2021 m. sausio 5–11 d.
Nr.1
Legendinis žurnalas
Indrės Kavaliauskaitės širdyje vėl liepsnoja aistra Dominykui Vaitiekūnui kitų nuomonė visai nerūpi Simona Nainė menišką sielą paveldėjo iš senelio Edgaras Montvidas.
Operos solistas atvėrė naujų namų duris
Julija Janus:
Kaina TIK
1,30 Eur
skyrybos, mamos netektis ir naujas gyvenimo etapas
Lietuvos legenda nuo 1997 m. Nr. 1 (1147)
Šiame numeryje:
9
28 Sudie
28 Mados grandas nepaliovė stebinti
pasaulio
Moz aika
32 Įsimintiniausi žvaigždžių savaitės nuotykiai
42 Šventė
42 Geriausiems muzikantams – garbingi apdovanojimai
34
44 Paskleidė sušių virusą
Gur mano užr ašai
46 Troškinys su kariu patisone 48 Horoskopas
Kar amelė
4 Savaitės blykstės 6 Dienas skaidrina tapyba... maistu 9 Menišką sielą paveldėjo iš senelio
Aistr a gyventi
10 Į Naujuosius metus – vėl su iškeltais sparnais
At vir ai
12 Metas, kai gali save pažinti
iš naujo
Žaibo interviu
34 Aktorius Dominykas Vaitiekūnas
nesuka galvos dėl kitų nuomonės
Savaitės klausimas
15 Kaip po švenčių susigrąžinate
kūno formas?
Sveikata ir grožis
36 Palaima lovoje. Kaip ją geriausiai
pasiekti?
Tada ir dabar
16 Po skaudžių išgyvenimų
pradeda dėlioti laimės mozaiką
Mano erdvė
22 Norėtų atgaivinti saloninę
50
39 Kryžiažodis
Stiliaus užr ašai
40 Kodėl geriems žmonėms gyventi sunkiau?
kultūrą
Redaktorius Edvardas Žičkus Tel. (8 5) 274 3708, ezickus@lrytas.lt Dizainerė Oksana spritc
Žurnalistai: laura bulvydė Tel. (8 5) 274 3644, lbulvyde@lrytas.lt
P.S.
50 Parodyk save
Indrė Zigmantė Karina Pukaitė Tel. (8 5) 274 3716, Tel. (8 5) 274 3711, indre.zigmante@lrytas.lt karina.pukaite@lrytas.lt
Reklamos skyrius: tel. (8 5) 274 3575, (8 5) 274 3735 spaudospardavimai@lrytas.lt
Adresas: Gedimino pr. 12A, 01103 Vilnius, stilius@lrytas.lt
Agnė Mačiulytė Tel. (8 5) 274 3580, agne.maciulyte@lrytas.lt
Indrė Šlikaitė Tel. (8 5) 274 3757, indre.slikaite@lrytas.lt
Leidėjas – UAB „Lietuvos rytas“ Savaitinis žurnalas leidžiamas nuo 1997 m. lapkričio 21 d. ISSN 1392-7159 Tiražas – 30 000 egz.
Viršelyje – Julija Janus. Nuotrauka – Ramūnas Danisevičius.
3
K ar am el ė
Nuskubėjo į pagalbą
medikams
Vis daugiau žinomų žmonių pasiraitoja ran koves ir skuba į pagalbą su koronavirusu ko vojantiems medikams. Viena pirmųjų Lietuvoje naujuoju virusu užsikrėtusi prodiuserė Justina Ragauskaitė (35 m.) pradėjo savanoriauti Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, o žinomas TV žurnalis tas Tadas Grabys (37 m.) nusprendė padėti sostinės Santaros klinikų medikams. „Kovą buvau ne tik viena pirmųjų sergan čių, bet ir pirmoji, kėlusi nuotraukas iš pala tos, ir su dideliu gailesčiu rašiusi apie gydyto jų rasojančius akinius, prakaitu žliaugiančias slaugytojas. Reikėjo priprasti prie apspitusių „žmogeliukų“ baugiuose skafandruose. Tuo met nė nesapnavau, kad juos vilkėsiu ir pati... O gailėjau ne be reikalo. Nuo šutimo ir žvėriš ko troškulio būna, kad akyse užtemsta“, – pa tirtimi dalijosi J.Ragauskaitė. Tadas dėl didžiulio tempo pagalvoti apie kli nikose praleistą dieną laiko randa tik vėlyvą vakarą sugrįžęs į namus. „Nes ten tam laiko tiesiog nėra! Medikams labai reikia papildo mų pagalbos rankų“, – įsitikinęs žurnalistas.
Tadas Grabys.
Justina Ragauskaitė.
Raumenis augina ir Anglijoje
Kelią pastojo... briedis
Į žinomo fotomenininko Ričardo Anusausko (62 m.) fotoobjektyvą dažnai patenka laukinės gamtos vaizdai, ta čiau ir jis pats neretai atsiduria įvykių epicentre. Neseniai vyras buvo užfiksuotas glostantis... kone žmo gaus dydžio briedį! „Netikėtas susitikimas“, – taip akistatą su laukiniu gyvūnu miškų apsuptyje pavadino menininkas. 4
naurimas zaveckas
Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje Linas Per navas (44 m.), dėl kultūrizmo pomėgio pramintas Apolo nu su antpečiais, aistros sportui nepamiršo ir būdamas to li nuo gimtinės. Socialiniuose tinkluose L.Pernavas su gerbėjais gana dažnai dalijasi treniruočių akimirkomis, rodo, kokį maistą renkasi pietums, ir ragina savo sekėjus nepraras ti motyvacijos. „Sportas ir fiziniai pratimai gali pakeisti daugelį vaistų, bet nė vienas vaistas negali pakeisti fizinių pratimų!“ – teigė jis.
2021 01 05
Piršlyboms pasirinko išskirtinę datą Gražiausios žiemos šventės socialinių tinklų žvaigždei Karolinai Meschino (25 m.) ir dainininkei Marijai Grabštaitei (26 m.) įsimins visam gyvenimui. Paskutines nėštumo dienas skaičiuojanti K.Meschino pasiūlymo tekėti iš re perio Dominyko Ježerio-OG Version (23 m.) sulaukė Kūčių vakarą, o Marija iš mylimojo Luko – pirmąją Kalėdų dieną. Abi moter ys savo išrinktiesiems pasakė „taip“ ir bevardžius pirštus papuošė sužadėtuvių žiedais.
Karolina Meschino.
VIP
kronika
Aktorė Marija Chle bopaševaitė-Vaidi lė (27 m.) su vyru Kęst uč iu Vaid il a (32 m.) lauk ias i pirmag imio. Ne seniai aukso žie dus sumainiusi pora atskleisti kūdikio ly ties neskuba. „Būna, gy venimas iškrečia išdaigų – daktarai sako vieną lytį, o į pasaulį ateina visai kitos lyties žmogutis“, – sa kė TV serialų aktorė M.Chlebopa ševaitė-Vaidilė.
Jungtinėse Valstijo se gimęs, Kanadoje gyvenant is lietu vių kilmės modelis Laura Ivaniukas (21 m.) puoselėja šiltus jausmus ži nomam krepšinin kui D’Angelo Russel lui (24 m.). „Timberwolves“ komandoje žaidžiantis amerikietis ir lietuviškai kalbanti mergina kar tu jau pusę metų.
Ieva Passion Photography
Socialinių tinklų žvaigždė Monika Šalčiūtė (27 m.) prisipažino ken čianti patyčias dėl kūno linijų. Anot jos, vieni tvirtina, kad ji serga anoreksi ja, kitiems ji atrodo per stora, tretiems į akis krinta jaunos moters liemuo, krūtinė. „Kodėl tu riu būti kieno nors susikaupusių blogų emocijų kempinė? Mane daž nai apima liūdesys ir apmąstymai dėl tokių įžeidinėjimų“, – sakė ji. Marija Grabštaitė.
2021 01 05
5
Karamelė
Dienas skaidrina
tapyba... maistu
Geros energijos ir teigiamų emocijų niekada nestinganti drabužių dizainerė Audronė Bunikienė (62 m.) neslepia, kad karantinas ir suvar žymai apribojo jos veiklą. Naują kolekciją sukūrusi, bet jos kol kas pademonst ruoti visuomenei negalinti kūrėja rankų nenuleidžia – bando kurti meną iš maisto.
N
LAURA BULVYDĖ
amuose Kaune dizainerė šiuo metu nenuobodžiauja – lauk dama, kol bus įleista į patal pas, kuriose ji numačiusi savo naujos drabužių kolekcijos fotosesi ją, moteris susigalvojo naujos veiklos. „Vasarą, rudeniop, turėjau ką veik ti savo puoselėjamame sodelyje – die vinu augalus ir aplink juos galiu suki nėtis dienų dienas. Bet dabar žiema. Sėdėti ant krosnies ir nieko neveikti – ne man. Svarsčiau, kokios kūr ybinės veiklos namuose galėčiau imtis. O gamindama valg yti vis gėrėjausi, kaip man čia ant stalo viskas gražu – ir burokėliai supjaustyti, ir bulvės. Ar tik ne čia gali būti mano kūr yba – tapymas maistu“, – nestokodama puikios nuo taikos pasakojo A.Bunikienė. Kaip tarė, taip ir padarė. Gamindama pietus ar vakarienes dizainerė juos pa tiekdavo ne bet kaip, o itin tapybiškai. O uždėjusi ant patiekalų prabangius pa veikslo rėmus ir maistą ruošusi temomis – burokėliai, moliūgai, obuoliai, grybai, 6
Drabužių dizainerė Audronė Bunikienė per karantiną laiką leidžia namuose ir čia ieško naujų idėjų kūrybai.
asmeninis albumas
Mintis iš patiekalų sudėlioti paveikslus ir juos įrėminti Audronei kilo savaime, gražiai sudėliojus lėkštes į stačiakampį.
2021 01 05
7
Karamelė
žuvis – padekoravusi visa tai kokiomis nors detalėmis, gavo originalius maisto paveikslus, tapytus ne dažais, o maistu. „Sudėliojau stačiakampį. Pamaniau, kad net arbatą juk skaniau gerti iš gra žaus puodelio, o valgyti įrėmintus patie kalus visai šaunu. Ir gražu. Net aiktelėjau, koks gražuolis tas paveikslas man pasiro dė!“ – šypsojosi žinoma drabužių kūrėja.
Garsi dizainerė šypsojosi, kad yra tik viena tokių jos meno kūrinių blogybė, – toks jos menas labai trumpalaikis. Nufotografuotas kūrinys gyvuoja nebeilgai – su pasimėgavimu suvalgomas.
K
artą pamėginusi Audronė nebesu stojo – kelias dienas gamino ir rė mino savo patiekalus, svarstė, ką gaminti, kad paveikslas būtų pasakiškas. Moteris juokėsi, kad čia yra ir vieninte lė blogybė, – toks jos menas labai trumpa laikis. Nufotografuotas kūrinys gyvuoja nebeilgai – su pasimėgavimu suvalgomas. Audronė pasakojo, kad įmantrių patie kalų negamino, – paveiksluose atsirado ir paprasta burokėlių mišrainė, obuolių py ragas, ir silkė. O itin mėgstama burokėlių užtepėlė, kurią ji vadina tiurle, ant juodos duonos paveiksle atrodė itin viliojamai.
„Viskas, ką darau su meile, – ar kuriu drabužių ko lekciją, ar blynus kepu, pavyksta, nes darau tai iš visos širdies. Man tai gražu, šiuo nepalankiu metu taip atrandu save.“ Audronė Bunikienė
„Man kilo didžiulis azartas, tikiuo si, tokius paveikslus kasdienybėje kur siu dar kurį laiką. Manau, kad viskas, ką darau su meile, – ar kuriu drabužių kolekciją, ar blynus kepu, pavyksta, nes darau tai iš visos širdies. Man tai gražu, čia šiuo nepalankiu metu taip atrandu save. Dabar net dar daugiau noriu ga minti, prisigalvoju naujų patiekalų ir eksperimentuoju“, – sakė A.Bunikienė. Paklausta, ar iš tapymo maistu nuot raukų neketina ateityje surengti paro dos, dizainerė patikino, kad tokių pla nų neturi – nuotraukas tiesiog pasiliks sau ir jomis grožėsis prisimindama ka rantiną ir ilgą buvimą namuose. Svarbiausia čia veikla, kūr yba, gro žis. Taip moteris neleidžia sau nuka binti nosies ir stengiasi mąstyti tik op timistiškai. 8
2021 01 05
asmeninis albumas
Menišką sielą
D
paveldėjo iš senelio
ainininkė ir verslininkė Si mona Nainė (32 m.) prisi pažino, jog polinkį į kūrybą ji paveldėjo iš savo senelio – ži nomo dailininko, poeto, mokytojo Juo zo Bernardo Tumo (1935–2015). Moters namuose kabo jo tapytas paveikslas, o ir pati Simona apie tėvuku dažnai vadintą giminaitį atsiliepia su nuoširdžia šypsena. „Mano senelis buvo išskirtinis. Taip tikriausiai gali sakyti bet kuri anūkė ar anūkas, kurie turėjo itin stiprų ryšį su seneliais. Bet jis buvo labai išsilavinęs, eruditas, inteligentiškas ir nepaprastai geros širdies žmogus“, – sakė drabužių linijos „Nunu“ kūrėja. Dar vaikystėje Simonai senelis leisda vo žaisti su savo teptukais ir dažais, mer gaitė galėjo piešti tiek, kiek norėjosi. Nors tapytojos talento, kaip ji sako, iš tėvuko nepaveldėjo, kūrybiškumo gavo į valias. „Senelis daug metų buvo Marijampo lės dailės mokyklos direktorius ir mo kytojas, tačiau piešti aš taip ir neišmo kau. Visada kartu su juo juokdavomės – sakydavome, ko jau nemoku, to ne moku. Bet iš senelio paveldėjau labai daug kūr ybiškumo. Tikiu, kad ir mano artistiškumas, kad ir koks jis yra, irgi paveldėtas būtent iš jo. Be to, jis stip riai formavo knygų, stalo serviravimo, 2021 01 05
Dainininkė Simona Nainė.
meno pomėgį“, – toliau gražiai atsiliepė Simona ir pridūrė, jog senelio tapybos genus paveldėjo jos pusbrolis. Leisdamasi į gražiausius prisimini mus dainininkė sakė, kad yra prašiusi senelio nupiešti jos portretą, bet šios svajonės jiems taip ir nepavyko įgyven dinti. Senelis teigė, kad jam sudėtinga
tapyti žmonių veidus. Bene labiausiai moters širdį sušildydavo mažybinis krei pinysiš tėvuko lūpų – Simoną dailinin kas vadindavo Trupinėliu. „Man šis jo žodis yra kažkas neap sakomo. Mintyse girdžiu, kaip jis jį ta ria. Tai buvo dažniausiai jo vartojamas kreipinys“, – šypsojosi ji. 9
aistra gyventi
Į Naujuosius metus –
vėl su iškeltais sparnais TV laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė (31 m.) vis daugiau laiko praleidžia prie... lėktuvo vairalazdės. Smulkaus sudė jimo dviejų vaikų – Barboros Marijos (4 m.) ir Aleksandro (2 m.) – mama į 2021-uosius atskrido kone tūkstančio kilo metrų per valandą greičiu – ji nutarė gauti piloto licenciją.
