Ozonas nr. 41 by Paulius Sadauskas

Ekologiškos kultūros gidas

2011 | 9 | (41)

SAVARANKIŠKUMAS

Pakeliui į laisvę

radiKalaus saVaranKišKumo projeKtas talentingų KŪrėjų galerija apgalVotos Kalėdos gražios FigŪros „gamyba“ namuose gyjantis ozono sluoKsnis

Leidinys atspausdintas ant knyginio popieriaus (Holmen B ook). Popierius sertifikuotas FSC sertifikatu. P r i e d o p u s l a p i a i a t s p a u s d i n t i a n t 1 0 0 % p e r d i r b t o p o p i e r i a u s ( „C h a r i s m a“ ) , t u r i n č i o „Blue Angel“ sertifikatą. S p a u s t u v ė ( UA B „ D r u k a“ ) t u r i E M A S , I S O 9 0 0 1 i r I S O 1 4 0 0 1 s e r t i f i k a t ą b e i L i e t u v o s spaustuvininkų asociacijos suteiktą Žaliausios spaustuvės Lietuvoje sertifikatą.

VšĮ Kultūros idėjų institutas

Partneriai ir rėmėjai:

Respublikinis ekoprojektas www.ekokarta.lt

Pagrindinis socialinis partneris www.rupi.lt

Generalinis leidinio remėjas www.eugesta.lt

Leidinio remėjas www.antagute.lt

Leidinio remėjas www.meganet.lt

Leidinio remėjas www.vsa.lt

Leidinio remėjas www.zalvaris.lt

Leidinio remėjas www.domusservice.lt

Socialiniai partneriai:

Redaktoriaus žodis

Pauliaus Sadausko nuotrauka

Matyt egzistuoja kažkokios tarpkontinentinės telepatijos bangos, mat, kai atsiverčiau iš už Atlanto atkakusį 15 m. jubiliejų švenčiančio „YES!“ žurnalo numerį, ten radau pasakojimą apie garsią 96 m. aktyvistę Grace Boggs. Kai pasaulis baimingai krūpčioja sklindant kalboms apie tai, kad vieną kartą mūsų įprastas gyvenimas tiesiog sugrius, mat ekonominis augimas negali tęstis nesustodamas, jau yra nemažai postindustrinių vietų, kur gamyklos užsidarę, verslai apmirę, o žmonės palikti skęsti skurde ir nežinioje. Tokių aklagatvių yra visur. Bet kad jau užsiminiau apie G. Boggs, turiu paminėti ir Detroitą (JAV). Žlugus pramonei jis tapo miestu vaiduokliu. Tiesa, G. Boggs jį apibūdina Pauliaus Sadausko nuotrauka kiek kitaip, jai Detroitas yra viso pasaulio avangardas, išgyvenantis postindustrinės traumos etapą, kuomet reikia ieškoti naujų sprendimų žmogaus būčiai. Tad tai ateities miestas. Pionierius, kuriantis savo likimą. Garsioji mąstytoja ir aktyvistė ieško tų naujų sprendimų, kurie išgelbėtų žmogų. Iš pradžių gimė „Detroit summer“, projektas, kuriuo sudarytos sąlygos jaunimui rasti užsiėmimų vasaromis mieste, kuriame nebėra darbo vietų. Vėliau atsirado žemės ūkio praktikos, kitos bendruomeninės iniciatyvos. Galiausiai idėjos išsklido po visą šalį, kur pradėjo kurtis įvairios bendruomenės, skirtos suvienyti žmones ir padėti jiems išgyventi. G. Boggs įspėja, jog labai svarbu suvokti skirtumą tarp darbo vietų ir darbo, „darbo vietos nėra problemos sprendimas, tai ir yra pati problema. Esame pasiekę etapą, kai viskas gali būti pagaminama technologijomis, tad dabar turime kurti patys save“. Tai, anot mąstytojos, ir yra naujoji revoliucija, kurios reikia žmonijai, „esame linkę manyti, kad revoliucija yra galios perėmimas iš kažko kito. Aš manau, jog revoliucija yra savęs pačių transformavimas“. Didžioji žinia keičianti pasaulį yra ta, kad žmogus turi visą potencialą, kurio reikia susikurti patogiam gyvenimui. Svarbiausia pasitikėti savo jėgomis ir nebijoti pasitikėti kitu žmogumi.

„Prieš mus sunkiai įsivaizduojamo ekonominio nestabilumo ir netikrumo laikai, tad negalime tikėtis paramos iš rinkos. Turime atsigręžti į kitus žmones. Jei turėsime kelias auksines monetas, atidėtas juodai dienai, jos nebūtinai mus apsaugos nuo laukiančių problemų. Daug draugų yra geriausia apsidraudimo garantija“, - Richard Heinberg, knygos „Augimo pabaiga“ autorius. Iš už Atlanto grįžtam į Lietuvą. Kur šio mėnesio „Ozonas“ skiriamas „pasidaryk pats“ praktikai, savarankiškumui. Sąmoningai pasirinkome gruodį, kurį visi prekybininkai išnaudoja kaip geriausią metą parduoti bet kokiam šlamštui. Kviečiame dar kartą pamąstyti, kam reikia kalno dovanų, kurios dažnai tampa našta ne tik pirkėjui, bet ir tam, kam dovanojamos. Mums iš tiesų reikia dėmesio, o ne dovanų, pastarosios tik vienas iš būdų jam išreikšti. Taigi, Kalėdos mums siejasi su metu, kai žmogus labiausiai pasiduoda manipuliacijoms ir tuo pat labiausiai praranda savarankiškumą. Kviečiame išlikti savimi. Jei norite kažką pradžiuginti, galvokite, ką galite pasiūlyti Pats (-i), atvirai pasakykite draugams ir giminaičiams, kad tikrai nebenorite jokių suvenyrų, neturite kur jų dėti, jei kažkam atrodo neįmanoma suvokti švenčių be materialių dovanų – tebus jos naudingos arba greitai suvartojamos (dar niekam nepamaišė skanus pyragas)... Juk reikia kažkaip susigrąžinti šventės. Reikia kažkaip jas vėl pasidaryti žmogiškomis, šiltomis. O nuo švenčių ir į platesnį kontekstą. Galiausiai viską galima suimti į savo rankas. Galima megzti, siūti, gaminti maistą, daiktus. Štai čia randame sąskambį su G. Boggs propaguojamu pasaulio vaizdiniu, kuriame kiekvienas yra Galintis. Lietuvoje juk taip pat netrūksta savų „Detroitų“ – rajonų, kaimelių, miestelių, kuriuose sklando apatija ir neviltis. Pristatome mus sužavėjusią iniciatyvą – Atviro kodo ekologijos tinklą, kurio nariai siekia plačiajai visuomenei pateikti nemokamus, išsamius, svarbiausių šiuolaikiniam žmogui technologijų brėžinius. Tikslas – laisva, nuo nieko nepriklausoma bendruomenė, pilnai patenkinanti savo poreikius, gyvenanti komfortiškai ir pati nusistatanti vidaus elgesio taisykles. Visa tai įmanoma. Visa tai vyksta. ki!

Į jūsų širdis ir mūsų šventinis palinkėjimas: Būkime savarankiš-

Vyr. redaktorė Kristina SADAUSKIENĖ editor@ozonas.lt

www.ozonas.lt

Turinys

Trumpai

08 - 09

18 - 19 Ozono sluoksnis atgyja

Gamta

16 - 17

Miško žvėrys: svarbus kiekvienas

Tema

Sveikata

Kraštutinės nepriklausomybės pionieriai

Sergančios mintys – nepastebimas pavojus

5-7 10 11 12 13 14 22 30 - 31 Veltinio batukai

Elektrinis motoroleris

Kitokio dizaino studija „Absurdo idėjos“

Laikrodis iš variklio dalių

Papuošalai iš senų audinių

Freecycle – dovanok ir džiaukis

Kalėdos nepametant proto ir piniginės

Klimatas

Patarimai norintiems prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

20 - 21 23

Judėjimas į sveikatą

Misija - VEIKTI!

24 - 25

Baltijos Aplinkos Forumas

Atliekos

26 - 28

Atliekų deginimo gamykla: argumentų ir interesų kovos

Žaliasis gidas

Šventę sukurti, bet nenupirkti!

Kodėl neatnaujiname „kiauro“ namo: populiariausi mitai

Rudens sezonas: kosmetiką pasidaryk pats!

Redakcija Vyriausioji redaktorė: Kristina Sadauskienė [editor@ozonas.lt] Vyriausiasis reporteris: Jonas Špokas [naujienos@ozonas.lt] Numerio bendradarbiai: Gintarė Jonušauskaitė; Jonas Špokas; Kamilė Sakalauskaitė; Raminta Kazlauskaitė; Karolina Liutaitė; Jūratė Janavičienė; Eleonora Riepšaitė; Lina Gedvilienė; Giedrė Kisielė; Paulius Sadauskas. Kalbos kultūra: Neringa Milašiūtė Eko projektų koordinatorė: Ieva Malaiškaitė [culture@ozonas.lt] Dizainas/maketas/Viršelis: Paulius Sadauskas Teisinė pagalba: Karolis Paulavičius Nuotraukos: Flickr, SXC, kita

Leidėjas

VšĮ „Kultūros idėjų institutas“ Direktorius: Artūras Nečejauskas [info@ozonas.lt] „Žalioji“ rinkodara: [marketing@ozonas.lt] Korespondencijai: Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius Internete: www.ozonas.lt

Spauda

UAB „Druka“ -sertifikuota EMAS, žaliausia spaustuvė Lietuvoje. ISO14001 Tiražas: Iki 10 000 egz ISSN 1822-6191 [leidžiamas nuo 2006 m.]

Leidinys „Ozonas“ platinamas kavinėse, restoranuose, ekologiškų prekių parduotuvėse, ekologiniuose renginiuose ir projektuose, konferencijose, seminaruose, prenumeratoriams, aukštojo mokymo įstaigose, mokyklose, ministerijose, savivaldybėse ir kt., o taip pat elektroniniai leidinio numeriai PDF failais interneto svetainėje www.ozonas.lt Kviečiame prisijungti prie „Ozono“ platinimo tinklo. Teirautis info@ozonas.lt arba mob. tel. 8 699 37833 „Ozonas“ yra nepriklausomas ir nešališkas leidinys, kuris partnerių ir rėmėjų dėka yra leidžiamas ir platinamas nemokamai nuo 2006 m.

Tema

Kraštutinės nepriklausomybės pionieriai

Kristina SADAUSKIENĖ DIY yra madinga praktika ne tik dėl to, kad demonstruojama tam tikra nepriklausomybė nuo gamintojų ir pardavinėtojų, bet ir dėl to, kad kuriami unikalūs objektai. Tačiau, geriau pagalvojus, – neturėdami žirklių nesukirpsime savo susimodeliuotos suknelės, tai reiškia, kad šiuo atveju „pasidaryk pats“ judėjimas gali būti suprastas tik kaip švelni saviapgaulės forma. Šią dilemą iš pagrindų ėmėsi spręsti „Atviro kodo ekologijos“ (OSE (Open source ecology) tinklo nariai, kurie jau kurį laiką darbuojasi kurdami Globalaus kaimo konstrukcijų rinkinį GVCS. Praktiškųjų vizionierių tikslas – savarankiška ir tvari civilizacija su šiuolaikiniais patogumais. Kalbant konkrečiau – OSE 2012 m. planuoja visuomenei pateikti 50 techninių įrenginių brėžinius – nuo traktorių iki duonkepių. Nemokamai, su visais reikalingais paaiškinimais, su galimybe virtualiuose forumuose diskutuoti apie gamybos procesą ir t.t.

Dabar sparčiai augantis projektas prasidėjo nuo vieno jauno mokslininko. Lenkų kilmės amerikietis Marcin Jakubowski tuomet ruošėsi daktaro laipsniui branduolių sintezės fizikos srityje. Kaip jis pasakojo „Innovation Stuntmen“ leidiniui, „negalėjau kalbėti apie savo renkamą medžiagą su kitais ir tai man pasirodė itin neefektyvu. Pradėjau nemažai apie tai mąstyti, svarstyti, kas būtų, jei mes iš tiesų gebėtume būti atviri, jei kolaboruotume, jei nesipeštume dėl šaltinių. Tuomet ir kilo atviro kodo ekologijos idėja, atviro ekonominio vystymosi idėja – pamaniau, kad, jei žmonės tikrai dirbtų drauge, būtų pasiekti kur kas įspūdingesni rezultatai“. M. Jakubowski pastebėjo, kad net akademinė bendruomenė yra apleidusi savo pirminę misiją – šiais laikais ji susiskaidžiusi, linkusi į griežtą specializaciją, pagrindinė jos veikla, deja, įvairūs tyrimai korporacijoms, o ne atviros žinių platformos kūrimas visuomenei. Būtent tada, 2003 m., ir kilo mintis kurti atviro kodo žinių bazę, kuri būtų tikrai naudinga visuomenei. Ambicingas projektas prasidėjo mokslininkui ėmus ūkininkauti, tuomet teorinis projektas įgavo aiškius kontūrus, užsibrėžtas tikslas iki 2012 m. sukurti duomenų bazę, kurioje būtų aiškūs ir praktiški 50 išbandytų, efektyvių, kiek įmanoma pigesnių ir aplinkai draugiš-

www.ozonas.lt

kesnių techninių įrenginių brėžiniai. Nuo tada JAV, Misūryje, Factor e Farm ūkyje, vyksta intensyvus darbas – kuriami įvairių įrenginių prototipai, jų konstrukcijas virtualiai aptarinėja platus inžinierių, ūkininkų ir įvairių sričių specialistų tinklas, pasklidęs visame pasaulyje, taisomos klaidos, ieškoma geriausių įmanomų sprendimų. Na, o kai šį pavasarį M. Jakubowski pasirodė „TED“ konferencijoje GVCS, tariant jo

žodžiais tiesiog „sprogsta“. Dabar iki tol tik paties M. Jakubowski ūkyje testuota įrangą entuziastai jau gaminasi ne viename ūkyje JAV.

Laimingesnių bendruomenių galimybė JAV daugeliui iki šiol atrodo esanti šalis, kur teka pieno upės. Tiesa kiek kitokia.

Galinčiųjų tinklas

nuotrauka iš www.opensourceecology.org

Tema

Daugelis ūkininkų gyvena labai sunkiai, o peržvelgus jų turimą persenusį technikos inventorių, galima pamanyti, kad viešima Kuboje. Kaip žinia, specifinė technika yra gana brangi – tiek naujas, tiek padėvėtas traktorius kainuoja nemažai. O perkant padėvėtą visada tenka baimintis dėl įvairių gedimų rizikos. M. Jakubowski kalbėdamas apie GVCS įrenginius pabrėžia, jog jie visad kainuos apytiksliai 8 kartus pigiau nei pramoniniai giminaičiai, o jų našumas bus toks pat arba net didesnis. Taigi visiems, kurie moka naudotis internetu (ir turi suvirinimo žinių pradmenis) GVCS bus unikali galimybė savo pašiūrėse besimėtantį metalo laužą prikelti naujam gyvenimui. Tačiau OSE ne tik tiesia pagalbos ranką galo su galu nesuduriantiems ūkininkams, projektas turi gilų ideologinį pamatą. Vartotojiškos visuomenės nariai maitinasi iliuzija, jog jiems viskas yra prieinama – bet kokios technologijos, maistas, kelionės... Visi troškimai patenkinami (kartais keliais kompiuterio pelės spustelėjimais), svarbu, kad banko sąskaitoje būtų šiek tiek pinigų. Per pasaulį ritantis ekonominėms krizėms, pinigų „pasigaminti“ sekasi vis sunkiau, be to jų reikia vis daugiau norint įsigyti net pamatinėms gėrybėms. Galima pastebėti, kad jau kurį laiką plinta savarankiškumo ratilai – savo sodai, daržai, pasidaryk pats kultūros kultas, vieni kepa duoną, kiti mokosi siūti... M. Jakubowski kaip alternatyvą vartotojų visuomenei regi „gamintojų“ visuomenę, o GVCS siūlo kaip įrankių rinkinį kuriant visišką nepriklausomybę. Dažnai ieškantys alternatyvų šiuolaikiniam gyvenimo būdui yra kaltinami noru grįžti į priešindustrinius (dėl to tamsius) laikus. Tuo tarpu GVCS siūlo galimybę sukurti nuo nieko nepriklausomą, save išlaikančią bendruomenę su visais šiuolaikinio gyvenimo patogumais.

rodyti esąs iš fantazijos srities, tačiau Julia Valentine, aktyvistė padedanti pritraukti lėšas GVCS projektui paaiškina, „visi tie įrenginiai jau egzistuoja. Mes neišradinėjame rato. Mes tiesiog jį padarome prieinamą kiekvienam“. M. Jakubowski itin svarbu ir darna su aplinka. Viename interviu jis iškelia mintį, jog technologijoms turėtų būti būdas susijungti su aplinka, o ne susipriešinti su ja, „naudojant vietinius išteklius, tenka kur kas labiau pasikliauti savo artimiausia aplinka kaip viso ko šaltiniu, tuomet atsiranda kur kas didesnė pagarba mus supančiai gamtai“. Koncepcija, kuomet žmogus pats iš šalia esančių išteklių kuria savo gyvenamąją aplinką, šiuo atveju oponuoja su dabar įsigalėjusiu visuomenės modeliu, kuriame viskas yra perkama, o vietinių gamintojų tinklas yra nuslopintas. „Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad nuotraukos iš www.opensourceecology.org gaminsiu traktorius ar presą žemės plytoms, tačiau dabar tai darau, matau, kokie nepaprasti yra gamybos pajėgumai, kuriuos pastaruoju metu valdo šiuolaikinė globali Darna su gamta ir savimi gamybos sistema, neatitinkanti mūsų poOSE įsivaizduojamoje pavyzdinėje ben- reikių, sukurta senėti, generuoti pelną, o ne tarnauti žmonėms“, - gana anarchistiškai druomenėje žmonės yra atgavę savo gyveskambančias mintis viename iš daugelio nimo kontrolę ir gyvena darnoje su aplinka vaizdo įrašų dėstė M. Jakubowski, „Žmonės ir savimi. M. Jakubowski svarsto, jog idealiausiu atveju tokia nepriklausoma ben- dirba vis ilgiau ir ilgiau – technologijos juk druomenė galėtų turėti maždaug 200 narių. atsirado ne dėl to. Jos turėtų palengvinti žmonių gyvenimus. Taigi dalyvauju šiame GVCS technologijos tai bendruomenei eksperimente norėdamas tapti absoliučiu leistų pačiai pasirūpinti savimi: išsiauginti gamintoju, galėti susikurti savo aplinką už ir pasiruošti maistą, apsirūpinti energija, mažesnę kainą ir būti visiškai nepriklausostatytis namus, apsirūpinti medžiagomis, susisiekti. Kartais „pamišusiu mokslininku“ mas. Toks mano tikslas“. Mokslininkas teigia, jog GVCS įrengivadinamas idėjininkas yra apsvarstęs ir niai laisvas bendruomenes padės susikurti robotinių technologijų galimybę, skaitmetiek JAV, tiek bet kokioje pasaulio vietoje. ninę technologijų replikaciją. OSE tikslas Skeptikai netruko prikibti prie paties šalti– mini civilizacija su visais šiuolaikiniais nio – internetinės erdvės (mat visi įrengipatogumais. Daug kam užmojis gali pasi-

Tema nių brėžiniai patalpinti internete). Juk visi žino, kad labiausiai skurstantys žmonės, gyvenantys Afrikoje, Indijoje, Kinijoje, kitose besivystančiose šalyse, kuriems tokių technologijų turėjimas reikštų kardinalų gyvenimo pokytį labai dažnai neturi priėjimo prie interneto, nemoka juo naudotis. Į tai M. Jakubowski atsako griežtu, „jei norės tobulėti, jie privalės pasikeisti“.

Laisvai prieinami brėžiniai Kol kas iš 50 įrenginių, sudarysiančių pilną GVCS rinkinį, prototipai sukurti aštuoniems: Suspaustų žemės plytų presas (Liberator), universalus traktorius (LifeTrac), mažesnio mastelio traktorius (MicroTrac), kultivatorius, maitinimo kubas, lazerinės pjaustymo staklės, gręžimo staklės, metalo pjaustymo ir skylių jame mušimo įrenginys. Kol kas dalijimuisi pilnai parengti tik suspaustų žemės plytų preso brėžiniai. Be to, jog siekiama GVCS įrenginius kurti kuo paprastesnius, yra apsvarstyta ir jų replikacinės galimybės. Tai yra, mašinos tų įrenginių funkcionalumo spektrą. gali gaminti ne tik produktus, bet ir kitas Atviro kodo projektai nėra naujovė, bet mašinas. Pavyzdžiui, lazerinės pjaustymo dažniausiai jie sutinkamos internetinėje staklės yra sukonstruotos taip, kad gali erdvėje, („Ubuntu“, „Open office“, „Gimp“, pagaminti savo pačių kopiją. Anot M. Jakubowski replikacijos koncepcija siūlo aibę „Mozilla Firefox“), tuo tarpu techninė įranga yra tai, kas iš tiesų gali pakeisti gyvegalimybių, tarkim 3D spausdintuvas (Renimą, tai šiuolaikinio patogaus gyvenimo pRap) kuriamas toks, kad galėtų atspauspagrindas. Ir su GVCS jis kiekvienam gali dinti savo paties plastikines dalių kopijas. būti prieinamas. Įrenginių dalys kuriamos tokios, kad Tiesa, sukurti visą rinkinį per užsibrėžgali būti keičiamos vietomis, taip didinant

nuotrauka iš www.opensourceecology.org

tą laiką reikia nemažų resursų, norintys prisidėti prie GVCS įgyvendinimo gali peržvelgti tinklapyje siūlomus kolaboravimo būdus.

