Ozonas nr. 37

Ekologiškos kultūros gidas

2011 | 5 | (37)

LAISVALAIKIS

Lėtas, prasmingas ir

Paremk „Ozoną“ www.ozonas.lt

apgaLvotas

ekoLogiškų atostogų maršrutai

keiskite tautinius iškyLavimo ypatumus parko kLaipėdoje gaivintoja k. česonytė apie kvepaLus sauLės Lėktuvas

Leidinys atspausdintas ant knyginio popieriaus (Holmen B ook). Popierius sertifikuotas FSC sertifikatu.

P r i e d o p u s l a p i a i a t s p a u s d i n t i a n t 1 0 0 % p e r d i r b t o p o p i e r i a u s ( „C h a r i s m a“ ) , t u r i n č i o „Blue Angel“ sertifikatą.

S p a u s t u v ė ( UA B „ D r u k a“ ) t u r i I S O 9 0 0 1 i r I S O 1 4 0 0 1 s e r t i f i k a t ą b e i L i e t u v o s s p a u s t u vininkų asociacijos suteiktą Žaliausios spaustuvės Lietuvoje sertifikatą.

VšĮ Kultūros idėjų institutas

Partneriai ir rėmėjai:

Respublikinis ekoprojektas www.ekokarta.lt

Pagrindinis socialinis partneris www.rupi.lt

Generalinis leidinio remėjas www.eugesta.lt

Leidinio remėjas www.antagute.lt

Leidinio remėjas www.meganet.lt

Leidinio remėjas www.vsa.lt

Leidinio remėjas www.zalvaris.lt

Leidinio remėjas www.ustukiumalunas.lt

Socialiniai partneriai:

Redaktoriaus žodis

Pauliaus Sadausko nuotrauka

“Neskubėk!“ ‒ sakau sau, mėgindama karštligiškai sužongliruoti mintis, kad per valandą turiu palieti vystantį „daržą“, ištįsusį per visas palanges, išsivirti arbatos, parašyti šį tekstą, išsikirpti mėlynų žvaigždžių iš savo seno švarko ir, ak, žinoma, pasidžiaugti vienatvės akimirka...

“Neskubėk!“‒ pakartoju, nes jaučiu įsitempusius raumenis ir besiblaškančias mintis. Juk visada sau ir kitiems itin išmintingu tonu kartojau, kad visas laikas priklauso tik mums patiems. Neįmanoma, kad jo neturėtume, niekas jo neatima – kiekvieną minutę išgyvename mums skirtą momentą. Taip paprastai. Viena vertus, manome, kad blaškomės ir vargstame nieko nespėdami. Kita vertus, mūsų kūnas ramiai gyvena duotąjį laiką. Nestabčiodamas.

Bet kas aš tokia, kad skųsčiausi, juk gyvenu uostamiestyje. Čia viskas lėčiau nei sostinėje. Ir kalbėdami apie pastarosios gyventojus vietiniai dažnai atsidūsta supratimo kupinais balsais: „Tempas, tempas“.

Nieko įžeidaus, joks ne miestų karas, juk dažnas Klaipėdos gyventojas (kaip aš) ir pats studijavo, gyveno, ar dar kažką veikė Vilniuje. Tiesiog nutarė, kad gal geriau, kur šiek tiek ramiau. Kiekvienas renkasi sau tinkamiausią dalyką. Be to, kitiems galbūt reikia padidintos dozės šurmulio ir adrenalino. Ir nieko tokio ‒ visi mes skirtingi.

Bet visiems taip pat reikia pertraukų – poilsiui skirtų laiko oazių, kuriose būtų galima atgauti išsekusias jėgas, perkrauti imančias besiblaškyti mintis, šiek tiek at-

sitraukus žvilgterėti į savo gyvenimą. Juk labai dažnai įsisukus į darbų verpetą imama judėti vien iš inercijos, net nepastebint, jog seniai iškrypta iš savojo kelio, jog veikla seniai nebemiela, jog dirbant dėl duonos ir mokesčių mokėjimo nejučia praėjo jau kokie penkeri metai. Tai būtų siaubinga? Bet būtent taip dažnai ir nutinka. Šį „Ozono“ numerį skiriame laisvalaikiui. Paradoksalu, vasara pats užimčiausias metas gamtai – visa gyvybė virte verda, viskas pampsta, sprogsta, stiebiasi, plečiasi... O mums tas gamtos krutėjimas padeda atitraukti dėmesį nuo savo rutinos. Gamtos vyksmas nustelbia kasdienius reikalus, atrodo esąs didesnis už juos. Visai nejučia atsiranda noras prisijungti prie kačių, snūduriuojančių ant suoliukų saulėkaitoje, ir taip pat tingiai kaip jos stebėti paukščius, žolynus, drugelius. Taigi, mums vasara asocijuojasi su poilsiu. Svarbiausia reikia mokėti ir norėti drąsiai jam atsiduoti. Ką turiu omenyje tai sakydama? Galite net pasipiktinti ‒ ką jau ką, bet visi tikrai mokame atostogauti. Kad kas žinotų, kiek darbo įdėta ieškant geriausių-ekonomiškiausių kelionių maršrutų, kaip stengtasi kuo geriau išnaudoti porą savaičių atostogų kelionėje (nepridūriau, jog būtent kelionė kur nors už rūpesčių sklidinos Lietuvos ribų laikoma geromis atostogomis)...

Esu linkusi svarstyti, ar tai, ką laikome tinkamomis atostogomis, nėra šiokia tokia savęs apgaulė. Juk iš vieno skubėjimo tiesiog metamasi į kitą. Skubama kuo geriau „paatostogauti“, nes ant kulnų vėl lipa ilgos

darbo dienos. „Atostogų“ koncepciją mums labai aiškiai transliuoja visa viešoji erdvė, taip pat ir artimiausi draugai („Va, jie pernai Maldyvuose tai tikrai paatostogavo! Ko vertos vien kelionės nuotraukos! Kažin, ar aš išspausiu tą patį šiemet Kretoje...“). Tokiu būdu atostogas galima įvardinti tiesiog šiek tiek kitokio pobūdžio darbu, bet tikrai ne poilsiu, kurio taip reikia, kad visiškai atsipalaiduotų mintys. Kita vertus, kam naudingas žmogus, kuris atsitraukęs iš skubos karuselės pastebėjo, jog jo gyvenimas seniai išslydęs iš vėžių?

Mes patys turime nuraminti save. Tai šiuo numeriu ir kviečiame padaryti. Neskubėkite. Išsitieskite. Skirkite laiko sau.

Išeikite iš namų. Nebūtinai į „savęs paieškas“ Tibete ar Indijoje. Pakaks su draugais nuvažiuoti prie ežero ar išsirengti į ilgesnę kelionę po nacionalinius parkus. Atgaliniai lėktuvų bilietai „nedegins“ kišenių, tad bus galima ramiai tysoti ir stebėti dangumi ropojančius debesis. Negrauš sąžinė, kad „brangiai kainavęs laikas“ teka veltui ir nereikės verstis per galvą, siekiant „surinkti“ kuo daugiau įspūdžių.

O ekologija? Tai ir yra ekologija. Galimybė būti savimi, įsiklausyti į save ir aplinką. O jei nemėgstate gulėti žemuogynuose ir grožėtis medžių šešėliais, visada galite rasti prasmingos veiklos, kad ir tokios, kuria užsiima mūsų aprašoma klaipėdietė Jolanta Norkienė. Svarbiausia – neskubėkite. Palieku nelietas gėles ir einu ieškoti vyro su sūneliu, ramiai besiganančių parke.

Vyr. redaktorė Kristina SADAUSKIENĖ editor@ozonas.lt

www.ozonas.lt

Turinys

10 Tema

Laisvalaikiu – daryti gerus darbus!

18 Veikla

Bankas be pinigų

30 Mąstytojas

Subtilieji žmogaus „pakeleiviai“ – kvepalai su kritika

26 Tema

Keiskime tautinius iškylavimo papročius!

14 Transportas

„Solar Impulse“ nuotykis: naujos eros aviacijoje ir energetikoje (?) pradžia

Turinys Redakcija Vyriausioji redaktorė: Kristina Sadauskienė [editor@ozonas.lt]; Vyriausiasis reporteris: Jonas Špokas [naujienos@ozonas.lt]; Numerio bendradarbiai: Vita Surdokaitė; Gintarė Jonušauskaitė; Giedrė Kisielė; Paulius Sadauskas; Eglė Kvas; Vaida Apanavičiūtė; Iveta Janulytė; Kamilė Sakalauskaitė; Jonas Špokas; Karolina Liutaitė; Jūratė Lemke; Artūras Pečkys;

Svarbu

Sveikata

„Dangaus šaknys“| Sudie tunai?.. | Atsargiai – american dream | Žalia šviesa žaliai energetikai | Eko skraidyklė kiekvienam | Miškai internete

XXI amžiaus atributas – alergijos

Gamta

Eko daiktai

Jautriausias sąlytis su gamta per žemės ūkį

06 - 07

08 - 09

Pats „pačiausias” dviratis – „ALPHA“ | Lova iš vardinio medžio| Pikniko krepšys | Muziejinis staliukas

Tema

Dizainas/maketas: Paulius Sadauskas;

10 - 11 12 - 13 26 - 27

Teisinė pagalba: Karolis Paulavičius;

Mąstytojas

Kalbos kultūra: Rasa Kasperavičiūtė; Eko projektų koordinatorė: Ieva Malaiškaitė [culture@ozonas.lt];

Nuotraukos: Flickr, SXC, kita.

Leidėjas

VšĮ „Kultūros idėjų institutas“; Direktorius: Artūras Nečejauskas [info@ozonas.lt]; „Žalioji“ rinkodara: [marketing@ozonas.lt]; Korespondencijai: Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius; Internete: www.ozonas.lt;

Spauda

UAB „Druka“ – žaliausia spaustuvė Lietuvoje.

ISO14001; Tiražas: Iki 10 000 egz; ISSN 1822-6191 [leidžiamas nuo 2006 m.];

Leidinys „Ozonas“ platinamas kavinėse, restoranuose, ekologiškų prekių parduotuvėse, ekologiniuose renginiuose ir projektuose, konferencijose, seminaruose, prenumeratoriams, aukštojo mokymo įstaigose, mokyklose, ministerijose, savivaldybėse ir kt., o taip pat elektroniniai leidinio numeriai PDF failais interneto svetainėje www.ozonas.lt Kviečiame prisijungti prie „Ozono“ platinimo tinklo. Teirautis info@ozonas.lt arba mob. tel. 8 699 37833 „Ozonas“ yra nepriklausomas ir nešališkas leidinys, kuris partnerių ir rėmėjų dėka yra leidžiamas ir platinamas nemokamai nuo 2006 m.

www.ozonas.lt

20 - 21 22 - 23

Misija - VEIKTI!

25 „Atgaja“

Produktai

Laisvalaikiu – daryti gerus darbus!

28 - 29

Ekologiškų atostogų maršrutai

Transportas

Keiskime tautinius iškylavimo papročius!

„Solar Impulse“ nuotykis: naujos eros aviacijoje ir energetikoje (?) pradžia

10 - 11

Subtilieji žmogaus „pakeleiviai“ – kvepalai su kritika

Klimatas

17

Klimato kaitos istorija - ilgas paslapčių rinkinys

Druska: maistas, vaistas ar nuodas?

36 - 37 Atliekos

32-33

Nematoma daiktų „gyvenimo“ pusė

Energetika

34 - 35

Saulės pašildytos vonios – kiekvienam

24

Žaliasis gidas

Veikla

Viešnagė ant pasaulio stogo

Patarimai, norintiems prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

18 - 19 Bankas be pinigų

36-37 38

Romantiškoms porų iškyloms

Svarbu

Atsargiai – american dream

„Dangaus šaknys“

Sudie tunai?..

Romain Gary yra vienas garsiausių prancūzų autorių. Ir vienintelis net dukart laimėjęs žymiąją Gonkūrų premiją, nors ją autoriui leidžiama skirti tik vieną kartą (tiesa, R. Gary antrą kartą ją gavo už knygą parašytą Émile Ajar slapyvardžiu).

1956 m. pasirodžius knygai „Dangaus šaknys“ buvo sakoma, kad tai pirmasis „ekologinis romanas“. Jį skaityti galima pasirinkus dvejopą strategiją, viena vertus tai pasakojimas apie idealistą Morelį, Prancūzijos Pusiaujo Afrikoje kovojantį už dramblių medžioklės draudimo paskelbimą, apie žmones ir įvykius, verdančius šios kovos orbitoje. Kita vertus knygą galima perskaityti kaip klausimą apie didžiąsias humaniškas vertybes, kurios šiuolaikiniame pasaulyje kartais atrodo, tiesiog nebeturinčios vietos išlikimui (lygiai kaip tie drambliai Afrikoje). „Dangaus šaknys“ skatina gilesnio požiūrio į ekologiją formavimąsi, tai aktualu, kai pasaulyje vis labiau populiarėja viskas, kas ekologiška, bet dažnai liekama tik paviršutiniškų manifestacijų lygmenyje.

6

Tarptautinė gamtos išsaugojimo sąjunga (IUCN) paskelbė, kad penkioms iš aštuonių tunų rūšių gresia išnykimas dėl pernelyg intensyvios žvejybos. IUCN pranešime teigiama, kad pietiniai paprastųjų tunų ištekliai jau yra beviltiškai sunykę ir maža vilties, kad jie atsistatys. Intensyvi industrinė žvejyba, nelegali žvejyba šienauja šias vertingas žuvis (per metus sugaunama nuo 4 iki 4,5 milijonų tonų tunų iš minimų penkių rūšių).

IUCN pasaulinės rūšių programos direktoriaus pavaduotojas Jean-Christophe Vié įspėjo žvejybos gigantus, kad laikinas žvejybos sustabdymas būtina, bet tik viena iš priemonių siekiant atstatyti tunų populiaciją.

Iš www.iucn.org

Moteris iš Oak Park miesto Mičigane gali būti nuteista kalėti 93 dienas vien dėl to, kad prieš savo namus įkurdino kelias daržovių lysves. Miesto valdininkus labai papiktino Julie Bass „savivalė“. Kaip spaudai pasakojo miesto planuotojas Kevin Rulkowski, daržas prieš namus nėra normalu. Įstatymų sąvade nurodoma, kad prieš namus gali augti „tinkama“ augmenija, valdininkas toliau remdamasis žolynais „tinkamą“ augmeniją įvardija kaip „eilinę“, „bendrą“. Kadangi priešais daugelį namų tįso žalios pievelės arba gėlynai, pagal šią logiką kuklaus daržo savininkė pažeidžia įstatymus. Nors lygiai taip pat racionaliai mąstant būtų galima manyti, kad J. Bass kaip tik rado išeitį kaip tikrai efektyviai išnaudoti erdvę prie namų – juk dažnai tos pievelės ir gėlynai pareikalauja tik didžiulių vandens išteklių laistymui, bet neduoda jokios apčiuopiamos naudos, išskyrus estetinę.

Iš www.myfoxdetroit.com

Svarbu

Eko skraidyklė kiekvienam Miškai internete

Jungtinių tautų aplinkos programos pranešime „Pasaulinės atsinaujinančios energetikos investicijų tendencijos 2011“ teigiama, kad 2010 m. investicijos į žaliąją energetiką padidėjo 32 procentais. Pagal investicijas pirmuoju smuiku griežia Kinija (vėjo elektrinių parkai) ir Vokietija (saulės energetika). Įdomu tai, kad besivystančios šalys į atsinaujinančių išteklių energetiką investavo daugiau nei išsivysčiusios, atitinkamai – 72 ir 70 milijardus dolerių.

Kinijos investicijos siekė apie 49,8 milijardus dolerių, Vokietijos 41 milijardą dolerių, o JAV tik 29, 6 milijardus dolerių.

Pranešime taip pat pastebima, kad didelė dalis investicijų buvo įdėta į nedidelius projektus.

Iš www.inhabitat.com

www.ozonas.lt

Europos sąjunga visada siekia žvelgti į priekį. Štai visai neseniai 4,2 milijonai eurų buvo investuoti į futuristinių asmeninių skraidyklių tyrinėjimą. Tai „Mycopter“ projektas, kuriuo siekiama ištirti galimybes viešąjį transportą pakelti į orą, apsvarstyti galimybes asmeninių oro transporto priemonių atsiradimui. Manoma, kad tokių skraidyklių atsiradimas padėtų spręsti transporto kamščių ir aplinkos taršos problemas. Skraidyklė gerokai sutrumpintų atstumą nuo namų iki darbo vietos (skrendama tiesiai nuo taško A iki taško B, išvengiant kelių), ji galėtų būti grynai elektrinė, svarstoma ir kaip į jos sparnus būtų galima įmontuoti vėjo malūnėlius.

Projekto vadovas, profesorius Heinrich Bülthoff tikina, kad jau dabar yra technologinės galimybės elektrinei transporto priemonei judėti ore.

Iš www.mycopter.eu

Sukurtas interneto tinklapis www.valstybiniaimiskai.lt Naujajame tinklapyje skelbiama informacija apie valstybinius miškus pravarti ne tik specialistams, bet ir plačiajai visuomenei. Tai ir miškų sektoriaus naujienos, ir pranešimai apie miškų būklę bei jų apsaugą – ligas, kenkėjus, miško pažeidimus, priešgaisrinę padėtį, ir informacija apie urėdijose esančius rekreacinius takus, trasas, poilsiavietes, kempingus, apžvalgos aikšteles, lankytinus ir saugomus objektus, saugomas teritorijas – kertines buveines, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus objektus, ir apie miškų urėdijų teikiamas paslaugas (apvaliosios medienos ir sodinukų prekybą) bei kitą jose vykdomą veiklą Tinklapio lankytojai taip pat gali naudotis miškų ūkio paslaugų interaktyviu žemėlapiu. Jame galima rasti tikslią rekreacinių ir lankytinų objektų vietą, sužinoti, kaip nuvykti iki pasirinkto objekto ir pan.

Iš www.am.lt

7

Žalia šviesa žaliai energetikai

Eko daiktas

PATS „PAČIAUSIAS” DVIRATIS – „ALPHA“ Dviračiai dabar labai populiarūs, tai įrodo ir neįtikėtinos jų kainos parduotuvėse. Išvydę kokio rimtesnio dviračio kainą, susigėsti gali net mūsų liaudyje populiarią „kregždę“ iki šiol išdidžiai vairavę jaunikaičiai.

Jūsų akių džiaugsmui – dviračių karalius, sukonstruotas Pensilvanijos universitete. Tai pirmasis dviratis su visiškai įrengta vidine varymo sistema. Visos detalės įmontuotos į rėmą ir taip apsaugotos nuo aplinkos poveikio (mėgstantys važinėti smėlėtu pajūriu turbūt jau dabar graužia nagus iš pavydo).

Be to, minant pedalus, sukama ne grandinė, o „kardanas“ – tai reiškia, kad judant reikia mažesnių vairuotojo pastangų. Dviratyje integruota elektroniniu būdu valdoma sankaba, kuri leidžia važiuojančiajam rinktis tarp fiksuotos pavaros ir laisvo važiavimo. „ALPHA“ rėmas pagamintas iš anglies pluošto, tad dviratis labai lengvas. Aišku, jame yra davikliai, kurie leidžia stebėti, kokiu greičiu važiuojama, kokia pavarų būklė ir t.t.

Manoma, kad studentų darbas, jau dabar susišlavęs nemažai apdovanojimų, galiausiai bus asimiliuotas pramoninių dviračių gamintojų.

„ALPHA“ dviratis www.thealphabike.com

www.kaboodle.com Kaina: 120.00 $

8

MUZIEJINIS STALIUKAS Pas jus susibūrė draugai, sėdite sukritę ant sofos, geriate arbatą, šlamščiate pyragą. Tik kad baisiai nepatogu, nes visos gėrybės sukrautos arba ant grindų/kilimo arba ant tos pačios sofos... Pažįstama situacija? Ir tai vien dėl to, kad ranka nekyla užgriozdinti kambario erdvės kažkokiu nuobodžiu staliuku.

Bet yra dizaineris Stuart Haygarth, kuris gal nė nemąstydamas apie jūsų dilemas, ėmė ir sukūrė joms puikų sprendimą.

Dizainerio kūrybos pamatas – įvairių objektų grupavimas, jiems suteikiant kitą gyvenimą. Šįkart jis iš įvairių padėvėtų daiktų išpardavimų supirko krūvas stiklinių, įvairios paskirties indų. Sugrupavo pagal spalvą ir pakišo po tvirta stikline vitrina. Apšviesti iš apačios jie atrodo tarsi brangūs muziejiniai eksponatai. Bet visa konstrukcija yra paprasčiausias šviečiantis staliukas, kuris dar ir primena, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba.

Ant tokio gal ir nedėsite kepsnių ir troškinių, bet tikrai neskaudės širdies, užimant tą plotelį ant grindų. O ir susirinkę draugai turės kur pasidėti kompotą ir sausainius.

Eko daiktas

LOVA IŠ VARDINIO MEDŽIO Perdirbta mediena, sertifikuota mediena – ieškoma visokių variantų, kurie leistų mėgautis nepamainomu medžio jaukumu ir šiluma, bet kartu išlaikytų švarią sąžinę. Juk niekas nenori būti apkaltintas, kad dailus baldų komplektas esą atkeliavo nelegaliai nukirtus medžius, taip niokojant kokią nors besivystančią šalį.

Niujorke įsikūrusi dizaino studija „Trace“ atrado dar vieną būdą naudoti medieną ir nenusižengti ekologijai. Išskirtinius kūrinius jie gamina iš natūraliai nukritusių medžių, o baldą perkantys žmonės gauna išsamių žinių apie medį, iš kurio pagamintas gaminys (jo stovėjimo vieta, amžius, nuotrauka, nukritimo aplinkybės).

Tai kiek primena šeimyninių ryšių mezgimą – pirkėjui žadinamas sąmoningumas, artumas gaminiui, suvokimas, kodėl jį reikia tausoti. „Trace“ autentiškus baldus gamina pagal senovines technologijas, rankomis, naudodami tik ekologiškas priemones. Siekiama, kad gaminiai ne tik atitarnautų jį įsigijusiam šeimininkui, bet galėtų keliauti iš kartos į kartą.

O ar minėjome, kad jie stilingi? Kaip kad ši lova, pagaminta iš raudonojo klevo, išaugusio Hadsono upės pakrantėje, Tivolyje, Niurjorke prieš daugiau nei 150 m.

PIKNIKO KREPŠYS Gyvenimas yra gražus, tad ir juo mėgautis reikia stilingai. Be to, atsakingai. Vasarą kiekvienas susirūpina savo garderobu: merginos ‒ suknelėmis ir sijonais, vaikinai ‒ dviračiais ir marškinėliais.

Aišku, visu tuo gėriu reikia dalintis – susitikti su draugais. Bet jei žiemą tam tinka kavinės, vasarą reikia traukti į gamtą. Va čia ir bėda. Dažnai gražusis garderobas nublanksta prieš plastikinius maišus ar nudėvėtus paplūdimio krepšius, kuriais transportuojamas maistas ir gėrimai. Išeitis – stilingas pikniko krepšys.

