Ką apie darbą ir studijas mados industrijoje kalba savo srities specialistės Emilija Viskontaitė, Saida Pareštytė, Goda Račkauskaitė ir Viltė Kinderevičiūtė?

Ką apie darbą bei studijas MADOS INDUSTRIJOJE

kalba savo srities specialistės?

GRETA KUKŠTAITĖ

Mados industrijos peizažas vis dar yra toks paslaptingas bei uždaras, kad kiekvienas nuožmus prisilietimas ir pasakojimas apie joje dirbančias asmenybes tampa savotiška švente toms, kurios svajoja apie šį kūrybišką ir daug disciplinos bei ambicijų reikalaujantį pasaulį. Ne retai jaunos merginos, dar besimokydamos mokykloje, fantazuoja, kad ateityje karjeros sieks būtent šioje industrijoje, tačiau baiminasi, kad galimybių įsidarbinti čia nėra itin daug. O kur dar dažnai pasitaikantys tėvų atkalbinėjimai, kad mada – tai tik išskirtinių talentų medžioklė, o savo kelią prasiskinti čia gali tikrai ne kiekvienas. Tad, kas iš tikrųjų slypi po šiuo paslapties šydu ir ar tikrai viskas taip gražu, bet tuo pačiu ir sudėtinga, kaip vaizduojama žurnaluose, internete bei socialinių tinklų platybėse? Į visus šiuos klausimus atsako savo srities specialistės, merginos mados studijų programas pasirinkusios mokytis Lietuvoje.

Stilistė Emilija Viskontaitė („Instagram“: @emilevis)

Emilija, visų pirma, papasakok, kuo užsiimi ir kaip pradėjai savo kelią mados industrijoje? Su kokiais sunkumais, iššūkiais ir pasiekimais jau teko susidurti?

Pats pirmasis žingsnis buvo vaikystėje baigta dailės mokykla, o vėliau – privačios piešimo pamokos iki prasidedant mados studijoms. Po antro kurso Vilniaus dizaino kolegijoje išvykau atlikti praktikos į Portugaliją, pas dizainerę Susana Bettencourt, kuri suteikė galimybę ne tik per kelis mėnesius pajusti, kaip kuriamas prekinis ženklas, bet ir sudalyvauti Portugalijos madų savaitėje, tad pamatyti visą „mados virtuvę“ iš arti buvo neįkainojama patirtis. Nors praktika buvo ypač sunki, tačiau mokėjimas prisitaikyti leido sėkmingai užbaigti bakalauro studijas, kurių metu jau dirbau populiariame lietuviškame mados žurnale, gerai žinomame stiliaus projekte ir pradėjau stilizuoti asmenines fotosesijas bei dirbti prie kitų kūrybinių projektų. Šiuo metu daugiausia dirbu prie fotosesijų stilizavimo, individualių klientų stiliaus konsultacijų bei turinio kūrimo prekiniams ženklams.

Koks projektas tau buvo įsimintiniausias ir kodėl?

Visus įveiktus projektus laikau pasiekimu, nesvarbu mažesni jie ar didesni, tačiau didžiausias pasiekimas man yra augimas. Pradėjusi gauti pasiūlymus dirbi su vis didesniais bei užsienio rinkoje atpažįstamais prekiniais ženklais galiu tik pasidžiaugti, kad įdėtas nuoširdus darbas atsiperka ir nelieka nepastebėtas.

Kada supratai, kad mada yra kelias, kuriuo nori eiti?

Labai puikiai atsimenu mamos pasakojimą: „Kai visi vaikai darželyje eidavo į fizinio lavinimo užsiėmimus, sakydavai auklėtojai, kad nori piešti ir pati viena grupėje pasilikdavai kurti”. Mokykloje iš bendraamžių išsiskirdavau savo apranga, nebijojau klysti ir vis ieškojau savęs, o drabužiai visą laiką buvo pagrindiniu mano įkvėpimo šaltiniu.

Kokie, tavo manymu, yra svarbiausi dalykai, be kurių neįmanoma pradėti karjeros mados industrijoje?

