Ozonas nr. 38

Ekologiškos kultūros gidas

2011 | 6 | (38)

Paremk „Ozoną“ www.ozonas.lt

MAISTAS .

Kodel alksta pasaulis?

gloBalIos Bado prIežastys „šlamštamaIsčIo“ anatomIja In VItro mėsa

energIjos sąnaudos Ir maIsto pramonė InterVIu su fIlosofu a. gedučIu BIologIškaI skaIdžIos atlIekos

Leidinys atspausdintas ant knyginio popieriaus (Holmen B ook). Popierius sertifikuotas FSC sertifikatu.

P r i e d o p u s l a p i a i a t s p a u s d i n t i a n t 1 0 0 % p e r d i r b t o p o p i e r i a u s ( „C h a r i s m a“ ) , t u r i n č i o „Blue Angel“ sertifikatą.

S p a u s t u v ė ( UA B „ D r u k a“ ) t u r i I S O 9 0 0 1 i r I S O 1 4 0 0 1 s e r t i f i k a t ą b e i L i e t u v o s s p a u s t u vininkų asociacijos suteiktą Žaliausios spaustuvės Lietuvoje sertifikatą.

VšĮ Kultūros idėjų institutas

Partneriai ir rėmėjai:

Respublikinis ekoprojektas www.ekokarta.lt

Pagrindinis socialinis partneris www.rupi.lt

Generalinis leidinio remėjas www.eugesta.lt

Leidinio remėjas www.antagute.lt

Leidinio remėjas www.meganet.lt

Leidinio remėjas www.vsa.lt

Leidinio remėjas www.zalvaris.lt

Leidinio remėjas www.greenservice.lt

Socialiniai partneriai:

Redaktoriaus žodis

Alekso Martinkaus nuotrauka

Maistas yra gyvybiškai svarbus. Jis gali mus susargdinti, padaryti agresyvesnius, neramesnius, sunkesnius. Bet taip pat jis gali pradžiuginti, nuraminti, sukelti tikrą euforiją. Kiekviena kultūra turi savo mitybos tradicijas, kurios gali būti nesuprantamos kitų kultūrų atstovams. O ir pats valgymo procesas gali būti pakylėtas į beveik menines aukštumas, kuomet skoniai ir kvapai pinasi neįtikėtinais deriniais, priverčiančiais valgantįjį apsalti iš malonumo. Žodžiu, galima bendrai sutarti, jog valgyti yra malonu.

Bet būtų pernelyg paprasta, jei valgymo malonumo netemdytų šešėliai. Pasaulyje šimtai tūkstančių žmonių kasdien neturi ko padėti ant savo šeimos stalo. O tie, kurie turi, yra gąsdinami pavojais, slypinčiais maiste. Iš tiesų valgymo malonumas yra apleista prabanga net ir tiems, kurie nesuka galvos dėl badaujančiųjų ar dėl pesticidų bei įvairių sintetinių maisto priedų. Dažnas šiandieninis žmogus maistą traktuoja kaip kurą, kurį stengiamasi suvartoti kuo greičiau, negaištant daug laiko, kurį įprastai skiariame darbams.

Tad maisto skonis lieka nė nepastebėtas, o kartais vakare išvis sunku prisiminti, kas buvo valgyta per pietus. Auga ir skaičius žmonių, kurie tarsi negali sustoti valgyti, lyg mėgintų užkamšyti viduje žiojinčias baugias tuštumas.

Esame tai, ką valgome. Jei visuomenė alksta – negalima kalbėti apie vystymąsį ir progresą jokiame jos sektoriuje, mat mąstyti, kurti galima tik tuomet, kai patenkinami pirminiai fiziologiniai poreikiai. Jei valgoma neatidžiai, arba jei nuolat persivalgoma, tyko visa grupė fatališkų ligų, kurios gali gerokai apkartinti gyvenimą. Kita vertus, jau žinoma, kad nesubalansuota mityba gali išbalansuoti ir žmogaus savijautą – vien mėsą kemšantis žmogus bus agresyvesnis, kavos fanatikas – nervingesnis ir t.t. Gal keistai skamba, bet

tinkama mityba ne tik sveikam kūnui, bet ir sveikai dvasiai lygiai tokia pat svarbi kaip išsimokslinimas. Šį „Ozono“ numerį skiriame maistui. Tam pačiam, kuris dažno žmogaus gyvenime neužima svarbios vietos, o jo gaminimas ir vartojimas stokoja subtilumo. Jei ne nepagarba žmogui, tai kaip kitaip galima įvardinti eilinės kavinės veiklą, kur maisto technologai (virėjai taip negalėtų) gamina perkepusiais riebalais tvoskiančius mėsos puspadžius, pagardintus saujele apvytusių pekino kopūstų.

Atpažįstate? Juk argi ne toks įprastas didelės gvardijos miestiečių pietų racionas, praryjamas per pietų pertrauką?

Skatiname atidžiau žiūrėti į tai, ką valgome, taip pat gerbti savo maistą. Mūsų seneliai dar mokėjo pakelti nukritusią duonos riekę ir ją pabučiuoti. Matyt taip pat pagarbiai mokėta duoną kepti ‒ „nekalkuliuojant“, kaip į tešlą supilti kuo daugiau vandens, kad gautas kepaliukas būtų dar puresnis (juk duona ne debesis – ji iš grūdų, o grūdai auga dirvoje ‒ suprantat, ką turiu omenyje)... Linkime valgyti apgalvotai ir žinoti, ką valgome, suprasti, kaip maistas ateina ant mūsų stalo, ir suvokti, kaip jis veikia mūsų organizmą.

Kaip ir daugeliu kitų atvejų – už savo mitybą galime būti atsakingi patys: patys rinktis produktus, patys gamintis maistą, kad vėliau netektų apgailestauti ir mėginti ką nors apkaltinti dėl užsikimšusių kraujagyslių, antsvorio ar nervingumo. Klausiate: „O visuotinė maisto tarša?“. O ji – didžiulė kaina, kurią mokame už totalitarinio žemės ūkio (kaip kad jį įvardijo Daniel Quinn) atsiradimą ir įsigalėjimą. Bet ir čia galite šį tą padaryti: plauti vaisius ir daržoves, galų gale auginti patys arba pirkti iš patikimų augintojų ar gamintojų.

Svarbiausia nepasiduoti masinei isterijai ir ieškoti švaresnių ir sveikesnių alternatyvų.

Vyr. redaktorė Kristina SADAUSKIENĖ editor@ozonas.lt

www.ozonas.lt

Turinys

32 Tema

Vaistažolių milteliai vietoj sintetinių maisto papildų

20 Energetika

Mes valgome Žemę: kiek išteklių išnaudojama maisto gamybai?

30 Sveikata

„O aš būsiu graži kaip mamytė...“

10 Tema

In Vitro kotletų pateisinimai.

14 Tema

„Šlamštamaisčio“ dykumų plėtra

Turinys Redakcija Vyriausioji redaktorė: Kristina Sadauskienė [editor@ozonas.lt] Vyriausiasis reporteris: Jonas Špokas [naujienos@ozonas.lt] Numerio bendradarbiai: Vita Surdokaitė; Jonas Špokas; Kamilė Sakalauskaitė; Artūras Pečkys; Iveta Janulytė; Modesta Aleknaitė; Karolina Liutaitė; Vida Bukauskienė; Paulius Sadauskas; Giedrė Kisielė; Miglė Anušauskaitė; Gintarė Jonušauskaitė.

Kalbos kultūra: Rasa Kasperavičiūtė Eko projektų koordinatorė: Ieva Malaiškaitė [culture@ozonas.lt] Dizainas/maketas/Viršelis: Paulius Sadauskas Teisinė pagalba: Karolis Paulavičius Nuotraukos: Flickr, SXC, kita

Leidėjas

VšĮ „Kultūros idėjų institutas“ Direktorius: Artūras Nečejauskas [info@ozonas.lt] „Žalioji“ rinkodara: [marketing@ozonas.lt] Korespondencijai: Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius Internete: www.ozonas.lt

Spauda

UAB „Druka“ – žaliausia spaustuvė Lietuvoje.

ISO14001 Tiražas: Iki 10 000 egz ISSN 1822-6191 [leidžiamas nuo 2006 m.]

Leidinys „Ozonas“ platinamas kavinėse, restoranuose, ekologiškų prekių parduotuvėse, ekologiniuose renginiuose ir projektuose, konferencijose, seminaruose, prenumeratoriams, aukštojo mokymo įstaigose, mokyklose, ministerijose, savivaldybėse ir kt., o taip pat elektroniniai leidinio numeriai PDF failais interneto svetainėje www.ozonas.lt Kviečiame prisijungti prie „Ozono“ platinimo tinklo. Teirautis info@ozonas.lt arba mob. tel. 8 699 37833 „Ozonas“ yra nepriklausomas ir nešališkas leidinys, kuris partnerių ir rėmėjų dėka yra leidžiamas ir platinamas nemokamai nuo 2006 m.

www.ozonas.lt

Trumpai

Klimatas

Daugiau miškų gaisrų nei pernai | Kova su raganosio rago prekeiviaiais | Pagyros ofšoriniams vėjo malūnams | Atsargiai!

– Pelėsiai | Abejonės dėl „Roundup“ | PETA‘os svetainė „tik suaugusiems“

Patarimai, norintiems prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

06 - 07 Eko daiktai

08 - 09

„Buškraftas“: kaip pabėgti į mišką ir pasilikti ten kuo ilgiau | Till Rabus paveikslai ir skulptūros | „Absurdo idėjų“ šviestuvai | „Morka project“ terbelės

17 18

Kintančio klimato padariniai pasiekia ir Lietuvą

Energetika

20 - 21

Mes valgome Žemę: kiek išteklių išnaudojama maisto gamybai?

Tema

Gyvenimas

In Vitro kotletų pateisinimai.

Stebuklinga dviejų ratų galia

10 - 11 12 - 13

Badas šiuolaikiniame pasaulyje – problema be sprendimo būdo?

14 - 15 26 - 27

„Šlamštamaisčio“ dykumų plėtra

Neskubėk ir būsi pirmas, arba valgymo anatomija

25 32 - 33

22

Sveikata

23 30 - 31

Saldžiai pavojingas cukrus

„O aš būsiu graži kaip mamytė...“

Mąstytojas

28 - 29

Neišvengimos alkio pinklės

Nedaryti maisto nuodėmių

Atliekos

Vaistažolių milteliai vietoj sintetinių maisto papildų

Artimos ateities vizija – sąvartynai be pūvančių atliekų

Misija - VEIKTI!

16

Lietuvos gamtos fondas

34 - 36 Žaliasis gidas

37

Vaizduojamieji menai - ekologiškai

Trumpai

Pagyros ofšoriniams vėjo malūnams

Daugiau miškų gaisrų nei pernai

Kova su raganosio rago prekeiviaiais

Šiais metais iki rugpjūčio 18 d. preliminariais Generalinės urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje kilo 133 miško gaisrai 289 ha plote, iš jų 45 gaisrai – privačiuose miškuose. 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 106 miško gaisrai 20 ha plote. Šiemet urėdijų priešgaisrinės komandos į gaisravietes buvo išvykusios daugiau nei 400 kartų. Didžiausias gaisras, apėmęs 267 ha plotą, buvo kilęs birželio pradžioje Šilutės miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje.

Ugnis per trumpą laiką sunaikina ne tik medžius. Viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų, daugybė vabzdžių, paukščių, augalų. Derlingiausias dirvožemio sluoksnis atsikuria tik per trejus ar ketverius metus.

D. Britanija vadovaus tarptautinės bendruomenės kovai su nelegalia raganosio rago prekyba. Manant, kad ragas turi ypatingų savybių (gydo nuo vėžio, podagros, reumato ir t.t.), jo paklausa vis didėja.

Pastaruoju metu raganosio rago kaina juodojoje rinkoje lenkia net deimantų, aukso, kokaino ar heroino – 50 000 svarų už kilogramą.

Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad ragas neturi jokios vaistinės vertės. Kaip sakė „Care of the Wild Internatinal“ programų direktorius Mark Jones, „jis sudarytas iš keratino, t.y. tos pačios medžiagos kaip ir mūsų nagai ar plaukai. Tad gydymasis raganosio ragu tolygus nagų kramtymui“.

Raganosiai yra nykstanti gyvūnų rūšis, 70 proc. jų populiacijos gyvena Afrikoje.

Susitarimas dėl D. Britanijos vadovavimo mitų sklaidymui apie raganosio ragą, visuomenės švietimui ir įstatyminės šių gyvūnų saugojimo stiprinimo bazės kūrimo buvo pasiektas Ženevoje tarptautinės prekybos nykstančiomis rūšimis konvencijos metu.

Iš www.ens-newswire.com

Iš www.am.lt

6

Olandijos mokslininkai teigia, kad jūrinė vėjo energetika galėtų būti naudinga jūros gyventojams. Profesorius Han Lindeboom iš Jūrų išteklių ir ekosistemų studijų instituto, Wageningen universiteto ir tyrimų centro sakė, jog gauta mažai įrodymų apie neigiamą poveikį vietos laukinei gamtai: „Keletas paukščių rūšių vengs vėjo elektrinių. Pasirodo, kad jos taip pat suteikia naujas buveines organizmams, gyvenantiems jūros dugne, pavyzdžiui, midijoms ar krabams. Tokiu būdu vėjo elektrinės prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo“.

Mokslininkai pastebėjo, kad ir paukščiai nevienodai reaguoja į elektrines: šiauriniai smigikai jų vengia, kirai nekreipia į jas jokio dėmesio, o kormoranų populiacija net pagausėjo.

Tyrimas atliktas prie pirmo didelio vėjo elektrinių parko Šiaurės jūroje (Windpark Egmond aan Zee), Olandijoje. Tyrimą finansavo „NoordzeeWind“ (bendra „Nuon“ ir „Shell“ bendrovių kompanija).

Iš www.guardian.co.uk

Trumpai

Abejonės dėl „Roundup“ PETA‘os svetainė „tik suaugusiems“

Cincinačio universiteto ir Cincinačio vaikų ligoninės medicinos centro mokslininkai naujame tyrime skelbia, kad vaikai, gyvenantys namuose, kuriuose yra pelėsis, turi tris kartus didesnę riziką susirgti astma iki 7 m. amžiaus.

Manoma, kad 9 procentai mokyklinio amžiaus vaikų JAV sirgs astma. Pastebima, kad didesnė tikimybė, jog sirgs miestuose gyvenantys neturtingesnių šeimų vaikai.

Astmos priežastys iki šiol nėra aiškios, ši liga diagnozuojama nuo 7 metų.

Iš www.sciencedaily.com

www.ozonas.lt

Sėklų, trąšų ir biotechnologijų milžinės produktas „Roundup“ herbicidai, beje, patys populiariausi pasaulyje, sulaukia nerimo kupinų mokslininkų vertinimų.

JAV Žemės ūkio tyrimų tarnybos departamento mikrobiologas Bob Kramer tvirtina, kad gausiai naudojant šį herbicidą prastėja dirvos kokybė. Po 15 metų trukusių stebėjimų mokslininkas skelbia, jog herbicido svarbiausia sudėtinė dalis glifosatas žaloja augalų šaknis, sukelia jų grybelinius susirgimus. Mokslininko kolega iš Ajovos, genetikas ir botanikas Michael McNeill, Bvoulderyje, Kolorado valstijoje vykusioje konferencijoje „Roundup“ kaltino dėl superpiktžolių atsiradimo bei gyvulių, maitinamų šiuo herbicidu purkštais augalais, nevaisingumo didėjimo. „Roundup“ sparčiai išpopuliarėjo ir tebepopuliarėjo „Monsanto“ kompanijai intensyviai pardavinėjant jiems atsparius javus „Roundup ready“.

