Stilius

2021 m. sausio 5–11 d.

Nr.1

Legendinis žurnalas

Ind­rės Ka­va­liaus­kai­tės šir­dy­je vėl lieps­no­ja aist­ra Do­mi­ny­kui Vai­tie­kū­nui ki­tų nuo­mo­nė visai ne­rū­pi Si­mo­na Nai­nė me­niš­ką sie­lą pa­vel­dė­jo iš se­ne­lio Ed­ga­ras Mont­vi­das.

Operos solistas at­vė­rė nau­jų na­mų du­ris

Ju­li­ja Ja­nus:

Kaina TIK

1,30 Eur

sky­ry­bos, ma­mos ne­tek­tis ir nau­jas gy­ve­ni­mo eta­pas

Lietuvos legenda nuo 1997 m.

Nr. 1 (1147)

Šiame numeryje:

9

28 Su­die

28 Ma­dos gran­das nepaliovė ste­bi­nti

pa­sau­lio

Mo­z ai­ka

32 Įsi­min­ti­niau­si žvaigž­džių sa­vai­tės nuo­ty­kiai

42 Šven­tė

42 Ge­riau­siems mu­zi­kan­tams – gar­bin­gi ap­do­va­no­ji­mai

34

44 Pask­lei­dė su­šių vi­ru­są

Gur ­ma­no už­r a­šai

46 Troš­ki­nys su ka­riu pa­ti­so­ne 48 Ho­ros­ko­pas

Ka­r a­me­lė

4 Sa­vai­tės blyks­tės 6 Die­nas skaid­ri­na ta­py­ba... mais­tu 9 Me­niš­ką sie­lą pa­vel­dė­jo iš se­ne­lio

Aist­r a gy­ven­ti

10 Į Nau­juo­sius me­tus – vėl su iš­kel­tais spar­nais

At ­vi­r ai

12 Metas, kai gali save pažinti

iš naujo

Žai­bo in­ter­viu

34 Ak­to­rius Do­mi­ny­kas Vai­tie­kū­nas

ne­su­ka gal­vos dėl ki­tų nuo­mo­nės

Sa­vai­tės klau­si­mas

15 Kaip po šven­čių su­sig­rą­ži­na­te

kū­no for­mas?

Svei­ka­ta ir gro­žis

36 Pa­lai­ma lo­vo­je. Kaip ją geriausiai

pasiekti?

Tada ir dabar

16 Po skau­džių iš­gy­ve­ni­mų

pradeda dėlioti lai­mės mozaiką

Ma­no erd­vė

22 No­rė­tų at­gai­vin­ti sa­lo­ni­nę

50

39 Kry­žia­žo­dis

Sti­liaus už­r a­šai

40 Ko­dėl geriems žmo­nėms gyventi sunkiau?

kul­tū­rą

Redaktorius Edvardas Žičkus Tel. (8 5) 274 3708, ezickus@lrytas.lt Dizainerė Oksana spritc

Žurnalistai: laura bulvydė Tel. (8 5) 274 3644, lbulvyde@lrytas.lt

P.S.

50 Pa­ro­dyk sa­ve

Indrė Zigmantė Karina Pukaitė Tel. (8 5) 274 3716, Tel. (8 5) 274 3711, indre.zigmante@lrytas.lt karina.pukaite@lrytas.lt

Reklamos skyrius: tel. (8 5) 274 3575, (8 5) 274 3735 spaudospardavimai@lrytas.lt

Adresas: Gedimino pr. 12A, 01103 Vilnius, stilius@lrytas.lt

Agnė Mačiulytė Tel. (8 5) 274 3580, agne.maciulyte@lry­tas.lt

Indrė Šlikaitė Tel. (8 5) 274 3757, indre.slikaite@lry­tas.lt

Leidėjas – UAB „Lietuvos rytas“ Savaitinis žurnalas leidžiamas nuo 1997 m. lapkričio 21 d.

ISSN 1392-7159 Tiražas – 30 000 egz.

Viršelyje – Julija Janus. Nuotrauka – Ramūnas Danisevičius.

3

K a­r a­m e­l ė

Nusku­bė­jo į pa­gal­bą

me­di­kams

Vis dau­giau ži­no­mų žmo­nių pa­si­rai­to­ja ran­ ko­ves ir sku­ba į pa­gal­bą su ko­ro­na­vi­ru­su ko­ vo­jan­tiems me­di­kams.

Vie­na pir­mų­jų Lie­tu­vo­je nau­juo­ju vi­ru­su už­sik­rė­tu­si pro­diu­se­rė Jus­ti­na Ra­gaus­kai­tė (35 m.) pra­dė­jo sa­va­no­riau­ti Vil­niaus mies­to kli­ni­ki­nė­je li­go­ni­nė­je, o ži­no­mas TV žur­na­lis­ tas Ta­das Gra­bys (37 m.) nusp­ren­dė pa­dė­ti sos­ti­nės San­ta­ros kli­ni­kų me­di­kams. „Ko­vą bu­vau ne tik vie­na pir­mų­jų ser­gan­ čių, bet ir pir­mo­ji, kė­lu­si nuo­trau­kas iš pa­la­ tos, ir su di­de­liu gai­les­čiu ra­šiu­si apie gy­dy­to­ jų ra­so­jan­čius aki­nius, pra­kai­tu žliau­gian­čias slau­gy­to­jas. Rei­kė­jo prip­ras­ti prie aps­pi­tu­sių „žmo­ge­liu­kų“ bau­giuo­se ska­fand­ruo­se. Tuo­ met nė ne­sap­na­vau, kad juos vil­kė­siu ir pa­ti...

O gai­lė­jau ne be rei­ka­lo. Nuo šu­ti­mo ir žvė­riš­ ko troš­ku­lio bū­na, kad aky­se už­tems­ta“, – pa­ tir­ti­mi da­li­jo­si J.Ra­gaus­kai­tė.

Ta­das dėl di­džiu­lio tem­po pa­gal­vo­ti apie kli­ ni­ko­se pra­leis­tą die­ną lai­ko ran­da tik vė­ly­vą va­ka­rą sug­rį­žęs į na­mus. „Nes ten tam lai­ko tie­siog nė­ra! Me­di­kams la­bai rei­kia pa­pil­do­ mų pa­gal­bos ran­kų“, – įsi­ti­ki­nęs žur­na­lis­tas.

Ta­das Gra­bys.

Jus­ti­na Ra­gaus­kai­tė.

Rau­me­nis augina ir Ang­li­jo­je

Ke­lią pas­to­jo... brie­dis

Į ži­no­mo fo­to­me­ni­nin­ko Ri­čar­do Anu­saus­ko (62 m.) fo­toob­jek­ty­vą daž­nai pa­ten­ka lau­ki­nės gam­tos vaiz­dai, ta­ čiau ir jis pats ne­re­tai at­si­du­ria įvy­kių epi­cent­re.

Ne­se­niai vy­ras bu­vo už­fik­suo­tas glos­tan­tis... ko­ne žmo­ gaus dy­džio brie­dį! „Ne­ti­kė­tas su­si­ti­ki­mas“, – taip akis­ta­tą su lau­ki­niu gy­vū­nu miš­kų ap­sup­ty­je pa­va­di­no me­ni­nin­kas.

4

naurimas zaveckas

Lie­tu­vos po­li­ci­jos ata­šė Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je Li­nas Per­ na­vas (44 m.), dėl kul­tū­riz­mo po­mė­gio pra­min­tas Apo­lo­ nu su ant­pe­čiais, aistros spor­tui ne­pa­mir­šo ir bū­da­mas to­ li nuo gim­ti­nės.

So­cia­li­niuo­se tink­luo­se L.Per­na­vas su ger­bė­jais ga­na daž­nai da­li­ja­si tre­ni­ruo­čių aki­mir­ko­mis, ro­do, ko­kį mais­tą ren­ka­si pie­tums, ir ra­gi­na sa­vo se­kė­jus nep­ra­ras­ ti mo­ty­va­ci­jos. „Spor­tas ir fi­zi­niai pra­ti­mai ga­li pa­keis­ti dau­ge­lį vais­tų, bet nė vie­nas vais­tas ne­ga­li pa­keis­ti fi­zi­nių pra­ti­mų!“ – tei­gė jis.

2021 01 05

Pirš­ly­boms pa­si­rin­ko išs­kir­ti­nę da­tą Gra­žiau­sios žie­mos šven­tės so­cia­li­nių tink­lų žvaigž­dei Ka­ro­li­nai Mesc­hi­no (25 m.) ir dai­ni­nin­kei Ma­ri­jai Grabš­tai­tei (26 m.) įsi­mins vi­sam gy­ve­ni­mui.

Pas­ku­ti­nes nėš­tu­mo die­nas skai­čiuo­jan­ti K.Mesc­hi­no pa­si­ūly­mo te­kė­ti iš re­ pe­rio Do­mi­ny­ko Je­že­rio-OG Ver­sion (23 m.) su­lau­kė Kū­čių va­ka­rą, o Ma­ri­ja iš my­li­mo­jo Lu­ko – pir­mą­ją Ka­lė­dų die­ną.

Abi mo­te­r ys sa­vo iš­rink­tie­siems pa­sa­kė „taip“ ir be­var­džius pirš­tus pa­puo­šė su­ža­dė­tu­vių žie­dais.

Ka­ro­li­na Mesc­hi­no.

VIP

kronika

Ak­to­rė Ma­ri­ja Chle­ bo­pa­še­vai­tė-Vai­di­ lė (27 m.) su vy­ru Kęs­t u­č iu Vai­d i­l a (32 m.) lau­k ia­s i pir­ma­g i­mio. Ne­ se­niai auk­so žie­ dus su­mai­niu­si po­ra atsk­leis­ti kū­di­kio ly­ ties nes­ku­ba. „Bū­na, gy­ ve­ni­mas išk­re­čia iš­dai­gų – dak­ta­rai sa­ko vie­ną ly­tį, o į pa­sau­lį atei­na vi­sai ki­tos ly­ties žmo­gu­tis“, – sa­ kė TV se­ria­lų ak­to­rė M.Chle­bo­pa­ še­vai­tė-Vai­di­lė.

Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­ se gi­męs, Ka­na­do­je gy­ve­nan­t is lie­tu­ vių kil­mės mo­de­lis Lau­ra Iva­niu­kas (21 m.) puo­se­lė­ja šil­tus jaus­mus ži­ no­mam krep­ši­nin­ kui D’An­ge­lo Rus­sel­ lui (24 m.). „Tim­ber­wol­ves“ ko­man­do­je žai­džian­tis ame­ri­kie­tis ir lie­tu­viš­kai kal­ban­ti mer­gi­na kar­ tu jau pu­sę me­tų.

Ieva Pas­sion Pho­tog­rap­hy

So­cia­li­nių tink­lų žvaigž­dė Mo­ni­ka Šal­či­ūtė (27 m.) pri­si­pa­ži­no ken­ čian­ti pa­ty­čias dėl kū­no li­ni­jų. Anot jos, vie­ni tvir­ti­na, kad ji ser­ga ano­rek­si­ ja, ki­tiems ji at­ro­do per sto­ra, tre­tiems į akis krin­ta jau­nos mo­ters lie­muo, krū­ti­nė. „Ko­dėl tu­ riu bū­ti kie­no nors su­si­kau­pu­sių blo­gų emo­ci­jų kem­pi­nė? Ma­ne daž­ nai api­ma li­ūde­sys ir ap­mąs­ty­mai dėl to­kių įžei­di­nė­ji­mų“, – sa­kė ji.

Ma­ri­ja Grabš­tai­tė.

2021 01 05

5

Karamelė

Die­nas skaid­ri­na

ta­py­ba... mais­tu

Ge­ros ener­gi­jos ir tei­gia­mų emo­ci­jų nie­ka­da nes­tin­gan­ti dra­bu­žių di­zai­ne­rė Aud­ro­nė Bu­ni­kie­nė (62 m.) nes­le­pia, kad ka­ran­ti­nas ir su­var­ žy­mai ap­ri­bo­jo jos veik­lą.

Nau­ją ko­lek­ci­ją su­kū­ru­si, bet jos kol kas pa­de­monst­ ruo­ti vi­suo­me­nei ne­ga­lin­ti kū­rė­ja rankų nenuleidžia – bando ku­rti me­ną iš mais­to.

N

LAU­RA BUL­VY­DĖ

a­muo­se Kau­ne di­zai­ne­rė šiuo me­tu ne­nuo­bo­džiau­ja – lauk­ da­ma, kol bus įleis­ta į pa­tal­ pas, ku­rio­se ji nu­ma­čiu­si sa­vo nau­jos dra­bu­žių ko­lek­ci­jos fo­to­se­si­ ją, mo­te­ris su­si­gal­vo­jo nau­jos veik­los. „Va­sa­rą, ru­de­niop, tu­rė­jau ką veik­ ti sa­vo puo­se­lė­ja­ma­me so­de­ly­je – die­ vi­nu auga­lus ir ap­link juos ga­liu su­ki­ nė­tis die­nų die­nas. Bet da­bar žie­ma.

Sė­dė­ti ant kros­nies ir nie­ko ne­veik­ti – ne man. Svars­čiau, ko­kios kū­r y­bi­nės veik­los na­muo­se ga­lė­čiau im­tis.

O ga­min­da­ma val­g y­ti vis gė­rė­jau­si, kaip man čia ant sta­lo vis­kas gra­žu – ir bu­ro­kė­liai sup­jaus­ty­ti, ir bul­vės. Ar tik ne čia ga­li bū­ti ma­no kū­r y­ba – ta­py­mas mais­tu“, – nes­to­ko­da­ma pui­kios nuo­ tai­kos pa­sa­ko­jo A.Bu­ni­kie­nė.

Kaip ta­rė, taip ir pa­da­rė. Ga­min­da­ma pie­tus ar va­ka­rie­nes di­zai­ne­rė juos pa­ tiek­da­vo ne bet kaip, o itin ta­py­biš­kai.

O už­dė­ju­si ant pa­tie­ka­lų pra­ban­gius pa­ veiks­lo rė­mus ir mais­tą ruo­šu­si te­mo­mis – bu­ro­kė­liai, mo­li­ūgai, obuo­liai, gry­bai, 6

Drabužių dizainerė Audronė Bunikienė per karantiną laiką leidžia namuose ir čia ieško naujų idėjų kūrybai.

as­me­ni­nis al­bu­mas

Mintis iš patiekalų sudėlioti paveikslus ir juos įrėminti Audronei kilo savaime, gražiai sudėliojus lėkštes į stačiakampį.

2021 01 05

7

Karamelė

žu­vis – pa­de­ko­ra­vu­si vi­sa tai ko­kio­mis nors de­ta­lė­mis, ga­vo ori­gi­na­lius mais­to pa­veiks­lus, ta­py­tus ne da­žais, o mais­tu. „Su­dė­lio­jau sta­čia­kam­pį. Pa­ma­niau, kad net ar­ba­tą juk ska­niau ger­ti iš gra­ žaus puo­de­lio, o val­gy­ti įrė­min­tus pa­tie­ ka­lus vi­sai šau­nu. Ir gra­žu. Net aik­te­lė­jau, koks gra­žuo­lis tas pa­veiks­las man pa­si­ro­ dė!“ – šyp­so­jo­si ži­no­ma dra­bu­žių kū­rė­ja.

Garsi dizainerė šypsojosi, kad yra tik viena tokių jos meno kūrinių blogybė, – toks jos menas labai trumpalaikis. Nufotografuotas kūrinys gyvuoja nebeilgai – su pasimėgavimu suvalgomas.

K

ar­tą pa­mė­gi­nu­si Aud­ro­nė ne­be­su­ sto­jo – ke­lias die­nas ga­mi­no ir rė­ mi­no sa­vo pa­tie­ka­lus, svars­tė, ką ga­min­ti, kad pa­veiks­las bū­tų pa­sa­kiš­kas.

Mo­te­ris juo­kė­si, kad čia yra ir vie­nin­te­ lė blo­gy­bė, – toks jos me­nas la­bai trum­pa­ lai­kis. Nu­fo­tog­ra­fuo­tas kū­ri­nys gy­vuo­ja ne­beil­gai – su pa­si­mė­ga­vi­mu su­val­go­mas.

Aud­ro­nė pa­sa­ko­jo, kad įmant­rių pa­tie­ ka­lų ne­ga­mi­no, – pa­veiks­luo­se at­si­ra­do ir pap­ras­ta bu­ro­kė­lių miš­rai­nė, obuo­lių py­ ra­gas, ir sil­kė. O itin mėgs­ta­ma bu­ro­kė­lių už­te­pė­lė, ku­rią ji va­di­na tiur­le, ant juo­dos duo­nos pa­veiks­le at­ro­dė itin vi­lio­ja­mai.

„Viskas, ką darau su meile, – ar kuriu drabužių ko­ lekciją, ar blynus kepu, pavyksta, nes darau tai iš visos širdies. Man tai gražu, šiuo nepalankiu metu taip atrandu save.“ Audronė Bunikienė

„Man ki­lo di­džiu­lis azar­tas, ti­kiuo­ si, to­kius pa­veiks­lus kas­die­ny­bė­je kur­ siu dar ku­rį lai­ką. Ma­nau, kad vis­kas, ką da­rau su mei­le, – ar ku­riu dra­bu­žių ko­lek­ci­ją, ar bly­nus ke­pu, pa­vyks­ta, nes da­rau tai iš vi­sos šir­dies. Man tai gra­žu, čia šiuo ne­pa­lan­kiu me­tu taip at­ran­du sa­ve. Da­bar net dar dau­giau no­riu ga­ min­ti, pri­si­gal­vo­ju nau­jų pa­tie­ka­lų ir eks­pe­ri­men­tuo­ju“, – sa­kė A.Bu­ni­kie­nė.

Pak­laus­ta, ar iš ta­py­mo mais­tu nuot­ rau­kų ne­ke­ti­na atei­ty­je su­reng­ti pa­ro­ dos, di­zai­ne­rė pa­ti­ki­no, kad to­kių pla­ nų ne­tu­ri – nuot­rau­kas tie­siog pa­si­liks sau ir jo­mis gro­žė­sis pri­si­min­da­ma ka­ ran­ti­ną ir il­gą bu­vi­mą na­muo­se.

Svar­biau­sia čia veik­la, kū­r y­ba, gro­ žis. Taip mo­te­ris ne­lei­džia sau nu­ka­ bin­ti no­sies ir sten­gia­si mąs­ty­ti tik op­ ti­mis­tiš­kai.

8

2021 01 05

as­me­ni­nis al­bu­mas

Me­niš­ką sie­lą

D

pa­vel­dė­jo iš se­ne­lio

ai­ni­nin­kė ir vers­li­nin­kė Si­ mo­na Nai­nė (32 m.) pri­si­ pa­ži­no, jog po­lin­kį į kū­ry­bą ji pa­vel­dė­jo iš sa­vo se­ne­lio – ži­ no­mo dai­li­nin­ko, poe­to, mo­ky­to­jo Juo­ zo Ber­nar­do Tu­mo (1935–2015). Mo­ters na­muo­se ka­bo jo ta­py­tas pa­veiks­las, o ir pa­ti Si­mo­na apie tė­vu­ku daž­nai va­din­tą gi­mi­nai­tį at­si­lie­pia su nuo­šir­džia šyp­se­na. „Ma­no se­ne­lis bu­vo išs­kir­ti­nis. Taip tik­riau­siai ga­li sa­ky­ti bet ku­ri an­ūkė ar an­ūkas, ku­rie tu­rė­jo itin stip­rų ry­šį su se­ne­liais. Bet jis bu­vo la­bai iš­si­la­vi­nęs, eru­di­tas, in­te­li­gen­tiš­kas ir ne­pap­ras­tai ge­ros šir­dies žmo­gus“, – sakė dra­bu­žių li­ni­jos „Nu­nu“ kū­rė­ja.

Dar vai­kys­tė­je Si­mo­nai se­ne­lis leis­da­ vo žais­ti su sa­vo tep­tu­kais ir da­žais, mer­ gai­tė ga­lė­jo pieš­ti tiek, kiek no­rė­jo­si. Nors ta­py­tojos ta­len­to, kaip ji sa­ko, iš tė­vu­ko ne­pa­vel­dė­jo, kū­ry­biš­ku­mo ga­vo į va­lias. „Se­ne­lis daug me­tų bu­vo Ma­ri­jam­po­ lės dai­lės mo­kyk­los di­rek­to­rius ir mo­ ky­to­jas, ta­čiau pieš­ti aš taip ir neiš­mo­ kau. Vi­sa­da kar­tu su juo juok­da­vo­mės – sa­ky­da­vo­me, ko jau ne­mo­ku, to ne­ mo­ku. Bet iš se­ne­lio pa­vel­dė­jau la­bai daug kū­r y­biš­ku­mo. Ti­kiu, kad ir ma­no ar­tis­tiš­ku­mas, kad ir koks jis yra, ir­gi pa­vel­dė­tas bū­tent iš jo. Be to, jis stip­ riai for­ma­vo kny­gų, sta­lo ser­vi­ra­vi­mo, 2021 01 05

Dainininkė Si­mo­na Nai­nė.

me­no po­mė­gį“, – to­liau gra­žiai at­si­lie­pė Si­mo­na ir pri­dū­rė, jog se­ne­lio ta­py­bos ge­nus pa­vel­dė­jo jos pusb­ro­lis.