M
Agnė Mačiulytė
okslus sostinės „Airhub“ pi lotų rengimo centre mote ris pradėjo, kai Lietuvoje jau buvo kalbama apie netrukus vėl užsidarysiančias šalių sienas. Pilo
10
to uniformą Indrė pasimatavo spalį ir nuo tada kas rytą sinoptikų progno zes stebi jau visai kitomis akimis. „Jei orai tinkami skrydžiui, sulaukti žinu tės iš instruktoriaus: „Indre, gal šian dien skrendam?“ yra geriausia įmano ma žinia“, – sakė moteris.
I.Kavaliauskaitės artimieji žinią apie naująją jos aistrą sutiko džiugiai, bet iš pradžių nesuprato, kam veikliai mote riai užsikrauti dar vieną naštą. „Artimieji sakė, kad esu susidėlio jusi savo gyvenimą: turiu darbą, rūpi nuosi vaikais, namais... Tad tarstelėjo, kad šiek tiek išprotėjau. Bet kai jie pa matė, kiek tai man teikia džiaugsmo, klausimų nebekilo“, – pasakojo Indrė. Prie lėktuvo vairalazdės moteriai yra tekę sėdėti ir anksčiau, dar nepradė jus lankyti kursų piloto licencijai gauti. „Prieš pradedant mokytis vyko parodo masis skrydis, tuo metu galėjau paval dyti lėktuvą. Išbandyti tokį skrydį lydint
D
ėl koronaviruso pandemijos pilo tavimo mokslai daugiausia vyks ta nuotoliniu būdu, jų trukmė – nuo pusės iki daugiau nei vienų metų. Viskas priklauso nuo paties studento ini ciatyvos. Norint gauti privačią piloto li cenciją, ore reikia praleisti daugiau nei
45 valandas ir išsilaikyti devynis teori jos egzaminus. Tačiau I.Kavaliauskaitės iššūkiai nė kiek nestabdo. Mokslai namuose jai netapo kliūti mi, atvirkščiai – atvėrė daugiau galimy bių, leido produktyviai panaudoti lais vas valandas. „Tai buvo geriausias mano 2020-aisiais priimtas sprendimas, šiuos metus iš ka tastrofiškų pavertęs išskirtiniais. Visuo met ieškau saviraiškos ir svajonių įgy vendinimo galimybių. Mokslui namuose skiriu tikrai nemažai laiko, nes šiam pro cesui reikia daug pastangų, noro ir valios, tad stengiuosi atsakingai žiūrėti į kiekvie ną užduotį, pareigingai ir stropiai moky tis“, – teigė jau 10 nusileidimų atlikusi TV laidų vedėja.
G
avus privataus piloto licenciją ga lima siekti tapti komercinių lėk tuvų pilote. I.Kavaliauskaitė spar nų nuleisti neketina: „Dabar sakau, kad visko reikia siekti mažais žingsneliais, bet manau, jog ties šia licencija susto ti nenorėsiu.“
Žygimantas Gedvila
instruktoriui ir pajusti, ką reiškia skris ti, gali daugelis“, – pasakojo būsimoji pi lotė ir pridūrė, kad buvimas ore jai kelia nepakartojamus jausmus. „Turbūt nuo pirmos sekundės pajudėjus lėktuvui aš tiksliai žinojau, kad noriu tai daryti ne kartą“, – sakė Indrė.
11
A tv i r a i
Metas, kai
gali save pažinti
iš naujo Kažkur tarp švytinčių gir liandų pasimetę gailes tingumas, atlaidumas, susikaupimas ir ramy bė dažnai šmėsteli greta gausiomis vaišėmis nu krauto stalo, bet taip pat greitai dingsta šventėms pasibaigus. Dėl koronavi ruso pandemijos žmonės priversti pabūti vienu moje. Kauno klinikų ka pelionas Benas Audrius Martusevičius (34 m.), prisistatantis ir Beno Ly rio vardu, jau seniai žino – jei gyvenimo siųstus sunkumus priimame atvira širdimi, jie tampa vertingomis pamokomis.
12
2021 01 05
D
Agnė Mačiulytė
augelį metų su medikais ir sunkiai sergančiais ligoniais bendraujantis kunigas pašau kimo neapleido ir pandemi jos akivaizdoje – aukojo mišias už Lietu vos sveikatos mokslų universiteto klinikų bendruomenę, pacientus ir jų artimuosius konsultavo nuotoliniu būdu. Nors pandemija Lietuvoje prasidėjo kovą, jau tada kunigas aplinkiniams da lijo džiaugsmą, skleidė ramybę. – Kaip manote, ar šie metai privers žmones į tikrąsias vertybes pažvelg ti kitomis akimis? – Sunkiose situacijose atsiskleidžia tik rasis mūsų paveikslas. Dabar esame pa žeidžiami, išsekinti įvairiausių baimių, karantino, bet kartu ir vienas kitam la bai reikalingi. Seniau tokie menki, komfortą sukelian tys dalykai kaip darbas, karjera, kelionės buvo tarsi mūsų gyvenimo varikliai.
„Nėra jokios prasmės lankytis mišiose, jeigu išėjęs iš jų kiekvienas eina savo keliu: žmogus – sau, o Dievas – sau.“ Benas Audrius Martusevičius
Atrodė, kad esame nesustabdomi! Bū davo, pakviesdavau savo bičiulius į kelias dienas trunkančias piligrimines keliones ir dauguma jų atsisakydavo. Žmonės tie siog neturėjo laiko gyventi. O dabartinė situacija yra dvipusė. Tu rime riboti savo kontaktus su kitais, bet kartu galime pagaliau atkreipti dėme sį į arčiausiai esančiuosius, skirti jiems savo dėmesį. Šiandien galime visai kitaip pažvelgti ir į įvairiausių profesijų atstovus – me dikus, pardavėjus. Manau, jog pagaliau supratome, kad mums reikia ne dovanų, o žmonių ir vi dinės ramybės. – Ar per pandemiją žmonės la- biau priartėjo prie tikėjimo? – Juos į priekį veda ne problemos, ligos, virusai, o pirmiausia mylinčio 2021 01 05
13
A tv i r a i
sius. Pakvieskime juos pokalbio, kad ir per balkono kraštą. Pavyzdžiui, kai žmo nės, kuriems sunku, labai nori su manimi pasikalbėti, mes vaikštome aplink bažny čią... Trumpai tariant, geros visos dvasi nės praktikos, kurios atveda arčiau Dievo. XXI amžiuje turime daug įvairiausių mokyklų, kurios nori padaryti žmogų to bulą, bet be Dievo. O tokio žmogaus nėra!
D
abar mes labai greitai pasiekiame savo atleidimo ribas, galime at leisti tik iki tam tikros ribos. Kai mus pradeda skaudinti, prisimename ne tik tai, ką atleidome, bet ir tai, kas buvo pasakyta prieš dvidešimt metų. Tikrasis žmogaus pasikeitimas įvyksta tada, kai jis savo širdyje atranda vietos Dievo mei lės šaltiniui, kai turi galią ne tik pažvelgti į žmonių padarytas klaidas, bet ir apmąs tyti, kodėl jie tas klaidas padarė. Naujuosius metus turėtume pradėti su atgaila ir be kaltinimų kitiems.
„Manau, jog pagaliau supratome, kad mums reikia ne dovanų, o žmo nių ir vidinės ramybės.“ Benas Audrius Martusevičius
Kunigas Benas Lyris siūlo šį sunkmetį išnaudoti laikui su savimi.
Dievo rankos. Turbūt didžiausia dova na yra žinojimas, kad Dievas turi galią ateiti ten, kur mes iš tiesų norime, ne paisant mūsų nuodėmių.
M
es, žmonės, dažnai esame nepa togūs, ne visada geri, kvepiantys, tačiau Dievas žvelgia į mūsų šir dį ir priima mus tokius, kokie esame. Jis auga kartu su mumis. Prisimenu savo mokyklą, matematikos 14
mokytoją, kuri net nedeklaravo, kad yra tikinti. Tačiau advento ir gavėnios penk tadieniais ji savo pinigus, kuriuos turėda vo išleisti pietums, atiduodavo neturtingų šeimų vaikams. Man tai gyvas įsikūniju sios meilės pavyzdys. Šiandien gyvename izoliacijos sąly gomis ir puikiai matome, kad dažnai di džiausia dovana, ypač pagyvenusiems žmonėms, yra ekskursija į balkoną. Atkreipkime dėmesį į pažeidžiamiau
– Arčiau Dievo raginate būti kiek vieną dieną, bet kaip su juo pasikal bėti? Kuo šiuo pandemijos laikotar piu malda yra kitokia? Juk lankyma sis bažnyčioje dabar ribotas. – Ten, kur tavo atvira širdis, ten Die vas 24 valandas per parą, jis kartu valgo ir skausmo, ir džiaugsmo duoną. Tikrai nepatartina žmonėms į bažnyčią eiti vien tam, kad ten savotiškai užsiregistruotų. Žinote, žmonės, buvę mišiose, tarki me, šeštadienio vakare, dažnai manęs klausia: „Ar čia man užsiskaito?“ Tada jų paklausiu: „O kas čia ką užskaitinėja?“ Dabar labiau nei bet kada anksčiau tu rime suvokti, kad Dievo į bažnyčią neį manoma uždaryti. Nėra jokios prasmės lankytis mišiose, jeigu išėjęs iš jų kiekvienas eina savo keliu: žmogus – sau, o Dievas – sau. Arba kai Die vą kviečiamės tik tada, kai mums sunku. Krikščionybė vienintelė iš visų religijų nėra vien religija. Tai – gyvenimo būdas. Ir maldos Dievui yra girdimos visur. 2021 01 05
S av a i t ė s k l a us i m a s
Kaip po švenčių
Studentė Marija Randers (20 m.) Šventės nėra skirtos per sivalg ymui. Maitinuosi nor maliai ir tuo mėgaujuosi, o po to viskas susiregu liuoja savaime, kai grįž tu į įprastą ritmą.
Aktorius Šarūnas Banevičius (29 m.)
Esu iš tų žmonių, kur iam po švenčių nekyla problemų nei dėl formų, nei dėl sveikatos. Svar biausia man po švenčių at kurti smegenų veiklą, kad vėl veiktų normaliu, o ne šventiniu režimu. Tam labai paded a mėgsta mas darbas.
2021 01 05
susigrąžinate kūno formas? TV laidų vedėja Ugnė Siparė (30 m.)
Iš sporto ir sveikos mitybos reži mo iškritau visai ne dėl švenčių, o, kaip ir dauguma, dėl karan tinų. Sportuoti namuose man nepavyksta, o ir valg yti norisi picas ir makaronus vietoj sa lotų, tad kol kas džiaugiuosi genais ir tik dėlioju planus, kaip po karantino grįšiu į sveik ą gyvens eną ir sporto klubą.
Šokėjas Saulius Skambinas (42 m.) Šiem et švent ės buvo kitokios ir ne manau, kad per jas priaugau svorio. Ka rantino metu mano mityba nusistovėju si ir subalansuota. Tačiau pasibaigus ka rantinui ir pandemi jai teks kibti į aktyvų sportą.
15
T ad a i r d a b a r
Po skaudžių išgyvenimų
pradeda dėlioti
laimės mozaiką
Gyvenimas – tai knyga su dau gybe puslapių. Užvertęs vie ną nežinai, ką rasi kitame. „Aš noriu gyventi visavertį gyveni mą ir imti iš jo tai, ką jis duo da“, – sakė žinoma dizainerė Julija Janus (50 m.), verčianti skausmingą savo gyvenimo puslapį, kuriame – jos vers lo sustabdymas, skyrybos su vyru, mamos mirtis ir ilgi nueito kelio apmąstymai. 16
„Manau, kiekvieno žmogaus gyvenime atsitinka dalykų, kai turi paversti dabartį, kuri nuodija gyvenimą, praeitimi“, – sakė Julija Janus.