Iš www.gmwatch.eu

Gyvūnų teisių gynėjų organizacija PETA žino, kaip nustebinti visuomenę. Jų socialinės reklamos šokiruojančios, su jais bendradarbiauja garsios asmenybės, o jų aktyvistai – tikrai aktyvūs. Šįkart organizacija apstulbino išplatinusi žinią apie planuojamą pornografijos svetainę.

PETA‘os atstovė visuomenei Lindsay Rajt sakė, jog svetainė bus skirta skatinti vegetarizmą: „Norime patraukti visuomenės dėmesį, priversti šnekėti apie esamą situaciją. Vienintelis būdas padėti didžiajai daliai gyvūnų yra tiesiog nustoti juos valgyti“.

Tiesa, nors vienus naujasis PETA‘os projektas intriguoja, netrūksta jam nepritariančių. Manoma, kad siekiant padėti gyvūnams bus išnaudojamos moterys. Pvz., Australijos laikrašytje „The Sydney Morning Herald“ net buvo paskelbtas straipsnis antrašte „Vegetarų grupė su moterimis elgiasi kaip su „mėsa““.

Pirmasis aplinkosaugai dedikuotas pornografijos judėjimas buvo įsteigtas dar 2005 m. Švedijoje.

Iš www.huffingtonpost.com

7

Atsargiai! – Pelėsiai

Miglė ANUŠAUSKAITĖ, ihavenoteeth.wordpress.com

Eko daiktas

„BUŠKRAFTAS“: KAIP PABĖGTI Į MIŠKĄ IR PASILIKTI TEN KUO ILGIAU

Vaikystėje svajojau pabėgti iš namų, gyventi vamzdžiuose ir valgyti tepalą tol, kol mano oda išblykš, o akys pajuoduos. Pabėgti iš namų svajojo visi. Šios minties įgyvendinimą nukėlėme iki tol, kol paaugsime ir susirasime darbus. Tačiau dažnam rutina, sąskaitų mokėjimas ir susidūrimai su viršininkais, regis, ne ką malonesnė veikla už tepalo valgymą. Tada bėgame į mišką kepti šašlykų arba į Prahą pažiūrėti tilto. Kartais trumpam sugrįžta troškimas pasprukti suvisam: be paso, be sąskaitų ir nerimo. Tada suprantame, kad netgi gyvenant miške (ką jau kalbėti apie vamzdžius) nerimo neišvengsime: reikės užsikaisti ugnį, pasistatyti būstinę, išmokti valgyti tai, ką randi (t.y. išmokti rasti tai, kas valgoma). O miško gyvūnai, ko gero, tikrovėje nėra tokie draugiški kaip Disnėjaus filmukuose.

Pagalvoję apie visas šias kliūtis nusipurtome ir nusprendžiame: „Kitą sykį“.

Ar žinojote, jog yra veikla, vadinama „buškraftu“? Trumpai tariant, tai – išgyvenimo gamtoje menas. Į sąvoką „išgyvenimo menas“ sutelpa daug. Nuo ugnies užkūrimo iki mokymosi taupiai naudoti gamtos išteklius. Nuo tradicinių amatų mokymosi (laukinėmis sąlygomis juk lengviau surasti vytelių negu keraminę vazą) iki gėrėjimosi gamta. „Buškraftą“ būtų galima vadinti ekologiniu turizmu, kuris teikia tiek poilsį nuo gyvenimo rutinos, tiek neleidžia ištižti su šašlykų lėkšte ant pilvo. Kas žino – gal „buškraftas“ suteiks įgūdžių, kurių prireiks, kai pagaliau pabėgsite iš tikrųjų?..

Tinklaraštis apie “buškraftą”: www.bushcraft.lt

TILL RABUS PAVEIKSLAI IR SKULPTŪROS Esama klastingų daiktų bei dalykų, gebančių įvilioti tave į antipatijos ir kaltės pinkles. Susidūrus su tokiu objektu, paaiškėja du dalykai: a) tau jis nepatinka; b) jei tau nepatinka šis daiktas, tu esi blogas žmogus. Susidūręs su tokiu daiktu, žmogus paralyžiuojamas ir ruošiamas suaugusiųjų gyvenimui.

Pavyzdžiui: mama numezgė megztinį, kurio spalva yra pasibaisėtina. To pasakyti mamai tu negali, maža to, net ir sau pačiam gėda pripažinti tokį įžūlų snobizmą – juk mama stengėsi... Ir štai tu įkliuvai visam likusiam (perdedu) gyvenimui. Kai dėvėsi megztinį, jausiesi nepatogiai. Kai nedėvėsi – jausi kaltę. Išmesti irgi negali: o jei koks benamis radęs išsitrauks ir sušmėžuos su tuo megztiniu tiesiai priešais mamos akis?

Kitas pavyzdys: labai nuoširdi ir geranoriška bendradarbė, kurios infantilios frazės verčia mėginti nusigraužti sau ausis. Tačiau taip nedarai, greičiau jau priešingai – būni su ja malonus, nes jautiesi šiek tiek kaltas, kad jos nemėgsti.

Trečias pavyzdys: didaktinis menas. Čia kalbu ne apie viduramžių graviūras “nevalgyk iš kaimyno lėkštės” ir ne apie vaikiškos knygelės iliustracijas „kai laužai medelį, jam skauda“. Kalbu apie kūrinius, orientuotus į suaugusiųjų auditoriją. Kūrinius, kurių autoriai mano aštriai kritikuojantys šiuolaikinę visuomenę. Tačiau labai netikėtai šie kūriniai sukrinta į vieną krūvą identiškų paveikslėlių ant aukščiau minėtosios infantilios bendradarbės „facebook“ sienos. Tu nemėgsti šių kūrinių, bet iš dalies pritari jų idėjoms.

Arba pritari idėjoms, tačiau nemėgsti, kai tau pamokslaujama. Ši ilga įžanga buvo reikalinga tam, kad parodyčiau, kaip nudžiugau, atradusi šiuolaikinį tapytoją Till Rabus. Jo darbuose liečiamos šiukšlinimo, vartojimo ir kitos problemos, tačiau tai išreiškiama taip estetiškai ir neįkyriai, kad šiais darbais norisi dalintis, užuot niršus ant tų, kurie dalijasi. Siurrealistiniai pietūs, besivaipantys pajūryje, dėlionė su šiukšlių paveiksliuku, dailūs ir painūs padangų raštai ir kiti margumynai – dailininko svetainėje.

www.tillrabus.ch

8

Eko daiktas

„ABSURDO IDĖJŲ“ ŠVIESTUVAI

„MORKA PROJECT“ TERBELĖS

Šviestuvas stebi jus iš aukšto. Jis braižo šviesos apskritimą virš jūsų knygos ir padeda nepasiklysti tarp kambario daiktų. Kartais jis nutyla ir pritemsta, jūs nuperkate naują lemputę ir šviestuvas atsidūsėjęs vėl pradeda savo darbą.

Jei esate praleidę bent porą valandų atlošę galvą baldų parduotuvėje, žinote, kad išsirinkti tinkamą šviestuvą lengva nėra. Tas – pasenusio modelio, anam trūksta šviesumo, o šis pakabintas jūsų nedideliame bute tikriausiai liestų grindis. Norisi ir pinigų pataupyti, ir šiukšlėmis neapsikrauti. O pasigaminti šviestuvą pačiam atrodo šiek tiek... absurdiška idėja. „Absurdo idėjos“ teigia, jog jų pavadinimas skirtas ne šokiruoti: ši įmonė siekia beprasmybei suteikti prasmę, nepatogius daiktus paverčiant patogiais. Kaip? Sulydant sena ir nauja, nereikalingus, pasenusius daiktus apipinant naujomis medžiagomis pagal gerai sumanytą planą.

Be piniginių, papuošalų, rankinių ir kitų objektų „Absurdo idėjos“ teikia grafinio dizaino paslaugas, gamina baldus, kaklaraiščius ir šviestuvus. Paprastus ir prisitaikančius. Lempelės netemdo griozdiškas gaubtas: ji yra apipinta vielutėmis, kurios taip pat gerai derėtų tiek moderniame juodai-baltame miegamajame, tiek svetainėje su plastmasės išraitymais ant lubų. Ieškote kažko įžūlesnio?

Rinkitės šviestuvą su kompaktinių diskų gaubtu.

Nepaminėjau dar vieno dalyko: „Absurdo idėjų“ kainos nepakerta kojų.

Apie maišelius rašėme jau kokį šimtą sykių. Nevalia kaskart pirkti vis naujo plastikinio maišelio. Vėliau jie mėtosi šiugždančiom krūvom, nesuyra metų metais, o juos deginant, rodos, rūksta visas padangų laužas (t.y. blogai). Alternatyvų daugybė: drobiniai maišeliai ilgomis rankenomis, medžiaginiai maišeliai, susisukantys į mažytę dailią rožę, kurią galima prisisegti prie rankinės arba raktų, didelės rankinės iš panaudoto tento, išsiuvinėti, išpeltakiuoti maišeliai, pinti krepšeliai ir daug kitų. Šįsyk siūlome prekę lietuvišką – „Morka project“ terbeles (puikus žodis, ar ne?). Rankenos – iš reklamoje naudotos faneros ir plastiko atliekų, tinklelis – iš panaudotų plastikinių maišelių (tai štai kur jie dingo!). Skirtos neštis rankoje, geriausia – su pieno buteliu viduje. Kodėl pieno? Todėl, kad šios terbelės dvelkia kažin kokia nostalgija. Ar tai pririnktų vyšnių puodelis kaime, išsitiesęs katinas, o gal frazė „nubėk iki parduotuvės ledų“ skirta tau, kaip jauniausiajam. O gal tai raktelis ant kaklo, vanduo sifonuose po penkis litus ir moteriškė su pieno bidonu, nustatytą valandą įsitaisanti daugiabučių kiemuose. Gal nei tas, nei anas – kažkieno kito vaikystė (paauglystė?), kurią laikome sava. Kaip ten bebuvę, „Morka project“ maišeliai dvelkia kažkuo atpažįstamu.

Jei manote, kad tai – pernelyg sentimentalu, užmeskite akį į kitas „Morka project“ prekes. Tikrai atrasite kažką „aštresnio“!

morkaproject.blogspot.com

9

“Absurdo idėjų” šviestuvai: nuo 200 Lt.

www.ozonas.lt

Tema Rubriką remia maisto portalas „Meniu.lt“

In Vitro kotletų pateisinimai

Vita SURDOKAITĖ Jeigu šiandien išgirstame žmogų, kuris prisistato „mėsos augintoju“, visi pagalvojame apie ūkininką ar fermos darbuotoją, kuris augina vištas, kiaules ar jaučius, kurie tik po tam tikro laiko atsiduria ant mūsų stalo mėsos pavidalu. Ar pagalvotumėte apie baltu chalatu vilkintį mokslininką, kuris dirba nebe fermoje, o laboratorijoje, bet taip pat... augina mėsą. Mėgintuvėlyje. Socialinių distopijų kūrėjai tokią galimybę buvo numatę jau prieš keliasdešimt metų, o dabartiniai mokslininkai dėl keleto labai svarių priežasčių visomis jėgomis bando ją įgyvendinti.

Ateities maistas Pasaulyje šiuo metu gyvena beveik 7 milijardai žmonių. Pagal dabartinius skaičiavimus iki 2050 metų žmonių skaičius Žemėje bus pasiekęs 10 milijardų. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje auginama apie pora milijardų kiaulių ir virš milijardo galvijų. Kaip esant tokiai statistikai išmaitinti pasaulį, galutinai jo nesunaikinant? Į šį klausimą bandoma žiūrėti įvairiai, pradedant politizavimu apie griežtą populiacijos kontroliavimą (skamba labai naiviai), visuotiniu vegetarizmu (didžiajai pasaulio gyventojų daliai tai labai sunkiai suvokiamas dalykas), genetiškai modifikuotais organizmais ir augalais (visuomenė tarsi ir priešinasi tam, ko neišmano) bei dirbtinėmis sąlygomis „užauginta“ mėsa (gamintojų šūkis turėtų skambėti „Faršo užteks visiems!“). Maisto ir geriamojo vandens trūkumas ateityje taps vis opesne problema, maistas taps vertingesnis už bet kokį auksą, didės „maisto ieškotojų“ migracija ir tikriausiai nieko nebestebins pilietiniai ar tarptautiniai karai dėl derlingų teritorijų ir gėlo vandens (nebe naftos) telkinių.

Mokslininkai ir verslininkai suka galvas, kaip spręsti, rodos, nelabai išsprendžiamą problemą. Vienas iš galimų sprendimų yra dirbtinėmis sąlygomis laboratorijoje „užauginta mėsa“.

Kaip mes mėsą auginsim?

Mėsos gaminimo laboratorijoje, visų pirma, būtų atskiriamos vištų, kiaulių ar jaučių embrioninės arba suaugusios kamieninės ląstelės, tada jos patalpinamos į bioreaktorius ir maitinamos augalinės kilmės kultūra. Paskui ląstelėms mokslininkai „nurodytų“ formuotis į raumenų, o ne kaulų ar kitų organų audinius. Galiausiai ląstelės būtų treniruojamos, kad susiformuotų raumenų masė. Dabartinių tyrimų ir bandymų rezultatai rodo, kad kiekvienoje iš šių stadijų kyla didelių sunkumų. Greičiausiai besidauginančios ir augančios yra embrioninės kamieninės ląstelės, tačiau jas daug sunkiau kontroliuoti ir dauguma jų tam tikroje stadijoje „nusprendžia“ tapti smegenų ar kauliniu audiniu, bet ne raumenimis.

Suaugusios kamieninės raumenų ląstelės šios problemos neturi, tačiau jos dauginasi

gerokai lėčiau, todėl kalbant apie masinį mėsos auginimą, susiduriama su laiko sąnaudų problema. Kitas gąsdinantis dalykas yra tokios mėsos gamybos kaina. Kol kas tai yra be galo brangus procesas, visų pirma, dėl kultūros, kuri maitina ląsteles. Šiuo metu bandoma atsisakyti gyvulinės kilmės kultūrų, nes manoma, kad dumblinė kultūra yra pakankamai kokybiškas mėsos ląstelių maisto šaltinis, tačiau kol kas ir dumbliai yra brangūs.

Kita bėda kyla, kai kalbama apie raumens audinio sudarymą. Šiuo atveju, nėra kraujotakos sistemos, kuri aprūpintų ląsteles deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl reikia sugalvoti, kaip aprūpinti visas ląsteles maistu ir leisti joms jungtis į didesnius raumenų audinius. Moksliškai ši problema yra išspręsta, bet vis dar reikalingos specialios technologijos. Bet kurio iš šių procesų efektyvumo pagerinimas reikalauja tyrimų, bandymų ir, be abejo, krūvos pinigų. Gauti tokių futuristinių projektų finansavimą yra be galo sunku ir dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų.

Dažniausiai kalbant apie in vitro mėsą, žmonės ją asocijuoja su genetiškai modifikuotais organizmais ir didžiulių korporacijų noru monopolizuoti maisto rinką. Tai pat negatyvi reakcija kyla jau vien dėl termino „dirbtinė mėsa“, nes dauguma vegetarizmą propaguojančiųjų arba besirenkančiųjų tik mažų, ekologinių ūkių gyvulinę produkciją galvoja apie siaubingas gyvulių auginimo sąlygas ir dar baisesnes skerdyklas. Tokiu atveju labai svarbu visuomenę supažindinti su visais in vitro mėsos auginimo ypatumais ir privalumais.