Tolimesniam domėjimuisi: www.opensourceecology.org | www.ted.com/talks/marcin_jakubowski.html

Pagrindiniai GVCS bruožai mokamai skelbiami 3D modeliai, schemos, instrukcijų video, biudžetai, įrenginių valdymo taisyklės, nemokama prisidedančių specialistų konsultacija.

• Nebrangu. Įrenginių gaminimas ar pirkimas yra vidutiniškai 8 kartus pigesnis nei perkant juos iš pramoninių gamintojų. Įskaitant GVCS gamintojo darbą (15 dolerių už valandą).

• Moduliniai. Varikliai, dalys, maz-

gai, energijos taškai – visos dalys gali būti sumainomi, grupuojami vis kitaip taip diversifikuojant įrenginių funkcionalumą.

• Vartotojo prižiūrimi. Įrenginiai

www.ozonas.lt

sukonstruoti taip, kad pats vartotojas gali juos lengvai išardyti, prižiūrėti ir susitaisyti. Tam nereikalingos brangiai kainuojančios remonto paslaugos.

• DIY. Vartotojas viską gaminasi pats,

tad gali kontroliuoti modeliavimo, gamybos procesus, atlikt GVCS įrankių modifikacijas.

• Uždaro ciklo gamyba. Metalas yra

pagrindinis pažengusios civilizacijos komponentas. Sudaromos sąlygos perdirbti padėvėtą metalą iki pirminės žaliavos, tinkamos GVCS įrankių gamybai.

• Didelis efektyvumas. GVCS įrankių efektyvumas turi atitikti arba viršyti industrinių konkurentų efektyvumą.

• Lanksti gamyba. Įrodyta, kad

bendro pobūdžio mašinerijos naudojimas tinkamo masto gamyboje yra geriausia alternatyva centralizuotai gamybai.

• Paskirstymo ekonomika. Skati-

nama iniciatyvų, kylančių iš GVCS platformos replikacija, manant, jog tai kelias į laisvę, sutampančią su Džefersoniška demokratija.

• Pramoninis efektyvumas. Sie-

kiant užtikrinti perspektyvų pasirinkimą lanksčiam gyvenimo būdui, GVCS įrenginiai atitinka arba pranoksta pramoninių konkurentų našumą.

• Atviro kodo. Wiki puslapyje ne-

Trumpai

Saugomose vietovėse – tradicinė architektūra

Tamsūs laikai raganosiams

Belgija be atominės energetikos

Siekiant, kad šalies nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose daugiau būtų statoma tradicinių sodybų, pradėti rengti etnografiniams regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų ir jų elementų katalogai. Šį projektą vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Numatoma išleisti penkis tradicinės architektūros katalogus. Jie pirmiausia bus naudingi norintiesiems pasistatyti ar rekonstruoti sodybas Vakarų Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje, Žemaitijoje ar Mažojoje Lietuvoje. Kiekvieną katalogą sudarys kelios dalys – istorinė apžvalga, tradicinės architektūros pastatų ir elementų pavyzdžiai, projektavimo ir statybos darbų organizavimo bei vykdymo aprašymai. Bus pateikta ir naujų sodybų projektų, sukurtų remiantis tradicine architektūra. Jau yra išleistas tradicinės architektūros katalogas „Kaimo statyba: Rytų Aukštaitija“. Jame pateikti dvylikos naujų sodybų projektai, jų istorinis kontekstas, projektavimo ir statybos darbų aprašas. Sodybų projektai pavadinti dvylikos mėnesių vardais. Su katalogo „Kaimo statyba. Rytų Aukštaitija“ elektronine versija galima susipažinti Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko tinklapyje (http://www. anp.lt/images/Dokumentai/Leidiniai/kaimo_statyba-rytu_aukstaitija.pdf). Iš www.am.lt

Belgijoje pastaruoju metu veikia 7 reaktoriai dviejose atominėse elektrinėse. Šalis paskelbė, jog jei paaiškės, kad energetinius poreikius galima pilnai patenkinti iš alternatyvių energetikos šaltinių – tuomet atominės elektrinės bus uždarytos iki 2025 m. Trys seniausi reaktoriai būtų sustabdyti iki 2015 m., o likę iki 2025 m. Paskutiniais Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2009 m. atominėse elektrinėse buvo sugeneruota 55% Belgijai reikalingos elektros energijos. Johanas Albrechtas, aplinkosaugos ir energetikos politikos analitikas sakė, jog viskas priklausys nuo to, ar iki 2015 m. šalis bus pasiruošusi pilnai patenkinti savo energetinius poreikius iš alternatyvių šaltinių, „CREG, kontroliuojanti Belgijos energetikos sektorių, tvirtina, kad to dar nebus“. Analitikas taip pat pabrėžė, jog atomo atsisakymo scenarijus priklausys ir nuo šalies ekonominės situacijos. Jei bus krizė, bus lengviau, mat šalies pramonei reikės mažiau energijos, bet, jei seksis gerai, bus nelengva prisitaikyti prie didelio energetinio poreikio. Šiuo metu belgų valdžia tariasi su investuotojais, svarstoma, kaip bus galima kompensuoti 5860 MW energijos. Iš www.euractiv.com

Šį spalį Vietname Javos raganosiai oficialiai paskelbti išnykusiais. Nauji duomenys iš Pietų Afrikos leidžia teigti, jog, atsižvelgiant į brakonierių „pergales“, šie metai raganosiams ten bus prasčiausi istorijoje. Per dešimt 2011 m. mėnesių buvo subrakonieriauti 341 raganosiai, lyginant su 333, nužudytais per visus praėjusius metus. Brakonieriavimą skatina raganosio rago poreikis rytų ir pietryčių Azijoje (jis naudojamas tradicinėje medicinoje kaip magiškas vaistas nuo gausybės rimtų sveikatos sutrikimų). WWF Azijos rūšių ekspertas daktaras Barney Long sakė, jog tikroji raganosių vertė neturėtų būti matuojama materialine rago verte, „dešimtis milijonų metų raganosiai buvo integrali natūraliojo pasaulio dalimi, o žmonija per kelis dešimtmečius nulėmė dramatišką rūšies nunykimą. Dar galime tai sustabdyti“. Šiuo metu raganosių brakonieriai yra Pietų Afrikos teisėsaugos akiratyje, tačiau pareigūnai kovoja ne su pavieniais asmenimis ar gaujelėmis, šiuo atveju susiduriama su įtakingais brakonierių karteliais, kurie kontroliuojami iš Pietryčių Azijos. Iš www.treehugger.com

Trumpai

Klimato kaita su šauktuku

Kamieninės ląstelės gelbės raudonąją knygą

Scripps tyrimų instituto mokslininkai ėmėsi kurti nykstančių gyvūnų rūšių kamieninių ląstelių banką. Dar rugsėjį pasaulio mokslinėje spaudoje instituto atstovai paskelbė, jog iš paprastų odos ląstelių buvo atkurtos kamieninės ląstelės. Manoma, kad ateityje tokias ląsteles galima panaudoti gerinant kai kurių rūšių reprodukciją, didinant genetinę įvairovę ar gerinant nelaisvėje esančių gyvūnų sveikatą. Kamieninės ląstelės organizme gali išsivystyti į daugelio tipų ląsteles. Dalijantis kamieninėms ląstelėms, jos turi potencialą tapti bet kokia specializuota ląstele – raumenų, smegenų, kraujo, spermos ir t.t. San Diego Zoologijos sodo Išsaugojimo tyrimų instituto genetikos skyriaus direktorius daktaras Oliver Ryder sakė, jog pats geriausias būdas valdant gyvūnų išnykimą – yra saugoti rūšį ir jos gyvenamą vietovę, „tačiau, tai ne visada pavyksta“. Mokslininko nuomone kamieninių ląstelių technologija siūlo viltį, kad gyvūnai nebūtinai išnyks, net jei jie bus visiškai priversti atsitraukti iš savo gyvenviečių, „jei žmonija nori išsaugoti nykstančias rūšis, reikia naujų metodologijų. Mat viena pagrindinių problemų su mažomis populiacijomis, kaip kad šiaurinis baltasis raganosis – net jei jie dauginasi, jų genetinė įvairovė yra neišvengimai žema, dėl to atsivedami nesveiki jaunikliai“. San Diego zoologijos sode dabar įkurtas kitas, alternatyvus „šaldytas” zoologijos sodas, kuriame kaupiami nykstančių gyvūnų ląstelių pavyzdžiai. Iš www. ens-newswire.com

www.ozonas.lt

Nepriklausomi tyrėjai apskaičiavo, kiek JAV atsiėjo pastarojo dešimtmečio šeši didžiausi ekstremalūs klimato reiškiniai. 2000-2009 m. periodo stambiausios katastrofos buvo įvertintos 14 milijardų dolerių. Ir šįkart mokslininkai skaičiavo ne žalą materialiniam turtui, bet žmogaus sveikatai. „Kai nutinka nelaimė, girdime pranešimus apie turtinę žalą ir draudimo išlaidas, - sakė Kim Kim Knowlton vyresnysis mokslininkas Gamtos išteklių gynybos taryboje (NRDC) ir tyrimo bendraautorius, sveikatos priežiūros išlaidos niekada nėra įtraukiamos“. Tyrimą atliko mokslininkai ir ekonomistai iš NRDC, be dviejų Kalifornijos universitetų (Berkeley ir San Francisko). Beje, nebuvo įskaičiuoti pragaištingojo uragano Katrina padariniai, mat juos tiesiog sunku įvertinti. Šeši apžvelgiami įvykiai lėmė 1689 priešlaikines mirtis, 8992 hospitalizacijas, 21113 apsilankymus ligoninių priimamuosiuose ir 734398 pacientų vizitus. Tyrimo išvadose skelbiama, jog brangiausiai kainavo priešlaikinės mirtys (apie 13,3 milijardų dolerių). Jos įkainuotos atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos agentūros pateikiamą statistinio gyvenimo vertę (7,6 milijonai dolerių). Iš www.mnn.com

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) Londone pristatė tradicinę Pasaulio energetikos perspektyvą. Joje grėsmingai tvirtinama, kad, jei per ateinančius penkerius metus nebus kardinalių pokyčių energetikos politikoje, – bus „užsirakinta“ neefektyvioje energetikos sistemoje, o pasaulio laukia neatitaisomi klimato kaitos padariniai. Ataskaitoje teigiama, jog dar yra laiko veikti, tačiau nepaisant žingsnių teisinga linkme, galimybių durys jau yra užsiveriančios. „Jei iki 2017m. nebus priimti tarptautiniai įsipareigojimai, tuomet tos durys užsivers amžiams“, - gąsdino TEA vyriausias ekonomistas Fatih Birol. Šiuo metu pagrindinės tendencijos kelia nerimą – išmetami CO2 kiekiai auga, energijos vartojimo efektyvumas globaliose ekonomikose prastėja jau antrus metus iš eilės, o išlaidos naftos importui siekia rekordines aukštumas. F. Birol spaudai tvirtino, jog aktyvių veiksmų atidėliojimas yra klaidingas taupumas, - „kiekviena iki 2020 m. išvengta dolerio investicija į švaresnes technologijas reikš papildomus 4,30 dolerius, kuriuos dėl padidėjusių emisijų reikės išleisti po 2020 m.“. Iš www. ens-newswire.com

Klimato kaitos kaina

ty s n a in m a

G ty s n a in n

ty s

Veltinio batukai

Tema

Eglė KVAS „Pradėjome nuo mažų dalykų – pasirinkome kiek įmanoma švaresnę vietą gyvenimui – atokų vienkiemį Molėtų rajone, rūšiuojame atliekas, auginame žąsis, vištas ir daržoves be chemijos, renkamės, ką valgome, stengiamės nešiukšlinti ir to mokome savo vaikus“, ‒ apie svarbiausius dalykus gyvenime pasakojo Inga Samušienė, kurios velti batukai pastaruoju metu keliauja po visą pasaulį: JAV, Australiją, Kanadą, Indiją, Naująją Zelandiją, Braziliją, Vietnamą, Pietų Korėją... Jaukūs rankų darbo batukai žavi originaliu dizainu, jaukiomis spalvomis, netikėtomis detalėmis. Velti nuotakos bateliai? Velti vyriški batai, primenantys sportbačius? Gėlės, paukščiai, dekoracijos? – įmanoma viskas. Kalbiname Ingą apie hobį tapusį verslu.

nuotraukos iš asmeninio archyvo

Kada susidraugavot su veltiniu? 2006 m žiemą pirmą kartą išvydau veltus rūbus, batelius, smulkmenas – labai nustebino, mat įsivaizdavau, kad veltinis tai tik stori „vailokai“. Pabandžiau pati. 2007 pavasarį pradėjau velti intensyviai – daugiausiai avalynę, visa kita domino mažiau.

Ir paskutinis – mane nuoširdžiai žavi, kiek dar daug reikia „atrasti“ veltinio technologijoje. Tai gana pamiršta tekstilės rūšis Kiekvieną kartą kai būna Sankt Peterburge einu į „Ermitažą“ „aplankyti“ Pazyryk kapavietėje rastų veltinio kilimų – jų spalvos ryškios, mėlyna yra mėlyna, raudona – raudona, nors praėjo jau beveik 2500 metų, didžiausias jų – veltas, vientisas 30 kv. metrų! Mane labiau žavi mažesnieji šioje kapavietėje rasti velti kilimai – subtilūs, sudėtingų raštų, deja, restauratoriai nesugebėjo jų deramai atkurti – technologija pernelyg sudėtinga ir... prarasta.

Iš kur ta meilė veltiniui, kuo jis ypatingas ? Ilgą laiką man veltinis buvo kaip stebuklas – imi vilną, paveli, paminkai ir štai tau visai kas kita – gal minkštas šalikas ar prabangus rūbas, o gal tvirti bateliai ar rankinė. Su audiniu aiškiau, nėra stebuklo, padaromi Kaip išmokot velti batukus – ar tai siūlai, suaudžiami – yra audinys, sukerpi, sudėtinga, kiek laiko užtrunka? susiuvi. O veltinis toks stebuklingas – ranDabar, kai moku ir tiksliai žinau techkų šiluma ir energija, vanduo dar muilas nologiją, – ilgai neužtrunku. Kasdien arba išrūgos ir virsmas įvyksta. nuveliu 1-3 poras, kartais aš pati, kartais Kitas, mane labai žavintis aspektas, tai su vyro pagalba. Sudėtinga buvo išmokti galimybė vėlimo technologijos būdu iš ir sužinoti tiek, kiek dabar žinau, daug vilnos „lipdyti“ avalynę. Nuoširdžiai nemėgstu siūti. O lipdyti man patinka, kartais ką reikėjo sugalvoti pačiai, pritaikyt prie esamų darbo sąlygų, šiuolaikinių medžiagų net per kursus pajuokauju – šiandien mes – o, svarbiausia, reikėjo pritaikyti dabartinio užsiimsime lipdymu. žmogaus – vartotojo poreikiams. Dabar gi Trečia – tai neišsenkančios galimybės viskas greitai – mada keičiasi greitai, rūbai „kurti“ savo „audinius“, gali maišyti vilną ir batai dėvimi trumpai, atrodo gražiai, jie su visokiais audinių gabalėliais, siūlų atliepatogūs. Sunku pagaminti analogiškus gakomis, vietiniais ar egzotiškais pluoštais minius be mašinų, tik rankomis, kuo šva– tada užpili vandeniu, muilu, patrini ir riau. Manau, daug kam sunku ir patikėti, štai tau naujas ir dar nematytas paviršius! kad jiems skirti gaminiai buvo ilgas valanir beje tai labai kūrybiškas būdas perdirbti das gaminami rankomis, galvojant apie jų moteriškų spintų antrines žaliavas.

būsimą savininką, jie neturi 100% dublikato. Kuo išsiskiria veltinio batukai? Patogumu. Natūralumu. Plius visos gerosios vilnos savybės – mūsų oda „kvėpuoja“ , vilna reguliuoja kūno temperatūrą – kai mums šalta – ji šildo, kai karšta – vėdina. Dizainą kuriate pati? Iš kur semiatės įkvėpimo? Viską galvoju pati. Įkvėpimas iš kasdienybės, mūsų aplinkos, kartais medžiagos „užveda“ ant kelio. Tiesa pasakius, aš esu labiau amatininkė, negu dizainerė. Kiek jums svarbi ekologija, kuo atsispindi jūsų veikloje? Mūsų pievas nugano ir patręšia lietuviškos avelės Škudės – jos taip pat yra ir vilnos šaltinis mūsų verslui, deja, ateityje teks vieną kitą ir suvalgyti – mes nesame vegetarai, o šeimai reikia švarios vertingos mėsos. Dar kol kas tik svajojame apie molinį namą ir apie švarią energiją – vėjo jėgainę ar saulės baterijas. Dalis mūsų gaminamų veltinukų yra ekologiški – vėlimo procesas yra švarus, tik vanduo, muilas (aš naudoju kuo natūralesnį muilą) ir rankų darbas, naudojama vilna yra užauginta, išplauta (nekarbonizuota) ir iškaršta Lietuvoje, spalvos išgaunamos maišant skirtingų natūralių spalvų vilnas.

G a m in a n s ty

Tema

a m in a n s ty

G a m in a n s ty

G a m in a n

Elektrinis motoroleris

Kelias praktiškas judančias transporto priemones esi sumeistravęs? Grynai savo rankomis – tris: du dviračius ir motorolerį. Praktiškumas čia yra gana subjektyvus dalykas, mat ne kiekvienam patinka mintis prie transporto priemonės jungti laidą ir laukti, kol įsikraus. Tačiau važiavimo malonumas visą tai atperka.

Ar brangios detalės, viską galima rasti Lietuvoje? Dalys baisiai brangios ir Lietuvoje jų nėra. Yra kelios įmonės parduodančios kiniškus dviračių perdarymo komplektus, bet tai – mėgėjams, bandantiems pirmą kartą patirti elektrinio transporto teikiamus malonumus. Pavyzdžiui, kokybiškas akumuliatorius paprastam dviračiui, galinčiam vien elektros energija nuvažiuoti 20 kilometrų, kainuoja apie 1000 Lt (su importo mokesčiais, bet be siuntimo kainos). Norint padvigubinti atstumą, dvigubėja ir kaina. Motoras dar tiek pat. Ar motoroleris pateisino lūkesčius, kokie jo privalumai? Kiek galima nuvažiuoti ir kiek laiko trunka įkrovimas? Ir taip, ir ne. Įspūdžiai buvo nepakartojami ir tai tikrai pateisino lūkesčius. Kurį laiką savo ankstesniu e-dviračiu važinėjau į paskaitas. Na, o motoroleris buvo spontaniškas projektas, bandant įsitikinti idėjos įgyvendinamumu. Akumuliatorių panaudojau skirtą dviračiui, taigi nuvažiuojamas atstumas nebuvo labai įspūdingas, tačiau

gyvenant centre – pakako. Įkrovimo laikas, turint pakankamai galingą įkroviklį ir elektros įvadą, – apie 15 minučių. Kur patartum ieškoti informacijos, norintiems patiems kažką daryti savo jėgomis? - Visa pradedančiajam reikalinga informacija yra viešai prieinama internete. Galėčiau rekomenduoti užsieniečių forumą http://endless-sphere.com/forums/ (anglų k.) arba, jei informacijos norite lietuviškos, galite aplankyti mano blogą http://e-motion.lt/ ir jo forumą. Kokie ateities planai? Ką dar esi sumanęs pagaminti? Kitas logiškas žingsnis – elektromobilis. Tačiau supratau, kad vieno savo jėgomis kalnų nenuversiu, todėl radau investuotoją verslui pradėti. Prisijungė ir bendramintis, pasidaręs pirmą legalų elektromobilį („3E“, Honda HR-V) Lietuvoje. Prieš kiek daugiau nei metus kartu įkūrėme įmonę, sukūrėme darbo vietų. Dabar dirbame komandoje, turime aiškius užsibrėžtus tikslus. Kuriame, gaminame ir eksportuojame elektroniką elektromobiliams ir kitoms elektrinėms transporto priemonėms bei akumuliacinėms. Dirbame siauroje srityje, bet tik taip galima daug pasiekti. Apie mus jau turbūt girdėjote iš žiniasklaidos – prieš pusmetį pastatėme pirmą elektromobilių įkrovimo stotelę Vilniuje. Tai buvo mūsų kurta dovana Vilniaus miestui.

