Talentų ugdymo ekspertė Inga Riznikaitė apie tai, kaip puoselėti savo talentus

TALENTAS, nepaleistas vėjais

KAMILĖ KOGSTAITĖ

Prieš 70 metų japonų mokslininkas daktaras Shinichi Suzuki iškėlė mintį, kad žmogaus talentas nėra įgimtas. Mokslininkas teigė, kad talentas įgyjamas iš jį supančios aplinkos, o prigimtinės kiekvieno žmogaus galios ugdytis bet kurioje sferoje yra begalinės, svarbu tik panaudoti tinkamą metodą joms atskleisti. Tačiau kaip suprasti, koks talentas mumyse slypi ir kokius ugdymo metodus, atradus savyje talentą, pasirinkti? Talentų ugdymo ekspertė Inga Riznikaitė, jau septynerius metus dirbanti talentų ugdymo srityje, teigia, kad mūsų tobulėjimo pagrindas yra savirefleksija. Mokėdami įvertinti savo stiprybes bei ugdytinas sritis gebėsime išsigryninti tikslus, suprasti, ko norime išmokti ir kokius įgūdžius galime išsiugdyti. Plačiau apie tai, kaip puoselėti savo talentą kalbamės su pačia I. Riznikaite.

Inga, kaip tapote talentų ugdymo eksperte?

Studijuojant psichologijos bakalauro studijas mane sudomino organizacinės psichologijos sritis. Tad, pabaigusi bakalauro studijas, pasirinkau organizacinės psichologijos magistro studijas. Po kurio laiko man buvo suteikta galimybė atlikti praktiką talentų ugdymo srityje. Šiandien skaičiuoju septintus darbo talentų ugdymo srityje metus. Per šį laiką pakeičiau nemažai darboviečių bei pareigų, bet profesinė ašis išliko ta pati – užtikrinti galimybes įmonės darbuotojams augti ir tobulėti. Praėjusiais metais nusprendžiau užsiimti papildoma veikla ir pradėjau dėstyti Socialinių mokslų kolegijoje.

Daugeliui gali būti sudėtinga įsivaizduoti ką veikiate darbe. Koks yra jūsų darbo pobūdis ir kaip atrodo jūsų įprastinė darbo diena?

Šiuo metu esu „Coca–Cola HBC Poland & Baltics“ komandos narė. Esu atsakinga už talentų ugdymą Lenkijoje ir Baltijos šalyse, tad didžiąją darbo dienos dalį praleidžiu virtualiuose susitikimuose – tiek su komanda, tiek su talentų programų dalyviais, tiek ir su jų vadovais. Esu atsakinga už „RISE Management Trainee“ ir vidinę „Fast Forward“ programas. Šiais metais startavome su praktikantų programa „Coca–Cola HBC Summer Experience Program“. Dalyviams kuriu galimybes tobulėti įvairiomis formomis – mokymų, mokymosi vieniems iš kitų, patirties sėmimosi iš vadovų komandos. Kartu su programos dalyviais taip pat sudarome individualius ugdymo planus. Dirbant įmonėje vadovaujamės „70–20–10“ filosofija: 70 procentų augimo ateina iš praktinės veiklos arba mokymosi darbo vietoje, 20 procentų – iš mokymosi iš kitų ir 10 procentų – iš formaliojo ugdymo, pavyzdžiui, mokymų. Ši filosofija yra dominuojanti visose mūsų ugdymo veiklose.

Pakalbėkime apie pačius talentus. Daktaras S. Suzuki teigė, kad mūsų talentas yra ne įgimtas, o ilgainiui įgytas. Ką manote jūs? Ar iš tiesų galime talentą išsiugdyti?