Priežastys ir pateisinimai

paveiksliukas Nik Spencer for „Nature“

10

Dažnai sakoma, kad norint pateisinti vienokį ar kitokį kontroversišką reiškinį, tereikia labai pasistengti. In vitro mėsos atveju labai stengtis nereikia, nes, rodos, faktai kalba už save. Pati pirma ir labiausiai

Tema auginami siaubingomis sąlygomis ir vėliau žudomi, todėl valgydami dirbtinį kotletą vegetarai nesukels kančios. Kita, vadinamoji ekstremalioji vegetarų grupė mano, kad mėsos apskritai žmogui nereikia, nesvarbu, kokiu būdu ji išauginta. Todėl save gerbiantis vegetaras neturėtų labai džiaugtis šiais mokslo pasiekimais ir laukti in vitro kumpių.

Anot mokslininkų, in vitro mėsos tyrimai ir gamyba yra toks brangus malonumas, kad vargu, ar PETA 2012 metais apskritai turės kam tą prizą atiduoti.

įtikinanti priežastis, kodėl reikia auginti ir kitų infekcinių ligų, kylančių iš antisamėsą laboratorijose, yra nuolatos didėjantis nitarinių gyvulių auginimo sąlygų ir genų ir ateityje didėsiantis mėsos poreikis. Žimutacijų. nant, jog galvijų auginimas yra atsakingas už 18 % šiltnamio dujų išmetimą (2006 Vartotojų nuomonė metų Jungtinių Tautų tyrimų duomenimis), o intensyvi gyvulininkystė prisideda prie Vienas pagrindinių laboratorijoje gamimiškų mažėjimo, derlingos dirvos ir vannamos mėsos trūkumų yra taip vadinamas dens trūkumo, kažin ar dar labiau intensy- „fui“ faktorius. Žmonės visais laikais įtariai vinti gyvulininkystę ir toliau eikvoti žemės žiūrėjo į tai, kas nenatūralu, sintetiška, neresursus būtų protingas didėjančios žmoįprasta. Nors dauguma net neįsivaizduoja, nių populiacijos ir maisto poreikio sprendi- iš ko pagamintas mėsainis ar šaldyti žuvies mas. Jau vien ko vertas faktas, kad vienam piršteliai, tačiau visi mano, kad tikros kiaukilogramui jautienos yra sunaudojama apie lienos, vištienos ar tikros žuvies juose gali15 000 l. vandens. ma aptikti. Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad Oksfordo universiteto doktorantė dirbtinės mėsos dauguma žmonių nepirktų Hanna Tuomisto tyrė mėsos (auginamos ir nevalgytų dėl to, kad ji jiems atrodo dirbtradiciniuose ir ekologiškuose ūkiuose bei tinė, netikra, nesveika, beskonė, šlykšti ir t.t. laboratorijoje) poveikį aplinkai. Šis tyrimas Visgi mokslininkai ir pramonininkai tikisi, atskleidė, jog laboratorijose auginamai ir kad in vitro mėsa savo skoniu ir maistinėmelsvabakterėmis (lot. Cyanobacteria) mai- mis savybėmis nenusileis įprastinei, tačiau tinamai mėsai reiktų sunaudoti maždaug bus pigesnė, sveikesnė ir pagaminta naudo35-60 % mažiau energijos, šiltnamio dujų jant gerokai mažiau išteklių. emisijos sumažėtų 80-95%, o naudojamos Maitinantis vegetariškai, sunaudojama žemės plotas ‒ 98%, palyginus su tradicine apie 35% mažiau vandens ir 40% mažiau gyvulininkyste. energijos. Jeigu in vitro mėsą būtų galiKita teigiama megintuvėlinės mėsos ma gaminti masiškai, poveikis aplinkai pusė yra jos „moralinis veidas“. Jei ši mėsa sumažėtų milžiniškai. Dėl minimalaus taps pasiekiama ir įkandama plačiajai poveikio aplinkai ir humaniškų principų visuomenei, dauguma rinksis bekraujį ši alternatyva atrodo itin patraukli aplinmėsos variantą. Juk išprusę vartotojai žino, kosaugininkams ir vegetarams. Štai PETA kokiomis siaubingomis sąlygomis fermopaskelbė dovanosianti 1 milijoną dolerių se auginamos vištos, kiaulės ar karvės, ir tiems, kurie iki 2012 metų birželio sugebės kokiais nesuvokiamai žiaurias būdais gypagaminti in vitro vištienos kotletą, skonio vuliai kankinami skerdyklose. O tie, kurie ir tekstūros savybėmis nenusileidžiantį nevalgo mėsos, nes jiems gaila gyvulių ir įprastam vištienos gaminiui. Taip pat turi jie nenori sukelti kančios, turėtų taip pat būti sukurtos sąlygos masinei šios mėsos džiaugsmingai sutikti naujos kartos kepsgamybai ir užtikrinta kompetentinga šio nius, kuriuos gaminant nebuvo nužudytas produkto kaina. Pačioje PETA (People for nė vienas paršelis.

Ethical Treatment of Animals) organizaMokslininkai tvirtina, jog tokia mėsa cijoje beveik kilo karas dėl šio pasiūlymo bus netgi sveikesnė. Tai bus puikus baltytinkamumo ir pačios vegetarinės mitybos, mų šaltinis be jokių papildomų priedų: soir filosofijos principų. Ar in vitro mėsą bus čiųjų riebalų rūgščių, hormonų, antibiotikų, galima vadinti vegetariška? Išsiskiria dvi E.colli ir salmonella bakterijų, gyvsidabrio stovyklos: vieni vegetarai tvirtina, kad tai ar dioksinų. Tai pat išnyks rizika susirgti bus puikus baltymų šaltinis, kurį gaminant/ ir mirti nuo kempinligės, paukščių gripo auginant nenukentės gyvūnai, jie nebus 1

Kiekvieną kartą išgirdus apie naujausius mokslo pasiekimus, galimybę kažką naujo sukurti, susintetinti, pagerinti ir patobulinti, žmones aplanko toks dvejopas jausmas: viena vertus, džiaugiamės, kad žmogaus protas ir galimybės, rodos, beribės. Kita vertus, šiek tiek prisibijome naujovių ir vis pagalvojame ‒ o kuo visa tai gali pavirsti ateityje. Anksčiau minėtasis „fui“ faktorius kyla iš refleksinės reakcijos į tai, kas antgamtiška, t.y. nenatūralu, nevyksta be žmogaus ir technikos įsikišimo. Ypač kai kalbame apie maistą, sveikatą ir naują gyvybę, pagrindinius žmogiškojo išlikimo faktorius, pasireiškia tas natūralus, įgimtas ir dar neprarastas vidinis supratimas apie tai, kas tinkama, gera, sveika, gamtiška, ir tai, kas prieštarauja darniam žmogaus ir gamtos santykiui. Gyvybė yra stebuklinga ir nenuspėjama. Ji prasideda viena mažyte ląstele ir stipraus impulso veikiama sugeba įgauti pačias įvairiausias formas, tapti kūnu ir funkcionuoti savarankiškai. Kas suteikė teisę žmogui žaisti Dievą ir kurti gyvybės impulsus bei kūno dalis, o paskui juos apriboti stikline kolba, neleidžiant jiems tapti savarankiškais kūnais (mat taip ekonomiškai ir ekologiškai efektyvu)?

Kad ir kaip bežiūrėtume, laboratorijose užaugintos mėsos parduotuvėse turėtume sulaukti gana greitai, gal net greičiau nei tikimės. Iš pradžių tai bus tiesiog „žalesnė“ ir pigesnė alternatyva įprastai mėsai, todėl kiekvienas galės nuspręsti, ką rinktis. Ir nuo šių pasirinkimų masto priklausys tolimesnė laboratorinės mėsos raida ir gamybos bei vartojimo mastai. Geros rinkodaros taktikos ir reklaminės kampanijos pamažu turėtų išstumti „fui“ faktorių. Ir tada, norisi tikėti, kad tik nuo mūsų pačių priklausys, ką mes valgysime ir kuo mes tapsime ateityje. Skanaus!

Tolesniam domėjimuisi: www.futurefood.org www.foodethicscouncil.org www.fao.org

Environmental Impacts of Cultured Meat Production. Hanna L. Tuomisto and M.Joost Texeira de Mattos, University of Oxford, Wildlife Conservation Research Unit & University of Amsterdam, Swammerdam Institute for Life Sciences. 2011.

www.ozonas.lt

11

Žaidimai su gyvybe

Tema Rubriką remia maisto portalas „Meniu.lt“

Badas šiuolaikiniame pasaulyje – problema be sprendimo būdo?

Kamilė SAKALAUSKAITĖ

Dėl gamtinių, ekonominių ir politinių priežasčių kai kuriuose pasaulio regionuose vyrauja badas. Labiausiai šis socialinis reiškinys paplitęs Afrikoje, į pietus nuo Sacharos esančiuose gyvenamuose plotuose, taip pat Lotynų Amerikos, Azijos šalyse.

Anot tinklapio www.globalissues.org įkūrėjos Anup Shah, kiekvienais metais nuo bado miršta devyni milijonai žmonių, iš jų 60% – vaikai. Tuo pačiu metu galingiausiose pasaulio valstybėse pagaminamas per didelis kiekis maisto atsargų, todėl tūkstančiai tonų gaminių sugenda arba yra sunaikinami. Vien Didžiojoje Britanijoje sunaudojama tik 60-70% visų vartojimui tinkamų maisto produktų. Toks gamybos ir vartojimo geografijos nesutapimas – viena didžiausių šių dienų problemų.

Maisto atliekų problema Išmetamų maisto produktų kiekio augimo problema aktualiausia išsivysčiusiose JAV šalyse. Anup Shah teigimu, 40-50% jose auginamų produktų niekada nepasiekia vartotojų, o iš likusių maisto atsargų pirkėjai sunaudoja tik 30%. Per metus tokie vartotojai „išmeta“ apie 600$, o visoje šalyje išmetamo maisto vertė tuo pačiu laiko tarpu siekia 75 mlrd. dolerių. Net populiarų greito maisto užkandinių išmetamų maisto produktų kiekis siekia 40%.

Neatsakingas produktų gaminimas ir vartojimas daro nemažą žalą aplinkai.

Norint apsaugoti ir išauginti atitinkamą produktų kiekį, reikalingos didesnės pesticidų ir trąšų sąnaudos, o tokių gaminių transportavimui sunaudojamas nemažas kiekis kuro. Maisto gaminimo ir jo atliekų puvimo proceso metu išsiskiria metanas ir anglies dioksidas – šiltnamio efektą sukeliančios dujos, lemiančios klimato pokyčius.

Maisto atliekų problema jau pripažinta kaip itin svarbi, šalys keliasi tikslus, kaip ją spręsti, kuriasi net atskiros organizacijos, kurių misija kovoti su maisto atliekų augimu (pavyzdžiui, www.lovefoodhatewaste. com D. Britanijoje).

Klimato pokyčiai Dažniausiai badas atsiranda regionuose, kuriuose vietinių maisto resursų kiekis per mažas visų gyventojų aprūpinimui. Tokią socialinę situaciją lemia keletas veiksnių.

Vienas iš jų – maisto produktų auginimui nepalankus klimatas. Nederliaus priežastimis gali būti ilgai užsitęsusios sausros ar liūtys, maistinių kultūrų ligos, stichinės nelaimės ir pan. Dėl šių priežasčių maždaug ketvirtis besivystančiose šalyse auginamų produktų sugenda dar prieš subrandindami vartojimui tinkamus vaisius. Išauginti ir išlaikyti tam tikras agrokultūras taip pat trukdo temperatūrų pokyčiai. Pavyzdžiui,

Iš alkio nusilpęs vaikas Dolo Ado stovykloje, Afrikoje.

Cate Turton Department for International Development nuotrauka

12

vidutinė metinė oro temperatūra 2006 m. Kenijoje padidėjo vienu, o Etiopijoje – 1,3°C. Tokia temperatūros svyravimo ir nesiliaujančių liūčių kombinacija kelia grėsmę agrokultūrų auginimui. Naujausiais žurnalo „The Royal Society“ duomenimis, XXI amžiaus pabaigoje daugiau nei 20% Rytų Afrikos šalių pasėlių bus nebetinkami naudojimui, ir tai net 50% sumažins išauginamų ankštinių maisto produktų kiekį. Gyvenant tokiomis agrarinei kultūrai nepalankiomis sąlygomis, nėra galimybės apsirūpinti maisto atsargomis, todėl pasitaikius nederlingiems metams bado grėsmė dar labiau išauga.

Nualintas dirvožemis Įvairiose pasaulio valstybėse badą sukelia dirvos nualinimas cheminėmis medžiagomis. Daugiausia dirvožemį teršia pramonės ir energetikos įmonės, teršalai į žemę patenka su krituliais, nuotekomis, išmetamosiomis dujomis ir pan. XX a. viduryje prasidėjusios „Žaliosios revoliucijos“ metu akivaizdžiai padidėjo pasaulinės žemės ūkio produkcijos kiekis, išvestos efektingesnės, didesnį derlių duodančios augalų veislės, besivystančiose šalyse pradėtos naudoti trąšos, pesticidai, įvairios šiuolaikinės technologijos. Tokiu būdu buvo pagerintas šių šalių gyvenimo lygis, žmogaus sunaudojamo maisto kiekis padidėjo 25%. Tačiau mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimas sukėlė nemažai ekologinių problemų. Intensyvus ūkininkavimas paveikė dirvos vandens režimą, padidino druskingumą bei paspartino dykumų plitimą. Užterštas dirvožemis turi neigiamą poveikį vietinių gyventojų sveikatai. Į dirvą patekę metalai, tokie kaip švinas ir chromas, taip pat nafta, įvairūs tirpikliai bei pesticidai, yra chroniškų ligų bei įgimtų sutrikimų sukėlėjai.

Didelis kiekis benzolo dirvoje gali sukelti onkologines ligas, tokias kaip leukemija.

Gyvsidabriu užterštose vietovėse gyvenan-

Tema

Badaujančių vaikų koncentracija pasaulyje.

Badas ir politika Maisto produktų trūkumą gali sukelti ir politinė padėtis šalies viduje. Kai kuriose badaujančiose šalyse daugelis žemdirbystei ar gyvulininkystei tinkamų žemės plotų priklauso valstybei. Tokiu atveju, maisto auginimui tinkamos žemės eksploatavimu rūpinasi arba šalies valdžia, arba užsienio kapitalo įmonės. Maždaug 60% iš visų Afrikoje dirbančių žmonių uždarbiauja užsienio įmonių sukurtame agrokultūros sektoriuje. Pasak „Food and Development Policy” instituto vadovo Peter Rosset, nuo 1996 m. įvairių šalių vyriausybių vykdoma politika lėmė mažųjų ūkių ir kooperatyvų nykimą Šiaurės ir Pietų šalyse. Daugelis užaugintų produktų eksportuojami, o netobula besivystančių šalių susisiekimo sistema neleidžia plėtotis atsargų keitimuisi šalies viduje. Smulkiesiems ūkininkams užkraunama mokesčių našta apsunkina materialinių ir natūrinių atsargų kaupimą.

Kreditų privatizavimas tokiose šalyse dar labiau apsunkino mažųjų ūkių padėtį, kadangi pelnas, gaunamas iš produktų, per mažas įsiskolinimams padengti. Sunkią trečiųjų šalių mažųjų ūkių padėtį taip pat lemia konkurencinių sąlygų su pasaulinio masto įmonėmis nebuvimas.

Maistas – pinigai Badas taip pat vyrauja šalyse, kuriose

www.ozonas.lt

yra maisto, tačiau nėra už ką jo nusipirkti. Anot knygos „Globalios problemos ir kapitalizmo kultūra“ autoriaus Richard H. Robbins, žmonės, neturintys pakankamai pinigų maistui įsigyti, pasaulio ekonominėje sistemoje neužima svarbios vietos, nes uždirba per mažai ir nepapuola į perspektyvių pirkėjų grupę. Todėl suprantama, jog nei vienas gamintojas nenorės auginti ir aukoti produktų žmonėms, kurie jų negali nusipirkti. Užsienio kapitalo įmonės, naudojančios besivystančių šalių žemę, dažniausiai augina produktus, skirtus eksportavimui ir duodančius didžiausią pelną: medvilnę, arbatą, cukranendres, tabaką, kakavą, sizalį ir pan. Dideli plotai sausumos naudojami galvijų ganykloms ir fermos įrengti, tačiau visa jų produkcija atitenka šalims, galinčioms už ją tinkamai atsilyginti.