Išsilavinimas yra pirma stotelė norint sėkmingai dirbti ir kurti. Mokslai ne tik suteikia žinių bei kompetencijų, bet ir išmoko disciplinos, kuri yra labai svarbi tiek dirbant įmonėje, tiek plėtojant savo vardo liniją ar įvairius projektus.

Ką, iš savo patirties, patartum norinčioms studijuoti ar dirbti mados industrijoje, tačiau bijančioms kritikos ar konkurencijos? Aš patarčiau išmokti ne konkuruoti, o bendradarbiauti. Tik atradusi komandą, su kuria norėsi vystyti naujas idėjas, leisi sau augti kaip kūrėjui. Kritika yra neatsiejama

kūrybinės visumos dalis, tad ją mokėti priimti tiesiog būtina. Na, o išskirtinumas yra ne kas kita, kaip pati asmenybė. Kuo nuoširdesniu sau bei savo įsitikinimams sugebėsi išlikti, tuo labiau tikėtina, kad būsi pastebėtas.

Ką patartum merginoms ir vaikinams, kurie nori studijuoti ir dirbti mados industrijoje, tačiau baiminasi ir tiki stereotipais? Ar „prasimušti” šioje srityje iš tiesų yra sunku?

Visuomet sakau, kad svarbiausia – noras ir įdėtas darbas. Tikslingai siekiant savo svajonės nepasisekti tiesiog negali. Mados industrija yra ypač konkurencinga, o vadovėlių su taisyklėmis, kaip reiktų teisingai elgtis dirbant kūrybinį darbą – nėra. Suklydus sprendžiant matematinę užduotį žinai, kad neįsisavinai formulės ar skaičiavimo metodo, kuris yra toks ir ne kitoks, o mados pasaulis yra nuolat kintantis. Tikriausiai pagrindinis iššūkis čia – spėti ir mokėti prisitaikyti. Mada neapsiriboja tik drabužiais ir aksesuarais, tai – kultūros ir pasaulio įvykių visuma, kuri nugula į naujausias kolekcijas bei tendencijas, tad kuo daugiau tai mokėsi įsisavinti bei suprasti, tuo misija keliauti norimu keliu taps lengvesne.

Papasakok, kokia tavo nuomonė apie mados studijas Lietuvoje?

Bakalauro studijas baigiau Vilniaus Dizaino kolegijoje, kurioje įgavau puikių praktinių žinių, sutikau nuostabių dėstytojų bei įgyvendinau ne vieną projektą. Beje, nuo šio rudens vėl tapsiu studente – įstojau į Vilniaus Dailės akademiją mokytis mados dizaino magistro. Manau, kad nesvarbu kur besimokytum, Lietuvoje ar užsienyje, viskas priklausys tik nuo paties įdėto darbo. Baigtas geriausias universitetas negarantuoja, kad gausi norimą darbo vietą, jeigu neturėsi tam rekalingų įgūdžių bei žinių.

Ar talentams šioje šalyje užtenka vietos? Kalbant apie talentą, tavo manymu, jis yra įgimtas ar išsiugdomas?

Visuomet sakau, kad pirmiausia ką sugebi vertėtų įrodyti Lietuvoje, o kai jausi, kad nebeturi kam ir ko įrodinėti čia, skinkis kelią į „platesnį lauką“ – užsienio rinką. Viskas prasideda nuo mažiausių, tačiau pirmų žingsnių. Lietuvoje, lyginant su užsienio šalimis, ženkliai mažesnė konkurencija, tad būti pastebėtu yra lengviau, o išvažiavus svetur – tokių kaip tu bus bent kelis kartus daugiau. Lietuvos mados industrija tik formuojasi, turime ne vieną žinomą kūrėją, dizainerį, o šalia jų – nuostabių augančių kūrėjų, kuriems labai norėtųsi palinkėti, kad pasisektų ne tik čia, bet ir svetur. Manau, kad įgimto pajautimo estetikai ir detalėms sunkiai išmokstama, bet jeigu turimas talentas nėra lavinamas – jis tiesiog neprogresuoja.

Stilistė ir prekinio ženklo „SAĪDA“ įkūrėja Saida Pareštytė („Instagram“: @saida.parestyte, @_saida_studio)

Mados, kaip ir kitose, srityje dažnai susiduriama su konkurencija. Neretas meta viską vos tik pradėjęs ir gavęs kritikos. Kas padeda tai priimti kaip natūralų procesą bei ką daryti norint išsiskirti iš minios?