Tikiu, kad kiekvienas iš mūsų yra talentingas ir turi gebėjimą išsiugdyti savo talentus. Paprastai mums sekasi tai, kas mums yra įdomu ir tiesiog patinka. Iš tiesų, kai mums kokia nors veikla yra įdomi, neskaičiuojame laiko ir jėgų, paskiriamų šiai veiklai, o tai ir duoda rezultatą – profesionalumą atitinkamoje srityje. Nekalbant apie išskirtines sritis, didžiojoje daugumoje veiklų ir profesijų neegzistuoja limitai, jei žmogus yra motyvuotas siekti užsibrėžtų tikslų. Svarbiausia, norint sėkmingai iš-

siugdyti talentą, yra atrasti tą sritį, kuri žavi, džiugina ir motyvuoja siekti daugiau. Tuomet neliks ribų, stabdančių mus pasiekti aukštumų. Taip pat svarbu pažymėti, kad talentas ar įgūdis nėra pastovus dalykas. Šiandieniame dinamiškame pasaulyje turime nuolatos augti ir tobulėti tam, kad galėtume išlikti profesionalais ir tam, kad galėtume kurti pridėtinę vertę visuomenei.

Kuo remiantis jaunas, bręstantis žmogus gali atpažinti, kad yra talentingas (artimųjų pagyros, aplinkinių įvertinimai, įvairūs laimėjimai, pasiekimai ar panašiai)?

Manau, kad tai galima priskirti visiems žmonėms – ugdantis ir tobulėjant mums svarbu savirefleksija bei grįžtamasis ryšys. Iš tiesų, savireflesija yra pagrindas mūsų tobulėjimui. Kai gebame įvertinti savo stiprybes bei ugdytinas sritis, tuomet gebame išsigryninti tikslus, suprasti, ko norime išmokti ir kokius įgūdžius galime išsiugdyti. Grįžtamasis ryšys yra vienas iš pagrindinių savirefleksijos įgūdžių. Paprašyti, išgirsti, priimti ir įvertinti grįžtamąjį ryšį – šie gebėjimai suteikia be galo daug informacijos apie žmogų ir padeda judėti toliau. Norėčiau pabrėžti grįžtamojo ryšio įvertinimą – ne visa surinkta informacija yra aktuali, ne į visas pastabas žmogui būtina atsižvelgti, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai. Visgi, nepaprašius, neišgirdus, nepriėmus, mes negalėsime įvertinti grįžtamojo ryšio. Svarbu suvokti ir tai, kad ugdymasis nesisuka vien tik apie ugdytinų sričių identifikavimą. Būtina aiškiai suvokti bei įvardinti sau savo stiprybes – tik jų vedami mes geriausiai atskleisime savo talentus ir skirsime savo energiją jiems lavinti.

Nemažai talentingų jaunų žmonių savo likimo dovanos neišnaudoja arba ilgainiui paleidžia ją vėjais. Kaip reikėtų ugdyti savo talentą ar gebėjimus tam, kad būtų sulaukta sėkmės?

Pirmiausiai, norėčiau tikėti, kad tik nedaugelis neišnaudoja savo talentų (šypsosi). O ugdyti juos galime, kaip minėjau, pradėdami nuo savirefleksijos – suprantant ir įvardinant sau, kas iš tiesų yra įdomu ir kodėl.

Taip pat išsigryninant, kur geriausiai sekėsi iki šiol, kokias sritis norima išbandyti ir, be abejo, išsikeliant sau tikslus. Skatinčiau išbandyti save įvairiose srityse – ši patirtis leis pažvelgti į save ir savo talentus iš skirtingų kampų bei užtikrins aiškesnę tolimesnę kryptį. Talento ugdymas – nuolat besitęsiantis procesas, nes šiandieniame pasaulyje kiekvienas turime galimybę tapti kelių sričių profesionalais. Tad kiekviename žingsnyje turime įvertinti, ar visa šiandien turima informacija padeda laikytis nuoseklaus plano ir ar planas yra kreipiamas gera linkme, o gal – priešingai... Iš tiesų, nėra visiems pritaikytino sėkmės plano, juk kiekvienas iš mūsų yra skirtingas ir savo kelią randa susidarius skirtingoms aplinkybėms.

Kaip manote, ar įmanoma turėti daug talentų? O gal iš tiesų talentingas žmogus gali būti tik vienoje srityje į kurią sutelkia dėmesį?

