Ozonas nr. 36

Ekologiškos kultūros gidas

2011 | 4 | (36)

Vaikystė

Saugi vaiko ateitis

Paremk „Ozoną“ www.ozonas.lt

yra tėvų pareiga

Ekologiška tėvystė – darna su savimi ir pasauliu Mūsų nacionaliniai parkai Pavojingi vaikų žaidimai V. Jankūnaitė: „Svarbiausia žinoti kalendorių“ Aš ♥ dviračius

Leidinys atspausdintas ant knyginio popieriaus (Holmen B ook). Popierius sertifikuotas FSC sertifikatu.

P r i e d o p u s l a p i a i a t s p a u s d i n t i a n t 1 0 0 % p e r d i r b t o p o p i e r i a u s ( „C h a r i m a“ ) , t u r i n č i o „Blue Angel“ sertifikatą.

S p a u s t u v ė ( UA B „ D r u k a“ ) t u r i I S O 9 0 0 1 i r I S O 1 4 0 0 1 s e r t i f i k a t ą b e i L i e t u v o s s p a u s t u vininkų asociacijos suteiktą Žaliausios spaustuvės Lietuvoje sertifikatą.

Partneriai ir remėjai:

Respublikinis ekoprojektas www.ekokarta.lt

Pagrindinis socialinis partneris www.rupi.lt

Leidinio remėjas www.eugesta.lt

Leidinio remėjas www.meganet.lt

Leidinio remėjas www.vsa.lt

Leidinio remėjas www.zalvaris.lt

Socialiniai partneriai:

Leidinio remėjas www.antagute.lt

Redaktoriaus žodis

Pauliaus Sadausko nuotrauka

Kada atsiranda žmogus? Ar tada, kai įvyksta apvaisinimas? Ar tada, kai gimsta kūdikis?

Kaip sutikti atėjusįjį į pasaulį? Juk jo oda tokia trapi, dar nesugebanti prisitaikyti prie temperatūros pokyčių, jo akys dar neskiria gausybės spalvų, jo motorika padrika, jis negali užmegzti suprantamo kontakto su mumis. Tai jau tikrai ‒ žmogaus atėjimas yra tikrai gluminantis dalykas. Nuostabus, stebuklingas, bet kartu ir gluminantis.

tėvystės pamatas. Dabartiniams tėvams sakoma, kad senosios vaikų auklėjimo taiPauliaus Sadausko nuotrauka syklės yra absoliučiai klaidingos. Kūdikius skatinama kuo ilgiau maitinti motinos pienu, myluoti ir t.t. Galima sakyti, kad grįžtama prie natūralumo, nes skatinama su savo atžala elgtis intuityviai. Kita vertus, net to natūralumo stengiamasi išmokti. Ar ne paradoksaliai skamba tai, kad natūralios tėvystės principus galima sutraukti į taisyklių rinkinius, kurie dėstomi įvairiuose būsimųjų tėvelių kursuose?

Gyvūnijos pasaulyje mažyliai pasitinkami pagal nekintančius instinktų ritualus, kurie užtikrina teisingą jo auginimą. Žmonija kiek kitokia – nuolat besistengianti viską suprasti, rasti teisingiausią ir tinkamiausią sprendimą, sukurti bendras elgesio normas. Tėvystė ‒ kaip ir kiti gyvenimo aspektai ‒ taip pat turi savotišką reglamentą.

Tiesa, kintant amžiams, keitėsi ir požiūris į vaikų auginimą. Dar prieš kelis dešimtmečius tėvams buvo teigiama, kad labai svarbu neišlepinti savo mažylių, tad nėra jokio reikalo skubėti prie pravirkusio kūdikio ar pernelyg dažnai jo glausti prie savęs. Griežtas auklėjimas, itin tvirto autoriteto demonstravimas – tai buvo teisingos

Galima pastebėti, kad vaikystė yra būtent ta niša, kurioje lengviausiai tvirtinasi ekologija. Didėjant mokslinės medžiagos apie neigiamą nesveiko gyvenimo būdo poveikį kiekiui, pastebimas atsitraukimas į ekologiją. Norėdami savo vaikams visko, kas geriausia, tėvai susirūpina sveika mityba, sveika aplinka, teršalais vaikų žaisluose, rūbeliuose, tinkamu vaiko fiziniu ir dvasiniu ugdymu ir t.t. Ekologiškos vaikystės rinką, savaime aišku, apdairiai išnaudoja prekybininkai. Nes tai, kas saugu ir sveika, tiesiog privalo būti ganėtinai brangu...

Kita vertus, net itin ekologiški tėvai, kurie sutinka išleisti kalnus pinigų „ypatingoms“ kūdikių priežiūros priemonėms, ne visada

Vyr. redaktorė Kristina SADAUSKIENĖ editor@ozonas.lt

www.ozonas.lt

„Tavo užimama padėtis – tai vieta, į kurią atsistojai, kai ją paliko laisvą kitas, tau lygiavertis ir tavimi pakeičiamas; tai vieta, kurią tu paliksi kitiems“.

Alphonso Lingis ryžtasi atsigręžti į daugkartines sauskelnes ar vystyklus, nors netrūksta vyresnės kartos žmonių, kuriems vienkartinės sauskelnės šiais „automatinių skalbyklų laikais“ tebeatrodo tikra nesąmonė... Įdomiausia tai, kad nors šiuolaikiniai tėvai siekia užtikrinti kuo saugesnę ir švaresnę ankstyvąją vaikystę, ne itin daug vyresni vaikai gyvena tarsi kitoje planetoje.

Daug laiko praleidžiama žaidžiant kompiuterinius žaidimus, o jų kasdieniai pietūs mokykloje – per pertrauką iš artimiausio prekybos centro nusipirkti bulvių traškučiai, šokoladiniai batonėliai ir energetiniai gėrimai. Juk jų tėvai taip pat norėjo visko, kas geriausia jų atžaloms. Ar kažkas taip smarkiai pasikeitė per kelis metus, ar tiesiog neišvengiamai ateina metas, kai tėvai vaisius ir daržoves išmaino į šokoladą? Šiame „Ozono“ numeryje siekėme perprasti, kaip sutikti naują pasaulio gyventoją ir kaip užtikrinti sveiką ir saugų jo augimą, kaip ugdyti žmogų.

Bet kartu pripažįstame, kad bendrų taisyklių negali būti. Kiekviena šeima yra atskiras mikrokosmas.

Turinys

26 Klimatas

Mažinkime klimato kaitą kartu: automobilis

27 Tema

Visos vaikystės bėdos, kurių galėtų nebūti

22 Sveikata

Vanduo. Ką svarbu žinoti?

30 Produktai Salotų vasara

14 Tema

Darnos su aplinka pamokos mokyklose

Turinys Redakcija Vyriausioji redaktorė: Kristina Sadauskienė :] [editor@ozonas.lt]; Vyriausiasis reporteris: Jonas Špokas [naujienos@ozonas.lt]; Numerio bendradarbiai: Vita Surdokaitė; Giedrė Kisielė; Paulius Sadauskas; Karolina Liutaitė; Eglė Kvas; Vaida Apanavičiūtė; Iveta Janulytė; Agnė Skripkaitė; Eglė Stankevičiūtė; Darius Juodka; Jūratė Janavičienė; Kalbos kultūra: Rasa Kasperavičiūtė; Eko projektų koordinatorė: Ieva Malaiškaitė [culture@ozonas.lt]; Dizainas/maketas: Paulius Sadauskas; Viršelis: Jackson Latka; Teisinė pagalba: Karolis Paulavičius; Nuotraukos: Flickr, SXC, kita.

Leidėjas

VšĮ „Kultūros idėjų institutas“; Direktorius: Artūras Nečejauskas [info@ozonas.lt]; „Žalioji“ rinkodara: [marketing@ozonas.lt]; Korespondencijai: Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius; Internete: www.ozonas.lt;

Spauda

UAB „Druka“ – žaliausia spaustuvė Lietuvoje.

ISO14001; Tiražas: Iki 10 000 egz; ISSN 1822-6191 [leidžiamas nuo 2006 m.]; Leidinys „Ozonas“ platinamas kavinėse, restoranuose, ekologiškų prekių parduotuvėse, ekologiniuose renginiuose ir projektuose, konferencijose, seminaruose, prenumeratoriams, aukštojo mokymo įstaigose, mokyklose, ministerijose, savivaldybėse ir kt., o taip pat elektroniniai leidinio numeriai PDF failais interneto svetainėje www.ozonas.lt Kviečiame prisijungti prie „Ozono“ platinimo tinklo. Teirautis info@ozonas.lt arba mob. tel. 8 699 37833 „Ozonas“ yra nepriklausomas ir nešališkas leidinys, kuris partnerių ir rėmėjų dėka yra leidžiamas ir platinamas nemokamai nuo 2006 m.

www.ozonas.lt

Svarbu

Gyvenimas

„Gyvenk (eko)logiškai“| Amerikos miestų tarša | Gali gausėti tornadų | Anglijos upių gaivinimas | Kaštonų nykimo metas| Mažėja teršėjų

V. Jankūnaitė: „Svarbiausia žinoti kalendorių“

06 - 07 Eko daiktai

08 - 09

Kėdė knygų lentyna | Megztinis kareivėliui| Spalvingas vazonų „apdaras“ | „Žaislinis“ veidrodis

Produktai

10 - 11 30 - 31

Ledų susitikimas su kritika

Salotų vasara

16 - 17 Sveikata

22 - 23

Vanduo. Ką svarbu žinoti?

Gamta

24 - 25

Išskirtinės gamtos dovanos nacionaliniuose parkuose

Ūkis

32 - 33

Žaliasis pasaulinis karas. Tęsti ar ieškoti kompromisų?

Tema

Transportas

Pavojingi vaikų žaidimai

Aš ♥ dviračius Aš ♥ viešąjį trasportą

12 - 13 14 - 15 20 - 21

Darnos su aplinka pamokos mokyklose

Ekologiška tėvystė – darna su savimi ir pasauliu

27 - 29

Visos vaikystės bėdos, kurių galėtų nebūti

34 - 35 Energetika

36 - 37

Ar gali Baltijos jūra turėti kuro.

Veikla

38 - 39 Žemė vaikų rankose

Klimatas

Žaliasis gidas

Paaiškinta klimato kaita

Miškai - klimato kaitos priešnuodis

19 26

Mažinkime klimato kaitą kartu: automobilis

40 - 41 42

Pirmoji pagalba - tajų masažas

Svarbu

Gali gausėti tornadų

„ Gyvenk (eko)logiškai“

Amerikos miestų tarša

Visai neseniai knygynuose pasirodė pirmoji lietuvių autorių knyga ekologine tematika „Gyvenk (eko) logiškai“, kurioje susisteminti naudingi patarimai, kaip gyventi sveikesnėje ir darnesnėje aplinkoje.

Užsienyje tokio pobūdžio leidinių gausu, Lietuvoje, jie tik pradeda skintis kelią. Žurnalisčių L. Glebavičiūtės, I. Ivenkovės, V. Rimkuvienės ir J. Zykutės parengta knyga primena žinyną. Ji suskirstyta pagal temas: maistas, medicina, drabužiai, kosmetika, namai, buitinė chemija, saugi vaikystė, sodas ir daržas, transportas, šiukšlės, taupymas. Kiekviena tema nagrinėjama iš įvairių pusių, pastebint „įprastinių“ praktikų žalą, siūlant alternatyvas, pateikiami specifinių sričių ekspertų komentarai, vardijamos įdomios faktinės žinios.

Knyga naudotis patogu ir paprasta, jos žargonas suprantamas kiekvienam. Labiau „pažengę“ ekologijos srityje pastebės, kad „Gyvenk (eko) logiškai“ turinys jiems gerai pažįstamas, tačiau tik pradedantiems domėtis – knyga bus tikrai naudinga.

6

Amerikos plaučių asociacija jau 12 m. kasmet skelbia ataskaitą apie labiausiai užterštus šalies miestus. Miestai atrenkami pagal prasčiausius oro kokybės duomenis, atsižvelgiant į taršą ozonu, didžiausią trumpalaikę taršą kietosiomis dalelėmis ir metinės taršos kietosiomis dalelėmis rodiklius. Asociacija neseniai skelbė, kad dėl sveikatos problemų, kurias sukelia tarša kietosiomis dalelėmis iš įvairių fabrikų, kasmet šalyje miršta apie 13 000 žmonių.

Prasta oro kokybė didina galimybę susirgti plaučių ligomis. Teigiama, kad prasta oro kokybė labiausiai kenkia žmonėms, sergantiems astma, diabetu ir širdies bei kraujagyslių ligomis.

Ataskaitoje minima, kad daugiau nei pusė visų amerikiečių gyvena regionuose, kuriuose oro kokybė yra labai prasta. Asociacija siūlo griežtinti oro kokybės reikalavimus.

Iš www.stateoftheair.org

Per pastaruosius 60 metų buvo stebimas vis augantis tornadų skaičius. Šis pragaištingas klimatinis reiškinys suniokoja viską, kas pasitaiko jo kelyje. Taip pridarydamas nemažai nuostolių. Daugiausia tornadų siautėja JAV, šiltuoju metų laiku. Teigiama, kad šių metų balandį buvo užfiksuota daugiausiai tornadų istorijoje ir pasiektas tornadų per vieną dieną „rekordas“ – 226, o tai yra nemažai lyginant su 148 tornadais 1974 m. balandį.

Dar 2007 m. atliktos dvi mokslinės studijos (NASA ir Purdue Universitetas) vieningai tvirtina, kad tornadų gali gausėti.

Purdue Universiteto mokslininkų atliktoje studijoje tvirtinama, kad kai kuriose vietose net 100 procentų gali pagausėti audringų dienų, kurios tinkamos susidaryti tornadams. Pagrindinis šios studijos autorius Jeff Trapp iš Purdue Universiteto minėjo, kad nuo tornadų galėtų nukentėti ir tankiai apgyvendintos vietovės – Niujorkas, Atlanta.

Abiejose studijose galimas stiprių meteorologinių reiškinių pagausėjimas sietinas su klimato kaita. Mat šiltesnis ir drėgnesnis klimatas bus palankesnis įvairioms audroms ir štormams.

Iš www.grist.org

Svarbu

Kaštonų nykimo metas Mažėja teršėjų

Anglijos valdžia planuoja skirti 110 milijonų svarų sterlingų šalies vandens telkinių gerovės atkūrimui. Tikimasi, kad vykdant įvairias programas upėse ir ežeruose pagausės ūdrų, lašišų, kitų žuvų.

Aplinkos sekretorė Caroline Spelman tikino, kad šis finansavimas padės spręsti problemas, kurios iki šiol buvo atidėliojamos kaip per sudėtingos.

Per ateinančius ketverius metus bus skirti 92 milijonai svarų sterlingų invazinių augalų ir gyvūnų šalinimui, taršos valymui, nenaudojamų užtvankų ir kitų žmogiškos kilmės konstrukcijų šalinimui.

Finansavimas bus išskaidytas kelioms organizacijoms, kurios vykdys upių ir ežerų „remonto“ veiklas bei savo ruožtu inicijuos kitų organizacijų, dirbančių su vietiniais vandens telkiniais kūrimąsi.

Iš www.defra.gov.uk

www.ozonas.lt

Manoma, kad kaštonai Lietuvoje nyks ir toliau. Prieš keletą metų juos pradėjusios alinti keršakandės niekur nepasitraukė ir šią vasarą, nors praėjusį rudenį vyko nemažai akcijų, kurių metu rinkti ir deginti nukritę kaštonų lapai. Pernai buvo kalbama, kad jei keršakandės nebus sustabdys šalyje, kaštonų gali nelikti vos per penkerius metus.

Dr. Povilas Ivinskis, Vilniaus universiteto (VU) Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vedėjas sakė, kad labai svarbu šiuos mikrodrugius naikinti kompleksiškai, o ne fragmentiškai, mat jie labai greitai paplinta iš užkrėstų vietų. Anot mokslininko, šiemet bus išmėginamos naujos priemonės kovoje su kenkėjais – ant medžių bus tvirtinamos lipnios gaudyklės, taip pat gaudyklės su nekenksmingais feromonais, kurios pritrauks keršakandžių patinėlius. Jei eksperimentas pasiteisins, jį bus siūloma taikyti nacionaliniu mastu.

Iš www.bernardinai.lt

Keturios Lietuvos įmonės – Kauno, Kėdainių ir Palangos miestų nuotekų valymo įrenginiai ir akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“ – išbrauktos iš didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašo. Taip nuspręsta per Helsinkyje vykusį Helsinkio konvencijos šalių delegacijų vadovų susitikimą. Didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašas buvo sudarytas 1992 metais. Į jį Helsinkio komisija įtraukė 132 gamyklas, nuotekų valymo įrenginius ir teritorijas su pasklidosios taršos problema (pavyzdžiui, tarša iš žemės ūkio įmonių). Tuomet „karštiesiems taškams“ buvo priskirta 16 Lietuvos objektų. Šiuo metu didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąraše yra likę dar trys mūsų šalies objektai: akcinė bendrovė „Lifosa“, žemės ūkio sektorius ir Kuršių marios.

Iš www.am.lt

7

Anglijos upių gaivinimas

Eko daiktas

KĖDĖ – KNYGŲ LENTYNA Mėgstantiems prieš miegą lovoje paskaityti vieną kitą knygą, dažnai kyla problemų su pastarųjų laikymu. Aišku, galima pareigingai knygas nunešti padėti į lentyną, bet juk taip sunku ristis iš šiltų patalų, tad dažniausiai jos keliauja ant žemės prie lovos. Kitą vakarą susigundoma kitu skaitiniu ir taip nejučia ant grindų susikaupia nemenka biblioteka.

Laisvamanis olandas dizaineris Maarten Baas yra sukūręs daiktą, kuris knygas leis kaupti bet kokioje namų vietoje. Tai kėdė‒knygų lentyna „Hey Chair...“.

Bendradarbiaudamas su keliomis netoliese jo studijos įsikūrusiomis padėvėtų daiktų parduotuvėmis, M. Baas surenka įvairius daiktus, kurie tikrai nebus parduoti ir, kitu atveju, keliaus tiesiai į sąvartyną. Tad ir ši lentyna yra būtent tokių daiktų ansamblis. Ekologiška, originalu ir nepaprastai patogu. Kadangi „sudėtinės dalys“ kaskart vis kitos –kėdė‒knygų lentyna taip pat vis kitokia.

MEGZTINIS KAREIVĖLIUI Pokalbis tarp dviejų suaugusių žmonių (vyro ir moters) lėktuve.

Moteris (žiūrėdama per lėktuvo langą): „Kas ten?“ Vyras: „Debesys, mažute.“ Moteris: „Ne, ne ten, kitur.“ Vyras: „Kur?“ Moteris: „Ten, ant žemės.“ Vyras: „A, ten vanduo.“ Istorijos moralas: pasaulis stebina. Žmonės taip pat.

Todėl taip dažnai realaus pasaulio entuziastai burnoja ant tų, kurie visą laisvalaikį praleidžia prie kompiuterio. Neva, eik į lauką, apsidairyk, tikras pasaulis daug gražesnis ir įdomesnis už internetą.

Tačiau internetas mūsų nustebusioms akims gali atverti ne ką mažiau keistenybių. Gal netgi daugiau – juk tikrieji interneto entuziastai ne taip dažnai išeina į „tikrąjį“ pasaulį, kad susigaudytų, kas normalu, o kas – ne.

Vienas iš nenormaliųjų dalykų (mano akimis) ‒ turėti kolekciją kareivėlių, megzti jiems „armijos“ drabužėlius ir siųstis schemas šiems mezginiams iš interneto. Ne, palauk, – dar ir mokėti už jas!

Yra tinklalapis, kurio kūrėjai primezgė drabužėlių kareivukams iš ekologiškų siūlų, padarė šimtus nuotraukų ir šių mezginių schemas pardavinėja už 3,50 svaro. Susigundėte? Norite pradžiuginti vaikus ar anūkus? O gal tiesiog įdomu pažiūrėti, kokių pasaulyje esama keistuolių? Aplankykite mezginių žaisliniams kareivėliams tinklalapyje!

Mezginių schemos žaislinių kareivėlių drabužiams – 3,50 £. www.knitdolls.com

www.maartenbaas.com

8

Eko daiktas

SPALVINGAS VAZONŲ „APDARAS“ Sodininkauti madinga, o kai madinga, norisi, kad visas procesas būtų stilingas. Juk Jūs nieko prieš namuose užveisti prieskonių kampelį, bet turbūt jokiu būdu nenorite apsistatyti nuobodžiais moliniais vazonais. Žavų sprendimą siūlo Ecoutlet – tai rankų darbo spalvingi ir originalūs vazonų laikikliai, pagaminti iš senų daržovių maišų.

Galima įsigyti pačių įvairiausių formų, dydžių ir spalvų laikiklių.

Visi jie stiprūs ir patvarūs. Be to, puošnūs ir linksmi, natūraliai dekoruoti netikėtomis dekoracijomis. Jie papuoš bet kokią palangę ar balkoną.

Svarbu ir tai, kad nuobodžius vazonus paslėpdami šiuose, elgsitės ekologiškai, mat palaikysite išradingus perdirbėjus.

Mėgstame, kai veidrodis mums sako, kad esame išskirtiniai ir įdomūs. O įsivaizduokit, jei dar ir pats veidrodis bus lygiai toks pat išskirtinis. Tegul tie, kurie sako, kad dovanos įpakavimas yra nesvarbus, prikanda liežuvį. Juk tai dalis malonumo...

Airių dizaineris Ryan McElhinney garsėja humoro jausmu ir jautrumu aplinkai. Vienas iš jo išskirtinių produktų yra veidrodžio rėmai, gaminami iš išmestų žaislų. Dizaineris juos sukomponuoja į chaotišką, eklektišką, bet unikalų ir estetišką derinį, bei nudažo aukso ar kita spalva. Štai ir šiuolaikinis barokas! Veidrodžių rėmai ir lempų stovai iš žaislų jau tapo Ryan McElhinney vizitine kortele ir klientų pamėgtu kūriniu, o viskas juk prasidėjo svarstymais, kaip pigiai išspręsti brangų kūrybinių medžiagų klausimą.

Jei norite taip neįprastai papuošti namus ir kasryt žvelgti į išskirtinį save išskirtiniuose rėmuose – susisiekite su dizaineriu.

www.ryanmcelhinney.co.uk

9

Kaina: 6 £. www.ecoutlet.co.uk

„ŽAISLINIS“ VEIDRODIS

www.ozonas.lt

Produktai

Ledų susitikimas su kritika

Vaida APANAVIČIŪTĖ

Ledai! Šauktuką ties šiuo žodžiu padėti tiesiog būtina. Karštomis vasaros dienomis gardžią porciją ledų galime drąsiai pavadinti dangišku malonumu... Liežuvis nesiverčia ledų pavadinti maistu. Tiesa? Galbūt todėl čiupdami vieną ar kitą ledų porciją nesivarginame skaityti jų sudėties, tyliai save pateisindami mintimi – juk tai ledai!

10

Produktai

Staiga susimąstau, kad jau kurį laiką pasąmonė pati noriai ragina akimis bėgioti po įvairių produktų sudėtį, turbūt todėl išimtimi netampa ir visų mėgstamas skanėstas – ledai. Ir nors iki šiol pastarasis malonumas iš pirmo žvilgsnio savo sudėtimi atrodė itin paprastas produktas, kurį sudaro pienas, grietinėlė, grietinė, cukrus, šokolado, vaisių, riešutų gabaliukai, tačiau, atidžiau skaitant sudėtį, akis užkliūva už toli gražu ne vieno sunkiai suvokiamo priedo pavadinimo ir skambiąją raidelę „E“ lydinčių inicialų. To-

27

sluoksniavimosi.

Trumpas sudėties aprašymas ant spalvingos valgomųjų ledų pakuotės byloja, jog greičiausiai tai bus ne tik skanus, bet ir savo sudėtyje kenksmingų priedų neturintis produktas.

Kai sudėties aprašymas ilgėja, darosi kebliau. Leduose, kurie pagardinti persikų gabaliukais, jau neišvengta kelių maisto priedų. Naudojamas tirštiklis E440 (pektinas), rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E330 (citrinos rūgštis), kvapo ir skonio stipriklis, maisto dažiklis E150a (paprastoji karamelė), konservantas E202 (kalio

proc. iš mūsų akiratin patekusių ledų savo sudėtyje turėjo itin kenksmingų ar vengtinų maisto priedų

dėl šįkart praveriame ledų šaldytuvus ne tik siekdami pamaloninti gomurį, bet patenkinti ir savąjį smalsumą.