Leisdamasi į gra­žiau­sius pri­si­mi­ni­ mus dai­ni­nin­kė sa­kė, kad yra pra­šiu­si se­ne­lio nu­pieš­ti jos port­re­tą, bet šios sva­jo­nės jiems taip ir ne­pa­vy­ko įgy­ven­ din­ti. Se­ne­lis teigė, kad jam su­dė­tin­ga

ta­py­ti žmo­nių vei­dus. Be­ne la­biau­siai mo­ters šir­dį su­šil­dydavo ma­žy­bi­nis krei­ pi­nysiš tėvuko lūpų – Si­mo­ną dai­li­nin­ kas va­din­da­vo Tru­pi­nė­liu. „Man šis jo žo­dis yra kaž­kas neap­ sa­ko­mo. Min­ty­se gir­džiu, kaip jis jį ta­ ria. Tai bu­vo daž­niau­siai jo var­to­ja­mas krei­pi­nys“, – šyp­so­jo­si ji.

9

aistra gyventi

Į Nau­juo­sius me­tus –

vėl su iš­kel­tais spar­nais TV lai­dų ve­dė­ja Ind­rė Ka­va­liaus­kai­tė (31 m.) vis dau­giau lai­ko pra­lei­džia prie... lėk­tu­vo vai­ra­laz­dės. Smul­kaus su­dė­ ji­mo dvie­jų vai­kų – Bar­bo­ros Ma­ri­jos (4 m.) ir Alek­sand­ro (2 m.) – ma­ma į 2021-uosius atsk­ri­do ko­ne tūks­tan­čio ki­lo­ met­rų per va­lan­dą grei­čiu – ji nu­ta­rė gau­ti pi­lo­to li­cen­ci­ją.

M

Ag­nė Ma­čiu­ly­tė

oks­lus sos­ti­nės „Air­hub“ pi­ lo­tų rengimo cent­re mo­te­ ris pra­dė­jo, kai Lie­tu­vo­je jau bu­vo kal­ba­ma apie netru­kus vėl už­si­da­ry­sian­čias ša­lių sie­nas. Pi­lo­

10

to uni­for­mą Ind­rė pa­si­ma­ta­vo spa­lį ir nuo ta­da kas ry­tą si­nop­ti­kų prog­no­ zes ste­bi jau vi­sai ki­to­mis aki­mis. „Jei orai tin­ka­mi skry­džiui, su­lauk­ti ži­nu­ tės iš inst­ruk­to­riaus: „Ind­re, gal šian­ dien skren­dam?“ yra ge­riau­sia įma­no­ ma ži­nia“, – sa­kė mo­te­ris.

I.Ka­va­liaus­kai­tės ar­ti­mie­ji ži­nią apie nau­ją­ją jos aist­rą su­ti­ko džiu­giai, bet iš pra­džių ne­sup­ra­to, kam veik­liai mo­te­ riai už­sik­rau­ti dar vie­ną naš­tą. „Ar­ti­mie­ji sa­kė, kad esu su­si­dė­lio­ ju­si sa­vo gy­ve­ni­mą: tu­riu dar­bą, rū­pi­ nuo­si vai­kais, na­mais... Tad tars­te­lė­jo, kad šiek tiek išp­ro­tė­jau. Bet kai jie pa­ ma­tė, kiek tai man tei­kia džiaugs­mo, klau­si­mų ne­be­ki­lo“, – pa­sa­ko­jo Ind­rė.

Prie lėk­tu­vo vai­ra­laz­dės mo­te­riai yra te­kę sė­dė­ti ir anks­čiau, dar nep­ra­dė­ jus lan­ky­ti kur­sų pi­lo­to li­cen­ci­jai gau­ti. „Prieš pra­de­dant mo­ky­tis vy­ko pa­ro­do­ ma­sis skry­dis, tuo me­tu ga­lė­jau pa­val­ dy­ti lėk­tu­vą. Iš­ban­dy­ti to­kį skry­dį ly­dint

D

ėl ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos pi­lo­ ta­vi­mo moks­lai dau­giau­sia vyks­ ta nuo­to­li­niu bū­du, jų truk­mė – nuo pu­sės iki dau­giau nei vie­nų me­tų.

Vis­kas prik­lau­so nuo pa­ties stu­den­to ini­ cia­ty­vos. No­rint gau­ti pri­va­čią pi­lo­to li­ cen­ci­ją, ore rei­kia pra­leis­ti dau­giau nei

45 va­lan­das ir iš­si­lai­ky­ti de­vy­nis teo­ri­ jos eg­za­mi­nus. Ta­čiau I.Ka­va­liaus­kai­tės iš­šū­kiai nė kiek nes­tab­do.

Moks­lai na­muo­se jai ne­ta­po kli­ūti­ mi, at­virkš­čiai – at­vė­rė dau­giau ga­li­my­ bių, lei­do pro­duk­ty­viai pa­nau­do­ti lais­ vas va­lan­das. „Tai bu­vo ge­riau­sias ma­no 2020-aisiais priim­tas spren­di­mas, šiuos me­tus iš ka­ tast­ro­fiš­kų pa­ver­tęs išs­kir­ti­niais. Vi­suo­ met ieš­kau sa­vi­raiškos ir sva­jo­nių įgy­ ven­di­ni­mo ga­li­my­bių. Moks­lui na­muo­se ski­riu tik­rai ne­ma­žai lai­ko, nes šiam pro­ ce­sui rei­kia daug pas­tan­gų, no­ro ir va­lios, tad sten­giuo­si at­sa­kin­gai ži­ūrė­ti į kiek­vie­ ną už­duo­tį, pa­rei­gin­gai ir stro­piai mo­ky­ tis“, – tei­gė jau 10 nu­si­lei­di­mų at­li­ku­si TV lai­dų ve­dė­ja.

G

a­vus pri­va­taus pi­lo­to li­cen­ci­ją ga­ li­ma siek­ti tap­ti ko­mer­ci­nių lėk­ tu­vų pi­lo­te. I.Ka­va­liaus­kai­tė spar­ nų nu­leis­ti ne­ke­ti­na: „Da­bar sa­kau, kad vis­ko rei­kia siek­ti ma­žais žings­ne­liais, bet ma­nau, jog ties šia li­cen­ci­ja sus­to­ ti ne­no­rė­siu.“

Žy­gi­man­tas Ged­vi­la

inst­ruk­to­riui ir pa­jus­ti, ką reiš­kia skris­ ti, ga­li dau­ge­lis“, – pa­sa­ko­jo bū­si­mo­ji pi­ lo­tė ir pri­dū­rė, kad bu­vi­mas ore jai ke­lia ne­pa­kar­to­ja­mus jaus­mus. „Tur­būt nuo pir­mos se­kun­dės pa­ju­dė­jus lėk­tu­vui aš tiks­liai ži­no­jau, kad no­riu tai da­ry­ti ne kar­tą“, – sa­kė Ind­rė.

11

A t­v i­ r a i

Metas, kai

gali save pažinti

iš naujo Kaž­kur tarp švy­tin­čių gir­ lian­dų pa­si­me­tę gai­les­ tin­gu­mas, at­lai­du­mas, su­si­kau­pi­mas ir ra­my­ bė daž­nai šmės­te­li gre­ta gau­sio­mis vai­šė­mis nu­ krau­to sta­lo, bet taip pat grei­tai dings­ta šventėms pasibaigus. Dėl ko­ro­na­vi­ ru­so pan­de­mi­jos žmo­nės pri­vers­ti pa­bū­ti vie­nu­ mo­je. Kau­no kli­ni­kų ka­ pe­lio­nas Be­nas Aud­rius Mar­tu­se­vi­čius (34 m.), pri­sis­ta­tan­tis ir Be­no Ly­ rio var­du, jau se­niai ži­no – jei gyvenimo siųstus sunkumus priimame atvira širdimi, jie tampa vertingomis pamokomis.

12

2021 01 05

D

Ag­nė Ma­čiu­ly­tė

augelį me­tų su me­di­kais ir sun­kiai ser­gan­čiais li­go­niais bend­rau­jan­tis ku­ni­gas pa­šau­ ki­mo neap­lei­do ir pan­de­mi­ jos aki­vaiz­do­je – auko­jo mi­šias už Lie­tu­ vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to kli­ni­kų bend­ruo­me­nę, pa­cien­tus ir jų ar­ti­muo­sius kon­sul­ta­vo nuo­to­li­niu bū­du.

Nors pan­de­mi­ja Lie­tu­vo­je pra­si­dė­jo ko­vą, jau ta­da ku­ni­gas ap­lin­ki­niams da­ li­jo džiaugs­mą, sklei­dė ra­my­bę.

– Kaip ma­no­te, ar šie me­tai pri­vers žmo­nes į tikrąsias vertybes pa­žvelg­ ti ki­to­mis aki­mis?

– Sun­kio­se si­tua­ci­jo­se at­sisk­lei­džia tik­ ra­sis mū­sų pa­veiks­las. Da­bar esa­me pa­ žei­džia­mi, iš­se­kin­ti įvai­riau­sių bai­mių, ka­ran­ti­no, bet kar­tu ir vie­nas ki­tam la­ bai rei­ka­lin­gi.

Se­niau to­kie men­ki, kom­for­tą su­ke­lian­ tys da­ly­kai kaip dar­bas, kar­je­ra, ke­lio­nės bu­vo tar­si mū­sų gy­ve­ni­mo va­rik­liai.

„Nė­ra jo­kios pras­mės lan­ky­tis mi­šio­se, jei­gu išė­jęs iš jų kiek­vie­nas eina sa­vo ke­liu: žmo­gus – sau, o Die­vas – sau.“ Be­nas Aud­rius Mar­tu­se­vi­čius

At­ro­dė, kad esa­me ne­sus­tab­do­mi! Bū­ da­vo, pak­vies­da­vau sa­vo bi­čiu­lius į ke­lias die­nas trun­kan­čias pi­lig­ri­mi­nes ke­lio­nes ir dau­gu­ma jų at­si­sa­ky­da­vo. Žmo­nės tie­ siog ne­tu­rė­jo lai­ko gy­ven­ti.

O da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja yra dvi­pu­sė. Tu­ ri­me ri­bo­ti sa­vo kon­tak­tus su ki­tais, bet kar­tu ga­li­me pa­ga­liau atk­reip­ti dė­me­ sį į ar­čiau­siai esan­čiuo­sius, skir­ti jiems sa­vo dė­me­sį. Šian­dien ga­li­me vi­sai ki­taip paž­velg­ti ir į įvai­riau­sių pro­fe­si­jų ats­to­vus – me­ di­kus, par­da­vė­jus.

Ma­nau, jog pa­ga­liau sup­ra­to­me, kad mums rei­kia ne do­va­nų, o žmo­nių ir vi­ di­nės ra­my­bės.

– Ar per pandemiją žmonės la- biau priartėjo prie tikėjimo?

– Juos į priekį ve­da ne prob­le­mos, li­gos, vi­ru­sai, o pir­miau­sia my­lin­čio 2021 01 05

13

A t­v i­ r a i

sius. Pak­vies­ki­me juos po­kal­bio, kad ir per bal­ko­no kraš­tą. Pa­vyz­džiui, kai žmo­ nės, ku­riems sun­ku, la­bai no­ri su ma­ni­mi pa­si­kal­bė­ti, mes vaikš­to­me ap­link baž­ny­ čią... Trum­pai ta­riant, ge­ros vi­sos dva­si­ nės prak­ti­kos, ku­rios at­ve­da ar­čiau Die­vo.

XXI am­žiu­je tu­ri­me daug įvai­riau­sių mo­kyk­lų, ku­rios no­ri pa­da­ry­ti žmo­gų to­ bu­lą, bet be Die­vo. O to­kio žmo­gaus nė­ra!

D

a­bar mes la­bai grei­tai pa­sie­kia­me sa­vo at­lei­di­mo ri­bas, ga­li­me at­ leis­ti tik iki tam tik­ros ri­bos. Kai mus pra­de­da skau­din­ti, pri­si­me­na­me ne tik tai, ką at­lei­do­me, bet ir tai, kas bu­vo pa­sa­ky­ta prieš dvi­de­šimt me­tų. Tik­ra­sis žmo­gaus pa­si­kei­ti­mas įvyks­ta ta­da, kai jis sa­vo šir­dy­je at­ran­da vie­tos Die­vo mei­ lės šal­ti­niui, kai tu­ri ga­lią ne tik paž­velg­ti į žmo­nių pa­da­ry­tas klai­das, bet ir ap­mąs­ ty­ti, ko­dėl jie tas klai­das pa­da­rė.

Nau­juo­sius me­tus tu­rė­tu­me pra­dė­ti su at­gai­la ir be kal­ti­ni­mų ki­tiems.

„Ma­nau, jog pa­ga­liau sup­ra­to­me, kad mums rei­kia ne do­va­nų, o žmo­ nių ir vi­di­nės ra­my­bės.“ Be­nas Aud­rius Mar­tu­se­vi­čius

Kunigas Benas Lyris siūlo šį sunkmetį išnaudoti laikui su savimi.

Die­vo ran­kos. Tur­būt di­džiau­sia do­va­ na yra ži­no­ji­mas, kad Die­vas tu­ri ga­lią atei­ti ten, kur mes iš tie­sų no­ri­me, ne­ pai­sant mū­sų nuo­dė­mių.

M

es, žmo­nės, daž­nai esa­me ne­pa­ to­gūs, ne vi­sa­da ge­ri, kve­pian­tys, ta­čiau Die­vas žvel­gia į mū­sų šir­ dį ir prii­ma mus to­kius, ko­kie esa­me. Jis auga kar­tu su mu­mis.

Pri­si­me­nu sa­vo mo­kyk­lą, ma­te­ma­ti­kos 14

mo­ky­to­ją, ku­ri net ne­dek­la­ra­vo, kad yra ti­kin­ti. Ta­čiau ad­ven­to ir ga­vė­nios penk­ ta­die­niais ji sa­vo pi­ni­gus, ku­riuos tu­rė­da­ vo iš­leis­ti pie­tums, ati­duo­da­vo ne­tur­tin­gų šei­mų vai­kams. Man tai gy­vas įsi­kū­ni­ju­ sios mei­lės pa­vyz­dys. Šian­dien gy­ve­na­me izo­lia­ci­jos są­ly­ go­mis ir pui­kiai ma­to­me, kad daž­nai di­ džiau­sia do­va­na, ypač pa­gy­ve­nu­siems žmo­nėms, yra eks­kur­si­ja į bal­ko­ną.

At­kreip­ki­me dė­me­sį į pa­žei­džia­miau­

– Ar­čiau Die­vo ra­gi­na­te bū­ti kiek­ vie­ną die­ną, bet kaip su juo pa­si­kal­ bė­ti? Kuo šiuo pan­de­mi­jos lai­ko­tar­ piu mal­da yra ki­to­kia? Juk lan­ky­ma­ sis baž­ny­čio­je da­bar ri­bo­tas.

– Ten, kur ta­vo at­vi­ra šir­dis, ten Die­ vas 24 va­lan­das per pa­rą, jis kar­tu val­go ir skaus­mo, ir džiaugs­mo duo­ną. Tik­rai ne­pa­tar­ti­na žmo­nėms į baž­ny­čią eiti vien tam, kad ten sa­vo­tiš­kai už­si­re­gist­ruo­tų. Ži­no­te, žmo­nės, bu­vę mi­šio­se, tar­ki­ me, šeš­ta­die­nio va­ka­re, daž­nai ma­nęs klau­sia: „Ar čia man už­sis­kai­to?“ Ta­da jų pak­lau­siu: „O kas čia ką užs­kai­ti­nė­ja?“ Da­bar la­biau nei bet ka­da anks­čiau tu­ ri­me su­vok­ti, kad Die­vo į baž­ny­čią neį­ ma­no­ma už­da­ry­ti.

Nė­ra jo­kios pras­mės lan­ky­tis mi­šio­se, jei­gu išė­jęs iš jų kiek­vie­nas eina sa­vo ke­liu: žmo­gus – sau, o Die­vas – sau. Ar­ba kai Die­ vą kvie­čia­mės tik ta­da, kai mums sun­ku.

Krikš­čio­ny­bė vie­nin­te­lė iš vi­sų re­li­gi­jų nė­ra vien re­li­gi­ja. Tai – gy­ve­ni­mo bū­das.

Ir mal­dos Die­vui yra gir­di­mos vi­sur.

2021 01 05

S a­v a i­ t ė s k l a u­s i­ m a s

Kaip po šven­čių

Stu­den­tė Ma­ri­ja Ran­ders (20 m.) Šven­tės nė­ra skir­tos per­ si­val­g y­mui. Mai­ti­nuo­si nor­ ma­liai ir tuo mė­gau­juo­si, o po to vis­kas su­si­re­gu­ liuo­ja sa­vai­me, kai grįž­ tu į įp­ras­tą rit­mą.

Ak­to­rius Ša­rū­nas Ba­ne­vi­čius (29 m.)

Esu iš tų žmo­nių, ku­r iam po šven­čių ne­ky­la prob­le­mų nei dėl for­mų, nei dėl svei­ka­tos. Svar­ biau­sia man po šven­čių at­ kur­ti sme­ge­nų veik­lą, kad vėl veik­tų nor­ma­liu, o ne šven­ti­niu re­ži­mu. Tam la­bai pa­de­d a mėgs­ta­ mas dar­bas.

2021 01 05

su­sig­rą­ži­na­te kū­no for­mas?

TV lai­dų ve­dė­ja Ug­nė Si­pa­rė (30 m.)

Iš spor­to ir svei­kos mi­ty­bos re­ži­ mo išk­ri­tau vi­sai ne dėl šven­čių, o, kaip ir dau­gu­ma, dėl ka­ran­ ti­nų. Spor­tuo­ti na­muo­se man ne­pa­vyks­ta, o ir val­g y­ti no­ri­si pi­cas ir ma­ka­ro­nus vie­toj sa­ lo­tų, tad kol kas džiau­giuo­si ge­nais ir tik dė­lio­ju pla­nus, kaip po ka­ran­ti­no grį­šiu į svei­k ą gy­ven­s e­ną ir spor­to klu­bą.

Šo­kė­jas Sau­lius Skam­bi­nas (42 m.) Šie­m et šven­t ės bu­vo ki­to­kios ir ne­ ma­nau, kad per jas priau­gau svo­rio. Ka­ ran­ti­no me­tu ma­no mi­ty­ba nu­sis­to­vė­ju­ si ir su­ba­lan­suo­ta.

Ta­čiau pa­si­bai­gus ka­ ran­ti­nui ir pan­de­mi­ jai teks kib­ti į ak­ty­vų spor­tą.

15

T a­d a i r d a ­b a r

Po skau­džių iš­gy­ve­ni­mų

pradeda dėlioti

lai­mės mozaiką

Gy­ve­ni­mas – tai kny­ga su dau­ gy­be pus­la­pių. Už­ver­tęs vie­ ną ne­ži­nai, ką ra­si ki­ta­me. „Aš no­riu gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­ mą ir im­ti iš jo tai, ką jis duo­ da“, – sa­kė ži­no­ma di­zai­ne­rė Ju­li­ja Ja­nus (50 m.), ver­čian­ti skaus­min­gą sa­vo gy­ve­ni­mo pus­la­pį, ku­ria­me – jos vers­ lo sus­tab­dy­mas, sky­ry­bos su vy­ru, ma­mos mir­tis ir il­gi nuei­to ke­lio ap­mąs­ty­mai.

16

„Manau, kiekvieno žmogaus gyvenime atsitinka dalykų, kai turi paversti dabartį, kuri nuodija gyvenimą, praeitimi“, – sakė Julija Janus.

N

LAI­MA ŽE­MU­LIE­NĖ

uo­sa­vą Ju­li­jos na­mą Vil­niaus Užu­py­je su­pan­ti auga­li­ja da­ bar pa­kąs­ta šal­nų, nu­me­tu­ si la­pus, tik kie­me si­ūruo­jan­ čios pu­šys – am­ži­nai ža­lios. „Ka­dan­gi na­mas ant kal­no, aš ma­tau to­li, ir tai man la­bai pa­tin­ka – at­si­ve­ria di­de­lės erd­vės. Tie vaiz­dai ir įk­ve­pia, ir ra­mi­na“, – džiau­gė­si Ju­li­ja.

Ka­dai­se J.Ja­nus tu­rė­jo šal­tos ir tvir­tos kar­je­ros mo­ters įvaiz­dį. Tik­riau­siai dėl to, kad bep­ro­tiš­kai daug dir­bo. Ji bu­vo įkū­ ru­si sa­vo ma­dos na­mus, ga­le­ri­ją „Auk­so avis“, kur­da­vo ne tik dra­bu­žių ko­lek­ci­jas, bet net ir bal­dus.

Ju­li­jos kū­ry­biš­ku­mui ne­bu­vo ri­bų. Sa­ vo auto­mo­bi­lį „Mi­ni Coo­per“ ji bu­vo de­ ko­ra­vu­si tul­pė­mis, o šis įs­pū­din­gas pie­ ši­nys bu­vo net apd­raus­tas.

