PANELE

2021 NR. 3 (ruduo) Kaina 2,99 Eur

JAUNIEJI TALENTAI: Monika Plentauskaitė Milda Daunoraitė Domas Vilčinskas Evelina Kleinytė Nora Straukaitė Ignė Zarembaitė Pijus Paškevičius

SVARBIAUSIOS RUDENS MADOS ir grožio tendencijos UOSLĖS TRENIRUOTĖS NEGALIU KALBĖTI prieš auditoriją!

Apie darbą bei studijas MADOS INDUSTRIJOJE ISSN 1392-5024

LIKIMO DOVANA

SKANDINAVIŠKA FORMULĖ SVEIKIEMS DANTIMS!

KSILITOLIS FLUORIDAS DANTŲ APSAUGAI

MĖTA CINKAS

YPATINGAM GAIVUMUI

TESUŽIMBA DAINIAUS LABUČIO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

dar vienas talentas

Vieni talentinguosius vadina Dievo palytėtomis asmenybėmis, kiti teigia, kad tai – likimo dovana. Vienok, net ir gabiausi vienbalsiai sutaria, kad be praktikos, atkaklumo, darbo ir užsidegimo net pats didžiausias talentas gali būti paleistas vėjais.

Kiekvienas žmogus gimsta talentingu, tačiau ne kiekvienas geba tuo pasinaudoti. Mat, kaip ir bet kuriam kitam rezultatui gyvenime pasiekti, taip ir talentui skleistis bei būti pastebėtam reikia laiko, pastangų, ryžto ir valios.

Didžiausia klaida yra manyti, kad gabumai vieną dieną ims ir patys pasireikš. Nei vienas medalis nebuvo laimėtas, nei viena scena nebuvo užkariauta, nei viena viršūnė nebuvo pasiekta patogiai kiurksant ant sofutės.

Gyvenime apstu galimybių ir Tu gali būti geriausia savo pačios versija – unikali, nepakartojama, vienintelė tokia. Svarbiausia – noras ir smalsumas.

Tad atrask savyje tą drąsos daigą, be kurio neįmanomas joks talentas.

Ingrida

*

NUMERĮ RENGĖ: Laura Dautonytė, Darija Giak, Karolina Gurskienė, Ingrida Karpuškaitė, Kamilė Kogstaitė, Greta Kukštaitė dizainerė Oksana Spritc, Panele.lt redaktorė Kamilė Kogstaitė, el. p. kamile@panele.lt.

Tiražas – 12 000. ISSN 1392–5024.

P. S. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Spausdino „Lietuvos rytas“, Lietuva.

Viršelyje panaudota „Shutterstock“ nuotr.

Dėl reklamos leidinyje prašom kreiptis reklama@gmzurnalai.lt.

Reklamos projektų vadovės: Dalia Daujotienė, el. p. dalia.daujotiene@gmzurnalai.lt, Rita Slabadienė, el. p. rita.slabadiene@gmzurnalai.lt.

Prenumeratos skyrius: (8 5) 247 77 30, el. p. prenumerata@gmzurnalai.lt, www.prenumerata.gmzurnalai.lt.

*

PA N E L E LT PA N E L E M AG A Z I N E PA N E L E M AG A Z I N E

www.panele.lt

Turinys RUDUO

6 Ką apie darbą ir studijas mados industrijoje kalba savo srities specialistės Emilija Viskontaitė, Saida Pareštytė, Goda Račkauskaitė ir Viltė Kinderevičiūtė?

14 Pianistė, nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė Milda Daunoraitė kuklinasi ir savo gebėjimų nevadina talentu 20 Jaunatviškas Domo Vilčinsko polėkis, kuriam nelieka abejingi kino pasaulio profesionalai 24 Talentų ugdymo ekspertė Inga Riznikaitė apie tai, kaip puoselėti savo talentus 28 Dziudo imtynininkė Evelina Kleinytė atvirauja – replikų apie neva nemoterišką sporto šaką pasitaiko gana dažnai 32 Baleto šokėja Nora Straukaitė apie nepakartojamą euforijos jausmą kaskart užlipus ant scenos 36 Psichologės komentaras: bet kas galime būti bet kuo 38 Vaikų bei paauglių knygų autorė Ignė Zarembaitė apie talentą valdyti plunksną: „Jokios magijos čia nėra“ 42 Pijus Paškevičius, įvaldęs sudėtingiausią pasaulyje instrumentą 44 Talentingiausios garsenybės 46 Menininkė Monika Plentauskaitė kadaise piešė namuose ant sienų, o dabar jos gabumus įvertina profesionalai 50 Ryškiausios 2021 m. rudens mados tendencijos 56 Reikšmingiausia aprangos dalis – avalynė ir rankinės 60 Pratimai geresniam miegui 63 Kiat Jud Dai – treniruotė, sparčiai išpopuliarėjusi internete 64 Nenueisiu į dušą – nieko nenutiks. Ar tikrai?

65 Grožio naujienos 66 Grožio ABC. Iš vasaros į rudenį: kaip keičiasi veido odos priežiūros rutina?

68 Karščiausia šių metų nagų dailės tendencija 70 Svarbiausios rudens makiažo tendencijos 71 Grožio naujienos 72 Klausk Karolinos 75 Uoslės treniruotės 76 Negaliu kalbėti prieš auditoriją!

78 Meilė: klausimai – atsakymai 80 Ko apie santykius išmoko tėvų skyrybos?

82 Rudeniškų patieklų iš daržo gėrybių receptai 88 Kelionė į Veneciją 92 Serialai, kuriuos būtina pamatyti 96 Rudens horoskopas 98 10 klausimų Mantui Stuk

„SHUTTERSTOCK“ NUOTR.

Ketvirtinis PANELĖS žurnalas. SL 1668.

Leidžia UAB GM žurnalų leidybos grupė.

Redakcijos adresas: Gedimino pr. 12A, Vilnius, el. p. info@panele.lt.

UAB GM žurnalų leidybos grupės direktorė Ingrida Karpuškaitė.

www.kristiana.lt

Ką apie darbą bei studijas

MADOS INDUSTRIJOJE kalba savo srities specialistės?

GRETA KUKŠTAITĖ

Mados industrijos peizažas vis dar yra toks paslaptingas bei uždaras, kad kiekvienas nuožmus prisilietimas ir pasakojimas apie joje dirbančias asmenybes tampa savotiška švente toms, kurios svajoja apie šį kūrybišką ir daug disciplinos bei ambicijų reikalaujantį pasaulį. Ne retai jaunos merginos, dar besimokydamos mokykloje, fantazuoja, kad ateityje karjeros sieks būtent šioje industrijoje, tačiau baiminasi, kad galimybių įsidarbinti čia nėra itin daug. O kur dar dažnai pasitaikantys tėvų atkalbinėjimai, kad mada – tai tik išskirtinių talentų medžioklė, o savo kelią prasiskinti čia gali tikrai ne kiekvienas. Tad, kas iš tikrųjų slypi po šiuo paslapties šydu ir ar tikrai viskas taip gražu, bet tuo pačiu ir sudėtinga, kaip vaizduojama žurnaluose, internete bei socialinių tinklų platybėse? Į visus šiuos klausimus atsako savo srities specialistės, merginos mados studijų programas pasirinkusios mokytis Lietuvoje.

Stilistė Emilija Viskontaitė („Instagram“: @emilevis) Emilija, visų pirma, papasakok, kuo užsiimi ir kaip pradėjai savo kelią mados industrijoje? Su kokiais sunkumais, iššūkiais ir pasiekimais jau teko susidurti?

Pats pirmasis žingsnis buvo vaikystėje baigta dailės mokykla, o vėliau – privačios piešimo pamokos iki prasidedant mados studijoms. Po antro kurso Vilniaus dizaino kolegijoje išvykau atlikti praktikos į Portugaliją, pas dizainerę Susana Bettencourt, kuri suteikė galimybę ne tik per kelis mėnesius pajusti, kaip kuriamas prekinis ženklas, bet ir sudalyvauti Portugalijos madų savaitėje, tad pamatyti visą „mados virtuvę“ iš arti buvo neįkainojama patirtis. Nors praktika buvo ypač sunki, tačiau mokėjimas prisitaikyti leido sėkmingai užbaigti bakalauro studijas, kurių metu jau dirbau populiariame lietuviškame mados žurnale, gerai žinomame stiliaus projekte ir pradėjau stilizuoti asmenines fotosesijas bei dirbti prie kitų kūrybinių projektų. Šiuo www.panele.lt

metu daugiausia dirbu prie fotosesijų stilizavimo, individualių klientų stiliaus konsultacijų bei turinio kūrimo prekiniams ženklams.

Koks projektas tau buvo įsimintiniausias ir kodėl?

Visus įveiktus projektus laikau pasiekimu, nesvarbu mažesni jie ar didesni, tačiau didžiausias pasiekimas man yra augimas.

Pradėjusi gauti pasiūlymus dirbi su vis didesniais bei užsienio rinkoje atpažįstamais prekiniais ženklais galiu tik pasidžiaugti, kad įdėtas nuoširdus darbas atsiperka ir nelieka nepastebėtas.

Kada supratai, kad mada yra kelias, kuriuo nori eiti?

Labai puikiai atsimenu mamos pasakojimą: „Kai visi vaikai darželyje eidavo į fizinio lavinimo užsiėmimus, sakydavai auklėtojai, kad nori piešti ir pati viena grupėje pasi-

likdavai kurti”. Mokykloje iš bendraamžių išsiskirdavau savo apranga, nebijojau klysti ir vis ieškojau savęs, o drabužiai visą laiką buvo pagrindiniu mano įkvėpimo šaltiniu.

Kokie, tavo manymu, yra svarbiausi dalykai, be kurių neįmanoma pradėti karjeros mados industrijoje?

Išsilavinimas yra pirma stotelė norint sėkmingai dirbti ir kurti. Mokslai ne tik suteikia žinių bei kompetencijų, bet ir išmoko disciplinos, kuri yra labai svarbi tiek dirbant įmonėje, tiek plėtojant savo vardo liniją ar įvairius projektus.

Ką, iš savo patirties, patartum norinčioms studijuoti ar dirbti mados industrijoje, tačiau bijančioms kritikos ar konkurencijos?

Aš patarčiau išmokti ne konkuruoti, o bendradarbiauti. Tik atradusi komandą, su kuria norėsi vystyti naujas idėjas, leisi sau augti kaip kūrėjui. Kritika yra neatsiejama

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

kūrybinės visumos dalis, tad ją mokėti priimti tiesiog būtina. Na, o išskirtinumas yra ne kas kita, kaip pati asmenybė. Kuo nuoširdesniu sau bei savo įsitikinimams sugebėsi išlikti, tuo labiau tikėtina, kad būsi pastebėtas.

Ką patartum merginoms ir vaikinams, kurie nori studijuoti ir dirbti mados industrijoje, tačiau baiminasi ir tiki stereotipais? Ar „prasimušti” šioje srityje iš tiesų yra sunku?

Visuomet sakau, kad svarbiausia – noras ir įdėtas darbas. Tikslingai siekiant savo svajonės nepasisekti tiesiog negali. Mados industrija yra ypač konkurencinga, o vadovėlių su taisyklėmis, kaip reiktų teisingai elgtis dirbant kūrybinį darbą – nėra. Suklydus sprendžiant matematinę užduotį žinai, kad neįsisavinai formulės ar skaičiavimo metodo, kuris yra toks ir ne kitoks, o mados pasaulis yra nuolat kintantis. Tikriausiai pagrindinis iššūkis čia – spėti ir mokėti prisi-

taikyti. Mada neapsiriboja tik drabužiais ir aksesuarais, tai – kultūros ir pasaulio įvykių visuma, kuri nugula į naujausias kolekcijas bei tendencijas, tad kuo daugiau tai mokėsi įsisavinti bei suprasti, tuo misija keliauti norimu keliu taps lengvesne.

Papasakok, kokia tavo nuomonė apie mados studijas Lietuvoje?

Bakalauro studijas baigiau Vilniaus Dizaino kolegijoje, kurioje įgavau puikių praktinių žinių, sutikau nuostabių dėstytojų bei įgyvendinau ne vieną projektą. Beje, nuo šio rudens vėl tapsiu studente – įstojau į Vilniaus Dailės akademiją mokytis mados dizaino magistro. Manau, kad nesvarbu kur besimokytum, Lietuvoje ar užsienyje, viskas priklausys tik nuo paties įdėto darbo. Baigtas geriausias universitetas negarantuoja, kad gausi norimą darbo vietą, jeigu neturėsi tam rekalingų įgūdžių bei žinių.

Ar talentams šioje šalyje užtenka vietos?

Kalbant apie talentą, tavo manymu, jis yra įgimtas ar išsiugdomas?

Visuomet sakau, kad pirmiausia ką sugebi vertėtų įrodyti Lietuvoje, o kai jausi, kad nebeturi kam ir ko įrodinėti čia, skinkis kelią į „platesnį lauką“ – užsienio rinką.

Viskas prasideda nuo mažiausių, tačiau pirmų žingsnių. Lietuvoje, lyginant su užsienio šalimis, ženkliai mažesnė konkurencija, tad būti pastebėtu yra lengviau, o išvažiavus svetur – tokių kaip tu bus bent kelis kartus daugiau. Lietuvos mados industrija tik formuojasi, turime ne vieną žinomą kūrėją, dizainerį, o šalia jų – nuostabių augančių kūrėjų, kuriems labai norėtųsi palinkėti, kad pasisektų ne tik čia, bet ir svetur. Manau, kad įgimto pajautimo estetikai ir detalėms sunkiai išmokstama, bet jeigu turimas talentas nėra lavinamas – jis tiesiog neprogresuoja.

7

Stilistė ir prekinio ženklo „SAĪDA“ įkūrėja Saida Pareštytė („Instagram“: @saida.parestyte, @_saida_studio) Mados, kaip ir kitose, srityje dažnai susiduriama su konkurencija. Neretas meta viską vos tik pradėjęs ir gavęs kritikos. Kas padeda tai priimti kaip natūralų procesą bei ką daryti norint išsiskirti iš minios?

Manau, kad noras turi būti svarbesnis nei tikėjimas stereotipais. Jei yra didelis noras bei įdėta daug pastangų, nepasisekti tiesiog negali. Anksčiau ar vėliau tai vis tiek įvyks.

Reikia atrasti savo vietą ir mokėti joje įsitvirtinti.

Nors tai ir užtrunka, tačiau laukti – verta. Svarbiausia yra užsibrėžti tikslai ir tikslingas jų siekimas.

Kritika ir konkurencija – neatsiejama darbo mados rinkoje dalis. Kaip su tuo susidoroti?

Kritika visada turi vesti į priekį, o ne stabdyti siekiant tikslų. Tad visa tai reikėtų priimti kaip natūralų procesą. Norint išsiskirti iš minios, visų pirma, reikėtų atrasti www.panele.lt

savo išskirtinumą ir įrodyti tai sau pačiai, o tik vėliau kitiems. Jei pati tikėsi, kad esi unikali – niekam nieko įrodinėti nereikės. O konkurencija yra neatsiejama nuo darbo, ypač mados industrijoje, tad reikia su tuo susitaikyti. Svarbiausia yra nekopijuoti kitų, o daryti tai, ką sako širdis. Įdomu sužinoti, kuo užsiimi ir kaip pradėjai savo kelią mados sferoje. Su kokiais sunkumais, iššūkiais teko susidurti, kokių pasiekimų – pasiekti?

Esu prekės ženklo „SAĪDA“ įkūrėja, dizainerė, konstruktorė ir viskas, ko reikia viename. Tai yra pagrindinė mano veikla. Šis prekinis ženklas jau skaičiuoja šeštuosius gyvavimo metus, tačiau vis dar viskas yra kuriama vieno žmogaus rankomis: nuo idėjos iki rezultato. Šį išskirtinumą ir stengiuosi išlaikyti. Tiesa, anksčiau šio prekinio ženklo pavadinimas buvo „Neinkubatorius“, kuris

reiškė individualumą. Nenorėjau būti asocijuojama su savo vardu, nors jis Lietuvoje ir retas, todėl gimė pavadinimas „Neinkubatorius“. Tačiau visai neseniai pribrendau tam, kad savo išskirtinumą pabrėžčiau kūrybą pavadindama būtent savo vardu – Saida.

Laisvu laiku taip pat dirbu stiliste. Rengiu tiek individualius klientus, tiek ir stilizuoju įvairių fotosesijų ir televizijos projektų įvaizdžius. O taip pat organizuoju ir savo pačios įkurtą tvarios mados iniciatyvos renginį „Mados ratas“. Kalbant apie sunkumus ir iššūkius, neretai jaučiau baimę, nepasitikėjau savimi, tačiau jau išmokau ne bausti, o paraginti save, nes tik pamačius rezultatus ir kitų žmonių palaikymą supratau, kad visai nėra ko bijoti ir pasitikėjimas savimi tik stiprėjo. Įvardink, koks projektas ar pasiekimas buvo įsimintiniausias ir kodėl?

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Projektų turėjau nemažai, tad visi tam tikra prasme yra įsimintini ir palikę tam tikrą žymę siekiant aukštesnių tikslų. Tačiau vienas lemtingiausių mano karjeros posūkių buvo televizijos projektas „Lietuvos balsas“, kurio metu atlikau praktiką pas stilistę Mildą Metlovaitę ir kartu stilizuodavau renginio dalyvių įvaizdžius. Netgi turėjau galimybę pati sukurti ir pasiūti keletą drabužių, kuriuos dalyviai vilkėjo scenoje! Tai buvo, kolkas, viena didžiausių patirčių, kuri išaugo į dar didesnius projektus.

Visgi, kada supratai, kad gyvenimą nori sieti su mada?

Supratau gana anksti, dar ankstyvoje paauglystėje. Drabužiai visuomet buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis. Pati esu buvusi šokėja, tad pamenu, kaip dar mokykloje imdavausi iniciatyvos ir braižiau eskizus bei juos nešdavau pas šokių drabužių siūvėją.

Nuo tada ir kilo begalinis noras kurti.

Kaip vertini mados studijas Lietuvoje? Ar niekad nekilo noras mokytis užsienyje?

Manau, kad Lietuvoje mados studijos nėra pakankamai išvystytos lyginant su kitomis pasaulio šalimis. Tačiau norint įgyti pagrindą – studijuoti tikrai verta. Pati esu baigusi mados industrijos bakalauro studijas Kazimiero Simonavičiaus universitete ir likau gyventi Lietuvoje. Įdomu tai, jog po studijų dar studijavau siuvimą ir drabužių konstravimą. Iš patirties galiu teigti, kad studijos tėra tik įrankis norint siekti tikslų.

Visko galima išmokti savarankiškai, atliekant įvairias praktikas bei kaupiant skirtingas patirtis. Vis dėlto, neatmetu galimybės išvykti į užsienį ir pamatyti visai kitą šios industrijos pusę nei ji yra Lietuvoje.

Kaip manai, kur lengviau parodyti savo talentą – Lietuvoje ar užsienyje?

Galimybių talentams skleistis čia, Lietuvoje, tikrai yra daug. Manau, kad užsienyje būtų kur kas sunkiau, nes rinka ir

konkurencija yra žymiai didesnė. Tam, kad tave pastebėtų reikia nueiti ilgą kelią ir gerokai paplušėti. Tačiau net ir Lietuvoje, tam, kad būtum pastebėtas, turi kažkuo išsiskirti.

Kokie, tavo manymu, yra pagrindiniai dalykai, be kurių būtų sudėtinga pradėti savo kelią mados industrijoje?

Labai svarbu yra būti drąsiam, atkakliam bei nuolat domėtis mada. Be šių trijų dalykų būtų sudėtinga, kadangi jie yra būtini komponentai norint dirbti šioje sferoje, kuri, kaip žinia, labai greitai keičiasi.

Ar talentas yra įgimtas ar išsiugdomas?

Pats talentas gali būti įgimtas, bet pasiekimai yra ugdymosi proceso rezultatas.

Dažnai žmogus neturėdamas talento gali pasiekti tokių pačių rezultatų, kaip ir talentingieji. Tereikia turėti daug noro, ryžto bei atsakomybės. Tiesa, greičiausiai prireiks daugiau pastangų bei darbo. Bet rezultatai gali būti lygiai tokie pat geri.

9

Stilistė ir mados marketingo bei komunikacijos specialistė Goda Račkauskaitė („Instagram“: @godara)

Įdomu sužinoti plačiau, kokia yra pagrindinė tavo veikla? Šiuo metu esu marketingo vadovė „Butiq.lt“ bei įvairiems prekiniams ženklams dirbu laisvai samdoma mados marketingo specialiste. Laisvu laiku vis grįžtu prie stilizavimo projektų tokiems prekiniams ženklams kaip „Burga“, „By Karolina Meschino“, „Guess“, „Denim Dream“ ir t.t.

Kaip vertini konkurenciją mados rinkoje?

Konkurencija mados industrijoje išties didelė, tačiau manau, kad būtent konkurencinga aplinka skatina tobulėti, kurti bei augti. Mada yra kaip sportas: turi nuolatos „treniruotis’“, domėtis naujienomis, sekti žaibiškai besikeičiančias tendencijas, o gautą konstruktyvią kritiką panaudoti motyvacijai judėti toliau.

Mados studijų bakalaurą baigei Lietuvoje, o magistrą – užsienyje. Kur patartum studijuoti apie tai svarstančioms?

Mados marketingo magistrą baigiau Londone, Coventry universitete, ir, manau, kad studijos užsienyje buvo geriausias mano karjeros pasirinkimas. Turėjau galimybę klausytis geriausių savo srities specialistų paskaitų, įgavau daugybę praktikos bei susipažinau su žmonėmis iš įvairiausių pasaulio kampelių, kuriuos vienija mada. Nors krūviai yra milžiniški, tačiau kiekvieną dieną į universitetą eidavau kaip į šventę. Man patinka mokytis ir juokaudama visada sakau, kad galėčiau amžinai eiti į universitetą, jei gaučiau už tai atlyginimą, todėl planuose visuomet turiu įvairių kursų ar seminarų. Mados industrijos bakalaurą baigiau Lietuvoje, KSU universitete. Čia labiau orientuojamasi į teoriją, nėra galimybių įgauti www.panele.lt

patirties su pasaulyje gerai žinomais prekiniais ženklais, tad visuomet siūlyčiau studijas tęsti arba rinktis užsienyje.

Kaip manai, talentas yra įgimtas ar išsiugdomas?

Mano nuomone, talentas yra įgimtas, tačiau tam, kad jis tobulėtų, būtų pastebėtas ir atneštų naudos reikia didelio darbštumo bei užsispyrimo. Įvardink, koks projektas ar pasiekimas buvo tau įsimintiniausias ir kodėl? Įsimintiniausias projektas iki šiol išlieka mano pačios kurtas apatinių prekinis ženklas „Bralett“.

2014 metais, kai pradėjau šį verslą, Lietuvoje vis dar buvo „push–up“ liemenėlių era, o žodis „braletė“ net nebuvo vartojamas. Pamenu, mane pirmąsyk kalbino dienraščio žurnalistė ir ieškojome tinkamo atitikmens šiam žodžiui. Turbūt kiekvieno dizainerio svajonė yra sukurti mados tendenciją arba ją „pagauti“ pačioje jos vystymosi pradžioje, tad būtent taip nutiko ir man. „Bralett“ savo laiku turėjo didžiulį pasisekimą, sulaukiau dėmesio iš tokių mados grandų kaip „Vogue“, „Cosmopolitan“ ir t. t. Tačiau ilgai netrukus Lietuvoje kaip ant mielių pradėjo augti kone identiškus apatinius siūlantys prekiniai ženklai. Kaip jau minėjau, konkurencija mados rinkoje yra beprotiškai didelė, tad turi tam būti pasiruošęs bei priimti tinkamus sprendimus tinkamu laiku arba tiesiog keisti kryptį.

Kokie, tavo manymu, yra pagrindiniai dalykai, be kurių būtų sunku siekti karjeros mados industrijoje?

Priklauso nuo srities su kuria nori sieti savo ateitį. Drabužių dizaine praverčia kūrybiškumas bei kantrybė, o, tarkime, mados versle labai svarbu ryžtas, komunikabilumas bei diplomatiškumas.

Ką patartum merginoms, kurios nori studijuoti ir dirbti mados industrijoje, tačiau vis dar baiminasi?

Manau, svarbiausias dalykas renkantis profesiją yra rinktis tai, kuo domiesi dar prieš pradedant studijuoti. Tai, kas teikia laimės ir yra tavo hobis.

Po mokyklos studijavau teisę, kuri tuo metu atrodė „saugia“ profesija. Tačiau labai greitai supratau, kad niekada nepranoksiu kurso draugų, kurie nuoširdžiai gyveno šia profesija ir žvelgė į bylas su tokiu užsidegimu, kaip aš žvelgiu į mados pasaulio kūrinius. Tad, jei tikrai jauti aistrą madai, patarčiau nebijoti ir pasinerti į studijas, nes tik darant tai, kas nuoširdžiai patinka, galėsi tapti geriausiu savo srities specialistu.

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Goda, papasakok, kada supratai, kad savo gyvenimą nori sieti su mada?

Kad mada yra mano aistra supratau jau vaikystėje, kai vartydama močiutės iš Italijos parsivežtus „Vogue“ žurnalus iškirpdavau dizainerių vardus, bandydavau įsiminti braižą ir atspėti kieno tai kūrinys. Dėliodavau savotišką mados dėlionę. Paradoksalu, bet kad noriu dirbti mados srityje supratau būtent studijuodama teisę. Dar besimokydama mokykloje laisvalaikiu dirbau stiliste mados fotosesijose, o vos pradėjusi mados studijas sukūriau savo apatinio trikotažo prekinį ženklą, kuris man padėjo pažinti mados verslo pasaulį iš praktinės pusės. Nors teko susidurti su daugybe sunkumų, tačiau būtent ši patirtis padėjo suprasti, kad savo gyvenimą tikrai noriu sieti su mada.

11

www.panele.lt

Stilistė ir vizualistė Viltė Kinderevičiūtė („Instagram“: @vunderkinde):

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Vilte, papasakok, kuo užsiimi ir kas šiuo metu yra pagrindinė tavo veikla? Su kokiais iššūkiais savo srityje jau teko susidurti? Šiuo metu dirbu vizualiste viename didžiausių dėvėtų drabužių tinklų Lietuvoje, o taip pat ir laisvai samdoma stiliste. Kelias į mados industriją prasidėjo dar tada, kai iš Londono grįžusi į Lietuvą įstojau mokytis mados dizaino specialybės. O šiandien projektų turiu įvairiausių – kuriu įvaizdžius žurnalų fotosesijoms, muzikiniams klipams, asmeniniams klientams. Manau, kad sunkiausias gyvenimo periodas ir iššūkis buvo pati karjeros pradžia, kai mokiausi, dirbau drabužių parduotuvėje, asistentavau kitai stilistei ir dar papildomai ieškojau pirmų mažų darbelių sau. Tačiau džiaugiuosi, kad visą tai ištvėriau ir šiandien didžiausiu pasiekimu galiu įvardinti tai, kad per kelis metus savo mylimą veiklą paverčiau darbu.

Koks projektas buvo įsimintiniausias ir kodėl?

Vienas didžiausių ir mylimiausių mano projektų yra kelias su „Autostrados“ kompanija. Atlikėjas Free Finga (tuo metu kūrė po slapyvardžiu Fingalick) buvo pirmas žmogus iš muzikos industrijos, paprašęs manęs stilizuoti jo muzikinį klipą, tad sėkmingai dirbam iki šiol. Smagu džiaugtis ne tik savo pasiekimais, bet ir augti kartu.

Taip pat labai džiaugiuosi dėl bendradarbiavimo su Karolina Meschino – per kelis metus išbandėme labai daug skirtingų įvaizdžių, turėjome didelių projektų. Man labai gera dirbti su žmonėmis, kurie pilnai pasitiki manimi ir nebijo eksperimentuoti!

O kada supratai, kad mada – tai yra vienintelis kelias, kuriuo nori eiti?

Jau vaikystėje. Mano mama yra 101% madistė! Kitaip – dėvėtų drabužių „perliukų“ guru. Po mokyklos išvykau gyventi į Londoną, ten pamačiau labai daug kūrybingų ir įdomių žmonių. Tad grįžau į Lietuvą itin motyvuota!

Neretas, norintis įsitvirtinti mados industrijoje, persigalvoja sulaukęs kritikos ar pernelyg didelės konkurencijos. Kokia tavo patirtis?

Per šiuos ketverius savo karjeros metus niekada niekam nejaučiau konkurencijos, nebent tik pati sau. Kritikos visada buvo ir bus, o pradžioje labai dažnai galvoje sukosi mintys, kad niekas nežiūri į mane rimtai. Tačiau visada žinojau ko noriu ir ką galiu, tad tai ir galėčiau įvardinti kaip savo išskirtinumą.

Kokie, tavo manymu, yra svarbiausi įgūdžiai, privalomi norint dirbti mados industrijoje?

Estetinis suvokimas arba kitaip – stiliaus pojūtis, atsakingumas ir „geležiniai“ nervai.

Ką patartum merginoms, kurios nori studijuoti ir dirbti mados srityje, tačiau dvejoja, nedrįsta?

Man įstojus mokytis daug kas neatrodė realu, tačiau turėjau labai didelį norą dirbti stiliste ir suktis šioje sferoje, o labai norint – viskas įmanoma. Svarbu nebijoti! Manau, pats geriausias dalykas pradėti dirbti šioje sferoje yra asistentavimas, nuo kurio pati ir pradėjau.

Organizuodama fotosesijas kūriau savo portfolio bei viskuo dalinausi socialiniuose tinkluose. Jų pagalba susipažinau su daug žmonių, dirbančių šioje industrijoje.

Ką manai apie mados studijas Lietuvoje? Ir, jei ne paslaptis, kokie tavo ateities planai?

Jei šiuo metu būčiau kątik baigusi mokslus ir turėčiau galimybę rinktis – studijuočiau užsienyje. Artimiausi planai mokslo srityje – vesiu mados kursus!

Kaip manai, talentas yra įgimtas ar išsiugdomas?

Kalbant konkrečiai apie stilisto darbą, manau, kad tam tikrų dalykų neišmoksi. Tad taip, manau, kad įgimtas!

13

Iš mažo Anykščių miestelio –

Į DIDŽIĄSIAS MUZIKOS SALES KAMILĖ KOGSTAITĖ

www.panele.lt

OLGOS POSASHKOVOS IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Da u kla geliu viša i a nuk is, trod pia ritusi yra a o, ka l Ka nistė, ikimo pdov d pia l a į sė bėda nacio dova noti nistai, m n y n tarp kmę l a ap alini a, o patin kurių ų a atp tautin iko v ie sa ir ta įdėto gu ta piršta l v a i i Lon laidu uose soke o tale rptaut darbo entu. i virtu r i o ben dono ojanč muzik iopą ntą, M nių fo rezu Tačia ziška u l t r t H mie drauj enr ias p iniuo ėvų p ilda tepijo atas. geb i laks s y ė o t ypa stelyje ant iš Purc ilsio e kon aram jauči ninių Šiuos jimas o kla a l vi ą e a i k k e tyb . s es Apie ka p ll jaun kimirk ursuo , gali i neja onkur žodži groti – šinio m a i s ir k u s onk jauno prast ųjų m as, ku e ir, ž ybę ukiai ų lau s gal ne iš nstrum u a a re i r ir i ure e s nci ios p ir šilt zikų m ios bū noma nkstyv kur k atė M patvir dang nto a ją tarp ianistė a – to okyk tinos , kant oje ja as sv ilda tinti ja us a l n r k ą D mu s ke ia, ba orin ų mo unys rbes aun unoji zik lią k o kią igusi t save kyto tėje d niu in orai ant l i n jų t k ųk M alb didž ją suk ilda „perk darb alyva dėliu ė. uti am iųjų ūrė rau ą. ga ės l T t ė g m i a “ t y ip ų . u su pa zikos venim nesik Nors pat čia a – u s Mi alių, s ma klinti, žymią lda ž gro

j . jim ame A mergi ą op n ian nykšč a inu ių

15

Ar tave kada nors buvo aplankiusios mintys, kad nori daryti ką nors kita, o ne muzikuoti?