Akiratin visai atsitiktinai pakliuvo 75 rūšys valgomųjų ledų, kurie dėl šiuolaikinių technologijų, įvairių maisto priedų yra išties gardūs, asortimento gausa patenkina net išrankiausiųjų poreikius, o spalvingos pakuotės ir viliojančiai skambantys pavadinimai neretai susuka galvą. Ir pasisekė mums... Kitaip vis dar valgytume ledus, kuriuos (kaip ir prieš 3000 metų) sudarytų natūralus sniegas, ledas ir tam tikri pagardai.

sorbatas), gliukozės ir sacharozės sirupas.

Tačiau nė vienas iš paminėtų priedų mums nėra pavojingas. O pastarasis pavyzdys tėra vienas iš daugelio, kuris iliustruoja mūsų, kaip vartotojų, pasirinkimo galimybes: norisi tiesiog gardžių, pagardais neperkrautų ledų – save palepinsime mažesnį kiekį maisto priedų sudėtyje turinčiais ledais. Jei visgi akį patraukia ledai, pagardinti ne tik storu glaistu, bet ir kitais burnoje maloniai traškančiais ar tirpstančiais malonumais, būkite budrūs ir nusiteikę rasti kur kas ilgesnį sudėties aprašymą, taip pat ir maisto priedų kiekį.

Ekologiškų nėra

Kas pavojingesnio?

Turbūt dėl jau paminėtų priežasčių neturime stebėtis, jog atlikto tyrimo metu ekologiškų valgomųjų ledų aptikti neteko.

Iš 75 nagrinėtų ledų rūšių 73 proc. jų nerasta kenksmingų maisto priedų.

27 proc. valgomųjų ledų rūšių sudėtyje aptikome bent po vieną ar kelis priedus, kurių patariama vengti, o dalis jų – net uždrausti kai kuriose pasaulio šalyse.

Pienas, grietinėlė, cukrus, sviestas, lieso pieno ir išrūgų milteliai, vanilinas...

Tokiomis sudedamosiomis dalimis prasidedantis valgomųjų ledų sudėties aprašymas nuteikia kur kas maloniau, nei tokios sudedamosios dalys, kaip vanduo, iš dalies hidridinti augaliniai riebalai ar tiesiog augaliniai riebalai bei kita. Todėl siūlome rinktis tai, kas tikra, o mūsų gomuriui gerai pažįstama. Praktiškai kiekvienoje tiriamų ledų sudėtyje aptinkame emulsiklį E471 (riebalų rūgščių mono- ir digliceridai) ir kelis vyraujančius stabilizatorius: E412 (guaro derva), E410 (saldžiųjų ceratonijų derva), E407 (karageninas), E466 (karboksimetilceliuliozė). Pastarieji nėra kenksmingi ir maisto pramonėje naudojami, siekiant sudaryti ir palaikyti nesimaišančių medžiagų išsisklaidymą produkte, sustiprinti esamas produkto savybes, išvengti medžiagų

27 proc. iš mūsų akiratin patekusių ledų savo sudėtyje turėjo itin kenksmingų ar vengtinų maisto priedų. Maisto dažikliai čia užima vieną pagrindinių vietų. Todėl skatiname suklusti, aptikus dažiklį E104 (chinolino geltonasis), E131 (patent mėlynasis V), E124 (ponso 4R, kochinelas raudonasis A), E110 (saulėlydžio geltonasis FCF), E160B (anatas), E150c (amoniakinė karamelė), E150D (sulfitinė amoniakinė karamelė)...

Pirmieji du iš aptiktų maisto dažiklių kai kuriose šalyse yra uždrausti naudoti. Ir nors yra nemažai natūralių dažiklių, tačiau mažesnė kaina lemia sintetinių (nenatūralių) dažiklių, gaunamų perdirbant anglies ir naftos produktus, naudojimą maisto pramonėje. Be kenksmingų maistinių dažiklių, įvairiais papildomais priedais pagardintose ledų porcijose aptinkamas konservantas E211 (natrio benzoatas), saldiklis E903 (karnauba vaškas), ne itin draugiški emulsikliai E433, E450, E477. Negardu pasidaro sužinojus, jog toli gražu ne vienas tokių maisto pramonėje naudojamų priedų ilgainiui gali tapti alergijos, astmos, hiperaktyvumo ar net vėžinių susirgimų priežastimi. Ir tai tėra nedidelė dalis to, ką galime rasti perkamų maisto produktų sudėtyje. Tarp jų ‒ ir valgomuosiuose leduose.

www.ozonas.lt

Laimėk knygą!!!

Tereikia atsakyti į paprastą klausimą.

Koks maistas yra sveikiausias kūdikiams? a) moliūgų tyrelė; b) mamos pienas; c) pirktinis ekologiškas pieno mišinukas.

Atsakymą siųskite elektroniniu paštu editor@ozonas.lt iki liepos 15 dienos.

Net trims laimėtojams dovanosime lietuvių žurnalisčių parengtą knygą “Gyvenk (eko)logiškai“.

Patogiame ir informatyviame gide rasite išnagrinėtus įvairius kasdienės buities aspektus, įspėjimus, ko vengti, ir patarimus, kaip sveikiau, atsakingiau (o dažnai ir pigiau) gyventi.

11

Žvilgsnis į sudėtį

Tema Rubriką remia pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo bendrovė UAB „Žalvaris“

Pavojingi vaikų žaidimai Vita SURDOKAITĖ Žaisdami mes užaugame, žaisdami mes mokomės, o mylimiausi žaislai iš vaikystės dienų kartais kelia šypseną ar švelnią nostalgiją prabėgusioms nerūpestingoms vasaroms. Žaidimas yra būtina vystymosi, bendravimo ir mokymosi dalis, todėl tėvų ir artimųjų pareiga ‒ pasirūpinti žaislų saugumu ir kokybe. Kai parduotuvių lentynos lūžte lūžta nuo ryškiaspalvių plastmasinių ir sintetinių žaislų ir žaidimų, vaikų akys nori daug, o tėvai dažnai net nesusimąstydami griebia spalvotą automobiliuką, minkštą meškiuką ar kaladėlių žaidimą, kad tik mažasis būtų laimingas ir gink Dieve nenumaldomai nepravirktų prekybos centro viduryje. Kartais iš pažiūros nekaltai atrodančiame žaisle gali slypėti dideli pavojai, taigi apie viską nuo pradžių...

Prieš keletą tūkstantmečių

Kristų lipdė vaikams vilkelius iš terakotos (it.

Terracotta – degta žemė). Panašūs vilkeliai išdrožti iš medžio, pagaminti iš kaulų ar keŽaislai lydėjo mažylius nuo seniausių ramikos, buvo naudojami senovės Graikijoje, laikų. Archeologiniai tyrimai rodo, kad Egipte ir Kinijoje. Patys populiariausi žaislai senovės egiptiečių, babiloniečių, romėnų buvo įvairios lėlės ir gyvūnų skulptūrėlės iš ir graikų vaikai žaisdavo su kamuoliais, medžio, akmens ar molio. Dažnai jie turėjo barškučiais, stikliniais kamuoliukais, lėlėmis, aitvarais ir vilkeliais. Vyresni vaikai ir virvutę ir ratus, taigi galėjo būti tempiami ir judėti kartu su vaiku. Žaislai nuolat tobulėjo suaugusieji žaidė domino, šaškių ir kitus ir gražėjo, o nuo XVIII amžiaus, pasikeitus stalo žaidimus. Dabartinėje Irako teritotėvų požiūriui į vaikų vystymosi ypatumus rijoje babiloniečiai jau 3500 metų prieš ir siekiant suteikti jiems kuo daugiau džiaugsmo ir laimės, prasidėjo žaislų pramonės istorija.

Pirmiausia tai buvo turtingosios ir išsilavinusios visuomenės dalies privilegija, o vėliau tapo vis labiau prieinama ir eiliniam vartotojui. Masinė žaislų gamyba pakeitė įprastas natūralias medžiagas į metalą ir skardą, vėliau atsirado plastikiniai žaislai. Po antrojo pasaulinio karo žaislų pramonė suklestėjo į rinką paleidus mechaninius žaislus, įvairias judančias mašinas, traukinukus, raketas ir robotus. Dar viena revoliucija laukė paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje, kai prasidėjo tikras video ir kompiuteriTourist on Earth nuotrauka nių žaidimų bumas.

12

Tačiau kad ir kaip keitėsi žaislų gaminimo technologijos, medžiagos ir tradicijos, vaikai vis dar mielai žaidžia su barškučiais, lėlėmis ir meškučiais.

Žaislų saugumas Visame pasaulyje atsiranda vis daugiau judėjimų ir organizacijų, pasisakančių už žaislų saugą ir kokybę bei vaikų teisę žaisti saugiai. Iš pažiūros nekaltuose žaisluose kasmetinių specialių tyrimų metu aptinkama pačių įvairiausių pavojingų ir sveikatos bei vystymosi problemų sukeliančių medžiagų. „The Ecology Center“, Mičigane įkurta ne pelno siekianti organizacija, jau keleri metai iš eilės tiria keletą šimtų tuo metu populiariausių žaislų ir vaikiškų prekių, ieškodami švino, kadmio, arseno, PVC ir kitų žalingų cheminių medžiagų tam, kad galėtų padėti tėvams orientuotis žaislų rinkoje ir atsakingai rinktis kokybiškus ir saugius žaislus.

Per pastaruosius keletą metų šios organizacijos ekspertai yra ištyrę keletą tūkstančių žaislų ir, anot jų tyrimų rezultatų, švino kiekis žaisluose tendencingai mažėja (nuo 2007 metų padidinto švino kiekio produktuose procentas sumažėjo 67%).

Deja, trečdalis tirtų žaislų turėjo pavojingų cheminių medžiagų: švino, kadmio, arseno ar gyvsidabrio. 42% tikrintų žaislų buvo pagaminti iš PVC ‒ vieno pavojingiausių plastikų tiek aplinkosaugos, tiek ir žmogaus sveikatos prasme. Pastaraisiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose kuriamos specialios duomenų bazės, kuriose pagal produkto kodą, gamintoją ar žaislo pavadinimą galima sužinoti jo „kenksmingumo“ rodiklius. Tai padeda tėvams įvertinti riziką ir išvengti toksinių medžiagų žaisluose ir kituose vaikams skirtuose produktuose, mat kūdikiai ir maži vaikai yra ypač pažeidžiami, nes jų smegenys dar nėra pilnai

Tema išsivysčiusios, o pavojingos cheminės medžiagos patenka į jų organizmą dideliais kiekiais liečiant, laižant ar kramtant.

Gera žinia yra ta, kad 68% pastaruoju metu tirtų žaislų nebuvo rasta jokių švino, kadmio, arseno ar gyvsidabrio pėdsakų, o 58% nebuvo pagaminti iš PVC. Tarp šių žaislų buvo ir produktų, pagamintų Kinijoje, todėl galima teigti, jog masinė žaislų gamyba yra įmanoma ir nenaudojant pavojingų cheminių medžiagų, nors produkto kaina gali būti šiek tiek didesnė nei paprastai.

Viešumas, stipri antireklama, įvairių judėjimų ir organizacijų aktyvi lobistinė veikla, įstatymų bazės pokyčiai duoda pirmuosius rezultatus. Pavojingų žaislų procentas rinkoje mažėja, nes pramonė reaguoja į pirkėjų lūkesčius ir keičia vertybes.

Europos Sąjungos reikalavimai Tuo tarpu Europos Sąjungos direktyvoje 2009/48/EC pateikiami gana griežti žaislų saugos reikalavimai: jie turi atitikti mechaninius ir fizinius reikalavimus (detalės turi būti atsparios, lanksčios ir pan.), žaislai privalo būti gaminami iš nedegių arba minimaliai degių ir nesprogių medžiagų, turi atitikti higienos reikalavimus ir nebūti radioaktyvūs. Didžiausias dėmesys skiriamas cheminiam žaislų saugumui, todėl čia pateikiamas sąrašas 55 alergizuojančių kvapų, kurių koncentracija negali viršyti 100mg/kg produkto, jei gamybos procese neįmanoma išvengti šių alergenų. Taip pat griežtai reglamentuojamas šių alergenų žymėjimas ant įpakavimų ar etikečių. Įdomiausia dalis visgi yra lentelė su cheminių elementų „leistinomis“ normomis. Nors jos atrodo mažos ir nepavojingos, nereikėtų pamiršti galimo akumuliacinio

šių chemikalų poveikio mažyliui. Taigi, įstatymiškai vaikai gali gauti mažą dozę aliuminio, antimonito, arseno, bario, kadmio, chromo, kobalto, vario, švino, mangano, gyvsidabrio, nikelio, seleno, stroncio, geležies ir cinko. Nors kai kurie iš šių elementų laikomi reikalingais žmogaus organizmui bei atsiranda įvairių maisto papildų sudėtyje, chemijos pramonės produktuose, plastikuose ir metaluose, kažin ar jie tokie

R

Auginti vaiką švariau ir natūraliau, apsaugoti jį nuo pertekliaus, nuo ryškių, rėkiančių spalvų gausos, nuo nekokybiškų ir kūrybingumo potencialą žlugdančių žaislų yra sunki pareiga. Kartais kyla klausimas: gal patys tėvai nebemoka žaisti su vaikais? Ar galime sudominti vaiką? Ar dar mokame kūrybingai paaiškinti, iš kur atsiranda lietus? Ar sugebėtume iš kaštonų ir pagaliukų pagaminti „Kaštonėnų“ šeimyną

yškių žaislų įvairovė parduotuvėse tarsi leidžia tėvams ramia sąžine pasitraukti iš vaiko žaidimo erdvės.

nekalti.

Alternatyvos Grįžimas atgal į gamtą kartais atrodo kiek nuvertėjusi frazė, bet vis aktualesnė, kalbant apie vaikus ir jų sveikatą. Todėl tėčio išdrožti mediniai žaislai, namuose mamos pasiūta skudurinė Onutė ar pačių iš molio nulipdytos figūrėlės, akmenukai, kaštonai, medžių lapai, kriauklės, smilgos ir kiti natūralūs ir „šilti“ gamtoje randami objektai vaiko rankose ir vaizduotėje gali stebuklingai pavirsti pačiais gražiausiais ir brangiausiais žaislais. Visų svarbiausia, kad žaisdami su paprastais žaislais, pagamintais pačių vaikų ar jų artimiausių žmonių, jie jaus daugiau atsakomybės (juk matė, kaip tėvelis sunkiai vargo ir kalė vežimėlį, kaip mama kruopščiai siuvo lėlę) ir turės daugiau galimybių savo fantazijai ir kūrybiškumui ugdyti. Taip pat galima įsigyti ekologiškų, švarių ir be kenksmingų medžiagų pagamintų žaislų, kurie nors ir kainuoja gerokai brangiau, tačiau užtikrina vaikų saugumą.

su vardais, charakterio savybėmis ir kasdienėmis istorijomis? Ryškių žaislų įvairovė parduotuvėse tarsi leidžia tėvams ramia sąžine pasitraukti iš vaiko žaidimo erdvės.

Bet juk žinoma, kad vaiko vystymuisi palankesni žaislai iš natūralių medžiagų (kad būtų suvoktos gamtos medžiagių skirtybės), žaislai–medžiagos, kad būtų lavinama vaizduotė ir kūrybiškumas. Laivo modelis, kad ir koks jis būtų gražus, neatstos kėdės, senos paklodės ir tėvo pagalbos, kuriant piratų brigą. Baigtiniai žaislai greitai nustoja jaudinę jusles, o medžiagos yra nuolatinė kūryba, begalinė variacijų įvairovė.

Tad kalbant apie žaislus, svarbu suprasti, kad vaikas žaisdamas turi mokytis, pažinti pasaulį, lavinti savo fantaziją – tokiu atveju nesvarbu, kokia didelė žaislų dėžė.

Svarbiausia, vis dar svarbiausia, bendravimas su vaiku.

Tolimesniam domėjimuisi: http://www.nncc.org/homepage.html (National Network for Child Care) http://www.healthystuff.org

1. Visada pirkite žaislus tik iš specializuotų žaislų parduotuvių ar specializuotų internetinių parduotuvių. Jos dažniausiai rūpinasi produktų kokybe ir sauga, be to, priima prekes atgal.

2. Niekada nepirkite žaislų, kurių etiketėse nėra „CE“ ženklo. Šis ženkliukas rodo, kad gamintojas atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus, kurie yra vieni griežčiausių pasaulyje.

3. Rinkitės žaislus pagal savo vaiko amžių, gebėjimus ir įgūdžius. Atkreipkite dėmesį į ženklą „0-3“, reiškiantį, kad žaislas ar produktas netinkamas vaikams iki trejų metų.

www.ozonas.lt

4. Nepirkite žaislų su nusiimančiomis mažomis detalėmis, jei jūsų vaikui mažiau nei treji metai.

5. Jeigu jūsų vaikui dar nėra trejų metų, pirkite žaislus, kurių jie negalėtų apžioti, taip išvengsite paspringimo ir uždusimo rizikos.

6. Įsitikinkite, kad žaislas nėra per sunkus ir nukritęs ant vaiko jo nesužalotų.

7. Patikrinkite, kad žaislas neturėtų smulkių detalių, kaip sagos, kaspinėliai, baterijos, segtukai, karoliukai, kurie gali būti nulupti ir praryti arba įkvėpti.

8. Būkite itin atsargūs su žaisliukais, kurie gaunami kaip priedas prie maisto pro-

duktų, DVD, CD ar drabužių. Dažniausiai jie neturi naudojimo instrukcijų, o gamintojo duomenys nepateikiami.

9. Prižiūrėkite žaislus: valykite, plaukite, skalbkite juos. Ypatingą dėmesį skirkite kūdikių žaisliukams.

10. Prieš atiduodami nebenaudojamus žaislus giminaičiams ar labdarai ar prieš pirkdami dovanų, įsitikinkite žaislo tinkamumu, saugumu ir kokybe.

13

Rekomendacijos žaislų įsigijimui

Tema

Darnos su aplinka pamokos mokyklose Eglė KVAS

Šiandieniniai vaikai yra tie, kurie labai greitai perims pasaulį ir toliau lems, kuria kryptimi judės žmonija.

Vaikai lanko mokyklas, kuriose mokosi skaičiuoti, rašyti, pažinti istoriją, gamtos mokslus, menus... Tačiau svarbu, kad jie būtų ne tik mokomi, bet ir auklėjami.

Kad gerbtų vieni kitus, suaugusiuosius ir, žinoma, aplinką, kurioje gyvena. Pro šalį skubantis vaikas lyg niekur nieko numeta ant žemės sausainių pakuotę – toks pasitaikantis vaizdas yra rimtas signalas, jog kažko trūksta jo auklėjime.

Taip pat tai ženklas, jog ir jį supančių suaugusiųjų kontingento auklėjime yra trūkumų.

Pink Sherbet nuotrauka

Tvarių mokyklų vizija D. Britanijos valdžia viliasi, kad dar iki 2020 m. visos šalies mokyklos veiks vadovaudamosis tvarumo dėsniais. Šią misiją koordinuoja „Eco-Schools“ („Eko-mokyklos“) programa. Programa veikia dar 46 pasaulio šalyse, apjungdama daugiau nei 40 000 mokyklų ‒ nuo Maroko iki Arabijos, nuo Prancūzijos iki Didžiosios Britanijos. „Eco-Schools“ yra viena iš penkių švietėjiška veikla užsiimančio tarptautinio Aplinkosauginio švietimo fondo (FEE) programų.

Dalyvaujančioms mokykloms padedama į savo mokymo programas integruoti mokymą apie tvarų vystymąsi, taip pat jo principus įdiegti ir kasdieniame mokyklos gyvenime. Labai svarbu, kad žinios, teikiamos pamokų metu, neliktų sausa, nuo gyvenimo nutolusia teorija, bet taptų kasdiene savaime suprantama praktika.

Tokiu būdu vaikai, besimokantys ekologines vertybes propaguojančiose mokymo įstaigose, ne tik patys ilgainiui perima šias vertybes, bet po truputį parneša jas ir į savo namus, sąmoningumu „užkrečia“ ir savo šeimą. Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos geografijos mokytoja Greta Laureckaitė mano, kad ir Lietuvoje pastaruoju metu ekologijos įsitvirtinimui dažnai betrūksta laiko: „Šiuo metu nuo pat mažens vaikai girdi apie ekologines idėjas, energijos taupymą. Manau, kai užaugs ši karta ir ims rodyti pavyzdį savo vaikams, tuomet šios idėjos pradės realizuotis“.

Ekologija nuo A iki Z Kokia ta ekologiška mokykla? Galima

14

išskirti kelis variantus. Viena vertus, tai gali būti ekologiškas darinys nuo A iki Z, t.y. tokiu atveju mokyklos pastatas turi būti surenčiamas, atsižvelgiant į kuo saugesnes ir sveikesnes žmogui bei aplinkai medžiagas, dėmesys skiriamas ir pačiai vietai, kur statoma tokia mokykla. Svarbu ir pačių mokytojų ekologinis sąmoningumas. G. Laureckaitės nuomone, mokinių susidomėjimas ekologine tematika dažnai priklauso nuo mokytojų, jų gebėjimo sužadinti vaikų smalsumą: „Jei mokytojai ir mokiniai nėra suinteresuoti dalyvauti įvairioje veikloje, susijusioje su ekologija, tuomet šios temos paliečiamos pamokų metu ir tik iš teorinės pusės“. Kita kalbinta mokytoja, Genutė Kuzmickienė, sostinės Radvilų gimnazijoje mokanti biologijos, antrino: „Kiekvienas mokytojas, jei jis yra aktyvus, iniciatyvus, motyvuotas, gali organizuoti įvairius pamokinius ‒ popamokinius, trumpalaikius ‒ ilgalaikius, integruotus projektus, skirtus ekologinės gyvensenos ugdymui. Jos ugdymas priklauso ir nuo mokyklos tradicijų, bendruomenės aktyvumo, sąmoningumo“.

Kaip įdomų realų pavyzdį galima paminėti „Green School“ (Žalioji mokykla) Balyje, Indonezijoje. Mokyklos apraše teigiama, kad pagrindinė užduotis yra išugdyti kartą, kuri norėtų ir galėtų prisiimti atsakomybę už tvaraus pasaulio kūrimą. „Green School“ ideologijoje pabrėžiama, kad nepakanka teorinių žinių – svarbu ir praktika, tad esą daug dėmesio skiriama mokinių praktiniam įsitraukimui, o ir visa mokyklos kasdienybė ekologiška. Taip ekologija vaikams nėra dalykas, kurį reikia išmokti, kurį reikia integruoti į savo gyvenimus ir pan. Tai tiesiog įprasta kasdienybė, nereikalaujanti papildomo laiko, dėmesio ir pastangų.

Tema

Mokymas namuose

Įprasta mokykla Teksto pradžioje minėta, kad esama programų, kuriose dalyvaujančios mokyklos į savo gyvenimą integruoja ekologijos principus. Įvardintoje „Eco-Schools“ programoje išskiriami ir devyni pagrindiniai dalykai, į kuriuos turi atsižvelgti „žalėjanti“ mokykla: vanduo, bioįvairovė, energija,

ekologija lieka įrėminta tų projektų ar akcijų – ji nėra kasdienė ir savaime suprantama praktika. Dėl to ir mokiniai, nors ir aktyviai dalyvaudami visose pozityviose veiklose, gali perimti modelį, kad ekologija yra kažkoks proginis užsiėmimas. Tą pripažįsta ir G. Kuzmickienė: „Galbūt didžiausia visų mūsų mokyklų problema yra ta, kad mes didelį dėmesį skiriame teorijai, t.y. žinių teikimui, o mažiau praktikai, t.y. kasdienių būtinų įgūdžių formavimui. Tai lemia įvairios priežastys, bet poslinkiai į gerąją pusę tikrai yra“.

Mokytojos nuomone, mūsų šalyje vis dar trūksta rimtesnės infrastruktūros: „ Reikia bendros, gerai sustyguotos

J

ei mokytojai ir mokiniai nėra suinteresuoti dalyvauti įvairioje veikloje, susijusioje su ekologija, tuomet šios temos paliečiamos pamokų metu ir tik iš teorinės pusės.

globalios perspektyvos, sveika gyvensena, šiukšlinimas, mokyklos aplinka, transportas, atliekos. Minėtos temos turi būti paliečiamos ne tik teoriškai – programoje dalyvaujančios mokyklos turi įgyvendinti jas ir praktiškai, pavyzdžiui, ieškoti būdų, kaip skatinti mokinių atvykimą į mokyklą pėsčiomis ar dviračiu, sukurti patrauklų ir sveiką meniu mokyklos valgykloje, sutvarkyti mokyklos aplinką, kad ji būtų „draugiška“ mokiniams, pritaikyta pamokų vedimui lauke, eksperimentuoti joje su sodininkyste, pastatyti atliekų rūšiavimo konteinerius ir pan.

Dalyvaujant šioje programoje itin akcentuojamas praktinis lygmuo – būtent pastarojo ir tetrūksta Lietuvos mokyklose.