Ji vi­sa­da gar­sė­jo ori­gi­na­liais dra­bu­žių ko­lek­ci­jų pris­ta­ty­mais, o gau­sy­bė­je ren­ gi­nių, ku­riuo­se lan­ky­da­vo­si, bū­da­vo sve­ čių dė­me­sio cent­re. Kaip vi­sa­da, tvir­ta ir ne­pa­lūž­tan­ti.

Bet ku­ris lai­kas Ju­li­ja ne to­kia. Pas­ta­ ruo­ju me­tu jai kaip nie­ka­da rei­kia ra­my­ bės, nes pa­ty­rė daug stip­rių suk­rė­ti­mų.

Dau­giau kaip prieš dve­jus me­tus di­ zai­ne­rė sus­tab­dė sa­vo vers­lą – ne­ku­ria 2021 01 05

ir nep­ris­ta­to nau­jų ko­lek­ci­jų. Vyks­ta sky­ ry­bos su vy­ru ak­to­riu­mi, re­ži­sie­riu­mi bei pro­diu­se­riu Sta­siu Bal­ta­kiu, dėl sky­ry­bų po­ra krei­pė­si į teis­mą.

O ren­giant šį in­ter­viu mi­rė Ju­li­jos ma­ ma. „Man dėl to di­džiu­lis skaus­mas, bet ti­kiu, kad ma­mai da­bar bus leng­viau, nes sirg­da­ma ji la­bai ken­tė­jo“, – sa­kė Ju­li­ja.

„Dainoms, kurias atlieku, aš pati kuriu žodžius ir melodiją. Noriu išmok­ ti dainuoti ir atlikti savo dainas triphopo stiliumi.“ Ju­li­ja Ja­nus

Jau pa­lai­do­ju­si ma­mą ant nu­ga­ros Ju­ li­ja pa­si­da­rė ta­tui­ruo­tę pa­gal pa­čios nu­ pieš­tą es­ki­zą. „Tai dar vie­na ma­no kū­ry­ bos iš­raiš­ka. Aš no­riu trans­for­muo­ti sa­ve kaip dar vie­ną sa­vo kū­ri­nį“, – sa­vo no­rą įvar­di­jo di­zai­ne­rė.

Ji tu­ri ne­pa­so­ti­na­mą ži­nių al­kį. Nors Dai­lės aka­de­mi­jo­je yra bai­gu­si ma­dos di­ zai­ną, prieš ke­le­rius me­tus ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­si­te­te bai­gė ir eko­ no­mi­kos moks­lus. „Įgi­jau nau­ją spe­cia­ly­bę – esu kva­ li­fi­kuo­ta va­do­vė ir ga­liu kal­bė­tis tiek me­no, tiek eko­no­mi­kos kal­ba“, – nau­

jų moks­lų pri­va­lu­mus iš­var­di­jo J.Ja­nus. Švie­siap­lau­kė Ju­li­ja (ta­da jos pa­var­dė bu­vo Ži­lė­nie­nė. – Red.) žvel­gė nuo 2002 m. ge­gu­žės 24 d. „Sti­liaus“ vir­še­lio.

Gy­ve­ni­mo ra­tas ap­si­su­ko – ta­da ji pra­ dė­jo sa­vo kar­je­rą kaip dra­bu­žių di­zai­ne­ rė, o prieš ke­le­rius me­tus ją sus­tab­dė.

– Ju­li­ja, bėg­da­ma per gy­ve­ni­mą ir dar­bus nu­ta­rė­te stab­te­lė­ti ir at­si­ kvėp­ti. Esa­te sa­kiu­si, kad jums vie­nas gy­ve­ni­mo ma­lo­nu­mų – ruoš­ti pa­tie­ ka­lus. Ko­kius?

– Aš mo­ku ga­min­ti la­bai ge­rai. Ma­ne do­mi­na vi­so pa­sau­lio vir­tu­vės. Mėgs­tu ir val­gau vis­ką, tik ven­giu val­g y­ti daug gy­vu­li­nės kil­mės pro­duk­tų, ren­kuo­si dau­giau dar­žo­vių.

Ne­pap­ras­tai mėgs­tu in­dų, ja­po­nų, tai­lan­die­čių vir­tu­vę, is­pa­nų ir ita­lų, taip pat ir gim­tą­ją – lie­tu­viš­ką.

Dau­ge­lį re­cep­tų ra­dau in­ter­ne­te. Ku­ li­na­ri­nių kny­gų ir­gi tu­riu be ga­lo daug.

Bet kai bai­gė­si ma­no šei­mi­nis gy­ve­ni­ mas, be­veik ne­ga­mi­nu, nes pa­kei­čiau sa­ vo gy­ve­ni­mo bū­dą.

– Dau­giau dė­me­sio nu­ta­rė­te skir­ ti sau?

– Taip, aš la­bai mėgs­tu ma­sa­žą, spor­ tą, van­dens ir vei­do pro­ce­dū­ras.

17

T a­d a i r d a ­b a r

Tu­riu šu­nį, su juo einu į il­gus pa­si­vaikš­ čio­ji­mus. Taip pat in­di­vi­dua­liai dir­bu su tre­ne­re tris­kart per sa­vai­tę.

Ka­dan­gi ka­ran­ti­nas, su ja dir­ba­me nuo­to­li­niu bū­du, o prieš ka­ran­ti­ną ji at­ va­žiuo­da­vo pas ma­ne į na­mus. Dar mo­ kau­si dai­nuo­ti – einu į dai­na­vi­mo pa­ mo­kas. Pra­dė­jau prieš pen­kis mė­ne­sius.

Ma­no dai­na­vi­mo mo­ky­to­ja – pro­fe­sio­ na­li dai­ni­nin­kė Jo­man­tė Šle­žai­tė. Dai­na­ vi­mas man ir­gi yra kū­no mankš­ta ir me­ di­ta­ci­ja. Dai­noms, ku­rias at­lie­ku, aš ku­riu žo­džius ir me­lo­di­ją. No­riu iš­mok­ti dai­nuo­ ti ir at­lik­ti sa­vo dai­nas trip­ho­po sti­liu­mi.

– Ne­ga­na to, jūs ir fo­tog­ra­fuo­ja­te, ta­po­te pa­veiks­lus. Tai jū­sų po­mė­giai?

– Tai me­di­ta­ty­vūs po­mė­giai, ku­rie yra ma­no te­ra­pi­ja, ku­rie ma­ne gy­do, kai tu­ riu iš­gy­ve­ni­mų ar­ba tie­siog rei­kia kū­ry­ bi­nės mankš­tos.

– Ko­dėl su­stab­dė­te sa­vo vers­lą?

Dėl bank­ro­to?

– Tai at­si­ti­ko dėl ki­tų da­ly­kų. Moks­ lai ISM da­vė pla­tes­nį sup­ra­ti­mą apie tai, kas vyks­ta ma­dos pra­mo­nė­je pa­sau­ly­je.

18

Ra­mū­nas Da­ni­se­vi­čius

– Gal­būt tas no­ras – neiš­si­pil­džiu­ si jū­sų vai­kys­tės sva­jo­nė?

– Ne. Vai­kys­tė­je aš dai­na­vau „Lie­pai­ tė­se“ (mer­gai­čių cho­ras. – Red.). Ir da­bar tie­siog tę­siu sa­vo „kar­je­rą“. Ma­nau, tai da­ly­kai, su­si­ję su sa­vi­rea­li­za­ci­ja, dė­me­ siu sau, no­ru gy­ven­ti gy­ve­ni­mą vi­sa­ver­ tiš­kai, pa­si­nau­do­jant vi­so­mis ga­li­my­bė­ mis, ko­kias tik jis su­tei­kia.

Sup­ra­tau, kad to­kiam pre­kės ženk­lui kaip ma­no rei­kia la­bai di­de­lių in­ves­ti­ci­jų no­rint pa­da­ry­ti tarp­tau­ti­nę kar­je­rą.

Ne­pai­sant to, kad Lie­tu­vo­je jau tu­rė­ jau še­šias par­duo­tu­ves, Uk­rai­no­je – dvi ir bu­vau pa­si­ra­šiu­si su­tar­tis su 18 agen­ tų 18-oje ša­lių. Bet ši­to neuž­te­ko, apy­var­ ta dar vis tiek ne­ten­ki­no, o Lie­tu­vos rin­ ka per ma­ža to­kio mas­to pre­kės ženk­lui, ko­kį aš kū­riau.

Be­baig­da­ma stu­di­jas sup­ra­tau, kad pa­ var­gau. Pa­var­gau nuo ko­mer­ci­nio, fi­nan­ si­nio spau­di­mo. Ir nuo mil­ži­niš­kų pas­tan­ gų išei­ti į tarp­tau­ti­nę rin­ką.

Supratau, kad man tai kai­nuos la­bai daug ener­gi­jos, svei­ka­tos ir pas­tan­gų. Ir iš es­mės tai net­va­ru. Ne tik fi­nan­si­ne, ne tik eko­lo­gi­ne, bet ir sa­vo pa­čios svei­ ka­tos pras­me.

„Yra paskutinė galimybė. Aš turiu suvokti, jog išnaudojau paskutinę galimybę, kad užversčiau tą gyvenimo puslapį“, – sakė dizainerė Julija Janus, per pastaruosius kelerius metus tų puslapių užvertusi ne vieną.

– O gal ko­ją pa­ki­šo jū­sų šū­kis „Sti­ lius ne­tu­ri am­žiaus ir dy­džio“, ku­riuo iš­reiš­kė­te tvir­tą sa­vo po­zi­ci­ją apie žmo­nių disk­ri­mi­na­ci­ją dėl kū­no su­ dė­ji­mo, am­žiaus, ki­tų ma­dos pra­mo­ nės pri­mes­tų stan­dar­tų?

Esa­te net pa­sa­kiu­si, kad jū­sų dra­ bu­žiai skir­ti ne ant pa­ky­los de­monst­ ruo­ti, o gy­ven­ti.

– At­virkš­čiai – man tai pa­dė­jo, aš tu­rė­ jau la­bai di­de­lę Lie­tu­vos var­to­to­jų audi­ to­ri­ją. Tai kaip tik bu­vo va­rik­lis. Tai bu­vo ir, ga­li­ma sa­ky­ti, te­bė­ra ma­no mi­si­ja. Ta mi­si­ja ma­no pre­kės ženk­lą da­rė uni­ka­lų Lie­tu­vo­je ir ap­lin­ki­nė­se ša­ly­se.

Aš kū­riau ne tik dra­bu­žius, bet ir pa­ puo­ša­lus, ava­ly­nę, in­ter­je­ro de­ta­les. Tu­ rė­jau sa­vo auto­ri­nę in­dų, sta­lo įran­kių, žva­ki­džių ko­lek­ci­ją. Ji ne­si­kei­tė – bū­da­ vo iš­par­duo­da­ma ir vėl ga­mi­na­ma. Tie ma­no gy­ve­ni­mo sti­liaus ele­men­tai iš­li­ ko ma­no na­muo­se ir aš jais nau­do­juo­si.

Ap­rė­piu daug sri­čių ir sa­ve lai­kau ne tik dra­bu­žių di­zai­ne­re, bet ir tarp­dis­cip­ li­ni­ne me­ni­nin­ke.

Po tru­pu­tį grįž­tu į ma­dos pa­sau­lį – bend­ra­dar­biau­ju kur­da­ma kap­su­li­nes ko­ lek­ci­jas su ki­tais ma­dos pre­kės ženk­lais.

Nep­r ik­lau­so­mo di­zai­ne­r io pre­kės ženk­lui iš­si­lai­ky­ti la­bai sun­ku, be­veik neį­ma­no­ma tap­ti ryš­kiam ir sėk­min­gam tarp­tau­ti­niu mas­tu. Rei­ka­lin­ga kor­po­ra­ ty­vi­nė pa­gal­ba.

Lie­tu­vo­je kor­po­ra­ci­jų nė­ra, o ar­ti­miau­ sios – vie­na Es­ti­jo­je, ke­lios Len­ki­jo­je, Da­ ni­jo­je ir Šve­di­jo­je.

Man tie­siog prit­rū­ko de­ry­bi­nės ga­lios ir pa­sie­ki­mų tarp­tau­ti­nė­je rin­ko­je, kad tap­čiau jiems įdo­mi su sa­vo pre­kės ženk­ lu. Lai­mei ar ne­lai­mei, tie­siog ne­pa­vy­ko sa­vo pre­kės ženk­lo in­kor­po­ruo­ti į ko­kią nors sis­te­mą.

Aš sus­to­jau no­rė­da­ma pail­sė­ti ir su­ gal­vo­ti, jei grįž­čiau į ma­dos pa­sau­lį, kaip tai pa­da­ry­ti tva­riau. Sus­to­jo or­ga­ni­za­ci­ jos veik­la, bet pre­kės ženk­lą „Ju­lia Ja­nus“ pa­si­li­kau kaip sa­vo kū­ry­bi­nį pseu­do­ni­mą.

Kad ir ką da­bar kur­čiau – ta­py­bą, ins­ ta­lia­ci­jas, dra­bu­žius, vie­to­kū­ros pro­jek­ tus – nau­do­ju tą pre­kės ženk­lą.

– Ar ne­gai­la bu­vo vis­ką sug­riau­ ti? Kas pa­dė­jo tai išt­ver­ti?

– Taip, tas pe­rio­das bu­vo la­bai sun­kus.

Tu­rė­jau at­sis­vei­kin­ti su sa­vo il­ga­me­te ko­ man­da, ku­ri bu­vo la­bai ge­rai pa­tik­rin­ta, su ku­ria il­gai dir­bau kar­tu ir daug pa­ty­riau.

Bu­vo sun­kiau­sia at­sis­vei­kin­ti su tais žmo­nė­mis ir nus­to­ti kur­ti ko­lek­ci­jas.

Pa­gal­bos krei­piau­si į psic­ho­lo­gę. Ži­ no­ma, kad ji man pa­dė­jo. To­kiais gy­ve­ ni­mo lū­žiais aš krei­piuo­si į psic­ho­lo­gus.

Ne vie­ną kar­tą esu tai da­riu­si, nes tai pa­ de­da leng­viau pe­rei­ti per sa­vo skaus­mą, iš­gy­ven­ti jį ir su­dė­lio­ti žings­nius į prie­kį.

– Tų lū­žių bu­vo daug?

– Jų bu­vo ne vie­nas. Ma­nau, kiek­vie­ no žmo­gaus gy­ve­ni­me at­si­tin­ka da­ly­kų, kai tu­ri pa­vers­ti da­bar­tį, ku­ri nuo­di­ja gy­ ve­ni­mą, praei­ti­mi.

Yra bu­vę ir kū­ry­bi­nių pro­jek­tų, ku­rie skau­džiai nu­vy­lė ar­ba ne­pa­si­se­kė. Yra bu­vę san­ty­kių, ku­rie pa­si­bai­gė ne taip, kaip aš no­rė­jau. Kiek­vie­ną kar­tą, kai ga­ lų ga­le ryž­tuo­si tai už­baig­ti ir pe­rei­ti į ki­ tą sa­vo gy­ve­ni­mo tarps­nį, paaiš­kė­ja, kad tai – į nau­dą.

Aš esu pri­si­ri­šan­tis ir lo­ja­lus žmo­gus ir man vi­sa­da at­ro­do, kad jei­gu ką nors pra­ de­du, tu­riu ir už­baig­ti. Da­ry­ti tai iki ga­lo ne­pai­sant nie­ko. Ne sug­riau­ti, o ban­dy­ti pa­tai­sy­ti, jei­gu kas nors ne taip. Kar­tais tai pa­ki­ša ko­ją.

Aš at­kak­liai prie­ši­nuo­si ne­sėk­mei ban­ dy­da­ma bet ko­kia kai­na pa­si­nau­do­ti vi­ so­mis ga­li­my­bė­mis ir vi­sais įma­no­mais bū­dais, kad pa­tai­sy­čiau esa­mą si­tua­ci­ją nep­riim­da­ma dras­tiš­kų spren­di­mų. Yra pas­ku­ti­nė ga­li­my­bė. Aš tu­riu su­vok­ti, jog iš­nau­do­jau pas­ku­ti­nę ga­li­my­bę, kad už­ vers­čiau tą gy­ve­ni­mo pus­la­pį.

19

T a­d a i r d a ­b a r

– Ne­se­niai už­ver­tė­te bend­ro gy­ ve­ni­mo pus­la­pį su vy­ru Sta­siu Bal­ ta­kiu. Tur­būt stip­riai sle­gia šis iš­ sis­ky­ri­mas?

– Taip, priim­tas toks spren­di­mas. Su lai­ku mes kei­čia­mės ir bū­na, kad žmo­ nės pa­si­jun­ta esan­tys ne sa­vo vie­to­je – ir­gi net­va­riai. Ir ta­da, jei­gu ne­pa­vyks­ta su­kli­juo­ti tų trū­kių, ku­rie at­si­ran­da, pri­ ima­mas bend­ras spren­di­mas.

Mes su Sta­siu esa­me drau­gai ir la­bai pa­ lai­ko­me vie­nas ki­tą. Bet mū­sų ve­dy­bi­nis gy­ve­ni­mas tie­siog pa­si­bai­gė. Ne, tre­čias as­muo čia nė­ra įsi­mai­šęs. Aš vie­na gy­ve­ nu sa­vo na­me.

– Ar ne­gai­la tos gy­ve­ni­mo at­kar­ pos, ku­rią pra­lei­do­te su Sta­siu? Juk kiek gra­žių pri­si­mi­ni­mų... Jis spe­cia­ liai iš Ka­na­dos, kur gy­ve­no apie du de­šimt­me­čius, grį­žo dėl jū­sų į Vil­nių.

– Kai jau už­ver­ti pus­la­pį, gai­les­tis dings­ta, jei­gu no­ri gy­ven­ti to­liau ir kur­ti sa­vo as­me­ni­nę lai­mę.

Tad man nie­ko ne­gai­la, kas at­si­ti­ko, džiau­giuo­si vis­kuo, net ir to­mis pa­mo­ ko­mis, tais skau­džiais da­ly­kais, be ku­rių neį­ver­tin­čiau vi­so to gra­žu­mo, ku­ris at­ si­ran­da ku­riant ką nors nau­jo.

– Bet čia ne pir­mo­sios jū­sų sky­ry­ bos. Po 10 san­tuo­kos me­tų jūs pa­li­ ko­te ir pir­mą­jį sa­vo vy­rą vers­li­nin­ ką And­rių Ži­lė­ną, ir drau­gą, taip pat vers­li­nin­ką Euge­ni­jų Ko­va­levs­kį, su ku­riuo gy­ve­no­te apie 8 me­tus. Šiais lai­kais mo­te­rys dū­sau­ja, kad ne­tu­ri vy­rų, o jūs juos pa­lik­ti nusp­ ren­džia­te la­bai prin­ci­pin­gai, griež­ tai. Ko­dėl?

– Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad aš pa­li­kau. To­dėl, kad bend­ra­me gy­ve­ni­me yra dvi pu­sės, ne vie­na. Prii­mant ko­kius nors spren­di­mus da­ly­vau­ja du žmo­nės, ir, ma­tyt, kiek­vie­ ną kar­tą tai bu­vo spren­di­mai, su­kel­ti si­ tua­ci­jos ir tam tik­rų bend­rų su­si­ta­ri­mų.

– Va­di­na­si, tuo­se vy­ruo­se ne­ra­do­ te kaž­ko svar­baus, ko jums rei­kė­jo?

Iš pra­džių – aist­ra, ro­man­tiš­ki san­ ty­kiai, o pas­kui – ru­ti­na?

– Vi­sus žmo­nes, su ku­riais gy­ve­nau, su ku­riais kū­riau gy­ve­ni­mą, la­bai ger­ biu ir sa­ky­ti, kad juo­se ne­ra­dau at­ra­mos, bū­tų ne­są­ži­nin­ga jų atž­vil­giu.

O dėl to, ko­dėl mū­sų ke­liai iš­sis­ky­rė, 20

Kartais Julija fotografuoja, bet dažniau tapo paveikslus. „Tai meditatyvūs pomėgiai, kurie yra mano terapija, kurie mane gydo, kai turiu išgyvenimų arba tiesiog reikia kūrybinės mankštos“, – sakė dizainerė.

2021 01 05

– kiek­vie­na is­to­ri­ja yra skir­tin­ga. Ma­tyt, ma­no gy­ve­ni­me yra taip, kad tur­būt aš pa­ti kaž­ko ne­pa­da­riau.

– Kad iš­lai­ky­tu­mė­te ry­šius su jais?

– Kad iš­lai­ky­čiau ry­šius, da­riau vis­ką.

Ma­tyt, kaž­ko ne­pa­da­riau, kad san­ty­kiai su tais žmo­nė­mis su­sik­los­ty­tų sėk­min­gai.

– Ne pas­lap­tis – jūs dar­bo­ho­li­kė.

Gal per daug sa­vęs ati­da­vė­te dar­bui?

– Ga­li bū­ti.

„Kai jau užverti puslapį, gailestis dingsta, jeigu nori gyventi toliau ir kurti savo asmeninę laimę. Tad man nieko negaila, kas atsitiko.“ Ju­li­ja Ja­nus

– Ko rei­kia, kad šei­mi­nis gy­ve­ni­ mas su­sik­los­ty­tų sėk­min­gai, įdo­ miai, kad jis ne­bū­tų per­ne­lyg bui­ tiš­kas ar­ba, at­virkš­čiai, pa­rem­tas vien in­ty­miais ry­šiais? Kad bū­tų pu­siaus­vy­ra, auk­so vi­du­rys?

