Kelionė į Berlyną

Permainų vėjo sostinė – BERLYNAS

INGRIDA KARPUŠKAITĖ

Laikais, kai dar mūsų sveikatai nebuvo grėsmės ir sienos buvo atviros, o kelionių bilietų kainos akcijų metu buvo mažesnės nei dienos pietų, su drauge nusprendėme aplankyti šį miestą. Išvykome labai trumpam – tik ilgajam savaitgaliui, bet šio laiko pakako susipažinti su svarbiausiomis Vokietijos sostinės lokacijomis.

Berlynas (vok. Berlin) – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas. Tai – antras pagal dydį Europos Sąjungos bei penktas pagal dydį Europos žemyno miestas. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1287 m. Berlynas buvo Brandenburgo, Prūsijos, Vokietijos imperijos, Trečiojo Reicho sostinė. Po Antrojo pasaulinio karo Berlynas buvo padalintas – rytinė dalis tapo Vokietijos Demokratinės Respublikos sostine, o Vakarų Berlynas buvo nuo 1961 m. siena apsuptas enklavas VDR teritorijoje. Perėjimas iš vienos miesto dalies į kitą buvo griežtai ribojamas.

Siena buvo nugriauta 1989 m. lapkričio 9 d. Per vieną naktį buvo perrašyta Berlyno istorija, o sienos griūtis tapo laisvės, permainų vėjo, šviesesnio rytojaus ir vienybės simboliu, reikšmingu ne tik Vokietijai, bet ir visam pasauliui.

Tolimi kraštai – vilioja. Tačiau ir visai čia pat, Europoje, yra ne tik gražių, bet labai reikšmingų pasaulio istorijai miestų. Berlynas – vienas jų.

Berlyno zoologijos sodas (Zoologischer Garten Berlin)

Į Berlyną keliavome autobusu ir miestą pasiekėme ankstyvą rytą. Kadangi iki galėsime užsiregistruoti į viešbutį turėjome luktelti bent 7 valandas, pirmąja lankytina vieta pasirinkome Berlyno zoologijos sodą. Žinojome, kad galėsime ramiai pasivaikščioti, viską gerai apžiūrėti ir puikiai praleisti laiką.

Berlyno zoologijos sodas – vienas didžiausių zoologijos sodų Vokietijoje (net 35 ha ploto!) ir vienas turtingiausių pasaulyje pagal gyvūnų rūšis (apie 14 000 gyvūnų, 1500 rūšių). Berlyno zoologijos sodui taip pat priklauso muziejus – akvariumas, kuriame auginamos ir eksponuojamos ne tik žuvys, bet ir ropliai, vabzdžiai, bestuburiai ir kt. Berlyno zoologijos sodas pasižymi tuo, kad gyvūnams skirtos didelės teritorijos, kur jie laksto beveik laisvi, nuo lankytojų neretai atskirti tik vandens grioviu. Paukščiams ir kitiems gyvūnams įrengti aptvarai yra labai erdvūs.

Laikas čia tikrai neprailgo. Kadangi galėjome ne tik apžiūrėti įvairius gyvūnus, nuo mielų lamų iki egzotiškų dramblių ir žirafų, bet ir sudalyvauti įvairiose interakcijose. Čia galima stebėti, kaip maitinami įvairūs gyvūnai, darbuotojai noriai papasakoja apie rūšį ir jos ypatumus. O taip pat veikia ir mini parkas, kuriame galima pašerti ožkas – tereikia nusipirkti specialiai tam skirto maisto.

Brandenburgo vartai (Brandenburger Tor)

Vos tik įsikūrusios viešbutyje, nieko nelaukdamos išėjome apžiūrėti žymiausių Berlyno vietų. Pirmuosius aplankėme Brandenburgo vartus.

Brandenburgo vartai – tai architektūros paminklas, vienas iš Berlyno simbolių, buvę miesto vartai. Ilgus metus Brandenburgo vartai buvo Vokietijos padalinimo, o nuo 1989 m. – Vokietijos suvienijimo simboliu. Brandenburgo vartai yra vieninteliai išlikę Berlyno miesto vartai. Juos 1788–1791 m. karaliaus Frydricho Vilhelmo II paliepimu pastatė Carl Gotthard Langhans. Tai buvo pirmasis Berlyno klasicizmo paminklas.