Mūsų mokyklos aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, akcijose. Visa bėda, kad

valstybinės ekologinės kultūros politikos, finansinės paramos ekologinės gyvensenos ugdymui mokyklose, didesnio gamtosauginių organizacijų dėmesio jaunimui, besimokančiam mokykloje, gerosios patirties sklaidos, glaudesnio ir nuolatinio tarpvalstybinio švietimo institucijų bendravimo ir bendradarbiavimo (bendrų ekologinių projektų, konferencijų), mokinių prasmingų darbų įvertinimo ir paviešinimo žiniasklaidoje, įdomių renginių, t.y. akcijų, stovyklų, projektų, konferencijų organizavimo“.

Tolesniam domėjimuisi www.eco-schools.org.uk www.fee-international.org www.greenschool.org

15

Vis garsiau ir dažniau kalbama ir apie vaikų mokymą namuose, kai vaikus moko jų tėvai. Lietuvoje tai nėra priimtina praktika. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, namuose vaikai gali mokytis dėl „ligų ir patologinių būklių“. Numatoma, kad tokiu atveju mokytojai ateina į namus pas mokinį. Taip pat pagal LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarkos“ (2000 m.), mokymas namuose moksleiviui gali būti skiriamas, jei vaikas turi kompleksinių raidos sutrikimų, dėl kurių nepajėgia judėti ar juda tik vežimėlio pagalba, o šalia nėra mokyklos, galinčios jį priimti. Savanoriškas tėvų apsisprendimas vaiką mokyti namuose dėl kokių nors kitų priežasčių nėra sveikinamas.

Užsienyje tėvai vaikus renkasi mokyti namuose dėl daugybės priežasčių. Viena vertus, norima apsaugoti atžalą nuo pažinties su narkotinėmis medžiagomis, bendraamžių agresijos, kita vertus, tai lemia vertybinės nuostatos – tėvai nepasitiki mokymo institucijomis, kaip ir bet kokiais kitais biurokratiniais aparatais. Manoma, kad mokykla nesiekia ugdyti ją lankančios asmenybės, jos tikslas ‒ bendrai apmokyta, unifikuota masė. Ekologinės sąmonės tėvams svarbus nestandartiškai mąstančios ir laisvos asmenybės, kuri nebijotų eiti savo pasirinktu keliu, nepasiduotų „bandos“ instinktams, ugdymas. Be to, jei namuose gyvenama vadovaujantis ekologijos principais, manoma, kad vaiką mokant namuose šie principai bus organiškai ir lengvai priimti jo sąmonėje kaip savaime suprantamas dalykas. Yra šalių, kaip kad JAV, kur funkcionuoja visa sistema, gerokai palengvinanti mokymą namuose – tai ir internetiniai mokomųjų priemonių ištekliai, konferencijos,

kuriose patariama, kaip suformuoti tinkamiausią mokymo metodiką, veikia pagalbos „tėvai‒tėvams“ grupės... Besimokantys namuose vaikai nėra izoliuojami: kartu su kitais lankosi įvairiuose muziejuose, renginiuose, vyksta į stovyklas.

Pink Sherbet nuotrauka

www.ozonas.lt

Hddod nuotrauka

Gyvenimas

V. Jankūnaitė: „Svarbiausia žinoti kalendorių“ Eglė KVAS

Atvelykio šventę. Jei prieš dvidešimt metų „Nėra medžio, kuris augtų ore“, ‒ inį ją ateidavo babytė su dviem vaikais, tai terviu prieš keletą metų sakė Sigitas dabar ateina tie tuometiniai vaikai ‒ dabar Geda. Tuomet su žymiu poetu kalbėtėčiai ir mamos ‒ su savo vaikais ir dar atjomės apie tautinį identitetą, jo svarbą.

Frazė iš tolimo pokalbio ir dabar puikiai siveda kūmus (nes jie turi būti per Atvelykį).

Nebedejuojame dėl publikos, turime tinka svarstymams apie tradicijų svarbą žmonių, kurie ateina. Svarbiausia, kad vėl šiuolaikinėje visuomenėje. Galime būti vyksta natūralus tradicijų perdavimas šeikosmopolitai, pasaulio piliečiai, tačiau moje. Paprastai tėvai neša šventę vaikams. turime turėti šaknis, kurios mus prilaiŠiuo atveju gavosi kiek kitaip ‒ vaikai parkytų, maitintų, kad justume turį aiškią nešė šventes į namus... savo vietą. Tų šaknų funkciją atlieka tautos tradicijos. Ir turbūt ypač svarbu, Galima svarstyti, ar įmanoma pakad jas pažintų, priimtų ir propaguotų kankamai stipriai įtvirtinti tai, kas jaunoji karta, kuri dažnai vos pakilusi iš buvo prarasta. Ar tas tradicijų grąmokyklinių suolų perka keltų ar lėktuvų bilietus ir išvyksta ieškoti „pažadėtosios“ žinimas į jas primiršusią šeimą nėra žemės. Pokalbiui apie tradicijas, jų nyki- komplikuotas uždavinys? Šeima yra labai tvirtas medis. Jei kiemą ir tęstinumą pasikvietėme etnologę kvienais metais tą pačią dieną pakartosi Valeriją Jankūnaitę iš šį pavasarį savo tai, kas vyko praėjusiais metais, per tuos dvidešimtmetį šventusio Klaipėdos keliolika metų vaikai puikiai viską įsimins... etnokultūros centro. Per tuos metus Tradicijų nereikia mokytis. Kartu su jomis nuveiktas nemažas etnokultūrinis dargyvenantys tiesiog jas žino ir vėliau taip pat bas, žindinant jaunąją kartą, rengiant perduoda savo vaikams. Jei šeimoje nesidotradicinių švenčių minėjimus, kviečiant mima tradicijomis, jas vaikui vėliau tenka žmones į paskaitas. išmokti, bet tada jau reikia improvizuoti..

Mūsų didžiausia užduotis yra kuo Kaip kito etninės kultūros situacija daugiau dirbti su jaunimu, kad bent kelis per jūsų darbo laikotarpį? kartus praeitume metų ratą. Net yra pasKai pradėjome dirbti, žmonėms į mūsų kaitos apie šventes 10-12 klasių mokiniams. veiklą buvo įdomu pažiūrėti, bet lyg iš tolo, Kodėl? Todėl, kad jie išvažiuoja. Dar pora nes 50 metų trukęs tarybinis laikotarpis metų ir išvažiuos mokytis kažkur kitur. atėmė šeimos tradicijas ‒ tas, kurios buvo Bet svarbu, kad jie turėtų atspirties tašką natūralios, atėjusios iš senelių. Jos buvo gamtoje. Nesvarbu, kad jie gyvena ne Liesunaikintos, nes pripažintos bažnytinėmis tuvoje – jie toje pačioje žemėje. Yra kalenšventėmis, tapo suvisuomenintos. Velykos dorius, yra data, o kai tai žinoma, viskas – pavasario šventė, Užgavėnės – žiemos yra tvarkoje. Tie vaikai tvirtai ir gerai jausis, palydos... jei žinos, kas yra Kalėdos, kaip ruošiamas Į renginius ateidavo mažai publikos, Kūčių stalas, koks Velykų stalas, ką daryti nors būdavo ir paskaitų, ir įdomių žmonių. prieš Velykas, kaip save paruošti šventėms...

Matyt visi abejojo, o etnokultūra nebuvo Juk nepakanka vien paridenti kiaušinius. Jei artimas žodis. vien tik juos paridensi, tai ir tebus kiaušinių Tada susėdę pakalbėjome, kad į suridenimas. Juk buvo tikima: jei paruoši save augusiuosius nekreipsime dėmesio: jeigu šventei, visi metai bus geri, ramūs, darbingi. norės, ateis, jei ne, tai ne – imamės vaikų.

Prieš kiekvieną kalendorinę šventę vedėme Taip išeina, kad žinant tradicijas paskaitas darželių, mokyklų auklėtojoms nebėra svarbi geografinė nuoroda – etnine tematika. Ir ką jūs manote – užsižmogus gali būti bet kokiame pasaulio auginome tuos vaikus! Dabar jie ateina jau kampelyje ir jausis pilnaverčiu? su savo vaikais. Visada palyginimui miniu

16

Tiesa, bet kur. Ir atrodysi labai įdomus, mokėsi paaiškinti, kodėl esi toks. Bet tam, kaip jau sakiau, reikia dvejų-trejų metų darbo su vaikais, kad kelis kartus apeitume metų ratą. Nes jiems kyla klausimų. Jiems įdomu ir jie jaučia, kad tos žinios bus labai svarbios šeimoje, buityje, bendraujant su kitataučiais.

Jie atrodys išdidūs ir orūs, jei mokės papasakoti apie savo tautą ir papročius.

Jaunus žmones tereikia paskatinti domėtis.

Gaila, kad etninės kultūros nėra mokykloje. Nemanoma, kad ji reikalinga. Ir tikrinant mūsų žinias viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, laidoje „Tūkstantmečio vaikai“, beveik nėra klausimų apie mūsų tradicijas.

Reikia žinoti apie visą pasaulį, bet kiek suskaičiavau, buvo vos keli svarbūs klausimai apie tradicijas...

Viešumoje nėra kalbama apie tradicijas.

Juk gali būti eksploatuojamos mįslės, dar kažkas, kad visada vyktų judėjimas, kad žmogus prisimintų. Mūsų kartos žmonės prisimena, bet to reikia ir vaikams. Tuomet neiškils klausimų, kodėl negalima klijuoti lipdukų ant velykinių kiaušinių... Atsisėdi su vaiku marginti kiaušinių vašku, leidi jam jį gerai iščiupinėti, sužinoti, iš kur jis atsiranda. Mūsų vaikai ne visada žino, kad juos dar deda antys ar žąsys, kuo skiriasi tie kiaušiniai. Kai vaikui pasidaro aiškūs paprasčiausi dalykai, tada viskas tampa prasminga.

Minėjote, jog prie tradicijų nykimo prisidėjo sovietinis periodas. Dabar galima kalbėti apie Vakarų civilizacijos invaziją. Ką galima įvardinti, kaip didžiausius etninės kultūros praradimus?

Atliktas juodas darbas ‒ užgesintos šeimos tradicijos. Bet jos neišnyko visai. Kaip jos buvo perduodamos senovėje? Tupėdavo dešimt vaikų troboje, mažiausi po stalu, ir klausydavosi to, kas vyksta aplinkui. Taip mokydavosi gyvenimo.

O tradicijos yra kalendorius. Jis niekur nedingsta. Vis tiek ateina Kalėdos, Užgavėnės, lygiadienis, Joninės. Svarbiausia, kaip

Gyvenimas

Kaip dar skurstama, kai prarandamas ryšys su tradicijomis?

Dar yra šeimos šventės. Žmogaus gyvenime yra keli pagrindiniai etapai – gimimas, vedybos ir mirtis. Trys labai svarbūs taškai. Ir kiekvienas seniau buvo apipintas visokiais tikėjimais, laukimais. Gyventa bendruomenėje. Vienas ten neišgyventum – visi eidavo vienas pas kitą. Kalbu apie ankstyvesnę bendruomenę, apie kaimą.

Jei moteris laukėsi, visi tai žinodavo ir palikdavo ją ramybėje, stengdavosi nepykinti. Ji negalėjo skolintis. Moterį prižiūrėjo visi šeimos nariai, nors visus darbus ji galėjo atlikti.

Kai gimdavo vaikas, vėl buvo laikomasi tam tikrų tradicijų: krikštijimas, moters įvedimas į bažnyčią, apsivalymas ir pašventinimas iš naujo – visa tai turėjo suteikti ramybę žmogui. Tokios buvo bendruomenės taisyklės. Kai jos buvo žinomos, kai jų buvo laikomasi, žmonėms būdavo labai ramu. Net pačioje sunkiausioje gyvenimo akimirkoje, kai sukrėsdavo netektis, jie pasakydavo: „Dievas davė, Dievas atėmė“. Žmonės žinojo, kad vieni neliks ‒ juos visą laiką supa kiti.

Vedybos vėl kupinos įvairių tradicijų: atsisveikinimas, važiavimas į kitą pusę, mergvakariai, pačios linksmybės... Mirtis ‒ taip pat. Ateidavo visas kaimas, atsisveikin-

www.ozonas.lt

davo. Mirštantįjį palaimindavo, atleisdavo už visas kaltes. Padarydavo alaus, kiaulę paskersdavo, sukviesdavo gimines. Viskas buvo natūralu.

Vaikas augdamas visą tai stebėdavo, ir visko supratimas bei žinojimas padėdavo susiformuoti labai stabiliam žmogui.

Dabar gyvename kaip lėktuve: netvirtai stovime ant žemės, ne itin išmanome tradicijas. Bet juk viskas tas pats – pirmiausia reikia laikytis kalendoriaus ir kiek įmanoma šeimos tradicijų.

Tačiau juk šiuolaikinis žmogus akcentuojamas kaip individas. Ar tai nieko nekeičia? Čia gal tik šioks toks pasiteisinimas.

Nepaprastai greitai vystantis techninėms priemonėms, atsirado kažkoks susvetimėjimas. Nebereikia pasikalbėti, pakanka susirašyti.

Kodėl vaikai dabar tokie nekantrūs?

Labai svarbus žmogaus bruožas – mokėjimas pralaimėti. Seniau juk būdavo šeimoje krūva vaikų. Vienąkart tave pagirs, kitąkart pabars, bet negi supyksi ‒ juk visi juoksis iš tavęs. Jei nesiseka, nemesi to, ką darei. Dabar yra kitaip, kiekvienam vaikui sakoma: „Tu gali“. Lyg kokiam neįgaliajam. Žinoma, kad gali, bet kam tai pabrėžti, kam ieškoti žmoguje to, ko jis dar neturi? Kam ieškoti talentų ir panašiai? Pirmiausia turi ateiti norai, vaikas turi save pažinti, nereikia to pažinimo grūsti per prievartą. Kadaise vaikai tupėdami po stalu išmoko visą gyvenimą.

Aišku, ir dabar viskas išmokstama, bet nematoma, kaip kitas žmogus tai daro.

Anksčiau juk viskas vyko bendrai.

Kitokią šiandieną galbūt diktuoja ir kitoks gyvenimo būdas: žmonės gyvena gana izoliuotai, šeimos mažesnės, o ir bendravimas jose fragmentiškesnis.

Kaip tokiu atveju užtikrinti tą tradicijos judėjimą? Žinot, ko trūksta? Didelio stalo. Atraskit šeimą, kur būtų didelis stalas, kad prie jo visus sukviestų pietūs ar vakarienė, kur visi turėtų savo vietą ir ji nesikeistų. Seniau labai svarbūs dalykai vykdavo už stalo. Turi turėti savo vietą, saugumą, kad galėtum išsikalbėti ir būtum išklausytas.

Dabar mūsų kambarėliai maži. Dažnai prasilenkiame ir nebendraujame. Neturime erdvės. Neturime namų. Turime butus, kuriuos keičiame, parduodame.

Vyksta susvetimėjimas, kiekvienas užsidaro savo inkilėlyje. Ten jis jaučiasi saugus.

Svarbiausia, kad tik niekas netrukdytų, nes iš visų pusių verda gyvenimas. Aplink vien šaltas betonas – tai labai sunku.

Kai susigrūdama prie mažų arbatinių staliukų, kai esama per arti vienas kito – nesaugu, nepatogu. Nepavyksta pasikalbėti.

Kai yra stalas, vaikai jaučiasi saugiai. Jie gali

pasisakyti. Vaikas žinos, kad nesvarbu, ar jį peiks, ar girs, bet įeis į jo patirtį. O kai vaikas mėgina pasikalbėti su prabėgančiais tėvais, visai kitas reikalas.

Kokie dar praktiniai dalykai svarbūs, kad vyktų žinojimo perdavimas?

Vaikai dabar labai apkrauti ir jų atmintis labai apkrauta.

Kas yra šeimoje – gali likti šeimoje.

Mokykloje galima kalbėti apie kalendorių, bet tam reikalinga etninė kultūra, kuri būtų nuosekliai aiškinama. Juk šitiek sukaupta literatūros, tokie dainynų lobynai... Į juos žvilgterima, bet tik prabėgomis.

Jau nuo pirmos klasės galima klausti, kodėl vaikas yra lietuvis. Ir nereikia bijoti nežinojimo, nes visos šventės kartojasi.

Juk reikia galvoti, kokia kiekvieno ritualo reikšmė. Svarstyti, kodėl taip, o ne kitaip...

Pavyzdžiui, kodėl per Kūčias ištraukiama močiutės staltiesė, o ne nauja kinietiška?

Todėl, kad tie, kas sėda prie stalo, dar ne visa šeima – buvo ir seneliai, ir proseneliai.

Svarbu visa tai žinoti, žinoti savo pavardę, vardą, žinoti, kas buvo tie išėjusieji, laukti jų... Juk per metus yra du laikotarpiai, kai vėlės grįžta, kad paguostų, nuramintų. Ne be reikalo moterys senovėje iškūrendavo pirtį vėlėms.

Visa tai siejasi su šeima. Tu esi kaip pumpuras, vėliau skleisis kiti pumpurai.

Bet reikia tai žinoti. Tie, kurie nežino savo prosenelių, nežino, kur jų kapai, yra „europiniai“ žmonės. Jie gali nueiti į bet kokias kapines pagerbti kažko abstrakčiai. Tai nėra blogai. Bet svarbu žinoti, kad kažkur yra Mano, kad kažkur Mano šaknys ‒ tada nekils jokių klausimų. Kai labai sunku, galima klausti: ką būtų darę jie?

Tai yra mūsų biblioteka.

17

tu tai priimi. Vieni sako, kad „mano šeimoje nėra Jonų, tad nešvęsiu“. Bet kas yra Rasos? Jeigu pasidomėsi, tai žinosi, kuriame šios visatos taške esi, kas atsitinka tą naktį, tą dieną, kur persiriti.

Bėda ir tai, kad mes sušiuolaikiname tradicijas. Tarkim, adventas. Žinome, kad tai susikaupimo, laukimo metas, pasiruošimas Kūčių stalui. Bet kas truputėlį pakeičia mūsų elgesį? Ogi tai, kas mus supa, – verslas. Vos pasibaigus Vėlinėms prekybos centrai pasipuošia, vilioja žmones, visur spindi užrašai: „Čia prasideda Kalėdos“. Net žodis Kalėda tampa nuvalkiotas. Žmogus yra „nudilinamas“, kiekvieną dieną skatinamas skubėti, pirkti dovanas. Juk seniau išvis nebuvo dovanų, niekas jų nepirkdavo, nekišdavo po egle... Mes patys prisigalvojom, pasidavėm šiam bumui, patys sušiuolaikinom tradiciją, deja, savo nenaudai. Tiesa, dabar jau grįžtama prie to, kad dovana nebūtinai turi būti išreikšta daiktu, ji gali būti kitokia. Jei nepasiduosime aplinkai, pinigams, verslui – būsime stiprūs, tuomet ir savo vaikui perduosime tą tvirtybę. Tada ir vaikas galbūt pradės drąsiai kalbėti klasėje, kad nereikia visiems pirkti dovanėlių už penkis litus ir keistis tarpusavyje. Jei norėsiu – tai ir dovanosiu...

Mus vilioja blizgesys, norėjimas parodyti kažką, ko patys nesuprantame ir nemokame paaiškinti vaikams. Bet kai turi žinojimą, kai kalbi paprastai, tai ir vaikai viską supranta.

Tema

Tėvystės mitai Su natūraliąja tėvyste siejama keletas vis dar gajų mitų. Čia trumpai juos apžvelgsime.

Miegas su vaiku Galima miegoti su savo vaikučiu vienoje lovoje, galima jį migdyti atskirai. Tėvai, kurie vaiką priima į savo lovą, vis dar rizikuoja būti apkaltinti vaiko lepinimu. Kita vertus, kyla klausimas, ar galima išlepinti kūdikį. Anot V. Pilipauskaitės-Butkienės, įrodyta, jog mamos, kurios miega kartu su vaiku – miega 45 min. ilgiau negu tos, kurios tai daro atskirai: „Vaikai prabunda vien tam, kad pasitikrintų, ar viskas gerai, mama taip pat. Tad kartais pakanka pajusti, kad vienas yra greta kito ir galima miegoti toliau. Juk mama, kurios vaikas miega kitame kambaryje, neišvengiamai turės iki ten nueiti, įjungti šviesą ir aišku išsibudins“. Miego su vaiku šalininkai retoriškai klausia, koks

„Žmonės

paprastesnis pats procesas, nereikia jaustis priklausomiems nuo virtuvės, pavyzdžiui, išvykus į gamtą ar pan. Be to, sutaupoma nemažai pinigų, kurie būtų išleisti specialiam kūdikių maisteliui. Mamos, kurioms kyla klausimų dėl žindymo, Lietuvoje gali kreiptis į organizacijos „Pradžių pradžia“ savanores (http://www.pradzia.org/pagalba).

Sauskelnės Vienkartinės sauskelnės, atsiradusios šeštame dešimtmetyje, negrįžtamai pakeitė vaikų auginimą – sutaupyta daug tėvų laiko, dingo būtinybė užsiimti itin nešvariais skalbiniais. Bet yra ir kita pusė – vienkartinių sauskelnių gamybai sunaudojama daugiau žaliavų, o po jų naudojimo sukuriama daugiau atliekų, negu renkantis daugkartines sauskelnes. „Esminis daugkartinių vystyklų privalumas yra tas, kad tai bet kokia prasme

nes ji absoliučiai pigiausia ir neneša pelno jokiems sauskelnių ar vystyklų gamintojams“. Moteris pasakojo, jog yra žinoma, kad kūdikiai nuo pat gimimo reiškia savo poreikius, tačiau tėvai turi išmokti juos pastebėti.

Nešiojimas Tėvai, naudojantys nešiokles, vis dar būna smerkiami kaip lepinantys savo vaikus arba kaip kenkiantys jų fiziologijai. Vis dar netrūksta manančių, kad vaiko nešiojimas nešioklėje būtinai traumuos mamos ar tėvo stuburą. „Iš principo nešioti vaiką yra sveika. Jeigu vaiką nešiojame ant rankų, atsižvelgdami į jo būklę, kokio amžiaus ir išsivystymo, jei nenešiojame už vienos kojos, tuomet viskas gerai. Dažnai tėvai savo kūdikius nešioja intuityviai, glaudžia prie savęs, prilaiko galvytę, kol to reikia. Nešiojimas specialiomis siūtomis nešioklėmis kiek labiau komplikuotas, nes kol kas nėra

nebepasitiki tuo, kas jiems, kaip biologinėms būtybėms, yra duota iš gamtos – instinktais. Mums kažkodėl reikia mokslinių straipsnių, knygų, kuriose būtų rašoma, kaip auginti vaikus, lyg patys to visai nežinotume. Reikėtų atsigręžti į savo širdį, kuri dažnai duoda teisingą atsakymą nė nekilus klausimui“.

žmogus neturėtų miego sutrikimų, jei būtų paguldytas nesaugioje ir nepažįstamoje aplinkoje, tad kūdikiams esą ramiausia ir geriausia vieta ‒ šalia savo tėvų. Be to, nereikia baimintis, kad tėvai nugulės savo vaikutį – pastarąjį tėvai jaučia visa esybe.

Žindymas Šiuo metu visuotinai sutariama, kad motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiui. Jame tinkamiausias maistingųjų medžiagų balansas, kurio reikia būtent tam kūdikiui, o pieno sudėtis gali varijuoti pagal kintančius kūdikio poreikius. Nesutarimai prasideda svarstant, kiek turi trukti maitinimas. Netrūksta mamų, kurios nori vaikutį atpratinti kuo anksčiau – gal net iškart po tų šešių privalomųjų mėnesių.

