PANELE

2021 NR. 1 (pavasaris) Kaina 2,99 Eur

Lakūnė GRETA ADLYTĖ Manikiūro specialistas TOMAS GABRIELIUS KUZAS

10 klausimų VILIUI POPENDIKIUI Sportuok SU ARIANA GRANDE

VIKTORIJA VAINAITĖ apie darbą policijos komisariate

ISSN 1392-5024

Atrasti SAVO KELIĄ

PASINERKITE Į ISTORIJAS KARTU SU AUTORIAIS

Berniukas baltame kambaryje

Mergaitė keistoje šalyje

Ką reiškia būti žmogumi kompiuterių amžiuje?

Įtemptas ir giliaprasmis futuristinis trileris!

Daugiau apie dirbtinį intelektą, virtualų pasaulį ir ateitį sužinok pokalbyje su knygų autoriumi Karl Olsberg.

Made by Indira. Mada – bet kokia kaina?

Kiek gi iš tikrųjų kainuoja mada? Įdomių faktų apie Indiją, vaikų darbą ir knygą sužinokite pokalbyje su autorėmis Caja Cazemier ir Martine Letterie.

Aš ir nevykėliai. Gyvenimas – skaičiavimo klaida Knyga maištininkams ir tiesos ieškotojams.

Nori sužinoti daugiau apie knygą? Peržiūrėk pokalbį su autore Vanessa Walder.

Žodžių sąrašas

Paskutinis žodis

Apdovanota distopinė istorija apie ateities pasaulį.

Kokia yra kalbos galia ir svarba?

Debesų ganyklos debesuganyklos.lt Debesų TV

Knygų „Berniukas baltame kambaryje“, „Mergaitė keistoje šalyje“, „Žodžių sąrašas“, „Paskutinis žodis“, „Aš ir nevykėliai. Gyvenimas – skaičiavimo klaida“ leidimą iš dalies finansavo Knygų „Berniukas baltame kambaryje“, „Made by Indira. Mada – bet kokia kaina?“ leidimą iš dalies finansavo

Leidyklos „Debesų ganyklos“ knygų ieškokite www.debesuganyklos.lt arba šalies knygų prekybos vietose

Mes keliaujame TIK Į VIENĄ PUSĘ Ženk žingsnį, drąsiau. Juk tai – Tavo gyvenimo kelias ir niekas kitas jo už Tave nenueis. Baisu? Man irgi. Bet jaudintis dėl ateities neverta, nes niekas nežino, kas laukia plačiuose rytojaus horizontuose. O juk kartais net mažytis žingsnelis tinkama kryptimi gali tapti didžiausiu šuoliu tavo gyvenime.

Jei vis tik nedrąsu – tipenk ant pirštų galiukų! Bet kur, tik nestovėk vietoje, nemindžikuok. Nesi tikra, kuria kryptimi pasukti? Nepergyvenk, daugelis nežino net ir būdami 40-ies.

Neskubėk suaugti. Dabar yra Tavo laikas rinktis ir eksperimentuoti. Kiekvienas bandymas, net nesėkmingas, yra dar viena detalė Tavo nuostabioje gyvenimo dėlionėje. Ir atmink, kad jei renkiesi kitą kelią nei visi – tai visai nereiškia, kad esi paklydusi. Bet aš žinau, kad kažkada Tu atsigręši ir taps aiškiau nei giedrą dieną, kodėl darei tai, ką turėjai daryti, kodėl ėjai ten, kur turėjai eiti. Tokia gyvenimo ironija — mes keliaujame tik į vieną pusę. Negalime sugrįžti, negalime lyginti, bandydami vieną kelią po kito. Todėl tas, kurį pasirenkame, yra vienintelis ir pats teisingiausias.

DAINIAUS LABUČIO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Ingrida

*

NUMERĮ RENGĖ: Laura Dautonytė, Darija Giak, Karolina Gurskienė, Ingrida Karpuškaitė, Eglė Kiliotaitytė, Kamilė Kogstaitė, dizainerė Oksana Spritc, Panele.lt redaktorė Kamilė Kogstaitė, el. p. kamile@panele.lt.

Ketvirtinis PANELĖS žurnalas. SL 1668.

Leidžia UAB GM žurnalų leidybos grupė.

Redakcijos adresas: Gedimino pr. 12A, Vilnius, el. p. info@panele.lt.

UAB GM žurnalų leidybos grupės direktorė Ingrida Karpuškaitė.

Turinys

Tiražas – 12 000. ISSN 1392–5024.

PAVASARIS

P. S. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Spausdino „Lietuvos rytas“, Lietuva.

Dėl reklamos leidinyje prašom kreiptis reklama@gmzurnalai.lt.

Reklamos projektų vadovės: Dalia Daujotienė, el. p. dalia.daujotiene@gmzurnalai.lt, Rita Slabadienė, el. p. rita.slabadiene@gmzurnalai.lt.

Prenumeratos skyrius: (8 5) 247 77 30, el. p. prenumerata@gmzurnalai.lt, www.prenumerata.gmzurnalai.lt.

*

PA N E L E LT PA N E L E M AG A Z I N E PA N E L E M AG A Z I N E

www.panele.lt

6 10 13 14 18 22 26 30 34 36 40 46 50 56 58 62 65 66 68 72 75 76 78 80 82 84 86 92 96 98

Mergina, kuriai skirta būti danguje – Greta Adlytė Viktorijos Vainaitės darbo policijoje kasdienybė Kaip pasirinkti profesiją?

Laidotuvių drabužių dizainerė Gabrielė Jauniūtė Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova Psichologės komentaras apie neįprastas profesijas Gintarė Krutinytė dalinasi savanoriavimo įkalinimo įstaigose patirtimi Tomas Gabrielius Kuzas – sėkmingas manikiūro meistras Atrasti savo kelią Iš Vilniaus į kaimą gyventi pabėgę Aušra ir Martynas Šalkauskai Poezijai nugrimzti užmarštin neleidžiančios „Puotos“ merginos Efektyvus ir pelningas darbas iš namų Pavasario mados tendencijos Tendencijos Kaip puošimės pavasarį?

7 minučių mankšta visam kūnui Sportuok su Ariana Grande Grožio naujienos Kūno aknė: priežastys ir sprendimai Klausk Karolinos Naujas socialinis tinklas „Hive“ Skaitytojos laiškas: vyrams patinka kvailos merginos?

Meilė: klausimai – atsakymai Tikra istorija: tamsioji socialinių tinklų pusė Serialai, kuriuos būtina pamatyti „Kino pavasario“ programerių rekomendacijos Receptai, padėsiantys užkariauti pasaulį Kelionė į Berlyną Pavasario meilės horoskopas 10 klausimų Viliui Popendikiui

„SHUTTERSTOCK“ NUOTR.

Viršelyje panaudota „Shutterstock“ nuotr.

Mergina, kuriai skirta

BŪTI DANGUJE KAMILĖ KOGSTAITĖ

Tie, kuriems bent kartą teko skristi lėktuvu, žino, koks nepaprastas potyris yra buvimas danguje. Pakilus aukštai į orą apima sunkiai paaiškinamas atitrūkimo nuo realybės pojūtis, o laukiantis kelionės tikslas sukelia malonų virpulį krūtinėje. Panašūs išgyvenimai aplanko ir Gretą Adlytę – orlaivių pilotavimo studijas baigusią jauną merginą, kuri lėktuvu keliauja ne tik kaip keleivė, bet ir kaip pilotė. Nors visą pasaulį sustabdžiusi koronaviruso krizė pakoregavo Gretos planus siekti aukštumų aviacijos srityje, mergina tvirtai žino, kad savo plano užkariauti padanges – neatsisakys.

www.panele.lt

7

JEVGENIJAUS MISEVIČ IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Greta – viena iš nedaugelio merginų, pasirinkusių orlaivių pilotavimo studijas. Ar iš tiesų dangaus platybės skirtos tik vyrams? Greta griauna stereotipinius nusistatymus ir teigia, jog moterų vienybė, užsidegimas ir sunkus darbas gali atnešti nuostabių rezultatų, siekiant pakeisti nusistovėjusias taisykles aviacijos srityje.

Greta, papasakok, kaip prasidėjo tavo kelias aviacijos srityje. Ar nuo pat mažumės traukė dangus, o gal sprendimas studijuoti orlaivių pilotavimą buvo spontaniškas?

Mano kelias aviacijos srityje prasidėjo pakankamai vėlai, tik mokantis gimnazijoje. Nors nuo mažumės traukė dangus, lėktuvai, skraidymas, tačiau tuo metu tai atrodė neįprasta ir tolima. Sprendimas sieti gyvenimą su aviacijos sritimi buvo gana spontaniškas, nes tuo metu, kai visus mano bendraamžius, tarp jų ir mane, spaudė dėl ateities profesijos pasirinkimo, aš išdrįsau išmėginti jėgas aviacijos srityje.

Kokių aplinkinių nuomonių išgirdai dėl pasirinkimo studijuoti orlaivių pilotavimą? Kaip reagavo artimieji, draugai? www.panele.lt

Dažniausi klausimai būdavo: „Kaip ir kodėl sugalvojai pasirinkti tokią specialybę?“ ir „Ar yra daugiau moterų lakūnių?“ Pradžioje tikriausiai daug kas netikėjo, kad šis mano sprendimas yra rimtas.

Vis dėlto, sulaukiau nemažai palaikymo, ypač iš artimųjų. Vos tik pamėginau skristi, supratau, kad tai – mano vieta. Tuomet mano tėvai pamatė, kad siekiu įgyvendinti savo svajonę ir pradėjo mane palaikyti (tai daro iki šiol). Kitų nuomonės nelabai ir klausiau... (šypsosi). Ilgainiui atsirado draugų iš aviacijos srities, su kuriais užmezgėme šiltą ryšį, palaikome ir skatiname vienas kitą.

Kaip vertini orlaivių pilotavimo studijas? Kokių patirčių tau jos suteikė?

Sakyčiau, vertinu dviprasmiškai. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę nemokamai išmokti skraidyti lėktuvais. Vis dėlto, suprantu, kad pinigai už studijas buvo ne iš mano, o iš valstybės kišenės, todėl, mano nuomone, galėjo būti panaudoti naudingiau. Studijos įdomios, jos suteikė įvairių patirčių, tačiau yra daug vietų, kur studijų programa galėtų patobulėti. Manau, kad studijų programos organizavimo problemos neturėtų būti studentų reikalu.

Kokie buvo (yra) tavo tolimesni profesiniai planai po studijų baigimo?

Po studijų baigimo planavau dirbti pilote avialinijose. Vis dėlto, koronaviruso pandemija smarkiai pakeitė situaciją aviacijos srityje, tad, matyt, šį plano įgyvendinimą teks atidėti. Kol kas lauksiu, ta-

pamažu vis dažniau atranda moterys. Kaip manai, kokios priežastys lemia, kad moterys vis drąsiau renkasi profesiją, susijusią su aviacija?

Manau, kad moterys tampa drąsesnės, atviresnės pasauliui, nebijo svajoti ir ieškoti to, kas joms iš tiesų įdomu bei ką naudingo jos gali išmokti. Aviacijos srityje technika vis labiau tobulėja, daug kas tampa automatizuota, todėl vis daugiau darbų nereikalauja fizinės jėgos. Moterys, kurioms yra artima technika, techniniai niuansai, gali daug ką išmokti padaryti pačios, o prireikus – visada galima paprašyti vyrų pagalbos.

Kaip reaguoji į kai kurių žmonių stereotipinius pasakymus, kad „lėktuvą privalo pilotuoti vyras“, „tik vyrai sugeba suvaldyti lėktuvą“, „aviacija neskirta moterims“ ir panašiai?

Dirbant aviacijos srityje moteriai būtina išmokti priimti šią nuomonę, nes taip sakančių visuomet gali pasitaikyti. Dažnai lyginu darbą aviacijos srityje su vairavimu. Anksčiau išvysti moterį už vairo buvo neįprasta, o dabar vairuojančių moterų yra labai daug. Galbūt kadaise tokie pokyčiai įsivyraus ir aviacijos srityje? Na, o pati į tokius pasakymus apie „nemoterišką“ profesijos pasirinkimą stengiuosi nereaguoti arba atsakyti pokštu. Tokias kalbas esu pratusi girdėti nuo pat vaikystės, nes užsiimdavau įvairiomis „nemergaitiškomis“ veiklomis. Pavyzdžiui, gimnazijoje buvau pirma mergina, kuri įstojo į krepšinio lygą. Žinoma, pamokyti vaikinus, kad stumdyti manęs negalima padėjo ir teisėjai, tačiau tikrai moku pastovėti už save.

Svarbiausia yra pasitikėjimas savo jėgomis, o pradžioje visiems (nesvarbu, vyrams ar moterims) reikia įrodyti, ką sugebame.

DAINIAUS DAMBRAUSKO, SIMO BERNOTO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

čiau būtų gerai įgyti kuo daugiau patirties šioje profesinėje srityje.

Paminėjai koronaviruso krizę, kuri smarkiai palietė aviacijos sritį. Bankrutavusios avialinijos, tūkstančiai iš darbo atleistų žmonių, nežinomybė dėl profesinės ateities... Kaip tave ir tavo profesinį gyvenimą paveikė ši krizė?

Jei atvirai, ši krizė neigiamai paveikė mano ir daugelio kitų žmonių profesinę motyvaciją. Tiek metų mokėmės, atrodė, jog viskas pagaliau vyks taip, kaip svajojome, o šiuo metu esame nereikalingi... Panašu, kad dar kelis metus turėsime laukti, kol padėtis pasitaisys. Jei nori palaikyti aviacijos studijų metu įgytus įgūdžius – tai kainuoja nemažus pinigus, o ateitis vistiek nėra aiški. Džiaugiuosi, kad turiu darbą šioje srityje, todėl galiu panaudoti studijų metu įgytas žinias ir tobulėti.

Kaip manai, ką tau ir kitiems, su aviacija susijusiems žmonėms, atneš ateinantys 2021 metai? Galbūt po sunkių išbandymų pagaliau laukia šviesa tunelio gale?

Manau, kad atneš dar daugiau iššūkių. Būsime priversti išmokti prisitaikyti prie įvairių sąlygų, galiausiai, išmoksime kažką naujo.

Kažkada šviesa tunelio gale pasirodys, tačiau neaišku, ar tai įvyks 2021 metais. Viskas priklausys nuo vakcinos veiksmingumo ir kitų pandemijos valdymo rodiklių. Šiek tiek nukrypkime nuo koronaviruso temos. Aviacija – sritis, kurią

Daugelis teigia, jog pilotams (ir pilotėms) sunku susikurti sėkmingą asmeninį gyvenimą, nes jų gyvenimo ritmas labai intensyvus – dažnai skraidoma, tenka gyventi „ant lagaminų“, mažai laiko praleidžiama namuose... Ar šios kalbos – tiesa? Į šį klausimą negaliu atsakyti konkrečiai, kadangi tokio gyvenimo ypatumų dar nepatyriau. Suprantama, kad toks besikeičiantis, dinamiškas gyvenimo ritmas yra sudėtingas patiems pilotams ir jų antrosioms pusėms. Vis dėlto, esu girdėjusi iš tiesų gražių meilės istorijų, o santykius, labai norint, galima suderinti su darbu aviacijoje.

Dažnai dirbantys aviacijoje atranda antrą pusę kolegų tarpe, todėl jiems būna paprasčiau vienas kitą suprasti ir suderinti. Manau, jeigu tik yra noro, viskas yra įmanoma.

Ar aviacijos srityje didelė konkurencija ir ar orlaivių pilotui (-ei) sunku surasti darbą?

Taip. Iki pandemijos surasti darbą aviacijoje buvo lengviau, galima sakyti, kad net buvo juntamas didelis pilotų trūkumas. Vis dėlto, dabar net ir didelę patirtys turintys pilotai ieško darbo...

Kokį jausmą tau sukelia buvimas danguje?

Tai nupasakoti yra be galo sunku, tai reikia pajausti (šypsosi).

Būnant danguje man patinka jausmas, kad esu viena ir viskas priklauso tik nuo manęs. Atrodo, kad viskas yra toli, visi yra maži, taip pat ir jų problemos. Galima tiesiog mėgautis nuostabiu vaizdu, džiaugtis akimirka ir skristi kur nori, daryti tai, ką nori...

Jei gyvenimas pakryptų kita vaga ir lėktuvo vis dėlto nepilotuotum, tikriausiai tave sutiktume...

Manau, kad likčiau aviacijoje, kaip ir esu dabar. Vis dėlto, jei nepavyktų išvykti iš Lietuvos, atidaryčiau gėlių saloną (šypsosi). Na, o jei būtų galima rinktis, kokioje vietovėje gyventi, tuomet gyvenčiau kur nors kalnuose ir mokinčiau žmones slidinėti.

9

DARBAS,

kuriame kiekviena diena – nenuspėjama KAMILĖ KOGSTAITĖ

Nuolatiniai iššūkiai, naujų bylų nagrinėjimas ir sudėtingų sprendimų priėmimas – tokia yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Viktorijos Vainaitės (25 m.) darbo kasdienybė. Šių metų kovo 1-ąją sukako trys metai, kaip Viktorija dirba policijos pareigūne.

Mergina sutiko su „Panelės“ žurnalu pasidalinti savo profesinio kelio istorija bei atskleidė įdomių faktų apie pareigūnės darbo specifiką.

Trumpai papasakok, kas tave atvedė į policijos pareigūnų bendruomenę? Kada pirmą kartą susidomėjai pareigūnės veikla ir kada pradėjai dirbti?

Darbu policijoje žavėjausi nuo mažens. Buvo įdomu žiūrėti ne tik kriminalinius filmus ir įsivaizduoti, kad esu anapus ekrano, bet ir klausytis grįžusio namo iš tarnybos tėčio pasakojimų, kurie niekada nebuvo monotoniški ar nuobodūs.

Kiekviena tėčio darbo diena policijoje man buvo tarsi mano ateities fragmentas. Dvyliktoje klasėje buvau užtikrinta savo pasirinkimu, todėl baigiau studijas Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete ir netrukus pradėjau dirbti Kauno miesto Centro policijos komisariate (aut. past. šiuo metu Viktorija dirba Nemuno policijos komisariate).

Ar tiesa, kad merginų ir moterų, dirbančių policijos srityje, vis dar labai nedaug? Jei taip, kaip manai, kodėl? Šių dienų policijos bendruomenė laužo stereotipą, kad policininko profesija – tik vyriškos lyties atstovams. Šią profesiją vis dažniau renkasi moterys. Pažymėtina, kad policijoje visi – ir vyrai, ir moterys – yra tokie patys pareigūnai.

Kaip sekėsi įsilieti į pareigūnų bendruomenę? Ar kolegos tave šiltai priėmė?

Policijos pareigūnai į savo ratą mane priėmė šiltai, išmokė daug profesinių subtilybių, davė praktinių patarimų, atskleidė darbo policijoje užkulisius. Šis darbas yra komandinis, paremtas betarpišku bendravimu, todėl niekada nesijaučiau ir nesijaučiu vieniša ar pasimetusi.

Ar tiesa, kad pareigūnės turi būti geros fizinės parengties?

Pareigūnams keliami dideli reikalavimai. Vienas iš jų – būti geros fizinės parengties. Kiekvienais metais policijoje vyksta bendrojo fizinio pasirengimo normatyvai, kuriems privalu ruoštis. Privalome nuolat palaikyti tinkamą fizinę formą ir turime galimybę sportuoti. Tam yra sudarytos palankios sąlygos – darbo vietose įrengtos nedidelės sporto salės.

Trumpai papasakok, kaip dažniausiai atrodo tavo darbo diena?

Kiekviena mano darbo diena yra nenuspėjama – niekada negaliu žinoti, kokią bylą pradėsiu tirti atėjusi į darbą.

Visa tai savotiškai žavi. Žavi ir tai, kad kiekviena mano darbo diena yra kupina įvairių įvykių bei naujai sutiktų žmonių, todėl kasdien pasisemiu vis kitokios patirties.

Kokie yra tavojo darbo privalumai? Kas darbe tave labiausiai džiugina?

Labiausiai darbe mane džiugina žmonių, kuriems aš galiu padėti, vykdydama man pavestus darbus, emocijos ir pasitikėjimas. Pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis motyvuoja tolimesniems darbams. Žinoma, taip pat gera dirbti šiltame ir draugiškame kolektyve. Būtent toks yra ir manasis!

www.panele.lt

ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

Ar dirbant savo darbą netenka susidurti su aplinkinių nuostaba, kad esi jauna mergina – pareigūnė?

Kadangi moterų pareigūnių gretos policijoje vis labiau gausėja, retai kada susiduriu su aplinkinių žmonių nuostaba, jog esu jauna pareigūnė. Tai tampa norma ir moterų darbas teisėsaugoje nebėra apipintas stereotipais.

11

Jei nebūtum pasirinkusi pareigūnės profesinio kelio, ko gero, būtum tapusi...

Sunku pasakyti, kuo būčiau, jeigu nebūčiau pasirinkusi pareigūnės kelio, kadangi nuo pat mažens mintyse sukosi tik ši profesija.

Kur save įsivaizduoji po dešimties metų? Įsivaizduoti save po 10 metų – nelengva. Žinau, kad noriu būti tame pačiame kelyje – dirbti teisėsaugoje. Siekių ir svajonių turiu daug, tačiau, kaip viskas klostysis, parodys laikas (šypsosi). www.panele.lt

ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

Ar netenka, dirbant pareigūne, susidurti su kokiais nors sunkumais? Jei taip, su kokiais?

Dirbdama pareigūne, žinoma, susiduriu ir su sunkumais. Ne visada lengva priimti sprendimą, tenkinantį visas puses tam tikroje situacijoje. Šiame darbe gausu įvairių dokumentų, protokolų pildymo, o tai reikalauja atitinkamų žinių, įdirbio. Žinoma, sunkumus paprasčiau įveikti, kai šalia yra geranoriški ir pagelbėjantys kolegos.

KAIP PASIRINKTI PROFESIJĄ?

DARIJA GIAK

1

Įvertink save

Prieš pasirinkdama sau tinkmą profesiją turi gerai pažinti save. Kokios tavo vertybės, pomėgiai? Kam esi gabi? Kokios užduotys ir veiklos tave sekina, nepatinka?

Koks tavo charakteris ir asmenybė? Susirašyk viską ant popieriaus.

2

Susipažink su profesionalais Kai sąraše liks vos kelios specialybės – paieškok, kas jau kurį laiką sukasi toje „virtuvėje“. Susitark su tais žmonėmis dėl pokalbių ir pasiruošk dominančius klausimus. Tikėtina, kad išgirsi ne tai, ko tikėjaisi arba atvirkščiai – sutiktas žmogus įkvėps pasirinkti vieną ar kitą profesiją. Jei nežinai, kur galėtum rasti kontaktų – tam puikiai gali pasitarnauti „LinkedIn“ platforma.

5

Sudaryk dominančių profesijų sąrašą

Greičiausiai tave domina daugiau nei viena profesinė sritis. Todėl susirašyk jas į sąrašą ir pasidomėk plačiau apie tai, kokių savybių reikia turėti, kad sektųsi. Tuomet prie kiekvienos profesijos surašyk jai tinkamas ir reikalingas asmenines savybės iš pirmojo sąrašo. Galbūt taps aišku, kuri sritis tau yra tinkamiausia.

„SHUTTERSTOCK“ NUOTR.

3

Rinkos tyrimas

Pasidomėk, kokia šiuo metu yra paklausa darbo rinkoje. Pasklaidyk darbo skelbimus – juose rasi rekalavimų siūlomai darbo pozicijai užimti sąrašą bei darbo užmokesčio rėžius. Tai padės realiai įsivertinti, kokį kelią turėtum rinktis.

Susiaurink profesijų sąrašą Laikas išbraukti iš sąrašo tai, kas tau tikrai netinka.

Vienos profesijos atkris, nes neatitiks tavo finansinių lūkesčių, kitos – dėl pačios gebėjimų ir charakteristikos.

13

YPATINGĄ JAUSMĄ LAURA DAUTONYTĖ

Drabužius laidotuvėms kurianti Gabrielė Jauniūtė teigia, kad mirties ir mirtingumo suvokimas neturėtų būti neigiama ar slegianti tema. „Žinojimas, jog negyvensime amžinai, įgalina mus gyventi pilnumoje jau dabar ir neatidėlioti savo gyvenimo,“ – teigia Gabrielė. Į paskutiniąją kelionę savo kurtais drabužiais žmones palydinti mergina kiekvieną dieną laiko likimo dovana. Būties laikinumas ir suvokimas, kad mirtis neišvengiama, Gabrielę moko įvertinti tai, ką ji turi ir mėgautis gyvenimo kelione. Gabrielę kalbiname ne tik kaip išskirtinės profesijos atstovę, bet taip pat kaip gilią ir išmintingą asmenybę.

Gabriele, žinome, jog esi įkūrusi įmonę „TŮ“, kuri užsiima drabužių laidojimui prekyba. Kuomet daugelis tavo amžiaus merginų kuria aksesuarų ar sportinių džemperių kolekcijas, tu pasirinkai kurti drabužius laidojimui. Papasakok, kas tave atvedė į šį kelią?

Nuo pat paauglystės ieškojau prasmės, visad norėjau pažvelgti giliau, suvokti, tobulėti ir augti. Tad visuomet kėliau sau įvairius klausimus.

Studijuodama kostiumo dizainą paklausiau savęs, ar tai, ką kuriu, man iš tiesų yra svarbu, ar tai bus tik dar vienas drabužis, kurių pasaulyje yra apstu... Klausiau savęs, ar man reikia būti šioje srityje, mąsčiau, ką kurdama galėčiau prisidėti prie kažko, mano akiai, svarbaus. Šie klausimai, gyvenimiškos patirtys bei artimo žmogaus išlydėjimas Anapilin, mane atvedė ten, kur esu.

Ar įmonės pavadinimas „TŮ“ turi kokią nors ypatingą reikšmę?

Galvodama apie pavadinimą ieškojau žodžio, perteikiančio artumo jausmą, ryšį ir tarpusavio santykį. Norėjau kažko paprasto, bet to, kas turėtų prasmę. Žodžiu „tu“ mes kreipiamės į artimą, o ieškodami palaikymo, tikėjimo, mes taip kreipiamės ir į Dievą. Ant Ů „nutūpęs“ apskritimas yra gyvenimo rato ir amžinybės simbolis.

Kuo tavo kuriami laidojimo drabužiai skiriasi nuo kitų?

Laidojimo drabužis turi būti kuo uždaresnis, uždengti didžiąją www.panele.lt

Prakalbus apie mirtį, dažnas iš mūsų susigūžiame. Mirtis, regis, yra tolima, tačiau tuo pačiu – bauginančiai artima. Kai kuriuos iš mūsų net slegia kankinanti mirties baimė. Baimė susirgti mirtina liga, baimė žūti lėktuvo katastrofoje ar būti partrenktam automobilio... Ši baimė veda mus į paniką ir trukdo džiaugtis dabarties akimirka. Kaip „prisijaukinti“ mirtį ir galiausiai pajusti ramybę, mąstant apie gyvenimo saulėlydį?

dalį kūno, tad mano kuriami drabužiai pasižymi subtilumu, plačia spalvine palete, natūralių audinių pasirinkimo gausa, galimybe užsakovui būti drabužio bendrakūrėju. Po truputį pradedu siuvinėti drabužius, per raštą bei simbolį suteikiant jiems gilesnę prasmę.

Kas tave inspiruoja kuriant drabužius laidotuvėms, iš kur semiesi idėjų būsimiems kūriniams? Šiame kūrybiniame etape daugiau dėmesio skiriu jausmui, kurį drabužis gali savyje „patalpinti“, taip pat savo pačios būsenai, kurioje būdama siuvu drabužį. Norisi į jį sudėti tai, kas reikalinga sielos kelionei į kitokią būtį – paremti, palaikyti, jei reikia – raminti... Šiuo metu džiaugiuosi galėdama išpildyti individualius klientų pageidavimus bei prašymus. Ypatinga, kai žmogus įkapių drabužį užsisako iš anksto, išsakydamas kokio nori, kaip jį įsivaizduoja. Taip žmogus pademonstruoja savo brandą ir sąmoningumą – priimti tai, kas neišvengiama. Audinio, jo atspalvio parinkimas gali sukurti visai kitokį jausmą ir įnešti į atsisveikinimą kažką esminio.

Kuriant drabužius laidotuvėms tau tenka susidurti su nelengvomis emocijomis – daugeliui yra be galo sunku atsisveikinti su artimaisiais, žmonės skaudžiai išgyvena netektį. Ar ši slogi emocija tavęs neslegia, nevargina?

Dirbant šioje srityje dažniausiai sutinkama emocija yra... dėkingumas. Žmonės, suvokiantys artėjantį savo išėjimą ar išlydintys artimus, iš tiesų, išgyvena daug. Visa tai, kas tuo metu patiriama, yra reikalinga išjausti.

Mūsų visuomenėje mirtis yra tapusi tabu tema, apie ją nekalbame, nors kalbėti – būtina. Juk tai – dalis gyvenimo. Nėra gyvenimo, kuris nesibaigtų. Tad kodėl to nepažinus? Juk egzaminas mus gąsdina tik tol, kol esame jam nepasiruošę. Pasiruoškime, jog nereikėtų gyventi baimėje ir nežinioje, patyrinėkime, atraskime. Mirties ir mirtingumo suvokimas nėra neigiama ar slegianti tema. Leistis į jos pažinimą – tai lyg leistis į kelionę, kurios eigoje augi kaip žmogus, išmoksti įvertinti

KARINOS IKASALAITĖS IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Drabužiai, perteikiantys

15

www.panele.lt

KARINOS IKASALAITĖS IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

savo gyvastį, kiekvieną dieną atrasti esant dovana, suvokti, kaip svarbu mylėti artimus, būti ištikimam sau ir savo svajonėms. Žinojimas, jog negyvensime amžinai, įgalina mus gyventi pilnumoje jau dabar ir neatidėlioti savo gyvenimo. Mirtis moko mus gyventi, įvertinti, ji skatina mus atrasti ir suvokti, jog esame šis tas daugiau nei kūnas...

Kaip manai, ar atsisveikindami su artimuoju šiandien žmonės vis labiau teikia reikšmę aprangai, su kuria jis bus palaidotas, o gal, vis dėlto, tai nėra pats svarbiausias laidotuvių akcentas?

Tikiu, jog laidojimo drabužis yra svarbus akcentas. Tuo momentu vienu metu yra svarbu viskas ir nesvarbu niekas. Kaip maistas, pagamintas su meile, eilėraštis, skirtas mums, laiškas, į kurį žmogus sudeda visą save – taip ir drabužis, pasiūtas rankomis su sąmoningumu ir meile, visai kitaip „suskamba“... O ir pats drabužio audinys – linas – irdamas ar degdamas nesukelia neigiamo poveikio gamtai. Manau, kad visur ir visais laikais buvo žmonių, kuriems rūpi ir tų, kuriems – ne, todėl šiandieniai laikai – ne išimtis.