– Iš da­bar­ties žvel­giant į praei­tį man at­ro­do, kad rei­ka­lin­gas be­są­ly­giš­kas at­vi­ ru­mas. Žmo­nės tu­ri kal­bė­tis. Ir tik­tai kal­ ban­tis ir abiem no­rint ga­li­ma įveik­ti vi­sas kli­ūtis ir kri­zes. Rei­ka­lin­gas skaid­ru­mas.

O mes esa­me sa­vo sis­te­mos aukos, at­si­ ne­ša­me prog­ra­mas, ku­rias gau­na­me iš ap­ lin­kos, tė­vų, ku­rios gi­liai įdieg­tos, ir kar­to­ ja­me jų mo­de­lius pa­tys to ne­sup­ras­da­mi.

Mes ne­sup­ran­ta­me, kad mus val­do prog­ra­mos, ir ne­ban­do­me jų pa­keis­ti. Sa­ ky­čiau, tai yra di­džiau­sia kli­ūtis ne tik ma­ no, bet ir dau­ge­lio žmo­nių san­ty­kiuo­se.

– Jei­gu at­suk­tu­mė­te lai­ką at­gal, ko ne­da­ry­tu­mė­te ar­ba ką da­ry­tu­ mė­te ki­taip?

– Esu iš tų žmo­nių, ku­rie ne­si­gai­li nie­ ko, kas vy­ko, ne­si­gi­li­na į praei­tį, o ku­ria atei­tį pa­si­mo­kę iš sa­vo klai­dų.

Ma­no atei­ties vi­zi­ja bū­tų to­kia: aš no­ rė­čiau, kad tarp žmo­nių, su ku­riais ar­ti­ mai bend­rau­ju, ir ma­nęs bū­tų mak­si­ma­ liai są­ži­nin­gi ir at­vi­ri san­ty­kiai.

– Ar kal­ba­tės apie tuos nut­rū­ku­ sius san­ty­kius su sa­vo duk­ra Vil­te?

2021 01 05

– Aš vi­siš­kai at­vi­ra su sa­vo duk­ra. Tur­ būt ji ži­no apie ma­ne vis­ką. Vil­tė – bran­ di, gra­ži as­me­ny­bė, ji yra ju­ve­ly­rė, ku­ria la­bai įdo­maus sti­liaus pa­puo­ša­lus, su­kū­ rė ir ne vie­nai ma­no dra­bu­žių ko­lek­ci­jai.

Esu la­bai dė­kin­ga li­ki­mui ir Kū­rė­jui, kad tu­riu duk­rą, ir to­kią duk­rą... La­bai ja džiau­giuo­si ir di­džiuo­juo­si.

– Ka­dai­se jus bu­vo pa­vi­lio­jęs Ma­ ro­kas, tre­jus me­tus į jį va­ži­nė­jo­te dirb­ti, ieš­ko­ti įk­vė­pi­mo. Ma­ro­kas – gra­žus ir spal­vin­gas dar vie­nas jū­sų gy­ve­ni­mo la­pas?

– Taip. Į Ma­ro­ką va­ži­nė­jau dar­bo rei­ka­ lais. Ma­ro­ke gi­mu­sio, Ka­na­do­je užau­gu­sio vers­li­nin­ko dra­bu­žių kom­pa­ni­jai „De­sert De­sign“ kū­riau li­ni­nių dra­bu­žių ko­lek­ci­jas.

Ma­ra­ke­še gy­ven­da­vau, kai rei­kė­da­vo pri­ži­ūrė­ti dra­bu­žių siu­vi­mą. Tie žmo­nės jau išė­ję į pen­si­ją ir „De­sert De­sign“ pre­ kės ženk­las ne­beeg­zis­tuo­ja.

Ma­ro­ke man la­bai pa­ti­ko. Tie­sa, ne­ bu­vau ten jau 10 me­tų. No­rė­čiau vėl ka­ da nors nu­va­žiuo­ti.

– Net sa­vo pra­ban­gų bu­tą, įk­vėp­ta Ma­ro­ko spal­vų, bu­vo­te įren­gu­si ara­ biš­ku sti­liu­mi. Jo fo­tog­ra­fi­jos puo­šė ne vie­ną lie­tu­viš­ką in­ter­je­ro lei­di­nį, o kai jį par­da­vi­nė­jo­te, bu­vo ap­ra­šy­ tas net „New York Ti­mes“ ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to skil­ty­je. Ar ne­si­gai­li­te, kad jį par­da­vė­te?

– Man jo ne­gai­la, nes tas bu­tas pas­ta­ tė man ši­tą na­mą. La­bai džiau­giuo­si, nes re­zul­ta­tas – nuos­ta­bus.

– Esa­te Vil­niaus Stik­lo kvar­ta­lo kon­cep­ci­jos auto­rė. Ką konk­re­čiai pa­vy­ko nu­veik­ti?

– Stik­lo kvar­ta­las – tai ne­di­de­lis Vil­ niaus se­na­mies­čio kvar­ta­las tarp Ro­tu­ šės aikš­tės ir Do­mi­ni­ko­nų gat­vės.

Va­sa­rą bai­giau kur­ti marš­ru­tą, ve­dan­ tį Žy­gi­man­to Augus­to ir Bar­bo­ros Rad­ vi­lai­tės mei­lės is­to­ri­jos ta­kais po Vil­nių, ir pa­tal­pi­nau jį mo­bi­lio­jo ju­du­mo prog­ ra­mė­lė­je „Walk 15“.

Nu­si­pir­kus šią audio­tra­są ir se­kant že­ mė­la­piu ga­li­ma eiti per Vil­nių nuo vie­no taš­ko iki ki­to ir klau­sy­tis pa­sa­ko­ji­mo, įkal­ bė­to Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės as­me­niu, iš­girs­ ti ir pa­jus­ti, kaip tos vie­tos su­si­ju­sios su to me­to Euro­po­je pa­čia gar­siau­sia, ro­man­tiš­ kiau­sia ir dra­ma­tiš­kiau­sia mei­lės is­to­ri­ja.

M a­n o e r d­v ė Jau kuris laikas žinomas operos solistas Edgaras Montvidas džiaugiasi nuosavais namais Vilniuje.

No­rė­tų at­gai­vin­ti

sa­lo­ni­nę kul­tū­rą

Pro ope­ros so­lis­to Ed­ga­ro Mont­vi­do (45 m.) bu­to lan­gą at­si­ve­ria pats Vil­niaus gro­žis: Ar­ki­ka­ted­ra ir jos var­ pi­nė, Tri­jų Kry­žių kal­nas, Šv.Jo­nų baž­ny­čios bokš­tai.

Ed­ga­ras mėgs­ta sė­dė­ti krės­le ir gro­žė­tis šia ne­pa­ kar­to­ja­ma pa­no­ra­ma. Jau ku­ris lai­kas ži­no­mas ope­ ros so­lis­tas džiau­gia­si nuo­sa­vais na­mais Vil­niu­je.

Į

LAI­MA ŽE­MU­LIE­NĖ

vai­riuo­se pa­sau­lio teat­ruo­se dai­nuo­ jan­tis te­no­ras, iš Lon­do­no ar ki­tų Euro­pos mies­tų atsk­ri­dęs į Vil­nių, jau ne­gy­ve­na vieš­bu­ty­je ar nuo­mo­

22

ja­ma­me bu­te – Vil­niaus cent­re esan­čia­ me se­no­vi­nia­me, prieš Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą sta­ty­ta­me na­me aukš­to­mis lu­bo­ mis jis įsi­gi­jo itin erd­vų bu­tą.

Kiek E.Mont­vi­dui te­ko gir­dė­ti, ka­ dai­se šia­me na­me gy­ve­no ban­ki­nin­ kai, nes ne­to­lie­se yra Lie­tu­vos ban­kas.

Nau­ją­jį būs­tą Ed­ga­ras dar jau­ki­na­ si: „Kar­tais jau­čiuo­si taip, lyg bū­čiau pas ką nors sve­čiuo­se ar šį bu­tą nuo­ mo­čiau­si. Dar rei­kia pa­čiam prip­ras­ti, kad čia – ma­no na­mai.

Gy­ve­na­mo­ji erd­vė, ku­rią pats ku­ ri, no­ri ne­no­ri yra per­sis­mel­ku­si ta­vo DNR. Su­si­ku­ri tam tik­rą te­ri­to­ri­ją, ku­ rio­je jau­tie­si ge­rai. Ir, aiš­ku, ta­da at­si­ ran­da tų na­mų trau­ka.

Pro buto langą atsiveria pats senojo Vilniaus grožis.

2021 01 05

Vy­gin­tas Ska­rai­tis

Operų partitūros.

2021 01 05

23

M a­n o e r d­v ė

Malkos židiniui.

Edgaro namus puošia nemažai meno kūrinių.

24

2021 01 05

„Tas butas neturėtų būti kaip aukso narvelis. Jis turėtų tarnauti man ir artimiems mano bičiuliams. Čia norėčiau atgaivinti prarastą saloninę kultūrą, kur skambėtų poezija, muzika, rašytojų mintys“, – savo namų viziją dėstė operos solistas Edgaras Montvidas.

M

an svar­bi bu­vo są­sa­ja su Vil­niu­ mi ir Lie­tu­va. Fi­ziš­kai ne­bū­da­ mas Lie­tu­vo­je, dva­siš­kai bū­da­ vau jo­je net­gi la­biau nei daž­nas lie­tu­vis jo­je gy­ven­da­mas.“ E.Mont­vi­do būs­tas – dau­g iau nei 100 kvad­ra­ti­nių met­rų. Į vie­ną erd­vę su­jung­ti vir­tu­vė ir val­go­ma­sis, yra di­ džiu­lė sve­tai­nė ir du ne itin di­de­li mie­ ga­mie­ji. O tas erd­ves ski­ria sie­na, ku­ rio­je įmon­tuo­tas ži­di­nys. „Vir­tu­vė dar lau­kia sa­vo eilės, kad ją at­nau­jin­čiau“, – sa­kė Ed­ga­ras.

Už­su­kus drau­gams jam sma­gu, kai jie ke­lie­se prie sa­los ga­mi­na val­gį, ki­ti sė­ di prie sta­lo, šne­ku­čiuo­ja­si, pas­kui ra­ gau­ja pa­tie­ka­lus.

Pas­ka­na­vu­si val­gių drau­gi­ja pe­rei­na į sve­tai­nę. O sve­tai­nė, į ku­rią pa­ten­ki net pro dve­jas se­no­viš­kas dvi­vė­res du­ ris, tie­siog pribloškia sa­vo dy­džiu – be­ veik 50 kvad­ra­ti­nių met­rų!

Sve­tai­nė­je ru­se­na ži­di­nys, na­mams su­tei­kian­tis ir ši­lu­mos, ir jau­ku­mo.

„Gyvenamoji erdvė, kurią pats kuri, nori ne­ nori yra persismelku­ si tavo DNR. Tu susikuri tam tikrą teritoriją, ku­ rioje jautiesi itin gerai.“

T

Edgaras Montvidas

a­čiau Ed­ga­ras nes­lė­pė, kad pas­ta­ ruo­ju me­tu nuo­tai­ka ga­na slo­gi, jam skau­du, kad ne­ga­li pa­sik­vies­ ti drau­gų, kar­tu su jais pa­bū­ti. „Šis bu­tas ne­tu­rė­tų bū­ti kaip auk­so nar­ve­lis. Jis tu­rė­tų tar­nau­ti man ir ar­ ti­miems ma­no bi­čiu­liams. Čia no­rė­čiau at­gai­vin­ti pra­ras­tą sa­lo­ni­nę kul­tū­rą.

Tarp ma­no drau­gų dau­giau­sia, aiš­ku, me­ni­nin­kų, bet no­ri­si, kad tie me­ni­nin­ kai ne­bū­tų įst­ri­gę tik­tai sa­vo ba­ruo­se.

Kad vi­si mai­šy­tų­si kaip se­nais lai­kais – kad skam­bė­tų poe­zi­ja, mu­zi­ka, ko­kios nors ra­šy­to­jų min­tys. Kad ga­lė­tu­me ir vy­no iš­ger­ti, ir pra­tur­tin­ti vie­nas ki­tą“, – sa­vo na­mų vi­zi­ją dės­tė E.Mont­vi­das.

Sve­tai­nė­je esan­čiu pia­ni­nu skam­bi­ no ne tik Pet­ras Ge­niu­šas, bet ir dau­ ge­lis ki­tų mu­zi­kan­tų.

Ant sve­tai­nės lu­bų Ed­ga­ras pa­ro­dė iš gip­so nu­lip­dy­tą apsk­ri­ti­mą.

2021 01 05

25

M a­n o e r d­v ė Už mažų durelių – laiptai į palėpę. Atrodo teatrališkai.

Klasikiniame Vilniaus bute Edgaras norėtų laikytis minimalizmo, neperkrauti jo daiktais.

„Bū­nant sve­tai­nė­je iš tik­rų­jų jus­ti to apsk­ri­ti­mo įta­ka – jis su­jun­gia čia esan­ čius žmo­nes, ir vi­siems pa­si­da­ro la­bai ge­ra. Bet gal taip yra dėl to, kad čia lan­ kė­si la­bai įdo­mių, kū­r y­bin­gų žmo­nių – as­me­ny­bių. Ir prieš ma­ne, ir man jau at­ sik­raus­čius“, – pa­sa­ko­jo E.Mont­vi­das.

P

ro vie­no mie­ga­mo­jo lan­gą at­si­ ve­ria pats Vil­niaus gro­žis – Ar­ ki­ka­ted­ra, var­pi­nė, Tri­jų Kry­žių kal­nas, Šv.Jo­nų baž­ny­čios bokš­tai. Ed­ ga­ras mėgs­ta sė­dė­ti krės­le ir gro­žė­tis šia pa­no­ra­ma. „Džiau­giuo­si šiuo išs­kir­ti­niu vaiz­du. Žie­mą, kai nuk­ri­tę me­džių la­pai, ma­ty­ ti ir Ge­di­mi­no pi­lis. Iš vi­so ma­tau ko­kių pen­kių baž­ny­čių bokš­tus.

Ne­ga­na to, gir­džiu, kaip var­pi­nė­je skam­ba var­pai. Tai šiam bu­tui su­tei­kia ža­ve­sio ir ro­man­ti­kos.

Per­kant bu­tą vie­nas ma­no kri­te­ri­jų ir bu­vo, kad ma­ty­čiau gra­žius vaiz­dus pro lan­gą. Taip ir yra – ma­tau pag­rin­ di­nius Vil­niaus ak­cen­tus“, – džiau­gė­si E.Mont­vi­das.

Jo na­mus puo­šia ne­ma­žai me­no kū­ 26

ri­nių, ku­riuos pa­li­ko bu­vu­si šio būs­to šei­mi­nin­kė. Juk bū­na daug įvai­rių aso­ cia­ci­jų. Gal­būt jai tos is­to­ri­jos ne­si­no­rė­ jo temp­tis su sa­vi­mi į nau­jus na­mus, o Ed­ga­rui sma­gu, kad tie me­no kū­ri­niai tar­si prik­lau­so šiam bu­tui, yra jo da­lis.

Pal­mę, ku­rią įkur­tu­vių pro­ga pa­do­va­ no­jo ma­ma, jis už­kė­lė ant pa­lan­gės. Jam pa­si­ro­dė, kad pa­sie­ny­je auga­lui trūks­ta švie­sos. „Da­bar Lie­tu­vo­je iš tik­rų­jų la­ bai tam­su“, – juo­kė­si Ed­ga­ras.

Bu­to Vil­niu­je E.Mont­vi­das ieš­ko­jo spon­ta­niš­kai. „Na­mų są­vo­ka man vi­suo­met bu­vo su­ dė­tin­ga, nes ma­no gy­ve­ni­mo bū­das nė­ra sės­lus. Nors jau se­niai esu iš­va­žia­vęs iš Lie­ tu­vos ir pag­rin­di­niais sa­vo na­mais jau 20 me­tų lai­kau Lon­do­ną, vi­są lai­ką ju­tau di­ džiu­lį no­rą tu­rė­ti bu­tą Vil­niu­je ir, kaip čia pa­sa­ky­ti, bam­ba­gys­lę su Vil­niu­mi.

Praė­ju­sių me­tų ru­de­nį, dirb­da­mas su Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos stu­den­tais, nusp­ren­džiau čia ap­siž­val­ gy­ti. Ma­tyt, pa­sit­vir­ti­no tai­syk­lė, kad jei­gu la­bai in­ten­sy­viai ieš­kai, la­bai daug įde­di jė­gų, nie­ko ne­ra­si, nes, ma­tyt, tau dar nes­kir­ta. Aš ieš­ko­jau spon­ta­niš­kai

– ši­tas bu­tas pats ma­ne su­ra­do“, – pa­ sa­ko­jo E.Mont­vi­das.

Jam no­ri­si kai ką pa­re­mon­tuo­ti, per­ tvar­ky­ti, įdė­ti sa­vo ran­kų dar­bo – pa­lik­ ti sa­vo pėd­sa­ką, įlie­ti sa­vo as­me­ny­bės, nes dar daug kas al­suo­ja bu­vu­sios šei­ mi­nin­kės dva­sia. Ta­čiau daug ką pa­ko­ re­ga­vo pan­de­mi­ja, ir jis ne vis­ką spė­jo sut­var­ky­ti taip, kaip pla­na­vo.

Edgarui norisi kai ką pa­ remontuoti, pertvarkyti, įdėti savo rankų darbo – palikti savo pėdsaką, įneš­ ti savo asmenybės, nes dar daug kas alsuoja buvu­ sios šeimininkės dvasia. „Bu­to sie­nos – kaip žmo­gaus oda. Bu­ vu­siai šei­mi­nin­kei la­biau pa­ti­ko pas­te­ li­nės spal­vos, or­na­men­tai. O aš sie­nas per­da­žiau bal­tai. Ma­no ma­ny­mu, ta­da la­biau iš­r yš­kė­ja de­ta­lės, me­no kū­ri­niai, gė­lės“, – dės­tė Ed­ga­ras.

Ta­čiau sve­tai­nės sie­nų ne­per­da­žė – 2021 01 05

Su operos žvaigžde Luciano Pavarotti Londone. Italų tenoras lietuviui – kaip Karališkojo operos teatro stažuotojui – davė pamoką.

Suvenyrai iš Indonezijos.

nup­lė­šė nuo jų ta­pe­tus ir pa­li­ko taip, kaip yra. „Ra­dau įdo­mias sie­nas. Jos bal­tos, bet kaž­kas nuo jų at­sik­no­ję, atp­ly­šę, tar­si ma­ty­ti kaž­ko­kios dė­mės, kaž­ko­ kie nut­ru­pė­ji­mai virš du­rų ir man kol kas ne­si­no­ri nie­ko su jo­mis da­r y­ti. To­ dėl, kad jos pri­me­na Pro­van­so sti­lių.

Toks jaus­mas, lyg tai bū­tų se­no dva­ro me­nė. Nes kai vis­kas gra­žiai nu­da­žy­ta, su­re­mon­tuo­ta, bu­tas tam­pa ste­ri­lus.

Ke­liau­jant po Ita­li­ją į akis kri­to in­ ter ­je­rai. Ita­lai vis­ką re­mon­tuo­ja taip, kad at­ro­dy­tų nau­ja, bet kar­tu ir se­na“, – pa­sa­ko­jo Ed­ga­ras.

Bu­tas Vil­niu­je – tre­čias ope­ros so­lis­ to E.Mont­vi­do būs­tas. Jis dar tu­ri bu­tą Lon­do­ne ir va­sar­na­mį Pran­cū­zi­jos kai­me. „Tu­riu prip­ras­ti prie Vil­niaus kla­si­ kos“, – juo­kė­si Ed­ga­ras. Kla­si­ki­nia­me Vil­niaus bu­te jis no­rė­tų lai­ky­tis mi­ni­ ma­liz­mo, ne­perk­rau­ti jo daik­tais.

Jo bu­tas Lon­do­ne taip pat mi­ni­ma­lis­ ti­nis, ta­čiau vi­sai ki­toks – in­dust­ri­nio sti­ liaus, įreng­tas bu­vu­sia­me ra­ša­lo fab­ri­ke, su vamz­džiais, ce­men­ti­nė­mis lu­bo­mis.

Pro di­džiu­lius jo lan­gus Ed­ga­ras ma­ 2021 01 05

to la­bai daug dan­gaus. „Lon­do­nas man la­bai svar­bus mies­tas, jis man aso­ci­ juo­ja­si su dar­bu“, – sa­kė dai­ni­nin­kas.

Lon­do­ne bu­tą jam te­ko il­gai nuo­mo­ tis, kol vie­ną die­ną atė­jo su­vo­ki­mas, kad nuo­ma – pi­ni­gų iš­me­ti­mas pa­vė­jui. „To­dėl ap­si­mo­kė­jo paim­ti iš ban­ko pas­ ko­lą ir įsi­gy­ti bu­tą, ku­ris bus in­ves­ti­ci­ja į atei­tį. Tuo la­biau kad jis yra Lon­do­no cent­ re. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos Lon­do­ne ne­ma­žė­ja net­gi įvy­kus to­kioms pa­sau­li­ nėms ka­tast­ro­foms kaip ši pan­de­mi­ja.