N
LAIMA ŽEMULIENĖ
uosavą Julijos namą Vilniaus Užupyje supanti augalija da bar pakąsta šalnų, numetu si lapus, tik kieme siūruojan čios pušys – amžinai žalios. „Kadangi namas ant kalno, aš matau toli, ir tai man labai patinka – atsiveria didelės erdvės. Tie vaizdai ir įkvepia, ir ramina“, – džiaugėsi Julija. Kadaise J.Janus turėjo šaltos ir tvirtos karjeros moters įvaizdį. Tikriausiai dėl to, kad beprotiškai daug dirbo. Ji buvo įkū rusi savo mados namus, galeriją „Aukso avis“, kurdavo ne tik drabužių kolekcijas, bet net ir baldus. Julijos kūrybiškumui nebuvo ribų. Sa vo automobilį „Mini Cooper“ ji buvo de koravusi tulpėmis, o šis įspūdingas pie šinys buvo net apdraustas. Ji visada garsėjo originaliais drabužių kolekcijų pristatymais, o gausybėje ren ginių, kuriuose lankydavosi, būdavo sve čių dėmesio centre. Kaip visada, tvirta ir nepalūžtanti. Bet kuris laikas Julija ne tokia. Pasta ruoju metu jai kaip niekada reikia ramy bės, nes patyrė daug stiprių sukrėtimų. Daugiau kaip prieš dvejus metus di zainerė sustabdė savo verslą – nekuria 2021 01 05
ir nepristato naujų kolekcijų. Vyksta sky rybos su vyru aktoriumi, režisieriumi bei prodiuseriu Stasiu Baltakiu, dėl skyrybų pora kreipėsi į teismą. O rengiant šį interviu mirė Julijos ma ma. „Man dėl to didžiulis skausmas, bet tikiu, kad mamai dabar bus lengviau, nes sirgdama ji labai kentėjo“, – sakė Julija.
„Dainoms, kurias atlieku, aš pati kuriu žodžius ir melodiją. Noriu išmok ti dainuoti ir atlikti savo dainas triphopo stiliumi.“ Julija Janus
Jau palaidojusi mamą ant nugaros Ju lija pasidarė tatuiruotę pagal pačios nu pieštą eskizą. „Tai dar viena mano kūry bos išraiška. Aš noriu transformuoti save kaip dar vieną savo kūrinį“, – savo norą įvardijo dizainerė. Ji turi nepasotinamą žinių alkį. Nors Dailės akademijoje yra baigusi mados di zainą, prieš kelerius metus ISM Vadybos ir ekonomikos universitete baigė ir eko nomikos mokslus. „Įgijau naują specialybę – esu kva lifikuota vadovė ir galiu kalbėtis tiek meno, tiek ekonomikos kalba“, – nau
jų mokslų privalumus išvardijo J.Janus. Šviesiaplaukė Julija (tada jos pavardė buvo Žilėnienė. – Red.) žvelgė nuo 2002 m. gegužės 24 d. „Stiliaus“ viršelio. Gyvenimo ratas apsisuko – tada ji pra dėjo savo karjerą kaip drabužių dizaine rė, o prieš kelerius metus ją sustabdė. – Julija, bėgdama per gyvenimą ir darbus nutarėte stabtelėti ir atsi kvėpti. Esate sakiusi, kad jums vienas gyvenimo malonumų – ruošti patie kalus. Kokius? – Aš moku gaminti labai gerai. Mane domina viso pasaulio virtuvės. Mėgstu ir valgau viską, tik vengiu valg yti daug gyvulinės kilmės produktų, renkuosi daugiau daržovių. Nepaprastai mėgstu indų, japonų, tailandiečių virtuvę, ispanų ir italų, taip pat ir gimtąją – lietuvišką. Daugelį receptų radau internete. Ku linarinių knygų irgi turiu be galo daug. Bet kai baigėsi mano šeiminis gyveni mas, beveik negaminu, nes pakeičiau sa vo gyvenimo būdą. – Daugiau dėmesio nutarėte skir ti sau? – Taip, aš labai mėgstu masažą, spor tą, vandens ir veido procedūras. 17
T ad a i r d a b a r
Turiu šunį, su juo einu į ilgus pasivaikš čiojimus. Taip pat individualiai dirbu su trenere triskart per savaitę. Kadangi karantinas, su ja dirbame nuotoliniu būdu, o prieš karantiną ji at važiuodavo pas mane į namus. Dar mo kausi dainuoti – einu į dainavimo pa mokas. Pradėjau prieš penkis mėnesius. Mano dainavimo mokytoja – profesio nali dainininkė Jomantė Šležaitė. Daina vimas man irgi yra kūno mankšta ir me ditacija. Dainoms, kurias atlieku, aš kuriu žodžius ir melodiją. Noriu išmokti dainuo ti ir atlikti savo dainas triphopo stiliumi.
– Negana to, jūs ir fotografuojate, tapote paveikslus. Tai jūsų pomėgiai? – Tai meditatyvūs pomėgiai, kurie yra mano terapija, kurie mane gydo, kai tu riu išgyvenimų arba tiesiog reikia kūry binės mankštos. – Kodėl sustabdėte savo verslą? Dėl bankroto? – Tai atsitiko dėl kitų dalykų. Moks lai ISM davė platesnį supratimą apie tai, kas vyksta mados pramonėje pasaulyje. 18
Ramūnas Danisevičius
– Galbūt tas noras – neišsipildžiu si jūsų vaikystės svajonė? – Ne. Vaikystėje aš dainavau „Liepai tėse“ (mergaičių choras. – Red.). Ir dabar tiesiog tęsiu savo „karjerą“. Manau, tai dalykai, susiję su savirealizacija, dėme siu sau, noru gyventi gyvenimą visaver tiškai, pasinaudojant visomis galimybė mis, kokias tik jis suteikia.
Supratau, kad tokiam prekės ženklui kaip mano reikia labai didelių investicijų norint padaryti tarptautinę karjerą. Nepaisant to, kad Lietuvoje jau turė jau šešias parduotuves, Ukrainoje – dvi ir buvau pasirašiusi sutartis su 18 agen tų 18-oje šalių. Bet šito neužteko, apyvar ta dar vis tiek netenkino, o Lietuvos rin ka per maža tokio masto prekės ženklui, kokį aš kūriau. Bebaigdama studijas supratau, kad pa vargau. Pavargau nuo komercinio, finan sinio spaudimo. Ir nuo milžiniškų pastan gų išeiti į tarptautinę rinką. Supratau, kad man tai kainuos labai daug energijos, sveikatos ir pastangų. Ir iš esmės tai netvaru. Ne tik finansine, ne tik ekologine, bet ir savo pačios svei katos prasme.
„Yra paskutinė galimybė. Aš turiu suvokti, jog išnaudojau paskutinę galimybę, kad užversčiau tą gyvenimo puslapį“, – sakė dizainerė Julija Janus, per pastaruosius kelerius metus tų puslapių užvertusi ne vieną.
– O gal koją pakišo jūsų šūkis „Sti lius neturi amžiaus ir dydžio“, kuriuo išreiškėte tvirtą savo poziciją apie žmonių diskriminaciją dėl kūno su dėjimo, amžiaus, kitų mados pramo nės primestų standartų? Esate net pasakiusi, kad jūsų dra bužiai skirti ne ant pakylos demonst ruoti, o gyventi. – Atvirkščiai – man tai padėjo, aš turė jau labai didelę Lietuvos vartotojų audi toriją. Tai kaip tik buvo variklis. Tai buvo ir, galima sakyti, tebėra mano misija. Ta misija mano prekės ženklą darė unikalų Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse. Aš kūriau ne tik drabužius, bet ir pa puošalus, avalynę, interjero detales. Tu rėjau savo autorinę indų, stalo įrankių, žvakidžių kolekciją. Ji nesikeitė – būda vo išparduodama ir vėl gaminama. Tie mano gyvenimo stiliaus elementai išli ko mano namuose ir aš jais naudojuosi. Aprėpiu daug sričių ir save laikau ne tik drabužių dizainere, bet ir tarpdiscip linine menininke. Po truputį grįžtu į mados pasaulį – bendradarbiauju kurdama kapsulines ko lekcijas su kitais mados prekės ženklais. Nepr iklausomo dizainer io prekės ženklui išsilaikyti labai sunku, beveik neįmanoma tapti ryškiam ir sėkmingam tarptautiniu mastu. Reikalinga korpora tyvinė pagalba. Lietuvoje korporacijų nėra, o artimiau sios – viena Estijoje, kelios Lenkijoje, Da nijoje ir Švedijoje.
Man tiesiog pritrūko derybinės galios ir pasiekimų tarptautinėje rinkoje, kad tapčiau jiems įdomi su savo prekės ženk lu. Laimei ar nelaimei, tiesiog nepavyko savo prekės ženklo inkorporuoti į kokią nors sistemą. Aš sustojau norėdama pailsėti ir su galvoti, jei grįžčiau į mados pasaulį, kaip tai padaryti tvariau. Sustojo organizaci jos veikla, bet prekės ženklą „Julia Janus“ pasilikau kaip savo kūrybinį pseudonimą. Kad ir ką dabar kurčiau – tapybą, ins taliacijas, drabužius, vietokūros projek tus – naudoju tą prekės ženklą. – Ar negaila buvo viską sugriau ti? Kas padėjo tai ištverti? – Taip, tas periodas buvo labai sunkus. Turėjau atsisveikinti su savo ilgamete ko manda, kuri buvo labai gerai patikrinta, su kuria ilgai dirbau kartu ir daug patyriau. Buvo sunkiausia atsisveikinti su tais žmonėmis ir nustoti kurti kolekcijas. Pagalbos kreipiausi į psichologę. Ži noma, kad ji man padėjo. Tokiais gyve nimo lūžiais aš kreipiuosi į psichologus. Ne vieną kartą esu tai dariusi, nes tai pa deda lengviau pereiti per savo skausmą, išgyventi jį ir sudėlioti žingsnius į priekį. – Tų lūžių buvo daug? – Jų buvo ne vienas. Manau, kiekvie no žmogaus gyvenime atsitinka dalykų, kai turi paversti dabartį, kuri nuodija gy venimą, praeitimi. Yra buvę ir kūrybinių projektų, kurie skaudžiai nuvylė arba nepasisekė. Yra buvę santykių, kurie pasibaigė ne taip, kaip aš norėjau. Kiekvieną kartą, kai ga lų gale ryžtuosi tai užbaigti ir pereiti į ki tą savo gyvenimo tarpsnį, paaiškėja, kad tai – į naudą. Aš esu prisirišantis ir lojalus žmogus ir man visada atrodo, kad jeigu ką nors pra dedu, turiu ir užbaigti. Daryti tai iki galo nepaisant nieko. Ne sugriauti, o bandyti pataisyti, jeigu kas nors ne taip. Kartais tai pakiša koją. Aš atkakliai priešinuosi nesėkmei ban dydama bet kokia kaina pasinaudoti vi somis galimybėmis ir visais įmanomais būdais, kad pataisyčiau esamą situaciją nepriimdama drastiškų sprendimų. Yra paskutinė galimybė. Aš turiu suvokti, jog išnaudojau paskutinę galimybę, kad už versčiau tą gyvenimo puslapį. 19
T ad a i r d a b a r
– Neseniai užvertėte bendro gy venimo puslapį su vyru Stasiu Bal takiu. Turbūt stipriai slegia šis iš siskyrimas? – Taip, priimtas toks sprendimas. Su laiku mes keičiamės ir būna, kad žmo nės pasijunta esantys ne savo vietoje – irgi netvariai. Ir tada, jeigu nepavyksta suklijuoti tų trūkių, kurie atsiranda, pri imamas bendras sprendimas. Mes su Stasiu esame draugai ir labai pa laikome vienas kitą. Bet mūsų vedybinis gyvenimas tiesiog pasibaigė. Ne, trečias asmuo čia nėra įsimaišęs. Aš viena gyve nu savo name. – Ar negaila tos gyvenimo atkar pos, kurią praleidote su Stasiu? Juk kiek gražių prisiminimų... Jis specia liai iš Kanados, kur gyveno apie du dešimtmečius, grįžo dėl jūsų į Vilnių. – Kai jau užverti puslapį, gailestis dingsta, jeigu nori gyventi toliau ir kurti savo asmeninę laimę. Tad man nieko negaila, kas atsitiko, džiaugiuosi viskuo, net ir tomis pamo komis, tais skaudžiais dalykais, be kurių neįvertinčiau viso to gražumo, kuris at siranda kuriant ką nors naujo. – Bet čia ne pirmosios jūsų skyry bos. Po 10 santuokos metų jūs pali kote ir pirmąjį savo vyrą verslinin ką Andrių Žilėną, ir draugą, taip pat verslininką Eugenijų Kovalevskį, su kuriuo gyvenote apie 8 metus. Šiais laikais moterys dūsauja, kad neturi vyrų, o jūs juos palikti nusp rendžiate labai principingai, griež tai. Kodėl? – Negaliu sakyti, kad aš palikau. Todėl, kad bendrame gyvenime yra dvi pusės, ne viena. Priimant kokius nors sprendimus dalyvauja du žmonės, ir, matyt, kiekvie ną kartą tai buvo sprendimai, sukelti si tuacijos ir tam tikrų bendrų susitarimų. – Vadinasi, tuose vyruose nerado te kažko svarbaus, ko jums reikėjo? Iš pradžių – aistra, romantiški san tykiai, o paskui – rutina? – Visus žmones, su kuriais gyvenau, su kuriais kūriau gyvenimą, labai ger biu ir sakyti, kad juose neradau atramos, būtų nesąžininga jų atžvilgiu. O dėl to, kodėl mūsų keliai išsiskyrė, 20
Kartais Julija fotografuoja, bet dažniau tapo paveikslus. „Tai meditatyvūs pomėgiai, kurie yra mano terapija, kurie mane gydo, kai turiu išgyvenimų arba tiesiog reikia kūrybinės mankštos“, – sakė dizainerė.