Tokios mintys kartais ir dabar aplanko mane. Jei atvirai, netikiu žmonėmis, kurie sako, kad negali gyventi be muzikos ir trokšta groti pianinu dvidešimt keturias valandas per parą. Nemanau, kad pasaulyje egzistuoja koks nors pianistas ar bet kokios kitos profesijos žmogus, kurio niekuomet neaplankė dvejonės dėl to, ką jis veikia. Dažniausiai grojimo pianinu subtilybių mokomasi nuo mažų dienų, tad pianistai, galima sakyti, neturi pasirinkimo pagalvoti apie kokią nors kitą sritį. Tad natūralu, www.panele.lt

kad kartais gali aplankyti tokie apmąstymai ir dvejonės. Vis dėlto, jei muzikavimas yra artima sielai veikla, tokios mintys neretai greitai išsisklaido.

Mokeisi Londono Henry Purcell jaunųjų muzikų mokykloje.

Kodėl pasirinkai žinias muzikos srityje gilinti ne tėvynėje?

Pasirinkau šią mokyklą ne dėl to, kad ilgai apie ją svajojau. Galima sakyti, kad pasirinkimas buvo spontaniškas. Mano muzikos mokytojas Lietuvoje, pianistas Justas Dvarionas, pasiūlė man važiuoti kartu į Henry Purcell jaunųjų muzikų mokyklą, nes jis pats ketino ten pradėti dirbti. Mane iš karto sužavėjo idėja apie gyvenimą svetur. Norėjau keliauti, pažinti naują miestą, jo žmonės, geriau išmokti anglų kalbą. Be abejonės, taip pat žavėjo galimybė pažinti britų klasikinės muzikos pasaulį. Vis dėlto, dabar, jau kurį laiką mokydamasi Didžiojoje Britanijoje, galiu teigti, kad Lietuvos klasikinės muzikos rinka toli gražu nenusileidžia Didžiosios Britanijos klasikinės muzikos rinkai. Daugelis britų teigia, kad lietuviai yra labai uolūs, darbštūs ir puikūs muzikantai. Tai ypač dažnos šnekos pianistų gretose.

Kokia aplinka, mokantis muzikų mokykloje, tave supa? Ar dauguma žmonių yra draugiški, paslaugūs, o gal jaunieji muzikantai linkę konkuruoti, varžytis?

Kaip ir visur kitur, taip ir čia susirinkę yra labai įvairūs žmonės. Iš tiesų, mokykloje konkurencija yra juntama, todėl neretai galima apsigauti ir supainioti nuoširdumą su netikru draugiškumu. Ko gero, tai dažna problema bet kurioje srityje. Kaip ten bebūtų, dauguma šioje mokykloje besimokančių žmonių yra atviri, nuoširdūs ir palaikantys, ypač po nesėkmių koncertuose. O konkurencija, jei ji nėra kenkianti, gali būti net ir sveika, nes skatina pasistengti, pasitempti, netgi motyvuoja.

Koncertuoji žinomose pasaulio muzikos salėse, tavęs klausosi daugybė žmonių. Ar prieš koncertus nejauti jaudulio? O jei jauti, kaip stengiesi su tuo kovoti?

Turiu pripažinti, kad beveik visuomet prieš koncertus jaudinuosi – esu jausmingas ir emocionalus žmogus. Ilgą laiką negalėjau atsikratyti minčių, kad dėl juntamos scenos

MINDAUGO MIKULĖNO, JONO ŠOPOS „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Milda, kaip tapai muzikante? Kodėl susidomėjai pianinu?

Starto, kuris būtų vertas įdomios istorijos – nebuvo.

Prie mano, kaip muzikantės, kelio šiek tiek prisidėjo mama – ji norėjo, kad visi jos vaikai atrastų tą meno šaką, kuri juos iš tiesų trauktų. Pavyzdžiui, mano sesuo lankė ir dailės, ir muzikos mokyklas, bet galiausiai pasirinko dailę (šiandien ji dirba architektūros srityje).

Na, o štai aš, pasirinkusi lankyti muzikos mokyklą, savo galimybių dailėje taip ir neišbandžiau. Vis dėlto, spaudimo iš tėvų pasirinkti konkrečią meno šaką niekuomet nebuvo, buvome raginami išbandyti skirtingas profesines sritis ir pasirinkti tą, kuri bus artimiausia širdžiai. Kuomet buvau antroje klasėje, mano muzikos mokytoja pasiūlė sudalyvauti viename muzikiniame konkurse. Pamenu, jog vienas iš pirmųjų didesnių konkursų, kuriose dalyvavau, buvo Nacionalinis Balio Dvariono konkursas.

Vėliau sudalyvavau ir kituose, man gana neblogai sekėsi. Pamažu pradėjau dalyvauti ne tik nacionaliniuose, bet ir tarptautiniuose konkursuose. Taip mano gyvenime muzikavimas užėmė vis daugiau ir daugiau vietos. Tiesa, pianino iki ketvirtos klasės namuose net neturėjau. Pamenu, pirmąjį pianiną į namus tėvai man atvežė iš močiutės, kuri mokė žmones groti šiuo instrumentu, namų. Taip galėjau dažniau treniruotis groti namuose, savarankiškai tobulinti savo įgūdžius.

mams, mano nuotaikos dažnai kinta. Galiu būti tyli ir rami, ypač su tais žmonėmis, kurių gerai nepažįstu, o kartais, kai atsipalaiduoju, galiu būti net labai kalbi ir ekspresyvi (šypsosi). Kalbant apie susikaupimą grojant pianinu, pritariu, kad susikoncentravimas grojant yra svarbus, tačiau nereikia savęs perspausti.

Neretai labai padeda ir atsipalaidavimas. Jei grodama išlaisvinu savo mintis ir leidžiu joms tekėti sava vaga, pastebiu, kad galutinis rezultatas būna kur kas geresnis.

Kokie dabarties ar praeities muzikantai tave įkvepia?

Yra begalės muzikantų, kurie mane įkvepia. Jei man reikalingas momentinis įkvėpimas, tuomet klausausi šiuolaikinių pianistų atliktų kūrinių. Pavyzdžiui, šiuo metu, kuomet daugiausia ilsiuosi ir negroju, klausausi kūrinių, atliktų Frederiko Šopeno vardo festivalyje – konkurse. Klausant šių kūrinių man lengviau susigrąžinti motyvaciją groti, be to, sužinau, kur dar galiu pasitempti.

Esi daugybės konkursų „Grand Prix“ laureatė. Kam priskirtum šiuos įvertimus – įdirbiui ar įgimtam talentui?

Apie įgimtą talentą kalbėti man nėra jauku.

Sutinku, kad dalis sėkmės gali priklausyti nuo talento, bet įdirbis ir mokytojo pagalba – kur kas svarbesni sėkmės komponentai. Būtent mokytojai suteikia reikalingiausius įgūdžius, įskiepija meilę muzikai ir suteikia ryžto net www.panele.lt

sudėtingiausiose situacijose. Manyčiau, prie sėkmės prisideda ir dalyvavimas muzikiniuose konkursuose (Lietuvoje ir užsienyje) ankstyvame amžiuje. Tai ne tik suformuoja savarankiškumą, bet ir motyvuoja stengtis judėti pirmyn. Tėvai man suteikė nemažai laisvės, išleisdavo mane vieną į konkursus užsienyje, o suteikta laisvė mane motyvavo stengtis groti kuo geriau. Tam, kad gročiau, aš galėjau neiti į mokyklą, bet, žinoma, su sąlyga, kad sąžiningai darysiu kažką, kas yra naudinga. Visuomet galėjau pati nuspręsti, kas man yra geriausia ir retai kada buvau raginama groti. O sugrįžtant prie to, kas lemia sėkmę įvairiuose konkursuose, manau, kad taip pat labai svarbus yra muzikanto išskirtinumas, unikalus jo grojimo stilius. Šiandien dalyvaudama konkursuose pastebiu, kad kone visi pianistai groja sklandžiai, be nuklydimų, todėl labiau už tikslumą grojant yra vertinamos subtilios detalės, ekspresyvumas, gebėjimas įpūsti į grojimą naujų vėjų. Na, o kalbant apie mane pačią – nesakau, kad visiškai neturiu talento ir atkakliai nedirbu, tačiau nelaikau savęs itin talentinga, be to, kartais mėgstu ir patinginiauti (šypsosi).

Daugelis tave pratę matyti susikaupusią kuomet groji pianinu. O kokia tu esi nužengusi nuo scenos? Kokią tave mato tavo artimieji, draugai?

Geriausiai į šį klausimą, ko gero, galėtų atsakyti mano draugai. Kaip jau minėjau, esu gana emocionali, mėgstu pasiduoti jaus-

Ar baigusi studijas Londone ketini likti Didžiojoje Britanijoje? O gal grįši į tėvynę?

Nuo rugsėjo mokysiuosi Londono karališkoje muzikos akademijoje su savo mokytoja, kuri mane muzikos kelyje lydi jau du metus.

Džiaugiuosi, kad šioje muzikos akademijoje gavau pilną stipendiją, taip pat esu laiminga dėl to, kad akademijoje mane lydės mano mylima mokytoja, kuria besąlygiškai pasitikiu. Na, o apie tai, ką veiksiu po ketverių bakalauro studijų metų, kol kas dar negalvoju. Vis pagalvoju apie Vokietiją – šalį, kuri, mano akimis, yra tikras klasikinės muzikos kraštas. Daugelis žmonių, gyvenančių šioje šalyje, nemažai nusimano apie klasikinę muziką, ja domisi, jos klauso, eina į klasikinės muzikos koncertus. Viliuosi, kad, galbūt, man pasitaikys galimybė aplankyti Vokietiją dalyvaujant „Erasmus“ studijų programoje.

Kokį patarimą būtum davusi sau, kuomet buvai jaunesnė ir tik pradėjusi žengti muzikos keliu?

Jei atvirai, negalvoju, kad praeityje kažką būčiau galėjusi daryti geriau. Mėgstu tikėti, kad tai, kas nutiko, taip ir turėjo būti. Tikiu, kad jei kas nors būtų įvykę kiek kitaip – viskas nebūtų taip gerai, kaip yra dabar. Žinoma, persvarsčius viską turiu pripažinti, kad yra dalykų, kuriuos būčiau dariusi kitaip, bet juk visi kadaise esame padarę klaidų. Na, o sau visuomet galiu duoti patarimą daugiau groti – jis tinkamas tiek kalbant apie praeitį, tiek apie dabartį (šypsosi).

OLGOS POSASHKOVOS IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

baimės reikia mesti muzikos kelią. Maniau, kad su manimi kažkas yra negerai. Visuomet stengiuosi kovoti su jauduliu, aplankančiu prieš koncertus; pamažu mokausi su juo susigyventi.

Jaudulio išraiška prieš koncertus – labai skirtinga. Neretai būna, kad pradedi jaudintis jau iki koncerto ar pasirodymo likus savaitei, o kartais jaudulys apima tik įžengus į salę ar pradėjus groti. Žinoma, toks jaudulys – pats netikėčiausias ir neretai su juo pakankamai sunku susidoroti. Anksčiau tam, kad išvengčiau tokių akimirkų į sceną su savimi pasiimdavau kokį nors sau brangų daiktą, pavyzdžiui, mamos dovanotą papuošalą. Tokie daiktai mane nuramindavo, suteikdavo stiprybės, normalizuodavo vidinę būseną. Na, o dabar su jauduliu man kovoti padeda saugumo jausmą suteikiantis žinojimas, kad sąžiningai ruošiausi pasirodymams.

Tik neseniai supratau, kad viską, ką groju, turiu mokėti nuo bet kurio takto iki bet kurios natos – tai yra, nuo A iki Z. Šiuo metu jaučiuosi saugiai ant scenos tik tuomet, kai žinau, ką privalau daryti su kiekviena nata.

#ThisIsYourTime

TISSOT Bellissima.

A ETERNAL SWISS MADE BEAUT Y.

T I S S OT WATC H E S . C O M

w w w. s v e i c a r i ja . e u

www.panele.lt

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Darbas kino pasaulyje žavi daugelį jaunų žmonių. Vienus traukia žinomumas, kurį gali suteikti ši industrija, kitus – galimybė praplėsti naudingų pažinčių ratą, o štai treti tiesiog myli kiną ir kasdien juo „kvėpuoja“. Būtent pastaroji žmonių kategorija kino srityje gali pasiekti labai daug. Tuo įsitikinęs jaunosios kartos režisierius, kino ir televizijos produkcijos studijas Londone baigęs Domas Vilčinskas, kuris teigia, kad norint išsilaikyti šioje dinamiškoje industrijoje pačios svarbiausios jauno žmogaus savybės – užsidegimas ir atkaklumas. Pačiam Domui šių savybių, regis, nestinga – režisieriaus jaunatviškas polėkis ir filmo „Sugrįžimas“ idėja pritraukė garsius Lietuvos kino aktorius, o vaikino režisuotos trumpametražės kino juostos „Paskutinis kartas“ ir „Endex“ buvo apdovanotos filmų kūrimo festivalyje „Odisėja72“, geriausių filmų kategorijoje. Ar pasisekimą kino pasaulyje lemia vien tik uolus darbas, o gal svarbus ir talentas, kuriuo mus gimstant paženklina likimas? Apie tai kalbamės su jaunosios kartos kino režisieriumi.

JAUNATVIŠKAS POLĖKIS,

kuriam nelieka abejingi kino pasaulio profesionalai LAURA DAUTONYTĖ

21

Domai, papasakok, kaip susidomėjai kinu? Galbūt tavo artimųjų gretose yra žmonių, dirbančių kino industrijoje, todėl jų pavyzdys tave įkvėpė?

Kinu susidomėjau dar ankstyvoje paauglystėje. Tai nutiko ekspromtu, tiesiog sugalvojau nufilmuoti ir sumontuoti kelis vaizdus dėdės skaitmeniniu fotoaparatu. Tuomet nusprendžiau į kūrybinį procesą įtraukti draugus. Taip pradėjau filmuoti įvairius eksperimentinius vaizdo įrašus su veiksmo scenomis ir kriminaliniais siužetais, įtraukdamas vis daugiau draugų. Buvau savamokslis – mano artimųjų gretose nėra žmonių, kurių darbas būtų susijęs su kino industrija, tad iš pradžių man tai buvo visiškai nauja ir nepažinta sritis.

Pasirinkai studijuoti kino ir televizijos produkcijos studijas Londone, Vestminsterio universitete. Kaip vertini šias studijas?

Patirtį universitete vertinu teigiamai. Studijos buvo orientuotos į amato išmanymą, man buvo suteiktos žinios, kaip vyksta kino filmų kūrybinis procesas. Studijų metu įgavau nemažai teorinių ir dar daugiau praktinių žinių apie skirtingų departamentų darbą kino gamyboje, taip pat man buvo suteikta galimybė padirbėti Londono kino industrijoje už universiteto ribų. Didelio miesto pažinimas ir pažintys universitete man tikrai suteikė daug patirties.

Kuo skiriasi kino industrija Didžiojoje Britanijoje ir www.panele.lt

Lietuvoje? Kokioje šalyje jaunam žmogui yra lengviau įsilieti į kino rinką?

Didžiausias skirtumas, be abejo, yra industrijos dydis. Manau, dėl industrijos masto skirtumo, darbas Didžiosios Britanijos kino sferoje suteikia daugiau vietos po saule nei Lietuvoje. Vis dėlto, Didžiojoje Britanijoje užsitarnauti vardą ir pasiekti aukštumų yra sudėtingiau, nes konkurencija yra kur kas didesnė nei mūsų šalyje.

Manau, kad jaunam žmogui galima įsilieti į rinką ir ten, ir čia, reikia tiesiog didelio noro ir būtina nuoširdžiai mėgti kiną, stengtis dėl savo tikslų ir svajonių. Tai toli gražu nėra lengva ir tikrai neskirta visiems. Na, o žmonių, dirbančių kine Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, darbo principai beveik nesiskiria. Lietuviai tam tikrose srityse stengiasi daugiau ir dirba dar uoliau nei britai, būtent todėl didelės užsienio kino kompanijos vis dažniau savo projektus pasirenka filmuoti Lietuvoje.

Lietuvoje pristatei pirmąjį savo trumpametražį filmą „Sugrįžimas“, kuriame vaidino ir žinomi Lietuvos aktoriai. Galutinis rezultatas tau puikiai pavyko, tačiau ar filmo kūrimo procese nebuvo iškilusių kokių nors iššūkių, sunkumų?

Nėra nei vieno filmo sukurto be iššūkių. Ar tai būtų milijoninius biudžetus turintys filmai, ar serialai, ar studentiškos trumpametražės kino juostos. Problemos, su kuriomis susiduriama kuriant filmus, yra panašios,

skiriasi tik jų mastai. Kalbant apie „Sugrįžimą“, ši kino juosta buvo sukurta vasarą, laikotarpiu tarp antro ir trečio mano studijų kurso. Susidūrėme su nemažai iššūkių filmuojant šią kino juostą, nes jai buvo skirtas minimalus biudžetas, bet komandos užsidegimo dėka rezultatas pranoko lūkesčius. Tai buvo įdomi patirtis!

Ar kuriant filmą nesusidūrei su nuomone, kad esi pernelyg jaunas kurti filmus, tau stinga patirties ir panašiai?

Kaip į jaunus kino kūrėjus reaguoja vyresni aktoriai?

Jaunas amžius kuriant kiną pasitarnauja tuo, kad gali leisti sau klysti, nes mokaisi. Vyresni aktoriai ir kiti komandos nariai puikiai tai supranta ir jei jau sutinka filmuotis, dažniausiai palaiko ir padeda jauniesiems kūrėjams. Vis dėlto, prieš kuriant kino juostą reikia visuomet būti pasiruošus ir nebijoti kreiptis į profesionalus bei turėti kiek įmanoma tikslesnę kūrybinę viziją. Ją tikslingai iškomunikavus, kartu kūrybos keliu sutiks keliauti ir vyresni, patyrę kino industrijos profesionalai.

Trumpametražio filmo sukūrimas – tik ilgo kelio pradžia? Kokie tavo tolimesni planai, susiję su kinu?

Nuo „Sugrįžimo“ sukūrimo jau praėjo nemažai laiko. Spėjau nufilmuoti nemažai televizijos reklamų, internetinių įvaizdinių klipų, muzikinių klipų, taip pat trumpametražes juostas „Paskutinis kartas“ ir „Endex“, o dabar dirbu prie naujo serialo projekto. Na, o didžiuoju tikslu laikau jau anksčiau paminėto pilnametražio filmo kūrimą.

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Kaip manai, ar filmų kūrimas – daugiau įgimtas talentas, ar įgytų ir sukauptų žinių bei įgūdžių rezultatas?

Manau, kaip ir visose meno šakose, taip ir kino industrijoje: sėkmė susideda iš dviejų dedamųjų, kur 5 procentai priklauso nuo talento ir 95 – nuo įgūdžių ir įdėto darbo. Didžiausia problema, slypinti filmų režisūroje, yra ta, kad tai labai brangus, kolektyvinis menas, o gauti šansą režisuoti nėra lengva. Dėl to reikia nemažai laiko skirti analizuojant filmus, o negavus progos režisuoti, bandyti vietą po saule kurtis patiems. Kalbant apie kitas profesijas kine, ten kelias yra šiek tiek konkretesnis ir laipsniškesnis. Galima pradėti nuo asistentų pozicijų ir mokytis iš profesionalų aikštelėje. Turint omenyje režisūrą, situacija yra sudėtingesnė, mokytis reikia iš jau sukurtų filmų, vėliau kuriant pačiam, darant klaidas ir jas analizuojant.

Kokios asmeninės savybės reikalingos norint pradėti kurti filmus ir sėkmingai įsilieti į Lietuvos kino rinką?

Labai svarbu mokėti dirbti komandoje. Kinas yra kolektyvinis menas ir kitaip nėra kuriamas. Reikia mokėti komunikuoti ir, žinoma, mylėti kiną. Tai yra tikrai nelengvas ir tikrai ne brangiausiai apmokamas darbas. Manau, esminės savybės, reikalingos darbui kino industrijoje, yra mokėjimas dirbti komandoje, noras pagelbėti, gebėjimas greitai ir kūrybiškai spręsti problemas bei darbštumas. Į darbą įdėtos pastangos neliks nepastebėtos.

23

TALENTAS, nepaleistas vėjais KAMILĖ KOGSTAITĖ

Prieš 70 metų japonų mokslininkas daktaras Shinichi Suzuki iškėlė mintį, kad žmogaus talentas nėra įgimtas. Mokslininkas teigė, kad talentas įgyjamas iš jį supančios aplinkos, o prigimtinės kiekvieno žmogaus galios ugdytis bet kurioje sferoje yra begalinės, svarbu tik panaudoti tinkamą metodą joms atskleisti. Tačiau kaip suprasti, koks talentas mumyse slypi ir kokius ugdymo metodus, atradus savyje talentą, pasirinkti? Talentų ugdymo ekspertė Inga Riznikaitė, jau septynerius metus dirbanti talentų ugdymo srityje, teigia, kad mūsų tobulėjimo pagrindas yra savirefleksija. Mokėdami įvertinti savo stiprybes bei ugdytinas sritis gebėsime išsigryninti tikslus, suprasti, ko norime išmokti ir kokius įgūdžius galime išsiugdyti.

Plačiau apie tai, kaip puoselėti savo talentą kalbamės su pačia I. Riznikaite.

Inga, kaip tapote talentų ugdymo eksperte?

Studijuojant psichologijos bakalauro studijas mane sudomino organizacinės psichologijos sritis. Tad, pabaigusi bakalauro studijas, pasirinkau organizacinės psichologijos magistro studijas. Po kurio laiko man buvo suteikta galimybė atlikti praktiką talentų ugdymo srityje. Šiandien skaičiuoju septintus darbo talentų ugdymo srityje metus. Per šį laiką pakeičiau nemažai darboviečių bei pareigų, bet profesinė ašis išliko ta pati – užtikrinti galimybes įmonės darbuotojams augti ir tobulėti. Praėjusiais metais nusprendžiau užsiimti papildoma veikla ir pradėjau dėstyti Socialinių mokslų kolegijoje.

Daugeliui gali būti sudėtinga įsivaizduoti ką veikiate darbe. Koks yra jūsų darbo pobūdis ir kaip atrodo jūsų įprastinė darbo diena? Šiuo metu esu „Coca–Cola HBC Poland & Baltics“ komandos narė. Esu atsakinga už talentų ugdymą Lenkijoje ir Baltijos šalyse, tad didžiąją darbo dienos dalį praleidžiu virtualiuose susitikimuose – tiek su komanda, tiek su talentų programų dalyviais, tiek ir su jų vadovais.

Esu atsakinga už „RISE Management Trainee“ ir vidinę „Fast Forward“ programas. Šiais metais startavome su praktikantų programa „Coca–Cola HBC Summer Experience Program“. Dalyviams kuriu galimybes tobulėti www.panele.lt

įvairiomis formomis – mokymų, mokymosi vieniems iš kitų, patirties sėmimosi iš vadovų komandos. Kartu su programos dalyviais taip pat sudarome individualius ugdymo planus. Dirbant įmonėje vadovaujamės „70–20– 10“ filosofija: 70 procentų augimo ateina iš praktinės veiklos arba mokymosi darbo vietoje, 20 procentų – iš mokymosi iš kitų ir 10 procentų – iš formaliojo ugdymo, pavyzdžiui, mokymų. Ši filosofija yra dominuojanti visose mūsų ugdymo veiklose.

Pakalbėkime apie pačius talentus. Daktaras S. Suzuki teigė, kad mūsų talentas yra ne įgimtas, o ilgainiui įgytas. Ką manote jūs? Ar iš tiesų galime talentą išsiugdyti?

Tikiu, kad kiekvienas iš mūsų yra talentingas ir turi gebėjimą išsiugdyti savo talentus. Paprastai mums sekasi tai, kas mums yra įdomu ir tiesiog patinka. Iš tiesų, kai mums kokia nors veikla yra įdomi, neskaičiuojame laiko ir jėgų, paskiriamų šiai veiklai, o tai ir duoda rezultatą – profesionalumą atitinkamoje srityje. Nekalbant apie išskirtines sritis, didžiojoje daugumoje veiklų ir profesijų neegzistuoja limitai, jei žmogus yra motyvuotas siekti užsibrėžtų tikslų. Svarbiausia, norint sėkmingai iš-

25

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

siugdyti talentą, yra atrasti tą sritį, kuri žavi, džiugina ir motyvuoja siekti daugiau. Tuomet neliks ribų, stabdančių mus pasiekti aukštumų. Taip pat svarbu pažymėti, kad talentas ar įgūdis nėra pastovus dalykas. Šiandieniame dinamiškame pasaulyje turime nuolatos augti ir tobulėti tam, kad galėtume išlikti profesionalais ir tam, kad galėtume kurti pridėtinę vertę visuomenei.

Kuo remiantis jaunas, bręstantis žmogus gali atpažinti, kad yra talentingas (artimųjų pagyros, aplinkinių įvertinimai, įvairūs laimėjimai, pasiekimai ar panašiai)?

Manau, kad tai galima priskirti visiems žmonėms – ugdantis ir tobulėjant mums svarbu savirefleksija bei grįžtamasis ryšys. Iš tiesų, savireflesija yra pagrindas mūsų tobulėjimui. Kai gebame įvertinti savo stiprybes bei ugdytinas sritis, tuomet gebame išsigryninti tikslus, suprasti, ko norime išmokti ir kokius įgūdžius galime išsiugdyti. Grįžtamasis ryšys yra vienas iš pagrindinių savirefleksijos įgūdžių.

Paprašyti, išgirsti, priimti ir įvertinti grįžtamąjį ryšį – šie www.panele.lt

gebėjimai suteikia be galo daug informacijos apie žmogų ir padeda judėti toliau. Norėčiau pabrėžti grįžtamojo ryšio įvertinimą – ne visa surinkta informacija yra aktuali, ne į visas pastabas žmogui būtina atsižvelgti, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai. Visgi, nepaprašius, neišgirdus, nepriėmus, mes negalėsime įvertinti grįžtamojo ryšio. Svarbu suvokti ir tai, kad ugdymasis nesisuka vien tik apie ugdytinų sričių identifikavimą. Būtina aiškiai suvokti bei įvardinti sau savo stiprybes – tik jų vedami mes geriausiai atskleisime savo talentus ir skirsime savo energiją jiems lavinti.

Nemažai talentingų jaunų žmonių savo likimo dovanos neišnaudoja arba ilgainiui paleidžia ją vėjais. Kaip reikėtų ugdyti savo talentą ar gebėjimus tam, kad būtų sulaukta sėkmės?

Pirmiausiai, norėčiau tikėti, kad tik nedaugelis neišnaudoja savo talentų (šypsosi). O ugdyti juos galime, kaip minėjau, pradėdami nuo savirefleksijos – suprantant ir įvardinant sau, kas iš tiesų yra įdomu ir kodėl.

džiai yra įdomi konkreti sritis ir jis sutelkia savo dėmesį ir energiją į ją. Tad per gyvenimą galime tapti profesionalais ne vienoje srityje! Profesionalai neretai susiduria su poreikiu pasirinkti vieną iš dviejų krypčių – į plotmę ar į gylį, kitaip tariant, horizontaliai arba vertikaliai.

Tai reiškia, kad įgavus įgūdžių bet kokioje srityje ir formuojant savo tikslus tolyn, mes galime rinktis, ar norime tapti siauresnės srities specialistais, tai yra, plėsti savo ekspertines sritis. Anksčiau interviu pasakojau apie savo darbo specifikos pasirinkimus, kuomet turėjau priimti sprendimą: ar gilinti žinias ugdymo srityje, ar jas plėsti kitose žmogiškųjų išteklių valdymo srityse. Mano priimtą sprendimą lėmė interesų laukas, kurį suformavau savirefleksijos metu, bet taip pat ir aplinkybės – šiandienės rinkos poreikiai, rinkos tendencijos ir panašiai.

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Tikriausiai sutiksite, kad tam, kad apie talentą būtų išgirsta, reikalingas viešumas. Vis dėlto, daug jaunų žmonių jaučia baimę socializuotis, bijo būti neįvertinti, atstumti... Ką galėtumėte patarti tokiems žmonėms?

Suprantu tokias baimes, tačiau siūlyčiau į viską žvelgti paprasčiau. Pirmiausia, jei jūs turite žinių, patirčių (o jų turi visi), visuomet galite rasti vietą atitinkamoje sferoje. Svarbu nebijoti išsakyti savo idėjų, argumentuoti savo pastabas. Jei jums įdomi jūsų pasirinkta sritis, jūs diskutuosite apie ją su kolegomis ar bendraminčiais, norėdami išgvildenti savo idėjas, sulaukti grįžtamojo ryšio, o tai jau yra puiki socializacija! Siūlau pažvelgti į socializaciją ar proaktyvumą kaip į būdą sužinoti daugiau. Tad pirmiausia siūlau būti smalsiems.

Taip pat išsigryninant, kur geriausiai sekėsi iki šiol, kokias sritis norima išbandyti ir, be abejo, išsikeliant sau tikslus. Skatinčiau išbandyti save įvairiose srityse – ši patirtis leis pažvelgti į save ir savo talentus iš skirtingų kampų bei užtikrins aiškesnę tolimesnę kryptį. Talento ugdymas – nuolat besitęsiantis procesas, nes šiandieniame pasaulyje kiekvienas turime galimybę tapti kelių sričių profesionalais. Tad kiekviename žingsnyje turime įvertinti, ar visa šiandien turima informacija padeda laikytis nuoseklaus plano ir ar planas yra kreipiamas gera linkme, o gal – priešingai... Iš tiesų, nėra visiems pritaikytino sėkmės plano, juk kiekvienas iš mūsų yra skirtingas ir savo kelią randa susidarius skirtingoms aplinkybėms.

Kaip manote, ar įmanoma turėti daug talentų? O gal iš tiesų talentingas žmogus gali būti tik vienoje srityje į kurią sutelkia dėmesį?

Kiekvienas gali pasiekti aukštumų, jei jam nuošir-

Šiandien populiarūs socialiniai tinklai turi galią iškreipti standartus. Daugeliui jaunų žmonių atrodo, kad aplinkui visi, tik ne jis pats, yra sėkmingi, laimingi, talentingi... Ką daryti jaunuoliui, kuris nesijaučia turįs talentų?