Aš esu lais­vai sam­do­mas ope­ros so­lis­ tas, pats tu­riu su­si­kur­ti so­cia­li­nes ga­ran­ ti­jas“, – nes­lė­pė E.Mont­vi­das.

Pran­cū­zi­jos piet­va­ka­riuo­se, kai­me, esan­tis jo va­sar­na­mis vėl ki­toks – kai­ miš­ko sti­liaus, su me­di­nė­mis si­jo­mis, ži­ di­niu. Ta­me kai­me iš vi­so tik aš­tuo­ni na­ mai, o nu­si­lei­dus nuo kal­no yra mies­te­lis.

Ed­ga­ras Pran­cū­zi­jai jau­čia daug sen­ ti­men­tų nuo paaug­lys­tės. Tu­rė­jo ten ne­ ma­žai drau­gų, pas ku­riuos daž­nai va­ži­nė­ da­vo: „Ga­li­ma sa­ky­ti, esu fran­ko­fo­nas.“ „Ma­no dar­bai – di­džiuo­siuo­se Euro­ pos ir Ame­ri­kos mies­tuo­se, tad no­rė­jo­si ra­mios vie­tos, to­kios prie­bė­gos, į ku­rią

ga­lė­čiau pa­bėg­ti. Tai ir­gi bu­vo spon­ta­ niš­kas pir­ki­nys.

Ne­si­ti­kė­jau, kad ten tiek sa­vo ran­kų dar­bo, jė­gų teks įdė­ti. Ten dva­si­niai, ap­ mąs­ty­mų na­mai“, – taip Ed­ga­ras api­bū­ di­no šį būs­tą.

J

au ke­li mė­ne­siai E.Mont­vi­das Lie­tu­ vo­je yra to­dėl, kad tu­rė­jo re­pe­tuo­ti Alf­re­do vaid­me­nį Giu­sep­pe’s Ver­di ope­ro­je „Tra­via­ta“, skir­to­je Lie­tu­vos ope­ ros 100-me­čiui. Ta­čiau nu­ma­ty­ti spek­tak­ liai dėl ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos at­šauk­ti. „Tas lai­kas pa­lie­tė mus vi­sus. Ne­ži­nau nė vie­no iš sa­vo ko­le­gų, ku­ris dėl pan­de­ mi­jos ne­bū­tų nu­ken­tė­jęs. Bu­vo pla­nuo­ ta, jog sau­sio–va­sa­rio mė­ne­siais de­biu­ tuo­siu Mi­la­no „La Sca­la“ teat­re, bet jau aiš­ku, kad spek­tak­liai neį­vyks. Jei­gu bū­ tų vy­kę spek­tak­liai vi­sa­me pa­sau­ly­je, na­ muo­se Vil­niu­je net ne­bū­čiau ga­lė­jęs pa­ gy­ven­ti“, – sa­kė Ed­ga­ras.

Tai šioks toks ka­ran­ti­no pri­va­lu­mas? „Taip. Vis dėl­to aš sa­vo na­muo­se“, – nu­ si­juo­kė E.Mont­vi­das, ku­riam ar­ti­miau­ siu me­tu teks ke­liau­ti į Lon­do­ną ir im­ tis nau­jo vaid­mens.

27

S u­d i e Pier­re’as Car­di­nas 2010 metais.

Ma­dos gran­das

nepaliovė ste­bi­nti pa­sau­lio 2020-ieji dau­ge­liui įsi­mi­nė kaip pa­sau­lį sud­re­bi­nu­sios ko­ ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos me­tai, ta­čiau sti­liaus ger­bė­jams jie reiš­kė ir dar vie­no ko­ri­fė­jaus ne­tek­tį. Ka­len­do­riui skai­čiuo­ jant pas­ku­ti­nes praė­ju­sių me­tų die­nas ana­pi­lin iš­ke­lia­vo Pran­cū­zi­jos ma­dos le­gen­da Pier­re’as Car­di­nas (1922–2020).

T

o­kių di­zai­ne­rių kaip Hu­bert’as de Gi­venc­hy (1927–2018) ir Yves’as Saint Lau­rent’as (1936– 2008) am­ži­nin­kas gi­mė Šiau­rės Ita­li­jo­je 11 vai­kų šei­mo­je, vė­liau su nuo 28

fa­šis­ti­nio re­ži­mo bė­gan­čiais tė­vais, se­se­ ri­mis ir bro­liais emig­ra­vo į Pran­cū­zi­ją.

Kaip ir ne­ma­žai di­džių­jų praė­ju­sio am­ žiaus me­ni­nin­kų, vai­kys­tę Pier­re’as pra­ lei­do ne pa­čio­mis pa­to­giau­sio­mis są­ly­

go­mis, o kū­ry­bi­nę gys­le­lę sa­vy­je anks­ti už­čiuo­pė ve­da­mas ne tik ta­len­to, bet ir no­ro tu­rė­ti pi­ni­gų.

Dirb­ti jis pra­dė­jo 14-os, bū­da­mas 17-os jau spe­cia­li­za­vo­si si­ūti mo­te­riš­ kus ap­da­r us. Su­lau­kęs kiek dau­g iau nei 20-ies Pier­re’as ap­si­g y­ve­no pa­sau­ lio ma­dos sos­ti­nė­je Pa­r y­žiu­je ir siu­vo kos­tiu­mus ki­no kla­si­ka ta­pu­siam fil­ mui „Gra­žuo­lė ir pa­bai­sa“. Sa­vo ma­dos na­mus di­zai­ne­ris įk­ūrė 1950-aisiais, o di­džiau­sio pa­si­se­ki­mo su­lau­kė praė­jus dar de­šim­čiai me­tų.

2021 01 05

Pier­re’as Car­di­nas jau­nys­tė­je.

29

S u­d i e

Pier­re’as Car­di­nas lai­ko­mas vie­nu iš tų, ku­rie sti­lin­gus dra­bu­žius pa­da­rė priei­na­mus ma­sėms.

D

videšimtojo amžiaus 7-asis de­ šimt­me­tis ta­po di­zai­ne­rio šlo­ vės me­tais. Tuo me­tu pa­sau­ly­je pra­si­dė­ju­si ant­ro­ji fe­mi­niz­mo ban­ga ir įsi­bė­gė­ję kos­mi­niai ty­ri­nė­ji­mai į siu­vė­ jų dirb­tu­ves at­ne­šė di­džiu­lių per­mai­nų. Šiuo lai­ko­tar­piu tar­si iš nau­jo su­žy­dė­jo mo­te­rų jau­nys­tė: mer­gi­noms ne­be­rei­ 2011-ųjų pa­va­sa­rio ir va­sa­ros ko­lek­ci­ja.

kė­jo vil­kė­ti jų mo­ti­noms tin­kan­čių ap­ da­rų, dar la­biau sut­rum­pė­jo si­jo­nai, o me­ni­nin­kai drą­siai eks­pe­ri­men­ta­vo su dra­bu­žių for­ma ir audi­niais.

Stip­riu pa­reiš­ki­mu ta­po 1964-ųjų fu­ tu­ris­ti­nė P.Car­di­no ko­lek­ci­ja „Spa­ce-Age“, ma­dos ten­den­ci­jas sa­vo­tiš­kai timp­te­lė­ju­si į kos­mo­so am­žių. Di­zai­ne­ris rin­ko­si geo­

met­ri­nius kir­pi­mus, sa­vo dar­buo­se nau­ do­jo stik­lą, švie­są ats­pin­din­čius bliz­gu­ čius, plas­ti­ką, trum­piau ta­riant, vis­ką, kas tuo me­tu bent kiek pri­mi­nė sti­lin­ gą kos­mo­nau­tų ap­ran­gą ir dėl ko iš pro­ to kraus­tė­si tų lai­kų jau­ni­mas.

Apsk­ri­tai P.Car­di­nas lai­ko­mas vie­nu iš tų, ku­rie sti­lin­gus dra­bu­žius pa­da­rė priei­na­mus ma­sėms.

P.Car­di­nas bu­vo ne tik ta­len­tin­gas di­ zai­ne­ris, bet ir vers­li­nin­kas. Jis – pir­ma­ sis ma­dos kū­rė­jas, ku­rio dra­bu­žiais pra­ dė­jo pre­kiau­ti uni­ver­sa­li­nės par­duo­tu­vės, pir­ma­sis, ku­rio pre­kių asor­ti­men­tą su­da­ rė ne tik dra­bu­žiai, bet ir kve­pa­lai, sti­liaus de­ta­lės, ra­šik­liai ir net... mais­tas.

Per dau­giau nei 70 me­tų tru­ku­sią kar­ je­rą P.Car­di­nui te­ko pri­si­lies­ti ir prie bal­ dų di­zai­no, uni­for­mų kū­ri­mo, jam prik­ lau­sė vieš­bu­čiai, res­to­ra­nai, jis už­siė­mė lab­da­rin­ga veik­la, bu­vo UNES­CO am­ ba­sa­do­rius. 2001-aisiais, be­veik įžen­gęs į de­vin­tą­ją de­šim­tį, vy­ras nė ne­ke­ti­no sus­to­ti – Pran­cū­zi­jos pro­vin­ci­jo­je nu­ si­pir­ko pi­lį (tiks­liau – jos griu­vė­sius) ir ten ren­gė mu­zi­kos ir šo­kių fes­ti­va­lius! „Ži­no­te, ma­da bu­vo ma­no gy­ve­ni­mo tiks­las, po to įk­ūriau teat­rą, stei­giau vieš­bu­čius, res­to­ra­nus, kū­riau bal­dus.

Pa­ga­liau išė­jau į tarp­tau­ti­nę are­ną, ati­ da­riau sa­vo ap­da­rų par­duo­tu­ves ko­mu­ nis­ti­nė­se ša­ly­se, to­kio­se kaip Ki­ni­ja ir Ru­si­ja. Juk esu ka­pi­ta­lis­tas.

Vė­liau ma­ne pas­ky­rė am­ba­sa­do­riu­mi.

Prieš tai man dar bu­vo su­teik­tas Pran­cū­ zi­jos ma­dos ins­ti­tu­to na­rio var­das. Esu or­ga­ni­za­ci­jos, ku­ri rū­pi­na­si svar­biais so­ cia­li­niais klau­si­mais, pir­mi­nin­kas.

Vi­sa­da dir­bau en­tu­zias­tin­gai. Ku­riu fil­mus, įra­ši­nė­ju plokš­te­les, ka­se­tes, ra­šau kny­gas. Esu lais­vas žmo­gus. Tu­ rė­jau lai­mės ir pi­ni­gų da­r y­ti tai, ką no­ rė­jau. Gy­ve­ni­me tai bū­na la­bai re­tai“, – dau­giau nei prieš 20 me­tų pa­sa­ko­jo jis.

A

pie ma­dos le­gen­dos as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo už­ku­li­sius daž­nai bū­ da­vo nu­ty­li­ma. Ži­no­ma tik tiek, kad jis itin daug dir­bo, spin­du­lia­vo ener­ gi­ja ir kad am­ži­na jo gy­ve­ni­mo pa­ly­do­ vė bu­vo... vie­nat­vė.

P.Car­di­nas yra sa­kęs, jog ne­bend­rau­ ja su aukš­to­sios ma­dos kū­rė­jais, apie juos vie­šai ne­kal­ba, jo žo­džiais – prie to­kių kū­rė­jų jis ir pats nie­ka­da ne­bu­ vo pris­ki­ria­mas.

30

2021 01 05

G

al­būt dėl to vy­ras aukš­ta­jai ma­dai tik­rai ne­gai­lė­jo kri­ti­kos. „Aukš­to­sios ma­dos lai­kai – praei­ty­je. Prin­ce­sės, am­ba­sa­do­rės – vi­sos tur­tin­gos mo­te­r ys dir­ba. Vis­kas su­si­py­nė.

Tai­gi pra­ban­gos są­vo­ka nė­ra to­kia kaip anks­čiau. Jei, pa­vyz­džiui, ren­giu po­bū­vį ir kvie­čiu į jį atei­ti, ne­pa­si­ro­do nė vie­nas aukš­to­sios ma­dos kū­rė­jas.

Ma­no res­to­ra­ne ir­gi nė vie­nas ne­si­lan­ ko. Anks­čiau vi­si aukš­to­sios ma­dos kū­

rė­jai su­si­tik­da­vo „Ma­xims“ res­to­ra­ne.

Nuo to lai­ko, kai ta­pau jo sa­vi­nin­ku, nė vie­nas jų nė­ra už­su­kęs, tik Pa­co Ra­ban­ne.

Aš esu vie­nas, vi­siš­kai lais­vas, taip pat ir priim­da­mas spren­di­mus. Man ne­rei­kia nie­kie­no pa­ta­ri­mo. Esu lai­vo ka­pi­to­nas ir vai­ruo­ju lai­vą taip, kaip no­riu ir kaip ma­nau esant rei­ka­lin­ga“, – yra sa­kęs P.Car­di­nas.

Ma­dos gran­das mi­rė gruo­džio 29-ąją į va­ka­rus nuo Pa­r y­žiaus esan­čio­je Ne­ ji prie Se­nos li­go­ni­nė­je.

2020-ųjų pa­va­sa­riui ir va­sa­rai skir­tas Pier­re’o Car­di­no kū­ri­nys.

2013 m. ko­lek­ci­ja, skir­ta šil­ta­jam se­zo­nui.

31

Agnė Ma­čiu­ly­tė

Scanpix

XX am­žiaus 7-aja­me de­šimt­me­ty­je di­zai­ne­rio su­kur­ta ap­ran­ga.

M o­z a i­k a

Prin­ce­sė šo­ki­ra­vo nau­ju įvaiz­džiu

M

o­na­ko prin­ce­sė Char­le­ne (42 m.) ry­žo­si iš­vaiz­dos po­ky­ čiams ir pris­ta­tė nau­ją sa­vo įvaiz­dį. Kar­je­rą nut­rau­ku­si plau­ki­kė, bu­vu­si olim­pie­tė kas­me­ti­nė­je rū­mų šven­tė­je pa­si­ro­dė ap­si­kir­pu­si trum­pai, o vie­nas šo­nas bu­vo pli­kai nus­kus­ tas. Šu­kuo­se­nos po­ky­čius mo­te­ris pra­dė­jo nuo kirp­čiu­kų, ga­liau­ siai ry­žo­si ir drą­ses­niems eks­pe­ri­men­tams.

Ir vėl nu­si­me­tė

dra­bu­žius

D

ai­ni­nin­kė Ma­don­na (62 m.) ne­ven­gia pa­si­da­ly­ti drą­siais kad­rais. Šį kar­tą ger­bė­jams ji pa­si­ro­dė be dra­bu­žių. Juo­dos spal­vos apa­ti­nes kel­nai­tes ir lie­me­ nė­lę vil­kin­ti mo­te­ris de­monst­ra­vo lai­kui ne­pa­val­dų kū­ną – grakš­tų pil­vą ir stang­rias ko­jas. Dai­ni­nin­kė ap­nuo­gi­no ir ran­dą, ku­ris li­ko po klu­bo ope­ra­ci­jos.

32

Ne­pa­bū­go įsi­gy­ti

skan­da­lin­go pir­ki­nio

B

u­vu­si dai­ni­nin­ko Mic­hae­lo Jack­so­no (1958–2020) ran­ča „Ne­ver­land“ Ka­li­ for­ni­jo­je par­duo­ta JAV mi­li­jar­die­riui Ro­nui Burk­le’ui (68 m.). Ob­jek­tas bu­vo par­ duo­tas už ge­ro­kai nu­leis­tą maž­daug 22 mln.

JAV do­le­rių (18 mln. eurų) kai­ną. Ve­lio­nis pop­mu­zi­kos ka­ra­lius M.Jack­so­nas sa­vo ran­ čą di­de­lė­se apt­ver­to­se val­do­se pa­ver­tė pa­sa­ kiš­ku par­ku, įreng­da­mas jo­je žais­li­nį ge­le­ žin­ke­lį, apž­val­gos ra­tą, ap­gy­ven­din­da­mas oran­gu­ta­nus. „Ne­ver­land“ taip pat li­ūd­nai pa­gar­sė­ja tuo, kad į ją M.Jack­so­nas kvies­ da­vo ap­si­lan­ky­ti ar­ba nak­vo­ti vai­kus. Dai­ ni­nin­kas bu­vo kal­ti­na­mas ma­žų ber­niu­kų tvir­ki­ni­mu šio­je vie­to­je.

Nuo­dė­mes at­pir­ko ka­lė­ji­me

A

Scan­pix, Ins­tag­ram

me­ri­kie­čių ak­to­rė Lo­ri Lough­lin (56 m.) išė­jo iš ka­lė­ji­mo. Mo­te­ris įka­li­ni­mo įs­tai­ go­je at­li­ko dvie­jų mė­ne­sių lais­vės atė­ mi­mo baus­mę, skir­tą už da­ly­va­vi­mą aferoje, kai vai­kai iš tur­tin­gų šei­mų bu­vo įtai­so­mi į pres­ti­ži­nius uni­ver­si­te­tus. L.Lough­lin ir jos vy­ras ma­dos di­zai­ne­ris Mos­si­mo Gian­nul­li (57 m.) bu­vo tarp maž­daug 50 žmo­nių, ku­riems pa­reikš­ti kal­ti­ni­mai dėl pla­taus mas­to suk­čia­vi­mo. Po­ra pri­si­pa­ži­no su­mo­kė­ju­si 500 tūkst. do­le­rių, kad dvi jų duk­ros bū­tų priim­tos į Pie­tų Ka­li­for­ni­jos uni­ver­si­te­to irk­la­vi­mo ko­man­ dą, nors nė vie­na iš jų šiuo spor­tu neuž­siė­mė.

33

Ž A I­B O I N­TER­V I U

Do­mi­ny­kas Vai­tie­kū­nas (33 m.), ak­to­rius, dai­ni­nin­kas, TV lai­dų ve­dė­jas – Kas jus įk­ve­pia gy­ven­ti?

– La­biau­siai įk­ve­pia do­ras ir ko­ky­ biš­kas žmo­nių dar­bas, švie­sūs žmo­nės, įdo­mios is­to­ri­jos ir va­di­na­mie­ji „ded­ 34

lai­nai“. O la­biau­siai išk­ve­pia ir er­zi­na šū­da­dar­biai.

– Kaip atk­reip­ti jū­sų dė­me­sį?

– Daug ir gar­siai rė­kau­ti, kri­ti­kuo­ ti ki­tus – ta­da žmo­gus ga­li bū­ti tik­ras, kad atk­reip­siu į jį dė­me­sį ir pa­dė­siu į ne­pa­gei­dau­ja­mų­jų stal­čiu­ką.

2021 01 05

– Jei pa­sau­ly­je yra ro­jus, tai...

– ... ja­me tik­rai skam­ba mu­zi­ka.

– Be ko die­na pra­ras­tų pras­mę?

– Be tai­kos su sa­vi­mi.

– Kaip at­si­pa­lai­duo­ja­te?

– Klau­sau, kuo gy­ve­na ki­ti, vaikš­tau, mie­gu, spor­tuo­ju, šo­ku hau­są, bend­ rau­ju su drau­gais. Dar la­bai at­pa­lai­duo­ ja bu­či­niai. Gai­la, kad da­bar jų ga­li­ma gau­ti tiek ma­žai.

– Kas pa­de­da ko­vo­ti su nei­gia­ mo­mis emo­ci­jo­mis?

– Ko­vo­ti su to­kio­mis emo­ci­jo­mis ža­ lin­ga psic­hi­kos svei­ka­tai. Šį blo­gą įp­ro­ tį sten­giuo­si iš­gui­ti, no­riu su jo­mis ne ko­vo­ti, o leis­ti joms bū­ti.

Daž­nai kū­r y­ba man – te­ra­pi­jos for­ ma. Blo­gas emo­ci­jas iš­de­gin­ti pa­de­da spor­tas, sek­sas.

– Blo­giau­sias įp­ro­tis?

– Nie­kaip nep­ri­si­ruo­šiu iš­sit­rin­ti se­ nie­nų kom­piu­te­r y­je ir te­le­fo­ne. Tai­gi – elekt­ro­ni­nis kau­pi­mas. Ru­ti­no­je ne­ran­ du lai­ko kas­die­nei elekt­ro­ni­nei hi­gie­nai.

Tei­gia­mą dė­me­sį atk­rei­pia tie, ku­rie ne­vai­di­na, per­dė­tai ne­sis­ten­gia, gy­ve­ na tik­rą, na­tū­ra­lų gy­ve­ni­mą.

– Koks pa­tin­ka pa­tie­ka­las?

– Varš­kės ap­ke­pas.

– Mėgs­ta­miau­sias aro­ma­tas?

– „Fisc­her n.23“ – Is­lan­di­jos mu­zi­ki­ 2021 01 05

– Ką nau­jo no­rė­tu­mė­te iš­mok­ti?

– Vai­ruo­ti mo­to­cik­lą, sklan­dy­ti ir... skrai­dy­ti. Daž­nai sap­nuo­ju, kad at­si­ spi­riu nuo pa­lan­gės ir ky­lu į dan­gų. Pa­ bun­du su la­bai ge­ru jaus­mu.