Kalbant apie motorolerį, ar įmanoma tokį pasigaminti patiems, ar tai itin sudėtingas techninis darbas? (suprantu, kad bet kas vis tiek to nesugebėtų padaryti, tačiau..) Labai priklauso nuo lūkesčių. Jei norima turėti pilnavertišką transporto priemonę, su kuria nekyla visiškai jokių gilaus išmanymo reikalaujančių problemų – vargu. Pavyzdžiui, e-dviratį galima pasidaryti ir be gilių elektronikos žinių, tačiau, anksčiau ar vėliau tų žinių jis iš jūsų pareikalaus įvairūs smulkūs gedimai, noras patobulinti ar pan. Vis tik dalys kinietiškos, o kinišką daiktą nusipirkus, pirma jį reikia išrinkti, perrinkti ir tik tada atsargiai naudoti. Mano pirmieji dviračiai savo konstrukcija buvo gan paprasti, na o motorolerio projektas jau pareikalavo nemažai žinių. Teko projektuoti ir savom rankom gaminti trimates konstrukcijas, modeliuoti mechaninį atsparumą, projektuoti elektronines schemas ir spausdinto montažo plokštes, jas gaminti, rašyti mikroprocesorių programas, diegti saugumo reikalavimus ati-

tinkančias funkcijas. Tai pareikalavo ne tik daug darbo, bet ir gana plačių žinių. Prie viso to dar reikėjo kelių dešimčių puslapių dokumentacijos motorolerio įregistravimui, mat keitėsi „kuro“ tipas – iš benzino į elektrą. Motoroleriui juk reikalingas valstybinius numeris, techninė apžiūra, civilinės atsakomybės draudimas.

Eglė KVAS Pačiam pasigaminti galima ne tik papuošalų. Pavyzdžiui, koks rimtas vyras gali sukalti lesyklėlę, lentyną, lovą, pagaminti vakarienę, sumontuoti laivo ar lėktuvo modelį. Juokai juokais, o štai čia pristatome Šarūną Šutavičių, kuris elektronika, kaip jis pats sako, domėtis ėmė dar darželio laikais. Kas būtų pagalvojęs – pomėgis liko visam gyvenimui. Kalbamės apie sėkmingai pavykusį elektroninio motorolerio sukonstravimo eksperimentą.

nuotraukos iš asmeninio archyvo

www.ozonas.lt

ty s n a in m a in

ty s

Tema

ty s

Kitokio dizaino studija „Absurdo idėjos“

Eglė KVAS „ ... aš reikalauju iš absurdo kūrybos to paties, ko reikalavau iš absurdo mąstymo – maišto, laisvės ir įvairovės“ Albert Camus fraze savo veiklos filosofiją paaiškina interjero architektė Jurgita Jakubauskaitė, kurios praktiška kūryba visuomenę pasiekia per „Absurdo idėjų“ dizaino studiją. Moters veiklos laukas gana platus, nuo papuošalų iki interjero detalių. Viską vienija pasirinktos medžiagos – tai daiktai, kurie paprastai būtų laikomi atliekomis. Netikėtai apdoroti ar sujungti jie tampa unikaliais objektais. gaminius (interjero detales, baldus, aprangos aksesuarus ir kt.) aš siekiu kuo daugiau panaudoti antrinių žaliavų bei įvairių atitarnavusių daiktų. Išnagrinėjus gamybinius procesus, akivaizdu, kad didžiuliai kiekiai žaliavos (atraižos, brokuotos detalės ir kt.) išmetami arba, geriausiu atveju, perdirbami, tačiau nuotraukos iš asmeninio archyvo į mažesnės vertės produktą. Šiai dienai galiu įrodyti, kad net iš, rodos, niekam Kas yra „Absurdo idėjos“, kada jos jau nebetinkančių atliekų galima sukurti gimė? vertingus ir įdomius gaminius. „Absurdo idėjos“ yra ne tik kitokio dizaino, bet ir kitokio mąstymo studija. Kaip manote, kokią dalį buityje susiPati idėja kurti „kitaip“ man kilo jau seniai. darančių neorganinių atliekų galima Pavadinimas buvo sugalvotas dar 2005m panaudoti kūrybiškai? ir pamažu klostantis palankioms aplinkyManau, viską. Aš išmokau konstruoti bėms buvo einama link to, kuo „Absurdo savo daiktus iš kitų daiktų. Atradau, kad idėjos“ yra dabar. Renkantis pavadinimą visai nebūtina žaisti su forma, paskui sukti savo įmonei, siekiau ne šokiruoti vartotoją, galvą, kaip ją išgauti. Dabar mano žaidimas bet kuo tiksliau apibrėžti veiklos filosofiją. yra šiek tiek kitoks – kaip sujungti arba Žodis „absurdas“ aiškinamas kaip beprasmybė, prasmės neturintis reiškinys. O „idė- transformuoti vienus daiktus, kad gautųsi naujas ir kitoks daiktas. ja“ – pagrindinė daikto esmė. Mano tikslas – beprasmybei suteikti prasmę. Pradžioje Ką įvardintumėte kaip įdomiausius buvo idėja ir užregistruotas pavadinimas. savo projektus? Vėliau įregistravau įmonę, dar po kelių Visi mano projektai man yra įdomūs, metų atsidariau atviras dirbtuves ir pradėnes kiekvienas projektas yra kažko naujo jau eksperimentuoti su antrinėm žaliavom atradimas. Kiekvienu projektu esu pastatoir daiktais skirtais išmetimui, bandant iš jų pagaminti naujus, kitą funkciją atliekančius daiktus. Kelių žmonių kolektyvas? Nuo įmonės įkūrimo čia dirba tik „me myself & I“ (aš pati). Ką gaminate? Kokia veiklos filosofija? Per pusantrų metų veiklos jau spėjau įrodyti, kad iš antrinių žaliavų galima gaminti tiek papuošalus, aprangos aksesuarus, interjero detales ir net baldus. Kuriant savo

ma prieš mažo biudžeto faktą ir didžiulius užsakovų lūkesčius. Tada prasideda šiukšlių rinkimas ir improvizacija. Rezultatas kartais nustebina ne tik užsakovus, bet ir mane pačią. Su kokiomis medžiagomis dirbti įdomiausia? Man nėra skirtumo, su kokia medžiaga dirbti. Rezultatas dažnai būna netikėtas, būtent dėl to, kad aš mažiausiai galvoju, ar ta žaliava yra tinkama.

Kiek Jums svarbi ekologija kaip judėjimas/gyvenimo būdas? Dažnas man užduodąs klausima – kurioje vietoje gi slepiasi ta ekologija mano veikloje, jei aš dirbu su plastiku ir kitom visai neekologiškom medžiagom. O ekologiškumas yra tame, kad mano gaminiams nereikia naujos žaliavos – aš naudoju tai, ką kiti meta į šiukšles. Taigi tam tikra prasme mažinu sąvartynų tūrį. Gal galite užsiminti apie ateities projektus, ką dar esate sugalvoję? Absurdo idėjos nėra tradicinis verslas. Tai savotiškas iššūkių projektas. Kiekvienu savo žingsniu vis bandau kažkam kažką įrodyt. Pvz.: „Lietuvoje yra iš ko gaminti“, „Nuosavas verslas be didelių investicijų – misija įmanoma“, „Neišradinėk dviračio iš dviračio – daryk iš jo fotelį“. Jau pradėtas naujas mano projektas pavadinimu „Lieku.LT“ – tiems, kurie lieka. Ateityje planuoju dar ne vieną didesnio mąsto socialinį projektą.

a m in a n s ty

Tema

a m in a n s ty

G a in a n

s ty

www.ozonas.lt

nuotraukos iš asmeninio archyvo

Mūsų aplinkoje daug specializuotų, trumpo gyvavimo laiko daiktų – ko reikia, kad jie atgimtų? Kaip manai, ar visi turi tokį šansą? Beveik viskas šiais laikais yra perdirbama, tik ne visi tai supranta. Tiesiog į išmetamus daiktus reikia pažvelgti kitu kampu, kitokioje aplinkoje. Juk ne viskas, kas yra išmetama, turi būti išmetama.

Stūmoklis kaip laikrodis? Gal galima dar kokias nors reikšmes išplėtoti iš šios sąjungos? Stūmoklis yra kaip ikona kalbant apie automobilius. Nors tai yra kiek banalokas žingsnis iškart pradėti nuo pačių charakteringiausių detalių, tačiau tai duoda gerą pradžią tolimesnei darbų eigai ir leidžia suprasti, ko reikia vystant sudėtingesnius objektus.

s ty

Kodėl resursų šaltiniu pasirinkai automobilį? Mane, kaip dizainerį, visada žavėjo savotiško plastiškumo formos ir jų spalvų gama. Nebenaudojamos automobilių detalės, kurios yra labai charakteringos (tokios kaip krumpliaračiai, stūmokliai, velenai ir t.t.), yra vienas pagrindinių akcentų pabrėžiant šią plastiką. Žinoma, dizainas buvo pirminis tikslas, tačiau darbų eigoje ėmiau galvoti ir apie perdirbimo idėją. Tai tiesiog neišsenkantis įkvėpimo šaltinis, nes kiekvieno automobilio dalys labai skirtingos, ką jau kalbėti apie detalių derinius. Vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių šį pasirinkimą, yra tas, jog jau nuo mažens labiau domėjausi ne automobilio išvaizda ar ženkliukais ant variklio gaubto, bet jo modifikacijomis, sandara, medžiagomis.

Kaip Tavo akiratyje atsirado perdirbimo idėja? Labai atsitiktinai: draugas tvarkė savo seną, tačiau nepriekaištingos išvaizdos ir techninės būklės „Lada 2104“. Turėjo sportinį to laikotarpio „Lados“ variklį, tačiau norėjo jį šiek tiek modernizuoti: atnaujinti visus variklio „vidurius“. Teko keisti ir stūmoklius, kurie buvo dar geri, tačiau nelabai derėjo prie variklio atnaujinimo. Tuomet ir paprašiau, kad jis paliktų tuos stūmoklius, kad galėčiau juos „prikelti antram gyvenimui“. Nuo tada visi draugai man tempia įvairias automobilių dalis, kurios pasižymi labai išraiškinga, manieringa forma. Daugiausiai dalys yra tokios, kurios visą laiką būna naudojamos giliai variklyje, ir žmonės, kurie mažai išmano apie automobilius, nustemba, kai pasakai jiems, jog, tarkim, šis laikrodis kažkada buvo bene pagrindinė seno žigulio detalė...

Neįprastas, bet stilingas daiktas gali gimti net iš paties neįtikinamiausio šaltinio. Jaunas dizaineris Edvinas Rusteika pasakojo apie laikrodžio, galinčio papuošti bet kokio „industrialisto“ ar šiaip „Betmano“ mėgėjo kambarį, projektą.

Eglė KVAS

Laikrodis iš variklio dalių

t n a in m a

G ty s n a in m a

G ty s n a in

Tema

Papuošalai iš senų audinių

Eglė KVAS Papuošalai tarnauja ne tik kaip akį traukiančios dailios mūsų rūbų ar mūsų pačių dekoracijos, jie leidžia žaibiškai susidaryti nuomonę apie jų dėvėtojo asmenybę. Pasirinktas stilius signalizuoja apie žmogaus pomėgius, gyvenimo būdą. Nieko keisto, kad nuolat vyksta originalių ir iškalbingų papuošalų paieškos. Supažindiname su Urte Karalaite, jauna kūrėja, kuri kuria tikrai neįprastus papuošalus iš senų audinių. Jie minkšti, jaukūs, šviesūs. U. Karalaitė „Ozonui“ pasakoja apie savo veiklą. Kaip viskas prasidėjo? Perskaičius klausimą prisiminiau, kaip darželyje pavogiau nėrimo vąšelį, nors tada dar nelabai žinojau, ką su juo daryti... Tikriausiai tai ir buvo pradžia. Mano mama labai daug siuvo, močiutės mezgė, nėrė, tad buvo ideali aplinka mokytis rankdarbių, tik kantrybės tada labai trūko... Dar kartą pabandžiau prie jų prisėsti prieš porą metų, gyvendama Airijos kaime. Ten įkvėpimas nugalėjo kantrybės trūkumą ir gimė tai, ką kuriu iki šiol – papuošalai iš audinių. Papasakok, ką gamini, tik papuošalus ar ir kažką daugiau? Šiuo metu gaminu tik papuošalus. Tačiau mane taip pat labai traukia šviestuvai ir baldai. Gyvendama Airijoj visus namuose esančius šviestuvus buvau padariusi iš sandėliuke rastų gėrybių ir audinio. Baldų kūrimas kol kas laukia daugiau techninių žinių, įgūdžių ir laiko...

kurio savininkas galėtų pats parašyti žinutę aplinkiniams, mat jau įsitikinau, kad jie tinka tiek senam, tiek jaunam, tiek ekstravagantiškam, tiek kukliam.. Tad ir žinutę kiekvienas siunčia skirtingą. Kiek tau svarbi ekologija, ką manai apie šį judėjimą/gyvenimo būdą? Man tai yra labai svarbu, tačiau nesivaikau jos dėl mados. Gamta mano gyvenime visada užėmė svarbią vietą, tad stengiuosi būti jai draugiška. Darau tai, ką visada dariau ir kas susiderina su mano gyvenimo būdu. Dievinu tikras ekologiškas savo močiutės daržoves, tačiau neperku visų iš eilės pakuočių pažymėtų „Eko“. Mano papuošalai yra pagaminti tik iš senų (second-hand) audinių, nes tai buvo dalis mano idėjos, tad jie irgi turi tam tikrą „eko“ žinutę, kuri yra viso labo simbolinė, bet man labai svarbi.

Gal gali kažką patarti norintiems patiems kažką pasigaminti, kad ir papuošalų, ar tai sunku, nuo ko pradėti? (juk turbūt kam pasakius dažnas tik numyks „sunku“, „nemoku“...) Tiesa ta, kad mes visi turime potencialą kurti, tik vieni sako „aš nemoku piešti ir net nebandysiu“, o kiti – „aš turiu idėjų, pabandysiu jas įgyvendinti“. Idėjos įgyvendinimas jau yra antras etapas, kuris gali būti daugiau arba mažiau sėkmingas, tai lemia patirtis, sugebėjimai, nuotaika ir daug kitų veiksnių. Kūrybiniame procese, manau, reikia pradėti nuo pasitikėjimo savimi ir tiesiog mėgautis procesu, o ne desperatiškai siekti idealaus rezultato. Yra tokia puiki knyga skatinanti perdirbimą ir kūrybiškumą buityje, mane ji labai įkvėpė pradžioje – „Remake It Home: The Essential Guide to Resourceful Living” (Henrietta Thompson).

Su kokiomis medžiagomis dirbi, kas lėmė tokį pasirinkimą? Dirbu su tuo, kas pasitaiko po ranka. Man patinka generuoti idėjas ekspromtu. Tačiau šiuo metu papuošalus kuriu tik iš įvairių medvilninių ar kitokių audinių. Manau, audinį pasirinkau todėl, kad jį geriausiai pažįstu, todėl lengviau yra su juo žaisti ir išgauti tai, ko norisi. Tačiau artimiausiu metu, tikiuosi, pamažu prisijaukinti ir kitas medžiagas. Kodėl balta spalva? Šitas klausimas nėra lengvas, nes tai nutiko labai natūraliai... Taip, tai yra mano mėgstamiausia spalva, tačiau šalia to, manau, kad balta yra pati plačiausia ir giliausia spalva, ji apima labai daug itin švelnių tačiau prieštaringų atspalvių, ji gali manipuliuoti žiūrovais, kisti kartu su nuotaika bei turi stiprią simbolinę reikšmę. Kaip apibūdintum savo papuošalus, su kokia jie „žinia“, kokiam žmogui skirti? Manau, jie skirti kiekvienam, kuris su jais susidraugauja. Jie yra pretenzingi, tačiau tuo pačiu ir švelnūs. Konkrečios žinutės jie neturi. Norėčiau, kad jie būtų kaip švarus baltas popieriaus lapas, ant

nuotraukos iš asmeninio archyvo

Klimatas Specialus priedas

Patarimai norintiems

prisidėti prie klimato kaitos mažinimo Paulius SADAUSKAS Klimatas mūsų planetoje kinta dėl daugelio priežasčių. Kai kurios problemos yra išties globalios ir tik labai susivieniję galėtume jas išspręsti. Visgi prie klimato pokyčių prisideda ir daugybė smulkmenų, kurias esame pajėgūs kontroliuoti. Iš tiesų atkreipę dėmesį vos į kelias detales mus supančioje aplinkoje, galime taupyti ne tik savo išlaidas, bet ir daug svarbesnes vertybes. Štai keli patarimai norintiems asmeniškai prisidėti prie klimato pokyčių mažinimo.

1. Indų plovimo bei skalbimo mašinas naudokite tik tada, kai jos bus visiškai pilnos. Dar svarbiau yra tai, kad apie devyniasdešimt procentų elektros energijos skalbimo mašinos naudoja vandens kaitinimui. Tad, nustatę žemesnę vandens temperatūrą naudojančias programas, galite sutaupyti energijos. Be to, šiuolaikiniai skalbimo milteliai kuo puikiausiai skalbia ir žemesnės temperatūros vandenyje. 2. Biure apgalvotai naudokite popierių. Statistiniais duomenimis, popieriaus naudojimas biuruose kasmet išauga dvidešimčia procentų. Gal atrodo neįtikėtinai, tačiau vienas biuro darbuotojas vidutiniškai sunaudoja penkiasdešimt A4 formato lapų per dieną. Ar tikrai tiek daug svarbios informacijos prirašome? Didžioji dalis informacijos tikrai gali būti siunčiama elektroniniu paštu, o jei jau reikia spausdinti, pasistenkite tai daryti ant abiejų lapo pusių. Taip pat spausdinti galima ir ant nebereikalingų lapų kitos pusės.

www.ozonas.lt

3. Skatinkite atliekų rūšiavimą. Biuro atliekas juk kur kas lengviau rūšiuoti nei susidarančias buityje. 4. Baigę darbo dieną, būtinai išjunkite visą biuro techniką. Paskatinimui – paprastas faktas: per naktį paliktas įjungtas kopijavimo aparatas sunaudoja energijos, kurios užtektų padaryti pusantro tūkstančio A4 formato kopijų. 5. Taupyti energiją galima ir dar platesniu mastu. Pavyzdžiui, jei domitės investavimu, investuokite į atsinaujinančios energijos plėtrą. Ši sritis vis labiau domina viso pasaulio investuotojus ir neabejojama, kad netolimoje ateityje investicijos į atsinaujinančią energiją atsipirks su kaupu. Štai vienas iš investavimo variantų: www.yes2wind.com 6. Pasiryžkite ir įsirenkite šildymo ar elektros energijos sistemas, paremtas atsinaujinančiais šaltiniais. Taip, tai – investicijų reikalaujantys projektai, tačiau ilguoju laikotarpiu jų teikiama nauda bus akivaizdi. Jau dabar tiek šildymo, tiek elektros kainos brangsta, o įprasti šilumos ir energijos šaltiniai artėja prie pabaigos. Gali būti, kad ateityje pereiti prie ekologiškos energetikos bus brangiau, o būtinumas tik didės. Jei turite galimybę, prie atsinaujinančios energetikos savo

namuose pereikite jau dabar. 7. Galbūt smulkmena, tačiau gyvenimas susideda iš jų – per daug nesigrožėkite kavos aparatais. Vienkartinių puodelių naudojimas yra visiškai nepateisinamas atliekų kalno auginimas. Kiek per dieną puodelių sunaudojate? du, tris, penkis? Kiek per savaitę?.. Atsineškite savo puodelį. Apsvarstykite ir savo pietų pertrauką – galbūt verta valgyti darbe, tokiu atveju taip pat nenaudokite vienkartinių įrankių ir indų. 8. Galbūt verta į darbą vykti viešuoju transportu arba susitarti, kad vienu automobiliu važiuos keli kolegos (ne tik ekologiškiau, bet ir ekonomiškiau – galima pasidalinti išlaidomis kurui). Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika 15

Energiją taupyti galima ir namuose, ir darbe. Nesvarbu, ką veikaite, kokius prietaisus naudojate, dukart pagalvojus, visada galima sutaupyti šiek tiek energijos. Net nepastebėsite, kaip ilgainiui tos smulkmenos virs žymiais pokyčiais.