Kaip kad šis, pagamintas iš 100% natūralių ir atsinaujinančių medžiagų su nedažytu ir chemikalais neapdorotu pamušalu. Visą komplektą sudaro žilvičio vytelių krepšys, bambukinės lėkštės, pjaustymo lentelė ir įrankiai, vyno taurės iš perdirbto stiklo, siuvinėtos medvilninės servetėlės.

Kita vertus, krepšį visada galima susirasti mugėje, o visą „įrangą“ susirinkti patiems. Taip net smagiau.

www.tracefurniture.com

9

www.stuarthaygarth.com Kaina: sutartinė

www.ozonas.lt

Tema

Laisvalaikiu – daryti gerus darbus!

Iveta JANULYTĖ

Kiek laisvo laiko leidimo būdų galima sugalvoti gyvenant mieste, kaime ar kokiame užkampyje? Žinia, kad visi klubai, kinas, romantiški pasivaikščiojimai prie jūros jau nelabai ką žavi. Skaityti nebeįdomu, o ir parašyti gerą romaną ne kiekvienam lemta.

Kaip padaryti, kad laisvalaikiu būtų ir smagu, ir dar kažką gero nuveiktum (jaunatviškas maksimalizmas dažnai pasirengęs kalnus nuversti)? Rinkti šiukšles? Remti žaliuosius? Imtis visuomeninės veiklos?

Fenomenalus pavyzdys – visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“ iniciatorė Jolanta Norkienė. Ji ne tik užsimojo atnaujinti Klaipėdos Kultūros ir poilsio parką (šiuo metu jame vyksta intensyvūs darbai) – metų pabaigoje planuojama išleisti knygą apie parko istoriją, kuriai jau surinkta apie šimtas penkiasdešimt fotografijų. Ar galima dar naudingiau leisti laisvalaikį? Galbūt. Tačiau J. Norkienės veikla tikrai verta dėmesio.

Pradėti paprasta Pradėjusi nuo paprasčiausios talkos organizavimo, Jolanta Norkienė greitai tapo iniciatyvinės grupės lydere. „Talka–šventė įvyko 2010 kovo 27-tą dieną. Į ją atėjo daugiau nei tūkstantis klaipėdiečių, surinkome šešias tonas šiukšlių. Buvo užsiregistravę apie 14 organizacijų, susirinko daug pavienių entuziastų. Po šios talkos iniciatyvinė grupė pasakė: Jolanta, duodame tau vėliavą į rankas, kad kurtum visuomeninį judėjimą ir tęstum pradėtus darbus“, – pasakojo J. Norkienė. Paklausta, kodėl nusprendė imtis gaivinti būtent šį parką, pašnekovė net truputį nustebo, sulaukusi tokio klausimo: „Aš esu klaipėdietė, tai – mano vaikystės parkas! Tai kaip šeimos narys, kaip kažkas

artimo, brangaus... Kaip vaikystės idealas – kažkas tyro, švento ir gražaus“, – neslėpė susijaudinimo moteris. „Norisi, kad jis atgimtų ir vėl taptų mėgstama klaipėdiečių poilsio vieta“.

Pastaruosius metus parkas buvo tapęs tikru vaiduokliu, į kurį sunku pasiryžti išeiti pasivaikščioti ir jaustis saugiai. „Jam reikia nuolatinės priežiūros, nuolatinės mūsų šilumos, į jį reikia žiūrėti kaip į žmogų, kuriuo reikia rūpintis“, ‒ apie parką su šiluma kalbėjo J. Norkienė.

Liūdna parkų dabartis Dabar tvarkomo parko istorija skaičiuoja jau beveik du šimtus metų, tačiau studijuodama įvairias knygas apie Lietuvos

parkus, J. Norkienė sužinojo, kad parkų situacija Lietuvoje yra liūdna, o Klaipėdos Kultūros ir Poilsio parkas jokiose naujose knygose neaprašomas plačiau: pateikiami tiesiog statistiniai duomenys lentelėse.

Mažai dėmesio skiriama parkams ir visoje šalyje. „Per 20 nepriklausomybės metų nė vienas istorinis parkas nebuvo tvarkomas, tik kai kur rekonstruota. Paskutinė parkų inventorizacija buvo atlikta 1981-1984 metais. Parkai Lietuvoje neturi parko registro.

Reikia garsiai kalbėti apie liūdną Lietuvos parkų būklę ir imtis priemonių. Turi būti konkretus ir aiškus kiekvieno iš jų šeimininkas, turi rūpintis ir valdžia, ir visuomenė. Turi būti nuolat organizuojamos talkos.

Mūsų Klaipėdos parką sutvarkyti ES projekto lėšomis planuojama 2011 rugpjūčio

Gausi parko lankytojų auditorija 1970 –taisiais

Virgio Urbono nuotrauka

10

Tema mėnesį. Kas jį prižiūrės, dar neaišku. Klaipėdos miesto savivaldybė vis dar svarsto valdymo modelį“, – kalbėjo J. Norkienė.

Kiekvienas visuomenininkas ar savanoris anksčiau ar vėliau susiduria su biurokratijos pastatyta siena. Ne išimtis ir J. Norkienė. Kad gautų leidimą talkos organizavimui, iniciatorė turėjo belstis kone į visas savivaldybės duris ir argumentuotai pagrįsti savo „keistą“ norą imtis tvarkyti parką. Tolesniuose reikaluose taip pat reikalinga ledlaužio kantrybė: „Prašome ES projekto parko tvarkymo skaidrumo detalios informacijos, tačiau jos negauname.

Valdžios pasiteisinimas – informacija yra konfidenciali, tačiau anksčiau ar vėliau mes ją gausime. Norisi, kad gautos lėšos maksimaliai būtų panaudotos parkui“, – stebėjosi sudėtingomis biurokratinėmis procedūromis visuomenininkė, bet čia pat šypsodamasi tikino nenuleisianti rankų.

Knyga jau pakeliui Pašnekovė pasakojo, kad pradėjusi rūpintis parku įgijo renginių organizavimo patirties: „Nuo praėjusių metų surengėme daugiau nei dešimt renginių – jau jų nebeskaičiuoju. Po daugiau nei dviejų dešimtmečių į parką sugrįžo ir vaikystės, ir jūros, ir rugsėjo 1-osios šventės. Organizavome konferenciją, prisiminimų vakarus prie arbatėlės, kurių metu siekėme atminti gražiausius parko metus su tikslu surinkti parko istoriją ir išleisti knygą. Kiekvienas renginys didina parko mylėtojų ratą“. J. Norkienė tikino, jog jos veikloje, skirtoje miesto gerovei, nereikia didelių finansinių išteklių: „Mūsų reginiuose dalyvavę beveik 40 kolektyvų koncertavo visiškai nemokamai. Reikia tik pastangų – jei negali vienas, gali kitas. Svarbiausia nenuleisti rankų. Visi renginiai buvo pradėti be pinigų, jie buvo remiami savanorių, žmogiškais ištekliais ir nedidelėmis pinigų sumomis – maža rengi-

nio savikaina“. reikia negatyvios energijos perduoti kitam Metų pabaigoje turėtų pasirodyti knyga, – reikia medituoti ir tai atiduoti gamtai. „pasakojanti“ Klaipėdos Kultūros ir poilsio „Gamta – kaip mama. Ji viską sugeria ir suparko istoriją. Joje bus sudėta apie šimtą teikia stiprybės“. Pati visuomenininkė sapenkiasdešimt fotografijų, įvairių pasakokėsi nespėjanti organizuoti renginių ir kad jimų, prisiminimų apie parką. Jau suburta sukasi darbų ruletėje nesustodama nuo pat kūrybinė grupė knygai rengti, lėšų dar nėra, akcijos „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto „bet bus“ – juokėsi jos iniciatorė. „Kartą parką“ pradžios, kartais jaučiasi pavargusi, man pasakė: „Trykštate tokiu entuziazmu, bet visada prieglobsčio ir nusiraminimo jums neįmanoma pasakyti ne.“ Kai yra ieško gamtoje: „Turiu tris ąžuolus Smiltynėmintis ir tikslas, atsiranda ir galimybės, bet je, kartais juos mėgstu tiesiog apkabinti“. reikia labai labai tikėti ir svajonės pildosi“, Nors darbo krūvis didžiulis, J. Norkienė ‒ šypsojosi J. Norkienė. Būsimoje knygoje nesiskundžia poilsio stoka. Moteris pasaapie parko, įkurto 1834 metais, istoriją puikojo, kad užsiimdama visuomenine veikla kuosis nuotraukos iš ikikarinio parko laikų, ar renginių organizavimu, jaučia dvasinę fotografijos iš asmeninių parko lankytojų pusiausvyrą: „Jaučiu gerą adrenaliną, kai albumų. Kai kurios iš jų rastos internete, žinau, kad galiu pasiekti tikslą. Reikia siekti kitomis pasidalino ir Klaipėdos krašto žijo kantriai, atkakliai, su meile žmonėms ir novas Kęstutis Demereckas. „Kuriant ateitį, su meile tam, ką darai. Tik su meile galima reikia būtinai atsigręžti į praeitį, išsaugoti daryti stebuklus. O parkui reikia meilės“. tikrąsias vertybes“, ‒ kalbėjo pašnekovė.

Jei trūksta veiklos ir norisi nuKaip nepasiduoti nesėkmėms veikti kažką gero, nebūtina imtis gaivinti parką ar rakintis grandine „Problemų nėra. Jos atsiranda tik tada, prie medžio, kad jo niekas nenukirstų. kai jas įvardini. Yra klausimai, kuriuos reiGalima užsiimti daugeliu dalykų, pakia spręsti. Viskas priklauso nuo pastangų vyzdžiui: ir laiko“, ‒ J. Norkienė pasakojo daug metų • Prisijungti prie labdaringų visuomestudijuojanti gyvenimo dėsnius. „Pastangų ninių organizacijų (pvz.: Lietuvos dėsnis sako, kad reikia patirti kažkiek nesamariečių bendrija, įvairios telefosėkmių, kad lydėtų sėkmė. Klaidas priimti ninės pagalbos linijos); kaip pamokas. Mes einame tikslo link, pa• Pagelbėti ekologiškai ūkininkaujangrindinės vertybės – meilė ir dėkingumas. tiems ūkininkams (WWOOF LietuMes nenorime girdėti, kaip kai kurie biurova); kratai ir valdininkai sako „ne“, norisi jiems • Savanoriauti įvairiose organizacipasakyti – išsigryninkit žmogiškąsias verjose. Vienose reikia padengti savo tybes. Gamta – mūsų namai, mylėkime ją, išlaidas, kitos nemokamos arba iš jos atėjome ir į ją išeisime“, ‒ samprotavo mokamos dalinai. (keletas tokių: aktyvioji klaipėdietė. „Global Eucation Network“, „Mercy „Energija iš niekur neateina ir niekur stips“, EST – Europos Savanorių nedingsta, iš vienos būsenos pereina į kitą. tarnyba).

Ką tu spinduliuoji – perduodi kitam, ta • O kartais galima tiesiog apsidairyti energija ir grįžta“, ‒ J. Norkienė supranta, aplinkui – visada šalia atrasime tų, kad pasitaiko sunkių dienų, kai spaudžia kuriems praverstų pagalba. rūpesčiai, tačiau siūlo puikų sprendimą: neApžvalgos ratas parke

11

Linksmybės parke 1990 – taisiais

Linos Lenkaitės nuotrauka

www.ozonas.lt

Virgio Urbono nuotrauka

Tema

Ekologiškų atostogų Kamilė SAKALAUSKAITĖ

maršrutai

Prasidėjus vasarai susimąstome, kaip praleisime ilgai lauktas atostogas. Gaila, tačiau nemažai lietuvių mano, jog atostogų vertė lygi jų kainai. Turbūt todėl populiaru atostogauti užsienio šalyse ar didžiuosiuose Lietuvos kurortuose, kuriuose nuolat garsiai groja muzika, o restoranai ir viešbučiai siūlo įvairias, tačiau ne visiems įkandamas, pramogas. Tokios atostogos išgręžia piniginę, o kartais nuo skubėjimo viską patirti (kaip kad nufotografuota ir aprašyta kelionės lankstinukuose) jaučiamas tik nuovargis...

Alternatyva – ekoturizmas

ne vietiniams gyventojams, o agentūroms, viešbučiams ir pramogų centrams. Ekoturistai, apsistodami pas vietinius gyventojus ar nedidelėse poilsiavietėse, saugo krašto autentiškumą, o pasirinkdami lokalias prekes ir vietos verslo paslaugas remia krašto ekonomiką.

Lietuvoje ekoturizmas – gana nauja poilsiavimo forma. Anot Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidento Lino Žabaliūno, sertifikuotų ekologiškų kaimo turizmo sodybų Lietuvoje nėra, tačiau teikiančių prioritetą ekologiškoms paslaugoms – nemažai. Vienose sodybose auginama ekologiška produkcija, kurią galima nusipirkti ar jos paragauti, kitose orientuojamasi į draugišką gamtai turizmą, organizuojamos pažintinės iškylos ar ekskursijos. Sodybų svečiai apgyvendinami arti gamtos, nameliuose, integruotuose į natūralią aplinką.

Tokios sodybos dažniausiai turi nišinę vartotojų grupę, kurios poreikius tiksliai patenkina.

Užsienio šalyse vis daugiau žmonių renkasi ekoturizmą, kurio pagrindinis principas – aplinkos supratimas ir pagarba jai. Dažniausiai keliaujama savarankiškai (nesinaudojama agentūrų paslaugomis), nakvojama gamtoje, kaimo turizmo sodybose arba apsistojama pas vietinius gyventojus.

Taupomi gamtiniai ir materialiniai aištekliai: keliaujama transporto priemonėmis, eikvojančiomis minimalų kiekį degalų, vietoje kelionės į užsienį pasirenkamas poilsis vietiniame krašte. Juk keliaudamas traukiniu, automobiliu ar dviračiu, skirtingai nei skrisdamas lėktuvu, gali patirti nenumatytų nuotykių, skirti daugiau laiko gamtos ir gyvūnijos stebėjimui. Tokių kelionių metu nereikia niekur skubėti, atvykimo ir išvykimo laiką galima pasirinkti pačiam. Nepamirškite, jog kelionės lėktuvu ne tik kelia triukšmą, jų metų į aplinką išmetami dideli kiekiai anglies monoksido, azoto oksido, kietųjų dalelių, ozono prekursorių. Vienos transatlantinės kelionės lėktuvu tarša gamVasara Lietuvoje tai prilygsta vieno automobilio per metus išmetamų teršalų kiekiui. Vien dėl to verta Kodėl šiemet nelikus gimtinėje? Galima permąstyti kitokias galimybes. kuo puikiausiai paatostogauti „savo“ kaiEkoturistas – draugiškas aplinkai keme. Bet jei siela trokšta kelionės jaudulio, liautojas, gerbiantis ne tik gamtą, bet ir lan- galima išsiruošti ir aplankyti kurį nors komos vietovės papročius ir kultūrą. Masiįspūdinga savo gamta pasižymin čių regionis turizmas daro nemažai žalos vietiniams nų. Kelionės be skubos, sava kalba, gamtos gyventojams, kadangi autentiška gamta ir grožis – visa tai gali būti naujos atostogų kultūra yra pritaikoma turistų poreikiams, „epochos“, kurios pagrindinis bruožas – rao iš turizmo uždirbami pinigai atitenka mybė, pradžia.

12

Richard Herbert nuotrauka

Dzūkija

Keliaudami po šį kraštą, užsukite į Dzūkijos nacionalinį parką. Du trečdaliai jo teritorijos plyti smėlingoje Dainavos lygumoje, kurioje gausu upių ir upelių, įsiliejančių į parko pakraščiu tekantį Nemuną.

Turėsite galimybę pažinti unikalius Lynežerio, Marcinkonių, Šunupio kopų masyvus, apsilankyti Čepkelių valstybiniame gamtos rezervate.

Marcinkonyse ir Merkinėje įrengtuose lankytojų centruose galite pasinaudoti ekskursijų vadovų paslaugomis – apsilankyti didžiausiuose Dzūkijos kaimuose, etnografinėse sodybose, girių glūdumose, kultūrinių paminklų vietose, muziejuose. Taip pat siūlomos pažintinės – gamtinės ekskursijos, kurių metu išmoksite pažinti valgomus, vaistinius ir nuodingus augalus. Programo-

Tema je „Ką marcinkoniškiai valgė, gėrė ir laižė“ paragausite duonos, spanguolių uogienės, medaus, pyragėlių su grybais ir k.t.

Norintieji Dzūkijos nacionaliniame parke praleisti keletą dienų, gali apsistoti vienoje iš 15 mokamų stovyklaviečių, įsikūrusių šalia upių ir ežerų, arba apsigyventi kaimo turizmo sodybose. 23 km nuo Druskininkų įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Merkio slėnis“. Be tradicinių paslaugų ten galite išmėginti grikinės bandos kepimą, išsilieti žvakių, su gamtos gidu pakeliauti pėsčiųjų takais, apsilankyti netoliese įsikūrusiame Marcinkonių etnogafiniame muziejuje.

Jei norite pasijausti XX a. pradžios lietuviais, apsistokite autentiškoje „Gertrūdos pirkioje“. Atostogausite senovinėje dviejų galų troboje, miegosite lovose su šieno čiužiniais, o vasarą – kluone ant šieno arba svirne. Šeimininkai pamokys veltinių vėlimo, pynimo iš vytelių, drožinėjimo, drevinės bitininkystės, kalvystės amato.

Pasiilgę jūros ir smėlio gali apsilankyti Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Ryškiausia reljefo forma – didysis kopagūbris.

Didžiųjų kopų masyvu galite pasigrožėti Nidos šiaurinėje dalyje esančiame Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje. Geriausiai apylinkės matosi nuo Parnidžio kopos.

Juodkrantėje galite aplankyti Raganų kalną, Gintaro įlanką, garnių ir kormoranų koloniją. Nidoje – Bulvikio ragą, etnografines kapines, Mirties slėnį, Urbo kalną. Žemaitijoje gausu kaimo turizmo sodybų. Tačiau rasti poilsiavietę, kurioje būtų galima visiškai atitrūkti nuo šiuolaikinio gyvenimo ritmo, sunku. Viena iš technologijų nepaliestų poilsio vietų – Klaipėdos rajone, Žvelsėnų kaime, įsikūrusi šimtametė autentiška sodyba „Sena troba“, kurioje atostogaudami pasijusite tarsi nukeliavę į „senelių laikus“, kai gamtos ir žmogaus ryšys buvo itin vertinamas.

laužus, naudotis pastatytais miško baldų komplektais.

Bjørn Giesenbauer’s nuotrauka

Marijus Medišauskas nuotrauka Marijus Medišauskas nuotrauka

Suvalkija

Viešėdami pietinėje Lietuvoje, apsilankykite Žuvinto biosferos rezervate, Žemaitijos kuriame telkšo trys ežerai: Žuvinto, Amalnacionalinio vo ir Žaltyčio. Galėsite pasigrožėti plačiais, parko lankytojai gali pasigrožėti Platelių mišriais miškais, užimančiais trečdalį ežero panorama, jo salomis, Plokštinės ir rezervato teritorijos, taip pat pelkėmis, Rukundžių rezervatais. Šio parko teritoriretų augalų ir gyvūnų rūšimis. Apsilankę joje taip pat rasite vienuolika piliakalnių ir Varnupių kaime, susipažinsite su archeopiliavietę. Parkas garsėja koplyčiomis, kologiniu paminklu – ant piliakalnio esančia plytstulpiais, mažomis bažnytėlėmis. Lankytojų centre galite užsisakyti ekskursiją po senovine gyvenviete. Siūlomos ekskursijos parko apylinkes, aplankyti Gamtos ekspozi- gamtiniais ir pažintiniais takais, apsilankymai kaimuose, piliakalniuose. ciją. Norintys pasiekti vidinę harmoniją ar Nepamirškite užsukti į Vištyčio regionitiesiog dvasiškai praturtėti, turėtų apsilannį parką, kuriame išvysite parko puošmeną kyti Pakutuvėnų kaimelyje Plungės rajone, – vėjo malūną. Galėsite grožėtis Pavištyčiokur Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Dunojaus ketera, aplankyti plačius mišlankytojus pasitinka pranciškonų vienuolių kus, saugančius trijų šimtų metų senumo giesmės ir maldos. Vasaros metu gyvenvieąžuolus. Parke įrengtos trys stovyklavietės, tės bendruomenę džiugina krikščioniškos kuriose galima pasistatyti palapines, kurti muzikos renginiai.

Žemaitija

www.ozonas.lt

Šio krašto nacionalinis parkas lankytojus džiugina nykstančių paukščių ir gyvūnų įvairove. Aplankykite Šilinskių gūbrį – parko „stuburą“, primenantį pailsėti prigulusį drakoną, didžiuosius Trainiškio ir Puziniškio ąžuolus, Pabaluošės kadagyną. Parke gausu archeologijos, istorijos, architektūros paminklų, menančių net XVIII amžių. Šeši senieji šio parko kaimai paskelbti architektūros paminklais, o vienas jų – kultūrinis draustinis. Jeigu domitės tautodaile, nuvykite i Meironių kaimą. Šalia jo stovi 16 medinių skulptūrų, vaizduojančių laumes ir velnius. Taip pat aplankykite Ginučių kaimo malūną – ekspozicija antrajame pastato aukšte byloja apie XIX a. duonos kelionę.

Parko svečiai gali apsistoti stovyklavietėse. Jose galima rasti lauko baldus ir tualetus, pavėsines. Apsigyventi galima „Miškiniškės“ kaimo turizmo sodyboje, išsaugojusioje XX a. pradžios pastatus ir baldus. Čia galėsite pasimėgauti tradiciniais žvėrienos patiekalais, kaimiška pirtimi, išmėginti jėgas šaudydami sportiniais lankais, į taikinį mėtydami kirvį. „Minčiagirės“ sodyboje galite užsisakyti ekskursijas po Aukštaitijos nacionalinio parko lankomiausias vietas, dalyvauti orientavimosi sporto pamokose, ritualinėse pirties apeigose, išmokti gaminti makrobiotinį maistą. Sodyboje auginami danieliai ir muflonai, atklysta stirnos ir šernai.

Tolimesniam domėjimuisi: http://www.atostogoskaime.lt/ http://www.ecotourism.org/

13

Aukštaitija

Mąstytojas

Subtilieji žmogaus „pakeleiviai“ – kvepalai Eglė KVAS

Caro Wallis nuotrauka

Daugeliui kvėpintis išeinant iš namų yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir pasiimti raktus. Kvepalai yra svarbi asmeninio tualeto dalis. Jais siekiama pabrėžti savo asmenybę, vilioti potencialius mylimuosius, pažymėti savo erdvės ribas. Vadinamoji olfaktorinė plotmė nėra plačiai nagrinėjama, tačiau kartais vien kosminės kvepalų flakonėlių kainos leidžia suprasti, kad kvapas, kuriuo pasirenkama „apsirengti“, yra labai svarbus.