– Ko­kią gar­se­ny­bę no­rė­tu­mė­te pak­vies­ti į pa­si­ma­ty­mą?

– Ame­ri­kie­čių ak­to­rių, dai­ni­nin­ką, kū­rė­ją Be­ną Plat­tą, nes jis ža­vin­gas, ta­ len­tin­gas.

No­rė­čiau pa­ma­ty­ti, kiek ža­ve­sio jis tu­ ri as­me­ni­nia­me, o ne vie­ša­me po­kal­by­je.

– Kur, jei ne Lie­tu­vo­je, no­rė­tu­ mė­te gy­ven­ti?

– Is­lan­di­jo­je. Bu­vau ten tris sa­vai­tes ir tai – la­bai ma­žai.

– Drą­siau­sias spren­di­mas?

– Dau­giau­sia jė­gų pa­rei­ka­la­vęs – pa­ si­ruo­ši­mas vie­šai atsk­leis­ti sa­vo ly­ti­nę orien­ta­ci­ją.

– Įsi­min­ti­niau­sias nuo­ty­kis?

– Sun­ku pa­si­rink­ti vie­ną. Vi­sa­da įsi­ min­ti­nas nuo­ty­kis yra kū­r y­ba – net­ru­ kus ke­ti­nu pris­ta­ty­ti mu­zi­ki­nį nuo­to­ li­nį su­si­ti­ki­mą „Po­pu­lia­rūs pa­ta­ri­mai“.

Reng­ti šią auto­ri­nę prog­ra­mą pan­ de­mi­jos me­tu man yra pats di­džiau­ sias nuo­ty­kis.

– Ką vi­sa­da ga­li­ma ras­ti jū­sų šal­ dy­tu­ve?

– Pri­džiū­vu­sį stik­lai­nį, ku­rio ne­bu­ vau ati­da­ręs pu­sę me­tų.

– Vai­siai ar sal­du­my­nai?

– Prik­lau­so nuo nuo­tai­kos.

– Mėgs­ta­miau­sias po­sa­kis?

– Už­kal­bink at­si­tik­ti­nu­mą.

– Ko­kia kny­ga ar fil­mas la­biau­ siai įsi­mi­nė?

– Šie­met – Elif Sha­fak ro­ma­nas „10 mi­nu­čių 38 se­kun­dės šia­me keis­ta­me pa­sau­ly­je“.

– Koks jū­sų te­le­fo­no dar­ba­lau­kis?

– Nes­pal­vo­ta fo­tog­ra­fi­ja iš ak­ci­jos „Ty­li dai­na“ Vil­niaus Ka­ted­ros aikš­tė­je.

– Ko­kią kos­me­ti­ką nau­do­ja­te?

– Gy­do­mą­ją ko­rė­jie­tiš­ką vei­dui, prau­ si­mo­si prie­mo­nės vi­sa­da bū­na lie­tu­vių ga­min­to­jų.

– Mei­lė – tai...

– Mu­zi­ka.

– Kaip jus tu­rė­tų ver­tin­ti ir pri­ si­min­ti ki­ti žmo­nės?

– Čia jau ne­be ma­no rei­ka­las.

35

donatas damadotas

– Ge­riau­sia gau­ta do­va­na?

– Vi­sa­da di­džiau­sios do­va­nos – at­vi­ros as­me­ni­nės is­to­ri­jos, ku­rio­mis žmo­nės pa­ si­da­li­ja. Jų nie­kas nie­ka­da ne­ga­lės atim­ti iš ma­nęs, jas vi­sa­da ne­šio­siuo­si su sa­vi­mi.

Da­lis jų ne­dy­la iš at­min­ties ir su­tei­ kia pe­no pa­mąs­ty­mams, įk­vė­pi­mą kū­ ry­bai ir di­de­lį dė­kin­gu­mą, kad žmo­nės jas pa­sa­ko­ja. Šių do­va­nų nie­ka­da nie­ kam nea­ti­duo­siu.

– Jei ne­bū­tu­mė­te tuo, kuo esa­te, kuo no­rė­tu­mė­te tap­ti?

– Di­de­liu ke­lei­vi­niu nau­ju mo­der­niu oro lai­ne­riu. Lėk­tu­vai man – be ga­lo gra­žu.

Lau­ra Bul­vy­dė

nės gru­pės „Si­gur Ros“ na­rio ir jo šei­ mos su­kur­tas aro­ma­tas.

123rf.com

S v e i­k a­t a i r g r o ­ži s

Pa­lai­ma lo­vo­je.

Kaip ją geriausiai pasiekti?

Sek­sas – nuos­ta­bu. Bet ar­tu­mo sto­ka ar erek­ci­jos sut­ri­ki­ mai daž­nai nei­gia­mai pa­vei­kia geis­mą. To ne­tu­rė­tų bū­ti.

Apie šias ir ki­tas prob­le­mas at­vi­rai pra­by­la pra­mo­gų pa­sau­ lio įžy­my­bės, gar­sūs ak­to­riai ir mo­de­liai. Ta­čiau kaip spręs­ti šiuos sub­ti­lius sut­ri­ki­mus ir į mei­lės guo­lį grą­žin­ti aist­rą?

K

i­no žvaigž­dė Gwy­neth Palt­row (48 m.) daug dė­me­sio ski­ria kū­nui ir sek­sui. Vie­no­je svei­ ka­tin­gu­mo ir gy­ve­ni­mo bū­do sve­tai­nė­je net­gi par­duo­da re­tus žais­liu­ kus, ku­rie tu­rė­tų su­kel­ti sek­so troš­ki­mą.

Pre­kių są­ra­še – ir kve­pian­čios žva­kės „Va­ gi­na“ ir „Or­gas­mus“.

Bra­zi­lų top­mo­de­lis Gi­se­le Bűnd­chen (40 m.) ir ame­ri­kie­tiš­ko­jo fut­bo­lo žai­dė­ jas To­mas Bra­dy (43 m.) su­si­tuo­kę nuo 2009-ųjų. Jų san­ty­kių, kaip tei­gia su­ 36

tuok­ti­niai, sėk­mės re­cep­tas – la­bai ar­ ti­mas, nuo­šir­dus bend­ra­vi­mas. „Svei­ka mei­lė la­bai svar­bi bet ko­kio am­žiaus žmo­gui“, – sa­ko ame­ri­kie­čių mo­de­lis, bu­vu­si Mic­ko Jag­ge­rio (77 m.) su­tuok­ti­nė Jer­r y Hall (64 m.).

Po san­tuo­kos su pag­rin­di­niu „The Rol­ ling Sto­nes“ vo­ka­lis­tu, ku­ris bu­vo neiš­ti­ ki­mas, kaip ji sa­ko, kiek­vie­na­me žings­ ny­je, mo­de­lis at­ra­do lai­mę su 25 me­tais vy­res­niu ži­niask­lai­dos mag­na­tu Ru­per­ tu Mur­doc­hu.

JAV te­le­vi­zi­jos ir ki­no ak­to­rė Eva Lon­ go­ria (45 m.) sa­vo drau­gėms do­va­no­ja vib­ ra­to­rius: „Ge­riau­sia do­va­na, ko­kią ga­liu jums įteik­ti, – or­gaz­mas!“ TV se­ria­lo „Nu­si­vy­lu­sios na­mų šei­mi­ nin­kės“ žvaigž­dė pri­si­pa­žįs­ta, kad sek­ so ma­lo­nu­mą at­ra­do, kai pra­dė­jo mas­ tur­buo­tis.

Ame­ri­kie­čių at­li­kė­jas Ada­mas Le­vi­ ne’as (41 m.) po mei­lės ro­ma­no su ru­sų kil­mės te­ni­so žvaigž­de Ma­ri­ja Ša­ra­po­ va (33 m.) la­bai at­vi­rai pa­reiš­kė: „Sek­so me­tu iš jos neiš­gir­dau jo­kio gar­so. Sun­ ku ap­sa­ky­ti, kaip dėl to bu­vau nu­si­vy­lęs!“ Da­bar A.Le­vi­ne’as – lai­min­gas Na­mi­ bi­jos mo­de­lio Be­ha­ti Prins­loo (32 m.) su­tuok­ti­nis. Dau­ge­liui nep­riim­ti­ni vie­ nos nak­ties mei­lės nuo­ty­kiai. Bet aust­ ra­lų pop­mu­zi­kos žvaigž­dė Ky­lie Mi­no­ gue (52 m.) ma­no ki­taip. At­li­kė­ja sa­ko, 2021 01 05

kad šie san­ty­kiai įžie­bia ne tik gy­ve­ni­ mo džiaugs­mą, bet ir pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­ mi. Anot K.Mi­no­gue, tai kur kas pi­giau nei vi­zi­tai pas psic­ho­lo­gus.

Š

vei­ca­ri­jos at­li­kė­jas ir ak­to­rius Pat­ ric­kas Nuo (38 m.) pri­si­pa­ži­no, kad dau­ge­lį me­tų tu­rė­jo li­guis­tą pot­rau­ kį į por­nog­ra­fi­ją. Jis kas­dien in­ter­ne­te ži­ ūrė­jo sek­so fil­mus. „My­lė­da­ma­sis su ža­viau­sio­mis mo­ te­ri­mis ne­be­pa­ty­riau jo­kio jaus­mo. Tik tuš­tu­mą...“ – sa­kė P.Nuo. Kar­tais sek­sas – ma­lo­niau­sias da­ly­kas pa­sau­ly­je, o kar­tais tie­siog var­gi­nan­tis, er­zi­nan­tis. Tai, kad geis­mas per­mai­nin­ gas, ži­no ir JAV pop­mu­zi­kos žvaigž­dė Ma­ don­na (62 m.). Sa­vo sek­sua­li­niu pot­rau­ kiu ji sce­no­je nau­do­ja­si jau dau­ge­lį me­tų.

Tiems, ku­rie per­ne­lyg daž­nai mė­gau­ja­si por­ nog­ra­fi­ja, vis nau­jais sek­sua­li­niais pa­si­ma­ty­ mais, šiuo­lai­ki­nių tech­ no­lo­gi­jų sek­so žais­lais, ga­li at­si­ras­ti li­guis­to pot­rau­kio pa­vo­jus. „Tei­kiu pir­me­ny­bę jau­niems vy­rams.

Jie net ne­ži­no, ką da­ro. Bet tai da­ro vi­ są nak­tį“, – nes­le­pia gar­sio­ji at­li­kė­ja.

Bet kai ku­rie Ma­don­nos žo­džiai prieš­ ta­rau­ja skan­da­lin­giems jos pa­čios tei­ gi­niams: „Gal­būt vi­si ma­no, kad esu pa­šė­lu­si, ne­pa­so­ti­na­mo sek­so ape­ti­to – nim­fo­ma­nė. Bet tie­sa ta, kad ver­čiau skai­tau kny­gą.“ Kaip sma­gu, kad ir ši geis­mo iko­na iš­ drįs­ta pa­sa­ky­ti, jog sek­sas kar­tais tie­siog per­ver­ti­na­mas.

Pir­miau­sia ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ja dau­ge­liui ta­po jų san­ty­kių, part­ne­r ys­ tės lak­mu­so po­pie­rė­liu. Vie­niems stai­ga at­si­ra­dęs lai­kas bu­vo ti­ki­my­bė iš nau­ jo at­ras­ti mei­lę. Ki­tiems pa­dė­jo su­vok­ ti, jog nei dar­bas, nei so­cia­li­niai įsi­pa­ rei­go­ji­mai ne­bu­vo pa­si­tei­si­ni­mas, kad jie, po­ra, pra­ra­do vie­nas ki­tą.

Sek­so­lo­gai jau daug me­tų pas­te­bi, kad vi­suo­me­nė­je pa­si­kei­tė ne tik part­ne­ rys­tės san­ty­kių ko­ky­bė, bet ir po­ži­ūris į sek­sua­lu­mo svar­bą. Ne­no­ras už­siim­ti 2021 01 05

sek­su di­dė­ja ir dėl erek­ci­jos sut­ri­ki­mų.

Bet, ki­ta ver­tus, vis dau­giau są­mo­ nin­gai eks­pe­ri­men­tuo­ja­ma. Po­ros lan­ ko svin­ge­rių va­ka­rė­lius, nau­do­ja­si sek­ so žais­lais, daž­nai vie­nu me­tu my­li ke­lis part­ne­rius. Ir tai, jų nuo­mo­ne, at­vi­ras ir są­ži­nin­gas po­ži­ūris.

In­ter­ne­tas stip­riai pa­kei­tė sek­sua­lu­ mą. Po­ky­tį, ku­rį nu­lė­mė vir­tua­lio­ji erd­ vė, kai ku­rie spe­cia­lis­tai net pa­va­di­no sek­sua­li­ne re­vo­liu­ci­ja.

Ly­ti­niai san­ty­kiai vis la­biau ats­ki­ ria­mi nuo part­ne­r ys­tės. Geis­mą ga­li­ ma „įjung­ti“ nar­šant po por­nog­ra­fi­jos sve­tai­nes ir nau­do­jan­tis sek­so žais­lais.

Tai di­džiu­lė lais­vė, ku­ria ga­lė­tų nau­do­ tis tiek vie­ni­šiai, tiek po­ros. me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­rės Hei­ke Mel­zer iš Miunc­he­no (Vo­kie­ti­ja) tei­ gi­mu, du treč­da­lius jos pa­cien­tų su­da­ ro vie­ni­šiai, treč­da­lį – po­ros. Pas­ta­rų­jų, kaip ro­do jos pa­tir­tis, geis­mas me­tams bė­gant daž­niau­siai išb­lės­ta. Pa­sak H.Mel­ zer, mei­lei rei­kia pa­kan­ka­mo ar­tu­mo, o ero­ti­kai – pa­kan­ka­mo ats­tu­mo. Tai dau­ ge­liui sun­ku iš­lai­ky­ti me­tams bė­gant ir dėl kas­dien pa­ti­ria­mo stre­so.

E

sa­ma po­rų, ku­rios ga­lė­tų ne­si­my­lė­ ti ar tuo mė­gau­tis tik kas po­rą mė­ ne­sių. Toks sek­so gra­fi­kas tam­pa prob­le­ma tuo­met, jei vie­nas part­ne­rių ne­ jau­čia pa­si­ten­ki­ni­mo. Šiuo at­ve­ju svar­bu ne kiek, o pir­miau­sia – koks sek­sas. Gal nuo­bo­dus, ne­nuo­šir­dus, įp­ras­tas? Vi­sa tai ga­li­ma pa­keis­ti.

Prie sek­sua­li­nių funk­ci­jų sut­ri­ki­mų prik­lau­so geis­mo pra­ra­di­mas, skaus­ mai, po­ten­ci­jos ir or­gaz­mo prob­le­mos: jis pa­ti­ria anks­čiau, o ji – vi­sai ne. Už vi­ so to ga­li sly­pė­ti or­ga­niz­mo, psic­hi­kos ir psic­ho­so­ma­ti­nės prie­žas­tys.

Dia­be­tas, pros­ta­tos ope­ra­ci­jos, krau­ ja­g ys­lių, šir­dies prob­le­mos ir aukš­tas krau­jos­pū­dis ga­li su­kel­ti erek­ci­jos su­ tri­ki­mus. Dėl in­fek­ci­jų, hor­mo­nų po­ky­ čių me­no­pau­zės me­tu, sau­sos makš­ties suei­ties me­tu at­si­ran­dan­tis skaus­mas.

Dėl psic­hi­kos būk­lės – vi­di­nės gy­ny­ bos ar­ba vi­di­nio įsi­ti­ki­ni­mo – ga­li­ma ne­ pa­tir­ti or­gaz­mo ar­ba ly­ti­nis ak­tas neį­ ma­no­mas dėl makš­ties an­gą su­pan­čių ne­va­lin­gų rau­me­nų spaz­mų.

Prie šių jau se­niai ži­no­mų sut­ri­ki­mų pri­si­de­da nau­ji. Sek­sas yra leng­vai priei­ na­mas in­ter­ne­te, o nuo­la­ti­niai stip­rūs

Eva Lon­go­ria.

Adamas Levine'as ir Behati Prinsloo.

Gi­se­le Bűndc­hen.

Gwy­neth Palt­row.

Jer­ry Hall.

37

S v e i­k a­t a i r g r o ­ži s

ju­ti­mo or­ga­nus dir­gi­nan­tys – op­ti­niai, akus­ti­niai ir su­vo­ki­mo – veiks­niai ga­li tu­ rė­ti pa­sek­mių.

D

Gisele Bűndchen ir Tomas Brady.

Dr.Ro­ber­tas Ado­mai­tis Uro­lo­gas

„Su­si­dė­vė­ji­mą“ le­mia stre­sas, ne­g y­ dy­ta ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja, nu­tu­ki­mas, rū­ky­mas. Jei­gu šie veiks­niai vei­kia de­ šimt ir dau­giau me­tų, daž­nai at­si­ran­ da ly­ti­nės funk­ci­jos po­ky­čių.

Psic­hi­kos li­gos – dep­re­si­ja, ši­zof­re­ni­ ja, bi­po­li­nis sut­ri­ki­mas – taip pat vei­ kia ly­ti­nę funk­ci­ją nei­gia­ma link­me.

Ne išim­tis ir psic­ho­lo­gi­nės prob­le­mos 38

– san­ty­kiai su part­ne­re, su­dė­tin­ga gy­ ve­ni­miš­ka pa­tir­tis.

Psic­ho­lo­gi­nis kom­po­nen­tas vi­sa­da eg­zis­tuo­ja kal­bant apie sek­sua­li­nę dis­ funk­ci­ją, o jau­niems vy­rams jis ga­li bū­ ti net le­mia­mas.

Vy­res­ni vy­rai pir­miau pa­jun­ta kū­no sut­ri­ki­mų nu­lem­tus pa­ki­ti­mus ir tik vė­ liau paš­ly­ja nuo­tai­ka bei san­ty­kiai.

Ap­si­lan­ky­mas pas sek­sua­li­nės me­di­ ci­nos gy­dy­to­ją ga­li bū­ti pap­ras­čiau­sias spren­di­mas, nes dėl sek­sua­li­nio gy­ve­ni­ mo be­si­pyks­tan­čios po­ros daž­nai bū­na neob­jek­ty­vios, part­ne­riai ne­ga­li tiks­ liai įvar­dy­ti, ko­kio no­rė­tų po­ky­čio sa­ vo gy­ve­ni­me, ką pa­tys ga­lė­tų pa­da­r y­ti ir ko no­rė­tų su­lauk­ti iš ant­ro­sios pu­sės.

Sek­so­lo­gas pa­de­da pa­gal po­ros po­rei­ kius grei­čiau ras­ti prob­le­mos spren­di­mą, vyk­dy­ti san­ty­kių ste­bė­se­ną ir pa­siek­ti vi­sa­pu­siš­ką pa­si­ten­ki­ni­mą san­ty­kiais.

San­ty­kiuo­se tiek pat svar­bi mo­te­ris,

kiek ir vy­ras. Jei­gu pas gy­dy­to­ją atei­na tik vie­nas iš po­ros, sek­sua­li­nės me­di­ci­ nos spe­cia­lis­tui ten­ka ži­ūrė­ti į mie­ga­mą­ jį pro to as­mens „lan­gą“, o tai sub­jek­ty­ vu, nes ga­li lik­ti ne­pas­te­bė­tos svar­bios po­ros san­ty­kių de­ta­lės.

Gy­dy­to­jai tai pui­kiai sup­ran­ta ir vi­ sa­da re­ko­men­duo­ja dvie­jų as­me­nų kon­ sul­ta­vi­mą (kiek­vie­no ats­ki­rai, po to – ir drau­ge) – tai pa­de­da grei­čiau pa­siek­ ti efek­ty­ves­nių ir tva­res­nių re­zul­ta­tų.

No­rin­tiems atei­ty­je iš­veng­ti ly­ti­nės funk­ci­jos sut­ri­ki­mų pir­miau­sia rei­kia lai­ky­tis svei­kos gy­ven­se­nos prin­ci­pų, steng­tis mie­go­ti ne ma­žiau nei aš­tuo­ nias va­lan­das per pa­rą, ne­pa­mirš­ti il­ sė­tis, pa­tir­ti kuo ma­žiau stre­so, val­g y­ti sai­kin­gai, ne­tu­rė­ti ants­vo­rio, re­gu­lia­riai spor­tuo­ti, ne­rū­ky­ti (taip pat ir elekt­ro­ ni­nių ci­ga­re­čių), ne­pikt­nau­džiau­ti psi­ chot­ro­pi­niais vais­tais – juos var­to­ti tik nuo­lat kon­sul­tuo­jan­tis su gy­dy­to­ju.

2021 01 05

Scanpix

Madonna.

daž­niau­siai kal­tas dirb­ti­nių sek­so dir­ gik­lių gau­su­mas. Kai dė­me­sys su­tel­kia­ mas tik į šiuos stip­rius veiks­nius, net­ ru­kus be jų neap­siei­na­ma.

Da­bar svar­biau nei bet ka­da įsi­są­mo­ nin­ti, ko­kio sek­so rei­kia. Pa­na­šiai kaip ir dėl mi­ty­bos. Sta­las gau­siai nuk­rau­tas – eg­ zo­ti­niai vai­siai, grei­tai pa­ruo­šia­mas mais­ tas, išs­kir­ti­niai pa­tie­ka­lai. Tie­siog ro­jus!