Besivystančių valstybių gyventojai, per dieną uždirbantys 1$ ar net mažiau, neįstengia įsigyti brangių importinių produktų ar net vietinės kilmės produktų.

Problemos sprendimas Kaip didžiausią bado pasaulyje paplitimo priežastį Anup Shah nurodo netinkamą besivystančių šalių žemės nuosavybės ir naudojimo sričių pasiskirstymą, taip pat išsivysčiusių šalių manipuliavimą politine ir ekonomine galia. Labdara užsiimančios valstybės turėtų ne tik remti badaujančias provincijas maisto ir kitais ištekliais, bet ir leisti joms pačioms užsiauginti reikalingą kiekį maisto produktų bei sudaryti tinkamas politines ir ekonomines sąlygas gaminių keitimuisi šalies viduje. J. W. Smith

teigimu, iš savo gyvenamųjų vietų išvyti, silpni besivystančių šalių gyventojai turėtų būti teisėtai apsaugoti nuo daugianacionalinių korporacijų įtakos, atgauti ir patys dirbti savo žemes. Tokiu atveju vietiniai gyventojai galėtų auginti ir naudoti aukštą maistinę vertę turinčias grūdines kultūras, vaisius ir daržoves, atsisakydami didelių natūrinių sąnaudų reikalaujančios mėsos ir žuvies pramonės. Taip pakoregavus mitybą pasaulyje badautų daug mažiau žmonių.

Badas kaip gyvenimo būdas Kol milijonai žmonių pasaulyje badauja dėl maisto stygiaus ar prastos materialinės padėties, kai kurie išsivysčiusių šalių gyventojai badą renkasi kaip išeitį iš ligų ar natūralų kūno valymo būdą. Tokio proceso idėja – leisti pailsėti virškinimo sistemai, taip sudarant sąlygas organizmo apsivalymui.

Pradėjus badauti, žmogaus organizmas patiria didelį stresą, kadangi privalo pereiti prie endogeninės mitybos režimo ir imti naudoti visas sukauptas maisto medžiagas. Ši kūno gydymo terapija, plačiau paplitusi JAV, taikoma ir keliose Europos klinikose.

Kita vertus, per ilgai užsitęsęs badavimas gali sukelti amenorėją, vidurių užkietėjimą arba viduriavimą, įvairias alergijas, taip pat lemti emocinius pokyčius, sukelti depresiją ir miego sutrikimus.

Tolesniam domėjimuisi: www.endhunger.org www.globalissues.org www.foodfirst.org

13

tys žmonės dažniau serga sunkiomis inkstų ligomis, o chloru paveiktas dirvožemis gali sukelti centrinės nervų sistemos pakitimus.

Tema Rubriką remia maisto portalas „Meniu.lt“

„Šlamštamaisčio“ dykumų plėtra Kamilė SAKALAUSKAITĖ

The Food Junk nuotraukos

Ar dažnai susimąstote, kokį maistą valgote ir koks jo poveikis organizmui? Pasaulyje paplitęs „šlamštamaistis“ (ang. junk food) jau kurį laiką traukia ir mūsų šalies vartotojus. Greitai ir be didelių pastangų pagaminamas, ilgai negendantis maistas padeda sutaupyti laiko, tačiau jo sudėtyje esančios medžiagos kelia pavojų sveikatai. „Šlamštamaisčiu“ vadinami produktai, turintys labai mažą maistingumo vertę, o kai kurie jų ingridientai trikdo normalią organizmo veiklą. Tokiuose gaminiuose gausu prisotintųjų riebalų, konservantų, cukraus arba druskos, mažiau naudojamos vaisių ir daržovių bei kitų skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų turinčios gėrybės. Įvairūs priedai pagerina produktų spalvą, skonį, kvapą ir išvaizdą.

Atsiradimo istorija Greito maisto idėja kilo dar antikos laikais, siekiant greitai patenkinti įvairių pakeleivių, tokių kaip piligrimai, bei namų ūkių, neturinčių maisto gamybai reikalingų agregatų, poreikius. Kone populiariausią greito maisto produktą – sumuštinį ‒ 1762 m. „išrado“ John Montagu, nusprendęs, jog neverta gaišti darbui skirto laiko ilgam maisto gaminimui. Dešrainio istorija prasideda 1939 m., Carl Karcher sugalvojus šį produktą pardavinėti automobilių stovėjimo aikštelėse. XX a. viduryje ypač išpopuliarėjo greito maisto produktų vartojimas mašinose, todėl ėmė steigtis užkandinės, aptarnaujančios vairuotojus jiems neišlipant iš automobilių. Pirmasis „McDonald’s”greito maisto restoranas, atidarytas 1939 m., į „šlamštamaisčio“ pramonę įvedė iki šiol nepakeičiamą naujovę – plastikinius ir popierinius indus bei maišelius. Šiuo metu 119 pasaulio šalių veikia daugiau kaip 31 tūkst. „McDonald’s” užkandinių, kuriose dirba apie 1,5 mln. žmonių.

14

Populiarumo priežastys Nesveiko maisto kultas sparčiai populiarėja dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tokių produktų gaminimas užima mažai laiko – pusfabrikačio paruošimas vartojimui užtrunka penkias minutes, o užsukę i greito maisto užkandinę papietausite per ketvirtį valandos. Antra, daugelis nesveikus maisto produktus gaminančių įmonių didelį dėmesį skiria rinkodarai – juk perspektyviems pirkėjams patinka masyvios reklamos su akcijomis ir kitais naudingais pasiūlymais.

Kadangi tokiam „šlamštamaisčio“ populiarinimui išleidžiamos didelės sumos pinigų, kenčia jo sudėtis – kokybiški produktai pakeičiami pigesniais, žalingesniais sveikatai. Tokiu būdu daugiau lėšų galima skirti ir akį patraukiančiam gaminio įpakavimui, pvz., metalinė „Coca Cola“ skardinė kainuoja daugiau nei gėrimo sudėtinės dalys (vanduo su įvairiais priedais, rafinuotas cukrus ir kofeinas). Dažniausiai kokybiški, ekologiški maisto produktai dėl jau nurodytos priežasties kainuoja mažiau už

„šlamštamaistį“. Didžiausią poveikį spalvingi nesveiko maisto vartojimo anonsai daro vaikams. Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos tyrėjai nustatė, jog daugiau laiko prie televizoriaus praleidžiantys nepilnamečiai linkę vartoti greito maisto produktus, turinčius mažą maistinę vertę. Dėl šios

Tema priežasties Amerikos pediatrų akademijos mokslininkai, norėdami sumažinti viršsvorį turinčių vaikų skaičių, rekomenduoja tėvams riboti prie televizoriaus praleidžiamą laiką.

Taip pat populiaru vartoti egzotiškus, iš kitų pasaulio šalių atvežtus produktus, ypač vaisius ir daržoves. Kad šios prekės išliktų patrauklios pirkėjo akiai visos kelionės metu, jos paveikiamos chemikalais, sustabdančiais gedimą ir kitus natūralius pokyčius. Pirkėjai nėra informuojami, kokias apdorojimo technologijas naudoja eksportuotojai. Cheminėmis medžiagomis dažniausiai būna apdoroti citrusiniai vaisiai, persikai, ananasai, mangai, avokadai, obuoliai ir kriaušės. Prie nepatikimų, daug che-

imuninė sistema ir didėja galimybė susirgti infekcinėmis ligomis. Toks maistas ypač kenkia vaikams. Negaudami pakankamai augimui reikalingų vitaminų ir geležies, jie gali tapti anemiški arba hiperaktyvūs. Dėl kalcio trūkumo vaikų dantys, kaulai ir nagai pasidaro trapūs.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 2008 m. maždaug 1,5 mlrd. suaugusiųjų visame pasaulyje turėjo antsvorio problemų, iš jų 200 mln. vyrų ir apie 300 mln. moterų grėsė nutukimas. 2010 m. beveik 43 mln. vaikų iki penkerių metų viršijo normalaus svorio normas. Anksčiau manyta, jog tokie kūno masės indekso pakitimai yra išsivysčiusių šalių problema, tačiau pastaruoju metu šis reiškinys aktualesnis

konservantai – E210, E211, E212, E213, E214, E215, E219, E230, E249, E252, E280, E281, E282, E283. Kita vertus, ne visi priedai, žymimi E raide, yra kenksmingi. Pavyzdžiui, konservantas E300 nuo senų laikų žinomas kaip citrinos rūgštis.

Maisto dykumos

Urbanistinėse tankiai gyvenamose teritorijose (ypač JAV) atsiranda vietovių, kuriose dideliu atstumu nerasite kitokio maisto nei „šlamštamaistis“. Dažniausiai tokių miestų ar rajonų gyventojai priklauso socialinių ir ekonominių mažumų bendruomenėms. Kokias vietoves galima vadinti maisto dykumomis, apskaičiuojama pagal atstumą tarp gyvenviečių ir artimiausių parduotuvių. Tyrėjos Mari Gallagher arvardo visuomenės sveikatos mokyklos tyrėjai nustatė, „Research & Consulting Group“ atliktame maisto dykviečių JAV tyrime nurodoma, jog daugiau laiko prie televizoriaus praleidžiantys jog vartotojai, gyvenantys toli nuo prekynepilnamečiai linkę vartoti greito maisto produktus, turinčius bos centrų, tačiau turintys visas galimybes naudotis greito maisto užkandinių paslaumažą maistinę vertę. gomis, dažniau patiria priešlaikinę mirtį arba suserga chroniškomis ligomis. Dažniausiai tokių dykumų gyventojai, norėdamažas ar vidutines pajamas gaunančiose mikalų auginime naudojančių šalių priskimi įsigyti kokybiškų produktų, neturi kitos valstybėse. Nustatyta, jog 35 mln. antsvorio riamas Marokas, Pakistanas, Iranas, Kinija, išeities, kaip pėsčiomis arba visuomeniniu Turkija bei Egiptas – jų produktuose dažnai turinčių nepilnamečių gyvena besivystransportu keliauti tolimus atstumus. Matančiose, o 8 mln. – išsivysčiusiose šalyse. randama pesticidų, mikotoksinų, sorbatų žas pajamas gaunantys vartotojai, sudaranMaterialine gerove besirūpinančių valstyir sulfitų. Perkant produktus, vertėtų susitys svarią daugumą maisto dykviečių gybių gyventojai paprastai vartoja aukštesnės mąstyti, ar norime mokėti už jų sudėtį, ar ventojų, nesivargina ieškoti sveiko maisto, kokybės, sveikesnį maistą, todėl jų fizinės už įpakavimą bei reklamą. kadangi tiesiog negalėtų jo įpirkti. Vienas sveikatos rodmenys kur kas geresni. iš šios problemos sprendimo būdų – užsiDidžioji pastarųjų metų baimė – aroimti miesto sodininkyste. Tinklapio www.

Poveikis organizmui matą ir skoni stiprinančios medžiagos. seedingchicago.com duomenimis, Čikagos Paplitusi nuomonė, jog visi maisto priedai, mieste planuojama išplėsti bendrijų sodus Nesveiko maisto vartojimas sukelia bei skatinti ūkių ekonominę plėtrą, darbo nemažai sveikatos sutrikimų. Nuolatiniams žymimi raide „E“, pavojingi sveikatai. Šiomis raidėmis išmarginta daugelis „šlamštavietų kūrimą, taip padidinant maisto dygreito maisto restoranų klientams ir kimaisčio“ etikečių. Gamintojai teisinasi, jog kumų gyventojų prieigos prie sveikesnio tiems „šlamštamaisčio“ mėgėjams gresia be šių priedų nebūtų įmanomas toks platus maisto galimybes. Panašios strategijos šiuo nutukimas, padidėja rizika susirgti antro maisto produktų asortimentas didžiuosiuo- klausimu imasi ir kitos didžiosios JAV valstipo diabeto formomis, osteoporoze, kaulų se prekybos centruose, nes produktai greitijos. retėjimu, kepenų akmenlige, įvairiomis tai gestų ir negalėtų išstovėti lentynose po širdies ligomis, alergijomis, vėžiu ir kt. kelis mėnesius, o prekiauti sveikais, tačiau Valgydami nesveiką maistą, negauname Tolesniam domėjimuisi: greitai gendančiais produktais tiesiog neap- www.hsph.harvard.edu pakankamai medžiagų, reikalingų homesimokėtų. Išskiriami vėžį galintys sukelianti www.marigallagher.com ostazei palaikyti, todėl silpnėja organizmo

15

H

www.ozonas.lt

Misija - VEIKTI! Gintarė JONUŠAUSKAITĖ

Lietuvos gamtos fondas

Kas ką veikia Lietuvoje? Pažinkime, bendraukime, bendradarbiaukime ir kurkime kartu!“ Įsikūrė: 1991m. Būstinė: Vilnius. Vadovauja: Valdyba ir dalininkų susirinkimas.

Vykdomasis direktorius: Nerijus Zableckis.

Darbuojasi: 15 įvairių gamtosaugos sričių specialistų.

Misija: rūpintis Lietuvos gamtos įvairovės išsaugojimu ir atkūrimu bei siekti tvaraus gamtos turtų naudojimo.

Vizija: supratingi ir aplinką gerbiantys šalies gyventojai, su saiku naudojantys ir besidalijantys su kitais gamtos ir jos turtų bei vertybių teikiamais privalumais.

Veiklos kryptys: Saugomų rūšių ir buveinių apsauga; Atsakinga miškininkystė; Baltijos jūros taršos prevencija; Aplinkai draugiškas ūkininkavimas; Tvari žuvininkystė; Visuomenės aplinkosauginis švietimas.

Narystė: Pasaulio gamtos fondo (www. wwf.org) asociuotas partneris Lietuvoje; Pasaulio gamtos sąjunga (www.iucn.org); Europos gamtos apsaugos centras (www. ecnc.org); Europos saugomų teritorijų asociacija (www.eurosite.org); Europos krantosaugos sąjunga (www.eucc.nl); CEEWEB (www.ceeweb.org); OCEAN 2012 (ocean2012.eu).

Lietuvos gamta – tai jūra, miškai, laukai, pievos, upės... Kažkam šie žodžiai siejasi su atostogomis, kitiems – tiesiog vaizdai pro automobilio langą, o kai kuriems – pragyvenimo šaltinis. Tuo tarpu Lietuvos gamtos fondas pirmiausiai čia įžvelgs ekosistemas ir gyvąją gamtą, kurią neišvengiamai veikia žmogus.

Ieškoti tvaraus santykio tarp mūsų civilizacijos ir gyvosios gamtos – viena iš svarbiausių misijų šių dienų pasaulyje. Lietuvos Gamtos Fondas (LGF) šioje srityje dirba jau 20 metų. Šįkart apie juos.

Ko nori miegapelė?

LGF yra Pasaulio gamtos fondo asocijuotas partneris Lietuvoje, vadovaujasi tais pačiais darbo principais, net ir jų logotipai panašūs. Ar pastebėjote, kas slepiasi LGF logotipe? Susipažinkite – didžioji miegapelė – tai reta ir saugoma rūšis, gyvenanti Lietuvos miškuose. Šis gyvūnas logotipe atlieka ir simbolinę funkciją – miegapelė apsigyvena tik visaverčiuose miškuose, kur gausi biologinė įvairovė ‒ taigi ji yra nepažeistos ekosistemos bei tvarių žmogaus ir gamtos santykių – LGF siekių – simbolis.