Gal gali įvardinti, kokius pokyčius šiandien pastebi laidotuvių tendencijose, pavyzdžiui, laidotuvės tampa ne tokios konservatyvios ar panašiai? Šiais laikais mes turime galimybę atsisveikinti tokiu būdu, kuris mums patiems priimtiniausias, tad laidotuvės gali būti labai skirtingos. Kiekvienas renkasi tai, kas atrodo tinkamiausia bei labiausiai atliepia bei įprasmina vidinę būseną, – nuo tradicinių iki modernių ar kaip tik – senovinių, baltiškų išlydėjimo apeigų, ritualų. Pastebiu, kad daugelis atsižvelgia ir į ekologiją bei pasistengia, jog išlydėjimas būtų priimtinas ne tik mums, bet ir mūsų Žemei.

Ne kiekvienas gali rinktis profesiją, susijusią su laidotuvių procesu. Daugeliui atrodo, kad toks darbas reikalauja ypatingos vidinės

stiprybės. Ar tiesa, kad dirbant šioje srityje reikalingas atitinkamas charakteris? Šioje srityje dirba daug skirtingų žmonių. Mano manymu, svarbiausia yra jausti ramybę kai mąstai apie mirtį, nes minčių apie ją, pasirinkdamas šią profesiją, – neišvengsi. Taip pat reikalingas sąmoningumas, drąsa pažinti, išmintis priimti, gebėjimas pasitikėti, dovana tikėti.

Kokia esi, kuomet nekuri drabužių laidojimui? Kokie yra tavo hobiai, kas tave daro laiminga?

Ir kurdama juos, ir laisvu metu esu tokia pati – laiminga. Visada stengiuosi įvertinti ir būti dėkinga už tai, ką turiu. Siekiu gyventi sąmoningai, prisiimu atsakomybę už savo gyvenimą, taip pat pasitikiu vidiniu balsu... Tikiu, kad kiekvienas, jei tik įsiklausome į save, esame vedami per gyvenimą. Esu drąsi, nebijau svajoti. Vertinu šeimą, draugus, bendraminčius, visus, kuriuos sutinku savajame kelyje. Mėgstu paprastą gyvenimą, gyvenimą arti gamtos, stebint jos besisukantį ciklą, mokantį mus gyvenimo. Mane traukia kūryba, gyvas manyje noras išmokti, atrasti, eiti, pažinti. Domiuosi mūsų tautos, žemės palikimu, tradicija. Pažįstant savą kultūrą, galime pasisemti stiprybės.

Labiau už viską vertinu ryšį, nuoširdų santykį su viskuo, kas gyva: artimaisiais, gamta, atliekama veikla, Dievu, su pačia savimi.

Kokios yra tavo ateities vizijos, kur norėtum save išvysti po penkerių metų?

Ir dabar, ir po penkerių metų noriu gyventi dabartimi. Šiuo metu išgyvenu kūrybinį etapą – noriu kurti, gilintis, puoselėti šią veiklą, apie kurios ypatybes su jumis pasidalinau, taip pat kurti savus namus, pildyti savo vidinį pasaulį. Tikiu, kad po penkerių metų šie mano kūriniai bus išsipildę ir tapę mano dabartimi, kasdienine aplinka. Žinau, gyvenimas keisis, tačiau kartu išliks toks pats, nes jau šiandien leidžiu sau gyventi tokį gyvenimą, koks man atrodo artimas.

17

www.panele.lt

ASMENINIO ARCHYVO, ORGANIZATORIŲ IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Vairavimo instruktorius:

(NE)

Jauna moteris pripažįsta, kad į ją įsmeigtų akių dėl to, kad vairuoti moko moteris, pasitaiko retai. Vis dėlto, stereotipai Olgos neaplenkia ir kartais dėl savo pasirinktos profesijos ji susilaukia vieno ar kito nuostabos kupino komentaro. Kaip ten bebūtų, vairavimas ir automobiliai – jos gyvenimo „variklis“, įkvepiantis ją dalytis vairavimo patirtimi su kitais. Kokiais principais mokydama vairuoti Olga vadovaujasi ir kodėl vairavimo pamokų metu kone kasdien tenka susidurti su iššūkiais, papasakos pati vairavimo instruktorė.

MOTERIŠKA PROFESIJA?

KAMILĖ KOGSTAITĖ

Kadaise, dar prieš kelis dešimtmečius, moteris už vairo buvo retas reiškinys. Šiandien moterys ne tik automobiliu „nardo“ miesto gatvėmis, dirba už troleibuso ar sunkvežimio vairo, bet net ir pačios mokina, kaip reikia taisyklingai vairuoti.

Viena tokių vairavimo mokytojų – vilnietė Olga Židovlenkova, kuri ne vienerius metus vairavimo subtilybėmis dalinasi su norinčiais išmokti saugiai jaustis už vairo.

19

kerpa plaukus kirpyklose, realizuoja save mados sferoje... Taip pat ir moterys nori išbandyti įvairias galimybes profesiniame gyvenime.

Nors vairavimo instruktore dirbu jau gana ilgai, tačiau vis dar sulaukiu iš savo mokinių pasakojimų, kad jų draugai ar artimieji stebisi sužinoję, kas juos moko vairuoti.

Kaip į tave žvelgia vyrai, kurie ateina pas tave mokytis vairavimo? Koks būna pirmasis jų įspūdis?

Dažniausiai pas mane mokiniai ateina vedami kokio nors tikslo.

Vieni pasiskaitę internete apie mano veiklą, kiti – pagal rekomendacijas. Tad įsmeigtų akių ar išsižiojusių burnų netenka matyti (šypsosi). Būna atvejų, kai pirmosios pamokos metu juntama ne itin jauki atmosfera, bet aš iš karto įspėju, kad mes susirinkome dirbti ir mums būtina susikoncentruoti. Todėl nejaukumas greitai išsisklaido ir daugiau dėmesio pradedame skirti vairavimui.

Ar nebuvo atvejų, kuomet mokinys nusprendė pakeisti vairavimo instruktorių vien dėl tavo lyties?

Tokios patirties neturėjau. Atvirkščiai, kai kurie mokiniai ateina pas mane, nes žino, kad esu moteris. Šiuolaikinis jaunimas tai priima kaip kasdienybę. Vyresnio amžiaus žmonės auklėti kitaip, todėl dirbant su jais dar kartais pasireiškia seksistinis požiūris. Žinoma, yra ir jaunesnio amžiaus žmonių, kuriuos vis dar veikia įsisenėję stereotipai. Labai retai, bet vis dar tenka išgirsti ir savo kolegų rate replikų dėl lyties. Tik dėl to nenoriu ir net neturiu kada įsižeisti, gal net, sakyčiau, priimu tokias kalbas kaip komplimentą.

Kas, remiantis tavo darbine praktika, geriau ir sparčiau mokosi vairuoti – vyrai ar moterys?

Kažkodėl šitą klausimą žurnalistai labai mėgsta užduoti interviu metu... Vienok, šis klausimas yra provokuojantis ir keliantis amžiną lyčių karą, todėl aiškaus atsakymo į jį nepateiksiu. Kiek yra žmonių, tiek yra ir nuomonių. Tie, kurie įdeda daugiau pastangų ir darbo, tiems ir pavyksta greičiau išmokti vairuoti. Vis dėlto, tobulėjimui vairavimo srityje ribų nėra... Šio amato galima mokytis visą gyvenimą ir vis sužinoti kažką naujo.

Olga, esi vairavimo instruktorė, kuri ne vieną išmokė drąsiai jaustis kelyje. Papasakok, kaip nusprendei pasirinkti šį profesinį kelią?

Gali būti, kad jau seniai turėjau pašaukimą tam, bet pati dar to nesuvokiau. Vaikystėje ir paauglystėje daug laiko praleidau žirgyne.

Daug mergaičių išmokiau jojimo pagrindų, taip pat išmokiau susidraugauti su šiuo gyvūnu, pajausti jį. Tuomet, būdama aštuoniolikos metų, įgijau teisę vairuoti ir meilė žirgams peraugo į meilę plieniniams žirgams (šypsosi). Visuomet maniau, kad dirbsiu logistikos srityje ar kokiame nors automobilių salone. Tokia mano profesinio kelio pradžia ir buvo. Vis dėlto, gyvenimo vingiai privertė pasirinkti kitą kelią ir dėl to nei kiek nesigailiu.

Nors šiandien moterys drąsiai laužo nusistovėjusius stereotipus, daugeliui vis dar atrodo įprasta, kad vairuoti moko vyrai. Ar tau dažnai tenka susidurti su nuostaba, kad dirbi vairavimo instruktore?

Dabar tokie laikai – visi laužo stereotipus. Vyrai sukasi virtuvėse, www.panele.lt

Norint žmogų išmokyti vairuoti – būtina išlikti kantriam. Kaip tau visuomet pavyksta išlaikyti kantrybę, ypač su tais, kurie labai sunkiai mokosi vairuoti, ar priešingai, pervertina savo galimybes prie vairo vairavimo pamokų metu?

Visi mokiniai yra skirtingi ir mano darbo diena niekuomet nebūna nuobodi, darbe pilna dinamikos, turbūt todėl ir išlaikau kantrybę. Esu iš tų žmonių, kurie nemėgsta to paties kartoti du kartus. Dėl to ir pati stebiuosi, kad darbe galiu kartoti tą patį ir 1001-ąjį kartą. Na, o pati maloniausia darbo akimirka yra ta, kai mokinys pagaliau pats suvokia, ką aš norėjau jam perteikti. Tai atperka viską.

Gal papasakotum, kokius kelis smagius nutikimus ar akibrokštus, nutikusius vairavimo pamokose, kurie labiausiai įsiminė?

Kiekvieną dieną patiriame naujų nuotykių... Kažkada dar bandžiau visus atsiminti, dabar tiesiog gyvenu šia diena. Kelyje mokiniams stengiuosi įskiepyti gerą pavyzdį, noriu pamokyti, jog kelyje būtina padėti vieni kitiems. Tad teko ir gelbėti partrenktą kačiuką, ir padėti nėščiai moteriai tvirtinant kuro baką ant labai seno, supuvusio automobilio, pranešti apie kliūtis kelyje tarnyboms (jei negalėdavome patys patraukti kliūčių). Vieną kartą, tam, kad veltui nelauktume atvykstančių tarnybų, sumaniau paliktais kelio ženklais paženklinti atvertą šulinį. Važiuojan-

DINOS SERGIJENKO, VYTAUTO PILKAUSKO, ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

tys pro šalį vairuotojai į mane žiūrėjo kaip į vagilę (juokiasi). Taip pat yra tekę pagelbėti pritvirtinant nuleistą padangą. Teko su mokiniais pasidalinti vaizdine medžiaga, kuomet tapome eismo įvykio liudininkais. Visada norisi mokiniui parodyti kuo daugiau gyvenimiškų situacijų ir pamokyti, kaip reikia elgtis įvykus netikėtumams.

Iš vairavimo užsidirbi sau duonai, o ar pats vairavimo procesas tau yra malonumas? Ar domiesi automobiliais, automobilių sportu?

Automobilių sportu pradėjau domėtis atsitiktinai. Nuo 18 metų buvau taip vadinama „perekupė” – siekiau kuo mažiau investuoti į automobilį ir kuo greičiau parduoti jį už brangiau. Prisipažinsiu, kad tuo metu mąstymas apie vairavimo kultūrą ir policiją kelyje buvo šiek tiek kitoks – baudų tikrai buvau gavusi ir kai kurie policininkai mane net pažinojo (šypsosi). Tuomet nusprendžiau prisijungti prie kokio nors autoklubo ir atradau vieną, dedikuotą moterims. Po kiek laiko manęs paprašė sudalyvauti viename slalome, nes jame trūko merginų. Man, žinoma, atrodė juokinga „maltis“ aikštelėje tarp gairelių, labiau patiko „dragai“ ar „driftas“. Sudalyvavusi slalome, savo nuostabai, aš pralaimėjau. Sužinojusi apie prizą, skirtą pirmos vietos nugalėtojui – sportinio vairavimo pamokas – nesutikau su tokiu prizų paskirstymu. Pamenu, tuomet sakiau: „Pirmosios vietos prizininkė jau moka važiuoti, reikia tokias dovanas dovanoti toms, kurioms sekasi blogiau...“ Ir kuo viskas baigėsi?

Man pavyko išsireikalauti, kad man būtų suteikta galimybė sudalyvauti sportinio vairavimo pamokose. Tai buvo ilgos ir sunkios treniruotės, nes turėjau tarsi mokytis vairuoti iš naujo. Dėkoju savo sportinio vairavimo treneriui, kuris mane daug ko išmokė. Nuo to laiko aš automobilių sporte jau daugiau nei 10 metų. Visų automobilių sporto šakų nesu išbandžiusi asmeniškai, nes tam reikalingi skirtingi automobiliai ir didelės finansinės investicijos. Vis dėlto, aš matau visą automobilių

sporto virtuvę iš arti. Smagu matyti vis daugiau prisijungiančio jaunimo, o ypač merginų. Nors šis sportas nėra moteriškas, bet bendruomenė yra draugiška, paslaugi. O pastaraisiais metais mes net organizuojame mėgėjiškas slalomo treniruotes, į kurias atvažiuoja ir patyrę vairavimo sporto vilkai, ir „žali“ vairuotojai. Galima teigti, kad automobilių sporto dėka ir patapau tuo, kas esu dabar. Iš tiesų, nesu vairuotoja su „švaria“ praeitimi, bet dabar galiu pasakoti mokiniams, ko geriau gyvenime nedaryti, nes ir pati esu turėjusi įvairių patirčių kelyje.

Ką galėtum patarti „Panelės“ skaitytojoms, kurios dar tik ruošiasi laikyti vairavimo egzaminą? Kam reikėtų pasiruošti, su kuo teks susidurti?

Pirmiausia, tai – taikyti teoriją praktikoje. Teoriją reikia gerai išmanyti. Na, ir, žinoma, dėti pastangas mokantis, domėtis vairavimo subtilybėmis. Nereikia lygiuotis į kitus besimokant. Kartais atrodo, kad kitiems sekasi geriau ir tuomet dingsta ūpas tęsti vairavimo pamokas. Nepamirškite, kad ir kiti gali meluoti, tam, kad neatrodytų nevykėliais. Net garsusis lenktynininkas Michael Schumacher savo amato mokėsi nuo ketverių metų...

Nevažiuokite greičiau, nei smegenys „spėja“ iš paskos – būtina prognozuoti situaciją kelis žingsnius į priekį. Taip pat reikia nuolat domėtis kelių eismo teorija, naujovėmis kelių eisme. Taip, kaip buhalteriai nuolat tobulina savo žinias, nes jų gatvės neišmokino, kaip skaičiuoti pinigus, taip ir vairuotojui reikia nuolat tobulinti vairavimo įgūdžius, domėtis besikeičiančiomis kelių taisyklėmis ir kelio ženklais, nes vien tik vairavimas gatvėje to neišmokys.

21

www.panele.lt

?

KUO BŪTI

„SHUTTERSTOCK“ NUOTR.

KAROLINA GURSKIENĖ

– Aš būsiu geodezininke! – džiaugsmingai kilsteldama balsą Sandra praneša tėvams.

– Kuo, kuo? – net springdamas perklausia tėvas.

– Ge-o-de-zi-nin-ke, tėt, žinai? Nu, tipo, matuosiu žemę, pievas ir brėžinius visokius darysiu. Būsiu labai tiksli, sportiška ir „užsikalsiu“ daug pinigų.

– Saulele, o gal kažką moteriškiau? Tarkim, mokytoja, daktare, šokių vadove... Kaip manai? – į pokalbį jau įsiterpia ir mama.

– Ne, mam, jei ne geodezininke, tai programuotoja. Aityšnike, žinai? – visiškai ramiu balsu savo planus atskleidžia Sandra.

pagalvoti apie mediciną? O jeigu vis pamenu save dainuojančią į plaukų šepetį priešais veidrodį, gal metas lavinti balsą ir pabandyti keliauti muzikos keliu? O gal aš nuolat bandydavau už kitus paaiškinti ar juos vis pateisinti, todėl, pasirinkdama teisę ar advokatūrą, būsiu arti to? Didelio žmogaus profesinė laimė slepiasi mažo žmogučio žaidimuose. Todėl paklauskite savo vidinio vaiko ir įsiklausykite į jį: „Mažasis žmogau, ką su meile žaidei?“

Dabar bet kas gali būti bet kuo ir lytis čia ne prie ko. Programuotojų kursuose lankosi vis daugiau merginų, o mados dizaino studijose – vaikinų. Jaunimas, šiandien turėdamas visas galimybes rinktis, tai daro laisvai ir be didelių planų į ateitį. Studentai įstoja, pasimoko, pasibando ir perstoja kitur. Arba išvis nebestoja į jokią aukštąją mokslo įstaigą ir duoda sau laiko pagalvoti, atrasti save. Arba duoda sau laiko pailsėti. Jaunam žmogui sudėtinga aiškiai žinoti, kuo jis nori tapti, kai nei pasibandyti, nei pasimatuoti jokių įrankių jis neturi. Todėl, keičiantis ir liberalėjant požiūriui – jis ima laisviau bandyti. Pasimoko braižyti brėžinius ir jau žino – patinka arba ne. Pasimoko programavimo ir supranta – tas kelias jam/jai arba ne. Ir jau geriau leisti sau kelis metus bandyti, kol atrandi, kas iš tiesų tave traukia, nei gyventi pagal taisyklę „kad jau įstojai, tai pasibaik“ ir visą gyvenimą dirbti visai ne ten, kur vestų širdis ir todėl visai be noro.

Jei mintimis nukeliautumėme į vaikystės žaidimus, ten rastumėme atsakymą į klausimą: „Kuo iš tikrųjų noriu tapti užaugęs? Ką dirbdamas būsiu laimingas?“ Vaikai žaidžia tai, kas jiems iš prigimties yra įdomu, kas arti širdies, kas nuoširdžiai domina. Jie nežaidžia, kas apsimoka ar kas madinga, jie nežaidža dėl kažkokių sąlygų, jie tiesiog žaidžia tai, kas domina. Todėl, jeigu atsimenu vaikystėje visą kambarį nuklotą „ligoninėje“ gulinčiais meškinais, gal verta

Gerda: Planavau būti vaikų gydytoja, todėl įstojau į mediciną.

Metus prasikankinau vis laukdama tos dienos, kai jau bus lengviau ir įdomiau, bet tokia diena taip ir neišaušo. Po metų mečiau ir perstojau į chemiją. Gaila, bet ir ten man niekas nepatiko, todėl po pusmečio nusprendžiau nebestudijuoti ir visai viską, ką buvau pradėjusi, mečiau. Turėjau laiko iki kitų metų stojimų, todėl vis klausinėjausi tų, kurie jau studijuoja: ar jiems patinka, kaip vyksta paskaitos ir kuo jiems patinka vienokios ar kitokios studijos. Ir artėjant naujiems stojimams, aš jau gana tvirtai žinojau, kad noriu nerti į genetikos sritį. Ar man gaila paieškoms „išmestų“ metų? Ne, per tuos metus atradau naujus draugus, pažįstamus, suartėjau ir užmezgiau kontaktus su tais, su kuriais nebūčiau bendravusi, jei ne ši mano paieškų pertrauka. Gal smagiau iškart įstoti ten, kur nori, bet visiems dabar sakau: neįstoti – tai reiškia „kolkas neatrasti“, tai reiškia „dar paieškoti ir galiausiai rasti tai, ko nori iš tikrųjų“.

ILGESNĖS

gyvenimo kelio paieškos

Ar daug tavo pažįstamų darė pertraukas po mokyklos, Gerda?

Gerda: Ne, nedaug. Bet daug mano pažįstamų kankinasi studijose ir, gailėdami jau „investuotų“ metų, sakė pasibaigs ir daugiau niekada į tą pusę nė nežiūrės. Turės diplomą, kad būtų išsilavinimas ir suks visai kitais keliais. Vienas mano draugas netrukus baigs inži23

*** Situacijų, kai jaunas žmogus pabaigia, pavyzdžiui, teisės mokslus ir pasideda diplomą į stalčių yra išties daug.

Tik bandydami mes suprantame, kiek labai kažkas mums tinka. Kelnės iš katalogo gali atrodyti labai patraukliai, tačiau tik pasimatavusi galiu žinoti, ar noriu jas nešioti ir ar man patogu. Jei Gerdos kelias iki išsilavinimo genetikos srityje atrodo per ilgas, gal galima jį trumpinti darant tą patį, kol dar esi mokyklos suole? Skambintis į fakultetus, nuvykti ir jau esamų studentų paklausti, kaip jiems sekasi vienoje ar kitoje studijų programoje, iš anksto ieškoti pažįstamų, kurie studijuoja tai, apie ką galvoji ir tu. Darant viską laiku – sutrumpinamas paieškų kelias. Tačiau ilgesnis kelias neretai į gyvenimą atneša ir daugiau patirčių bei pažinčių. Rinkis save, kad ir koks tai būtų kelias. O kelio gale – tebūna rezultatas, kuriuo džiaugsiesi. Ar būsi laiminga savo gyvenimą paskyrusi pasirinkimui „ai, bus gerai“?

APIE ĮVYKIUS,

kurie taip ir neįvyko

4 metai bakalauro laipsniui įgyti. Jei nori pagilinti žinias – dar 2 metai magistrantūros ir gal dar 4 doktorantūros. Daug metų studijų ir dar keli metai praktikos. Ir kas, jei po to vis neapleidžia mintis, kad esi „ne savo rogėse“?

Kad nori visiškai priešingų dalykų?

– Kartais tyliai pagalvoju, kad visai nebenoriu būti daktare... Gal labiau noriu būti pedagoge ir daktarais ruošti vaikus... Bet tada neapleidžia mintis, kad gal tai – tik akimirkos užgaida ir būdama mokytoja gailėsiuosi, kad nesu vaikų gydytoja? – retoriškai tarsi savęs klausia Audra.

– Ir kas tada? – pasitikslinu.

– Tada aš būsiu su dviem diplomais ir be jokio darbo.

– Kaip manai, ar per tą laiką įgydama du diplomus, didžiulį bagažą žinių bei daugybę naujų pažinčių, labiau nuskriaudi save ar apdovanoji? www.panele.lt

– O jei ir tada vis tiek nežinosiu ko noriu?

– Apie kokį laiką – „tada“ – mes kalbame? – tikslinuosi.

– Nu taip, apie laiką maždaug po dešimties metų...

Tolokai į priekį bandau numatyt, ane?

– Per tiek praeitų patirčių aiškiai žinosi, ko nenori, o tai – didelis laimėjimas, ar ne? Nebegalvojant ar tau patiktų būti vaikų gydytoja ir nebebandant savęs įsivaizduoti mokytojos rolėje, atsilaisvintų nemaža dalis minčių, teisingai?

– Ir per tuos mano sugalvotus dešimt metų skirtingų studijų, aš kažką sutikčiau, kažką sugalvočiau ir kažką pajausčiau, teisingai... – jau ramesnė pritaria Audra.

Galvoje mes galime svarstyti, galime bandyti ir turėti kažkokius planus, tačiau realybėje dėl to baimintis nederėtų. Nes tada tai – nepatikrintų minčių išprovokuotas nerimas dėl įsivaizduojamų nepasisekimų, teisingai? Ir iš tiesų, mes nieko nežinome: ką sutiksime ir kiek mums kažkas patiks, nežinome ar planui A nepatikus, vis dar patiks prieš kelis metus sugalvotas planas B. Mažiau planuodami galvoje ir dažniau tiesiog leisdami sau pabandyti ir pajausti – mes laimime patyrimus.

Priešingai, visi pasiekimai – tai kalnas išgalvotų baimių galvoje. O aš vis dar čia, kur stoviu, tik jau su šlapiomis kelnėmis nuo išgalvotų blogųjų scenarijų. Kurie? Kurie po dešimties metų, sužinau, taip ir neįvyko.

KARDINALUS

gyvenimo kelio pakeitimas

Didieji egzaminai vyksta ne studento suole, o savęs pajautimų universitete. Gerai išlaikiusi egzaminus ir pabaigusi programavimo studijas, laikau gyvenimo egzaminą – ar aš laiminga tame, ką veikiu? Ir jei kyla abejonių, galbūt, šalia to, visai naudinga pabandyti, pavyzdžiui, ūkininkauti ir padėti sodininkystės versle dėdei Pranui, kuris išsišiepęs iki ausų per visus susitikimus nenustoja pasakojęs, kaip sparčiai auga jo daigai? Jei apie tai seniai galvoju, gal galiu pabandyti abi šias sritis ir matuojantis abejas kelnes pajausiu, kurios man patogesnės? O gal patogios ir tos, ir tos, ir būtent darydama kardinaliai skirtingus darbus, jausiuosi pilnai save išpildžiusi ir laiminga? Žmonės turi kelis darbus, įgyja kelis amatus ir gali būti keliais „aukštais“ laimingi. Bandyti – tai visada laimėti. Nenustoti norėti – tai nenustoti laimėti. Noro ir nesibaigiančių bandymų. Ir tadam – pilna spinta patogių kelnių!

„SHUTTERSTOCK“ NUOTR.

neriją, bet jam ši sritis visai nepatinka, todėl per visus tuos metus jis kūrė verslo planą. Panašu, kad jo verslas pajudės greičiau, nei jis pabaigs studijas. Todėl turės ir verslą, ir diplomą. Jei nepavyks verslas, galės sugrįžti prie inžinerijos.

Išmokusi

JAUSTI DAUGIAU

Gintarė Krutinytė, socialinėse medijose atpažįstama kaip Gintarė Rugpjūtis – daug veikianti, rašanti ir nemenką savanorystės patirtį sukaupusi mergina. Nors Gintarė visais savo gyvenimo etapais buvo aktyvi, dabar mergina stengiasi nuolat save stebėti ir išsigryninti kelius, kuriais ji eina per gyvenimą. O jų būta įvairių – nuo tolimų kelionių, atnešusių įsimintinus potyrius, iki savanoriavimo įkalinimo įstaigose, kurio metu Gintarė išmoko „treniruoti“ savo širdį pajausti daugiau. Daugeliui galėtų pasirodyti, kad akistata su įkalinimo įstaigoje esančiais nusikaltėliais gali atnešti slogias patirtis, tačiau ši savanorystė Gintarę ne prislėgė, bet paskatino įžvelgti žmogiškumą net pačiose sudėtingiausiose situacijose. www.panele.lt

DOVILĖS DIRSAITĖS ASMENINIO ARCHYVO NUOTRAUKOS

KAMILĖ KOGSTAITĖ

jo vardu. Kartais paimu ir rašytinį interviu. Taip pat pamažu plėtoju savo būsimo verslo idėjas – žinau, kad gyvenime nenoriu privalėti dirbti ir gyventi pastovioje vietoje, todėl mažais kasdieniais žingsneliais žengiu link šios savo svajonės įgyvendinimo.

Na, o šiaip – dažnai keliauju, mokausi būti žmona (neseniai ištekėjau!), taip pat studijuoju. Nors visais savo gyvenimo etapais buvau aktyvi, dabar stengiuosi nuolat save stebėti ir išsigryninti kelius, kuriais eidama eisiu ten, kur veda širdis, nes „padauginusi“ veiklų prarandu galimybę ramiai kvėpuoti ir pražiopsau gyvenimą, kuris pamatomas tik sustojus.

Taip pat pamažu mokausi nematuoti savo vertės ir neapibrėžti savęs vien per veiklas ar darbus. Žinome, kad šiuo metu gyveni tarp Lietuvos ir Amerikos. Kokių tikslų vedama atsidūrei JAV ir ką šiuo metu ten veiki?

Amerikoje gimė ir užaugo mano vyras. Šiandien, kai visą pasaulį yra apėmusi pandemija ir visur galioja daugiau ar mažiau griežti suvaržymai, mūsų vienintelė galimybė būti kartu yra šioje Atlanto pusėje. Tačiau visos mano veiklos ir toliau sieja mane su Lietuva – tuo be galo džiaugiuosi. Niekada nesvajojau ištekėti už užsieniečio ir, juo labiau, išvažiuoti iš Lietuvos. Savo meilės istorija labai džiaugiuosi, bet nepametu ir meilės Lietuvai, tad sąmoningai renkuosi gyvenimą tarp dviejų šalių.

Esi nemažai savanoriavusi, tačiau viena įsimintiniausių patirčių – savanorystė įkalinimo įstaigose. Kas tave paskatino rinktis veiklą tokioje vietoje?

Tokio pobūdžio savanorystę pirmi pradėjo mano draugai.

Iš pradžių, klausydamasi jų, pasakojančių apie savo apsilankymus įkalinimo įstaigose, – šiurpau. Ne todėl, kad tų apsilankymų metu įvykdavo kas nors blogo, o todėl, kad savo galvoje turėjau daug strereotipinių įsivaizdavimų tiek apie pačias įkalinimo įstaigas, tiek apie žmones, kurie praleidžia ten dalį ar visą likusį gyvenimą. Vis dėlto, draugai, kantriai atsakinėdami į mano klausimus „O tau nebaisu?“, tuos įsitikinimus pamažu pakeitė. Galiausiai, praėjus šiek tiek laiko, vieną rytą į galvą šovė mintis: „Reikia ir man pas juos eiti. Reikia eiti pas tuos, pas kuriuos neina beveik niekas“. Dabar jau aiškiai suprantu, kad labiausiai mano širdį tokiems susitikimams ruošė Bažnyčios bendruomenė, kurioje gavau progą išgyventi meilės esmę. Šiandien, kai visame pasaulyje tebesiaučia koronaviruso pandemija, Gintarę nuotoliniu būdu kalbiname iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose mergina gyvena kartu su savo vyru. Nors dabar Gintarė savo dienas leidžia už Atlanto, daugelis jos veiklų yra susijusios su gimtąja šalimi. Apie dabartines veiklas ir gyvenimo patirtį, kuriai ryžtųsi ne bet kas – savanorystę įkalinimo įstaigose – daugiau papasakos pati Gintarė.

Gintare, esi aktyvi, visuomeniška mergina, tavo veiklų ratas – platus. Trumpai papasakok, kuo šiuo metu užsiimi, kokius projektus vystai?

Kuriu tinklalaides projekte „Ką darai, daryk gerai“, taip pat plėtoju savo pačios projektą „Mokausi mylėti“. Kuriu tinklalaidę ir po

Ar iš tiesų keliaudavai į susitikimus su nusikaltėliais, kurie gyvens kalėjime iki gyvos galvos? Papasakok apie savo patirtį.

Pas žmones, kuriems paskelbtas nuosprendis kalėjime praleisti visą likusį gyvenimą, lankiausi tik vieną kartą. Būčiau lankiusis daugiau, bet buvo paskelbtas karantinas, o vėliau – mano asmeniniame gyvenime atsirado Amerika. Bet kuriuo atveju, eiti pas tokį sudėtingą nuosprendį gavusius žmones man buvo emociškai sudėtinga. Ką pasakyti tam, kuris (tikriausiai) niekada nebegaus galimybės gyventi tokio gyvenimo, kokį gyveni tu? Buvo sunku suvokti, ant ko turėtų būti pastatyta jų kiekvienos dienos viltis. Galiausiai, nuėjus ten, man nušvito galvoje: kad ir koks gyvenimas, jis yra geriau nei neturėti jokio. Laisvė ir džiaugsmas slypi ne mūsų išorėje, o viduje – ką jaučiame, ką išgyvename, kaip priimame realybę.

