Skaitytojos laiškas: vyrams patinka kvailos merginos?

*SKAITYTOJOS LAIŠKAS *

EKSPERIMENTAS:

VYRAMS PATINKA KVAILOS

MERGINOS?

Redakcijoje sulaukėme labai įdomaus skaitytojos laiško. „Noriu anonimiškai pasidalinti vienu eksperimentu, kurį atlikau prieš keletą metų,“– pradėjo savo pasakojimą ji. „Manau, kad „Panelės“ skaitytojoms būtų kiek įdomu, tiek ir pravartu perskaityti.“ Istorija tikrai smagi, pamokanti, o klausimai, kuriuos ji kelia, tikime, ne sykį kilo ir tau.

„Aš visada buvau „ta protingoji“. Ne patrauklioji, ne mieloji, ne charizmatiškoji... Protingoji. Įgijau gerą aukštąjį išsilavinimą ir net pasimatymuose vartojau tokius terminus kaip „simbiozė“ bei mėginau kalbėtis apie plokščių tektoniką ar subdukcijos zonas. Tiesa pasakius, net išvaizda mano – atitinkama: kuklus, formalus stilius, „bibliotekininkės“ akiniai. Ir nors nesu kreiva-šleiva, o kalbėtis galiu praktiškai apie bet ką – meilės fronte pas mane visuomet buvo štilis.

Prieš santuoką kurti santykius man sekėsi tikrai prastai. Net jei ir koks vyras su manimi nueidavo į kelis pasimatymus, labai greitai jis susirasdavo merginą – visišką mano priešingybę – kokią gražuolę iš sporto klubo registratūros ar naktinio baro kasos. Na, o man tuomet sakydavo, kad nori likti draugais, nes esu „įdomi“.

Mama man ne sykį yra sakiusi, kad vyrams patinka kvailos merginos. Stiprių ir protingų jie prisibijo – per daug reikalų su jomis ir darbo daug reikės įdėti idant sužavėti. O ir prastesni jie prisibijo pasijusti. Jiems reikia lengvo grobio. Merginų, kurios dievintų juos ir nieko daug nesitikėtų. Būtent todėl aš sugalvojau atlikti eksperimentą – apsimesti kvailesne nei esu.

Visų pirma aš pakeičiau savo profilį „Tinder“ programėlėje. Pasidariau kelias prastesnes, bet labiau patrauklias nuotraukas. Tuomet ištryniau informaciją, kurioje plačiai rašiau apie pomėgį skaityti knygas, mėgstamiausius autorius, tai, kad domiuosi politika ir mokslu. Vietoje to įdėjau lėkštą citatą bei klišines frazės apie tai, kad mėgstu ilgus pasivakščiojimus, keliones ir pan.

Bene išsyk pradėjo plaukti žinutės. Po vieną gaudavau tubūt kas penkias minutes, kai prieš tai žinutės sulaukdavau net ne kasdien. Eksperimentas jau pasiteisino! Nusprendžiau atsakyti ne visiems – juk galėjau rinktis. Tad atrašydavau tik tiems, kurie atrodė tvarkingi ir išsilavinę.

Pakeičiau ir savo bendravimo manierą. Atsakinėjau trumpais sakiniais, naudojau daug šypsenėlių, neklausinėjau rimtų klausimų, nekėliau diskusijų. Jei paskambin-

davo – paplonindavau balsą ir daug kikenau. Labai greit pasipylė ir siūlymai susitikti. Galėjau turėti po tris pasimatymus į dieną. Bet! Pastebėjau vieną esminį skirtumą. Jei anksčiau man siūlydavo susitikti kavos, tai dabar – į pasimatymo planą visad būdavo įtraukiami svaigieji gėrimai. Man vienas draugas paaiškino, kad tai parodo, jog jie tikisi vakaro su „laiminga pabaiga“. Greičiausiai taip ir yra, nes nesutikus labai gerai pasimatydavo, kokie egoistiški ir neišprusę žmonės man rašė.

Iš tiesų, pradėjusi šį eksperimentą, aš tikėjausi, kad vyrai kvailų moterų ieško todėl, kad nori būti lyderiais, vesti jas gyvenimo keliu, išmokyti dalykų, parodyti pasaulį. Bet tiesa ta, kad jie tikrai neieško žmonų, o veikiau – lengvo grobio vienai nakčiai. Tad, ar tikrai man ir tau to reikia? Ilgai netrukus išsitryniau anketą.

Kai susipažinau su dabartiniu savo vyru, per pirmą pasimatymą aš tiesiog buvau savimi. Mes diskutavome ir net ne sykį susiginčijome, kadangi patirtys ir požiūriai buvo skirtingi. Ir būtent tai manyje jam patiko: kad turiu savo nuomonę ir galiu kalbėtis daugeliu temų. Jis sakė, kad jau pirmo pasimatymo metu jam labiausiai patiko, kad galėjau jam suteikti naujos informacijos, parodyti naujų požiūrio kampų. Štai kokio vyro kiekvienai iš mūsų reikia. Tokio ir linkiu.“