Pritariu šiai minčiai. Kaip bebūtų, šiandien vis garsiau kalbama, kad ne viskas, ką matome socialiniuose tinkluose, yra tiesa. Svarbu suvokti aplinką, tendencijas, bet dar svarbiau suvokti save – suprasti, kas konkrečiai kiekvienam žmogui yra įdomu, kokiose išbandytose srityse jis jaučiasi stiprus, kokias kitas sritis nori išbandyti ir iškelti sau tikslus. Kai aiškiai suvokiama, kur norima eiti ir kokiu būdu žadama pasiekti tikslo, kur kas lengviau priimti kitų socialinių tinklų vartotojų sukurtus įvaizdžius.

Manau, verta ir patiems būti aktyviems socialinėse medijose. Tai ne tik paskatins pagalvoti, kad, galbūt, kažką pasilieku sau ir sąmoningai kuriu vienokį ar kitokį įvaizdį, bet taip pat padės rasti reikalingus kontaktus tiek asmeniniam tobulėjimui, tiek karjerai.

Ką pati būtumėte patarusi sau, kai buvote jaunesnė ir dar tik ieškojote savo vietos po saule?

Ko gero, būčiau sau pasakiusi: „Svarbu kelionė, o ne tikslas“. Tikslas reikalingas tam, kad kelionė būtų gausi įspūdžių, tačiau tikroji vertė yra mūsų patirtyse, kurios mus formuoja, pažintyse, kurios praplečia mūsų akiratį ir draugystėje, kuri palaiko mus mūsų kelionėje.

27

Į PERGALĘ nepaisant vyraujančių stereotipų LAURA DAUTONYTĖ

„Tai – ne moteriškas sportas“, – tokį išsireiškimą kartais tenka išgirsti dziudo imtynininkei Evelinai Kleinytei, kuri praėjusiais metais Poreče (Kroatijoje) vykusiame Europos jaunimo dziudo čempionate užėmė garbingą septintąją vietą. Jauna mergina atvirauja – frazių apie neva nemoterišką sporto šaką pasitaiko gana dažnai, tačiau šie pasakymai jos toli gražu nesustabdo siekiant sportinių tikslų. Priešingai – tik dar labiau užgrūdina! Stipri tiek fiziškai, tiek dvasiškai mergina tikina, kad iškilusius sunkumus geriausiai jai įveikti padeda ne įgimtas sportininkės talentas, o didelis užsispyrimas ir meilė pasirinktai sporto šakai. Su Evelina kalbamės apie tai, kaip ji atrado dziudo.

www.panele.lt

29

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Evelina, trumpai papasakok, kaip nusprendei užsiimti dziudo kovos menu?

Savo sportinę karjerą pradėjau Biržų rajone, Medeikiuose, būdama penkiolikos metų. Dziudo buvo pirmoji mano išbandyta sporto šaka, kuri iš pat pradžių mane sužavėjo. Iki šiol negaliu „atsiplėšti“ nuo šių kovos menų, jie tapo mano gyvenimo dalimi. Pamenu, kai atėjau į pirmą dziudo treniruotę, mane iš karto patraukė šios sporto šakos specifika. Mane į treniruotę pakvietė naujas mokyklos direktoriaus pavaduotojas, kuris ir buvo dziudo treneris. Intensyviai treniravausi ir pamažu perpratau šios kovinio sporto rūšies ypatybes.

Kiek kartų per savaitę treniruojiesi?

Treniruotis tenka iš tiesų gana dažnai – net dešimt kartų per savaitę. Tad laisvo laiko, kurio metu galėčiau užsiimti kitomis veiklomis, lieka ne tiek jau ir daug. Vis dėlto, toks intensyvus darbas galiausiai atsiperka (šypsosi).

Ar be dziudo dar užsiimi kokia nors sportine veikla?

Sportas man yra artimas, fizinę veiklą visuomet mėgau. Man tai suteikia stiprybės, padeda išsikrauti, taip pat įgauti energijos kitoms gyvenimiškoms veikloms. Be to, sportuodama jaučiuosi sveikesne ir guvesne. Kai dziudo mano gyvenime dar neužėmė tokios svarbios vietos, kartais pažaisdavau futbolą. Taip pat mėgdavau tinklinio treniruotes.

Ar nesulauki komentarų iš aplinkinių, kad dziudo – tai vyriška sporto šaka?

Taip, iš daugumos aplinkinių žmonių girdžiu sakant, kad dziudo yra gana vyriška sporto šaka. Vis dėlto, tokios kalbos manęs tikrai nesustabdo ir aš toliau sportuoju su didžiausiu užsidegimu. Manau, kad šiuolaikiame pasaulyje skirstymas į vyriškas ir moteriškas sporto šakas bei kitas sritis neturėtų būti toks ryškus. Šiame kontekste ypatingai džiugina, kad moterys visame pasaulyje vis dažniau sėkmingai įsitvirtina vyriškomis laikomose srityse.

Ar daug pažįsti merginų, kurios užsiima dziudo kovos menu?

Pažįstu merginų, kurios užsiima šia sporto šaka, bet, turiu pripapažinti, čia dominuoja vaikinai. Galbūt turi praeiti dar laiko, kol ši situacija pasikeis ir sporto pasaulyje regėsime daugiau dziudo užsiimančių merginų.

Kas pačiai tau yra sunkiausia treniruojantis?

Tikriausiai nuskambės banaliai, bet, iš tiesų, nėra nieko sunkaus,

www.panele.lt

jei tai, ką darai, darai iš visos širdies. Tik nuoširdžiai mylint veiklą, kuria užsiimi, galima įveikti kelyje iškilusius sunkumus. Be abejonės, jų, kaip ir visur kitur, pasitaiko, tačiau atkaklumas ir ryžtingumas nukonkuruoja visas kliūtis. Šiuo metu aš esu nuoširdžiai atsidavusi šiai sporto šakai, galbūt todėl jaučiuosi rami pasitikdama iškilusius sunkumus.

Kaip po treniruočių atsipalaiduoji, ką veiki laisvalaikiu?

Labai vertinu kokybišką poilsį, mėgstu gerai išsimiegoti, todėl po treniruočių leidžiu sau ilgiau pamiegoti. Manau, kad kiekvienam sportininkui svarbu suderinti aktyvią fizinę veiklą su poilsio ir miego režimu, nes tai padeda pasiekti geresnių rezultatų. Na, o kalbant apie aktyvesnį laisvalaikį, mėgstu laiką leisti su savo draugais ir šeima. Neretai laisvą laiką leidžiu ir viena. Tuomet aš viską ramiai apsvarstau, atsipalaiduoju ir susikoncentruoju į man svarbius dalykus.

Ar ketini sieti savo ateitį su dziudo kovos menu?

Konkrečiai pasakyti ar gyvenimą siesiu tik su dziudo sportu – negaliu. Gyvenimas yra nenuspėjamas ir neretai pateikia įvairių staigmenų. Šiuo metu, kaip jau anksčiau minėjau, darau tai, ką noriu daryti ir esu laiminga, tačiau nuspėti, kaip mano gyvenimas atrodys po penkerių ar dešimties metų, yra gana sudėtinga.

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Dalyvavai Europos jaunimo dziudo čempionate 2020 m. ir užėmei 7–ą vietą. Ar tikėjai pergale, o gal sėkmė tau buvo šiek tiek netikėta?

Jei atvirai, savo pergale nebuvau tikra. Šis laimėjimas man buvo pakankamai netikėtas. Prieš čempionatą pasaulį apėmė pandemija, dėl jos buvo paskelbtas karantinas ir įsigaliojo begalės ribojimų, todėl mano pasiruošimas nebuvo toks intensyvus, koks galėjo būti.

Visiškai teisingai, karantino metu nesitreniravau, todėl maniau, kad tai gali neigiamai atsiliepti rezultatui. Tad laimėta 7–a vieta čempionate buvo iš tiesų netikėta man pačiai. Manau, kad kiekviena laimėta pergalė veda mane į didesnį pasitikėjimą savo jėgomis, taip pat įsitikinimą, kad galiu pasiekti ir daugiau.

31

KAMILĖ KOGSTAITĖ

Kuri iš mūsų, būdama maža mergaite, nesižavėjo grakščiomis baleto šokėjomis, kurios pasistiebusios ant pirštų galiukų sklendžia tarytum virš žemės ir primena skraidančias fėjas?

Vilnietė baleto šokėja Nora Straukaitė ne tik tyliai gėrėjosi baleto šokiu, bet ir būdama vos ketverių metukų jau sukosi baleto užkulisiuose bei smalsiai tyrinėjo didžiąją baleto sceną. Nora augo, o maža, žingeidi mergaitė, svajojanti apie fėjų pasaulį, vieną dieną tapo savo jėgomis pasitikinčia balerina, pelniusia pasiekimus nacionaliniuose bei tarptautiniuose konkursuose.

Tiesa, titulų Nora nesureikšmina – nors apdovanojimai yra jos sunkaus ir neretai alinančio darbo rezultatas, jokie laimėjimai neprilygsta tam nepakartojamam euforijos jausmui, kas kartą aplankančiam užlipus ant scenos.

Būtent šis pojūtis, anot Noros, yra neįkainojama ir pati didžiausia dovana, kurią gali padovanoti baletas.

www.panele.lt

33

Apie tai, kiek reikia dirbti norint patirti šį žodžiais neapsakomą jausmą ir ar, iš tiesų, norint įgyvendinti svajonę šokti baletą pirmiausia reikia talento, kalbamės su pačia Nora.

Nora, kaip tavo gyvenime atsirado baletas? Į mano gyvenimą baletas atėjo anksti. Buvau ketverių metukų, kuomet darželio muzikos mokytoja pastebėjo mano muzikalumą.

Buvau smulkaus sudėjimo, tad tėvams buvo pasiūlyta mane leisti į baleto arba gimnastikos būrelį. Tuo metu mano tėvų draugė, Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre dirbusi operos solistė Marta Lukošiūtė, papasakojo apie jos darbovietėje įsikūrusį šokio kolektyvą „Polėkis“. Nesvarstę jokių kitų variantų tėvai mane nuvedė į atranką ir aš... buvau atrinkta!

Prisimink savo pirmąjį baleto pasirodymą. Kur jis vyko, kokie pojūčiai tuo metu tave aplankė?

Pirmą kartą pasirodžiau scenoje būdama šešerių metų. Tai buvo baleto „Kopelija“ premjera Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Buvau „mergaitė su saldainiu“ – išeidavome į sceną su dar keliais kitais vaikais ir rinkdavome saldainius, kuriuos Kopelijus išmesdavo ant žemės, o paskui atsisėsdavome ant scenos ir tiesiog stebėdavome veiksmą. Supratote teisingai – jokių šokio elementų scenoje tuomet nedemonstravau, bet šį išėjimą į sceną laikau savo pirmuoju.

Ką tuomet jaučiau – sunkoka prisiminti, bet gerai atsimenu, kad visai nesijaudinau, nes būdama tokio amžiaus dar nelabai supratau, kas yra ta didžioji scena. Pamenu tik tai, kad pasirodymas scenoje man teikė labai daug džiaugsmo. Teatro užkulisiai, šviesos, muzika, kostiumai bei, žinoma, šokančios balerinos – viskas atrodė taip magiška...

Jau tuomet supratau, kad vieną dieną norėčiau būti tų artistų vietoje.

Taip pamažu ir keliauju link šio vaikystės noro išpildymo (šypsosi).

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Kaip manai, ar norint šokti baletą reikalingas talentas?

Tinkami fiziniai duomenys yra didelis privalumas, bet tai neužtikrina sėkmės. Baletas, kaip šokio šaka, prieštarauja žmogaus fiziologijai ir, jei kūnas nėra pritaikytas šiam šokiui, tiesiog patirsi traumas, todėl anksčiau ar vėliau teks atsisveikinti ir su karjera baleto pasaulyje, ir su gera sveikata. Vis dėlto, už fizinius duomenis svarbiau yra begalinis noras šokti ir vidinis užsidegimas. Būtent tai aš ir laikau tikruoju talentu. Yra daugybė pavyzdžių, kuomet žmonės, neturėdami tinkamų fizinių duomenų, vedami didelio noro, pasiekia aukštumų, bet taip pat yra ir žmonių, kurie turi visus reikalingus duomenis sėkmei, bet pristinga motyvacijos. Norint šokti baletą reikia savyje turėti ugnelės, kuri vestų į priekį ir neleistų pasiduoti, nes viskas, kas svarbiausia, šioje srityje sukasi apie norą, įdirbį ir užsidegimą.

Kaip suderini baleto šokėjos gyvenimą ir mokslus? Ar dėl baleto nenukenčia mokslai ar atvirkščiai?

Kadangi mokausi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, mes turime sudarytus tvarkaraščius, į kuriuos įeina tiek bendro lavinimo, tiek baleto pamokos. Žinoma, mūsų diena nėra tokia kaip įprasta moksleiviams. Diena dažniausiai prasideda aštuntą ryto, o baigiasi apie šeštą-aštuntą vakaro, priklausomai nuo to, ar vyksta vakarinės repeticijos. Kad ir kaip nesinorėtų pripažinti to, bet dėl įtemptos dienotvarkės mokslai šiek tiek nukenčia.

Kaip ir kiekvienoje mokykloje, mums yra užduodami namų darbai, kuriuos reikia atlikti laisvu laiku, tad, derinant baletą ir mokslus, www.panele.lt

laisvo laiko nelieka daug. Tiesa, gyvenant intensyviu ritmu išmokau produktyviai išnaudoti savo laiką ir vertinu kiekvieną laisvą minutę.

Kartais tenka namų darbus atlikti per pertraukas ar važiuojant autobusu į mokyklą (šypsosi). Kaip bebūtų, baigiamuosius mokyklos egzaminus aš laikysiu tokius pačius kaip ir visa likusi Lietuvos dalis, todėl pasiteisinimas „neturiu laiko“ yra niekam neįdomus... Per tiek metų, derindama mokslus ir baletą, supratau, kad mes turime begalę laiko, tik reikia mokėti tinkamai jį planuotis. Mano gyvenimo tempui labai tinka šis posakis: „Kuo daugiau darai – tuo daugiau suspėji“. Šia fraze aš ir linkusi vadovautis.

Nors esi jauna, baleto srityje jau esi įvertinta tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Naujausias tavo veiklos įvertinimas – trečioji vieta šiais metais vykusiame „Youth America Grand Prix” (YAGP) Europos virtualiame konkurse. Kokią reikšmę tau pačiai turi tavo pasiekimai?

Nelabai mėgstu kalbėti apie savo pasiekimus, ypatingai konkursus, nes man atrodo, kad baleto šokėjų veikla neturėtų būti susprausta į trijų prizinių vietų vertinimo sistemą. Daug kas galvoja, kad laimėjimai įprasmina profesionalumą, o užimtos prizinės vietos užtikrina nuostabią karjerą, tačiau tai nėra sėkmės garantas.

Manau, kad pasiekimais nereikėtų remtis vertinant save kaip baleto šokėją. Kaip bebūtų, kadangi tokiame amžiuje konkursai yra vienintelis būdas leisti pasauliui susipažinti su manimi, noriai juose dalyvauju. Neslėpsiu, kad laimėti yra malonu, nes už kiekvieno laimėjimo slepiasi daug darbo valandų, todėl kai pagaliau esi įvertinta, apima džiaugsmas ir dėkingumas.

Apie baleto šokėjų gyvenimą sklando daugybė mitų. Kalbama, kad baleto šokėjos privalo kone badauti, kęsti pėdų skausmus, ilgai ir varginančiai treniruotis... Ar iš tiesų šokti baletą yra sunku? Kas tau šioje srityje pačiai yra sudėtingiausia?

Baleto šokėjos tikrai neturėtų badauti. Baletui reikia daug energijos, kurios mes gauname iš maisto. Nualintas kūnas vargu ar susidorotų su tokiais krūviais, kokius kiekvienas baleto artistas patiria kasdien. O dėl skausmų ir varginančių treniruočių, pripažinsiu – taip, tai yra mūsų kasdienybė.

Kartais reikia tiesiog ignoruoti skausmą ir nusišypsoti lyg niekur nieko. Vis dėlto, noriu pabrėžti, kad baletas yra sritis, kurią aš be galo myliu ir nemėgstu kalbėti apie tai, kaip man sunku ar kiek skausmo reikia ištverti, nes viskas, ką darau, man yra malonumas. Kai darai tai, ką myli, negalvoji apie tai, kaip sunku, galvoji tik apie tai, kaip tau gera, nes darai tai, ką nori daryti. Na, o sunkiausia susitvarkyti su psichologiniais išbandymais, tokiais kaip nesėkmės ar konkurencija. Tai yra labai didelė baleto artisto gyvenimo dalis ir, norint išsilaikyti šioje sferoje, svarbu užsiauginti „storą odą“. Sunku priimti nesėkmes, ypatingai

tuomet, kai įdedi daug darbo ruošiantis kokiam nors pasirodymui ir praleidi daug valandų treniruodamasi, o galiausiai išėjus į sceną nepasiseka... Tomis akimirkomis atrodo, kad gyvenimas slysta iš po kojų, pradedi graužti save dėl to, kad įdėjai per mažai darbo ar nesugebėjai susikaupti, suvaldyti streso. Mano mokytoja visada sako: „Nė vienas artistas nepradėjo karjeros be nukritimų ir nė vienas be jų nepabaigė“. Tai tiesa, todėl dabar mokausi priimti nesėkmes kaip kelrodį, rodantį, kur turėčiau pasitempti, o ne kaip savo dar tik prasidedančios karjeros pabaigą (šypsosi).

Ar lengva jaunam žmogui įsilieti į baleto pasaulį? Žiūrint, ką turime omenyje kalbėdami apie jauną žmogų. Jeigu tai – ketverių-aštuonerių metų vaikai, tuomet galiu teigti, kad įsilieti į baleto pasaulį jiems nėra sunku. Kai pradedama šokti baletą tokiame ankstyvame amžiuje, nelieka progos pažinti kitokio gyvenimo.

Kadangi baletą šokti pradėjau ketverių metų, visą savo gyvenimą, galima sakyti, taip ir praleidau. Buvau įpratusi kiekvieną dieną lankyti baleto pamokas, žinojau, kas yra pasirodymai ir kokią didelę jauti atsakomybę prieš einant į sceną. Pradėjus lankyti Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą nebuvo

labai didelio streso, nors krūvis joje buvo didesnis, bet per septynerius metus pripratau ir prie to. Dabar jau net neįsivaizduoju savo dienos taip, kad visos pamokos baigtųsi apie pietus. Tikriausiai net nesugalvočiau ką veikti visą likusią dienos dalį. Išvada tokia – tam, kad jaunas žmogus lengvai įsilietų į baleto pasaulį, būtina anksti susipažinti su juo, nes įtempta dienotvarkė ir fizinis krūvis taps rutina, be kurios jis sunkiai įsivaizduos savo gyvenimą. Na, o jei kalbėtume apie vyresnius vaikus, paauglius, tik pradėjusius kelią baleto pasaulyje, manau, jiems sektųsi kiek sunkiau. Ko gero, jiems būtų žymiai sunkiau įsilieti į Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos rutiną. Tie, kurie stoja į vyresnes klases (7, 8 ar 9), patiria nemažai streso ir turi nusiteikti paaukoti visą laisvą laiką ir savo energiją. Pirmi metai būna sunkiausi, nes visas gyvenimas pradeda suktis tik apie specialybę ir mokyklą. Kai kas to neatlaiko ir išeina. Bet tie, kurie pasilieka, pamažu pripranta prie krūvio, nes žmogus sugeba prisitaikyti prie bet kokių sąlygų. Tuo labiau, jei tai yra vieta, kurioje yra pildomos svajonės, dirbama su nuostabiais baleto pedagogais ir semiamasi žinių, kurių reikia norint tapti profesionalu.

Ar tarp jaunųjų baleto šokėjų jaučiama konkurencija, yra varžomasi tarpusavyje? Žinoma, kad konkurencija yra, bet ji yra sveika. Niekas nekarpo kostiumų, nededa šukių į puantus ir kitaip nebando pakenkti (šypsosi). Baleto pasaulyje konkurencija visada buvo ir bus, nes visi siekia tobulumo, kiekvienas nori būti stipresniu, geresniu, pasiekti kuo daugiau ir būtent tai baleto artistus veda tobulėjimo link. Vis dėlto, manau, kad labiau konkuruojama ne su kitais šokėjais, bet su pačiu savimi, nes kasdien nori būti geresniu nei vakar. Manau, kad tai ir yra pati geriausia ir sveikiausia konkurencijos forma.

Kaip nusiramini, atsipalaiduoji prieš pasirodymus?

Stengiuosi pasitikėti savimi ir, jei jaučiu, jog nervinuosi, nuslopinu kylančią įtampą giliai įkvėpdama, o tuomet visiškai ramiai, pasitikinčiai žengiu į sceną.

Taip pat niekada nežiūriu kitų šokėjų pasirodymų prieš savąjį. Manau, kad prieš pasirodymą reikia susikaupti ir nesiblaškyti.

Kokį patarimą galėtum duoti jaunai merginai, norinčiai tapti balerina: ko iš tiesų šiame kelyje galima tikėtis?

Pirmiausia, patarčiau pasitikėti savimi ir net sunkiausiomis akimirkomis prisiminti, kad sunkus darbas visada atsiperka. Baletas – spalvinga sritis, joje sunkų darbą salėje lydi nepakartojamas euforijos pojūtis užlipus ant scenos. Scena – tai vieta, kur galime visas patirtas emocijas ir išgyvenimus sudėti į vaidmenį, taip pat vieta, kur kiekvieną dieną mus lydi nauji išbandymai, todėl gyvenimas niekada nestovi vietoje. Man baletas yra mano asmeninė meditacijos forma ir vieta, kur galiu išlaisvinti save. Iš baleto galima tikėtis trupučio magijos ir spalvingo, ryškaus gyvenimo.

35

BET KAS galime būti BET KUO KAROLINA GURSKIENĖ

– Saulė taip gražiai ir lengvai piešia, kad atrodo paima pieštuką į rankas ir iškart portretus gražiausius išraito.

Pažiūriu aš į savo pirštus, į jos – nu vienodi. Bet kad ir kiek raityčiau, man nesigauna nieko panašaus. O Dangė, šita tai visada vadovų statoma pirmoje eilėje per šokių repeticijas. Jinai ir sukinius geriausiai daro, ir ritmą puikiai jaučia, ir šokių žingsnelius greičiausiai išmoksta. Tiesa! Dar Rūta.

Ilgomis kojomis ir kažkokiu nenormaliu kvėpavimu, regis, gali sukti ratus per kūno kultūros pamoką ir stipriai nevargdama visada atbėgti pirma.

– O vaikinai? Kaip jie? – duodu dar labiau „išsiventiliuoti“ savo jaunąjai klientei.

– Oi! Jie tai išvis!

Dariukas – futbolininkas, visas šiukšles iš vieno karto į paguldytą šiukšliadėžę suspardo. Sauliukas dainuoja. Ir ne tik kad dainuoja, bet dar ir gali apie bet ką ir bet kada ekspromtu dainą sukurti.

Pavyzdžiui, vakar ateinu į klasę: „Luka tu graži, kaip vasaros dangu–u–us, įtrauk mane į savo vasaros planu–u–us, prie laužo grosim, kol ateis aušra–a–a–a arba kol nusives namo tave mama–a–a–a“. Ir visa klasė choru visą dieną traukėm šitą užkabinantį naująjį hitą. Ir dar Laurynas, jis irgi tikras šaunuolis: gali pavaidinti bet ką ir pamėgdžioti tokiais balsais, kad visa klasė „lūžta“ juokais. Atrodo, jis pradaro burną ir visi iškart žvengia.

Kažkaip moka ar turi pajautimą, nežinau.

– Šauni klasė, išties. O tu, Luka? Kuo jautiesi išskirtine tu?

kaip keliuosi prieš auštant ir čyru, čyru aš su ta šluotike jau rajoną gražinu. Tokia išskirtinė iš visos laidos, kurioje mokslus baigę mano klasiokai tampa dailininkais, šokėjais, daktarais ar aktoriais, o aš taip bac – šlavėja.

– O ne per mamos akis, per savo, ką matai per jas?

– Aš? Žinai kuo? Kai susimaudavau moksluose, mama man visada, prisiekiu, visada, su tokia ironiška šypsenėle sakydavo: „tai nieko tokio, negalim būt visi gabūs, kažkas turi ir gatves šluoti“. Ir tikrai, kartais net su baime būtent taip save ateity ir matydavau: www.panele.lt

– Nežinau. Niekas manęs niekada neskatino be mokymosi daryti dar kažką, tai nei aš bandžiusi ką nors, nei žinau, kas man patinka. Visada norėjau tų trumpų klostuotų sijonukų ir teniso raketės, ši sporto rūšis man visada atrodė ir tokia tvirta, ir kartu tokia moteriška, bet ar man patiktų ir žaisti, ne tik žiūrėti – nežinau...

Tapti geriausia savo paties versija Sunku žinoti ko noriu ir kame esu gabus, jei savęs neišbandau.

Kartais mes jaučiame kažkam gana stiprų poreikį, o kartais tam tikri naujai atrasti dalykai mums tais poreikiais tampa. Kažkas nuo mažumės su ypatingu susidomėjimu dėliojo lego kaladėles ir šiandien, to pasekoje, gražiausius pastatus kuria. Tačiau gražiausius pastatus išmokti kurti galima ir netyčia pastebėjus kaip tai daro kiti, ir tapti puikiu architektu ne iš prigimties, bet išmokus. Daugelio atliktų sociologinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad vien talento ir intelekto nepakanka. Išsiaiškinimas ko noriu, užsibrėžtas tikslas tai pasiekti ir įdėtas darbas – tai tiltas tarp „esu“ ir „noriu būti“. Bet koks talentas, kuriam nebus skiriamas dėmesys, – žus. Todėl įdėtas darbas ir aiškus planas, kaip sieksiu to, ko noriu – tiek talentinguoliui, tiek pastanguoliui, vienodai svarbūs. Vienintelis kelias iš „norėti“ į „turėti“ yra „daryti“. „Mokykloje buvau lituanisčių numylėtinė. Ne tik mano lietuvių kalbos mokytoja, bet ir kitų klasių mane vis girdavo už aštrią mintį ir, kaip jos sakydavo, „nepaprastai įdomią plunksną“. Aš lengvai rašiau rašinius ir puikiai gaudžiau rimą eilėraščiuose. Pati jausdavau, kad tai dariau lengviau nei kiti ir, kas svarbiausia, – man taip tai patikdavo! Kartais kurdavau tiesiog, neturėdama ką veikti, todėl kiekvieno dalyko sąsiuvinio gale pas mane būdavo galima rasti nemažai eilių. Bet prasidėjus dešimtai klasei pradėjau draugauti su vaikinu ir stipriai apleidau mokslus.

Kadangi iki tol mokiausi gana neblogai, nusprendžiau, kad darysiu tik tai, ką reikia ir nebeskaitysiu knygų papildomai, kaip darydavau anksčiau, nes noriu daugiau laiko praleisti su juo. Laikas ėjo, išvykau studijuoti, išsiskyriau su vaikinu, ir, prisėdusi kurti pasibaigus ketverių metų studijoms, jaučiau... kažkokį vakuumą. Nebeturiu tiek minčių, nebe toks platus žodynas, ir visas rimas, kuris atrodė toks lengvas ir toks natūralus, kažkur „pabėgo“.

„AŠ BANGUOJU, KAIP JŪRA NERAMI,

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

ŽUVĖDROMS REIKIA BŪT SU TAVIMI...“ Rašiau ir verkti norėjosi. Elementaru, kvaila, vaikiška ir visai ne mano braižas. Kažkoks buitinis standartas, kūrėjo pradžiamokslis arba prašvilptas talentas...

Atsimenu paralelinėje klasėje buvo tokia Dovilė. O vaikyti! Ji turėjo net užsivedusį rašinių ir eilėraščių sąsiuvinį! Vaikščiojo papildomai pas mokytoją ir vis dirbo, tobulino savo rašymo stilių ir literatūrines žinias. Tada atrodė taip juokinga, nes buvo akivaizdu, kad ir kiek ji stengėsi – aš kūriau daug geriau. Galvodavau: „Pff, išmoks ji kurti. Arba gimei su tuo, arba ne“. Ir sėdėjau rami, kaip sotus katinas priešais saulę. Tai, kaip prisėdau tada, taip ir tebesėdžiu... Nebebanguoju ir žuvėdroms nebereikia, blin... O Dovilės straipsnių pilnas internetas!“ Kuo daugiau praktikuojame tam tikrus įgūdžius, tuo greičiau jie tampa įprastais įrankiais. Pradžioje, tarsi, vis šlifuoju atsišerpetojusią šakutę, bet kuo daugiau tai darau, tuo glotnesnė ji tampa. Ir iš šlifuotojo tampu skanaus maisto valgytoju, nes mano išglūdintas įrankis jau yra toks, kad gali tarnauti man, nebe aš jam. Nes jei ne šlifavimas, tai ir ne skanus maistas, ar ne? Ir net jei moku gražiai pasmeigti maistą kažkaip ten iš prigimties ar inercijos, atsišerpetojimas iš prigimties nenusišlifuos, teisingai? Įdėtas darbas duoda didį rezultatą ir mes bet kas galime būti bet kuo.

Talento ugdymas arba darbas su savimi Atrasti save – tai bandyti. Mes visi labai skirtingi ir labai skirtingais dalykais domimės. Sunku paaiškinti, kodėl Virgutei kojos pačios ima kilnotis vos išgirdus trankesnę muziką ir kodėl Dalytė bet kokius šniūrelius ir batraiščius į visokiausias įmantrias rožytes išraito. Tam tikri dalykai mums surezonuoja smegenyse ir viskas.

Tada norisi daryti tai be kažkokios konkrečios paaiškinamos priežasties. O tam tikri – nieko, smegenys ir noras – nei krust. Gali groti muzika iki ryto ir viskas, ko man norėsis – tai kilnoti kojas ir rankas priešais tas duris, už kurių muzika groja. Nes man ir trukdo, ir erzina, ir neteikia jokio malonumo. Ir batraiščiai mano dviem mazgais užrišti (logiškai mąstau – kad neatsirištų) ir net minties apie jokią kūrybą.

Akivaizdu, kad kažkas mus domina, o kažką vos išgirdę iškart atmesime.

„BĖGIOT?! TIKRAI NE! NEKENČIU NUO PAT TREČIOS KLASĖS, TAD NE, NE, NE. PLAUKT? GAL VISAI ĮDOMU, MĖGSTU VANDENĮ IR GRAŽIAS MAUDYMKES. CHI CHI“.

Ir gerai pradžiai jau yra siūlo galas: plaukimas.

Kada pabandysiu ir kur? Pasiskambinu, susitariu, užsirašau, bandau, po gero mėnesio vertinu, tai kaip aš čia jaučiuosi ir ar matau save tame. Matau – valio, tęsiu.

Nematau – pasidžiaugiu, kad iš to bandymo dovanų gavau žinojimą, kad tai ne man ir ieškau toliau.

„PLAUKTI FAINA, BET KAŽKAIP NUOBODU. IR TAS BŪVIMAS VIENAI...

GAL MAN LABIAU KOMPANIJOS NORĖTŲSI? DAINUOTI CHORE? OI, NE! MAN PATINKA DAINUOTI, BET TIK SAU, TIKRAI NE KITIEMS. ŠOKTI RUMBĄ IR SAU PO NOSIMI NIŪNIUOTI? SKAMBA SUDERINAMAI IR VILIOJANČIAI. BANDOM ŠOKTI!“ Ir dalykai, kurie patinka atranda savo vietą tavo dienose. Talentams atsiskleisti reikia erdvės. Ir jei tai erdvei pasirodyti nebuvo suteiktas šansas, šiandien tu turi visas galimybes išbandyti kiekvieną iš jų ir tuos šansus susikurti pati. Reikia tik išgirsti save, tą garsą perkelti ant balto popieriaus lapo ir su planu keliauti tikrinti.