Manau, kad noras turi būti svarbesnis nei tikėjimas stereotipais. Jei yra didelis noras bei įdėta daug pastangų, nepasisekti tiesiog negali. Anksčiau ar vėliau tai vis tiek įvyks. Reikia atrasti savo vietą ir mokėti joje įsitvirtinti. Nors tai ir užtrunka, tačiau laukti – verta. Svarbiausia yra užsibrėžti tikslai ir tikslingas jų siekimas.

Kritika ir konkurencija – neatsiejama darbo mados rinkoje dalis. Kaip su tuo susidoroti?

Kritika visada turi vesti į priekį, o ne stabdyti siekiant tikslų. Tad visa tai reikėtų priimti kaip natūralų procesą. Norint išsiskirti iš minios, visų pirma, reikėtų atrasti savo išskirtinumą ir įrodyti tai sau pačiai, o tik vėliau kitiems. Jei pati tikėsi, kad esi unikali – niekam nieko įrodinėti nereikės. O konkurencija yra neatsiejama nuo darbo, ypač mados industrijoje, tad reikia su tuo susitaikyti. Svarbiausia yra nekopijuoti kitų, o daryti tai, ką sako širdis.

Įdomu sužinoti, kuo užsiimi ir kaip pradėjai savo kelią mados sferoje. Su kokiais sunkumais, iššūkiais teko susidurti, kokių pasiekimų – pasiekti?

Esu prekės ženklo „SAĪDA“ įkūrėja, dizainerė, konstruktorė ir viskas, ko reikia viename. Tai yra pagrindinė mano veikla. Šis prekinis ženklas jau skaičiuoja šeštuosius gyvavimo metus, tačiau vis dar viskas yra kuriama vieno žmogaus rankomis: nuo idėjos iki rezultato. Šį išskirtinumą ir stengiuosi išlaikyti. Tiesa, anksčiau šio prekinio ženklo pavadinimas buvo „Neinkubatorius“, kuris reiškė individualumą. Nenorėjau būti asocijuojama su savo vardu, nors jis Lietuvoje ir retas, todėl gimė pavadinimas „Neinkubatorius“. Tačiau visai neseniai pribrendau tam, kad savo išskirtinumą pabrėžčiau kūrybą pavadindama būtent savo vardu – Saida. Laisvu laiku taip pat dirbu stiliste. Rengiu tiek individualius klientus, tiek ir stilizuoju įvairių fotosesijų ir televizijos projektų įvaizdžius. O taip pat organizuoju ir savo pačios įkurtą tvarios mados iniciatyvos renginį „Mados ratas“. Kalbant apie sunkumus ir iššūkius, neretai jaučiau baimę, nepasitikėjau savimi, tačiau jau išmokau ne bausti, o paraginti save, nes tik pamačius rezultatus ir kitų žmonių palaikymą supratau, kad visai nėra ko bijoti ir pasitikėjimas savimi tik stiprėjo.

Projektų turėjau nemažai, tad visi tam tikra prasme yra įsimintini ir palikę tam tikrą žymę siekiant aukštesnių tikslų. Tačiau vienas lemtingiausių mano karjeros posūkių buvo televizijos projektas „Lietuvos balsas“, kurio metu atlikau praktiką pas stilistę Mildą Metlovaitę ir kartu stilizuodavau renginio dalyvių įvaizdžius. Netgi turėjau galimybę pati sukurti ir pasiūti keletą drabužių, kuriuos dalyviai vilkėjo scenoje! Tai buvo, kolkas, viena didžiausių patirčių, kuri išaugo į dar didesnius projektus.

Visgi, kada supratai, kad gyvenimą nori sieti su mada?

Supratau gana anksti, dar ankstyvoje paauglystėje. Drabužiai visuomet buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis. Pati esu buvusi šokėja, tad pamenu, kaip dar mokykloje imdavausi iniciatyvos ir braižiau eskizus bei juos nešdavau pas šokių drabužių siūvėją. Nuo tada ir kilo begalinis noras kurti.

Kaip vertini mados studijas Lietuvoje? Ar niekad nekilo noras mokytis užsienyje?