2021 01 05
– kiekviena istorija yra skirtinga. Matyt, mano gyvenime yra taip, kad turbūt aš pati kažko nepadariau. – Kad išlaikytumėte ryšius su jais? – Kad išlaikyčiau ryšius, dariau viską. Matyt, kažko nepadariau, kad santykiai su tais žmonėmis susiklostytų sėkmingai. – Ne paslaptis – jūs darboholikė. Gal per daug savęs atidavėte darbui? – Gali būti.
„Kai jau užverti puslapį, gailestis dingsta, jeigu nori gyventi toliau ir kurti savo asmeninę laimę. Tad man nieko negaila, kas atsitiko.“ Julija Janus
– Ko reikia, kad šeiminis gyveni mas susiklostytų sėkmingai, įdo miai, kad jis nebūtų pernelyg bui tiškas arba, atvirkščiai, paremtas vien intymiais ryšiais? Kad būtų pusiausvyra, aukso vidurys? – Iš dabarties žvelgiant į praeitį man atrodo, kad reikalingas besąlygiškas atvi rumas. Žmonės turi kalbėtis. Ir tiktai kal bantis ir abiem norint galima įveikti visas kliūtis ir krizes. Reikalingas skaidrumas. O mes esame savo sistemos aukos, atsi nešame programas, kurias gauname iš ap linkos, tėvų, kurios giliai įdiegtos, ir karto jame jų modelius patys to nesuprasdami. Mes nesuprantame, kad mus valdo programos, ir nebandome jų pakeisti. Sa kyčiau, tai yra didžiausia kliūtis ne tik ma no, bet ir daugelio žmonių santykiuose. – Jeigu atsuktumėte laiką atgal, ko nedarytumėte arba ką darytu mėte kitaip? – Esu iš tų žmonių, kurie nesigaili nie ko, kas vyko, nesigilina į praeitį, o kuria ateitį pasimokę iš savo klaidų. Mano ateities vizija būtų tokia: aš no rėčiau, kad tarp žmonių, su kuriais arti mai bendrauju, ir manęs būtų maksima liai sąžiningi ir atviri santykiai. – Ar kalbatės apie tuos nutrūku sius santykius su savo dukra Vilte? 2021 01 05
– Aš visiškai atvira su savo dukra. Tur būt ji žino apie mane viską. Viltė – bran di, graži asmenybė, ji yra juvelyrė, kuria labai įdomaus stiliaus papuošalus, sukū rė ir ne vienai mano drabužių kolekcijai. Esu labai dėkinga likimui ir Kūrėjui, kad turiu dukrą, ir tokią dukrą... Labai ja džiaugiuosi ir didžiuojuosi. – Kadaise jus buvo paviliojęs Ma rokas, trejus metus į jį važinėjote dirbti, ieškoti įkvėpimo. Marokas – gražus ir spalvingas dar vienas jūsų gyvenimo lapas? – Taip. Į Maroką važinėjau darbo reika lais. Maroke gimusio, Kanadoje užaugusio verslininko drabužių kompanijai „Desert Design“ kūriau lininių drabužių kolekcijas. Marakeše gyvendavau, kai reikėdavo prižiūrėti drabužių siuvimą. Tie žmonės jau išėję į pensiją ir „Desert Design“ pre kės ženklas nebeegzistuoja. Maroke man labai patiko. Tiesa, ne buvau ten jau 10 metų. Norėčiau vėl ka da nors nuvažiuoti. – Net savo prabangų butą, įkvėpta Maroko spalvų, buvote įrengusi ara bišku stiliumi. Jo fotografijos puošė ne vieną lietuvišką interjero leidinį, o kai jį pardavinėjote, buvo aprašy tas net „New York Times“ nekilno jamojo turto skiltyje. Ar nesigailite, kad jį pardavėte? – Man jo negaila, nes tas butas pasta tė man šitą namą. Labai džiaugiuosi, nes rezultatas – nuostabus. – Esate Vilniaus Stiklo kvartalo koncepcijos autorė. Ką konkrečiai pavyko nuveikti? – Stiklo kvartalas – tai nedidelis Vil niaus senamiesčio kvartalas tarp Rotu šės aikštės ir Dominikonų gatvės. Vasarą baigiau kurti maršrutą, vedan tį Žygimanto Augusto ir Barboros Rad vilaitės meilės istorijos takais po Vilnių, ir patalpinau jį mobiliojo judumo prog ramėlėje „Walk 15“. Nusipirkus šią audiotrasą ir sekant že mėlapiu galima eiti per Vilnių nuo vieno taško iki kito ir klausytis pasakojimo, įkal bėto Barboros Radvilaitės asmeniu, išgirs ti ir pajusti, kaip tos vietos susijusios su to meto Europoje pačia garsiausia, romantiš kiausia ir dramatiškiausia meilės istorija.
M an o e r dv ė Jau kuris laikas žinomas operos solistas Edgaras Montvidas džiaugiasi nuosavais namais Vilniuje.
Norėtų atgaivinti
saloninę kultūrą
Pro operos solisto Edgaro Montvido (45 m.) buto langą atsiveria pats Vilniaus grožis: Arkikatedra ir jos var pinė, Trijų Kryžių kalnas, Šv.Jonų bažnyčios bokštai. Edgaras mėgsta sėdėti krėsle ir grožėtis šia nepa kartojama panorama. Jau kuris laikas žinomas ope ros solistas džiaugiasi nuosavais namais Vilniuje.
Į
LAIMA ŽEMULIENĖ
vairiuose pasaulio teatruose dainuo jantis tenoras, iš Londono ar kitų Europos miestų atskridęs į Vilnių, jau negyvena viešbutyje ar nuomo
22
jamame bute – Vilniaus centre esančia me senoviniame, prieš Pirmąjį pasaulinį karą statytame name aukštomis lubo mis jis įsigijo itin erdvų butą. Kiek E.Montvidui teko girdėti, ka daise šiame name gyveno bankinin kai, nes netoliese yra Lietuvos bankas. Naująjį būstą Edgaras dar jaukina si: „Kartais jaučiuosi taip, lyg būčiau pas ką nors svečiuose ar šį butą nuo močiausi. Dar reikia pačiam priprasti, kad čia – mano namai. Gyvenamoji erdvė, kurią pats ku ri, nori nenori yra persismelkusi tavo DNR. Susikuri tam tikrą teritoriją, ku rioje jautiesi gerai. Ir, aišku, tada atsi randa tų namų trauka.
Pro buto langą atsiveria pats senojo Vilniaus grožis.
2021 01 05
Vygintas Skaraitis
Operų partitūros.
2021 01 05
23
M an o e r dv ė
Malkos židiniui. Edgaro namus puošia nemažai meno kūrinių.
24
2021 01 05
„Tas butas neturėtų būti kaip aukso narvelis. Jis turėtų tarnauti man ir artimiems mano bičiuliams. Čia norėčiau atgaivinti prarastą saloninę kultūrą, kur skambėtų poezija, muzika, rašytojų mintys“, – savo namų viziją dėstė operos solistas Edgaras Montvidas.
M
an svarbi buvo sąsaja su Vilniu mi ir Lietuva. Fiziškai nebūda mas Lietuvoje, dvasiškai būda vau joje netgi labiau nei dažnas lietuvis joje gyvendamas.“ E.Montvido būstas – daug iau nei 100 kvadratinių metrų. Į vieną erdvę sujungti virtuvė ir valgomasis, yra di džiulė svetainė ir du ne itin dideli mie gamieji. O tas erdves skiria siena, ku rioje įmontuotas židinys. „Virtuvė dar laukia savo eilės, kad ją atnaujinčiau“, – sakė Edgaras. Užsukus draugams jam smagu, kai jie keliese prie salos gamina valgį, kiti sė di prie stalo, šnekučiuojasi, paskui ra gauja patiekalus. Paskanavusi valgių draugija pereina į svetainę. O svetainė, į kurią patenki net pro dvejas senoviškas dvivėres du ris, tiesiog pribloškia savo dydžiu – be veik 50 kvadratinių metrų! Svetainėje rusena židinys, namams suteikiantis ir šilumos, ir jaukumo.
„Gyvenamoji erdvė, kurią pats kuri, nori ne nori yra persismelku si tavo DNR. Tu susikuri tam tikrą teritoriją, ku rioje jautiesi itin gerai.“
T
Edgaras Montvidas
ačiau Edgaras neslėpė, kad pasta ruoju metu nuotaika gana slogi, jam skaudu, kad negali pasikvies ti draugų, kartu su jais pabūti. „Šis butas neturėtų būti kaip aukso narvelis. Jis turėtų tarnauti man ir ar timiems mano bičiuliams. Čia norėčiau atgaivinti prarastą saloninę kultūrą. Tarp mano draugų daugiausia, aišku, menininkų, bet norisi, kad tie meninin kai nebūtų įstrigę tiktai savo baruose. Kad visi maišytųsi kaip senais laikais – kad skambėtų poezija, muzika, kokios nors rašytojų mintys. Kad galėtume ir vyno išgerti, ir praturtinti vienas kitą“, – savo namų viziją dėstė E.Montvidas. Svetainėje esančiu pianinu skambi no ne tik Petras Geniušas, bet ir dau gelis kitų muzikantų. Ant svetainės lubų Edgaras parodė iš gipso nulipdytą apskritimą.
2021 01 05
25
M an o e r dv ė Už mažų durelių – laiptai į palėpę. Atrodo teatrališkai.
Klasikiniame Vilniaus bute Edgaras norėtų laikytis minimalizmo, neperkrauti jo daiktais.
„Būnant svetainėje iš tikrųjų justi to apskritimo įtaka – jis sujungia čia esan čius žmones, ir visiems pasidaro labai gera. Bet gal taip yra dėl to, kad čia lan kėsi labai įdomių, kūr ybingų žmonių – asmenybių. Ir prieš mane, ir man jau at sikrausčius“, – pasakojo E.Montvidas.
P
ro vieno miegamojo langą atsi veria pats Vilniaus grožis – Ar kikatedra, varpinė, Trijų Kryžių kalnas, Šv.Jonų bažnyčios bokštai. Ed garas mėgsta sėdėti krėsle ir grožėtis šia panorama. „Džiaugiuosi šiuo išskirtiniu vaizdu. Žiemą, kai nukritę medžių lapai, maty ti ir Gedimino pilis. Iš viso matau kokių penkių bažnyčių bokštus. Negana to, girdžiu, kaip varpinėje skamba varpai. Tai šiam butui suteikia žavesio ir romantikos. Perkant butą vienas mano kriterijų ir buvo, kad matyčiau gražius vaizdus pro langą. Taip ir yra – matau pagrin dinius Vilniaus akcentus“, – džiaugėsi E.Montvidas. Jo namus puošia nemažai meno kū 26
rinių, kuriuos paliko buvusi šio būsto šeimininkė. Juk būna daug įvairių aso ciacijų. Galbūt jai tos istorijos nesinorė jo temptis su savimi į naujus namus, o Edgarui smagu, kad tie meno kūriniai tarsi priklauso šiam butui, yra jo dalis. Palmę, kurią įkurtuvių proga padova nojo mama, jis užkėlė ant palangės. Jam pasirodė, kad pasienyje augalui trūksta šviesos. „Dabar Lietuvoje iš tikrųjų la bai tamsu“, – juokėsi Edgaras. Buto Vilniuje E.Montvidas ieškojo spontaniškai. „Namų sąvoka man visuomet buvo su dėtinga, nes mano gyvenimo būdas nėra sėslus. Nors jau seniai esu išvažiavęs iš Lie tuvos ir pagrindiniais savo namais jau 20 metų laikau Londoną, visą laiką jutau di džiulį norą turėti butą Vilniuje ir, kaip čia pasakyti, bambagyslę su Vilniumi. Praėjusių metų rudenį, dirbdamas su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais, nusprendžiau čia apsižval gyti. Matyt, pasitvirtino taisyklė, kad jeigu labai intensyviai ieškai, labai daug įdedi jėgų, nieko nerasi, nes, matyt, tau dar neskirta. Aš ieškojau spontaniškai
– šitas butas pats mane surado“, – pa sakojo E.Montvidas. Jam norisi kai ką paremontuoti, per tvarkyti, įdėti savo rankų darbo – palik ti savo pėdsaką, įlieti savo asmenybės, nes dar daug kas alsuoja buvusios šei mininkės dvasia. Tačiau daug ką pako regavo pandemija, ir jis ne viską spėjo sutvarkyti taip, kaip planavo.
Edgarui norisi kai ką pa remontuoti, pertvarkyti, įdėti savo rankų darbo – palikti savo pėdsaką, įneš ti savo asmenybės, nes dar daug kas alsuoja buvu sios šeimininkės dvasia. „Buto sienos – kaip žmogaus oda. Bu vusiai šeimininkei labiau patiko paste linės spalvos, ornamentai. O aš sienas perdažiau baltai. Mano manymu, tada labiau išr yškėja detalės, meno kūriniai, gėlės“, – dėstė Edgaras. Tačiau svetainės sienų neperdažė – 2021 01 05
Su operos žvaigžde Luciano Pavarotti Londone. Italų tenoras lietuviui – kaip Karališkojo operos teatro stažuotojui – davė pamoką.