Už kažkurių durų padėti papildomi tavo rūbai.

Labai puošnūs ir išskirtiniai. Matuokis juos ir jausk save.

Kažkurie bus tie, su kuriais ypatingai lengvai banguosi ir žuvėdroms tavęs tokios labai reikės.

Kas tu, mieloji? Gal pasipuoškim?

37

(NE)

TALENTAS RAŠYTI

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

KAMILĖ KOGSTAITĖ

Daugelis rašyti išmoksta dar prieš pradedami lankyti mokyklą, tačiau tik maža dalis artimai „susidraugauja“ su rašymu.

Kas iš tiesų yra gebėjimas įdomiai ir įtraukiančiai perteikti mintis raštu: talentas ar darbštumo rezultatas? Jaunosios kartos rašytoja, vaikų bei paauglių knygų autorė Ignė Zarembaitė tikina, kad jokios magijos čia nėra ir nei vienas rašytojas, neeksperimentavęs rašyme bei neskaitęs kitų autorių knygų, neparašė šedevro.

Pati Ignė ne tik išbandė savo jėgas kurdama, bet ir nepabijojo gyvenimiškų pokyčių, kurie atnešė dar daugiau peno kūrybai.

www.panele.lt

Su skaičiais dirbusi mergina kiek seniau grįžo į savo gimtąją Šilutę ir tarsi iš naujo atrado raides.

Vaikystės namuose rasti kadaise sau rašyti laiškai jai priminė apie senąją Ignę, kuri mylėjo raides, o ir pats rašymas jai buvo artimas.

Atradimo džiaugsmas Ignę paskatino kurti, o šiandien ypatingą Ignės ryšį su tekstais įprasmina ir kūrėjos pasiekimai – švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigta Vaikų literatūros premija bei debiutinės knygos paaugliams „Juodavandeniai“ paskelbimas „Metų knyga“.

Su Igne kalbamės apie tai, koks yra jos kūrybos kelias, kur šiandien ją dažniausiai aplanko įkvėpimas ir kokią iš tiesų reikšmę kuriant turi talentas.

Igne, rašai knygas vaikams ir paaugliams. O kokia pati buvai augant? Tikriausiai itin kūrybinga asmenybė?

Vaikystėje piešiau, skaičiau, žaidžiau kieme, tyrinėjau gamtą, labai mylėjau gyvūnus. Kaip ir daugelis mano bendraamžių.

Nepasižymėjau ypatingu kūrybingumu, apskritai, ne itin kuo išsiskyriau. Tik buvau jautri savo aplinkai ir labai uždara. Visas skaudžias patirtis išgyvenau savo viduje, nieko neprašiau paguodos, patarimo ar pagalbos. Dabar suprantu, kaip tai žalinga – kalbėti apie jausmus ir juos išreikšti yra būtina. Tuo metu nenorėjau, nedrįsau kažkam atsiverti. Laimei, į mano rankas pakliuvo vertingų knygų, išmokiusių, koks svarbus yra žmogaus vidinis pasaulis. Jei būsi stiprus, turtingas vidumi, tavęs neįveiks jokios išorinės aplinkybės... Tokie buvo tų knygų veikėjai – smalsūs, nuoširdūs, atviraširdžiai, nuolat vėtomi ir mėtomi likimo, tačiau visuomet turintys užtektinai dvasios tvirtybės eiti pirmyn. Ir aš troškau būti į juos panaši. Galvodavau, jei apie mane rašytų knygą, kaip pasielgčiau, kad būsimas skaitytojas nenusiviltų?

Kad aš pati savimi nenusivilčiau? Ir dažniausiai pasielgdavau ryžtingiau ir kilniau nei būčiau pasielgusi kitu atveju, jei tinkama literatūra nebūtų manęs pasiekusi. Tiesa, užlaikytos emocijos po to vis vien sprogo, išsiliejo – manau, anksčiau ar vėliau taip ir turėjo nutikti. Paauglystėje plėšiau save ir dėliojau iš naujo kaip kokią mozaiką, bandydama atrasti tinkamą detalių vietą ir prasmę, ir vis nerasdavau.

Taigi vaikystėje ir paauglystėje mano kūrybingumas daugiausiai reiškėsi per vidinio pasaulio formavimą. O gal tai ir yra svarbiausia kūryba?

Prisimink, koks buvo tavo pirmasis rašinys ar kūrinys.

Kokias emocijas šiandien jis tau sukelia?

Tikriausiai neatsiminsiu paties pirmutinio, tačiau pamenu vienus pirmųjų. Įstrigo rašinys „Mano kelias namo“, užduotas parašyti mokykloje. Mokytojai mano kūrinys patiko, skaitė jį prieš klasę, paskui – prieš pilną salę kitų mokinių. Oi, kaip pykau! Savo kūrybos mieliau nebūčiau rodžiusi viešai. Gal dėl to labiau mėgau ne rašinius, o laiškus, kuriuos rašiau pažįstamiems ir net pačiai sau. Pažįstamiems laiškuose pasakojau apie nuotykius, o sau – apie ateities svajones.

Tarsi laiškų terapija... Šiaip ar taip, rašymas išjudindavo mano vaizduotę, skatindavo kasdienybėje ieškoti ir atrasti įdomių smulkmenų, mažyčių stebuklų, tarsi praplėtė mano gebėjimą matyti – didžiavausi tuo. O laiškai pasitarnavo dar kitaip – būtent jie atvedė mane prie knygų rašymo.

Matyt, paauglystėje būsiu save „sudėliojusi“ šiek tiek klaidingai, mat baigusi mokyklą įstojau į vadybines, ekonomines studijas Vilniaus universitete, kurį laiką dirbau su skaičiais. Jie atrodė gerokai pastovesni, konkretesni nei spalvos ir raidės. Nors karjera sekėsi puikiai, nesijaučiau gerai. Ir kartą mamos spintoje atradau vaikystės laiškus, rašytus sau. Juose nė žodeliu neužsiminiau apie skaičius!

Pamažu prisiminiau, kokia buvau anksčiau, ir viskas stojo į vietas. Metusi darbą mokesčių inspekcijoje grįžau į savo gimtąjį miestą, įsidarbinau bibliotekoje ir išdrįsau sudalyvauti Nacionaliniame vaikų literatūros konkurse. Mano rankraštis laimėjo geriausio metų debiuto nominacijoje, pasirodė pirma knyga „Emilio laiškas“. Kūryba įsibėgėjo...

Kodėl renkiesi rašyti jaunajai kartai, o ne suaugusiems?

Rašau tiems, kam tuo metu labiausiai noriu. O kol kas – būtent vaikams ir paaugliams. Jiems daugiausiai noriu papasakoti. Kadaise mane palietė, pastūmėjo kitų autorių knygos, viliuosi, gal ir manosios palies kieno nors širdį.

Tavo knyga „Juodavandeniai“ šiais metais tapo „Metų knyga“, o tu buvai apdovanota Vaikų literatūros premija. Atvirai, ar tikėjaisi tokio pripažinimo? Kaip jauteisi, kai sužinojai apie savo sėkmę?

Kaip bet kurioje veikloje, rašytojams taip pat pasitaiko nemažai iššūkių. Būna, leidykla atmeta rankraštį, kurį rašei su didžiuliu užsidegimu, literatūros specialistai paberia grubokos kritikos, kai kurie žmonės netgi pataria išvis mesti rašymą, nes nesugebi, neapsimoka ar panašiai. Visuomet atsiras tų, kuriems patiks, ką darai, ir tų, kuriems neįtiksi, kad ir kiek stengsiesi. Bet tęsi, jei kitaip negali, nenuleidi rankų, ir tada pasiseka. Sėkmė – tai ledkalnio viršūnė. Žinoma, apdovanojimai labai džiugina, tai tarytum išorinis patvirtinimas, kad eini teisingu keliu. Bet pati didžiausia ir reikšmingiausia 39

paskata man yra skaitytojai. Prieš sėsdama rašyti naują knygą galvoju tik apie vaikus ar paauglius, priklausomai, kam skiriu kūrinį ir apie tai, kokią žinutę bandysiu skleisti savo tekstu. Apie suaugusiųjų vertinimus tada išvis nemąstau.

Kur dažniausiai tave aplanko mūzos?

Kurioje vietoje dažniausiai rašai?

Kilusias idėjas užfiksuoju bet kur ir bet kada – sėdėdama prie marių, pusryčiaudama, laukdama savo eilės parduotuvėje ar automobilio plovykloje. Bet, galiausiai, vis tiek sėdu prie rašomojo stalo darbo kambaryje, greta pasidėjusi puodelį kavos ir plytelę juodo šokolado. Ten lengviausiai pavyksta persikelti į tą vietą, apie kurią pasakoju, nėra daugybės išorinių trukdžių, nebent katinai, kurie kartkartėmis pareikalauja maisto, meilės ir žaidimų. Nemanau, kad egzistuoja konkreti vieta, pritraukianti mūzas. Jos pačios aplanko tuos, kurie dirba. Kartais tenka valandėlę kitą žvelgti į tuščią lapą įtemptai svarstant, kaip pradėti istoriją. Įkvėpi, iškvėpi ir parašai pirmą sakinį, pastraipą, puslapį. O tada tarsi pajauti mūzos ranką ant peties, drąsinančią tęsti.

Kokiais būdais jaunam žmogui patartum lavinti savo rašymo įgūdžius?

Palinkėčiau nuolat bandyti, nebijoti klysti ir kažkam neįtikti, ieškoti bendraminčių, patinkančių autorių, bet į nieką nesilygiuoti, nekopijuoti. Geriau kapstytis po savo aplinką, patį save ir taip atrasti savitą balsą, taip juo pasakoti apie dalykus, kurie rūpi, apie kuriuos labiausiai norisi kalbėti. Taip pat svarbu išlikti nuoširdžiam, nes kūryboje lengvai pajaučiamas dirbtinumas.

Esi jaunosios kartos rašytoja. Ką galėtum pasakyti, iš savo asmeninės patirties, ar jaunam kūrėjui mūsų šalyje yra lengva įsilieti į rašytojų gretas?

Gal kad nuo mažumės esu truputį vienišė, nesistengiau sąmoningai įsilieti į kieno nors gretas. Buvau rinkodaros vadybininke, nekil-

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Sutik, ne kiekvienas geba sklandžiai dėlioti mintis raštu. Kaip manai, ar gebėjimas rašyti ir kurti yra talentas, likimo dovana, o gal tiesiog pamažu išugdyti įgūdžiai?

Talentas yra labai svarbu, bet, vis dėlto, svarbiausia, mano manymu, įgūdžiai. Gali turėti išskirtinių prigimtinių gebėjimų, tačiau neįdėjęs pastangų, galbūt, apie juos net nesužinosi. Rašytojai pateiktų skirtingų receptų, kaip parašyti gerą knygą, tačiau esu tikra, kad visi sutiktų dėl vieno: jei neskaitysi, neanalizuosi kitų autorių knygų, jei nenorėsi pats nuolat eksperimentuoti, vargu ar sukursi kažką vertingo. Galbūt. Tačiau kol kas nežinau nei vieno, kuris veik neskaitęs, nerašęs iškart sukūrė šedevrą.

www.panele.lt

nojamojo turto brokere, mokesčių inspektore, bibliotekininke, futbolininke, rašytoja ir taip toliau. Bet tie statusai nieko apie mane nepasako. Labai svarbu suvokti, ką iš tiesų trokšti veikti gyvenime, kokią naudą norėtum sukurti savo gebėjimais. Gali būti puikus taksi vairuotojas, slaugytojas, padavėjas, inžinierius, siuvėjas, pilotas, šlavėjas ar poetas. Nepriklausomai nuo pareigų, žmonės būna dviejų tipų – laimingi arba nelaimingi. Kažin, ar būsi laimingas rašytojas, jei nesi laimingas rašydamas. Tai ar verta? O jei vis tik norisi pamėginti, galimybių išleisti knygą yra nemažai. Kad ir mano išbandytas būdas – kasmetiniai anoniminiai literatūros konkursai, kuriuose lygiomis galimybėmis dalyvauja mėgėjai ir profesionalai, o komisijos nariai tik prieš skelbdami nugalėtojus sužino tikrąsias dalyvių pavardes.

Paprastai nuolat keliauju po Lietuvą į knygų pristatymus, bet karantino laikotarpiu su vaikais, paaugliais bendravau tik nuotoliniu būdu. Likusį darbingą laiką stengiausi išnaudoti kūrybai. Parašiau trečią „Emilio laiško“ dalį, tris paveikslėlių knygas, ugdomąją pasakų ir užduočių knygelę, šiemet dar turėčiau užbaigti knygą paaugliams.

Turiu nemažai planų, tačiau nenoriu jų įsitverti. Kartais būtina sustoti ir leisti sau nieko neveikti. Paliūdėti, pasidžiaugti, kažką apmąstyti, stebėti siūbuojantį beržą, išmokti ko nors naujo, išsimiegoti, pasportuoti, upėje pamirkyti pėdas, pasikalbėti su draugais ir artimaisiais. Tiesiog būti. Tas laisvas, malonus buvimas yra lyg vitaminai sielai, taip pat ir kūrybai.

Kokios yra tavo netolimos ateities vizijos?

41

Jaunasis muzikantas, įvaldęs

SUDĖTINGIAUSIĄ PASAULYJE INSTRUMENTĄ LAURA DAUTONYTĖ

Net jei muzikos pasaulis jums artimas – toks instrumentas, kaip obojus gali būti negirdėtas. Obojus – pats sudėtingiausias muzikinis instrumentas, įtrauktas net į Gineso rekordų knygą. Nuo ankstyvos vaikystės šį instrumentą prisijaukinti bando Pijus Paškevičius, kuris jau yra pelnęs ir muzikinį pripažinimą. Pijus atviras: norint įvaldyti grojimo obojumi techniką, reikia ne vienerių metų sunkaus ir atkaklaus darbo. Ar vien tik atkaklumas lemia vaikino sėkmę nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose? O gal jo gebėjimai – tai talentas, kuriuo gimstant Pijų apdovanojo jo tėvai muzikantai?

Pijau, prisimink pirmuosius kartus, kuomet pažindinaisi su obojumi. Kada tau pavyko prisijaukinti šį muzikinį instrumentą?

Mano ankstyvos vaikystės prisiminimuose obojus užima svarbią vietą. Pamenu, kad vaikystėje dažnai žiūrėdavau muzikinį „Mezzo“ televizijos kanalą, klausydavausi Johano Sebastiano Bacho muzikos. J. S. Bachas, kaip kompozitorius, labai mylėjo obojų ir jo parašyta muzika šiam instrumentui yra viena graudžiausių ir gražiausių visoje obojaus literatūroje. Regis, tuomet, klausant J. S. Bacho muzikos, pradėjau pamilti šio pučiamojo skambesį. Kiek vėliau, jau ūgtelėjęs, pradėjau pažindintis ir su grojimo specifika.

Tavo tėtis – taip pat obojininkas. Ar jis tave skatino mokytis groti, o gal tai darei savanoriškai?

Mano tėčio patirtis tikrai turėjo įtakos mano www.panele.lt

pasirinkimui groti obojumi, bet niekas manęs negalėjo priversti pamilti obojaus – tai padariau pats. Tai tikrai išskirtinis ir nepaprastas instrumentas, kuris dėl savo kompleksiškumo bei sudėtingumo dažnai yra nuvertinamas.

Džiaugiuosi, kad išmokau groti šiuo pučiamuoju, gebėti jį su valdyti, nes joks kitas instrumentas, mano akimis, nesuteikia tokio išskirtinio, unikalaus skambesio.

Ar reikia talento norint išmokti groti obojumi? O galbūt norint įvaldyti šį muzikinį instrumentą tereikia daug ir kantriai dirbti?

Manau, kad grojimas bet kokiu instrumentu, ne tik obojumi, reikalauja nemažai pastangų. Vis dėlto, svarbiau už įgimtą talentą muzikuoti yra įdėtas darbas, nes obojus – instrumentas, kurio prisijaukinimas reikalauja daug kantrybės ir pasiryžimo, norint išgauti gražų ir sodrų garsą. Stengiantis

įvaldyti grojimo juo techniką, reikia ne vienerių metų sunkaus ir atkaklaus darbo. Taip pat labai svarbus atsidavimas ir atkaklumas, nes iššūkių norint išmokti groti obojumi iš tiesų gali kilti nemažai.

Kas tau yra sunkiausia grojant obojumi?

Galiu teigti atvirai, kad grojimas obojumi yra nelengvas iššūkis. Pučiant instrumentą juntamas nežmoniškas pasipriešinimas, todėl tai reikalauja daug fizinių jėgų. Ne veltui šis pučiamasis yra įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip pats sunkiausias instrumentas fiziškai groti. Viena iš svarbiausių instrumento dalių – liežuvėlis, be kurio jis negali skleisti jokių garsų. Liežuvėlis yra gaminamas iš „gyvos“ medžiagos (specialios žolės, kuri yra panaši į nendrę), todėl oro sąlygos liežuvėlius labai keičia ir kiekvieną kartą grojant skirtingomis oro sąlygomis,

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

liežuvėlių skambesys kinta.

Obojus – instrumentas, kuriuo norint groti neužtenka jo paprasčiausiai pasiimti.

Dažniausiai jis yra atnešamas iš lauko, todėl būna atšalęs. Iš pradžių obojų reikia sušildyti iki kambario temperatūros. Tai daroma tvarkingai pučiant į jį be liežuvėlio.

Galiausiai būtina paruošti ir patį liežuvėlį – jį pamirkyti, pavirpinti, įstatyti į instrumentą ir tik tuomet palengva pradėti pūsti. Tad obojininko dalia – iš tiesų nelengva.

pasidžiaugti, kad grojančiųjų obojumi gretos, nors ir nedidėja tūkstančiais, vis dėlto, pamažu plečiasi. Gali būti, kad daugelį vis dar atbaido mintis apie grojimą šiuo instrumentu dėl to, kad užtrunka laiko jį prisijaukinti. Vis dėlto, jei esi uolus ir kantrus, tai neturėtų gąsdinti. Aš, asmeniškai, labai džiaugiuosi, kad nors obojus ir nėra pats populiariausias instrumentas, atsiranda vis daugiau žmonių, vertinančių išskirtinį jo garsą.

Ar Lietuvoje yra daug jaunų žmonių grojančių obojumi?

Jei lyginsime jaunų žmonių, kurie groja, pavyzdžiui, smuiku ar fortepijonu, skaičių, tuomet, sakyčiau, kad obojumi grojančiųjų skaičius nėra didelis. Kita vertus, per 5–10 metų atsirado nemažai jaunimo, susidomėjusio šiuo pučiamuoju. Šiandien jau galiu

Nors esi jaunas, tačiau jau pelnei pripažinimą muzikos pasaulyje, o taip pat ir tarptautinių įvertinimų. Ką tau reiškia tavieji pasiekimai?

Be abejo, pasiekimai yra svarbi mano gyvenimo dalis. Kaip bebūtų, be kantrių mokytojų ir mentorių vargu ar šiandien galėčiau džiaugtis tais pasiekimais. Esu

dėkingas savo mokytojams už jų indėlį į mano pasiekimus. Mokant groti obojumi reikalinga didelė kantrybė ir atsidavimas, todėl tai – darbas ne kiekvienam.

Kokį save įsivaizduoji žmogų, jei gyvenime nebūtų muzikos? Ką veiktum, jei nemuzikuotum?

Sunku save įsivaizduoti veikiant kažką kito, nes muzika mane supa nuo pat gimimo. Muzika – mano gyvenimas, todėl dažnai nemąstau apie tai, ką daryčiau, jei nebūčiau muzikantas. Na, o jei gyvenimo aplinkybės pasikeistų, ko gero, bandyčiau tapti virtuvės šefu. Kulinarijos pasaulis man artimas – labai mėgstu gaminti sau ir savo artimiesiems. Maisto gaminimas mane atpalaiduoja, padeda atitrūkti nuo kasdienės rutinos. Tai savotiška meditacija, gamindamas aš pailsiu po dienos darbų.

43

Talentingiausios GARSENYBĖS DARIJA GIAK

Ar žinojai, kad kai kurie garsūs žmonės turi daugiau nei vieną talentą? Lygiai taip pat save atrasti keliose srityse gali ir tu! Pateikiame sąrašą – teįkvepia šį rudenį ieškoti, bandyti, pasiekti.

Justin Timberlake

Cara Delevingne Cara Delevingne pakerėjo pasaulį savo grožiu ir išskirtinai tankiais antakiais. Milijonai jaunų žmonių ją seka socialiniuose tinkluose, modelis pasirodė daugelyje reklaminių kampanijų ir madų šou. Tačiau, be viso to, mergina atliko dar ir ne vieną rolę kino filmuose ir tai jai tobulai pavyko. Tiesa, daug nuostabos kilo tuomet, kai Cara Delevingne pasirodė esanti dar ir puikaus balso savininkė – ji kartu su Pharrell Williams įdainavo vieną iš „Chanel“ reklamų. Kiek vėliau ji debiutavo dar ir kaip dainų autorė, sukūrusi singlą „I Feel Everything“.

www.panele.lt

„VIDA PRESS“ IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Savo karjerą J. Timberlake pradėjo dainuodamas ir jam puikiai sekėsi – sulaukė pripažinimo ir šlovės. Tačiau, pasirodo, dainininkas yra dar ir nuostabus aktorius. Jam puikiai pasisekė atlikti vaidmenis tokiuose garsiuose kino filmuose kaip „Neįpareigojantys santykiai“ („Friends With Benefits“) bei „Socialinis tinklas“ („The Social Network“). Ir tai dar ne viskas! Koncertuodamas gyvai atlikėjas parodė, kad, be kita ko, gerai moka šokti ir jaučia ritmą. Na, o laidoje „Saturday Night Live“ pademonstravo išskirtinį humoro jausmą.

Cole Sprouse Daugelis žiūrėjusių serialą „Riverdale“ pamilo aktorių Cole Sprouse. Tačiau tiesa ta, kad savo karjerą jis pradėjo dar būdamas vaiku. 2005 m. jis atliko rolę kino filme „The Suite Life Of Zack And Cody“. Tačiau talentas įtikinamai įkūnyti herojus iš anapus žydrųjų ekranų nėra vienintelis, kuriuo C. Sprouse gali pasigirti – aktorius dar yra ir talentingas fotografas. Jis net yra fotografavęs Kendall Jenner, o fotosesija buvo plačiai publikuojama.

Mažais, bet tvirtais žingsneliais

PASIEKIMŲ KAMILĖ KOGSTAITĖ

LINK

Ant savo kambario sienų tapiusi maža mergaitė šiandien savo kūrybą demonstruoja ne tik pliušiniams žaislams, bet ir kur kas platesnei auditorijai. Jaunosios kartos menininkė Monika Plentauskaitė įsitikinusi – vaikystėje ir paauglystėje leistas pasireikšti kūrybingumas padėjo jai ugdant talentą. Šiandien Monikos gabumus įvertina profesionalai – mergina „Jaunojo tapytojo prizo“ konkurse pelnė pirmąją vietą, jos meno kūrinių jau yra įsigiję Lietuvos ir užsienio kolekcionieriai, o nuo rugsėjo duris atverti ketina Monikos dailės studija „Lukiškių kalėjime 2.0“. Apie meno pasaulį jaunos kūrėjos akimis pasakoja Monika.

www.panele.lt

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Ar tave visuomet supo menas? Kaip pasirinkai šį gyvenimo kelią?

Konkretaus momento, kuomet pradėjau „draugauti“ su menu jau nepamenu. Žinau tik tiek, kad vaikystėje daug piešdavau ir tėvai leisdavo man tai daryti net ant kambario sienų! Dabar manau, kad tuo metu suteikta laisvė saviraiškai padėjo augti mano kūrybingumui, kuris lydi ir šiandien.

Tikiu, kad augančiam, bręstančiam žmogui labai svarbu suteikti priemones ir galimybes kurti bei suprasti, ko jis nori iš gyvenimo.

Esu be galo dėkinga savo tėvams už jų supratingumą. Na, o kiek vėliau, jau paauglystės tarpsnyje, mano gyvenime atsirado dailės būreliai, vėliau pradėjau lankyti Kauno dailės gimnaziją. Pamažu pradėjau vis labiau įsitraukti į meno pasaulį, daugiau tapyti. Šiandien galiu teigti, kad iki to, kas šiandien esu, ėjau niekur neskubėdama, palengva, mažais žingsneliais svajonių link.

Ar augdama žinojai, kad ateityje nori būti dailininke? Ar svarstei ir apie kitas savirealizacijos formas?

Ko gero visuomet įtariau, kad save realizuosiu būtent meno srityje. Pakankamai anksti suvokiau savo identitetą ir kryptį,

kuria noriu žengti, tačiau tikslios vizijos, kuo noriu būti užaugusi, niekuomet neturėjau.

Mane domino daugybė sferų, ne tik dailė ir tapyba. Domėjausi architektūra, interjero dizainu, istorija, geografija, literatūra...

Vis dėlto, nusprendžiau apsistoti ties daile: lankiau specializuotus būrelius, dailės gimnaziją, o vėliau įstojau į Vilniaus dailės akademiją. Šiandien manau, kad mes galime būti tuo, kuo norime būti, o savo tapatybę suvokiu kaip performatyvų veiksmą, nulemtą norų, motyvacijos, pomėgių ar aplinkybių.

Kas yra tavo įkvėpimo šaltinis? Kuo žaviesi, kokia aplinka tave sužadina?

Mane įkvėpti gali netikėčiausi dalykai.

Niekada nežinau, kas taps mano įkvėpimo šaltiniu, todėl man labai svarbu nuolat ieškoti, „nepaleisti“ smalsumo. Tai gali būti kelionės, apleista sodyba, nuomojamas butas Stoties rajone ar buvęs kalėjimas. Pavyzdžiui, visai neseniai įkūriau savo dailės studiją „Lukiškių kalėjime 2.0“. Tai yra nauja Lukiškių kalėjimo „versija“, kurioje šiuo metu galima išvysti daug kūrybingų žmonių, toje vietoje yra rengiamos ekskursijos, parodos bei muzikiniai pasirodymai. Čia yra įsikūrusi didžiausia Lietuvoje meno bendruo-

menė po vienu stogu – tai yra kažkas naujo, nepatirto ir dar neregėto ne tik man pačiai, bet ir visam Vilniaus miestui. Ko gero, būtent noras keisti ar keistis labiausiai ir įkvepia mane. Mane traukia kontraversiškos vietovės bei noras jas pripildyti savasties.

Ar jautiesi apdovanota talentu? O gal gebėjimas kurti, tapyti – ne talentas, o įgūdžių išsiugdymas?

Tai yra sunkus klausimas, nes sunku pačiai save vertinti. Aš tikiu, kad kiekvienas iš mūsų esame apdovanotas kokiu nors talentu, bet jį atrasti nėra taip jau paprasta.

Labai daug kas priklauso nuo aplinkybių, susiklosčiusių vaikystėje ar paauglystėje.

Taip pat labai svarbus yra įsipareigojimas talentui, nepaleidimas jo vėjais iškilus pirmam išbandymui. Būtina atminti, kad jokia sėkmė neaplanko per dieną, o norint kažko pasiekti, teks susidurti su įvairias iššūkiais.

Talentas be kantrybės, atkaklumo ir nuoširdaus darbo – neįsigali...

Nors esi jauna, tačiau jau apdovanota nemažai svarbių apdovanojimų. Tavo kūrinių jau yra įsigiję Lietuvos ir užsienio kolekcionieriai bei „MO“ modernaus meno 47

Vis dar gaji stereotipinė nuomonė, kad menininkų gyvenimas sunkus, jie dažnai skursta... Kaip manai, ar ši nuostata neatwww.panele.lt

Kokią jaunąją menininkų kartą pati regi? Kuo ji skiriasi nuo senosios menininkų kartos?

Kartų skirtumus apibrėžti sunku. Ko gero, tai tiksliausiai daro profesionalai – menotyrininkai. Na, o savąją kartą aš regiu kaip drąsią, atvirą ir nebijančią socialinių, poli-

tinių ar kultūrinių temų savo kūryboje. Taip pat – labai rimtai žiūrinčią į savo specialybę ir tai džiugina.

Kokios yra tavo netolimos ateities vizijos?

Artimiausia ateities vizija yra susijusi su mano dailės studija „Lukiškių kalėjime 2.0“.

Jau visai netrukus čia pakviesiu mokytis dailės visus norinčius: ir pradedančiuosius, ir jau pažengusius tapytojus bei piešėjus. Šiuo metu vyksta statybos darbai, tačiau tikiuosi, kad jie ilgai neužtruks ir nuo rugsėjo pirmosios ši mano nedidelė mokykla atvers duris.

Gal galėtum duoti trumpą, padrąsinantį patarimą jaunam žmogui, kuris jaučia polinkį kurti, tapyti, tačiau nedrįsta įgyvendinti savo svajonių arba joms nepritaria artimieji?

Neabejoti savimi ir savo ateities vizija net jei artimieji skatina imtis „rimtesnės“ specialybės. Tik tu pats gali nuspręsti ir žinoti, kas yra artima širdžiai ir įdomu!

ASMENINIO ARCHYVO NUOTRAUKOS

muziejus. Ką tau pačiai reiškia tavo darbų įvertinimas? Įvertinimai, vienareikšmiškai, paskatina judėti pirmyn. Tai – tarsi įrodymas, kad esi savose vėžėse. Žinoma, egzistuoja ir pavojai, kurie gali slėptis po gautais įvertinimais.

Kalbu apie kartelės užkėlimą per aukštai ir negalėjimą paimti teptuko į rankas ar baltos drobės baimę – baimę suklysti... Kaip bebūtų, labai svarbu suprasti, kad iššūkių, sunkumų ar klaidų savame kelyje neišvengia niekas. Kai tai supranti, reikia tiesiog neleisti sau permąstyti dalykų, kurių nėra bei toliau ramiai dirbti.

baido jaunų žmonių žengti meno keliu ir vietoje to pasirinkti finansinį stabilumą užtikrinančias profesijas? Šis stereotipas atsirado ne iš niekur.

Dailės istorijoje gausu pavyzdžių, kuomet menininkai laukia pripažinimo ir jo vis nesulaukia arba yra labai talentingi, tačiau gyvena skurdžiai, o žmonių yra įvertinami tik po mirties. Būti menininku, visgi, yra išbandymas. Kiti vadina tai savanoryste kultūrai.

Aš, vis dėlto, tikiu, kad menininkai neturėtų skursti, o finansinis menininko stabilumas priklauso tik nuo paties jo atkaklumo ir ryžto. Kita vertus, galima susirasti papildomą darbą ir vis tiek būti menininku.

49

Ryškiausios 2021 m.