Paklausus, kas yra tas tvarus žmogaus ir gamtos santykis, LGF vadovas N. Zableckis akcentavo, kad žmogaus veikla yra neatsiejama nuo gamtos: gamta yra išteklių šaltinis mūsų maistui, namams, industrijai, tačiau išteklių gavyba neabejotinai veikia ekosistemas.

Siekiamybė – naudotis gamtiniais resursais taip, kad dėl to nenukentėtų biologinė įvairovė ir ekosistemos, o gamtiniai resursai liktų atsinaujinantys ateities kartoms.

Arčiau Žemės Anot fondo vykdančiojo direktoriaus, „Lietuvos gamta bus tiek gaji, kiek atsakingi bus Lietuvos ūkininkai ir miškininkai“. Todėl fondo veikla yra stipriai orientuota į darnaus ūkininkavimo ir miškininkystės skatinimą. „Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas“ – kasmet vykstantis konkursas visame Baltijos jūros regione, kuriuo ūkininkai skatinami mažinti azoto ir fosforo medžiagų patekimą į aplinką.

Konkursą rengia Pasaulio gamtos fondas, Lietuvoje jam talkina LGF. Kaip žinia, trąšose esančios maistinės medžiagos iš žemės ūkių patenka į upes, o vėliau ir į Baltijos jūrą, ‒ labiausiai užterštą jūrą pasaulyje, ‒ taip prisidėdamos prie jos eutrofikacijos. Įdomu tai, kad konkursą laimi ne tie ūkininkai, kurie sunaudoja mažiausiai trąšų, o tie, kurie išradingai ir dėmesingai dirba su savo ūkiu: veda užrašus apie trąšų panaudojimą ir derliaus rezultatus, eksperimentuoja mažindami trąšų kiekius. LGF platina šias idėjas Lietuvoje rengdami seminarus ir leidinius, tačiau tarp Lietuvos ūkininkų pastebima, kad jie nenori bandyti keisti savo praktikos, paeksperimentuoti ir pažiūrėti, kas bus. O be reikalo, nes tokie „eksperimentai“ gali atnešti ir finansinės naudos.

Trečdalį mūsų šalies ploto užima miškai, tačiau, pasak N. Zableckio, trūksta atsakingos miškininkystės pavyzdžių. Tiesa, jau daugiau nei 100 Lietuvos miško ūkių turi „Forest Stewardship Council“ (FSC) sertifikatą, tačiau LGF į atsakingą miškininkystę žiūri plačiau. Tai ir bioįvairovės miške užtikrinimas, ir kirtimai nepažeidžiant miško dangos, ir leidimas miškui ataugti pačiam,

16

be atsodinimo... Tokie principai šiandien dar kertasi su nusistovėjusiais miškininkystės metodais, todėl LGF įrengė du pažintinius takus privačiuose miškuose, kurie yra tvarkomi pagal jų atsakingos miškininkystės filosofiją. Juos galite atrasti pagal nuorodas LGF tinklapyje ir patys nuvykti pasižiūrėti.

Svarbi Lietuvos gamtos dalis yra jūra. LGF tikriausiai yra pagrindinė organizacija Lietuvoje, aktyviai kelianti Baltijos jūros užterštumo ir saikingo žuvų išteklių naudojimo klausimą. Jų puslapyje galite rasti žuvų vartotojo gidą – patarimų rinkinį, kokias žuvis galima valgyti ir kokių geriau vengti. Tačiau šia tema jau tiek prirašyta, kad geriau papasakosiu jums apie Balinį vėžlį – dar vieną LGF globojamą rūšį.

Geležinės varlės Ar žinojote, kad Lietuvoje gyvena vėžliai? Tai baliniai vėžliai, kuriuos mūsų vietos gyventojai nuo seno vadina „geležinėmis varlėmis“. Užauga jie vos delno dydžio, tačiau gyvena net 100 metų.

Jei jums labai pasiseks, šį vėžlį sutiksite Dzūkijos miškuose: saulėtą popietę galite užklupti juos snaudžiančius prie seklių ir šiltų balų, bet svarbu prieiti tyliai. Dėl besiplečiančios žmogaus veiklos (miestelių, kelių, dirbamų žemės plotų, melioracijos) šie vėžliai gyvena mažomis uždaromis populiacijomis ir dėl to rūšiai kelia grėsmę per maža genų kaita. LGF šiuo metu vykdo projektą, kuriuo siekiama sukurti ekologinį koridorių, leisiantį balinių vėžlių popluliacijoms susisiekti tarpusavyje.

Pajausti gamtą Apima jausmas, kad LGF yra organizacija, kuri savo darbais skatina mus grįžti arčiau žemės, pajausti gamtą savo aplinkoje.

LGF yra išleidęs daug leidinių įvairiomis savo veiklos temomis, dalyvauja seminaruose, taip pat skaito paskaitas žemės ūkio mokymo įstaigose apie atsakingą žemdirbystę. Tačiau patys pastebi, kad šios specialybės kursų nuolatos mažėja: „Rodos, visi nori būti barmenais ir galiausiai išvažiuoti į Angliją“, ‒ pastebėjo N. Zableckis. Iš tiesų visuomenėje galima pastebėti vis didėjantį atotrūkį tarp natūralių, fizinių procesų ir mūsų interesų: daugelis gabių protų nori būti vadybininkais, teisininkais ir kitais žodžio meistrais, tuo tarpu retai kuris susimąsto, kas būtina žmogui gyvenant pasaulyje.

Apibendrinant, džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie pažįsta mūsišką gamtą, dirba jos labui ir moko kitus sekti savo pavyzdžiais, kurių visų čia negalėjau aprašyti.

Išsamiau: www.glis.lt

Klimatas

Patarimai, norintiems

prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

Paulius SADAUSKAS

Klimatas mūsų planetoje kinta dėl daugelio priežasčių. Kai kurios problemos yra išties globalios ir tik labai susivieniję galėtume jas išspręsti. Visgi prie klimato pokyčių prisideda ir daugybė smulkmenų, kurias esame pajėgūs kontroliuoti. Iš tiesų atkreipę dėmesį vos į kelias detales mus supančioje aplinkoje, galime taupyti ne tik savo išlaidas, bet ir daug svarbesnes vertybes. Štai keli patarimai, norintiems asmeniškai prisidėti prie klimato pokyčių mažinimo.

1. Netaupykite laiko pirkdami maistą. Būtent besirinkdami valgį turite visas teises būti išrankūs! Stenkitės pasirinkti kuo daugiau vietinio maisto. Jis ir šviežesnis, ir draugiškesnis aplinkai. Egzistuoja sąvoka „maisto mylios“. Jas galima suskaičiuoti kiekvienam maisto produktui.

Net ir jūsų mieste užaugintas agurkas turi nukeliauti vieną ar du kilometrus, kol pasiekia jus. Kol kas statistika nėra džiuginanti – maisto produktai pas mus keliauja vidutiniškai 4000 kilometrų.

Kuo dažniau rinksimės kavą iš Brazilijos ar ryžius iš Kinijos, tuo didesnis bus „maisto mylių“ vidurkis.

2. Maistą gaminkite iš šviežių produktų. Tai verta daryti jau vien dėl savo sveikatos.

Be to, rinkdamiesi šviežius produktus neskatinsite plėstis šaldytų produktų rinkai. Šaldyti produktai yra tikri energijos ra-

www.ozonas.lt

jūnai. Labai daug energijos išnaudojama jų šaldymui, pakavimui, transportavimui (šaldyti produktai keliauja daug toliau nei švieži). Kuo šviežiau – tuo sveikiau ir ekologiškiau.

Galite elgtis ir dar ryžtingiau – dideliais kiekiais galite pirkti kartu su draugais, kolegomis ar kaimynais. Taip ne tik sutaupysite, bet ir sutvirtinsite bendruomeninius ryšius.

3. Jei dažnai geriate ar naudojate pieną, rinkitės jį organinės kilmės. Išgauti litrą neorganinio pieno prireikia tris kartus daugiau energijos nei organinio pieno litrui. Didžioji dalis tos papildomos energijos yra skiriama įvairių trąšų gamybai, transportavimui, tręšimui ir kitiems veiksmams.

6. Pirkite sezonines ir vietines daržoves bei vaisius. Taip sutaupysite „maisto mylių“ – atstumus, kuriuos keliauja prekės. Tuo pačiu sutaupysite ir kuro ir anglies dvideginio emisijų.

4. Geriate gėrimus iš skardinių? Nepamirškite jų perdirbti. Tai yra gerokai svarbiau nei gali pasirodyti. Jei išgeriate vidutiniškai po vieną ar dvi skardines per dieną (alaus, gaiviųjų gėrimų, giros ar bet kokio kito gėrimo), jas perdirbę sukuriate tiek energijos, kad jos pakaktų tris valandas veikti televizoriui. Juk būtent tiek laiko vidutiniškai ir trunka krepšinio varžybos.

5. Pirkdami kasdienio vartojimo prekes stenkitės pirkti dideliais kiekiais. Visų pirma, taip pigiau. Be to, tokiu būdu sutaupote energiją, kuri būtų skirta pakuoti kiekvieną daiktą atskirai. Be abejonės.

Tokiu būdu sutaupote ir kuro, laiko bei pastangų, kurių prireiktų kaskart einant į parduotuvę ir perkant tas pačias prekes.

7. Venkite maisto atliekų susidarymo. Pūvant biologiškai skaidžioms atliekoms sąvartynuose (jei jos nėra tvarkomos tinkamai), išsiskiria už anglies dioksidą pavojingesnės metano dujos.

Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika 17

Viena iš sričių, kurioje sutaupyti aplinkos sąskaita galima kasdien, yra maistas.

Kiekvienais metais organiniam maistui įsigyti išleidžiama vis daugiau pinigų. Kita vertus, vien tik aklas pirkimas neduoda gerų rezultatų. Priešingai – pavyzdžiui, organinės kavos iš Afrikos atgabenimas į Lietuvą energijos taupymo atžvilgiu yra itin nepalankus. Siekiant padėti aplinkai, svarbiausia renkantis maistą pagalvoti dukart. Štai keli patarimai.

„Kompleksinis visuomenės aplinkosauginio informavimo, švietimo ir atsakingo gyvenimo būdo skatinimo projektas: Kurk ateitį atsakingai“

Klimatas

Kintančio klimato padariniai pasiekia ir Lietuvą

Jonas ŠPOKAS

Pauliaus Sadausko nuotrauka

Ilgą laiką klimato kaita buvo suvokiama kaip procesas, kuris rūpesčių žmonijai sukels ateityje. Dažnai buvome perspėjami, kad „jei ir toliau taip, tai ateityje bus visko“. Dabar jau akivaizdu, kad ta „ateitis“ jau čia ir klimato kaitos padariniai yra matomi. Žemės orams ir toliau kintant, galima apžvelgti, kokių naujų „dovanų“ jau sulaukėme, o ko dar galima tikėtis ateityje.

Kylantis vanduo Viena iš pagrindinių šiuo metu matomų klimato kaitos pasekmių yra kylantis vandens lygis. Per paskutinį šimtmetį pasaulinis vandens lygis jau pakilo apie 17 centimetrų. Lygis kyla todėl, kad vandens paprasčiausiai daugėja. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, tirpsta ledynai, be to, pats vanduo plečiasi termiškai. Žinia, kad šildomas vanduo turi savybę plėstis. Šiltnamio efekto metu vanduo kaip tik ir CO2 judėjimo trajektorijos

18

yra šildomas. Galimi tolesni pokyčiai yra vertinami įvairiai. Prognozuojami tiek katastrofiški, tiek mažiau pesimistiniai variantai. Optimistai skaičiuoja, kad per artimiausią pusę amžiaus vandens lygis drastiškai nepakis. Jei per šimtmetį 17 centimetrų pakilusio lygio nevadinsime drastišku, tai per kitus 50 metų, sulaukę dar 15-20 centimetrų vandens, turbūt labai nepanikuosime. Kita vertus, ne visi tyrėjai sutinka, kad dabartinis vandens lygio kilimas yra tik natūralus planetos klimato pokyčių ciklas, kiek pakoreguotas įkyriai anglies dvideginį skleidžiančio žmogaus. Teigiama, kad vienintelis lauktinas tokio atšilimo padarinys – tvanas. Tiesa, didysis potvynis įvyktų tik reikalams žemėje dar labiau pablogėjus. Pavyzdžiui, jei ištirptų Grenlandijos ledynas, vandens lygis pakiltų net septynis metrus. Pesimistai Climate safety schema teigia, kad tų rei-

kalų pablogėjimas yra tik laiko klausimas.

Prieš kelerius metus Grenlandijoje JAV glaciologai matavo tirpstančių ledynų vandens srautų greitį ir nustatė, kad vos per vieną dieną jų tirta ledyno įtrūka išteka apie 42 mln. litrų gėlo vandens. Tai dar nėra katastrofa, tačiau susimąstyti verta.

Aktualiausia Klaipėdai Lietuva tradiciškai nėra priskiriama prie tų regionų, kuriems jau dabar rimtai grasina klimato kaita. Kaip ten bebūtų, Klaipėdai vandens lygio kilimas yra lygiai tiek pat aktualus, kiek ir kitiems pasaulyje esantiems pajūrio miestams. Lietuvos uostamiesčiui grėsmę kelia vandens lygio kilimas Baltijos jūroje ir Klaipėdos sąsiauryje.

Skirtingai nei toliau nuo kranto esantiems miestams, Klaipėdai tiesioginį pavojų kelia ir dėl didelio kritulių kiekio padidėjęs upių vandeningumas. Juk visos upės anksčiau ar vėliau savo vandenis suneša į jūrą, o ši pertekliaus atveju dosniai atseikėtų būtent uostamiesčiui. Potencialiai užliejama teritorija Klaipėdoje apima žemiausias miesto dalis ties Danės ir Smeltalės upių slėniais. Danės slėnyje potencialiai užliejama teritorija ap-

Klimatas

Klimato akibrokštai Bene lengviausiai pastebimi oro padariniai, matomi ir Lietuvoje, yra įvairios klimato anomalijos. Pastaraisiais dešimtmečiais ne vienas pasaulio regionas perrašė rekordinių šalčių ar rekordinių sausrų rodiklius. Pavyzdžių visai nereikia toli ieškoti. Lietuva visą laiką buvo priskiriama prie ganėtinai švelnaus klimato, tačiau atrodo, kad toks įvaizdis tampa klaidingas.

Praėjusi vasara stebino neįtikėtinais karščiais ir beveik pasiekė rekordinę visų laikų temperatūrą. Iki 35,5 laipsnių karščio pakilusi temperatūra tik dviem laipsniais nusileido 1994-tasiais užfiksuotam 37,5 laipsnių karščiui, kuris tebėra šilumos rekordas Lietuvoje. Šių metų vasara taip pat nusitaikiusi į panašias aukštumas, nors rekordų negerino. Nereikia net atidžiai analizuoti, kad pastebėtume, jog rekordai vienas kitą keičia per labai trumpą laikotarpį. Klimato nenuspėjamumą patvirtina ir vienas po kito vykstantys paradoksai. Štai, pavyzdžiui, nors žemės vidutinė planetos oro temperatūra šyla, 2010-ųjų metų žiema Europoje buvo šalčiausia nuo 1957-ųjų metų. Vasaromis be perstojo esant sausrai, žiemomis jau kelerius metus paeiliui dėl itin didelių šalčių uždaromos mokyklos.