„Kompleksinis visuomenės aplinkosauginio informavimo, švietimo ir atsakingo gyvenimo būdo skatinimo projektas: Kurk ateitį atsakingai“

Gamta Specialus priedas

Miško žvėrys: svarbus kiekvienas Giedrė KISIELĖ Kaip manote, kiek laiko jūsų namai išliktų tinkami gyventi, jei juos visiškai apleistumėte? Turbūt visai netrukus net ir labiausiai prižiūrėtas būstas virstų nejaukia ir gyventi netinkama vieta. Toks likimas grėstų ne tik mūsų gyvenamosioms vietoms, bet toms erdvėms, kuriose glaudžiasi žvėrys. Be jų ilgai neišliktų net ir tankiausi ir gūdžiausi miškai. Žinoma, tokį scenarijų įsivaizduoti sunku. Taip teigia ir žymus aplinkosaugininkas Andejus Gaidamavičius. Bet jeigu taip atsitiktų, tai miškų jau nebegalėtume vadinti miškais. Jie būtų kaip kultūrinės plantacijos, kuriose labai maža gyvybės. Yra atvejų, kai išnyksta ne visos, bet tam tikros rūšys žvėrių. Jau vien tų kelių rūšių stoka griauna nusistovėjusią ekologinę pusiausvyrą ir dėl to kenčia pats miškas. Pavyzdžiui, sumažėjus stambiųjų plėšrūnų, didesnę žalą miškams ima daryti kanopiniai gyvūnai. Klasikinis to pavyzdys – JAV Jeloustouno nacionalinis parkas. Pirmieji į šį parką sugrąžinti vilkai pakeitė viską iš pagrindų: kanopiniai žvėrys išėjo ganytis į laukus, atsigavo miškai, upių pakrantės sužėlė drebulių jaunuolynais, atsirado maisto bebrams, kurie išplito ir ėmė daryti dirbtinius ežerus, prie kurių apsigyveno tūkstančiai vandens paukščių.

Sudėtingas žvėrių darbas Mes dar labai mažai žinome apie atskirų rūšių vaidmenį miško ekosistemoje, kokia grandininė reakcija prasidėtų atsiradus arba išnykus vienai iš tų rūšių. Pats ekologijos mokslas yra dar tik embriono stadijoje, kaip teigia VU profesorius Edmundas Lekevičius. Žvėrių tarpusavio ryšiai ir jų ryšiai su mišku yra be galo sudėtingi ir vienintelis dalykas, kurį mes tikrai žinome, – kiekviena rūšis, nesvarbu, reta ji ar dažna, yra būtinas ekosistemos komponentas ir jį privaloma išsaugoti. Nepaisant rūšių dydžių ar svarbos skirtumų, kiekvienas gyvūnas atlieka savo „darbą“, o nuo jo veiklos priklausomi kiti gyvūnai. A. Gaidamavičius pirmiausia išskiria tokias žvėrių kategorijas: plėšrūnai, žolėdžiai ir visaėdžiai. Pagal mitybos poreikius viena rūšis yra priklau-

soma nuo to, kiek gausi kita rūšis, kuria ji minta. Būtent maisto stoka yra pagrindinis limituojantis faktorius, kiek miške turėsime tam tikros rūšies žvėrių. Pavyzdžiui, pagal mitybinę bazę vieni miškai yra labiau tinkami gyventi tauriesiems elniams (lapuočiai ir mišrieji miškai), kiti labiau tinkami briedžiams (spygliuočiai miškai). Stirnoms tinka įvairūs miškai, be to, didžiąją dalį laiko jos praleidžia atviruose laukuose, todėl yra išplitusios labiau nei briedžiai ir elniai. Šios žolėdžių žvėrių rūšys miškui svarbios tuo, kad neleidžia vieniems augalams užstelbti kitų. Daugiausia nuskabomi jauni medeliai, kurie užaugę užstelbtų kokią nors miškapievę, su tik jai būdinga žolių įvairove. Kad kanopinių žvėrių veikla nebūtų per daug intensyvi ir dėl jos nenukentėtų miško atsikūrimo galimybės, pusiausvyrą palaiko stambieji plėšrūnai – vilkai, lūšys, lokiai.

nuotraukos iš asmeninio archyvo

Gamta Specialus priedas Lokius galima vadinti visaėdžiais, nes didelę raciono dalį sudaro augalinės kilmės maistas: jauna žolė, lapai, uogos, kitokie vaisiais bei, žinoma, bičių perai ir medus. Prie visaėdžių galima priskirti ir šernus, nes radę pelių lizdą, paukščių kiaušinių ar dvėselienos, jie niekada nepraleidžia progos tuo pasmaguriauti. Yra žinoma atvejų, kai šernai per dieną suėdė nugaišusį elnią. Visgi dabartiniai šernai yra daugiau žolėdžiai, bet jų protėviai kažkada net medžiodavo elnius, panašiai kaip tą dabar daro vilkai. Kitų gyvūnų ir augalų gausos reguliavimas – tai tik viena iš svarbių funkcijų, kurias atlieka miško žvėrys. Kita funkcija, kurią atlieka plėšrūnai, yra sanitarinė. Pavyzdžiui, vilkai, daugiausia misdami ligotais gyvūnais ir užkirsdami kelią tomis ligomis užsikrėsti kitiems žvėrims, naminiams gyvuliams ar net žmogui, tas ligas prisiima sau. Nustatyta, kad iki 70 proc. vilkų serga trichinelioze – šernų pernešama liga. Vilkai taip pat mažina pasiutligę platinančių žvėrelių – lapių ir jenotų gausą. Miškuose, kur gyvena vilkai, kiti žvėrys atrodo žymiai sveikesni, bet patys vilkai žūna nuo tų ligų vidutiniškai sulaukę vos 5 metus. Dėl tos pačios priežasties žūna ir dalis vilkiukų: iš gausios 6-aštuonių vilkiukų vados žiemos sulaukia vos du. Taigi sanitaro dalia nėra lengva.

Miškui svarbūs visi

Svarbus ir populiacijos dydis Kalbant apie gyvūnų skaičiaus reguliavimą nevertėtų galvoti, kad vienareikšmis jų saugojimas yra teisingas. A. Gaidamavičiaus teigimu, sveikoje ekosistemoje smulkesnių gyvūnų visada yra daugiau negu stambesnių, o žolėdžių yra visada daugiau negu mėsėdžių. Taigi kalbant apie žvėris daugiausia turėtų būti bebrų, stirnų ir kiškių. Bebrų, nors pastaruoju metu ir mažėja, išlieka pakankamai daug. Jų popu-

liacija skaičiuojama dešimtimis tūkstančių individų. Šie darbštuoliai praktiškai atstato viską, ką suniokojo sovietmetis – ištiesintas upių vagas, nusausintas pelkes, gražina gruntinio vandens lygį į buvusį. Nors ši bebrų veikla daug kur kertasi su žmogaus interesais, nes daroma žala melioracinei sistemai ir užtvindomi miškai bei laukai, yra pavyzdžių, kad įmanoma sugyventi net ir su bebrais. Štai Labanoro giros kaimelių gyventojai radę bebro nuleistą ir jau nužievintą medį (žievę bebras sunaudoja maistui, o pats medis jam jau nereikalingas) – pasidaro iš jo malkų ar net lauko baldų. Stirnų Lietuvoje dar gausiau nei bebrų – jų priskaičiuojama iki šimto tūkstančių. Prasčiausia kiškių padėtis – jų jau keleri metai aptinkama labai negausiai. Medžiotojai dėl to kaltina lapes, tačiau galėtų ir patys nors kelis metus kiškių nemedžioti. Kai kurių specialistų manymu, kiškiams pakenkė ir gausiau ūkininkų naudojami pesticidai, dėl kurių kiškių patelės gimdo neišnešiotus jauniklius. Jeigu kiškių dar labiau sumažės, tai nukentės ne tik plėšriųjų žvėrių, bet ir plėšriųjų paukščių, tokių kaip didysis apuokas, mitybinė bazė. Kaip dar vieną svarbų Lietuvos miškų trūkumą A. Gaidamavičius pažymi sengirių nebuvimą. Anot aplinkosaugininko, jų trūkumas tikrai jaučiamas. Be abejo, tikriesiems miškų šeimininkams niekada nepakenks ir atidesnė, rūpestingesnė ir labiau apgalvota žmogaus veikla. Nuo jos turbūt ir būtų galima pradėti bendravimą su miško žvėrimis. Juk bet koks pokytis jų valdose anksčiau ar vėliau palies ir mūsų gyvenimus.

A. Gaidamavičius laikosi nuostatos, kad visi svarbūs vienodai. Svarbiausia, kad ta rūšis deramai atliktų savo vaidmenį ekosistemoje, o tam ji turi būti pakankamai gausi ir išplitusi. Negalima pasitenkinti tuo, kad

lūšys ar stumbrai pakankamai gerai laikosi vienuose miškuose, bet jų visiškai nėra kitose tinkamose gyventi vietose. Jeigu nėra stumbro Dzūkijoje, vadinasi, jis ten neatlieka savo vaidmens, o miškui tai tam tikras nuostolis. Gamtininkai yra pastebėję, kad rūšių nykimo grandininė reakcija turi ir atgalinį variantą, t.y. jei mes kurią nors išnykusią rūšį grąžiname į gamtą, netrukus toje vietoje apsigyvena ir kitos labai retos rūšis ir visai be mūsų pagalbos. Kita vertus, nereikia pamiršti ir neigiamo poveikio, kurį kartais gamtai daro gyvūnai. Tačiau šiaip ar taip reikia pripažinti, kad situacijos, kada gyvūnai kenkia aplinkai, susidaro ne natūraliai, todėl vien žvėrių kaltinti negalima. Kai kanopiniai žvėrys nulaupo didelius plotus uosynų, nuskabo jaunuolynus ar bebrai užtvindo didelius plotus miškų, žinoma, kalti ne patys žvėrys, kurie gyvena savo natūralų gyvenimą ir maitinasi taip, kaip gamtos yra duota. Taip atsitinka dėl pažeistos ekologinės pusiausvyros, kuomet išnyksta plėšrūnai. O šie dažnai yra vieni geidžiamiausių medžiotojų ir brakonierių taikinių.

www.ozonas.lt

Klimatas Specialus priedas

Ozono sluoksnis atgyja

Jul 01

Oct 15

Jonas ŠPOKAS Šiais metais balandžio mėnesį, anot Pasaulio meteorologijos organizacijos, Lietuvoje itin suplonėjo ozono sluoksnis. Tokie pranešimai įvarė nemažai baimės daugumai, nors rimtų sutrikimų nebuvo nepastebėta. Vos prieš kelias savaites Lietuvos meteorologus vėl nustebino praslinkęs itin plono ozono sluoksnio ruožas. Galbūt šie įvykiai – tiesiog sutapimas, o gal vis dėl to vertėtų susirūpinti žalinga mūsų veiklos įtaka ozono sluoksniui.

nuotrauka iš „NASA Goddard photo and video“

Sep 12, 2011

Klimatas Specialus priedas Teoriškai ozono skyle laikoma teritorija, kurioje ozono dujų storis yra mažesnis nei 220 Dobsono vienetų (DU). Lapkričio viduryje Kauno meteorologijos stoties duomenimis, ties Lietuva ozono sluoksnio storis vidutiniškai per parą siekė 210 DU ir buvo 28 proc. mažesnis nei vidutinė daugiametė norma. Tiesa, meteorologai pastebi, kad šie suplonėjusio ozono sluoksniai susidarė ne Lietuvoje, o atslinko iš kitų regionų. Tad, anot ekspertų, per daug nerimauti nereikia, nes ozono sluoksnis mūsų krašte yra stabilus.

Situacija gerėja Ozono sluoksnis pastaruoju metu ardomas gerokai mažiau nei tai vyko prieš dešimt ar dvidešimt metų. Kai kurie mokslininkai, remdamiesi savo tyrimų rezultatais, teigia, kad ozono sluoksnis Žemės atmosferoje nebeplonėja ir visiškai atsistatys iki šio amžiaus vidurio. Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos (UNEP) ir Pasauli-

junginiai – pramonės ir buities įrengimų veiklos atliekos. Tokios atliekos dažniausiai yra angliavandenilių junginiai. Juose vandenilio atomai, veikiami fluoro ir chloro atomų, beveik visiškai pakeičiami. Jie naudojami kaip šaldikliai šaldytuvuose, kaip valymo priemonės elektronikos pramonėje, sintetinių medžiagų putojimui sukelti (daugiausia poliuretaninės putos) ir aerozoliui gaminti. Šių medžiagų sunku tiesiog atsisakyti, nes statybos, įvairių produktų gamybos pramonė nesustabdomai plečiasi ir nuolat reikalauja tokių angliavandenilių junginių naudojimo. Juos naudoti labai patogu, pigu ir greita, nes tokie junginiai yra nepaprastai stabilūs ir nenuodingi, todėl juos tiesiogiai galima naudoti įvairiose srityse. Aplinką saugančioms organizacijoms sunku efektyviai pristabdyti tokius pramonės milžinų poreikius. Ypač smarkiai ozoną naikina chloro junginiai, vadinamieji freonai, kurie naudojami šaldytuvų, lakų, dezodorantų, insekticidų, tepalų, antikorozinių

kaip apie vieną iš svarbiausių pastarojo laikotarpio ekologinių problemų, pradėta kalbėti prieš 20-30 metų. 1985 metais buvo konstatuotas ozono sluoksnio nykimas virš Antarkties. Gana ilgą laiką buvo manoma, kad ozono sluoksnio plonėjimas būdingas tik Antarkties regionui, tačiau 1991 metais vadinamosios ozono „skylės“ buvo pastebėtos ir Šiaurės pusrutulyje, virš Vakarų Europos ir Norvegijos Šiaurėje. 1992 metų sausio mėnesį nustatyta, kad ozono sluoksnis virš Lenkijos sumažėjo 40%. Panašūs duomenys užfiksuoti virš Archangelsko ir Rygos. Tokie duomenys savaime verčia apgalvoti savo veiksmus, nes pasekmių gali būti daug ir sudėtingų. Jau nustatyta, kad bent penktadaliu sumažėjus ozono sluoksniui, sulėtėja augalų augimas, greičiau sensta žmogaus oda, susilpnėja imuninė sistema, padažnėja akių ligos. Pavyzdžiui, tuose Pietų pusrutulio rajonuose, kur ozono sluoksnis sumažėjo iki 50%, fitoplanktono (pagrindinio vandenyno gyvūnų maisto šaltinio) augimas sulėtėjo 12%. Čilėje apanka

dangų ir kt. gamybai. Itin pavojingi frenės meteorologijos organizacijos (WMO) onai, kurie ilgai nesuyra, nes įvairūs terspecialistų išvadose teigiama, kad ozono šalai naikina stratosferos ozoną, saugantį sluoksnis virš Žemės ašigalių 1980 metų mus nuo ultravioletinio spinduliavimo. lygį turėtų pasiekti iki 2048 metų. Tiesa, ozono „skylė“ virš Antarktidos, atsirandanti Stratosferon pakliuvę teršalai su oro masėmis nukeliauja į Žemės ašigalius. Be jau kiekvienų metų pavasarį, vargu, ar užsiminėtų šaldytuvuose esančių freonų ir trauks anksčiau nei iki 2073 metų, mano aerozolių ozono sluoksnį sparčiai mažina mokslininkai. Šiems pasiekimams daugiaudar keli žmogaus veiklos sukelti veiksniai. siai įtakos turėjo dokumentai, pasirašyti Gana sparčiai prie neigiamo poveikio prieš daugiau nei dvidešimt metų. 1987-ais prisideda aviacijos plėtra. Ozono sluoksnį metais buvo pasirašytas Vienos konvenciją mažina ir žemės ūkio plėtra, o konkrečiai papildantis Monrealio protokolas. Jame – tręšimas mineralinėmis trąšomis. buvo visai uždrausta arba tik ribotai naudoti ozono sluoksnį ardančias chemines medžiagas. Tokie draudimai apsaugojo stratosferoje esantį ozono sluoksnį nuo dar Pasekmės gali būti sunkios spartesnio ardymo. Teigiama, kad, jei ne Monrealio protokolas ir Vienos konvencija Akivaizdu, kad prieš daugiau nei dėl ozono sluoksnio apsaugos, jį ardančių dvidešimt metų pasirašytas Monrealio chemikalų kiekis iki 2050 m. būtų padidėjęs protokolas buvo sėkmingas. Nuo to laiko dešimteriopai. Vien dėl šios priežasties dar žymiai sumažėjo daugelio ozono sluoksnį 20 mln. žmonių būtų susirgę odos vėžiu ir mažinančių medžiagų gamyba ir naudoapie 130 mln. – akies katarakta, o kur dar jimas. Iš dvidešimt trijų ozonui pavojingų žala žmonių imuninei sistemai, laukinei medžiagų penkios yra išvis nebenaudojagamtai ir žemės ūkiui. mos, dar dviejų naudojimas beveik visai sustabdytas. Aktyviam ozono sluoksnio mažinimo stabdymui, žinoma, įtakos turėjo pasirašyti dokumentai. Visgi pastaTeršalų dar likę raisiais dešimtmečiais suaktyvėjęs ozono retėjimas ir akivaizdžiai matomos jo Monrealio protokolas visiškai neužkeliamos bėdos yra svariausia priežastis draudė ozono sluoksnį ardančių medžiagų. stabdyti pavojingų medžiagų naudojimą. Kai kurios medžiagos tebėra intensyviai Apie stratosferos ozono sluoksnio nykimą, naudojamos. Ozono sluoksnį ardo chloro

www.ozonas.lt

žuvys, avys, arkliai, triušiai, deformuojasi medžių pumpurai, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje ypač padaugėjo susirgimų odos vėžiu. Neigiamą poveikį ozono sluoksnio nykimas daro ir augalijai. Nors ji išliktų net ir tada, jei ozono sluoksnis sumažėtų dvigubai, tačiau abejojama, ar daugelis augalų tiktų maistui. Ozono sluoksnio mažėjimas žmogui bene labiausiai turėtų rūpėti dėl itin didelio prasiskverbiančių ultravioletinių spindulių kiekio. Skiriamos dvi UV spektro sritys: ilgabangiai, mažai energijos turintys spinduliai, ir trumpabangiai, daugiau energijos turintys spinduliai. Pastarieji yra labai pavojingi gyvybei. Būtent juos ozonas labiausiai sugeria. Labiausiai UV spindulių reikia saugotis dėl to, kad jie silpnina imuninę sistemą, o nuo jos priklauso ir vėžinių ląstelių atsiradimas. Deja, tačiau pastaruoju metu žmoniją nuo žalingos veiklos efektyviausiai stabdo grasinimas vėžiu. Ir kuo vėžys realesnis ir sunkesnis, tuo labiau klausoma ekologinių patarimų. Daugelis pripažįsta, kad vėžys ir yra ta kaina, kurią mokame už praeities ir dabarties klaidas. Ozono sluoksnio mažėjimas dabar nebėra tokia rimta problema, kokia buvo prieš kelis dešimtmečius. Nors Lietuvoje ozono sluoksnis yra saugus, o tendencijų jam mažėti nėra, nevertėtų pamiršti, kad net ir menkiausias prieš ozono plonėjimą nukreiptas veiksmas turės įtakos visos planetos ozono sluoksniui.

zono sluoksnis virš Žemės ašigalių 1980 metų lygį turėtų pasiekti iki 2048 metų. Tiesa, ozono „skylė“ virš Antarktidos, atsirandanti kiekvienų metų pavasarį, vargu, ar užsitrauks anksčiau nei iki 2073 metų.

Sveikata Specialus priedas

Sergančios mintys – nepastebimas pavojus Paulius SADAUSKAS Vis greitesniu tempu besisukančiame pasaulyje įprantame nebekreipti dėmesio į savo negalavimus tol, kol neįvyksta nelaimė. O juk visai nebūtina užsikrėsti gripu ar susimušti, kad jaustumėmės blogai. Kartais net ir visko pertekę žmonės jaučiasi blogai. Ką jau kalbėti apie tuos, kuriems galbūt ne taip sekasi. Ligos, kylančios ir plintančios mūsų galvose, yra tokios pat pavojingos ir užkrečiamos kaip ir kiti mums žinomi sveikatos sutrikimai. Gerai pagalvojus, psichiniai sutrikimai yra net pavojingesni, nes labai dažnai yra sunkiai arba visai nepastebimi.

Randy von Liski nuotrauka

Psichinė sveikata Vilniaus miesto socialinės paramos centro, Pagalbos priklausomiems asmenims tarnybos vyresnioji psichologė Kristina Girštautė „Ozonui“ pirmiausia pristatė, kas yra psichinė sveikata. Tai žinoti tikrai svarbu jau vien dėl to, kad dažnai nesuvokiame atsiraudusių negalavimų kilmės ar jų gydymo būdų. Psichinė sveikata Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) yra apibūdinama kaip ,,emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai

teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte“. Paprasčiau manyti, jog psichinė sveikata tai tik psichikos ligų nebuvimas, nes pagal PSO apibrėžimą galima manyti, jog daugelis turi psichikos sveikatos problemų. Psichiškai sveiko žmogaus mąstymas, emocijos, elgesys yra adekvatūs. Tai reiškia, jog elgesys ir reakcijos atitinka situaciją, nenukrypsta nuo savo kultūrai įprastų normų. Psichiškai tvirtas žmogus sugeba valdyti neigiamas emocijas, yra atsparus frustracijai, save vertina teigiamai, pasitiki savimi, yra savarankiškas. Jeigu taip nėra, anot K.