RUDENS MADOS tendencijos INGRIDA KARPUŠKAITĖ

Pandemijos laikotarpiu dirbome ir mokėmės iš namų, nevyko renginiai, neveikė kavinės ir kitos pasilinksminimo vietos. Tad ir puoštis praktiškai nebuvo kur. Todėl kone metus įvairių mados namų kolekcijose dominavo patogi laisvalaikio apranga. Vienok, panašu, kad visi kaip niekad viliasi, jog šį rudenį jau galėsime gyventi maksimaliai įprastu gyvenimo ritmu, o neutralių spalvų laisvalaikio drabužius ima keisti ryškiaspalviai, blizgantys, griežtesnio silueto kūriniai. Jau dabar daugelis po truputį sugrįžta į ofisus, kalbama, kad bus pasirinktas kontaktinis mokymas ugdymo įstaigose. Į tai atsižvelgdami dauguma dizainerių savo kolekcijose pristatė įvairaus tipo oficialų garderobą. Ir nors dauguma tendencijų jau vyrauja ne pirmą sezoną, galime išvysti ir keletą naujienų – masyvius mezginius bei trumpo kirpimo švarkus, marškinius, liemenes.

Kalbant apie madingiausias šio rudens spalvas – tai ne tik ryškios, neoninės, bet ir visų atspalvių žalia, ruda. Niekur nesitrauks ir ekspresyvūs raštai, netikėtas jų derinimas bei gėlių motyvai. Šiuos dizaineriai siūlo perkelti ir ant paltų. Madingiausias sijonų ir suknelių ilgis – midi, na, o drąsiausioms – itin trumpas mini. Ne pirmą sezoną siūloma prisijaukinti ir kelnes plačiu kliošu, iškarpytus drabužius bei didžiules pūkines striukes.

Apžvelkime ryškiausias 2021 m. rudens mados tendencijas. www.panele.lt

„VIDA PRESS“ IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Po truputį atsivėrus pasauliui dizaineriai savo naujausias, šaltajam metų laikui skirtas kolekcijas pagaliau ir vėl galėjo pristatyti organizuodami madų šou. Tiesa, laikantis visų saugumo reikalavimų, taigi – beveik be žiūrovų. Daugelis jų pasisakė, kad tokia galimybė jiems buvo it šventė ir tai tikrai atsispindėjo ant podiumų.

Ryškios spalvos Ryškios, neoninės, iš toli matomos spalvos, regis, nė neketina užleisti vietos įvairių mados namų kolekcijų pristatymų topuose. Tiesa, rudenį dizaineriai kviečia būti ryškioms nuo galvos iki kojų, nebijoti išskirti iš minios derinant kelias spalvas arba pasirenktant tiek drabužius, tiek ir aksesuarus vieno ir to paties atspalvio. Ši tendencija pastebėta „Elleme“, „Molly Goddard“, „Versace“, „Ferragamo“, „Raf Simons“, „Bottega Veneta“, „Prada“, „Loewe“, „JW Anderson“, „Chanel“, „Burberry“ bei „Roksanda“ 2021 m. rudens ir rudens–žiemos kolekcijų pristatymuose.

MOLLY GODDARD

VERSACE

BOTTEGA VENETA

PRADA

51

ACNE STUDIOS

ULLA JOHANSON CHLOE

RICK OWENS

www.panele.lt

Nėra nieko jaukesnio nei žvarbų rudens vakarą susisukti į šiltą megztinį. Tačiau šiais metais dizaineriai siūlo mezginius išnaudoti maksimaliai. Megztos suknelės, kostiumėliai, kelnės... O raštų įvairovė! Ši tendencija pastebėta „Acne Studios“, „Chloé“, „Rabens Saloner“, „By Malene Birger“, „Wales Bonner“, „Proenza Schouler“, „Rick Owens“, „Ulla Johnson“, „Zanni“, „Thakoon“, „Victor Glemaud“, „Jonathan Simkhai“, „Gabriela Hearst“, „The Row“, „Altuzarra“, „Loro Piana“, „Fendi“, „Salvatore Ferragamo“, „Adam Lippes“ bei „Ports 1961“ 2021 m. rudens ir rudens– žiemos kolekcijų pristatymuose.

„VIDA PRESS“ IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Mezginiai

Blizgūs žvyneliai Į mados olimpą grįžusi blizgių žvynelių mada nesitraukia jau visą pandemiją. Ne išimtis ir šis ruduo.

Matyt, iš tiesų, pasaulis pasiilgo vakarėlių. Tad jei leis įstatymai ir galimybės – linksmybėms rinkis būtent blizgių audinių drabužius. Ši tendencija pastebėta „Burberry“, „Connor Ives“, „Giorgio Armani“, „Dolce & Gabbana“, „Loewe“, „Stella McCartney“, „Erdem“, „Ashish“, „GCGS“, „Halpern“, „Prabal Gurung“, „Carolina Herrera“, „Dries Van Noten“, „Versace“, „Valentino“, „Louis Vuitton“, „Isabel Marant“, „Prada“, „Markarian“, „Givenchy“, bei „Alberta Ferretti“ 2021 m. rudens ir rudens–žiemos kolekcijų pristatymuose.

DOLCE && GABBANA

BURBERRY

GIVENCHY

STELLA MCCARTNEY

53

NINA RICCI

STELLA MCCARTNEY

ZIMMERMANN

VICTORIA BECKHAM

www.panele.lt

Kostiumai Didžioji dauguma vėl grįžta į ofisus ir ugdymo įstaigas, matyt todėl patogūs laisvalaikio drabužiai užleidžia vietą griežtiems kostiumų siluetams. Šį rudenį, vienok, populiariausi bus švarko ir kelnių deriniai. Ši tendencija pastebėta „Stella McCartney“, „Victoria Beckham“, „Zimmermann“, „Rejina Pyo“, „Nina Ricci“ bei „Thebe Magugu“ 2021 m. rudens ir rudens–žiemos kolekcijų pristatymuose.

CHANEL

FENDI

EMILIA WICKSTEAD

„VIDA PRESS“ IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Trumpinta viršutinė dalis

LAQUAN SMITH

Trumpinta viršutinė aprangos dalis – pakankamai naujas siluetas. Vasarą, vienok, buvo siūloma rinktis pilvuką atidengiančius marškinėlius. Šaltajam sezonui dizaineriai šią tendenciją adaptavo sutrumpindami švarkus, marškinius, liemenes. Ši tendencija pastebėta „Chanel“, „Giorgio Armani“, „Fashion East“, „Fendi“, „Vetements“, „Emilia Wickstead“, „Peter Do“ bei „Laquan Smith“ 2021 m. rudens ir rudens–žiemos kolekcijų pristatymuose.

55

Reikšmingiausia aprangos dalis?

AVALYNĖ ir RANKINĖS! GRETA KUKŠTAITĖ

Kai kurių naujausių mados tendencijų galime nepaisyti ar jų neišbandyti, tačiau tik ne tada, kai kalba eina apie batus bei rankines. Mat kiekviena stilinga mergina žino, kad svarbiausios įvaizdžio detalės, kurios neturėtų būti nuobodžios, neabejotinai, yra avalynė bei rankinė. Net ir vilkint niekuo neišsiskiriančius, kasdienius drabužius pasirinkti aksesuarai turi ypatingą galią akimirksniu transformuoti ir perkelti derinį į kitą lygmenį. Tad, kad ir kaip keistai skambėtų, norint susikurti išraiškingą drabužių ansamblį, juos derink prie batelių ar rankinės, o ne atvirkščiai. Tai išbandžiusi pati suprasi ir įsitikinsi, kad stilingą derinį dažnai padeda sukurti būtent tinkamai pasirinktos reikšmingos įvaizdžio detalės. www.panele.lt

„VIDA PRESS“ IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Kiekvienam naujam sezonui pasibeldus į duris su juo kartu ateina ir vis kitokios mados tendencijos. Neretai jos pasireiškia dar įdomesnėmis, kitokiomis formomis, tačiau yra ir tokių, kurios palieka žymę ateities kartoms ir neišeina iš mados metų metus. Pavyzdžiui, vintažas, arba kitaip – atsigręžimas į praeities siluetus, raštus bei modelius – tapo nebe nuolat pasikartojančia mados kryptimi, o natūraliu procesu, kuomet juntama nostalgija praeičiai kiekvienu sezonu atsispindi dizainerių kuriamuose drabužiuose, aksesuaruose bei avalynėje. Tad pūsti pečiai, griežto kirpimo švarkai, platėjantys džinsai, smailianosiai bateliai žemu kulniuku bei „Oksfordo“ stiliaus batai yra atėję būtent iš praėjusių dešimtmečių, kurie šį sezoną yra ypač aktualūs. Tiesa, būtent grubaus, aukštesnio pado. Kalbant apie rudens periodą, madingi bus rauktos (angl. slouchy) odos ir aukštos lygiapadės platformos aulinukai, lietaus batai iki kelių, suvarstomi auliniai žemiau kelių, o kaip vieną drąsiausių tendencijų būtų galima įvardinti blizgios tekstūros ar žvyneliais puoštus ilgaaulius ar kaubojiško stiliaus batus, kurie vis dar neužleidžia savo pozicijų avalynės mados tendencijų viršūnėse.

Kalbant apie rankines, šį sezoną pravartu rinktis dideles, minkštas bei talpias arba, priešingai, itin mažas, kuriose tilps tik svarbiausi daiktai. Keliaudama į pamokas ar studijas, rinkis portfelio tipo (dizainerių šiandien angliškai vadinamos messenger bags) arba klasikines tote rankines, minimalistines, puikiai formą laikančias kuprines arba puffer – pūsto, tarsi striukės audinio, minkštus krepšius. Laisvalaikiui su draugėmis mieste neįsipareigok ir žaisk mada, rinkis vintažinio stiliaus, pinigines primenančias, gertuvės ar telefono dėklo formos, kurios išpopuliarėjo praeitame sezone bei mažas rankines su grandinėmis. Ryškiausiais šio šaltojo sezono rankinių akcentais tituluojami kailis, megzti bei blizgūs audiniai ir įmantrios, 57

www.panele.lt

prancūzų aktorei Jane Birkin, kuri, pasak legendų, gimė po to, kai aktorė sedėdama lėktuvo sėdynėje šalia „Hermes“ generalinio direktoriaus Jeano Louiso Dumo pareiškė, jog niekaip negali rasti padorios rankinės, tad jis pakvietė ją į rankinių dirbtuves ir po metų Jane Birkin savo rankose jau turėjo išsvajotą rankinę, kuri buvo pavadinta aktorės garbei. Šiandien ši rankinė yra prabangos simbolis, jos trokšta tūkstančiai, tačiau gauna tik išrinktieji, tad ji populiari tik tarp turtuolių ir pasaulio garsenybių. O dvidešimto amžiaus pradžioje dizainerė Gabrielle Coco Chanel nuolat prieštaraudavo anuomet vyraujantiems moteriškos mados idealams manydama, kad rankoje nešinos rankinės yra nepatogios ir netinkančios moterų gyvenimo būdui. Tad ji sukūrė legendinę, per petį užmetamą, „2.55“ rankinę, kurią galutinai kurti baigė tik po 16 metų (oficialiai pristatyta 1955m.)! Tiesa, 1983 m. mados namų vairą perėmus Karl Lagerfield šios rankinės gamyba buvo laikinai sustabdyta, o ją pakeitė garsioji užverčiama rankinė su „CC“ formos sagtimi.

Atsimink, vilkimi drabužiai yra svarbu, tačiau norint be didelių pastangų susikurti dėmesio vertą harmoningą derinį kur kas svarbiau yra avalynė, rankinė bei įvairūs papildomi aksesuarai. Žinoma, tavo įvaizdis turėtų atspindėti tave pačią, o apranga neturėtų priminti chaoso. Jei vilki tamsius drabužius – rankinė bei batai gali būti pagrindiniu akcentu, kurio modelis ar spalva bus ryškesni, o jei pati mėgsti rengtis spalvingai – aprangoje (įskaitant ir avalynę bei rankinę) nederink daugiau nei trijų spalvų. Taigi, eksperimentuok ir nebijok klysti, tik taip atrasi tai, kas patinka.

„VIDA PRESS“ IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

tokios, kaip prieš tai minėtos grandinių, siuvinėjimų, plunksnų, masyvių sagčių ir rankenų detalės. Kuo išraiškingiau – tuo geriau.

Tad taisyklę „mažiau yra daugiau“ palik drabužiams, o avalynę bei rankinę rinkis tokią, kuri išsiskirs ir akimirksniu papuoš garderobą.

Nors avalynė yra asocijuojama su tvarkingumu, o rankinė jau nuo seno laikoma moters vizitine kortele, visų pirma, reikėtų prisiminti, kad šiuolaikė mada diktuoja, kad avalynė ir rankinė nėra derinama nei prie drabužių, nei, juolab, viena su kita. Tai, kad rankinė ir bateliai turi dėrėti tarpusavyje – palik galvoti močiutėms, kadangi naujoji karta yra linkusi eksperimentuoti ir nebesilaikyti jokių iš anksčiau primestų taisyklių. Juk stilius yra saviraiška, tad apie jokias taisykles čia negali būti nė kalbos. Ypatingai tada, kai diskutuojama apie aksesuarus. Lai jie tampa modernaus ir stilingo tavo įvaizdžio kaltininkais net ir tada, kai aukštakulniai yra avimi prie sportinio kostiumėlio. Ko gero jau teko matyti taip apsirengusias stilingiausias pasaulio madistes? Žinoma, yra tokių rankinių bei batelių, kurie amžiais bus vadinami klasika. Pavyzdžiui, balerinos arba kitaip – laiveliai, balti sportiniai bateliai, aulinukai virš kauliuko, nesenstanti klasika „Converse“ arba „Vans“, prieinami didžiajai masei. O šios prabangios istorinės rankinės – „Coco Chanel 2.55 Reissue“ klasikinė rankinė per petį, „Hermes“ mados namų sukurtos „Birkin“ bei „Kelly“ rankinės, Louis Vuitton „Speedy 25“ bei Christian Dior „Lady Dior“ – visuomet užims garbingą vietą geidžiamiausių sąrašuose ir niekada nenuvertės. Beje, visos jos praeitame amžiuje buvo sukurtos specialiai tuometinėms mados ikonoms. Pavyzdžiui, „Hermes Birkin“ rankinė buvo pasiūta

59

Pratimai...

GERESNIAM MIEGUI!

INGRIDA KARPUŠKAITĖ

Lenta sulenktomis alkūnėmis Rankos – tiesiai po petimis, į žemę atsiremk alkūnėmis.

Tam, kad stabilizuotum kūną, įtempk liemenį ir sėdmenis.

Galva – vienoje linijoje su nugara. Tokioje pozoje išbūk bent 30 sekundžių, o jei gali – ir ilgiau.

2 www.panele.lt

Sportuojama ne tik tam, kad stiprėtų raumenys ir stangrėtų kūnas. Geras miegas – ne ką mažiau svarbus norint iš tiesų sveikai gyventi ir turėti gražias formas bei aiškias mintis. Sportuojant prieš miegą yra skatinamas metabolizmas, o tai padeda greičiau užmigti bei geriau miegoti. Taigi, vilkis pižamą ir pirmyn!

1 Karvė – katė Atsistok ant keturių. Kojos ir rankos – pečių plotyje. Lėtai, įtempdama pilvo raumenis riesk nugarą, kelk ją į viršų.

Atpalaiduok sprandą. Užfiksuok pozą 5 sekundėms. Tuomet lėtai leisk nugarą žemyn ir išsiriesk. Užfiksuok pozą 5 sekundėms. Smakrą kelk aukštyn. Kartok 10 kartų.

Šoninė lenta Atsigulk ant šono. Apatine ranka iškelk savo kūną į viršų. Viršutinę ranką iškelk statmenai link lubų. Žiūrėk tiesiai prieš save.

Tokioje pozoje išbūk bent 30 sekundžių, o jei gali – ir ilgiau. Pakartok kita kūno puse.

3

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Valtis Atsisėk ant žemės. Kelk kojas į viršų – jos turi išlikti tiesios. Pradžioje gali jas laikyti sulenktas per kelius ir rankomis prisilaikyti už šlaunų. Siekiamybe turėtų būti kojos iškeltos tiek, kad kūnas primintų raidę „V“, o rankos būtų ištiestos tiesiai. Tokioje pozoje išbūk bent 30 sekundžių, o jei gali – ir ilgiau.

4 61

Tiltukas Atsigulk. Prispaudusi mentes ir rankas prie žemės į viršų kelk nugarą. Keliai turi būti sulenkti 90 laipsnių kampu. Užfiksuok pozą 5 sekundėms. Kartok 10 kartų. Tuomet atlik viską taip pat, tik laikyk statmenai iškeltą vieną koją. Po 5 kartus pakartok pratimą su kiekviena koja.

5 Žuvis Atsisėk ir sukryžiuok kojas. Tuomet palegva lenkis atgal ir gulkis. Rankas laikyk prie šlaunų. Alkūnėmis įsiremk į žemę ir pakelk krūtinę. Atpalaiduok sprandą. Tokioje pozoje išbūk apie 60 sekundžių.

6 Atsisėk sukryžiavusi kojas ir atsipalaiduok. Nugara tiesi, rankos ant kelių delnais į viršų.

Ramiai kvėpuok, įsiklausyk į kvėpavimą ir širdies plakimą.

7

www.panele.lt

AR ŽINOJAI, KAD AKTYVIAU PASPORTAVUS PRIEŠ MIEGĄ KALORIJOS DEGS NET MIEGANT? ŽINOMA, NEREIKIA PERSISTENGTI. TIESIOG TARP AUKŠČIAU IŠVARDINTŲ PRATIMŲ ĮTERPK GERAI ŽINOMUS ATSILENKIMUS, DVIRAČIO PEDALŲ SUKIMO PRATIMĄ BEI PRITŪPIMUS.

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Lotosas

TRENIRUOTĖ, sparčiai išpopuliarėjusi INTERNETE DARIJA GIAK

Jei turi paskyras socialiniuose tinkluose (ypatingai „Tik Tok“) – negalėjai nepastebėti iš pirmo žvilgsnio keistų treniruočių, kurias atlieka merginos iš Azijos žemyno. Garsiai skambanti ritminga muzika, neaiškūs trenerės šūksniai ir po devintu prakaitu klubus pirmyn atgal bei į šonus judinančios merginos – būtent toks vaizdelis pasitiks į paiešką įvedus „Kiat Jud Dai“.

Kiat Jud Dai treniruotės atsirado Korėjoje. Sakoma, kad jei kasdien atliksi šiuos ritmingus pratimus 30 min. – rezultatus pamatysi jau po savaitės, tačiau daugelis renkasi 10 ar 5 minučių trukmės treniruotes. Ir iš tiesų, tai – ne tik puikus kardio, bet ir nugaros bei pilvo raumenis stiprininantis pratimas. Taigi, šokant šį intensyvų ir keistą šokį ne tik krenta svoris, bet ir plokštėja pilvukas bei ryškėja liemuo. Tikrai nemažai „Tik Tok“ vartotojų priėmė Kiat Jud Dai iššūkį ir kasdien treniruodamiesi filmavo save. Visiems dariusiems tai pareigingai ir nuoširdžiai pavyko pasiekti puikių rezultatų. Tad, jei dar neišbandei šio pilvo preso šokio – pats laikas tai padaryti. „Youtube“ tinklapyje rasi nemažai vaizdo įrašų, kviečiančių sportuoti Kiat Jud Dai kartu. Žiūrėdama ir kartodama judesius netruksi išmokti ir pati. Vėliau patartina pereiti prie veidrodžio – kad matytum kaip judi ir ar taisyklinga tavo laikysena. Na, o kai įvaldysi Kiat Jud Dai – tereikės pasileisti muziką, o treniruotis galėsi bet kur ir bet kada, net užsiimdama kitomis veiklomis, pavyzdžiui, gamindama sveikus pusryčius!

63

Nenueisiu į dušą – nieko nenutiks.

AR TIKRAI?

DARIJA GIAK

Po sporto treniruotės ar šiaip suprakaitavusi numoji ranka: „Tingiu eiti į dušą, nieko nenutiks“. Tačiau tai nėra tiesa, o praleistų maudynių pasekmė – ne tik blogas kūno kvapas.

Prakaito liaukos yra išsidėsčiusios visame tavo kūne. Jos išskiria prakaitą kai sukaisti (reaguodama į padidėjusią aplinkos temperatūrą ar stresą) ar sportuoji. Tai yra natūrali ir visiškai normali organizmo funkcija, būtina termoreguliacijos procesams palaikyti. Kitaip tariant – prakaituodamas organizmas vėsinasi. Tačiau jei nesirūpinsi higiena, sudarysi palankią terpę įvairiems žalingiems procesams ant tavo odos vykti.

Dermatologinės odos problemos Nuo nenuplauto purvo ir dėl to susidariusių bakterijų gali sudirgti oda ir atsirasti aknė ar net dermatitas. Maža to, nepašalinant negyvų odos ląstelių, jos prilimpa prie kūno ir gali išsivystyti hiperpigmentacija. Žinoma, pastaroji būklė neišsivysto staiga – gali prireikti kelių savaičių ar net mėnesių, bet būtent blogas kūno kvapas ir yra pirmas signalas, kad gali netrukus sulaukti didesnių problemų.

Kūno kvapas Neretai yra galvojama, kad pats prakaitas smirda, tačiau, iš tiesų, jis yra bekvapis.

Blogas kūno kvapas atsiranda tuomet, kai pernelyg ilgai yra nenuplaunamas prakaitas ir ant odos užsiveisia bakterijos, kurios ir sukelia tą nemalonią, aitrią smarvę.

Odos infekcijos Jei po sporto ar šiaip suprakaitavusi nenusimaudai – sparčiai ant odos besidauginančios bakterijos gali sukelti įvairių odos infekcijų. Jei kuris nors odos sluoksnis yra pažeistas, dėl tokių infekcijų gali susidaryti ir celiulitas.

Sudirgusi oda Jei jau suprakaitavus atsisakoma dušo, neretai nėra ir persirengiama švariais, sausais drabužiais. Jei ryte suprakaitavai ir visą dieną dėvi tuos pačius drabužius – labai didelė tikimybė, kad susirgsi pienlige. Pienligė, makšties grybelis ar kandidozė išsiskiria nemaloniais pojūčiais, pavyzdžiui, išorinių lytinių organų niežuliu, perštėjimu, paraudimu, patinimu, tirštų išskyrų atsiradimu, skausmingais lytiniais santykiais, perštėjimu šlapinantis. Tad ar tikrai kelios minutės duše yra blogiau už tokias pasekmes? Žinoma, kartais gali atsidurti tokiose situacijose, kai nėra laiko ar galimybių nusimaudyti. Tokiu atveju rekomenduojama kruopščiai apsivalyti drėgnomis higieninėmis servetėlėmis.

www.panele.lt

Jei numosi ranka į kūno higieną – labai didelė tikimybė, kad oda sudirgs. Natūralūs odos riebalai susimaišys su purvu bei kitais teršalais ir dėl to ji paraus, ims niežėti, gali prasidėti uždegiminiai procesai.

Nudegimas saulėje Galbūt to nežinojai, tačiau jei neišsimaudysi po sporto ar kitos aktyvios veiklos – gali daug greičiau nudegti saulėje. Kai žmogaus organizmas prakaituoja, ženkliai sumažėja natūrali apsauga nuo UV spindulių. Tad vasarą ar atostogaujant šiltuose kraštuose dažniau praustis po dušu yra tiesiog privaloma.

„SHUTTERSTOCK“ NUOTR.

Pienligė

MORPHE prekių ženklas neturi taisyklių. Stereotipai? Neįdomu. Esam tikri nuo pradžios iki pabaigos. Mes kuriame.

Peržengiame ribas. Darome kitaip. Parodome pasauliui tavo spalvas – tikras, gyvas ir stulbinančias. Tu esi tu. Ir niekas kitas. Laužyk taisykles, „Morphe Babe“.

THE JAMES CHARLES ARTISTRY PALETTE akių šešėlių ir presuotų pigmentų paletė

KAS NAUJO?

Kai Jamesas Charlesas sako, kad gali sukurti ką tik nori, jis tikrai tai žino. Tikrų. Tikriausiai. Spalvų niekada nepritrūks su šiuo didžiulio spektro rinkiniu, kurį sudaro 39 išskirtiniai, daug pigmento turintys atspalviai. „The James Charles Artistry Palette“ akių šešėlių ir presuotų pigmentų paletė - tai keturios eilės įspūdingų spalvų ir viena eilė didesnio dydžio atspalvių, kurie leis susikurti bet kokį įvaizdį, apie kokį tik svajoji. Tad imk ir kurk. Ir nevaržyk savęs.

Kaina: 42,95 Eur Tik Douglas

Reklamos projektas

TOPICREM CALM+ raminamasis kremas ir emulsija jautriai, dirgliai odai, 40ml Sudėtyje esantis glicerinas drėkina 24val., alantoinas – iškart ramina sudirgimus, o išgrynintas saulėgrąžų aliejus apsaugo odą bei mažina jos jautrumą. Odai grąžinamas komfortas, minkštumas. Dermatologų patikrinti ant dirglios odos. Hipoalerginiai. Be parabenų, silikono, dažiklių. Ieškokite didžiosiose ir internetinėse vaistinėse.

PASCAL MORABITO ROSE ADDICT parfumuotas moterų vanduo Tai aromatų architektūra, sukurta paties Pascal Morabito, kurią įsimylėsite dėl išraiškingų ir turtingų jos natų. Bazinės aromato natos – mediena ir muskusas, kurias gaubia bijūnai, orchidėjos, raudonosios uogos, jazminai ir pakalnutės. Kvapą vainikuoja vaisių aromatai – mandarininis citrinmedis, ananasai, pasifloros ir braškės. Juvelyras, poetas, skulptorius ir apskritai, labai aktyvi asmenybė – Pascal Morabito dirba prabangos srityje: su papuošalais, kristalais, laikrodžiais, kosmetika, mada, dizainu, skulptūra ir parfumerija.

Dar daugiau puikių pasiūlymų eurokos.lt

65

GROŽIO ABC

www.panele.lt

IŠ VASAROS Į RUDENĮ.

Kaip keičiasi veido odos priežiūros rutina?

INGRIDA KARPUŠKAITĖ

Keičiantis sezonams keisti garderobą yra įprasta. Vėstant orams lengvos suknelės ir trumparankoviai marškinėliai keliauja į spintos gilumą, o megztiniai ir kelnės iš naujo atranda vietą tavo kasdienoje. Nemažiau svarbu atitinkamai peržiūrėti ir grožio rutiną – ypatingai, kai vasarą keičia ruduo.

Keičiantis klimatui veido oda ima sausėti, šerpetoti, praranda spindesį. Taip nutinka todėl, kad daugiau laiko yra praleidžiama namuose, kur orą sausina radiatorių skleidžiama šiluma, išėjus į lauką „smogia“ šaltis ir vėjas, o ir duše naudojamas karštesnis vanduo. Tad kaip tinkamai pasirūpiti savo veido oda šiuo laikotarpiu?

Švelnesni šveitikliai Šaltuoju metų laiku veido oda tampa sausesne ir dirglesne. Todėl neretai yra manoma, kad geriau jos neerzinti šveičiant.

Tačiau tiesa ta, kad šiuo periodu labai svarbu išlaikyti odos šveitimo rutiną.

Tiesa, vertėtų rinktis švelnesnes priemones, kadangi rudenį ir žiemą oda paprastai būna jautresnė. Todėl šveitiklį su granulėmis pakeisk AHA arba migdolų rūgštimi.

„SHUTTERSTOCK“ NUOTR.

Naudok aliejus Rudenį susiduriame su nuolatine temperatūrų kaita (šildymas namuose, šaltis lauke, karštas dušas ir pan.), o tai išbalansuoja natūralią odos drėgmę, dėl ko ji gali pradėti šerpetoti. Būtent todėl jau rudenį į savo grožio rutiną vertėtų įtraukti aliejus.

Trumpalaikėje perspektyvoje jie pamaitina veido odą, o ilgalaikėje – padeda atstatyti drėgmės balansą.

Vitaminas C Vasarą mūsų oda švyti, tačiau vėstant orams šią savybę praranda. Tam, kad oda atrodytų sveika ir švytinti kaip vasarą – naudok vitaminą C, kuris paskatina kolageno gamybą, apsaugą nuo neigiamų išorinių veiksnių ir oda geriau išlaiko drėgmę. Vasaros metu veido oda yra kone nuolat veikiama kenksmingų UV spindulių, skatinančių greitesnį jos senėjimą. Vitaminas C puikiai pašalina šiuos ir kitus neigiamus spinduliuotės padarinius.

Riebesni plovikliai Vasarą patartina naudoti lengvesnius veido ploviklius – gelinės konsistencijos ar putojančius. Tačiau vėstant orams derėtų rinktis kreminės konsistencijos ar aliejaus pagrindu pagamintus. Šaltuoju metų laiku oda išskiria mažiau riebalų, tad labai svarbu plaunantis veidą jų visai nepašalinti.

Drėkinančios kaukės ir kremai Kuo labiau orai šaltės, tuo labiau veido oda sausės. Todėl jau dabar yra pats laikas pradėti ją intensyviau drėkinti. Rudenį molio ir valančias kaukes keisk drėkinančiomis, nebent tavo oda labai riebi ar linkusi į aknę. Lengvus kremus taip pat būtų gerai pakeisti riebesniais, stipriai drėkinančiais ar maitinančiais.

67

Karščiausia šių metų

Nebesugalvoji kaip nusilakuoti nagus? Vis smalsauji, kaip juos dailina mados tendencijas išmanančios Lietuvos ir pasaulio merginos? Labai paprastai – derančiomis įvairiaspalvėmis dėmelėmis.

Na, o kruopščiai išpaišytų gėlyčių, ornamentų ar apklijavimų blizgiais akmenėliais tikrai vertėtų atsisakyti, jei nori eiti koja kojon su mada.

NAGŲ DAILĖS TENDENCIJA

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

DARIJA GIAK

#MASKFRIENDLY

WONDER ME AKIMIRKSNIU ODĄ TOBULINANTI, ITIN LENGVA KREMINĖ PUDRA ATSPARI VANDENIUI NEPALIEKA ŽYMIŲ ANT APSAUGINIŲ VEIDO KAUKIŲ IR IŠSAUGO ODOS KOMFORTĄ REIKĖTŲ Į MAKETA KAŽKUR ĮTERPTI NAUJIENA . IR MANAU EINAME SU KOSMADA IR KRSITIANA TINKLU. TAIP PAT: #MASKFRIENDLY , DEJA, PAŽODINIO TRUMPO VERTIMO MŪSŲ KALBOJE NĖRA , TODĖL PATEIKIU ALTERNATYVIUS VARIANTUS: TINKA DĖVINT APSAUGINĘ VEIDO KAUKĘ/ TINKA DĖVINT KAUKĘ

www.kristiana.lt, www.kosmada.lt

www.pupamilano.com

Svarbiausios

RUDENS MAKIAŽO tendencijos DARIJA GIAK

1. Lūpdažio sugrįžimas 2021 m. rudenį akcentuoti siūloma lūpas. Tiks bet kokios priemonės: lūpdažiai, pieštukai, blizgiai. Spalvų įvairovė taip pat įvairi – kas tik pačiai prie širdies, tačiau vertėtų rinktis sodresnius, ryškesnius atspalvius. Tokia tendencija, greičiausiai, vyraus visai ne netikėtai – juk karantino metu daugelis makiažo atsisakė, nes nebuvo kur eiti.

2. Dar daugiau akių pieštuko

3. Spalvotos linijos Makiažą, kuriame akis paryškinsi juodu akių pieštuku drąsiai gyvink bet kurios kitos ryškios spalvos ar blizgučių linija. Gigi Hadid pamėgo oranžinę, Jourdan Dunn – prideda baltos, o Hailer Bieber liniją brėžia blizgučiais.