Siekiant atidžiau žvilgterėti į įdomų kvepalų pasaulį, kalbinu Kornelija Česonytę ‒ menotyrininkę, kuratorę. Kaip tik šiuo metu ji rašo semiotikos magistro darbą kvapo geografijos tema ir yra sukaupusi nemažai žinių apie kvepalus, jų kūrėjus bei pati kuria savo kvapų kompozicijas. Veikli, daug keliaujanti mergina gyvena tarp dviejų sostinių – Vilniaus ir Amsterdamo.

Ar kvepalai yra senas produktas? Gal galima įvardinti kažkokias esmines senųjų ir šiuolaikinių kvapų skirtybes?

Kvepalams yra daugiau nei 4000 metų (tik tai visai ne tokie kvepalai, kokius galėtumėme įsivaizduoti). Žmonės milijonus metų gyveno organiškoje aplinkoje su augalais, aromatiniais augalais,

Nuotraukos iš asmeninio K. Česonytės archyvo

14

todėl mokėjo su jais elgtis ir juos naudoti. Į mūsų konstituciją yra įrašyta ši sakrali sąjunga, todėl natūralios parfumerijos naudojimas nėra šokas kūnui ir sielai. Natūralios medžiagos yra švelniai veikiančios ir, išmanant vieno ar kito kvapo poveikį, galima modeliuoti savo savijautą, gydyti ligas, jų išvengti. Augalų gaminami antriniai metabolitai, kuriuos augalas gamina apsisaugojimui nuo „užpuolikų“, teigiamai veikia žmogų ir gali padėti išgydyti daug ligų, pavyzdžiui, įvairias virusines ar grybelines infekcijas.

XX a. chemijos pramonės revoliucija mums yra naujas, tačiau jau spėjęs įsigalėti reiškinys. 50-60 metų cheminių medžiagų istorija yra tikra šoko terapija žmogui, iki tol naudojusiam visai kitas medžiagas.

Galėčiau įvardinti esminį skirtumą tarp senosios ir šiuolaikinės parfumerijos – natūralių ir cheminių medžiagų naudojimą. Įdomiausia tai, kad net ir cheminių kvepalų sudėtyje yra gudriai minimos natūralios substancijos, tačiau jos nieko bendro su jomis neturi, na, nebent pavadinimą. Tai chemiškai atkurti molekulių junginiai, siekiant atkartoti natūralių medžiagų kvapą ir atpiginti chemijos pramonėje naudojamas medžiagas. Todėl iki šiol negaliu suprasti, kaip įvairiuose parfumerijos forumuose ar tinklaraščiuose diskutuojama apie šiuolaikinių kvepalų sudedamąsias dalis kaip

Mąstytojas apie natūralias. Kalbama apie mimozos, našlaičių, tuberozos ir kitus kvapus, kai jie tikrai labai skiriasi nuo natūralių. Daugelis mūsų tikriausiai net nėra uostę tų kvapų, apie kuriuos taip drąsiai kalbame.

Kodėl žmonės taip skirtingai reaguoja į kvepalus? Ar yra universalūs kvepalai, kurie patiktų kiekvienam?

Viskas labai paprasta. Kalbant fiziologiškai, mes kiekvienas turime skirtingą uodžiamąjį epitelį, skirtingai išvystytą uoslės pojūtį.

Klausa lavinama, skonis taip pat, tačiau uoslė lyg ir pamirštama.

Kvapai yra išskirtinai susiję su atsiminimais, todėl kvapo asoci-

acijos yra labai individualus ir asmeninis patyrimas, kuris nebūtinai garantuoja malonias emocijas. Manau, kad universalūs kvepalai neegzistuoja. Galbūt todėl, kad kiekvieno mūsų dvasinė-fizinė konstitucija yra labai skirtinga. Kiekvienas turime ir savo kvapą, o skirtingų žmonių odos kvapas tikrai yra kitoks, todėl tie patys kvepalai, patekę ant kito žmogaus odos ir sureagavę su skirtinga jos chemija, skleidžia kitokį kvapą. Esu pastebėjusi, kad žmonės į skirtingus kvapus reaguoja labai skirtingai, o natūralių kvepalų atžvilgiu daugelis turi net išsivysčiusią fobiją – bijo juos pauostyti.

Nesu ypatinga natūralizmo šalininkė, bet stengiuosi naudoti tik natūralią kosmetiką ir parfumeriją.

Ar galima kalbėti apie gydomąsias kvepalų savybes? Jei taip, kokios jos yra? Žinoma, bet tik apie natūralių. Natūralių kvepalų sudėtinės dalys gali būti eteriniai aliejai, CO2 ekstraktai, kurie veikia ne tik fizinę, bet ir dvasinę pusiausvyrą.

Natūralius eterinius aliejus, pavyzdžiui, levandų, galima tepti tiesiog ant odos, nesibaiminant fototoksinės ar kitos reakcijos.

Toks rytinis ritualas parengs gražiai dienai ir subalansuos emocinę pusiausvyrą. Mairūnas yra puikus neurotonikas, o bergamotė, frankincensas ir kvapiosios kanangos – išsklaidys blogą savijautą ir depresinę nuotaiką. Tik visur svarbu saikas, kaip ir mentalinės švaros palaikymas, nes eterinių aliejų poveikis yra labai švelnus, o dažnai ir nepastebimas.

Masažas su natūraliais aliejais ir šiomis alcheminėmis substancijomis veikia gilesnius sąmonės sluoksnius.

Ar nuolat kvėpinantis kažkiek nesunyksta uoslės aštrumas?

Sunyksta. Štai garsiausias kvepalų kūrėjas Guerlain‘as senatvėje neteko uoslės, bet vis tiek juos kūrė.

Vienas iš apsinuodijimo būdų yra įkvepiant. Ar galima apie kvepalus kalbėti kaip apie toksiškas medžiagas? Juk jų sudėtis (jei kalbame apie sintetinius) visada yra paslaptis.

Taip, dažnai kvapas gali būti neurotoksiškas. Parašyta daug straipsnių apie vienos ar kitos kvapios cheminės medžiagos toksiškumą, kaupimąsi kūne, tačiau chemijos pramonė yra tokia didelė, kad šiuo klausimu niekas pernelyg nejuda. Reikia specialiai domėtis šia tema, kad būtų galima pasidaryti kažkokias išvadas. Įdomiausia, o kartu ir skaudžiausia stebėti, kad kartais pasirodo pranešimai apie kosmetikoje ar parfumerijoje naudojamas toksiškas medžiagas, kurios pakeičiamos kitomis. Po kiek laiko pasirodo pranešimai, kad ir naujosios medžiagos yra nuodingos. Taip ir sukamės. Tiesa, yra nemažai manipuliacijų ekologiškumu ir natūralumu.

Kuo ypatingi natūralūs kvepalai? Teko girdėti skundžiantis, kad jie labai greitai išgaruoja, tad norint kvepėti reikia nuolat „užsipilti“.

Kvepalai yra natūralūs, kai sudedamosios dalys yra natūralios.

www.ozonas.lt

15

Kokios pagrindinės kvepalų funkcijos?

Senųjų kvepalų funkcijos buvo neatsiejamos nuo archainių ritualų, tuo tarpu šiuolaikinių kvepalų paradigma ir funkcijos yra pakitusios. Šiuolaikiniame pasaulyje kvėpinimasis yra tapęs įpročiu, kuris tarsi užbaigia aprangos ar savijautos ansamblį, ir kažkokios aiškios sakralios ar gydomosios, terapinės funkcijos neturi.

Skirtis tarp senųjų ir šiuolaikinių kvepalų yra labai didelė ne tik todėl, kad šiuolaikinėje kvepalų pramonėje labai retai naudojamos natūralios substancijos, bet ir todėl, jog yra atsiradusios naujos kvėpinimosi taisyklės, nauji ritualai. Pasaulis tampa vis labiau ir labiau viešas, o individualumas, arba tiksliau galima sakyti privatumas, tampa viešumu. Kvepalai dabar naudojami gausiai, nebūtinai pačios geriausios kokybės, dažniausiai nesuvokiant ar nenorint suvokti santykio su aplinka, kitais individais. Visai neseniai buvau pietų Prancūzijoje, lankiausi našlaičių plantacijoje, kurios naudojamos parfumerijoje. Mus lydėjusi moteris buvo gausiai pasikvėpinusi šiuolaikine kvepiančia chemija, tad reikėjo gana daug pastangų, kad sugebėčiau užuosti subtilų našlaitės aromatą. Šis pavyzdys galėtų tapti puikiu įrodymu, kokie plintantys ir invaziniai yra kvepalai, ne tik išplečiantys individualumo ribas, bet ir besiskverbiantys į kito žmogaus asmeninę erdvę.

Senieji kvepalai, o dar tiksliau ‒ kvapiosios esencijos (tepalai, balzamai, aliejai, smilkalai), buvo naudojami gydymui, dievų šlovinimui, meilės ritualams, asmeninei higienai ir mirusiųjų tepimams.

Reiktų nepamiršti, kad paprasti mirtingieji ilgą laiką kvepalais mėgautis net negalėjo.

Dabar kvepalai naudojami asmeniniam žavesiui padidinti, užgožti nemalonų kvapą, parodyti savo socialinę padėtį ir išryškinti savo individualumą. Bet čia galima kelti klausimą apie tikrąjį individualumą ir jo suderinamumą su masinėje prekyboje esančia parfumerija. Net ir vadinamoji nišinė parfumerija yra geras rinkodaros triukas, kuriam kartais taip norisi pasiduoti... Tiesiog nesusimąstom, kad tas prekės ženklo „atitolinimas“, arba, tiksliau išsireiškus, vadinimas nišiniu, sunkiau prieinamu, tik dar labiau masina.

Nors reikia sutikti, kad vadinamosios nišinės parfumerijos kvapieji kūriniai turi daugiau charakterio nei masinės prekybos kvepalai ir dažnai balansuoja ant nepriimtino kvapo ribos. Šokiravimas kvapu yra dar viena įdomi tema.

Mąstytojas kad natūralioje parfumerijoje nuolat keičiasi medžiagos. Priklausomai nuo šalies, nuo klimato kasmet gali gauti vis kitą eterinį aliejų.

Stagnacija ir produkto kvapo vienodumas yra būtinas chemijos pramonėje, tuo tarpu natūralioje parfumerijoje tas kitimas yra ne tik kad neišvengiamas, bet, jį suvokus, netgi būtinas.

Bet reikia būtinai atsiminti, kad natūralios parfumerijos rasti labai sunku, net jeigu ji taip pavadinta. Natūralūs kvepalai ne tik skaniai kvepia, bet ir teigiamai veikia žmogaus kūną, sielą. Kvėpindamiesi natūralia parfumerija ne tik kad kasdien negausim nenusipelnytos chemijos dozės, bet savo organizmą pastiprinsim antigrybelinėmis, antivirusinėmis ir kt. natūraliomis medžiagomis, kurios sustiprins mus ir pagerins nuotaiką. Pagal Gabrielių Mojay, vieną iš svarbiausių aromaterapijos guru pasaulyje, eteriniais aliejais gydoma ne tik bloga nuotaika, depresija, baimės ir nerimas, bet ir vėžys.

Nustebau dėl klausimo apie greitą natūralių kvepalų išgaravimą. Viskas priklauso nuo to, kaip „sukonstruoti“ kvepalai. Taip pat svarbus medžiagų molekulių lakumas. Galbūt tai vienetinės patirtys, o gal tikslingas chemijos pramonės „piaras“, siekiant diskredituoti natūralių kvepalų gamintojus. Kita vertus, natūralios medžiagos nėra tokios aršios, lyginant su sintetinėmis medžiagomis. Jos kvapą skleidžia ramiau ir subtiliau nei sintetinė parfumerija.

Kaip pati susidomėjai kvepalais? Girdėjau, kad eksperimentuoji ir pati gamini natūralius?

Mano namai Olandijoje yra pavirtę tikra alchemijos laboratorija, o greitai ją papildys ir senovinis alembikas, kuriuo vasarą žadu distiliuoti kvapiuosius augalus. Jau seniai pastebėjau, kad turiu gerą uoslę, o kvapas man visada buvo labai svarbi mano ir kasdienos dalis. Domėjausi kvepalais, jų istorija, parfumeriais, tačiau gauti informacijos apie kvepalų maišymą prieš dešimt metų buvo labai sunku, o ir pagalvoti negalėjau, kad tokia rafinuota profesija ar užsiėmimas išvis prieinamas Lietuvoje, kurioje tiek mažai kvapų.

Tada atsirado pirmieji parfumerija besidominčiųjų tinklaraščiai, tačiau iki šiol labai sunku rasti informacijos, kaip ir ką maišyti, kaip fiksuoti kvepalus, kaip atskleisti vienos ar kitos medžiagos kvapą.

Tai labai brangus užsiėmimas. Neretai sukurtą mišinį tenka išpilti. Grynos medžiagos yra gana brangios, o jas tiesiog „suuostai“, paleidi į orą.

Man įdomu tyrinėti kvapo poveikį savijautai, taip pat pažinti iš pojūčių išstumtą juslę – uoslę. Todėl tas mano susidomėjimas yra labai daugiabriaunis, ir vis labiau kvapu domiuosi ne kaip kvepalais, prabangos preke, bet kaip galimybe gydyti ar gydytis. Taip pat kaip socialiniu reiškiniu ar šiuolaikiniu menu todėl studijuodama semiotiką diplominį darbą pasirinkau rašyti iš toposmijos – kvapo geografijos.

Ar sunku pačiam sumeistrauti tokį efemerišką kūrinį? Kiek sudedamųjų dalių prireikia?

Sunku. Todėl, kad pradžioje turi suvokti, ko sieki, žinoti, kaip jungiasi skirtingos esencijos, turi išmokti padaryti struktūrą, ją užfiksuoti. Turi turėti gerą uoslę, kad pažintum, kaip keičiasi substancijos kvapas, kas ją padeda atskleisti. Dažnai man atrodo, kad iki galo perprasti kvapų pasaulio neįmanoma. Ypač turint omeny tai,

16

Kokio rezultato sieki, kokia tavo idealių kvepalų vizija?

Anksčiau norėjau kvepalus kurti sau, dabar atsiranda vis daugiau norinčių kvėpintis natūralia parfumerija, todėl eksperimentuoju, kurdama kvepalus kitiems. Kvapas labai individualus dalykas, todėl reikia pažinti ir žmogų, ir jo norus. Tai užima daug laiko. Dar viena veiklos sritis – patalpų kvėpinimas. Vis daugiau pažįstamų paprašo sukurti kvapą namams, kuris maloniai nuteiktų, pašalintų įtampą ir stresą bei panaikintų nemalonius kvapus. Užvis labiausiai man patinka kurti gydomuosius mišinius sau ir kitiems.

Esame išvargę nuo civilizacijos ligų ir kvapų, todėl poreikis ir suvokimas apie natūralių kvapų naudą vis didėja, o tai atveria naujas pažinimo galimybes.

Kiek sėkmingų mišinių jau sukūrei? Ar tai liks tik tavo pačios pomėgiu, ar ieškosi platesnių galimybių praktiniam pritaikymui?

Man atrodo, kad vienas sėkmingesnių mano ir kolegų projektų – kvapų paroda Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros galerijoje. Eksponavome 11 kvapų, kurie buvo sukurti ar atkurti po apsilankymo Sibirkos rožyne. Pirmą kartą Lietuvoje surengėme kvapų parodą, kurios struktūra priminė sodo struktūrą, o visa parodos koncepcija buvo nukreipta į vieną pojūtį – uoslę.

Parfumeriai arba kvepalininkai bandė atkurti rožyne jaustus kvapus ir kilusias asociacijas, juk žinia – kvapas labai susijęs su nostalgija. Vienuolika kvapo kūrinių ‒ tai ne parfumeriniai šedevrai, bet bandymas pakeisti nusistovėjusias kvapo klišes, odorofobinę visuomenę pažadinti iš uoslės stingulio. Visi kvapai buvo sukurti tik iš natūralių substancijų. Man pačiai, kaip vienai iš parodos kuratorių ir kvapo kūrėjų, tuo metu buvo sunkiausia atsiriboti nuo kvapo ir kvepalų sąsajos, tačiau pavyko, nors kvapas gavosi ir keistas, sunkiai suvokiamas atsainiems ir greitiems pauostymams. Kvapui visada reikia erdvės ir laiko. Dar keli projektai, kuriuos surengė mūsų aromatinė organizacija „Hortus apertus“ ‒ tai Pakruojo dvare vykusi XVIII a. kvapų paroda. Norėjome parodyti žmonėms, iš kokių kvapų tuomet buvo kuriami kvepalai ir kaip galėjo kvepėti dvaras. Ir naujausi projektai skirti kvepalų pirmtakams ‒ smilkalams, ir japonų kvapų ceremonijoms (jos vyko per japonų kultūros dienas ir kultūros naktį „Tebūnie naktis“). Šie du projektai, nors ir skirtingi vienas nuo kito, buvo skirti „smilkalų klausymui“ ‒ taip sako japonai ir kinai apie smilkalų uostymą. Tai savotiški žaidimai su kvapu ir poezija bei pačiu uostančiuoju. Ir, žinoma, naudojami tik natūralūs smilkalai, dervos ir mediena.

Gal gali keliais sakiniais apibrėžti kvėpinimosi etiketą?

Nežinau kaip kitus, bet mane visada labai keistai veikia išsikvėpinę gydytojai ar sporto klubų lankytojai. Rodos, kad toje aplinkoje kuo mažiau vietos turėtų rasti aromatai ar bent jau sintetinė parfumerija. Kartais stebėtis priverčia „užkulisiniai“ kvapai, kaip netikėtai išniręs mėsos kvapas meno galerijoje. Tokia užkulisių ir scenos sąjunga – paradoksali, verta analizės, tačiau savijautai – nenaudinga.

Dažnai pastebiu, kad žmogus kvėpinasi tarsi jam netinkančiais kvepalais: solidžiai atrodanti ponia kvepia naiviais mergaitiškais kvepalais, o jaunas sportiškas vaikinas – tamsiais brendžio kvapo kvepalais. Viskas labai subtilu, tačiau harmonija tarp išvaizdos ir kvapo turėtų būti.

Užvis labiausiai Lietuvoje man kliūna saiko stoka, kuomet žmogus kvapu į tavo asmeninį lauką ne įeina, bet tiesiog į jį įsiveržia. Tokios manifestacijos man yra nesuvokiamos. Bet idomios kaip tyrinejimu objektas.

Klimatas

Klimato kaitos istorija - ilgas Giedrė KISIELĖ

paslapčių rinkinys

Klimatas kinta. Ginčytis dėl šio teiginio ne tik atrodo, bet ir yra beprasmiška. Įvairios klimato anomalijos, dažnėjančios ir didėjančios gamtos katastrofos tik patvirtina teiginius apie klimato pokyčius. Daug aktualesnis ir sudėtingesnis klausimas – kaip ir kodėl keičiasi orai. Detalesnė klimato kaitos istorijos analizė pateikia įdomių faktų ir iškelia dėmesio vertų hipotezių.

Stebint nelabai ilgą istoriją matyti, jog jau nuo pirmųjų XX amžiaus dešimtmečių klimatas pradėjo šilti. Per pastarąjį šimtmetį temperatūra žemėje pakilo apie vieną laipsnį. Paprastai vertinant tai, žinoma, neatrodo didelis pokytis. Skirtumą tarp penkių ir šešių laipsnių šilumos nelabai ir pajaučiame. Tačiau vienas laipsnis pasaulio klimatiniame kontekste iš tiesų yra daug, pavyzdžiui, traukiasi Alpių sniegynai, olandai jau kurį laiką sprendžia „skęsti ar neskęsti“ dilemą. Už Europos ribų poveikis dar skaudesnis – išdžiūvę milžiniški Centrinės Afrikos derlingos žemės plotai be maisto paliko daugybę vietinių gyventojų.

Naujųjų laikų klimato atšilimą mokslininkai gana vieningai sieja su dar XIX amžiaus pradžioje prasidėjusia pramonės revoliucija. Iki tol nematyti dūmų, anglies, vėliau dujų, naftos ir kitų chemikalų kiekiai susikaupė mūsų planetos atmosferoje ir palaipsniui atšildė klimatą. Neigiamos žmogaus įtakos klimatui kvestionuoti neverta, bet vis dar atsiranda linkusiųjų nesutikti, kad dabartinė klimato kaita nėra kažkuo išskirtinis reiškinys. Esą pasaulio klimatas nuolat kito cikliškai, tad atšilimai, ledynai ir kitos anomalijos yra ne kas kita, kaip natūralūs pasikartojantys ciklai.

Gamtos įrašai Tiriant anksčiau įvykusius klimato svyravimus, susiduriama su patikimų duomenų trūkumu. Laimei, pati gamta yra palikusi patikimų įrašų. Pavyzdžiui, Grenlandijos ledynai patys savyje yra užkodavę ilgaamžę istoriją. Jie atskleidžia, kad iki XX amžiuje prasidėjusio atšilimo toje vietovėje apie 700 metų truko vėsus periodas, dabar vadinamas „mažuoju ledynmečiu“. Jo metu, maždaug XVI ir XVIII amžiuose, buvo ir itin šaltų periodų.

Natūralių klimato pokyčių teoriją turbūt gali patvirtinti ir žmonijos istorijos pėdsakai. Visai įmanoma, jog vikingai į Prancūziją ir Britanijos salas persikėlė iš dalies dėl to, jog jų kraštuose pasidarė per daug šalta gyventi. Romos imperijos klestė-

www.ozonas.lt

jimas irgi sutampa su klimato svyravimais.

Ledynų tyrimai atskleidė, kad būta ir daugiau atšalimų. Tad teorija, jog globalinis atšilimas yra tik grįžimas į pastarųjų aštuonių tūkstantmečių normą, galėtų atrodyti visai pagrįsta.

Tačiau klimato kaitos tyrėjai tokį požiūrį laiko tiesiog patogiu norintiems nematyti ir nepripažinti akivaizdžios problemos. Dabar vykstantys klimato kaitos procesai, kuriuos skatina antropogeninės kilmės faktoriai, yra kur kas greitesni nei vykstantys natūraliai, gamtiškai. Anglies dioksido koncentracija atmosferoje šiuo metu yra aukščiausia per 650 000 metų.

Taip pat šiuo metu ji ir sparčiausiai auganti nuo nuolatinių koncentracijos matavimų pradžios 1960 m.

Tad dabar stebimos ir tik numatomos pasekmės yra visai kitokios. Be to, problemas, kurias sukelia žmogiška veikla galima mėginti spręsti. To nebūtų galima daryti, jei klimato kaita vyktų tik dėl gamtinių priežasčių. Klimato kaitos pavojaus ir kaltininkų pripažinimas yra svarbus žingsnis, siekiant prasidėjusių, o kai kur ir įsibėgėjusių procesų stabdymo.