Suvenyrai iš Indonezijos.
nuplėšė nuo jų tapetus ir paliko taip, kaip yra. „Radau įdomias sienas. Jos baltos, bet kažkas nuo jų atsiknoję, atplyšę, tarsi matyti kažkokios dėmės, kažko kie nutrupėjimai virš durų ir man kol kas nesinori nieko su jomis dar yti. To dėl, kad jos primena Provanso stilių. Toks jausmas, lyg tai būtų seno dvaro menė. Nes kai viskas gražiai nudažyta, suremontuota, butas tampa sterilus. Keliaujant po Italiją į akis krito in ter jerai. Italai viską remontuoja taip, kad atrodytų nauja, bet kartu ir sena“, – pasakojo Edgaras. Butas Vilniuje – trečias operos solis to E.Montvido būstas. Jis dar turi butą Londone ir vasarnamį Prancūzijos kaime. „Turiu priprasti prie Vilniaus klasi kos“, – juokėsi Edgaras. Klasikiniame Vilniaus bute jis norėtų laikytis mini malizmo, neperkrauti jo daiktais. Jo butas Londone taip pat minimalis tinis, tačiau visai kitoks – industrinio sti liaus, įrengtas buvusiame rašalo fabrike, su vamzdžiais, cementinėmis lubomis. Pro didžiulius jo langus Edgaras ma 2021 01 05
to labai daug dangaus. „Londonas man labai svarbus miestas, jis man asoci juojasi su darbu“, – sakė dainininkas. Londone butą jam teko ilgai nuomo tis, kol vieną dieną atėjo suvokimas, kad nuoma – pinigų išmetimas pavėjui. „Todėl apsimokėjo paimti iš banko pas kolą ir įsigyti butą, kuris bus investicija į ateitį. Tuo labiau kad jis yra Londono cent re. Nekilnojamojo turto kainos Londone nemažėja netgi įvykus tokioms pasauli nėms katastrofoms kaip ši pandemija. Aš esu laisvai samdomas operos solis tas, pats turiu susikurti socialines garan tijas“, – neslėpė E.Montvidas. Prancūzijos pietvakariuose, kaime, esantis jo vasarnamis vėl kitoks – kai miško stiliaus, su medinėmis sijomis, ži diniu. Tame kaime iš viso tik aštuoni na mai, o nusileidus nuo kalno yra miestelis. Edgaras Prancūzijai jaučia daug sen timentų nuo paauglystės. Turėjo ten ne mažai draugų, pas kuriuos dažnai važinė davo: „Galima sakyti, esu frankofonas.“ „Mano darbai – didžiuosiuose Euro pos ir Amerikos miestuose, tad norėjosi ramios vietos, tokios priebėgos, į kurią
galėčiau pabėgti. Tai irgi buvo sponta niškas pirkinys. Nesitikėjau, kad ten tiek savo rankų darbo, jėgų teks įdėti. Ten dvasiniai, ap mąstymų namai“, – taip Edgaras apibū dino šį būstą.
J
au keli mėnesiai E.Montvidas Lietu voje yra todėl, kad turėjo repetuoti Alfredo vaidmenį Giuseppe’s Verdi operoje „Traviata“, skirtoje Lietuvos ope ros 100-mečiui. Tačiau numatyti spektak liai dėl koronaviruso pandemijos atšaukti. „Tas laikas palietė mus visus. Nežinau nė vieno iš savo kolegų, kuris dėl pande mijos nebūtų nukentėjęs. Buvo planuo ta, jog sausio–vasario mėnesiais debiu tuosiu Milano „La Scala“ teatre, bet jau aišku, kad spektakliai neįvyks. Jeigu bū tų vykę spektakliai visame pasaulyje, na muose Vilniuje net nebūčiau galėjęs pa gyventi“, – sakė Edgaras. Tai šioks toks karantino privalumas? „Taip. Vis dėlto aš savo namuose“, – nu sijuokė E.Montvidas, kuriam artimiau siu metu teks keliauti į Londoną ir im tis naujo vaidmens. 27
S ud i e Pierre’as Cardinas 2010 metais.
Mados grandas
nepaliovė stebinti pasaulio 2020-ieji daugeliui įsiminė kaip pasaulį sudrebinusios ko ronaviruso pandemijos metai, tačiau stiliaus gerbėjams jie reiškė ir dar vieno korifėjaus netektį. Kalendoriui skaičiuo jant paskutines praėjusių metų dienas anapilin iškeliavo Prancūzijos mados legenda Pierre’as Cardinas (1922–2020).
T
okių dizainerių kaip Hubert’as de Givenchy (1927–2018) ir Yves’as Saint Laurent’as (1936– 2008) amžininkas gimė Šiaurės Italijoje 11 vaikų šeimoje, vėliau su nuo 28
fašistinio režimo bėgančiais tėvais, sese rimis ir broliais emigravo į Prancūziją. Kaip ir nemažai didžiųjų praėjusio am žiaus menininkų, vaikystę Pierre’as pra leido ne pačiomis patogiausiomis sąly
gomis, o kūrybinę gyslelę savyje anksti užčiuopė vedamas ne tik talento, bet ir noro turėti pinigų. Dirbti jis pradėjo 14-os, būdamas 17-os jau specializavosi siūti moteriš kus apdar us. Sulaukęs kiek daug iau nei 20-ies Pierre’as apsig yveno pasau lio mados sostinėje Par yžiuje ir siuvo kostiumus kino klasika tapusiam fil mui „Gražuolė ir pabaisa“. Savo mados namus dizaineris įkūrė 1950-aisiais, o didžiausio pasisekimo sulaukė praėjus dar dešimčiai metų. 2021 01 05
Pierre’as Cardinas jaunystėje.
29
S ud i e
Pierre’as Cardinas laikomas vienu iš tų, kurie stilingus drabužius padarė prieinamus masėms.
D
videšimtojo amžiaus 7-asis de šimtmetis tapo dizainerio šlo vės metais. Tuo metu pasaulyje prasidėjusi antroji feminizmo banga ir įsibėgėję kosminiai tyrinėjimai į siuvė jų dirbtuves atnešė didžiulių permainų. Šiuo laikotarpiu tarsi iš naujo sužydėjo moterų jaunystė: merginoms neberei 2011-ųjų pavasario ir vasaros kolekcija.
kėjo vilkėti jų motinoms tinkančių ap darų, dar labiau sutrumpėjo sijonai, o menininkai drąsiai eksperimentavo su drabužių forma ir audiniais. Stipriu pareiškimu tapo 1964-ųjų fu turistinė P.Cardino kolekcija „Space-Age“, mados tendencijas savotiškai timptelėjusi į kosmoso amžių. Dizaineris rinkosi geo
metrinius kirpimus, savo darbuose nau dojo stiklą, šviesą atspindinčius blizgu čius, plastiką, trumpiau tariant, viską, kas tuo metu bent kiek priminė stilin gą kosmonautų aprangą ir dėl ko iš pro to kraustėsi tų laikų jaunimas. Apskritai P.Cardinas laikomas vienu iš tų, kurie stilingus drabužius padarė prieinamus masėms. P.Cardinas buvo ne tik talentingas di zaineris, bet ir verslininkas. Jis – pirma sis mados kūrėjas, kurio drabužiais pra dėjo prekiauti universalinės parduotuvės, pirmasis, kurio prekių asortimentą suda rė ne tik drabužiai, bet ir kvepalai, stiliaus detalės, rašikliai ir net... maistas. Per daugiau nei 70 metų trukusią kar jerą P.Cardinui teko prisiliesti ir prie bal dų dizaino, uniformų kūrimo, jam prik lausė viešbučiai, restoranai, jis užsiėmė labdaringa veikla, buvo UNESCO am basadorius. 2001-aisiais, beveik įžengęs į devintąją dešimtį, vyras nė neketino sustoti – Prancūzijos provincijoje nu sipirko pilį (tiksliau – jos griuvėsius) ir ten rengė muzikos ir šokių festivalius! „Žinote, mada buvo mano gyvenimo tikslas, po to įkūriau teatrą, steigiau viešbučius, restoranus, kūriau baldus. Pagaliau išėjau į tarptautinę areną, ati dariau savo apdarų parduotuves komu nistinėse šalyse, tokiose kaip Kinija ir Rusija. Juk esu kapitalistas. Vėliau mane paskyrė ambasadoriumi. Prieš tai man dar buvo suteiktas Prancū zijos mados instituto nario vardas. Esu organizacijos, kuri rūpinasi svarbiais so cialiniais klausimais, pirmininkas. Visada dirbau entuziastingai. Kuriu filmus, įrašinėju plokšteles, kasetes, rašau knygas. Esu laisvas žmogus. Tu rėjau laimės ir pinigų dar yti tai, ką no rėjau. Gyvenime tai būna labai retai“, – daugiau nei prieš 20 metų pasakojo jis.
A
pie mados legendos asmeninio gyvenimo užkulisius dažnai bū davo nutylima. Žinoma tik tiek, kad jis itin daug dirbo, spinduliavo ener gija ir kad amžina jo gyvenimo palydo vė buvo... vienatvė. P.Cardinas yra sakęs, jog nebendrau ja su aukštosios mados kūrėjais, apie juos viešai nekalba, jo žodžiais – prie tokių kūrėjų jis ir pats niekada nebu vo priskiriamas. 30
2021 01 05
G
albūt dėl to vyras aukštajai madai tikrai negailėjo kritikos. „Aukštosios mados laikai – praeityje. Princesės, ambasadorės – visos turtingos moter ys dirba. Viskas susipynė. Taigi prabangos sąvoka nėra tokia kaip anksčiau. Jei, pavyzdžiui, rengiu pobūvį ir kviečiu į jį ateiti, nepasirodo nė vienas aukštosios mados kūrėjas. Mano restorane irgi nė vienas nesilan ko. Anksčiau visi aukštosios mados kū
rėjai susitikdavo „Maxims“ restorane. Nuo to laiko, kai tapau jo savininku, nė vienas jų nėra užsukęs, tik Paco Rabanne. Aš esu vienas, visiškai laisvas, taip pat ir priimdamas sprendimus. Man nereikia niekieno patarimo. Esu laivo kapitonas ir vairuoju laivą taip, kaip noriu ir kaip manau esant reikalinga“, – yra sakęs P.Cardinas. Mados grandas mirė gruodžio 29-ąją į vakarus nuo Par yžiaus esančioje Ne ji prie Senos ligoninėje. 2020-ųjų pavasariui ir vasarai skirtas Pierre’o Cardino kūrinys.
2013 m. kolekcija, skirta šiltajam sezonui.
31
Agnė Mačiulytė
Scanpix
XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje dizainerio sukurta apranga.
M oz a ik a
Princesė šokiravo nauju įvaizdžiu
M
onako princesė Charlene (42 m.) ryžosi išvaizdos poky čiams ir pristatė naują savo įvaizdį. Karjerą nutraukusi plaukikė, buvusi olimpietė kasmetinėje rūmų šventėje pasirodė apsikirpusi trumpai, o vienas šonas buvo plikai nuskus tas. Šukuosenos pokyčius moteris pradėjo nuo kirpčiukų, galiau siai ryžosi ir drąsesniems eksperimentams.
Ir vėl nusimetė
drabužius
D
ainininkė Madonna (62 m.) nevengia pasidalyti drąsiais kadrais. Šį kartą gerbėjams ji pasirodė be drabužių. Juodos spalvos apatines kelnaites ir lieme nėlę vilkinti moteris demonstravo laikui nepavaldų kūną – grakštų pilvą ir stangrias kojas. Dainininkė apnuogino ir randą, kuris liko po klubo operacijos.
32
Nepabūgo įsigyti
skandalingo pirkinio
B
uvusi dainininko Michaelo Jacksono (1958–2020) ranča „Neverland“ Kali fornijoje parduota JAV milijardieriui Ronui Burkle’ui (68 m.). Objektas buvo par duotas už gerokai nuleistą maždaug 22 mln. JAV dolerių (18 mln. eurų) kainą. Velionis popmuzikos karalius M.Jacksonas savo ran čą didelėse aptvertose valdose pavertė pasa kišku parku, įrengdamas joje žaislinį gele žinkelį, apžvalgos ratą, apgyvendindamas orangutanus. „Neverland“ taip pat liūdnai pagarsėja tuo, kad į ją M.Jacksonas kvies davo apsilankyti arba nakvoti vaikus. Dai nininkas buvo kaltinamas mažų berniukų tvirkinimu šioje vietoje.
Nuodėmes atpirko kalėjime
A
Scanpix, Instagram
merikiečių aktorė Lori Loughlin (56 m.) išėjo iš kalėjimo. Moteris įkalinimo įstai goje atliko dviejų mėnesių laisvės atė mimo bausmę, skirtą už dalyvavimą aferoje, kai vaikai iš turtingų šeimų buvo įtaisomi į prestižinius universitetus. L.Loughlin ir jos vyras mados dizaineris Mossimo Giannulli (57 m.) buvo tarp maždaug 50 žmonių, kuriems pareikšti kaltinimai dėl plataus masto sukčiavimo. Pora prisipažino sumokėjusi 500 tūkst. dolerių, kad dvi jų dukros būtų priimtos į Pietų Kalifornijos universiteto irklavimo koman dą, nors nė viena iš jų šiuo sportu neužsiėmė.
33
Ž A IB O I NTERV I U
Dominykas Vaitiekūnas (33 m.), aktorius, dainininkas, TV laidų vedėjas – Kas jus įkvepia gyventi? – Labiausiai įkvepia doras ir koky biškas žmonių darbas, šviesūs žmonės, įdomios istorijos ir vadinamieji „ded 34
lainai“. O labiausiai iškvepia ir erzina šūdadarbiai. – Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Daug ir garsiai rėkauti, kritikuo ti kitus – tada žmogus gali būti tikras, kad atkreipsiu į jį dėmesį ir padėsiu į nepageidaujamųjų stalčiuką. 2021 01 05
– Jei pasaulyje yra rojus, tai... – ... jame tikrai skamba muzika. – Be ko diena prarastų prasmę? – Be taikos su savimi. – Kaip atsipalaiduojate? – Klausau, kuo gyvena kiti, vaikštau, miegu, sportuoju, šoku hausą, bend rauju su draugais. Dar labai atpalaiduo ja bučiniai. Gaila, kad dabar jų galima gauti tiek mažai. – Kas padeda kovoti su neigia momis emocijomis? – Kovoti su tokiomis emocijomis ža linga psichikos sveikatai. Šį blogą įpro tį stengiuosi išguiti, noriu su jomis ne kovoti, o leisti joms būti. Dažnai kūr yba man – terapijos for ma. Blogas emocijas išdeginti padeda sportas, seksas. – Blogiausias įprotis? – Niekaip neprisiruošiu išsitrinti se nienų kompiuter yje ir telefone. Taigi – elektroninis kaupimas. Rutinoje neran du laiko kasdienei elektroninei higienai.