4. Laisvė antakiams Vešlūs, pašiaušti, stori antakiai ir toliau išlieka viena ryškiausių makiažo tendencijų. Tad, jei dar neturi antakių tušo ar vaško – pats metas įsigyti. www.panele.lt

„VIDA PRESS“ IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Šį šaltąjį sezoną akių pieštuko taupyti nereikėtų.

Garsiausios pasaulio madistės juo ryškina akis jas iškart apbrėždamos tiek iš viršaus, tiek iš apačios.

„IDUN Minerals“ išsukamas akių pieštukas „IDUN Minerals“ ilgai išliekantis akių pieštukas iš ypač išgrynintų mineralinių pigmentų. Itin lengva naudoti, nes akių pieštukas yra minkštas, o idealus rezultatas matomas vos po vieno potėpio.

Gali būti naudojamas švelniai pabrėžiant kontūrą arba brėžiant tikslią akių liniją.

Nesubėga į veido raukšles. Atsparus prisilietimams.

Komplekte yra drožtukas ir trintukas, kurie integruoti kitoje akių pieštuko pusėje. Trintuką galima naudoti akių pieštuko linijos šešėliavimui ar norint ją pakoreguoti.

Patikrinta oftalmologiškai, tinka jautrioms akims ir nešiojančioms kontaktinius lęšius.

Sukurta Švedijos mokslininkų.

„IDUN Minerals“ matiniai lūpų dažai

PARTNERIO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS. REKLAMA

Šie prabangūs lūpų dažai, su itin išgrynintais mineraliniais pigmentais, padengia lūpas itin sodria spalva ir suteikia joms švelnų matinį efektą.

Sudėtyje esantis vitaminas E, natūralus antioksidantas, apsaugo lūpų odą. Šiaurės tekšių aliejus minkština, drėkina ir maitina lūpų odą.

Be kvapiųjų medžiagų, konservantų ar cheminių medžiagų, kurios paprastai sukelia alergijas ar niežulį.

Tinka visiems odos tipams, net ir jautriai odai.

Sukurta Švedijos mokslininkų.

„IDUN Minerals“ išsukamas akių pieštukas, mėlynos spalvos

Idun Minerals ilgai išliekantis akių pieštukas iš ypač išgrynintų mineralinių pigmentų. Itin lengva naudoti, nes akių pieštukas yra minkštas, o idealus rezultatas matomas vos po vieno potėpio. Gali būti naudojamas švelniai pabrėžiant kontūrą arba brėžiant tikslią akių liniją. Nesubėga į veido raukšles. Atsparus prisilietimams.

Komplekte yra drožtukas ir trintukas, kurie integruoti kitoje akių pieštuko pusėje. Trintuką galima naudoti akių pieštuko linijos šešėliavimui ar norint ją pakoreguoti.

Patikrinta oftalmologiškai, tinka jautrioms akims ir nešiojančioms kontaktinius lęšius.

„IDUN Minerals“ atspalvį suteikiantis antakių gelis

Gelį paprasta naudoti, o mažu lygiu šepetėliu antakiams suteiksite tikslią ir dailią formą. Antakius paprasta formuoti, o suformuoti jie išlieka vietoje visą dieną. Mineraliniai pigmentai suteikia puikią ir vienodą spalvą, be to gelis praturtintas naturaliu pluoštu dėl kurio antakiai yra užpildomi ir jiems suteikiama apimties. Puikiai tinka tiems, kurie turi retus antakius ar nori užpildytų ir dramatiškų antakių. Vos keliais brūkštelėjimais sukursite tobulą antakių formą, išvaizdą ir spalvą. Dramatiški antakiai - charakteringesnis veidas.

Be nereikalingų priedų. Tinka visiems odos tipams, net ir jautriai odai. 100% tinka veganams.

71

KLAUSK KAROLINOS Yra dalykų, kurie sunkina gyvenimą? Psichologė Karolina Gurskienė pasirengusi tau padėti ir atsakyti į kebliausius klausimus!

Rašyk: k.gurskiene@gmail.com

Filosofai teigia, kad niekas mūsų gyvenime nevyksta be priežasties. Jei einant dykuma, visai nei iš šio, nei iš to, jaunuoliui nuskustais plaukais griebia ir pradreskia galvą vanagas, iš pirmo žvilgsnio norisi www.panele.lt

nurašyti viską kvailam atsitiktinumui arba paukščio bukumui, bet jei pasigilintumėme labiau, galime įžvelgti gana aiškų priežastinį ryšį: skraidė vanagas dideliame aukštyje ir iš aukštai pastebėjo didelį kiaušinį (plikio

galvą). Vedinas plėšrių instinktų jis nusitaikė ir griebė aštriais nagais savo grobį. Nepakėlęs suprato, kad nepavyks, todėl paleido ir nuskrido toliau.

Viskas labai logiška iš vanago pusės, nors, tarsi, sunkiai suvokiama iš jaunuolio pusės. Taip pat galime paaiškinti nesėkmes ir ligas žmogaus gyvenime. Niekas nenori, kad jam nesisektų ar kad jį užkluptų kokia rimta liga, tačiau jei žvilgteltumėme atgal, pastebėtumėme, kad kiekvienas įvykis kažką atima, bet ir kažką duoda. Padėdama žmonėms susitaikyti su jų diagnozėmis visada klausiu: ką tau atnešė ši liga? Už ką esi jai dėkingas? Ir gerai pagalvojęs žmogus randa ne vieną argumentą. Gal tavo diagnozė irgi tau atnešė kažką gero?

Naują draugą, pažintį, naujus potyrius ar susivokimus? Galios pritraukti ar atsiriboti nuo ligų mes neturime, tačiau galime daryti įtaką patys sau, atitinkamai maitindamiesi, sportuodami, miegodami ir besirūpindami savo psichine sveikata. Jei pabandytum kiek įmanoma labiau savo dėmesį sutelkti į tam tikras veiklas, pajaustum, kaip jis nuo ligų atsitraukia ir didžiąją tavo minčių eterio dalį ima užimti tai, kuo domiesi. Jei žmogus negerai jaučiasi, tačiau medikai iš savo pusės nieko neatranda, tai gali būti psichosomatinės ligos, kurių kilmė yra psichologinė. Tokiu atveju reikėtų bandyti užimti save naujais dalykais ir taip perkelti dėmesį nuo ligos prie mėgstamos veiklos. Skausmams nepraėjus, rekomenduojama apsilankyti pas psichologą ir skausmų priežastis spręsti terapiškai, ieškant atsakymų savyje.

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Sveiki, „Panelės“ žurnale perskaičiau, kad galima Jums užduoti klausimą, tad situacija tokia: po to, kai prieš kelis metus mane ištiko insultas ir buvo išoperuotas galvos smegenų auglys, pradėjo atsirasti vis daugiau ligų. Iš pradžių mane sukrėtė epilepsijos diagnozės patvirtinimas, o po to pasipylė ir kitos... Šeimoje iš manęs jau juokiasi, draugai vadina hipochondrike. Nejau iš tiesų mano ligos psichosomatinės? Bet kodėl tuomet diagnozės patvirtinamos ir man vis suranda kokią ligą? Atrodo, kad negaliu gyventi pilnaverčio gyvenimo, nes turiu krūva apribojimų dėl savo sveikatos būklės. Ar gali būti, jog ligas aš pritraukiu pati ir jos – tai mano atpildas už kažkokius dalykus? Kaip man susitaikyti su nuolatiniais negalavimais ir nemažu skaičiumi kankinančių ligų?

Sveiki. Rašau jums, nes šiaip jau esu išbandžiusi viską: 7 kartus rašiusi ir 1 kartą skambinusi į „Vaikų liniją“. Taigi, problemų labai daug, tačiau pradėsiu nuo svarbiausios. Aš lankau „Hario Poterio“ fanų forumą – interaktyvų „Hogvartsą“ ir mūsų ten beveik 7 tūkstančiai žmonių. Tačiau problema yra štai kur: aš įsimylėjau vieną berniuką iš ten ir jis tai žino. Pasakysiu tik jo slapyvardį – Vegard Seterhaug. Visa problema tame, kad jam patinka kita. Mes su jam patinkančia mergaite labai gerai draugavome iki tol, kol aš nežinojau. Tai dar ne viskas. Ne gana viso šito, mes ir taip labai sunkiai sutariam su tuo berniuku, dažnai pykstamės ir panašiai. Ir dar, jeigu jis atsijungęs nuo interneto, pavydžiui, savaitgalį, tai pas mane prasideda, kaip aš sakau, „ašarų atakos“.

Lygiai tas pats įvyksta, kai klausau Duncan Laurence „Arcade“. Kodėl būtent šita daina? Nes joje yra žodžiai: „All I know, all I know, loving you is a losing game“. Išvertus: „viskas ką žinau, viskas ką žinau, mylėti tave yra pralaimėtas žaidimas“.

Kai mums patinka kažkoks žmogus, pradžioje mes jaučiamės tarsi apsėsti minčių apie jį. Rodos, turinys galvoje pasidalina į dvi dalis: natūraliai vykstantys gyvenimo dalykai (30%: mokslai, sportai, draugai, tėvai...) ir jis (70% minčių apie jį). Jei leidžiame sau „į tai sukristi“ ir visiškai pasiduodame tam jausmui, ilgai netrukus viskas, kas nesusiję su juo, tampa nyku ir neįdomu. Panašu, kad tu įsimylėjai ir, kaip ir priklauso bet kokiam santykiui, jūs pykstatės, taikotės, leidžiat laiką kartu ir atskirai. Nesvarbu kaip toli fiziškai vienas nuo kito esate, juk bendravimas ir dovanojimas vienas kitam savo laiko ir dėmesio yra ryšio kūrimas, kuris priverčia vis daugiau vienam apie kitą galvoti, vis labiau pažinti ir vis artimesniais tapti. Todėl visiškai suprantama, kad jei jo ilgiau nematai, imi nerimauti ir tau ima jo trūkti. Kad draugystė su juo tau būtų džiuginanti, o ne varginanti, turėtum užsiimti ne tik bendromis veiklomis su juo, bet ir atskirai. Kam skiriame dėmesį, apie tai ir mąstome. Jei tavo diena yra padalinta tik į kelias dalis, pavyzdžiui, mokslus, kompiuterinius žaidimus ir jį – tik apie tas kelias dalis tu ir mąstai. Bet jeigu prie savo dienos veiklų tu prijungtum šokius, dainavimą ir naują būrelį su kaimyne Santa, tavo dienos mintys pasidalintų į daugiau dalių ir vietos galvojimui apie jį, natūraliai, liktų mažiau. Mes neturime jaustis priklausomi nuo kitų žmonių veiksmų ar jausmų. Kiekvienas turime turėti savo dienos planus, nepriklausomai nuo to, kiek į juos įsitrauks kažkas kitas. Jei aš nusprendžiau šeštadienio rytą kompiuteriniams žaidimams skirti dvi valandas ir po to turiu bėgti susitikti su draugais, nuvykti pasportuoti į parką, paskaityti mėgstamą knygą ir vakare pažiūrėti gerą filmą – vaikinas tampa tik viena iš dienos dalių, bet ne visa dienos esme. Ir jei dienos metu tam tikri planai nevyksta taip, kaip norėčiau, iš esmės, dar visa diena gali būti puiki. Bet. Jei visas dėmesys yra sutelkiamas į vieną žmogų ir jis tampa visos dienos esme ir prasme, tikėtis, kad kitas žmogus savo veiksmais padarys mus laimingais yra neteisinga nei jo, nei mano atžvilgiu. Mes visi esame atsakingi už savo dienas ir jausmus, todėl kiek turiningas ir malonias jas turėsime – yra mūsų pasirinkimas. Jei pats savęs nepakutensi, tai niekas tavęs ir nepajuokins.

P I R K I T E J UA R A . LT

Aš labai myliu savo šeim ą, bet būti su jais man – tikra kančia.

Mama nuolat viskuo nep atenkinta, broliai rėkauj a (jie dvyniai ir jiems ketveri), o tėtis tyli, tyli, kol visai iš niekur pratrūk sta ir pradeda šaukti.

Namuose nuolat kažkok s beprotnamis. Visi rėkia, visi nepatenkinti ir visi turi būti vienoje pat alpoje. Net savo kambar y neturiu ramybės, nes vos užsidarau duris, tuo j šitie du maži atlinguoja ir, kad ir kaip tėvams aiškinčiau, kad noriu pab ūti viena, jie neleidžia ma n jų nepriimti. Kartais viskas taip užknisa, kad net bloga. Ir bloga ne šiaip, bet iš tikrųjų.

rendusi, lyg man kartais aš jaučiuosi sub Sveiki. Man 15-ika, bet tynmetė. Buvo mano – lyg nerūpestinga sep būtų koks 20, o kartais jo draugai, buvau aš s gimtadienis. Susirinko vyresniojo brolio 22-asi dėjo kvailioti – prisiai šiek tiek išgėrė ir pra ir mano klasiokė. Vaikin šokti ir neįkristi. Kai per jį vis bandydami per pūtė baseiną ir šokinėjo rginos nežaidė, bet skaniai iš to juokėsi. Me kurie, aišku, įkrito, ir visi vietoje vis negalėda. O aš tiesiog trypčiojau mačiau, kad irgi norėjo sintų plaukų ir santūiau noriu nesušlapti ištie ma apsispręsti ar aš lab iu dūkti su bernais lio draugės, ar labiau nor riai juoktis, kaip kad bro i nesuko dėl to galvos a, mano klasiokė visiška ir turėti gerą laiką. Ties sausa liko. Po inėjo, bet dar ir vienintelė ir ne tik su vaikinais šok Kai mano draugė kad neprisijungiau ir aš. gimtadienio gailėjausi, o plaukus. Ir pastebiu, aš saugojau tiesius sav smagiai sau krykštavo, turėčiau nebedaryti nai – ir noriu, ir lyg ir jau kad man būna taip daž iu... didele būti ne visada nor taip, nes gi didelė, bet

Mes kartais per daug mąstome ir per mažai leidžiame sau jausti.

Kas nustatė kaip reikia elgtis ir kada jau laikas kažkaip nebesielgti? Žmonės patys kuria standartus, patys jais dvejoja ir patys į juos netelpa. Pati žaviausia mergina yra tada, kai ji jaučiasi atsipalaidavusi.

Kai ji elgiasi taip, kaip nori elgtis ir nebando tilpti į jokius žmonių sugalvotus rėmus. Tada tiesūs plaukai ar kaip jūra banguoti yra tik viena iš detalių, nes pagrindinis aksesuaras yra ji pati. Kažkam santūriai sėdėti ir nesišlapinti plaukų, galbūt, yra to meto sąmoningas pasirinkimas, nes toks ir yra jo noras, tačiau jei kojos pačios trypia po stalu kaip nori bėgti, o tu sėdi – tai yra savęs varžymas. Ir kai iš penkių ramiai besišnekučiuojančių vaikinų vienas atsistoja ir pradeda šokinėti per pilną vandens baseiną – jis atrodo vaikiškai ir kvailai ar žavingai ir užkrečiamai? Atkreipusi dėmesį į kitų emocijas pamatytum kitus neatitraukiančius nuo jo akių ir besišypsančius ar žiūrinčius į jį ir žiovaujančius? Elgtis vaikiškai, nes tą akimirką taip jaučiuosi, yra pasiduoti emocijai, kuri tuo metu kyla. O išreikštos emocijos visada mus daro pačiais žaviausiais. Kvailai nesielgia ir visada gražiai atrodo tik gimtadienio dekoracijos. Ir taip, į jas gražu žiūrėti, bet tai niekaip nesusiję su įdomumu kartu su jomis būti. Gyvieji šventės dalyviai įdomiai leidžia laiką tiek, kiek leidžia sau tame nuoširdžiai būti.

Ir ne pagal planą susigarbanoję plaukai tampa antru vakaro rūbu, kai žaisminga ir nenuspėjama esu aš, žaismingi ir nenuspėjami yra ir mano plaukai. www.panele.lt

Sutarti šeimoje yra menas, kuris gražus savaime nesusikuria. Paveikslą reikia piešti, dailinti, nepavykimus trinti, o ryškesnius brūkšnius kažkaip pritaikyti ir į bendrą visumą įpaišyti. Didesnis amžiaus skirtumas tarp vaikų visada turi savo niuansų: broliams kartu smagu, nes jų interesai labai nesiskiria, o tau jau rūpi visai kiti dalykai.

Išmokę vaikščioti jie tyrinėja pasaulį savaip, kai, tuo tarpu, išmokusi vaikščioti prieš dešimt metų tu pasaulį matai ir bandai pažinti visai kitaip. Yra teorija sakanti, kad broliai ir seserys tarpusavyje nebūtinai turi sutarti. Mama ir tėtis rinkosi vienas kitą, jie rinkosi turėti vieną vaiką, o po to dar kelis, bet jokių pasirinkimų čia nedarėte jūs, vaikai.

Todėl tai, kad nesutariate, reikėtų priimti kaip natūralų dalyką ir leisti tam tiesiog taip būti, neverčiant savęs vis tiek spaustis vieniems prie kitų ir taip provokuoti dar didesnį vidinį priešiškumą. Tavo kambarys yra tavo erdvė, kurioje turėtum jaustis saugi būti ir veikti ką tik nori, be rizikos, kad kažkas į jį ateis ir pertrauks tavo mintį ar veiklas. Mums visiems reikia laiko sau, tačiau dažnai nebūname išmokę to pripažinti ar susikurti. Ir tai atkeliauja iš vaikystės. Arba... neatkeliauja. Mokėjimas būti su savimi ir tuo mėgautis yra stiprus asmenybinės brandos ženklas. Juk jei niekas su manimi negali susitikti penktadienį vakare, didelis laimėjimas tada yra leisti laiką pačiai su savimi ir vis tiek jaustis labai gerai, ar ne? Arba, kai reikia rinktis leisti laiką su kažkuo ar eiti į pasimatymą su savimi, jei man sunku apsispręsti, nes ir tas, ir tas variantas vienodai gundo, tikriausiai tai daug apie mane, kaip apie įdomią asmenybę pasako, teisingai? Pakalbėk su tėvais apie tai, paaiškink, kodėl tau norisi laiko sau ir kaip svarbu yra išmokti sutarti su savimi nuo jaunų dienų. O šeima yra toks vienetas, kur visi skirtingo amžiaus, turi skirtingus interesus ir vistiek turi bendra kalba kalbėti ir, pageidautina, susikalbėti. Bendros veiklos šeimoms tai padeda padaryti lengviau. Kartais reikia išsiskirstyti į atskiras erdves ir leisti kiekvienam su savo augimo iššūkiais tvarkytis, o kartais susiburti į vieną bendrą kamuoliuką ir bendra linkme pasiridinėti. Bet jei bent vienam tuo metu ridinėtis nesinori ar liepiant tai daryti gali tapti smagu? Leisti kiekvienam būti ir taip išprovokuoti pasiilgimą – tai to paveikslo šviesūs potėpiai, ant kurių galima ryškinti gražiausius ornamentus.

UO S L Ė S TRENIRUOTĖS DARIJA GIAK

Nuo pat Koronaviruso pradžios yra žinoma, kad vienas iš dažniausiai pasitaikančių ir išties nemalonių simptomų yra uoslės praradimas, dar vadinamas anosmija. Daugelis persirgusių šia liga negali užuosti kvapų net ir pasveikę. Gera žinia ta, kad jau yra daugmaž išsiaiškintos to priežastys ir atrastas gana efektyvus būdas uoslei atstatyti.

Kadangi, panašu, COVID–19 dar niekur neketina trauktis, o užsikrėsti tikimybę turime kiekvienas, dalinamės uoslės treniruotės instrukcija.

„SHUTTERSTOCK“ NUOTR.

1.

PAIMK 4 NOSINAITES AR VATOS PADELIUS IR ANT KIEKVIENO JŲ KASDIEN ŠVIEŽIAI UŽLAŠINK PO 2-3 LAŠUS ETERINIŲ ALIEJŲ. REKOMENDUOJAMA NAUDOTI BŪTENT CITRINŲ, EUKALIPTŲ, GVAZDIKĖLIŲ IR ROŽIŲ. TAČIAU JEI NORI, GALI NAUDOTI NE TIK MINĖTUS, BET IR KITUS, KAITOLIODAMA JUOS TARPUSAVYJE, INTENSYVUMĄ, NAUDOJIMO TRUKMĘ IR T. T.

2.

KIEKVIENĄ PAKVĖPINTĄ NOSINAITĘ AR VATOS PADELĮ UOSTYK PO 30 S. DARYK NEDIDELĘ PERTRAUKĄ PO KIEKVIENO KVAPO.

4.

TRENIRUOTES ATLIKTI REIKTŲ DUKART PER DIENĄ IR BENT 12 SAVAIČIŲ.

3.

UOSTYDAMA ANALIZUOK KVAPUS, SUSIKONCENTRUOK Į PROCESĄ. GALI PASIRAŠYTI KUR YRA KOKS KVAPAS. PRADŽIOJE PRIEŠ UOSDAMA PERSKAITYK, KAD ŽINOTUM, KĄ TURĖTUM UŽUOSTI. VĖLIAU MĖGINK ATSPĖTI. 75

NEGALIU KALBĖTI prieš auditoriją!

INGRIDA KARPUŠKAITĖ

Rudens sezono metu mes grįžtame į įprastą darbų ir mokslų rutiną. Vėl laukia kalnai projektų, atsiskaitymų ir... kalbų prieš auditoriją. Ar tai būtų atsakinėjimas per paskaitą, ar rezultatų pristatymas kolegoms – ne visiems ši užduotis taip lengvai įveikiama. Tiesa ta, kad daugelis mieliau į delną paimtų vorą nei viešai kalbėtų.

Klasiokė, kursiokė ar kolegė visuomet atrodo tokia rami ir savimi pasitinkti, kuomet jai tenka kalbėti viešai? Atskleisime tau paslaptį – visi patiria vienokių ar kitokių psichologinių reakcijų. Vieniems ima greičiau plakti širdis, kitiems džiūna burna, muša raudonis, dreba kojos ar prakaituoja delnai. Taip nutinka dėl to, kad mes bijome suklysti ir apsijuokti. Tad visuomek turi gerai pasiruošti viešam kalbėjimui iš anksto.

Tik tuomet, kai gerai išmanysi pristatomą klausimą – pasitikėsi savimi. Tačiau ir vien to – negana. Gali praktikuotis kalbėti prieš veidrodį namie ar įrašyti vaizdo įrašą ir tobulėti jį peržiūrinėdama. Šiuo atveju tikrai galioja ta taisyklė, kad praktikuojantis – tobulėjima.

Žinok savo auditoriją – kalbi jiems, o ne sau Prieš pradedama kurpti kalbą paanalizuok, kas bus jos gavėju. Pasistenk kuo daugiau sužinoti apie žmones, kurie klausysis tavęs. Tai padės tinkamai parinkti žodžius, informacijos kiekį, susidėlioti planą. Žinoma, savo kolegas ar bendramokslius pažįsti – tad tiesiog atsižvelk į jus vienijančias aplinkybes ir aplinką, kurioje kalbėsi. www.panele.lt

Efektyvus planas Būtinai susidaryk planą, pagal kurį kalbėsi. Užsirašyk pagrindines tezes ir svarbiausias mintis. Tai turi būti trumpa, tačiau konkreti planuotė, kuri padės nepasiklysti mintyse ar tęsti kalbėjimą pamiršus apie ką turėtum kalbėti toliau. Jokiu būdu nebūk pasiėmusi su savimi visos pasirašytos kalbos ir jos neskaityk.

Stebėk audotoriją Kalbėdama būtinai stebėk auditoriją.

Matyk, kaip reaguoja į tave ir tai, ką sakai.

Pasistenk, jei įmanoma, suteikti savo pasirodymui interaktyvumo – taip tave geriau įsidėmės ir atidžiau klausys.

Asmenybė yra svarbi Būk savimi. Nestovėk lyg pastatyta sušaudyti. Kur kas įdomiau klausytis to pranešėjo, kuris šypsosi, vietoje ir laiku pajuokauja, juda. Būtent tokius žmones vadiname charizmatiškais – tikrus.

Papildomos priemonės Naudokis audio ir vizualinėmis priemonėmis, bet daryk tai protingai. Už nugaros šviečianti prirašyta smulkiu šriftu tekso skaidrė yra absoliučiai neefektyvi. Iliustruok savo mintis grafikais ar paveikslėliais, atkreipk dėmesį į svarbiausias tezes, parodyk pavyzdžius.

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Jausti nerimą yra normalu

IJA AD AUDITOR JEI MATAI, K – SIKLAUSO TAVĘS NEBE ĖTO. NORS NETIK Ą K PADARYK I IA“ NUMEST GALI „NETYČ TAIP – S Ė M ŽE T N TUŠINUKĄ A SI DĖMESĮ.

SUSIGRĄŽIN

NORI, KAD AUDITORIJA TAVIMI PATIKĖTŲ?

KALBĖK VOS VOS PASVIRUSI Į PRIEKĮ – LINK ŽMONIŲ.

DŽIŪNA BURNA? ĮSIKĄSK Į LIEŽUVĮ. TAIP ORGANIZMAS PRADĖS GAMINTI SEILES.

IAI KOS? STIPR DREBA RAN S KUMŠČIU SUGNIAUŽK , O VĖLIAU YK IR PALAIK PSI K. TAIP ĮTEM ATPALAIDUO AVĘ ID O ATSIPALA RAUMENIS, I. VIRPĖT JIE NUSTOS

KELIOS gudrybės NETIKĖTAI UŽSIMANEI Į TUALETĄ?

PRADĖK GALVOTI APIE AISTRINGAS AKIMIRKAS. SUSIJAUDINIMAS NUIMS NORĄ ŠLAPINTIS.

Neseniai susipažinau su vienu žmogumi, kuris kardinaliai kitoks nei aš. Aš universitete mokausi matematiką, esu racionali, gudri (bent taip sako aplinkiniai), o jis – toks meniškas, kūrybingas, sakyčiau net plevėsa... Bet jis mane žiauriai traukia! Kol kas susitikinėjame tik porą mėnesių, bet jau jaučiu, kad esame labai skirtingi. Vis galvoju, ar gali mums kažkas rimto pavykti, o gal reikia greičiau skirstytis?

Iš tiesų, skirtumai yra viena iš romantiškų santykių priežasčių, nes jei tavęs netrauktų partnerio skirtumai, tu tikriausiai į jį net nekreiptum dėmesio. Juk nenorėtum susitikinėti su savo klonu! Vis dėlto, ne visi didele aistra prasidėję santykiai baigiasi rimtu ryšiu. Kartais skirtumams išryškėjus, jie pradeda varginti, erzinti, kyla nesutarimai, konfliktai. Kaip bebūtų, nėra vienos aiškios taisyklės, ar verta įsimylėti kardinaliai asmenybės temperamentu, požiūriu į gyvenimą ar interesais kitokį žmogų. Juk meilė – sunkiai prognozuojamas jausmas, kuris dažnai priverčia mus pasikeisti. Pirmiausia, svarstydama apie savo ir dabartinio partnerio santykių tėkmę, paklausk savęs: ar tau patinka būti tarp žmonių, kurių temperamentas ir požiūriai sutampa su tavaisiais? Ar sugebi priimti prieštaraujančius tavo nuomonei argumentus?

Kaip reaguoji, jei daugelis mano kitaip nei tu?

Puiku turėti platų akiratį, pažinoti daug skirtingų žmonių, tačiau, kalbant apie rimtus santykius, turi kur kas geriau pažinti žmogų. Reikia vienerių ar net kelerių metų, kad suprastum, ar gali susitaikyti su jo skirtumais.

MEILĖ klausimai–atsakymai Klausimus siųsk

info@panele.lt

arba rašyk žinutę „Panelės“ paskyroje „Facebook“.

Su vaikinu draugaujame jau metus laiko. Aš esu lab ai pavydi ir jis mėgsta ma bruožo. Esmė tame, kad ne paerzinti dėl šito mano bendroje kompanijoje yra vien a mergina, su kuria jis prie bandė kažką megzti, bet š susipažįstant su manim jiems nieko nepavyko. Dab i ar ta pana, kai būname nėjasi prie jo, kalbina, ban ben dro je kompanijoje, kabido apsikabinti. Kartais ma n net atrodo, kad jie flirt tikrai manęs dėl jos nep uoja. Vaikinas man sako, aliktų, bet man vis tiek ner kad amu, nes nežinau, kas iš Suprantama, šiuo metu tikr o dedasi jo galvoje. tavo gyvenime neramus ir audringas laikotarpis apskritai antroji pusė tav . Tave kankina klausimas, e myli, jei leidžiasi į kal ar bas ar flirtą su kita mergina. ir džiūsta burna vien pam Tikriausiai tau daužosi šird ačius kaip mergina meilin is aisi tavo vaikinui. Tu sus merginą sekti socialiniu inervini ir, galbūt, praded ose tinluose ir prašyti vai i tą kino, kad parodytų sav jam parašė ne ji. Dabar o telefoną, nes nori suž pagalvokime ką daryti. inoti, ar Pirmiausia, verta šiek tiek ir, kiek įmanoma, išsaugo atvėsti. Reikėtų nekelti pan ti ramybę. Svarbiausia, ikos kad neskubėtum daryti sakoma: „Nepriskaldyk neapdairių veiksmų. Liau malkų“. Tai reiškia: neg dišk ai adink ir nekomplikuok pad mo ar kokių nors keršto ėties. Susilaikyk nuo per planų tiek merginos, tiek sek ioji savo draugo atžvilgiu (iš gali padaryti neapgalvot tiesų, iš pavydo žmonės ų sprendimų, kurių vėliau kar tais gailimasi). Jei vaikinas panelė parašė arba pas tau atvirai pasako, ką kita akė ir neslepia nuo tavęs, kad kadaise bandė su ja sus ženklu. Jis sugeba išlaikyt itikinėti – laikyk tai geru i ištikimybę. Tai ženklas, kad vaikinas atviras ir nuo dymas gali net sustiprinti šird us su tavimi. Toks išbanjūsų draugystę. Na, o jei matai, kad vaikinas atv mergina, o žinutes, soc irai , prie tavo akių, flirtuoja su ialinių medijų paskyras laiko po devyniais užrakt jausmai buvusiajai atgimė ais – tai ženklas, kad, gal iš naujo. Šioje situacijoje būt, stenkis išlikti budri ir aky la, tačiau ne paranojišk a.

www.panele.lt

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

jaučiu, kad dėl u visiškai pašlijo. Deja, Mano santykiai su vaikin au kodėl, bet dažnai bloga nuotaika. Nežin to kalta mano nuolatinė grįžtu pavargusi, todėl viskas erzina. Iš darbo būnu „surūgusi“, mane puoja. Kar tais vererzina, kaip vaikinas kvė mane kar tais, regis, net man darosi ir jaučiu, žasties... Nesuprantu kas kiu duše be jokios prie ai neigiamai veikia. kad mano vaikiną tai lab priežasties, ji da, regis, visai be jokios Jei bloga nuotaika atsiran neigiamos emocijos i ir išnykti. Vis dėlto, jei lygiai taip pat greitai gal rąja puse, draugais, trukdo bendrauti su ant persekioja nuolat arba pasikalbėti su kokiu sitete ar darbe, derėtų tėvais, mokykloje, univer ti, kaip konkrečiai tau psichologu ir išsiaiškin nors artimu žmogumi ar škumas ar nuobodulio itas supykimas, bejėgi pagelbėti. Suirzimas, gre no, kad depresijos ijos ženklu. Daugelis ma jausmas gali būti depres pasireikšti ir nepastonas, bet depresija gali apimtas žmogus yra liūd jingumu. Kai depresiu, pykčiu ar visišku abe s, via nuotaika, nekantrum uti su kitais – tai ženkla gyvenimu arba bendra ja neleidžia mėgautis psi ar psichologu yzdžiui, pasikalbėti su kad reikia pagalbos: pav kyla nuolatinis noras Jei us. kum ėti įveikti sun chiatru, kurie galėtų pad gali būti daugiau nei žasties, žinok, kad tai išsiverkti, regis, be prie išraiška. Jei tai kartoų svyravimai ar emocijų bloga nuotaika, nuotaik nors pasikalbėti. s, kad būtinai turi su kuo jasi – tai gali būti ženkla

Man atrodo, kad rimtai įsimylėjau savo sporto trenerį. Didžiausia bėda ta, kad man tik devyniolika metų, o jam – virš trisdešimt. Stengiuosi mažiau su juo bendrauti, jį šiek tiek ignoruoti, bet mes vis susitinkame sporto salėje. Nežinau, ar aš išsigalvoju, bet man vis atrodo, kad ir jis man kažkiek neabejingas.

