8,7
6
Syngenta / Cruiser Force SB
112
68,9
19,57
12,41
101
10,4
7
Syngenta / Force Magna
114
69,1
19,51
12,44
101
8,8
8
Syngenta / Produktas 2013 SY
114
69,8
19,56
12,61
102
8,9
9
ADAMA / Sombrero
110
67,9
19,43
12,15
99
9,3
10
Nufarm / Nuprid 600 FS
111
68,7
19,60
12,43
101
8,8
CV
3,7
3,4
1,1
3,5
LSD95
5,9
68,0
0,3
0,6
Reikšmingumo lygis %
88,8
53,4
52,3
37,8
9,3 7
1,2 89,2
10 lentelė. Skirtingų beicų-incekticidų įtaka cukrinių runkelių derliui ir kokybei, 2015 m. duomenys (LAMMC Rumokų bandymų stotis)
13
– tai bendras Nordzucker projetas, kurio tikslas 2020 metais 20 procentų geriausių ir pažangiausių cukrinių runkelių augintojų pasiektų 20 tonų iš ha cukraus derlių. Ši puiki iniciatyva išaugo į didžiulį tarptautinį projektą, kurio dalimi yra ir Lietuvos cukrinių runkelių augintojai. Tam tikslui buvo įsteigtas
klubas, kuris susideda iš cukrinių runkelių augintojų ir Nordic Sugar Agrocentro atstovų.
Pagrindinis tikslas – runkelių auginimas ir konkurencingumo didinimas, tai yra ir runkjelių augintojų ir perdirbėjų bendras tikslas. Bandymų rezultatų aptarimas, naujų bandymų siūlymas, jų aktualumas, darbo sauga – tai kertiniai dalykai apie kuriuos yra diskutuojama susirinkimų metu. klubas susirenka keletą kartų metų bėgyje. Organizuojamos išvykos į laukus, aplankomi bandymai ir žinoma svarbiausia – būnant drauge dalijamasi naujomis idėjomis kurios veda link pagrindinio projekto tikslo.