Teisinamasi, kad nesinori nuolat būti pririštai prie vaiko, kad dingsta pienas. Kaip bebuvę, pieno trūkumo problemas specialistai sieja su netinkama žindymo metodika arba su įtemptu mamos gyvenimo tempu, kuomet ji patiria stresą, neturi laiko pailsėti, tinkamai maitintis pati. Pats natūralus maitinimas iš tiesų yra patogesnis ir pigesnis, nei maitinimas tyrelėmis ir mišinėliais –

18

Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė

institucijos, kuri prižiūrėtų, ar jos yra taipigiau. Net jei perkamos sauskelnės su syklingai pasiūtos“, – sakė V. Pilipauskaitėvisais ekologiškais sertifikatais ir išleidžiaButkienė. Moteris pripažino, kad neteisinma apie pusantro tūkstančio litų (tai jau gai pasiūta, techniškai netvarkinga nešioklė nemažai), tų sauskelnių užteks visam vaiko gali pakenkti kūdikiui. Jei nešiojami maži augimo laikotarpiui. Be to, jas bus galima vaikučiai, gali būti per didelė apkrova stunaudoti keliems vaikams, nes jos nesusiburui. Siekiant didžiausio komforto lygio, dėvi“, – pasakojo V. Pilipauskaitė-Butkienė. vaikas turi būti kiek įmanoma labiau prisiKita vertus, galima net nepirkti sauskelspaudęs prie mamos kūno, jo kojytės turi nių ‒ vaikutį galima vystyti į vystyklus, ant būti išskėstos. Jei dar nesėdi, neturi būti viršaus mauti drėgmės nepraleidžiančias susmegęs, o jei nenulaiko galvytės – ji turi vilnones kelnytes. Tėvai turi nemažai būti prilaikoma. Mažiausia rizika pakenkti pasirinkimų. Kaip bebuvę, „Prieraišiosios tėvystės“ centro steigėja tvirtino, kad daug- ‒ renktis medžiagines vaikjuostes, tačiau ir jos turi būti tinkamai rišamos, pagamintos kartinės sauskelnės ar vystyklai yra geriau iš tinkamos medžiagos. vaikų sveikatai. Jie dažniau keičiami, tad Teigiama, kad vaiko nešiojimas yra sumažėja odos problemų, nekyla baimė dėl naudingas jo fizinei ir psichinei raidai – bronchinės astmos galimybės (vienkartinių vaikelis nesijaučia vienišas, jis nuolat juda, sauskelnių gamybai naudojamos cheminės stebi aplinką. Norint saugiai nešioti vaikelį, medžiagos, kurios vis tik garuoja). Taip pat galima užsirašyti į kursus, kuriuos veda naudojantys daugkartines sauskelnes išatestuotos „nešiotojos“. vengia psichologinių problemų, kai penkerių‒septynerių metų amžiaus vaikai vis dar nemoka pasirūpinti savimi, net formuojasi atvirkštiniai įpročiai – nesugebama nusišlapinti nuogu užpakaliu.

Tolimesniam domėjimuisi: Anot V. Pilipauskaitės-Butkienės, turwww.geramama.lt būt pati ekologiškiausia alternatyva yra www.prieraisiojitevyste.lt natūralioji higiena: „Apie ją mažai kalbama, www.pradzia.org

Klimatas

Paaiškinta klimato kaita

Jonas ŠPOKAS

Dimond Doves nuotrauka

Visuotinis atšilimas Klimato kaita – klimato savybių pasikeitimai, svyravimai ir fluktuacijos, kurias sukelia astronominiai, geofiziniai ir antropogeniniai veiksniai. Pastaruoju metu akcentuojamas antropogeninių veiksnių poveikio sustiprėjimas, visų pirma lemiantis klimato atšilimą. Klimatas kai kuriose vietose šyla, kitur vėsta. Pastarųjų dešimtmečių vidutinė metinė temperatūra pakilo, todėl vis dažniau kalbama apie atšilimą kaip apie svarbesnę problemą. Tiesa, žemės klimatas atšyla ir atvėsta perodiškai, tad kai kurie mokslininkai teigia, jog dėl dabartinio atšilimo jaudintis visiškai neverta. Kita vertus, dauguma tyrėjų laikosi nuomonės, jog dabar vidutinė metinė temperatūra kyla gerokai per greitai. Pasaulio pramonė išskiria labai daug anglies dvideginio (CO2), kuris ir yra pagrindinis oro kaitintojas.

Prieš keletą metų mokslininkai atskleidė vieną itin nemalonų faktą. CO2 koncentracijos atmosferoje padidėja po temperatūros pakilimo, o ne atvirkščiai, kaip buvo manoma iki tol, tad susidaro du vienas kitą sustiprinantys efektai – CO2 gausėjimas dėl aukštesnės temperatūros bei temperatūros kilimas dėl CO2 gausėjimo.

Pastebėtas ir kitas įdomus paradoksas. Šiltesni orai yra palankūs tropiniams miškams, o vešintys tropiniai augalai „suvalgo“ daugiau anglies dvideginio. Taigi šiuo atve-

www.ozonas.lt

ju klimato atšilimas kaip tik padeda mažinti CO2 kiekį. O mažėjant CO2, mažėja ir pats atšilimas.

Šiltnamio efektas Per didelis CO2 kiekis atmosferoje sukelia reiškinį, pavadintą šiltnamio efektu. Tai yra pagrindinė visuotinio atšilimo priežastis, keičianti žemės hidrotermines sąlygas. Reiškinys, dar 1824-aisiais atrastas prancūzo Joseph Fourier, nėra vien tik neigiamas reiškinys. Žemės planeta natūraliai sulaiko šilumą, gaunamą iš Saulės. Jei tokio proceso nebūtų, vidutinė mūsų planetos oro temperatūra nukristų iki -18°C ir čia turbūt nebebūtų galima gyventi. Tačiau pasaulio pramonė prie natūralių šiltnamio dujų prideda dar ir dirbtinai susidariusių. Žmonija gerokai padidino atmosferoje esančių anglies dioksido, metano, diazoto monoksido ir kitų dujų kiekį.

Ozono sluoksnio retėjimas Retėjantis atmosferos ozono sluoksnis ir klimato atšilimas žiniasklaidoje dažniausiai susiejami, nors ryšys tarp jų nėra labai stiprus. Be to, dabar jau manoma, kad didėjantis CO2 dujų kiekis kaip tik sukels atvirkščią procesą. Sumažėjęs ozono sluoksnis į kosmosą išleis daugiau šilumos, todėl bendra oro temperatūra Žemėje sumažės. Kita vertus, sumažėjęs ozono sluoksnis prasčiau atlieka ir vieną iš svarbiausių savo misijų – pavojingų Saulės spindulių sulaikymą. Saulės skleidžiami ultravioletiniai spinduliai žmogui yra pavojingi ir gali sukelti vėžinius susirgimus. Mažėjantis ozono sluoksnis tokių susirgimų riziką padidina keliais procentais.

Poveikis vandenynams Rimtų problemų klimato kaita sukelia vandenynams. Atmosferoje sparčiai daugėjant anglies dvideginio didėja vandenynų vandens rūgštingumas. Dėl padidėjusio rūgštingumo labiausiai kenčia įvairūs jūrų gyviai, kurių kiautus ar skeletus sudaro kalkės, – koralai, sraigės ir smulkūs vėžiagyviai. Jų nykimas kelia grėsmę visai jūrų gyventojų maisto grandinei

Klimato kaitos šaltiniai Klimatas – nuolat kintantis reiškinys.

Jį keičia tiek gamtos veiksniai, tiek žmogaus veikla. Tiesa, dažnai žmogaus veikla peržengia natūralumo ribas. Pagrindinė klimatą keičianti žmogaus veikla yra iškastinio kuro deginimas, naftos perdirbimas, cemento gamyba. Prie metano dujų kiekio didėjimo prisideda sąvartynai, žemės ūkis, anglies kasyba, gamtinių dujų ir naftos gavyba. Daug azoto išskiriama įvairiose žemės ūkio veiklose.

Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika 19

Apie klimato kaitą kalba visi ir įvairiausiuose kontekstuose. Tačiau ne kiekvienas paklaustas galėtų atsakyti, kaip iš tikrųjų pasireiškia ta klimato kaita ir kas ji yra. Ir nieko nuostabaus, nes tai yra itin sudėtingas, kompleksinis ir prieštaringas reiškinys.

„Kompleksinis visuomenės aplinkosauginio informavimo, švietimo ir atsakingo gyvenimo būdo skatinimo projektas: Kurk ateitį atsakingai“

Tema

Ekologiška tėvystė – darna su savimi ir pasauliu Paulius Sadauskas

Žmonės visada stengiasi viską daryti teisingai. Ypač šiuolaikiniai tėvai. Šeimos planavimas vyksta nepaprastai rimtai. Procesas pradedamas bent prieš metus – išvalomi abiejų tėvų organizmai, imama sveikai maitintis, vartoti folinę rūgštį. Pastojus svarbu lankyti kursus. Laukiant vaikučio ir jam atėjus, tenka priimti daugybę sprendimų, kurie atrodo itin svarbūs: kaip laukti, kaip maitinti, kaip nešioti, kokias sauskelnes rinktis ir t.t. Žodžiu, kartais besistengiant viską kuo geriau atlikti, galima įsivaryti kuo tikriausią stresą. O juk daug ką turėtume žinoti intuityviai.

Kalbant apie ekologiją pastebima, kad visos sąvokos galiausiai susiveda. Tad ir šiuo atveju, diskutuodamos su viena iš „Prieraišiosios tėvystės“ centro steigėjų Vitalija Pilipauskaite-Butkiene apie tai, kas yra ekologiška ir kas yra natūrali tėvystė, galiausiai sutarėme, kad bet kokie apibrėžimai tam yra per siauri.

„Naujieji“ tėvai Senovės lietuviai moterį viso nėštumo metu ir mėnesį po vaikelio gimimo (tol, kol ji nebūdavo „įvesdinama“ į bažnyčią) laikė esančia viena koja aname pasaulyje, liaudiškai tariant – viena koja „grabe“. Gimusio kūdikio stengtasi per daug nejudinti ‒ manyta, kad jam reikia ramybės, gulėjimo lopšyje, kuris saugo nuo blogų dvasių

Imcountingufoz nuotrauka

20

– kontaktas su kūdikiu nebuvo laikomas kažkokia ypatinga vertybe. Kaip savo straipsnyje „Lietuviškoji nešyklių tradicija“ svarsto Audronė Daraškevičienė, „galima prielaida, kad tokia kūdikio priežiūros kultūra susiformavo siekiant išugdyti tam tikras asmens savybes – paklusnų, santūrų, kuklų, drovų, kantrų, į suaugusiųjų pokalbius nesikišantį vaiką“. Šiuolaikiniai tėvai gyvena pagal visai kitas taisykles – nieko (gal tik senesnės kartos atstovus) nestebina sportuojanti ar į tolimas keliones vykstanti nėščioji. Pasikeitė ir supratimas, kaip geriausia prižiūrėti kūdikį.

Galima sakyti, kad tėvystė yra būtent ta sritis, kurioje geriausiai tvirtinasi ekologija. Dar visai neseniai gyvenę „kaip visi“, būsimieji tėvai susirūpina savo aplinkos švara: pradedama sveikai maitintis, naudoti ekologišką kosmetiką, buities priežiūros priemones. Buvę rūkaliai tampa aršiais rūkančiųjų priešais, „šlamštamaisčio“ mėgėjai susidomi lėto maisto judėjimu, ekologiškais turgeliais. Tėvystė paskatina kardinaliai pasikeisti, persvarstyti savo vertybes, tačiau siekiant geriausio vaikui susiduriama su nemažai sunkumų. Kai kuriuos iš jų sukelia vien tik beribis troškimas viską padaryti

„teisingai“.

Atsakingumas ir sąmoningumas Ekologiška, intuityvi, prieraiši (ar kokiu kitu vardu bepavadinama) tėvystė yra būtent tai, į ką orientuojasi daugelis naujai iškeptų tėvelių. Suprasti, kas tai yra lyg ir nesudėtinga. Kaip sakė V. PilipauskaitėButkienė, ekologija tėvystėje aprėpia ir sąmoningumą, ir atsakingumą ne vien šeimos pasaulėlyje, bet ir išeinant už jo ribų, suvokiant save kaip integralią pasaulio visumos dalį. Kalbant apie pačius tėvus, svarbu, kad jie sugebėtų įvertinti savo vertybes, gyvenimo būdą, nebijotų keistis, ieškoti naujovių.

Moteris kalbėjo, kad auginant vaikus svarbiausi yra veiksmai, kuriuos galima pavadinti instinktyviais, priklausančiais žmogui kaip biologinei rūšiai: „Proto visuomenėje jie ilgą laiko tarpą, gal kokį šimtmetį, buvo nurašomi kaip nepriderantys. Buvo bandoma žmogų nuo pat gimimo įsprausti į kažkokius rėmus. Tai apima labai daug natūralių veiksmų, kurie kartais iš inercijos vis dar palaikomi netinkamais – tai ir vaikelio žindymas, ir miegojimas kartu su juo, ir nuolatinis buvimas kartu, nešiojimas...

Tema Šiuolaikinis mokslas grįžta prie to, kas buvo įprasta per amžius. Kalbama, kad vaiką svarbu kuo dažniau laikyti ant rankų, glausti prie kūno, nėštumo metu bendrauti su juo. Kad visa tai prisideda prie daug spartesnės ir geresnės vaiko fizinės ir emocinės raidos“. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad triumfuoja paprastumas, natūralumas ir instinktai.

Natūralumo pamokos Paradoksalu, nes daugelio tų dalykų, kurie turėtų būti žinomi instinktyviai, šiuolaikiniai tėvai mokosi kursuose. Informa-

Bet galima pastebėti ir konkurenciją tarp „įprastos“ ir ekologiškos vaikų rinkos segmentų.

Skirtingos pusės kalba įtikinamais mokslinių tyrimų atvejais, remiasi autoritetais ir pan. Kaip šios konkurencijos išdava susiformavo nuostata, jog tėvai, pasirinkę auginti vaikus ekologiškai, pasmerkia save itin sunkiam darbui. Tad nors natūrali tėvystė populiarėja, kai kurie jos aspektai vis dar laikomi marginaliais. Pavyzdžiui, nėra sunku pradėti sveikiau maitintis, naudoti ekologišką kosmetiką, tačiau daug ką šiurpina vien mintis apie daugkartinius vystyklus.

moters, vaiko pasaulis iš pradžių gana siauras, visos juslės vystosi palaipsniui, tad pirmaisiais gyvenimo mėnesiais jam nereikia tiek daug, kiek jam nori pasiūlyti tėvai. Vaikui svarbiausia ne materialinės gėrybės, o tėvų laikas ir dėmesys. Būtent materialinės gerovės sukūrimas ir reikalauja savo dėmesį ir jėgas skirti darbui, pinigų „gamybai“, o ne kūdikiui.

Intuityvus, natūralus vaikų auginimas nukreiptas būtent į pirminių poreikių patenkinimą. Pasirinkę tokį kelią tėvai netrukus pastebi, kad susitaupo nemažai pinigų, be to, nebelieka konfrontacijos tarp vaiko ir tėvų: „Maitinant krūtimi nebereikia

„Vaikas

neturi tapti šeimos centru, aplink kurį visi tūpčioja. Jis įsilieja į šeimos gyvenimą, aišku, jį pakeičia, bet šeima nėra pajungta vien jam. Ratas išsiplečia. Šiek tiek persiskirsto laikas, pasidalina jėgos, bet vaikas visur dalyvauja. Vaikas nuo pat gimimo yra pasiruošęs bendradarbiauti - tai išlikimo instinktas. Tad tėvai turi būti laimingi ir pailsėję, kad tai pavyktų. Vaikas nėra manipuliatorius ar agresorius, kuris atėjo visko atimti iš tėvų. Patys tėvai pastato vaikus į tokią vietą ir tai nėra natūralu“.

Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė

cinės visuomenės bėda – pernelyg didelis tos informacijos kiekis. Internete įnirtingai ginami skirtingi nuomonių frontai, kuriuos atstovauja autoritetingos asmenybės, tad norintys pasirinkti tinkamiausią elgesio modelį, gali likti pasimetę ir sutrikę. V. Pilipauskaitė-Butkienė teigė, kad taip neturėtų būti: „Kaip biologinės būtybės esame užprogramuoti, nešamės žinias, kaip pagimdyti, kaip maitinti, užauginti. Kaip pirštas užgyja pats, nes kūnas žino, kaip jį užgydyti, taip kūnas pats žino, kaip gimdyti, ką daryti gimus vaikeliui. Tik protas pakiša koją, nes jei yra baimių ir išankstinių įsitikinimų, jis gali blokuoti visus procesus.

Pienas nesigamins, jei mama tikės, kad neturi pieno“.

Giliųjų žinių neturėjimas gali būti siejamas su kažkuriuo metu nutrūkusia instinktyviosios tėvystės praktika, pavyzdžiui, galbūt tą moterį ar vyrą jų tėvai augino pagal griežtas „vadovėlines“ taisykles. „Prieraišiosios tėvystės“ centro kūrėja svarstė, kad galbūt kartais geriausia išeitis – įdėmus žvilgsnis į savo vidų, į savo vaiką, o ne į internetinius straipsnius. Tuomet esą ateina visi teisingi atsakymai ir nebekyla dvejonių dėl savo poelgių. Juk kiekvienas vaikas ir jo tėvai yra skirtingi.

„Viskas priklauso nuo vertinimo“, – sakė V. Pilipauskaitė-Butkienė. „Gali manyti, kad vaikas yra tavo aksesuaras (pasigimdai, nes visi turi, nes tai tam tikra investicija, nes smagu aprengti, pavedžioti).

Arba gali manyti, jog esi šiame pasaulyje, kad per tave ateitų nauja gyvybė. Vienu atveju orientuosies į materialines gėrybes, kurių galima vardinti labai daug: mobilios auklės, buteliukai, brangios tyrelės, sauskelnės, specialios kėdutės, maniežai, specialiai įrengtas vaikų kambarys. Juk vaiko rinka yra nepaprastai didelė. Bet labai pasineriant į materialų pasaulį pamirštami dvasiniai poreikiai, o natūralioji tėvystė kalba, kad pirmiausia vaikas turi ne materialinius, bet psichologinius, socialinius poreikius“. Anot

jokių mišinukų, buteliukų. Jei nešioji vaikutį nešyklėje, nebereikia jokių lavinamųjų priemonių ir žaislų, nes, būnant ant mamos, greičiau vystosi motorika ir psichika.

Vaikas nuolat juda kartu su mama, stebi pasaulį, visur dalyvauja. Tad čia galima sutaupyti vežimui, specialiems žaislams ir pan.“, – vardijo V. Pilipauskaitė-Butkienė. „Auginant vaiką ne intuityviai, reikia sukti galvą, į kokią mokyklėlę eiti, kaip lavinti vaikutį, nes įrodyta, kad įvairūs dirgikliai padeda vystytis jo smegenims. Bet jei vaikas natūraliai dalyvauja tėvų gyvenime, nebereikia dėl to jaudintis“.

Tad kartais vienintelis iššūkis yra „priešingos stovyklos“ atstovų vertinimo atlaikymas.

Natūralumas įsitvirtina – įvairiuose kursuose intensyviai propaguojamas maitinimas krūtimi, po truputį populiarėja daugkartinių sauskelnių naudojimas, kaip didžiausia vertybė iškeliamas bendravimas su vaiku, skatinamas kūdikių nešiojimas, nuolatinis tėvų kontaktas su juo. Teigiama, kad tik taip galima išauginti sveiką ir visavertį žmogų.

www.ozonas.lt

21

Natūrali tėvystė – iššūkis?

Sveikata

Vanduo. Ką svarbu žinoti?

Jonas ŠPOKAS

Baigsis nafta, beprotiškai pakils elektros kainos, o atliekos užpildys visų kiemus – štai kokia vartotojiškos visuomenės ateitis. O kiek mums liko vandens, kurį bent jau išsivysčiusiose pasaulio šalyse gyventojai naudoja itin neracionaliai? Be naftos išgyventi galima, o štai vanduo yra būtinas mūsų gyvybės palaikymui. Juk esam ne kas kita, kaip odos maišai, užpildyti vandeniu. Atrodo, kad vandens turime daug, nes net mūsų žemynai tėra properšos vandenynų patale, tačiau situacija atrodo kiek kitaip, kai suvokiame, jog mums tinkantis gėlas vanduo sudaro tik 2.5 procentus viso pasaulio vandens išteklių.

Kiek vandens liko?

Klausimas „kiek mums liko vandens?“ nėra toks jau kvailas. Nors Lietuvoje kokybiško geriamojo vandens atsargų pakanka, ilgalaikė perspektyva irgi verčia pasitikrinti.

Didžiausias Lietuvos turtas yra požeminiai vandenys. Europoje tik mes ir danai gali džiaugtis, jog gėlo vandens atsargas gauna giliai iš po žemės. Daugelyje šalių gėrimui

22

Tim Perdue nuotrauka

Sveikata yra atidžiau prižiūrimas, tuo tarpu šuliniai neretai yra paties savininko rūpestis. Šiuo metu patikrinti vandenį galima Respublikinio mitybos centro laboratorijoje bei visuose higienos centruose, kurie yra visų apskričių bei kai kurių rajonų centruose.

Pripilkite pusantro litro talpos plastmasinį vandens butelį, prieš tai perplovę jį tuo pačiu vandeniu, ir nuvežkite į artimiausią higienos centrą. Jei žinote teršalų šaltinį,

Š

iuo metu patikrinti vandenį galima Respublikinio mitybos centro laboratorijoje bei visuose higienos centruose, kurie yra visų apskričių bei kai kurių rajonų centruose. kaliai nesikeičia ir pavojaus nėra. Žmogaus veikla šiuo atveju net pavojingesnė. Besivytančiose šalyse net 70 procentų industrinių atliekų yra slepiamos po vandeniu. Visame pasauluje per dieną tokių atliekų paskandinama apie du šimtus tonų. Dėl neatsakingo trąšų naudojimo didėja jų kiekis upėse.

Mokslininkai tvirtina, kad per ateinančius trejus metus kenksmingų trąšų kiekis upėse išaugs 20 procentų.

Koks vanduo liko?

Atsakant į šį klausimą galima vėl pasidžiaugti. Lietuva, turėdama daug požeminio vandens atsargų, gali jaustis daug ramiau. Net kaimynai latviai turi spręsti rimtas vandens telkinių valymo problemas, tuo tarpu Lietuvoje tai nėra pagrindinis rūpestis. Žinoma, lazda turi du galus, ir latvių vandens priežiūra ne tik suteikia jiems geriamo vandens, bet ir valo šalies aplinką.

Kaip ten bebūtų, mes galime jaustis visai ramūs, gerdami savo vandenį. Žinoma, pasitikrinti visada reikia. Tai geriausia daryti pavasarį, tačiau ir vasarą rezultatai bus tikslūs. Svarbiausia patikrinti šulinio vandenį. Vandentiekiu gaunamas vanduo

galite daryti dalinį vandens tyrimą tam tikros rūšies teršalų koncentracijai nustatyti. Jei sodyba pelkėtoje vietoje, reikėtų tirti šulinio vandens permanganatinę oksidaciją.

Jei šulinys yra netoli tvarto ar tręšiamos žemės, reikėtų tirti nitritų, nitratų, amoniako koncentraciją. Visada galima ištirti, ar vandenyje yra pagrindinių Lietuvos gruntinių vandenų priemaišų – geležies. Lietuvoje vanduo tiriamas gana dažnai, netgi atskiri regionai turi sau būdingas problemas. Per daug geležies yra, pavyzdžiui, Vilniaus vandenyse, o Klaipėdos vandenų bėda – organiniai teršalai ir didesnis fluoro kiekis. Tai labiau pavienės problemos. Vis tik bendras rezultatas geras – Lietuvos požeminiai vandenys yra švarūs.

Kaip taupyti?

Vandens taupymo būdų yra daug ir pačių įvairiausių. Bene esminis veiksmas, kurį turi atlikti kiekvienas, norintis tausoti vandenį, yra jo skaičiavimas. Svarbiausia yra nuolat stebėti išnaudojamo vandens kiekį. Ilgainiui jau nesunku pamatyti, kur ir kodėl buvo „padauginta“ vandens. Bet koks vandens taupymas irgi gali neišeiti į

Keli praktiniai patarimai taupantiems: 1. Visada patikrinkite, ar čiaupai nevarva. Maži lašeliai gali nutekinti kelis litrus vandens per dieną.

2. Nenaudokite unitazo kaip peleninės ar šiukšliadėžės. Kaskart į kanalizaciją nuleisdami cigaretės nuorūką ar panaudotą servetėlę, išleidžiate tris litrus vandens. Tai paprasčiausiai netaupu.

www.ozonas.lt

3. Užsukite vandenį, kai valotės dantis. Stebėtinai daug žmonių apie tai net nesusimąsto ir veltui išeikvoja po kelis litrus vandens per dieną.

4. Skusdamiesi skustuvą skalaukite ne tekančiu vandeniu, o įsipylę vandens į kriauklę.

gerą, todėl labai svarbu matyti, kur nuteka vanduo ir kada čiaupą užsukti yra veiksmingiausia. Pagal statistiką, daugiausiai vandens veltui nuleidžia skalbimo mašinos, indaplovės ir unitazai. Dėl pastarojo turbūt labiausiai norisi diskutuoti. Siūloma alternatva – kompostiniai unitazai, kurie vandens beveik nenaudoja, o nemalonaus kvapo neskleidžia. Beje, viena iš didžiausią vandens taupymo potencialą turinčių sričių yra sodininkystė. Yra daugybė įvairių būdų, kuriais galima sukurti aplinkai draugišką sodą, kuris efektyviai naudotų natūraliai gaunamą vandenį. Toks sodas sutaupo tūkstančius litrų vandens, kuris paprastai yra tieisog išlaistomas. Tie būdai tikrai nėra aukštoji matematika. Gera savadarbė irigacinė sistema leidžia sutaupyti kelis laistymus per savaitę. Svarbiausia užtirinti, kad lietaus ar rasos vanduo bergždžiai nenutekėtų. Tam tinka kad ir paprasčiausi plastikiniai buteliai.