Manau, kad Lietuvoje mados studijos nėra pakankamai išvystytos lyginant su kitomis pasaulio šalimis. Tačiau norint įgyti pagrindą – studijuoti tikrai verta. Pati esu baigusi mados industrijos bakalauro studijas Kazimiero Simonavičiaus universitete ir likau gyventi Lietuvoje. Įdomu tai, jog po studijų dar studijavau siuvimą ir drabužių konstravimą. Iš patirties galiu teigti, kad studijos tėra tik įrankis norint siekti tikslų. Visko galima išmokti savarankiškai, atliekant įvairias praktikas bei kaupiant skirtingas patirtis. Vis dėlto, neatmetu galimybės išvykti į užsienį ir pamatyti visai kitą šios industrijos pusę nei ji yra Lietuvoje.

Kaip manai, kur lengviau parodyti savo talentą – Lietuvoje ar užsienyje?

Galimybių talentams skleistis čia, Lietuvoje, tikrai yra daug. Manau, kad užsienyje būtų kur kas sunkiau, nes rinka ir konkurencija yra žymiai didesnė. Tam, kad tave pastebėtų reikia nueiti ilgą kelią ir gerokai paplušėti. Tačiau net ir Lietuvoje, tam, kad būtum pastebėtas, turi kažkuo išsiskirti.

Kokie, tavo manymu, yra pagrindiniai dalykai, be kurių būtų sudėtinga pradėti savo kelią mados industrijoje?

Labai svarbu yra būti drąsiam, atkakliam bei nuolat domėtis mada. Be šių trijų dalykų būtų sudėtinga, kadangi jie yra būtini komponentai norint dirbti šioje sferoje, kuri, kaip žinia, labai greitai keičiasi.

Ar talentas yra įgimtas ar išsiugdomas?

Pats talentas gali būti įgimtas, bet pasiekimai yra ugdymosi proceso rezultatas. Dažnai žmogus neturėdamas talento gali pasiekti tokių pačių rezultatų, kaip ir talentingieji. Tereikia turėti daug noro, ryžto bei atsakomybės. Tiesa, greičiausiai prireiks daugiau pastangų bei darbo. Bet rezultatai gali būti lygiai tokie pat geri.

Stilistė ir mados marketingo bei komunikacijos specialistė Goda Račkauskaitė („Instagram“: @godara)

Goda, papasakok, kada supratai, kad savo gyvenimą nori sieti su mada?

Kad mada yra mano aistra supratau jau vaikystėje, kai vartydama močiutės iš Italijos parsivežtus „Vogue“ žurnalus iškirpdavau dizainerių vardus, bandydavau įsiminti braižą ir atspėti kieno tai kūrinys. Dėliodavau savotišką mados dėlionę. Paradoksalu, bet kad noriu dirbti mados srityje supratau būtent studijuodama teisę. Dar besimokydama mokykloje laisvalaikiu dirbau stiliste mados fotosesijose, o vos pradėjusi mados studijas sukūriau savo apatinio trikotažo prekinį ženklą, kuris man padėjo pažinti mados verslo pasaulį iš praktinės pusės. Nors teko susidurti su daugybe sunkumų, tačiau būtent ši patirtis padėjo suprasti, kad savo gyvenimą tikrai noriu sieti su mada.

Įdomu sužinoti plačiau, kokia yra pagrindinė tavo veikla?

Šiuo metu esu marketingo vadovė „Butiq.lt“ bei įvairiems prekiniams ženklams dirbu laisvai samdoma mados marketingo specialiste. Laisvu laiku vis grįžtu prie stilizavimo projektų tokiems prekiniams ženklams kaip „Burga“, „By Karolina Meschino“, „Guess“, „Denim Dream“ ir t.t.

Kaip vertini konkurenciją mados rinkoje?

Konkurencija mados industrijoje išties didelė, tačiau manau, kad būtent konkurencinga aplinka skatina tobulėti, kurti bei augti. Mada yra kaip sportas: turi nuolatos „treniruotis’“, domėtis naujienomis, sekti žaibiškai besikeičiančias tendencijas, o gautą konstruktyvią kritiką panaudoti motyvacijai judėti toliau.