Bet pri­va­lo­me tin­ka­mai pa­si­rink­ti, kad dar il­gai ga­lė­tu­me džiaug­tis ge­ra svei­ka­ta. Juk tas, ku­ris val­go per daug šo­ko­la­do ir ki­tų sal­du­my­nų, bus sto­ ras ir nes­vei­kas.

Val­g y­ti rei­kia re­gu­lia­riai, tuo­met tu­ rė­si­me svei­ką skran­dį. Prie­šin­gu at­ve­ju jį su­ga­din­si­me. Tad ir sek­sas tu­ri bū­ti re­gu­lia­rus. Kiek jo rei­kia?

Prik­lau­so nuo žmo­gaus, jo tem­pe­ra­ men­to, tei­gia spe­cia­lis­tai.

Patrickas Nuo.

ONA KA­CĖ­NAI­TĖ, indrė šlikaitė

Ky­lie Mi­no­gue,

irb­ti­niai sek­sua­li­niai dir­gik­liai – pa­vo­jin­gi. Tiems, ku­rie per­ne­lyg daž­nai mė­gau­ja­si por­nog­ra­fi­ja, vis nau­jais sek­sua­li­niais pa­si­ma­ty­mais, šiuo­lai­ki­nių tech­no­lo­gi­jų sek­so žais­lais, ga­li at­si­ras­ti li­guis­to pot­rau­kio pa­vo­jus.

Vis dau­giau me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­rės H.Mel­zer klien­tų pa­si­ten­ki­ni­mą pa­jun­ta vie­ni, o part­ne­ris lie­ka už­ri­by­je.

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) dirb­ti­nių dir­gik­lių su­kel­tus sek­sua­li­nius sut­ri­ki­mus pri­pa­ži­no kaip li­gą.

Spe­cia­lis­tai nus­ta­tė, kad ne tik per 50 me­tų per­ko­pę vy­rai su­si­du­ria su erek­ci­ jos prob­le­mo­mis, nu­lem­to­mis na­tū­ra­lių prie­žas­čių, bet jau ir 25-me­čiai, ku­rie fi­zi­niu po­ži­ūriu vi­siš­kai svei­ki. Jie ga­li my­lė­tis vie­ni – ži­ūrė­da­mi por­nog­ra­fi­ją, bet su part­ne­re nė­ra pa­jė­gūs sek­sua­liai.

Tuo­met uro­lo­gas ski­ria erek­ci­ją ska­ ti­nan­tį me­di­ka­men­tą, bet jis ne­pa­ša­li­na per­ne­lyg di­de­lės dirb­ti­nių sek­sua­li­nių dir­gik­lių gau­sos po­vei­kio. Tai, kas anks­ čiau pa­si­reiš­kė pir­ma­lai­ke eja­ku­lia­ci­ja, da­bar – sun­ku­mais pa­ti­riant or­gaz­mą.

Vis dau­giau stip­rio­sios ly­ties ats­to­ vų ne­be­pa­ti­ria aukš­čiau­sios pa­lai­mos ar­ba tik la­bai pa­vė­luo­tai. Ir šiuo at­ve­ju

k r y ži a ž o d i s

Išsprendę kryžiažodį sužinosite frazę ar žodį, užšifruotą skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Atsakymą siųskite el. paštu kryziazodis@lrytas.lt.

Būtinai nurodykite vardą, pavardę, el. paštą, miestą ir telefono numerį.

Kryžiažodžio sudarytojas Valentinas Garadauskas, tel. 8 685 47 322.

„Stiliaus“ 50 numeryje spausdinto kryžiažodžio atsakymai: Vertikaliai: Raski. Visos. Pikai. Oslas. Upelis. Karo. Šlėkta. Čita.

Salpa. Anoa. Marabu. Tiek. Tylu. Eketė. Lopšy. Damba. Bulok.

Osaka. Rasė. „Molten“. Rinkau. Seimur. „Viasat“. Beržai. Nikita.

Savimi. Vilaja. Arimai. Šokiai. Apakt. Seilė. Salė.

Horizontaliai: Paukščiai. Samtis. Spalis. Kranai. Kerėtoja. Loreta. Šilokas. Paakys. „Tesla“. Dubuo. Tempra. Amplua. Tošis. Mėlynė.

Maskva. Benas. Kvaišas. Peniuaras. Irmos. Perliukas. Žaidimai.

Amrita. Klėja. Gitaristė. Airinė.

Atsakymas-raktas: avietinė spalva. „Stiliaus“ 49 numeryje spausdinto kryžiažodžio konkurso laimėtojai: Tatjana Jefimova (Kaunas), Aira Navickaitė (Vilnius), Danguolė Morkūnaitė (Kaišiadorys).

39

S t i­ l i a u s u ž­ r a­š a i

Ko­dėl geriems žmo­nėms

gyventi sunkiau?

Nuo ma­žens tė­vų tiks­las – iš­mo­ky­ti vai­kus, užau­gin­ti ge­ rais žmo­nė­mis. Tai reiš­kia, kad suk­ly­dę, pra­lai­mė­ję, ne­su­ge­bė­ję ko nors at­lik­ti ne­bū­si­me ver­ti mei­lės. Ži­no­ ma, vis­kas vyks­ta sub­ti­liai, bet mes juk mo­ka­me skai­ty­ti tarp eilu­čių ir ga­li­me sup­ras­ti stai­gų ma­mos at­ša­li­mą ar griež­tą tė­vo žvilgs­nį be pa­pil­do­mų paaiš­ki­ni­mų.

Vik­to­ri­ja Ku­lio­mi­na

D

Tink­la­raš­čio gy­va­sin­ter­viu.com auto­rė

ar­bas dėl mei­lės pra­si­de­da la­bai anks­ti – nuo pir­mų­jų Ka­lė­dų Se­ne­liui skir­tų laiš­ kų, ku­riuos iš tie­sų ra­šo­me tė­vams, nes ta­da bū­tent jie ir spren­ džia, ko esa­me ver­ti.

Kai ge­ri vai­kai užau­ga, jie nuo­lat lau­kia pat­vir­ti­ni­mo iš ap­lin­kos, vil­tin­gai klaus­ da­mi: ar da­bar jau nu­si­pel­niau di­des­nės al­gos, švel­nu­mo, pa­gar­bos, mei­lės, tei­ sės pra­šy­ti ge­res­nių są­ly­gų, kom­pen­sa­ ci­jos už virš­va­lan­džius?

40

Ži­no­ma, į vis­ką ga­li­ma nu­mo­ti ran­ka ir sa­ky­ti, kad auk­lė­ji­mas, orien­tuo­tas į ge­ru­mo ver­ty­bes, augi­na do­rą pi­lie­tį. Jis vi­sa­da ati­duos pas­ku­ti­nį kąs­nį vargs­tan­ čiam ir sal­dai­nį pra­šan­čiam, auto­mo­bi­lį sta­tys tik leis­ti­no­je vie­to­je, są­ži­nin­gai mo­ kės mo­kes­čius, sup­ras nusk­riaus­tą, ne­no­ rės bū­ti pir­mas, nes kas nors ga­li dėl to įsi­žeis­ti. Dar su­ge­bės rū­pin­tis ki­tais, nors pats už šyp­se­nos slėps sa­vo prob­le­mas ir gė­dy­sis pra­šy­ti pa­gal­bos.

Kvie­čiu jus pa­si­vaikš­čio­ti po tam­sią­ją ge­ro žmo­gaus pu­sę. Gal ta­da at­pa­žin­si­te, ar prik­lau­so­te šiai gru­pei, ir de­šimt kar­tų pa­gal­vo­si­te, kaip ge­ru­mo pa­mo­kos at­si­ pir­ko jū­sų gy­ve­ni­me.

At­sig­ręž­ki­te į sa­vo vai­kys­tę ir pa­ma­ ty­ki­te, ką iš ten at­si­ne­šė­te: gal­būt pa­svė­ rus vi­sus „už“ ir „prieš“ kils no­ras sa­ve pe­ rauk­lė­ti?

Net tie, kuriems puikiai sekasi, ga­li vi­du­je tu­rė­ti ge­ro žmo­gaus vi­ru­są. To­ kie suau­gę lyg ne­vi­sa­ver­čiai ne­su­ge­ba

pa­tys su­si­da­r y­ti ob­jek­ty­vaus sa­vo kom­ pe­ten­ci­jų ir trū­ku­mų vaiz­do, to­dėl lau­ kia, kol pa­ša­li­niai pap­los ar­ba nuš­vilps.

Užau­gę ge­ri ber­niu­kai sa­vęs klau­sia: ar tik­rai ši gra­ži mo­te­ris gy­ve­na su ma­ ni­mi ne dėl pi­ni­gų, juk rei­ka­lin­gas ta­ pau, kai bu­vau sėk­mės ly­di­mas? Bet jei neuž­dirb­siu pi­ni­gų, ar ji lauks, kol vėl at­ sis­to­siu ant ko­jų, ar ne­pa­bėgs pas ki­tą?

Ge­ros mer­gai­tės suau­gu­sios ga­li ma­ ny­ti, kad at­si­ra­dus pir­moms raukš­lėms jos ne­teks sa­vo pre­ki­nės ver­tės, to­dėl vy­ras su­si­ras mei­lu­žę. Ne­te­kė­ju­sios bi­jo im­ti iš vy­rų do­va­nas, nes ma­no, kad už ro­žių puokš­tę rei­kės su­si­mo­kė­ti sa­vi­mi.

Jos drą­siai tam­pa mei­lu­žė­mis, nes ta­ da ga­li įro­dy­ti vy­rui, ko­dėl yra ge­res­nės už žmo­ną. Ge­ruo­lėms san­tuo­ko­je ne­ ky­la jo­kių prob­le­mų vi­sas iš­lai­das da­ly­ tis per­pus ar­ba už­dirb­ti dau­giau už vy­ rą. Jos įp­ra­to kar­to­ti: vis­ką mo­ku da­ry­ti pa­ti, esu sa­va­ran­kiš­ka, to­dėl ga­liu ar­ ti kaip ark­lys.

2021 01 05

kal­tin­tas va­gys­te. Jis, skir­tin­gai nei aš, to­ kių rei­ka­lų ne­da­rė, bet jo tė­vai, prie­šin­gai nei ma­no, jį ap­kal­ti­no ne­bū­tu nu­si­kal­ti­ mu, lie­pė kom­pen­suo­ti ne­va pa­vog­tus pi­ ni­gus, ku­riuos jau­nuo­lis są­ži­nin­gai ir il­gai tau­pė sva­jo­nių pir­ki­niui.

123rf.com

T

I

š­ti­kus prob­le­mai, iš­gir­dus kri­ti­ką, kal­ ti­ni­mą ar prie­kaiš­tą ge­rą žmo­gų tai ga­li grą­žin­ti į di­džiu­lio skaus­mo zo­ ną. Juk vai­kys­tė­je jis ne­ga­vo ži­nių, kaip tai su­virš­kin­ti, to­dėl tie­siog už­mir­šo nuo­ skau­das, o pyk­tis, kerš­to troš­ki­mas ir gė­ da lyg juo­di še­šė­liai pa­sis­lė­pė jo vi­du­je, kol gaus pro­gą vėl sud­re­bin­ti sie­los sty­gas.

Suau­gu­sia­jam daž­nai kiek­vie­nas kri­ti­ kos žo­dis pri­me­na iš­va­ry­mą iš ro­jaus. Ir tai glau­džiai su­si­ję su vai­kys­te. Juk kai tuo­met pa­sielg­da­vo­me ne pa­gal inst­ ruk­ci­jas ar­ba suk­lys­da­vo­me, bu­vo­me ig­no­ruo­ja­mi, smer­kia­mi, sta­to­mi į gė­ dos kam­pą.

Pak­lus­ti ko­man­doms ne­ju­čia ta­po nor­ma: mus my­lės, jei elg­si­mės ge­rai.

Ta­čiau kuo dau­giau pak­lūs­ti, nek­lau­si­ nė­ji, nea­be­jo­ji, ne­si­gin­či­ji, tuo ge­res­nis tam­pi, o kai tau stuk­te­li tris­de­šimt, su­ pran­ti, kad at­si­dū­rei tar­si kaž­ko­kiuo­se ne­ma­to­muo­se tram­dy­mo marš­ki­niuo­se.

Su­dė­tin­gos, bet išsp­ren­džia­mos si­ 2021 01 05

Pa­sau­lis neap­si­vers per vie­ną die­ną, nes mus dau­ ge­lį me­tų mo­kė skriaus­ti sa­ve. Kal­tų nė­ra, tad vi­sa ko tiks­las – pa­ža­din­ti vi­ dinį no­rą gy­ven­ti ki­taip. tua­ci­jos daž­nam ga­li ap­gau­lin­gai at­ro­ dy­ti ne­pa­ke­lia­mos, nes praei­ties jaus­ mai nu­bun­da vis nau­jo­se si­tua­ci­jo­se.

Sun­ku tam­pa gy­ven­ti tiems, ku­rie no­ rė­da­vo už­ta­ri­mo, kai juos nusk­riaus­da­ vo stip­res­ni žmo­nės.

Tė­vai ne tik pa­ro­dy­da­vo, kad jų ma­ ža­sis ne­ver­tas pa­si­ti­kė­ji­mo, bet ir prik­ li­juo­da­vo ap­si­šau­kė­lio eti­ke­tę.

Po to suau­gu­siam žmo­gui tam­pa be­ veik neį­ma­no­ma pa­sik­liau­ti sa­vo aki­mis, ausi­mis ir jaus­mais, nes tie, ku­rie jį su­ kū­rė, juo per­ne­lyg daž­nai ne­pa­si­ti­kė­jo.

Ma­no pa­žįs­ta­mas vai­kys­tė­je bu­vo ap­

rau­ma jam li­ko vi­sam gy­ve­ni­mui: da­bar jau suau­gęs vy­ras ne­są­mo­ nin­gai ban­do įsi­teik­ti vi­siems, ku­ rie ga­li juo sua­be­jo­ti. Šiai ka­te­go­ri­jai prik­lau­so vi­si, ku­rie sa­vo ran­ko­se lai­ko val­džią. Kad nie­kas jais ne­sua­be­jo­tų, per­mo­ka ke­lis­kart, taip elg­da­mie­si ne­są­ži­nin­gai sa­vęs ir na­miš­ kių atž­vil­giu, bet kar­tu ge­sin­da­mi bai­ mę, ne­ma­to­mą pa­vo­jų vėl bū­ti ne­tei­sin­ gai ap­kal­tin­tiems.

Bė­da ta, kad su darbš­čiais ir ge­ra­no­riš­ kais žmo­nė­mis ma­no ap­ra­šo­mas žmo­gus el­gia­si ly­giai taip pat kaip jo tė­vai su juo el­gė­si vai­kys­tė­je.

Ki­ta ma­no pa­žįs­ta­ma, ku­rią auk­lė­ jo nuo­lat baž­ny­čio­je park­lu­pu­si ma­ ma ir al­ko­ho­li­kas tė­vas, prib­loš­kė sa­ vo ge­ru­mu pa­reiš­ku­si, kad žmo­nės su ja el­gia­si ge­riau, jei juos su­šil­do do­va­ no­mis: „Su vy­ru tu­ri­me tiek ner­vin­gų gi­mi­nių, drau­gų, ku­riems ne­si­se­ka, to­ dėl su­rin­ko­me vi­sus mums ne­rei­ka­lin­ gus daik­tus, su­pa­ka­vo­me į mai­še­lius ir jais pra­džiu­gi­no­me juos. Dė­me­sys iš­ties šil­do, tad bend­ra­vi­mas la­bai pa­ge­rė­ja.“ Ko­dėl už sa­vo ge­ru­mą ge­ri žmo­nės daž­niau­siai ne­su­lau­kia pa­dė­kos, įver­ti­ni­ mo ir ne­su­ge­ba bū­ti blo­gi net ta­da, kai to tie­siog rei­kia? Ką gau­na vy­ras už sa­vo ge­ ru­mą? Ogi tik ka­lę su ašt­riais na­gais. Ką gau­na mo­te­ris už sa­vo sup­ra­tin­gu­mą? Ti­ ro­ną, ku­ris skai­čiuo­ja jos ka­lo­ri­jas, ba­lais ver­ti­na jos pa­ruoš­tą va­ka­rie­nę ir ko­men­ ta­rus: ko­dėl kai­my­nė ren­gia­si sti­lin­giau?

Kas ga­li ken­tė­ti to­kį ab­sur­dą? Tik ge­ri žmo­nės, nes jie nuo­lat ban­do sa­vy­je ras­ ti krū­vą klai­dų.

Pa­sau­lis neap­si­vers per vie­ną die­ną, nes mus dau­ge­lį me­tų mo­kė skriaus­ti sa­ve.

Kal­tų nė­ra, tad vi­sa ko tiks­las – pa­ža­din­ ti no­rą gy­ven­ti ki­taip, kai vi­du­je jau­ku ir šil­ta, kai ned­ras­ko at­šiau­rūs vi­di­niai vė­jai. Ži­no­ji­mas yra jė­ga, tad ra­gi­nu už­siim­ ti sa­viš­vie­ta, kaip ats­kir­ti kenks­min­gą el­ge­sį, ir jį nu­ga­lė­ti. Po vie­ną še­šė­lį, po vie­ną žings­nį, po ma­žą po­ky­tį dėl sa­vęs – ne dėl ki­tų.

Juk iš­tar­ti „ne“ ir­gi yra ge­ras dar­bas!

41

Š v e n­t ė

Pernai bend­rą kū­ri­nį „17“ pris­ta­tę Džor­da­na But­ku­tė ir Do­na­tas Mont­vy­das pas­kelb­ti Me­tų due­tu. Do­na­tas pas­kelb­tas ir Me­tų at­li­kė­ju.

Mu­zi­kos šven­tės

Specialus apdovanojimas skirtas ir prieš dešimtmetį mirusiam Edmondui Čivinskui.

ko­ro­na­vi­ru­sas ne­su­ga­di­no

P

an­de­mi­ja neį­vei­kė ket­vir­tą kar­ tą su­reng­tų lie­tu­viš­kos mu­zi­ kos ap­do­va­no­ji­mų „Auk­so la­šas 2020“. Tie­sa, šie­met jie per­si­kė­ lė į ra­di­jo ete­rį ir vir­tua­lią erd­vę.

Trans­lia­ci­ja tru­ko net sep­ty­nias va­ lan­das, o jos me­tu pas­kelb­ti sep­ty­ni lau­

rea­tai. Ra­di­jo sto­ties „Lie­tus“ su­reng­ti in­ter­ne­ti­niai rin­ki­mai su­lau­kė be­veik 100 000 bal­sų.

Spe­cia­lus ap­do­va­no­ji­mas – At­min­ ties la­šas – skir­tas 2010-aisiais mi­ru­ siam gru­pės „Vai­ras“ ly­de­riui Ed­mon­ dui Či­vins­kui at­min­ti.

Dai­ni­nin­kui Ste­po­nui Ja­nuš­kai ir gru­pei „Stu­di­ja“ iš­ke­lia­vo Me­tų gru­pės ap­do­va­no­ji­mas.

42

2021 01 05

Kom­po­zi­to­rius Dei­vy­das Zvon­kus ta­po Me­tų mu­zi­kos auto­riu­mi.

2021 01 05

Gru­pės „Sis­ters on Wi­re“ kū­ri­nys „Mė­ly­na mė­ly­na“ įver­tin­tas kaip ge­riau­sia Me­tų dai­na.

Nuotraukoje – grupės vokalistas Olegas Jerochinas.

as­me­ni­nis al­bu­mas

Ant­ro­sios at­ža­los be­si­lau­kian­ti Ieva Nar­ku­tė pas­kelb­ta Me­tų teks­tų auto­re.

Me­tų at­li­kė­ja ta­po Ka­ta­ži­na Zvon­ku­vie­nė.

43

Š v e n­t ė

Plau­kų sti­lis­tas Ka­ro­lis Mu­raus­kas.

Pops­ce­nos prin­cas Ry­tis Ci­ci­nas.

TV pro­diu­se­ris Ge­di­mi­nas Juo­dei­ka.

TV ir ra­di­jo lai­dų ve­dė­ja Dai­va Ta­mo­ši­ūnai­tė su dukra Adele.

Pa­puo­ša­lų kū­rė­ja Na­ta­li­ja Mar­ti­na­vi­čie­nė.

Išs­kir­ti­nių ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė, vers­li­nin­kė In­ga Bud­rie­nė.

44

Ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė Kris­ti­na Kai­ka­rie­nė su vy­ru plas­ti­kos chi­rur­gu Vy­gin­tu Kai­ka­riu.

„Sus­hi Loun­ge“ įk­ūrė­ja Daiva Breivė su vai­kais – dvy­niais Vik­to­ri­ja ir Dei­vi­du.