Istorija – nepaaiškinama Viena pagrindinių baimių, kuri iškyla kalbant apie klimato kaitą, yra kylantis vandens lygis. Manoma, kad jei žmonija nesiims jokių priemonių stabdyti vidutinės metinės temperatūros kilimą, galima sulaukti didžiulių potvynių, kurie išgins iš namų ir pavers klimato kaitos pabėgėliais daugybę trečiojo pasaulio gyventojų (kaip žinia, būtent jie įsikūrę karštose zonose šalia pakrančių, salose). Manoma, kad vandens lygis iki 2100 metų gali kilti nuo 18 iki 59 cm (pastebima, kad šiuo metu globaliu mastu vandens lygis per paskutinįjį šimtmetį jau yra pakilęs apie 17 centimetrų).

Potvyniai vyko ir istoriniais klimato kaitos laikais. Dabartinės žinos apie 9000 m. pr. Kr. vykusį ledynmetį tebėra ribotos.

Aišku, kad tai buvo didžiulis ir drastiškas klimato pokytis. Tuo metu klimatas atšalo labai greitai ir smarkiai, o maždaug po 3000 metų jis drastiškai atšilo. Tirpdami

ledynai tada sukėlė milžiniškus potvynius, o vidutinis jūros lygis paliko net 110 metrų.

Visa mūsų civilizacija išsivystė per paskutinį tarpledyninį laikotarpį, kuris, kaip rodo istoriniai duomenys, truko neilgai.

Ledas mums teikia tik 420 000 metų laikotarpio duomenis, tačiau deguonies izotopų duomenys vandenynų dugnuose leidžia keliauti į dar tolimesnę praeitį. Manoma, kad vieni patikimiausių duomenų yra gauti iš Atlanto vandenyno dugno tyrimų, vadinamų „Ocean Drilling Project Site 607“. Jie atskleidžia 3 milijonų metų laikotarpio klimato kaitos procesus. Yra keletas aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Paskutinį milijoną metų klimato svyravimo ciklas kartojosi maždaug kas 100 000 metų – t. y. maždaug kas tiek laiko ateina „tarpledyninis“, šiltasis periodas. Tiesa, kartais ledynai ateidavo ir praeidavo labai staigiai. O jei žvelgtume dar toliau, tai pamatytume, jog prieš milijoną metų tokių dažnų pakitimų buvo dar daugiau. Svyravimų amplitudė tada buvo mažesnė, ritmas tankesnis (atšilimai vykdavo kas 41 tūkstantmetį).

Prieiti vieną išvadą sunku. Ar tai, kas vyksta dabar, gali būti nurašoma kaip natūralus procesas? Ar tai bendras žmogaus ir gamtos „projektas“? O gal iš tiesų visą kaltę šįkart turėtų prisiimti neatsakingai su aplinka besielgusi žmonija?

Kalbėti apie žmogaus įtaką klimatui kartais sunku vien dėl to, kad tūkstantmetėje klimato pokyčių istorijoje žmogus tėra mažas taškelis. Kita vertus – aišku, jog tas mažas taškelis kartais gali turėti tiek griaunančios ar kuriančios jėgos, kiek jos neturi niekas kitas.

Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika 17

Klimatas prieš amžių

„Kompleksinis visuomenės aplinkosauginio informavimo, švietimo ir atsakingo gyvenimo būdo skatinimo projektas: Kurk ateitį atsakingai“

Veikla

Bankas be pinigų Jonas ŠPOKAS

Jorg Weingrill nuotrauka

Saulius STRAZDELIS

Kokia mintis pirmiausiai šauna į galvą, kai prireikia ką nors sutvarkyti namuose, kieme ar automobilyje? Žinoma, reikia pinigų. Jei norime gražiai apsikirpti, mąstome, kiek tai kainuos. Kad ir kokios smulkmenos prireiktų, pirmiausia ji turi pereiti finansinį patikrinimą ir tik tada gali būti įgyvendinta. Pinigai praktiškai uždarė fantazijos vartus, tad dabar nebe taip ir lengva įsivaizduoti, kad paslaugas galime ne pirkti, o mainyti. Ir mainyti ne į bet ką, o į kitas paslaugas. Štai kaip viskas veikia.

18

Veikla

Reikia iniciatyvos Šioje vietoje vėl tenka stabtelėti ir pakausti ‒ nejaugi Lietuva yra ta vieta, kurioje novatoriškos ekologinės idėjos yra paprasčiausiai „per naujos“? Skubėti taip teigti nevertėtų, nes pats laiko bankas dar taip pat nėra iki galo nušlifuota ir lengvai pritaikoma idėja. Pirmiausia, norėdamas iš tiesų keisti esamą situaciją, laiko bankas turėtų praktiškai išardyti dabartinę socialinę sistemą. Kad ir kaip ten bebūtų, pinigai

L

aiko bankas skatina žmones labiau kritiškai pažiūrėti į esančią finansinę sistemą, ir vienu ar kitu būdu būti labiau nepriklausomais nuo jos.

nama ne pinigais, o valandomis. Jei žmogus skiria valandą savo laiko bendruomenės labui, jis gauna vieną laiko pinigą. Už šį pinigą galima įsigyti reikiamą paslaugą iš kito bendruomenės nario.

Lietuvoje dar nepopuliaru Laiko bankas Lietuvoje – ne itin populiari idėja. Tačiau norinčių tokią sistema propaguoti yra ir mūsų krašte. Aktyviai tokią filosofiją palaiko keliautoja, neformalaus švietimo praktikė Evelina Taunytė.

Klaipėdoje prieš kurį laiką ji netgi iniciavo tokios veiklos pradžią. Tiesa, anot Evelinos, lietuviai dar nėra visiškai pasiruošę tokiems pokyčiams. Laiko bankui būtinas noras būti bent kažkiek nepriklausomam nuo finansinės sistemos, kritinis mąstymas, kuris leistų suvokti manipuliavimus, vykstančius dabartinėje sistemoje. „Lietuva yra gana stiprus vienkiemių kraštas, todėl manau, kad ši mintis Lietuvos visuomenei yra gerokai svetima“,‒ mano Evelina.

Ne mažiau svarbus laiko banko nariams yra ir noras būti reikalingiems, noras savo įgūdžius ir sugebėjimus pritaikyti bendruomenės naudai. Tačiau ar visų šių motyvų pakanka, kad laiko bankas taptų ne tik gražia iniciatyva? Evelina Taunytė įsitikinusi, kad pakaktų ir dar mažiau. Tačiau, deja, ne Lietuvoje. Tikrai ne visuose kraštuose laiko bankas galėtų iškart tapti efektyvia veikla.

Būtent dėl idėjos racionalumo ir efektvymo dažniausiai priekaištauja laiko banko kritikai. Iš esmės mainų efektyvumo matas labai paprastas. Svarbiausia nustatyti, kokią tradicinės ekonomikos dalį laiko bankas yra pajėgus pakeisti. Tai gali būti tik keli nežymus kasdienybės aspektai, tačiau gali išsivystyti ir į ką nors gerokai rimtesnio.

Lietuvoje kol kas į bet kokias kitas, ne tradicinio pinigų ekonomika paremto verslo formas žiūrima labai atsargiai.

www.ozonas.lt

dabar tapo tokiu universaliu ir visuotiniu matu, kad jį nuversti nuo sosto praktiškai neįmanoma. Žinoma, neverta norėti visko iš karto. Laiko banką jau mėginta įsteigti ne viename mieste. Toks bandymas buvo ir Klaipėdoje, kur Evelina Taunytė kartu su architektu Justinu Dudėnu iniciavo laiko banko atsiradimą. Stebuklas neįvyko, klaipėdiečiai santechnikai vis dar kerpasi už pinigus. Kituose pasaulio kraštuose laiko bankas irgi „neatėjo“ ir nesugriovė pinigų ekonomikos.

Kita vertus, nebūtinai tai ir turėtų būti jo tikslas. Evelinos Taunytės nuomone, laiko bankas skatina žmones labiau kritiškai pažiūrėti į esančią finansinę sistemą, skatina juos vienu ar kitu būdu būti labiau nepriklausomus nuo jos. Dargužiuose galima užsukti į Sūrininkų namus ir pasigaminti sau pietus. Ši puiki idėja turbūt nelabai susijusi su laiko banku. Tačiau tvirtumo ir pasitikėjimo bendruomenei tokia sūrių gamyba prideda. Turbūt ir laiko bankas, pradėjęs nuo mažų žingsnių, gali būti labai svarbus visuomenės įpročių formuotojas.

Pradžia gali būti net ir po laiko banko vėliava. Tiesiog paklauskite kaimyno, ar jam nereikia nupjauti vejos. O kaimynas tikrai turi puikių įgūdžių kitoje srityje, tad tikrai žinos, kuo atsilyginti. Juk šiaip ar taip, net ne pinigų išstūmimas iš mūsų gyvenimų yra svarbiausia laiko banko misija.

Aktyviai tobulinama Laiko bankui atsirasti nėra taip jau sunku. Svarbiausia, kaip jau žinome, norėti dalį paslaugų gauti ne įprastiniu būdu, o mainant jas į kitas paslaugas. Laiko banką įkurti gali kas tik nori. Tai gali būti draugų ratas ar kaimynai, bendrų interesų turintys pažįstami arba bendradarbiai. Vienas iš sėkmingiausiai pasaulyje veikiančių laiko bankų yra įsikūręs JAV, Viskonsino valstijoje. Vietiniai laiko „bankininkai“ ten išties aktyvūs. Jie reguliariai rengia konferencijas apie laiko bankų idėją. Idėja sėkmingai plinta Didžiojoje Birtanijoje. Ne svetima ši mintis ir vokiečiams.

Bene silpniausia laiko banko grandis, kurią idėjos kritikai ir skatina tobulinti, yra tam tikras paslaugų lygumas. Verta pripažinti, kad šlavėjo ir dantisto valandos negali būti vienodai įvertintos. Jei laiko banke paslaugomis bus dalijamasi paprasčiausiai „viena už kitą“, tai labai greitai įsivyraus nelygybė ir pritrūks pačių svarbiausių paslaugų. Niujorke įsikūrusio laiko banko atstovai pasiūlė gana įdomų šios problemos sprendimą. Jų numome, nesutarimus išspręstų tam tikras paslaugų reitingavimas. Tokiu atveju dantiso ar mediko paslaugos būtų įvertintos kaip „brangesnės“, o valytojo ar šlavėjo ‒ kaip „pigesnės“. Taigi norėdamas gauti valandą dantisto paslaugų, šlavėjas turės dirbti dvi ar daugiau valandų, priklausomai nuo galiojančio susitarimo. Iš esmės tai gana tiksliai atitinka pinigų sistemą. Juk norėdami gauti dantisto paslaugas, turime uždirbti (o tai beveik visada tiesiogiai reiškia ilgiau būti darbe) daugiau pinigų, nei norėdami užsisakyti langų valymo paslaugą.

19

Laiko bankas. Taip vadinama sistema, kurios nariai dalijasi paslaugomis. Kiekvienas atlieka tai, ką geriausiai moka. Jei, pavyzdžiui, esu neblogas medkirtys, galėčiau kam nors suskaldyti krūvelę malkų. Už tai mainais būtų sutvarkytas mano automobilio karbiuratorius. Ilgainiui pasirodytų, kad mano paslauga reikalinga ne vien mechanikui (juk žiema šalta ir malkų reikia visiems).

Tokiu būdu ir man teikiamų paslaugų atsiras daugiau. Laiko banką kitaip galima pavadinti paslaugų mainais. Čia veikla verti-

Kojo Tomoto nuotrauka

Sveikata

XXI amžiaus atributas – alergijos Saulius STRAZDELIS

Ar esate tikri, jog neturite jokios alergijos? Retas į šį klausimą gali atsakyti užtikrintai. Neigiamą reakciją mūsų organizme dabar gali sukelti beveik viskas ir beveik visur. Čiaudulys, ašarojančios akys, peršinti gerklė, įvairūs bėrimai – visa tai gali būti alergijos požymiai. Nors šią ligą sunku būtų priskirti prie naujųjų amžių susirgimų, tačiau alergijos mūsų laikais išgyvena neabejotiną renesansą. Priežasčių tam yra nemažai.

Skirtingos alergijos

tingos, tačiau visos jos kyla iš ten pat.

Įvairių organizmo sutrikimų, reaguojant į kai kuriuos dalykus, pastebima jau seniai. Pirmasis alergijos patvirtinimas rastas Egipto papiruse. Jame rašoma, kad 2641 m. pr. Kr. įgeltas vapsvos mirė faraonas Menas. Tačiau tik naujaisiais laikais alergiją sukeliančiais galima pavadinti beveik kiekvieną mūsų aplinkos objektą. Alergijos vis tik nepuola padrikai. Dažniausiai alergenai (taip vadinamos alergijas sukeliančios medžiagos) renkasi kelis pagrindinius organizmo taškus. Jei tai oda, tada alergija pasireiškia niežuliu, pleiskanojimu, paraudimu, bėrimu, pūkšlėmis ir panašiais reiškiniais.

Jei alergiją sukelia per kvėpavimo sistemą patekę kenkėjai, tada gali sutrikti kvėpavimas, prasidėti sloga ar bronchinės astmos simptomai. Alergenams užpuolus virškinimo traktą, prasideda viduriavimas, pykinimas, pilvo skausmai. Alergija gali „užpulti“ ir akis. Tai pasireiškia paraudimu, niežuliu, ašarojimu. Bene pavojingiausia yra širdies ir kraujagyslių sistemoje kilusi alergija. Ji gali sukelti anafilaksinį šoką, kuris gali būti mirtinas. Alergijų daugybė, jos visos skir-

Didėjantis užterštumas

20

Alergiją iš tiesų sudėtinga pavadinti liga.

Tiksliau kalbant, tai yra natūrali organizmo reakcija ir procesus, kurie jam nepatinka.

Kai organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, organizmas pradeda toksinus šalinti per

Chris Willis nuotrauka

Sveikata

Netinkama mityba Nuolat aptarinėjama tema, kurios įtaka alergijų plitimui neabejotina. Pažvelgus į maisto produktų etiketes, galime išvysti daugybę E raidelėmis ar įmantriais cheminiais pavadinimais žymimų maisto priedų.

Tai sintetinės cheminės medžiagos: dažikliai, konservantai, antioksidantai, rūgštin-

P

astebima, kad katės ir šunys, laikomi namuose kaip naminiai gyvūnėliai, gali padėti išvengti alergijos atsiradimo. gumą reguliuojančios medžiagos, emulsikliai, tirštikliai, aromato ir skonio stiprikliai, glajinės medžiagos, saldikliai ir kita. Šios medžiagos buvo svetimos žmogaus organizmui tūkstančius metų, tad nenuostabu, kad dabar nuolat užkraunamas organizmas jų kratosi įvairiais būdais. Norint išvengti alergijos, astmos, atsargiai reikėtų vartoti produktus, kuriuose yra: sintetinių dažiklių (E102, E107, E110, E120, E122, E123, E124, E129, E131, E132, E142, E151, E155 ir kt.), gausiai naudojamų gaiviuosiuose gėrimuose ir konditerijos gaminiuose. Sieros dioksidai ir sulfitai naudojami kaip antioksidantai,

www.ozonas.lt

tyje esančius GMO, jei genetinė modifikacija viršija 0,9 proc., todėl galime rinktis.

Tačiau ragaudami naują produktą, net ir išanalizavę jo etiketę, iki galo negalime būti tikri, kad jis nesukels šalutinio poveikio.

Gyvename per švariai?

Beieškant alergijų intensyvumo priežasčių, atrasta ir iš pažiūros neįtikėtinų teorijų. Viena iš tokių, pavyzdžiui, teigia, kad alergijos mus puola dėl per sterilaus gyvenimo būdo. Neseniai pasirodė ir naujų šios hipotezės įrodymų. Vokietijos mokslininkų

atlikto tyrimo duomenimis, vaikai, kurie gyvena kaimuose ir nuolat kontaktuoja su gyvuliais, o tiksliau jų aplinkoje esančiomis bakterijomis, perpus rečiau serga autoimunine Krono liga. Taip pat pastebima, kad katės ir šunys, laikomi namuose kaip naminiai gyvūnėliai, gali padėti išvengti alergijos atsiradimo. Ypač tai aktualu pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais. Teoriją patvirtina ir dar vienas tyrimas, atliktas su pelėmis.

Buvo lyginamos pelės, augančios laisvėje ir laboratorijose. Laboratorinės pelės gaudavo švarų, paruoštą maistą, gyveno švarioje aplinkoje, o laukinės natūraliomis sąlygomis gausiai kontaktuodavo su mikrobais.

Pastebėta, kad laboratorijų augintinės žymiai dažniau kenčia nuo autoimuninių ligų bei alergijų nei jų giminaitės laisvėje. Toks tyrimas atspindi dvi skirtingas visuomenes – šiuolaikinę, kur rūpinamasi švara ir sveikata, bei senų laikų visuomenę, kai dar siautėjo įvairios infekcijos. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju nepavyksta išvengti problemų,

susijusių su imunine sistema. Žmogaus imuninė sistema sudaryta iš ląstelių, organų ir cheminių medžiagų, kurių pagrindinė paskirtis yra kovoti su infekcijomis, kurias sukelia į organizmą patenkančios svetimos medžiagos, bakterijos, virusai. Tačiau šiais laikais, kai žmonės stengiasi gyventi vis švariau ir steriliau, imuninė sistema praranda savo pagrindinę funkciją, kurią pakeičia vis dažnesnės alerginės bei imuninės ligos.

Jos yra ne kas kita, kaip neadekvati ir pakitusi imuninės sistemos reakcija į svetimas medžiagas, į kurias ji reaguoti neturėtų.

Taigi, be savo pagrindinio darbo likusi imuninė sistema pradeda pulti mus pačius.

Nors kai kurios teorijos atrodo visiškai priešingos viena kitai, jos vis tiek veda prie to paties atsakymo. Tiek nuolatinis aplinkos teršimas, tiek perdėtas jos valymas sukelia vienodą rezultatą – tolina mus nuo natūralios mūsų aplinkos, nuo gamtos, kuri kadaise buvo (ir vis dar tebėra) tikrieji namai. Ne visas alergijas galima panaikinti ar sumažinti jų poveikį, tačiau daugelį nemalonių organizmo reakcijų panaikinti gali paprasčiausias gyvenimo natūralumas.

21

odą (taip pasireiškia atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) arba per kvėpavimo takų gleivinę (gerai pažįstamos alergijos - alerginis rinitas, bronchinė astma). Visos šios organizmo reakcijos iš esmės kyla dėl vienos priežasties – organizmui netinkamos aplinkos.

Nuolat atakuojantys toksinai, pavojingos dalelės ir kiti teršalai organizmą nualina, jis nebesugeba efektyviai kovoti su išorės kenkėjais. Todėl pradeda savotišką protestą.

Nešvarus miestų oras, rūgštūs lietūs, netinkamas geriamas vanduo, per daug trąšomis nualinta žemė – visa tai mūsų organizmus atakuoja vienu metu, tarsi sutartinai, todėl kovoti keliais frontais mums nebepavyksta.

konservantai. Dedami į pjaustytus vaisius ir daržoves, padeda išlaikyti džiovintų vaisių spalvą. Naudojami vyno gamyboje (dažnai ant butelio etikečių būna užklijuotas įspėjantis užrašas – „sudėtyje yra sulfitų“). Šie maisto priedai gali sukelti stiprią alergiją, o sergantiems astma net gali būti Placbo nuotrauka mirtini.

Daug diskusijų sukėlę genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) irgi nėra pats tinkamiausias pasirinkimas alergiškiems ar alergijos norintiems išvengti asmenims. Nors Lietuvoje šių produktų nėra daug ir oficialiai jie nėra laikomi kenksmingais, tačiau pravartu žinoti, jog GMO dažniau sukelia alergijas nei genetiškai nemodifikuoti produktai.

Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotas pomidoras su žemės riešuto genais sukels alergiją riešutams jautriam žmogui, nors natūralus pomidoras Drewleavy nuotrauka nealergizuotų. Taigi, alergiškas asmuo nebegalės valgyti nei žemės riešutų, nei pomidorų. Laimei, kol kas pagal galiojančius nacionalinius ir Europos komisijos teisės aktus etiketėse privalu nurodyti apie sudė-

Gamta

Jautriausias sąlytis su gamta per žemės ūkį Jonas ŠPOKAS

Karolina Przybysz nuotrauka

Žmogus aplinkai gali pakenkti įvairiais būdais. Lygiai taip pat įvairiai gali jai ir padėti. Tarp visko, ką daro žmonės gamtai bene jautriausia yra bet kokia su žemės ūkiu susijusi veikla. Ūkininkavimas, priklausomai nuo to, kaip vykdomas, gamtai gali tiek pat kenkti, kiek ir būti naudingas.

Žaliosios stotelės Pavyzdžiui, nepamatuotai daug arba netinkamu metu pilamų trąšų pasėliai nesugeba įsisavinti, todėl azotas ir fosforas išplaunami iš dirvos ir patekę į vandenį sukelia eutrofikaciją. Kenkia ir itin intensyvus ganymas, ankstyvas pievų pjovimas. Iš esmės visa kiek intensyvesnė veikla daro neigiamą poveikį. Dėl to taip svarbu ieškoti kompromisų su gamta. „Jei ūkininkas šienauja ar gano pievą, prisilaikydamas „paukščių“ reikalavimų, tokioje pievoje, tikėtina, ne tik paukščiai, bet ir koks retas augalas, ir vabzdys apsigyvens“, sakė Lietuvos gamtos fondo vykdantysis direktorius Nerijus Zableckis. Deja, šiandien Lietuvoje ekstensyvūs šeimų ūkeliai nederlinguose kraštuose, pavyzdžiui, Dzūkijoje, Aukštaitijoje beveik išnyko, didžioji dalis pievų baigia apaugti krūmais arba užsodinamos mišku. Beje, sodintas miškas taip pat nėra pati geriausia dovana gamtai. Sodintas miškas – tai daržas, medžiai pasodinti tam, kad būtų galima auginti medieną. Toks miškas nėra natūralus ir ne visiems miško gyventojams gali atstoti namus.

paremtas ne tik praktiniais motyvais, tačiau ir tradicijomis, santykiu su aplinka. Lietuvoje, deja tradicijos gerokai nunykusios. Anot N. Zableckio, tarpukario metais iš vien iš Tado Ivanausko aprašymų galima pagrįstai manyti, kad turėjome daug ir įvairios gamtos.