Teigiamą dėmesį atkreipia tie, kurie nevaidina, perdėtai nesistengia, gyve na tikrą, natūralų gyvenimą. – Koks patinka patiekalas? – Varškės apkepas. – Mėgstamiausias aromatas? – „Fischer n.23“ – Islandijos muziki 2021 01 05
– Ką naujo norėtumėte išmokti? – Vairuoti motociklą, sklandyti ir... skraidyti. Dažnai sapnuoju, kad atsi spiriu nuo palangės ir kylu į dangų. Pa bundu su labai geru jausmu. – Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą? – Amerikiečių aktorių, dainininką, kūrėją Beną Plattą, nes jis žavingas, ta lentingas. Norėčiau pamatyti, kiek žavesio jis tu ri asmeniniame, o ne viešame pokalbyje.
– Kur, jei ne Lietuvoje, norėtu mėte gyventi? – Islandijoje. Buvau ten tris savaites ir tai – labai mažai. – Drąsiausias sprendimas? – Daugiausia jėgų pareikalavęs – pa siruošimas viešai atskleisti savo lytinę orientaciją. – Įsimintiniausias nuotykis? – Sunku pasirinkti vieną. Visada įsi mintinas nuotykis yra kūr yba – netru kus ketinu pristatyti muzikinį nuoto linį susitikimą „Populiarūs patarimai“. Rengti šią autorinę programą pan demijos metu man yra pats didžiau sias nuotykis. – Ką visada galima rasti jūsų šal dytuve? – Pridžiūvusį stiklainį, kurio nebu vau atidaręs pusę metų. – Vaisiai ar saldumynai? – Priklauso nuo nuotaikos. – Mėgstamiausias posakis? – Užkalbink atsitiktinumą. – Kokia knyga ar filmas labiau siai įsiminė? – Šiemet – Elif Shafak romanas „10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje“. – Koks jūsų telefono darbalaukis? – Nespalvota fotografija iš akcijos „Tyli daina“ Vilniaus Katedros aikštėje. – Kokią kosmetiką naudojate? – Gydomąją korėjietišką veidui, prau simosi priemonės visada būna lietuvių gamintojų. – Meilė – tai... – Muzika. – Kaip jus turėtų vertinti ir pri siminti kiti žmonės? – Čia jau nebe mano reikalas. 35
donatas damadotas
– Geriausia gauta dovana? – Visada didžiausios dovanos – atviros asmeninės istorijos, kuriomis žmonės pa sidalija. Jų niekas niekada negalės atimti iš manęs, jas visada nešiosiuosi su savimi. Dalis jų nedyla iš atminties ir sutei kia peno pamąstymams, įkvėpimą kū rybai ir didelį dėkingumą, kad žmonės jas pasakoja. Šių dovanų niekada nie kam neatiduosiu.
– Jei nebūtumėte tuo, kuo esate, kuo norėtumėte tapti? – Dideliu keleiviniu nauju moderniu oro laineriu. Lėktuvai man – be galo gražu.
Laura Bulvydė
nės grupės „Sigur Ros“ nario ir jo šei mos sukurtas aromatas.
123rf.com
S v e ik at a i r g r o ži s
Palaima lovoje.
Kaip ją geriausiai pasiekti? Seksas – nuostabu. Bet artumo stoka ar erekcijos sutriki mai dažnai neigiamai paveikia geismą. To neturėtų būti. Apie šias ir kitas problemas atvirai prabyla pramogų pasau lio įžymybės, garsūs aktoriai ir modeliai. Tačiau kaip spręsti šiuos subtilius sutrikimus ir į meilės guolį grąžinti aistrą?
K
ino žvaigždė Gwyneth Paltrow (48 m.) daug dėmesio skiria kūnui ir seksui. Vienoje svei katingumo ir gyvenimo būdo svetainėje netgi parduoda retus žaisliu kus, kurie turėtų sukelti sekso troškimą. Prekių sąraše – ir kvepiančios žvakės „Va gina“ ir „Orgasmus“. Brazilų topmodelis Gisele Bűndchen (40 m.) ir amerikietiškojo futbolo žaidė jas Tomas Brady (43 m.) susituokę nuo 2009-ųjų. Jų santykių, kaip teigia su 36
tuoktiniai, sėkmės receptas – labai ar timas, nuoširdus bendravimas. „Sveika meilė labai svarbi bet kokio amžiaus žmogui“, – sako amerikiečių modelis, buvusi Micko Jaggerio (77 m.) sutuoktinė Jerr y Hall (64 m.). Po santuokos su pagrindiniu „The Rol ling Stones“ vokalistu, kuris buvo neišti kimas, kaip ji sako, kiekviename žings nyje, modelis atrado laimę su 25 metais vyresniu žiniasklaidos magnatu Ruper tu Murdochu.
JAV televizijos ir kino aktorė Eva Lon goria (45 m.) savo draugėms dovanoja vib ratorius: „Geriausia dovana, kokią galiu jums įteikti, – orgazmas!“ TV serialo „Nusivylusios namų šeimi ninkės“ žvaigždė prisipažįsta, kad sek so malonumą atrado, kai pradėjo mas turbuotis. Amerikiečių atlikėjas Adamas Levi ne’as (41 m.) po meilės romano su rusų kilmės teniso žvaigžde Marija Šarapo va (33 m.) labai atvirai pareiškė: „Sekso metu iš jos neišgirdau jokio garso. Sun ku apsakyti, kaip dėl to buvau nusivylęs!“ Dabar A.Levine’as – laimingas Nami bijos modelio Behati Prinsloo (32 m.) sutuoktinis. Daugeliui nepriimtini vie nos nakties meilės nuotykiai. Bet aust ralų popmuzikos žvaigždė Kylie Mino gue (52 m.) mano kitaip. Atlikėja sako, 2021 01 05
kad šie santykiai įžiebia ne tik gyveni mo džiaugsmą, bet ir pasitikėjimą savi mi. Anot K.Minogue, tai kur kas pigiau nei vizitai pas psichologus.
Š
veicarijos atlikėjas ir aktorius Pat rickas Nuo (38 m.) prisipažino, kad daugelį metų turėjo liguistą potrau kį į pornografiją. Jis kasdien internete ži ūrėjo sekso filmus. „Mylėdamasis su žaviausiomis mo terimis nebepatyriau jokio jausmo. Tik tuštumą...“ – sakė P.Nuo. Kartais seksas – maloniausias dalykas pasaulyje, o kartais tiesiog varginantis, erzinantis. Tai, kad geismas permainin gas, žino ir JAV popmuzikos žvaigždė Ma donna (62 m.). Savo seksualiniu potrau kiu ji scenoje naudojasi jau daugelį metų.
Tiems, kurie pernelyg dažnai mėgaujasi por nografija, vis naujais seksualiniais pasimaty mais, šiuolaikinių tech nologijų sekso žaislais, gali atsirasti liguisto potraukio pavojus. „Teikiu pirmenybę jauniems vyrams. Jie net nežino, ką daro. Bet tai daro vi są naktį“, – neslepia garsioji atlikėja. Bet kai kurie Madonnos žodžiai prieš tarauja skandalingiems jos pačios tei giniams: „Galbūt visi mano, kad esu pašėlusi, nepasotinamo sekso apetito – nimfomanė. Bet tiesa ta, kad verčiau skaitau knygą.“ Kaip smagu, kad ir ši geismo ikona iš drįsta pasakyti, jog seksas kartais tiesiog pervertinamas. Pirmiausia koronaviruso pandemija daugeliui tapo jų santykių, partner ys tės lakmuso popierėliu. Vieniems staiga atsiradęs laikas buvo tikimybė iš nau jo atrasti meilę. Kitiems padėjo suvok ti, jog nei darbas, nei socialiniai įsipa reigojimai nebuvo pasiteisinimas, kad jie, pora, prarado vienas kitą. Seksologai jau daug metų pastebi, kad visuomenėje pasikeitė ne tik partne rystės santykių kokybė, bet ir požiūris į seksualumo svarbą. Nenoras užsiimti 2021 01 05
seksu didėja ir dėl erekcijos sutrikimų. Bet, kita vertus, vis daugiau sąmo ningai eksperimentuojama. Poros lan ko svingerių vakarėlius, naudojasi sek so žaislais, dažnai vienu metu myli kelis partnerius. Ir tai, jų nuomone, atviras ir sąžiningas požiūris. Internetas stipriai pakeitė seksualu mą. Pokytį, kurį nulėmė virtualioji erd vė, kai kurie specialistai net pavadino seksualine revoliucija. Lytiniai santykiai vis labiau atski riami nuo partner ystės. Geismą gali ma „įjungti“ naršant po pornografijos svetaines ir naudojantis sekso žaislais. Tai didžiulė laisvė, kuria galėtų naudo tis tiek vienišiai, tiek poros. medicinos mokslų daktarės Heike Melzer iš Miuncheno (Vokietija) tei gimu, du trečdalius jos pacientų suda ro vienišiai, trečdalį – poros. Pastarųjų, kaip rodo jos patirtis, geismas metams bėgant dažniausiai išblėsta. Pasak H.Mel zer, meilei reikia pakankamo artumo, o erotikai – pakankamo atstumo. Tai dau geliui sunku išlaikyti metams bėgant ir dėl kasdien patiriamo streso.
E
sama porų, kurios galėtų nesimylė ti ar tuo mėgautis tik kas porą mė nesių. Toks sekso grafikas tampa problema tuomet, jei vienas partnerių ne jaučia pasitenkinimo. Šiuo atveju svarbu ne kiek, o pirmiausia – koks seksas. Gal nuobodus, nenuoširdus, įprastas? Visa tai galima pakeisti. Prie seksualinių funkcijų sutrikimų priklauso geismo praradimas, skaus mai, potencijos ir orgazmo problemos: jis patiria anksčiau, o ji – visai ne. Už vi so to gali slypėti organizmo, psichikos ir psichosomatinės priežastys. Diabetas, prostatos operacijos, krau jag yslių, širdies problemos ir aukštas kraujospūdis gali sukelti erekcijos su trikimus. Dėl infekcijų, hormonų poky čių menopauzės metu, sausos makšties sueities metu atsirandantis skausmas. Dėl psichikos būklės – vidinės gyny bos arba vidinio įsitikinimo – galima ne patirti orgazmo arba lytinis aktas neį manomas dėl makšties angą supančių nevalingų raumenų spazmų. Prie šių jau seniai žinomų sutrikimų prisideda nauji. Seksas yra lengvai priei namas internete, o nuolatiniai stiprūs
Eva Longoria.
Adamas Levine'as ir Behati Prinsloo.
Gisele Bűndchen.
Gwyneth Paltrow.
Jerry Hall.
37
S v e ik at a i r g r o ži s
jutimo organus dirginantys – optiniai, akustiniai ir suvokimo – veiksniai gali tu rėti pasekmių.
D
Gisele Bűndchen ir Tomas Brady.
Dr.Robertas Adomaitis Urologas
„Susidėvėjimą“ lemia stresas, neg y dyta arterinė hipertenzija, nutukimas, rūkymas. Jeigu šie veiksniai veikia de šimt ir daugiau metų, dažnai atsiran da lytinės funkcijos pokyčių. Psichikos ligos – depresija, šizofreni ja, bipolinis sutrikimas – taip pat vei kia lytinę funkciją neigiama linkme. Ne išimtis ir psichologinės problemos 38
– santykiai su partnere, sudėtinga gy venimiška patirtis. Psichologinis komponentas visada egzistuoja kalbant apie seksualinę dis funkciją, o jauniems vyrams jis gali bū ti net lemiamas. Vyresni vyrai pirmiau pajunta kūno sutrikimų nulemtus pakitimus ir tik vė liau pašlyja nuotaika bei santykiai. Apsilankymas pas seksualinės medi cinos gydytoją gali būti paprasčiausias sprendimas, nes dėl seksualinio gyveni mo besipykstančios poros dažnai būna neobjektyvios, partneriai negali tiks liai įvardyti, kokio norėtų pokyčio sa vo gyvenime, ką patys galėtų padar yti ir ko norėtų sulaukti iš antrosios pusės. Seksologas padeda pagal poros porei kius greičiau rasti problemos sprendimą, vykdyti santykių stebėseną ir pasiekti visapusišką pasitenkinimą santykiais. Santykiuose tiek pat svarbi moteris,
kiek ir vyras. Jeigu pas gydytoją ateina tik vienas iš poros, seksualinės medici nos specialistui tenka žiūrėti į miegamą jį pro to asmens „langą“, o tai subjekty vu, nes gali likti nepastebėtos svarbios poros santykių detalės. Gydytojai tai puikiai supranta ir vi sada rekomenduoja dviejų asmenų kon sultavimą (kiekvieno atskirai, po to – ir drauge) – tai padeda greičiau pasiek ti efektyvesnių ir tvaresnių rezultatų. Norintiems ateityje išvengti lytinės funkcijos sutrikimų pirmiausia reikia laikytis sveikos gyvensenos principų, stengtis miegoti ne mažiau nei aštuo nias valandas per parą, nepamiršti il sėtis, patirti kuo mažiau streso, valg yti saikingai, neturėti antsvorio, reguliariai sportuoti, nerūkyti (taip pat ir elektro ninių cigarečių), nepiktnaudžiauti psi chotropiniais vaistais – juos vartoti tik nuolat konsultuojantis su gydytoju. 2021 01 05
Scanpix
Madonna.
dažniausiai kaltas dirbtinių sekso dir giklių gausumas. Kai dėmesys sutelkia mas tik į šiuos stiprius veiksnius, net rukus be jų neapsieinama. Dabar svarbiau nei bet kada įsisąmo ninti, kokio sekso reikia. Panašiai kaip ir dėl mitybos. Stalas gausiai nukrautas – eg zotiniai vaisiai, greitai paruošiamas mais tas, išskirtiniai patiekalai. Tiesiog rojus! Bet privalome tinkamai pasirinkti, kad dar ilgai galėtume džiaugtis gera sveikata. Juk tas, kuris valgo per daug šokolado ir kitų saldumynų, bus sto ras ir nesveikas. Valg yti reikia reguliariai, tuomet tu rėsime sveiką skrandį. Priešingu atveju jį sugadinsime. Tad ir seksas turi būti reguliarus. Kiek jo reikia? Priklauso nuo žmogaus, jo tempera mento, teigia specialistai.