Įvairūs scenarijai Orų pasikeitimas Lietuvoje yra prognozuojamas labai įvairiai. Scenarijų kuriama daug, o jų amplitudė labai didelė. Pagal optimistiškiausią prognozę Lietuvos klimatas ilgainiui pavirs tokiu, koks dabar yra Ispanijoje. Kitaip sakant, vidutinė metinė temperatūra pakils ne taip drastiškai, o tik tiek, kad suteiktų mums ilgesnį ir malo-

nesnį šiltąjį periodą. Tokiu atveju galėsime džiaugtis vasariška šiluma jau nuo pavasario viduro iki pat lapkričio. Mūsų kraštuose netruks bananų, apelsinų ir kitų tropinių vaisių, o ūkininkai sulauks net kelių derlių per metus. Kita vertus, tokia idilė gali būti tik pereinamasis periodas. Jei įvyktų pesimistinis scenarijus, tai Lietuvoje vasaros taptų alinančiai karštos, o dėl didelių sausrų gerai būtų ir vienas derlius per metus.

Apie bananus galėtume pamiršti apskritai, nes sunku jų būtų gauti net ir parduotuvėse. Žinoma, kiek naivu būtų manyti, kad tiek vienas, tiek kitas variantas yra įmanomi.

Dažniausiai kraštutinumai neišsipildo, tačiau ateities orai bus neabejotinai kitokie nei yra dabar.

Pavojingiausios – katastrofos Šylantys orai anaiptol nėra pavojingiausia klimato kaitos pasekmė šiuo metu. Kur kas daugiau tiesioginio pavojaus kelia vis dažnėjančios ir stiprėjančios gamtos katastrofos. Pietryčių Aziją siaubiantys cunamiai ir taifūnai, regis, pamažu tampa natūralia tenykštės aplinkos dalimi. Vis dažnėja pranešimų apie stiprius žemės drebėjimus Azijoje, Pietų Amerikoje. Šiaurės Ameriką, Australiją, pietinę Europą jau kelerius metus siaubia galingi gaisrai, netrūksta ir potvynių, o alinanti sausra jau seniai yra Afrikos sinonimas. Pavojingų reiškinių daugėja ir Lietuvoje. Mūsų šalyje, kurioje retai kada buvo galima susidurti su vėtromis ar uraganais, tokių reiškinių pradeda daugėti.

1999-aisiais Lietuvoje siautė urganas Anatolijus, dar po kelerių metų, 2006-aisiais praūžė kitas pirmos kategorijos uraganas Ervinas. Anksčiau Lietuvą buvo galima vadinti savotiškai išlepinta šalimi, kurioje kiekviena didesnė audra buvo tituluojama grėsmingu uraganu. Pastaruoju metu tuo džiaugtis nebegalime. Štai jau ir šią vasarą neįprastai dažni viesulai sukėlė nemažai žalos. Galima tik konstatuoti, kad dabar

Klimato anolamijų 2007-2009 m. pėdsakai.

Climate safety žemėlapis

www.ozonas.lt

vykstantys klimato pokyčiai sudaro puikias sąlygas šėlti visiems vėjų keliamiems reiškiniams. Uraganams, audroms, viesulams ir škvalams labai tinka šiltėjantis klimatas ir didėjantis kritulių kiekis. Uraganas susidaro, kai vandenyno paviršiuje vanduo įšyla mažiausiai iki 27 laipsnių maždaug iki 70 cm gylio. Šiltas ir drėgnas oras kyla aukštyn, todėl prie vandens paviršiaus oro slėgis sumažėja. Į susidariusią uragano „akį“ iš išorės ima plūsti kitas oras, o dėl Žemės sukimosi atsiranda galingas sūkurys. Kylantys aukštyn vandens garai ima kondensuotis, kondensavimosi metu išsiskirianti šiluma išgarina dar daugiau vandens - sūkurys pradeda pats save maitinti ir vėjo stipris jame labai išauga. Šitaip susidaręs ciklonas gali būti 200 - 800 km skersmens ir 14 - 18 km aukščio. Jo centre yra apie 20 km skersmens rami ir giedra sritis - ciklono ar uragano akis, o debesuotuose pakraščiuose vėjo greitis gali pasiekti net 250 km/h. Tokių uraganų metu per dieną iš vandenyno pakeliama daugiau nei milijonas tonų vandens. Didėja ir per metus kylančių uraganų skaičius (vidutiniškai nuo trylikos iki septyniolikos). Savo namo stogą sutvirtini dabar būtų pats metas.

Padariniai ne tik gamtiniai Didžiausias gamtos anomalijas kol kas stebėdami tik per televiziją ar internetą neturėtume manyti, kad Lietuvai tai visiškai neaktualu. Dabartinė ekonominė, prekybinė ir socialinė žmonijos situacija pasaulį gerokai „pamažino“ ir kiekvienas bet kur nutikęs reikšmingas įvykis yra svarbus visiems. Cunamiui nusiaubus Japoniją, jo žalą pajuto kone visas Vakarų pasaulis. Gerokai pabrango arba išvis iš pasiūlos išnyko daugelis japoniškų prekių, taip reikalingų besivystančiam Vakarų pasauliui. Jei be modernių telefonų, automobilių ar buitinės technikos dar galime apsieti, tuomet taifūnui nusiaubus Kiniją, daugelis šalių susidurtų su milžiniškomis problemomis.

Juk prieš keletą metų Naująjį Orleaną „aplankęs“ uraganas Katrina subraškino visą JAV ekonomiką. Tada padaryta 75 milijonų dolerių žala vis dar tebėra rekordinė. Vis labiau nuo prekybinių santykių priklausomas civilizuotas pasaulis sunkiai išgyventų tokių didelių žaidėjų iškritimą. Jei dėl gamtos išpuolių sustotų arba sulėtėtų Kinijos ar Indijos ekonomikos, Vakarų šalys tiesiog neturėtų kur parduoti be perstojo gaminamos produkcijos. O jei žemės drebėjimas ar uraganas nusiaubtų svarbiausias šių dienų naftos eksportuotojas Artimuosiuose Rytuose, stipriausių šalių lyderiai pražiltų per akimirką. Kad ir kokia būtų gamtos reakcija į besikeičiantį klimatą, jis visada išlaikys vieną bruožą. Gamta reaguoja labai staigiai.

Reiškiniai, ilgą laiką buvę tik teoriniai, per akimirką tampa realybe.

19

ima senamiesčio dalį nuo Teatro aikštės iki Mėsininkų gatvės ir nuo Žvejų iki Turgaus gatvės. Kita Danės slėnyje potencialiai užliejama teritorija yra ryčiau senamiesčio.

Energetika

Mes valgome Žemę: kiek išteklių išnaudojama maisto gamybai?

Vita SURDOKAITĖ Atidarę savo šaldytuvo dureles galime būti nustebinti... Mes valgome naftą, dujas ir žemę. Įpratome viską matuoti pinigais, o reikėtų matuoti kalorijomis. Taip taip, kalorijomis. Tai yra sunaudojamos arba gaunamos energijos vienetais. Tokiu būdu taptų aišku, kodėl neverta pirkti nei „McDonald‘s“ hamburgerio, nei ekologiškų pomidorų iš Argentinos.

Walmart Stores nuotrauka

Maisto kelias Maisto grandinėje tarp vartotojo ir ūkininko atsirado daug tarpininkų, todėl sunaudojamos energijos kiekiai ir jos nuostoliai tapo absurdiški. Jeigu prieš šimtą metų žmonės vartojo produktus, kuriuos tiesiogiai arba per tarpininką, t.y. krautuvėlės savininką, įsigydavo iš gretimuose rajonuose produkciją gaminusio ūkininko, tai dabar viskas atrodo gerokai sudėtingiau: ūkininkai ir maisto pramonės bendrovės augina ir išgauna „žaliavas“: mėsą, kiaušinius, pieną, grūdus, daržoves ir t.t., tada šios „žaliavos“ keliauja į apdirbimo centrus.

Ten jos rūšiuojamos, apdirbamos, gaminami maisto produktai. Tada viskas keliauja į prekybos centrus ir mažesnes parduotuves.

Labai dažnai maistas nukeliauja keliolika tūkstančių kilometrų, kol pasiekia galutinį vartotoją. Prekybos centruose mes įsigyjame produktą ir jį šildome, kepame ar kitaip termiškai apdorojame, paskui paliekame šaldytuve, kad nesugestų. Restoranai, kavi-

20

Nick Saltmarsh nuotrauka

nės, ligoninės ir mokyklos taip pat įsigyja produktų iš prekybininkų ir juos papildomai apdoroja bei saugoja šaldytuvuose.

Visuose šio proceso žingsniuose vyksta vienoks ar kitoks pakavimas, produktų žymėjimas ir transportavimas. Taigi kiekviename maisto kelio (nuo laukų ir fermų iki mūsų skrandžio) žingsnyje sunaudojama daugybė energijos.

Nafta ir dujos maisto pramonėje Kai kalbama apie iškastinio kuro vartojimą, šiltnamio dujas ir klimato atšilimą, pagrindiniais kaltininkais vadiname transportą, elektros gamybą ir šildymą. Ir pamirštame svarbiausiąjį – maisto gamybą.

Kad ir kaip nekaltai atrodytų pomidorai ar jogurtas ant mūsų stalo, jie gali būti visai nemažai prisidėję prie klimato kaitos. Statistika gana liūdna – maisto pramonė yra atsakinga už daugmaž 20% šiltnamio dujų emisijų.

Daugiausiai energijos sunaudojama ne

maisto transportavime ar gaminime, tačiau trąšų, pesticidų ir herbicidų gamyboje.

Mėšlas galėtų kuo puikiausiai pakeisti sintetinius chemikalus ir taip būtų sutaupoma daug energijos ir iškastinio kuro. Deja, dideli galvijų augintojai juos šeria grūdais, o grūdai dažnai auginami visai kitose vietose, todėl mėšlas tampa nebe trąša, o aplinkos teršėju, tuo tarpu grūdų laukai tręšiami sintetinėmis trąšomis. Į maisto energijos sąnaudas reiktų įskaičiuoti ir energiją, naudojamą trąšų ir grūdų transportavimui.

Ekologinio ūkininkavimo atveju galvijai ganosi ganyklose, o jų mėšlas tampa trąša tai pačiai žolei ‒ taigi energijos sąnaudos gerokai sumažėja.

Apie 23% energijos, naudojamos maisto gamybai, tenka maisto apdirbimui, pakavimui ir sandėliavimui, 32% tenka maisto gaminimui namuose ir laikymui šaldytuvuose bei šaldymo kamerose. Nors tikslių duomenų apie tai, kiek energijos galime sutaupyti pirkdami vietinį maistą, nėra, tačiau galima nesunkiai įsivaizduoti, kiek energijos su-

Energetika vartojama gaminant vieną skardinę itališko pomidorų padažo ir patiems gaminant pomidorų padažą namuose iš ūkininko Petro užaugintų pomidorų.

Efektyvumo paieškos Kadangi maisto pramonė yra visiškai priklausoma nuo iškastinio kuro pramonės, kylant naftos kainai labai sparčiai ir skausmingai auga maisto kainos. Šiame kontekste gana juokingai atrodo „globali“ eksporto ir importo praktika, kai, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje per metus importuojama 61 400 tonų vištienos iš Nyderlandų ir eksportuojama 33 100 tonų vištienos į Nyderlandus! Žinant, kad masinės gyvulininkystės ir augalininkystės praktikos yra universalios ir suvienodėjusios visose industrinėse šalyse, kalbėti apie tai, kad angliška ir olandiška vištiena turi kokybinių skirtumų, tikrai neverta. Kita opi problema yra išmetamas maistas. JAV ir Europos Sąjungoje išmetama nuo 27% iki 35% tinkamo valgyti maisto. Žinant, kiek energijos sunaudojama to maisto paruošimui, ši netvari praktika gerokai prisideda prie energijos ir resursų švaistymo. Sumažinus energijos nuostolius ir nelogiškus produktų importo ir eksporto mastus bei išmetamo maisto kiekius, maisto pramonė taptų tvaresnė.

Pirkite vietinių ekologinių ūkių ar smulkiųjų ūkininkų produkciją.

Norite tikrai vietinių daržovių ir prieskonių? Sodinkite daržą patys arba įrenkite mini sodą balkone ar ant palangės.

Stenkitės nepirkti smarkiai apdoroto maisto ir pusgaminių, nes jų gamyboje naudojama itin daug energijos. Be to, maistinė tokių produktų vertė yra gerokai sumažėjusi.

Pirkite neįpakuotą maistą ar bent jau kuo mažiau įpakuotą. Vienu šūviu nušausite du zuikius. Pirksite maistą, kurio gamybos procese buvo sutaupyta energijos pakavimo sąskaita, ir tuo pat metu sumažinsite atliekų problemą.

Mažinkite mėsos vartojimą. Tai pati energetiškai neefetyviausia maisto rūšis.

Ar žinojote, kad...

Pirkite vietinį maistą. Aritmetika paprasta: kuo arčiau ūkis, kuriame išaugintas produktas, tuo mažiau kilometrų jis buvo transportuojamas, taigi energijos sąnaudos bent jau transportavimo dalyje bus gerokai mažesnės nei importuoto maisto ar maisto, užauginto kitoje Lietuvos pusėje.

Vienai tonai grūdų užauginti sunaudojama apie 1000 l. vandens.

Kiekvienam paruošto maisto energijos vienetui sunaudojama 10 energijos vienetų.

Mėsos ir pieno pramonė yra atsakinga už 13,5% šiltnamio dujų emisijų Europos Sąjungoje.

Gyvulinės kilmės baltymams pagaminti yra sunaudojama vidutiniškai 8 kartus daugiau iškastinio kuro energijos nei augalinės kilmės baltymams užauginti.

Sunaudotos energijos ir gaunamos energijos santykis: jautiena 54:1, aviena 50:1, kiaušiniai 26:1, kiauliena 17:1, pieno baltymai 14:1, kalakutiena 13:1, vištiena 4:1.

Jungtinėse Amerikos valstijose 1 kcal maisto sunaudojama 10 kcal energijos.

Turint galvoje vidutinį 2500 kcal per dieną suvartojimą per capita, išeina,

Walmart Stores nuotrauka

Bird Farm nuotrauka

Rekomendacijos:

BigMac tyrimas Stokholmo ir Ziuriko universitetų mokslininkai pabandė apskaičiuoti mėsainio energetinę vertę. Kadangi McDonald‘s greito maisto restoranų tinklas yra plačiausiai žinomas, BigMac tapo gana iliustratyviu pavyzdžiu. Vienam tokiam sumuštiniui pagaminti reikia: 74 g duonos, 90 g mėsainio, 20 g padažo, 28 g salotų, 1,7 g svogūnų, 7,4 marinuotų agurkų, 14,5 g sūrio.

Atlikus kompleksinę analizę ir apskaičiavus kiekvieno produkto auginimo, apdirbimo, transportavimo ir pakavimo energetinius kaštus, BigMac energetinė vertė svyruoja nuo 7,3 iki 20 MJ. Šio produkto maistinė vertė yra 560 kcal (2340 kJ).

Tolesniam domėjimuisi: www.sustainabletable.org www.slowfood.com

21

Alekso Martinkaus nuotrauka

kad vieno žmogaus energiniamas poreikiams iš maisto patenkinti išeikvojama nuo 25 000 iki 35 000 kcal per dieną.

Amerikoje per metus žmogus su maistu sunaudoja apie 262400 litrų naftos ekvivalentų. Žemės ūkyje iškastinio kuro sąnaudos pasiskirsto taip: 31% iškastinio kuro energijos sunaudojama cheminių trąšų gamyboje, 19% sunaudoja žemės ūkio technika ir įrengimai, 16% transportavimas , 13% drėkinimas, 8% gyvulių auginimas (be pašarų paruošimo), 5% grūdų džiovinimas, 5% pesticidų gamyba, 8% kiti poreikiai. ( Šiuo atveju maisto produktų transportavimo į parduotuves, pakavimo ir žymėjimo energijos sąnaudos neskaičiuojamos)

www.ozonas.lt

Hogott nuotrauka

Gyvenimas

Stebuklinga dviejų ratų galia Giedre KISIELĖ

„Užkietėjusiam dviratininkui nėra blogo oro, nes jis negali gyventi be dviračio“, ‒ tvirtai teigia klubo „Minam“ vadovas Antanas Damulis. Jei dviračio galios ne magiškos, tai mažų mažiausiai ypatingos.