Girštautės, verta susirūpinti ir kreiptis pas specialistus. Apsinuodyti blogomis mintimis yra daug lengviau nei gali pasirodyti. Kaip teigė psichologė, nebūtinai vien tik didelės nelaimės ar nesėkmės sukelia psichinės sveikatos sutrikimus. Juos gali sukelti dėl biologinių (organizmo pakitimai), genetinių, socialinių, psichologinių, cheminių, ar fizinių veiksnių sutrikusi organizmo veikla. Šiuo metu praktikoje dažniausiai susiduriama su nuotaikos sutrikimais (įvairios depresijos), organiniais simptominiais psichikos sutrikimais, kylančiais dėl galvos smegenų pažeidimų ar somatinių ligų, pri-

Sveikata Specialus priedas

Aplinkos svarba

favoritų. Pataruoju metu žmonės bet kokią liūdną nuotaiką linkę vadinti depresija. Tačiau K. Grištautė pastebi, kad iš tiesų tai dar nėra liga. Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10) depresijai būdingi šie simptomai: beveik visą laiką kamuojantis liūdesys ar tuštumo jausmas, sumažėję interesai, kintanti kūno masė, nemiga, nuovargis, beviltiškumas, kaltė, sutrikęs mąstymas, ketinimas žudytis. Visi šie simptomai ar bent jau keturi iš jų turi trukti ne mažiau kaip dvi savaites, kad būtų galima nustatyti sutrikimą. Išvengti depresijos galima gilinantis į jos priežastis ir didinant savo atsparumą stresams. Depresija siejama su netektimi, kuri kyla užsitęsus gedėjimui. Tokią ligą gali išgyventi žmogus netekęs kažko svarbaus savo gyvenime: artimojo, darbo, namų ir kitų panašių dalykų. Nuo to, žinoma, neapsaugotas niekas, tačiau galima ugdyti savo atsparumą morališkai pasiruošiant sudėtingoms situacijoms ir paklausiant savęs: ,,o kas blogiausio atsitik-

atsiliepia neigiamai. Daugeliui jis bei greitai kintantys reikalavimai neįkandami, ypač vyresnio amžiaus žmonėms kyla įvairių psichologinių problemų. Kitą vertus, jaunimas taip pat susiduria su sunkumais. Psichologė pastebi rimtą problemą: žmonės dėl darbų ir veiklų gausos pasimeta, tačiau problemas pas specialistus vengia spręsti, nes vis dar gyvybingas įsitikinimas, kad viskas, kas prasideda ,,psi-“, - yra nenormalu.

Mūsų psichinę būseną nulemia anaiptol ne vien tik mūsų kontroliuojami veiksniai. Šiuo atveju svarbūs tampa praktiškai visi aplinkos aspektai. Jie, deja, mūsų tautai nėra labai palankūs. Neverta nė kalbėti apie ne visada gerą ekonominę situaciją. Nemažai įtakos turi ir ilgos bei šaltos žiemos, kurios ne visiems yra lengvai pakeliamos. Apsaugos priemonių – daugybė Vertinant lietuvių psichinę būklę, reikėtų atkreipti dėmesį į istorines aplinkybes. SoNeverta net abejoti, kad, ištikus psichivietinės represijos, anot tyrimų, sužalojo ne nėms bėdoms, kuo skubiau vertėtų eit pas tik tuomečių įvykių dalyvių, bet ir jų vaikų specialistus. Juk daugumos ligų gydymą psichiką. Taip pat veikia ne tik sovietinė patikime daktarams, todėl psichinės bėdos praeitis, bet ir kiti ryškesni istoriniai įvykiai. neturėtų būti išimtimi. Patiems savo sveiDabartinė demografinė ir socialinė situakata rūpintis geriausia siekiant ne gydyti cija Lietuvoje (didelė migracija, socialinisligas, o jų išvengti. Yra daugybė būdų, kuekonominis nestabilumas, priklausomybių riais galima puoselėti savo psichinę sveikaplitimas, socialinių ryšių praradimas) taip tą. Prie jau išvardintų metodų K. Girštautė pat nulemia lietuvių tautos būdo bruožus. prideda dar visą plejadą profilaktikos Verta pripažinti, kad visi šie dalykai priemonių: bendravimo įgūdžiai, resmarkiai palietė kiekvieno gyvenančio ligingumas, tvirtos dvasinės vertybės, Lietuvoje mąstymą ir mažų mažiausugebėjimas pasakyti ,,ne“, geri tarpusiai atsispindi kolektyvinėje pasąmosavio santykiai šeimoje, išsilavinimas. nėje. Kasdien viso to padarinių gal Vertingiausia žinoti, jog visada, kilus ir nepastebime, tačiau visos, net ir nerimui dėl savo psichinės sveikatos, mažiausios, dalelės kaupiasi mūsų gygalima kreiptis į specialistus, kurie venamoje aplinkoje. Aplinkos mikropadės puoselėti jūsų sveikatą. Ir viklimatas yra labai svarbus kiekvieno sada svarbu atsiminti, kad psichinės žmogaus psichologinei savijautai, nes ligos taip pat yra užkrečiamos. Lygiai kitų emocijomis esame linkę užsikrėstaip, kaip žiemą imamės atsargumo ti. Būtent todėl labai svarbu daugiau priemonių ir apsirengiame šiltesniais bendrauti su pozityviais žmonėmis, o drabužiais, taip turėtume ir savo jeigu neturime pasirinkimo, pavyzpsichinę būseną apsaugoti nuo padžiui, jei visą dieną turime praleisti vojingos energijos, galinčios sklisti iš su piktu ir niurzgančiu kolega, galime bet kur. Kur jau kur, tačiau Lietuvoje imtis keleto apsauginių strategijų. tai turėtų būti itin gerai žinoma. Jokia Galime bandyti kitą ,,užkrėsti“ savo paslaptis, kad Lietuva yra viena iš tų optimistiška nuotaika arba išmokti šalių, kuriose nusižudo daugiausiai Thomas nuotrauka atsiriboti nuo to asmens ir būtinai po žmonių. Kristina Girštautė pripažįsta, sunkaus bendravimo reabilituotis pakad kiekvienos savižudybės istorija kalbant bent kelias minutes su jums ir priežastys yra skirtingos. Kartais maloniu žmogumi. jos visai nesusijusios su psichine sveikata. tų, jeigu...“. K. Girštautė pastebi, kad depreŽmogaus savijautą nulemia daugybė Tačiau yra ir kitų faktų, labai rimtai mus sija taip pat susijusi su mąstymo klaidomis, veiksnių, „cheminė, garso tarša, net kamba- šališku įvykių įvertinimu, kai žmogus yra perspėjančių, kad sveikos psichikos saugirio temperatūra gali nulemti mūsų nuotaikliai turi būti įjungti visada. Savižudybėmis įsitikinęs, jog turi būti tobulas, tačiau reką. Labai svarbus patogumas/nepatogumas, aliame gyvenime tokiam būti nepavyksta. taip pat galima užsikrėsti. Iš tiesų statistika net spalvinis koloritas, pvz., kiek ilgai byloja, jog vieno žmogaus savanoriškas Dažnai tokie žmonės galvoja, kad pasaulis ištvertumėte skaisčiai raudoname darbo pasitraukimas iš gyvenimo vienaip ar kitaip prieš juos nusiteikęs, jų kalboje daug kambaryje?“ - aiškino psichologė. Kalbėpaveikia bent šešis kitus žmones. Visiškai žodelių ,,amžinai“, ,,niekada“, ,,visi“, ,,niedama apie jaunimą ir vaikus K. Girštautė natūralu, kad iš tų šešių bent vienas gali kas“, dėl visko jie linkę kaltinti save. Tokiu pastebėjo, jog mokslininkai šiuo metu gana pasirinkti tokį patį problemos sprendimą. atveju pakoregavus savo mąstymą galima aktualią problemą, vaikų hiperaktyvumą, Būtent todėl labai svarbu prižiūrėti tiek išvengti ligos. Taip pat, norint palaikyti sieja su itin dideliais suvartojamų saldumysavo, tiek savo artimųjų psichinę sveikatą. gerą savijautą, reikia prisiminti natūralius nų kiekiais, per ilgu laiko tarpu praleidžiaPsichologės anksčiau išvardinti apsaugos ,,antidepresantus“: fizinį aktyvumą, mylimą mu prie kompiuterių ar televizorių ekranų, nuo psichikos problemų būdai gali atrodyti pomėgį, nuoširdžius santykius su žmonėtaip pat intensyviu mobiliųjų telefonu įprasti ir savaime suprantami. Tačiau ar mis, bendravimą ir humoro jausmą. naudojimusi. tikrai visada pakankamai dėmesio skiriame Dar svarbiau yra nelaukti, kol reikės savo artimiesiems ir net sau patiems? Kargydyti depresijos padarinius. Bene pati tais nežymūs pokyčiai kasdienybėje gali ne veiksmingiausia profilaktika depresijai – Depresijos ir gyvenimo tempas tik išspręsti nuotaikų kaitos, depresijos ar spartaus gyvenimo tempo mažinimas. K. nerimo problemas, tačiau ir apsaugoti nuo Girštautė net neabejoja, kad šiuolaikinio Jei būtų renkama madingiausia šių kur kas didesnių problemų. gyvenimo tempas mūsų psichinei būklei laikų liga, depresija neabejotinai būtų tarp

www.ozonas.lt

klausomybių problemomis.

Tema Specialus priedas

Freecycle – dovanok ir džiaukis Raminta KAZLAUSKAITĖ

Freecycle tai nepelno siekianti organizacija, kurią sudaro maždaug devyni milijonai narių visame pasaulyje. Freecycle tinklas yra atviras visiems, kurie užuot išmetę seną daiktą norėtų rasti jam naujus namus. Šios organizacijos idėja yra paprasta – skatinti žmones toliau naudoti vis dar veikiančius daiktus ir kuo mažiau jų išmesti laukan.

Trumpa istorija Freecycle tinklo įkūrėjas Deron Beal, kuriam dabar 39 metai, pradėjo kurti šią organizaciją 2003 m. Arizonoje, kai vieną dieną pastebėjo, jog kiekvieną dieną labai daug reikalingų ir veikiančių daiktų žmonės tiesiog išmeta. Tuo metu jis dirbo nepelno siekiančiai organizacijai, kuri derino šiukšlių rūšiavimą su darbuotojų treniravimu. Eksperimentuodamas jis savo draugams išsiuntė elektroninį laišką, kuriame surašė daiktus, kuriuos jis dovanoja ir paprašė, jog jie pridėtų savo. Kai vietinis laikraštis parašė apie Freecycle, Bealo sąrašas padidėjo nuo 80 iki 800 žmonių ir jis išsigando, kad nesugebės vadovauti tokiai didelei grupei. Dabar ši organizacija apima daugiau nei 85 pasaulio šalis, kuriose yra tūkstančiai vietinių grupių, kurias sudaro milijonai narių. Šiame tinkle galioja viena pagrindinė taisyklė: visi siūlomi daiktai privalo būti nemokami. Nors Lietuvoje jau nuo senų laikų rengiamas „blusų“ turgūs, bet žmonės daiktus juose perka už pinigus. O štai Freecycle grupė Lietuvoje atsirado tik 2010 metais. Dabar tokias grupes galima rasti jau trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

• Būti mandagiam; • Jei įmanoma, paaiškinti, kam tau reikia tam tikro daikto ir kur tu jį žadi naudoti; • Būti pasiruošusiam apsilankyti kito žmogaus namuose pasiimti dovaną; • Svarbiausia – būti dosniam.

Pagalba gamtai Freecycle tinklo nariai padeda įteigti dvasios kilnumo jausmą, kuris stiprina vietos bendruomenių ryšius ir taip pat skatina palaikyti aplinkos tvarkingumą. Žmonės iš įvairių sričių, nuo santechniko iki universiteto dėstytojų, gali susijungti į vieningą grupę, kurios tikslas vienų šiukšles paversti kitų lobiais. Šio tinklo dėka kasdien išsaugoma apie 500 tonų daiktų, kurie būtų išvežami į sąvartynus. Per pastaruosius metus buvo išsaugota tiek daiktų, jog, juos sudėjus į vieną krūvą, jų aukštis būti penkis kartus didesnis už Everesto kalną. Šiuo metu tai yra viena iš efektyviausiai veikiančių grupių visame pasaulyje, kuri kovoja su aplinkos tarša. Freecycle yra pavyzdys, kaip populiarūs socialiniai tinklai, tokie kaip MySpace ir Facebook, gali kovoti su pasaulio tarša.

ar žmonės noriai dės daiktus į pievą. Buvo nuogąstaujančių, kad lietuvių kultūrai tokia pieva netiks, kad žmonės tiesiog ims viską, nenorėdami duoti. Tačiau galime drąsiai pasakyti, kad šis Blusų festivalio kampas buvo labai populiarus. Pagal taisykles, nebuvo privaloma kažką duoti, kad galėtum pasiimti. Vieni žmonės atnešė po keletą savo daiktų, bet nieko nepasiėmė mainais. O kiti, kad ir neturėdami ką padėti į mainų kampelį, rado kažką mielo širdžiai. Džiaugiamės, kad balansas vis dėlto išsilaikė ir visi „sudalyvavę‘‘ mainuose liko patenkinti. Mainų pievoje likusius daiktus po festivalio atidavėme labdarai“. Idėja patenkinti organizatoriai žada, kad ją tęs ir kitais metais: „kitais metais būtinai vėl įvyks Blusų festivalis, o „Mainų pieva“ – neatskiriama jo dalis. Ateinančią vasarą festivalį ruošiame truputėlį anksčiau. Tikimės, kad oras nepaves! Bus dar daugiau sendaikčių, iš perdirbtų medžiagų pagamintų meno kūrinių, įvairiausių pasirodymų, rankdarbių dirbtuvių...“ Tollmesniam domėjimuisi: freecycle.org oficialus Freecycle internetinis puslapis | groups.yahoo.com/group/ vilniusfreecycle/ Freecycle grupė Vilniuje | groups.yahoo.com/group/kaunasfreecycle/ Freecycle grupė Kaune | groups.yahoo. com/group/klaipedafreecycle/ Freecycle grupė Kaune

Freecycle veikimo principas

Mainų pieva

Taigi, kaip tapti Freecycle grupės nariu? Pirmiausiai apsilankykite oficialiame Freecycle internetiniame puslapyje freecycle.org ir įrašykite miestą, kuriame gyvenate. Tuomet pamatysite grupių sąrašą, kurios yra jūsų mieste arba arti jo. Paspauskite ant jums tinkamiausios vietos ir išpildykite nurodytus reikalavimus. Teliks paspausti ant pažymėtos nuorodos teksto apačioje ir prisijunkite prie savo miesto grupės. Kokių taisyklių reikia laikytis būnant Freecycle nariu?

Šių metų rugpjūčio mėnesį Varėnos rajono Karpiškių kaimo sodyboje įvyko „bluProjektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir sų“ turgus. Jame žmonės pirko, pardavinėjo Lietuvos Respublika ir mainėsi ekologiškais produktais, senoviniais daiktais ir drabužiais. Nepaisant gana agresyvaus oro ir to, jog renginys ne mieste, jame vis tik susirinko apie 2000 žmonių. Mugėje buvo ir „mainų pieva“, kur buvo galima palikti sau nebereikalingą daiktą ar tiesiog pasiimti kažką iš paliktųjų. Viena iš renginio organizatorių Rūta Palšauskaitė „Kompleksinis visuomenės aplinkosauginio inforpaklausta, ar ši organizatorių idėja pasiteimavimo, švietimo ir atsakingo gyvenimo būdo sino, atsakė: „iš ties pradžioje nerimavome, skatinimo projektas: Kurk ateitį atsakingai“

Sveikata

Judėjimas į sveikatą Jūratė JANAVIČIENĖ

Ar žinote, kad fiziškai aktyvūs žmonės sveikesni, entuziastingesni, ilgiau gyvena ir labiau džiaugiasi gyvenimu? Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 2 milijonai žmonių! Tyrimais įrodyta, kad pakankamas fizinis aktyvumas stiprina raumenis, padeda išlaikyti judesių lankstumą, taisyklingą laikyseną, koordinaciją bei sumažina riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Dėl fizinio aktyvumo auga žmogaus darbingumas, gerėja nuotaika, atmintis, miegas bei centrinės nervų sistemos veikla. Fiziškai aktyvūs žmonės – laimingesni, nes mankštinantis smegenyse išskiriama daugiau endorfinų – laimės ir pasitenkinimo hormonų. Ir tai ypač pastebima šių fizinių pratimų metu: bėgant, greitai einant, važiuojant dviračiu, atliekant intensyvią aerobinę mankštą. Kęstutis Autukas, plaukimo ir šuopratimą (1–4) atliekame bent po 8–12 kartų, lių į vandenį treneris LVJC. visą pratimų seriją kartojame 2–3 kartus: Pasaulinės plaukimo federacijos atliktų 1. Pritūpimai kojų raumenims stiprinti; tyrimų duomenimis, teisingas plaukimas 2. Atsispaudimai rankų, krūtinės raume– efektyvi profilaktinė priemonė širdies ir nims stiprinti; 3. Nugaros raumenis stiprinantis pratimas kraujagyslių susirgimams mažinti. Taisyklingas plaukimas optimizuoja kraujospūdį „Laivelis“; – aukštą sumažina, žemą kilsteri. Plaukimas 4. Atsilenkimai pilvo presui stiprinti; taip pat stiprina nugaros raumenyną, tiesi5. Tempimo pratimai, kurių metu būtina Su treneriu ar be jo? na laikyseną, suteikia žvalumo. ištempti tas raumenų grupes. Tempti Svarbu taisyklingai plaukti – neišsirieatsipalaiduojant, apie 30 sek. Sportuojantieji vieni, be trenerio, turi tus, nepakėlus galvos, taisyklingai, ritminLankstumui lavinti geriausiai tinka daugiau laisvės – sportavimo laiką ir pratigai kvėpuojant. mus jie renkasi patys. Šios treniruotės – pi- raumenų tempimo pratimai, koordinacijai 15 min. taisyklingo plaukimo atitinka 45 ir pusiausvyrai – rankoms ir kojoms skirtų gesnės, o jei sportuojame savo namuose ar minutės bėgimo. Didžiausio efekto pasiepratimų ir vienu metu atliekamų pratimų stadione – nemokamos. Sportuoti vienam kiama plaukiant lėtai ir ilgesnį nuotolį. kombinacijos, nuolat keičiant judesius gerai ir jei drovimasi aplinkinių, nėra daug Išmokti taisyklingai plaukti reikėtų su bei naudojant pritūpimus, pasistiebimus, laiko ar pinigų. treneriu. Tada – plaukioti nors ir kiekvieną pasisukimus. Ištvermę ugdo ir kraujotaką Bet norint sportuoti vieniems labai dieną patiems. svarbu išmokti pratimus atlikti taisyklingai, aktyvina ilgos treniruotės, ne trumpesnės Pasirinkus šuolius į vandenį – profesinei 50–60 min. kad nenukentėtų treniruočių efektyvumas. onalų konsultacijos būtinos. Šuolininkams Svoriui mažinti geriausiai tinka reguSportuojant su treneriu skiriamas reikalingos ne tik akrobatikos, plaukimo, liarūs užsiėmimai bent triskart per savaitę. individualus dėmesys kiekvieno sportuonardymo treniruotės, bet ir choreografijos jančiojo sveikatai, gerai savijautai, profesio- Greičiausiai po streso ar nuo persidirbimo užsiėmimai, kurių metu mokomasi gražios atsigauti padeda atsipalaidavimo pratimai naliai sudaromi pratimų deriniai įvairioms stovėsenos ant tiltelio, gražaus šuolio. Ši arba atvirkščiai – fiziškai sunkūs pratimai. raumenų grupėms, taip pat ir giluminiams sporto šaka su kaupu atsiperka. Teikia ne Sakoma, kad kuo sunkesnis pratimas tuo raumenims stiprinti. tik šoklumo, grakštumo, lankstumo, tačiau labiau pailsi protas, nes visas dėmesys skiir visų profesijų žmonėms taip reikalingo riamas pratimo atlikimui. Individualiai ar grupėje? pasitikėjimo savimi, drąsos, gebėjimo nuDeja, namuose atlikti galima tik pačius galėti baimes. paprasčiausius pratimus. Trenerio pataGrupėje atliekant pratimus mus veikia rimų ir pagalbos prireikia, norint išmokti keletas faktorių padedančių efektyviau, Alina Ageikanaitė, būsimųjų mamytaisyklingai atlikti sudėtingesnius pratimus, kokybiškiau ir su nuotaika mankštintis: tai čių mankštos vandenyje trenerė, LVJ. ieškant įvairesnių, įdomesnių pratimų. smagi muzika, trenerių paraginimai, pasAtliekant mankštą nėštumo metu, tabos, pagalba atlikti pratimus taisyklingai, lengvėja gimdymas bei atsigavimas po Laimutis Lukoševičius, užsiėmimų taip pat būrys smagių lankytojų, nuo kurių jo. Mankštintis galima ir pačiai namuose su treniruokliais instruktorius, LVJC. nesinori atsilikti, motyvuoja ateiti ir vėl, stiprinant kojų, nugaros bei pilvo raumenis, Sportuoti galima lauke ir namuose. bendrauti, tobulėti ir gerai jaustis. tačiau atlikti mankštas vandenyje yra nauPuiki sporto rūšis – ėjimas. Bėgti ne visi dingiau, mažesnė persitempimo galimybė, mėgsta ar dėl kokių nors priežasčių negali, Įvairių sporto rūšių specialistai galima atlikti daug įvairesnių pratimų tiek bet eiti gali visi. Spartus ėjimas 40 min. apie sportavimą namuose ir plūduriuojant ant nugaros ar pilvo (sausuprofesionalų vedamas treniruotes: kasdien labai puikus krūvis ir neprasčiau moje ant pilvo pratimai nedaromi, dėl to nei bėgimas. sunkiau stiprinti nugaros raumenis), stipriNamie galima daryti ir jėgos pratimus Sigita Baušytė, Kūno dizaino ir jonamas visas organizmas. gos instruktorė, Lietuvos vaikų ir jauni- – atsispaudimus, atsilenkimus, jei turime Užsiėmimų vandenyje metu stiprinami skersinį – prisitraukimus, taip pat galime mo centras (LVJC). kojų, nugaros bei pilvo raumenys, mažinaatlikti įvairiausių pratimų visoms raumenų Jei nusprendėte sportuoti namuose, mi nugaros skausmai arba mažinama tikigrupėms su svarmenimis. net pati paprasčiausia mankštelė gali būti mybė jiems atsirasti, laisvėja dubens kaulu Su treniruokliais mankšta efektyvesveiksminga, jeigu ją atliksime nuolatos ir sąvaržos, o tai palengvina gimdymą. nė. Yra pratimų, kurių namų sąlygomis ne trumpiau kaip 20 min. Svarbiausia, kad Mokoma taisyklingai kvėpuoti, tai yra neatliksite. O jei niekada nesate sportavę, nepristigtų valios! naudinga gimdymo metu, gerėja savijauta profesionalo patarimai ir priežiūra būtini, Štai paprasčiausios mankštos, jungiannėštumo metu, lavinama ištvermė. nes netaisyklingai atliktas pratimas nebus čios pratimus visoms raumenų grupėms naudingas. (kas yra labai svarbu), pavyzdys. Kiekvieną

www.ozonas.lt

Sebastian Fritzon iliustracija

Mankštintis namuose, greitai vaikščioti ar bėgioti, važinėtis dviračiu ar riedučiais, lankytis treniruoklių salėje, baseine, aerobikos ar jogos treniruotėse, žaisti krepšinį – skonio ir apsisprendimo reikalas. Bet, prieš rinkdamiesi sporto rūšį, turėtume pagalvoti apie keletą dalykų.