Mados studijų bakalaurą baigei Lietuvoje, o magistrą – užsienyje. Kur patartum studijuoti apie tai svarstančioms?

Mados marketingo magistrą baigiau Londone, Coventry universitete, ir, manau, kad studijos užsienyje buvo geriausias mano karjeros pasirinkimas. Turėjau galimybę klausytis geriausių savo srities specialistų paskaitų, įgavau daugybę praktikos bei susipažinau su žmonėmis iš įvairiausių pasaulio kampelių, kuriuos vienija mada. Nors krūviai yra milžiniški, tačiau kiekvieną dieną į universitetą eidavau kaip į šventę. Man patinka mokytis ir juokaudama visada sakau, kad galėčiau amžinai eiti į universitetą, jei gaučiau už tai atlyginimą, todėl planuose visuomet turiu įvairių kursų ar seminarų. Mados industrijos bakalaurą baigiau Lietuvoje, KSU universitete. Čia labiau orientuojamasi į teoriją, nėra galimybių įgauti patirties su pasaulyje gerai žinomais prekiniais ženklais, tad visuomet siūlyčiau studijas tęsti arba rinktis užsienyje.

Kaip manai, talentas yra įgimtas ar išsiugdomas?

Mano nuomone, talentas yra įgimtas, tačiau tam, kad jis tobulėtų, būtų pastebėtas ir atneštų naudos reikia didelio darbštumo bei užsispyrimo.

Įvardink, koks projektas ar pasiekimas buvo tau įsimintiniausias ir kodėl?

Įsimintiniausias projektas iki šiol išlieka mano pačios kurtas apatinių prekinis ženklas „Bralett“. 2014 metais, kai pradėjau šį verslą, Lietuvoje vis dar buvo „push–up“ liemenėlių era, o žodis „braletė“ net nebuvo vartojamas. Pamenu, mane pirmąsyk kalbino dienraščio žurnalistė ir ieškojome tinkamo atitikmens šiam žodžiui. Turbūt kiekvieno dizainerio svajonė yra sukurti mados tendenciją arba ją „pagauti“ pačioje jos vystymosi pradžioje, tad būtent taip nutiko ir man. „Bralett“ savo laiku turėjo didžiulį pasisekimą, sulaukiau dėmesio iš tokių mados grandų kaip „Vogue“, „Cosmopolitan“ ir t. t. Tačiau ilgai netrukus Lietuvoje kaip ant mielių pradėjo augti kone identiškus apatinius siūlantys prekiniai ženklai. Kaip jau minėjau, konkurencija mados rinkoje yra beprotiškai didelė, tad turi tam būti pasiruošęs bei priimti tinkamus sprendimus tinkamu laiku arba tiesiog keisti kryptį.

Kokie, tavo manymu, yra pagrindiniai dalykai, be kurių būtų sunku siekti karjeros mados industrijoje?

Priklauso nuo srities su kuria nori sieti savo ateitį. Drabužių dizaine praverčia kūrybiškumas bei kantrybė, o, tarkime, mados versle labai svarbu ryžtas, komunikabilumas bei diplomatiškumas.

Ką patartum merginoms, kurios nori studijuoti ir dirbti mados industrijoje, tačiau vis dar baiminasi?

Manau, svarbiausias dalykas renkantis profesiją yra rinktis tai, kuo domiesi dar prieš pradedant studijuoti. Tai, kas teikia laimės ir yra tavo hobis. Po mokyklos studijavau teisę, kuri tuo metu atrodė „saugia“ profesija. Tačiau labai greitai supratau, kad niekada nepranoksiu kurso draugų, kurie nuoširdžiai gyveno šia profesija ir žvelgė į bylas su tokiu užsidegimu, kaip aš žvelgiu į mados pasaulio kūrinius. Tad, jei tikrai jauti aistrą madai, patarčiau nebijoti ir pasinerti į studijas, nes tik darant tai, kas nuoširdžiai patinka, galėsi tapti geriausiu savo srities specialistu.

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Stilistė ir vizualistė Viltė Kinderevičiūtė („Instagram“: @vunderkinde):

Vilte, papasakok, kuo užsiimi ir kas šiuo metu yra pagrindinė tavo veikla? Su kokiais iššūkiais savo srityje jau teko susidurti?