Ne paslaptis, kad daugelį dviračiai žavi savo paprastumu. Protingai investavus perkant dviratį ir visus reikalingus priedus vėliau tenka tik profilaktiškai jį tikrinti ir, jei reikia, sutvarkyti. Galima bent laikinai pamiršti išlaidas kurui, transporto priemonės stovėjimui mieste, brangioms atsarginėms dalims. Kita vertus, tikrai ne vien paprastumas sužavi daugelį. Kaip teigia visi dviračių entuziastai, dviratis ilgainiui tampa kur kas daugiau nei vien tik transporto priemonė. Pavyzdžiui, Antanui Damuliui tai ir pomėgis, ir gyvenimo būdas.

Prieš ketverius metus nuo draugo užsikrėtęs dviračio „virusu“ dabar Antanas negali įsivaizduoti, kad kur nors vyktų be dviratės transporto priemonės.

Reikia įveikti save

kumus ir pasaulį mato tik iš savo varpinės, nesugeba pažvelgti į statistiką ir kitų šalių pavyzdžius.“

Masiškumo dar trūksta Lietuvoje dviračiai išgyvena savotišką renesansą. Dar prieš kelerius metus ne taip ir dažnai gatvėmis pravažiuodavo dviratininkai. Pastaraisiais metais situacija gerokai pakito ir dabar dviračius mina žymiai daugiau didmiesčių gyventojų. Tam įtakos turėjo vis į gerąją pusę besikeičiantis dviračio įvaizdis, pačių miestiečių požiūrio kaita. Dažnai dviratininkų renginius organizuojantis Antanas Damulis jau gali pasidžiaugti, kad atsiranda bendraminčių ir susirenkančių į renginius daugėja. „Nors ne tiek, kiek norėtųsi“, ‒ vis tik pridūrė pašnekovas.

Didesniam dviračių populiarumi trukdo vis tos pačios infrastruktūros trūkumai.

A. Damulis pripažino, kad jį, kaip dviračių renginių organizatorių, labiausiai neramina dviratininkų grupės saugumas važiuojant keliais. Eduardas Kriščiūnas dar pastebi, kad sąlygos nepradės keistis, jei nebus iniciatyvos iš dviratininkų pusės. Labai trūksta žmonių aktyvumo kovojant už savo sąlygų pagerinimą. “Žmonės labai pasyvūs, tikisi kad „kažkas kitas“ pagerins jas, o jiems pakaks paspausti mygtuką „like“.

Deja, to nepakaks“, ‒ įsitikinęs E. Kriščiūnas. Anot jo, užsienio pavyzdžiai nuteikia dvejopai. Viena vertus, domintis situacija, pavyzdžiui, Olandijoje, belieka tik pavydėti ten sudarytų sąlygų dviratininkams.“O, tarkime, Didžiosios Britanijos pavyzdys „įkvepia optimizmo“: ne tik Lietuvoje, bet ir ten tokia pati prasta dviratininkų padėtis, mat valdžios strategija ‒ automobilių pusėje, o žalios idėjos yra tik deklaracijose“, ‒ pasakojo E. Kriščiūnas.

Eduardas Kriščiūnas, Lietuvos dviratininkų bendrijos narys, kalbėdamas apie dviratį išliko gana lakoniškas: „Man dviratis yra tik trasnporto priemonė. Kaip batai“, ‒ teigė jis. Dviračiu pašnekovas pradėjo naudotis dėl to, kad „2,5 km eiti nuobodu, o važiuoti automobiliu per brangu, o ir sveikatos neprideda.“ Vėliau dviratis automobilį pakeitė ir kitose kelionėse po miestą, nes „atsibodo ieškoti kur automobilį legaliai pastatyti.“ Net ir toks, iš pažiūros visiškai ne romantiškas, požiūris nekliudo E. Kriščiūnui dviratį naudoti kone visus metus. Jis neslepė, kad blogas oras gali atbaidyti nuo kelionės dviračiu. Anot jo, tokių dienų per metus vidutiniškai būna trys, kai važiuojant gatve neišvengiamai būsi aptaškytas vandeniu, smėlio arba sniego koše. Pašnekovas įsitikinęs, kad jei būtų atskirti dviračių takai, tai oro sąlygos keltų dar mažiau problemų. Būtent infrastruktūros problemos, o ne oras ar nuotaika yra didžiausia kliūtis daugumai dviratininkų. A. Kriščiūnas įsitikinęs, kad būtent šioje vietoje reikia keisti suvokimą apie dviratį atskiŠuolis pirmyn rai. Pavyzdžiui, Vilniuje dviračiais važinėti nepatogu, nes žmonės, kurie priima infrasSvarbus ir nemažas žingsnis į priekį, truktūrinius sprendimus, dviratį suvokia tik skatinant dviračių masiškumą, gali būti kaip rekreacinę priemonę. „Jiems atrodo „Velomaratonas“. Rugpjūčio pabaigoje Vilvisai normalu dviratį automobiliu nusivežti niuje šurmuliavo kaip niekad daug dviratiužmiestin, ten pasivažinėti ir vėl grįžti ninkų. Jų gausa pranoko net rengėjų lūkesautomobiliu“, ‒ pastebėjo Eduardas. „Dalis čius. Renginio organizatorius Benediktas sprendimų priėmėjų gyvena užmiestyje, Vanagas, pats didelis dviračių mėgėjas, todėl susisiekimą su miestu įsivaizduoja tik atskleidė, kad jau pernai sėkmingai įvykęs asmeniniu automobiliu. Dažna bėda, kad renginys šiemet buvo dar sėkmingesnis. politikai nesugeba perlipti per asmeniš„Pernai „Velomaratone“ startavo rekordinis

22

skaičius dalyvių šalies sportiniame renginyje – 2700. Šiemet „pagerinome rekordą“ dar tūkstančiu dviračių entuziastų.“, ‒ pasakojo B. Vanagas ir išreiškė viltį, kad „Velomaratonas“ ateityje apskritai galėtų tapti nacionaline švente. Anot renginio organizatoriaus, labai džiugino tai, kad dviratininkų rekordą pavyko pasiekti net ir esant ne pačioms geriausioms oro sąlygoms. Tai įrodo, kad dviračio puoselėjamas vertybes bent jau vilniečiai supranta ir joms pritaria. „Siekiame populiarinti dviračius kaip šeimynišką, draugišką aplinkai, naudingą sveikatai bei saugią eismo priemonę. Norime sukurti gražiausią šventę dviratininkams bei prisidėti prie keturių kertinių vertybių – šeimos, sveikatos, ekologijos ir eismo saugumo puoselėjimo dviračių kultūroje“, ‒ teigė „Velomaratono“ sumanytojas.

Svarbūs pasirinkimai Dviratis labai lengvai gali tapti ir dideliu priešu. Ne taip ir retai atsitinka, kad su dideliu entuziazmu nupirktas dviratis greitai tampa pamirštas ir atsiduria rūsyje.

Neteisingai išsirinkus dviratį važinėjimas juo sukels nuovargį, skausmą, galimos net įvairios traumos. Be to, Lietuvoje tikrai ne visur patartina važinėti dviračiu. Netinkama danga net ir brangiausią dviratį greit „suluošins“, o remontuojamas dažniau nei norėtųsi dviratis taip pat nebūna mylimas.

Perkant dviratį vertėtų atsižvelgti į tam tikrus savo kūno išmatavimus. Svarbu yra kojų ilgis, liemens apimtis, rankų išmatavimai, bendras kūno svoris. Dviračių sporto profesionalams gaminant dviračius pagal individualius užsakymus, dar matuojama šlaunų, dilbių apimtis, krūtinkaulis. Dviračio mynimo poza yra itin svarbi siekiant, kad važinėjimas dviračiu būtų ne varginantis, o malonumą teikiantis procesas. Su sveikata ir patogumu susijusius patarimus gali suteikti kvalifikuoti dviračių pardavėjai arba medikai, tuo tarpu paprasti dviračių entuziastai negaili praktinių patarimų perkant dviratį. Pavyzdžiui, E. Kriščiūnas važinėjimui mieste renkasi kuo pigesnį dviratį su vidinėmis pavaromis, normaliomis grandinės apsaugomis, ratlankiais, bagažine bei būtinai su galinio rato spyna. Būtent elementarų saugumą vertėtų prisiminti nuolat.

Ypač Vilniuje, kur įžūliems dviračių vagims atkirčiai suduodami retai, todėl vagystės vyksta net ir Prezidentūros pašonėje.

Sveikata

Saldžiai pavojingas cukrus Jonas ŠPOKAS

Apie tai, kad cukrus nėra toks nekaltas, koks gali pasirodyti, žinoma seniai. Mėgstantys demaskuoti įvarius verslo imperijų sąmokslus jau suprato, kad cukraus žala ignoruojama dėl piniginių motyvų. Gerai apsižvalgę gal net pamatytume ir nustebtume, kiek daug cukraus vartojame. Šio saldėsio neretai paragauja net tie, kurie dievagojasi cukraus apskritai nevartojantys.

Swamibu nuotrauka

Paprašyti išbraukti mažiausiai prie šio sąrašo derantį narį iškart panaikintume cukrų. Deja, atsakymas būtų neteisingas, nes šiuo atveju teisingo atsakymo nėra.

Cukrus, lygiai taip pat kaip psichotropinės medžiagos ar alkoholis, yra priklausomybę sukelianti medžiaga. Trumpai tariant – narkotikas. Negana to, jau įrodyta, kad priklausomybės nuo cukraus atsikratyti yra sunkiau nei nutraukti vartoti kokainą.

Priežasčių tam yra daug. Ne paslaptis, kad tiek stipriausi narkotikai, tiek alkoholis ar cigaretės gyvenimo bendrakeleiviais tampa siekiant kuo dažniau pajusti vieną ar kitą malonumą ‒ jausmą, kurį vėliau norisi pakartoti. Cukrus turi stebėtinai daug galių sukelti teigiamus jausmus. Visų pirma, tai nervų sistemą stimuliuojanti medžiaga. Šiuo atveju ji veikia panašiai kaip įvairūs narkotikai, nikotinas, iš dalies ir kaip alkoholis. Juk tikrai ne kartą norisi suvalgyti ką nors saldaus, kad dingtų stresas, liūdesys ar įtampa. Cukrus yra serotonino – „laimės hormono“ ‒ gamintojas, todėl kai suvalgo-

www.ozonas.lt

me saldainį, organizme atsiranda daugiau insulino ir mūsų rūpesčiai bent trumpam neatrodo tokie dideli.

Vienišių palydovas Dar stipriau nei su mūsų rūpesčiais cukrus yra susijęs su meile. Šio jausmo centras yra priklausomas nuo smegenų stimuliacijos. Kaip žinia, smegenis labai greitai ir veiksmingai stimuliuoti gali cukrus. Kaip tik todėl kaskart pasijutę nemylimi, išduoti ar apgauti, renkamės saldainį ir tik po to, jei reikalai tikrai blogi, renkamės taurelę.

Cukraus pasirinkimo motyvų yra ir daugiau. Svarbus yra ir etinis aspektas. Juk nusipirkti šokolado ar ledų nėra nei nelegalu, nei smerktina. Be to, tikrai ne kiekvienam tai atrodo rimtomis problemomis gresiantis pomėgis. Tuo tarpu vartojant alkoholį ar rūkant, ir bėdų, atrodo, bus daug daugiau, ir visuomenės požiūri kinta. Jau nekalbant apie narkotikus, kurie apskritai yra už legalumo ribų. Gal ir sudėtinga būtų ginčytis, kad narkotikai ar cigaretės nėra žalingiau už cukrų, tačiau atsainus požiūris į šį gy-

venimo saldintoją gali privesti prie labai nemalonių pasekmių.

Rimtas pavojus Kompensuoti laimės ar meilės trūkumą vertėtų kitais būdais, nes cukrus su laikinu pagerėjimu atneša ir ilgalaikes ar amžinas bėdas. Apie daugelį jų jau ne kartą teko girdėti ar jas patirti. Staigūs cukraus pokyčiai kraujyje sukelia nuolatinį galvos skausmą, nuovargį, nuotaikos kaitą. Jei organizmas pripranta prie didelio cukraus kiekio, vėlesnis jo sumažinimas gali kainuoti brangiai. Kita vertus, jei cukraus kiekio nemažinsite, gresia kitos bėdos: nutukimas, diabetas, širdies ligos. Bandymų su gyvūnais rezultatai liudija, kad cukrus slopina ir organizmo imunines reakcijas. Dar būtina nuodugniau ištirti šią sąveiką, tačiau yra žinoma, kad bakterijoms ir mielėms augti būtinas cukrus. Sutrikus šių medžiagų balansui organizme, gali susilpnėti imunitetas, dėl to pradedama dažniau sirgti. Visi šie ir kiti cukraus sukeliami procesai skatina senėjimą, sukelia depresijas ir kitais būdais

23

Kokainas, alkoholis ir cukrus

Sveikata saldumo lazdą atsuka kitu galu.

Nauji faktai

Darwin Bell nuotrauka

Pastaruoju metu mokslininkams pavyko sužinoti ir dar keletą naujų faktų apie cukraus žalą. Bene svarbiausias jų yra susijęs su vyrų vaisingumu. Cukrus padidina lipidų, kuriuos gamina kepenys, lygį, o jie savo ruožtu sumažina specialaus baltymo SHBG lygį. Būtent SHBG atsakingas už testosterono ir estrogeno kiekio kraujyje pusiausvyrą. Tokia situacija nėra garantuotas nuosprendis vaisingumui, tačiau būtent tokios minėtų medžiagų proporcijos ilgainiui prie jo priveda. Dar viena liga, sukeliama cukraus, – pienligė. Jos atsiradimo priežastis – Candida rūšies grybeliai. Jų yra praktiškai kiekvieno žmogaus organizme, tačiau liga atsiranda tik tuomet, kai jų tampa pernelyg daug. Dažniausiai tai atsitinka vartojant antibiotikus, tačiau išprovokuoti padidėjusį grybelių aktyvumą gali ir maistas, kuriame gausu angliavandenių – t.y. saldumynai. Kaip ir su visais žalingais įpročiais, taip ir su cukrumi gali „atkeliauti“ vėžys. Didelio saldumynų kiekio vartojimas

renkantis vartoti cukrų, ir perkant saldintus produktus. Dažnas tiesiog neįstengia atsisakyti cukraus ar saldžių patiekalų. Save priversti vengti cukraus dar sunkiau todėl, kad jo atsisakius akivaizdžių teigiamų pokyčių tarsi ir neįvyksta. Taip atsitinka todėl, kad tam tikrų cukraus atmainų organizmui reikia ir visiškai be cukraus gyventi negalėtume. Būtent dėl to ir svarbu nuolat kontroliuoti, ar tas kiekis yra teisingas.

Priprasti prie, pavyzdžiui, ledų ar šokolado yra labai paprasta. Galime net nepastebėti, kaip įprantame kasdien suvalgyti skanėstą po pietų, o jei vėliau to nepadarome, jaučiamės blogai.

Anaiptol nereikia savęs teisti ir įsiteigti, kad pasisaldinti sau popietę yra blogai. Šis malonus įprotis gali išlikti toks pat malonus ir daug mažiau pavojingas, jei cukrų pakeisite kitais produktais. Pavyzdžiui, patį cukrų geriausia pakeisti medumi. Tačiau būtina įsitikinti, kad organizmas nėra alergiškas medui. Ne paslaptis, jog medaus gamybai dažnai naudojamas cukrus, tad reikia įsitikinti ir paties produkto kokybe. Medus gali būti naudojamas ne tik arbatoms saldinti ar gardžiuotis po šaukštelį, bet ir ruošiant

P

agal statistiką per metus žmogus suvartoja vidutiniškai 36 kg cukraus, iš kurių didžiąją dalį sudaro „paslėptas cukrus“, esantis, pavyzdžiui, gazuotuose gėrimuose, pyragėliuose, desertiniuose sūreliuose...