Misija - VEIKTI!

Baltijos Aplinkos Forumas

Kas ką veikia Lietuvoje? Pažinkime, bendraukime, bendradarbiaukime ir kurkime kartu!“ Veiklos tipas – mokslinių tyrimų institutas. Įsikūrė – 2003 m. Būstinė – Vilnius. Vadovauja – direktorius Žymantas Morkvėnas. Misija – Mes siekiame, kad visuomenė gyventų švarioje ir sveikoje aplinkoje, gamtiniai ištekliai būtų tinkamai naudojami, o turtinga gamtinė įvairovė būtų užtikrinta ateities kartoms. Šūkis – „Smagu, kai rūpi!“

Veiklos kryptys: Gamtos apsauga | Saugomų teritorijų valdymas | Aplinkosauga žemės ūkyje | Pavojingų cheminių medžiagų valdymas | Klimato kaita ir energetika | Visuomenės švietimas ir dalyvavimo skatinimas. Bendradarbiavimas: Tarptautinio tinklo Baltic Environment Forum (BEF) nariai | Lietuvos aplinkosaugos koalicijos veiklos koordinatorius. Išsamiau: www.bef.lt

Gintarė JONUŠAUSKAITĖ „Mes tikime, kad mūsų planetą būtina saugoti ne nuo žmonių, o drauge su jais“ – taip savo svetainėje prisistato Baltijos Aplinkos Forumas (žinomas anglišku trumpiniu - BEF). Direktorius Žymantas Morkvėnas interviu šią mintį plėtojo toliau: „evoliucijos kontekste žmonija yra tarsi trumpalaikis reiškinys – galbūt parazitas, o galbūt galimybė? Kaip jis atsirado, taip jis kažkada išnyks, ir jis bus tarsi akimirka, tarsi planetos sapnas... Iš tos pusės žiūrint, KAM mes saugojam gamtą? Mes ją saugojam MUMS: kad pateisintume savo veiklą, savo buvimą, tam, kad galėtume kuo ilgiau ištempti šiame Žemės sapne... Dėl to yra neteisinga manyti, kad gamtą reikia saugoti nuo žmonių. Gamtą reikia saugoti žmonėms ir kartu su žmonėmis.“ BEF yra viena aktyviausių aplinkosaugos organizacijų Lietuvoje, labai daug dėmesio skirianti gamtos saugojimui „kartu su žmonėmis“: visuomene, ūkininkais, verslu, politikais, kitomis aplinkosaugos organizacijomis.

„Pranešk apie skriaudžiamą gamtą!” Kartu galime kurti gražesnę ir tvaresnę aplinką: BEF bei UAB Hnit-Baltic bendro projekto dėka šiandien kiekvienas neabejingas gali pranešti apie pastebėtas gamtos skriaudas. Jų būna pačių įvairiausių: „pamirštos“ atliekos miškuose ar pakelėse, neeksploatuojami automobiliai, pavojingos nuotekos, užtvertos ežerų pakrantės, pasikartojantis brakonieriavimas ir visa kita, kas piktina sąmoningą žmogų. Pastebėjus problemą, reikia pažymėti jos tikslią vietą maps.lt svetainėje, pageidautina pridėti nuotraukų, kaip įrodymų. BEF nukreipia registruotas problemas į atitinkamas institucijas ir praneša problemų sprendimo būseną maps.lt žemėlapiuose bei asmeniškai problemos pranešėjui. Nuo 2008 m. per šią iniciatyvą buvo išspręsta beveik 700 aplinkosaugos pažeidimų. Iš tiesų labai įdomu per maps.lt pasižvalgyti po savo apylinkes: kokie atvejai kur registruoti, kurie iš jų jau išspręsti. Galima netgi surengti ekskursiją ir patiems įsitikinti skelbiamos informacijos tikrumu, o gal net ją patikslinti, mat svetainėje yra galimybė komen-

tuoti. Taip net gyvendamas daugiabutyje gali pasijusti turįs „savo kiemą“ ir galįs jį aptvarkyti. Žvelgiant plačiau, šis projektas iliustruoja GIS technologijos potencialą skatinti visuomenės dalyvavimą bendruomenės projektuose. Lietuva šioje srityje parodė pavyzdį pasauliui: „Guarding Earth“ vardu projektas buvo pristatytas tarptautinėse konferencijose, o Europos aplinkos apsaugos agentūra domisi galimybe tokią priemonę pritaikyti ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Meldinės nendrinukės apsauga Kartu su ūkininkais, BEF deda dideles pastangas, kad būtų išsaugotos paskutinės meldinės nendrinukės perėjimo vietos Lietuvoje: pievos Nemuno deltoje ir prie Žuvinto pelkių. Šiemet šis globaliai nykstantis paukštis perėjo tik 4 pasaulio valstybėse – be žmogaus pagalbos meldinė nendrinukė neturi šansų išlikti. Nemuno deltoje yra apie 600 ha plotas, kuriame aptinkama meldinė nendrinukė, tačiau nėra lengva pasiekti šių žemių savininkus. Daugelis jų mažažemiai ir aktyviai neūkininkauja, todėl nyksta šio paukščio buveinės. Kiti ūkininkai vysto per aktyvią veiklą, dėl to paukščiai pakliūva į šieno rulonus. „Stovėjom lauko vidury ir nelabai žinojome, ką daryti. Geriausias būdas pasirodė buvo čiupti į rankas knygą (BEF yra išleidę knygą apie meldinę nendrinukę) ir tiesiog belstis į aplinkines trobas. Turėjome tikslą, kad šeimininkai

Vilniečiai Dvarčionių pievos talkoje.

nuotraukos iš www.bef.lt archyvo

Misija - VEIKTI!

Mazuto ežeras Kalgraužių miške, Kretigos raj., 1981 m. Klaipėdos uoste sudužusio tanklaivio „Globe Assimi“ padariniai.

Kartu su verslu Minėta „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“ iniciatyva nebūtų buvus įmanoma be UAB Hnit-Baltic indėlio ir nuolatinio palaikymo. Šiandien šis projektas atveria dar daugiau galimybių atsakingam verslui: yra atrastų aplinkosaugos problemų, kurioms išspręsti reikia nemažų lėšų, ir tai yra proga verslui apsiimti globoti vienokias ar kitokias problemas, kaip socialinės atsakomybės projektus. Kitas pavyzdys yra BEF bendradarbiavimas su UAB Golden Grass dėl Dvarčionių pievos šienavimo. Vilnius gali didžiuotis būdamas bene vienintele Europos sostine, kuri turi 4 ha ploto natūralią pievos buveinę, įtrauktą į klasikinį Europos saugomų buveinių sąrašą, kaip tokio tipo buveinės etalonas. Ši pieva, dėl sustojusio ūkininkavimo, užauga krūmais, todėl nyksta bioįvairovei svarbi buveinė. Parėmus verslui dabar ji yra reguliariai šienaujama, o visas gautas šienas atiduodamas žirgų globos asociacijai. Vilniečiai kasmet yra kviečiami į Dvarčionių pievos talkas krūmynams pažaboti, o kiek vėliau dalyvauti ekskursijoje po sužydėjusią pievą. Pasak Žymanto, filantropijos skatinimas yra labai svarbi veiklos sritis BEF ir visoms NVO. Lietuvoje daugelis pateisiname savo neveiklumą ir abejingumą bendruomenės problemoms tuo, kad visiems kitiems ir ypač verslui rūpi tik asmeninė nauda. Tačiau šioje srityje būtent NVO turi įdėti daugiau pastangų ir įdirbio – siekdamos pritraukti verslą į savo veiklas, sukurdamos patrauklias ir konkrečias galimybes filantropijai, viešindamos geros praktikos pavyzdžius. Juk visuomenės nuostatos pasikeis tik tada, kai matysime daugiau bendruomeniškumo apraiškų, kai daugiau kalbėsime apie tai, kas ką padarė, o ne ko kažkas nepadarė. Kaip ekspertai, BEF dirba su verslu, siekdami mažinti poveikį aplinkai. Ekspertų komanda turi daug patirties pavojingų cheminių medžiagų valdyme, ypač pramonės ir vandens tiekimo įmonėse, yra gerai susipažinę su cheminių medžiagų reglamentu REACH, rengia specialistų mokymus.

Kartu su žmonėmis Kadangi taip svarbu aplinką saugoti kartu su žmonėmis, paklausiau tiesiai: ką iš BEF gali gauti žmogus, besidomintis aplinkosauga?

www.ozonas.lt

Pasirodo, galimybių yra labai daug: • BEF svetainėje rasite daugybę leidinių ir medžiagos iš beveik visų BEF vykdytų projektų: apie žemės ūkį, chemines medžiagas, darbą su pramone, Baltijos jūrą ir ne tik. Norintys būti informuotais vartotojais, būtinai peržvelkite EKO atmintinę ir teminius leidinius apie aplinkai draugišką gyvenimo būdą. Tikėtina, sužinosite apie gaminius daugiau nei jų pardavėjai – taigi galėsite patys skatinti verslą domėtis savo produktų poveikiu aplinkai. • Cafe Scientifique - tai diskusijos neformalioje aplinkoje, prie kavos ar arbatos puodelio: ,,skirtos viešinti mokslą populiariai. BEF organizavo keletą tokių renginių Klaipėdoje jūros tema: taršos prevencija, bioįvairovė, jūros interesai, vėjo jėgainių suderinamumas su gamtosauga ir kt. Renginiai susilaukė sėkmės ir dar tikrai bus organizuojami ateityje, galbūt apie aplinkosaugą žemės ūkyje. Taigi, kiekvienas gali dalyvauti tokiuose ir kituose BEF renginiuose.“ • Kiekvienas gali užsiprenumeruoti BEF naujienlaiškį ir viską sužinoti laiku. • Kiekvienas atėjęs iki BEF būstinės gali gauti knygą apie gamtininką Tada Ivanauską, kuri, beje, taip pat buvo išleista su verslo parama. • Kiekvienas gali gauti patarimą ar atsakymą į rūpimus aplinkosauginius klausimus, jei jo niekur kitur neranda. • Galų gale, kiekvienas gali tapti aktyvus, o tai prideda daug skonio gyvenime. Yra daug sričių veikti kartu su BEF: galite žymėti aplinkosaugos pažeidimus per maps.lt; dalyvauti Dvarčionių pievos talkose ar meldinės nendrinukės sutiktuvėse Nemuno deltoje; pasisakyti per Cafe Scientifique diskusijas; galite ateiti į BEF ir pasiūlyti savo idėją veiklai arba tiesiog tapti BEF savanoriais. Pasak Žymanto: „visada laukiami žmonės, kurie būtų iniciatyvūs, žingeidūs ir netgi įkyrūs, kuriems rūpestis gamta būtų ne mados reikalas, o tai, ką jie išgyvena iš tikrųjų.“

Kokie yra BEF žmonės? Klausimas privertė Žymantą susimąstyti: „šiek tiek naivūs, šiek tiek pragmatiški, šiek tiek romantiški, šiek tiek darboholikai, mėgstantys savo darbą, besistengiantys žiūrėti kitaip – mąstyti savo galva.“ BEF yra Užupio bendruomenės nariai ne tik geografine, bet ir vertybine prasme. Kasmet balandžio 1-ąją jie prisideda prie Užupio nepriklausomybės dienos renginio. Šventės metu vyksta įžuvinimo programa su simboliška interpretacija: žmonės perduoda žuvis iš rankų į rankas, tarsi sunkią atsakomybę, kurios viduje yra trapi gyvybė. BEF su Užupio bendruomene yra sukūrę Wingiuotos Wilnelės Wertybes (www.bef.lt/Files/Uzupis.pdf), kurių viena yra ypač verta apmąstymo šiandieną: „Kalėdų senis: aš pasakų, o ne prekybos centrų herojus.“

pakviestų bent puodeliui kavos ir sutiktų pasikalbėti“, – pasakojo Žymantas. Tokiu „nuo trobos prie trobos“ metodu BEF pavyko surinkti trečdalį visos teritorijos savininkų ir surengti bendrą ūkininkų diskusiją apie galimybes išsaugoti meldines nendrinukes. Rezultatai parodė, kad, aktyviai ir asmeniškai kalbantis apie gyvąją gamtą, žmonės domisi ir yra pasiruošę prisidėti. Dabar diskusijos persikėlė į Žemės ūkio ministeriją, kur svarstomos galimos išmokos už ūkininkų pastangas išsaugoti šį paukštį, kaip kad pakeisti šienavimo laikus pagal meldinės nendrinukės perėjimo sezoną ir kt.

Atliekos Rubriką remia pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo bendrovė UAB „Žalvaris“

Atliekų deginimo gamykla:

argumentų ir interesų kovos Vita SURDOKAITĖ Vilniuje jau keletą metų kalbama apie būtinybę statyti atliekų deginimo gamyklą. Ekspertų numatyta atliekų deginimo gamyklos vieta – Lazdynų mikrorajonas. Politikai mėgsta šia tema paspekuliuoti ir ypač prieš artėjančius rinkimus žada šį reikalą „sutvarkyti“. Atliekų deginimo privalumų ir argumentų už tokias statybas netrūksta, tačiau taip pat netrūksta susirūpinusių gyventojų ir argumentų prieš tokią atliekų tvarkymo formą.

Europos praktika Vienu pagrindinių šilumininkų argumentų už tokius projektus tampa pasitelkta Europos praktika ir naujai statomų atliekų deginimo gamyklų pavyzdžiai. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pozicija aiški – energijos gamyba iš atliekų yra laikoma „viena švariausių ir pažangiausių komunalinių atliekų utilizavimo technologija, pasižyminčia santykinai mažu poveikiu aplinkai”. Biodegraduojančios komunalinės atliekos (maždaug 50-60% nuo visų komunalinių atliekų) priskiriamos atsinaujinantiems energijos ištekliams, todėl jų naudojimas šilumos ir elektros gamybai yra plačiai taikomas daugumoje ES valstybių. Šiuo

kaip bebūtų, tikriausiai nerastume šalies, kurioje žmonės džiaugtųsi gyvendami šalia pramoninių objektų, visada atsiranda besipriešinančių tokių objektų statybai ar išreiškiančių nepasitenkinimą jau veikiančių gamyklų atžvilgiu. Dažnai pasitelkiamas ir Vokietijos pavyzdys, ši valstybė dabar aktyviai investuoja į jėgaines, kuriose energija gaminama iš komunalinių atliekų. Nuo 2005 metų iki šiandien energijos gamybai sunaudojamų atliekų kiekį ši šalis padidino 12,5 mln. tonų per metus. Šiuo metu Vokietijoje veikia 67 kogeneracinės jėgainės, kurios šilumos ir elektros gamybai kasmet sunaudoja virš 18 mln. tonų komunalinių atliekų. Vokietija nuolat siekia mažinti sąvartynų teritorijas

radėjus veikti atliekų deginimo gamykloms, po 7-9 metų paaiškėjo, jog miestuose, kuriuose veikia tokios įmonės, 25 km spinduliu nuo taršos šaltinio itin pagausėja gyventojų sergamumas onkologinėmis ligomis.

– artimiausiu metu šios šalies šiukšlynuose ketinama uždrausti laidoti neišrūšiuotas komunalines atliekas. LŠTA (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos) turimais duomenimis šiuo metu Europoje statomos arba perduodamos eksploatuoti 38 jėgainės: Suomijoje – 4, Švedijoje – 2, Danijoje – 5, Prancūzijoje – 1, Belgijoje – 1, Olandijoje – 3, Airijoje – 1, Jungtinėje Karalystėje – 9, Italijoje – 1, Estijoje – 1, Čekijoje – 1, Rusijoje – 1, Šveicarijoje – 3, Vokietijoje – 2, Norvegijoje – 3. Šiuo metu statoma atliekų deginimo gamykla Klaipėdoje.

Griežti reikalavimai LŠTA teigia, kad atliekas naudojančios jėgainės dažniausiai statomos miestų

Gamykla sostinėje? Numatomoje jėgainėse siekiama ne tik utilizuoti atliekas, bet ir naudingai panaudoti gaunamą energiją. Šiuo metu galiojančioje naujoje Europos Sąjungos direktyvoje numatomas reikalavimas, kad naudingai privaloma panaudoti ne mažiau 65 % iš atliekų gaunamos energijos. Žinoma, norint iš atliekų pagaminamą šilumos energiją naudoti naudingai, jėgainę reikia prijungti prie atitinkamo šilumos kiekio reikalaujančio vartotojo. Vienintelis toks „vartotojas“ Vilniaus apskrityje yra sostinės šilumos tinklas. Ekspertų vertinimu, tinkamiausia statybų vieta jėgainei iš nagrinėtų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje alternatyvų sostinėje yra Jočionių gatvėje šalia Vilniaus

Ziv Turner nuotrauka

metu Europoje veikia daugiau kaip 430 kogeneracinių jėgainių, gaminančių didelį kiekį energijos, kuri centralizuotais tinklais tiekiama vartotojams. Todėl ir Lietuva skatinama sekti kitų valstybių pavyzdžiu. Teigiama, kad kai kuriose valstybėse nieko nebestebina atliekas naudojančios jėgainės, veikiančios miestų centrinėse dalyse, gyvenamosiose zonose, įkurtos vos per gatvę nuo gyvenamųjų daugiabučių namų. Tarp tokių miestų – Kopenhaga, Viena, Londonas, Monakas ir Tokijas. Rodos, tikrai nieko blogo, štai nedidelėje valstybėje, Šveicarijoje, kurios plotą sudaro 44 tūkst. kv. kilometrų, veikia net 29 komunalinių atliekų jėgainės. 2011 metų duomenimis, vidutinė Šveicarijos gyventojų amžiaus trukmė sudaro net 81,07 metų ir yra tarp ilgiausių visame pasaulyje. Kad ir

teritorijose, tam, kad energija į tinklus būtų perduodama patogiau ir efektyviau. Siekiant užtikrinti minimalų komunalinių atliekų deginimo poveikį aplinkai, ES šalyse galioja direktyvos, numatančios labai griežtas teršalų išmetimo normas ir kontrolę. Naujai statomose ES šalių jėgainėse apie 70 procentų visos įrangos sudaro daugiapakopė dūmų valymo sistema, skirta degimo metu susidarantiems aplinkos oro teršalams nukenksminti. Jėgainėms nustatytos normos skirtingiems teršalams yra nuo kelių iki keliasdešimt kartų griežtesnės nei taikomos gamtinėmis dujomis ar mazutu kūrenamoms didelės galios jėgainėms. Pavyzdžiui, vidutinė kietųjų dalelių paros norma, taikoma atliekų deginimo jėgainėms, yra 10 mg/m³, o mazuto katilams – 50 mg/ m³. Vidutinė CO išmetimų paros norma jėgainėms yra 50 mg/m³, tuo tarpu dujinėms katilinėms – 300 mg/m³, mazuto katilams – net 400 mg/m³. Jėgainės privalo neviršyti 0,6 mg/m³ sunkiųjų metalų vidutinės paros normos, o mazuto katilinėms šiai teršalų rūšiai apribojimai iš viso nėra taikomi.