Paskleidė

su­šių vi­ru­są

N

„Lie­tu­vos po­nia 2014“ Be­ta Rum­šie­nė.

ors pan­de­mi­ja sus­tab­dė siau­tu­ lin­gus va­ka­rė­lius ir Nau­jų­jų me­ tų su­tik­tu­vių šven­tes, kau­nie­tė vers­li­nin­kė ir po­pu­lia­riau­sio lai­ ki­no­sios sos­ti­nės su­ši­ų restorano „Sushi Loun­ge“ įk­ūrė­ja Dai­va Brei­vė taip leng­vai nu­leis­ti ran­kų ne­ke­ti­no ir Lie­tu­vos gar­ se­ny­bėms prieš pat 2021-ųjų su­tik­tu­ves pask­lei­dė tik­rų tik­riau­sią... su­šių vi­ru­są.

O vi­so to prie­žas­tis – ant­ra­sis pa­čio­je Kau­no šir­dy­je įsi­kū­ru­sios po­pu­lia­rio­sios vietos gim­ta­die­nis, ku­rį ži­no­ma mo­te­ris nu­ta­rė pa­mi­nė­ti iš­ties ori­gi­na­liai – iš­ti­ ki­miau­siems sa­vo klien­tams po vi­są Lie­ tu­vą iš­siųs­da­ma ori­gi­na­lias ir itin gar­ džias do­va­nas.

Žur­na­lo „Mo­te­ris“ vyriausioji re­dak­to­rė Gi­ta­na Mar­ko­vi­čie­nė su sūnumi Roku.

Dai­ni­nin­kė Ing­ri­da Kaz­laus­kai­tė.

Ad­vo­ka­tas Kęs­tu­tis Jo­nai­tis su žmo­na Aeli­ta.

Dai­ni­nin­kė Vik­to­ri­ja Mau­ru­čai­tė.

45

G u r­m a­n o u ž­ r a­š a i

Troš­ki­nys

su ka­riu pa­ti­so­ne

46

2021 01 05

Kristina pozingytė

K

Tinklaraščio „Gyvenimas be gliuteno“ autorė

ai už lan­go pa­si­da­ro pil­ka ir šal­ta, lėkš­tė­je man no­ri­si spal­ vų ir daug sko­nio, ku­ris ke­lia nuo­tai­ką. O ką jau kal­bė­ti apie mėgs­ta­miau­sią troš­ki­nu­ką pa­ti­so­ne! Esu tik­ra, kad šis pa­tie­ka­las nus­te­bins ne tik jus, bet ir na­miš­kius.

Jums rei­kės: 2 pa­ti­so­nų ●● 200 g viš­tie­nos vi­di­nės fi­lė ●● 100 g bas­ma­ti ry­žių ●● 1 ne­di­de­lės mor­kos ●● 30 g šal­dy­tų žir­ne­lių ●● 1 čes­na­ko skil­te­lės ●● 1/4 a. š. ka­rio mil­te­lių ●● 1/5 ku­be­lio viš­tie­nos sul­ti­nio ●● 100 ml 10 proc. rie­bu­mo grie­ti­nė­lės (ga­li­ma nau­do­ti ir ko­ko­sų pie­ną) ●● drus­kos pa­gal sko­nį ●●

Ga­mi­na­me!

Iš­vir­ki­te ry­žius, tik ne­per­vir­ki­te, te­ gul lie­ka šiek tiek traš­kūs, nes troš­ki­nant or­kai­tė­je jie dar su­minkš­tės.

Kep­tu­vė­je įkai­tin­ta­me alie­ju­je pa­ke­ pin­ki­te smul­kin­tus ir drus­ka pa­bars­ty­tus viš­tie­nos ga­ba­liu­kus. Su­ber­ki­te viš­tie­ną ant vir­tų ry­žių ir ap­ke­pin­ki­te sup­jaus­ ty­tą mor­ką, sut­raiš­ky­ki­te čes­na­ko skil­ te­lę. Su­dė­ki­te į du­be­nį su viš­tie­na bei ry­žiais. Už­ber­ki­te šal­dy­tus žir­ne­lius ir vis­ką iš­mai­šy­ki­te.

Puo­de­ly­je su­mai­šy­ki­te grie­ti­nė­lę, ka­rio mil­te­lius, žiups­ne­lį drus­kos. Į ki­tą puo­ de­lį įpil­ki­te 20 ml karš­to van­dens ir iš­ tir­pin­ki­te viš­tie­nos sul­ti­nį. Jį su­pil­ki­te į grie­ti­nė­lę. Vis­ką švel­niai iš­mai­šy­ki­te.

Nup­jau­ki­te pa­ti­so­no vir­šų ir abi da­lis išs­kob­ki­te. Su­dė­ki­te pa­ruoš­tą ry­žių mi­ ši­nį ir už­pil­ki­te pries­ko­niais pa­gar­din­ta grie­ti­nė­le. Už­voš­ki­te pa­ti­so­no vir­šū­nė­lę tar­si dang­čiu ir kep­ki­te iki 185 laips­nių įkai­tin­to­je or­kai­tė­je 30–40 min.

Ska­naus!

2021 01 05

47

horoskopas

Astrologės

Pal­mi­ros prognozės sausio 5–11 die­no­ms Avinas

(03 21–04 20)

Star­tuo­si­te pui­kiai – ant­ra­die­nis, tre­ čia­die­nis sėk­min­gi am­bi­cin­giems už­ mo­jams įgy­ven­din­ti, tam pa­kaks ge­rų pro­gų ir ge­rų pa­gal­bi­nin­kų. Sus­kub­ki­te tar­tis, de­rė­tis – tai ge­ras lai­kas są­jun­ gai. Bū­kite ati­des­ni su­tuok­ti­niui. Jei yra gin­čy­ti­nų klau­si­mų, juos ver­ta ap­tar­ti da­bar, nea­ti­de­dant vė­les­nėms die­noms.

Ypač ket­vir­ta­die­nis, penk­ta­die­nis su­ dė­tin­gi – bū­si­te la­biau įsi­tem­pę, emo­ cin­ges­ni, ka­te­go­riš­kes­ni, tad re­zul­ta­ tus dar­be ir san­ty­kius su ant­rą­ja pu­se ver­tin­si­te ga­na dra­ma­tiš­kai. Ga­li­te im­ti blaš­ky­tis, karšt­li­giš­kai griau­ti dar­nius san­ty­kius, nes daug kas at­si­bo­do, nes esa­te ne­pa­ten­kin­ti, nes vi­lio­ja nau­ji ho­ ri­zon­tai. Vis dėl­to nes­ku­bė­ki­te įsi­my­lė­ ti, ne­si­verž­ki­te į nau­ją veik­lą ar į nau­jas pa­rei­gas (ne­bent pa­si­ūly­tų).

48

JAU­TIS

(04 21–05 20)

Jau­tis – kau­pi­mo ženk­las, tad svar­ bu, ką kaup­ti. Aiš­ku, ne ne­ri­mą, nuos­ kau­das, ne­pa­si­ti­kė­ji­mą, įta­ri­mus – vie­ ną gra­žią die­ną tai iš­si­verš ir sug­riaus jū­sų lai­mę.

Sa­vai­tės pra­džio­je ra­miai pa­siš­ne­kė­ ki­te su jums svar­biais žmo­nė­mis (su­ tuok­ti­niu, vai­kais, tė­vais) apie tai, ko bi­jo­te, ko no­ri­te, ko iš jų ti­ki­tės.

Yra pa­vo­jus, kad Mar­sui įėjus į jū­sų ženk­lą ket­vir­ta­die­nį ir jū­sų el­ge­sys ga­li tap­ti nep­rog­no­zuo­ja­mas. Ga­li kil­ti po­ rei­kis pro­tes­tuo­ti, ko­vo­ti ir šiaip kar­ du pa­mo­si­kuo­ti.

Ne­pa­si­duo­ki­te pa­gun­dai su­dė­lio­ti vi­ sus taš­kus: ne lai­kas aiš­kin­tis tei­sy­bę ir ko­vo­ti už jos at­kū­ri­mą. Tuš­čias su­ma­ ny­mas ir nut­rauk­ti są­jun­gą (tiek as­me­ ni­nę, tiek da­ly­ki­nę).

Dvyniai

(05 21–06 21)

Sa­vai­tės pra­džia ža­da sėk­mę ne tik veik­lo­je, bet ir mei­lės rei­ka­luo­se.

Bū­si­te stip­rūs ir įveik­si­te iš­šū­kius, ku­rie jus ly­di dar nuo praė­ju­sių me­tų.

Ant­ra­die­nį, tre­čia­die­nį dau­giau lai­ko skir­ki­te ar­ti­mie­siems – jums bus ką pa­ sa­ky­ti vai­kams, tė­vams, su­tuok­ti­niui.

Ket­vir­ta­die­nis ir penk­ta­die­nis – ne­ ma­lo­nių nu­ti­ki­mų die­nos, kai gre­sia konf­lik­tai (daž­niau dėl ap­lin­ki­nių ne­ su­ge­bė­ji­mo įver­tin­ti jū­sų ge­ras idė­jas, jų nau­dą).

Neiš­g y­ven­ki­te – dar bus ga­li­my­bių paaiš­kin­ti pa­sau­liui, kaip tei­sin­gai mąs­ ty­ti ir gy­ven­ti. Šiuo metu la­biau pa­sau­go­ki­te svei­ ka­tą. Ga­li­ma ne­ti­kė­ta trau­ma, ava­ri­ja, li­ga ar­ba tie­siog pik­tas na­mi­nis gy­vū­ nas (šuo, ka­tė).

2021 01 05

Vėžys

(06 22–07 22)

Pir­ma sa­vai­tės pu­sė – at­si­pa­lai­da­vi­ mo me­tas na­mų ap­lin­ko­je, pui­kus bend­ rau­ti (pa­si­nau­do­ki­te nuo­to­li­nio ry­šio pri­va­lu­mais) su drau­gais, gi­mi­nai­čiais – pri­si­min­ki­te se­nus lai­kus, pa­tir­tus iš­ gy­ve­ni­mus.

Drau­gų pa­lai­ky­mas su­teiks jė­gų, sus­ tip­rins vil­tį – pra­si­de­da lai­kas, kai rei­ kia la­biau gy­ven­ti vil­ti­mi ir ma­žiau iš­ gy­ven­ti dėl da­ly­kų, ku­rie ne­pa­vy­ko.

Ant­ra sa­vai­tės pu­sė ža­da per­mai­nų san­ty­kiuo­se su my­li­mu as­me­niu, mat bū­si­te lin­kę dve­jo­ti, tik­rin­ti, ar jūs my­ li­te vie­nas ki­tą, ar esa­te vie­nas ki­tam skir­ti. Li­ki­mas ne­ti­kė­tai ga­li su­ves­ti ir su nau­ju ger­bė­ju, tik var­gu ar tai bus džiu­gi­nan­tis ry­šys.

Liūtas

(07 23–08 22)

Sa­vai­tės pra­džio­je jū­sų gy­ve­ni­me ga­li at­si­ras­ti nau­jų žmo­nių, ku­rie taps jums pa­gal­ba, at­ra­ma, įk­vė­pi­mo šal­ti­niu. Šis lai­kas ge­ras ir biu­rok­ra­ti­nėms prob­le­ moms spręs­ti, bet ne­pa­lan­kus pa­si­ra­ ši­nė­ti svar­bius do­ku­men­tus, tvir­tin­ ti san­do­rius.

Sa­vai­tės pra­džio­je bū­ti­nai ras­ki­te lai­ ko pa­si­kal­bė­ti su drau­gu, ma­ma, se­se, bro­liu – šių žmo­nių nuo­jau­ta, pa­sa­ky­ti žo­džiai grei­tai virs pra­na­šiš­kais.

Nuo ket­vir­ta­die­nio ga­li iš­ryš­kė­ti prob­ le­mos veik­lo­je, su­si­ju­sios su fi­nan­si­nė­ mis kli­ūti­mis, va­do­vy­bės ar klien­tų ne­ pa­si­ten­ki­ni­mu.

Bū­ki­te ap­suk­rūs, dip­lo­ma­tiš­ki, sten­ ki­tės nesk­lan­du­mus išsp­ręs­ti gra­žiuo­ju.

Mergelė

(08 23–09 22)

Sa­vai­tės pra­džio­je ga­li at­si­ras­ti pro­ gų nau­jiems su­ma­ny­mams įgy­ven­din­ ti. Gau­tus da­ly­ki­nius su­ma­ny­mus ver­ta priim­ti. Tiks spręs­ti ir fi­nan­si­nes prob­ le­mas, ieš­ko­ti nau­jų už­dar­bio šal­ti­nių.

Nuo ket­vir­ta­die­nio stab­te­lė­ki­te, kad ir kuo už­siim­si­te, – sku­bo­ti spren­di­mai bus ža­lin­gi.

Nep­la­nuo­ki­te ke­lio­nių, svar­bių po­ kal­bių, nesp­ręs­ki­te at­sa­kin­gų prob­le­ mų dar­be – įsit­rauk­si­te į ne­rei­ka­lin­gą konf­ron­ta­ci­ją, įgy­si­te slap­tų įta­kin­gų prie­šų. Itin ven­ki­te gin­čų su ar­ti­mai­ siais, kai­my­nais.

2021 01 05

SVARS­TYK­LĖS

(09 23–10 23)

Ant­ra­die­nį, tre­čia­die­nį sus­kub­ki­te sut­var­ky­ti svar­bius rei­ka­lus, ypač jei jie su­si­ję su pi­ni­gais, tur­tu. Ket­vir­ta­die­niui, penk­ta­die­niui nie­ko rim­to nea­ti­dė­ki­te – tai pra­ra­di­mų die­nos, kai ga­li­ma ar­ ba daug ne­tek­ti, ar­ba su­si­pyk­ti su ant­ rą­ja pu­se, dar­bo part­ne­riais. Paaiš­kės, kad jū­sų po­ži­ūriai per­ne­lyg skir­tin­gi. Šios die­nos ga­li su­teik­ti pro­gų pa­vy­ du­liau­ti – gal jū­sų su­tuok­ti­niui (my­li­ mam as­me­niui) taps ži­no­ma ko­kia nors jū­sų pas­lap­tis? Sek­ma­die­nis, pir­ma­die­ nis jums iš­ga­nin­gos die­nos, kai pa­vyks ra­miai išsp­ręs­ti ki­lu­sius nesk­lan­du­mus.

SKOR­PIO­NAS

(10 24–11 22)

Sa­vai­tės pra­džio­je ne­siim­ki­te svar­bių dar­bų – kaup­ki­te jė­gas, stip­rin­ki­te svei­ ka­tą, ra­min­ki­te ner­vus: ant­rą sa­vai­tės pu­ sę ga­li­mas suk­rė­ti­mas, ku­riam įveik­ti pri­ reiks dva­sios ra­my­bės, vi­di­nio tvir­tu­mo.

Tie­sa, pa­lai­kys my­li­mas as­muo, su­ tuok­ti­nis. Jei ne­ti­kė­tai kas nors nu­sig­ręž­ tų, tie­siog pa­mirš­ki­te tą as­me­nį.

Ypač penk­ta­die­nį, šeš­ta­die­nį bū­ki­te ap­dai­res­ni su pi­ni­gais, at­sar­ges­ni su ug­ ni­mi, de­gio­sio­mis ir spro­gio­sio­mis me­ džia­go­mis, jus įsi­my­lė­ju­siais as­me­ni­mis.

Nep­la­nuo­ki­te di­de­lių dar­bų sa­vait­ga­ liui. Skir­ki­te šias die­nas vi­di­niams no­ rams atsk­leis­ti – juk tu­ri­te ne men­kes­ nes tei­ses į lais­vę, as­me­ni­nę nuo­mo­nę nei jū­sų ar­ti­mie­ji.

Šaulys

(11 23–12 21)

Sa­vai­tės pra­džio­je vis dar tę­sis ge­rų­jų per­mai­nų me­tas. Jei tu­ri­te svar­bių su­ma­ ny­mų, sus­kub­ki­te iki ket­vir­ta­die­nio pa­si­ nau­do­ti jums si­ūlo­ma pa­gal­ba, at­si­ra­du­ sio­mis nau­jo­mis ga­li­my­bė­mis. Šio­mis die­no­mis gau­tus pa­si­ūly­mus priim­ki­te. Tai pui­kios die­nos kon­sul­ tuo­tis pro­fe­si­niais klau­si­mais su ži­no­ vais, ieš­ko­ti pa­gal­bos svar­biam su­ma­ ny­mui įgy­ven­din­ti.

Ypač penk­ta­die­nis bus su­dė­tin­ga, ap­ gau­lin­ga die­na – ne­ti­kė­ta nau­jie­na apie part­ne­rių (kon­ku­ren­tų) ke­ti­ni­mus, my­ li­mo žmo­gaus pla­nus ga­li pri­vers­ti ka­ te­go­riš­kai ap­sisp­ręs­ti ženg­ti lem­tin­gą žings­nį – vi­siš­kai nut­rauk­ti san­ty­kius su tais, ku­rie suk­čiau­ja ar ne­pa­lai­ko jū­sų.

Ožiaragis

(12 22–01 19)

Rei­ka­lams tvar­ky­ti sėk­min­ga sa­vai­tės pra­džia – jū­sų pas­tan­gos bus įver­tin­tos va­do­vy­bės: ga­li­te su­lauk­ti paaukš­ti­ni­ mo ar al­gos pa­di­di­ni­mo.

Tie­sa, ne­su­gal­vo­ki­te kreip­tis į še­fą penk­ta­die­nį – jū­sų po­kal­bis ga­li ne­ma­ lo­niai komp­li­kuo­tis.

Jei įta­ria­te, kad kas nors iš drau­gų iš­duo­da, ant­rą sa­vai­tės pu­sę bus pro­ gų tai pa­tik­rin­ti.

Sa­vait­ga­lį ar ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je ga­li­te su­lauk­ti ži­nių iš to­li, ku­rios vers keis­ti pla­nus. Vis dėl­to nes­ku­bė­ki­te rea­ guo­ti, da­r y­ti iš­va­dų. Kol kas rei­kia tru­ pu­tį pa­lauk­ti.

Vandenis

(01 20–02 18)

Ge­ra sa­vai­tės pra­džia – pa­lan­ki bend­ rau­ti su įta­kin­gais, svar­biais as­me­ni­mis, tin­ka­ma ir ke­lio­nėms.

Ant­ra­die­nis, tre­čia­die­nis – są­ly­gi­nai leng­vos sėk­mės me­tas, kai ap­lin­ky­bės klos­to­si pa­lan­kiai ir net anks­čiau jums prie­šiš­ki as­me­nys ima ir ma­lo­niai su­ tei­kia pa­gal­bą.

Ga­na su­dė­tin­ga ant­ra sa­vai­tės pu­ sė. Penk­ta­die­nis – iš­ban­dy­mų die­na, kai ga­li­te iš­girs­ti vir­ši­nin­ko prie­kaiš­ tų, su­si­dur­ti su tė­vų ne­pa­si­ten­ki­ni­mu.

Bū­ki­te kant­rūs – jū­sų lau­kia nuos­ta­ bus me­tas, ir tam tik­ri kliu­vi­niai me­tų pra­džio­je ne­bus lem­tin­gi.

žuvys

(02 19–03 20)

Sa­vai­tė ne­bus leng­va – nep­la­nuo­ki­ te at­sa­kin­gų po­kal­bių, ne­siim­ki­te ri­zi­ kin­gų rei­ka­lų.

Bū­ki­te ap­dai­res­ni pi­ni­gi­niuo­se, tur­to rei­ka­luo­se – siek­da­mi ma­žo pel­no ga­li­ te ne­tek­ti to, kas jau įgy­ta.

Ant­rą sa­vai­tės pu­sę ga­li­mi po­ky­čiai ir san­ty­kiuo­se su my­li­mu as­me­niu ar su­ tuok­ti­niu – jie ga­li ar­ba vi­sai nut­rūk­ti, ar­ba virs­ti aist­rin­gu ro­ma­nu.

Bū­ki­te ati­dūs bend­rau­da­mi su sa­vo po­ra – klau­sy­ki­te, kas jums sa­ko­ma ir ką kal­ba jū­sų vi­dus. Pa­tys ma­žiau šne­ kė­ki­te.

Tai bus pas­lap­čių atsk­lei­di­mo me­tas.

Net jei su­ži­no­si­te ir ne vi­sai sma­gių da­ ly­kų, ne­py­ki­te, ne­nu­li­ūs­ki­te, pa­mė­gin­ ki­te sup­ras­ti, at­leis­ti.

49

P. S .

Sma­giau­si krep­ši­nin­ko Mar­ty­no Po­ciaus va­ka­rai – su dvy­niais.

Spor­to tre­ne­rės Gre­tos Le­be­de­vos šei­ma mė­ga­vo­si gry­nu oru.

Pa­ro­dyk sa­v e Daugiau naujienų – stilius.lrytas.lt

@zurnalasstilius

„Šal­ta lau­ke“, – prie nuo­tai­kin­gos as­me­nu­kės, ku­rio­je įsiam­ži­nęs su šir­dies drau­ge Faus­ta, ra­šė žur­na­lis­tas And­rius Už­kal­nis.

Me­ni­nin­kė Skais­tė Se­me­ni­kė Te­ne­ri­fė­je ap­lan­kė Tei­dės ug­ni­kal­nį.

50

Vers­li­nin­kė Mi­li­ta Dai­ke­ry­tė ne­pa­bū­gusi pan­de­mi­jos iš­vy­ko į Mal­dy­vus.

2021 01 05