Patrickas Nuo.
ONA KACĖNAITĖ, indrė šlikaitė
Kylie Minogue,
irbtiniai seksualiniai dirgikliai – pavojingi. Tiems, kurie pernelyg dažnai mėgaujasi pornografija, vis naujais seksualiniais pasimatymais, šiuolaikinių technologijų sekso žaislais, gali atsirasti liguisto potraukio pavojus. Vis daugiau medicinos mokslų daktarės H.Melzer klientų pasitenkinimą pajunta vieni, o partneris lieka užribyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dirbtinių dirgiklių sukeltus seksualinius sutrikimus pripažino kaip ligą. Specialistai nustatė, kad ne tik per 50 metų perkopę vyrai susiduria su erekci jos problemomis, nulemtomis natūralių priežasčių, bet jau ir 25-mečiai, kurie fiziniu požiūriu visiškai sveiki. Jie gali mylėtis vieni – žiūrėdami pornografiją, bet su partnere nėra pajėgūs seksualiai. Tuomet urologas skiria erekciją ska tinantį medikamentą, bet jis nepašalina pernelyg didelės dirbtinių seksualinių dirgiklių gausos poveikio. Tai, kas anks čiau pasireiškė pirmalaike ejakuliacija, dabar – sunkumais patiriant orgazmą. Vis daugiau stipriosios lyties atsto vų nebepatiria aukščiausios palaimos arba tik labai pavėluotai. Ir šiuo atveju
k r y ži a ž o d i s
Išsprendę kryžiažodį sužinosite frazę ar žodį, užšifruotą skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą siųskite el. paštu kryziazodis@lrytas.lt. Būtinai nurodykite vardą, pavardę, el. paštą, miestą ir telefono numerį.
Kryžiažodžio sudarytojas Valentinas Garadauskas, tel. 8 685 47 322.
„Stiliaus“ 50 numeryje spausdinto kryžiažodžio atsakymai: Vertikaliai: Raski. Visos. Pikai. Oslas. Upelis. Karo. Šlėkta. Čita. Salpa. Anoa. Marabu. Tiek. Tylu. Eketė. Lopšy. Damba. Bulok. Osaka. Rasė. „Molten“. Rinkau. Seimur. „Viasat“. Beržai. Nikita. Savimi. Vilaja. Arimai. Šokiai. Apakt. Seilė. Salė. Horizontaliai: Paukščiai. Samtis. Spalis. Kranai. Kerėtoja. Loreta. Šilokas. Paakys. „Tesla“. Dubuo. Tempra. Amplua. Tošis. Mėlynė. Maskva. Benas. Kvaišas. Peniuaras. Irmos. Perliukas. Žaidimai. Amrita. Klėja. Gitaristė. Airinė. Atsakymas-raktas: avietinė spalva. „Stiliaus“ 49 numeryje spausdinto kryžiažodžio konkurso laimėtojai: Tatjana Jefimova (Kaunas), Aira Navickaitė (Vilnius), Danguolė Morkūnaitė (Kaišiadorys).
39
S t i l i a u s u ž r aš a i
Kodėl geriems žmonėms
gyventi sunkiau? Nuo mažens tėvų tikslas – išmokyti vaikus, užauginti ge rais žmonėmis. Tai reiškia, kad suklydę, pralaimėję, nesugebėję ko nors atlikti nebūsime verti meilės. Žino ma, viskas vyksta subtiliai, bet mes juk mokame skaityti tarp eilučių ir galime suprasti staigų mamos atšalimą ar griežtą tėvo žvilgsnį be papildomų paaiškinimų.
Viktorija Kuliomina
D
Tinklaraščio gyvasinterviu.com autorė
arbas dėl meilės prasideda labai anksti – nuo pirmųjų Kalėdų Seneliui skirtų laiš kų, kuriuos iš tiesų rašome tėvams, nes tada būtent jie ir spren džia, ko esame verti. Kai geri vaikai užauga, jie nuolat laukia patvirtinimo iš aplinkos, viltingai klaus dami: ar dabar jau nusipelniau didesnės algos, švelnumo, pagarbos, meilės, tei sės prašyti geresnių sąlygų, kompensa cijos už viršvalandžius? 40
Žinoma, į viską galima numoti ranka ir sakyti, kad auklėjimas, orientuotas į gerumo vertybes, augina dorą pilietį. Jis visada atiduos paskutinį kąsnį vargstan čiam ir saldainį prašančiam, automobilį statys tik leistinoje vietoje, sąžiningai mo kės mokesčius, supras nuskriaustą, neno rės būti pirmas, nes kas nors gali dėl to įsižeisti. Dar sugebės rūpintis kitais, nors pats už šypsenos slėps savo problemas ir gėdysis prašyti pagalbos. Kviečiu jus pasivaikščioti po tamsiąją gero žmogaus pusę. Gal tada atpažinsite, ar priklausote šiai grupei, ir dešimt kartų pagalvosite, kaip gerumo pamokos atsi pirko jūsų gyvenime. Atsigręžkite į savo vaikystę ir pama tykite, ką iš ten atsinešėte: galbūt pasvė rus visus „už“ ir „prieš“ kils noras save pe rauklėti? Net tie, kuriems puikiai sekasi, gali viduje turėti gero žmogaus virusą. To kie suaugę lyg nevisaverčiai nesugeba
patys susidar yti objektyvaus savo kom petencijų ir trūkumų vaizdo, todėl lau kia, kol pašaliniai paplos arba nušvilps. Užaugę geri berniukai savęs klausia: ar tikrai ši graži moteris gyvena su ma nimi ne dėl pinigų, juk reikalingas ta pau, kai buvau sėkmės lydimas? Bet jei neuždirbsiu pinigų, ar ji lauks, kol vėl at sistosiu ant kojų, ar nepabėgs pas kitą? Geros mergaitės suaugusios gali ma nyti, kad atsiradus pirmoms raukšlėms jos neteks savo prekinės vertės, todėl vyras susiras meilužę. Netekėjusios bijo imti iš vyrų dovanas, nes mano, kad už rožių puokštę reikės susimokėti savimi. Jos drąsiai tampa meilužėmis, nes ta da gali įrodyti vyrui, kodėl yra geresnės už žmoną. Geruolėms santuokoje ne kyla jokių problemų visas išlaidas daly tis perpus arba uždirbti daugiau už vy rą. Jos įprato kartoti: viską moku daryti pati, esu savarankiška, todėl galiu ar ti kaip arklys. 2021 01 05
kaltintas vagyste. Jis, skirtingai nei aš, to kių reikalų nedarė, bet jo tėvai, priešingai nei mano, jį apkaltino nebūtu nusikalti mu, liepė kompensuoti neva pavogtus pi nigus, kuriuos jaunuolis sąžiningai ir ilgai taupė svajonių pirkiniui.
123rf.com
T
I
štikus problemai, išgirdus kritiką, kal tinimą ar priekaištą gerą žmogų tai gali grąžinti į didžiulio skausmo zo ną. Juk vaikystėje jis negavo žinių, kaip tai suvirškinti, todėl tiesiog užmiršo nuo skaudas, o pyktis, keršto troškimas ir gė da lyg juodi šešėliai pasislėpė jo viduje, kol gaus progą vėl sudrebinti sielos stygas. Suaugusiajam dažnai kiekvienas kriti kos žodis primena išvarymą iš rojaus. Ir tai glaudžiai susiję su vaikyste. Juk kai tuomet pasielgdavome ne pagal inst rukcijas arba suklysdavome, buvome ignoruojami, smerkiami, statomi į gė dos kampą. Paklusti komandoms nejučia tapo norma: mus mylės, jei elgsimės gerai. Tačiau kuo daugiau paklūsti, neklausi nėji, neabejoji, nesiginčiji, tuo geresnis tampi, o kai tau stukteli trisdešimt, su pranti, kad atsidūrei tarsi kažkokiuose nematomuose tramdymo marškiniuose. Sudėtingos, bet išsprendžiamos si 2021 01 05
Pasaulis neapsivers per vieną dieną, nes mus dau gelį metų mokė skriausti save. Kaltų nėra, tad visa ko tikslas – pažadinti vi dinį norą gyventi kitaip. tuacijos dažnam gali apgaulingai atro dyti nepakeliamos, nes praeities jaus mai nubunda vis naujose situacijose. Sunku tampa gyventi tiems, kurie no rėdavo užtarimo, kai juos nuskriausda vo stipresni žmonės. Tėvai ne tik parodydavo, kad jų ma žasis nevertas pasitikėjimo, bet ir prik lijuodavo apsišaukėlio etiketę. Po to suaugusiam žmogui tampa be veik neįmanoma pasikliauti savo akimis, ausimis ir jausmais, nes tie, kurie jį su kūrė, juo pernelyg dažnai nepasitikėjo. Mano pažįstamas vaikystėje buvo ap
rauma jam liko visam gyvenimui: dabar jau suaugęs vyras nesąmo ningai bando įsiteikti visiems, ku rie gali juo suabejoti. Šiai kategorijai priklauso visi, kurie savo rankose laiko valdžią. Kad niekas jais nesuabejotų, permoka keliskart, taip elgdamiesi nesąžiningai savęs ir namiš kių atžvilgiu, bet kartu gesindami bai mę, nematomą pavojų vėl būti neteisin gai apkaltintiems. Bėda ta, kad su darbščiais ir geranoriš kais žmonėmis mano aprašomas žmogus elgiasi lygiai taip pat kaip jo tėvai su juo elgėsi vaikystėje. Kita mano pažįstama, kurią auklė jo nuolat bažnyčioje parklupusi ma ma ir alkoholikas tėvas, pribloškė sa vo gerumu pareiškusi, kad žmonės su ja elgiasi geriau, jei juos sušildo dova nomis: „Su vyru turime tiek nervingų giminių, draugų, kuriems nesiseka, to dėl surinkome visus mums nereikalin gus daiktus, supakavome į maišelius ir jais pradžiuginome juos. Dėmesys išties šildo, tad bendravimas labai pagerėja.“ Kodėl už savo gerumą geri žmonės dažniausiai nesulaukia padėkos, įvertini mo ir nesugeba būti blogi net tada, kai to tiesiog reikia? Ką gauna vyras už savo ge rumą? Ogi tik kalę su aštriais nagais. Ką gauna moteris už savo supratingumą? Ti roną, kuris skaičiuoja jos kalorijas, balais vertina jos paruoštą vakarienę ir komen tarus: kodėl kaimynė rengiasi stilingiau? Kas gali kentėti tokį absurdą? Tik geri žmonės, nes jie nuolat bando savyje ras ti krūvą klaidų. Pasaulis neapsivers per vieną dieną, nes mus daugelį metų mokė skriausti save. Kaltų nėra, tad visa ko tikslas – pažadin ti norą gyventi kitaip, kai viduje jauku ir šilta, kai nedrasko atšiaurūs vidiniai vėjai. Žinojimas yra jėga, tad raginu užsiim ti savišvieta, kaip atskirti kenksmingą elgesį, ir jį nugalėti. Po vieną šešėlį, po vieną žingsnį, po mažą pokytį dėl savęs – ne dėl kitų. Juk ištarti „ne“ irgi yra geras darbas! 41
Š v e nt ė
Pernai bendrą kūrinį „17“ pristatę Džordana Butkutė ir Donatas Montvydas paskelbti Metų duetu. Donatas paskelbtas ir Metų atlikėju.
Muzikos šventės
Specialus apdovanojimas skirtas ir prieš dešimtmetį mirusiam Edmondui Čivinskui.
koronavirusas nesugadino
P
andemija neįveikė ketvirtą kar tą surengtų lietuviškos muzi kos apdovanojimų „Aukso lašas 2020“. Tiesa, šiemet jie persikė lė į radijo eterį ir virtualią erdvę. Transliacija truko net septynias va landas, o jos metu paskelbti septyni lau
reatai. Radijo stoties „Lietus“ surengti internetiniai rinkimai sulaukė beveik 100 000 balsų. Specialus apdovanojimas – Atmin ties lašas – skirtas 2010-aisiais miru siam grupės „Vairas“ lyderiui Edmon dui Čivinskui atminti.
Dainininkui Steponui Januškai ir grupei „Studija“ iškeliavo Metų grupės apdovanojimas.
42
2021 01 05
Kompozitorius Deivydas Zvonkus tapo Metų muzikos autoriumi.
2021 01 05
Grupės „Sisters on Wire“ kūrinys „Mėlyna mėlyna“ įvertintas kaip geriausia Metų daina. Nuotraukoje – grupės vokalistas Olegas Jerochinas.
asmeninis albumas
Antrosios atžalos besilaukianti Ieva Narkutė paskelbta Metų tekstų autore.
Metų atlikėja tapo Katažina Zvonkuvienė.
43
Š v e nt ė
Plaukų stilistas Karolis Murauskas.
Popscenos princas Rytis Cicinas.
TV prodiuseris Gediminas Juodeika.
TV ir radijo laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė su dukra Adele. Papuošalų kūrėja Natalija Martinavičienė.
Išskirtinių renginių organizatorė, verslininkė Inga Budrienė.
