Mergina, kuriai skirta būti danguje – Greta Adlytė

Mergina, kuriai skirta BŪTI DANGUJE

KAMILĖ KOGSTAITĖ

Tie, kuriems bent kartą teko skristi lėktuvu, žino, koks nepaprastas potyris yra buvimas danguje. Pakilus aukštai į orą apima sunkiai paaiškinamas atitrūkimo nuo realybės pojūtis, o laukiantis kelionės tikslas sukelia malonų virpulį krūtinėje. Panašūs išgyvenimai aplanko ir Gretą Adlytę – orlaivių pilotavimo studijas baigusią jauną merginą, kuri lėktuvu keliauja ne tik kaip keleivė, bet ir kaip pilotė. Nors visą pasaulį sustabdžiusi koronaviruso krizė pakoregavo Gretos planus siekti aukštumų aviacijos srityje, mergina tvirtai žino, kad savo plano užkariauti padanges – neatsisakys.

Greta – viena iš nedaugelio merginų, pasirinkusių orlaivių pilotavimo studijas. Ar iš tiesų dangaus platybės skirtos tik vyrams? Greta griauna stereotipinius nusistatymus ir teigia, jog moterų vienybė, užsidegimas ir sunkus darbas gali atnešti nuostabių rezultatų, siekiant pakeisti nusistovėjusias taisykles aviacijos srityje.

Greta, papasakok, kaip prasidėjo tavo kelias aviacijos srityje. Ar nuo pat mažumės traukė dangus, o gal sprendimas studijuoti orlaivių pilotavimą buvo spontaniškas?

Mano kelias aviacijos srityje prasidėjo pakankamai vėlai, tik mokantis gimnazijoje. Nors nuo mažumės traukė dangus, lėktuvai, skraidymas, tačiau tuo metu tai atrodė neįprasta ir tolima. Sprendimas sieti gyvenimą su aviacijos sritimi buvo gana spontaniškas, nes tuo metu, kai visus mano bendraamžius, tarp jų ir mane, spaudė dėl ateities profesijos pasirinkimo, aš išdrįsau išmėginti jėgas aviacijos srityje.

Dažniausi klausimai būdavo: „Kaip ir kodėl sugalvojai pasirinkti tokią specialybę?“ ir „Ar yra daugiau moterų lakūnių?“ Pradžioje tikriausiai daug kas netikėjo, kad šis mano sprendimas yra rimtas. Vis dėlto, sulaukiau nemažai palaikymo, ypač iš artimųjų. Vos tik pamėginau skristi, supratau, kad tai – mano vieta. Tuomet mano tėvai pamatė, kad siekiu įgyvendinti savo svajonę ir pradėjo mane palaikyti (tai daro iki šiol). Kitų nuomonės nelabai ir klausiau... (šypsosi). Ilgainiui atsirado draugų iš aviacijos srities, su kuriais užmezgėme šiltą ryšį, palaikome ir skatiname vienas kitą.

Kaip vertini orlaivių pilotavimo studijas? Kokių patirčių tau jos suteikė?

Sakyčiau, vertinu dviprasmiškai. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę nemokamai išmokti skraidyti lėktuvais. Vis dėlto, suprantu, kad pinigai už studijas buvo ne iš mano, o iš valstybės kišenės, todėl, mano nuomone, galėjo būti panaudoti naudingiau. Studijos įdomios, jos suteikė įvairių patirčių, tačiau yra daug vietų, kur studijų programa galėtų patobulėti. Manau, kad studijų programos organizavimo problemos neturėtų būti studentų reikalu.

Kokie buvo (yra) tavo tolimesni profesiniai planai po studijų baigimo?

Po studijų baigimo planavau dirbti pilote avialinijose. Vis dėlto, koronaviruso pandemija smarkiai pakeitė situaciją aviacijos srityje, tad, matyt, šį plano įgyvendinimą teks atidėti. Kol kas lauksiu, ta-

čiau būtų gerai įgyti kuo daugiau patirties šioje profesinėje srityje.

Paminėjai koronaviruso krizę, kuri smarkiai palietė aviacijos sritį. Bankrutavusios avialinijos, tūkstančiai iš darbo atleistų žmonių, nežinomybė dėl profesinės ateities... Kaip tave ir tavo profesinį gyvenimą paveikė ši krizė?

Jei atvirai, ši krizė neigiamai paveikė mano ir daugelio kitų žmonių profesinę motyvaciją. Tiek metų mokėmės, atrodė, jog viskas pagaliau vyks taip, kaip svajojome, o šiuo metu esame nereikalingi... Panašu, kad dar kelis metus turėsime laukti, kol padėtis pasitaisys. Jei nori palaikyti aviacijos studijų metu įgytus įgūdžius – tai kainuoja nemažus pinigus, o ateitis vistiek nėra aiški. Džiaugiuosi, kad turiu darbą šioje srityje, todėl galiu panaudoti studijų metu įgytas žinias ir tobulėti.