Atliekos

Sąvartynai Lietuvoje Norint sustiprinti pozicijas bei įtikinti kuo daugiau žmonių atliekų deginimo privalumais, pasitelkiama viena didžiausių ir skaudžiausių aplinkos problemų – sąvartynai ir atliekų tvarkymas. Šiandien šalyje suskaičiuojama ne tik 800 nebeveikiančių šiukšlynų, bet ir 10 naujų regioninių sąvartynų, kurių teritorija, kaupiantis komunalinėms atliekoms, nuolat plečiasi. Vietos jau dairomasi naujam šiukšlynui, kuris netolimoje ateityje pakeis ir daug visuomenės aistrų sukėlusį Kazokiškių sąvartyną. Šiuo metu užpildyta jau daugiau nei 60 procentų šalia istorinių Kernavės piliakalnių įkurto Kazokiškių sąvartyno teritorijos, kurią buvo planuota eksploatuoti dar 18 metų. Sąvartynuose pūvant komunalinėms atliekoms, susidaro šiltnamio efektą sukeliančios metano dujos ir kiti įvairūs žmogui pavojingi teršalai, kurių neįmanoma sunaikinti. Anot LŠTA, atliekų jėgainės statybos tiesiogiai susijusios su sąvartynų teritorijų mažinimu. Teigiama, kad Vilniuje pastačius modernią jėgainę, komunalinių atliekų kiekį šalies sąvartynuose galima būtų sumažinti iki penkių kartų. Per metus jėgainėje būtų įmanoma utilizuoti iki 250 tūkst. tonų komunalinių atliekų, kurios šiandien laidojamos sąvartynuose. Atliekų deginimo gamykla nepretenduotų į rūšiavimui skirtas atliekas ir būtų skirta išimtinai tik po rūšiavimo likusioms atliekoms deginti.

Kita barikadų pusė Kaip ir kiekvienas reiškinys, atliekų deginimas taip pat turi trūkumų bei visą būrį priešiškai nusiteikusių specialistų ir paprastų miesto gyventojų. Pagrindiniai argumentai prieš atliekų deginimą yra ga-

www.ozonas.lt

lima išmetamųjų pavojingų dujų ir kietųjų dalelių įtaka sveikatai bei nuolatinės smarvės baimė. Taip pat teigiama, jog atliekų deginimas iš esmės neišsprendžia atliekų tvarkymo problemos ir vietoj rūšiavimo bei perdirbimo einama lengviausiu keliu, tiesiog viską deginant. Klaipėdoje miesto gyventojų nuomonės ir argumentai nebuvo išklausyti ir atliekų deginimo gamyklą statyti buvo nuspręsta specialiame posėdyje „skubos tvarka“. Nors gamykla jau statoma, žmonės vis dar nerimsta ir piktinasi dėl neišklausytos nuomonės. Viena dažniausių ir svarbiausių baimių yra susijusi su rizika sveikatai. Pagrindiniai junginiai ir metalai išmetami deginant atliekas yra sieros dioksidas, azoto oksidai, dioksinai ir furanai, PCB, švinas, gyvsidabris, metilo gyvsidabris, kadmis, chromas ir arsenas. Visi šie junginiai ir sunkieji metalai net ir mažais kiekiais patekę į aplinką (šiuo atveju į orą, kuriuo mes visi neišvengiamai kvėpuojame) sukelia įvairius sveikatos sutrikimus ir negalavimus: kvėpavimo takų ligas, odos ligas, vystymosi sutrikimus,

mių apsigimimų skaičius. Per tą laiką išsivysčiusios šalys ištobulino giluminį atliekų išrūšiavimą į antrines žaliavas. Bendras komunalinių atliekų srautas išrūšiuojamas iki 85 proc. kiekio į antrines žaliavas ir biodegraduojančią (virtuvės atliekų) masę. Antrinės žaliavos pakartotinai panaudojamos arba perdirbamos. Iš biodegraduojančios masės išgaunamos biodujos, o likusi masė kompostuojama ir panaudojama techninių augalų tręšimui. Taigi, nebelieka ką deginti. Taip pat sugriežtėjo aplinkosauginiai reikalavimai aplinkos teršimui. Nėra išrasta ir, matomai, niekuomet nebus išrasta filtrų bei technologijų, kurios ilgalaikiu poveikiu garantuotų pakankamą teršalų, išmetamų iš kaminų, išvalymą. ES direktyvos iš tikrųjų atliekų deginimo gamykloms numato santykinai mažus leistinus išmetamų teršalų kiekius. Taip yra todėl, kad tokių įmonių bendri išmetami teršalai dėl savo įvairovės bei probleminio identifikavimo yra daug pavojingesni, nei išsiskiriantys deginant homogeninį kurą. Deginant atliekas, nea-

ietuva nėra tokia turtinga valstybė, kad degintų pinigus, gyventojų sveikatą ir įrenginėtų sąvartynus danguje.

apsigimimus ir vėžinius susirgimus. Nors deginant atliekas šių medžiagų į atmosferą patenka nedaug, tačiau nuolat jas įkvepiant rizikuojama susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis. Apie tamsiąją atliekų deginimo jėgainės pusę kalbėjomės su Algirdu Jaruševičiumi Vilniaus regiono gyventojų bendruomenių Aplinkos komiteto atstovu. Kokia yra lazdyniečių ir apskritai Vilniaus miesto gyventojų daugumos nuomonė dėl planuojamos statyti atliekų deginimo gamyklos? Lazdyniečių, kaip ir daugumos Vilniaus gyventojų nuomonė, išreikšta Vilniaus regiono gyventojų bendruomenių Aplinkos komiteto pareiškimais dėl komunalinių atliekų deginimo įmonės statybos Vilniaus miesto teritorijoje, yra griežtai neigiama dėl keleto priežasčių. Atliekas tvarkyti deginimu išsivysčiusiose šalyse buvo madinga prieš 12 -15 metų. Tačiau šiuo metu pasaulis deginimo gamyklų masiškai atsisako dėl šių priežasčių: visų pirma, moksliniais tyrimais nustatyta, kad pradėjus veikti atliekų deginimo gamykloms, po 7-9 metų paaiškėjo, jog miestuose, kuriuose veikia tokios įmonės, 25 km spinduliu nuo taršos šaltinio itin pagausėja gyventojų sergamumas onkologinėmis ligomis, pastebimai padidėja naujagi-

bejotinai į pakurą pateks ir itin pavojingų fragmentų. Teigiama, jog išsivysčiusiose šalyse atliekų deginimas yra įprastas reiškinys, taip vadinamos „waste-to-energy“ politikos dalis, padedantis mažinti atliekų kiekius sąvartynuose, metano dujų išmetimą bei iškastinio kuro naudojimą energijos gamybai. Kodėl priešinamasi tokiam, rodos, pažangiam atliekų tvarkymo ir energijos gamybos būdui? Visų pirma, pasipriešinimas kyla iš to, kad rengiant Vilniaus regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos (VRKADG) Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą, visuomenei ir specialistams nebuvo atsakyta apytikriai į 50 klausimų, turinčių svarbią reikšmę tokios įmonės poveikiui aplinkai. Dėl to PAV ataskaitos byla yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Teismas dar nebaigtas. ES direktyvose numatyti leistini taršos kiekiai atliekų deginimo gamykloms yra keletą kartų mažesni nei iškastinio kuro šiluminėms jėgainėms. Ar tai nepakankamas argumentas dėl taršos susirūpinusiems gyventojams? Deginant atliekas susidaro ištisos grupės labai pavojingų junginių, tokių kaip

trečiosios termofikacinės elektrinės. Taip pat ši vieta, kaip tinkamiausia, nustatyta ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro užsakymu atliktoje galimybių studijoje, kurią atliko tarptautinio koncerno Sweco kompanija UAB „Sweco Lietuva“. Galimybių studijoje buvo išnagrinėtos 8 galimos atliekų jėgainės statybos vietos. Jėgainei su visa papildoma infrastruktūra numatyta vieta užimtų 2,3 ha žemės plotą. Jėgainės statybos numatytos pramoninėje zonoje, kurioje stūkso vienas taršiausių objektų sostinėje – Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė. Čia kasmet sudeginama tūkstančiai tonų gamtinių dujų ir mazuto. Ekspertai žada, esą pradėjus šilumą gaminti atliekų deginimo jėgainėje, Vilniuje būtų sumažinta tarša, kurią šiuo metu skleidžia termofikacinė elektrinė. Šioje jėgainėje, naudojančioje komunalines atliekas, galima būtų pagaminti apie 10% šilumos energijos sostinei ir visą šilumos kiekį, Vilniuje suvartojamą vasaros metu.

Atliekos Rubriką remia pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo bendrovė UAB „Žalvaris“

Svarbiausia tai, kas nepasakyta Vaida Pilibaitytė, Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje

Aplinkosaugos požiūriu, deginimas iš esmės yra ydingas sprendimas dėl keleto priežasčių. Visų pirma, tai sunkiai suderinama su atliekų tvarkymo prioritetais, kuriais siūlo vadovautis Europos Sąjungos direktyvos. Šios skalės viršuje – prevencija, t.y. pastangos mažinti susidarančių atliekų kiekį, atsakomybę priskiriant tiek vartotojams, tiek gamintojams. Po to seka pakartotinis daiktų, kurie paprastai taptų atliekomis, panaudojimas. Tada kalbama apie atliekų perdirbimą ir/arba kompostavimą. Atliekų utilizavimas, kuriam priskiriamas ir atliekų deginimas energijai išgauti (angl. energy recovery) prioritetų skalėje atsiduria priešpaskutinėje vietoje, prieš sąvartynus. Šie pripažįstami paskiausia alternatyva, nes iš esmės yra duobė, su Kas, jūsų manymu, galėtų padėti efeksąlyginai nelaidžiu plastikiniu dugnu, kurio tyviau spręsti atliekų tvarkymo ir sąamžino patvarumo šiandien niekas negali vartynų problemas? garantuoti. Lietuva atliekų tvarkymo srityje yra Dvokiančių perpildytų sąvartynų paatsilikusi. Tai turi ir savotiškų privalumų. vyzdį atliekų deginimo šalininkai pasitelkia Galime pasimokyti iš svetimų klaidų ir ne bandydami įtikinti, kad deginimas yra tvarkyti atliekas archaišku deginimo būdu, „ekologiškiausia ir pažangiausia komunalio imtis pažangaus atliekų rūšiavimo, išgaunių atliekų utilizavimo technologija pasaunant vertingas žaliavas. Lietuva nėra tokia lyje“. Jie net įsigudrina priskirti deginimą turtinga valstybė, kad degintų pinigus, atsinaujinančios energijos ištekliams. Esą gyventojų sveikatą ir įrenginėtų sąvartynus tokia gamykla, kuri šiukšles naudoja kaip danguje. ES ir LR valstybiniame atliekų kurą, o perteklinę energiją parduoda į tintvarkymo plane numatyti kiti prioritetai: klą, ne tik padeda kelis kartus sumažinti į atliekų prevencija, pirminis ir antrinis sąvartynus keliaujančių atliekų kiekį, bet rūšiavimas, pakartotinis panaudojimas ir ir mažina šalių priklausomybę nuo imporperdirbimas. tuojamo iškastinio kuro. Pabrėžiama, kad moderniose gamyklose net 70 proc. visos Kokios jūsų siūlomos alternatyvos nuo- įrangos sudaro daugiapakopė dūmų valylat brangstančios šilumos gamybai? mo sistema, tad juose liekantis pavojingų Brangstančiai šilumos gamybai atpiginti medžiagų kiekis lygus nuliui. Esą visas kitas yra keletas alternatyvų: aktyviau panaudoti filtrų turinys yra nepavojingas ir gali būti biokurą, saulės ir vėjo energiją – tai, ką naudojamas kelių dangoms gaminti. Na ir daro išsivysčiusios valstybės, esančios dargi pagaliau Europoje jų veikia daugiau kaip šiauriau, nei Lietuva. Lietuvoje šiandien 400: „Visi taip daro“. tuščiai dirvonuoja apytikriai 500 tūkstančių hektarų ploto žemės. Joje auginant greitos vegetacijos energetinius augalus, iškastinio kuro panaudojimą galima būtų sumažinti apytikriai iki 40 procentų. Kas, jūsų manymu, labiausiai suinteresuotas tokios gamyklos atsiradimu Vilniuje? Atliekų deginimo gamyklą Vilniuje pastatyti labiausiai rūpi, sprendžiant iš PAV ataskaitos užsakovo, „Rubikono“ grupuotei. Visuomenė yra pagrįstos nuomonės, jog tokios gamyklos pastatymas šalia ŠE-3 elektrinės sudarytų sąlygas minėtai grupuotei perimti savo kontrolėn Vilniaus šilumos tinklus ir šilumos kainų kontrolė taptų dar problemiškesnė.

Realityfanclub nuotrauka

Tačiau, kaip neretai atsitinka, bene svarbiausia yra ne tai, kas pasakoma, o kas lieka nepasakyta. Tokios veiksmingai dūmus valančios gamyklos reikalauja didelių investicijų ir, kad atsipirktų, turi visu pajėgumu veikti ne vieną dešimtmetį. Tai reiškia, kad tiek pat metų į priekį turi būti užtikrintas nenutrūkstamas „kuro“, t.y. atliekų, srautas. Kitaip tariant, renkantis atliekų deginimą, „plokštėja“ pradžioje minėta atliekų tvarkymo prioritetų skalė ir niekais paverčiami tikrieji sprendimai – atliekų vengimas, antrinis panaudojimas ir perdirbimas. Galiausiai, matyt, neveltui atliekų deginimo gamyklos vadinamos „cheminiais reaktoriais“ arba „pavojingų atliekų gamyklomis“. Neužtikrinus pakankamai aukštos temperatūros arba dėl jos svyravimų „gaminasi“ ir į aplinką patenka dioksinai – nesuyrantys ir pavojingiausi žmonių sukurti junginiai, kurie kaupiasi gyvuose organizmuose, neigiamai veikia imuninę ir endokrininę sistemą, sukelia vėžį ir kitus susirgimus. Atliekų deginimo gamyklai dirbant įprastu režimu, per valandą „perdirbama“ daugiau kaip 30 tonų atliekų. Viena tona virsta maždaug 300 kg įvairių pelenų, iš kurių maždaug dešimtadalį būtina tvarkyti kaip pavojingas atliekas, mat juose lieka sunkiųjų metalų, kurie nedega. Paprastai toks „tvarkymo“ būdas yra specialus sąvartynas. Taigi jos niekur nedingsta ištisus šimtmečius. Komentare panaudota medžiaga iš 2010 m. savaitraščiui „Atgimimas“ (2010) rengtos publikacijos „Dvokiantis prioritetų klausimas“, www.atgimimas.lt/ Aktualijos/2010-metai-rugsejo/Dvokiantisprioritetu-klausimas

Thanasis Anastasiou nuotrauka

policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA), dioksinai, polichlordibenzofuranai. Dauguma jų priskiriama kancerogenams. Svarbu paminėti, kad PAA junginių jokiais filtrais neįmanoma sulaikyti ir tokie filtrai negaminami. Todėl atliekų deginimo gamyklų įrenginių tiekėjai klaidinančiai tvirtina, kad tokie junginiai nesusidarys. Tačiau deginant komunalines atliekas, net jas reikiamai išseparuojant (ko realiai praktikoje nepasitaiko), aukštoje temperatūroje PAA susidaro, klausimas tik, kokios konkrečios sudėties. PAA yra toksiški esant visai mažoms koncentracijoms, o dioksinai yra dar toksiškesni – pavojinga tarša matuojama nanogramais. Deja, gyventojai nepasitiki esama aplinkosaugos kontrole. Pavyzdžiui, kai buvo paskelbtos ir nepaneigtos žinios, kad medicininių atliekų deginimo gamykla įžūliai pažeidinėja deginimo technologiją, teršia aplinką, per du metus šios gamyklos taip ir nepajėgta iki galo uždaryti.

Žalliasis gidas

Šventę sukurti, bet nenupirkti! Mums visiems gerai žinomas reiškinys, kad patogumo (komforto) kartelės nuleisti žemyn nepavyksta – reikia didelių valios ir sąmonės pastangų, kad atsisakytum patogaus kasdienio įpročio, tokio, kaip nusipirkti norimą maistą, drabužį, daiktą ar dovaną… Daugeliu atveju pirkimo malonumo iliuzija nustelbia tikrą kūrybos pasitenkinimą. Pasiteisinsime, kad kūrybai, pačių pasigaminimui ar rankdarbiams paprasčiausiai nelieka laiko, galbūt nerandame vidinio susikaupimo, neturime įgūdžių ar sugebėjimų, negalime atsiduoti spontaniškumui

ir negalime nekontroliuoti situacijos ar net rezultato! Pagrindinai „trukdžiai“ – darbas, asmeniniai reikalai, šeimos rūpesčiai, vaikai, antrosios pusės ir pan. suvalgo visą laiko potencialą, tad nieko kito nelieka,

kaip tik greitai ir neskausmingai nusipirkti tai, ko reikia. Nereta įmonė šventėms užsako atvirukus, maišelius, dovanas ir pakavimo paslaugas. Tuo tarpu, kai kurios visus švenčių atributus sukuria ir net pasigamina pačios. Kol kas tai labiau išimtis nei taisyklė, tačiau gerais pavyzdžiais užsikrečia vis daugiau įvairių įmonių darbuotojų ir savo naują patirtį dažnas „atsineša“ namo. Kai vietoj „užsakomojo“ dovanų ruošimo, kolektyvas ruošia ir dekoruoja dovanas savo partneriams – žmonės atsiduoda kūrybos polėkiui.

UAB „Eugesta“ kolektyvas šventėms kūrė dekorus dovanėlėms. Dekorai buvo kuriami ne „dėl akių“, bet tam, kad įmonės partneriui gavus dovanėlę, sukurtu natūralių medžiagų papuošimu galėtų pasidabinti eglutę ar tiesiog interjerą. Įmonės šventinėekologinė žinutė iškeliavo už bendrovės ribų – tai patirtis ir požiūris, kuriuo ji dalinasi bei užkrečia jau ir savo partnerius. Tai nėra išskirtinis atvejis, tačiau sektinas pavyzdys, nes švenčių nenusipirksime – jas galime tik sukurti patys!

nuotraukos iš UAB Eugesta archyvo

www.ozonas.lt

Tema

Kalėdos nepametant proto ir piniginės Kamilė SAKALAUSKAITĖ

Matti Mattila nuotrauka

Artėja Kalėdos, viena populiariausių švenčių metuose. Didieji prekybos centrai jau lapkričio viduryje pradėjo rūpintis potencialių ir esamų pirkėjų kalėdine „gerove“: trys spalvingos girliandos už dviejų kainą, saldūs ir gražūs seneliukai, netikėtai atpigę kone perpus, nuolaidos svaigiesiems gėrimams ir, žinoma, fejerverkai. Didžiausio Europos banko HSBC tyrimų duomenimis, jo klientai švenčių reikmėms išleidžia apytiksliai £50 vienam asmeniui. Taigi, žiemos šventėms reikia pradėti taupyti iš anksto – neduok Dieve, neužteks pinigų dovanoms bei kitoms gėrybėms. Pasibaigus kruopščiam ruošos procesui galima ir atsipūsti. Televizijos kanalai siūlo pirmąją Kalėdų dieną praleisti drauge su didžiausiomis visų laikų žvaigždėmis, tokiomis kaip Macaulay Culkin (kas galėtų pamanyti, kad jam jau 1 metai?), arba su šiek tiek mažesnėmis – lietuviškomis –žvaigždutėmis. BBC duomenimis, šios kompanijos praėjusių Kalėdų metu rodyti filmai pritraukė daugiau nei 10 mln. žiūrovų. Ar būsite kūrybingi ir švęsite Kalėdas kitaip, ekologiškai?

