Dziudo imtynininkė Evelina Kleinytė atvirauja – replikų apie neva nemoterišką sporto šaką pasitaiko gana dažnai

Į PERGALĘ nepaisant vyraujančių stereotipų

LAURA DAUTONYTĖ

„Tai – ne moteriškas sportas“, – tokį išsireiškimą kartais tenka išgirsti dziudo imtynininkei Evelinai Kleinytei, kuri praėjusiais metais Poreče (Kroatijoje) vykusiame Europos jaunimo dziudo čempionate užėmė garbingą septintąją vietą. Jauna mergina atvirauja – frazių apie neva nemoterišką sporto šaką pasitaiko gana dažnai, tačiau šie pasakymai jos toli gražu nesustabdo siekiant sportinių tikslų. Priešingai – tik dar labiau užgrūdina! Stipri tiek fiziškai, tiek dvasiškai mergina tikina, kad iškilusius sunkumus geriausiai jai įveikti padeda ne įgimtas sportininkės talentas, o didelis užsispyrimas ir meilė pasirinktai sporto šakai. Su Evelina kalbamės apie tai, kaip ji atrado dziudo.

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Evelina, trumpai papasakok, kaip nusprendei užsiimti dziudo kovos menu?

Savo sportinę karjerą pradėjau Biržų rajone, Medeikiuose, būdama penkiolikos metų. Dziudo buvo pirmoji mano išbandyta sporto šaka, kuri iš pat pradžių mane sužavėjo. Iki šiol negaliu „atsiplėšti“ nuo šių kovos menų, jie tapo mano gyvenimo dalimi. Pamenu, kai atėjau į pirmą dziudo treniruotę, mane iš karto patraukė šios sporto šakos specifika. Mane į treniruotę pakvietė naujas mokyklos direktoriaus pavaduotojas, kuris ir buvo dziudo treneris. Intensyviai treniravausi ir pamažu perpratau šios kovinio sporto rūšies ypatybes.

Kiek kartų per savaitę treniruojiesi?

Treniruotis tenka iš tiesų gana dažnai – net dešimt kartų per savaitę. Tad laisvo laiko, kurio metu galėčiau užsiimti kitomis veiklomis, lieka ne tiek jau ir daug. Vis dėlto, toks intensyvus darbas galiausiai atsiperka (šypsosi).

Ar be dziudo dar užsiimi kokia nors sportine veikla?

Sportas man yra artimas, fizinę veiklą visuomet mėgau. Man tai suteikia stiprybės, padeda išsikrauti, taip pat įgauti energijos kitoms gyvenimiškoms veikloms. Be to, sportuodama jaučiuosi sveikesne ir guvesne. Kai dziudo mano gyvenime dar neužėmė tokios svarbios vietos, kartais pažaisdavau futbolą. Taip pat mėgdavau tinklinio treniruotes.

Dalyvavai Europos jaunimo dziudo čempionate 2020 m. ir užėmei 7–ą vietą. Ar tikėjai pergale, o gal sėkmė tau buvo šiek tiek netikėta?

Jei atvirai, savo pergale nebuvau tikra. Šis laimėjimas man buvo pakankamai netikėtas. Prieš čempionatą pasaulį apėmė pandemija, dėl jos buvo paskelbtas karantinas ir įsigaliojo begalės ribojimų, todėl mano pasiruošimas nebuvo toks intensyvus, koks galėjo būti. Visiškai teisingai, karantino metu nesitreniravau, todėl maniau, kad tai gali neigiamai atsiliepti rezultatui. Tad laimėta 7–a vieta čempionate buvo iš tiesų netikėta man pačiai. Manau, kad kiekviena laimėta pergalė veda mane į didesnį pasitikėjimą savo jėgomis, taip pat įsitikinimą, kad galiu pasiekti ir daugiau.

Ar nesulauki komentarų iš aplinkinių, kad dziudo – tai vyriška sporto šaka?

Taip, iš daugumos aplinkinių žmonių girdžiu sakant, kad dziudo yra gana vyriška sporto šaka. Vis dėlto, tokios kalbos manęs tikrai nesustabdo ir aš toliau sportuoju su didžiausiu užsidegimu. Manau, kad šiuolaikiame pasaulyje skirstymas į vyriškas ir moteriškas sporto šakas bei kitas sritis neturėtų būti toks ryškus. Šiame kontekste ypatingai džiugina, kad moterys visame pasaulyje vis dažniau sėkmingai įsitvirtina vyriškomis laikomose srityse.

Ar daug pažįsti merginų, kurios užsiima dziudo kovos menu?

Pažįstu merginų, kurios užsiima šia sporto šaka, bet, turiu pripapažinti, čia dominuoja vaikinai. Galbūt turi praeiti dar laiko, kol ši situacija pasikeis ir sporto pasaulyje regėsime daugiau dziudo užsiimančių merginų.

Kas pačiai tau yra sunkiausia treniruojantis? Tikriausiai nuskambės banaliai, bet, iš tiesų, nėra nieko sunkaus, jei tai, ką darai, darai iš visos širdies. Tik nuoširdžiai mylint veiklą, kuria užsiimi, galima įveikti kelyje iškilusius sunkumus. Be abejonės, jų, kaip ir visur kitur, pasitaiko, tačiau atkaklumas ir ryžtingumas nukonkuruoja visas kliūtis. Šiuo metu aš esu nuoširdžiai atsidavusi šiai sporto šakai, galbūt todėl jaučiuosi rami pasitikdama iškilusius sunkumus.

Kaip po treniruočių atsipalaiduoji, ką veiki laisvalaikiu?

Labai vertinu kokybišką poilsį, mėgstu gerai išsimiegoti, todėl po treniruočių leidžiu sau ilgiau pamiegoti. Manau, kad kiekvienam sportininkui svarbu suderinti aktyvią fizinę veiklą su poilsio ir miego režimu, nes tai padeda pasiekti geresnių rezultatų. Na, o kalbant apie aktyvesnį laisvalaikį, mėgstu laiką leisti su savo draugais ir šeima. Neretai laisvą laiką leidžiu ir viena. Tuomet aš viską ramiai apsvarstau, atsipalaiduoju ir susikoncentruoju į man svarbius dalykus.

Ar ketini sieti savo ateitį su dziudo kovos menu?

Konkrečiai pasakyti ar gyvenimą siesiu tik su dziudo sportu – negaliu. Gyvenimas yra nenuspėjamas ir neretai pateikia įvairių staigmenų. Šiuo metu, kaip jau anksčiau minėjau, darau tai, ką noriu daryti ir esu laiminga, tačiau nuspėti, kaip mano gyvenimas atrodys po penkerių ar dešimties metų, yra gana sudėtinga.