Vartai stovi Paryžiaus aikštėje, o jų viršūnę vainikuoja pompastiška kvadriga – keturių arklių tempiamas kovos vežimas. Ši skulptūra Napoleono karų metu, prancūzams užėmus miestą, buvo išgabenta į Paryžių ir atgal grąžinta tik po 8 metų.

Antrojo pasaulinio karo metu vartai stipriai nukentėjo, kvadriga buvo visiškai sunaikinta. 2000–2002 m. jie rekonstruoti. Šaltojo karo metu Brandenburgo vartai buvo dalis Berlyno sienos, skyrusios Rytų ir Vakarų Vokietiją. Šie vartai tapo suvienytos Vokietijos simboliu po istorinio Berlyno sienos griuvimo 1989 m.

Reichstagas (Reichstag)

Visai netoli, lengvai pasiekiamas pėsčiomis, yra kitas svarbus objektas. Tai – Reichstagas.

Reichstago pastatas 1894 m. buvo pastatytas specialiai parlamento, rinkto tiesioginiuose rinkimuose, darbui. Nuo 1919 m., Vokietijai pasivadinus Veimaro Respublika, jame buvo renkama ir valstybės galva – Reichskancleris. 1933 m. sausio 30 d. demokratiniu keliu atėjęs į valdžią Adolfas Hitleris jau vasario 27 d. inscenizavo Reichstago gaisrą, apkaltino juo komunistus, ir sustabdė demokratijos plėtrą, pareiškęs, kad parlamentui nebėra kur susirinkti. Faktiškai paskutinė Reichstago sesija įvyko 1942 m. Pastatas dar kartą degė 1945 m. balandžio mėnesį, Berlyno šturmo metu. Iki 1991 m. jis stovėjo lyg paminklas fašizmui, tačiau susivienijus Rytų ir Vakarų Vokietijoms buvo nutarta jį suremontuoti. Nuo 1999 m. jame vėl dirba Vokietijos parlamentas – Bundestagas. Šį Vokietijos vyriausybės pastatą rekonstravo seras Normanas Fosteris. Projektas parengtas atsižvelgiant į politinius ir socialinius pokyčius, kurie vyko vėl suvienytoje Vokietijoje. Rezultatas – technologiškai pažangus statinys, tapęs naujojo Berlyno simboliu. Ardant buvo atidengtos senosios statinio konstrukcijos. Dėl to buvo nuspręsta palikti originalų karkasą ir atidengti įvairius istorinius statinio sluoksnius.

Holokausto memorialas (Holocaust-Mahnmal)

Pasigrožėję Reichstago didybe, pėsčiomis nuėjome prie netoliese esančio Holokausto memorialo, o tiksliau – „Memorialo nužudytiems Europos žydams“. Galiu drąsiai teigti, kad šis aplankytas objektas paliko didžiausią įspūdį. Kvapą gniaužia ta tyla ir rimtis, tvyranti didžiuliame betoniniame labirinte.

Šis memorialas iškilo 2005 m. Jį sukūrė architektas P. Eisenman. Memorialą sudaro per 2700 betono blokų – jų plotis ir ilgis nesiskiria, tačiau aukštis svyruoja nuo 0,2 iki 4,8 m. Visa memorialo teritorija kiek primena kapines.

Berlyno siena (Berliner Mauer)

Kitą dieną nusprendėme pradėti nuo Berlyno sienos aplankymo.

Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, 1945 m., pagal Jaltos konferencijos nutarimus, Vokietija, o taip pat ir Berlynas, buvo padalinti į keturias okupacines zonas, kurias valdė sovietų, amerikiečių, britų ir prancūzų administracija. Matydamos kylančią įtampą dėl Berlyno padalijimo ir supratusios, kad su sovietais nepavyks susitarti, vakarų valstybės sujungė savo okupacinius sektorius į vieną – taip buvo padėti pagrindai demokratinei Vakarų Vokietijos valstybei sukurti. Ilgainiui vis labiau ėmė skirtis demokratinės VFR ir komunistinės VDR valstybių lygis. Vis daugiau žmonių kėlėsi iš Rytų Vokietijos į turtingesnę ir laisvesnę Vakarų Vokietijos dalį. Didžiulis pabėgėlių srautas kėlė SSRS susierzinimą. 1952 m. Sovietų Sąjunga uždarė Rytų Vokietijos sieną. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad „geležinėje uždangoje“ žiojėjo skylė – Vakarų Berlynas, kuris tapo Rytų Vokietijos pabėgėlių prieglobsčiu. 1961 m. kasdien Rytų Berlyną palikdavo daugiau kaip 1000 žmonių. Sovietai pareikalavo, kad Vakarų valstybės pasitrauktų iš Berlyno, o miestą, tariamai, visi paliktų laisvu ir demilitarizuotu. Vakarų valstybėms kategoriškai atmetus sovietų reikalavimus, SSRS ir VDR 1961 m. rugpjūčio 13 d. užtvėrė visus kelius tarp Rytų ir Vakarų Berlyno ir pradėjo statyti Berlyno sieną. Per kelias savaites iškilo 160 kilometrų ilgio siena, kurios aukštis siekė 3,6 metro.

Berlyno siena beveik tris dešimtmečius skyrė ne tik dvi Berlyno puses, bet ir du – Rytų bei Vakarų – pasaulius. Sienos griūtis prasidėjo 1989 m. lapkričio 9 d. Per vieną naktį buvo perrašyta Berlyno istorija, kuomet tūkstančiai Rytų ir Vakarų Berlyno gyventojų prasibrovė pro betoninius blokus ir susigrąžino miestą.

Dar ir šiandien šiuos istorinius įvykius mena sienos likučiai. Plika akimi matomi architektūros ir infrastruktūros plėtros skirtumai vienoje ir kitoje jos pusėje. Na, o 1,3 km ilgio betoninės sienos ruožas Šprė upės pakrantėje yra bene populiariausias lankytinas objektas Berlyne, dar vadinamas „Rytų galerija“. Tai – bene didžiausia pasaulyje galerija po atviru dangumi. Ant šios išlikusios sienos atkarpos galima pamatyti padalintos Vokietijos ir jos susivienijimo epochą įamžinusius paveikslus – grafičius. Šią galeriją iš karto po Berlyno sienos griūties sukūrė apie 120 menininkų iš 21 šalies. „Rytų galerijoje“ iš viso galima išvysti apie 100 piešinių.

Kaip ir lankantis bet kurioje Europos šalies sostinėje, taip ir Berlyne – privalu pamatyti katedrą. Berlyno katedra – didžiausia protestantų bažnyčia Vokietijoje. Pastatyta ji 1894–1905 m., Vokietijos imperatoriaus Williamo II įsakymu, pagal Julius Raschdorff projektą. Kelis sykius degusi, sprogdinta, atstatyta ir rekonsrtuota, tokia kokia ji yra šiandien, duris atvėrė vos 1993 m.

Berlyno televizijos bokštas (Berliner Fernsehturm)

Kaip Vilniuje, taip ir Berlyne – iš kurios miesto dalies bepažvelgsi į dangų, pamatysi kaip aštrus televizijos bokšto smaigalys perveria dangų.

Berlyno televizijos bokštas iškilo 1969 m., vietiniai dar jį vadina „dantų krapštuku“. Liftu galima pakilti į 203 m aukštyje esančią apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria kerinti Berlyno panorama. Čia taip pat įsikūręs ir restoranas.

„Bratwurst“ ir lokys

Neretai, vykdami į svečią šalį, norime paragauti ir vietinės virtuvės. Berlyne ji nėra egzotiška, tačiau Berlyno dešrelės, vadinamos „Bratwurst“, su kario kečupu išties skanios ir vertos būti paragautos.

Beje, Berlyno simbolis yra lokys. Ir, panašu, berliniečiai tuo labai didžiuojasi. Gatvėse sutiksite šimtus spalvingų lokių skulptūrų.