Sporto nenoriu mesti, o sporto klubas, į kurį einu, labai patogioje vietoje – šalia namų. Vis galvoju, juk per didelis mūsų amžiaus skirtumas...

Daugeliui merginų visame pasaulyje rūpi dažnai pasitaikanti dilema – amžiaus skirtumas. Moterys yra linkusios įsimylėti už save vyresnius vyrus, nes jie joms atrodo brandesni, išmintingesni, turintys daugiau gyvenimiškos patirties. Kadangi tau jau devyniolika, esi pilnametė, suprantama, kad turi galvą ant pečių ir netgi būdama įsimylėjusi sugebi susilaikyti nuo neapgalvotų poelgių. Įsimylėjus labiausiai už viską pasaulyje norisi susilaukti atsako iš to, kuris patinka, net nutrūktgalviškai rizikuoti ir leistis į santykius. Šiuo atveju tai – tavo sporto treneris. Kaip suprantu, jis yra žavus, sportiškas. Tikėkimės, kad taip pat yra subrendęs, atsakingas už savo poelgius ir gerbiantis kitus.

Nereikalausiantis sekso kaip santykių įrodymo. Neretai vyresni vyrai geba pasinaudoti jaunesnių merginų naivumu ir permiega su jomis be jokių tolimesnių perspektyvų. Vis dėlto, jei iš tiesų jauti vyresniam vyrui simpatiją ir esi įsitikinusi, kad jis yra brandus, išsilavinęs bei džentelmeniškas, gali ryžtis flirtui. Bet yra viena sąlyga: neversk savęs daryti ko nors, dėl ko tau tektų gailėtis arba to, kam tu nesi pasiruošusi.

Draugauju su vienu vaikinu. Šiaip jis yra žiauriai geras, mielas, rūpestingas, bet draugės sako, kad jis... negražus. Šiek tiek apkūnokas, jo nosis didoka, buka. Iš pradžių, kai susipažinome, man tai netrukdė, bet draugės susitikinėja su sportiškais gražuoliukais ir aš pradedu gėdytis savo vaikino...

Psichologiniuose tyrimuose nustatyta tokia bendra tendencija, kad žmonėms labiau patinka iš nuotraukų, taip vadinami, tradiciškai gražūs žmonės. „Gražiai atrodantiesiems“ priskiriame protingų, gerų ir patrauklių žmonių savybes, nors, iš tikrųjų, jų nė nepažįstame. Tai pasakytina tiek apie vaikinus, kai jie renkasi, kokia mergina jiems patinka, tiek ir apie merginas. Susitikus žmogų, labiausiai dėmesys atkreipiamas į akis ir lūpas, vėliau į fizinius duomenis, ūgį. Tačiau po kelių akimirkų nuo susitikimo kiekviena pusė pradeda vis mažiau dėmesio skirti išvaizdai ir vis daugiau – bendravimo ypatumams, balso tembrui, manieroms, kalbos turiniui.

Taip yra todėl, kad patrauklumui turi įtakos ir įvairios charakterio savybės. Dar labiau patrauklumas gali išryškėti ilgesnį laiką bendraujant su žmogumi, jei šis geras, mielas, malonus. Ir priešingai – net pats patraukliausias žmogus, jei bus šaltas ir piktas, gali atbaidyti. Prisimink seną žinomą patarlę, kuri skamba maždaug taip: „pagal drabužį sutinka, o pagal protą – išlydi“. Todėl jei žmogus, kuris yra šalia tavęs, tau patinka vidumi, nepaisyk kitų nuomonių apie jo išorinį patrauklumą. Atmink, kad tik savimi besirūpinantys gražuoliai įprastai nėra pasirengę ilgalaikiams, rimtiems santykiams...

79

Ko apie santykius mane išmokė

TĖVŲ SKYRYBOS? DARIJA GIAK

Pažįstu daug tokių žmonių kaip aš, kurių tėvai išsiskyrė, kai jie buvo vaikai ar paaugliai. Nežinau ar tai gerai, ar blogai, tačiau būtent todėl turėjau galimybę matyti įvairias dviejų mylinčių žmonių gyvenimo situacijas.

Vienos baigdavosi gerai, o kitos – skausmu ir į tūkstančius šipulių dužusiomis širdimis. Tai, ką daugelis sakytų negalintys išgyventi ar įveikti, aš nusprendžiau priimti kaip pamokas. Iš tėvų skyrybų ir visų santykių išmokau tris dalykus, kuriuos taikau dabartiniuose savo santykiuose.

Viskas, ką sakai yra svarbu. Žodis – ne žvirblis.

Tas, kuris pasakė: „pagaliai ir akmenys gal ir sulaužys mano kaulus, bet žodžiai niekada manęs nesužeis“ (angl. sticks and stones may break my bones but words will never hurt me), yra, greičiausiai, emociškai nesubrendęs žmogus. Tik neįsižeisk. Reikalas tas, kad fizinis skausmas gal akimirkai ir atrodo nepakeliamas, tačiau greitai praeina, o emocinis – tęsiasi visą amžinybę. Įsiklausyk kaip draugas kalba apie buvusius santykius. Kas dažniausiai nutraukia net ir stipriausią ryšį? Tai – žodžiai. Žodžiai, kurie negali būti neišgirsti, kurie buvo ištarti pačiame ginčo įkarštyje, nors niekas jų ištarti, greičiausiai, net nenorėjo.

Mes visi esame buvę tokioje situacijoje. Esame ištarę žodžius, kurių vėliau gailėjomės. Lengva įsiutus paleisti įžeidimus it kulkas iš automatinio ginklo ir įskaudinti mylimą žmogų, bet, susimildama, – susilaikyk. Tų ištartų žodžių niekada neatsiimsi atgal.

Iki šios dienos aš atsimenu žodžius, kuriuos man kadais pasakė mano buvęs draugas. Giliai širdyje žinau kaip jis jautėsi, bet kai visa tai išbėrė – kelio atgal nebebuvo. Nuo tos akimirkos tai buvo viskas, ką tegalėjau girdėti.

www.panele.lt

Santykiuose nėra nei pralaimėtojų, nei nugalėtojų Nesėkminguose santykiuose neretai girdima frazė: „Aš pasiduodu, tu laimėjai“. Tačiau tiesa ta, kad santykiuose nėra nei pralaimėtojų, nei nugalėtojų! O ir taškų niekas neskaičiuoja – juk tai ne varžybos.

Jeigu nori sėkmingų santykių, normalu, kad darysi ar sakysi dalykus, kurie tave atskleis, padarys pažeidžiama. Būtent tai ir yra sveikų santykių magija – pasitikėti kitu žmogumi ir leisti pamatyti tave tikrą ir nuogą (ne kūnu, o siela). Niekam nereikia netikrų „Instagram“ versijų, pateikiamų auditorijai. Natūralu, kad negali kasdieną būti geriausios išvaizdos, puikiausios nuotaikos ir nuolat pasirengusi versti kalnus. Kitą vertus, to negali ir tavo antroji pusė. Tad, kartais nevalyti dantys ar nuo

pyragėlio užsilikęs cukrus ant tavo lūpos – jokia ne katastrofa. Santykiuose tiesiog supranti, kada žmogui reikalinga pagalba ir parama, o ne pasmerkimas.

Jeigu santykiuose vyrauja nugalėtojo ir pralaimėtojo statusai – žmonės akivaizdžiai žaidžia skirtingose komandose, o kaip tokie žmonės gali būti kartu? Siekis turėtų būti bendra, o ne asmeninė pergalė. Tam, kad komanda laimėtų, reikalinga auka. Nenoriu atrodyti kaip komandos treneris, kalbantis persirengimo kambaryje, bet komandinis darbas yra lygus svajonių darbui.

Negali laimėti kiekvieno argumento ar kiekvienos kovos. Turi suprasti, iš kur atsiranda tam tikra antrosios pusės savijauta. Paklausk savęs: „Kodėl ji/jis toks nusiminęs?“, „Ką aš galėjau padaryti kitaip?“ ir „Kaip aš jausčiausi, jeigu man būtų padarę tą patį?“ Tą suprasti nėra sunku. Juk, galiausiai, visi norime jaustis svarbūs. Visi nori žinoti, kad jų jausmai yra įvertinti, į juos atsižvelgta ir t.t. Jeigu iš tiesų vertini savus santykius, turi išmokti klausyti, o ne tik nuolat kalbėti.

Praradus pasitikėjimą, jo susigrąžinti beveik neįmanoma Pasitikėjimą taip sunku įgauti, o taip paprasta prarasti... Supratau, kad mano tėvų santykiai priėjo liepto galą, kai jiedu nustojo kalbėtis. Jie nustojo kalbėtis

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

ne todėl, kad neturėjo ką vienas kitam pasakyti, o todėl, kad jų ištarti žodžiai nebeturėjo reikšmės. Juk jei mylimasis nebetiki tavo ištartais žodžiais, kam juos iš vis tarti?

Aš stebėjau kaip tėvai stengėsi išsaugoti santuoką, bet visos jų pastangos buvo bevaisės. Kodėl? Dėl pasitikėjimo vienas kitu trūkumo.

Maži dalykai, tokie kaip pavėlavimas vakarienės, darbo skambučiai vakarais ar netikėtai atšaukti planai tapo didele problema, nes visuomet kilo įtarimas ir mintys apie blogiausia. Ir visai nesvarbu, ar įtarimai pasitvirtino, ar ne, bet svarbiausia buvo tai, kad kiekvienas iš tėvų tikėjo savo tiesa. Tai tas pats, kas turėti įtrūkusią stiklinę ir toliau ja naudotis. Naudojiesi ir tikiesi, kad įtrūkimas nedidės, bet galiausiai vistiek teks atsisveikinti su stikline. Gal įdėsi ją į mokrobangę ir todėl dar labiau sutruks, o gal įsipjausi ir suprasi, kad jau reikia išmesti ją į šiukšlyną. Bet kokiu atveju, jei ignoruosi įtrūkimą – bus tik dar blogiau.

Bendravimas – tai bet kokių sveikų ir sėkmingų santykių pagrindas. Turite gebėti vienas su kitu kalbėtis ir aptarti problemas. Be abejo, sunkių pokalbių bus, bet juk nėra nieko, ko neištvertų tikra meilė, tiesa?

Kalbėdami pažeisite vienas kito jausmus, bet sėkmingi santykiai nuo tų, kuriuos turėjau anksčiau tuo ir skiriasi – gebėjimu partneriams kalbėtis.

Stebėdama tėvų santuoką supratau, kad tobulų santykių nėra. Tačiau sąmoningumas ir pagarba kitam gali padėti juos kurti sveikus ir stiprius.

81

RUDENIŠKI PATIEKALAI iš daržo gėrybių

Rudens sezonas – tikras džiaugsmas mėgstantiems daržoves. Kur panaudoti daržo gėrybes iš tėvų ar senelių suruoštų lauknešėlių? Atsakymą žino „Instagram“ maisto tinklaraštininkės, pasidalinusios su mumis keturiais receptais, kurių pagrindinis ingredientas – rudens daržo dovanos!

„Ruduo – cukinijų metas. Šis užkandis yra gaivus ir lengvas, o papildomo traškumo patiekalui suteikia riešutai. Užkandis tinkamas skanauti su fokačija, čiabata ar paukštiena.“

Ingredientai:

VILMA BYKŠAITĖ („Instagram” ją rasi @papipirink )

siūlo pasigaminti

*

KEPTŲ CUKINIJŲ SU FETA IR ŽEMĖS RIEŠUTAIS UŽKANDĮ

*

www.panele.lt

● ● ● ● ● ● ● ● ● ●

30 g žemės riešutų 2 jaunos cukinijos 1 a. š. alyvuogių aliejaus 50 g fetos sūrio ½ a. š. citrinų sulčių 1 skiltelė česnako Šiek tiek citrinos žievelės Druska Pipirai Kalendra ar mėta

Paruošimas:

Žemės riešutus pašauti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepti apie 20 minučių, kol apskrus, o luobelė sutrūkinės. Tada nuo praaušusių riešutų nulupti luobeles.

Atidėti riešutus į šalį. Cukinijas supjaustyti maždaug 0,5 centimetro griežinėliais – ne per plonai, kad neištižtų.

Visus gabaliukus apšlakstyti aliejumi. Jei yra galimybė kepti lauko kepsninėje – puiku, o jei nėra – tiks ir įprasta keptuvė. Cukinijas apkepinti iš abiejų pusių, kol gražiai paruduos. Svarbiausia, kad neperkeptų. Tuomet lėkštės paviršių nukloti keptomis cukinijomis, užbarstyti sutrupintą fetos sūrį ir smulkintus skrudintus riešutus.

Sumaišyti ingredientus, skirtus padažui: aliejų, citrinų sultis, tarkuotą česnaką, druską, pipirus ir porą riekučių citrinos žievelės. Šiuo užpilu apšlakstyti cukinijas. Galiausiai užbarstyti smulkintos kalendros ar mėtų.

83

ASMENINIO ARCHYVO NUOTRAUKOS

„Tai tobulas rudens kepinys, kuris pasakiškai kvepia, yra veganiškas ir be gliuteno. Aš šią duoną labiausiai mėgstu valgyti su veganišku sviestu.

Kitą dieną rekomenduoju duonos gabalėlius pakepinti orkaitėje. Žinoma, jei duona jos sulauks!”

Ingredientai: LAURA ŠIMKŪNAITĖ („Instagram” ją rasi @eatamins )

siūlo pasigaminti

*

DUONĄ, KURIOS PAGRINDINIS INGREDIENTAS – RUDENS KARALIUS MOLIŪGAS

*

● 200 ml moliūgų tyrės ● 1 prinokęs bananas ● 100 ml augalinio pieno (sojų, migdolų ar kito) ● 160 g miltų be gliuteno ● 160 g migdolų miltų ● 1 v. š. obuolių sidro acto ● 1 a. š. sodos ● 1 a. š. kepimo miltelių ● 1 v. š. moliūgų pyrago prieskonių (angl. pumpkin pie spice) ● 2 v. š. klevų sirupo ● Žiupsnelis druskos

Moliūgų tyrės paruošimas:

Moliūgų tyrę, kurios reikia pagal receptą, galima pasigaminti patiems.

Reikia nuplauti moliūgą, perpjauti jį pusiau ir išimti sėklas. Tuomet perpjauta dalimi į apačią moliūgą sudėti į skardą, išklotą kepimo popieriumi.

Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30-40 minučių, priklausomai nuo moliūgo dydžio. Išimti iš orkaitės moliūgą ir palikti šiek tiek atvėsti.

Išskaptuoti atvėsusią moliūgo masę ir sutrinti elektriniu smulkintuvu.

Paruošimas:

Įkaitinti orkaitę iki 180 laipsnių.

Maždaug 12x6x25 centimetrų matmenų kepimo formoje patiesti kepimo popierių. Dideliame inde susmulkinti prinokusį bananą šakute.

Kuo labiau prinokęs bananas – tuo geriau. Į tą patį indą sukrėsti moliūgų tyrę, supilti klevų sirupą, augalinį pieną, suberti moliūgų pyrago prieskonius ir gerai išmaišyti. Sodą nugesinti obuolių sidro actu, sudėti likusius ingredientus ir gerai išmaišyti. Tešlą supilti į kepimo formą ir kepti orkaitėje maždaug 45-50 minučių arba kol įbedus medinį pagaliuką prie jo nebelips tešla. Kai duona iškeps, ištraukti iš orkaitės ir leisti jai atvėsti.

Pabarstyti migdolų riekelėmis.

www.panele.lt

„Norint pasigaminti ką nors skanaus visai nebūtina savo virtuvėje turėti daugybę skirtingų produktų. Šio pyrago recepte – vos penki produktai! Pyragas yra drėgnas, kvapnus ir pranašauja įsitvirtinantį jaukumo kupiną rudenį“

Ingredientai:

ROMA ALČAUSKYTĖ („Instagram” ją rasi @5produktai )

siūlo pasigaminti

*

BURNOJE TIRPSTANTĮ MORKŲ PYRAGĄ

70 g sviesto 180 g kvietinių miltų 100 g cukraus 4 morkos 2 kiaušiniai

Paruošimas:

Pyragui naudojama 17 centimetrų skersmens kepimo forma nuimamais kraštais. Galima rinktis ir silikoninę kepimo formą.

Pirmiausia keptuvėje reikia išlydyti sviestą ir palikti jį atvėsti. Kiaušinių trynius reikia atskirti nuo baltymų, pastaruosius išplakti iki standumo. Trynius sumaišyti su cukrumi ir atvėsusiu sviestu. Maišyti tol, kol cukraus kristalai ištirps. Tuomet nuskusti ir smulkiai sutarkuoti morkas, jas įmaišyti į trynių masę, vėliau įdėti į bendrą masę bei suberti miltus, išmaišyti. Į tešlą sukrėsti kiaušinio baltymus ir atsargiai šaukštu įmaišyti. Baltymai suteiks pyragui purumo.

Tuomet pyragą reikia sudėti į kepimo formą ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 35 minutes.

Išėmus atvėsinti ir papuošti.

ASMENINIO ARCHYVO NUOTRAUKOS

*

● ● ● ● ●

85

„Tai puikus, greitai paruošiamas patiekalas su rudeniškomis daržo gėrybėmis, kurį skanauti tinka tiek pusryčiams, tiek pietums ir vakarienei. Nereikės sukti galvos, kur panaudoti rudens daržo dovanas!“

Ingredientai:

GABRIELĖ URBONAITĖ („Instagram” ją rasi @missgabyte)

siūlo pasigaminti

*

GARDŽIUS IR MAŽAI KALORIJŲ TURINČIUS GRIKIŲ BLYNELIUS SU RUDENS DARŽOVĖMIS

Nedidelė cukinija (apie 200g) 50 g grikių 50 g miltų (idealu būtų rinktis pilno grūdo miltus) 1 kiaušinis Morka ir vidutinio dydžio svogūnas Kelios skiltelės česnako Pusė raudonosios paprikos Aliejus arba lydytas („Ghee“) sviestas kepimui Norimi prieskoniai (labai tinka prieskoniai picai arba itališkos žolelės) Druska ir pipirai

Paruošimas:

Grikius išvirti pagal instrukcijas ant pakuotės.

Sutarkuoti cukiniją, šiek tiek nuspausti skystį ir sumaišyti tarkius su grikiais. Tuomet sutarkuoti morką, susmulkinti svogūną ir česnakus. Keptuvę įkaitinti ir įpilti šlakelį aliejaus arba įdėti gabaliuką sviesto.

Tada apkepti morką, po minutės sumesti į keptuvę smulkintą svogūną su česnakais. Viską suberti į indą su grikiais.

Tuomet ant gabalėlio sviesto, toje pačioje keptuvėje, apkepinti susmulkintą papriką kol ji suminkštės. Sudėti į indą su grikiais. Į masę įmušti kiaušinį, suberti miltus ir viską išmaišyti.

Tada reikia įkaitinti orkaitę iki 180 laipsnių ir ant kepimo popieriumi išklotos skardos suformuoti blynelius. Kepti apie 20 minučių. Blynelius galima patiekti su graikiniu jogurtu

VILIJOS BUIVYDĖS IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTRAUKOS

*

● ● ● ● ● ● ● ● ● ●

www.panele.lt

PRENUMERUOK ŽURNALĄ IR GAUK 35 EUR VERTĖS DOVANĄ!

Metų prenumerata (4 numeriai) +

IDUN tušas blakstienų „Silfr Brown“, 10 ml

TIK r! u E 9 9 , 9 Atstovas Lietuvoje UAB „Juara“, Konstitucijos pr.12, Vilnius, tel. +370–5–2756741, Facebook JUARA_kosmetika, IDUN Minerals Lietuva Instagram JUARA.lt_kosmetika, idunmineralslietuva

+

IDUN lūpų blizgesys „Louise“ 6 ml

www.juara.lt

Paskubėk ir nepraleisk šio ypatingo pasiūlymo!

PRENUMERUOTI GALI • panele.lt/prenumerata

• prenumerata@gmzurnalai.lt • tel. 8 (5) 247 77 30 (I–V, 9–17 val.)

Prenumeratos pasiūlymas galioja, jei žurnalo pristatymo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dovanų kiekis ribotas ir pasiūlymas galios tol, kol bus išdalintos visos dovanos. Dovaną pristatysime per mėnesį prenumeratos adresu atskira siunta. Visos nuolaidos skaičiuojamos nuo leidinio kainos prekybos vietose. Prenumeruojamame leidinyje gali nebūti reklaminių lankstinukų ir mėginukų, kurie yra tos pačios datos leidiniuose, parduodamuose prekybos vietose.

Stebinantis Italijos miestas ant vandens –

VENECIJA LAURA DAUTONYTĖ

Kartą per gyvenimą pamatyti Veneciją – tiesiog būtina! Unikalus miestas šiandien yra išlikęs toks, koks buvo ir prieš 300 metų. Nors visas pasaulis žino, kad šis miestas pastatytas ant vandens, Venecija stebintų net ir jei vandens joje nebūtų. Tai yra vienas svarbiausių pasaulyje Viduramžių laikų miestų, kuris dar ir šiandien pribloškia savo išskirtine architektūra, bažnyčiomis, rūmais, arkomis bei kanalais. Iš tiesų, pats šauniausias būdas pamatyti visas užslėptas Venecijos kerteles – pasiklysti šiame mieste. Neišsigąsk nuklydusi nuo suplanuoto maršruto, nes būtent taip gali atrasti tokias vietas, kurios neaprašytos turistiniuose lankstinukuose. Susipažinkime artimiau su šiuo analogų pasaulyje neturinčiu miestu! www.panele.lt

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Kada vykti į Veneciją?

Šiek tiek istorijos Venecija buvo įkurta V amžiuje prieš Kristų. Nuo XIII amžiaus ji tapo svarbiu jūrų uostu ir iki XV a. turėjo didžiulę įtaką šiaurės Italijoje ir rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Ilgainiui Venecijos reikšmė dėl turkų antpuolių sumenko.

1797 metais Venecija buvo užimta Napoleono I kariuomenės ir atiteko Austrijai.

1866 metais, galiausiai, buvo prijungta prie Italijos karalystės. Įdomu tai, kad Venecija daug kartų kentėjo nuo potvynių.

Istoriniuose šaltiniuose pirmasis paminėtas 782 metais. Naujaisiais laikais didžiausi potvyniai įvyko 1966 metų lapkričio mėnesį (vanduo pakilo 194 centimetrais) ir 2019 metų lapkričio mėnesį (vanduo pakilo 187 centimetrais).

Venecija atvira turistams visais sezonais. Vis dėlto, pavasario sezonu (kovo – gegužės mėnesiais) ir rudens sezonu (rugsėjo – lapkričio mėnesiais) lankytis mieste maloniausia. Kovas, balandis ir gegužė yra tinkami aplankyti Veneciją prieš vasaros turistų antplūdį. Rugsėjį, spalį ir lapkritį yra kur kas mažiau turistų, o oras išlieka vis dar šiltas, nors vakarai kiek vėsoki.

Susiruošus į Veneciją keliauti žiemą verta žinoti, kad svajojant apie šilumą mieste gali tekti nusivilti. Žiemos šiame mieste yra gana vėjuotos, drėgnos ir šaltos, todėl nusprendus šaltuoju sezonu vykti į Veneciją yra būtina pasirūpinti šiltesniais drabužiais bei avalyne.

89

Transportas Venecija visiems puikiai žinoma kaip kanalų sostinė, todėl nieko nestebina tai, kad didelė viešojo transporto dalis šiame mieste yra būtent vandeninė. Venecijoje negirdėsi variklių triukšmo ir nejausi išmetamųjų dujų kvapo. Daugelis vietinių venecijiečių turi savo asmenines gondolas, o labiau pasiturintys – ir asmeniškus gondoljerus. Atvykus į Veneciją rekomenduojama nors vieną kartą paplaukti gondola ir pasigėrėti supančiais miesto vaizdais. Tiesa, šios pramogos kainos varijuoja yra labai skirtingos: 40 minučių pasiplaukiojimas dienos metu kainuoja 80 eurų, saulei nusileidus – 100 eurų.

Vienoje gondoloje telpa 6 keleiviai, todėl keliaujant su grupe kaina vienam asmeniui ne taip kirs per kišenę. Norintiems privačios gondolos, gali tekti pakloti ir virš 200 eurų.

Kadangi gondolos – nepigi transporto priemonė, pastaruoju metu tarp Venecijos gyventojų ir turistų vis labiau populiarėja taip vadinami vaporetto – kateriai ar garlaiviai, atliekantys viešojo transporto funkcijas mieste. Vaporetto plukdo keleivius visą parą, tad dirba kaip įprasti autobusai – jais patogu pasiekti norimą miesto lokaciją.

Viešbučiai Keliaujant į Veneciją svarbu tinkamai pasirinkti viešbutį, kurio pagrindiniai kriterijai turėtų būti kaina ir lokacija. Žinoma, pats geriausias variantas yra apsistoti pačiame Venecijos senamiestyje, tačiau čia viešbučių kainos neretai būna tiesiog stebinančios. Net ir ne sezono metu dauguma apgyvendinimo įstaigų, esančių centre, kainuoja po kelis šimtus eurų už naktį.

Jei nenori patuštinti kišenės, viešnagei Venecijoje verčiau rinkis ne viešbutį, o privačių asmenų nuomojamus apartamentus, kuriuose galima ne tik permiegoti, bet ir, prireikus, pasigaminti pusryčius bei vakarienę iš turgaus parsinešus įvairių gėrybių. Viešbučiai už Venecijos centrinės dalies yra kur kas pigesni, bet apsistojus juose būtina apsvarstyti tai, kad teks nemažai keliauti pėsčiomis arba naudotis vandens transportu.

Maistas

www.panele.lt

Venecijos karnavalas gėrybių. Čia taip pat gausiai vartojami vaisiai, daržovės, riešutai. Daugelyje kavinių ir restoranų galima paragauti tradicinių itališkų patiekalų: makaronų, picos, lazanijos, itališkų virtinukų (it. gnocchi), tiramisu deserto, panakotos, įvairių skonių ledų. Būnant Venecijoje patartina paragauti veršiuko kepenėlių su svogūnais (it. fegato alla Veneziana) ar vieno kąsnio sumuštinukų, kurie Venecijoje vadinami cicchetti. Ankstų rytą, kuomet gatvės dar neperpildytos, tiesiog būtina pasimėgauti šviežia kapučino ar latės kava vienoje iš šv.

Morkaus aikštėje esančių kavinių ir pasigėrėti bundančiu Venecijos miestu.

Venecijos karnavalas yra visos Italijos tradicija, todėl šį laikotarpį visoje Italijoje, kaip ir Venecijoje, yra švenčiama. Karnavalas prasideda sausio viduryje ir baigiasi vieną dieną prieš Pelenų trečiadienį. Ši šventė žymi ne tik krikščionių religijos ceremonijas, tačiau ir kur kas senesnius pagonybės ritualus. Yra tikima, kad kaukės ir juokas išbaido piktas žiemos dvasias. Pirmą karnavalo savaitę, vakarais, suaugusieji persirengia ir išeina į miesto gatves švęsti: bendrauja, vaišinasi maistu, gėrimais, šoka ir tiesiog mėgaujasi gyvenimu. Karnavalo metu visoje Venecijoje organizuojami įvairūs renginiai, todėl turistai, atvykę šiuo ypatingu laikotarpiu, tikrai ras ką veikti mieste.

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Venecija yra pakankamai brangus miestas turistams, todėl kai kuriose kavinėse ar restoranuose, ypač esančiuose arti lankytinų objektų, galima už maistą sumokėti tikrai nemenką sumą. Vidutinės maisto kainos Venecijoje: užkandžiai kainuoja apie 10–20 eurų, pagrindiniai patiekalai – apie 20–60 eurų. Nenorint švaistyti pinigų skrandžiui patenkinti, galima paieškoti atokesnių, nuo centrinių gatvių nutolusių kavinių ir restoranų.

Verta apsilankyti ir Venecijos turguose, kuriose prekiaujama šviežia žuvimi, įvairiomis daržovėmis, vaisiais, prieskoniais. Rialto turgus – venecijiečių pagrindinė produktų pirkimo vieta – yra vienas iš įspūdingiausių turgų pasaulyje. Rytais, kuomet tik pradedama prekiauti šviežia žuvimi, verta aplankyti žuvies turgų „Pescheria“. Pačiai Venecijos virtuvei būdingi patiekalai iš žuvies ir jūros

6 LANKYTINOS

VENECIJOS

VIETOS

ŠV. MORKAUS AIKŠTĖ Šv. Morkaus aikštė (Piazza San Marco) – didžiulė, turistų itin mėgstama aikštė, kuri yra apsupta daugybe lauko kavinių, restoranų ir parduotuvių. Nuo seno šv.

Morkaus rajonas buvo vienas svarbiausių Venecijoje. Šioje aikštėje veiksmas vyksta tiek dieną, tiek naktį. Tiesa, jei nuspręsite išgerti kavos ar pavalgyti restoranuose šalia šios aikštės, būkite atidūs: kai kuriuose restoranuose patiekalų ir gėrimų kainos iš tiesų yra didelės.

ŠV. MORKAUS BAZILIKA Tai – garsiausias Venecijos pastatas ir vienas svarbiausių religinių paminklų Šiaurės Italijoje. Ši bažnyčia keri savo architektūriniu žavesiu: puošniomis eksterjero detalėmis, skulptūromis, paveikslais, kitais meno dirbiniais ir, žinoma, unikaliomis, šimtmečius menančiomis freskomis. Šv. Morkaus bazilika yra vienas geriausiai išlikusių Bizantijos architektūros pavyzdžių, kurį tiesiog privalu pamatyti.

RIALTO TILTAS XXI a. pabaigoje nutiestas Rialto tiltas (Ponte di Rialto) yra vienas iš labiausiai turistų lankomų objektų Venecijoje. Netoli šio tilto, kertančio Didįjį kanalą, įsikūrę žavingi Rialto turgeliai, kuriuose galima įsigyti žuvies, šviežių daržovių ir kitų produktų.