27

Kuo tau ši savanorystės patirtis buvo ypatinga? Ši savanorystė padėjo man matyti ne kalinius, o žmones, kurie šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje. Man atrodo,

www.panele.lt

DOVILĖS DIRSAITĖS, „DRUSKA PHOTOGRAPHY“ NUOTRAUKOS

Daugelio nuomone, nusikaltėliai – moralės normas praradę beširdžiai, kuriems neegzistuoja žmogiškumas. Ar ši žmonių nuomonė teisinga?

Iš savo patirties galiu sakyti, kad neteisinga. Aš juos matau, kaip žmones, kurie savo gyvenime, dažniausiai vaikystėje, išgyveno mums sunkiai suvokiamas situacijas, kurių pasekoje nebemokėjo niekuo pasitikėti ir įtikėjo, kad jie pasaulyje – vieni, kad niekas nepadės, nepasirūpins. Matau juos, kaip žmones, kurie paprasčiausiai negavo tinkamo meilės pavyzdžio, kad ja patikėtų. Labiausiai regiu juos, kaip žmones, kurie savo gyvenime, kaip ir mes visi, padarė klaidų. Tik jų klaidų mastai kur kas didesni nei mūsiškių. Tačiau, žiūrėdama į juos, aš puikiai suprantu, kad jei mano gyvenimas būtų klostęsis kitaip, jei aš būčiau užaugusi girdėdama visai kitokius žodžius nei girdėjau ir matydama visai kitokius vaizdus nei mačiau, negaliu būti iki galo tikra, kad nebūčiau buvusi jų vietoje.

Ir nors neteisinu nei vieno iš jų nusikaltimų ir manau, kad už savo veiksmus privalome nešti atsakomybę, tikiu, kad visi gimstame ir, iš esmės, esame geri, o augdami mokomės elgesio taisyklių. Gaila, bet kai kurie iš mūsų augame matydami labai prastus pavyzdžius, kuriuos vėliau ištrinti iš atminties yra be galo sunku.

kad yra labai svarbu neapibendrinti žmonių vienu žodžiu: „kalinys“, „nusikaltėlis“ ar „vagis“, nematyti juose vien nusikaltimo, kuris padarytas. Atsimenu, vieną dieną, grįžusi namo iš įkalinimo įstaigos, pagauta smalsumo pradėjau „googlinti” ieškodama, ką tie vyrukai, pas kuriuos lankėmės, yra „prisidirbę”. Tai buvo kraupūs ir nepateisinami dalykai… Kitą kartą man buvo sudėtinga pas juos eiti mylinčia širdimi – prieš akis vis iškildavo siaubingi nusikaltimų vaizdiniai. Ši akistata treniravo mano širdį matyti daugiau ir suprasti, kad mes visi, visų pirma, esame žmonės. Mūsų visų gyvenimo keliai yra skirtingi ir kai kurie į šią akimirką atėjo ypač sunkiais. Tačiau, prisiimdami visą atsakomybę už padarytus veiksmus, už pasakytus žodžius, žmonės turi turėti galimybę mokytis ir keistis. Šiuo metu savanoriauji nuotoliniu būdu. Papasakok apie šią praktiką, kuo ji skiriasi?

Savanoriaujant man labai svarbu gyvas kontaktas. Matyti, kas žmogui šiandien trukdo būti stipriu, pabūti su juo, išgyventi kartu su juo tą silpumo akimirką. Tai mane „įžemina“. Kai daug visko veikiame, lekiame, siekiame, akys pakyla kažkur aukščiau, ir jau, žiūrėk, prasilenkiant su benamystę išgyvenančiu žmogumi, nebepasižiūrime jam į akis. Tokia santykio savanorystė man yra pati prasmingiausia. Manau, kad nėra nieko brangiau, nei žmogus – žmogui, todėl savanoriavimas nuotoliniu būdu man yra sudėtingas. Jis suteikia man džiaugsmą ir prasmingumo jausmą, bet manęs neišpildo. Jaučiuosi sukurta būti reikalinga kitam, būti šalia. Apkabinti tą, kurio, dėl jo kvapo, išvaizdos ar dėl baimės, niekas neapkabina. Tos akimirkos ir yra mano gyvenimas.

Šiek tiek nukrypkime nuo savanorystės temos. Savo „Instagram“ paskyroje @ruqpjutis daliniesi įvairiais išgyvenimais, palieti santykių, savęs pažinimo, savivertės temas. Ar stengiesi tave sekančius žmones įkvėpti, o, galbūt, tiesiog daliniesi patirtimis be jokio konkretaus tikslo?

Su socialiniais tinklais turiu labai įdomų santykį. Nežaidžiu algoritmų žaidimo, „Intagram” rašau tik tada, kai įvyksta kažkoks atradimas, išgyvenimas ar gimsta tekstas, kurio, jaučiu, kad negalima pasilikti tik sau. Būna dienų, savaičių ir mėnesių, kai ten nesidalinu niekuo – noriu būti laisva ir savo kūrybiškumo ar atradimų neįspausti į „reikia“. Jaučiu, kad, tokiu atveju, mano kūrybiškumui kur kas sunkiau egzistuoti. Socialiniuose tinkluose nesu išsikėlusi tikslo žmones įkvėpti konkretiems dalykams. Manau, kad kiekvieną tekstą ir kiekvieną nuotrauką mes matome ir suprantame skirtingai. Turiu didžiulį norą dalintis, mano subjektyvia nuomone, gražiais dalykais.

Kai jie ką nors įkvepia – tai tampa nepamainoma motyvacija ir man pačiai. Todėl toliau dalinuosi tuo, kaip pasaulį matau aš.

Neužsisėdi vienoje vietoje, dažnai keliauji, tyrinėji naujas vietas.

Ar visuomet buvai aktyvaus gyvenimo šalininkė, nemėgai rutinos, nuobodulio?

Taip. Visada mėgau veiksmą. Labiausiai gyva jaučiuosi būdama tarp žmonių ir galėdama jiems padėti. Bet dabar jau suprantu, kad save reikia saugoti: per dideli darbų ir veiklų krūviai galiausiai gali „suvalgyti” visą džiaugsmą. Dabar savo veiklose visada ieškau balanso tarp aktyvumo ir poilsio.

STEREOTIPAIS APIPINTA

profesinė veikla, kuri neša tikrąją laimę LAURA DAUTONYTĖ

Ištikimi „Panelės“ skaitytojai tikriausiai pamena, jog prieš ketverius metus žurnale kalbinome manikiūro specialistą Tomą Gabrielių Kuzą.Tuomet Tomas buvo ką tik pradėjęs dirbti manikiūristu. Anuomet Gabrielių lydėjęs entuziazmas svajonių darbui niekur nedingo ir šiandien – vaikinas ne tik puikiai įsitvirtino savo profesinėje srityje, bet ir nuolat tobulina žinias manikiūro sferoje.

Prieš 8 metus padarytą sprendimą pradėti lankyti manikiūro kursus Tomas iki šiol vadina vienu geriausiu gyvenimo pasirinkimų.

Originalią profesiją pasirinkęs manikiūro specialistas šiandien tikina beveik nebesulaukiantis komentarų, jog pasirinko „nevyrišką“ profesiją, o jei tokį pasisakymą išgirsta – jis jį labai nustebina... Apie tai, kaip per pastaruosius metus pasikeitė žmonių požiūris į jo profesiją www.panele.lt

Kai prieš ketverius metus su tavimi kalbėjomės, buvai ne per seniausiai pradėjęs savo veiklą manikiūro sferoje. Trumpai nupasakok, kas pasikeitė per tuos metus, kaip patobulėjai savo profesinėje srityje?

Iš tiesų, praėjo nemažai laiko po mūsų interviu, įvyko ir šiek tiek pokyčių. Neilgai trukus po duoto interviu jūsų žurnalui, pakeičiau darbo vietą. Persikėliau į pačią Vilniaus širdį – šiuo metu dirbu Vilniaus gatvėje esančioje „Grožio studijoje Kristina”. Per visą šį prabėgusį laiką tapau savarankiškesnis. Būtent to ir siekiau išeidamas iš senosios darbovietės. Pamažu suvokiau, kaip noriu dirbti, kokias priemones darbe naudoti, kokias manikiūro technikas taikyti. Be to, per šį laiką perteikiau savo turimas žinias kitiems meistrams, taip pat įgavau drąsos kalbėti auditorijai. Praėjęs laikas mane sustiprino ir suteikė daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.

Prisiminkime tavo, kaip manikiūro specialisto, veiklos pradžią...

Kaip viskas prasidėjo?

Tuo metu užsiėmiau kita veikla. Nors tuometinis darbas, kurį

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

ir kaip Tomui sekėsi realizuoti save, vaikinas papasakos „Panelės“ žurnalui.

dirbau, nebuvo blogas, tačiau ten dirbdamas nesijaučiau gerai.

Kasdien eiti į vietą, kur patiriama daug streso, man buvo per sunku.

Pasiryžau dar kartą keisti savo gyvenimo kryptį. Sakau „gyvenimo“, nes darbas yra tikrai didelė ir svarbi mūsų gyvenimo dalis.

Tiesa, tai nebuvo pirmasis kardinalus sprendimas, priimtas mano gyvenime. Vos tik atvykęs gyventi į Vilnių studijavau lietuvių filologiją, kurią greitai iškeičiau į buhalterinės apskaitos studijas.

Tuomet, dar studijuodamas, nekreipdamas dėmesio į vyraujančius stereotipus, užsirašiau į manikiūro – pedikiūro kursus. Pamenu, jog tas gyvenimo etapas nebuvo lengvas, nes reikėjo derinti ir darbą, ir mokslus, bet, šiuolaikiniam žmogui, prisitaikiusiam prie greito gyvenimo tempo, tai tikrai buvo įmanoma. Kursų pabaiga sutapo su mano tuometinės darbovietės uždarymu (dirbau apskaitininku). Likus dviems savaitėms iki atsisveikinimo su apskaitininko darbu sulaukiau skambučio iš vieno grožio salono, todėl darbo ieškoti pačiam neteko. Taip „kėdę“ biure pakeičiau į „kėdę“ grožio salone.

Ar vis dar susiduri su žmonių nuostaba, kad esi vyras, dirbantis manikiūro srityje? Šiuo metu viskas apsivertė aukštyn kojomis... Dabar jau aš nustembu, jeigu kažkam tai sukelia nuostabą. Vis dėlto, nors visuomenė darosi vis liberalesnė, tokių nuostabų dar vis kartais pasitaiko.

Kaip moterys ir merginos reaguoja į tai, kad manikiūrą joms atlieka vyras?

Dažniausiai klientai pas mane atkeliauja jau žinodami, pas ką ir kur jie eina, tad reaguoja teigiamai.

Kuomet pradėjai dirbti manikiūro srityje buvai kone vienintelis

manikiūro specialistas vyras Lietuvoje. Ar šiuo metu vyrų, dirbančių šioje srityje, kiek tau yra žinoma, padaugėjo?

Taip, tuo metu pažinojau tik vieną vaikiną manikiūrio meistrą (apie kurį, beje, pirmą kartą taip pat perskaičiau „Panelės” žurnale).

Dabar mūsų gretos yra padidėjusios. Vieni užsiima manikiūro darymu namuose, savo malonumui, kiti – oficialiai dirba grožio salonuose.

Teko skaityti interviu apie juos, taip pat girdėjau ir savo paties klienčių atsiliepimų apie jų darbus. Nors tikslaus skaičiaus, kiek vyrų dirba šioje srityje, negaliu pasakyti, viena žinau – šis skaičius didėja, nes žmonės tampa atviresni, drąsesni ir laisvesni įvairiausioms idėjoms.

31

ieškoti nereikia. Užtenka stebėti savo aplinką, kurioje dirbu, įsidėmėti įvairias manikiūro formas, spalvas, detales. Neslėpsiu, „Instagram“ seku man patinkančių pasaulinio lygio manikiūro meistrų profilius, kartais pabandau tai atkartoti savo manikiūruose arba adaptuoti jų darbus pagal savo skonį šiek tiek juos pakoregavęs.

Koks yra tavo klienčių ratas – lojalus ar nuolat besikeičiantis?

Beveik visi mano klientai yra nuolatiniai, tačiau sulaukiu ir naujų. Man patinka procesas, kurio metu su klientu atsiranda glaudesnis ryšys, išsivysto draugystė – tada laukiu, kuomet klientas vėl pasirodys. Tai man yra viena gražiausių mano darbo dalių.

Ar niekada nekilo noras pakeisti kvalifikaciją grožio srityje ir iš manikiūro specialisto tapti, pavyzdžiui, plaukų stilistu?

Kildavo. Bandydavau save įsivaizduoti kerpantį plaukus arba darantį makiažą. Vis dėlto, tos mintys nesirealizuodavo. Pamąsčiau, kad tai būtų tam tikra „tapatybės“ vagystė iš savęs paties, blaškymasis tarp įvairių sričių... Tai nebūtų pastovu, o pastovumą aš mėgstu. Pritaikiau sau patarlę „devyni amatai – dešimtas badas” ir nusprendžiau toliau koncentruotis į savo specialybę. Kaip ten bebūtų, yra ir kita dažnai naudojama patarlė: „niekada nesakyk niekada”. Manau, kad taško gyvenime geriau nedėti niekada...

Ant dailiosios lyties atstovių nagų sukuri tikrus meno šedevrus. Papasakok, iš kur semiesi idėjų manikiūrams, kas yra tavo įkvėpimo šaltiniai?

Pabūsiu kuklus ir pasakysiu, kad šedevrais to nevadinčiau, tačiau džiaugiuosi tuo lygiu, kurį esu pasiekęs. Idėjų manikiūrams toli www.panele.lt

Ką patartum jaunam žmogui, norinčiam pasiekti savo svajonę, bet dėl primestų visuomenės standartų stabdančiam save?

Patarčiau susikaupti ir pasiryžti siekti savo svajonių. Mes kiekvienas esame lygiavertė visuomenės dalis ir lygiai taip, kaip kuriame, taip pat ir keičiame standartus. Mes, griaunantieji stereotipinius nusistatymus, padedame visuotiniams pokyčiams greičiau įvykti.

Taip pat lengviau būti priimtam yra tada, kai pats priimi kitus. Manikiūro specialistu dirbu jau septynerius metus, tad iš savo patirties galiu pasakyti, kad ryžtis buvo verta. Esu laimingas (šypsosi).

ASMENINIO ARCHYVO NUOTRAUKOS

2020 grožio specialistams buvo išbandymų metai. Dėl siaučiančio koronaviruso teko uždaryti grožio salonus, daugelis neteko darbo, pajamų... Kaip tau sekėsi atlaikyti šį sudėtingą laikotarpį?

Tai sudėtingas laikotarpis ne tik grožio specialistams, bet ir daugeliui kitų žmonių. Metai tikrai buvo įsimintini. Pamenu, paskelbus pirmąjį karantiną, apėmė labai keistas jausmas – nebeliko jokių planų... Žinojau, jog pirmadienį neisiu į darbą. Niekas neis. Ne tik į darbą, bet ir visur kitur... Buvo keista, bet nepasakyčiau, kad baugu. Mano aplinkoje visi žmonės labai sąžiningai laikėsi karantino taisyklių, todėl dėl artimųjų sveikatos buvau ramus. Žiūrėjau į susiklosčiusią padėtį optimistiškai. Pradėjau mėgautis laisvu laiku. Dienos tapo lėtos, be skubėjimo. Ėmiau kasdien mankštintis. Skyriau daugiau laiko sau. Galiu pasakyti, kad pirmą kartą gyvenime tikrai labai gerai pailsėjau.

Po karantino darbų tikrai sumažėjo, tačiau kita medalio pusė buvo ta, kad galėjau mėgautis vasaros malonumais. Ankstesniais metais tai būdavo sudėtingiau daryti, nes vasaros metas mums, grožio specialistams, yra pats užimčiausias. Tad tiesiog gyvenau ir džiaugiausi tuo, ką turiu. Kol džiaugiausi, virusas atkeliavo ir į mano namus... Po mėnesio susirgo beveik visa mano šeima, bet bent jau pavyko apsaugoti rizikos grupėje esančius tėvus. Metai užsibaigė emocingai, tačiau geriausiai, kaip tik buvo galima tikėtis.

Net ir tada, kuomet užklumpa sunkumai, man padeda žinojimas, kad viskas turi pabaigą ir, kad baigiasi ne tik geri dalykai (pavyzdžiui, atostogos arba šokoladas namuose), bet ir blogi (šypsosi).

Mums visiems liko tik dar šiek tiek pakentėti.

ATRASTI

SAVO

KELIĄ Visai neseniai „Tik Tok“ socialiniame tinkle aptikau merginos video, kuriame ji pasakojo vykdanti projektą. Projekto esmė buvo apklausti kuo daugiau senolių ir paprašyti jų pasidalinti vienu patarimu iš savo nugyvento gyvenimo.

Tačiau tai neturėjo būti lėkštas patarimas: senoliai buvo paprašyti prisiminti nugyventus metus ir papasakoti, ko jie labiausiai gailisi ir ką, su tuo susijusio, patartų jaunajai kartai. Mergina parodė vienos pagyvenusios moters atsakymą. Moteris pasakojo, kad jaunystėje pasirinko studijuoti teisės studijas.

Po 8 sunkių mokslo metų ji pagaliau galėjo pradėti dirbti pagal profesiją ir jau po pirmų advokatūros metų ji suprato, kaip stipriai nemėgsta šio darbo.

Apie tai papasakojusi artimiausiems žmonėms, iš visų jų ji išgirdo vieną ir tą patį: „Negi dabar mesi, kai 8 metus paaukojai šiam išsilavinimui įgyti“. Tad advokate ji išdirbo net 50 metų. Savo profesijos ji taip ir nepamilo, o kiekviena darbo diena jai buvo kančia. „Tai galėjo būti tik vieni nelaimingi metai, bet aš pasirinkau tokių jų nugyventi net 50,” – buvo rašoma senolės laiške. www.panele.lt

MARIAUS MORKEVIČIAUS IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

INGRIDA KARPUŠKAITĖ

Ar kada nors susimąstei, kas yra gyvenime brangiausia?

Tai – laikas. Iš vienos pusės, galbūt, tai skamba banaliai, bet iš kitos – net ir banaliausiose klišėse gali slypėti gyvenimo tiesa.

Mes patys renkamės, kaip leisti laiką ir kokius prisiminimus kurti.

Mes galime rinktis šiandien džiaugtis gyvenimu, net ir mažomis smulkmenomis, ar dar vieną dieną liūdėti, gailėtis ir verkti. Net ir darbe – mes parduodame savo laiką. Ir ne tik tą, faktiškai išdirbamą, bet ir tą, kurį panaudojome žinių ir kompetencijų įgijimui tam darbui atlikti. Juk kuo daugiau laiko praleidi tam, kad įgytum žinių (mokykla, aukštoji mokykla, profesinė mokykla, kursai, mokymai ir t. t.) ir patirties (dirbdama, savanoriaudama ir pan.) tuo didesnio darbo užmokesčio gali tikėtis. Tačiau nereikia gailėtis ir to, jei investuodama savo laiką į kažką ilgainiui supranti, kad tai – ne tavo kelias. Juk dar turėsi nugyventi daug gražių metų.

GRAŽIŲ. Tad verčiau jie tokiais ir būna.

Jaunystėje aš pasirinkau studijuoti anglų filologiją tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Pasirinkau, kaip man atrodė, „saugią“ profesiją, kadangi maniausi esanti per jauna žinoti, ką noriu veikti ateityje. Kai studijos ėjo į pabaigą, supratau, kad širdis traukia į žiniasklaidą, viešuosius ryšius, o paauglystės svajonė tapti žurnalo „Panelė“ komandos dalimi niekur nedingo. Neturėjau žurnalistinio

išsilavinimo, tad negalėjau redakcijai nieko pasiūlyti. Todėl ėmiausi kurti savo projektus. Iš pradžių sukūriau internetinį dienoraštį, vėliau prisijungiau prie bendraamžių, kuriančių internetinę svetainę merginoms apie madą ir grožį. Kelis metus rašiau, kūriau, ėjau į renginius ir juos aprašydavau nemokamai – taip lipdžiausi pagrindą po kojomis, kaupiau žinių bagažą, sėmiausi patirties, kad vieną dieną tapčiau konkurencinga šioje rinkoje. Mama man ne sykį sakė: „Gana skraidyti padebesiais. Kodėl negali eiti dirbti normalaus darbo pagal profesiją ir tapti mokytoja?“ Bet turėjau drąsos eiti ten, kur veda širdis. Ir šiandien aš esu čia, kreipiuosi į Tave ir esu kaip niekada laiminga.

Tau labai pasisekė, kad gyveni laikais, kuomet pradėjo byrėti lyčių stereotipai ir imtas vertinti savęs atradimo laikas. Kai nuo pat mažumės mes ugdomi nebijoti, siekti svajonių ir negalvoti, ką žmonės pasakys. Kai nebėra gėdingų profesijų ar dėl kokių nors priežasčių netinkamų tau pasirinkti. Atmink, kad ir balsuoti teisę Lietuvoje moterys įgavo vos prieš 100 metų. Bet šitaip, po truputį, kad ir mažais žingsneliais, mes pagaliau išmokstame gyventi, kad būtume laimingi.

Raminimas iš gamtos

Cleanance Comedomed

Pastebimai mažiau spuogų ir nuo šiol tu valdai savo odos būklę Veiksminga jau po DIENŲ

1

INOVACIJA

1. Tolerancijos ir veiksmingumo tyrimas atliktas prižiūrint dermatologams, jame dalyvavo 51 asmuo. Naudota „Cleanance Comedomed“ 2 kartus per dieną 56 dienas.

www.eau-thermale-avene.lt

EauThermaleAveneLietuva

GYVENIMO DŽIAUGSMAS, atrastas vienkiemyje LAURA DAUTONYTĖ

Kasmet, prasidėjus naujiems mokslo metams, didžiųjų Lietuvos miestų gatves užplūsta šurmuliuojantys studentai. Dažnai kituose, mažesniuose miestuose ar miesteliuose gyvenantys studentai bando prisijaukinti didmiesčius ir įsilieti į spartų gyvenimo ritmą. Į sostinę kadaise atvyko ir Aušra bei Martynas, kurie nusprendė Vilniaus universitete studijuoti programų sistemų bakalaurą. Tapę pora, Aušra ir Martynas suprato, kad juos vienija bendri interesai ir tikslai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo nesusiję su triukšmingomis Vilniaus miesto gatvėmis. www.panele.lt

Aušra: Dvyliktoje klasėje teko svarstyti, ką norėčiau studijuoti ir ką toliau veikti gyvenime. Kadangi mokymosi ir egzaminų rezultatai buvo geri, turėjau platų pasirinkimų spektrą. Vis dėlto, renkantis specialybę labiau vadovavausi racionaliu protu ir pasirinkau tai, kas tuo metu buvo (tiesą sakant, vis dar yra) perspektyvi specialybė – programų sistemas. Studijų programą pasirinkau Vilniaus universitete. Taip ir atsidūriau sostinėje. Iš tiesų, kai esi jaunas, labai sunku suprasti, ką norėtum veikti toliau... Jei dabar turėčiau galimybę atsukti laiką atgal, ko gero, rinkčiausi visai kitą specialybę, bet studijų laikotarpis vis tiek būtų prabėgęs Vilniuje.

Martynas: Mano istorija panaši į Aušros. Keturis metus Vilniuje praleidau studijuodamas. Rinkausi iš daugelio specialybių, bet, galiausiai, pasirinkau programų sistemų studijas Vilniaus universitete, kur ir susipažinome su Aušra.

Koks buvo Jūsų gyvenimas Vilniuje? Kokius gyvenimo sostinėje pliusus ir minusus įvardintumėte?

Aušra: Mano manymu, žmogui reikia pabandyti pagyventi ir mieste, ir kaime. Tik tuomet galėsi palyginti, susidėlioti pliusus ir minusus bei nuspręsti, kur tau iš tiesų labiau patinka. Man gyvenimas Vilniuje nebuvo blogas. Pats miestas tikrai gražus, jame yra ką veikti, yra kur nueiti susitikti su draugais, gali nukeliauti į kokį nors renginį. Vis dėlto, ir gyvendamas kaime gali nuveikti tuos pačius dalykus. Šiais laikais, turint transporto priemonę, kilometrai nieko nereiškia, o kartais tuo, ką gali pasiekti ranka, mažiau ir naudojiesi.

Na, o patys didžiausi minusai gyvenant didmiestyje, kuriuos galime įvardinti, yra kamščiai, nesibaigiantis šurmulys ir erdvės stoka. Iš pradžių gyvenome bendrabutyje, vėliau – bute ir šios erdvės mums buvo per mažos, jautėmės suvaržyti tiek keturių sienų, tiek ir šalia gyvenančių kaimynų.

Martynas: Pažįstų daug žmonių, kurie gyvena mieste, bet jiems siūlomos pramogos ar kultūriniai renginiai visiškai neįdomūs. Tai reiškia, kad visai nesvarbu, kur tu gyveni, o svarbu, koks žmogus esi.

RŪTOS SAKALAUSKAITĖS ,„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Kas paskatino jus išvykti gyventi į vienkiemį?

Aušra: Abu esame kilę iš nedidelių gyvenviečių, tad miestas niekada per daug nežavėjo. Paskutinį studijų pusmetį svarstėme, kas mūsų laukia baigus mokslus ir dėliojome pliusus bei minusus spręsdami, kur toliau įsikurti. Galiausiai sutarėme, kad mūsų vieta tikrai ne didmiestyje. Grįžome pas savo tėvus, dėliojomės planus, vėliau atšokome vestuves mūsų sodyboje ir čia pat įsikūrėme.

Martynas: Be to, studijų metais supratau, kad savo ateitį norėčiau sieti su kalvyste, o ja mieste užsiimti būtų sunkiai įmanoma.

Jau kelerius metus Aušra ir Martynas Šalkauskai gyvena jaukiame Viburių kaimo vienkiemyje, kuriame ne tik džiaugiasi gamtos teikiamais privalumais, bet ir užsiima širdžiai mielomis veiklomis. Martyno pašaukimas – kalvystė, o Aušra laimę atranda talkindama vyrui bei fotografuodama. Lėtu gyvenimo tempu besimėgaujanti pora džiugesį atranda paprastuose dalykuose: pražystančioje gamtoje, gražiausiai melodijai prilygstančiame paukščių čiulbėjime ar netikėtuose svečiuose – pavyzdžiui, į sodybą užklystančioje lapiukų šeimoje.

Trumpai papasakokite, kokiais tikslais atsidūrėte Vilniuje? Ką veikėte didmiestyje?

Koks pojūtis jus užplūdo, kuomet persikėlėte gyventi į atokesnę vietą? Ar jautėtės laimingesni, labiau „savose rogėse“?

Aušra: Tikrai taip! Tam tikra prasme, čia yra tikra ramybės oazė.

Martynas: Mieste neturi pasirinkimo – gyvenimo tempas žaibiškas ir turi prisitaikyti prie jo. O man patinka, kai jautiesi laisvas.

Didmiestyje reikia tiek daug energijos skirti tam, kad išgyventum, jei, pavyzdžiui, neturi nuosavo būsto...

Ką šiuo metu veikiate, kuo užsiimate?

Martynas: Pagrindinis mano užsiėmimas, hobis ir darbas – meninė kalvystė. Nuo vaikystės turėjau polinkį į menus: piešiau, muzikavau, šiek tiek darbavausi su medžiu. Studijų metu nebuvo galimybės kūrybiškai reikštis, ir, galbūt, būtent todėl paskutiniais metais, naršant internete, akį patraukė metalo plastikos sfera. Pradėjau tuo 37

labiau domėtis, ieškoti ir skaityti daugiau informacijos. Daugybę valandų praleidau internete žiūrėdamas kalvystės vaizdo įrašus – taip ir išmokau darbo su metalu subtilybių.

Vėliau pats pabandžiau stoti prie žaizdro ir priekalo. Prireikė ne vienerių metų, kol išdrįsau pradėti priimti užsakymus. Turi išmanyti daug dalykų tam, kad būtum sėkmingas.

Aušra: Kalvystė yra tapusi pagrindine mūsų šeimos veikla, tad ir man tenka nueiti į kalvę ir pagelbėti kaitinant geležį žaizdre ar palaikyti ką nors, kad būtų patogiau kalti.

Bet didžiausia mano aistra yra fotografija, tad labai džiaugiuosi tuo, kad kalvystėje ji taip pat yra svarbi, nes kiekvieną dirbinį tenka įamžinti nuotraukose ir bandyti jomis perteikti realybėje matomą grožį. Fotografija yra ta veikla, kuria aš mėgaujuosi. Ypač kelionių metu – atostogos be fotoaparato man nėra atostogos. Smagiausia, kad grįžus namo kelionę galima išgyventi dar kartą – redaguojant nuotraukas. Be to, gyvenant kaime tenka nemažai tvarkytis buityje.

Daugelis žmonių trokšta ramybės, svarsto apie gyvenimą atokesnėje vietovėje, tačiau juos gąsdina tai, kad jie neras darbo, bus sunku išsiversti... Galbūt tai tik sklandantis mitas?

Aušra: Dėl koronaviruso Lietuvoje paskelbtas karantinas puikiai parodė, kad dalį darbų galima dirbti ir nuotoliniu būdu. Jei ilgą laiką kirba mintis išvykti ieškoti ramybės, manau, kad verta pamėginti. Žinoma, nereikėtų nerti stačia galva ir kardinaliai www.panele.lt

keisti gyvenimo ritmą. Svarbu įvertinti savo galimybes bei poreikius, bet labai norint – viskas įmanoma.

Martynas: Viskas priklauso nuo žmogaus poreikių. Kiekvienas pasirenka tai, kas jam teikia daugiau laimės – ar didesnis atlyginimas, naujas automobilis, ar rami aplinka, kurioje jis nori gyventi.

Gyvendami vienkiemyje būnate arčiau gamtos. Papasakokite apie savo ryšį su gamta: galbūt auginate gyvūnų, gyvulių? Gyvenate netoli miško ar ežero, pas jus atklysta kokie nors miško gyventojai?

Aušra: Mūsų sodyba yra netoli miško, tad tikrai kartais sulaukiame mielų svečių iš gyvūnijos pasaulio (šypsosi). Pirmąją šių metų dieną mus aplankė pats netikėčiausias svečias – tai žvirblinė pelėda, kuri yra labai reta Lietuvoje ir yra įtraukta į Raudonąją knygą. Kiti užklystantys gyvūnai mums jau nebėra tokia retenybė, bet džiugesį kaskart išvydus kelia stirnos, kiškiai, įvairiausi paukščiai. Kadangi sodyboje yra daug inkilėlių, pavasario metu kieme nenutyla paukščių giesmės. Tuomet gera sėdėti lauke skaitant kokią nors knygą ir mėgautis tokia fonine „muzika“. Retas pasivaikščiojimas miško pašonėje baigiasi nesutikus laukinių gyvūnų. Vieną vasarą teko stebėti, kaip auga lapiukų šeima. Gamta mums abiems su Martynu yra neaprėpiamas ir neišsenkantis visa

ko šaltinis. Iš jos ir semiamės įkvėpimo. Tik žmonės per nuolatinį lėkimą nepastebi, kokia gamta yra dinamiška ir stebuklinga. Retai mokama džiaugtis mažais dalykais. O gaila, nes viskas susideda iš smulkmenų. Seniau žmonės būdavo arčiau gamtos, o šiuo metu retas kuris įsiklauso į tai, ką nori papasakoti gamta.