Kaip manai, ką tau ir kitiems, su aviacija susijusiems žmonėms, atneš ateinantys 2021 metai? Galbūt po sunkių išbandymų pagaliau laukia šviesa tunelio gale?

Manau, kad atneš dar daugiau iššūkių. Būsime priversti išmokti prisitaikyti prie įvairių sąlygų, galiausiai, išmoksime kažką naujo. Kažkada šviesa tunelio gale pasirodys, tačiau neaišku, ar tai įvyks 2021 metais. Viskas priklausys nuo vakcinos veiksmingumo ir kitų pandemijos valdymo rodiklių. pamažu vis dažniau atranda moterys. Kaip manai, kokios priežastys lemia, kad moterys vis drąsiau renkasi profesiją, susijusią su aviacija?

Manau, kad moterys tampa drąsesnės, atviresnės pasauliui, nebijo svajoti ir ieškoti to, kas joms iš tiesų įdomu bei ką naudingo jos gali išmokti. Aviacijos srityje technika vis labiau tobulėja, daug kas tampa automatizuota, todėl vis daugiau darbų nereikalauja fizinės jėgos. Moterys, kurioms yra artima technika, techniniai niuansai, gali daug ką išmokti padaryti pačios, o prireikus – visada galima paprašyti vyrų pagalbos.

Kaip reaguoji į kai kurių žmonių stereotipinius pasakymus, kad „lėktuvą privalo pilotuoti vyras“, „tik vyrai sugeba suvaldyti lėktuvą“, „aviacija neskirta moterims“ ir panašiai?

Dirbant aviacijos srityje moteriai būtina išmokti priimti šią nuomonę, nes taip sakančių visuomet gali pasitaikyti. Dažnai lyginu darbą aviacijos srityje su vairavimu. Anksčiau išvysti moterį už vairo buvo neįprasta, o dabar vairuojančių moterų yra labai daug. Galbūt kadaise tokie pokyčiai įsivyraus ir aviacijos srityje? Na, o pati į tokius pasakymus apie „nemoterišką“ profesijos pasirinkimą stengiuosi nereaguoti arba atsakyti pokštu. Tokias kalbas esu pratusi girdėti nuo pat vaikystės, nes užsiimdavau įvairiomis „nemergaitiškomis“ veiklomis. Pavyzdžiui, gimnazijoje buvau pirma mergina, kuri įstojo į krepšinio lygą. Žinoma, pamokyti vaikinus, kad stumdyti manęs negalima padėjo ir teisėjai, tačiau tikrai moku pastovėti už save. Svarbiausia yra pasitikėjimas savo jėgomis, o pradžioje visiems (nesvarbu, vyrams ar moterims) reikia įrodyti, ką sugebame.

Daugelis teigia, jog pilotams (ir pilotėms) sunku susikurti sėkmingą asmeninį gyvenimą, nes jų gyvenimo ritmas labai intensyvus – dažnai skraidoma, tenka gyventi „ant lagaminų“, mažai laiko praleidžiama namuose... Ar šios kalbos – tiesa?

Į šį klausimą negaliu atsakyti konkrečiai, kadangi tokio gyvenimo ypatumų dar nepatyriau. Suprantama, kad toks besikeičiantis, dinamiškas gyvenimo ritmas yra sudėtingas patiems pilotams ir jų antrosioms pusėms. Vis dėlto, esu girdėjusi iš tiesų gražių meilės istorijų, o santykius, labai norint, galima suderinti su darbu aviacijoje. Dažnai dirbantys aviacijoje atranda antrą pusę kolegų tarpe, todėl jiems būna paprasčiau vienas kitą suprasti ir suderinti. Manau, jeigu tik yra noro, viskas yra įmanoma.

Ar aviacijos srityje didelė konkurencija ir ar orlaivių pilotui (-ei) sunku surasti darbą?

Taip. Iki pandemijos surasti darbą aviacijoje buvo lengviau, galima sakyti, kad net buvo juntamas didelis pilotų trūkumas. Vis dėlto, dabar net ir didelę patirtys turintys pilotai ieško darbo...

Kokį jausmą tau sukelia buvimas danguje?

Tai nupasakoti yra be galo sunku, tai reikia pajausti (šypsosi). Būnant danguje man patinka jausmas, kad esu viena ir viskas priklauso tik nuo manęs. Atrodo, kad viskas yra toli, visi yra maži, taip pat ir jų problemos. Galima tiesiog mėgautis nuostabiu vaizdu, džiaugtis akimirka ir skristi kur nori, daryti tai, ką nori...

Jei gyvenimas pakryptų kita vaga ir lėktuvo vis dėlto nepilotuotum, tikriausiai tave sutiktume...

Manau, kad likčiau aviacijoje, kaip ir esu dabar. Vis dėlto, jei nepavyktų išvykti iš Lietuvos, atidaryčiau gėlių saloną (šypsosi). Na, o jei būtų galima rinktis, kokioje vietovėje gyventi, tuomet gyvenčiau kur nors kalnuose ir mokinčiau žmones slidinėti.