Psichologė apie grožį

Grožis

KAROLINA GURSKIENĖ

Keičiantis laikmečiams keičiasi ir grožio samprata. Šiandienis grožio standartas yra visiškai kitoks, nei buvo viduramžiais ar renesanso epochoje. Tačiau kad ir kokiais laikais gyvena moterys, siekis būti gražia ir palaikyti „dailiosios lyties“ etiketę išlieka toks pat. Skirtumas tik tas, kad šiandieninė moteris turi daugiau galimybių siekti grožio, kurį ji supranta kaip TĄ.

Prie to, kad savo kūną galiu tobulinti sportu, atsirado galimybės jį koreguoti chirurgiškai. Prie to, kad savo šypsenos kreivumą galiu tobulinti mimikuodama priešais veidrodį ir treniruodama vis platesnę šypseną, atsirado galimybė susidėti naujus, baltut baltutėlaičius dantis ir voila – treniruotis šypsotis nebereikia, nes noras parodyti naujus, lygius kareivukus tiesiog trykšte trykšta iš vidaus. Prie to, kad kuklesnę savo krūtinę priimsiu kaip subtilią duotybę, kuri tuo ir žavi, kad tai man ir apie mane, aš galiu taupyti pinigus nuo pat šešiolikos ir laukti tos dienos, kol galėsiu susidėti C dydį, kaip minimum. Prie to, kad turiu ir pasistengiu, atsirado galimybės tiesiog gauti. Atrodo, kad problema teliko tik turėti už ką.

Kai negaliu susitaikyti su atlėpusiomis ausimis

„Mano ausys atlėpusios. Mama pasakojo, kad mažytei man rišdavo kepurytę, kad prispaustų ausis, bet kaip visi matom – jai nepavyko. Nuo pat pirmos klasės jaučiu dėl to diskomfortą, o nuo penktos – turiu pravardę, kurią kartas nuo karto išgirstu, kai su kažkuo susipykstu. Tikrai laukiu pilnametystės ir pirmojo darbo. Nuoširdžiai svajoju pasidaryti operaciją ir džiaugtis surištais plaukais, nebijant pažiūrėti į veidrodį.“

Kai turime tokį ilgalaikį diskomfortą, su juo susigyventi gali būti sunku. Tokiu atveju chirurginis įsikišimas gali padaryti išties daug kiek fizinės, tiek ir psichologinės naudos. Šiandieninė mergina gali pasikoreguoti tai, kas prieš šimtus metų būtų buvę neįmanoma. O šiandien gali! Ir tai keičia vaizdą, ir tai keičia jausmą. Susitvarkius tai, kas ilgai kankino, paraleliai atsiranda ir didesnis pasitikėjimas savimi. O tai prie „prispaustų“ ausų prideda ir akivaizdaus vidinio švytėjimo.

Kai koreguojame tai, kas būtina, kas trukdo gyventi, kas atneša kasdienį lūpos nukabinimą – rezultatas būna džiuginantis tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Visos žinome jausmą, kai nusiperkame naujus apatinius ir, nors niekas to nežino ir nemato, viduje mes jaučiamės gražuolių gražuolėmis. Ir žinote kas keisčiausia? Kad tai matosi išoriškai! Ne, ne nauji apatiniai matosi. Išoriškai matosi grožis: per didesnį pasitikėjimą savimi, per atsipalaidavimą, per būvimą akimirkoje, per būvimą gražia. Būti gražia – tai jaustis gražia. Ir tas jausmas – ryškiausias moters aksesuaras.

Kai negaliu susitaikyti su blakstienų dažymu rytais

„Negaliu atsidžiaugti priaugintomis blakstienomis. Nebereikia keltis rytais 15 minučių anksčiau vien tam, kad su tušu brūžinčiau tas blakstienas iki tobulumo, kurios vis tiek tobulos nebūna niekaip. Tai jos sukibo, tai po lietaus nuvarvėjo, tai iškrito ir atrodo kaip nebaigta kaimyno tvora, tai joms dar kas nors. Puikus išradimas. Norėčiau, kad ir dantų valymo įrengimas koks nors atsirastų. Atsikeli, praskalauji burną ir iškart švaru ir gaivu.“