Ar gyvenant vienkiemyje nėra sunku atlikti būtinus kasdienius reikalus (nuvažiuoti į parduotuvę, banką, ligoninę ar pan.)?

Martynas: Studijų metais troleibusu iki universiteto važiuodavome apie valandą, o dabar iki miesto automobiliu nuvažiuojame per 15 minučių. Vis dėlto, važiavimas į miestą kelia nerimą ir išvargina, tad be reikalo stengiamės ten nesilankyti.

Aušra: Tikra tiesa, gyvename netoli miesto.

Be to, netoli yra ir autobusų stotelė, tad prireikus galima pasinaudoti ir viešuoju transportu.

O pirkinių ir reikalų sąrašą daromės savaitės eigoje, tad nuvažiavus į miestą labai operatyviai ir greitai susitvarkome visus reikalus.

Ar niekada nesigailėjote palikę didmiestį?

Martynas: Niekada nesigailėjome, kad atsikėlėme gyventi čia. Kaimas žmogui yra labiau prigimtinis nei miestas. O jei prireikia – keliolika minučių automobiliu ir jau esame mieste.

Aušra: Karantinas tik dar labiau sustiprino pojūtį, kad esame savo vietoje. Turbūt dabar savas kiemas, galimybė kasdien laisvai ir ramiai pabūti gamtoje, daugeliui tapo dideliu privalumu.

39

VALENTINOS ŠALKAUSKAITĖS, AUŠROS ŠALKAUSKIENĖS NUOTRAUKOS

Ar išvykę iš Vilniaus sugebėjote išsaugoti ryšius su žmonėmis, su kuriais bendravote?

Ar jūsų draugų, pažįstamų ratas nesumažėjo?

Aušra: Natūralu, kad skirtingais gyvenimo tarpsniais mus supa skirtingi asmenys ir jų skaičius kinta. Tad ir išvykus iš Vilniaus dalis draugų su laiku „nubyrėjo“, bet nemanau, kad dėl to būtų galima kaltinti atstumą. Turime studijų laikų draugų, su kuriais ir dabar susitinkame, palaikome ryšius. Visuomet jų laukiame svečiuose, o jiems labai smagu būna pabėgti nuo miesto šurmulio ir apsilankyti čia, pas mus, kur tvyro ramybė. Be to, šiais laikais nėra sudėtinga palaikyti ryšius technologijų dėka.

Ypač šiuo metu, kai karantino laikotarpiu visi yra priversti bendrauti virtualiai, nepriklausomai nuo to, ar gyvena tame pačiame mieste, ar kituose miestuose ir šalyse.

Martynas: Iš tiesų, vasaros metu, savaitgaliais, čia netrūksta žmonių – tiek draugai, tiek artimieji susirenka pavakaroti prie laužo, nueiti į pirtį, pažaisti tinklinio ar pagelbėti talkoje.

KŪRYBĄ reikia švęsti!

KAMILĖ KOGSTAITĖ

Nenustebkite, jei kada Kaune keliaudamos viešuoju transportu išgirsite skambant poeziją. O, galbūt, buvote vienos iš tų, kurių nuobodžią kelionę praskaidrino jaunųjų kūrėjų eilės? Idėją, jog poezija gali pasiekti kiekvieno mūsų širdis pasitelkiant nestandartines priemones, subrandino trys veiklios merginos – Austėja Balutytė, Gustė Vaivilavičiūtė ir Austėja Pociūtė. Šios jaunos kaunietės – kūrybinės bendruomenės „Puota“ iniciatorės. „Puota“ ne tik suteikia galimybę jauniesiems kūrėjams išgirsti savo eiles viešajame transporte, bet ir pakonkuruoti įvairiuose konkursuose bei išvysti savo darbus kūrybiniuose leidiniuose.

www.panele.lt

AUSTĖJA BALUTYTĖ –

už „Puotos“ komunikaciją atsakinga mergina, kurią labiausiai žavi susipažinimas su daugybe kūrybiškos sielos žmonių.

Austėja, trumpai papasakok apie save. Ką, be platformos „Puota“ kūrimo, veiki gyvenime? Šią vasarą baigiau Kauno jėzuitų gimnaziją, o šiuo metu esu medicinos studijų pirmakursė. Ko gero, didžiausia mano gyvenimo

„PUOTOS“ NUOTRAUKOS

Merginos vienbalsiai tikina – kūrybos aktualumą būtina išsaugoti, o daugybė kuriančių žmonių, norinčių dalyvauti „Puotos“ iniciatyvose, yra įrodymas, kad kūrybiški žmonės ieško terpių, kuriose galėtų save realizuoti. Siūlome susipažinti su „Puotos“ – kūrybos šventės – idėja ir trimis aktyviomis merginomis, kurios neleidžia kultūrai nugrimzti užmarštin ir suteikia galimybę jai skleistis.

Sek „Puotos“ naujienas „Facebook“ puslapyje „Puota“, taip pat „Instagram“ kanale – @puota2022

aistra – šiuolaikinis šokis, be jo neįsivaizduoju savo kasdienybės. Vis dėlto, karantino metu tenka gyventi be šokių treniruočių...

Kuo „Puota“ platforma yra svarbi jaunam žmogui? „Puota“ nesiorientuoja vien į jaunus žmones. Tai yra platforma, kuri bando rasti savo nišą kiekvienoje amžiaus kategorijoje. Na, o turint omenyje mūsų, „Puotos“ kūrėjų, santykį su jaunimu, „Puota“ yra puiki terpė jaunam ir nepatyrusiam kūrėjui pradėti savo poetinę – prozinę karjerą.

Ar „Puotos“ pavadinimas turi kokią nors ypatingą reikšmę?

Mes šį pavadinimą sugalvojome dėliodamos skirtingų žodžių skiemenis. Pirminė mūsų idėja buvo poezija viešajame transporte, tad bandėme kažkokiu būdu sulipdyti žodžius „poezija“ ir „transportas“, kol galiausiai gavome žodį „Puota“. Šiandien neįsivaizduojame jokio tinkamesnio žodžio mūsų veiklai apibūdinti.

Kas tau labiausiai įsiminė, paliko didžiausią įspūdį kuriant „Puotos“ platformą?

41

Labiausiai įsiminė tai, kad organizuojant renginius ar bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis, siekiant įgyvendinti savo idėjas, užsimezga ryšiai su žmonėmis, iš kurių vėliau gali išmokti daugybę dalykų. Pavyzdžiui, 2019 metais bendradarbiavome su įmone „Kauno autobusai“ tam, kad savaitgaliais 6-ame ir 23-iame Kauno autobusuose skambėtų poezija. Aš pati esu atsakinga už komunikaciją su poetais ir kitais bendruomenės nariais, todėl labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę susipažinti su tiek daug nuostabių žmonių.

Ar kuriant „Puota“ platformą su merginomis pasiskirstėte atsakomybėmis? Jei taip, kokios yra tavosios?

Esame pasiskirsčiusios atsakomybėmis, nes taip yra paprasčiau ir efektyviau dirbti. Kaip ir minėjau, mano kasdienė atsakomybė yra palaikyti ryšį su bendruomenės nariais, komunikuoti su poetais per įvairius „open call‘us“(red. past. atvirus kvietimus), pasirūpinti, kad jie mums suteiktų leidimą naudotis savo kūriniais. Taip pat aš atsakinga už įrašų įgarsinimo organizavimą bei platinimą.

Viena iš originalesnių „Puotos“ idėjų – kūrybinis konkursas, kurio metu projekto socialinių medijų platformose buvo galima balsuoti už labiausiai patikusį poetinį kūrinį tema „Prisiminimai“.

Papasakok, kaip sekėsi organizuoti šį konkursą? Šio konkurso principas toks, kad kiekvieną savaitę atsitiktine tvarka parenkame keturis poetus ir sudarome dvi dvikovas. Tuomet vyksta balsavimas mūsų socialinių medijų „story“ skiltyje. Šių dvikovų nugalėtojai patenka į finalą ir varžosi dėl savaitės laimėtojo titulo.

Konkursą pradėjome organizuoti nuo gruodžio pirmos savaitės. Iš pradžių mūsų idėja buvo nufilmuoti savaitės nugalėtoją, skaitantį eiles jo mėgstamoje Kauno vietoje. Prasidėjus karantinui susidūrėme su iššūkiu, kadangi filmuoti nebegalėjome, tad labai greitai prisitaikėme prie susidariusios situacijos ir atradome alternatyvą – iliustruoti laimėtojo eiles ir šia eilių ir vizualo kolaboracija dalintis savo socialinėse medijose. Didžioji dalis atsakomybės dėl konkurso organizavimo priklauso man, nes kontaktuoju su poetais: pranešu kada pasirodys jų eilės, ar jie pateko į finalą, nudžiuginu, jei laimėjo bei pranešu, kas iliustruos jų eiles. Tai tikrai įdomi patirtis.

Vykdant „Puotos“ misiją socialinės medijos jums puikiai pasitarnauja – galite lengviau žmonėms skelbti naudingą informaciją, pranešti apie renginius ir t. t. Vis dėlto, yra teigiančių, kad socialinės medijos naikina tikrąją kultūrą. Koks tavo požiūris?

Manau, kad socialinės medijos labai pasitarnauja, nes daugybė žmonių netyčia pastebi mūsų „open call‘us“ (red. past. atvirus kvietimus) ir vedami smalsumo užsiregistruoja, nors apie pačią „Puotą“ nebūna net girdėję. Taip pat, kai paskelbiame renginius socialinėje medijoje, sulaukiame didelio dėmesio ir dalis auditorijos net neįsivaizduoja, kas mes esame, bet vis tiek ateina į renginius. Būtent todėl mes „Puotos“ „Facebook“ sukūrėme įdomų renginio aprašymą ir parinkome gražų viršelį. Tad neįsivaizduoju, kaip sektųsi „Puotai“, jei neegzistuotų socialiniai tinklai.

Kaip manai, kas trukdo šiuolaikiniam jaunam žmogui ugdyti kūrybiškumą?

Manau, kad iš dalies kalta netinkama švietimo sistema, kuri neretai užgožia kūrybiškumo užuomazgas brandos amžiuje.

www.panele.lt

Taip pat trukdo perdėtas noras atrodyti tobulu savo socialinių tinklų paskyrose, nes tuomet ne kuriama, o tik stengiamasi pamėgdžioti kažką, siekiant atrodyti geresne to žmogaus versija ir nei trupučio nesijausti eiline kopija.

Kaip tu pati stengiesi lavinti savo kūrybiškumą?

Kai dar mokiausi mokykloje, lankiau vaidybos pamokas dramos teatre. Žinoma, visą gyvenimą mane lydėjo šiuolaikinis šokis, kuris tikrai turėjo didžiulę įtaką mano kūrybiškumo formavimuisi. „Puota“, pastaruoju metu, yra tai, kas man padeda augti kūrybiškai, nes skaitau kiekvieną gautą eilėraštį. „Puota“ įkvepia mane daugiau skaityti poezijos tam, kad turėčiau platų suvokimą apie poetinę kūrybą.

Ko palinkėtum „Panelės“ žurnalo skaitytojai?

Palinkėčiau nepamiršti ugdyti savo kūrybiškumo, taip pat nebijoti rašyti, jei tik kirba toks noras kažkur giliai širdelėje, ir, žinoma, nebijoti savo kūryba dalintis su kitais (ar „Puota“ bendruomene).

GUSTĖ VAIVILAVIČIŪTĖ –

kūrybinių idėjų generatorė, kuri trokšta, kad „Puota“ taptų terpe pasireikšti ne vien gerai žinomiems menininkams, bet ir ką tik pradėjusiems naujokams.

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Guste, trumpai papasakok apie save. Šiuo metu vis dar mokausi 11-oje klasėje, KTU gimnazijoje. Be „Puotos“ turiu dar daug kitų veiklų. Su kita komanda kuriu verslą – korepetitorių svetainę „Kopo”, dirbu su mados projektu „Komoda”, dalyvauju įvairiuose debatuose… Galėčiau vardinti ir vardinti. Niekada nestoviu vietoje. Esu labai motyvuota dirbti, mokytis, mokyti, siekti savo tikslų tol, kol jie nebebus tik tikslai.

Papasakok, kaip tau bei kitoms merginoms kilo idėja įkurti „Puota“ platformą.

Dabar poezija, ypač jaunimo gretose, yra primiršta, nes atsirado naujesnių, labiau akį traukiančių meno formų. Mes norime išsaugoti ir iškelti jos aktualumą naudodami įrankius, kurie paverčia ją lengviau skaidomą. Tarkime, instaliuoti skambančią poeziją viešajame transporte (tokia buvo pirmojo „Puotos“ festivalio idėja) arba leisti poezijai susidraugauti su iliustravimo menu. Toks buvo mūsų pirmojo zino pagrindinis tikslas. Lietuvos istorijos šaknys slypi mūsų poetuose, todėl mes manome, kad poeziją ir žmones, kuriančius poeziją, išsaugoti yra būtina.

Papasakok, kokius darbus pavyko nuveikti „Puota“ platformoje? „Puotos“ komanda atsirado „Kaunas 2022“ „Kauno Iššūkio’’ programoje 2018 metais, burtų keliu. Programos metu sukūrėme pagrindinę „Puotos“ idėją, dirbome organizuodamos 2019 metų rudens pirmąjį „Puotos“ festivalį. Kartu su komanda laimėjome projektą ir gavome finansavimą. Dirbome visą vasarą. Savo „Facebook“ paskyroje paskelbėme atvirą kvietimą poetams įrašyti savo poeziją ir suteikėme galimybę išgirsti ją viešajame transporte. Su VDU studija kūrėme poezijos įrašus ir 2019 metų spalį startavome su festivaliu, kurio metu visą mėnesį Kauno autobusuose ir traukiniuose (taip pat ir iš Kauno į Vilnių), leidome kauniečių įrašytą poeziją.

Taip pat organizavome renginius – slemą, kocertus, kūrybinio rašymo dirbtuves. 2020 m. žiemą, kartu su įvairiomis organizacijomis, tokiomis kaip „Cirkuliacija” ir „Kauno bienalė”, patekome į „Kauno menininkų namų“ paskelbtą geriausios 2019 metų „Kauno kultūros iniciatyvos“ konkursą. Konkursą laimėjome. Liepos mėnesį turėjome antrąjį veiklos sezoną – šį kartą atvirame kvietime kauniečių poezija buvo skaitoma lentelėse, kurios buvo apstatytos aplink visą Kauno centrą. Na, o dabar išleidžiame ziną – fizinį mūsų darbo įrodymą.

Tai apima poezijos knygelę, iliustracijas, menininkų interviu, taip pat mūsų bendruomenės darbo vaisių – „Puotos“ žurnalą. Zino paskleidimas į viešumą yra numatomas pavasario pradžioje.

Gal galėtum plačiau papasakoti apie minėtuosius poezijos garsinius įrašus, instaliuotus Kauno viešajame transporte. Kaip pavyko 43

pasiekti šio tikslo ir kokie buvo šio projekto atgarsiai?

Kaip komanda supratome, kad poeziją reikia pateikti jau „sukramtytą“. Tad sumanėme ją integruoti į monotonišką žmogaus kasdienybę – važiavimą viešuoju transportu. Kadangi tuo metu dar buvome mažas projektas su nedideliu kiekiu žmonių, viską darėme patys.

Kiekvieną rytą važiuodavome į tuometinę Palemono Kauno traukinių stotį įmontuoti kolonėles į traukinio vagonus, o vakare – išimti. Tikslų traukinio atsiradimo stotyje laiką sužinodavome tik vakarą prieš kolonėlių įstatymą, todėl kolonėlių instaliavimas visuomet buvo spontaniškas. Lygiai toks pat procesas buvo ir su autobusais. Žmonių, keliavusių viešuoju transportu, atsiliepimai nustebino – gavome labai daug žinučių su gražiais žodžiais. Žmonėms patiko tai, ką mes darėme. Tai mums buvo ir vis dar yra geriausias atlygis už darbą.

Minėjai, kad šiuo metu į leidyklą keliauja pirmasis poezijos zinas – 94 puslapiai turinio (poezijos ir jos interpretacijų per iliustracijas). Gal galėtum plačiau papasakoti apie šį kūrinį?

Mums yra labai svarbi „Puotos“ bendruomenė. Vienas iš svarbiausių „Puotos“ tikslų yra sukurti terpę pasireikšti ne vien gerai žinomiems menininkams, bet ir ką tik pradėjusiems naujokams. Įkėlę atvirą kvietimą iliustratoriams prisidėti prie zino kūrimo gavome virš 250 registracijų. Tokie skaičiai įrodo, kad žmonės ieško galimybių viešai parodyti savo darbus. Mūsų zinas yra būtent tai – tai uolus kuriančių žmonių darbas ir įrodymas, kiek daug turime kylančių kūrėjų. Zine imame interviu iš kylančių (ir jau žinomų) kūrėjų, demonstruojame jų darbus ir švenčiame tai. Švenčiame kultūrą, būtent todėl ir esame „Puota“.

Kokia yra tavo mėgstamiausia kūrybos kryptis?

Kūryba yra mano darbo visuma. Jei turėčiau apsistoti ties viena kryptimi – išprotėčiau. Negaliu gyventi stagnacijoje, todėl darau labai daug. Kai kurie žmonės siekia stabilumo, laukia, kol gaus jį. Aš bėgu nuo jo. Jei gyvenimas būtų stabilus, jis greit pataptų nuobodus. Niekada nenorėti apsistoti, nuolat judėti ir keisti yra normalu. Kažkada pasakiau vienam savo draugui, kuris buvo pasimetęs rinkdamasis savo gyvenimo kryptį, kad mes visuomet keliaujame link žmogaus, kuriuo norime būti ir tai niekados nesibaigs. O jei tai kada baigtųsi, tai reikštų, kad tobulumas yra pasiektas. O tai paprasčiausiai nebūtų tiesa. Jei kada nors suabejosite „savo“ kryptimi ir bijosite ją keisti – prisiminkite tai.

Ką manai apie jaunų žmonių kūrybingumą? Ar Lietuvoje pakanka terpių jam skleistis?

Terpių tikriausiai netrūksta. Trūksta žinių apie tai, jog jos egzistuoja. Norėtųsi, kad žiniasklaida parodytų tas terpes jauniems žmonės. Lietuvos jaunimas yra ištroškęs galimybių pasirodyti. Kai tik mes įkeliame atvirą kvietimą kūrėjams, mus užplūsta registracijos. Kūrėjai nori būti pastebėti, jie nori matyti savo darbą viešumoje. Manau, kad tokio tipo galimybių turėtų būti daugiau.

Kaip manai, kas geriausiai ugdo jaunų žmonių kūrybingumą? www.panele.lt

Tik jie patys. Jei žmogus norės eiti kūrybos keliu – eis. Niekas jam nesutrukdys ir jei tikrai norės, jis ras kelią. Jei ne – reiškia iš tiesų to nenorėjo.

Kokie yra jūsų tolimesni planai su „Puota“ platforma?

Judame link 2022 metų, kuomet Kaunas taps kultūros sostine.

Esame po „Kaunas 2022“ organizacijos stogu ir kantriai laukiame, kada galėsime išeiti į platesnius vandenis. Mes viską darome spontaniškai. Planai penkis metus į priekį „Puotai“ neveiksmingi. Dirbame nemokamai, o dirbame daug. Naują projektą su „Puota“ pradedame tada, kai turime tam motyvacijos – kitaip darbas ir rezultatas nebūtų nuoširdūs. Bet tam, kad pradėti naują darbą, pirmiausia reikia užbaigti esamą. Tai šiuo metu dirbame prie zino išleidimo.

Kas bus toliau? Toliau keliausime ten, kur vėjas mus nupūs.

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Ką tavo pačios gyvenime reiškia kūryba, kokį vaidmenį ji atlieka?

Kūryba yra viskas. Žemė, kokia ji yra dabar, be kūrybos neegzistuotų. Žmogus, koks jis yra dabar, be kūrybos nebūtų. Viskas, nuo geriamo vandens iki šiuolaikinio kompiuterio, yra kūrybos pasekmė.

Kūryba neatlieka vieno vaidmens – kūryba režisuoja, kūryba montuoja, kūryba filmuoja, kūryba rašo, kūryba sudaro viską. Be jos sampratos mano gyvenimas būtų kalėjimas. Aš ją įžvelgiu visur ir savo projektų metu noriu ją aukštinti, nes dažnai kūryba yra nuvertinama.

kau įdomių diskusijų kultūros, filosofijos, meno bei politikos temomis.

Kas, tavo akimis, yra „Puotos“ projektas? Ką jis tau reiškia? „Puotos“ projektu siekiame išnešti kultūrą iš tradicinių meno erdvių sienų inicijuojant pokytį suvokime, siekiant parodyti, kad kultūra neprivalo tilpti į muziejų ar operos rūmų sienas. Ji yra laisva ir prieinama įvairiais formatais. Meną, kaip ir mano bendramintės minėjo, įmanoma integruoti net į rutininį veiksmą, pavyzdžiui, kelionę viešuoju transportu. Taip pat be galo šaunu stebėti, kaip „Puota“ tampa vis prieinamesne ir žinomesne platforma skleistis poetams. Šiais metais bendruomenę praplėtėme ir grafiniu dizainu užsiimančiais žmonėmis. Manau, kad man, asmeniškai, didžiausia patirtis kuriant šį projektą buvo išmokti iššūkius pasitikti su kitokia mąstysena, taip pat produktyviau organizuoti ir planuoti darbus.

Ar kitas „Puotos“ kūrybinės grupės nares – Austėją bei Gustę – pažinojai iš anksčiau, ar susipažinote kurdamos platformą?

Susipažinome „Kauno iššūkio“ programoje, kurioje visiškai atsitiktinai buvome paskirtos į vieną komandą.

Kas su Austėja ir Guste jus vienija, kuo esate panašios?

Manau, kad mūsų komandos dinamika tuo ir yra pranaši, jog visos turime skirtingas stipriąsias puses, todėl viena kitą papildome.

Vis dėlto, mus vienija noras kurti pokytį bei matyti rezultatą.

Ar nuo pat vaikystės buvai kūrybinga? Galbūt nuo mažų dienų linkai į kurią nors meno šaką?

Esu išbandžiusi kelias meno šakas: piešimą, dramą, tačiau labiausiai žavi šiuolaikinis šokis. Poezijos rašymas niekuomet nebuvo tarp favoritų.

Gyveni Kaune. Ar, tavo nuomone, Kauno jaunimas yra kūrybingas?

Manau, kad taip. Kūrybingumas reiškiasi įvairiomis formomis, na, o „Kauno iššūkio“ programa gausias jaunimo idėjas nukreipia kuriant pozityvų pokytį miestui.

Kaunas 2022 m. taps Europos kultūros sostine. Ką tau, kaip kaunietei, reiškia šis projektas?

Niekada neturėjau didelių sentimentų gimtajam miestui, tačiau „Kaunas 2022“ vykdomos veiklos ir bendruomenės vienijimo iniciatyvos šį požiūrį pakeitė. Į kultūrinius renginius renkasi vis daugiau miestiečių, didėja smalsumas menui, daugiau žmonių išbando save kūryboje. O šis pokytis mane labai džiugina.

AUSTĖJA POCIŪTĖ –

originalių idėjų į bendruomenę įnešanti mergina, kuri neabejinga įvairioms meno šakoms.

Austėja, trumpai papasakok apie save. Ką šiuo metu veiki? Studijuoji, dirbi, kokie yra tavo hobiai? Šiuo metu baigiu paskutinius mokslo metus Kauno „Saulės“ gimnazijoje. Niekuomet nepraleidžiu progos sudalyvauti Kauno menininkų namuose organizuojamuose renginiuose, mėgstamiausias – slemo skaitymai. Laisvą dieną dažniausiai paskiriu filmams, o jų spektrą praplečia kino festivalių repertuaras, kuriuose kasmet savanoriauju.

Mėgstu teatrą ir kitas performatyvaus meno formas. Karantino situacija apribojo veiklas, tačiau įmanoma rasti ir virtualių alternatyvų, tad ieš-

Kaip pati ketini prisidėti prie „Kaunas 2022 m. – Europos kultūros sostinė“ projekto? Galbūt yra dar kažkas be „Puotos“ platformos?

Dalyvauju „Kauno iššūkio“ alumni klubo veiklose ir prisidedu prie ekspozicijų erdvės „Daugiau Tempo“ projekto, kviečiančio jaunimą pristatyti savo kūrybą, kuriant tarpdisciplinines jungtis tarp skirtingų sričių menininkų.

Kokius kultūrinius objektus patartum aplankyti kiekvienam, atvykusiam į Kauną?

Manau, kad turistams įspūdį paliktų miesto senamiestis, modernumu kvepianti Vienybės aikštė bei daugeliui dar neatrasta Sakramento bažnyčia, kurioje vyko vienas sėkmingiausių „Puotos“ festivalio renginių.

Ar savo ateitį ketini sieti su kūryba?

Tikrai taip! Nors studijų krypties dar nepasirinkau, į savo gyvenimą stengiuosi įnešti kuo daugiau kūrybinės veiklos, nes jaučiu, jog ji mane motyvuoja ir skatina išsikelti aukštesnius tikslus.

45

Efektyvus ir pelningas

DARBAS IŠ NAMŲ LAURA DAUTONYTĖ

Yra nemažai profesijų, kurios nereikalauja kasdienio buvimo ofise bei siūlo neprastas karjeros galimybes ir motyvuojantį atlyginimą. Apžvelgsime populiariausias ir pelningiausias veiklas, kuriomis galima užsiimti namų sąlygomis.

Programavimas Programuotojų poreikis Lietuvoje, o taip pat ir visame pasaulyje, vis dar auga. Į Lietuvą vis dažniau keliasi užsienio kompanijos, kurios siūlo darbo vietas informacinių technologijų specialistams. Be

www.panele.lt

to, vis daugiau lietuvių darbinasi į užsienio kompanijas ir dirba nuotoliniu būdu. Programavimas taip pat yra finansiniu atžvilgiu perspektyvi specialybė, nes didėjant darbo patirčiai ir stažui alga gali pakilti dvigubai, o kartais net trigubai. Tiesa, neretai programuojantiems namų sąlygomis gali prireikti įvairios įrangos, pavyzdžiui, papildomų monitorių ar kitų darbui reikalingų priemonių. Vis dėlto, jei šie įrankiai namuose yra, programavimas gali būti viena iš perspektyviausių ir finansiškai naudingiausių specialybių dirbant namuose.

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Kilus koronaviruso pandemijai, daugelis pasaulio bendrovių paskelbė apie darbą iš namų. Šiandien darbas nuotoliniu būdu yra tapęs norma. Tačiau darbuotojai pasidalino į dvi stovyklas. Vieni teigia, kad toks darbas pagerina rezultatus, nes namuose jie jaučiasi produktyvesni, jų neblaško šurmulys, o štai kiti teigia, jog efektyviai gali dirbti tik bendrovės patalpose, nes namuose pristinga motyvacijos. Jei viruso plitimo nepavyks pažaboti, nuotolinis darbas gali tapti ne tik, kaip anksčiau, keliautojų ar vaikus auginančių moterų, bet ir daugumos kitų žmonių kasdienybe.

Elektroninė prekyba Šiuolaikinės technologijos skverbiasi į visas sritis, todėl įvairūs verslai keliasi į elektroninę erdvę. Ne paslaptis, kad daugelis verslininkų atrado elektroninių parduotuvių nišą ir sėkmingai prekiauja įvairia produkcija internetu. Nors konkurencija šioje srityje didelė, turint puikią elektroninės parduotuvės idėją, galima ją paversti sėkminga ir pelninga. Džiugu tai, jog elektroninę prekybą galima vystyti iš bet kokios vietos, todėl elektroniniu būdu galima prekiauti ir namuose. Tiesa, ši sritis reikalauja verslo pagrindų išmanymo bei pradinių finansinių investicijų. Ar finansinės investicijos ilgainiui atsipirks, priklausys nuo daugybės faktorių: tikslingo verslo plėtojimo, įdėto įdirbio arba paprasčiausiai – sėkmės...

Darbas su socialiniais tinklais Nors mažiau šiuolaikiškiems žmonėms darbas su tokiais socialiniais tinklais kaip „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“, „Pinterest“ ar kitais, gali pasirodyti „nerimtas“, – tai yra darbas, reikalaujantis žinių ir patirties, kaip ir bet kokia kita veikla. Žmonės, kurie išmano socialinių tinklų valdymo ypatybes, tikrai nemažai uždirba – ypač tie, kurie dirba su užsienio kompanijomis. Džiugu tai, kad toks darbo pobūdis ne tik labai įdomus, bet ir lankstus – prižiūrėti socialines medijas galima dirbant namuose. Tiesa, darbas su socialiniais tinklais reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir kūrybiškumo, gebėjimo originaliai perteikti informaciją, parinkti tinkamus vizualus ir prierašus. Socialiniai tinklai padeda pritraukti vartotojus, todėl būtina išmanyti jų poreikius, sekti socialinių medijų naujienas, prisitaikyti prie pokyčių.

47

Darbas su paieškos variklių optimizavimu SEO arba kitaip – paieškos variklių optimizavimas – taip pat yra sparčiai populiarėjantis „amatas“, kurį galima tobulinti namuose.

Tikriausiai interneto platybėse teko matyti skelbimų, kuriuose reklamuojasi kompanijos ar pavieniai asmenys, teikiantys SEO paslaugas. Jei kompanija pageidauja, kad jos internetinio puslapio pozicijos būtų kuo aukštesnės „Google“, „Yahoo“ ir daugybėje kitų paieškos sistemų, joms reikia kuo geriau optimizuoti savo puslapį ir padaryti jį matomu kiekvienoje paieškos sistemoje. Tam, kad tai būtų atlikta, ieškomi žmonės, išmanantys SEO kūrimo ypatybes. Jei norima patobulinti savo žinias, internete gausu įvairių nuotolinių SEO kūrimo mokymų, kurie gali būti raktas į sėkmingą veiklą namuose šioje sferoje.

Buhalteris Buhalterio darbas gali būti ne tik individualus ir nereikalaujantis komandinio darbo, bet ir gerai apmokamas. Tiesa, šiai profesijai būtini matematiniai gebėjimai, nes su skaičiais buhalteriui tenka praleisti itin daug laiko. Susirasti darbą pagal šią profesiją lengva, nes buhalterių poreikis išlieka, taip pat galima užsiimti individualia veikla ir dirbti namų sąlygomis.

Vertimas Vertėjas – visais laikais buvo paklausi specialybė. Šių specialistų poreikis šiuo metu dar labiau išaugo. Įvairios kompanijos, norinčios pasiekti kuo daugiau žmonių, nusprendžia atidaryti filialus kitose pasaulio šalyse ir pritaikyti savo internetinius puslapius kitomis kalbomis kalbantiems vartotojams. Vertėjų darbas – nelengvas, reikalaujantis puikaus kelių kalbų išmanymo, tačiau turi ir pliusų: galima tekstus, straipsnius ar knygas versti iš bet kokio pasaulio krašto, taip pat, žinoma, ir iš namų. Šis darbas idealus norintiems dirbti individualiai. Tai profesinė veikla, kuria užsiimant rami darbo aplinka yra kur kas naudingesnė nei triukšminga bendrovės biuro atmosfera.