Ir sodybų buvo labai daug, tad gamta ir žmogus kažkaip sugyven-

Nutrūkusios tradicijos Apskritai galima teigti, kad Lietuvoje nėra natūralios gamtos – tik yra pusiau natūrali. Aplinką čia ėmėsi keisti dar pirmykščiai teritorijos gyventojai, pradėję lydiminę žemdirbystę, kirsdami miškus, medžiodami. Tad ir šiandieninis žmogus jau yra neatsiejama gamtos dalis, reikalingas jai. Tačiau gerai būtų, kad ir pats ūkininkas, ar žemės valdytojas, tai suvoktų. Supratimas, kad ūkininkavimas gali padėti (arba pakenkti) gamtai yra labiau etinis, filosofinis,

22

Durlston County park nuotrauka

Gamta

International Maize and Wheat Improvement Center nuotrauka

davo. Sovietmečiu sodybos buvo sunaikintos, kartu sunaikinant ir sparnuočiai, liko apleistos, net krūmais pradėjo užželti. Tad fondas tradicijas, taip sutraukyti seniausi lietuvių ryšiai su gamta. pradėjo 55 ha. ploto pievų tvarkymą. „Per 6 metus sukaupėme Šiandien naudojama galinga žemės ūkio technika, tad pievų daug patirties, radome tinkamą ganymo-šienavimo metodų taikygyventojams išgyventi darosi vis sunkiau. Dėl visų šių priežasčių mą, kad pas mus net globaliai nykstančios meldinės nendrinukės atsirado įvairūs apribojimai, draudimai, reikalavimai. Žinoma, ne peri”, gerais rezultatais džiaugėsi N. Zableckis. visiems patinka esančios taisyklės. Siekiant reguliuoti perdėtą ūkių tręšimą yra įvesti reikalavimai stambiems gyvulių augintojams Svarbu ne vien derlius (virš 10 galvijų) turėti tinkamas mėšlides. Be to, draustiniuose negalima naudoti trąšų. Tokie reikalavimai privalomi visiems, Gali atrodyti kiek paradoksaliai, tačiau blogi pavyzdžiai neretai tačiau kalbant apie biologinės įvairovės priežiūrą dažniausiai apsisusiję su įvairiomis ES vykdomomis programomis ir subsidijomis. ribojama rekomendacijomis. Kaip minėjo N. Zableckis, terminai Anot N. Zableckio, viena didžiausių žalų padaryta Merkio užliejadėl pievų šienavimo yra tik savanoriškų įsipareigojimų reikalas. moms pievoms ties Palukniu, kai iš ES pinigų buvo nusausintos ir Pievų savininkai ar ūkininkai neprivalo tų rekomendacijų laikytis. sunaikintos vertingos buveinės. Netrūksta ir kasmet pasitaikančių Dažnas save tradiciniu laikantis ūkininkas piktinasi, kad gamtosaugininkai jam trukdo. usausinus pievas, ten gyvenantiems paukščiams tiesiog Omenyje dažniausiai turimas trukdymas gauti daugiau derliaus, o kartu ir pelno. nebelieka kuo maitintis.

Nerijus Zableckis tokį požiūri gali pateisinti, „tie ūkininkai nelabai turi į ką atsigręžti, neturi iš praeities atėjusio ryšio su gamta. Natūralu, kad kai kupavienių kenkimo gamtai atvejų. Dažniausias turbūt yra ankstyvas riuos dalykus jie suvokia visiškai kitaip“. žolės pjovimas iki birželio vidurio, kuomet supjaustomi dar neskraidantys jaunikliai. Aktuali problema yra ir bebraviečių ardymas.

Drėgmė, pakankama vandens gausa itin svarbi yra tilvikiniams, Geri pavyzdžiai tai yra šlapių pievų paukščiams. Blogiausi pavyzdžiai iš Nemuno deltos, kur vanduo iš pievų, esančių polderinėse sistemose išsiLietuvoje yra ir teigiamų pavyzdžių. N. Zableckis pirmiausia urbiamas dar anksti pavasarį, kad ūkininkai galėtų pjauti pievas. mini tuos, kurie artimiausi Lietuvos gamtos fondui. Kadangi žmoNusausinus pievas ten gyvenančiams paukščiams tiesiog nebelieka nės buvo priversti pasitraukti iš draustinių ir rezervatų, gamtos kuo maitintis. apsaugos organizacijos turėjo pačios pradėti ūkininkauti. Fondas Etinio suvokimo atsakingai žiūrėti į gamtą Lietuvos ūkiams buvo vienas pirmųjų, atvežęs į Lietuvą mėsinius galvijus. „Tuo vis dar trūksta. Laikytis bendrų gamtos taisyklių gali paskatinti ir metu 2003 metais, kai Lietuva dar nelabai žinojo mėsinius galvijus parama, kurią ūkiai gali gauti padėdami gamtai darniai plėtotis. (apie mėsinių galvijų mėsą ir šiandien lietuviai dar nežino), į RusParama svyruoja nuo 100 litų „Natura 2000” teritorijose (Europos nės salą atvežėme 15 herefordų“, pasakojo N. Zableckis. Herefordai Sąjungoje esantis saugomų teritorijų tinklas, įkurtas 1992 metais – Škotijoje išvesti galvijai, itin plačiai naudojami vakarų Europoje įgyvendinant Buveinių ir Paukščių direktyvas teritorijose) iki 700 prižiūrėti žalienoms, nes nereikalauja daug išlaidų. Gyvuliai gali litų tvarkant šlapžemes. Dažnai ūkininkai skundžiasi, kad parama ganytis ištisus metus, jų nereikia melžti, taip pat jie neišrankūs per maža, išmokos net nepadengia patirtų nuostolių tvarkant, papašarui, nuėda tik nendrynus, todėl buvo labai tinkami Rusnės vyzdžiui, šlapžemes. Belieka tikėtis, kad tvirtėjant vertybių sistepievoms. Anot, N. Zableckio, suirus kolūkiams, dauguma polderių mai atidžiai prižiūrėti gamtą apsimokės visiems. pievų, kur peri reti ir nykstantys paukščiai, migracijų metu sustoja

www.ozonas.lt

23

N

Klimatas

Patarimai, norintiems

prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

Paulius SADAUSKAS

Klimatas mūsų planetoje kinta dėl daugelio priežasčių. Kai kurios problemos yra išties globalios ir tik susivieniję galėtume jas išspręsti. Visgi prie klimato pokyčių prisideda ir daugybė smulkmenų, kurias esame pajėgūs kontroliuoti. Iš tiesų, atkreipę dėmesį vos į kelias detales mus supančioje aplinkoje, galime taupyti ne tik savo išlaidas, bet ir daug svarbesnes vertybes. Štai keli patarimai, norintiems asmeniškai prisidėti prie klimato pokyčių mažinimo.

Vasarą keliauja kone kiekvienas. Taupyti bei saugoti aplinką galima ir vykstant atostogauti. Tai tikrai nėra itin sudėtinga ir net nereikalauja ypatingų keliavimo įpročių pokyčių. Štai keli patarimai, norintiems ekologiškai keliauti.

1. Esminis patarimas: kodėl neišbandžius poilsio Lietuvoje? Užuot nuolat kėlus sparnus į Turkiją ar Egiptą, pasirinkite apžiūrėti Lietuvos dvarus ar išbandyti ežerus. Taupiai keliaudami po Lietuvą ir dažniau rinkdamiesi dviračius, aplinkai pakenksite mažiau nei kelis kartus skrisdami lėktuvu.

Norintys keliauti po Lietuvą būtinai turėtų išbandyti ne visai tradicinius maršrutus, kurie tikrai gali nustebinti. Galite keliauti iš Kauno į Jurbarką ir pakeliui aplankyti begalę panemunės pilių. Neretai užmirštami ir pietų Lietuvos kurortai.

Birštonas bei pastaruoju metu ypač atsigaunantys Druskininkai gali pasiūlyti labai daug.

2. Stenkitės kuo dažniau rinktis dviratį.

Pajūryje ar prie ežero tai ypač naudinga, nes ir laiką praleisite įdomiau, ir sveikatai bus naudingiau. Dažnai vos nupirktas dviratis atsiduria garaže jau po kelių kelionių. Kodėl? Pasirodo, jau pirkdami dviratį galime padaryti esminių klaidų, kurios gerokai „atšaldo“ norą važinėtis.

Prieš perkant atidžiai apsvarstykite, ko labiausiai iš dviračio norite? Būtent dėl to svarbu nuspręsti, koks bus dviračio rėmas, kokie ratai, kokia važiavimo specifika. Nusipirkę kalnų dviratį pervargę jausitės jau po pirmų ilgų kelionių.

Natūralu, kad vėliau apie važinėjimąsi nenorėsite net galvoti. Tad jei norite pirkti dviratį vien tam, kad jį turėtumėte, geriau jo nepirkite. Pirkite tokį dviratį,

24

kuriuo norėsite naudotis visą laiką.

3. Planuokitės ir kūrybiškai kombinuokite keliones po Lietuvą ar priemiesčius, jei norite nukeliaut šiek tiek tolesnį atstumą, bet ne pusdienį ar ilgiau minti dviračio pedalus - Lietuvoje viena autobusų bendrovė jau veža dviračius nemokamai, tad kol ši paslauga nemokama (tikėkimės, kad ji išliks tokia dar labai ilgai), dalį „nepatogaus“ atstumo galite įveikti autobusu, o vėliau persėsti ant dviračio.

4. Išbandykite keliones traukiniais ne tik Lietuvoje, bet pavyzdžiui į Suomiją, į Alandų (kitaip dar vadinamos Olando (suom.- Åland)) salas, kurios dar vadinamos dviratininkų rojumi. Keltai dviratininkams iš vienos salos į kitą yra nemokami! Alandų salos – tai apie 6500 salų toje pačioje ir kartu kitokioje Baltijos jūroje.

5. Nepamirškite, kad keliaujant, gamtoje vienas puikiausių būdų nakvoti – palapinės ir miegmaišiai. Kai nakvojate palapinėje – juk nenaudojate nei elektros, nei kitų komunikacijų, todėl beveik visiškai neįtakojate klimato. Be to – tai smagi ir beveik nieko nekainuojanti pramoga.

6. Gamindami maistą gamtoje ant gyvos ugnies ar žarijų naudokite surinktas nukritusias medžių šakas ir kankoriežius (pastarieji suteikia daug kaitros), o laužo užkūrimui nenaudokite degaus skysčio – maistas bus be galo skanus ir aromatingas, o jūs savo ruožtu nenaudosite chemijos ir kitų pramonės gaminių.

Tiesa – paisykite priešgaisrinių ir kitų atsargumo priemonių!

7. Prieš vykdami į verslo kelionę pagalvo-

kite dukart. Ar tikrai keliauti būtina?

Galbūt pokalbis įmanomas telefonu ar videokonferencija.

8. Jei visgi keliaujate, stenkitės nesirinkti kelionės lėktuvu. Aviacija vis dar „įdeda“ vieną iš didžiausių indėlių į klimato atšilimą. Lėktuvai skleidžia apie du procentus viso pasaulio šiltnamio dujų. Tai išties didelis skaičius. Iš tiesų vidutinis anglies dvidegino kiekis, reikalingas nuskristi vienam kilometrui, yra beveik vienodas, nepriklausomai nuo skrydžio trukmės.

Daugiausiai aviacinio kuro yra išnaudojama lėktvumas kylant ir leidžiantis, tad net ir trumpa kelionė lėktuvu nebūtinai yra tinkama priežastis neieškoti kitų alternatyvų.

9. Jei nuvykę į užsienį apsistojate viešbutyje, nepamirškite, kad ir čia galite elgtis apgalvotai ir ekologiškai. Pavyzdžiui, paprašykite, kad rankšluoščiai jūsų kambaryje būtų keičiami ne kasdien, o bent jau kas antrą dieną. Keisti jų kas dieną tikrai nebūtina, tad visiškai nenusižengdami higienos normoms padėsite sutaupyti nemažai vandens, elektros ir kitos energijos.

Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika

„Kompleksinis visuomenės aplinkosauginio informavimo, švietimo ir atsakingo gyvenimo būdo skatinimo projektas: Kurk ateitį atsakingai“

Misija - VEIKTI!

„Atgaja“

Įsikūrė: 1987m; Būstinė: Kaunas; Prezidentas: Saulius Pikšrys; Misija: Aplinkosauginių problemų sprendimų paieškos, siekiant sumažinti žmogaus neigiamą įtaką aplinkai.

Narystė: Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija (www. aplinkosauga.lt ); CEE Bankwatchnetwork

(www.bankwatch.org); InternationalNetworkforSustainableEnergy (www.inforse.org).

Veiklos kryptys: Anti-atominė kampanija; Atsinaujinanti energetika; Aplinkai draugiškas transportas; Finansinių institucijų įtaka aplinkai; Visuomenės aplinkosauginis švietimas.

Gintarė JONUŠAUSKAITĖ

Nuotraukos iš Atgajos archyvo

Kas galėtų pasakyti, kuo bus užaugęs Lietuvos miškų žygeivis? Pasirodo, gali būti aplinkosaugininkas. Kaip pasakojo bendrijos prezidentas Saulius Pikšrys, atgajiečius pirmiausiai subūrė kelionės miškais. Kartu keliaudavo įvairių universitetų studentai, aplankydami tautinio paveldo paminklus, grožėdamiesi Lietuvos gamta ir neišvengiamai dalindamiesi mintimis apie tai, ką Sovietų pramonė su ja daro: „Jei eidavom ir matydavom kokią gražią vietą prie ežero ar upelio, tai ten būtinai stovi šešių tūkstančių galvijų ferma ir visos srutos keliauja tiesiai į vandenį“,‒ prisiminė Saulius.

Taip toks, rodos, paprastas užsiėmimas leido pajausti ryšį su gamta, užaugino norą ją saugoti ir ginti. Kritinis taškas buvo 1986 m. valdžios ketinimas eksploatuoti D6 naftos telkinį Kuršių nerijoje. Studentai neištvėrė ir ėmėsi organizuoti protesto peticiją: „Parašus veždavom portfeliais“,‒ sakė Saulius. Netrukus bendraminčiai įsteigė bendriją „Atgaja“, kuri vėliau organizavo Ekologinį protesto žygį per Lietuvą (1988 m.), Taikos žygį (1989 m.), dar daug kitų žygių, Žemės dienos minėjimus, protesto akcijas ir t.t.

Per dvidešimt metų „Atgaja“ nuveikė išties daug. Apibendrinant galima sakyti, kad organizacija buvo ir yra orientuota ginti aplinkos interesus, aktyviai reaguojant į valdžios ir pramonės veiksmus, viešinant aplinkosaugines problemas, siekiant aplinkai palankios politikos ir stengiantis šviesti visuomenę.

Viena aktualiausių „Atgajos“ veiklų – anti-atominė kampanija.

Atgajiečiai bendradarbiauja su kaimyninių valstybių ir tarptautinėmis NVO, rengdami bendrus pranešimus ir protestus. Vienas jų – ekspertų parengti komentarai apie poveikį aplinkai dėl planuojamos Visagino AE. Kritikuojamos abejotinos vertinimo prielaidos ir teiginiai.

Kaip atsvarą kampanijai „PRIEŠ“, energetikos srityje „Atgaja“ rengia ir kampaniją „UŽ“, palaikančią visas atsinaujinančios energijos technologijas. Dedamos pastangos paveikti Lietuvos energetikos strategiją ir politiką. Kartu su tarptautiniu NVO tinklu INFORSE, kuris skatina darnios energetikos plėtrą pasaulyje, bendrija yra paruošusi „Lietuvos darnios energetikos viziją ‘2050“. Tai alternatyvi strategija, vaizduojanti Lietuvos energetikos ateitį be atomo ir deginamo kuro. Siūlomas scenarijus savo kitoniškumu siekia įtraukti visuomenę į viešą diskusiją ir praplėsti svarstomų galimybių spektrą.

Investicijos ir aplinka Ypatingos reikšmės visuomenei turinti veikla – stebėti didelius investicinius projektus ir jų poveikį aplinkai. Juk investicijos į infrastruktūrą turi ilgalaikės įtakos mūsų gyvenimo kokybei! Pavyzdžiui, nusprendus statyti atliekų deginimo fabriką, dešimtmečiams įdiegiamas procesas, kuris veikia oro kokybę ir žaliavų panaudojimą. Tačiau ten įdėti milijonai turi „atidirbti“, tad sustabdyti šį procesą bus sunkiau, nei teisingai pasirinkti pradžioje. „Atgaja“ turi patirties skatinant atsakingą tarptautinių fondų investavimą Lietuvoje. Nuo 1995 m. ji priklauso tarptautiniam NVO tinklui „CEEBankwatchNetwork“, todėl pirmaisiais mūsų nepriklausomybės metais galėjo pasisakyti, vertindama tarptauti-

www.ozonas.lt

nių fondų veiklą Lietuvoje.

Tiesa, šiandien tarptautinių fondų įtaka Lietuvoje mažėja, ir vis daugiau lėšų ateina iš mūsų privačių bankų, su kuriais viešo dialogo aplinkosaugine tema, deja, nėra. Galbūt mums, tų bankų klientams, vertėtų pradėti gilintis, kokius projektus darnios plėtros kontekste jie finansuoja? Tai galėtų būti vienas iš kriterijų, renkantis, kur laikyti savo santaupas. Šypsotės? Visi jie vienodi? Kol nesidomite jūs, jie apie tai tikrai negalvos.

Norite veikti?

Gaila, bet nenustygstantiems vietoje savanoriams turiu pasakyti, kad šiuo metu klubinė „Atgajos“ veikla yra nurimusi. Bendrijoje yra apie 30 oficialių narių, kurių dauguma užaugo su „Atgaja“ dar nuo studentiškų laikų, o dabar yra pasinėrę į savo darbus. Aktyviai dirba keletas atgajiečių, kitus narius įtraukdami pagal poreikį. Būtent dėl to bendrija daugiausia veikia kaip kelių ekspertų komanda, oficialiai komentuojanti aplinkosaugines problemas, dirbdanti su mūsų valdininkais ir visuomene.

Tai jokiu būdu nereiškia, kad „Atgajos“ durys uždarytos naujokams. Pasak Sauliaus, visada laukiami žmonės su užsidegimu ir idėjomis veiklai, tačiau nėra laiko užimti savanorius, kurie dažnai nežino, ką nori daryti. Atgajiečiai niekada neatsisako pasidalinti savo žiniomis, bet klausimus ir veiklos idėjas turėtumėte atsinešti patys.

Vis tik man susidarė įspūdis, kad bendrija nepakankamai įvertina, kiek jai pačiai reikalingi nauji žmonės. Labai svarbu, kad atsirastų veržlaus entuziazmo atkurti klubo gyvenimą: juk senieji atgajiečiai yra sukaupę daug vertingos patirties, kuria, manau, privalo pasidalinti su jaunesne karta, kad jų įdėtos pastangos turėtų tęstinumą.

Išsamiau: www.atgaja.lt

25

„Atgaja“ šiandien

Tema

Keiskime tautinius

iškylavimo papročius!

Karolina LIUTAITĖ

Lietuviai mėgsta iškylauti. Tai vienas paprasčiausių, pigiausių ir mėgstamiausių laisvalaikio leidimo būdų. Juolab, kad šalis gali pasigirti gražiais miškais, ežerais, upėmis, pievomis, piliakalniais ir t.t. Tad vietų, kur leisti laiką, tikrai netrūksta.

Standartinė lietuviška iškyla susideda iš kelių privalomųjų dalių: nuvykimo į pasirinktą vietą motorizuotu transportu, laužo sukūrimo, šašlykinės pastatymo (arba improvizavimo), maisto ruošimo, gaivinimosi alumi ir kitais gėrimais, valgymo/ bendravimo, apsunkusio skrandžio tylos minutės ir grįžimo namo (arba nakvynės ir to paties kartojimo kitą dieną). Šie elementai gali įvairiai varijuoti, bet turbūt sunku suklysti, įvardijant juos kaip tradicinės iškylos skeletą.

Deja, nors ir pasisakome už laisvalaikio leidimą gryname ore, labai dažnai tradicinę lietuvišką iškylą galima sulyginti su chuliganizmu prieš gamtą.

Siūlome aplinkai ir pačiam poilsiautojui draugiškesnės iškylos gaires.

RubyBlossom nuotrauka

Grynas oras yra sveika Esame tiek „nusigyvenę“, kad reikia mokslinių tyrimų, kurie patvirtintų, jog buvimas lauke yra naudingas sveikatai, kad gydytojas reguliarius pasivaikščiojimus gryname ore siūlytų kaip vaistą... Dažnai tik tuomet ryžtamasi pakilti iš patogių krėslų, kėpsančių prieš televizorių. Gaila, kad „poilsio“ samprata šiais laikais dažnai siejama su statišku rymojimu uždaroje patalpoje.

Dažnai taip leidžiamas laikas po darbo dienos, galima sakyti, jis tiesiog „prastumiamas“ iki kito ryto, kai vėl reikia eiti darbuotis. Tokiu būdu tiesiog egzistuojama, gyvenimą atidedant vėlesniam laikui. Nieko keisto, kad daugėja nusiskundimų prasta nuotaika, stresu, depresija, nemiga, apatija, besikaupiančiu antsvoriu, širdies problemomis. Pasirodo, visų šių dalykų būtų galima išvengti, reguliariai išeinant pasivaikščioti, būnant gryname ore. Širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, gaubtinės žarnos vėžio prevencijai pakanka nepamiršti judrumo gryname ore. Daugelio ligų pamatas yra antsvoris, kurį sąlygoja nesubalansuota mityba ir judrumo trūkumas. Kaip visada –

26

viskas yra susiję. Šiltasis metų sezonas yra tinkamiausias laikas rūpintis savo fizine ir mentaline sveikata, juk šviečiant saulei lengviau išsikrapštyti iš namų, nei tuomet, kai lauke snyguriuoja. Sau bus padedama, net jei lauke žmogus tebus pusvalandį: iškeis kelionę automobiliu į ėjimą pėsčiomis arba serialo žiūrėjimą į pasivaikščiojimą parke (o jei dar su draugais ar vaikais!).

Sveikatos koncentratas – iškyla Laisvos dienos ar atostogos nemažai kam tampa tikru galvos skausmu – lyg ir norisi kažką veikti, tačiau trūksta lėšų vykti į savaitgalio keliones Europos sostinėse, vandens parkus ar pan. Tačiau kartais didžiosios pramogos yra pasiekiamos ranka ir vienintelė jų kaina – entuziazmas. Šiek tiek patobulintas lietuviškos iškylos variantas gali būti puikus būdas pailsėti, praturtėti naujais įspūdžiais bei žiniomis, pagerinti sveikatą ir pabendrauti su draugais (ar susirasti naujų).

Lokalus laisvalaikio leidimas gali apimti ir visos šalies, ir tik savo gyvenamos vietovės perimetrą. Viskas priklauso nuo laiko

išteklių. Aplink kiekvieną gyvenvietę, miestą ar jų viduje ‒ daugybė vaizdingų gamtinių vietų, daugelis iš jų saugo ir įdomią istorinę praeitį. Pirmas žingsnis galėtų būti tokių vietų lokalizacija. Antras – dviračių parošimas. Tikra iškyla turėtų prasidėti nuo pat uždaromų buto durų – kelionė iki pasirinktos vietos taip pat gali būti labai smagi.

Viena vertus, atidžiau žvilgterima į aplinką, kuri dažniausiai tik sušmėžuoja pro autobuso ar automobilio langą, kita vertus, atliekama naudinga mankšta (o dar neprisidedama prie CO2 emisijų bei taupomi pinigai, kurie būtų išleisti kurui). Tiesa, jei dviračio mynimas nėra kasdienybė, reikia įvertinti savo jėgas, rinktis distanciją, kurią sudarytų ne daugiau nei 20-30 kilometrų į abi puses. Galima paminėti, kad važiuojant dviračiu dažnai atrandama unikalių vietų, kurios paprastai „pražiūrimos“ važiuojant automobiliu. Be to, galima priminti, kad dviračiu galima privažiuoti ten, kur automobiliui draudžiama – pvz., vandens telkinių pakrantės (automobilio negalima statyti apie 25 m. nuo vandens telkinio).