Ką dar verta žinoti?

Taupydami vandenį turime suvokti, kodėl tai darome. Kartais sunku įsivaizduoti, bet kai kuriose šalyse tikrai trūksta vandens. Vakarų pasaulio šalyse vien naudodamiesi dušu žmonės per dieną išleidžia apie 80 litrų vandens. O, pavyzdžiui, Bangladeše toks kiekis per dieną išnaudojamas visoms reikmėms. Skirtumai tarp šalių yra didžiuliai, kartais iš pirmo žvilgsnio net nesuvokiami. Iš viso sunaudojamo vandens net apie 70 procentų sunaudojame namuose ir tik trečdalis nuteka už namų durų. Svarbiausia, kad vandens poreikis nuolat auga.

Per paskutinį šimtmetį vandens naudojimo mastai auga dvigubai greičiau nei žmonijos augimo skaičius.

Tolesniam domėjimuisi: www.unwater.org Helena Börjesson nuotrauka

5. Indaplovę ir skalbimo mašiną naudokite tik tada, kai jos būna visiškai pilnos.

6. Karštomis vasaros dienomis įsipilkite geriamo vandens į butelį ir laikykite jį šaldytuve.

7. Paprasčiausias, bet efektyviausias taupymo būdas – trumpinkite laiką duše!

23

vartojamas antžeminis vanduo. Tai ir saugiau (mažiau galimybių patekti antžeminiams teršalams), ir sveikiau (tiek dėl to paties saugumo, tiek dėl didesnio naudingų mineralų skaičiaus). Dėl klimato kaitos prasidėjusios sausros, karščiai, kiti gamtos siurprizai ne vieną tyrėją privertė susimąstyti, ar tokie pokyčiai nepaspartins vandens nykimo. Kol kas pagrindo nerimauti nėra – dėl gamtinių veiksnių vandens kiekis radi-

Gamta

Išskirtinės gamtos dovanos nacionaliniuose parkuose Jonas ŠPOKAS

Prieš dvidešimt metų, kai Lietuva dar tik budo iš sovietinio miego, vieni pirmųjų tą pabudimą simbolizavo kuriami nacionaliniai parkai. Nacionalinius gamtos turtus apsaugančios teritorijos simboliškai įkūnijo visos valstybės idėjinį pakilimą. Dabar nacionalinių parkų Lietuvoje yra penki. Kiekvienas susiduria su skirtingais rūpesčiais, kiekvienas gali pasigirti savitais turtais, tačiau visi nusipelnė vienodo dėmesio. Net žvalgantis po viso pasaulio nacionalinius rezervatus galima įsitikinti lietuviškų parkų unikalumu.

Idėjinė istorija Pirmieji nacionaliniai parkai po nepriklausomybės atkūrimo šalyje atsirado 1991 metais. Įkurti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam Lietuvos nacionaliniam parkui galiausiai suteiktas Aukštaitijos nacionalinio parko vardas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė pasakojo,

jog iš tiesų parkų istorija dar ilgesnė, nes visų pirma gimė pačios idėjos, tada vyko ilgos diskusijos ir tik po to buvo priimti sprendimai kurti parkus. Palyginus su pirmaisiais gyvavimo metais, parkai išties daug pasikeitė. R. Baškytė pripažino, jog beveik visi šalies nacionaliniai parkai buvo kurti „iš nieko“, be jokios bazės ar pagrindo.

Todėl tai, jog dabar yra sutvarkyti svarbiausi paveldo objektai, įrengti pažintiniai takai, poilsiavietės – didelis pasiekimas.

Nuotraukos iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos archyvo

24

Kiekvienas parkas - unikalus Nors Lietuva nėra didelė, tačiau penki šalies nacionaliniai parkai yra neįtikėtinai skirtingi. Aukštaitijos nacionaliniame parke tyvuliuoja net 126 ežerai, o visame parke gausu nuostabių vaizdų su ežerais, miškais ir dirbamais laukais. Visiškai priešingas vaizdas vyrauja Dzūkijos nacionaliniame parke, kurio didžiąją dalį teritorijos užima

Gamta miškai. Čia – visai kita gamta ir kitoks kraštovaizdis. Žemaitijos nacionaliname parke vyrauja aukštos ledyno paliktos kalvos, čia telkšo ir didžiausias Žemaitijoje platelių ežeras. Neabejotinai išskirtinis šalyje yra Kuršių nerijos nacionalinis parkas, kurio išskirtinis kraštovaizdis, gamtinis ir kultūrinis palikimas yra saugomi pasauliniu mastu.

Nors Trakų istoriniame nacionaliniame

liniame parke.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke buvo susidariusi situacija, kai statybos buvo vykdomos turint leidimus, bet visos procedūros atliktos nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Ganėtinai daug norinčių statyti pastatus, sodybas Aukštaitijos nacionaliniame ir Labanoro regioniniame parkuose.

Pasak R. Baškytės, saugomose teritorijose

I

šskirtinis šalyje yra Kuršių nerijos nacionalinis parkas, kurio išskirtinis kraštovaizdis, gamtinis ir kultūrinis palikimas yra saugomi pasauliniu mastu.

tuose kraštuose statybos labai griežtai kontroliuojamos. Kita vertus, išsivysčiusiose šalyse labai daug industrializacijos, ir natūralios gamtos išsaugojimas ten tampa dideliu iššūkiu. Pavyzdžiui, Danijoje norima įkurti rezervatą upės slėnyje, tačiau prieš tai ten reikės atkurti natūralią upės vagą.

Užsienio šalyse reikia labai daug investuoti, vien siekiant sugrąžinti natūralumą. Lietuvoje natūralios gamtos yra gerokai daugiau. Šiaip rytų ir centrinėje Europoje problemos yra panašios kaip Lietuvoje. Pagrindinės problemos – nelegalios statybos, per daug intensyvus miškų kirtimas

Lietuva pasauliniame kontekste parke nėra ypatingų gamtos stebuklų, gausi krašto istorija ir palikimas yra pagrindinės saugomos vertybės. Kiekviename parke saugoma tai, kas labiausiai būdinga kraštui, todėl kartu parkai gali patenkinti visų poreikius.

Nelegalios statybos

Nevienodi rūpesčiai Kartą per dešimt metų yra rengiamas svarbiausias įvykis nacionalinių parkų srityje – pasaulinis saugomų teritorijų kongresas. Į Pasaulio Išsaugojimo Sąjungos (IUCN) organizuojamą renginį suvažiuoja įvairių organizacijų atstovai iš viso pasaulio.

R. Baškytė pastebėjo, kad kolegos iš užsienio nelabai supranta, kas yra savavališkos statybos, kiti architektūros pažeidimai. Ki-

Pagal IUCN nustatytas kategorijas ir reikalavimus, Lietuvos nacionaliniai parkai patenka į penktą kategoriją. Šioje kategorijoje esančiuose parkuose nėra draudžiama ūkinė ar kultūrinė veikla. Pavyzdžiui, didžiausi JAV ar Afrikos parkai, esantys antroje kategorijoje, yra visiškai uždari bet kokiai žmogaus ūkinei veiklai. Vieninteliai ten pasirodantys žmonės – parkų lankytojai. Lietuvos nacionaliniai parkai artimesni Didžiosios Britanijos parkams. Ten taip pat leidžiama žmogaus ūkinė veikla. Be abejo, ji leidžiama tik nuolat kontroliuojant ir prižiūrint. Lietuvos nacionaliniai parkai turi neabejotinai išskirtinę savybę – savo natūralumą. Daugelyje šalių nacionaliniuose parkuose gamta ir žmogus sugyvena jau lygiomis teisėmis, žmogaus veiklos net daugiau nei gamtos natūralumo. Pavyzdžiui, Vokietijoje ar Anglijoje nacionaliniai parkai nuo įprastų teritorijų kartais skiriasi tik statusu ir viena kita išskirtine gamtos vieta. Žmogaus veikla, nors ir griežtai ribojama ir kontroliuojama, ten daug aktyvesnė nei Lietuvoje. Tiek daug natūralios gamtos turi labai nedaug parkų visoje Europoje, todėl Lietuvoje esantys penki nacionaliniai parkai yra didžiulė gamtos dovana, kurią kitur rasti darosi vis sunkiau.

25

Lietuvos nacionaliniuose parkuose nuo pat jų kūrimo pradžios svarbiausia problema buvo statybų reguliavimas. Nors šiuo metu situacija gerėja, vadinama nusikalstama architektūra vis dar tebėra opi problema. Anot R. Baškytės, žemę rezervatuose atgavę žmonės, be abejo, buvo linkę statytis ten namus, kitus pastatus. Nors žemė buvo grąžinama „ribotam tiksliniam naudojimui“, tačiau šią sąlygą visi greit pamiršo. Iš esmės statybos rezervatuose nėra draudžiamos, tačiau svarbu, kur ir kaip statoma. Dabar statantieji namus nori statyti visaip, kaip tik įmanoma, tačiau ne pagal senas tų kraštų tradicijas. Pasak VSTT direktorės, vietiniai, ilgą laiką parkų teritorijoje gyvenantys žmonės, dažniausiai rūpesčių dėl statybų neturi. Daug sunkiau sekasi kontroliuoti naujakurių statybas. Daugiausia problemų su statybomis, pirmiausia su nelegaliomis, šiuo metu kyla Trakų istoriniame naciona-

(daugiausiai valstybiniuose parkuose) per metus buvo nustatoma 120-140 savavališkų statybų atvejų.

Yra ir teigiamų pokyčių – pastaraisiais metais labai sumažėjęs rimtų (t.y. kai statomi gyvenami namai, vasarnamiai) savavališkų statybų skaičius. Savavališkai daugiausia vis dar statomi nesudėtingi statiniai: pavesinės, atraminės sienutės, lieptai, kt.

VSTT direktorės teigimu, savavališkų statybų atveju labiausiai kenčia gamta. Blogiausia, kai nukasami šlaitai, iškertami seni medžiai, užtveriamos pakrantės. Tuo pačiu paneigiamas ir viešasis interesas: sumažinamos arba visai panaikinamos galimybės lankytis vertingose, vaizdingose teritorijose, sunaikinamos ilgus metus puoselėtos kultūrinės vertybės.

www.ozonas.lt

Klimatas

Mažinkime klimato kaitą kartu: automobilis

Jonas ŠPOKAS

Bene lengviausiai sutaupyti klimato sąskaita galima vairuojant automobilį.

Tai vis dar tebėra populiariausia ir daugiausiai prie klimato kaitos prisidedanti transporto priemonė. Pasaulio automobiliai išmeta apie ketvirtį viso planetos anglies dvideginio, o per pastaruosius 30 metų jų skaičius išaugo kone dvigubai. Kaip saugoti klimatą važiuojant automobiliu? Štai dar keli būdai.

1. Patikrinkite slėgį padangose! Beveik 80 procentų vairuotojų tinkamai nenustato slėgio automobilio padangose. Netinkamas slėgis penkiais procentais padidina tiek kuro, tiek išmetamųjų dujų sunaudojamą kiekį.

2. Ar kada bandėte dalintis automobiliu?

Net jei jūsų įmonė neskatina dalintis automobiliais, keliauti į darbą keliese yra ir smagiau, ir naudingiau nei po vieną.

Kelyje galite aptarti svarbiausius dienos klausimus ir taip sutaupyti laiko.

4. Išjunkite variklį, jei matote, kad stovėti teks ilgiau nei dvi minutes. Jei automobilis stovi išjungtu varikliu daugiau nei dvi minutes, kuro sutaupoma daugiau nei išnaudojama variklį įjungus iš naujo.

Lygiai taip pat galioja ir priešinga taisyklė – neskubėkite išjunginėti variklio kiekvieną kartą sustoję prie šviesoforo.

5. Koks jūsų vairavimo stilius? Nepamirškite, jog pavaras perjungdami anksčiau galite sutaupyti iki 15 procentų kuro.

Pamatę kliūtį, mažinkite greitį anksčiau.

Paradoksalu, bet būtent stabdymas yra didžiausias beprasmis kuro naudotojas.

Kuo staigiau stabdote, tuo daugiau kuro sunaudojama veiksmui, kuriam kuras visiškai nereikalingas!

6. Venkite trumpų kelionų. Šaltas variklis naudoja dvigubai daugiau kuro nei įkaitęs, tad trumpas pasivažinėjimas iki vietinės parduotuvės iš tiesų yra dvigubai brangesnis nei atrodo.

Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika William Warby nuotrauka

3. Grįžę namo po atostogų nepamirškite nuimti nuo automobilio visas papildomas bagažines ir laikiklius. Visi šie priedai sukelia didesnį oro pasipriešinimą ‒ taip sunaudojama daugiau degalų.

Skirtumas bus gal ir nedidelis, tačiau kam naudoti kurą ten, kur labai lengvai galima sutaupyti.

26

„Kompleksinis visuomenės aplinkosauginio informavimo, švietimo ir atsakingo gyvenimo būdo skatinimo projektas: Kurk ateitį atsakingai“

Tema

Visos vaikystės bėdos, kurių galėtų nebūti Karolina LIUTAITĖ

Ar natūralu, kad gerėjant bendrai gyvenimo kokybei, išsivysčiusiose šalyse imama nerimauti, jog dabartinės jaunimo kartos planuojama gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei jos tėvų..?

Visai neoptimistiškai galima pradėti, kad būti tėvais šiame pasaulyje yra tikras iššūkis. Iš visų pusių girdimi pranešimai apie įvairias gamtines kataklizmas, netrūksta mokslinių grasinimų apie nykią ateinančių kartų ateitį, j ei nebus sustabdyta klimato kaita. Čia globalūs dirgikliai. Ką kalbėti apie sutinkamus kasdienėje sferoje: paprastam žmogui nuolat primenama, kad jis ne šiaip sau paprastai gyvena, o nuolat maklinėja po užminuotą teritoriją. Tai ir įvairios sveikatai pavojingos cheminės medžiagos, kurių gausu buityje, chemizuoti maisto produktai, nesveikas gyvenimo būdas, namai... Atidžiai apsižvalgius, galima liūdnai konstatuoti, kad kur besi pirštu – ten slypi kokia nors neganda.

Kita vertus, nežinojimas neatleidžia nuo pasekmių.

apžvelgiamos visos iš aplinkos kylančios grėsmės ES gyvenantiems vaikams skirtingais jų vystymosi etapais, pastebima, kad šiandieniniai vaikai rizikuoja susidurti su daugiau nei 15 000 sintetinių cheminių medžiagų. Beveik visos jų buvo išrastos per pastaruosius 50 metų. „Besivystantys organizmai yra kur kas jautresni aplinkos

teršalams dėl kelių priežasčių. Tarp jų ‒ dėl specifinių jautrumo „langų“ ir aktyvesnės bei ilgesnės sąveikos su toksinėmis medžiagomis“, ‒ tvirtinama ataskaitoje.

Besivystantys embriono audiniai yra itin jautrūs dėl spartaus ląstelių augimo: „Kuo spartesnis ląstelių skaidymasis, tuo didesnė tikimybė, kad toksinės medžiagos sąlygos

Kalbant apie vaikų sveikatą, galima išskirti skirtingus jų gyvenimo etapus. Etapų metu vaikas yra skirtingose vystymosi fazėse, skiriasi ir jo jautrumas. Tai ir prenatalinė fazė, kuomet vaikas tebėra mamos pilve, naujagimio iki trejų metų, ikimokyklinuko-moksleivio bei paauglio fazės. Kai kurie kalbėdami apie vaikų sveikatą siūlo atsižvelgti ir į periodą, kol vaikelio dar išvis nėra. Svarbu ir tėvų sveikata, jų gyvenimo būdas, mat įvairios medžiagos gali būti „sandėliuojamos“ organizme, o vėliau persiduoti vaikui.

Monografijoje „Vaikų sveikata ir aplinka: įrodymų apžvalga“, kurioje struktūriškai

www.ozonas.lt

27

Vaikai jautresni

Pink Sherbet nuotrauka

Tema

Pink Sherbet nuotrauka

įvairius ląstelių pažeidimus, kurie vėliau pasireikš įgimtomis anomalijomis, vėžinių susirgimų vystymusi“, ‒ priduriama ten pat.

Naujagimių oda gali sugerti apie tris kartus daugiau toksinių medžiagų nei suaugusiojo. Vaikai taip pat įkvepia daugiau oro nei suaugusieji (naujagimiai net du kartus daugiau), suvartoja daugiau skysčių ir maisto pagal savo kūno masę. Šiuo atveju nerimauti verta ir dėl to, kad įvairūs leidžiami maisto priedų kiekiai produktuose yra apskaičiuojami pagal jų poveikį per visą suaugusiojo gyvenimą. O žinant, kad vaikai suvartoja daugiau maisto savo masės kilogramui nei suaugusieji, aišku, kad bus suvartojama ir didesnė maisto priedų dozė. tad bus absorbuojama ir daugiau galimai toksiškų medžiagų.

Vaikai jautresni žalingoms medžiagoms ir dėl to, kad daugelis detoksifikacijos sistemų dar nėra visiškai išsivysčiusios, taip pat normaliai nefunkcionuoja imuninė sistema.

Kaip pastebi Debra Lynn Dadd, knygos „Saugi aplinka“ autorė, „jūsų vaikus nuolat atakuoja tokie patys chemikalai kaip ir jus, tačiau vaikai neturi natūralių apsauginių šarvų, kuriuos turi visi suaugusieji“.

Pavojaus šaltiniai Įvairios toksinės medžiagos vaikų tyko visur: pesticidai maisto produktuose, parkuose, kaime, kieme. Įvairių maisto priedų gausa nekokybiškuose maisto produktuose. Įvairios cheminės medžiagos buitinės chemijos produktuose, kurie naudojami namuose. Kietosios dalelės ar ozonas gatvėje. Elektromagnetiniai laukai, susidarantys šalia stambesnių elektroninių įrenginių.

Kancerogeninės medžiagos, sklindančios su rūkalių „išmetamais“ dūmais. Kalbama ir apie neurotoksiniu ar hormonų veiklą trikdančiu poveikiu pasižyminčių medžia-

28

gų gausą aplinkoje.

Negalima nepaminėti ir to, kad nemažą žalą daro ir socialiniai faktoriai – pernelyg sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo trūkumas, nesubalansuota mityba, nekokybiškas laisvalaikis.

Ypač jautrūs aplinkai yra naujagimiai, tačiau dažnai tėvai, norėdami gero, juos įkurdina tikroje pavojaus zonoje. Prieš ateinant vaikučiui, jam įrengiamas atskiras kambarys, išdažomos ar ištapetuojamos sienos, patiesiamas naujas kilimas, parūpinami nauji baldai, krūva rūbelių, priperkama įvairių kūdikių priežiūros priemonių.

Gerai, jei visi darbai atliekami naudojant natūralias medžiagas, tačiau jei ne – vaikas nuo pat pirmų dienų yra paliekamas formaldehido ir kitų toksinių medžiagų apsuptyje. Geriausias indikatorius ‒ uoslė. Jei kažką užuodžiate ir tai nėra natūralus kvapas (pvz., medis), žinokite, kad užuodžiate garuojančias toksines medžiagas.

Galimybė sveikam vystymuisi Mokslų daktaras Philippe Grandjean iš Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos yra pasakęs: „Yra tik viena galimybė susiformuoti smegenims. Turime saugoti vaikus nuo cheminės taršos, nes besivystančioms smegenims padaryta žala yra negrįžtama“.

Smegenys vystosi jau gimdoje, per minutę pasigamina apie 250 000 neuronų. Placenta, kuri tarnauja kaip apsauginis skydas, deja, praleidžia nemažą dalį kenksmingų medžiagų. Tarp jų ir neurotoksines (pavyzdžiui, itin toksišką metilo gyvsidabrį), kurios gali sutrikdyti smegenų vystymąsi.

N

kiai (šios medžiagos pajėgios keliauti per placentos barjerą), bet taip pat vaikai ir paaugliai. Žmogaus endokrininė sistema reguliuoja visus biologinius kūno procesus: augimą, lytinę brandą ir reprodukcinės sistemos raidą, insulino gamybą ir utilizavimą, metabolizmą, protinius gabumus, elgesį, reakciją į stresą...

Besivystantys vaiko audiniai yra labai jautrūs aplinkai. Brandos metu itin spartūs augimo procesai vyksta vidaus organuose, skelete, raumenyse, vystosi reprodukcinė sistema, tad hormonų veiklą ardančių medžiagų poveikis gali turėti fatališkas pasekmes. Svarbu žinoti, kad tai klastingos medžiagos. Jų veiklos „rezultatai“ gali pasirodyti tik vaikui suaugus. O jaudintis galima dėl daug ko: diabeto, antsvorio, vaisingumo bėdų, vėžinių susirgimų, imuninės sistemos veiklos sutrikimų...

Alergiškų vaikų pasaulis Šiandieniniai vaikai yra itin alergiški.

Dažnai jų alergijos atsiranda vien dėl to, kad tėvai nesudaro sąlygų susiformuoti natūraliems organizmo apsaugos mechanizmams – visi paviršiai namuose nuolat purškiami ir valomi dezinfekuojamaisiais skysčiais.

Alergijos vystosi ir dėl nuolatinės sąveikos su įvairiausiomis cheminėmis medžiagomis. Paprastas pavyzdys – kūdikių užpakaliukai. Šiandien įvairūs odelės bėrimai yra norma. 1955 m. problemų dėl vystyklų bėrimo turėjo tik 7 procentai kūdikių, o atsiradus ir paplitus vienkartinėms sauskelnėms šis skaičius 1991 m. siekė jau 78 pro-

aujagimių oda gali sugerti apie tris kartus daugiau toksinių medžiagų nei suaugusiojo.

centus. Viena vertus, dėl to galima kaltinti Smegenys vystosi ir po gimimo, tada pratėvų „tingulį“ dažnai keisti sauskelnes, kita sideda intensyviausias darbas – trimečio vertus, prie to prisideda ir sauskelnių sudėvaiko smegenys veikia dvigubai pajėgiau ties toksiškumas. Dažnai jose yra plastikų, nei suaugusiojo. sintetinio pluošto, balinto popieriaus (jame Ryškiausius neurotoksikantus galima itin pavojingų dioksinų), blogą kvapą naikiišskirti į kelias pagrindines grupes: metalus nančių (maskuojančių) medžiagų, losjonų ir metalų junginius, tirpiklius ir kitus pair t.t. Yra svarstančių, kad sauskelnės (dėl prastus organinius junginius bei pesticidus garuojančių cheminių medžiagų) tai pat (ypač pavojingi organofosfatai bei karbaprisideda prie gausėjančių susirgimų astma. matai). Neurotoksinės medžiagos gali suŠi chroniška liga yra tapusi alergiško kelti įvairius sutrikimus: tiek fiziologinius, vaikų pasaulio ženklu. Anot Pasaulinės tiek protinės veiklos. Pavyzdžiui, švinas yra viena tų medžiagų, kuriai vaikai itin jautrūs. sveikatos organizacijos (PSO), daugiausiai vaikų pasaulyje serga būtent šia liga. SusirŠi medžiaga sąlygoja žemesnį intelektą. gimo astma priežastys nėra aiškios, bet maTačiau iki pat aštuonerių metų vaikas gali noma, kad ją skatina tabako dūmai, aplinsugerti penkis kartus daugiau švino nei kos oro tarša (tiek patalpose, tiek lauke). suaugęs žmogus. „Vaikų sveikata ir aplinka: įrodymų apžvalga“ Mūsų aplinkoje gausu ir hormonų pastebima, kad Europos vaikai daugiau veiklą ardančių medžiagų: bisfenolis A, laiko praleidžia patalpose, o ne gryname kadmis, ftalatai, parabenai... Joms ypač ore: „Taip jie atsiduria šalia oro taršos šaltijautrūs naujagimiai bei dar negimę kūdi-

Tema

Viena pagrindinių vaikų problemų šiandienos pasaulyje yra antsvoris. Jo mastai labiausiai gąsdina JAV bei kai kurių Europos šalių (labiausiai Italijos, D. Britanijos, Ispanijos) vaikų tėvus. Skaičiuojama, kad nuo 1980 m. žmonių, turinčių problemų dėl antsvorio, pasaulyje padvigubėjo. PSO duomenimis, 2010 m. net 43 milijonai vaikų turėjo antsvorį. Per didelė kūno masė yra beveik garantuotas pamatas vystytis kai kurioms itin rimtoms ligoms: diabetui, vėžiniams susirgimams (gaubtinės žarnos, gimdos, krūties), širdies ir kraujagyslių ligoms bei raumenų ir kaulų sistemos ligoms.

