10 klausimų Viliui Popendikiui

EGLĖ KILIOTAITYTĖ

Kaip atradai kelią į muziką?

Negaliu sakyti, kad šį kelią „atradau“. Manau, visada tai žinojau ir jaučiau. Bet pirmuosius žingsnius žengiau ne be tėvų pagalbos. Būtent jie atvedė mane į menų gimnaziją Klaipėdoje, būrelį Jaunimo centre. Esu paprastas vaikas, svajotojas.

Kokia muzika, atlikėjai tave įkvepia?

Labiausiai mane įkvepia Michael Jackson ir „One Republic“ muzika. Tiesa, prieš porą metų draugas parodė savo grojaraščius „Spotify“ platformoje, kurie buvo suskirstyti pagal nuotaiką. Pvz.: linksma, liūdna, pikta, nostalgiška ir pan. Susikūriau tokius ir aš. Iki šiol muziką klausau tik taip (juokiasi)! Todėl sunku pasakyti, kokio konkretaus stiliaus ar atlikėjo muzikos aš šiuo metu daugiausiai klausausi. Mane įkvepia emocijos, žmonių istorijos ar žinutės, kurias per savo kūryba norima perteikti.

Ką labiausiai vertini žmonėse?

Atvirumą ir kūrybiškumą. Kūrybiškumas, iš esmės, – tai sugebėjimas pažvelgti į daiktus kitaip, neįprastai. Kasdienė rutina (pvz.: valytis dantis rytais, etiketo taisyklės, kelias į darbą ir namo) – tai susiformavę mūsų įpročiai, kurie yra atliekami automatiškai, refleksyviai. Reakcijų šabloniškumas, pasikartojimo ir panašumo nuobodulys yra priešingi žmogaus prigimtiniam gebėjimui ir norui žaisti, kurti. Kartais tampame lyg „robotukai“. Dėl to labai vertinu kūrybiškus žmonės, jie sugeba tai „apeiti“.

Stengiuosi kiek įmanoma daugiau laiko skirti knygoms. Žinau, kad kartais toks užsiėmimas gali atrodyti nuobodžiu – juk dabar išvis nelabai populiaru skaityti. Bet, atradus patinkantį žanrą, įdomią temą arba tiesiog knygą, tas požiūris gali greitai pasikeisti. Taip pat man gyvenime labai svarbūs yra draugai. Nemažai laiko skiriu bendravimui – žmogiškasis ryšys man yra didžiulė vertybė. Taip pat dievinu gaminti maistą. Gal ir jums kada teks paragauti mano tiramisu – būtumėt maloniai nustebinti!

Ar turi kokį ritualą, be kurio neįsivaizduoji savo dienos?

Mmm, tai – rytinis dušiukas su muzika. O jei dar saulė šviečia pro langą – tobula. Aišku, užtrunku ypatingai ilgai, bet mane tai lyg paruošia naujai dienai, „atšviežina“.

Vieta, kurioje jautiesi laimingas?

Scena ir namai. Abejose šiose vietose jaučiuosi užtikrintai ir saugiai. O būdamas ant scenos, kokia ji bebūtų – maža, didelė, daug žiūrovų ar vienas – tiesiog jaučiuosi laimingas, kad galiu daryti tai, ką darau, dalintis savo istorijomis, paliesti, pradžiuginti, gyventi. Panašiai jaučiuosi ir namie.

Įsimintiniausia kelionė?

Su draugais į Jordaniją! Tas miegas dykumoje ir plaukiojimas koralų rife... Labai pasiilgau kelionių.

Ką esi girdėjęs ar skaitęs apie save, kas nėra tiesa?

Na (juokiasi), daug visko galima rasti šiais laikais įvairiose medijose, ir tikrai ne viskuo reikia tikėti. Bet, dažniausiai, interviu metu stengiuosi būti nuoširdus, o ir su žurnalistais sutariu gerai, todėl kažko, kas būtų šokiravę mane patį ar artimuosius, nesu apie save skaitęs. Na, gal nustebinsit jūs (juokiasi)?

Apie ką šiuo metu svajoji?

Išleisti naujus kūrinius ir, žinoma, albumą. Visada norisi judėti į priekį, o be konkrečių darbų ir grįžtamojo ryšio iš klausytojų, to padaryti neįmanoma. Todėl mano tikslai, uždaviniai yra labai pragmatiškai nukreipti į naujus kūrybos vaisius. Taip pat svajose – dainų vizualai ir pilni video klipai. Karantinas varžo mus, bet kartais tai netgi padeda sugalvoti kažką originalaus.

Patarimas jauniems žmonėms, ieškantiems savęs?

Mažiau „ieškoti“, daugiau „daryti“. Įdomus paradoksas: ieškojimai, iš tiesų, yra net ne veiksmas, o tiesiog buvimas ir nieko neveikimas. Manau, kad mums visiems (man taip pat) reikalinga labai aiškiai apčiuopiama PRAKTIKA. Nesvarbu, ar tai būtų dainų rašymas, ar darbas kavinėje, ar internetinių tinklapių kūrimas. Kuo daugiau praktikos – tuo daugiau supratimo. Tai patariu ir sau, ir kitiems.