Dovanų kultas Dovanos ir Kalėdos šiais laikais – vienas nuo kito neatsiejami dalykai. Norint visiems savo artimiesiems ką nors padovanoti, tenka išleisti nemažai pinigų arba pasitelkti vaizduotę. Pagal spalį atliktą HSBC Kalėdų išlaidų tyrimą, net 20% banko klientų žiemos švenčių reikmėms ketina išleisti daugiau nei praeitais metais ir tik vienas iš dešimties apklaustųjų gamins dovanas pats. O Jungtinėje Karalystėje veikiančio ICM tyrimų centro duomenimis, dėl pagausėjusio prekių asortimento internetiniai pardavimai gruodžio mėnesį turėtų būti maždaug 16% didesni nei pernai. Karališkasis paštas, 2010 m. žiemos švenčių metu Didžiosios Britanijos gyventojams pristatęs maždaug 40 milijonų siuntinių bei 700 milijonų Kalėdinių atvirukų, panašių darbo krūvių tikisi ir šiemet. Iškalbingi skaičiai, leidžiantys spėti, kokią vartojimo mašiną suka viena prasmingiausių švenčių vadinamos Kalėdos. Kita vertus, norint nustebinti draugus bei šeimos narius originaliomis dovanomis nebūtina išleisti visų savo santaupų alkūnėmis stumdantis su kitais Kalėdų karštine sergančiais pirkėjais prekybos centruose. Dovanas galima pasigaminti patiems: kiekvienuose namuose yra nebenaudojamų smulkmenų, kurias įdėję šiek tiek darbo galite prikelti antram gyvenimui. „Pasidaryk pats“ idėjų bei įvairių ekologiškų dovanų rasite ir internete.

Kitas svarbus dalykas norint būti ekologiškesniems dovanotojams – reikia rinktis tokias Kalėdines dovanas, kurios laikui bėgant nepavirstų šiukšlėmis. Robert Lilienfeld, knygos „Use Less Stuff: Environmental Solutions for Who We Really Are” autoriaus nuomone, geriausios dovanos yra tos, kurias gali sunaudoti: bilietai į kiną, teatrą ar rungtynes, vakarienė restorane arba gardus namie iškeptas pyragas ir t.t. Tokiu būdu pasveikindami artimuosius ir draugus galėsite būti tikri, jog jūsų dovana

Visualpanic nuotrauka

bėgant laikui neatsidurs palėpėje ar šiukšlių konteineryje.

Šiukšlės Turbūt visi jau seniai žino, jog kuo daugiau perkame, tuo didesnį kiekį šiukšlių išmetame. Tai ypač aktualu švenčių metu. JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis, žiemos švenčių laikotarpiu per savaitę šioje šalyje išmetama 1 mln. tonų šiukšlių daugiau nei įprastai. Pasibai-

Tema

Kevin Dooley nuotraukos

Žalios Kalėdų idėjos: • rinkitės ekologiškas elektros energiją

taupančias LED „Christmas lights“ girliandas; • dovanų pakavimui naudokite žurnalų lapus, senus dovanų maišelius, audinių skiautes ar kitą lengvai suyrančią medžiagą, nebereikalingus kalėdinius atvirukus naudokite dekupažui ar papuoškite jų iškarpomis jau supakuotas dovanas; • dovanas darykite patys arba pirkite rankų darbo daiktus, padarytus iš natūralių

www.ozonas.lt

zacijoms. Jei po didžiųjų švenčių namuose liks negendančių, tačiau nebereikalingų maisto produktų, neišmeskite jų – kreipkitės į „Maisto banką“, o gal suorganizuokite „likučių“ vakarėlį. Be to stenkitės išvengti atliekų kalno dar pradinėje stadijoje – susiplanuokite, kiek žmonių vakarieniaus ar pietaus, kiek ir kokio maisto reikės paruošti.

Eglutė Kiekvienais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose nuperkama maždaug 50 mln. eglučių, pasibaigus šventėms 30 mln. jų atsiduria sąvartynuose. Tiesa, JAV gyventojams suteikta galimybė rinktis: jie gali įsigyti eglutę vazone, o pasibaigus Kalėdoms pasisodinti ją kieme, padovanoti miesto parkui ar atiduoti medienos perdirbimui. Lietuvoje „eglučių vazonuose“ mada nepopuliari. Galite pasirinkti ir dirbtinę šventės puošmeną, jeigu ketinate ją naudoti keletą metų. Tiesa, vis dar netyla diskusijos, ar dirbtinė eglutė iš tiesų yra aplinkai draugiškesnė alternatyva – juk šiandien eglutės auginamos plantacijose, jų nukirtimas nebėra nuostolis miškui. Tuo tarpu dirbtiniai medžiagų; šiuo metu „ant bangos“ valgomos dovanos – saldainiai, sausainiai, keksiukai, džemai, prieskoniniai aliejai, prieskonių rinkiniai – visa, ką tik galite sugalvoti ir dailiai supakuoti; • remkite savo bendruomenės ir vietos ekonomiką apsipirkdami mažose vietinėse parduotuvėje, ypač jei jose prekiaujama vietoje pagamintais produktais; • „vienos dovanos“ taisyklė: nuspręskite ar burtų keliu išsiaiškinkite, kuris šeimos narys kuriam šeimos nariui įteiks dovaną – taip sumažinsite dovanų pirkimo išlaidas. Susitarkite, jog vienas kitam įteiksite tik pačių pagamintas

medeliai galiausiai vis tik pakliūna į atliekų srautą, o kur dar jų gaminimas, transportavimas, pakuotės. Jeigu nusprendėte įsigyti gyvą eglutę, kreipkitės į miesto urėdiją, kur jos auginamos specialiai. Jei eglutė pasirodys per brangi (nors jų kainos nėra labai aukštos), tenykščiai darbuotojai turbūt galės pasiūlyti nemokamų eglių ar pušų šakelių, kurias išmoningai papuošus jos bus pakankamas šventės atributas. Svarbiausia, „nepirataukite“, nemokšiškai darbuodamiesi galite pakenkti miškui, o ir sau užsidirbti baudą (50-100 lt.). Pasibaigus šventėms, eglutę galite atiduoti biokuro gamybai. Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA bei komunalinių paslaugų ir ekologijos verslo bendrovė „Ecoservice“ šių metų sausį vykdė akciją „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“. Jos metu iš skirtingų Lietuvos miestų po švenčių buvo surinkta maždaug 500 eglučių, iš kurių vėliau pagamintas ekologiškas biokuras. Tolimesniam domėjimuisi: www.greenchristmas.org | www.doityourself.com | www.stopfoodwaste.ie dovanas;

• atsisakykite plastikinių kalėdinių deko-

racijų – jas pakeiskite gamtoje randamomis smulkmenomis, pvz., susiverkite girliandą iš gilių ar kaštonų; • eidami apsipirkti susidarykite reikalingiausių prekių sąrašą ir peržiūrėkite jį dukart – galbūt ne visi galimi pirkiniai atrodys reikalingi; • pasiūlykite giminėms ar draugams švęsti kartu: pasiskirstykite, kokius produktus pirksite ir ką gaminsite. Pasibaigus šventiniam vakarui, pasidalinkite likusius patiekalus. Taip išleisite mažiau pinigų bei sumažinsite išmetamų maisto likučių kiekį.

gus šventėms, išmesto vyniojamo popieriaus, atvirukų ir dovanų maišelių kiekis siekia 4 mln. tonų. Todėl svarbu dovanų pakavimui naudoti lengvai suyrančias, aplinkai draugiškas medžiagas ir nepamiršti, jog išpakavus dovanas nebereikalingas dėžutes ar maišelius galima atiduoti perdirbti. Smagu, kad lapkričio viduryje Lietuvoje įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai – patikslinti pakuočių projektavimo ir gamybos reikalavimai. Laikantis šių reikalavimų, pakuotės dabar turi būti gaminamos iš tokių medžiagų, kad tapusios atliekomis jos būtų tinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti. Žiemos švenčių metu ir joms pasibaigus išmetami ir dideli kiekiai maisto. Jungtinės Karalystės Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento (Defra) duomenimis, per minėtas šventes Didžiojoje Britanijoje net 230.000 tonų maisto patenka į šiukšlių konteinerius. Dažniausiai išmetami vaisiai, daržovės, duona ir bandelės, uogienės, padažai, pieno produktai ir maisto likučiai. Šią problemą būtų galima išspręsti atiduodant dar šviežią maistą prasčiau gyvenantiems žmonėms ar labdaros organi-

Žaliasis gidas

Kodėl neatnaujiname „kiauro“ namo: populiariausi mitai

Eglė RUBINAITĖ

Lietuvoje stereotipų – nors vežimu vežk. Mitais apgaubiama kasdienė buitis iškreipia tikrovę ir priverčia žmones užmerkti akis prieš akivaizdžius faktus. Pavyzdžiui, gavę sąskaitas už šildymą ne vienas griebiasi už galvos, tačiau užsiminus apie „kiauro“ namo modernizaciją, purto galvas. Kodėl? Susipažinkite su naiviausiais mitais apie būsto atnaujinimą. Pateikiame populiariausius klaidingus įsitikinimus apie daugiabučių atnaujinimą ir čia pat nuplėšiame nuo jų mitinę skraistę. Vieniems šie mitai sukels šypseną, kitiems suteiks daug naudingų žinių ir įkvėps rimtai pasvarstyti apie gyvenimo atnaujintame name privalumus. Atnaujinti brangu ir neapsimoka. Statistika rodo, jog atnaujinus būstą paprastai yra sutaupoma apie 50 proc. ir daugiau šilumos energijos kiekio, vadinasi, atitinkamai mažėja ir jam skiriamos išlaidos. Štai 60 m2 ploto bute Vilniuje gyvenanti šeima 2010 – 2011 m . šaltojo sezono metu už šildymą turėjo kas mėnesį mokėti 400 Lt. Kadangi šildymo sezonas trunka apie 6 mėnesius, iš viso neatnaujinto buto gyventojai per metus šildymui skirti turėjo apie 2400 litų, kai atnaujinto buto gyventojams mokėti tenka perpus mažiau – 1200 litų. Atnaujinus nekilnojamąjį turtą už šildymą ir paskolą kartu per metus mokėti reikėtų vidutiniškai 2250 litų. Vadinasi, atsižvelgiant į dabartines kainas, sutaupoma būtų apie 150 litų, o brangstant šildymui ir pasibaigus paskolos mokėjimo laikotarpiui – sutaupoma dar daugiau. Jei neteksiu darbo, paskola taps peiliu po kaklu. Sumažėjus pajamoms, visuomet galima kreiptis dėl socialinės paramos. O socialiai remtini žmonės, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna šimtaprocentinę valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui bei statybos ir rangos darbams paimto kredito palūkanų padengimui. Taigi modernizacija

tokiu atveju gyventojui absoliučiai nieko nekainuoja. Užpjaus milžiniškos palūkanų normos. Įstatymu patvirtinta, kad iš banko pasiskolinus modernizacijai skirtas lėšas, visus 20 kreditavimo metų joms bus taikomos ne didesnės kaip 3 proc. fiksuotos palūkanos. Tad baimintis, jog bankininkai padidins palūkanas neverta – jos nekis visą kreditavimo laikotarpį. Senoji būsto atnaujinimo programa su 50 proc. valstybės parama buvo geresnė nei dabartinė su 15 proc. Taip, anksčiau modernizuojant būstą buvo galima tikėtis iki 50 proc. valstybės paramos, tačiau kartu gyventojai susidurdavo su keliais ypač nemaloniais aspektais: iš bankų tekdavo skolintis su milžiniškomis palūkanomis, kurios siekdavo 12 –14 proc. Taip pat buvo finansuojamos vos kelios kompleksiškai remiamos energinį efektyvumą didinančios priemonės: tik sienų ir stogų šiltinimo, langų keitimo, balkonų stiklinimo ir šildymo sistemoms. Visai kitaip nei pagal naująjį modelį, kai gyventojai gali pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis ir įgyvendinti kur kas daugiau atnaujinimo Prieš atnaujinimą

priemonių: parama teikiama ir liftų keitimo, lietaus ir buities nuotekų vamzdynų ar elektros instaliacijos atnaujinimo darbams. Paskolas teikia JESSICA kontroliuojantysis fondas per bankų sektorių Lietuvoje. Namo gyventojų dauguma, pasisakiusi už namo modernizaciją, turės apmokėti techninės dokumentacijos parengimo bei kredito ir palūkanų padengimo išlaidas už tuos kaimynus, kurie pasisakė prieš modernizaciją. Sprendimas dėl atnaujinimo priimamas daugumos principu. Minimalus butų savininkų skaičius, kurie sutinka atnaujinti namą turi būti 50 proc. + 1 balsas. Tie, kurie nesutinka su priimtu sprendimu atnaujinti daugiabutį namą, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, dėl kurių yra priimtas savininkų sprendimas. Nusprendus atnaujinti daugiabutį, teks mokėti už kaimynus, kurie neturi pinigų. Nepasiturintiems daugiabučio namo butų savininkams teikiama parama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimui ir jo įgyvendinimui. Tai yra, už asmenis, turinčius teisę į kompensaciją už šildymą, numatyta apmokėti jiems tenkančias išlaidas. Po atnaujinimo

Užs. Nr. 15/35

Žaliasis gidas

Rudens sezonas: kosmetiką pasidaryk pats! Eleonora RIEPŠAITĖ Lina GEDVILIENĖ

Kūno šveitikliai Šveitiklis kūnui – jūros druska (galima naudoti ir Himalajų druską – ji vertingesnė), tarkuotas imbieras, šalto spaudimo aliejus ir nieko daugiau! Veiksmingas ir švelniai „besikandžiojantis“ kūno šveitiklis sukatyvins odos kraujotaką, pamasažuos ir nušveis senas ląsteles! Improvizuokite – kiekvieną kartą naudokite skirtingus aliejus. Tinka avokadų, abrikosų kauliukų, erškėtuogių, saldžiųjų migdolų, nakvišų, kanapių, simondsijų, alyvuogių... Visiems jau turbūt puikiai žinomas šveitiklis kūnui – paprasčiausi kavos tirščiai. Nauja idėja: prieš šveisdami kūną kavos tirščiais, įpilkite šlakelį vertingo augalinio aliejaus – po šveitimo procedūros nereikės odos maitinti jokiais kremais ar kūno pieneliais. Beje, nušveitus odą kavos tirščiais, ji įgauna šiek tiek rusvą atspalvį – išbandyta ir patvirtinta!

Maudynių gamos O atsipalaidavimui – maudynės! Įpilkite į šilto vandens vonią 5-15 lašų jūsų mėgstamo eterinio aliejaus (tamsiuoju sezonu atgaivins, suaktyvins – apelsinų, mandarinų, sustiprins imunitetą – arbatmedžio, rozmarinų, padės gydant peršalimą, slogą, kosulį – eukaliptų, pušų eteriniai aliejai). Tam, kad aliejus tolygiai pasiskirstytų vandenyje, lašinkite jį į porą šaukštų pieno, grietinėlės ar medaus (pasirinktinai) – bus dar ir puikus drėkiklis.

Galima paminėti ir šaltalankių aromatą – jis toks šviežiai vaisinis! Nepamirškite juo pamaitinti ne tik savo odos, bet ir lūpų. Dalijuosi prisiminimais iš vaikystės, praleistos senolių sodyboje – paprastas šaltalankių sėklų aliejaus gamybos receptas:

1 stiklinė šaltalankio uogų sėklų; 1,5 stiklinės aliejaus. Sėklas sumalkite kavamale, supilkite į termosą. Pakaitintą aliejų (neužvirinti!) supilkite į termosą su šaltalankio sėklomis. Sandariai uždarę palaikykite parą. Po paros nupilkite kiek pavyksta aliejaus iš termoso ir dar kartą pakaitinkite (bet, vėlgi, neužvirinkite). Supilkite jį ant sėklų dar kartelį, sandariai uždarę palaikyti dvi paras. Perkoškite, supilkite į tamsaus stiklo buteliukus. Laikykite šaltai. Beje, šaltanakio uogų tyrelę ar sultis sumaišius su kokiu „riebalu“ ( aliejumi, grietine) ar medumi, pasigaminsite puikią atgaivinančią, jauninančią, gydančią odos kaukę.

Pagalba veidui ir rankoms Jau minėti šermukšniai. Su jais galima „pažaisti“ šitaip: užplikius šermukšnių uogų arbatos, užšaldykite ją ledukų formelėse. Rytais bus puiki tonizuojanti, dezinfekuojanti ir gaivinanti veido priemonė!

Veidui rekomenduojame ir dažną svečią ant vaisių stalo – vynuoges. Tereikia iš vakaro įmesti vynuogę į šaldymo kamerą, o ryte perpjovus per pusę pamasažuoti veido ir kaklo odą. Puikiai atgaivina ir juodų paakių kaip nebūta! Šaltuoju metų periodu rankų oda irgi kenčia – ji tampa šiurkšti ir sausa. Tam puikiausiai tinka migdolų aliejus, kuris dažniausiai naudojamas kaip pagardas salotoms, marinavimui ar desertams. Tačiau ne ką blogiau jis tinka ir mūsų rankų odos priežiūrai. Sumaišykite dubenėlyje migdolų aliejų su cukraus pudra; gauta pasta įmasažuokite savo rankų odą. Palaikykite truputį, nuplaukite. Oda taps lygi ir švelni.

Nepamiršti plaukų Žiemą nepamirškite ir plaukų, nors jie ir slepiami po kepure. Plaukus patartume skalauti acto, vandens ir kokio “skanaus” ar plaukams vertingo eterinio aliejaus mišiniu – paprastas, bet neprastas receptas! Plaukai tikrai taps švelnūs, glotnūs, lengvai iššukuojami... Išmėginta. Mėgstantiems eksperimentuoti. Norite tikėkite, norite ne, bet avižinius dribsnius galima panaudoti kaip sausą šampūną plaukams. Praktiška, greita, pigu. Išsitrynei plaukus dribsniais ir žygiuok... Tiesa, nepamirškite iššukuoti „šampūno“. Būkite gražios ir gražūs (šios priemonės tinka ne tik moterims, bet taip pat subalansuotos ir vyrams)!!!

Nepamirškime nuostabių rudens dovanų – šaltalankių bei šermukšnių. Šiose uogose yra daugiau vitamino C nei citrusiniuose vaisiuose, be to jos vietinės. Vitaminas C ne tik stiprina imunitetą, bet ir puoselėja mūsų odą, kovoja prieš raukšles. Šaltalankiai bei šermukšniai taip pat turtingi provitaminu A (beta karotinu), vitaminu E bei visa puokšte kitų vertingų mūsų organizmui bei odai gėrybių... Vitaminų A, E ir C trijulė – natūralūs antioksidantai, kovojantys, kad oda nesuglebtų bei išliktų stangri. Beje, beta karotinas – natūralus UVA filtras. Šaltalankio sėklų aliejus turtingas sočiųjų rūgščių, kurios atstato odos ląsteles bei sugrąžina odai pusiausvyrą. Ypač tinka jautrios, sausos, pažeistos, spuoguotos odos priežiūrai. Puikiai gydo nudegimus, žaizdeles.

www.ozonas.lt

Šaltalankių dovanos

Žaliasis gidas

Asociacija EEPA (Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija) vykdo visuomenės informavimo projektą, kurio tikslas formuoti Lietuvos gyventojų įgūdžius kaip tinkamai atiduoti perdirbti panaudotus elektros prietaisus. Šiuo metu visuomenėje dar trūksta žinių apie “draugiškos” aplinkai įrangos naudojimą bei apie senos įrangos tinkamą atidavimą perdirbimui. Atlikto tyrimo duomenimis tik 16 % šalies gyventojų žino apie elektronikos atliekų rūšiavimo būtinybę. Visuomenės informavimo kampanijai sukurti ir transliuojami trys video klipai, kurie informuos gyventojus apie elektronikos atliekų surinkimo vietas, ragins vartotojus renkantis naują elektros prietaisą atkreipti dėmesį į energijos ir resursų panaudojimo efektyvumą bei skatinti naudoti produkciją, kuriai pagaminti buvo naudojamos perdirbtos žaliavos. Vykdomas projektas dalinai remiamas ES struktūrinių fondų.

181x125_LIT_Ozonas_BF.indd 1

07.10.11 09:08

Žaliasis gidas

RŪPINKIMĖS MUS SUPANČIA APLINKA, ŽMONIŲ SVEIKATA

Atiduokite nebenaudojamus akumuliatorius, eksploatuoti netinkamas transporto priemones, atitarnavusią buitinę techniką atliekas surenkančioms, tvarkančioms įmonėms. Iš netinkamai tvarkomų akumuliatorių į aplinką gali patekti sunkieji metalai: švinas, gyvsidabris, kadmis. Taip pat rūgštys, toksinės medžiagos, kurios yra kenksmingos žmonių sveikatai, gali tapti sunkių susirgimų priežastimi, žaloja gamtą. Pasirūpinę, kad akumuliatoriai nepatektų į komunalinį atliekų srautą ir pridavę tvarkytojam, ne tik neleisime pavojingoms medžiagoms patekti į aplinką, bet dalis medžiagų grįš į rinką ir tarnaus kaip naujas produktas. Kita dalis, kurių neįmanoma perdirbti, yra šalinamos saugiu būdu. Vietos, kur galima priduoti akumuliatorius, eksploatuoti netinkamas transporto priemones bei buitinę techniką, nurodytos demontuotojų asociacijos internetiniame puslapyje www.autorecycling.lt

Ne tik maistas, bet ir vaistas!

Himalaju .

- ROZINE DRUSKA -