KAMPANILĖ Šv. Morkaus aikštėje yra iškilęs bokštas, vadinamas Kampanile. Bokšto viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė, kurioje gali apsilankyti kiekvienas norintis. Iš šios 99 metrų aukštyje įrengtos aikštelės matyti visas Venecijos miestas. Ypač įspūdingas vaizdas čia yra vakare, kuomet miestas būna apšviestas tūkstančiais šviesų.

DOŽŲ RŪMAI Dožų rūmai (Palazzo Ducale), pastatyti XXI amžiuje, buvo naudojami gynybiniams tikslams. Šiandien į šiuos rūmus įleidžiami turistai ir kiti norintieji. Dožų rūmuose kadaise buvo įsikūrusi klestinčio miesto valdžia.

Nenuostabu, kad rūmų viduje galima išvysti gausiai žymiausių to meto tapytojų dekoruotas sales.

BURANO SALA Lankantis Venecijoje būtina apsilankyti Burano saloje, kuri garsėja ne tik savo įspūdingais kanalais, bet ir itin spalvingais namais, viliojančiais ne tik fotoaparatais apsiginklavusius turistus, bet ir menininkus iš viso pasaulio. Ši sala nuo Venecijos yra nutolusi apie 10 kilometrų, todėl ją galima labai greitai pasiekti plaukiant vaporetto. Įdomu tai, kad Burano saloje galioja labai griežtos taisyklės namų savininkams: norint perdažyti savo namą, reikia kreiptis į savivaldybę, kuri informuoja, kokią spalvą turėtų pasirinkti namo šeimininkas.

91

SERIALAI, KURIUOS

BŪTINA PAMATYTI INGRIDA KARPUŠKAITĖ

„ŠIAURINIS BANKSAS“ „Šiaurinis Banksas“ yra amerikietiškas draminis nuotykių trileris paaugliams, sukurtas Josh Pate, Jonas Pate ir Shannon Burke, kurio premjera įvyko 2020 m. balandžio 15 d. „Netflix“.

2020 m. liepos 30 d. serialas buvo atnaujintas antram sezonui.

Dar nėra oficialiai pranešta ar bus filmuojamas 3 „Šiaurinio Bankso“ sezonas, tačiau įvairiuose interviu filmavimo komanda yra užsiminusi, kad yra pasirengusi kurti toliau. Spėliojama, kad pratęsimo sulauksime ne anksčiau nei 2022 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje. Šiaurinis Banksas – tai 320 kilometrų besitęsianti pakrantė Šiaurės Karolinoje. Būtent čia, susiskirstę į du besivaržančius rajonus – turtingesnius Kooksus ir paprasčiau gyvenančius Poguesus – gyvena pagrindiniai herojai – paaugliai, kurių gyvenimas vieną vasarą po milžiniškos audros virto kvapą gniaužiančiu nuotykiu. Draugų grupelė, John B, Poguesas, kurio tėvas dingo be žinios, o mama šeimą paliko jau senų senovėje, Pope, Poguesas, kuris daug mokosi ir stengiasi įstoti į prestižinį universitetą, kad ateityje galėtų persikelti gyventi tarp Kookų, nutrūktgalvis Poguesas JJ, gyvenantis su priklausomybių turinčiu ir smurtaujančiu tėvu bei Kiara, kuri yra Kookė, bet tokia nenori būti ir bičiuliaujasi su Poguesais, po audros randa apvirtusį katerį, o jame – mistišką kompasą. Paaiškėja, kad šis kompasas priklausė be žinios dingusiam John B tėvui, kuris ant jo išraižė slaptą užuominą sūnui, kaip rasti jau legenda tapusio paskendusio laivo lobį. Paaugliai leidžiasi į lobių medžioklę ir ji tikrai nebus paprasta...

Vaidina Chase Stokes, Madelyn Cline, Madison Bailey, J. D., Rudy Pankow, Drew Starkey, Austin North, Charles Esten ir kiti.

www.panele.lt

„BE PILIETYBĖS“ („Stateless“)

„Be pilietybės“ yra australiškas draminis mini serialas, kurį ABC pradėjo rodyti 2020 m. kovo 1 d. Serialą iš dalies įkvėpė tikra australės Cornelia Rau istorija. Moteris buvo neteisėtai sulaikyta pagal Australijos vyriausybės privalomą sulaikymo programą.

Sofie Werner – be proto šokti mėgstanti stiuardesė, gyvenanti Australijoje. Kaip pati mano, visuomet gyveno tėvų numylėtinės sesers Margot šešėlyje. Pagrindinė herojė atskleidžia, kad niekuomet negalėjo būti savimi, nes tėvai ją spaudė būti kaip Margot. Galbūt būtent todėl Sofie įsitraukia į sektą, kurioje lyderiai per šokį žada išlaisvinti kiekvieno tikrąjį „aš“. Deja įvykiai nesiklosto palankiai, o traumos iš vaikystės atsiliepia herojės psichinei būklei kol, galų gale, Sofie išmetama iš sektos. Ne visai susigaudanti realybėje mergina pasisavina svetimą pasą ir bando pabėgti iš Australijos – toliau nuo šeimos ir skriaudikų iš sektos. Oro uoste ją pačiumpa ir sulaiko migracijos tarnyba. Negalėdami nustatyti pilietybės pareigūnai Sofie uždaro migrantų stovykloje. Gyvenimas už grotų tik dar labiau paaštrina psichinę būsena.

Ameer su šeima, žmona ir dviem dukterimis, bėga iš Afganistano, kurį puola talibai. Valtelėmis į Australiją perplaukti, deja, pavyksta tik jam ir vyresniajai dukrai – mama su mažyle paskęsta.

Tačiau jų viltis gauti politinį prieglobstį ir pagaliau gyventi normalų gyvenimą degte dega. Šių ir kitų pabėgėlių gyvenimas aptvertoje ir pareigūnų saugomoje teritorijoje sutalpintas į išties dėmesio vertas šešias serijas.

Režisieriai Tony Ayres ir Cate Blanchett, vaidina Yvonne Strahovski, Jai Courtney, Asher Keddie, Fayssal Bazzi ir kiti.

„VIDA PRESS“ IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

(„Outer Bank“)

„ALRAWABI MERGAIČIŲ MOKYKLA“ („AlRawabi School for Girls“ )

„AlRawabi mergaičių mokykla“ yra draminis mini serialas, sukurtas Jordanijoje. Jame kalbama apie patyčių poveikį jaunoms moterims. Režisierė – vos 35 metų amžiaus Tima Shomali. 2021 m. rugpjūčio 12 d. šešių dalių mini serialas „Netflix“ pradėtas rodyti 32 kalbomis 190 šalių.

Veiksmas vyksta musulmoniškoje mergaičių mokykloje. Leidžiama pamatyti, kokių, mums sunkiai suprantamų, taisyklių tenka laikytis jaunoms moterims. Layan, Rania ir Roqayya yra populiariosios mokyklos gražuolės, kurios nejaučia ribų, o ir direktorė neretai nuolaidžiauja, kadangi trijulės lyderės, Layan, kuri labai mėgsta terorizuoti ir žeminti kitas mokines, tėvas yra turtingas ir įtakingas. Vieną dieną mokykloje nutinka incidentas, kuomet Layan apkaltina bendraklasę Mariam palietus krūtis, už ką pastaroji yra nušalinama nuo pamokų, o tėvai bara užtraukus gėdą visai šeimai. Su skausmu negalinti susidoroti mergina sugalvoja genialų keršto planą, o prie jos prisijungia dar dvi Layan, Rania ir Roqayya patyčias ir terorą patyrusios merginos – Noaf ir Dina. Ką tokio sugalvojo patyčų neapsikentusios mokinės? Maža užuomina: viskas baigsis tragiškai ir netikėtai.

Režisierės Shirin Kamal ir Tima Shomali. Vaidina Noor Taher, Andria Tayeh, Joanna Arida, Yara Mustafa, Rakeen Saad, Salsabiela A. ir kiti.

„ALISA PASIENYJE“ („Alice in Borderland“)

„Alisa pasienyje“ yra japonų mokslinės fantastikos serialas, sukurtas pagal Haro Aso to paties pavadinimo mangą.

Jaunas bedarbis Ryohei Arisu, mėgstantis kompiuterinius žaidimus, eilinį sykį susipykęs su tėvu ir broliu pabėga iš namų. Jis susitinka su dviem geriausiais draugais – vienas iš jų išsiprašo iš darbo, o kitą – tik ką atleido. Ryohei Arisu, Chōta Segawa ir Daikichi Karube išėję iš viešojo tualeto atsiduria paraleliniame Tokijuje.

Tuščiame mieste, paverstame žaidimų iki gyvos galvos aikštele. Čia nežaisti negali – jau netrukus ištiks mirtis. O žaidimai, į kuriuos tenka įsitraukti, neretai nusineša kone visų žaidėjų gyvybes. Kiekvienas čia patekęs daro viską, kad išgyventų. Ar pavyks draugams?

Vaidina Kento Yamazaki, Tao Tsuchiya, Nijirô Murakami, Yûki Morinaga ir kiti.

93

„MIGLA“

(„The Mist“)

Vaidina Morgan Spector, Alyssa Sutherland, Gus Birney, Luke Cosgrove, Russell Posner ir kiti.

„FRANKENŠTEINO KRONIKOS“

(„The Frankenstein Chronicles“) „Frankenšteino kronikos“ yra britų kriminalinis draminis serialas, pasirodęs „ITV Encore“ 2015 m. lapkričio 11 d. Sukurtas pagal 1818 m. Marijos Shelley romaną „Frankenšteinas“.

Detektyvas John Marlott, narkotikų kontrabandininkų gaudymo operacijos metu aptinka kūną Temzės pakrantėje. Kaip paaiškėja, kūnas yra susiūtas iš įvairių skirtingų vaikų kūno dalių. Toks įvykis sukrečia pareigūnus ir politikus, kurie stengiasi jį nuslėpti nuo visuomenės. Vienok, detektyvui tenka užduotis išnarplioti šį nusikaltimą.

Stebint įvairius įvykius ir kalbantis su žmonėmis pradeda aiškėti, kad miestelyje gyvena galvanizmo šalininkas, kuris siekia prikelti žmones iš numirusių. Kai galiausiai John Marlott prisikasa iki tiesos ir išsiaiškina, kas tas žmogus, pats yra paverčiamas frankenšteinu – pirmu pavykusiu išprotėjusio mokslininko eksperimentu.

Vaidina Sean Bean, Richie Campbell, Tom Ward, Ryan Sampson ir kiti. www.panele.lt

„ATŠAUKTI VEIKSMĄ“ („Control Z“)

„Atšaukti veiksmą“ yra meksikiečių draminis serialas paaugliams, kurį sukūrė Carlos Quintanilla Sakar, Adriana Pelusi, Miguel García Moreno ir „Lemon Studios“. Premjera įvyko „Netflix“ 2020 m. gegužės 22 d.

Nieko neišsiskiriančioje mokykloje, regis, viskas teka įprasta vaga. Kiekvienas turi savo vietą, įprastus veiksmus, draugus ir veiklas. Tačiau vieną dieną, renginio metu perisijungia ekranas, o jame pasirodo stulbinantis vaizdo įrašas, atskleidžiantis milžinišką vienos mokinės paslaptį. Slapyvardžiu pasivadinęs įrašo autorius kviečia sekti jo paskyrą socialiniame tinkle ir pažada, kad bus daugiau. Ir iš tiesų, viena po kitos ima aiškėti baisiausios bendramokslių paslaptys, o tai kiekvieną iš jų priveda prie drastiškų pasekmių. Tyli, bet pastabi paauglė Sofía nedelsiant imasi minti šią mįslę – kas slypi už viso to?

Vaidina Ana Valeria Becerril, Michael Ronda, Yankel Stevan, Samantha Acuña, Andres Baida, Fiona Palomo ir kiti.

„ JUODOJI VASARA“ („Black Summer“)

„Juodoji vasara“ yra amerikiečių serialas, kurį sukūrė Karl Schaefer ir John Hyams. Pirmasis sezonas, susidedantis iš aštuonių epizodų, buvo išleistas 2019 m. balandžio 11 d. „Netflix“. Serialą kuria „The Asylum“, ta pati prodiuserių kompanija, kuri kuria „Z Nation“.

Pasaulį apima zombių apokalipsė. Rose kartu su vyru ir dukra bėga į evakuojančius autobusus, prie kurių paaiškėja, kad vyras – jau užsikrėtęs. Kol ji aiškinasi su pareigūnais, autobusas, kuriame jau įsitaisė dukra Anna, nuvažiuoja. Taigi Rose leidžiasi jos ieškoti. Kalbama, kad išgyvenusiuosius išvežė ir įkurdino stadione. Būtent ten moteris ir patraukia, o pakeliui sutinka ir kitų žmonių. Žinoma, dukrą ji, galų gale, suranda.

Antrajame sezone prieš tai kartu kliūtis įveikusi grupelė išsibarsto. Dabar jau kiekvienam reikės pasirūpinti savimi pačiam.

Vaidina Jaime King, Justin Chu Cary, Christine Lee, Zoe Marlett ir kiti.

„VIDA PRESS“ IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

„Migla“ yra 2017 m. amerikiečių 10 serijų mokslinės fantastikos ir siaubo trileris, kurį sukūrė Christian Torpe. Jis paremtas 1980 m. to paties pavadinimo siaubo romanu, kurį parašė Stephen King.

Vyras ir žmona, Eve ir Kevin, nesutaria dėl to, ar išleisti paauglę dukterį Alex į vakarėlį. Nors mama kategoriškai prieš, tėvas leidžia paslapčia išsmukti. Deja, bet vakarėlyje nutinka baisiausia – mergina yra išprievartaujama. Jos geras draugas Adrian nurodo matęs, kad tai padarė mokyklos gražuoliukas Jay. Eve negali sulaikyti pykčio ir praneša išvykstanti su Alex pagyventi atskirai nuo Kevin ir viso likusio miestelio žmonių, netikinčių, kad sportininkas ir pirmūnas, pareigūno sūnus, galėjo taip pasielgti.

Nedidelį Bridžtono miestelį apgaubia mistiškas rūkas, kuriame žmonės miršta skirtingomis kraupiomis aplinkybėmis – akis į akį susiduria su savo nuodėmėmis. Apsisaugoti žmonės gali tik būdami uždarose erdvėse. Tačiau įtampa, baimė, nepasitikėjimas, galų gale maisto stygius priveda prie baisių pasekmių...

„BAIMĖS GATVĖ“

(„Fear Street“)

„GYVATĖ“

(„The Serpent“) „Gyvatė“ yra britų kriminalinis serialas, kurį sukūrė „Mammoth Screen“ BBC užsakymu. Aštuonių dalių mini serialas yra bendra „BBC One“ ir „Netflix“ produkcija. Jis paremtas serijinio žudiko Charles Sobhraj, kuris 1975-1976 m. žudė jaunus turistus, nusikaltimais.

1975 m., Bankokas. Daugiabučiame name įsikuria nusikalstama grupuotė, kurios vadeiva – Charles Sobhraj, prisistatantis brangakmenių prekeiviu Alanu Gotye. Charles Sobhraj spendžia įvairias pinkles, žada atvykeliams itin pigiai parduoti brangakmenių, kol, galų gale, apvogia ir nužudo patiklius turistus.

Schema puikiai veikė tol, kol vieną sykį žiniasklaidoje pasirodžius žinutei, kad rasti du apdegę jaunų žmonių kūnai, Olandijos ambasadoje dirbančiam naujokui Herman Knippenberg kyla įtarimas, kad jie – dingę be žinios turistai iš Olandijos. Nuojauta vyrui kužda, kad kažkas čia negerai ir jis ima aiškintis.

Ar pavyks Herman Knippenberg pričiupti Charles Sobhraj? O galbūt teks padėti galvą?

Iš tiesų tai – ne serialas, o trijų, tarpusavyje susijusių dalių kino filmas. „Baimės gatvė. Pirmoji dalis: 1994 m.“, „Baimės gatvė. Antroji dalis: 1978 m.“ bei „Baimės gatvė.

Trečioji dalis: 1666 m.“ yra 2021 m. amerikiečių filmai paaugliams, sukurti režisieriaus Leigh Janiako, kurių scenarijų kartu parašė Phil Graziadei ir Janiak, pagal tikrą Kyle Killen, Graziadei ir Janiak istoriją.

Veiksmo epicentre – grupelė paauglių, gyvenančių nedideliame miestelyje. Vieną dieną miestelyje prasideda masinės žudynės, kurias vykdo gyvi numirėliai.

Jaunuoliai išsiaiškins, kad šie įvykiai – kartojasi, o jų ištakos siejamos su istorija, įvykusia prieš 300 metų.

Vienintelė likusi gyva po 1978 m. žudynių moteris paaugliams papasakos, kas įvyko anuomet ir jie kartu mėgins išsiaiškinti tikruosius 1666 m. įvykius bei sieks užkirsti kelią jų pasikartojimui ateityje.

Vaidina Tahar Rahim, Billy Howle, Jenna Coleman, Ellie Bamber ir kiti.

Vaidina: Kiana Madeira, Olivia Scott Welch, Banjamin Flores Jr., Julia Rehwald, Maya Hawke, Charlene Amoia ir kiti.

JAUTRIAI, SUDIRGUSIAI IR ˇ ŠERPETOJANCIAI ODAI! 50% moterų oda jautri... O tavo?

Magnio linija, ekspertų rekomenduojama jautriai odai.

100% naturali - Hipoalergine - Pagaminta Prancuzijoje Atstovas Lietuvoje – UAB „Juara“, +370 5 2756741, Konstitucijos pr. 12,4, Vilnius, www.juara.lt

JUARA_kosmetika

juara.lt_kosmetika

RUDENS

HOROSKOPAS DVYNIAI

AVINAS

Šis ruduo – tai pats blogiausias metas širdies reikalams. Esami santykiai nesiklostys, naujus užmegzti – nesiseks. Tačiau tai leis susikoncentruoti į darbinius, mokslo klausimus. Būsi kaip niekada aktyvi, efektyvi, pasirengusi nuversti kalnus, o tai neliks nepastebėta. Panašu, kad sėkmė profesinėje srityje kompensuos ne tokį sėkmingą laikotarpį santykių srityje ir todėl širdyje jausi pilnatvę.

Rudenį žvaigždės, deja, nežada nieko gero meilės srityje. Tau sunkiai seksis susikalbėti su antra puse ar simpatija, santykiai šals, gali netgi nutrūkti. Stenkis kuo mažiau dėl to nervintis. Karjeroje, vienok, viskas bus priešingai. Jei svajoji apie kažkokią poziciją – pavyks ją gauti, regis, be didesnių pastangų.

Progresas bus akivaizdus ir džiugins. Kalbant apie sveikatą, šį rudenį labai truks energijos, jausi apatiją ir slogutį. Tačiau pasistenk prisiversti ką nors veikti, neapsileisk.

VĖŽYS Deja, bet visos amūro strėlės šį rudenį lėks pro šalį. Simpatijos nesutaps, o turint antrą pusę nesiseks ieškoti kompromisų, kils konfliktai. Metų pabaigoje gali atrodyti, kad santykiai kompolikuoti yra pernelyg ilgai ir daug paprasčiau juos nutraukti.

Tačiau šis ruduo yra labai svarbus ateities perspektyvoms profesinėje veikloje. Viskas, ką darysi, veiksi ar išmoksi padės pagrindą sėkmingai sekančių metų pradžiai. Jei turi santaupų – puikus metas investuoti. Sėkmės paukštė skraidys tiesiai virš galvos.

LIŪTAS

JAUTIS Panašu, kad šį šaltąjį sezoną, gal net rudenį, sutiksi žmogų, su kuriuo tave sies neįtikėtinai artimas romantiškas ryšys. Tai bus labai svarbi tavo gyvenime pažintis, nes suktiksi sielos draugę ar draugą. Darbe ar moksluose, deja, bet seksis prasčiau. Greičiausiai niekas nevyks taip, kad tikiesiesi ar norėsi. Šį rudenį tikėtinos ir įvairios fizinės ar psichologinės ligos, tad turėtum labiau save tausoti.

www.panele.lt

Tikėtina, kad įsimylėsi iki išprotėjimo. Žmogus tau patiks ir atrodys, kad sutikai Tą Vienintelį.

Tačiau ilgai netrukus suprasi, kad jis nepatenkina tavo poreikių ir labai nusivilsi. Nenusimink, žiemą širdis ir vėl sužydės. Kalbant apie darbus ir mokslus, panašu, kad būsi linkusi stipriai kritikuoti kitus.

Ir, žinoma, tai niekam nepatiks.

Tad verčiau išmok prikąsti liežuvį.

Jei šį rudenį elgsiesi apgalvotai, pasverdama kiekvieną savo žingsnį, išgyvensi nors ir sudėtingą, tačiau labai pozityvų laikotarpį.

SKORPIONAS Galimybių užmegzti santykius pasitaikys ne viena.

Tačiau niekas neprivers širdies plakti greičiau. O be to žavaus jauduliuko – nematysi ir prasmės. Mėgaukis dėmesiu ir išlauk. Tikėtina, kad pastaruoju metu turėjai sunkumų finansų srityje. Jie pradės po truputį spręstis, bet nenorėk visko iškart. Gali atrodyti, kad tai nėra sėkmingas periodas, tačiau tai ne tiesa. Tai – laukimo periodas. O kas laukia, tas ir sulaukia.

ŠAULYS Atėjo geriausias šių metų laikotarpis! Visose gyvenimo srityse jausi pagerėjimą, net jei ir viskas buvo gerai. Pats laikas perkelti santykius į sekantį lygį – apsigyventi kartu, susituokti ar susilaukti vaikų. Palankus metas ir įsigyti nekilnojamą turtą, kuriame kurtum namus kartu su mylimu žmogumi. Puikiai seksis darbuose, moksluose, pajamų stygiaus nejusi. Vienok, fizinė svaikata gali sušlubuoti – privalu sportuoti.

MERGELĖ Jei rugsėjį ir spalį ir skraidys drugeliai pilve, jie tave paliks jau spalį. Antroji rudens pusė labai nedėkinga meilės reikalams. Tačiau jei pavyks nekonfliktuoti – pavyks ir išgyventi šį laikotarpį. Profesinėje srityje šį rudesį sulauksi gerų žinių, tačiau pasitenkinimo nejausi. Atrodys, kad esi ne savo valtyje. Tačiau namuose, buityje jausiesi it žuvis vandenyje. Tad tai – puikus metas įsigyti nekilnojamo turto, pradėti remontą ar bent jau iš naujo dekoruoti pabodusias namų kerteles.

OŽIARAGIS Santykių srityje šis ruduo – labai gražus ir romantiškas laikotarpis. Vienok, gali ilgėtis praeities, jausti nostalgiją. Su antra puse norėsite sugrįžti į santykių pradžią, todėl tikėtini pasimatymai, išvykos, staigmenos. Ieškantiesiems taipogi tikrai nestigs gražių akmirkų ir emocijų. Kalbant apie profesinę sritį, panašu, kad pastaruoju metu teko į viską įdėti nemažai pastangų ir darbo. O šį rudenį galėsi mėgautis saldžiais to vaisiais.

Pasistenk daugiau šypsotis ir labiau savimi pasitikėti – būtent taip prisitrauksi sėkmę į savo gyvenimą.

VANDENIS Jei dar nesutikai savo gyvenimo meilės – šį rudenį ar žiemą šansai, kad taip nutiks, itin dideli. Kažkas didingo ir gražaus tavęs laukia ir tu tai jauti, tik spėk mėgautis.

Lapkritis labai palankus naujoms pažintims, kurios turės prasmę. Tiems, kas jau yra santykiuose, šį rudenį viskas susidėlios į savo vietas, nurims, susitvarkys ir bus nuostabu.

Kalbant apie karjerą ir pinigus, ruduo taip pat bus dosnus.

Pasitaikys begalės įvairių galimybių, kuriomis sėkmingai naudosiesi. Svarbiausia neužmigti ant laurų, nes su užsidegimu ir užsispyrimu pavyks pasiekti dar daugiau. Gera žinia ir ta, kad būsi itin optimistiškai nusiteikusi.

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

SVARSTYLĖS Spalis – itin palankus mėnesis spręsti meilės klausimus. Jei su antra puse yra koks nesutarimas – tučtuojau jį spręskite ir viskas išeis į naudą. Būtent šios keturios savaitės yra palankiausios ir ieškantiesiems. Likusi rudens dalis priklausys nuo to, kokių veiksmų ir sprendimų imsiesi spalį. Jei nieko nedarysi, nieko nespręsi – romantiški santykiai pradės šalti kaip oras už lango. Kalbant apie pinigus, panašu, kad išlaidos viršys pajamas. Tad nepirk nieko, ko tau iš tiesų nereikia. Kaip ten bebūtų, šį rudenį patirsi daug džiaugsmo akimirkų, o šypsena veide puoš tave ir pasaulį.

ŽUVYS Rudens pradžia itin nepalanki santykiams. Jei turi antrą pusę – geriausia būtų pasistengti kuo mažiau susitikinėti, kad negilinti konfliktų ir leisti jums abiems ataušti tokiems iškilus. Jei jau nuspręsi, kad laikas sukti skirtingais keliais – lapkritis tam palankiausias. Viską išgyvensi kur kas lengviau, bus mažiau dramos. Kita vertus, panašu, kad pamilsi savo darbą, veiklą ar mokslus. Bus įdomu, rezultatai džiugins, mėgausies kiekviena minute.

Laisvalaikis su draugais taip pat žada būti labai turiningas. Jei tik pasitaikys galimybė – leiskis į kelionę. Parsiveši neišdildomų įspūdžių.

97

10 KLAUSIMŲ Mantui Stuk

Didžėjus ( „Instagram“: @mantasstk)

INGRIDA KARPUŠKAITĖ

1. Kas tau yra muzika?

Man muzika yra terpė, kurioje aš galiu atsipalaiduoti, pailsėti, bent trumpai pamiršti mane supančias dilemas bei, žinoma, – pagrindinis darbo įrankis, be kurio mano profesijos neįmanoma įsivaizduoti.

5. Stilingas žmogus – koks jis?

Stilingas, mano nuomone, tai ne tik gražiai apsirengęs ar pasipuošęs, bet ir nebijantis parodyti ar išreikšti save, nekreipiantis dėmesio į kitų nuomonę, pasipiktinimą ar pavydą, žmogus. Tai – asmuo, kuris gali jaustis laisvas.

2. Kokia muzika, atlikėjai tave įkvepia?

Mane asmeniškai įkvepia įvairaus skambesio ir stiliaus muzika, įvairaus žanro muzikos atlikėjai, įvairių tautybių muzikantai, prodiuseriai, didžėjai, todėl kažkokio konkretaus favorito neturiu. Visi menininkai yra savaip unikalūs ir įdomūs, tad kiekvienas asmuo mane žavi savaip ir įkvepia, suteikia idėjų.

Pasaulyje yra labai daug unikalių atlikėjų, kurie šokdina vakarėlių ištroškusias sielas. Taip pat yra nerealiai daug įvairios muzikos, kuri yra savotiška. Pavyzdžiui, elektroninė šokių muzika maišyta su roko, džiazo elementais arba rytietiškais skambesiais, kuri, atrodo, trumpam nukelia tiesiai į Sacharos dykumos vidurį. Esu muzikos mylėtojas, užkietėjęs melomanas, tad pastoviai nagrinėju kas vyksta elektroninės muzikos pasaulyje. Tiesa, labiausia mane žavi tokia elektroninė muzika, kokia skamba Izraelyje, Tel Avive, Meksikos kurorte Tulume, Indonezijoje esančiame Balyje, bei, apskritai, stilinga, skoninga, judri muzika, kuri labiausiai asocijuojasi su legendiniu ir skandalingu Niujorko naktiniu klubu, socialine erdve „Studio 54“.

6. Jei keliautum į negyvenamą salą ir galėtum pasiimti tik vieną daiktą, kas tai būtų ir kodėl?

Hmm... Manau pasiimčiau nešiojamą radijo grotuvą, kuris įkraunamas naudojant saulės energiją. Tokiu būdu, jei pasisektų pagauti kokias nors radijo bangas, pavyktų negyvenamoje saloje gerai praleisti laiką fone grojant muzikai arba pasaulio žinioms.

www.panele.lt

8. Įdomiausia vieta, kurioje teko groti?

Teko groti labai skirtingose vietose. Pavyzdžiui, Nidoje ant paplūdimio pastatyme kupole, Vilniuje – Kudirkos aikštėje, Kaune esančioje požeminėje perėjoje. Tačiau įdomiausia ir unikaliausia vieta – VU Botanikos sodas, esantis prie Vingio parko. Teko apšildyti elektroninės muzikos ir stiliaus grandus „Beissoul & Einius”.

džėjumi nebūsi, o tiesiog dirbsi pilką, tuščią, neskoningą darbą, kuris nereikalauja absoliučiai jokio talento. Būti geru didžėjumi ar net atlikėju, manau, reikia turėti bent kažkiek talento, skonio, supratimo. Kai didžėjus talentingas – tai matosi, nes jis ir publika yra lyg vienas asmuo, vienas kūnas, jaučia vienas kitą nekalbėdami ir mąsto vos ne taip pat. Didžėjavimas yra menas, mano manymu, bet kokiam menui kurti reikia turėti kažkiek talento.

4. Trys žodžiai, kurie geriausiai tave apibūdina.

Skrybėlė. Juoda. Melomanas.

9. Apie ką šiuo metu svajoji? Šiuo metu svajoju, kad kuo greičiau gyvenimas sugrįžtų į savo senas vėžias. Svajoju apie tą chaosą, kuris tvyrodavo šokių salėse, kai nebūdavo įmanoma net praeiti pro žmones, apie audringus vakarėlius be jokių ribų.

To labiausiai pasiilgau ir apie tai svajoju.

Visa tai iš lėto grįžta, bet noriu greičiau.

10. Kur šį rudenį bus galima tave sutikti?

Jeigu ruduo atrodys kiek nors pozityviau nei praeitais metais, tuomet mano planuose yra groti savo rezidencijoje – „Anna Mesha“. Tiek Vilniuje, tiek Kaune. Taip pat yra planų ir derybų dėl projektų Klaipėdoje. Visada tenka važiuoti aplink Lietuvą į įvairiausius renginius, tad manau pavyks sutikti mane visur (juokiasi).

AISTĖS RIDIKAITĖS IR MARTYNO STANKAIČIO NUOTRAUKOS

3. Ar būti didžėjumi reikia talento?

Kiekvienas darbas, profesija reikalauja kažkiek talento, skonio, o ne aklo „arimo“. Visi gali tapyti, dainuoti, šokti ar groti instrumentais, valdyti pultus bei mikšerį, jei įdeda pakankamai darbo ir asmeninių resursų. Yra įvairiausių veiksmų algoritmų, padedančių nuspręsti, koks muzikos takelis turėtų eiti vienas po kito, kaip prisišaukti šokėjus atgal į aikštelę ar kaip pratęsti vakarą. Laikantis šių veiksmų sekų visi gali tapti „profesionalais“ labai greitai.

Tai nėra paslaptis. Gerai paieškojęs internete gali rasti įvairausių pastabų, patarimų, kaip ir ką reikėtų daryti. Tačiau visada dirbdamas tik pagal šabloną, mano manymu, tikru di-

7. Ar turi kokį ritualą, be kurio neįsivaizduoji savo dienos?

Tikriausiai tai būtų klasikinis ritualas – be rytinės kavos negaliu pradėti savo dienos.