Dėl vaikų antsvorio dažnai galima kaltinti tėvus. Nors jau nyksta nuostata, kad „kuo storesnis – tuo sveikesnis“, vis dar netrūksta tėvų, kurie atsainiai žiūri į spėriai augantį atžalos svorį. Pagrindiniai veiksniai, dėl kurių „gaminasi“ kilogramai: fizinio aktyvumo trūkumas, vaikams leidžiama užsižaisti prie kompiuterio arba nepertraukiamai žiūrėti televizijos programas, į mokyklas ar pas draugus jie taip pat gana dažnai „transportuojami“ automobiliu, nesubalansuota mityba (greitojo maisto vartojimas, šviežių daržovių ir vaisių trūkumas, gaiviųjų gėrimų vartojimas vietoj vandens).

Su antsvoriu siejamas ir pernelyg greitas kūdikių atjunkymas nuo krūties, motinos pieną pakeičiant įvairiais mišiniais.

Apkūniems vaikams nelengva ne tik dėl gresiančių ligų, bet ir dėl to, kad jiems sunkiau mokytis. Dėl suvartojamo „šlamštamaisčio“ ir gaiviųjų gėrimų kiekio vystosi dėmesio koncentravimo problemos.

Apmaudžiausia tai, kad antsvorio gana lengvai galima išvengti, tam tereikia atsakingo tėvų požiūrio, teisingų mitybos nuostatų formavimo vaikui, jo pratinimo prie judraus gyvenimo būdo (juk dažnai ne vaikas nenori lakstyti kieme, o jo tėvai tingi išeiti laukan).

Tolimesniam domėjimuisi: http://www.who.int/child_adolescent_health/en/ http://www.globalhealth.org/childhealth/ “Children’s health and environment:A review of evidence” (jungtinė Europos aplinkos agentūros ir PSO Europos regiono ofiso atsakaita).

Combined Media www.ozonas.lt

• Laukdamiesi kūdikio stenkitės sumažinti cheminę taršą savo aplinkoje, jokiu būdu nebūkite rūkančiųjų kompanijose, ribokite įprastinės kosmetikos naudojimą, atidžiai rinkitės maisto produktus.

• Atėjusį vaikelį priimkite „švariuose“ namuose. Pasistenkite, kad jo kambaryje būtų kuo mažiau toksiškų medžiagų sankaupų, atidžiai rinkitės vaiko baldus, rūbus, kosmetikos priemones (jų apskritai beveik nereikia), žaislus. Apsvarstykite daugkartinių sauskelnių arba vystyklų naudojimą. Jei yra galimybė, maitinkite mamos pienu.

• Augančiai atžalai formuokite tinkamus mitybos įpročius. Paprasti pavyzdžiai (tai ir patiems tėvams išeis tik į sveikatą): pakankami kiekiai daržovių, vaisių, saldumynai tik ypatingomis progomis ir galbūt tik tie, kurie gaminami namuose (žvilgterėkite į eilinio prekybos centre parduodamo pyrago sudėtį...).

• Atidžiai pirkite žaislus – geriau mažiau, bet tikrai kokybiški. Kitų šeimos narių ar draugų taip pat galite prašyti nepersistengti su „dovanomis“. Tegul gimtadieniui iškepa pyragą vietoj dvokiančio ryškiaspalvio plastiko žaisliuko.

• Ribokite laiką, leidžiamą prie televizoriaus ir kompiuterio. Iki tam tikro amžiaus kompiuterio vaikui išvis nereikia – „lavinimasis“ šiuo atveju tik pasiteisinimas. Į kompiuterį reikėtų žiūrėti ne kaip į vaikų „auklę“, o kaip į darbo priemonę.

• Labai svarbu fizinis aktyvumas, buvimas lauke. Jei tik galite, į darželį veskite pėsčiomis. Pasistenkite surasti saugų maršrutą į mokyklą, tegul į ją vaikas eina pats.

Savaitgaliais visi kartu vykite į gamtą – taip stiprinsite tarpusavio ryšius, ne tik vaiko raumenų tonusą. Junkitės su pažįstamais, turinčiais vaikų, bus dar smagiau.

• Neleiskite dukrai nuo pat mažens pasinerti į kosmetikos pasaulį. Daugelis įprastinėje kosmetikoje esančių priemonių gali pažeisti spėriai augančio (dėl to itin pažeidžiamo) vaiko endokrininę sistemą, taip pat gali atsirasti įvairių alerginių problemų.

29

Antsvoris ir sveikata

Galima net nustebti suvokus, kiek daug galima padaryti, siekiant išvengti rimtų sveikatos sutrikimų. Tai galima taikyti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Pirmas žingsnis ‒ nustoti žvelgti į savo kūną kaip į savaime funkcionuojančią sistemą, kurią „jei kas“ galima atiduoti sveikatos priežiūros įstaigoms, kad „suremontuotų“. Remontas dažnai reiškia, kad jį teks kartoti. Be to, kai kurie „gedimai“ yra gerai užsimaskavę, o kai jie atrandami – galima besitikėti fatališkų pasekmių.

Tereikia visai nedaug – lašelio sąmoningumo ir pastangų, kad kūnas būtų draugas.

Pateikiame keletą pagrindinių patarimų, kurie taikomi, siekiant auginti sveiką vaiką.

Geriausias gydytojas – profilaktika

nių, tokių kaip tabako dūmai, viryklės, išmetamosios dujos (būnant automobilyje) ir t.t. Šie teršalai gali prisidėti prie astmos, alergijų ir kitų kvėpavimo takų ligų formavimosi“. Net iš pažiūros nekaltas žaidimas ant sintetinio, švariai specialiu šampūnu išplauto kilimo gali sukelti vaiko apsinuodijimą. Tas pats ir su žaidimais sodriai trąšomis pritręštose pievelėse ar pramogos su aštriai dvokiančiais plastikiniais žaislais.

Produktai Rubriką remia maisto portalas „Meniu.lt“

Salotų vasara Karolina LIUTAITĖ

Iš šaltojo sezono persiritus į karštąjį, keičiasi ne tik garderobas, bet dažnai ir virtuvės įpročiai. Karštų, sočių troškinių, sriubų ir apkepų poreikis natūraliai slopsta, o vietoj jų užsimanoma kažko gaivaus ir lengvo. Po žiemos apsnūdęs, pavasarį pradėjęs gaivelėtis organizmas reikalauja vitaminų ir energijos. Tuomet galima minti dviračio pedalus į artimiausią turgų ir pradėti ieškoti šviežių daržo gėrybių salotoms. O jei pavasarį nepatingėta ir užveistas „darželis“ balkone, išvis gerai. Tereikia ištiesti ranką pro duris.

Tinkamas ruošimas Salotų yra pačių įvairiausių rūšių, galima rinktis ir spalvą ir formą. Drąsesni renkasi ir nekultūrinius žalumynus – šviežius kiaulpienių lapus, jaunas dilgėles ir kt.

Idealus salotų lėkštės turinys traškus ir spalvingas, tiesa, ne kiekvienam gamintojui tai pavyksta. Pirmiausia salotų lapus reikia nuplauti ‒ parduotuvėse perkamos salotos auginamos ūkiuose, kur naudojamos trąšos.

30

Be to, net ir iš daržo parsinešus lapus, ant jų gali būti įvairių dulkių, žemės grumstelių, vabaliukų. Anot nepriklausomo mitybos eksperto Vincento Sako, salotas reikia mokėti paruošti. Svarbu nuplautus lapus nusausinti, o tik po to apipilti užpilu. „Sausi salotų lapai „paima“ daugiau užpilo, o nuo šlapių užpilas nubėga, tad salotų lapai tampa neskanūs, vandeningi, patižę. Geri kulinarai nuplautus lapus nusausina ir dar kiek palaiko šaldytuve, kad nugaruotų drėgmės likučiai. Tuomet salotų lapai tampa

traškūs“.

Svarbu mokėti pasigaminti bent keletą salotų užpilų. Jie suteikia vis kitokį sodrų skonį gaminamam patiekalui. Salotas užpilu gardinti reikia prieš pat patiekimą, kitaip salotų lapai suminkštės ir vietoj traškių salotų vaišinsitės pliurze. V. Sakas priminė, kad reikia nepatingėti ir užpilus gamintis patiems. Parduotuvėse parduodami krakmolingi salotų užpilai nelabai tinka šviežioms daržovėms. Be to, juose gausu cheminių konservantų.

Produktai

320 g. alyvų aliejaus suplakite su 50 g. balzamiko acto, 50 g. medaus, 10 g. druskos, 18 g. preseliu išspausto česnako, 2 g. maltų saldžiųjų raudonų paprikų, žiupsneliu maltų aitriųjų paprikų. Supilkite į plaktuvą. Šaldytuve galite laikyti savaitę.

Kaskart prieš naudojimą stipriai suplakite.

200 g. salotų reikia 50 g. užpilo. Pagaminsite 450 g. užpilo.

Cyclone Bill nuotraukos

Pateikiame keletą įdomesnių V. Sako siūlomų užpilų salotoms.

Aliejinis aviečių užpilas salotoms.

Aliejinių užpilų bėda, kad juos labai sunku suplakti, o kiek pastovėję ‒ susisluoksniuoja. Nuo seniausių, dar alchemikų, laikų yra žinomas labai praktiškas ir lengvas būdas suplakti aliejinius mišinius – tai reikia daryti inde. Todėl ir Jūs paimkite platas kaklelio 500 ml talpos stiklinį butelį nuo sulčių, o jo metaliniame dangtelyje išbadykite skylutes. Turite užpilo plaktuvą!

100 g. aviečių (gali būti ir šaldytos avietės arba kitos uogos) pertrinkite per smulkų sietelį ir supilkite į butelį su 325 g. alyvuogių aliejaus (gali būti ir saulėgrąžų), 40 ml raudonojo vyno acto, 20 g. persijotos cukraus pudros, 5 g. druskos. Viską supilkite į plaktuvą, stipriai suplakite (kad neapsitaškytumėte aliejumi, dangtelio skylutes uždenkite polietileno plėvelės gabalėliu) ir apšlakstykite salotas. Šį užpilą šaldytuve uždarame inde galite laikyti savaitę.

200 g. salotų reikia 50 g. užpilo. Pagal pateiktą sudėtinių dalių kiekį pasigaminsite 450 g. užpilo.

Aliejinis ančiuvių užpilas salotoms.

40 g. ančiuvių arba be odos sūdytų kilkučių, 20 g. kietai virtų kiaušinių trynių, 10 g. preseliu išspaustų česnakų, 6 g. druskos, žiupsnelį maltų juodųjų pipirų sutrinkite į tyrę ir sumaišykite su 320 g. alyvų aliejaus ir 60 g. obuolių acto. Supilkite į plaktuvą ir suplakite. Šaldytuve uždarame inde užpilą galite laikyti savaitę. Kaskart prieš naudojimą stipriai suplakite. 200 g. salotų reikia 50 g. užpilo. Pagaminsite 450 g. užpilo.

www.ozonas.lt

Žaliasis špinatų užpilas.

Plaktuvu suplakite 30 g. smulkiai kapotų špinatų (geriau virintų) su 20 g. alyvų aliejaus, 6 g. tarkuoto „Džiugo“ sūrio, 4 g. kedrų riešutėlių, 2 g. išspausto česnako, 2 g. sojos padažo, 2 g. „Vorčesteršyro“ padažo, žiupsneliu maltų juodųjų pipirų. Šaldytuve galima laikyti 96 val. Rekomenduojama ant indo prilipdyti užrašą su pagaminimo data.

Pagaminsite 60 g. užpilo.

Salotų receptai

Keletas įdomių salotų receptų pagal V. Saką. Iš nurodytų sudėtinių dalių kiekių pasigaminsite porciją vienam asmeniui.

kuokite 15 g. morkų, jas apibarstykite 40 g. kalafiorų žiedų (žalius kalafiorų žiedus laikykite pamerktus parūgštintame vandenyje). Sudėkite 30 g. pomidorų skiltelių, 30 g. agurkų gabalėlių. Ant viršaus užberkite 10 g. pjaustytų svogūnlaiškių, salotas apšlakstykite 50 g. saldžiarūgščio aliejaus užpilo, apibarstykite 5 g. petražolių lapelių. Galite uždėti ir keletą spanguolių.

Šviežių daržovių salotos su karšta kalakutienos filė ir avietiniu alyvų aliejaus užpilu. Į užkandinę lėkštę kalvele sudėkite 40 g. suplėšytų Aisbergo salotų, 30 g. suplėšytų raudonų salotų (gali būti ir kitokios), burokine tarka užtarkuokite 10 g. morkų, apdėliokite 40 g. agurkų gabalėlių, 30 g. pomidorų skiltelių. Ant viršaus užberkite 10 g. porų, supjaustytų plonais griežinėliais ir išskaidytų žiedeliais. Salotas apšlakstykite 60 g. aviečių aliejaus užpilo.

100 g. kalakutienos filė supjaustykite plonais piršteliais, pavoliokite 10 g. miltų, išmaišytų su 2 g. druskos ir 1 g. kario prieskonių. Kepinkite įkaitintame saulėgrąžų aliejuje, kol kalakutiena apskrus. Užbarstykite ant salotų.

Apibarstykite 5 g. mėtų lapelių.

Šviežių daržovių salotos su karšta traškia jautienos filė ir pomidoriniu alyvų aliejaus užpilu.

Į lėkštę kalvele sudėkite 40 g. suplėšytų „Aisbergo“ salotų, 30 g. suplėšytų raudonų salotų (gali būti ir kitokios). Burokine tarka sutarkuokite 10 g. morkų, jas apdėliokite 30 g. agurkų gabalėlių, 30 g. pomidorų skiltelių, 30 g. raudonos paprikos kvadratėlių. Ant viršaus užberkite 10 g. smulkiais kubeliais pjaustyto raudono svogūno. Užpilkite 40 g. saldžiarūgščio aliejaus padažo, išmaišyto su 20 g. pomidorų padažo. 100 g. jautienos filė supjaustykite plonomis skiedrelėmis, pavoliokite 10 g. miltų, išmaišytų su 2 g. druskos ir 1 g. maltų juodųjų pipirų.

Kepinkite įkaitintame saulėgrąžų aliejuje, kol apskrus. Užbarstykite ant salotų.

Salotas apibarstykite 3 g. rozmarinų Į lėkštę kalvele sudėkite 40 g. suplėšytų lapelių. Lėkštės pakraščius dekoruokite „Aisbergo“ salotų, 30 g. suplėšytų raudonų salotų („Lolla Rossa“), burokine tarka sutar- špinatų padažu.

Šviežių daržovių salotos su kalafiorais ir saldrūgščiu alyvų aliejaus užpilu.

31

Saldžiarūgštis alyvų aliejaus užpilas salotoms.

Užpilų receptai

Ūkis Rubriką remia maisto portalas „Meniu.lt“

Žaliasis pasaulinis karas.

Tęsti ar ieškoti kompromisų?

Agnė SKRIPKAITĖ

Kai tik prasidėjo pavasaris, vienas didžiausių ūkininkų priešų ėmė rikiuoti savo karius. Tai piktžolės, kurios pasisavina didžiąją dalį dirvos vandens bei naudingųjų medžiagų, vos prasikalusios greit šauna į dangų ir užstoja saulės šviesą lėtesniems, žmonijos išmaitinimo naštą tempiantiems augalams. Tai karas dėl išgyvenimo, kuriame mūsų laimėti mūšiai dar neužtikrina pergalės.

atsparių augalų vis daugėjo ir kėlė vis stipresnius galvos skausmus ūkininkams.

Galiausiai 1996 metais biotechnologijų milžinė „Monsanto“ pasiūlė išeitį. Užuot naudojus selektyvius herbicidus, kurie žudo tik tam tikro tipo augalus, palikdami naudingas kultūras nepažeistas, „Monsanto“ ėmė pardavinėti tokį, kuris žudo visus augalus be išimties, išskyrus šios firmos

sukurtas genetiškai modifikuotas kultūras. Pirmosios komerciškai parduodamos šiai medžiagai, glifosatui, atsparių augalų sėklos buvo sojos, o kiek vėliau atsirado tokios pat medvilnės, rapsų bei javų. Šis atradimas dažnai vadinamas „komerciniu triumfu“ bei „JAV žemės ūkio revoliucija“.

Ir iš tiesų, nors vis daugėja įrodymų dėl žalingo glifosato poveikio žmonėms, JAV,

Uždaras ratas Minėtasis karas prasidėjo maždaug prieš 10 tūkstančių metų, kai žmonės ėmė kultūrinti laukinius augalus. Ravėjimas tikriausiai buvo vienas iš pirmųjų būdų padidinti užauginamą derlių. Vėliau buvo išmokta keisti dirvos rūgštingumą bei druskingumą – tai buvo pirmieji proveržiai, kuriuos greit nustelbė XX a. su trenksmu praūžęs herbicidų atradimas. Net ir suvokus herbicidų toksiškumą bei žalą gamtai, jų naudojimo mastai nelabai sumažėjo, tik susiaurėjo jų pasirinkimas, pavojingiausius iš jų uždraudus vartoti komerciniuose ūkiuose. Štai tada ir prasidėjo bėdos. Paaiškėjo, kad kiekvienais metais tame pačiame lauke naudojant tą patį herbicidą, piktžolės, panašiai kaip bakterijos, vartojant antibiotikus, neišnyksta, o prisitaiko. Pirmos tokių piktžolių rūšys buvo pastebėtos jau XX a. septintajame dešimtmetyje. Nuo pat tada

32

Circulating nuotrauka

Ūkis

Niūrios perspektyvos O kas toliau? Komercinės įmonės spaudžia ūkininkus vėl minti tą patį taką – šįkart kovoti su piktžolėmis keliais herbicidais iškart. Tai sumažintų išgyvenusių individų skaičių ir jų išgyvenimo tikimybę, o tai turėtų užkirsti kelią atsparumui išsivystyti. Tačiau siūloma derinti su glifosatu „2,4-D“ bei „dikambą“ ‒ herbicidus, žymiai pavojingesnius už pirmąjį.

Pavojaus mastą suvokti labiausiai kliudo patikimos informacijos trūkumas, nors, tiesą pasakius, atrodo, kad net mokslininkai ne visada pasitiki savo pačių rezultatais.

Trumpai tariant, yra daugybė glifosato atmainų, vienos jų labai nuodingos vandens gyvūnams, kitos įtariamos neigiamai veikiančios žinduolių vaisingumą, tačiau maždaug sutariama, kad žmogui jos visos nepavojingos, nors nemažai tyrimų rodo, kad jis gali nužudyti gyvas ląsteles bei trukdo joms dalytis. Pridėkime truputį „2,4-D“, panašių savybių, tik kiek labiau kancerogenišką bei truputį „dikambos“, pagarsėjusios tuo, kad gerai tirpsta vandenyje, greit garuoja ir dėl to paplinta didžiuliu atstumu nuo purškiamo lauko, niokodama kone visus augalus. Pastarieji du herbicidai aplinkoje suyra žymiai lėčiau nei glifosatas, todėl gali pasiekti gruntinius vandenis, pakeliui nuodydami tiek augalus, tiek gyvūnus. Viską sudėjus į vieną krūvą, net naiviai tikint, kad herbicidų poveikis iš esmės mažas, išeina ne itin malonus kokteilis.

Visi siūlomi variantai, net ir čia nepaminėti, yra uždrausti ir abejojama, ar būtų leista juos naudoti, tačiau genų inžinerijos įmonės nesnaudžia ir žada jau mažiau nei po dvejų metų į rinką paleisti šiems herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų sėklų. Ir dabar „Monsanto“ dirba nebe viena, tokiais dalykais užsiimančių firmų vis daugiau, pavyzdžiui, korporacija „Dow“.

Atrodo, prie glifosato daromos žalos

www.ozonas.lt

mūsų organizmui jau pripratome. Dabar galima kelti kartelę aukštyn ir imti valgyti įvairius herbicidų mišinius. Juodasis humoras mažai guodžia, nes tikimybė, kad tai tikrai mūsų ateitis – labai didelė, juk nuolat kalbama, kad sparčiai augančiai žmonijos populiacijai išmaitinti reikės vis didesnių dirbamos žemės plotų bei vis didesnio jų produktyvumo. Galiausiai, dideliu pelnu irgi niekas nesiskųstų.

Netikėta idėja Tačiau ar tikrai genų inžinerija yra vienintelė išeitis? Spartus gamtos prisitaikymas daugybę žmonių, net ir iš esmės palankiai žiūrinčius į GMO, paskatino iškelti klausimą, ar ne per daug ėmėme nuo šios technologijos priklausyti. Atrodo, pasauliui reikia esminių pokyčių, naujos žaliosios revoliucijos.

O ji, pasirodo, jau prasidėjusi. XX a. antroje pusėje augalų genetikas Vesas Džeksonas palygino žmonių pasėlius su augalais gamtoje. Skirtumai buvo akivaizdūs: laukiniai augalai tarpsta be jokios žmogaus pagalbos, gana lengvai ištveria sausras bei ligas, esant tinkamoms sąlygoms net patys nustelbia piktžoles, o štai komerciniuose laukuose augantiems augalams reikia daug priežiūros, herbicidų, pesticidų, drėkinimo sistemų, tinkamo žemės apdirbimo. V. Džeksonas išsiaiškino, kad paslaptis slypi augalų šaknyse. Dauguma laukinių augalų yra daugiamečiai, todėl jų šaknys gali siekti net 2 metrus ir daugiau, palyginimui, vienmečių kultūrų, kurias auginame, šaknys paprastai tesiekia 30 centimetrų. Daugiamečiai augalai yra tiesiog pranašesni, nes pasiekia daugiau naudingųjų medžiagų bei giliau esantį vandenį.

Pasirodo, prieš 10 000 metų žmonija

padarė didžiulę klaidą – kultūrinimui pasirinko daugiausia vienmečius augalus. Taip, matyt, buvo paprasčiau, nes kiekvienais metais buvo galima atrinkti augalų su norimomis savybėmis sėklas kito sezono sėjai, taip išvedant naujas rūšis. Tačiau šiuolaikinės technologijos leistų šią klaidą atitaisyti. Kryžminant daugiamečius augalus su dabartinėmis vienmetėmis kultūromis arba tiesiogiai kultūrinant laukinius augalus galėtume gana greit susikurti alternatyvų.

Tai jau daroma ir nors dėl mažo finansavimo progresas yra gana lėtas, jau yra išvestos kelios rūšys, kurias mėginama auginti Nepale. Mokslininkų nuomone, jau po ketvirčio ar pusės šimto metų, daugiamečiai grūdai bei kitokių augalų kultūros gali tapti kasdienybe.

Ateitis Sukurti daugiametes versijas augalų, kurie maitina ir rengia didžiąją dalį visos žmonių populiacijos, būtų labai didžiulis, kantrybės reikalaujantis darbas. Atsižvelgti reikėtų ir į chemijos bei bioinžinerijos pramonių spaudimą. Trumpai tariant, dabarties kartai pasaulis leidžia rinktis. Galima sekti antruoju keliu ‒ siekti trumpalaikės naudos ir suktis ratu, kol krisime nuo išsekimo dėl bergždžios kovos su gamta nualintos žemės lauko vidury. Tačiau galima investuoti laiko ir pastangų, kad sukurtume žemės ūkį, kuriuo rūpintųsi ne nuodingos medžiagos ir dirbtinės sistemos, o pati gamta.

Tolesniam domėjimuisi: www.weedscience.org www.landinstitute.org (eiti į skiltį „Publications“)

33

Brazilijoje bei Argentinoje dauguma auginamų sojų, medvilnės ir grūdų yra genetiškai modifikuoti bei kelissyk per sezoną išpurškiami šia medžiaga, o visame pasaulyje parduodama apie milijoną tonų glifosatui atsparių augalų sėklų. Šitoks platus herbicido naudojimas privertė gamtą ieškoti išeities. Piktžolės mutavo į „superpiktžoles“, nebebijančias net glifosato. Atsparių rūšių randasi maždaug po vieną per metus, o jeigu jos nenaikinamos, užaugintos produkcijos kiekis ir kokybė gali sumažėti daugiau nei perpus.

Dėl šių piktžolių JAV ir kitose valstybėse jau bankrutavo ne vienas ūkis. Belieka tik atsigręžti tūkstančius metų atgal – su kauptuku rankose eiti pasikalbėti su piktžolėmis asmeniškai. Pasirodo, kad visą laiką ėjome didžiuliu ratu.

Libookperson nuotrauka

Transportas

Aš ♥ dviračius Aš ♥ viešąjį trasportą Iveta JANULYTĖ

Ne. Jokiu būdu. Nepatogu, nekomfortabilu, nemadinga. Ką, geriau važiuot prasmirdusiu autobusu nei nauju mersedesu ar kitu „žvėriuku“ iš reklamos? Na taip, už mersedeso kainą galėtum važinėti autobusu kokius... hmm... tris gyvenimus, o pridėjus automobilio išlaikymą, kuro kainą ir visas kitas prabangias detales, užtektų dar papildomai penkiems. O dviratis? Jį gi reikia minti. Kam tai XXI amžiaus žmogui? Negi neprisimynė per beveik dviejų šimtų metų dviračio istoriją? Pasirodo, ne.