Tema įspūdingą „bagažo“ rinkinį: patiesalą, indus, taures, servetėles, maišelius ir t.t. Jau vien tai susirinkusiems draugams dovanos puikią nuotaiką.

Ruošiantis į sveiką ir aplinkai draugišką iškylą svarbu peržiūrėti ir kitus standartinius tautinio iškylavimo bruožus. Vienas svarbiausių yra – „bagažas“. Paprastai susiSkanūs malonumai ruošę į gamtą tautiečiai iš bagažinių traukia pagrindinių prekybos centrų maišus, Jau minėta, kad lietuviškos iškylos cenplyštančius nuo celofaniniuose maišeliuose tras yra laužas. Aišku svarbu jį sukurti tinir plastikiniuose indeliuose susandėliuotų kamai – jokiu būdu nedraskyti ir nelaužyti gėrybių. Nelabai stilinga? Taip. Ir nelabai žalių medelių. Ugnį galima kurti tik tam sveika, žinant, kad įprastinio plastiko daleįrengtose laužavietėse. O baigus kūrenti lės (ypač kai karšta) yra linkusios migruoti į –privalu atsakingai užgesinti (užlieti žemėproduktus, su kuriais liečiasi. mis ar vandeniu). Gaisrai gamtoje dažnai Atliekos dažnai paliekamos plaikstytis yra neatsakingų ar piktavališkų žmonių ten, kur švęsta, kaip svarbus ženklas, jog veiklos rezultatas. Juose pražūna augmenija čia būta. Liūdniausia, kad prie užteršto ir miško ar pievos gyventojai, o atsigauti peizažo taip įprantama, jog dažnai galima likusiai plynei prireikia nemažai laiko. Vien pastebėti kaip kadaise gražioje pakrantėje, šiais metais iki gegužės 23 d, Generalinės paverstoje sąvartynu, butelių duženų ir miškų urėdijos duomenimis užregistruoti traškučių maišelių apsuptyje lyg niekur 78 miško gaisrai 12,77 hektarų plote. nieko iškylauja kiti poilsiautojai.

Kita vertus laužas net ne visada yra Pirmasis patarimas aiškus – susirinkti būtinas. Ypač jei iškylaujama karštą vasaros savo atliekas (ir ne tik savo). Juk nėra sunku dieną. Juk tuomet dažnai laužas kuriamas po iškylos likusias pakuotes išsivežti kartu tik iš įpročio ir dar dėl to, kad nesumąstosu savimi. Juolab, kad jos užims mažiau ma alternatyvų tautiniam iškylų maistui vietos nei prieš iškylą.

– šašlykams ir keptoms dešrelėms. PastarąKita vertus galima viską daryti stilingai sias, tiesa, net ne visas galima kepti. Dau– įsigyti ar pasigaminti daugkartinį iškylų gelyje yra pavojingo konservanto nitritinių krepšį – vienam galbūt patiks pintinė, druskų (žymima E250). Tokias dešreles kitiems brezentas, dar kitiems medžiaga. kaitinant aukštoje temperatūroje susidaro Ekologiški iškylautojai ir maistą pakuoja į sveikatai itin pavojingos kancerogeninės daugkartines dėžutes. Gražiai ir stilingai medžiagos nitrozofenoliai. atrodo į medžiaginius maišelius sudėta Tad kaip ir bagažo atveju – šiek tiek duona, supilti sausainiai, nepjaustytos pasukus galvą galima sumąstyti sveiką, daržovės (pomidorai, agurkai, ridikėliai...). ekologišką ir originalų iškylos meniu. Jo Iškyla tikrai įgaus šiek tiek šarmo, jei pagrindas – įvairūs užkandžiai ir padažai. maistą patieksite daugkartiniuose induose Gausybė šviežių daržovių ir vaisių, kuriuos (galbūt atsivešite senus, kurių nebus gaila kiekvienas dalyvis gali susimaišyti pagal jei suduš, gal būsite įsigiję nedūžtančius), savo polinkius. Vietoje gaminami sumušvietoj popierinio rankšluosčio susirinkutiniai. Sūriai, ar smulkūs kepiniai, kuriuos siems pasiūlykite spalvingas medžiagines galima įsidėti iš namų. Prioritetas visam servetėles. Iškylaujama ne vieną kartą per maistui, kuris gali būti valgomas rankomis. metus, tad laikui einant galima sukaupti Svarbu nepamiršti ir deserto. Iškylos patie-

Nepamiršti!

• Išvažiuodami išvalykite stovyklavietę,

jei yra rūšiavimo konteineriai – rūšiuokite. Prisiminkite, kad mūsų atliekos gamtoje gali irti daugybę šimtmečių, o irdamos skleisti toksines medžiagas, nuo kurių apsiginti negali nei augalai, nei paukščiai, nei gyvūnai.

• Laikytis kultūros – svarbu būti kultū-

ringiems ne tik vieni su kitais, bet ir su aplinka. Negalima draskyti žemės paklotės, griauti skruzdėlynų, ardyti paukščių lizdų, gąsdinti pastebėtų žvėrelių. Apie važinėjimą keturražiais nė nekalbame, nes tiesiog esame įsitikinę, kad jei skaitote šį tekstą – nesate iš tų, kurie neatsakingai siautėtų jais gamtoje.

www.ozonas.lt

• Pasirūpinkite apsauga nuo erkių, uodų,

saulės. Ieškokite ekologiškų alternatyvų, pavyzdžiui, uodus atbaido citrinžolė.

Kaip kitus natūralius vabzdžių repelentus galima įvardinti kedrų, gvazdikėlių, levandų, eukaliptų, pipirmėčių ir rozmarinų eterinius aliejus. Stenkitės nesipurkšti patys ir gausiai nepurkšti stovyklavietės cheminiais insekticidais, kurie gali būti pavojingi sveikatai.

• Jei kūrenote laužą įsitikinkite, kad jis

tinkamai užgesintas. Nedeginkite jame aliuminio skardinių, niekam nėra sveika kvėpuoti toksiškais dūmais, be to jos nesudega. Juk nėra sunku jas suspaudus parsivežti namo.

• Prieš važiuodami prie kokio nors van-

dens telkinio pasidomėkite visuomenės

kalų receptų galima rasti įvairiuose tinklapiuose, kurie šlovina buvimą lauke. Galima pastebėti, kad pasirinkus netradicinį, lengvesnį, sveikesnį ir kompleksiškesnį iškylos meniu – maistas taip pat taps pramoga. O valgymo ritualas galės tęstis ilgiau ir smagiau nei standartinis šašlykų ar dešrelių pusvalandis.

Akcentas veikloms Keičiant tautinius iškylavimo įpročius galima atkreipti dėmesį ir į veiklas, kuriomis užsiimama būnant gamtoje. Akivaizdu, jog patariame akimirksniu pamiršti savo inicialų pjaustymą medžių kamienuose, kirvių ar peilių mėtymą į tuos pačius medžius... Kuo užsiimti? Atsivežkite mylimiausią stalo žaidimą, iš anksto pasiruoškite įdomių sportinių žaidimų – kiekvienam pagal skonį.

Be to iškylos laiką galima išnaudoti kaip įdomią pažintinę veiklą, ypač jei kartu vyksta vaikai. Žiūronai, augalų ar paukščių žinynas (o gal drugelių, grybų, ar vabalų) – ir jau turimas garantuotas užsiėmimas bent kelioms valandoms. Be to tokia veikla „sveika“ šiuolaikiniam žmogui, kuris dažnai nė nebeturi galimybės pastebėti ir pajusti gamtą. Jos atpažinimas, net paprasčiausios vabalo trajektorijos stebėjimas gali pažadinti pagarbą aplinkai. Suvokus, kad gyvi ir veikiantys esame ne tik mes – lengviau elgtis sąmoningai ir atsakingai.

Jei aplinka stebima kartu su vaikais galima net užvesti „Iškylų žurnalą“, kur būtų fiksuojami tąkart pastebėti dalykai, grįžus namo galima dar praplėsti žinias apie vieną ar kitą gamtos elementą, kuriuo susidomėta. Galbūt išnagrinėsite skruzdžių ar genių gyvenimą, o gal akį patrauks iš pažiūros paprasti lauko akmenys ar debesys...

sveikatos centrų specialistų skelbiamais higienos duomenimis apie vandenį.

• Saugomose teritorijose galioja griežti

reikalavimai poilsiautojai. Prieš važiuodami į, pvz, nacionalinį parką visada atsiverskite jo tinklapį ir pasidomėkite, ko turėtumėte nepamiršti. Kartais gali būti net tam tikras periodas, kuomet prašoma tam tikroje vietoje išvis nesilankyti.

• Nepamirškite – buvimas gryname

ore sveika. Prablaivės mąstymas, nes į smegenis paklius daugiau deguonies.

Prajudinsite raumenis. Pailsinsite akis.

Atsikratysite įtampos. Grįžę geriau miegosite. Reguliarus buvimas lauke, judrumas padeda išvengti labai rimtų sveikatos bėdų.

27

Iškylos bagažas

Produktai

Druska: maistas, vaistas ar nuodas?

Jūratė LEMKE

“Druskoje turi būti kažkas ypatingai šventa – ji yra mažoje ašaroje ir dideliame vandenyne” Khalil Gibran

Druska – saiko mokytoja Dažnai girdime sakant, kad be vandens nebūtų gyvybės, tačiau šį posakį galima būtų patikslinti. Be vandens ir druskos nebūtų gyvybės – tokios, kokią mes pažįstame. Nei viena gyva augalo, gyvūno ar žmogaus ląstelė neapsieina be druskos. Pirmuosius devynis mėnesius mes augome taip pat 37° C, 1 proc. druskos tirpale – vaisiaus vandenyse. Ir tik neseniai prisiminėme savo „šaknis“, suvokėme vandens, druskos bei saulės šviesos svarbą savo sveikatai, gyvybinių procesų eigai bei savijautai. Nors jūra – gyvybės motina – mus traukė visais laikais, prie jos mes greičiausiai atsipalaiduojame, gerai pailsime ir ilgam pasikrauname energijos. Bet 30 g. druskos suaugusiam žmogui gali būti ir mirtina dozė. Tad Kas ta druska?

Ar ji gali gydyti? Ar kenkia?

Girdime labai prieštaringų nuomonių apie druską. Dar visai neseniai ją vadino „baltąja mirtimi“, aukšto kraujo spaudimo bei kitų ligų priežastimi. Šiandien ji vis dažniau garbinama kaip vaistas nuo visų ligų: alergijų, peršalimų, virškinimo bei medžiagų apytakos sutrikimų ir t. t.

Atsakymas, kodėl taip stipriai skiriasi nuomonė dėl druskos vartojimo, labai paprastas. Jau Paracelsas sakė, kad „dozė padaro nuodus“. Svarbu, kiek druskos mes naudojame. O čia darome daugiausiai klaidų. Mūsų elgesys su druska yra svarbesnis nei jos kilmė. Būtent jis apsprendžia, ar druska mums kenkia, ar gydo. Sveikiems žmonėms, gyvenantiems mūsų klimato zonoje, rekomenduojama per dieną vidutiniškai suvartoti apie 6-8 g. druskos.

Ką vadiname druska?

Tai, visų pirma, dviejų elementų ‒ na-

28

trio ir chloro ‒ junginys, kurių tikslus santykis yra 1:1. Nerafinuotoje druskoje yra apie 3 procentus įvairių mikroelementų, kurie mums labai reikalingi. Druska lengvai tirpsta vandenyje, todėl didžiausi jos kiekiai yra ištirpę jūrose ir vandenynuose.

Jeigu vandenynai išdžiūtų, susidarytų milžiniški kiekiai druskos. Visas vandenynų dugnas, t. y. apie 70 proc. Žemės paviršiaus būtų padengtas 60 metrų storio sausų medžiagų sluoksniu, tuo pačiu ‒ 47,5 metrais druskos.

Kadangi ir kitos vandenyje tirpios medžiagos, kaip magnio sulfatas (karčioji druska), yra vadinamos druskomis, tai įprastinę druską mes vadiname valgomąja druska. Geologai kalba apie akmens druską, o minerologai šią druską vadina halitu.

Druska pagal savo gavybos būdą skirstoma į jūros druską, iškasamą bei vakuuminę druską. Įdomu tai, kad kokybiškiausios druskos gavybos metodai net pažangių technologijų amžiuje iš esmės

nepasikeitė. Seniausias druskos gavybos būdas yra natūralus garinimas su saulės bei vėjo pagalba iš jūros arba kitų druskingų vandens šaltinių. Nesant palankių klimatinių sąlygų, druska kristalizuojama iš koncentruoto druskos sūrymo.

Chris Blakeley nuotrauka

Produktai

Nesižavėti rafinuota

Seniausia druska Pastaruoju metu ekologiškų prekių krautuvėlėse pasirodė rožinio atspalvio druska, kuri vadinama Himalajų arba kristaline druska. Iš tiesų ji kasama Pakistane, netoli Himalajų. Didžiausioje „Salt Rango“ druskos kasykloje išgaunama Himalajų druska yra tikrai aukštos kokybės, viena seniausių ir švariausių Žemėje. Jos amžius ‒ apie 500 milijonų metų. Jos klodai glūdi 600-900 metrų gylyje, todėl ji buvo apsaugota nuo kenksmingo aplinkos poveikio ir iki šių dienų išliko labai švari. Būtent dėl savo švarumo ir turtingos sudėties Himalajų druska gali būti naudojama tiek maistui, tiek įvairioms sveikatingumo bei grožio procedūroms. Šiaurės Amerikoje esančios druskos kasyklos truputį jaunesnės – joms apie 300 milijonų metų, o Rytų ir Pietų Europos druskos kasyklų amžius – tik 20 milijonų metų.

Vakuuminė druska Vakuuminė druska gaunama druskos tirpalą garinant vakuume. Šis metodas taikomas tuomet, kai druskos klodų sudėtis neatitinka druskai keliamų reikalavimų.

Kaip žaliava šiai druskai gali būti panaudota bet kokia druska. Anot dr. Z. Jonušienės,

www.ozonas.lt

Sallylondon nuotrauka

iš visų druskos rūšių vakuuminė druska yra tėviai naudojo druską įvairių ritualų metu. labiausiai perdirbtas, chemiškai švarus pro- Druska valydavo patalpas, ją dovanodavo duktas, be jokių pašalinių priemaišų, tuo jaunavedžiams, aukodavo. pačiu ir be žmogaus organizmui naudingų mikro- ir makroelementų. Šis sterilus Naudojimo galimybės druskos produktas yra labiausiai nutolęs nuo pradinio natūralaus šaltinio. Ir išore ši Kokiomis druskos savybėmis galime druska skiriasi nuo iškasamosios bei jūros pasinaudoti? Sveikata, visų pirma, yra druskų. Vakuuminė druska yra labai balta ir tvarka, švara, energetinė pusiausvyra. Liga labai biri. Kad nesuliptų, į ją dedami įvairūs – chaosas, energijos trūkumas arba jos tėpriedai, pvz: kalio arba natrio ferocianidai kmės užblokavimas. Energijos galime gauti (E 535/536), silicio dioksidas (E 551), natriosu saulės šviesa, pozityviomis mintimis, aliumosilikatai (E 554), magnio arba kalcio meilingais santykiais, geru žodžiu bei, žinokarbonatai. ma, maisto produktais.

Taigi, renkantis druską, reikia turėti O pagrindinė sąlyga, reikalinga šiai šiek tiek žinių apie jos rūšis bei atidžiau energijai kaupti, yra tvarkinga geometrinė perskaityti pakuočių užrašus. struktūra. Būtent šia taisyklinga struktūra ir pasižymi vanduo bei druska. Natūrali akmens ar jūros druska turi kubinę kristalinę struktūrą. Vanduo ir druska suteikia Priešybių vienybė organizmui energijos, sužadina jo savigydos jėgas, padeda pačiam atstatyti prarastą Druskos susidarymo procesas yra gana pusiausvyrą bei pasveikti. Nerafinuotą ilgas. Jo metu susidaro itin švari medžiaga, druską galime naudoti labai įvairiai. Mūsų su mažiausiu radioaktyvumu bei sunkiųjų sąlygomis geriausias ir paprasčiausias metalų kiekiu. Įspūdinga tai, kad natris ir būdas patirti druskos „galią“ yra paruošti chloras ‒ du visiškai priešingi elementai sūrymo – prisotinto druskos tirpalo iš Hi‒ susijungia į šį nuostabų junginį. Natris malajų druskos kristalų. Arbatinį šaukštelį – šarminis metalas, veikiantis saugančiai, sūrymo sumaišę su stikline vandens gausisuteikia tvirtumą ir struktūrą, konservuoja. me puikų energetinį gėrimą dienos pradžiai.

Jis reikalingas ląstelių osminiam slėgiui ir membranų pralaidumui palaikyti, reguliuo- Pirmuosius ligos simptomus peršalus galija vandens balansą, šarmų-rūgščių pusiaus- ma išgydyti dažnai skalaujant gerklę druskos tirpalu (3 arbatiniai šaukšteliai sūrymo vyrą organizme. Chloras – ardo struktūras, stiklinei vandens). Šiuo sūrymu taip pat veikia atpalaiduojančiai. Kadangi jų sangalima valyti dantis. tykis 1:1, susijungus priešybėms susikuria Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ratobula pusiausvyra, kuri, priklausomai finuodami maisto produktus, norėdami nuo poreikio, veikia harmonizuojančiai. padaryti juos švariais, biriais, pvz., druską, Sustingusias struktūras druska išlaisvina, atpalaiduoja, išjudina, o irstančias apgaubia, miltus ir t. t., mes suardome jų natūralią struktūrą. Jie tampa dirbtiniais, neturinsutvirtina, struktūrizuoja. Pavyzdžiui, be čiais minėto teigiamo poveikio mūsų ordruskos neįsivaizduojame daržovių konganizmui, produktais. Dėl šios priežasties servavimo. Žiupsnelis druskos dedamas reikia stengtis kuo mažiau apdoroti maisto beveik į kiekvieną patiekalą. Galbūt tai produktus, kad nesusiardytų jų natūrali turi jį harmonizuoti, o gal tai mūsų senolių struktūra. atrastas apsauginis burtas? Juk mūsų pro-

29

Jei druska valoma (rafinuojama), ji netenka daugumos naudingų mikroelementų.

Straipsnyje apie druską daktarė Zita Jonušienė vardijo druskos valymo priežastis.

Druska valoma, kad įgytų geresnę prekinę išvaizdą. Tam tikrais priedais užtikrinamas geras birumas bei spalva. Antra, panaudojant įvairius valymo ir išskyrimo metodus, gavybos proceso metu gaunama nemažai pramonei vertingų medžiagų. Trečia, druską būtina valyti tuo atveju, jeigu ji gaunama iš ekologiškai užterštų vandenų. Skiriasi net šios druskos pavadinimas. Natūraliu vandens garinimo būdu gauta druska vadinama „saulės druska“ (solar salt), o rafinuota – „jūros druska“ (sea salt). Saulės druska yra brangiausia ir labiausiai vertinama dėl savo unikalios sudėties ir mikroelementų gausos. Šalys, kuriose nėra druskingų vandens telkinių ar priėjimo prie jūrų, turėjo rasti kitus druskos gavybos šaltinius. Netoli žemės paviršiaus yra išsidėstę druskų (halito) klodai, prieš milijonus metų susiformavę iš senovinių jūrų. Šios druskos sudėtis ir švara skiriasi priklausomai nuo kasyklos. Tai ir lemia, ar druska bus naudojama maistui, balneologinėms procedūroms (vonioms), techninėms reikmėms (žiemą barstyti kelius). Akmens druskoje esančios netirpios priemaišos suteikia druskai pilkšvą, gelsvą, rausvą arba melsvą atspalvį.

Transportas

„Solar Impulse“ nuotykis: naujos eros aviacijoje ir energetikoje (?) pradžia Vita SURDOKAITĖ

Nuotraukos iš Solar impulse archyvo

„Nuotykis nebūtinai turi būti įspūdingas žygdarbis, tai daugiau neįprastas žygis, kuris reiškia, jog esi stumiamas už savo įprastinio mąstymo ir elgesio ribų. Kažkas, kas priverčia mus palikti savo apsauginį įsitikinimų kiautą, kuriame mes elgiamės ir reaguojame automatiškai. Nuotykis yra proto būsena, kai susiduriame akis į akį su nežinomybe, tai yra būdas suvokti mūsų egzistenciją kaip eksperimentų lauką, kuriame mes turime vystyti savo vidinius resursus, kopti savo asmeninės evoliucijos laiptais ir įsisavinti etines ir moralines vertybes, kurios mus lydi šioje kelionėje.“ Bertrand Piccard Kai 1999 metais šveicaras Bertrand Piccard nusileido ant žemės po skrydžio aplink pasaulį oro balionu, skysto propano buvo belikę 40 kg. Būtent tuo metu gimė idėja ir pažadas sau kitą kartą apskrieti pasaulį be jokių degalų ir neteršiant oro.

Naudojant jau esamas technologijas, specialistų turimas žinias ir kūrybingą požiūrį, net tai, kas atrodė neįmanoma, galėjo tapti kažkuo apčiuopiamu. Taip atsirado idėja suprojektuoti lėktuvą, kuris būtų varomas tik saulės energija. 2001-2003 metais buvo atliekami tyrimai ir techninių galimybių studija, tada ieškota partnerių ir rėmėjų. B. Piccard teigia, kad surasti rėmėjų šiam rizikingam ir pažangiam projektui nebuvo sunku, nes dauguma jų suprato atsinaujinančių energijos šaltinių svarbą.

Gavus finansavimą ir subūrus kūrybingą ir genialią komandą, 2004-2006 metais buvo kuriamas ir tobulinamas lėktuvo dizainas, o nuo 2007 iki 2009 metų vyko HB-SIA gamyba ir tobulinimas. Pagrindinis reikalavimas lėktuvui buvo aerodinaminis efektyvumas ir didelis sparnų plotas, kuris galėtų užtikrinti pakankamas saulės energijos atsargas. Galiausiai buvo pristatytas 63 metrų ilgio sparnų ir 1600 kg sveriantis lėktuvo modelis HB-SIA. Sėkmingam šio

30

projekto įgyvendinimui prireikė daugybės ekspertų, inžinierių ir aukščiausio lygio techninių darbuotojų. Virtualūs skrydžiai ir bandymai atskleidė pagrindinius trūkumus, tačiau tuo pat metu įrodė sėkmingą projekto raidą. Vėliau sekė pilotų rengimas šiam ekstremaliam eksperimentiniam skrydžiui.

Galiausiai 2010 metų liepos 7 dieną „Solar Impulse“, pilotuojamas André Borschbergo, sėkmingai įveikė naktį. Skrydis truko 26 val. 10 min. 19 s. ir tapo pirmuoju skrydžiu, atliktu tamsiu paros metu, naudojant tik saulės energiją.