Grafikos dizainas Grafikos dizaineriai laisvai gali dirbti sau ir nėra pririšti prie konkrečios vietos. Ši profesija tinkama ieškantiems gerai apmokamo darbo ir kūrybiškos veiklos. Grafikos dizaineriai daug laiko praleidžia vieni priešais kompiuterį ir bendrauja tik su klientais. Net ir dirbdami komandinį darbą, grafikos dizaineriai dažnai gauna individualias užduotis, kurias atlieka vieni, todėl jiems nereikalinga kolegų pagalba.

Tiesa, nors grafikos dizaineris – perspektyvą turinti specialybė, norint dirbti šį darbą, būtina būti ne tik kūrybingu, turėti meninių gebėjimų, bet ir išmanyti įvairius grafinio dizaino techninius niuansus. Net ir turint ypatingus meninius sugebėjimus, augti ir tobulėti galima tik gerai susipažinus su įvairiomis programomis ir įrankiais.

Portalų administravimas

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Internetiniai portalai šiandien daugumai yra tapę pagrindiniu informacijos šaltiniu. Neretai portalo administravimui yra ieškomi žmonės, kurie galėtų užsiimti portalo vystymu, sklaida, medžiagų portale talpinimu, redagavimu. Norint administruoti internetinį portalą, nebūtina dirbti įstaigoje – pakanka turėti kompiuterį namuose. Tai įdomus, dinamiškas darbas, kuriame būtina domėtis interneto aktualijomis bei pasižymėti raštingumu.

www.panele.lt

Klientų aptarnavimas Manote, kad klientų aptarnavimas galimas tik akis į akį su juo susitinkant? Netiesa. Įsivaizduokite kompaniją, kuri turi klientų iš viso pasaulio. Kuo daugiau įmonė turi klientų, tuo daugiau klausimų ar užsakymų iš įvairių pasaulio šalių yra gaunama. Pavyzdžiui, kompanija, esanti JAV, nespėja aptarnauti klientų iš Europos ar Azijos. Tokiems atvejams neretai samdomi žmonės, kurie gyvena tam tikrame regione ir moka vietinę ar net kelias kalbas. Bendrovės atstovas, aptarnaujantis klientus, gali dirbti iš namų ir tikrai neblogai užsidirbti.

%uolaida

35 Id

n

nera i M n u

u su kod Akcij

ls

E L E N A P

ag

05 21 04 ki 20 i a . j r a lt alio

w w w.

jua

Ryškiausios 2021 m.

PAVASARIO mados tendencijos INGRIDA KARPUŠKAITĖ

Šie metai – ypatingi. Net jei ir galima buvo pagalvoti, kad dėl pandemijos viskam sustojus, sulėtėjus, taip nutiks ir mados pasauliui – nenutiko. Garsiausi pasaulio mados namai ieškojo kūrybiškų išeičių naujausių savo kolekcijų pristatymams. Vieni rengė uždarus pasirodymus, kiti – transliavo tiesiogiai ar kūrė vaizdo įrašus. Gyvename kitokiame pasaulyje, kitokiomis sąlygomis, tad ir mada šiais metais – kitokia.

Jei kalbėtumėme apie 2021 m. pavasario mados tendencijas, panašu, kad daugiausia įtakos dizainerių kurtiems drabužiams turėjo darbas ir mokslai iš namų.

Stebint pristatytas kolekcijas akivaizdu, kad įkvėpimo semtasi iš namuose dėvėtų drabužių – kiek sportinės aprangos, tiek ir naktinių, apatinių. Podiumuose triumfuoja patogumas – plačios kelnės, plačios, ilgos suknelės, net vakariniuose, puošniuose ansambliuose galime įžvelgti sportinės aprangos elementų. Štai toks šiandien yra tas modernumas.

Kita akivaizdi tendencija – atsigręžimas į gamtą, skatinimas vartoti mažiau.

Tuos pačius drabužius siūloma persiūti, prikelti naujam gyvenimui, keisti įvaizdžius pritaikant vis kitokius aksesuarus. Žinoma, noras puoštis taip pat niekur nedingo. Dizaineriai siūlo blizgėti ir drabužius dekoravo įvairiais blizgiais žvyneliais, karoliukais, akmenėliais. Net jei ir šoksi viena namuose, kaip siūlo mūsų „Eurovizijos“ nugalėtojai „The Roop“, – švytėsi lyg tikras disko rutulys! Smagu, ar ne? Žinoma, dar turėsime šiek tiek palaukti, kol galėsime vilkėti iš tiesų puošnias sukneles. Juk jų neapsivilksi pokalbiams ar pamokoms per „Zoom“. Bet toks laikas ateis – ir mes vėl puošimės ir puošime gatves. www.panele.lt

Šachmatų karalienė Šiandien mums taip trūksta aiškumo ir konkretumo. Galbūt todėl ant podiumų karaliavo monochromatiniai bazinių spalvų – juodos ir baltos – deriniai. Tiesa, visai neseniai žiūrovų širdis pavergęs serialas „Karalienės gambitas“ daugelį paskatino prisiminti šachmatus. O juk jie pirmiausia ir asocijuojasi su juoda ir balta spalvomis.

Sutapimas?

DOLCE & GABBANA

„VIDA PRESS“ IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

GABRIELA HEARST

CHANEL

LOEWE

51

DIOR

HUGO BOSS

MOSCHINO

GIVENCHY

www.panele.lt

Laikykis! Panašu, kad naujausia šiltojo sezono mada atskleis visas karantino nuodėmes. Paskutinįsyk tokie trumpi marškinėliai buvo madingi dar 1998 m., o juos išpopuliarino garsioji dainininkė Jennifer Lopez. Ką gi, panašu, kad braletės skinasi kelia iš mūsų miegamųjų tiesiai į gatves.

„VIDA PRESS“ NUOTRAUKOS

Nauja bralečių era

CHANEL

LOUIS VUITTON MAX MARA

Plačiu žingsniu Dar vienas patogumas, kurį į mūsų spintas atnešė pandemijos įtaka – plačios kelnės. Taip, pasaulyje vis dar be galo daug prigludusių džinsų ir pieštuko formos kelnių mylėtojų, tačiau šie siluetai po truputį traukiasi į mados užribį. Ir nors plataus kirpimo kelnes prisijaukinti nėra legva – pradėti turėtum jau dabar.

TOM FORD

53

Ligi pat žemės Plačios, ilgos suknelės – tokia patogi mada karaliaus šį pavasarį. Nors, atrodytų, raginama dengti ir slėpti kūną – nemaža dalis dizainerių siūlo rinktis permatomų audinių drabužius. Kaip ten bebūtų, ši tendencija viena ryškiausių, matyta „Dior“, „Alberta Ferretti“, „Valentino“, „Erdem“ ir „Michael Kors“ kolekcijų pristatymuose.

DOLCE & GABBANA

GIORGIO ARMANI

VALENTINO

www.panele.lt

DIOR

BURBERRY

LOEWE

BALMAIN YVES SAINT LAURENT

„VIDA PRESS“ NUOTRAUKOS

Diskoteka svetainėje Nedaugelis mėgsta blizgius žvynelius, o ir jų mada jau senokai išblėsusi. Tikėtina, kad nedaugelis juos prisijaukins ir dabar, nors dizaineriai ir siūlo tai daryti.

Vienok, kai šitaip trūksta vakarėlių, progų pasipuošti ir blizgėti, gal verta pabandyti?

55

Nudažyk gyvenimą PASTELINĖM SPALVOM! EGLĖ KILIOTAITYTĖ

Pagaliau pavasaris. Gamta pradeda busti iš žiemos miego. Pirmieji „H&M“ gėlių žiedai ir žolių stiebeliai ant neseniai bolavusios žemės tapo gražiausią paveikslą. Būtent iš gamtos ir semkimės įkvėpimo kurdamos šio pavasario sezono garderobą – pastelinės spalvos yra itin madingos!

Pienės geltona Ši spalva nuostabi tuo, kad ji suteikia tau energijos.

Juk tai – šviesos spalva! Ji praskaidrins nuotaiką ir nuvis neigiamas emocijas.

„About You“

„Max Mara“

„H&M“

„Tom Tailor“

„H&M“

Smėlio rusva

„Lindex“

Riverisland.com

Ši spalva yra ir visada bus madinga. Nusipirk rusvą paltą ir, patikėk mumis, būsi stilinga dar 10 metų! Tai yra nemirštanti klasika su rafinuotumo prieskoniu.

„H&M“ Next.lt

Miškų žalsva Sakoma, kad žalia spalva geriausiai nuramina. Su šios spalvos drabužiais ne tik atrodysi puikiai, bet ir kur kas labiau pasitikėsi savimi!

„Lindex“ Next.lt „H&M“

„Lindex“

„About You“

Žibuoklių mėlynė Žibuoklės – vienos pirmųjų besiskleidžiančių gėlelių po žiemos. Jos įneša harmonijos, vilties, pusiausvyros jausmą. Šios spalvos drabužiai įkvėps tave kūrybiškumui.

www.panele.lt

„Lindex“

„Lindex“

„About You“

„Lindex“

„Guess“

Next.lt

Riverisland.com

Next.lt

Pasinerk

PREKIŲ GAMINTOJŲ ARCHYVŲ IR „VIDA PRESS“ INUOTR.

Į GĖLIŲ JŪRĄ!

Gėlių raštai pavasarį – visuomet madingi.

Ne išimtis ir šis!

Pasinerk į gėlių jūrą, sužydėk ir puošk šį pasaulį.

Next.lt 57

Kaip puošimės

PAVASARĮ?

DARIJA GIAK

Kai pagaliau galėsime nusimesti tas sunkias striukes ir paltus, o atlaisvėjus karantinui vėl išeiti į gatves, kavines, susitikti su draugais – būsime pasiilgę puoštis. Šiais metais pandemija privertė visą pasaulį atsigręžti į pamatines vertybes ir siekti tausoti gamtą, mažinti vartotojiškumą.

Todėl aksesuarų pagalba siūloma kurti skirtingus įvaizdžius, dėvint tuos pačius drabužius. Na, o pilka dabarties kasdienybė žada daugiau spalvų ir blizgesio ateityje.

JASON WU

www.panele.lt

MOLLY GODDARD

BURBERRY

„VIDA PRESS“ NUOTRAUKOS

ŠLEPETĖS Šį pavasarį ir vasarą į gatves ateina pakankamai keista apavo mada – šlepetės.

Kai kurios, minkštos ir pūkuotos, labiau primena tas, kurias avime namie. Bet dizaineriai jas siūlo kasdienai ir net prie puošnių suknių. Beje, nors anksčiau mes neretai ir juokdavomės iš tų, kas kojines prie basučių dėvėjo, bet panašu, kad tai taps šio šiltojo sezono madingiausiu sprendimu.

PLATFORMOS Jau senokai mados Olimpe nematėme aukštų platformų ir, panašu, kad dabar – jų renesansas. Tiesa, jos turi būti tokios pačios spalvos ar rašto, kaip ir patys batai. Na, arba pintos – tokių ant podiumo matyti taip pat nemažai.

ULLA JOHNSON

ERDEM

PINTI TINKLAI Pastaruoju metu tokio tipo maišeliai buvo siūlomi kaip alternatyva pirkiniams vietoje plastikinių. Bet šį šiltąjį sezoną pinto tinklo faktūra užkariauja rankinių madų tendencijas.

BALENCIAGA

NAUJA FORMA Madoje išrasti dviratį – sunku.

Tačiau 2021 m. pavasario kolekcijose pastebima nauja rankinių forma.

Pati rankinė – nedidelė, jos apatiniai kampai smailėja ir yra žemiau nei vidurys. Tokio tipo rankines galima rasti „Balenciaga“, „Harley Weir“, „Filippo Fior“ kolekcijose.

PAPRASTUMAS Genialumas slypi paprastume. Paprastų formų, vienspalvės, vidutinio dydžio rankinės – šio sezono topas. Pasaulio nuomonės formuotojos itin pamėgo šio dizaino „Prada“ rankinę.

VALENTINO

PRADA

HERMÈS

59

FENDI

METALO BLIZGEZYS Smulkūs ir kuklūs aksesuarai užleidžia vietą stambiems, blizgiems, metaliniams.

ACNE

SPALVOTI KAROLIAI Gali jais puoštis po vieną, gali derinti ir nešioti kelis. Bet kokiu atveju tai – viltis 2021 m. turėti gražias ir saulėtas atostogas.

JASON WU

VERSACE

ILGI, MASYVŪS AUSKARAI Nelik nepastebėta! Ir nesvarbu, ar tai sekmadienio popietė kavinėje, ar vakarėlis su draugais – su šiais auskarais tikrai atkreipsi į save dėmesį. Įdomu tai, kad madinga bus segėti ir skirtingus auskarus. www.panele.lt

DOLCE && GABANNA

ULLA JOHNSON

SKRYBĖLĖS Kuo didesnės ir kuo neįprastesnės formos – tuo geriau.

CHANEL

ITIN ILGI PAKABUKAI Ir vėlgi – kuklumui šiemet vietos nėra. Pakabukas iki bambos? Kodėl gi ne! Gali derinti kelis, skirtingų ilgių ir storių.

ZIMMERMANN

THOM BROWNE

BURBERRY

„VIDA PRESS“ NUOTRAUKOS

DĖKLAS TELEFONUI Išmanieji telefonai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Na, o tam, kad jie būtų lengvai pasiekiami, bet nereikėtų braižyti kišenėse ar rankinėse – dizaineriai į garderobus siūlo grąžinti dėklus.

CHANEL

VERSACE

61

SVEIKAME

1

ŠOKINĖJANTIS DŽEKAS

Puikus pratimas apšilimui, geriau žinomas anglišku pavadinimu Jumping Jack. Atsistok, pėdos – klubų plotyje. Pašokdama praskėsk kojas ir pakelk rankas – kūnas turi priminti raidę X. Nusileisdama suglausk pėdas, nuleisk rankas ties šonais.

Stenkis šį pratimą kartoti kuo greičiau, tačiau būtinai įsivertink savo jėgas ir nepersitempk. Geriau pradėk lėčiau, o kai jau būsi pasiruošusi – galėsi spartinti pratimo atlikimą.

KŪNE...

INGRIDA KARPUŠKAITĖ

Kiekvienas žino – sportuoti nors šiek tiek yra būtina.

Juk sportas nulemia ne tik grakštesnes formas ar padeda kontroliuoti svorį, bet ir padeda išlaikyti geresnę sveikatą bei savijautą. Fizinis aktyvumas skatina serotonino (dar vadinamo laimės hormonu) išsiskyrimą, fiziniai pratimai netgi daro teigiamą įtaką žmogaus intelekto vystymuisi, didina pasitikėjimą savimi ir t. t.

2 SPYRIAI Į SĖDMENIS

Apie įvairias sporto naudas žinome visos. Ir argumentų „už“ ieškoti, turbūt, nebeverta. Tad kas trukdo pradėti?

NETURI LAIKO? Ne bėda! Pristatome vos 7 minučių treniruotę, įdarbinančią visus svarbiausius raumenis, pagreitinančią medžiagų apykaitą ir suteikiančią energijos.

Tik tiek laiko tereikia skirti kasdien, o rezultatai pasijus jau visai netrukus.

Kiekvieno pratimo, atliekamo bet kokiu tau priimtinu intensyvumu, trukmė – 30 sekundžių. Po kiekvieno pratimo apie 10 sekundžių pailsėk. Visą ciklą kartok 2-4 kartus. www.panele.lt

Šis kardio pratimas taip pat padės tavo kūnui išjudėti, o raumenims – apšilti. Geriau žinomas anglišku pavadinimu Butt Kicks. Viskas, ko reikia – tai šuoliuojant vietoje imituoti bėgimą, o kojas kelti aukštai (aukščiau nei įprastai bėgant), kol paliesi (įsispirsi) sau į sėdmenis. Stenkis atlikti šį pratimą kuo greitesniu tempu, tačiau būtinai įsivertink savo jėgas ir nepersitempk. Geriau pradėk lėčiau, o kai jau būsi pasiruošusi – galėsi spartinti pratimo atlikimą.

3

PRISĖDIMAS PRIE SIENOS

Stovėdama priglausk nugarą prie sienos. Rankas gali sukryžiuoti ant krūtinės ar laikyti ant klubų.

Pėdomis paeik į priekį, nugara turi slysti siena žemyn tol, kol klubai, keliai ir kulkšnys sudarys 90° kampą. Trumpai tariant – imituok sėdėjimą ant nematomos kėdės.

Apatinė nugaros dalis turi būti prispausta prie sienos. Stenkis išsitiesti ir kuo labiau prie sienos prispausti mentes. Tokioje padėtyje turi išbūti 30 sekundžių.

5

ĮTŪPSTAI

4

Tai yra vienas efektyviausių pratimų sėdmenims ir kojų raumenims treniruoti. Įtūpstus galima daryti su svarmenimis ir be jų. Atsistok tiesiai, kojos – suglaustos.

Rankas uždėk ant liemens. Jeigu pratimą atlikinėsi su svoriais – paėmusi juos turi nuolat laikyti nuleidusi, rankos turi būti ties klubais. Lenkdama koją ženk nedidelį žingsnį į priekį, tuo pat metu kitos kojos kelią leisk link žemės, kol pajusi tempimą. Grąžink priekinę koją į pradinę padėtį. Tą patį atlik ir su kita koja.

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

ATSISPAUDIMAI

Tai – vienas pagrindinių bet kokios paskirties bazinės mankštos pratimų. Atsispaudimai treniruoja krūtinės bei trigalvio žasto raumenis ir priekinę deltą. Beje, klaidingai manoma, kad atsispaudimai tinka tik vyrams. Anaiptol – pratimas labai naudingas merginoms.

Reguliariai jį atlikdama ne tik sustiprinsi krūtinę, bet taip pat sutvirtinsi pečius, tricepso raumenis bei išryškinsi korpuso linijas. Kūnas – lentos pozicijoje, riešai po petimis.

Nuleisk krūtinę iki grindų. Kojos, klubai ir nugara turi išlikti tiesioje linijoje. Tuomet atsispausk rankomis ir sugrįžk į pradinę poziciją. Jei per sunku – gali į grindis atsiremti per sulenktus kelius.

63

PRITŪPIMAI Nuo to, kaip pastatysi pėdas pritūpdama (nukreipsi į išorę, vidų ar laikysi tiesiai), priklausys ir kokius raumenis lavinsi. Klasikinis pritūpimas, pėdas laikant tiesiai, lavina apatinę kūno dalį – šlaunies keturgalvį, šlaunies dvigalvį ir sėdmenų raumenis. Atsistok, pėdos – šiek tiek plačiau nei klubai, rankos – ištiestos į priekį, delnai „žiūri” žemyn. Pradėk lenkti kelius palengva stumdama klubus atgal, tarsi sėstumeisi ant kėdės. Stenkis nusileisti kiek įmanoma žemiau. Vėl grįžk į pradinę poziciją ir kartok pratimą.

6

8

DALINIAI ATSILENKIMAI

7

Viską atlik taip pat, kaip darydama atsilenkimus, bet atsilenk nepilnai. Daryk trumpus atsilenkimus, galutinai nepaguldydama nugaros ant žemes, tačiau ir nekeldama krūtinės prie kelių. Tai treniruos viršutinę torso dalį. Stenkis pratimą kartoti kuo greičiau, tačiau nepersistenk. Pasirink savo jėgoms tinkamiausią tempą. Su laiku atlikimą galėsi spartinti.

ATSILENKIMAI

Atsigulk ant nugaros, pėdos – ant grindų, keliai – sulenkti, rankų pirštai prilaiko galvą. Gali sukryžiuotas rankas laikyti ant krūtinės – kaip tau patogiau. Įdarbindama pilvo raumenis, šiek tiek kilstelėk smakrą, po to kaklą, pečius ir galiausiai visą viršutinę kūno dalį nuo grindų bei vėl nusileisk.

Stenkis pernelyg staigiai ir smarkiai netraukti kaklo, nesulaikyti kvėpavimo bei alkūnes laikyti už matymo lauko ribų – krūtinė ir pečiai turi būti atviri.

LENTA Tai – vienas populiariausių pratimų, skirtas viso kūno raumenų stiprinimui.

Rankos – tiesiai po petimis. Tam, kad stabilizuotum kūną, įtempk liemenį ir sėdmenis. Galva – vienoje linijoje su nugara. Tokioje pozoje būk 30 sekundžių.

Gali kas savaitę pridėti po 10 sekundžių ir taip didinti viso kūno ištvermę.

www.panele.lt

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

9

Ariana Grande atskleidė mėgstamiausius

SPORTO PRATIMUS! DARIJA GIAK

Šią garsią ir be galo simpatišką dainininkę žino bene visi. A. Grande prisižiūri mitybą, porą kartų į savaitę pluša sporto salėje su treneriu, o tomis dienomis, kai neina sportuoti, – kelis mėgstamiausius pratimus atlieka namie. Kaip pati sako, tai padeda išlaikyti kūno stangrumą bei lavinti ištvermę.

Gal pabandom ir mes?

s menigaia, kad būtent r e p u S te is ir rande

G un jai šla Ariana ulk deda a p s . Atsig riomis ratima g p n is ta š in s yti nkas e įsitik s išlaik s noyn, ra Grand ranka ratima u žem p id Ariana s e kojas v ia ų s s į virš žemė geriau o dalį lk t n – e n ū i K k a a ta ę į. įtūps priek lėšdam apatin inkei ailinti esusi į ės atp in ti d m a a iš e D p ž r . t rin ės tu i ugarą s, nuo nt žem mas, ranka printi n ti A ti a ir . s r alis. ę i p n e b krūti tinka pilvo d sia pa tgal“. unis ir atinė a p la i š a ir ta ir s s labiau Įtūp unde čių dubuo mas „ as sek li s – pe kti tik e li jo k vadina o k ą . i, artok pozicij k tiesia dėtį. K ženk Laikyk Atsisto inę pa a koja d n a ie r V p . į s grįžk plotyje leisk jo atgal ir į . n ų s d g in žin link gr emyn žes turi kelią ž a ant s kelia nugar s kojo tų lk ė u ta in s šonų, ig k s ts ie a A Pr yk prie rydam ik a la d į s u s , anka grįžk ubenį lenktis mės, r psto su Kelk d epaulenk. . Po įtū s N ą . s p u, k u m li ia to ka o ke ir kar aukšč noma padėti a ę rispau įm in p d kaip pra ikyk ojų. la k s ti nte is u n e k me pak lias se tačiau miršk dų. Ke in r į g rie grįžk dusi p iciją ir yk poz ik k. la to s de . Kar ratimo padėtį tos“ p ę n in le „ d i a pr – ta rasto reikia, Tai – įp nis as, ko e k m is d V ė . ija kelti s variac l undes yn, ko as sek li e k s ti žem is ka le uos ą lv uform , o ga ūnas s K . į viršų s rįžk tu g a omet lgsi į b mą. Tu r pažve fo o o p iją. P s kam “ pozic aštrau lentos „ tą tok. s r a vėl ka į papr žių ir d n u k e kelių s

gal stai at usi, kad

Įtūp

is

Tiltel

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

uota p m a K

lenta

65

„L'Oréal Paris Matte Signature“

Antakių flomasteriai

Paryškinkite savo antakius su „L'Oréal Paris Brow Artist Micro Tatouage“ antakių flomasteriu, įkvėptu mikrobladingo procedūros.

Markerį itin lengva naudoti – su juo sukursite dailų ir natūralų užpildytų antakių įvaizdį. Tikslus užpildymas ir storesnių plaukelių efektas. Unikalus šepetėlis sukurtas taip, kad jį naudodamas bet kas galėtų tapti antakių specialistu! Tiesiog pažymėkite antakių liniją ir užpildykite, kad išgautumėte norimą užbaigtų antakių įvaizdį.

Atraskite naująjį akių apvadą – „L'Oréal Paris Matte Signature“!

Akių apvadas ilgai išlieka, nenusitrina ir yra lengvai nuvalomas kartu su makiažu. Pabrėžkite įvaizdį su intensyvia matine akių kontūro linija. Pradėkite brėžti liniją nuo išorinio akies kampučio ir ją užbaikite ties vidiniu akies kampu.

KAS NAUJO? Reklamos projektas

„Syoss“

„Syoss“ prekės ženklą profesionalūs kirpėjai, stilistai ir koloristai įkūrė 1977 m., Osakoje, Japonijoje. „SYOSS“ atsinaujino – pasikeitusi, aplinkai draugiška pakuotė ir formulė įkvėpta Japonijos gamtos ir mokslo. Pagrindinis „Syoss“ tikslas - naudojant produktus jaustis kaip išėjus ką tik iš kirpyklos, už patrauklią kainą. Šampūne ir kondicionieriuje yra iki 90% natūraliai gautų ingredientų, o pati pakuotė pagaminta iš 98% perdirbtų medžiagų. Minimalistiniai šampūno buteliuko dizainai yra juodi, todėl lengviausiai iš visų plastiko spalvų rūšiuojami ir perdirbami.

O „Syoss Keratin“ – populiariausia produktų linija, sumažinanti plaukų lūžinėjimą ir atstatanti plaukus.

www.panele.lt

„L'Oréal Paris Bambi Oversized Eye“ Atraskite „L'Oréal Paris Bambi Oversized Eye“ blakstienų tušą. Tobulas rezultatas, kurį dovanoja„ L'Oréal Paris“! Sužavėkite savo ilgomis ir koketiškai užriestomis blakstienomis. Blakstienos lyg iš pasakos! Silikoninio šepetėlio trumpi šereliai užriečia blakstienas, o ilgi šereliai suteikia apimties ir prailgina blakstienas. Taip optiškai padidinamos akys. Tikra magija! Geriausių rezultatų pasieksite blakstienų tušą braukdamos į viršų.

Paskirstykite blakstienų tušą nuo šaknų iki galiukų.

Sluoksniuodamos neleiskite blakstienų tušui išdžiūti – taip pasieksite dar geresnį efektą.

„TOPICREM HYDRA+“ drėkinamoji, skaistinamoji kaukė, 50ml „Hydra+Radiance Moisturizing Mask“ Kaukė akimirksniu prisotina odą drėgme ir išlaiko ją 24val. Mineralų kompleksas detoksikuoja odą, suteikia skaistumo. Visų tipų dehidratuotai odai.

Dermatologų patikrinta. Nekomedogeninė.

Ieškokite didžiosiose ir internetinėse vaistinėse

„TOPICREM AC“ valomoji molio kaukė, 50ml „AC Purifying Mask“ Valomoji kaukė mišriai, riebiai odai. Dviejų molio rūšių bei jūros dumblių ekstrakto kompleksas sugeria riebalų perteklių, valo poras, mažina jų dydį. Kaukė padeda raminti odą, mažina netolygumus, suteikia odai matiškumo, skaistumo, gaivos pojūtį.

Dermatologų patikrinta.

Ieškokite didžiosiose ir internetinėse vaistinėse

Makiažo valiklis, kuris stiprina blakstienas

„PASCAL MORABITO ROSE“ parfumuotas vanduo, 100 ml „PASCAL MORABITO“ – AROMATŲ ARCHITEKTŪRA IŠ PRANCŪZIJOS. Šis aromatas sukurtas moterims, kurios mėgsta gaivius aromatus. „PASCAL MORABITO ROSE“ – spinduliuoja pusiausvyra, kuri išreiškiama švelnumu ir gaivumu. Viršutinės aromato natos – mandarinai, kava. Vidurinės aromato natos – rožės, šafranai, irisai, muskusas.

Bazinės aromato natos – pačiuliai, gintaras, vanilė, santalai. PASCAL MORABITO – juvelyras, poetas, skulptorius bei labai aktyvi asmenybė.

Kūrybinį jautrumą vertinantiems meno, mokslo ir grožio mėgėjams prekės ženklas „PASCAL MORABITO“ atskleidžia savo fantaziją, gebėjimą derinti kūrybą, mokslą ir poeziją. PASCAL MORABITO dirba prabangos srityje: su papuošalais, kristalais, laikrodžiais, kosmetika, mada, dizainu, skulptūra ir parfumerija. Dizaineris savo kvepalų asortimente turi daugiau nei 50 aromatų. Pirmasis buvo sukurtas 1980 m., o savo kūriniais menininkas džiugina iki šiol.

Prancūzų dermokosmetikos „Noreva“ naujiena – drėkinamasis dvifazis makiažo valiklis „AQUAREVA“ – specialiai sukurtas išsausėjusiai odai. Ši priemonė švelniai nuvalo net ir vandeniui atsparų makiažą, nešvarumus, be to – stiprina blakstienas ir suteikia ilgalaikį drėkinimą veido odai.

Valiklis yra tinkamas jautriai akių zonai bei kontaktinius lęšius nešiojantiems žmonėms.

Praturtintas Šveicarijos ledynų vandeniu, pantenoliu (provitaminas B5), Vijoklinio sausmedžio žiedų ekstraktu ir augalinės kilmės glicerinu.

Ieškokite noreva.lt

VEIDO ODOS PRIEŽIŪRA

„L'Oréal Paris“ pristato visišką inovaciją odos priežiūros srityje – tai„L'Oréal Paris Revitalift Laser“ gryno retonolio (vitamino A) serumas – galingiausia mūsų retinolio forma.

Tai naktinis serumas, kovojantis su giliomis raukšlėmis. „L'Oréal Paris Revitalift Laser“ gryno retinolio serumą galima įsigyti nuo 2021 m. kovo mėn. už rekomenduojamą mažmeninę kainą* – 20,19 Eur.

Dar daugiau puikių pasiūlymų eurokos.lt

67

Kūno

AKNĖ INGRIDA KARPUŠKAITĖ

Jau ne sykį esame rašę, kad aknė kankina ne tik paauglius, bet ir suaugusius žmones.

Juk tai – odos liga, kylanti dėl įvairių priežasčių, tame tarpe net ir genetikos.

Tačiau turime pakalbėti ir apie tai, kad spuogais gali berti ne tik veidą, bet ir visą kūną: nuo nugaros iki sėdmenų.

Jau pavasaris ir orai vis šiltyn. Netrukus vilksimės vis atviresnius ir atviresnius drabužius. Tačiau išberta nugara ar kitos kūno dalys tikrai neprideda pasitikėjimo savimi. Gera žinia ta, kad kaip veido, taip ir kūno aknė – ne nuosprendis.

Tad pakalbėkime apie priežastis ir sprendimus.

www.panele.lt

KODĖL

ATSIRANDA KŪNO AKNĖ?

Visų pirma, reikėtų prisiminti, kas išvis yra spuogai ir kaip jie susidaro.

Yra du pagrindiniai spuogų susidarymo procesai: tai riebalinių liaukų hipersekrecija ir hiperkeratozė. Pirmuoju atveju spuogai kyla, kai yra padidėjęs riebalinių liaukų sekreto išsiskyrimas, antruoju, kai organizmas šalina suragėjusias ląsteles. Paprastai tariant, riebalinių liaukų sekreto perteklius susijungia su negyvomis odos ląstelėmis, o šis darinys užkemša plauko maišelio angą, kur pradeda kauptis bakterijos, ko pasekoje iškyla spuogas.