Viskas gerai su priaugintomis blakstienomis. Kaip gerai ir su priaugintais nagais. Grožis yra visoks ir tai labai subjektyvu. Tačiau kuo skiriasi vaistas nuo nuodo? Doze. Jei savo prabirėjusias blakstienas kukliai pasitobulinsiu keliomis dirbtinėmis ar labiau storinančiu tušu, niekas nepastebės ir išliksiu jauna ir graži natūraliai. Jei mano blakstienos ims užstoti saulę ir pajausiu, kad jos puikiai atstoja kepurę su snapeliu, kai nuo spindulių nebereikia net prisimerkti, tai jau tikriausiai „per didelė dozė“, kuri kenkia, atrodo nenatūraliai ar net juokingai. Paslysti į grožio begalybę labai paprasta. Atrodo tik truputį ilgesni nagai, tada dar truputį, tada smailesni ir nejučiomis ateinu iki to, kad nebesuimu pieštuko, bet be nagų savęs įsivaizduoti jau nebegaliu. Nes kaip iš 2 centimetrų grįžti į varganus 5 milimetrus...

Jauname amžiuje grožis slypi subtilume. Kai turimus privalumus atsargiai paryškinu, o trūkumus – lengvai maskuoju minimaliomis detalėmis. Kai dailias lūpas lengvai pasodrinu, o užkritusius vokus lengvai kilsteliu plona pieštuko linija aukštyn. O kai nebenoriu – tiesiog nebekilsteliu ir nebesodrinu. Kurti ir suprasti grožį mokomės su kiekvienais savo ir kiekvienais naujais mados tendencijų metais. Chirurginiu būdu pakeisti dalykai vėliau kisti nebegali (tam tikrais atvejais gali, tačiau tikrai nelengvai). Galbūt todėl ir yra rekomenduojama prieš bet kokias operacijas sulaukti tam tikro amžiaus ir subrandintos minties. Suaugusiame amžiuje daug kas atrodo kitaip. Visų pirma tuo, kad nebe taip dažnai keičiasi norai ir supratimas. Kol keičiasi žmogaus kūnas, keičiasi ir jo mąstymas. Ir esant laike, kai viskas dar kinta, gražinkimės taip, kad, panorėjus, galėtume viską lengvai atkeisti atgal.

Gamykliniai parametrai

Kai buvo pirmasis karantinas ir visi turėjome likti ilgam namuose, grožio palaikymas ir vertinimas irgi keitėsi. Nebeliko galimybių profesionaliai dažytis plaukų, profesionaliai susitvarkyti antakių ar nagų. Sklandė juokai, kad žmonės grįžo „į gamyklinius parametrus“. Ir nors pradžioje daugeliui moterų ir merginų buvo keista ir nejauku net išeiti iš namų nedažytais plaukais, labai daug moterų pamilo natūralias save iš naujo. Grožis kito keičiantis aplinkybėms. Gražu tapo trumpesni nagai, standartiniai vyrų kirpimai, kuriuos nukirpti išmoko pačios jų moterys, gražu tapo barzdos ir aukštai, į kuodus surišti plaukai. Gražu tai, kas tuo laiku patogu ir lengvai pasiekiama. Šiandien lengvai pasiekiama tiek susisukti kuodą, tiek pasiputlinti lūpas. Pasirinkimas labai didelis. Ir jei kažkas palengvina gyvenimą ir yra džiaugsmo suteikiantis pasirinkimas, viskas su tuo yra gerai. Tik nenatūraliai tobulinti save turėtų būti kartais galimu pasirinkimu, o ne gyvenimo būdu. Kai jaučiuosi kažkur truputį pasitvarkiusi, o ne braukau sąrašą, kiek liko nepatobulintų vietų. Prižiūrėti save yra gyvenimo būdas. Nes kol pasiekiu plokščią pilvuką, turiu priprasti gyventi sveikiau ir aktyviau. Nusisiurbti riebalus, prisiauginti blakstienas, susidėti krūtinę, prisipūsti lūpas, išsilyginti raukšles... Jei tai jau visas sąrašas, gal tai tapo hobiu? Tobulumas yra mūsų galvose. Jei viskas tobula ir trūksta tik dailiai prigludusių ausų, kodėl gi ne? Jei netobula niekas – skalpelis gali suktis ir bus be pabaigos. Šaknų vis tiek reikės ieškoti ten giliai, giliai, kur joks skalpelis nepriartės. Nes? Nes grožis – mūsų galvose.