Priežastys, verčiančios vis dažniau pasirinkti tokį transportą, šiandienos žmogui turėtų būti elementarios. Tai, visų pirma, pigiau (nepamirškime, kad gyvename amžinos finansinės krizės laikotarpiu), sveikiau (apie viešąjį transportą čia nekalbame), įdomiau. Apie ekologiją bei finansus šioje srityje kalbama ir taip daug, kas dar lieka? Kuo įdomus yra viešasis transportas bei dviračiai, kaip transporto priemonė, o ne sporto inventorius?

Amžina jaunystė

ir sureguliuoti atskiras jo dalis: balnelio aukštį (sėdint kelis tuti būti sulenktas keliais laipsniais, kai pėda padėta ant pedalo, Pradėkime nuo dviračio. Ar žinojote, nuleisto žemyn), rėmo dydį (tarp rėmo ir kad minti dviratį yra sveika? Taip, nes tarpkojo turi išlikti šioks toks tarpas). Patomankštintis yra sveika, be to, taip keliaugiausia vairą laikyti pečių plotyje. Tam, kad jant į darbą, į univesitetą, mokyklą ar dar bala žino kur, ne tik treniruojami raumenys. pečių juostoje neatsirastų įtampa, per alkūnes rankas reikia šiek tiek sulenkti. Jei tokią Pasak kineziterapeutės Donatos Šulcienės, padėtį sunku išlaikyti, atkreipkite dėmesį į suaktyvindami kvėpavimą, pašaliname vairo aukštį ir sureguliuokite taip, kad disnemažai plaučiuose prastai ventiliuojamo komfortas dingtų. Nugara turi būti taip pat oro, be to, laviname ir aktyviname kvėpanežymiai sulenkta ir pasvirus pirmyn, kad vime dalyvaujančius raumenis, krūtinės išvengtume tiesioginio stuburo apkrovimo. ląstą. „Siekiantiems numesti vieną kitą kilogramą, važiuoti dviračiu taip pat pravartu, Pedalas turi būti minamas priekine pėdos dalimi (bet ne tik pirštais). Mynimo judesys nes aktyvesnė būna ir medžiagų apykaita, be krūvio, monotoniškas ir lengvas.“ kuri padeda šalinti „sankaupas“. Sąnariams Sunku patikėti, bet dviračių sportas gali suteikiama galimybė išsijudinti ir palaikyti būti pritaikytas ir tinginiams. Specialiai veiklumą, išvengiant ašinio apkrovimo“, – patogesniam mynimui sukurti dviračiai, sakė D. Šulcienė. kuriais galima važiuoti pusiau gulomis Bet kokia fizinė apkrova yra naudinga – Lietuvoje juos priimta vadinti velomobitada, kai jaučiamas saikas. Kada laikas suliais. Tokie „aparatai“ yra gana saugūs, nes stoti, na, kad „nepersivažinėtum“? Viskas važiuojama atsilošus: priekyje yra žmogaus labai paprasta – kaip aiškino kinezitekojos, o ne galva. Labiausiai tokie dviračiai rapeutė, treniruotės rekomenduojamos paplitę Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijo3 – 4 kartus per savaitę. Trukmę reguliuoti je. Turbūt ne veltui – jie skirti tiems, kurie galima atsižvelgiant į širdies darbo aktyvurenkasi ilgas keliones minant pedalus. mą, padažnėjusį kvėpavimą. „Važiaviamas Dviračių privalumas dar ir tai, jog susidviračiu turi būti komfortiškas ir nevarginti rasti tokią transporto priemonę nėra sunku. tų kūno dalių, kurios nėra apkraunamos.

Už padorią kainą galima dviratį nusipirkti, Tam reikalinga tinkamai pasirinkti dviratį

34

pigiau – išsinuomoti, o jam valdyti (kol kas) nereikalingas joks atskiras vairuotojo pažymėjimas. Jis lengvas (savo naujo mersedeso neperstatysi pasikišęs po pažastimi) ir be abejo gali atrodyti taip, kaip tik tu nori!

Šalin nuo šaligatvio!

Mėgstantieji važinėtis dviračiais gali džiaugtis mieste įrengtais takais tiesiog šaligatviuose. Esą tai patogu ir netrukdo kitam transportui gatvėje. Tačiau tiek pėstieji, tiek patys dviračių entuziastai nepaneigs, jog nepasidalinant viena jiems skirta kelio dalimi, iškyla daug susierzinimą (mažų mažiausiai) keliančių problemų: tai pėstieji nepatenkinti per siauru šaligatviu, tai dviratininkai raukosi priešais save pamatę pėdinantį užsisvajojusį pilietį. Taip galima sukelti net labai rimtą avarinę situaciją. Gal dviračiai vis dėlto turėtų važinėtis gatve?

Tinklaraščio „Velouostas“ kūrėjas, klaipėdietis Simonas Vaikasas, komentuodamas šiuos pasvarstymus, pacitavo kelių eismo taisykles, kuriose aiškiai nurodyta, jog dviratininkams draudžiama vairuoti savo transporto priemonę važiuojamąja kelio dalimi, esant įrengtam dviračių takui.

Ten pat rašoma: „Dviračių taku dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau

tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo dėl to, kad pigu, o be viso to, nereikia sukti ginio atributas. O nejudrumas jau kurį krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui galvos, kur statyti mašiną“. Paklaustas, kaip laiką įvardijamas kaip viena iš šiandieninio skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dažnai mina pedalus, atsako, kad Klaipėdo- žmogaus rykščių, grasančių rimtomis sveidalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio je tai daro ne taip dažnai, tačiau kiekvieną katos problemomis. Daugybė automobilių simboliu) yra paženklinta dviračių eismui savaitgalį, žinoma, kai leidžia oro sąlygos, keliuose sudaro spūstis, didina toksinių skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vaipraleidžia ant dviračio. medžiagų emisijas, kurios vėl atsiliepia tai ruotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau Nors nėra profesionalas, Tomas per pačiai žmogaus sveikatai. jos dešiniojo krašto. Dviračių vairuotojai vakarą nuvažiuoja apie 10-15 kilometrų, o privalo nesukelti pavojaus pėstiesiems“. didžiausias per dieną įveiktas atstumas – Pamačiau tave autobuse...

Simono nuomone, dabartinė dviratininkų 120 kilometrų. Kur koks velnias nešioja?! ir pėsčiųjų santykių situacija susiklostė dėl „Tiek nuvažiavau kelionėje Telšiai – Renavo Besinaudojantys viešojo transporto gana keisto sumanymo įrengti takus šadvaras (Seda) – Mažeikiai – Telšiai. Tai paslaugomis žino, kad pastarasis turi tiek ligatviuose, net kai gretimose gatvėse vymaždaug toks atstumas ir yra...“. Jaunasis pliusų, tiek minusų. Daugelyje šalių viešasis rauja ramus eismas: „Čia viešėjęs Europos ekonomistas pasakoja, kad bendraminčių transportas laikomas „žaliųjų“ transportu. dviratininkų federacijos viceprezidentas randa ne tiek daug, o ypač tolimesniems Tačiau jei minėtume senus viešojo transpastebėjo, kad Klaipėdos gatvės plačios, bet atstumams, bet tikina, kad šiuo klausimu porto parkus, tuomet ten galima sutikti visi dviratininkai patalpinti ant šaligatvių. svarbu ne kiekis (kaip ten sakoma – svarir gana taršių egzempliorių. Kalbant apie Eismas uostamiestyje taip pat labai ramus biausia ne kiekybė, o kokybė).

Lietuvą, viešasis transportas asocijuojasi ir nesudėtingas, palyginti su kitais Europos Kad kalbos apie geresnę savijautą su tvankiu oru, dažnomis grūstimis, tikimiestais, todėl dviratininkai laisvai ir be važinėjant dviračiu ne iš piršto laužtos, mybe užsikrėsti kokia nors liga. Aišku, jei jokių specialių infrastruktūrų galėtų davaikinas patikina iš karto. Tiesa, neskuba nesitrinsi į kiekvieną keleivį ir stengsies lintis gatve. Tačiau pritiesta dviračių takų girtis gera fizine būkle po pasivažinėjimo nelaižyti turėklų (kad ir kaip sunku tam ant šaligatvių, kai jiems tiesiog fiziškai nėra (o kas galėtų? Po numintų 120 kilometrų...), atsispirti), galima rasti tokios viešojo transvietos ir kelia didelių nepatogumų bei pasako, labiau jaučiantis dvasinį pasitenkiniporto naudos, apie kurią tūlas žmogus net vojų pėstiesiems“. mą: „Kiek išvargina, tačiau išvalo mintis... nepagalvotų.

Kita vertus, galbūt mūsų visuomenė dar Sveikai veikia“, – šypsosi. Paklaustas, koks Buvimas autobuse lygu buvimui sonėra pasirengusi matyti dviratininkų gatvėįdomiausią nuotykį patyrė kelionės metu, ciume. Aplink save matydamas daugybę se. „Velouosto“ kūrėjas mano, kad dviračių atsako, kad jau vien keliavimo būdas yra skirtingų veidų, žmogus savotiškai mokosi vairuotojai dėl mūsų šalyje puoselėjamų įdomus: „Tiesa, kažkada draugui nuleido tolerancijos (ne tos, kuri pasireiškia pagartradicijų važinėti šaligatviais greičiausiai padangą, tai ją sutvarkėme su pakelėje rasba kitokiems – labiau tos, kuri parodoma jaustųsi nejaukiai gatvėje – kaip mažuma, to sijono skiaute.“ įkyriai nespoksant...), o buvimas tarp žmotrukdanti automobilių transportui. „Jei nių dar niekam nepakenkė (na, nebent esavisi dviratininkai važiuotų viena prospekto te klaustrofobas). Kitas netikėtas atradimas Viešasis transportas juosta, automobilių vairuotojai būtų pratę – pažintys. Jei pavargote nuo vienatvės, visai prie dviračių vairuotojų ir neliktų to nejaunebūtina skubėti į socialinius ir pažinčių Na gerai, grynas oras, sportas – puiku. kaus jausmo“, ‒ sakė Simonas. tinklalapius. Antrąją pusę galima sutikti Dviračio privalumai nenuginčijami. O kaip „Mūsų dviratininkai šiuo metu taip autobusai, troleibusai, traukiniai? Ten tikrai tiesiog traukinyje. Tokios kelionės dažniau„prilipę“ („prilipinti“) prie takelių, kad tisiai trunka mažiausiai valandą, o per tiek negali būt viskas gerai..? Kalbinamas Tokriausiai ir nesugebėtų būti eismo dalyviais laiko užmegzti akių kontaktą ar pokalbį mas tik purtė galvą – vienintelė problema, gatvėje. Ir net nenori tokiais būti. Juk daug gali net labiausiai kompleksuotas žmogus. su kuria susiduria važinėdamas viešuoju patogiau yra pėsčiuosius nuo šaligatvių Dar visai neseniai JAV nuskambėjo istorija transportu Klaipėdoje, yra ribotos galimystumdyti, nei kažkokią eismo dalyvio atapie vaikiną, kuris pamatė merginą metro bės nusigauti ten, kur reikia, vėlesniu paros sakomybę prisiimti. Taip atsitiko, nes pas ir visame internete išplatino skelbimą su metu (bet tai dažno studento problema, ar mus pradėta ne nuo švietimo, o nuo takejos portretu (www.nygirlofmydreams.com). ne?). lių“. Simas paneigė manąs, jog tokie dviraNeįtikėtina ‒ jis ją rado...

Studentas entuziastingai šypsosi, užsičių takai visai nereikalingi – yra vietų, kur Kalbant pragmatiškai – aišku, galima minus apie pažinčių mezgimą tokioje vietojie net praverčia: įvažiavimuose į miestą ar nuolat skųstis vargingais autobusais ir je, kaip viešasis transportas. Jis teigia, jog intensyviuose greitkelio ruožuose. taip galima rasti ir antąją pusę. Kaip viešojo troleibusais, kursuojančiais mūsų miestų gatvėmis. Jie tikrai nepalyginami su autotransporto privalumą Tomas visada pabusais, važinėjančiais, pavyzdžiui, Stokbrėžia galimybę susipažinti: „Važiuodamas Aš ♥ dviratį holmo centre... Kita vertus, mūsų viešasis traukiniu susipažinau su ne vienu žmotransportas kitų šalių kontekste yra tikrai gumi“. Pašnekovas tikina, kad tai puikus Štai Tomas Birkantas. Jam dvidešimt gana pigus. O ir pagrindiniai maršrutai būdas „prastumti“ laiką. vieneri, tačiau jis nesivaiko mados vėjų, gyTraukiniai apskritai mūsuose „žaliausia“ dažniausiai yra patogūs. Be to, važiavimas vena sau ir stengiasi laiką leisti kaip įmanoviešuoju transportu bet kuriuo atveju yra viešojo transporto priemonė. Paskaičiuoma turiningiau. Trečiakursis ekonomikos draugiškesnis aplinkai. Apsižvalgę pamakite, kiek žmonių gali pervežti standartinis studentas visada geros nuotaikos ir dažtysite, kad pro šalį lekiančiuose automoautobusas, o kiek, tarkim, aštuonių vagonų niausiai su dviračiu. Tai žmogus, kuris tau biliuose dažniausiai užimta tik viena vieta traukinys... niurzgant apie tvankumą traukinyje patars – vairuotojo.

Kalbant apie ekologiją, viešasis transžvelgti į visą reikalą iš teigiamos pusės ir Tad dažnai visos vardijamos priežastys, portas gali būti būtent tas miestus nuo nusišypsoti keleiviui kitame vagono gale. kodėl važiuojama automobiliu, yra paprastaršos gelbėjantis elementas. Net keista, Nors studijuoja Klaipėdoje, vaikinas čiausios pastangos rasti pateisinimą savo kad mūsų santykinai mažuose miestuose dažnai grįžta į gimtuosius Telšius – sako tinguliui. Juk stovėjimas spūstyje ir kitų (lyginant su kitomis Europos šalimis) gyneturįs uostamiestyje ką veikti. Tomas turi automobilių išmetamų dujų kvėpavimas vairuotojo pažymėjimą ir galimybę vairuoti ventojai yra labai „motorizuoti“ ir net ypač tikrai nėra sveikesnė alternatyva už sėdėjitrumpus atstumus įveikia automobiliu. automobilį, tačiau to nedaro: „Renkuosi mą autobuse.

Perdėtas prieraišumas automobiliui – tindviratį dėl pramogos, viešąjį transportą

www.ozonas.lt

35

Transportas

Energetika

Ar gali Baltijos jūra turėti kuro?

Jonas ŠPOKAS

Pasaulyje tebevyksta karai dėl naftos. Šiandienos aktualijos rodo, kad kuo labiau mažėja naftos atsargos, tuo labiau stiprėja visų noras pasiglemžti tuos likučius. Tokių ginčų fone labai aktualus senas klausimas – kas gali pakeisti naftą? Prie seniai išbandytų ir tebebandomų elektros, vandenilio ir saulės variklių gali prisijungti ir dar vienas produktas – jūros dumbliai. Tiesa, jie nėra absoliuti naujiena energetikos žinovams. Dumbliai bandomi ir testuojami jau kurį laiką ir jau galima pastebėti intriguojančias tendencijas. Kodėl mums, lietuviams, jūros dumbliai galėtų būti aktualiau už elektrą ar vandenilį? Todėl, kad dumblių galime turėti ir patys. Potencialus mūsų automobilių kuras auga Baltijos jūroje.

Dažniausiai sutinkami augalai Dumbliai yra vienas iš labiausiai paplitusių jūrinių augalų. Jie auga tiek gėlame, tiek sūriame vandenyje. Didžioji dauguma jūrų ir vandenynų dugne augančių žolių būtent ir yra dumbliai. Jie gali būti įvairios formos, sudėtingumo ir dydžio. Kaip ir visi augalai, dumbliai vykdo fotosintezę. Nors maži ir tūnantys jūros dugne, dumbliai yra labai svarbūs visai žemės ekosistemai ir ekologijai. Šie augalai yra daugelio mitybos grandinių pradžia, todėl jų populiacijos kitimas lemia daugelio kitų populiacijų didėjimą arba mažėjimą.

Baltijos jūra ilgą laiką nebuvo priskiriama prie dumbliams tinkamų jūrų. Čia per šalta, per tamsu. Manyta, kad neatitinkama daug reikalavimų. Bet dumbliai Baltijos jūroje auga. Pasirodo, daug keblesnis klausimas yra ne tai, kaip tuos dumblius užauginti, tačiau tai, kaip parduoti iš jų gaminamą produkciją. Pasaulyje populiarėjant ekologiškiems produktams, daugiau dėmesio sulaukė ir Baltijos jūroje augantys dumbliai.

Laminaria saccharina – taip lotyniškai vadinama labiausiai mūsų kraštuose paplitusi jūros dumblių rūšis. Lietuviškai ji pavadinta cukrine laminarija. Iš viso Baltijos jūros vakarinėje dalyje auga trys rūšys, priklausančios rudadumblių grupei. Tai gana dideli dumbliai, kai kurie išauga net

36

iki 100 metrų. Jų gniužulą sudaro metro ilgio storas cilindriškas kotelis ir ilga lygiakraštė kaspino pavidalo plokštelė. Iš kotelio pagrindo eina trumpi labai stiprūs rizoidai, prisitvirtinę prie povandeninių akmenų.

Laminarijų anatominė sandara tai pat gana sudėtinga.

Svarbūs pranašumai Į dumblius atsigręžta buvo ne tik dėl to, kad jų populiacija išties didelė. Vos tik pra-

dėjus eksperimentuoti su biokuru, paaiškėjo, jog augalams labai trūksta efektyvumo gaminant kurą. Tai reiškia, kad palyginti nedideliam atstumui nuvažiuoti reikia labai didelio kiekio augalų, iš kurių gaminamas kuras. Žinoma, efektyvumo stoka užkerta visus įmanomus kelius biokurui realiai konkuruoti su tradiciniais naftos produktais. Dumbliai čia gali „tarti savo žodį“. JAV energetikos departamentas oficialiame pranešime pernai išdėstė naujausius atradimus, susijusius su dumblių energetika. Pa-

AgriLife nuotraukos

Energetika

www.ozonas.lt

susitarimą, pagal kurį pusė visų lėktuvų dumblių kuru bus varomi tik nuo 2020-ųjų.

Taigi kol kas iš jūros gelmių išgautu kuru naudojasi tik keli eksperimentiniai orlaiviai.

Tolima data pasirinkta vis dėl tų pačių masinio dumblių kuro gaminimo neaiškumų.

Tiek JAV kariai, tiek likusio pasaulio civiliai tikisi, jog per ateinančius metus toms problemoms bus surasti sprendimai.

Kuras Baltijos jūroje Dumblių potencialu Baltijos jūroje kol kas labiausiai domisi Klaipėdos universiteto mokslininkai. Tiesa, didesnis dėmesys šiems jūros augalams pradėtas skirti tik visai neseniai, tad kol nėra net pirmųjų tyrimų rezultatų, ką nors komentuoti anksti.

KU kartu su Vokietijos aplinkos ministerija šiemet pradeda projektą „Submariner“.

Projektas skirtas ne tik dumbliams, juo siekiama išanalizuoti visą Baltijos jūros pakrantę. Tikimasi gauti gerokai daugiau detalių žinių tiek apie dumblių sudėtį, skirtingas rūšis, tiek apie reikalingus jų kiekius kurui ar kitoms medžiagoms gaminti.

Lietuvoje dumbliai auga ne tik jūroje, bet ir Kuršių mariose. Anot vienos iš „Submariner“ projekto vykdytojos, KU ekologijos katedros docentės Olgos Belous, dumbliai gali pasitarnauti ne tik kurui. Surinkus pakankamai informacijos, apie dumblius garsiau kalbėti bus galima ir Lietuvoje.

Tikimasi, kad į dumblius dėmesys gali būti atkreiptas ir valstybiniu mastu. Tiesa, trukdžių tam nemažai. „Mūsų šalis nėra pati tinkamiausia dumbliams“, ‒ sakė O. Belous. Anot jos, lietuviškas klimatas kiek per šaltas, čia per trumpas šiltasis periodas.

Be to, kol kas netinkama ir ekonominė situacija. „Natūraliai Lietuvoje neauga daug dumblių“, ‒ pasakojo mokslininkė. „Kurui gaminti reikalingas didelis dumblių kiekis.

Lietuvoje nėra taip, kaip Atlanto pakrantėse, kur dumblių išmetama tonomis. Čia juos reiktų auginti, o tai – išties brangus procesas“, ‒ teigė O. Belous. Be abejo, šiuo metu trūksta ir iniciatyvos, tačiau tikimasi, kad geri „Submarine“ projekto rezultatai ją greit paskatins.

37

atveju natūralaus jų populiacijos didėjimo nebeužteks ir augimas turės būti skatinamas trąšomis. Jų pylimas į vandenį ir kelia didžiausią galvos skausmą mokslininkams. Dėl tam tikrų dumblių savybių jie jautriau reaguoja į trąšas, tad didelis dumblių energetinis efektyvumas čia atsiskleidžia negatyviai. Reaguodami su trąšomis, jie skleidžia gerokai daugiau šiltnamio dujų, nei ant žemės augantys kolegos.

Dumbliams tinkamų trąšų gamyba pati savaime yra ganėtai energetiškai netaupus procesas.

Kol kas mokslininkai dar nesurado efektyvių būdų naudoti dumblius kurui.

Didinti dumblių auginimo apimtis ant žemės augančių grūdinių kultūrų Teksase, JAV, „Texas AgriLife Research“ agentūroje tyrinėjamos sąskaita tikrai nėra pati geriausia išeitis. praktinės dumblių pritaikymo kurui galimybės. „Esame žmonės“, ‒ sirodo, dumbliai gali išskirti net iki 30 kartų teigia profesorius A. Clarens. „Mes turime valgyti, ir didesnė dumblių populiacija daugiau energijos nei, pavyzdžiui, sojos mums šiuo atveju nepadėtų.“ Profesorius A. gaminiai. Tai svarus argumentas, tačiau Clarens įsitikinęs, kad dumblių laikas dar esama ir dar rimtesnių. Visas ant žemės ateis. „Dabar esantys pranašumai niekur augančias grūdines kultūras reikia prižiūnedings, o atsakymai į klausimus anksčiau rėti, tręšti, laistyti. Dumbliai jūros dugne ar vėliau bus pasiekti“, ‒ teigia mokslininauga savaime, o mokslininkai suskaičiuoja kas. ir nemažai kenkėjiškų dumblių rūšių, kurių naudojimas kuro gamybai būtų dvigubai naudingesnis.

Praktinis naudojimas – danguje Bet dumblius tiriantys mokslininkai neskuba pasiduoti euforijai. Dumblių Gali pasirodyti kiek netikėta, tačiau pranašumai iškėlė ne ką mažiau sudėtingų dumbliai jau nauklausimų dėl tokio kuro trūkumų. dojami JAV kariuomenėje. Iš dumblių pagamintas kuras Trūksta tikslių duomenų naudojamas JAV pajėgų lėktuvuose.

JAV energetikos departamento moksPo ilgų bandymų iš lininkas Andres Clarens teigia, jog į svardumblių buvo pabiausius dumblių kuro klausimus vis dar gamintas aviakuras, neatsakyta. Anot jo, dumblių naudojimo atitinkantis visus kurui tyrimai vis dar yra pradinėje stadijoje JAV oro pajėgų ir nežinomųjų čia daug daugiau nei, pavyzreikalavimus. Tiesa, džiui, rapsų ar sojų auginime. Didžiausias JAV oro pajėgos ir opiausias klausimas tebėra pramoninis ir dumblių kurą dumblių auginimas. Pradėjus dumblius tiekianti kompanija naudoti kaip automobilių kurą neišven„Solazyme“ pasirašė giamai padidės šių augalų paklausa. Tokiu

Veikla

Žemė – vaikų rankose

Jūratė JANAVIČIENĖ Daržuose ir soduose darbuotis mėgstantys žmonės žino, kad pačių pasėtos, užaugintos daržovės daugybę kartų skanesnės ir, greičiausiai, sveikesnės už pirktines, o savos gėlės žydi šimteriopai gražiau.

Netrukus tuo praktiškai – ne iš vadovėlių ar youtube filmukų – įsitikins per 1200 įvairaus amžiaus vaikų, kartu su iniciatyvinės jaunimo grupės „Eko karta“ savanoriais šį pavasarį įsirengę žalias stoteles: gėlynus ir daržovių lysves. Jau laukiamas ir pirmasis derlius.

Žaliosios stotelės Balandžio mėnesio pabaigoje startavo sveikos ir saugios aplinkos kūrimo akcija „Žalia stotelė“. Beveik pusė šimto į akciją įsitraukusių mokyklų ir vaikų globos namų moksleivių 22 miestuose ir miesteliuose sodino gėlynus ir įrenginėjo daržovių lysveles.