To priežasčių gali būti daug ir įvairių: alergija, stresas, netinkama higiena, genetinis polinkis į aknę, netaisyklinga mityba, netinkamai parinktos kosmetikos ar skalbimo priemonės ir net netinkami dėvimi drabužiai. Tiesa, ignoruoti odos bėrimo nereikėtų, kadangi spuogai gali signalizuoti ir ligas ar organų, hormonų veiklos sutrikimus. Jeigu tave aknė kankina jau ilgą laiką ir, regis, niekas nebepadeda – tikrai turėtum kreiptis į gydytojus-specialistus.

Dažniausiai aknė prasideda paauglystėje, kuomet organizme vyksta hormoniniai pokyčiai. Tiesa, kūno aknė neretai labiau kankina vaikinus, nei merginas. Tačiau ši problema paliečia visus, kieno oda yra riebesnė ar prakaitavimas – gausesnis. Vienaip ar kitaip, jei tave vargina kūno aknė, pirmiausia turėtum pamėginti išsiaiškinti to priežastis. O žinodama priežastį, nesunkiai rasi ir sprendimą.

KŪNO

KOSMETIKA

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

PRAKAITAS

Bakterijos, sukeliančios kūno aknę, greičiausiai dauginasi jei oda – prakaituota. Todėl po sporto ar karštą vasaros dieną turėtum kuo skubiau nusiprausti po dušu. Net jei treniruotė nebuvo sunki ir, regis, nė nesuprakaitavai – nusiprausti yra būtina. Tiesa, plaukų šampūnai ir kondicionieriai taip pat užkemša kūno poras. Todėl išsitrinkusi plaukus, būtinai kruopščiai nusiprausk ir visą kūną.

Kalbant apie plaukus, jei tavieji – ilgi ir mėgsti būti palaidais, šiltuoju sezonu dėl to taip pat gali labiau berti nugarą. Ne paslaptis, kad plaukai riebaluojasi ir sugeria aplinkos nešvarumus, o jei jie liečiasi su nugaros oda, tai irgi skatina atsirasti aknę. Tad, būdama atvira nugara, verčiau susirišk plaukus į kuoduką.

Mes, merginos, mėgstame prabangias, kvapias kūno kosmetikos priemones ir neretai nė nežiūrime į jų sudėtį. Jei kankina kūno aknė, turėtum ieškoti prausiklio, kurio sudėtyje yra salicilio rūgšties (BHA rūgštis, kuri padeda nušveisti viršutinį, negyvą odos sluoksnį, atkemša poras, turi priešuždegiminių, antimikrobinių savybių), glikolio rūgšties (bene švelniausia iš AHA rūgščių, kuri stipriai drėkina odą, ją minkština, pagražina spalvą) ar laktinės rūgšties (jos poveikis panašus į glikolio rūgšties, tik šiek tiek švelnesnis).

Jei tavo kūno oda linkusi į aknę, vertėtų naudoti ir kūno šveitiklius. 1-2 kartus per savaitę, besiprausdama, nušveisk kūną ir jau labai greitai gali pastebėti pokyčius. Tiesa, nevertėtų persistengti – procedūrą atlik švelniais judesiais ir ne dažniau, nei rekomenduojama. Grubus ir dažnas šveitimas gali tik paskatinti uždegiminius odos procesus.

Netinkamai pasirinktos kūno kosmetikos priemonės gali sukelti alergines reakcijas, ko pasekoje taip pat atsiranda bėrimai, odos uždegimai. Jei manai, kad tai gali būti spuogų atsiradimo priežastimi – rinkis kuo natūralesnės sudėties priemones, kurios tinkamos būtent tavo odos tipui.

69

DRABUŽIAI

IR SKALBIMO PRIEMONĖS Gal tai sukels nuostabą, tačiau net ir netinkami drabužiai ar skalbimo priemonės gali sukelti aknę.

Mėgsti aptemptus, prie kūno prigludusius drabužius?

Nepamiršk, kad jie trinasi į odą ir jei suprakaituoji – tave įkalina tavo pačios prakaite. O prisikaupus drėgmei ir nešvarumams sukuriama pati geriausia terpė atsirasti spuogams. Tad, jei tave kankina kūno aknė, pamėgink bent kurį laiką dėvėti medvilninius ar panašių, kuo natūralesnių audinių drabužius, kurie leis odai kvėpuoti.

Nemažiau svarbu ir tai, kuo skalbi savo drabužius.

Kaip ir renkantis kūno kosmetiką, taip ir skalbiklius, neretai norima, kad priemonės maloniai kvepėtų. Kvapikliai ir minkštikliai, deja, bet gali sukelti nepageidaujamas reakcijas – alergijas, bėrimus, odos sudirginimą.

Tad, jei tave kankina kūno aknė, verčiau rinkis skalbimo priemones be kvapiklių („fragrance-free“) arba skirtas jautriai odai („for sensitive skin“).

SVEIKATA

Jei kūno aknė atsirado ne dėl aukščiau išvardintų priežasčių – greičiausiai šią odos problemą sukelia sveikatos sutrikimai ar genetika.

Neretai spuogai kyla dėl netinkamos mitybos ar streso.

Jei piktnaudžiauji greitu, nesveiku maistu, saldumynais ar produktais, kurių tavo organizmas netoleruoja – gali atsirasti aknė. Taip nutinka, kadangi organizmas bando valytis nuo jį teršiančių produktų ir tai vyksta per odą. Pamėgink subalansuoti mitybą, atsisakyk nesveikų produktų ir, labai tikėtina, galėsi pamiršti odos problemas.

Kalbant apie sveikatą, reikia nepamiršti ir emocinės sveikatos. Nuovargis ir stresas taip pat gali turėti didelės įtakos spuogų atsiradimui ant nugaros ar kitų kūno vietų. Šiuo atveju, pirmiausia, turėtum susitvarkyti dienos režiwww.panele.lt

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

IR GENETIKA

mą ir skirti laiko kokybiškam, pakankamam poilsiui.

Jei šiuo metu vartoji kokius nors vaistus – neatmesk galimybės, kad ir jie gali būti kūno aknės atsiradimo priežastimi. Todėl būtinai pasitark su gydytoju ar vaistininku.

Visos šios sveikatos problemos yra nesunkiai išsprendžiamos. O susitvarkiusi jas atsikratysi ir aknės. Tačiau, deja, yra ir sudėtingiau sprendžiamų kūno aknės atsiradimo priežasčių. Tai – sutrikusi hormonų veikla, testosterono kiekio padidėjimas organizme, genetika, virškinimo sistemos, skrandžio, žarnyno veiklos, šlapimo pūslės, kasos sutrikimai. Kūno aknė gali atsirasti ir dėl nusilpusio imuniteto, lėtinių ligų, moteriškų lytinių organų susirgimų, stuburo problemų ir taip toliau. Todėl, jei paprasti, aukščiau išvardinti patarimai nepadeda, – kuo skubiau kreipkis į gydytojus. Galbūt priežastis yra kur kas rimtesnė.

Na, ir pabaigai... niekada nieku gyvu pati nespaudyk spuogų! Nei ant veido, nei ant kūno.

KLAUSK KAROLINOS Yra dalykų, kurie sunkina gyvenimą? Psichologė Karolina Gurskienė pasirengusi tau padėti ir atsakyti į kebliausius klausimus!

Rašyk: k.gurskiene@gmail.com

Sveiki, esu dar gana jauna paauglė. Lyg ir gyvenu normalų paauglio gyvenimą. Labai gerai leidžiu laiką su draugais, turiu ir kitų mėgstamų užsiėmimų. Bet kartais užplūsta labai bloga nuotaika...

Tuomet – verkiu. Visa tai prasidėjo dėl blogų pažymių, artimų žmonių netekties. Pradėjau pyktis su draugais, su mama (su ja dar ir dėl berniukų). Kai grįžtu namo po pasibūvimo lauke, užplūsta labai daug blogų ir jautrių išgyvenimų, su kuriais negaliu susigyventi. Maža to, visas šitas nervinimasis, stresas labai atsiliepia ir mano odo išvaizdai. Bet, šiaip, aš esu labai pozityvus žmogus, moku džiaugtis gyvenimu, neeikvoju laiko veltui ir noriu, kad kiti žmonės būtų laimingi. Bet būna, kad kažkas „užeina“. Tiesa, turiu žalingą įprotį – rūkau. Ir galvoju, kad tai – dėl nerimo. Labai dažnai svarstau mesti ir labai noriu tai padaryti, bet neturiu valios bei užsispyrimo. Žinau, kad gyvenime dėl to gali būti sveikatos problemų. Tai norėčiau paklausti, gal turėtumėte kokių minčių, kaip galima susitvarkyti su nerimu ir būti žymiai sveikesniu žmogumi nei esu dabar?

Nerimas atsitraukia, kai žmogus supranta savo mintis. Panašu, kad pastaruoju metu išgyvenai nemažai rimtų įvykių. Ar kalbiesi su kažkuo apie tai? Ar jautiesi išklausyta ir išgirsta?

Netekties skausmą reikia išjausti, leisti sau tame išbūti ir tik giliai susivokus galima iš tikrųjų visa tai paleisti. Jeigu jauti, kad netekties dar nesi paleidusi, pabandyk parašyti laišką tam žmogui, kurio netekai. Galbūt nespėjai jam kažko pasakyti, galbūt turi už ką jo atsiprašyti, galbūt yra dalykų, kuriuos nori jam atleisti. Popieriuje išdėstyk viską, ką pamatai prieš akis, vos pagalvojusi apie jį. Tada sudegink ar kitaip sunaikink laišką (kad niekada pati nebeatrastum) ir... paleisk. Rašai, kad iš esmės esi linksma ir gerai leidi laiką, kai kažką veiki su kitais, tačiau vos tik lieki viena ir su savo mintimis, imi jausti nerimą. Tai – savęs girdėjimas. Kai mūsų dėmesys ir mintys yra nukreiptos į kažką, kai esame užsiėmę, su kitais žmonėmis, – savęs mes negirdime. Tačiau vos mintyse įsiviešpatauja tyla, iš „galvos galo“ atkeliauja neišspręsti ir nerimą keliantys vaizdiniai, kurie pasireiškia dideliu minčių srautu.

Kai galvoje – tylu, kai niekas nepakiša minčių, mes imame girdėti, kas iš tikrųjų vyksta mūsų galvoje. Tai tarsi pro mažą tarpelį besibraunančios įvairiausios, nustumtos („negalvok apie tai, stenkis pamiršti“) mintys. Kol tos mintys nebūna išlaisvintos, iškalbėtos, o jausmai – išjausti, tol žmogus skundžiasi nerimu ir minčių atakomis. Ir šioje vietoje rūkymas ar kitos slopinančios priemonės nėra išeitis. Nes tai, tarsi uždėti antklodę ant kunkuliuojančio ugnikalnio. Išoriškai, kad ugnikalnis viduje verda nebesimato ir akių nebado, bet po uždanga – didelis karštis, didelė galia ir garantuotas išsiliejimas. Išsikalbėjusi, susivokusi ir susidėliojusi visas nerimą keliančias mintis, imsi linksmai leisti laiką tiek su draugais, tiek būdama pati su savimi. O rūkymas, beriama oda ir kiti apie įtampą signalizuojantys veiksniai liks pareityje, kaip patirtis ir jau aiškus riboženklis, kad jeigu jie vėl pasirodė – metas išsispręsti rūpesčius, kurie tūno galvoje. www.panele.lt

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Aš būnu žiauri. Kartais taip supykstu ant brolio, kad atrodo galėčiau jį priploti.

Vakar vedžiojau šunį ir jis pabėgo. Aš ilgai jį gaudžiau ir visaip kviečiau, kol galiausiai prisiviliojau apgaudama, kad turiu skaniuką. Eidama namo buvau tokia pikta, kad pajaučiau kažkokią neapykantą jam.

Grįžusi namo trenkiau jam per snukutį ir dar aprėkiau. O praėjus kelioms minutėms gulėjau prie jo ir verkiau. Bet aš nenoriu tokia būti ir taip stipriai pykti... Kaip man valdytis?

Stiprūs pykčio proveržiai neretai ištinka dėl užslopintų emocijų kitose srityse. Galbūt tu mokykloje būni labai susikausčiusi ir neišsakai savo nuomonės, galbūt su draugėmis nesijauti jaukiai ir apie tai su jomis nepasikalbi, galbūt namie jauti spaudimą ir apie tai namiškiams nepasakai, o, galbūt, yra dar kokia kita situacija, kur tu, tarsi, nuryji nemalonią emociją ir ji lieka „neišleista“. Jei tokių užslopintų emocijų kasdien būna daug, – jos kaupiasi, kol nebetelpa ir, galiausiai, išsilieja. Nebūtinai adekvačiai ir nebūtinai pelnytai. Jei į situacijas reaguosi „čia ir dabar“, iškart sakysi apie tai, kas tau nepatinka, o ne nutylėsi, turėsi ramybę galvoje ir lengvumą psichikoje. Kitas svarbus niuansas – miegas. Jeigu mes neatsigulame laiku miegoti (ypatingai svarbus miegas yra iki 22 valandos), neatsistato mūsų psichinė sveikata ir dėl to būname irzlūs, pikti ir dirglūs.

Pailsėjęs ir gerai besijaučiantis žmogus gal ir supyks ant šuns, kad jis pabėgo, tačiau tai taip stipriai neišprovokuos. Miego režimas ir pakankamas poilsis yra ypatingai svarbūs faktoriai žmogui. Tai – tarsi oras: kaip kvėpuodama užterštu iškart neapsinuodysi, tačiau po tam tikro laiko stipriai sutriks sveikata, taip ir miegodama po nedaug ir atimdama iš savęs kokybiškiausio miego intervalą tu iškart nepajausi, bet irzlumo ir pykčio proveržiai netruks apie nekokybišką ir nepakankamą poilsį priminti.

Taigi, tavo išsakytiems klausimams spręsti nebūtinai reikia daug laiko ir pastangų. Raktas į ramybę: miegas ir reagavimas į situacijas „čia ir dabar“.

Sveiki, man labai patinka vaikinas iš paralelinės klasės. Po pamokų ir laisvalaiku mes kartais susitinkame ir ką nors kartu veikiame. Sykį aš jam pasakiau apie savo jausmus. Kaip ir buvo galima tikėtis, jis pasakė, kad mane mato tik kaip draugę ir, kad dabar neieško merginos. Bet praeitą savaitę iš klasiokės sužinojau, kad jis turi merginą ir labai susinervinau. Tai reiškia, kad ne merginos jis tada neieškojo, bet tai, kad jam nepatinku būtent aš. Kaip man jį nuvilioti ir priversti mane įsimylėti?

Nuvilioti – reiškia atimti. Ir tai nėra vienas iš laimę suteikiančių veiksmų. Kai atimi, tai jau ir tą „gavimo“ džiaugsmą susitepi, ar ne? Na, o norėdamos kitus priversti mus įsimylėti, pirmiausia, mes turime įsimylėti pačios save. Jeigu aš esu pilna pavydo ar pagiežos, jeigu mintis užimu kitų kaltinimu ar niekinimu, ar tai niekaip neatsispindi mano išorėje? Žvilgsnyje, kai žiūriu į juos? Eisenoje, kai praeinu pro šalį? Elgsenoje, kai įtariu, kad jie mane mato?

Galiausiai, kiek daug veiksmo nukreipta į demonstracinę versiją prieš kažką! Ir kiek laiko išnaudota tam, kad kažkam kažką parodyčiau! Kai, tuo tarpu, niekam nieko neįrodynėdama galiu tobulinti save.

Išsikeliu sau tikslus (pvz.: susitvarkyti nuskeltą priekinį dantį, nueiti pas kosmetologę ir nebespaudinėti spuogų, perskaityti po vieną saviugdos knygą per du mėnesius (per metus jų susidaro net 6, kas rodo tikrai nemenką asmenybinį tobulėjimą) ir intensyviau palaikyti ryšį su draugais, kuriuos buvau apleidusi), susirašau juos popieriuje, susiplanuoju žingsnius einamąją savaitę įgyvendinimo link (pvz.: pirmadienį užsisakau knygų, antradienį pasiskambinu odontologui, trečiadienį – kosmetologui ir t. t.) ir nuo dabar pradedu laikytis plano. Kai užsiimu savimi – neužtrunku savęs pamilti ir norėti vis daugiau laiko skirti sau, o ne mintims apie kitus. Tikriausiai merginos, kuri per metus patobulėja šešiomis knygomis ir geba puikiai megzti socialinius ryšius (o kur dar blizgantys jos dantys ir švytinti oda), nepastebėti būtų sunku? Kiek stipriai įsimylime pačios save, tiek stipriai mus myli ir kiti.

73

Manau, kad sergu bulimija. Viskas prasidėjo nuo to, kad mama man vis sakydavo, kad esu stora, todėl turėčiau susiimti ir mažiau valgyti arba pradėti sportuoti. Kadangi sportas man niekada nepatiko, ėmiau mažiau valgyti. Pradėjau stipriai skaičiuoti kalorijas ir visą maistą sverti, kas man atrodė visiška kančia, tačiau – vienintelė išeitis. Bet tai netruko ilgai, nes atsirado kažkokie persivalgymo priepuoliai, kurių aš nebegaliu suvaldyti. Atrodo nevalgau, nevalgau, bet kai „paslystu“ – suvalgau tiek, kad negaliu kvėpuoti. Ir tada nekenčiu savęs. Ir tada einu išsivemti... Pastaruoju metu pastebėjau, kad, išvis, bet kokį kaloringesnį maistą valgau jau žinodama, kad eisiu išvemti... be susimąstymo. Kol dar pagauni save mąstant „valgysiu kiek norėsiu, nes tuoj nueisiu ir išvemsiu“ – turi stiprią galimybę sustoti. Kai nuo šio veiksmo atsiras randai ant krumplių ar plaštakų (kurie labai greit atsiranda nuo nuolatinio pirštų kišimo į gerklę, kad sukelti vėmimą), kai pamatysi jau stipriai pageltusius dantis (kurie pageltonuoja nuo skrandžio rūgšties burnoje, kai jau sukramtytas maistas, padengtas skrandžio sultimis, ir vėl veliasi po burną) arba akyse trūkusias kraujagysles – tai sustabdyti ir pakeisti bus žymiai sunkiau, nes tai – jau vėmimo „stažą“ rodantys veiksniai, kas reiškia, deja, bet susiformavusį įprotį. Gydymas nuo bulimijos bus sėkmingas, jei atsisakysi dietų ir turėsi sistemingą svorio kontrolės planą. Tarkim, tris kartus per savaitę, nepriklausomai nuo to, kaip maitinaisi, tu pasiryžti sportuoti. Treniruotė namie su gražuoliu treneriu iš „Youtube“, bėgiojimas parke su naujom aptemptom bėgimo tympom ar apeiti trys dideli ratai su savo keturkoju draugu Bobiku – nėra svarbu kas, svarbiausia – visada tas pats. Valgydama neskaičiuok kalorijų, nes taip suteiki labai daug reikšmės savęs ribojimui, kai tuo tarpu šias pastangas ir energiją gali nukreipti į savęs tobulinimą. Apkrauk savo galvą mintimis apie tai „kiek nuėjau žingsnių“, vietoje „kokia bendra dienos suvartotų kalorijų suma“ – taip jausiesi labiau motyvuota ir būsi orientuota į pozityvą. Ir dar! Atletiškas kūnas gražesnis ar „nusibadavęs“?

Plačiau ir daugiau šypsosi atletiško kūno savininkai ar „nusibadavusio“? Daugiau entuziazmo gyvenimui turi atletai ar badautojai? Ir kuo ilgiau sportuosi – tuo geresnė sportininkė būsi. Kuo ilgiau badausi?... Pasiekimais norisi garsiai džiaugtis ir kitus užkrėsti. Jei savo pasiekimus norisi slėpti, gal tuomet geriau tokių dalykų ir visai nesiekti?

„SHUTTERSTOCK“ NUOTR.

Bulimija yra paslaptinga liga, kuri, galimai, ir atrodo labai nekaltai, tačiau sukelia labai skaudžias pasekmes. Daug suvalgau – daug išvemiu. Riboju save ir mažai valgau – nevemiu. Rezultatas? Tik labai mažas maisto kiekis patenka į organizmą. Dažniausiai tokių istorijų finalas – išties liūdnas: padėti gali tik ilgas ir sunkus gydymas psichiatrinėje ligoninėje, visada sugrįžta svoris ir lieka „buliminiai randai“ (geltoni dantys, neadekvati reakcija į maistą, išsivystęs uždarumas ir panašiai). Mat, ribojant maistą organizme susidaro deficitas ir būtent tai itin stipriai ir sėkmingai provokuoja persivalgymus. Kai kovojama su bulimija, gyvenimas tampa nesibaigiančiu mūšiu tarp noro numesti svorio ir nenugalimos persivalgymo manijos. Valgymo sutrikimų turintiems žmonėms persivalgymas gali būti kaip būdas įveikti stresą, vienišumą, nerimą ar depresiją, tačiau šis būdas nėra teisingas. Tikriausiai, sąmoningai, nei vienas nesirinktų tokios veiksmų grandinėlės: kai jaučiu stresą dėl rytojaus kontrolinio darbo – suvalgau pusę maišo saldainių. Nes viskas, ką šiandien darome iš įpročio, rytoj įleis šaknis vis labiau ir labiau, ir labiau, kol taps savaime suprantamu veiksmu, kurį darysiu

www.panele.lt

KAS NAUJO socialinių tinklų lauke?

DARIJA GIAK

„SHUTTERSTOCK“ NUOTR.

„Facebook“ jau palikome naudotis tėvams ir seneliams, „Twitter“ Lietuvoje taip ir neprigijo, „Instagram“ tapo verslų, nuomonės formuotojų ir tūkstantmečio kartos platforma, „Tik Tok“ vis dar populiarus, bet turinys – ribotas... Jauniems žmonėms reikalingos platformos ne tik bendrauti, bet ir išreikšti save. Z kartos atstovai visame pasaulyje po truputį persikelia į „Hive“. O Tu ar girdėjai apie šį socialinį tinklą?

Šiuo metu programėlių parduotuvėse socialinis tinklas „Hive“ yra iškilęs į pirmąją vietą tarp siunčiamiausiųjų. 22 metų Kassandra Pop šią platformą sukūrė dar 2019 m., tačiau iš pradžių jos idėja nesulaukė populiarumo. Tačiau visai neseniai informacija apie naują socialinį tinklą „Hive“ pasidalino aktyvi „Tik Tok“ vartotoja Imani Lewis, o vėliau ir @1Dpsychic iš „Twitter“, kurio įrašu pasidalino virš šimto tūkstančio kitų vartotojų. To pasekoje šimtai tūkstančių vartotojų pradėjo šią aplikaciją siųstis ir joje registruotis. Jei vieną pirmadienį „Hive“ turėjo vos 15 000 registruotų vartotojų, tai jau tos pačios savaitės šeštadienį – daugiau nei 340 000. Kas penkias minutes programėlę tuo metu parsisiųsdavo apie 1000 žmonių.

Socialinis tinklas „Hive“ yra šiek tiek panašus į „Instagram“ ir „Twi-

tter“ bei seną gerą „MySpace“. Čia galima kelti nuotraukas, vaizdo įrašus, sukurti personalizuotą patinkančios muzikos skiltį. Paskyroje taip pat yra chronologinis naujienų srautas, vartotojai gali monetizuoti savo aktyvią veiklą reklamuodami norimas prekes ar paslaugas.

Kassandra Pop programuoti pradėjo dar mokydamasi vidurinėje mokykloje. Šiandien ji yra ne tik puiki hakerė ir programuotoja, bet ir tikra stiliaus ikona, koja kojon žengianti su mada.

Ir nors daugelis vartotojų sakosi parsisiuntę „Hive“ iš smalsumo, panašu, kad net šioje ankstyvoje stadijoje socialinis tinklas žada perversmą jau netolimoje ateityje. Daugeliui „Hive“ patinka dėl platesnių galimybių valdant savo paskyrą ir, kartu, dėl švaresnio bendro informacinio srauto jame.

75

SKAITYTOJOS LAIŠKAS

www.panele.lt

*

VYRAMS PATINKA

KVAILOS MERGINOS?

Redakcijoje sulaukėme labai įdomaus skaitytojos laiško. „Noriu anonimiškai pasidalinti vienu eksperimentu, kurį atlikau prieš keletą metų,“– pradėjo savo pasakojimą ji. „Manau, kad „Panelės“ skaitytojoms būtų kiek įdomu, tiek ir pravartu perskaityti.“ Istorija tikrai smagi, pamokanti, o klausimai, kuriuos ji kelia, tikime, ne sykį kilo ir tau.

„Aš visada buvau „ta protingoji“. Ne patrauklioji, ne mieloji, ne charizmatiškoji... Protingoji. Įgijau gerą aukštąjį išsilavinimą ir net pasimatymuose vartojau tokius terminus kaip „simbiozė“ bei mėginau kalbėtis apie plokščių tektoniką ar subdukcijos zonas. Tiesa pasakius, net išvaizda mano – atitinkama: kuklus, formalus stilius, „bibliotekininkės“ akiniai. Ir nors nesu kreiva-šleiva, o kalbėtis galiu praktiškai apie bet ką – meilės fronte pas mane visuomet buvo štilis.

Prieš santuoką kurti santykius man sekėsi tikrai prastai. Net jei ir koks vyras su manimi nueidavo į kelis pasimatymus, labai greitai jis susirasdavo merginą – visišką mano priešingybę – kokią gražuolę iš sporto klubo registratūros ar naktinio baro kasos. Na, o man tuomet sakydavo, kad nori likti draugais, nes esu „įdomi“.

Mama man ne sykį yra sakiusi, kad vyrams patinka kvailos merginos. Stiprių ir protingų jie prisibijo – per daug reikalų su jomis ir darbo daug reikės įdėti idant sužavėti. O ir prastesni jie prisibijo pasijusti. Jiems reikia lengvo grobio. Merginų, kurios dievintų juos ir

nieko daug nesitikėtų. Būtent todėl aš sugalvojau atlikti eksperimentą – apsimesti kvailesne nei esu.

Visų pirma aš pakeičiau savo profilį „Tinder“ programėlėje. Pasidariau kelias prastesnes, bet labiau patrauklias nuotraukas.

Tuomet ištryniau informaciją, kurioje plačiai rašiau apie pomėgį skaityti knygas, mėgstamiausius autorius, tai, kad domiuosi politika ir mokslu. Vietoje to įdėjau lėkštą citatą bei klišines frazės apie tai, kad mėgstu ilgus pasivakščiojimus, keliones ir pan.

Bene išsyk pradėjo plaukti žinutės. Po vieną gaudavau tubūt kas penkias minutes, kai prieš tai žinutės sulaukdavau net ne kasdien. Eksperimentas jau pasiteisino! Nusprendžiau atsakyti ne visiems – juk galėjau rinktis. Tad atrašydavau tik tiems, kurie atrodė tvarkingi ir išsilavinę.

Pakeičiau ir savo bendravimo manierą. Atsakinėjau trumpais sakiniais, naudojau daug šypsenėlių, neklausinėjau rimtų klausimų, nekėliau diskusijų. Jei paskambin-

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

EKSPERIMENTAS:

*

davo – paplonindavau balsą ir daug kikenau. Labai greit pasipylė ir siūlymai susitikti. Galėjau turėti po tris pasimatymus į dieną. Bet! Pastebėjau vieną esminį skirtumą. Jei anksčiau man siūlydavo susitikti kavos, tai dabar – į pasimatymo planą visad būdavo įtraukiami svaigieji gėrimai. Man vienas draugas paaiškino, kad tai parodo, jog jie tikisi vakaro su „laiminga pabaiga“. Greičiausiai taip ir yra, nes nesutikus labai gerai pasimatydavo, kokie egoistiški ir neišprusę žmonės man rašė.

Iš tiesų, pradėjusi šį eksperimentą, aš tikėjausi, kad vyrai kvailų moterų ieško todėl, kad nori būti lyderiais, vesti jas gyvenimo keliu,

išmokyti dalykų, parodyti pasaulį. Bet tiesa ta, kad jie tikrai neieško žmonų, o veikiau – lengvo grobio vienai nakčiai. Tad, ar tikrai man ir tau to reikia? Ilgai netrukus išsitryniau anketą.

Kai susipažinau su dabartiniu savo vyru, per pirmą pasimatymą aš tiesiog buvau savimi. Mes diskutavome ir net ne sykį susiginčijome, kadangi patirtys ir požiūriai buvo skirtingi. Ir būtent tai manyje jam patiko: kad turiu savo nuomonę ir galiu kalbėtis daugeliu temų.

Jis sakė, kad jau pirmo pasimatymo metu jam labiausiai patiko, kad galėjau jam suteikti naujos informacijos, parodyti naujų požiūrio kampų. Štai kokio vyro kiekvienai iš mūsų reikia. Tokio ir linkiu.“ 77

Klausimus siųsk

info@panele.lt arba rašyk žinutę Panelės paskyroje Facebooke.

www.panele.lt

MEILĖ klausimai–atsakymai Draugavome su vaikinu apie metus laiko. Jis mane išdavė su kita pažįstama pana. Aišku, po išdavystės – išsiskyrėme, o dabar, kai aš jau pradėjau susitikinėti su kitu vaikinu, jis maldauja, kad sugrįžčiau pas jį. Kelis kartus net buvo mane susiradęs ir iškėlęs „dramą“. Nežinau ką daryti, šiaip aš jį tebemyliu, bet labai bijau, kad jei vėl draugausime, jis vėl mane apgaus...

Išsiskyrimas mūsų širdyje palieka tikrą jausmų kokteilį. Jame yra ir skausmo, ir sielvarto, ir pykčio, ir vilties. Jeigu išsiskyrei su vaikinu – tu jautiesi tarsi gavusi taurę šio kokteilio, taip pat ir tavo vaikinas. Ne veltui šiuo metu jis kelia „dramas“ – tai vyksta todėl, kad vaikinas yra pasimetęs, nesuvokia savo tikrųjų jausmų. Iš tiesų meilei patikrinti reikia išlaikyti keletą labai svarbių, bet sunkių egzaminų. Panašiai kaip baigiant mokyklą reikia išlaikyti lietuvių kalbos ar matematikos egzaminus, kad įsitikintum, jog moki lietuvių arba matematiką. Vienas svarbiausių santykių egzaminų – ištikimybė vienas kitam. Neišlaikius šio svarbaus egzamino, vargu, ar darnus santykis gali egzistuoti.

Nors merginoms ir vaikinams, atsidūrusiems tokioje padėtyje kaip tu, gali daryti didelį įspūdį buvusio mylimojo scenos, maldavimai ar net grasinimai, tai nėra patikimas žmogaus įrodymas, kad tave myli. Įrodymas yra švelnumas, rūpestingumas, tavo poreikių supratimas ir, žinoma, ištikimybė. Tad verta gerai pagalvoti, ar bristi į tą pačią balą, ar kurti santykius su iš tiesų nuoširdžiai mylinčiu ir ištikimu žmogumi.

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Padėkite man suprasti, kodėl maniškis taip elgiasi. Man jau atsibodo jo pavydo priepuoliai. Jis man draudžia net apsirengti suknelę ar sijoną. Jis vis teigia, kad aš jam rūpiu, kad nori, jog į mane nežiūrėtų kiti. Jei ilgiau neatrašau, ar sužino, kad sėdžiu prie kompiuterio ar telefono, pirma frazė būna: „jau su bernais rašinėjiesi“. Jis žino, kad niekad nesu jo išdavusi. Kodėl jis taip liguistai manęs pavydi?