Atsinaujinantys ištekliai Į ne per seniausiai Briuselyje vykusios „Žaliosios Savaitės“ renginių sąrašą buvo įtrauktas vizitas į Zaventem oro uostą, kur konferencijos dalyvius ir svečius pasitiko „Solar Impusle“ lėktuvas, pagrindinis pilotas André Borschberg ir idėjos autorius Bertrand Piccard. Atidarymo kalboje šie du novatoriai ir nuotykių mėgėjai pristatė savo projektą, pasidalijo mintimis apie ateities energetiką ir naujausias technologijas bei kiekviename žmoguje slypintį norą tyrinėti ir kurti. Tikriausiai visiems susirinkusiems jau po pirmųjų vizito minučių tapo aišku,

jog „Solar Impulse“ nėra tik lėktuvas. Tai naujos eros mokslo, technologijų ir energetikos srityse simbolis, kuris siekia atkreipti visuomenės dėmesį į pokyčius, reikalingus mūsų planetos energetinės ir ekologinės ateities užtikrinimui. Taip pat juo siekiama sukurti stimuliuojantį aplinkosaugos įvaizdį ir parodyti, kad alternatyvi energetika sujungta su naujausiomis technologijomis gali pasiekti tai, ką kai kurie mano esant neįmanoma.

Priklausomybė nuo iškastinio kuro neabejotinai yra viena didžiausių šiandieninių problemų. „Solar Impulse“ komanda tiki, jog švariosios technologijos (CleanTech), mažinančios neigiamą įtaką aplinkai ir tuo pat metu sukuriančios darbo vietas, skatinančios ekonomikos augimą ir tvarią plėtrą, yra geriausias šios problemos sprendimas. „Su Solar Impulse mes bandome reklamuoti ir skatinti atsinaujinančią energiją. Jei turi lėktuvą, kuris gali skristi dieną ir naktį nenaudojant jokių degalų, varomą tik saulės energija, tada niekas negali apsimesti, kad šios technologijos neįmanomos ir jos negali veikti automobiliuose ar būti panaudojamos šildymui, oro kondicionavimui, apšvietimo sistemoms, elektros gamybai ir t.t.“, – pagrindinį projekto tikslą

Transportas apibūdino idėjos autorius B. Piccard.

Anot jo, didžiausia mūsų visuomenės problema yra tai, kad nepaisant dažnų ir gausių kalbų apie tvarią plėtrą, mes dar esame labai toli nuo automatinio, savaime suprantamo tvaraus mąstymo. Žmonės yra labiau susidomėję savo asmeniniais, trumpalaikiais interesais, nei ilgalaikiu atsidavimu kitiems žmonėms ir aplinkai. „Solar Impulse“ komanda siekia įrodyti, kad darni plėtra yra įmanoma, kad ji yra ekonomiškai ir politiškai naudinga tiems, kurie ją supranta ir yra pasirengę į ją investuoti. Šiuo projektu siekiama skatinti mokslinį susidomėjimą, novatorišką dvasią, propaguoti naują madą gerąja šio žodžio prasme tam, kad į atsinaujinančios energijos vartotojus būtų žiūrima su derama pagarba. Tikėtina, kad po kurio laiko iškastinio kuro vartojimas, važiavimas dyzeliniu automobiliu, neperdirbamų produktų vartojimas taps nebemadingi. Be to, norima parodyti, kad atsakingas vartojimas ir žaliosios vertybės nemažina gyvenimo kokybės, o kaip tik ją didina. Aplinkosauga ir ekonomika, inovacijų ir atsinaujinančios energijos skatinimas, atsakingas verslas ir atsakingas vartojimas turėtų būti neatsiejami kiekvienos valstybės prioritetai, nes tik tokiu būdu galima išvengti šį kartą ne tik ekonominės, bet ir ekologinės krizės.

Novatoriškos dvasios svarba Bertrand Piccard yra kilęs iš tyrinėtojų ir mokslininkų dinastijos. Baigęs medicinos mokslus psichiatrijos ir psichoterapijos srityse, jis stengiasi išeiti už „patogumo“ ribų, susidurti su nežinomybe. Jo pasitikėjimas savimi, optimizmas ir užtikrintas balsas leidžia jam ne tik puikiai bendrauti su publika, bet ir įtikinti ją tuo, kuo tiki jis pats.

Gerų idėjų turime visi, tik ne visi išdrįstame jas įgyvendinti, ne visi gebame peržengti savo baimes ir įsitikinimus, o tai puikiai iliustruoja oro baliono metafora. „Skridimas oro balionu galėtų būti puikus pavyzdys kalbant apie novatorišką dvasią. Skrendant oro balionu, esate nešami vėjo į nežinomybę, jūs nieko nekontroliuojate, neturite jokio energijos šaltinio, jokio variklio, išskyrus vėją. Vienintelis būdas pakeisti kryptį, tai pakilti aukščiau ir ieškoti vėjų, kurie pučia kita kryptimi. Ar tai nepanašu į gyvenimą? Gyvenime mes turime tikslus, viltis, siekius, vizijas, o įvairūs vėjai, problemos, pasipriešinimas, visos kliūtys stumia mus į netinkamas puses, todėl atsiranda nesėkmės rizika. Dėl šios priežasties reikia psichologiškai, dvasiškai pasiruošti kilti į aukštesnį lygį ir ieškoti kitokių sprendimų, kitokių atsakymų, kitokių pasaulio vizijų. Bet kaip ir baliono pilotai turime išmokti atsikratyti balasto (vandens, smėlio, įvairios įrangos), kaip balastą turime išmesti savo įsitikinimus, paradigmas ir dogmas.

Kokia bus ateitis, jei taip padarysime? Ateitis bus įdomi, nenuspėjama. Tai ir yra novatoriška dvasia“, ‒ susitikime įkvepiančiai dėstė B. Piccard.

Edukacinė veikla „Solar Impulse“ edukacinė programa yra projekto komunikacijos platforma su jaunimu, skleidžianti pagrindines simbolines ir filosofines šio projekto vertybes. Ši programa pabrėžia projekto nuotykių, technologinių ir mokslinių tyrimų elementus tam, kad skatintų jaunimo susidomėjimą, smalsumą, troškimą ieškoti ir atrasti bei pažadintų jų novatorišką dvasią. Ja siekiama sudominti vaikus ir paauglius ateities technologijų galimybėmis ir parodyti,

koks svarbus yra mokslas, sprendžiant energetikos ir aplinkosaugos problemas.

Internetinėje projekto svetainėje talpinamos vaizdinės priemonės, mokomoji medžiaga, suskirstyta į pagrindinius „Solar Impulse“ kūrimo etapus (idėja ir vizija, iššūkiai, dizainas ir projektavimas, bandymai ir testavimai, pirmasis skrydis ir t.t.). Kita šios programos dalis – „gyvi“ susitikimai, paskaitos su lėktuvo kūrėjais ir pilotais B. Piccard ir A. Borschberg, kurie vaikams ne tik papasakoja lėktuvo kūrimo istoriją, bet ir paprastai paaiškina techninius dalykus, pasidalija savo įspūdžiais, jausmais, ateities vizijomis, o visų svarbiausia, savo pavyzdžiu įkvepia tapti ieškotojais ir atradėjais, mokslininkais, inžinieriais, tikrais ateities kūrėjais.

O po prototipo?..

Daugeliui kyla klausimas, kada pakils pirmieji keleivius skraidinantys lėktuvai, naudojantys tik saulės energiją? Logiškas ir net moksliškai pagrįstas atsakymas – niekada. Bet tai, kas prieš šimtmetį atrodė neįmanoma broliams Wright, mums tapo kasdienio gyvenimo dalimi, todėl teisingesnis atsakymas būtų – dar teks palaukti. Bet kuriuo atveju, tai, ką padarė ir ką toliau daro „Solar Impulse“ komanda, yra labai svarbu tiek aviacijos, tiek ir energetikos istorijoje.

Tai didelis žingsnis į priekį ir akivaizdus įrodymas, kad dabartines aplinkosaugos ir energetikos problemas galima spręsti pasitelkus atsinaujinančius energijos šaltinius ir vaizduotę. Ir kuo anksčiau pradėsime, tuo greičiau sulauksime gerų rezultatų.

Tolimesniam domėjimuisi: www.solarimpulse.com www.alternative-energy-news.info Techniniai Solar Impulse duomenys

31

Sparnų ilgis:........................................... 63,40 m Ilgis:........................................................... 21,85 m Aukštis:.............................................. 6,40 m Svoris:....................................................... 1600 kg Elektrinių variklių galia:................... 4 x 10 AG Saulės elementų:.................................. 11 628 vnt.

Vidutinis skridimo greitis:............... 70 km/h Pakilimo greitis:................................... 35 km/h Maksimalus pakilimo aukštis:........ 8 500 m

www.ozonas.lt

Atliekos Rubriką remia pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo bendrovė UAB „Žalvaris“

Nematoma daiktų „gyvenimo“ pusė Artūras PEČKYS

Mūsų naudojamų daiktų poveikis aplinkai bei visuomenei nerodomas nei spalvingose reklamose, nei ant gaminio pakuotės. Įmonėms neparanku būtų tuo pačiu metu įtikinėti pirkti prekę ir rodyti nešvarų gamybos procesą.

Apskaičiuota, kad prekių svoris sudaro tik 5-7 procentus daiktų gamyboje naudotų medžiagų, o komunalinės atliekos yra tik labai maža dalis visų sukuriamų šiukšlių. Didžioji prekių gamyboje naudojamų medžiagų dalis tampa kietomis, skystomis ar dujinėmis atliekomis dar ankstyvosiose prekių „gyvenimo“ stadijose: išgaunant ir gryninant vertingas medžiagas, gaminant ir transportuojant mums reikalingas (o kartais visiškai bevertes) prekes. Kur susidaro atliekos, ten lieka ir neigiamas poveikis aplinkai bei visuomenei.

Neįtikėtina, tačiau turtingųjų valstybių gyventojas kasmet suvartoja vidutiniškai 16 tonų mineralų, įvairių metalų rūdų, iškastinio kuro, medienos ir kitų augalinės kilmės produktų. Kai kuriose išsivysčiusiose valstybėse tas rodiklis viršija 40 tonų. Šis medžiagų kiekis sunaudojamas šildymui, statybai, transportui, energijos bei prekių gamybai. Visos žmonijai reikalingos ir iš aplinkos imamos medžiagos – nafta, gamtinės dujos, metalų rūdos, statybinės medžiagos, mediena – vadinamos bendru terminu ‒ „gamtiniai ištekliai“.

Nuo industrinės revoliucijos pradžios kapitalistinėse valstybėse įsigalėjo mitas – kuo daugiau vartojame, tuo esame laimingesni. Tačiau realybėje egzistuoja visai kita priklausomybė – kuo daugiau vartojame, tuo daugiau sunaudojame gamtinių išteklių ir tuo daugiau sukuriame atliekų.

Pasaulinės tendencijos Išgaunamų ir naudojamų gamtinių išteklių kiekiai pasaulyje kasmet didėja. Visų daiktų „gyvenimo“ stadijų metu išskiriamos klimato pokyčius skatinančios dujos, sukuriama aplinkos tarša, teršiamas vanduo, oras, dirvožemis bei tiesiogiai veikiama žmonių sveikata. Dalis gamtinių medžiagų išteklių yra neatsikuriantys ir riboti. Didė-

jantys medžiagų išgavimo rodikliai sukelia ne tik aplinkosaugines problemas, bet dažnai yra susiję su tokiomis socialinėmis problemomis, kaip žmonių teisių pažeidimai, priverstinė migracija, prastos darbo sąlygos ir žemas darbo užmokestis. Neigiamas aplinkosauginis ir socialinis poveikiai stipriausiai pasireiškia Afrikoje, Lotynų Amerikos ir Azijos šalyse, kuriose įteisinti žemesni aplinkosauginiai ir socialiniai gamybos reikalavimai.

„Nekaltas“ gamybos procesas Ne visos žmonių naudojamos medžiagos egzistuoja gamtoje savaime. Daugumą medžiagų reikia išgauti vykdant fizikinius ir cheminius procesus. Medinių baldų ga-

mybos procesas trumpas ir lengvai nuspėjamas. Tačiau metalų išgavimas ar buitinės technikos gamyba yra ilgas, sudėtingas, o kartu ir ypač taršus procesas.

Aliuminis Pavyzdžiui, aliuminis dėl savo puikių savybių plačiai naudojamas langų rėmų, lėktuvų dalių, varikių ir gėrimų skardinių, laidų gamyboje ir kitose srityse. Parduotuvių lentynose spindinčios gėrimų skardinės tik ir vilioja jas paimti, nusipirkti ir atidarius išgerti, o likusią skardinę išmesti … į šiukšlių dėžę. Pagalvosit, kas čia tokio, juk tai tik keliolika gramų aliuminio. Tačiau jeigu taip mąsto dauguma, toks veiksmas tampa aplinkosaugine tragedija. Išmetamos aliumininės skardinės slepia ilgą ir nešvarią istoriją.

Seth nuotrauka

32

Atllliekos

Lyzadanger nuotrauka

PET tara

www.ozonas.lt

Į PET plastikinius butelius išpilstytas geriamasis vanduo nėra nekaltas produktas.

Buteliuose supakuotas vanduo yra šimtus kartų brangesnis nei vandentiekio vanduo.

Moksliniais skaičiavimais, JAV 2006 metais gaminant vienkartinius vandens butelius buvo sunaudota 17 milijonų barelių naftos ekvivalento. Tokio kiekio naftos užtektų degalais aprūpinti 1 milijoną JAV automobilių vienerius metus.

Gaminant PET butelius ir juos pripildant, sunaudojama tris kartus daugiau vandens nei yra butelio talpa. Tik vienas iš penkių PET butelių yra perdirbamas, o likę 4 – palaidojami sąvartynuose ar gamtoje.

O kiekvieną savaitę amerikiečiai nuperka daugiau nei pusę milijardo butelių vandens ir tik 20 procentų butelių surenkami atskirai ir perdirbami. Likusi 80 procentų dalis sudeginama arba palaidojama sąvartynuose.

Toks plastikinių butelių švaistymas palaiko nuolatinę naftos paklausą.

Medvilnė Mėgstamas medvilnės pluoštas slepia didelį poveikį gamtinei aplinkai ir žmonėms. Tradiciniu metodu užauginus 1 kilogramą medvilnės sunaudojama daugiau nei 13 tonų vandens. Nors medvilnės laukai užima tik apie 2,4 % pasaulyje dirbamos žemės, tačiau auginant medvilnę sunaudojama 24 % viso pasaulio insekticidų (cheminių priemonių vabzdžiams naikinti).

Medvilnės laukuose su cheminėmis medžiagomis be reikiamų apsaugos priemonių dirbantys žmonės patiria rimtų sveikatos sutrikimų. Pesticidų pertekliaus nuotėkis taip pat neigiamai veikia aplinkines ekosistemas. Nesaikingas vandens ir pesticidų naudojimas prisidėjo prie Aralo jūros Centrinėje Azijoje spartaus nykimo, vietinių žmonių sveikatos prastėjimo ir pragyvenimo šaltinio praradimo.

Geresnio gyvenimo laidojimas Didelė dalis panaudotų ir gyventojams jau nebereikalingų daiktų bei pakuočių savo gyvenimą baigia nepavojingų atliekų sąvartynuose. Tačiau „gyventojams nerei-

kalingas“ daiktas retai yra iš tikrųjų niekam nereikalingas ir nepanaudojamas.

Floridos universiteto dėstytojas Tim Townsend teigia, kad mobiliųjų telefonų ir visos „atgyvenusios“ elektronikos išmetimas į sąvartyną tampa vis didesniu absurdu.

Kokia prasmė kasti šiuos metalus iš žemės, jei juos panaudoję mes juos vėl užkasame po žeme? Šalindami mums nereikalingus daiktus ir pakuotes „moderniuose sąvartynuose“, atsisakome puikios galimybės gaminti daiktus pigiau ir mažiau teršiant aplinką.

Taip pat atsisakome darbo vietų, kurias būtų galima sukurti atliekų surinkimo, rūšiavimo, kompostavimo ir gamybos srityse. Šalindami atliekas skatiname taršų ir destruktyvų gamtinių išteklių gavybos procesą.

Sąvartynas turėtų būti paskutinė stotelė tik tiems daiktams, kurių nepavyksta prikelti naujam gyvenimui.

Draugiškesnio aplinkai gyvenimo būdo rekomendacijos • Pirkite tik tai, kas reikalinga.

• Prižiūrėkite ir vertinkite turimus daiktus.

• Venkite naudoti vienkartinių indų.

• Pirkite lengvai perdirbamus ir pagamintus iš antrinių žaliavų gaminius.

• Dovanokite rūbus, perskaitytas knygas •

• •

ir kitus vertę turinčius daiktus, kurių Jums nebereikia.

Pirkite retai naudojamus daiktus bendrai su draugais ar kaimynais. Skolinkitės įrankius. Nebūtina kiekvienam namų ūkiui turėti tokius prietaisus, kaip žoliapjovė, elektrinis gražtas ar dulkių siurblys.

Jeigu gyvenate individualiame name, kompostuokite augalines virtuvės ir sodo atliekas.

Išrūšiuokite ir priduokite perdirbimui kiek įmanoma daugiau atliekų.

33

Jamaikos, Australijos, Vietnamo ir Indijos vietinėms bendruomenėms aliumininės skardinės asocijuojasi ne su gaiviaisiais gėrimais, tačiau su prarastais žemės plotais, iš kurių jie buvo išvyti. Didelė dalis aliuminio gamybos žaliavų – boksito uolienų – yra kasamos tropikuose atviruoju būdu, nukasus viršutinį dirvožemio sluoksnį. Iškertami ar išdeginami gausia gamtine įvairove turtingi žemės plotai. Iškastos boksito uolienos smulkinamos, plaunamos bei gryninamos iki aliuminio oksido. Gryninimo metu susidaro dideli kiekiai pavojingų raudono šarminio dumblo atliekų. 2010 metų rudenį Vengrijoje, sugriuvus raudonojo dumblo saugyklų pylimui, buvo užtvindyti keli aplinkiniai kaimai. Aliuminio oksido masę veikiant dideliu elektros energijos kiekiu gaunamas skystas aliuminio metalas, kuris išpilstomas į formas. Lydant aliuminio oksidą, išsiskiria ne tik CO2, bet ir sieros bei azoto oksidai, kurie prisideda prie smogo ir rūgščių liūčių susidarymo.

Norint pagaminti 1 kilogramą aliuminio skardinių, reikia 4 kilogramų boksito uolienų, 1,1 kilogramo kitų cheminių medžiagų bei apie 60 kilovatvalandžių (kwh) energijos.

Apskaičiuota, kad aliuminio gamyba sunaudoja 2 procentus pasaulyje pagaminamos elektros energijos. Dažnai aliuminio liejyklos įkuriamos prie didelių hidroelektrinių, kurios užtvindo tūkstančius kvadratinių kilometrų žemės plotų.

O štai JAV kas antra aliuminio skardinė yra sudeginama ar užkasama sąvartynuose.

Nedidelės pastangos rūšiuoti aliuminio atliekas gali kardinaliai pakeisti „purviną“ istoriją. Perdirbant aliuminio skardines išvengiama boksito uolienų kasimo, išsaugoma daugiau nei 75 procentai energijos bei išvengiama 75 procentų aplinkos taršos.

Perdirbus tik vieną aliuminio skardinę, išsaugomas toks energijos kiekis, kurio užtenka nešiojamam kompiuteriui veikti 10 valandų.

Energetika

Saulės pašildytos vonios – kiekvienam Vita SURDOKAITĖ

Nuo seniausių laikų skeptikams ir pesimistams saulė šviečia ne taip skaisčiai, kaip tiems, kurie ja iš tikrųjų moka džiaugtis ir pasinaudoti. Taip ir su saulės panaudojimu karšto vandens gamybai ir šildymui – vieni susiraukę burnoja, kad Lietuvoje nuolat debesuota ‒ suprask, neapsimoka užsiimti kvailystėmis, o kiti, štai apskaičiavę alternatyvios energijos panaudojimo atsiperkamumą, investuoja į švaresnį, modernesnį ir pigesnį šilumos gavybos būdą. Kaip žinia, lietuvius saulė džiugina tiek pat, kiek ir vokiečius, o vokiečiai pernelyg praktiški, kad investuotų ten, kur jų investicijos neatsipirktų. Ką turėtų žinoti tautiečiai, svarstantys galimybę įsirengti saulės kolektorius ant savo namo stogo?

Kaip tai veikia?

Saulės kolektoriai saulės spinduliavimą paverčia šiluma ir perduoda ją į vandenį, specialų skystį ar orą. Tada saulės šiluma gali būti panaudojama karšto vandens pašildymui, šildymo sistemų palaikymui ar baseinų šildymui. Pagrindinė saulės kolektoriaus sudedamoji dalis yra absorberis, susidedantis iš plonyčių metalinių juostelių, kuris sugeria saulės energiją ir perduoda ją sistemoje cirkuliuojančiam skysčiui. Specialus skystis (antifrizas) perduoda šilumą akumuliacinėje talpoje esančiam vandeniui.

Tada karštas vanduo iš akumuliacinės talpos per šilumokaičius šildo naudojamą karštą vandenį, cirkuliuoja patalpų šildymo sistemoje arba šildo baseinų vandenį.

Correy Pud nuotrauka

34

Vakuuminiai vs plokštieji kolektoriai Netylančios diskusijos ir ginčai dėl saulės kolektorių efektyvumo Lietuvos gamtinėmis sąlygomis gali gluminti vartotoją, nes abi pusės turi stiprių argumentų už ir prieš.

Vakuuminiai kolektoriai pasižymi keletu svarbių savybių. Visų pirma, jie labai sumažina šilumos nuostolius dėl konvekcijos ir šiluminio laidumo, todėl jų naudingumo koeficientas yra didesnis už plokščiųjų. Šilumą galima gauti net ir esant debesuotam orui. Visgi, Lietuvoje žiemos metu iškrenta nemažai sniego, o vakuuminius kolektorius gana sunku išvalyti dėl jų konstrukcijos, todėl šių kolektorių efektyvumas gerokai sumažėja. Dar viena problema gali tapti efektyvumo sumažėjimas dėl vakuuminių cilindrų nesandarumo ir vakuuminės terpės praradimo po tam tikro laiko. Be to, jų kaina yra gerokai aukštesnė nei plokščiųjų.

UAB „Sprendimų biuras“ direktorius Alvydas Zabarskas teigė, kad Lietuvos klimatinėmis sąlygoms tinkamesni yra plokštieji kolektoriai. Visų pirma, tai tokie pat efektyvūs, o šiltuoju metų laiku net efektyvesni saulės kolektoriai. Vartotojams svarbus ir efektyvumo bei kainos santykis, kuris šiuo atveju yra plokščiųjų kolektorių pusėje, be to, pastarieji kolektoriai pasižymi ilgaamžiškumu ir be priekaištų tarnauja 25 ir daugiau metų. Temperatūra plokščiuosiuose kolektoriuose nebūna tokia aukšta, todėl kyla mažiau problemų dėl galimo perkaitimo. „Kalbant apie mechaninį atsparumą ir perkaitimo pavojų, neišvengsime vakuuminių ir plokštuminių kolektorių palyginimo.