Per visą Lietuvą nusidriekusiame žaliajame maršrute įrengta apie 2,5 hektarų gėlynų, vejų ir daržovių lysvių. Iniciatyvinės jaunimo grupės „Eko karta“ savanoriai vaikams, įsirengusiems „Žalias stoteles“, organizavo šventes: kartu su jais ant grotelių kepė varškės sūrius, vaišinosi vaisiais, sultimis ir gilių kava, kalbėjosi apie žemę ir augalus, natūralų ir sintetinį maistą, švarią aplinką ir šiukšles, teršalus, atsakingą požiūrį į gamtą bei abejingumo ir nieko neveikimo pasekmes.

Ievos Malaiškaitės nuotraukos

38

„Sakoma, kad kiekvienas žmogus savo gyvenime būtinai turi pasodinti bent vieną medį. Tikriausiai todėl, kad neįmanoma likti abejingam augalams, kuriuos pats pasodinai ir turi galimybę grožėtis, kaip jie auga, žydi, augina vaisius. Atsiranda daugiau pagarbos ir atsakomybės visai gyvajai gamtai. Rūpestis augalu prisideda prie gebėjimo rūpintis kitu žmogumi. Tikimės, kad žaliąsias stoteles įrenginėję vaikai tapo draugiškesni ir gamtai, ir vienas kitam“, ‒ sakė „žalias stoteles“ kartu su vaikais antrus metus rengiantys projekto „Eko karta“ organizatoriai Ieva Malaiškaitė ir Artūras Nečejauskas.

Sprendžiant iš vaikų aktyvumo, smalsumo ir fantazijos, akcija puikiai pavyko. Pačių ekokartiečių nuomone, kitaip ir negalėjo būti: „Nebuvo nei auklėjamųjų žodžių, nei moralų, nei griežtų reikalavimų ar taisyklių. Mokėme vaikus savo pavyzdžiu, bendravimu, šypsenomis, nevaržėme jų, leidome vaikams kurti“, – pasakojo projekto „Žalia stotelė“ vadovė Giedrė Kisielė.

Keistos vaikų lysvės Gėlių ir daržovių lysvės nebūtinai turi būti įprastos – pailgos formos, o augalus jose galima laisvai komponuoti. Vaikai žaliosiose stotelėse, pasitelkę fantaziją ir šiek tiek žinių, kūrė apvalias, kvadratines ar net širdelės formos lysves, viduryje sodindami aukščiausius, iš kraštų žemesnius augalus ir derindami jų žydėjimo ar

Veikla sunokimo laiką. Pačių sugalvoti ir pasodinti prieskonių ir vaistažolių darželiai žymiai mielesni, juos smagiau prižiūrėti, o pačių užaugintos daržovės – visų skaniausios. Jas vaikai ketina nuraškyti vos prinokusias.

Pasak akcijoje dalyvavusių šakiškių, ekologiškų daržovių auginimas yra ne tik atsakingas, dėmesio bei laiko reikalaujantis užsiėmimas, bet tuo pačiu tarsi žaidimas, kurio metu gali atskleisti kūrybinius savo gebėjimus.

Žinios apie žemę

nuims ir sudoros (paruoš žiemai) derlių, paruoš žemę žiemos poilsiui.

Padrikos vaikų mintys

G

iedrius (9 m): Išgirdau daug naujo apie reklamas, o aš kaip kvailelis anksčiau viskuo tikėjau.

V A

alentas (11m): Patiko, kai Artūras pasakojo apie pieno gamybą ir apie E621.

ntanas (14 m): Dabar žinosiu, kad šokoladas „Milka“ gaminamas iš pieno miltelių. Rinkdamasis produktus, pamąstysiu.

Iškilų metu ekokartiečiai su vaikais kalbėjo apie natūralų ir sintetinį maistą, maisto priedus, maisto produktų reklamose arija Vita (13 m): Patiko, kad suaugupateikiamos informacijos patikimumą. sieji su vaikais bendravo kaip lygūs su Maisto produktų etiketėse pateikiama lygiais. Miela. patikimesnė informacija, nei pirkti skatinančiose spalvingose reklamose. anina (13 m): Prisimenu pasakojimą Etiketėse paprastai rašoma, kad, pavyzdžiui, apie natūralų pieną ir dirbtinius kiaušigarsiųjų pieniškų šokoladų gamybai naudo- nius. Be žinių sunku būtų atskirti, kas – tijamas ne natūralus pienas, o pieno milteliai, kra, o kas – ne. Noriu, kad dar atvyktų. o bulvių traškučių sudėtyje – ne tik bulvės, bet ir daugybė sintetinių priedų. eimantė (13 m): Visada smagu, kai Viskas pasaulyje yra susiję. Karvės aplanko geri žmonės. Patiko su jais pieno kokybė priklauso nuo to, ką ji valbendrauti. go, obuolio sveikumas – nuo to, kokioje žemėje auga obelis, vaikų energingumas ir elgaudiškio moksleivė: Man gražu, kai sveikata – nuo aplinkos, kurioje jie gyvena, gėlės žydi. Myliu gėles. Kuo jų daugiau, kokiu oru kvėpuoja ir kokį maistą valgo, tuo geresnė mano nuotaika. Žydinčios aplinkos grožis – nuo įpročio rūšiuoti ir gėlės man suteikia jaukumo, šilumos. Žalia perdirbti šiukšles, gerovė – nuo pastangų gamta pavasarį mane ramina. Visus darbus taupyti sparčiai senkančius gamtos turtus. atlikau su meile.

Pabaigai Šiandien „Žalias stoteles“ rengę vaiabradės komanda: Labai džiaugiamės kai po kelių ar keliolikos metų patys taps netradicinėmis lysvelėmis, į kurias pamokslininkais, verslininkais, ar net Seimo sodinome prieskoninių daržovių. Atrodo, nariais. Vaikų sveikata priklausys nuo to, elementaru, kaip galima iš žemės lopinėlių kaip atsakingai jie elgsis su augalais, supanpadaryti gražias, mielas lysveles, tačau čia aplinka, ar pajus ir pamils ją šiandien. ankščiau kažkodėl to nedarėme. Akcija Žemė – vaikų rankose. ,„Žalia stotelė“ pastūmėjo mus susijungti į „žemės mylėtojų“ grupelę bei kūrybiškai, linksmai ir maloniai leisti laiką, vykdant Apie akciją „Žalia stotelė“ žemės darbus.

Jau antrąjį kartą vykstanti akcija startavo balandžio 27 d. Pirmasis jos etapas tęsėsi irvintiškių komanda: Aplinkos tvarkyiki gegužės pabaigos. mas, žemės įdirbimas, sodinukų ruošiAkcijos metu šimtai vaikų iš 40 įstaigų ‒ mas, sėjimas skatina mus rūpintis ir jaustis mokyklų ir vaikų globos namų ‒ visoje Lieatsakingais, taip pat skatina smalsumą ir tuvoje sodino daržoves, vejas ir gėlynus. domėjimąsi.

Jiems talkinantys iniciatyvinės jauniRezultatą matome ne iš karto, bet smamo grupės „Eko karta“ savanoriai rengė gu grožėtis ir džiaugtis, kad gyvoji gamta interaktyvius užsiėmimus ir diskusijas apie keičiasi kasdien. Grožį mes kuriame patys. sveiko, saugaus, atsakingo gyvenimo įproKeisti pasaulį pradedame nuo savęs... čius, rengė iškylas, kurių metu ant žarijų buvo kepami varškės sūriai ir skanaujama gilių kava.

Agrofirmos „Sėklos“ specialistai visus Akcijos organizatoriai: akcijos dalyvius aprūpino sodinamąja medžiaga ir įrankiais.

Ekologinio jaunimo švietimo projektas Visą vasarą ir rudenį vaikai prižiūrės „Ekokarta“ ir UAB agrofirma „Sėklos“ savo sukurtas žaliąsias zonas: gėlynus, vejas Vaškės sūrių, vaisių ir sulčių tiekėjas – ir daržovių lysves. Rugsėjo ir spalio mėn. parduotuvių tinklas „Rimi“ vaikai kartu su „Ekokartos“ savanoriais

M J

D

G

P

www.ozonas.lt

39

Š

Žaliasis gidas

Miškai – klimato kaitos priešnuodis

Viena iš klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių – didėjanti CO2 koncentracija atmosferoje. Naršydami internete, įjungdami šviesą ar kitaip naudodami termofikacinių elektrinių elektros energiją, pirkdami iš toli atvežtas prekes, prisidedame prie didesnės CO2 emisijos.

Miškų atsodinimas ir jų plėtra yra veiksmingiausia priemonė, mažinanti anglies dioksido poveikį. Fotosintezės metu medžiai skaido ore esantį anglies dvideginį, panaudodami anglį augimui ir išskirdami deguonį. Tokiu būdu medžiai tampa savotiškais anglies „bankais“.

Auga skirtingai Medžių gebėjimas pasisavinti anglį ir augti kinta priklausomai nuo jų rūšies ir amžiaus. Vegetacijos ciklo pabaigoje medžių augimas lėtėja, todėl svarbu, kad miškai būtų nuolat atsodinami ir prižiūrimi.

Klimato sąlygos taip pat turi įtakos medžių augimo greičiui. Šiltuose kraštuose augantis eukaliptas jau po 15 metų gali būti naudojamas kaip žaliava medžio apdirbimo bei popieriaus pramonėje, todėl vis daugiau

ūkininkų sodina eukaliptus vietoje įprastinių kultūrų. Medžiai nėra „reiklūs“ dirvožemiui, juos galima auginti įprastam ūkininkavimui netinkamuose žemės plotuose.

Remiantis tokia pat logika, mūsų kraštuose auginami ir biokurui naudojami žilvičiai bei gluosniai, kurių ekonominė nauda yra lygiavertė javų auginimui. Europos Sąjungoje (ES) miškininkystė yra moderni ūkio šaka, veikianti pagal pasiūlos ir paklausos dėsnius. Augant medienos paklausai, vis daugiau miškų sodinama ir šiuo metu išsi-

Darius JUODKA vysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, ir ES auga 25 proc. daugiau miškų nei jų buvo 1901 m. (www.twosides.info duomenimis).

Popierius iš skiedrų Brandžiausia ir brangiausia mediena naudojama baldams ir statybinėms medžiagoms gaminti. Ruošiant statybinę medieną, atsiranda medžio atraižų, o retinant ir prižiūrint mišką – menkavertės nebrandžios medienos, kurią galima sunaudoti popieriaus gamybai. Popierius gaminamas iš susmulkintos medienos skiedrų, todėl tokios atliekos puikiai tinka ir leidžia taupiai panaudoti visus medienos išteklius. Teiginys, kad popierius gaminamas iš brandžios medienos, yra visiškai klaidingas. Tai lengvai praryjamas jaukas, deja, neturintis nei gamtosauga, nei faktais pagrįsto įrodymo.

Kai kurie Švedijos popieriaus gamintojai net neturi skiedrų gaminimo linijų. Skiedras, pagamintas iš atliekų, tiesiogiai tiekia medžio apdorojimo įmonės ir lentpjūvės.

Atliekos energijai

Faidherbia Seedlings nuotraukos

40

Modernūs medžio apdorojimo centrai Švedijoje vienoje vietoje apjungia lentpjūves, celiuliozės ir popieriaus ar kartono fabrikus bei logistikos centrus. Tokie centrai veikia labai efektyviai. Celiuliozės balinimo metu atskirta medienos dalis panaudojama kaip biokuras, gaunama ekologiška šiluminė ir elektros energija, kuri toliau panaudojama celiuliozės ir popie-

Žaliasis gidas riaus gamybos procese, o „atidirbęs“ garas dar apšildo netoliese esančias gyvenvietes.

Brangstant iškastiniam kurui, popieriaus gamintojai toliau investuoja į bioenergijos gamybą. Artėja laikas, kai Skandinavijos celiuliozės fabrikai pagamins daugiau elektros energijos nei jos iš naudos. Jau šiandien yra gamyklų, kurios tiekia elektrą arba apšildo garu aplinkinių gyvenviečių namus. Švedijoje ir Suomijoje šalia didžiausių medienos perdirbimo, kartono ir popieriaus koncernų ištakų stovi miškų savininkai. Dar gerokai prieš gamtosaugos schemų atsiradimą šie miškų kooperatyvų savininkai suvokė savo ūkinės kultūros – medžių – atsodinimo ir miškų plėtros naudą, todėl šiandien Europoje mes turime gerokai daugiau miškų nei prieš 50 ar 100 metų.

Pagrindiniai šios miškų plėtros veiksniai yra pagrįsti net ne ekologine, o finansine nauda – kiekvienas ūkininkas supranta, kad nupjauti daugiau galima tik daugiau pasodinus. Miškų savininkai yra ūkininkai, ir normalu, kad jie siekia finansinės naudos.

Paradoksalu, bet Europoje medienos, popieriaus ir kartono pramonės plėtra lėmė miškų plotų didėjimą. Nemaža dalis pinigų, gautų pardavus medieną, grįžta atgal į miškus naujais selekciniais sprendimais, jaunuolynais ir kokybiškesne miškų priežiūra. Ekspertai teigia, kad miškininkystė, popieriaus ir kartono gamyba yra viena iš tvariausių pramonės šakų pasaulyje (šaltinis CEO Perspectives 2008, Price Waterhouse Coopers).

Norėdami užtikrinti, kad žaliava popieriui tiekiama iš atsodinamų ir atsakingai tvarkomų miškų medienos, savo reikmėms rinkitės FSC arba PEFC logotipais pažymėtas popieriaus rūšis. Abi sistemos – tai atsakingos miškininkystės ženklai. FSC (Forest Stewardship Council) ir PEFC (Programme for the Endorsement of Forest Certification schemas) sistemų kriterijai ir rodikliai, kuriais vertinama ūkinė veikla, panašūs ir vienas kitą perdengia (papildo?).

Skirtumas tik tas, kad FSC pradėjo savo veiklą tropiniuose miškuose ir visur taiko tuos pačius reikalavimus, o PEFC įkūrė Europos privačių miško savininkų asociacijos, prisitaikydamos prie atskirų šalių specifikos. FSC yra tarptautinė organizacija, kurios nariai yra įvairių socialinių ir gamtos apsaugos grupių (tokių, kaip „Greenpeace“, „WWF“, „Friends of the Earth“ ir kt.), miškininkystės ir medienos apdorojimo pramonės bei kitų organizacijų atstovai iš viso pasaulio. FSC logotipu žymimi medienos produktai gaminami iš atsakingai tvarkomų ir atsodinamų miškų. Garantuojama, kad mišką patikrino nepriklausomi auditoriai ir įvertino atitiktį griežtiems gamtos apsaugos, socialiniams bei ekonominiams

www.ozonas.lt

standartams. PEFC − nepriklausoma, pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija, įkurta 1999 m.

Lietuvoje UAB „Antalis“ jau nuo 2007 m. tiekia popierių su FSC ir PEFC akreditacija.

Kalbėdami apie popierių ir jo įtaką aplinkai, dažnai pamirštame, kad popieriaus gamybai naudojama mediena yra atsinaujinanti žaliava. Panaudotą popierių galima perdirbti iki šešių kartų. Skirtingai nei plastikas, metalas ar stiklas, popierius kompostuojamas suyra per kelias savaites.

Tikriausiai atkreipėte dėmesį, kiek nedaug popieriaus aptikote pavasarinės talkos metu. Kita vertus, jei norima dokumentus išsaugoti ateities kartoms ir jie laikomi popierių archyvuose, balintos celiuliozės popieriaus ilgaamžiškumas gali siekti virš 200 metų.

Gamtosaugos problemos yra globalios.

Išsivysčiusiose šalyse, Europoje, įskaitant ir Lietuvą, miškų plotai didėja. Tačiau pasauliniu mastu miškai nyksta. Besivystančiuose pasaulio regionuose – Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje – miškai nyksta daugiausiai dėl žemės ūkio plėtros, medienos naudojimo kurui bei miškininkystės tradicijų ar įstatymų trūkumo. Todėl mūsų parama šiems problematiškiems regionams

yra labai reikalinga ir laukiama.

Realūs veiksmai „Antalis“ siūlo atkreipti dėmesį į anglies dvideginio emisiją ir prisidėti prie miškininkystės plėtros besivystančiose šalyse.

Pirkdami įmonės naujausiame kainoraštyje širdele pažymėtas popieriaus rūšis galite kompensuoti popieriaus gamybos ir transportavimo metu išskirtą CO2. Anglies dvideginio emisiją galima kompensuoti ir kartu su popieriumi bei kartonu įsigyjant klimato kompensavimo ekokreditų. Už ekokreditus gautomis lėšomis finansuojamas „PlanVivo“ (www.planvivo.org) sertifikuotas medžių bei vaismedžių auginimo projektas mažuose šeimos ūkiuose Mozambike. Mozambikas – viena iš skurdžiausių Afrikos valstybių, kenčianti nuo nepritekliaus ir užsitęsusio pilietinio karo pasekmių. Klimato kompensavimo projektą taip pat vykdo ir kitos „Antalis“ kompanijos Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje.

Daugiau informacijos apie UAB „Antalis“ ir klimato kompensavimo projektą galite rasti www.just-ask-antalis.lt arba www. antalis.lt.

Užs. nr. 10/31

41

Specialus ženklinimas

Žaliasis gidas

Pirmoji pagalba – tajų masažas

Eglė STANKEVIČIŪTĖ

Vis daugiau Lietuvos šeimų ima propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Pradėjome nuo švaresnio maisto ir natūralesnės kosmetikos, o dabar vis dažniau renkamės ekologiškas buitines ar higienos priemones. Dažnas mūsų pradeda žvalgytis dar toliau – į natūralų gydymą.

Kinų medicinos laimėjimai ir akupunktūros galia pažįstami jau ne vienam, tačiau dar mažai kas žino apie tradicinę tailandiečių mediciną ir jos pagrindą – tailandietišką (tajų) masažą.

Šaknys budizme

kuojamas tradicinis tajų masažas dar kitaip vadinamas jogos masažu. Tai ne tik paprastas masažas, bet ir pasyvi mankšta, kurią žmogui padeda atlikti masažo meistras. Šis masažas atliekamas ant grindų, žmogui esant apsirengusiam, tačiau drabužiai turi būti patogūs ir nevaržyti judesių. Masažuojant nenaudojamas aliejus. Meistras, naudodamas ne tik delnus, bet ir dilbius, alkūnes, kelius ir pėdas, ritmiškai spaudžia, tempia, lenkia ir masažuoja įvairias kūno dalis. Žmogus yra sodinamas į įvairias jogos pozicijas, spaudžiami masažuojamojo energetiniai taškai ir linijos. Tradicinis tajų masažas trunka ilgai (kartais ilgiau nei dvi valandas) ir tampa mankšta bei atsipalaidavimu ne tik masažuojamam žmogui, bet ir pačiam masažuotojui. Seanso metu atkuriama visų kūno sistemų pusiausvyra ir harmonija, pagerėja kūno lankstumas ir kraujo apytaka. Šis unikalus masažas maloniai atpalaiduoja ir suteikia energijos, didina organizmo tonusą. Jis gali padėti sumažinti raumenų ar galvos skausmus, atpalaiduoti įsitempusius raumenis.

Lietuvoje alternatyvus gydymas nėra populiarus, tad tradicinės tailandiečių medicinos centrų čia nerasime. Tačiau tailandiečių masažo salonų yra ne vienas. Nors jie teikia ne medicinines paslaugas, bet daugelyje vietų masažo paslaugos yra labai profesionalios ir autentiškos, nes jas atlieka meistrės iš Tailando.

Tradicinė tailandiečių medicina – tai senovės tailandiečių sukaupti natūralaus gydymo metodai. Šio gydymo pagrindas – vietinės gydymo paslaptys, tačiau jis kartu apima ir senovės indų bei kinų gydomąją praktiką. Nors tradicinė tailandiečių medicina apima ir gydymą žolelėmis, subalansuotos mitybos svarbą bei dvasinę sveikatą, šio gydymo „vinis“ – profesionalų atliekami masažai. Tokia gydymo praktika yra labai populiari Tolimuosiuose Rytuose ir tapo alternatyva vakarietiškajai medicinai bei viena iš universitetinių disciplinų Tailande.

Vakaruose toks gydymas kol kas nėra labai populiarus. Tačiau čia tailandietiški masažai išpopuliarėjo kaip atpalaiduojantys, nors, aišku, niekas negali nuneigti ir jų teigiamo poveikio fizinei žmogaus sveikatai.

Svarbu atsipalaiduoti Tailandietiškas masažas yra kildinamas iš Indijos ir siejamas su budizmo religija.

Sostinės senamiestyje įsikūrusio taiPasak legendos, tailandietiško masažo landiečių masažo salono „SalaThai“ dartechniką atrado Budos draugas ir treneris buotoja meistrė Neeranuch Uthensut sakė: (masažistas) Shivago Komarpaj. Jis prieš „Tailandiečių masažas – unikalus. Tai ne daugiau nei 2500 metų sujungė tailandiečių, tik paprastas masažas, tai kartu mankšta. indų ir kinų medicinos žinias ir patiesė paMūsų tikslas nėra fizinės sveikatos gerimatus tradicinei tailandietiškai medicinai, nimas, labiau orientuojamės į žmogaus kurią vėliau praktikavo ir plėtojo budistų emocinę sveikatą. Jūs, lietuviai, daug ir vienuoliai. įtemptai dirbate. Vilnius – didelis miestas, kupinas rūpesčių. Žmonėms norisi pailsėti, pabėgti nuo kasdienybės. Būtent tai mes Pasyvi mankšta ir suteikiame – ramybę ir atsipalaidavimą, padedame nugalėti stresą, nuraminti nerDaugiau nei du tūkstantmečius prakti-

Eglė STANKEVIČIŪTĖ

Jelenos Kurbatovos nuotraukos

42

vus. Juk būtent dėl šių išvardintų priežasčių ir atsiranda fizinės problemos“. Meistrė iš Tailando taip pat pastebėjo, kad moterys dažniau renkasi aliejinius, švelnius masažus, tuo tarpu vyrai atsipalaiduoja nuo visai ko kito – „laužymo ir skausmo“, todėl jie renkasi tradicinį tailandiečių masažą, kuris yra stiprus ir išjudinantis įsitempusių raumenų grupes.

Paklausta, ar masažas turi poveikį fizinei žmogaus sveikatai, tailandietė tvirtino, kad tai ne mitas: „Bet koks masažas, ne tik tailandietiškas, padeda esant tempimui nugaros ir pečių srityse. Jis atpalaiduoja įsitempusius raumenis. Masažuojant tradiciniu tailandiečių metodu, žmogaus kūnas yra spaudžiamas, tempiamas, sukamas, žmogus sodinamas į jogos pozicijas. Bet koks judėjimas žmogaus kūnui daro teigiamą poveikį, o probleminių vietų, įtemptų raumenų stimuliavimas gali padėti sumažinti įtampą ar skausmą. Be to, tajų masažas – taškinis, t.y. jis paremtas senovės tailandiečių tikėjimu, jog visi kūno organai yra energetiniais kanalais sujungti su tam tikrais taškais, kurių stimuliavimas pagerina šių organų veiklą“.

Akivaizdūs rezultatai Salono darbuotojai jau pastebi grįžtamąjį žmonių ryšį ir patvirtina, kad atliekamas masažas pagerina fizinę savijautą.

Kaip sakė Jūratė Grambaitė, „mūsų salone dirba profesionalios masažistės, tačiau ne medikės, todėl pagrindinis masažo tikslas yra padėti žmogui atsipalaiduoti ir pašalinti stresą. Tačiau negalime nepastebėti akivaizdžios masažo pagalbos žmogaus fizinei sveikatai. Ne vienam klientui masažas padėjo atsikratyti ne tik blogų emocijų, bet ir nugaros bei juosmens, kojų ar galvos skausmų bei įtampos pečių srityje. Žinoma, tai neatsitiko per vieną dieną, prireikė ne vieno masažo ir kantrybės“. Moteris pridūrė, kad masažo poveikiu įsitikinę žmonės grįžta, kad palaikytų gerą fizinę savijautą ar pataisytų pablogėjusią.

Užs. nr. 10/30

www.biosala.lt Mūsų krautuvėlės: Didžiausias pasirinkimas S. Žukausko 49, Vilnius Dirbame: I-V 10.00 – 21.00 val.; VI 10.00 – 18.00 val.; VII nedirbame Mob. tel. +370 65532415

Platus ekologiškų bei natūralių produktų pasirinkimas krautuvėlėse

MISC “Europa” Konstitucijos pr. 7A, Vilnius Dirbame: I-VI 10.00 – 21.00 val.; VII 10.00 – 20.00 val.

Mob. tel. +370 68585879

Vokiečių g. 13, Vilnius Dirbame: I-V 9.00 – 21.00 val.; VI 10.00 – 18.00 val.; VII 10.00 – 15.00 val.

Mob. tel. +370 61065340