Tavo draugas labai nepasitiki tavimi ir todėl reikalauja iš tavęs įrodyti, kad nekalbėjai su vaikinais, kad apie juos negalvojai, kad į jų pusę net nepažiūrėjai. Dar tiksliau – vaikinas taip pat nepasitiki ir savimi, todėl maskuoja savo nepasitikėjimą griežta antrosios pusės kontrole.

Tiesa ta, kad bet kuri mergina negali nepastebėti, kai pro šalį eina simpatiškas vyriškis. Bet lygiai taip yra ir vaikinams, susitikus gatvėje žvilgsniu su įdomia mergina. Bet ar pasikeitimas žvilgsniais jau ir yra neištikimybė? Mes negalime valdyti kito žmogaus jausmų ir proto.

Tas kitas žmogus pats save valdo.

Todėl ir nepuola paskui kiekvieną patikusį ar patikusią. Iš tiesų, niekas ir neturi tokio poreikio – iš karto nubėgti su kitu. Juk tam ir egzistuoja tokios vertybės kaip meilė, ištikimybė, pagarba ir orumas. Vis dėlto, žmogui, kuris stipriai pavyduliauja, pačiam labai sunku pasikeisti. Jeigu nutarsi būti drauge, pasiryžk ir dar didesniems išbandymams. Svarbu į šią problemą pažvelgti giliau ir išsiaiškinti vaikino pavydo priežastis. Galbūt jis kentėjo praeituose santykiuose? Gal pavydą atsinešė iš šeimos, kuriame vienas iš tėvų buvo neištikimas? Būtina atvirai pasikalbėti su draugu ir sužinoti, dėl kokių priežasčių jis tavimi nepasitiki.

Žodžiu, turiu bėdą. Per visą savo gyvenimą turėjau dvi rimtas draugystes (dabar man 23 metai). Ir visuose santykiuose esu išdavusi savo partnerį. Dabartinį partnerį net du kartus... Be to, esu vakarėliuose pasibučiavusi su dar keliais vaikinais. Nežinau kas man darosi, gal turiu kokių psichologinių bėdų... Dabartinis vaikinas man labai geras, jis mane labai myli, nenoriu jo paleisti, bet kartu dažnai manyje gimsta mažytis velniukas, kuris nori paflirtuoti, pasimėgauti laisve, aistra...

Metas pabūti atvirai su savimi. Būk nuoširdi sau – dabartiniuose santykiuose tu nesi laiminga su savo vaikinu, o jis nėra laimingas su tavimi.

Jei iš tiesų jį myli, nerizikuosi toliau tęsti tokių santykių, kuomet apgaudinėji savo mylimą žmogų. Jei manai, kad jis tave pakankamai myli, kad padėtų tau išgyventi šį etapą, tuomet pasakyk jam, nes negalima grįsti santykių melu. Tačiau jei nesi tikra dėl jo jausmų stiprumo, geriau pasitrauk dabar ir spręsk savo problemas pati. Jei nori liautis kažką daryti, turi nuspręsti liautis. Tai svarbiausia. Nėra pagrindo manyti, kad turi rimtų psichologinių problemų. Tiesiog esi jausmuose susipainiojusi mergina, kuri kol kas dar nenori rimtai įsipareigoti arba paprasčiausiai neišsirenki partnerio, kuris trauktų tave tiek dvasiškai, tiek fiziškai. Esi jauna mergina, kuriai dar viskas prieš akis – jei šiuo metu norisi „išsilakstyti“, tą ir turi daryti, o ne skaudinti žmogų būdama santykiuose, paremtuose melu. Šiuo metu geriau pabūk viena, pajusk laisvės skonį ir tik būdama pakankamai tam subrendusi kurk rimtus santykius.

Atsitiko taip, kad permiegojau su vienu iš savo draugų. Esmė tame, kad jis – iš pačios geriausios mano draugų chebros. Labai bijau, kad jis visiems mano draugams išpliurps, kad esu pasileidusi, miegu su draugais ir panašiai. Gerai, kad dabar karantinas ir mes nesimatome, bet bijau, kad kai jis baigsis, visi vėl pradėsime rinktis į chebrą ir kokio nors ploto metu išaiškės visa tiesa...

Jei nenori, kad viskas išaiškėtų, turi sulaukti momento, kai būsite dviese, ir aiškiai pasakyti tam vaikinui, kad gailiesi dėl to, kas tarp jūsų įvyko ir nori, kad viskas liktų asmeniška. Jei nenori laukti, gali jam parašyti tai per socialinius tinklus. Žinoma, gyvas pokalbis yra vertingesnis. Pokalbio metu pasakyk jam, kad tikiesi, kad jūs sugebėsite tai pamiršti ir draugiškai bičiuliautis toliau. Įtikink jį, kad viską, kas tarp jūsų nutiko, tu laikysi paslaptyje ir norėtum, kad jis darytų tą patį. Akcentuok tai, kad tau, kaip ir daugeliui kitų merginų, intymūs santykiai yra labai svarbūs ir tu nenori, jog sklistų kalbos apie tavo intymius ryšius. Vis dėlto, ateityje stenkis nepainioti draugystės su meilės reikalais. Draugai neužsiima intymiais santykiais – tai skirta įsimylėjėliams, rimtai įsipareigojusiems vienas kitam žmonėms.

Su vaikinu draugaujame jau kelis metus. Pirmaisiais draugystės metais viskas buvo nuostabu, o antraisiais maniškis pradėjo laidyti kandžias replikas apie mano išvaizdą. Atrodo, kad jam pradedu nebeįtikti. Karantino laikotarpiu mažiau judėjau, daugiau valgiau ir priaugau svorio. Ir šiaip nesu kūdutė, bet dar tikrai neatrodau kaip „bačka“. Ar tikrai kaltas mano svoris, o gal vaikinas manęs nebemyli?

Iš tiesų, jei mūsų žmogus mums mielas ir brangus, neleisime, kad jis kentėtų. Priešingai – mylintis žmogus visapusiškai palaiko ir draugiškai paskatina teigiamiems pokyčiams, tačiau ne kandžiai replikuoja. Išvaizdos, figūros, svorio kritika – vienas iš skaudžiausių dalykų tai girdinčiajam. Žinoma, kartais pasakome mylimam žmogui: „apsikirpk“, „išsilygink palaidinukę“, nes matome, kad žmogus nepastebi, kas ne taip. Bet net ir tai sakydami, turime būti atsargūs ir jautrūs, kad nesuglumintume mylimo žmogaus. Iš tiesų, jei tokios vaikino replikos nevienkartinės, galima spręsti, kad jam iš tiesų nerūpi tavo išgyvenimai ir jis trokšta tave pakeisti bet kokia kaina. Juk yra tiek daug problemos sprendimo būdų, pavyzdžiui, draugiškas pasiūlymas kartu pasportuoti ar pradėti sveikiau valgyti. Tokias kandžias replikas reikia sustabdyti ir nuoširdžiai pasikalbėti. Jei vaikinas įsiklausys, tikėtina, supras, kad tokios kalbos tau nėra malonios ir nustos replikuoti.

Jei atviras pokalbis nepagelbės, reikia iš esmės aptarti, kuo paremti jūsų santykiai.

79

*

TIKRA ISTORIJA

*

MEILĖ ir skyrybos Tamsioji socialinių tinklų pusė DARIJA GIAK

Skyrybos – niekam nėra lengvas procesas.

Tačiau net ir skiriantis reikia išlikti žmonėmis.

Deja, bet vaikinams ir merginoms neretai pritrūksta drąsos žengiant šį žingsnį ir jie pasirenka bene absurdiškiausią būdą – pranešti apie tai per socialinius tinklus.

Kartais nutinka ir taip, kad socialiniai tinklai sugriauna santykius.

Skaitytojos dalinasi kurioziškiausiomis istorijomis! Vardan diskretiškumo istorijas paliekame anoniminėmis.

www.panele.lt

*

„Merginos, va čia tai tema! Sykį susipažinau su vaikinu pažinčių programėlėje. Jis paprašė mano „Instagram“ paskyros kontaktų, bet ne telefono numerio. Kelias dienas susirašinėjome privačiomis žinutėmis ir susitarėme susitikti. Atvykau į sutartą kavinę ir tegalėjau jam parašyti į „Instagram“ – nei paskambinti, nei ką. Jis man neatsakė, net neperskaitė! Po 5 valandų sulaukiau jo malonės. Jis rašė pamatęs mane ir apsisukęs grįžo namo, nes neatrodžiau taip, kaip nuotraukose.“

„Kai tik „Instagram“ paleido galimybę susirašinėti, tuometinis mano vaikinas sukūrė merginų grupę, kurioje buvau ir aš, ir išsiuntė žinutę: „Mažute, šiandien atrodai nuostabiai“. Jis manė, kad žinutė išsisiųs kiekvienai asmeniškai, tačiau susimovė ir visos pamatėme, kiek merginų vienu metu jis turi. Juokinga iki šiol prisiminus!”

„Papasakosiu savo istoriją. Gal ir nieko ypatingo, bet man – labai keista ir skaudu anuomet buvo. Susipažinome su vaikinu. Tris mėnesius susitikinėjome, leidome laiką kartu, bendravome ir tada jis pasiūlė man tapti jo mergina. Žinoma, sutikau, nes viskas buvo nuostabu. Po dar trijų mėnesių draugystės aš tiesiog gavau žinutę, kurioje buvo rašoma: „Atleisk, bet turime išsiskirti. Aš susiradau kitą“. Mano širdis buvo sudaužyta, o ir dabar dar niekaip negaliu suprasti šio poelgio.“

„Noriu pasijuokti papasakojant, kaip sykį nutiko mano draugei! Klube susipažinusi su vaikinu, su juo pasitiko ir rytą. Nors pati to gailėjosi, vaikinui, panašu, gan stipriai krito į akį. Jis jai rašinėjo kelias dienas, nors ji ir neatsakydavo. Tai vieną dieną ji atrašė: „Aš esu užsiėmusi ir būsiu tokia iki vasaros, nebent pasiūlytum kažką tikrai smagaus ir verto dėmesio“.

Tik pridursiu, kad veiksmas vyko sausio mėnesį!“

„Jūs apie skyrybas, o man pora tapti pasiūlė per „Messenger“... Mane tai labai prajuokino, tad pasidariau ekrano nuotrauką, nupiešiau rodyklę link klausimo ir pridėjau besijuokiančių veidelių. Norėjau draugei nusiųsti, bet deja... Nusiunčiau jam! Po to jis mane užblokavo ir pora mes taip ir netapome.“

„Internete susipažinau su tikru „saldainiu“. Labai išvaizdus vyriškis ir pareigos – neblogos. Ir tada jis parašė „ačių“. Užblokavau jį visur tą pačią minutę.“

„SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

„Neapsimetinėsiu angelu ir nemeluosiu: karts nuo karto slapčia tikrinu vaikinų telefonus. Sykį aptikau vaikino, su kuriuo jau kartu ir gyvenome, susirašinėjimą su mergina, iš kurio buvo aišku, kad ji laukiasi ir vaikas – nuo maniškio. Nors žemė slydo iš po kojų – paklausiau tiesiai šviesiai – ką tai reiškia. O jis teatsakė, kad papasakos vėliau. Surinkau jo daiktus ir palinkėjau laimingo kelio. Beje, vėliau papasakoti jis man norėjo dėl tos priežasties, kad jei toji mergina persileistų – galėtų toliau būti su manimi...“

„Mano vaikinas, su kuriuo jau gyvenome kartu, naudojosi „Whatsapp“ programėle, kurią atsisiuntė ne tik į telefoną, bet ir į kompiuterį. Tuo metu dirbau iš namų, laisvai samdomą darbą, ir mano kompiuteris „pastrigo“. Nieko blogo negalvodama nusprendžiau tęsti darbus pasiėmusi jo kompiuterį. Vos įjungus iššoko žinutė. Pamačiau, kad tai – jo buvusi mergina rašo. Kelias sekundes dvejojau, bet atsidariau pažiūrėti. Ir pamačiau, kad jie jau kurį laiką susirašinėja, susitinka ir „smagiai“ leidžia laiką miegamajame. Pastarąjį faktą įrodė nuotraukos, kurias jie kartu darė akto metu ir vienas kitam siuntė...“ 81

SERIALAI, kuriuos būtina pamatyti INGRIDA KARPUŠKAITĖ

„Bridžertonų kronikos“ – tai 2020 m. gruodžio 25 d. pradėtas rodyti JAV kompanijos „Netflix“ sukurtas serialas. Žiūrovai kviečiami nusikelti į pirmąją XIX a. pusę ir iš arčiau pažvelgti į tuometinės Londono aukštuomenės gyvenimą, pasinerti į to meto intrigas ir meilės nuotykius. Serialas nėra istoriškai tikslus, tačiau tikrai intriguojantis ir įdomus, įkvėptas autorės Julia Quinn romanų, tapusių bestseleriais. Įtakinga Bridgerton šeima pradeda galvoti apie būsimą vyriausios dukters Daphne ištekinimą ir ieško jai tinkamiausio jaunikio. Vienok, brolis, esantis ir šeimos galva, itin stropiai saugo savo seserį. Tad kandidatams rasti kelią bent pasikalbėti su mergina – sunku. Kaip ten bebūtų, brolis, vedinas savanaudiškų paskatų, pažada seserį labai netikusiam kandidatui. Tam, kad išvengtų dramatiškos lemties, Daphne sudaro sandorį su žaviu kunigaikščiu Simon Basset – jiedu apsimeta susižadėję. Ilgai netrunka, kol jiedu vienas kitą iš tiesų įsimyli... Įdomi šio serialo detalė ta, kad yra naratorius. Panašiai kaip ir kultiniame seriale „Liežuvautoja“, serialo herojai periodiškai sulaukia anoniminio paskalų laikraštuko. Tiesa, kadangi laikai senesni ir technologijų dar nebuvo – tai spausdintas savaitraštis. Ne paslaptis, kad daugelis šį serialą, kaip ir „Liežuvautoją“, pamilo dėl nepriekaištingai sukurtų kostiumų ir įvaizdžių.

Kol kas tėra išleistas vienas sezonas, tačiau pranešama, kad jau šių metų pavasarį sulauksime ir antrojo. Dėmesio: seriale pasitaiko erotinių scenų, todėl yra nustatytas amžiaus cenzas N-16.

Režisierius Chris Van Dusen, vaidina Phoebe Dynevor, Regé-Jean Page, Nicola Coughlan ir kiti.

www.panele.lt

„JAUDINANTYS SABRINOS NUOTYKIAI“ („Chilling Adventures of Sabrina“) Turbūt daugelis prisimenate kultinį serialą „Raganaitė Sabrina“? Jis atsinaujino ir sugrįžo į mūsų ekranus. Tik šįsyk serialas kur kas tamsesnis, galima būtų netgi prilyginti siaubo, mistikos žanro kūriniams. „Jaudinantys Sabrinos nuotykiai“ – tai 2018 m.

JAV kompanijos „Netflix“ sukurtas serialas.

Istorija prasideda artėjant pagrindinės herojės – Sabrinos – 16 gimtadieniui. Tai amžius, kurio sulaukusios raganos būna įšventinamos ir turi pradėti lankyti akademiją. Tačiau paprastas, žemiškas gyvenimas ir mirtingieji draugai Sabrinai – be galo brangūs.

Todėl ji sulaužo taisykles ir lieka gyventi abiejuose pasauliuose. Istorijai rutuliojantis paaiškėja, kad Sabrina – ne paprasta ragana, o kur kas daugiau... Ir nors paaugliškos teisybės paieškos neretai patampo mylimų tetų nervus, jos drastiški sprendimai, prieštaraujantys taisyklėms, ne sykį išgelbėja pasaulį... Kita vertus, prišaukia ir vis daugiau bėdų. Šiuo metu yra sukurti 4 šio serialo sezonai ir apie pratęsimą žinių nėra.

Režisierius Roberto Aguirre-Sacasa, vaidina Kiernan Shipka, Ross Lynch, Lucy Davis, Chance Perdomo, Michelle Gomez, Tati Gabrielle, Richard Coyle ir kiti.

„VIDA PRESS“ IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

„BRIDŽERTONŲ KRONIKOS“ („Bridgerton“)

„SNIEGO TRAUKINYS“ („Snowpiercer“) „Sniego traukinys“ – tai amerikiečių postapokaliptinis trileris, draminis serialas, kurio premjera „TNT“ pasirodė 2020 m. gegužės 17 d. Jis sukurtas pagal 2013 m. Pietų Korėjos-Čekijos filmą tuo pačiu pavadinimu, kurį režisavo Bong Joon-ho. Visai neseniai, 2021 m. pradžioje, pasirodė ir antrasis sezonas, į eterį išleidžiant po seriją kas savaitę.

Globaliniam atšilimui įgavus pagreitį, pasaulio mokslininkai nusprendžia atšaldyti Žemę. Tačiau įvyksta katastrofa ir Žemės rutulys užšąla iki pat gelmių. Už lango tvyrant mirtinam 120 laipsnių šalčiui, turtingieji sukuria traukinį su amžinuoju varikliu.

1001 vagonas su paskutiniais likusiais gyvaisiais suka ratus aplink pasaulį, o jo keleiviai daro viską, kad išgyventų.

Norėdami išgyventi neturintys bilietų žmonės brovėsi į traukinį. Dalis iš jų iškeliavo kartu su visais turtingaisiais. Tačiau traukinio resursai nebuvo apskaičiuoti papildomiems keleiviams. Tad turtingieji juos laiko užrakintus paskutiniuosiuose traukinio vagonuose, kur nėra nei langų, nei jokių patogumų. Po septynerių metų, pasitaikius progai, „galiorka“ sukelia revoliuciją bei sužino baisiausias traukinio komandos paslaptis. Išgyvenę kruvinas skerdynes ir atsikovoję lygias teises, traukinio kaleiviai negauna progos atsipūsti – kelyje sutinka antrą tokį pat, tik trumpesnį, vos 40 vagonų ilgio, traukinį „Alisa“, kuris, it koks parazitas, prisijungia jungtimis prie „Sniego traukinio“. Kas laukia, kai traukinių keleiviai stos akistaton vieni su kitais? Ir ką reiškia tai, kad vėl pradėjo snigti?

Režisieriai Josh Friedman, Graeme Manson.

Vaidina Melanie Cavill, Daveed Diggs, Mickey Sumner, Alison Wright, Annalise Basso ir kiti.

„KARALIENĖS GAMBITAS“ („The Queen‘s Gambit“) „Karalienės gambitas“ yra 2020 metų amerikiečių dramos miniserialas, sukurtas pagal Walter Tevis 1983 m. to paties pavadinimo romaną. Pavadinimas nurodo „Karalienės gambitą“ – šachmatų partijos atidarymą.

Istorija pasakoja apie mažą mergaitę, patekusią į vaikų namus ir čia atradusią stebuklingą šachmatų pasaulį. Žaisti šį strateginį žaidimą ją išmoko valytojas, kuris tampa jos mentoriumi. Kai mergaitę įsivaikina yranti šeima, ji suvokia, kad gero nesulauks, už viską teks kovoti pačiai. Tuometiniame pasaulyje šachmatai – išskirtinai vyrų žaidimas, tad niekas jos nepriima, kaip rimtos konkurentės. Vienok, pergalė po pergalės, Beth Harmon kopia į Olimpą, kol vieną dieną stoja į kovą su pasaulio lyderiu.

Beje, seriale netrūksta ir sąsajų su Lietuva: paminimas šachmatininkas Vladas Mikėnas, o finalinėje scenoje pasirodo ir aktorius Juozas Budraitis.

Nors serialą pamėgo žiūrovai visame pasaulyje, kurie nepaliaujamai prašo jį pratęsti – gerų žinių kol kas nėra. Walter Travis parašė tik vieną romano dalį, tad jei ir būtų nuspręsta kurti pratęsimą – apie ką jis būtų?

Režisieriai Scott Frank, Allan Scott. Vaidina Anya Taylor-Joy, Chloe Pirrie, Bill Camp, Marcin Dorocinski, Thomas Brodie-Sangster ir kiti.

„LIKIMAS: VINKSIŲ SAGA“ („Fate: The Winx Saga“) Turbūt daugelis iš vaikystės pamenate smagų animacinį nuotykių serialą apie fėjas? Gera žinia – Vinksės sugrįžo ir šįsyk tai – serialas. Pirma serija pasirodė 2020 m. ir netrukus šovė į žiūrimiausiųjų „Netflix“ platfomoje viršūnes. Nors kol kas žinių apie antrą sezoną nėra, labai tikėtina, kad išvysime ir pratęsimą.

Pagrindinė herojė, Bloom, atvyksta mokytis į Alfea koledžą. Ji žino, kad turi super galių – gali valdyti ugnį. Bėda ta, kad nežino, kaip tai daryti, o nežinojimas privedė prie didelės tragedijos – gaisro jos pačios namuose. Išsižadėjusi gyvenimo tarp paprastų mirtingųjų, Bloom tikisi išmokti pažaboti savo galias. Vienok, paaiškėja, kad ji – ne paprasta fėja. Alfea koledže mergina ne tik susiranda draugų, patiria meilę, atranda magijos pasaulį, bet ir išmoksta kovoti su nelauktais demonais – Sudegusiaisiais.

Režisierius Brian Young , vaidina Abigail Cowen, Hannah van der Westhuysen, Precious Mustapha, Eliot Salt, Elisha Applebaum, Danny Griffin, Sadie Soverall, Eve Best ir kiti.

83

JAUNIEJI „KINO PAVASARIO“ PROGRAMOS SUDARYTOJAI:

APIE MEILĘ KINUI IR KOKIUS 3 FILMUS VERTA PAMATYTI Jaunimo žodis kine labai svarbus. „Jaunuoliai, tyrinėjantys festivalio „Kino pavasaris“ kino pasaulį“, - taip „Instagram“ paskyroje save pristato jaunieji programeriai, kurie domisi kinu, diskutuoja, žiūri filmus, atrinkdami pačius įdomiausius jauniems, kiną mylintiems žmonėms.

„Jaunieji programeriai“ – tai jau trečius metus nevyriausybinės organizacijos „Meno avilys“ ir jos edukacinio projekto „Moving Cinema“ kartu su „Kino pavasariu“ vykdoma iniciatyva, kurios metu jaunieji kino gerbėjai, peržiūrėję festivalio „Kino pavasaris“ filmus, išskiria savo favoritus. Susipažink su jaunųjų programerių Julijos, Emilijos, Ievos, Roko, Ūlos ir Faustinos mintimis apie kiną bei trimis filmais, kuriuos jie kovo 18 – balandžio 5 dienomis rekomenduoja pamatyti virtualiajame kino teatre „filmai.kinopavasaris.lt“.

Julija Sotirovič „Kiną matau kaip terpę, kurioje galima motyvuoti, atkreipti dėmesį, „sušildyti“ arba įnešti skausmo. Filmuose man įdomiausia simbolizmas – kaip tam tikra, regis, atsitiktina smulkmena, pavirsta kažkuo labai svarbiu. Susipažįstu su filmo kūrėjų pasauliu – taip pažindinuosi su kitomis kultūromis ir jų pasaulėžiūra“.

Emilija Valaitytė „Festivalio programa sužadina naujas ir neregėtas patirtis, plečia akiratį, išmoko įvairių dalykų – būtent to, ką noriu rasti filmuose. Kine mane be galo žavi šviesa bei veikėjų refleksijos į tam tikras situacijas, žodžius, įspūdžius ar nusivylimus. Kiekviena emocija ar pojūtis savotiškai pakeri“.

Ieva Martusevičiūtė „Kiekviena proga artimiau pažinti filmų įvairovę, atrasti dar nepažintas jų formas, vaizdavimo būdus ar temas, ugdyti jautresnį žvilgsnį į supančią aplinką ir problemas, verčia dar stipriau pamilti kiną. Ypač dokumentiką, tapusią mano didžiuoju įkvėpimo šaltiniu, ir, žinoma, brangiausia saviraiškos priemone“.

Rokas Makutunovičius „Pastaraisiais metais teko daugiau laiko praleisti žiūrint filmus nei bandant juos kurti. Ir tai buvo labai svarbus pokytis,

www.panele.lt

privertęs prisiminti, kodėl kinas apskritai reikalingas, kodėl ši industrija juda į priekį. Jau leidžiu sau traktuoti kiną kaip žmogų, kuris papasakos kažką naujo, su kuriuo kartais galima „pabliauti“, o kartais – prisijuokti. Vaikiausi įmantrių siužetų, galingų kulminacijų, žadu ir vėl tą daryti, bet šiomis dienomis kine ieškau paprastumo“.

Ūla Mališauskaitė „Kai noriu išsilieti ir užfiksuoti savas emocijas imu tapyti arba čiumpu į rankas kamerą. Visada giliai manyje krebždėjo aistra kinui, kuri, bėgant laikui, vis stipriau augo. Kinas man padeda suprasti, kas iš tikrųjų man gyvenime yra svarbu. Dažnai ten ieškau saugaus kampelio ir supratimo, kažko, kas man yra sava, malonu akiai, o kartais norisi išlipti iš savo komforto zonos, į viską pažvelgti per kitokią prizmę ir tokiu būdu dar geriau pažinti ne tik save bet ir kitus“.

Faustina Kiaušaitė „Man kine svarbiausia – jausmas. Filmuose dažniausiai ieškau vieno iš dviejų dalykų: lengvo, galbūt kiek kvailoko, neįpareigojančio turinio, arba to, kas užkabintų, surezonuotų viduje, leistų atsitraukti ir į viską pažvelgti kitu kampu. Taip pat didelį dėmesį kreipiu į aktorių darbą. Galbūt esu naivi, bet laukiu filmų, kurie padaro pokytį, turi transformuojančią galią ar plečia sąmonę“.

„Aš esu Greta“ / „I Am Greta“ (rež.

Nathan Grossman) Jau keletą metų Gretos vardas skamba tiek jos įkvėptų milijonų „Fridays for Future“ aktyvistų, tiek ją šmeižiančių aukšto rango politikų ir klimato kaitos skeptikų lūpose. 2018-ųjų rugpjūtį penkiolikmetė mokinė iš Švedijos Greta Thunberg, užuot ėjusi į pamokas, pradėjo streiką dėl klimato kaitos. Jos klausimas suaugusiesiems buvo toks: „Jei jums nerūpi mano ateitis Žemėje, kodėl turėčiau ko nors siekti mokykloje?“ Per kelis mėnesius jos keliu pasekė šimtai tūkstančių jaunuolių pasaulyje.

Greta, tyli švedų mergaitė su autizmo spektro sutrikimu, tapo pasaulinio garso aktyviste. Režisierius ją sekė nuo pirmosios mokyklos streiko dienos nė nenutuokdamas, kad liudija vieno įtakingiausių žmonių pasaulio istorijoje kelionės pradžią.

Obuoliai“ / „Apples“ (rež. Christos Nikou) Ar filmas gali būti jaukiai komiškas ir taip pat širdį veriančiai liūdnas? Santūrus, bet kartu ir ypač gilus?

Nostalgiškas, bet taikliai atspindintis šiandieną? Ši daugiasluoksnė alegorija atveria neišsemiamą temų jūrą. Siaučiant staigią amneziją sukeliančiai pasaulinei pandemijai, Aris įtraukiamas į reabilitacijos programą, skirtą pacientams, kurių niekas nepasigenda. Siekiama sukurti naujas atmintį praradusių žmonių tapatybes.

Kasdien atlikdamas vis naują magnetofono kasetėje įrašytą užduotį, Aris fotoaparatu fiksuoja aplinkinį pasaulį. Naujos patirtys turi užimti prarastų prisiminimų vietą. Tik įpratęs prie programos rutinos, Aris sutinka toje pačioje programoje dalyvaujančią Aną.

ORGANIZATORIŲ ARCHYVO NUOTRAUKOS

„Valchenzė amžiams“ / „Walchensee Forever“ (rež. Janna Ji Wonders) Ar egzistuoja toks dalykas, kaip „šeimos atmintis“, lemianti kiekvienos kartos veiksmus? Režisierė Janna Ji Wonders neria į savo šeimos archyvus ir dokumentiniame pasakojime leidžiasi į šimtmetį trunkančią atradimų kelionę. „Valchenzė amžiams“ – tai filmas apie gyvenimo ciklą ir nesenstanti šeimos istorija apie tapatybės paieškas, savirealizaciją, meilę, skausmą, priklausomybę, praradimą, psichozę, gimimą bei mirtį.

85

UŽKARIAUTI PASAULĮ Kažin, ar kuri nors iš mūsų jaustųsi darbinga ir naši, jei būtų alkana. Maistas – ne tik malonumas, tačiau ir organizmo kuras, suteikiantis gyvybinės energijos. Nesvarbu, dirbi sėslų protinį darbą namuose ar užsiimi profesine veikla, reikalaujančia daug fizinių jėgų, tinkamas maistas yra labai svarbus, jei nori palaikyti darbinį produktyvumą.

Tiesa, tavo darbo pobūdis sufleruoja, kas turėtų atsirasti lėkštėje. Keturios žinomos tinklaraštininkės dalinasi su mumis receptais, kurie tinkami dirbančioms skirtingus darbus. „Tai yra geras pietų variantas dirbančioms iš namų. Jeigu avokadas dar valgomas ir nėra papuvęs, siūlau pasigaminti avokadų padažą, kuris derės prie daugumos patiekalų, o ir maisto švaistyti neteks. Šios salotos yra puikus pasirinkimas lengviems pietums ir kai reikia „gelbėti” avokadus, kurie jau nėra tokie išvaizdūs, kad būtų supjaustyti patiekimui.“

Ingredientai Salotoms reikės: AURELIJA VAIČIUKEVIČIŪTĖ („Instagram” ją rasi @rozinisavokadas )

siūlo pasigaminti lengvas bei maistingas

*

SALOTAS SU TUNU IR AVOKADŲ PADAŽU

*

www.panele.lt

● ● ● ● ●

Salotų lapų Slyvinių pomidorų Cukinijos Indelio tuno savo sultyse Lukštentų kanapių sėklų ir džiovintų laiškinių česnakų (patiekimui)

Avokado padažui reikės: ● ● ● ● ●

2 v. š. graikiško jogurto 1 a. š. pesto padažo 1 a. š. citrinų sulčių 1 sunokusio avokado Žaliųjų citrinų ir pipirų prieskonių

Gaminimo eiga:

Salotų ingredientus sumaišome tarpusavyje.

Gaminant padažą, avokadas turi būti sunokęs, kad būtų galima jį pertrinti šakute arba bulvių grūstuve.

Patrynus avokadą reikia jį sumaišyti su kitais padažo ingredientais ir išmaišyti viską iki vientisos masės.

Tuomet padažą supilame ant salotų, o ant viršaus užbarstome lukštentų kanapių sėklų bei džiovintų laiškinių česnakų.