Plokštuminių kolektorių darbinis temperatūrinis darbo režimas 80-100 laipsnių, vakuuminių 120-140 laipsnių. Kai temperatūra pasiekia 180 laipsnių, glikolis (antifrizas) tampa želė, tad saugesni yra plokštuminiai kolektoriai. Virtęs želė, glikolis tampa neefektyvus ir tenka išmesti visą sistemą“, – sakė A. Zabarskas. Taip pat pastarieji kolektoriai yra padengti grūdintu stiklu, todėl jų atsparumas krušai, stipriam lietui ar kitokiems mechaniniams pažeidimams yra labai aukštas. Be to, vakuuminių kolektorių gamyba dar nėra pasiekusi tokio technologinio lygio, kad galėtų užtikrinti šių kolektorių ilgaamžiškumą. Anot jo, vakuuminius kolektorius rekomenduojama naudoti ten, kur yra žema temperatūra, bet giedras, nedrėgnas oras, pavyzdžiui, kalnuose.

Dažnai girdima gąsdinančių istorijų apie saulės kolektorius ir perteklinį karštą vandenį, sprogusius vakuuminių kolektorių vamzdelius, netinkamai veikiančias sistemas ir t.t. Kokybiškos sistemos turi kontrolerius, kurie apsaugo sistemas tiek nuo perkaitimo vasaros metu, tiek nuo peršalimo žiemos metu. Be to, galima pasiekti, kad sistema sugeneruotų santykinai daugiau energijos pavasarį ir rudenį nei vasarą.

Dabartinės sistemos taip pat užtikrina higieniško karšto vandens tiekimą ir gavusios komandą iš karto pakaitina pratekantį vandenį bei neleidžia susidaryti legionelėms.

Investicijos ir atsiperkamumas Vartotojui svarbiausia žinoti, kiek tokia sistema kainuoja ir kada ji atsipirks.

Apklausus keletą įmonių, buvo galima pastebėti gana didelius kainų skirtumus. Visų pirma, skiriasi siūlomų saulės kolektorių

Energetika efektyvumo.

Tendencijos Lietuvos rinkoje R. Serapinas teigė, kad labai populiarus yra saulės kolektorių sistemų ir geoterminio šildymo sistemų derinimas. Lietuvoje labiau paplitęs kolektorinis geoterminis šildymas. Tokiu būdu užtikrinamas šių abiejų sistemų efektyvumas.

Apskritai, žmonės įsirengia saulės kolektorius tiek į naujos statybos namus, tiek ir į senesnius namus. Paklaustas apie klientų „žalumą“, R. Serapinas teigė, kad 95% klientų, kurie įsirengia saulės kolektorių ar geoterminio šildymo sistemas, yra tie, kurie turi pinigų, ir tai jiems daugiau yra prestižo ir mados reikalas. Likusieji yra tiesiog praktiški žmonės, kurie nori sutaupyti. Taip pat saulės kolektorių sistemos vis labiau populiarėja tarp viešbučių, sanatorijų ir prekybos centrų. „Sunku įvertinti procentais, bet manyčiau, kad tik kokie 5-10% klientų renkasi saulės kolektorių sistemas dėl to, kad jie yra „žali“. Visi kiti ‒ dėl taupymo, pragmatinių sumetimų. Keista, kad yra abejojančių jų nauda. Svarbiausia, kad po šios sistemos atsipirkimo dar mažiausiai 15 metų esate nepriklausomas nuo kuro kainų“, ‒ paprašytas įvardinti klientų motyvus sakė A. Zabarskas.

Praktiniai patarimai Svarbiausia, ką reikėtų atsiminti visiems ketinantiems įsirengti saulės kolektorius, yra gamintojo patikimumas ir produkto kokybė. Dauguma vakuuminių kolektorių gaminami Kinijoje (ji yra rinkos

lyderė). Norint įsigyti tikrai kokybišką ir patikimą produktą, nereikėtų ieškoti pigiausio varianto, bet atkreipti dėmesį į gamintoją. Rekomenduojama įsigyti europiečių gaminamus kolektorius (Austrija, Vokietija, Čekija), nes jie gaminami iš kokybiškesnių medžiagų, taikant aukštus kokybės reikalavimus ir siekiant užtikrinti gamintojo prestižą.

Taip pat pernelyg nesižavėti DIY (Do It Yourself ) arba „Pasidaryk Pats“ principu ir nebandyti įsirenginėti tokios iš pažiūros paprastos sistemos be specialistų pagalbos dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, tik šios srities profesionalai gali tiksliai įvertinti jūsų karšto vandens ir šilumos poreikius ir pasiūlyti tinkamą sistemą.

Kita vertus, vis daugėja atvejų, kai žmonės patys įsirengia saulės kolektorių sistemas ir nusivilia jų „neefektyvumu“, kuris dažniausiai kyla dėl prastos izoliacijos, netinkamos saulės kolektorių montavimo vietos ir kampo bei kitų techninių niuansų, į kuriuos kreipiama per mažai dėmesio.

Tolesniam domėjimuisi: www.solarserver.com www.renewableenergyworld.com

Mitai apie saulės kolektorius •

•

•

•

Kosare nuotrauka

www.ozonas.lt

Saulės kolektoriai skleidžia radiaciją.

Netiesa. Šis mitas tikriausiai kilo iš tiesioginio vertimo ‒ „solar radiation“ (saulės radiacija). Iš tikrųjų turėtų būti verčiama „saulės spinduliavimas“.

Saulės kolektoriai neskleidžia jokių radioaktyvių bangų ir yra pasyvūs, saulės energiją absorbuojantys ir draugiški aplinkai įrenginiai. Žiemą kolektoriai neveikia. Netiesa. Jų efektyvumas sumažėja dėl trumpesnio šviesaus paros meto, debesuotumo ir nenuvalyto sniego, tačiau esant giedram orui arba mažam debesuotumui, kolektoriai veikia ir absorbuoja saulės energiją.

Vasarą kolektoriai gali susprogti. Netiesa. Kokybiškai įsirengus modernią sistemą su automatiniu reguliatoriumi, sistema neperkaista ir dirba tinkamu režimu.

Saulės kolektorių sistemos Lietuvos gamtinėmis sąlygomis niekada neatsiperka. Netiesa. Lietuvoje saulės spinduliavimas toks pats kaip Vokietijoje ir didesnis nei Švedijoje. Vadinasi, mes taip pat galime panaudoti saulės energiją prasmingai. Sistemos atsiperka per 4-10 metų, priklausomai nuo šildomų pastatų dydžio, naudojamo karšto vandens kiekio (įrengus baseiną, sistema atsiperka gerokai greičiau).

35

gamintojai, kokybė ir kaina. Kitas svarbus faktorius yra pačios sistemos projektavimo, optimizavimo ir įrengimo kaina. Pavyzdžiui, 200 kvadratinių metrų gyvenamojo namo su keturiais gyventojais šildymo ir karšto vandens paruošimo sistema su montavimo darbais gali atsieiti 20-30 tūkstančių litų. Ši sistema padengtų maždaug 50% šildymo ir karšto vandens paruošimo išlaidų. Tokiam namui standartinė katilo talpa yra 800 litrų, tačiau kuo didesnė talpa, tuo didesnis sistemos efektyvumas. Ypač gerai, jei yra įrengtas baseinas ‒ tada sistema atsiperka per 5-6 metus. Be baseino (žiūrint pesimistiškai) ‒ per 10 metų. Kokybiška sistema turės 25 ar daugiau metų garantiją.

Vėliau ji veiks toliau, bet gali būti, kad reikės pakeisti siurblius ar kitas elektronines dalis.

Kalbant apie saulės kolektorių kokybę, svarbiausia pasidomėti gamintojais. Anot UAB „Aqua Jazz“ vadybininko Raimondo Serapino, saulės kolektoriaus kaina ir kokybė priklauso nuo plokštelių padengimo specialia danga. Jei padengta tik vienu sluoksniu (taip dažnai elgiasi gamintojai Kinijoje), tuomet saulė per kurį laiką tą dangą išblukina ir kolektoriaus efektyvumas bei energijos sugeriamumo rodikliai gerokai sumažėja. Europos gamintojai paprastai padengia juos keturiais penkiais sluoksniais, todėl efektyvumas išlieka ilgesnį laiką. Dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį įsigyjant kolektorių, yra danga, prizminis stiklas ir korpusas. Įsigijus geros kokybės katilą su poliuretano izoliacija, karšto vandens temperatūra per parą sumažėja 1°C. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad paties namo apšiltinimas yra kritiškai svarbus, siekiant šių sistemų

Žaliasis gidas

Viešnagė ant pasaulio stogo

Saulius STRAZDELIS

Atostogos užsienyje beveik visada siejamos su naujais įspūdžiais ir kvapą gniaužiančiais prisiminimais. Kai kurios atostogų vietos galbūt ne visada gali tai suteikti, tačiau pasaulyje yra ir tokių kampelių, kuriuos aplankius gali nebesinorėti grįžti namo.

Tokiame sąraše tarp lyderių tikrai būtų vienas iš didžiausių pasaulio stebuklų – Himalajų kalnai.

Apie Himalajus papasakoti gali daug kas. Nors kelionė ir brangi, ir tolima, tačiau nemažai lietuvių jau yra pabuvoję prie pasaulio stogu vadinamo Everesto kalno. Valstybinės saugomų teritorijų tarmybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė apie Himalajus gali pasakyti kaip niekad daug. Ne tik dėl to, kad ten lankėsi jau ne kartą, bet ir todėl, jog ten įsikūrę vieni svarbiausių ir įstabiausių pasaulyje nacionalinių parkų.

Ypatinga vieta Himalajus drąsiai galima vadinti bene svarbiausiu pasaulio kalnynu. Tai aukščiausias ir didžiausias kalnų masyvas pasaulyje.

Himalajuose yra 96-ios iš 109-ių pasaulio viršukalnių, aukštesnių kaip 7,3 km. Himalajai vadinami kalnų karaliumi, pasaulio ašimi. Jie driekiasi daugiau nei 2,4 tūkstančius kilometrų per Pakistaną, Indiją, Nepalą, Sikimą, Butaną. Šiuose kalnuose daugybė aukščiausių snieguotų pasaulio viršukalnių ir ledynų, nuostabiai gražių slėnių su skaidriomis švariomis upėmis ir kriokliais, žaliomis pievomis ir ganyklomis. Himalajuose ilgiausias už poliarinių regionų esantis ledynas (Sijačen, 76 km ilgio), Rakapošo kalno šlaitas pats stačiausias pasaulyje, aukščiausias pakilimas Anapurnos I šlaite, o ilgiausias pakilimas Nangaparbat kalno šlaite.

Rūta Baškytė teigia, kad Himalajai – dvasiniai kalnai. Jų gyventojai išsaugojo ir mums perduoda subtilų gamtos suvokimą, pagarbią elgseną, tikėjimą. Turime, ko pasimokyti. Himalajuose gausu energetiškai stiprių, o vietos gyventojams šventų vietų.

36

Vienas iš Indijos regionų net vadinamas Dievų buveine.

Himalajai – unikali Žemės vieta. Himalajuose gausu nacionalinių parkų ir kitokių saugomų teritorijų. Garsiausias jų į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Sagarmata nacionalinis parkas Nepale. Tai aukščiausiai pasaulyje esantis nacionalinis parkas, kuriame yra ir aukščiausia Žemės viršukalnė Džomolungma (Everestas) – 8848 m. Aukščiausia Indijos Himalajų dalis, ištisa kalnų grandinė saugoma Nanda Devi nacionaliniame parke. Čia driekasi gilūs slėniai ir tarpekliai, ledynai ir akmenynai, savita augmenija ir gyvūnija, paveldėtos tradicijos. Nanda Devi nacionaliniame parke krištolinio skaidrumo upių ir ežerų vandenyse atsispindi sniegu padengtos viršukalnės. Didžiausia žydinčių augalų įvairove pasižymi Gėlių slėnio nacionalinis parkas. Tai tikras botanikų rojus, ypač žydėjimo metu. Indijos Himalajuose yra dar keletas nacionalinių parkų (Hemis aukštųjų viršukalnių, Kištvar, Dachigam, Didysis Himalajų, Pin, kt.). Juose saugomos aukščiausios viršukalnės, jų grandinės, aplinka, o prieškalnių nacionaliniai parkai svarbūs biologinei įvairovei išsaugoti. Himalajuose nacionaliniai parkai dažnai steigiami siekiant išvengti upių tvenkimo, apsaugoti gyvūniją ir augmeniją nuo intensyvaus naudojimo.

Dvasingumo šaltinis Tiems, kas nors kartą buvo Himalajuose, įspūdis išlieka neįtikėtinai stiprus. Tą patvirtino ir daugybę pasaulio vietų mačiusi R. Baškytė: „Buvau mačiusi kalnų, bet čia viskas atrodė didingiau.

Jaučiausi pakylėta, laisva nuo visų žemiškų rūpesčių, norėjosi

Žaliasis gidas

Jean-Marie Hullot nuotrauka

Tradicijos ir apsauga Svarbiausi pasaulio kalnai saugomi įvairiais būdais, tačiau visų pirma jų didybę vertina ir saugo vietiniai gyventojai. Jiems Himalajai šventi kalnai. Indijoje, Nepale yra daugybė aukštų viršukalnių, pavadintų dievybių vardais. Aukščiausiosios pasaulio viršūnės vardas Džomolungma – Sniegynų Motina Deivė. Arba Sagarmata – Dangaus deivė. Tik vėliau ji buvo pavadinta Everesto – Indijos topografo, nustačiusio jos aukštį – vardu. Džomolungma tarsi Himalajų sinonimas. Indijoje, Tibete, Nepale Himalajai nuo seno garbinami, dievinami. Tradicinė apsaugos priemonė, puoselėta mitų ir vietos žmonių Nanda Devi regione, yra aukštikalnių ir augmenijos garbinimas. Buvo tikima, kad tradicijos pažeidimas užtraukia dievų rūstybę (apsėda blogosios dvasios). Vietos gyventojai, ypač moterys saugojo Nanda Devi nuo miškų iškirtimo, motyvuodamos, kad miškai yra jų motina. Nanda Devi laikoma svarbiausia šio regiono dievybe ir yra garbinama visuose namuose. Ypatingiausios

www.ozonas.lt

kalnų vietos, visų pirma Everestas, akylai saugomi ir vietinių bei tarptautinių institucijų. Ekspedicijų į Everestą organizatoriai turi sumokėti didžiulį piniginį užstatą, kurį atgauna tik tuo atveju, jei parneša šiukšles. Jei ne, užstatas naudojamas aplinkai tvarkyti. Ši tvarka įvesta pastebėjus, kad kalnų šlaitai nusėjami daugybe visokiausių šiukšlių, o jas surinkti tikrai nelengva.

Kelionei būtina pasiruošti Norintiems vykti į Himalajus, būtinai reikia pasiruošti kelionei. Kad ir kokia ji bebūtų, susitikimui su kalnais reikia pasirengti. Geriausias laikas keliauti į Himalajus – balandis-gegužė, rugsėjis-spalis. Birželis-rugsėjis ‒ liūčių periodas, o žiemą labai šalta. Tuo metu kai kurie regionai paprasčiausiai uždaromi. Visuomet patartina turėti laiko atsargą, nes viskas, ką suplanavote, įvyks laiku, ypač jei reikia skristi vietos lėktuvais. Himalajai – aukšti kalnai, tad prieš ruošiantis kelionei reikėtų pasidomėti kalnų liga, jos simptomais, tinkamai pasiruošti. Keliaujant aukštesnėmis vietomis, aukščiau nei 3-3,5 km, reikia numatyti laiką ir vietas aklimatizacijai. Visgi svarbiausias Rūtos Baškytės patarimas yra labiau filosofinis: į Himalajus negalima vykti kaip užkariautojui. Reikia mokėti jiems nusilenkti, susilieti su gamta, pasijusti jos dalimi.

Keliones organizuoja: www.ditma.lt Užs. Nr. 11/32

37

skristi“,‒ teigė VSTT direktorė. Kalnynas toks didelis, kad išskirti kokią nors būtinai aplankymo vertą vietą yra sunku. Pavyzdžiui, indams svarbu aplankyti 5 šventas vietas Himalajuose: Gangotri, Jamunotri, Kedarnatą, Badrinatą ir Kailašą. Kiekvienas save gerbiantis kalnų turistas trokšta pakeliauti taku link Everesto Nepale, iki alpinistų pirmosios bazinės stovyklos. Kiek lengvesnis, mat žemiau esantis, Anapurnos regiono takas. Teigiama, kad kiekvienam į Himalajus nuvykusiam, jei tik yra galimybė, reikėtų dieną pabūti tiesiog vieniems su kalnais, pasiklausyti jų kalbos.

Žaliasis gidas

Romantiškoms porų iškyloms Lygiai prieš metus Neries upės krantinėje, šalia senojo Žvėryno tilto buvo atidaryta jaunavedžių piknikų zona su joje įrengtomis 20 suporuotų „Zanussi“ kėdučių. Pirmųjų šios zonos metinių proga lietuviško kulinarinio tinklaraščio Savaitgaliorendezvous.blogspot.com autorė Jurga Mižutavičiūtė parengė keturis receptus patiekalų, tinkančių iškyloms. „Norėjau pasiūlyti kelis naujus receptus, pagal kuriuos patiekalai būtų ne tik skanūs, bet ir nesunkiai pagaminami, patogūs transportuoti ir valgyti lauke. Tikiuosi, kad jie ne tik jaunavedžius, bet ir kitas poras įkvėps romantiškiems pasisėdėjimams Neries krantinėje“, – sakė tinklaraštininkė, kuriai gaminti ir plauti indus padeda „Zanussi“ buities prietaisai. Šios buitinės technikos šūkis itališkas – „La vita e bella“ (liet. gyvenimas yra gražus), todėl padeda be vargo ir tvarkytis namuose, ir skirti laiko maloniems užsiėmimams.

2.

3.

4.

5.

Duonelės su mocarela.

Reikės: 250 g miltų 3 g sausų mielių 150 ml vandens ½ a. š. druskos alyvuogių aliejaus patepimui Įdarui: 100 g vytinto kumpio 1 mocarelos kamuoliukas (120 g) 3 nedideli pomidorai bazilikų lapelių 1. Iš miltų padarome „šulinį“, išberiame mieles ir į vidurį supilame vandenį.

Su šakute pradedame viską atsargiai maišyti. Kai matome, kad vanduo su miltais susimaišė, pradedame minkyti.

Jei trūksta miltų, šiek tiek pridėkite.

6.

Minkyti reikia apie 5 minutes – tol, kol tešla tampa elastinga ir nelimpanti prie rankų.

Sudedame tešlą į dubenį, uždengiame švariu virtuviniu rankšluosčiu ir padedame šiltai 1 valandai.

Per tą laiką supjaustome kumpį, supjaustome mocarelą į 6 dalis, pomidorus perpjauname į keturias dalis.

Po valandos tešla turi būti padvigubėjusi. Tuomet ją dar kartą išminkome.

Padaliname į 6 dalis. Su kočėlu iškočiojame paplotėlius.

Imame keksiukų kepimo skardą, ją ištempame aliejumi, dedame ten tešlą, suformuojame „dubenėlius“. Sudedame įdarą – kumpį, mocarelą, pomidorus ir baziliko lapelius.

Dar kartą padedame šiltai 1 valandai.

Po valandos tešla bus šiek tiek pakilusi.

Kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 40-45 minutes.

1. Su kepimo formelėmis išspaudžiame apskritimus, kuriuos dedame į formeles ir pirštais suformuojame krepšelius.

Tešlą subadome šakute. Kepame orkaitėje 10 minučių 180 laipsnių temperatūroje.

2. Įkaitintoje keptuvėje ištirpiname sviestą. Sudedame špinatus ir kepame tol, kol špinatai sumažėja beveik dvigubai. Tuomet sudedame supjaustytą lašišą. Kepame 3-4 minutes, kol lašiša iškepa. Žuvį sutrupiname šakute, įberiame malto muskato riešuto ir viską išmaišome. Gautą masę po lygiai sudedame į formeles.

3. Kiaušinį išplakame su jogurtu iki vienalytės masės. Pagal skonį įberiame druskos ir pipirų. Viską užpilame ant lašišos.

4. Kepame 20 -25 minutes 180 laipsnių temperatūroje.

Mini kišai (prac.

Quiche) su lašiša

Reikės: 6 keksiukų formelių 3 lapelių bemielės sluoksniuotos tešlos 10 g sviesto kepimui 50 g šviežių špinatų 100 g lašišos filė ¼ a.š. malto muskato riešuto 1 kiaušinio (M dydžio) 30 ml natūralaus jogurto Druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį

Gražesnis gyvenimas su mažesne investicija Jei šiandien kurdami savo namus negalite daug investuoti į virtuvės buitinę techniką, „Zanussi“ jums padės pasirinkti kokybiškus, tačiau nebrangius prietaisus, su kuriais jūsų buitis taps ir lengvesnė, ir malonesnė. Įmontuojamas A energijos klasės šaldytuvas su bešerkšniu (No Frost) šaldikliu (ZBB6286) turi greito užšaldymo funkciją ir virš daržovių krepšelių esantį filtrą „Crisp’n Fresh“, kuris užtikrina tinkamą ventiliavimą ir apsaugo produktus nuo drėgmės netekimo. Įmontuojama A energijos klasės metalo spalvos karštų garų orkaitė (ZCB990XQ) leis maitintis ne tik skaniau, bet ir sveikiau.

38

Pasirinkdami ne paprastą, o indukcinę kaitlentę (ZIT64X), ne tik sutaupysite energijos, bet ir apsaugosite vaikus – įjungus kaitinimą, aplink kaitvietę esantis paviršius neįkaista. Greta orkaitės puikiai priderinsite prie sienos montuojamą garų rinktuvą (ZHC600X ), per valandą išfiltruojantį 400 m³ oro. Ir pagalvokite apie indaplovę, kuri ne tik atlaisvins jus nuo nuobodžios pareigos, bet ir sutaupys laiko bei vandens. Modelis ZDT311 turi „Fuzzy Logic“ sistemą, kuri naudoja tik tiek vandens, kiek reikia, be to, leidžia plovimo pradžią atidėti 3, 6 ar 9 val.

Užs. Nr. 11/33

www.biosala.lt Mūsų krautuvėlės: Didžiausias pasirinkimas S. Žukausko 49, Vilnius Dirbame: I-V 10.00 – 21.00 val.; VI 10.00 – 18.00 val.; VII nedirbame Mob. tel. +370 65532415

Platus ekologiškų bei natūralių produktų pasirinkimas krautuvėlėse

MISC “Europa” Konstitucijos pr. 7A, Vilnius Dirbame: I-VI 10.00 – 21.00 val.; VII 10.00 – 20.00 val.

Mob. tel. +370 68585879

Vokiečių g. 13, Vilnius Dirbame: I-V 9.00 – 21.00 val.; VI 10.00 – 18.00 val.; VII 10.00 – 15.00 val.

Mob. tel. +370 61065340