Šiuo metu dirbu vizualiste viename didžiausių dėvėtų drabužių tinklų Lietuvoje, o taip pat ir laisvai samdoma stiliste. Kelias į mados industriją prasidėjo dar tada, kai iš Londono grįžusi į Lietuvą įstojau mokytis mados dizaino specialybės. O šiandien projektų turiu įvairiausių – kuriu įvaizdžius žurnalų fotosesijoms, muzikiniams klipams, asmeniniams klientams. Manau, kad sunkiausias gyvenimo periodas ir iššūkis buvo pati karjeros pradžia, kai mokiausi, dirbau drabužių parduotuvėje, asistentavau kitai stilistei ir dar papildomai ieškojau pirmų mažų darbelių sau. Tačiau džiaugiuosi, kad visą tai ištvėriau ir šiandien didžiausiu pasiekimu galiu įvardinti tai, kad per kelis metus savo mylimą veiklą paverčiau darbu.

Koks projektas buvo įsimintiniausias ir kodėl?

Vienas didžiausių ir mylimiausių mano projektų yra kelias su „Autostrados“ kompanija. Atlikėjas Free Finga (tuo metu kūrė po slapyvardžiu Fingalick) buvo pirmas žmogus iš muzikos industrijos, paprašęs manęs stilizuoti jo muzikinį klipą, tad sėkmingai dirbam iki šiol. Smagu džiaugtis ne tik savo pasiekimais, bet ir augti kartu. Taip pat labai džiaugiuosi dėl bendradarbiavimo su Karolina Meschino – per kelis metus išbandėme labai daug skirtingų įvaizdžių, turėjome didelių projektų. Man labai gera dirbti su žmonėmis, kurie pilnai pasitiki manimi ir nebijo eksperimentuoti!

O kada supratai, kad mada – tai yra vienintelis kelias, kuriuo nori eiti?

Jau vaikystėje. Mano mama yra 101% madistė! Kitaip – dėvėtų drabužių „perliukų“ guru. Po mokyklos išvykau gyventi į Londoną, ten pamačiau labai daug kūrybingų ir įdomių žmonių. Tad grįžau į Lietuvą itin motyvuota!

Neretas, norintis įsitvirtinti mados industrijoje, persigalvoja sulaukęs kritikos ar pernelyg didelės konkurencijos. Kokia tavo patirtis?

Per šiuos ketverius savo karjeros metus niekada niekam nejaučiau konkurencijos, nebent tik pati sau. Kritikos visada buvo ir bus, o pradžioje labai dažnai galvoje sukosi mintys, kad niekas nežiūri į mane rimtai. Tačiau visada žinojau ko noriu ir ką galiu, tad tai ir galėčiau įvardinti kaip savo išskirtinumą.

Kokie, tavo manymu, yra svarbiausi įgūdžiai, privalomi norint dirbti mados industrijoje?

Estetinis suvokimas arba kitaip – stiliaus pojūtis, atsakingumas ir „geležiniai“ nervai.

Ką patartum merginoms, kurios nori studijuoti ir dirbti mados srityje, tačiau dvejoja, nedrįsta?

Man įstojus mokytis daug kas neatrodė realu, tačiau turėjau labai didelį norą dirbti stiliste ir suktis šioje sferoje, o labai norint – viskas įmanoma. Svarbu nebijoti! Manau, pats geriausias dalykas pradėti dirbti šioje sferoje yra asistentavimas, nuo kurio pati ir pradėjau. Organizuodama fotosesijas kūriau savo portfolio bei viskuo dalinausi socialiniuose tinkluose. Jų pagalba susipažinau su daug žmonių, dirbančių šioje industrijoje.

Ką manai apie mados studijas Lietuvoje? Ir, jei ne paslaptis, kokie tavo ateities planai?

Jei šiuo metu būčiau kątik baigusi mokslus ir turėčiau galimybę rinktis – studijuočiau užsienyje. Artimiausi planai mokslo srityje – vesiu mados kursus!

Kaip manai, talentas yra įgimtas ar išsiugdomas?

Kalbant konkrečiai apie stilisto darbą, manau, kad tam tikrų dalykų neišmoksi. Tad taip, manau, kad įgimtas!