Kiekvienas gali pasiekti aukštumų, jei jam nuoširdžiai yra įdomi konkreti sritis ir jis sutelkia savo dėmesį ir energiją į ją. Tad per gyvenimą galime tapti profesionalais ne vienoje srityje! Profesionalai neretai susiduria su poreikiu pasirinkti vieną iš dviejų krypčių – į plotmę ar į gylį, kitaip tariant, horizontaliai arba vertikaliai. Tai reiškia, kad įgavus įgūdžių bet kokioje srityje ir formuojant savo tikslus tolyn, mes galime rinktis, ar norime tapti siauresnės srities specialistais, tai yra, plėsti savo ekspertines sritis. Anksčiau interviu pasakojau apie savo darbo specifikos pasirinkimus, kuomet turėjau priimti sprendimą: ar gilinti žinias ugdymo srityje, ar jas plėsti kitose žmogiškųjų išteklių valdymo srityse. Mano priimtą sprendimą lėmė interesų laukas, kurį suformavau savirefleksijos metu, bet taip pat ir aplinkybės – šiandienės rinkos poreikiai, rinkos tendencijos ir panašiai.

Tikriausiai sutiksite, kad tam, kad apie talentą būtų išgirsta, reikalingas viešumas. Vis dėlto, daug jaunų žmonių jaučia baimę socializuotis, bijo būti neįvertinti, atstumti... Ką galėtumėte patarti tokiems žmonėms?

Suprantu tokias baimes, tačiau siūlyčiau į viską žvelgti paprasčiau. Pirmiausia, jei jūs turite žinių, patirčių (o jų turi visi), visuomet galite rasti vietą atitinkamoje sferoje. Svarbu nebijoti išsakyti savo idėjų, argumentuoti savo pastabas. Jei jums įdomi jūsų pasirinkta sritis, jūs diskutuosite apie ją su kolegomis ar bendraminčiais, norėdami išgvildenti savo idėjas, sulaukti grįžtamojo ryšio, o tai jau yra puiki socializacija! Siūlau pažvelgti į socializaciją ar proaktyvumą kaip į būdą sužinoti daugiau. Tad pirmiausia siūlau būti smalsiems.

Šiandien populiarūs socialiniai tinklai turi galią iškreipti standartus. Daugeliui jaunų žmonių atrodo, kad aplinkui visi, tik ne jis pats, yra sėkmingi, laimingi, talentingi... Ką daryti jaunuoliui, kuris nesijaučia turįs talentų?

Pritariu šiai minčiai. Kaip bebūtų, šiandien vis garsiau kalbama, kad ne viskas, ką matome socialiniuose tinkluose, yra tiesa. Svarbu suvokti aplinką, tendencijas, bet dar svarbiau suvokti save – suprasti, kas konkrečiai kiekvienam žmogui yra įdomu, kokiose išbandytose srityse jis jaučiasi stiprus, kokias kitas sritis nori išbandyti ir iškelti sau tikslus. Kai aiškiai suvokiama, kur norima eiti ir kokiu būdu žadama pasiekti tikslo, kur kas lengviau priimti kitų socialinių tinklų vartotojų sukurtus įvaizdžius. Manau, verta ir patiems būti aktyviems socialinėse medijose. Tai ne tik paskatins pagalvoti, kad, galbūt, kažką pasilieku sau ir sąmoningai kuriu vienokį ar kitokį įvaizdį, bet taip pat padės rasti reikalingus kontaktus tiek asmeniniam tobulėjimui, tiek karjerai.

Ką pati būtumėte patarusi sau, kai buvote jaunesnė ir dar tik ieškojote savo vietos po saule?

Ko gero, būčiau sau pasakiusi: „Svarbu kelionė, o ne tikslas“. Tikslas reikalingas tam, kad kelionė būtų gausi įspūdžių, tačiau tikroji vertė yra mūsų patirtyse, kurios mus formuoja, pažintyse, kurios praplečia mūsų akiratį ir draugystėje, kuri palaiko mus mūsų kelionėje.