EBPO (OECD) rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo atmintinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) – 1961 m. įkurta ir šiuo metu 36 valstybes vienijanti organizacija, kurioje valstybės dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonomikos bei socialinės politikos gaires. EBPO, pagal surinktus statistinius duomenis, rengia tyrimus ir analizes, teikia rekomendacijas valstybėms narėms bei kitoms, bendradarbiavimu su EBPO suinteresuotoms valstybėms. Lietuva EBPO nare tapo 2018 m. liepos 5 d. Šioje atmintinėje, skirtoje nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), pateikiami pasiūlymai kaip įsitraukti į valstybės institucijų priimamus sprendimus, kokį bendravimo būdą pasirinkti. Pasiūlymai parengti remiantis EBPO 2015 m. paskelbta viešojo valdymo apžvalga „Lietuva: atviro ir įtraukiančio politikos formavimo skatinimas“. EBPO rekomenduoja ir skatina aktyvų piliečių įsitraukimą į viešąją politiką, todėl šioje apžvalgoje pateikiami pasiūlymai gali būti laikomi reikšminga svertimi NVO siekiant visaverčio dalyvavimo priimant sprendimus. EBPO rekomendacijos ir jų įgyvendinimas:
I.
„Balansuoti centrinės vyriausybės įsitraukimą į kitų institucijų veiklą, pabrėžiant centrinės vyriausybės siekį palengvinti informacijos mainus ir dialogą tiek vyriausybėje, tiek ir su nevyriausybinėmis interesų grupėmis, užuot naudojus komunikaciją tik „iš viršaus į apačią“. Naudodamosis šia rekomendacija NVO gali ir turi reikalauti dialogo iš valstybės institucijų ir tokiame dialoge dalyvauti išsakydamos savo problemas ir idėjas. Valstybės institucijos neturėtų apsiriboti tik informacijos pateikimu NVO, jos taip pat turėtų priimti tokią informaciją iš NVO ir į ją reaguoti.
II.
„Skatinti diskusijas vyriausybėje ir su nevyriausybinėmis interesų grupėmis apie atvirą vyriausybę, siekiant sukurti bendrą viziją...“ Naudodamosis šia rekomendacija NVO gali pasiekti susitarimą dėl atviros vyriausybės vizijos su valstybės institucijomis. Įvairių diskusijų metu NVO gali pristatyti kaip jos įsivaizduoja atvirumą NVO išsakomoms idėjoms, prašymams bei pasiūlymams. 1
III.
„Stiprinti esamų atviros vyriausybės gerosios praktikos bei pirmaujančių institucijų matomumą pačioje vyriausybėje ir piliečiams.“ Atsižvelgiant į šią rekomendaciją NVO gali įsitraukti į informacijos apie atvirą vyriausybę ir tokios vyriausybės užtikrinamų bendravimo principų tarp valstybės ir piliečių skleidimą. Įsitraukimas į informacijos skleidimą taip pat gali būti naudingas NVO veiklos populiarinimui, NVO pozicionuojant kaip tarpinę grandį tarp valstybės institucijų ir piliečių, galinčią atstovauti įvairių grupių interesams.
IV.
„Bendros piliečių įsitraukimo metodologijos sukūrimas, kuria naudotųsi kiek įmanoma daugiau institucijų centriniu ir vietiniu lygmenimis.“ „Kartu su metodologija turėtų būti pateikiamas priemonių rinkinys. Konkretūs patarimai ir rekomendacijos, kaip įgyvendinti metodologiją sprendimus priimantiems politikams, padėtų valstybės pareigūnams geriau suprasti jos praktinę reikšmę ir padidintų įtraukimo iniciatyvų sėkmę.“ NVO gali įsitraukti į rekomendacijoje minimos metodologijos kūrimą, kaip patariančios organizacijos. Taip pat, prisidėti prie priemonių rinkinio numatymo. Jeigu tokia metodologija nėra kuriama, NVO, atstovaudamos įvairių grupių interesus gali įvertinti poreikius ir teikti pasiūlymus.
Atmintinė parengta remiantis EBPO viešojo valdymo apžvalga „Lietuva: atviro ir įtraukiančio politikos formavimo skatinimas“.
2