44
Renginių organizatorė Kristina Kaikarienė su vyru plastikos chirurgu Vygintu Kaikariu.
„Sushi Lounge“ įkūrėja Daiva Breivė su vaikais – dvyniais Viktorija ir Deividu.
Paskleidė
sušių virusą
N
„Lietuvos ponia 2014“ Beta Rumšienė.
ors pandemija sustabdė siautu lingus vakarėlius ir Naujųjų me tų sutiktuvių šventes, kaunietė verslininkė ir populiariausio lai kinosios sostinės sušių restorano „Sushi Lounge“ įkūrėja Daiva Breivė taip lengvai nuleisti rankų neketino ir Lietuvos gar senybėms prieš pat 2021-ųjų sutiktuves paskleidė tikrų tikriausią... sušių virusą. O viso to priežastis – antrasis pačioje Kauno širdyje įsikūrusios populiariosios vietos gimtadienis, kurį žinoma moteris nutarė paminėti išties originaliai – išti kimiausiems savo klientams po visą Lie tuvą išsiųsdama originalias ir itin gar džias dovanas.
Žurnalo „Moteris“ vyriausioji redaktorė Gitana Markovičienė su sūnumi Roku.
Dainininkė Ingrida Kazlauskaitė.
Advokatas Kęstutis Jonaitis su žmona Aelita. Dainininkė Viktorija Mauručaitė.
45
G u rm an o u ž r aš a i
Troškinys
su kariu patisone
46
2021 01 05
Kristina pozingytė
K
Tinklaraščio „Gyvenimas be gliuteno“ autorė
ai už lango pasidaro pilka ir šalta, lėkštėje man norisi spal vų ir daug skonio, kuris kelia nuotaiką. O ką jau kalbėti apie mėgstamiausią troškinuką patisone! Esu tikra, kad šis patiekalas nustebins ne tik jus, bet ir namiškius.
Jums reikės: 2 patisonų ●● 200 g vištienos vidinės filė ●● 100 g basmati ryžių ●● 1 nedidelės morkos ●● 30 g šaldytų žirnelių ●● 1 česnako skiltelės ●● 1/4 a. š. kario miltelių ●● 1/5 kubelio vištienos sultinio ●● 100 ml 10 proc. riebumo grietinėlės (galima naudoti ir kokosų pieną) ●● druskos pagal skonį ●●
Gaminame! Išvirkite ryžius, tik nepervirkite, te gul lieka šiek tiek traškūs, nes troškinant orkaitėje jie dar suminkštės. Keptuvėje įkaitintame aliejuje pake pinkite smulkintus ir druska pabarstytus vištienos gabaliukus. Suberkite vištieną ant virtų ryžių ir apkepinkite supjaus tytą morką, sutraiškykite česnako skil telę. Sudėkite į dubenį su vištiena bei ryžiais. Užberkite šaldytus žirnelius ir viską išmaišykite. Puodelyje sumaišykite grietinėlę, kario miltelius, žiupsnelį druskos. Į kitą puo delį įpilkite 20 ml karšto vandens ir iš tirpinkite vištienos sultinį. Jį supilkite į grietinėlę. Viską švelniai išmaišykite. Nupjaukite patisono viršų ir abi dalis išskobkite. Sudėkite paruoštą ryžių mi šinį ir užpilkite prieskoniais pagardinta grietinėle. Užvoškite patisono viršūnėlę tarsi dangčiu ir kepkite iki 185 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30–40 min. Skanaus! 2021 01 05
47
horoskopas
Astrologės
Palmiros prognozės sausio 5–11 dienoms Avinas
(03 21–04 20)
Startuosite puikiai – antradienis, tre čiadienis sėkmingi ambicingiems už mojams įgyvendinti, tam pakaks gerų progų ir gerų pagalbininkų. Suskubkite tartis, derėtis – tai geras laikas sąjun gai. Būkite atidesni sutuoktiniui. Jei yra ginčytinų klausimų, juos verta aptarti dabar, neatidedant vėlesnėms dienoms. Ypač ketvirtadienis, penktadienis su dėtingi – būsite labiau įsitempę, emo cingesni, kategoriškesni, tad rezulta tus darbe ir santykius su antrąja puse vertinsite gana dramatiškai. Galite imti blaškytis, karštligiškai griauti darnius santykius, nes daug kas atsibodo, nes esate nepatenkinti, nes vilioja nauji ho rizontai. Vis dėlto neskubėkite įsimylė ti, nesiveržkite į naują veiklą ar į naujas pareigas (nebent pasiūlytų). 48
JAUTIS
(04 21–05 20)
Jautis – kaupimo ženklas, tad svar bu, ką kaupti. Aišku, ne nerimą, nuos kaudas, nepasitikėjimą, įtarimus – vie ną gražią dieną tai išsiverš ir sugriaus jūsų laimę. Savaitės pradžioje ramiai pasišnekė kite su jums svarbiais žmonėmis (su tuoktiniu, vaikais, tėvais) apie tai, ko bijote, ko norite, ko iš jų tikitės. Yra pavojus, kad Marsui įėjus į jūsų ženklą ketvirtadienį ir jūsų elgesys gali tapti neprognozuojamas. Gali kilti po reikis protestuoti, kovoti ir šiaip kar du pamosikuoti. Nepasiduokite pagundai sudėlioti vi sus taškus: ne laikas aiškintis teisybę ir kovoti už jos atkūrimą. Tuščias suma nymas ir nutraukti sąjungą (tiek asme ninę, tiek dalykinę).
Dvyniai
(05 21–06 21)
Savaitės pradžia žada sėkmę ne tik veikloje, bet ir meilės reikaluose. Būsite stiprūs ir įveiksite iššūkius, kurie jus lydi dar nuo praėjusių metų. Antradienį, trečiadienį daugiau laiko skirkite artimiesiems – jums bus ką pa sakyti vaikams, tėvams, sutuoktiniui. Ketvirtadienis ir penktadienis – ne malonių nutikimų dienos, kai gresia konfliktai (dažniau dėl aplinkinių ne sugebėjimo įvertinti jūsų geras idėjas, jų naudą). Neišg yvenkite – dar bus galimybių paaiškinti pasauliui, kaip teisingai mąs tyti ir gyventi. Šiuo metu labiau pasaugokite svei katą. Galima netikėta trauma, avarija, liga arba tiesiog piktas naminis gyvū nas (šuo, katė). 2021 01 05
Vėžys
(06 22–07 22)
Pirma savaitės pusė – atsipalaidavi mo metas namų aplinkoje, puikus bend rauti (pasinaudokite nuotolinio ryšio privalumais) su draugais, giminaičiais – prisiminkite senus laikus, patirtus iš gyvenimus. Draugų palaikymas suteiks jėgų, sus tiprins viltį – prasideda laikas, kai rei kia labiau gyventi viltimi ir mažiau iš gyventi dėl dalykų, kurie nepavyko. Antra savaitės pusė žada permainų santykiuose su mylimu asmeniu, mat būsite linkę dvejoti, tikrinti, ar jūs my lite vienas kitą, ar esate vienas kitam skirti. Likimas netikėtai gali suvesti ir su nauju gerbėju, tik vargu ar tai bus džiuginantis ryšys.
Liūtas
(07 23–08 22)
Savaitės pradžioje jūsų gyvenime gali atsirasti naujų žmonių, kurie taps jums pagalba, atrama, įkvėpimo šaltiniu. Šis laikas geras ir biurokratinėms proble moms spręsti, bet nepalankus pasira šinėti svarbius dokumentus, tvirtin ti sandorius. Savaitės pradžioje būtinai raskite lai ko pasikalbėti su draugu, mama, sese, broliu – šių žmonių nuojauta, pasakyti žodžiai greitai virs pranašiškais. Nuo ketvirtadienio gali išryškėti prob lemos veikloje, susijusios su finansinė mis kliūtimis, vadovybės ar klientų ne pasitenkinimu. Būkite apsukrūs, diplomatiški, sten kitės nesklandumus išspręsti gražiuoju.
Mergelė
(08 23–09 22)
Savaitės pradžioje gali atsirasti pro gų naujiems sumanymams įgyvendin ti. Gautus dalykinius sumanymus verta priimti. Tiks spręsti ir finansines prob lemas, ieškoti naujų uždarbio šaltinių. Nuo ketvirtadienio stabtelėkite, kad ir kuo užsiimsite, – skuboti sprendimai bus žalingi. Neplanuokite kelionių, svarbių po kalbių, nespręskite atsakingų proble mų darbe – įsitrauksite į nereikalingą konfrontaciją, įgysite slaptų įtakingų priešų. Itin venkite ginčų su artimai siais, kaimynais. 2021 01 05
SVARSTYKLĖS
(09 23–10 23)
Antradienį, trečiadienį suskubkite sutvarkyti svarbius reikalus, ypač jei jie susiję su pinigais, turtu. Ketvirtadieniui, penktadieniui nieko rimto neatidėkite – tai praradimų dienos, kai galima ar ba daug netekti, arba susipykti su ant rąja puse, darbo partneriais. Paaiškės, kad jūsų požiūriai pernelyg skirtingi. Šios dienos gali suteikti progų pavy duliauti – gal jūsų sutuoktiniui (myli mam asmeniui) taps žinoma kokia nors jūsų paslaptis? Sekmadienis, pirmadie nis jums išganingos dienos, kai pavyks ramiai išspręsti kilusius nesklandumus.
SKORPIONAS
(10 24–11 22)
Savaitės pradžioje nesiimkite svarbių darbų – kaupkite jėgas, stiprinkite svei katą, raminkite nervus: antrą savaitės pu sę galimas sukrėtimas, kuriam įveikti pri reiks dvasios ramybės, vidinio tvirtumo. Tiesa, palaikys mylimas asmuo, su tuoktinis. Jei netikėtai kas nors nusigręž tų, tiesiog pamirškite tą asmenį. Ypač penktadienį, šeštadienį būkite apdairesni su pinigais, atsargesni su ug nimi, degiosiomis ir sprogiosiomis me džiagomis, jus įsimylėjusiais asmenimis. Neplanuokite didelių darbų savaitga liui. Skirkite šias dienas vidiniams no rams atskleisti – juk turite ne menkes nes teises į laisvę, asmeninę nuomonę nei jūsų artimieji.
Šaulys
(11 23–12 21)
Savaitės pradžioje vis dar tęsis gerųjų permainų metas. Jei turite svarbių suma nymų, suskubkite iki ketvirtadienio pasi naudoti jums siūloma pagalba, atsiradu siomis naujomis galimybėmis. Šiomis dienomis gautus pasiūlymus priimkite. Tai puikios dienos konsul tuotis profesiniais klausimais su žino vais, ieškoti pagalbos svarbiam suma nymui įgyvendinti. Ypač penktadienis bus sudėtinga, ap gaulinga diena – netikėta naujiena apie partnerių (konkurentų) ketinimus, my limo žmogaus planus gali priversti ka tegoriškai apsispręsti žengti lemtingą žingsnį – visiškai nutraukti santykius su tais, kurie sukčiauja ar nepalaiko jūsų.
Ožiaragis
(12 22–01 19)
Reikalams tvarkyti sėkminga savaitės pradžia – jūsų pastangos bus įvertintos vadovybės: galite sulaukti paaukštini mo ar algos padidinimo. Tiesa, nesugalvokite kreiptis į šefą penktadienį – jūsų pokalbis gali nema loniai komplikuotis. Jei įtariate, kad kas nors iš draugų išduoda, antrą savaitės pusę bus pro gų tai patikrinti. Savaitgalį ar kitos savaitės pradžioje galite sulaukti žinių iš toli, kurios vers keisti planus. Vis dėlto neskubėkite rea guoti, dar yti išvadų. Kol kas reikia tru putį palaukti.
Vandenis
(01 20–02 18)
Gera savaitės pradžia – palanki bend rauti su įtakingais, svarbiais asmenimis, tinkama ir kelionėms. Antradienis, trečiadienis – sąlyginai lengvos sėkmės metas, kai aplinkybės klostosi palankiai ir net anksčiau jums priešiški asmenys ima ir maloniai su teikia pagalbą. Gana sudėtinga antra savaitės pu sė. Penktadienis – išbandymų diena, kai galite išgirsti viršininko priekaiš tų, susidurti su tėvų nepasitenkinimu. Būkite kantrūs – jūsų laukia nuosta bus metas, ir tam tikri kliuviniai metų pradžioje nebus lemtingi.
žuvys
(02 19–03 20)
Savaitė nebus lengva – neplanuoki te atsakingų pokalbių, nesiimkite rizi kingų reikalų. Būkite apdairesni piniginiuose, turto reikaluose – siekdami mažo pelno gali te netekti to, kas jau įgyta. Antrą savaitės pusę galimi pokyčiai ir santykiuose su mylimu asmeniu ar su tuoktiniu – jie gali arba visai nutrūkti, arba virsti aistringu romanu. Būkite atidūs bendraudami su savo pora – klausykite, kas jums sakoma ir ką kalba jūsų vidus. Patys mažiau šne kėkite. Tai bus paslapčių atskleidimo metas. Net jei sužinosite ir ne visai smagių da lykų, nepykite, nenuliūskite, pamėgin kite suprasti, atleisti. 49
P. S .
Smagiausi krepšininko Martyno Pociaus vakarai – su dvyniais.
Sporto trenerės Gretos Lebedevos šeima mėgavosi grynu oru.
Parodyk sav e Daugiau naujienų – stilius.lrytas.lt
@zurnalasstilius
„Šalta lauke“, – prie nuotaikingos asmenukės, kurioje įsiamžinęs su širdies drauge Fausta, rašė žurnalistas Andrius Užkalnis.
Menininkė Skaistė Semenikė Tenerifėje aplankė Teidės ugnikalnį.
50
Verslininkė Milita Daikerytė nepabūgusi pandemijos išvyko į Maldyvus.
2021 01 05