87

ASMENINIO ARCHYVO NUOTRAUKOS

„Tai gali būti ne tik maistingi pietūs, bet ir puikūs pusryčiai ar vakarienė dirbančioms sėdimą darbą ofise. Geriausias dalykas yra tas, kad pasiruošus falafelius ir išsivirus bolivinės balandos košę iš anksto, į šį dubenėlį sumesite likusius ingredientus per kelias minutes. Siūlau išbandyti šį patiekalą, nes jis yra labai maistingas, „pakraunantis“ energijos, o jo ruošimas neatims daug laiko bei lengvai pasiduos improvizacijoms.“

EVELINA ŠVAIKAUSKAITĖ („Instagram” ją rasi @itsmevelina )

siūlo pasigaminti

BOLIVINĖS * BALANDOS DUBENĖLĮ SU FALAFELIAIS

*

Ingredientai Falafeliams reikės: (25 nedideli falafeliai) ● ● ● ● ● ● ● ● ●

Skardinės avinžirnių (be skysčio) Pusės svogūno 2 skiltelių česnako 2 v. š. alyvuogių aliejaus 1 a. š. malto kumino Ketvirtadalio šaukštelio druskos 3 v. š. avižinių miltų Po 0,5 a. š. svogūnų ir česnakų miltelių Šiek tiek aitriųjų raudonųjų pipirų miltelių

Salotoms reikės:

● 150 g nevirtos bolivinės balandos (maždaug 1 puodelio) ● 2 puodelių vandens bolivinei balandai išvirti ● Druskos ● Įvairių daržovių (špinatų, cukinijos, agurko, paprikos, avokado, laiškinio svogūno), kepintų sezamų

Padažui: ● ● ● ●

4 a. š. garstyčių 2 a. š. klevų sirupo 2 v. š. citrinos sulčių 2 v. š. alyvuogių aliejaus

Gaminimo eiga:

Svogūną ir česnaką šiek tiek susmulkiname. Juos ir kitus falafelių ingredientus sudedame į maisto smulkintuvą ir viską sutriname. Svarbu nepersistengti ir nesutrinti visko iki glotnios masės. Formuojame falafelius ir dedame ant skardos, išklotos kepimo popieriumi. Taip pat galima kiekvieną falafelį apipurkšti alyvuogių aliejumi. Kepame apie 30 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Įpusėjus laikui, falafelius apverčiame.

Išverdame bolivinę balandą ir leidžiame jai atvėsti. Į dubenėlius dedame bolivinę balandą, pjaustytas daržoves ir falafelius.

Apiberiame kepintų sezamų sėklomis ir pagardiname padažu.

www.panele.lt

„Ar ir jūs pasiilgote kelionių? Pabėkim nors trumpam į Meksiką! Naudojant tinkamus prieskonius, šios šalies skonius labai paprasta išgauti savo virtuvėje. Mano vienas mėgstamiausių Meksikos virtuvės patiekalų – enčilados su vištiena. Kartą paragavę, norėsite gaminti dar ir dar – esu tikra! Sočiąsias enčiladas galima valgyti ir karštas, ir šaltas, puikiai tinka pietų dėžutei ir visiškai nepakeičia skonio pašildytos. Puikus maistas dirbantiems daug fizinių jėgų reikalaujantį darbą. “

KOTRYNA REMEIKAITĖ („Instagram” ją rasi @konorsskanaus )

siūlo pasigaminti

*

SOČIĄSIAS ENČILADAS

*

Ingredientai Padažui reikės: ● ● ● ● ● ● ● ●

2 v. š. aliejaus 2 v. š. miltų 200 ml sultinio 1 skardinės smulkintų pomidorų 0,5 a. š. malto kumino 0,5 a. š. maltos kalendros 0,5 a. š. maltos rūkytos paprikos druskos, pipirų

Enčiladoms reikės:

● 500 g vištienos filė ● 1 a. š. maltos paprikos ● 0,5 a. š. maltos rūkytos paprikos ● 0,5 a. š. česnako granulių ● 0,5 a. š. maltos kalendros ● druskos, pipirų ● 8 kvietinių tortilijų ● 200 g tarkuoto fermentinio sūrio ● 1 mažos skardinės konservuotų kukurūzų ● 1 skardinės pupelių (raudonųjų arba juodųjų) ● graikiško jogurto, žaliosios citrinos ir šviežios kalendros (patiekimui)

ASMENINIO ARCHYVO NUOTRAUKOS

Gaminimo eiga:

Ruošiame padažą. Puode ant vidutinės kaitros įkaitiname aliejų, į jį suberiame su visais prieskoniais sumaišytus miltus ir maišydami pakepiname 1-2 minutes. Po truputį pilame sultinį ir vis maišome, kad neliktų gumuliukų. Supylus visą sultinį, sukrečiame smulkintus pomidorus ir leidžiame padažui užvirti. Būtina stebėti, kad nepridegtų.

Vištieną supjaustome nedideliais gabaliukais, sumaišome su visais prieskoniais ir apkepame. Kepimo indą ištepame keliais šaukštais padažo. Imame po vieną tortiliją, per vidurį jos patepame šaukštu padažo, dedame keptą vištieną, pupeles, kukurūzus ir fermentinį sūrį. Tortiliją susukame ir dedame į kepimo indą. Taip paruošiame visas tortilijas. Likusį padažą supilame ant paruoštų enčiladų viršaus, užberiame likusį sūrį ir, jeigu liko, pupeles bei kukurūzus. Kepame iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių. Patiekiame su graikišku jogurtu, žaliosios citrinos riekelėmis ir kalendros lapeliais.

89

PAULĖ TAMAŠAUSKAITĖ („Instagram” ją rasi @followyourspoon)

siūlo pasigaminti sočius ir lengvai paruošiamus pusryčius –

*

LINŲ SĖMENŲ PUDINGĄ

*

„Tai idėja sveikiems, sotiems ir lengvai paruošiamiems pusryčiams, kurie suteiks energijos naujai darbo dienai, kurios metu reikia daug judėti. Gamybos principas panašus kaip ir chia pudingo – per naktį reikia išbrinkinti sėklas, tačiau ryte reikia sumalti linų sėmenis. Juos sumalus organizmas žymiai efektyviau pasisavina visas naudingąsias medžiagas. Linų sėmenų sėklose yra labai aukšta polinesočiųjų riebalų rūgščių (kurios dar vadinamos „geraisiais riebalais”) koncentracija. Gerieji riebalai yra maistas mūsų smegenims, o tinkamas smegenų darbas užtikrina ir puikų viso organizmo funkcionavimą.“

Ingredientai: (1–2 porcijoms)

● 4 v. š. linų sėmenų ● 1 puodelis vandens ● 1-2 šaukštai agavų/datulių/klevų sirupo (kuo daugiau – tuo saldžiau) ● 1/2 greipfruto ● Saujelė džiovintų spanguolių ● Keli žiupsniai kokosų drožlių

Linų sėmenis užpilame vandeniu ir paliekame brinkti per naktį.

Kitą dieną pilame išbrinkusius linų sėmenis (su visu vandeniu) į kokteiliams trinti skirtą taurę ar kokį nors didesnį indą, kuriame būtų patogu viską sumalti elektriniu smulkintuvu.

Greipfrutą nulupame, padaliname per pusę. Kiekvieną jo skiltelę taip pat nulupame – gamybai naudojame tik minkštimą (arba perpjauname greipfrutą per pusę ir šaukšteliu išimame minkštimą tiesiai į indą, kuriame malsime). Pilame pasirinktą sirupą ir viską gerai kelias minutes malame – tol, kol beveik nebesimato nesumaltų linų sėmenų. Pudingą dedame į stiklines, ant viršaus užbarstome nuplautomis džiovintomis spanguolėmis, kokosų drožlėmis.

www.panele.lt

ASMENINIO ARCHYVO NUOTRAUKOS

Gaminimo eiga:

PRENUMERUOK ŽURNALĄ IR GAUK 20 EUR VERTĖS DOVANĄ!

Metų prenumerata (4 numeriai) + „Cosmepick“ kūno šveitiklis su drakono vaisiumi „Exotic comfort“, 200 ml

Kūno šveitiklis puikiai pašalina negyvas odos ląsteles. Cukraus ir greipfrutų sėklų dalelės lygina odą, o drėkinamieji aliejai ją maitina. Po atpalaiduojančio šveitimo oda tampa lygi, spindinti ir kvepia egzotiniais vaisiais.

+

TIK ! r u E 9 9,9

„Cosmepick“ kūno kremas su japonine kamelija „SPA Relax“, 150 ml

Rytietiško aromato kūno kremas puikiai drėkina ir maitina kūno odą. Tamsios spalvos kūno kremas, kurio subtilus ir jausmingas aromatas ramina pojūčius ir leidžia jūsų vaizduotei nukeliauti į atokias, neįprastas ir rytietiškas vietas. Turtinga formulė, pagrįsta hidro-drėkinamuoju kompleksu AQUAXYL®, užtikrina intensyvų drėkinimą ir išlygina odą.

Atstovas Lietuvoje UAB „Juara“, Konstitucijos pr.12, Vilnius, tel. +370-5-2756741, Facebook JUARA_kosmetika Instagram JUARA.lt_kosmetika

www.juara.lt

Paskubėk ir nepraleisk šio ypatingo pasiūlymo!

PRENUMERUOTI GALI • panele.lt/prenumerata

• prenumerata@gmzurnalai.lt • tel. 8 (5) 247 77 30 (I-V, 9–17 val.)

Prenumeratos pasiūlymas galioja, jei žurnalo pristatymo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dovanų kiekis ribotas ir pasiūlymas galios tol, kol bus išdalintos visos dovanos. Dovaną pristatysime per mėnesį prenumeratos adresu atskira siunta. Visos nuolaidos skaičiuojamos nuo leidinio kainos prekybos vietose. Prenumeruojamame leidinyje gali nebūti reklaminių lankstinukų ir mėginukų, kurie yra tos pačios datos leidiniuose, parduodamuose prekybos vietose.

Permainų vėjo sostinė –

BERLYNAS INGRIDA KARPUŠKAITĖ

Laikais, kai dar mūsų sveikatai nebuvo grėsmės ir sienos buvo atviros, o kelionių bilietų kainos akcijų metu buvo mažesnės nei dienos pietų, su drauge nusprendėme aplankyti šį miestą. Išvykome labai trumpam – tik ilgajam savaitgaliui, bet šio laiko pakako susipažinti su svarbiausiomis Vokietijos sostinės lokacijomis.

Berlynas (vok. Berlin) – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas. Tai – antras pagal dydį Europos Sąjungos bei penktas pagal dydį Europos žemyno miestas. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1287 m. Berlynas buvo Brandenburgo, Prūsijos, www.panele.lt

Vokietijos imperijos, Trečiojo Reicho sostinė. Po Antrojo pasaulinio karo Berlynas buvo padalintas – rytinė dalis tapo Vokietijos Demokratinės Respublikos sostine, o Vakarų Berlynas buvo nuo 1961 m. siena apsuptas enklavas VDR teritorijoje. Perėjimas iš vienos miesto dalies į kitą buvo griežtai ribojamas.

Siena buvo nugriauta 1989 m. lapkričio 9 d. Per vieną naktį buvo perrašyta Berlyno istorija, o sienos griūtis tapo laisvės, permainų vėjo, šviesesnio rytojaus ir vienybės simboliu, reikšmingu ne tik Vokietijai, bet ir visam pasauliui.

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Tolimi kraštai – vilioja. Tačiau ir visai čia pat, Europoje, yra ne tik gražių, bet labai reikšmingų pasaulio istorijai miestų. Berlynas – vienas jų.

Berlyno zoologijos sodas (Zoologischer Garten Berlin) Į Berlyną keliavome autobusu ir miestą pasiekėme ankstyvą rytą. Kadangi iki galėsime užsiregistruoti į viešbutį turėjome luktelti bent 7 valandas, pirmąja lankytina vieta pasirinkome Berlyno zoologijos sodą. Žinojome, kad galėsime ramiai pasivaikščioti, viską gerai apžiūrėti ir puikiai praleisti laiką.

Berlyno zoologijos sodas – vienas didžiausių zoologijos sodų Vokietijoje (net 35 ha ploto!) ir vienas turtingiausių pasaulyje pagal gyvūnų rūšis (apie 14 000 gyvūnų, 1500 rūšių). Berlyno zoologijos sodui taip pat priklauso muziejus – akvariumas, kuriame auginamos ir eksponuojamos ne tik žuvys, bet ir ropliai, vabzdžiai, bestuburiai ir kt. Berlyno zoologijos sodas pasižymi tuo, kad gyvūnams skirtos didelės teritorijos, kur jie laksto beveik laisvi, nuo lankytojų neretai atskirti tik vandens grioviu. Paukščiams ir kitiems gyvūnams įrengti aptvarai yra labai erdvūs.

Laikas čia tikrai neprailgo. Kadangi galėjome ne tik apžiūrėti įvairius gyvūnus, nuo mielų lamų iki egzotiškų dramblių ir žirafų, bet ir sudalyvauti įvairiose interakcijose. Čia galima stebėti, kaip maitinami įvairūs gyvūnai, darbuotojai noriai papasakoja apie rūšį ir jos ypatumus. O taip pat veikia ir mini parkas, kuriame galima pašerti ožkas – tereikia nusipirkti specialiai tam skirto maisto.

93

Reichstagas (Reichstag)

Brandenburgo vartai (Brandenburger Tor) Vos tik įsikūrusios viešbutyje, nieko nelaukdamos išėjome apžiūrėti žymiausių Berlyno vietų. Pirmuosius aplankėme Brandenburgo vartus.

Brandenburgo vartai – tai architektūros paminklas, vienas iš Berlyno simbolių, buvę miesto vartai. Ilgus metus Brandenburgo vartai buvo Vokietijos padalinimo, o nuo 1989 m. – Vokietijos suvienijimo simboliu.

Brandenburgo vartai yra vieninteliai išlikę Berlyno miesto vartai. Juos 1788–1791 m. karaliaus Frydricho Vilhelmo II paliepimu pastatė Carl Gotthard Langhans. Tai buvo pirmasis Berlyno klasicizmo paminklas.

Vartai stovi Paryžiaus aikštėje, o jų viršūnę vainikuoja pompastiška kvadriga – keturių arklių tempiamas kovos vežimas. Ši skulptūra Napoleono karų metu, prancūzams užėmus miestą, buvo išgabenta į Paryžių ir atgal grąžinta tik po 8 metų.

Antrojo pasaulinio karo metu vartai stipriai nukentėjo, kvadriga buvo visiškai sunaikinta. 2000–2002 m. jie rekonstruoti. Šaltojo karo metu Brandenburgo vartai buvo dalis Berlyno sienos, skyrusios Rytų ir Vakarų Vokietiją. Šie vartai tapo suvienytos Vokietijos simboliu po istorinio Berlyno sienos griuvimo 1989 m. www.panele.lt

Visai netoli, lengvai pasiekiamas pėsčiomis, yra kitas svarbus objektas. Tai – Reichstagas.

Reichstago pastatas 1894 m. buvo pastatytas specialiai parlamento, rinkto tiesioginiuose rinkimuose, darbui. Nuo 1919 m., Vokietijai pasivadinus Veimaro Respublika, jame buvo renkama ir valstybės galva – Reichskancleris. 1933 m. sausio 30 d. demokratiniu keliu atėjęs į valdžią Adolfas Hitleris jau vasario 27 d. inscenizavo Reichstago gaisrą, apkaltino juo komunistus, ir sustabdė demokratijos plėtrą, pareiškęs, kad parlamentui nebėra kur susirinkti. Faktiškai paskutinė Reichstago sesija įvyko 1942 m. Pastatas dar kartą degė 1945 m. balandžio mėnesį, Berlyno šturmo metu. Iki 1991 m. jis stovėjo lyg paminklas fašizmui, tačiau susivienijus Rytų ir Vakarų Vokietijoms buvo nutarta jį suremontuoti. Nuo 1999 m. jame vėl dirba Vokietijos parlamentas – Bundestagas. Šį Vokietijos vyriausybės pastatą rekonstravo seras Normanas Fosteris.

Projektas parengtas atsižvelgiant į politinius ir socialinius pokyčius, kurie vyko vėl suvienytoje Vokietijoje. Rezultatas – technologiškai pažangus statinys, tapęs naujojo Berlyno simboliu. Ardant buvo atidengtos senosios statinio konstrukcijos. Dėl to buvo nuspręsta palikti originalų karkasą ir atidengti įvairius istorinius statinio sluoksnius.

Holokausto memorialas (Holocaust-Mahnmal) Pasigrožėję Reichstago didybe, pėsčiomis nuėjome prie netoliese esančio Holokausto memorialo, o tiksliau – „Memorialo nužudytiems Europos žydams“. Galiu drąsiai teigti, kad šis aplankytas objektas paliko didžiausią įspūdį. Kvapą gniaužia ta tyla ir rimtis, tvyranti didžiuliame betoniniame labirinte. Šis memorialas iškilo 2005 m. Jį sukūrė architektas P. Eisenman. Memorialą sudaro per 2700 betono blokų – jų plotis ir ilgis nesiskiria, tačiau aukštis svyruoja nuo 0,2 iki 4,8 m.

Visa memorialo teritorija kiek primena kapines.

Berlyno kateda (Berliner Dom) Kaip ir lankantis bet kurioje Europos šalies sostinėje, taip ir Berlyne – privalu pamatyti katedrą. Berlyno katedra – didžiausia protestantų bažnyčia Vokietijoje. Pastatyta ji 1894–1905 m., Vokietijos imperatoriaus Williamo II įsakymu, pagal Julius Raschdorff projektą.

Kelis sykius degusi, sprogdinta, atstatyta ir rekonsrtuota, tokia kokia ji yra šiandien, duris atvėrė vos 1993 m.

Berlyno televizijos bokštas (Berliner Fernsehturm) Kaip Vilniuje, taip ir Berlyne – iš kurios miesto dalies bepažvelgsi į dangų, pamatysi kaip aštrus televizijos bokšto smaigalys perveria dangų.

Berlyno televizijos bokštas iškilo 1969 m., vietiniai dar jį vadina „dantų krapštuku“. Liftu galima pakilti į 203 m aukštyje esančią apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria kerinti Berlyno panorama. Čia taip pat įsikūręs ir restoranas.

ASMENINIO ARCHYVO IR „SHUTTERSTOCK“ NUOTRAUKOS

Berlyno siena (Berliner Mauer) Kitą dieną nusprendėme pradėti nuo Berlyno sienos aplankymo.

Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, 1945 m., pagal Jaltos konferencijos nutarimus, Vokietija, o taip pat ir Berlynas, buvo padalinti į keturias okupacines zonas, kurias valdė sovietų, amerikiečių, britų ir prancūzų administracija. Matydamos kylančią įtampą dėl Berlyno padalijimo ir supratusios, kad su sovietais nepavyks susitarti, vakarų valstybės sujungė savo okupacinius sektorius į vieną – taip buvo padėti pagrindai demokratinei Vakarų Vokietijos valstybei sukurti. Ilgainiui vis labiau ėmė skirtis demokratinės VFR ir komunistinės VDR valstybių lygis.

Vis daugiau žmonių kėlėsi iš Rytų Vokietijos į turtingesnę ir laisvesnę Vakarų Vokietijos dalį. Didžiulis pabėgėlių srautas kėlė SSRS susierzinimą. 1952 m. Sovietų Sąjunga uždarė Rytų Vokietijos sieną. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad „geležinėje uždangoje“ žiojėjo skylė – Vakarų Berlynas, kuris tapo Rytų Vokietijos pabėgėlių prieglobsčiu. 1961 m. kasdien Rytų Berlyną palikdavo daugiau kaip 1000 žmonių. Sovietai pareikalavo, kad Vakarų valstybės pasitrauktų iš Berlyno, o miestą, tariamai, visi paliktų laisvu ir demilitarizuotu. Vakarų valstybėms kategoriškai atmetus sovietų reikalavimus, SSRS ir VDR 1961 m. rugpjūčio 13 d. užtvėrė visus kelius tarp Rytų ir Vakarų Berlyno ir pradėjo statyti Berlyno sieną. Per kelias savaites iškilo 160 kilometrų ilgio siena, kurios aukštis siekė 3,6 metro.

Berlyno siena beveik tris dešimtmečius skyrė ne tik dvi Berlyno puses, bet ir du – Rytų bei Vakarų – pasaulius. Sienos griūtis prasidėjo 1989 m. lapkričio 9 d. Per vieną naktį buvo perrašyta Berlyno istorija, kuomet tūkstančiai Rytų ir Vakarų Berlyno gyventojų prasibrovė pro betoninius blokus ir susigrąžino miestą.

Dar ir šiandien šiuos istorinius įvykius mena sienos likučiai. Plika akimi matomi architektūros ir infrastruktūros plėtros skirtumai vienoje ir kitoje jos pusėje. Na, o 1,3 km ilgio betoninės sienos ruožas Šprė upės pakrantėje yra bene populiariausias lankytinas objektas Berlyne, dar vadinamas „Rytų galerija“. Tai – bene didžiausia pasaulyje galerija po atviru dangumi. Ant šios išlikusios sienos atkarpos galima pamatyti padalintos Vokietijos ir jos susivienijimo epochą įamžinusius paveikslus – grafičius. Šią galeriją iš karto po Berlyno sienos griūties sukūrė apie 120 menininkų iš 21 šalies. „Rytų galerijoje“ iš viso galima išvysti apie 100 piešinių.

„Bratwurst“ ir lokys Neretai, vykdami į svečią šalį, norime paragauti ir vietinės virtuvės. Berlyne ji nėra egzotiška, tačiau Berlyno dešrelės, vadinamos „Bratwurst“, su kario kečupu išties skanios ir vertos būti paragautos.

Beje, Berlyno simbolis yra lokys. Ir, panašu, berliniečiai tuo labai didžiuojasi. Gatvėse sutiksite šimtus spalvingų lokių skulptūrų.

Ir pabaigai: jei nusprendėte šiais neramiais laikais keliauti – darykite tai atsakingai.

95

Pavasario meilės

HOROSKOPAS Šį pavasarį tau ypatingai norėsis bendrauti. Jausiesi energinga, o santykiai, esami ar nauji, pripildys tavo širdį džiaugsmo. Nenustebk, jei dėl antrosios pusės ryšiesi keisti gyvenimo būdą – norėsi brangiam žmogui padėti siekti tikslų ir svajonių. Didelė tikimybė, kad kartu leisitės į kelionę.

JAUTIS Pavasarį tavęs laukia daug pokyčių – ne išimtis ir santykių sritis. Gali būti, kad skleistis meilei 2020 m. tau sukliudė pandemija, tačiau į „frontą“ sugrįši su trenksmu. Su esamu ar nauju brangiu žmogumi turėsi tokių patirčių, kad gyvenimas atrodys lyg stebuklas. www.panele.lt

DVYNIAI Jei buvai užstrigusi toksiškuose santykiuose – pavasarį pavyks iš jų ištrūkti. Ne be draugų postūmio sugrįši į antrosios pusės paieškas, tačiau labiau norėsi džiaugtis atkovota laisve ir nepriklausomybe.

VĖŽYS Palankiausias šio pavasario mėnesis naujiems santykiams pradėti – kovas. Tačiau visus tris mėnesius, tyčia ar netyčia, sutiksi seniai nematytų žmonių ir tai darys tave be galo laiminga, įneš naujų prieskonių į gyvenimą.

Tikėtina, kad tarpe sutiktųjų bus ir taip ilgai ieškota meilė.

„SHUTTERSTOCK“ NUOTR.

AVINAS

Pagaliau nuvirs ilgai statytos sienos ir galėsi atsiverti žmogui, įrodžiusiam, kad iš tiesų rūpi. Panašu, kad pavasarį keisis tavo gyvenimo prioritetai ir daugiau dėmesio skirsi santykiams bei jų puoselėjimui. Leisk sau mylėti ir būti mylima!

SVARSTYKLĖS Nerealistiški reikalavimai ir lūkesčiai virs nusivylimais tiek tau, tiek žmogui, su kuriuo kuriate santykius. Pasistenk būti nuoširdesnė ir atviresnė. Nieko neslėpk ir nemeluok. Jei su nauju ar esamu brangiu žmogumi nusistatysite ilgalaikius tikslus – santykiai taps daug tvirtesni.

SKORPIONAS Šis pavasaris – puikus metas įsipareigoti. Jei esi vieniša, ieškok tokio žmogaus, kuris bus ištikimas, nuoširdus ir patikimas. Labai naudinga kartu susiplanuoti bent trumputį pabėgimą iš kasdienės rutinos.

Norėsis naujų potyrių ir tai kels įtampą santykiuose. Brangus žmogus nesupras kas vyksta, nors ir nei vienas iš jūsų nenorės nutraukti draugystės. Ne atsiribok, o priešingai – stengis išsikalbėti ir pasitikėti žmogumi, kurį pati pasirinkai.

OŽIARAGIS Jei santykiai netenkina – laikas sukti skirtingais keliais. Tik paleidusi tai, kas sena ir neveikia, į savo gyvenimą galėsi įsileisti naują ir būti laiminga.

Arčiau vasaros pajusi pilnatvę ir harmoniją meilės srityje.

VANDENIS Šį pavasarį meilės reikalai bus kaip niekada sėkmingi. Kartu su antrąja puse leidžiamas laikas tave įkvėps, norėsis versti kalnus. Esi vieniša? Tavo vidinis spindesys tikrai pritrauks kažką, kas vertas dėmesio. Ypatingas metas meilei – birželis.

ŽUVYS Akyliau stebėk brangaus žmogaus elgesį. Tikėtinos paslaptys ir apgaulės. Norėsi jaustis branginama ir vertinama, tačiau to santykiuose labai truks.

Pavasariui persivertus į antrą pusę, santykiai ims gerėti arba galutinai iširs.

LTY-FR

NO

EE

UE

VE

PARABENS SULPHATES SILICONES

G

AN

LY

MERGELĖ

ŠAULYS

D

Jei esi vieniša, šį pavasarį turėtum susirasti vietą savanoriauti. Labai didelė tikimybė, kad būtent tokioje vietoje sutiksi žmogų, kurį pamilsi ir jis mylės tave. Jei tokį žmogų jau turi – pasikeis jūsų bendravimas. Jis taps brandenis ir sklandenis.

CR

LIŪTAS

F RIE N

Pirkite

juara.lt

10 KLAUSIMŲ Viliui Popendikiui EGLĖ KILIOTAITYTĖ

Stengiuosi kiek įmanoma daugiau laiko skirti knygoms. Žinau, kad kartais toks užsiėmimas gali atrodyti nuobodžiu – juk dabar išvis nelabai populiaru skaityti. Bet, atradus patinkantį žanrą, įdomią temą arba tiesiog knygą, tas požiūris gali greitai pasikeisti. Taip pat man gyvenime labai svarbūs yra draugai. Nemažai laiko skiriu bendravimui – žmogiškasis ryšys man yra didžiulė vertybė. Taip pat dievinu gaminti maistą. Gal ir jums kada teks paragauti mano tiramisu – būtumėt maloniai nustebinti!

Ar turi kokį ritualą, be kurio neįsivaizduoji savo dienos?

Mmm, tai – rytinis dušiukas su muzika. O jei dar saulė šviečia pro langą – tobula. Aišku, užtrunku ypatingai ilgai, bet mane tai lyg paruošia naujai dienai, „atšviežina“.

Vieta, kurioje jautiesi laimingas?

Scena ir namai. Abejose šiose vietose jaučiuosi užtikrintai ir saugiai. O būdamas ant scenos, kokia ji bebūtų – maža, didelė, daug žiūrovų ar vienas – tiesiog jaučiuosi laimingas, kad galiu daryti tai, ką darau, dalintis savo istorijomis, paliesti, pradžiuginti, gyventi.

Panašiai jaučiuosi ir namie.

Kokia muzika, atlikėjai tave įkvepia?

Labiausiai mane įkvepia Michael Jackson ir „One Republic“ muzika. Tiesa, prieš porą metų draugas parodė savo grojaraščius „Spotify“ platformoje, kurie buvo suskirstyti pagal nuotaiką. Pvz.: linksma, liūdna, pikta, nostalgiška ir pan. Susikūriau tokius ir aš. Iki šiol muziką klausau tik taip (juokiasi)! Todėl sunku pasakyti, kokio konkretaus stiliaus ar atlikėjo muzikos aš šiuo metu daugiausiai klausausi. Mane įkvepia emocijos, žmonių istorijos ar žinutės, kurias per savo kūryba norima perteikti.

Ką labiausiai vertini žmonėse?

Atvirumą ir kūrybiškumą. Kūrybiškumas, iš esmės, – tai sugebėjimas pažvelgti į daiktus kitaip, neįprastai. Kasdienė rutina (pvz.: valytis dantis rytais, etiketo taisyklės, kelias į darbą ir namo) – tai susiformavę mūsų įpročiai, kurie yra atliekami automatiškai, refleksyviai. Reakcijų šabloniškumas, pasikartojimo ir panašumo nuobodulys yra priešingi žmogaus prigimtiniam gebėjimui ir norui žaisti, kurti.

Kartais tampame lyg „robotukai“. Dėl to labai vertinu kūrybiškus žmonės, jie sugeba tai „apeiti“.

Ką dar mėgsti veikti? www.panele.lt

Įsimintiniausia kelionė?

Su draugais į Jordaniją! Tas miegas dykumoje ir plaukiojimas koralų rife... Labai pasiilgau kelionių.

Ką esi girdėjęs ar skaitęs apie save, kas nėra tiesa?

Na (juokiasi), daug visko galima rasti šiais laikais įvairiose medijose, ir tikrai ne viskuo reikia tikėti. Bet, dažniausiai, interviu metu stengiuosi būti nuoširdus, o ir su žurnalistais sutariu gerai, todėl kažko, kas būtų šokiravę mane patį ar artimuosius, nesu apie save skaitęs. Na, gal nustebinsit jūs (juokiasi)?

Apie ką šiuo metu svajoji?

Išleisti naujus kūrinius ir, žinoma, albumą. Visada norisi judėti į priekį, o be konkrečių darbų ir grįžtamojo ryšio iš klausytojų, to padaryti neįmanoma. Todėl mano tikslai, uždaviniai yra labai pragmatiškai nukreipti į naujus kūrybos vaisius. Taip pat svajose – dainų vizualai ir pilni video klipai. Karantinas varžo mus, bet kartais tai netgi padeda sugalvoti kažką originalaus.

Patarimas jauniems žmonėms, ieškantiems savęs?

Mažiau „ieškoti“, daugiau „daryti“. Įdomus paradoksas: ieškojimai, iš tiesų, yra net ne veiksmas, o tiesiog buvimas ir nieko neveikimas. Manau, kad mums visiems (man taip pat) reikalinga labai aiškiai apčiuopiama PRAKTIKA. Nesvarbu, ar tai būtų dainų rašymas, ar darbas kavinėje, ar internetinių tinklapių kūrimas. Kuo daugiau praktikos – tuo daugiau supratimo. Tai patariu ir sau, ir kitiems.

EDITOS NYORK, MARIJOS MIRECKAITĖS NUOTRAUKOS

Kaip atradai kelią į muziką?

Negaliu sakyti, kad šį kelią „atradau“. Manau, visada tai žinojau ir jaučiau. Bet pirmuosius žingsnius žengiau ne be tėvų pagalbos. Būtent jie atvedė mane į menų gimnaziją Klaipėdoje, būrelį Jaunimo centre. Esu paprastas vaikas, svajotojas.

#mbpop

NAUJIENA

MERCEDES-BENZ parfumuotas moterų vanduo „POP Edition“, 60 ml

www.panele.lt

56,90|

-35% | 36,99

Akcija vyksta 2021 03 02–29

Dar daugiau puikių pasiūlymų eurokos.lt