Audio Eric nuotrauka

priverčia organizmą aktyviai gaminti insuliną – tai gali išprovokuoti piktybinių darinių atsiradimą žarnyne.

Daug rimtesnių pavojaus signalų atrado Ispanijos mokslininkai, tyrinėję cukraus poveikį smegenims. Jie nustatė, kad cukrus turi daug įtakos atsirandant paveldimai ligai – laforo sindromui. Sergant šia liga, glikogenas ima kauptis smegenų ląstelėse.

Galiausiai kyla epilepsiniai priepuoliai, sutrinka judėjimas, išsivysto silpnaprotystė. Kad smegenų ląstelėse nesikauptų glikogenas, organizme gaminasi dviejų tipų baltymai. Už kiekvieną tų baltymų atsako tam tikras genas. Jei vienas genas pažeistas, atsiranda Laforo sindromas.

Svarbu kontroliuoti

Jdcb42 nuotrauka

24

IIšvadrinti cukraus keliami pavojai anaiptol nebaigia visų blogybių sąrašo.

Nevertėtų pamiršti, kad įvairias negandas gali sukelti ne tik cukrus, bet ir įvairūs jo pakaitalai – saldikliai (pastarieji gali būti daug kartų saldesni už cukrų ir tuo pačiu daug pavojingesni. Kai kurie, kaip kad aspartamas, laikomi kancerogenais), įvairūs sirupai ir kt. Be to, gudrūs maisto gamintojai cukrų kartais paprasčiausiai užmaskuoja kitais pavadinimais: jis eiketėje gali būti pristatomas kaip fruktozė, gliukozė, sacharozė. Budriems reikia išlikti visada: ir

kepinius. Naudojant medų desertų gamybai, reikia atsiminti, jog patiekalui pasaldinti jo prireiks žymiai mažiau nei cukraus.

Maisto gamyboje cukrų gali pakeisti ir fruktozė – saldesnė už cukrų medžiaga, gaunama iš vaisių ir uogų. Jei šiaip mėgstate smaguriauti įvairiais saldainiais, bandykite juos pakeisti džiovintais ar šviežiais vaisiais, natūraliomis sultimis ar tuo pačiu medumi. Pagal statistiką per metus žmogus suvartoja vidutiniškai 36 kg cukraus, iš kurių didžiąją dalį sudaro „paslėptas cukrus“, esantis, pavyzdžiui, gazuotuose gėrimuose, pyragėliuose, desertiniuose sūreliuose, alkoholiniuose gėrimuose, jogurtuose, sultyse ar pusfabrikačiuose. Persivalgyti cukraus iš tiesų nesudėtinga, todėl jei išmoksime reguliariai jo atsisakyti, rezultatais galime maloniai nustebti.

Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika

„Kompleksinis visuomenės aplinkosauginio informavimo, švietimo ir atsakingo gyvenimo būdo skatinimo projektas: Kurk ateitį atsakingai“

Tema Rubriką remia maisto portalas „Meniu.lt“

nedarytI maIsto nuodėmIų Karolina LIUTAITĖ

Jei ne maisto nuodėmėmis, tai kaip kitaip pavadinti produktus, kurių sudėtys grasina sveikatai, skriaudžia aplinką, o pačių gaminių nesinori rekomenduoti net baisiausiems priešams. Pateikiame tik kelis maisto produktus ar jų priedus, kurie yra populiarūs tarp valgančiųjų. Beje, legendinių mėsainių, hamburgerių, sūrainių ir panašių giminaičių nė nebeminimine, nes pastarųjų kaltės jau ne kartą linksniuotos viešai.

Vadinamosios bulvytės „fri“ yra dažnas meniu „papuošalas“ maitinimo įstaigose.

Be to, dažnai kavinėse, net jei visame meniu varijuoja įvairiai apdorotos bulvės, tai vaikų valgiaraštyje būtinai rasite bulvytes „fri“. Populiariosiose bulvytėse gausu sočiųjų riebalų dėl to, kad jos verdamos karštame aliejuje – apdorotuose, vadinamuosiuose trans-riebaluose, kurie yra vienas pavojingiausių dalykų mūsų mityboje. Pastarieji riebalai padidina širdies ligų riziką, spartina senėjimą. Verdant bulvytes susidaro ir itin kancerogeniškas akrilamidas, kuris tiek bulvių traškučiuose, tiek bulvytėse gerokai viršija leistinas normas. Tiesa, sudėčių lentelėse nerasite informacijos apie šį „priedą“.

Verta įsidėmėti, kad vaikystėje dažnai mėgaujantis tokiais produktais, vėliau išauga vėžinių susirgimų rizika.

Bulvių traškučiai – populiarus vakarėlių atributas. O kartu ir sveikatos priešas.

Viename 225 gramų pakelyje gali slypėti iki 1200 kalorijų (daugiau nei pusė to, kiek žmogui reikia per dieną) ir iki 85 gramų riebalų (tai 130 procentų rekomenduojamo riebalų kiekio dienai). Blogiausia, kad traškučiuose „glaudžiasi“ ir 25 gramai sočiųjų riebalų (net 5 g daugiau nei saugi dienos norma).

Gaivieji gėrimai Nudažytas, pakvėpintas ir pasaldintas vanduo – štai kaip galima apibūdinti didžiąją dalį limonadų. Blogiausia tai, kad dažai ir kvapiosios medžiagos gali būti pavojingos sveikatai. Kai kurios iš šių sudėtinių dalių gali pasižymėti kancerogeniniu poveikiu, sąlygoti dėmesio koncentravimo sutrikimus. Blogai, jei limonadas pasaldintas cukrumi. Dažnai geriant patinkantį gėrimą galima suvartoti kur kas didesnį cukraus kiekį, nei jo reikia per dieną (skardinėje gali būti iki 10 šaukštelių cukraus).

Limonadai be cukraus taip pat blogai, mat

www.ozonas.lt

jie būna saldinami sintetiniais saldikliais.

Dauguma saldiklių, pavyzdžiui, aspartamas, laikomi pavojingais sveikatai kaip kancerogeninės medžiagos. Gaiviuosiuose gėrimuose dažnai būna 30 ar daugiau miligramų kofeino, kurio dideli kiekiai nerekomenduotini vaikams.

Intensyvus limonadų vartojimas malšinti troškuliui sietinas su diabetu, antsvoriu, kaulų ir dantų problemomis.

Vaisiai ir daržovės Mūsų nuomone, tai sveikiausi produktai. Tačiau kai kurie žmonės net turi prisiversti juos valgyti. Vis tik ne visi vaisiai ir daržovės yra sveiki. Gerai, jei vietiniai, sezoniniai, jei užauginti ekologiškai. Kai kuriais kitais atvejais galima pakenkti savo sveikatai. Pesticidai, naudojami įprastiniuose ūkiuose, kupini toksinių medžiagų, kurios, likusios vaisiuose ar daržovėse, gali užteršti organizmą ir paveikti nervų, reprodukcinę sistemas, imunitetą, prisidėti prie vėžinių susirgimų formavimosi. Kur daugiausiai kaupiasi toksinės medžiagos?

Obuoliuose, salieruose, braškėse, persikuose, špinatuose, nektarinuose, vynuogėse, saldžiuosiuose pipiruose, bulvėse, mėlynėse, salotose, lapiniuose kopūstuose.

Konservuoti pomidorai Atrodo, nekaltas produktas, įvairių troškinių draugas. Tačiau perspėjama, jog konservuotose pomidoruose galima aptikti ne tik šias daržoves bei jų sultis, bet ir bisfenolį A, kuris siejamas su reprodukcinės sistemos, širdies ligomis, diabetu ir nutukimu. Rūgštus skardinės turinys reaguoja su jos sienelėmis ir sąlygoja bisfenolio A patekimą į maistą.

Pusryčių dribsniai Ne visi jie reiškia sveiką dienos pradžią, nors daugelio pakuočių viršeliai tuo spekuliuoja. Kai kuriuose dribsniuose gausu

cukraus ir sodos, o apdoroti grūdai taip pat nėra geriausias pasirinkimas. Tokiems pusryčių dribsniams gali trūkti pagrindinių maistinių medžiagų – proteinų, skaidulų.

Juose taip pat gali būti pridedama įvairių sintetinių priedų – dažiklių, konservantų, emulsiklių, saldiklių.

Geriau rinktis kuo mažiau apdorotus dribsnius. Geriau ne įvairių spalvų ir skonių, o natūralius, nesaldintus, su vaisiais ir riešutais.

Trans-riebalai Vienas pavojingiausių mūsų stalo „svečių“. Trans-riebalai padidina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat ir medžiagų, kurios užkemša arterijas (pvz., lipoproteinų). Trans-riebalai naudojami gana plačiai, ypač greitojo maisto produktuose (bulvytėse „fri“, spurgose, įvairiuose „parduotuvių“ desertuose, margarine). Manoma, kad trans-riebalus pagal daromą žalą galima vadinti maisto pasaulio „nikotinu“. Šiuo metu neabejojama tuo, kad trans-riebalai yra gerokai kenksmingesni ir labiau didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką negu sotieji riebalai.

Aukštos fruktozės kukurūzų sirupas Maisto pramonėje šis dirbtinis saldiklis mėgiamas dėl savo lengvo maišymosi su gaminio sudėtinėmis dalimis ir kitų savybių: pavyzdžiui, dedamas į duoną jis jai suteikia gražią spalvą ir švelnią tekstūrą. Šio sirupo galima aptikti daugybėje gaminių ‒ pradedant kečupu, baigiant alumi ir keksiukais.

Tyrėjai pradeda rinkti įrodymus, kad kukurūzų sirupas gali paveikti žmogaus metabolinę sistemą, padidinti širdies ligų ir diabeto riziką. Manoma, kad šio sirupo cheminė struktūra skatina persivalgymą.

Taip pat spėjama, kad jis skatina kepenis į kraują išskirti daugiau širdžiai kenkiančių trigliceridų. Be to, mažina organizmui reikalingo chromo atsargas.

25

Prancūziškos bulvytės ir bulvių traškučiai

Tema Rubriką remia maisto portalas „Meniu.lt“

Neskubėk ir būsi pirmas,

arba valgymo anatomija Iveta JANULYTĖ

Maistas – be galo svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Juk jei nevalgysi – neišgyvensi, ar ne? Šiuolaikiniai mitybos įpročiai visiškai ignoruoja pagarbą šiam procesui. Greitas maistas, produktai su įvairiais priedais (tetos per televiziją grasina vėžiu, jei juos vartosime). Bet šį kartą kalbėsime ne apie „E“ raides (neįtikėtina, ar ne?). Vienas svarbiausių faktorių mūsų mityboje ‒ pats valgymo procesas ir be abejo maisto pasirinkimas.

Mitas ar tiesa?

maisto kavinės „TakeWay“ įkūrėjas ir mitybos ekspertas Eimantas Navikauskas, remdamasis sveikos mitybos teorija, paNuo senų senovės žinoma, kad reikia neigė šį mitą. Pasak jo, tokiomis teorijomis valgyti lėtai, atidžiai sukramtant kiekvieną kasnį (pasirodo, ilgiau kramtant dar ir kalo- vadovaujasi sulieknėti siekiantys žmonės. rijos deginamos), nevalgyti sunkaus maisto „Sveikos mitybos teorijos teigia, kad žmogus paskutinį kartą dienoje turi valgyti prieš einant miegoti ir stengtis vartoti kuo likus 2-3 valandoms iki miego, todėl kelintą daugiau skysčių. Kas tiesa, o kas tik mitai – valandą valgyti vakarienę priklauso tik nuo žmogaus pasirinkto gyvenimo būdo. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad svarbiau yra ne kada, o būtent ką valgai, nes vakarienei rekomenduojama rinktis lengvai virškinamą maistą“. Taigi bulviniai blynai su spirgučiais ir cepelinų garnyru nėra tai, kas tiktų naktipiečiams. Dar sakoma, kad prisivalgius sunkaus maisto prieš miegą, kankina košmarai. Pasirodo, tai labai tikėtina, nes vėlai užkandžiaujant sužadinama medžiagų apytaka, o smegenys gauna impulsą akty-

Amrufm nuotraukos

nuomonių daug, visos jos prieštaringos. Štai tarp dietų entuziastų sklando nuomonė, kad geriausias sprendimas, norint gyventi ilgiau ir maitintis sveikiau, yra nevalgyti po šeštos valandos vakaro. Tačiau tai toli gražu nėra teisinga. Interneto svetainės SveikasMaistas.lt įkūrėjas ir straipsnių autorius, greito, sveiko ir subalansuoto

26

vesniam veikimui. Įdomu, kokius sapnus sukelia tarkuotų bulvių patiekalai?

Ginčijamasi ir dėl to, kaip dažnai dienos metu reikėtų valgyti. Turbūt ne kartą teko girdėti, kad valgyti daug kartų per dieną mažomis porcijomis daug sveikiau, nei keletą kartų didelėmis. Paklausiau nuomonės vienos kolegės – užkietėjusios sveikos gyvensenos gerbėjos. Mergina pakraipė galvą ir atsakymą pranešė visai netikėtai po nakties apmąstymų (turbūt miegoti nedavė koks išdykęs kepsnys, užsilikęs virškinimo sistemoje): „Man atrodo, kad svarbiausia nepersivalgyti...“. E. Navikauskas taip pat akcentavo saikingumą ir be abejo išrankumą maistui – juk jei valgysi bet ką, gali tai daryti dvidešimt aštuonis kartus ar du kartus per dieną – vis vien nauda greičiausiai bus minimali, o dar daugiau – netgi galima sau ir rimtai pakenkti. „Labiausiai viskas priklauso nuo to, ką žmogus valgo.

Pagal sveikos mitybos teoriją, žmogus turi valgyti nuo 3 iki 4 kartų per parą, proporcingai paskirstant maistinių medžiagų kiekį“. Žinoma šis mitas taip pat ne iš piršto laužtas: „Yra tokia mitybos teorija, kada rekomenduojama valgyti mažomis porcijomis daugiau nei 4 kartus per parą, tačiau toks mitybos režimas populiariasias tarp tam tikros šakos sportininkų ar norinčiųjų sulieknėti“.

Valgyti ar nevalgyti?

Kai gyvenimo tempas toks spartus (ir spartėja jau ne dienomis, o valandomis), laiko pavalgyti lieka vis mažiau. Tad lengviausias sprendimas – greito maisto restoranai ir greitai paruošiami vadinamieji pusfabrikačiai. Mėsainių, sūrainių, kebabų ir bulvių fri gynybai neatstovausime – jų išteisinimui prireiktų ne vieno „teismo posėdžio“. Tačiau kaip pusfabrikačiai? Ar jie

Tema

E.

Navikauskas: „Gaila, bet šiuo metu prioritetai skiriami ne subalansuotai mitybai o maisto priedams ir ekologijai, kurie tiesioginės įtakos mūsų sveikatai praktiškai neturi.” kiek kartų maistas verdamas tame pačiame aliejuje.

Atkreipk dėmesį į savo maistą!

Paprašytas apibūdinti sveikos mitybos modelį, E. Navikauskas pagrindinį vaidmenį skyrė subalansuotai mitybai: „Pagrindinė

valgyti gerai, o ką blogai. Galbūt jei patys sulėtintume tempą ir imtume atidžiau dairytis į maistą (o ne, tarkim, spoksoti į televizoriaus ekraną, juolab, kad naudos iš to tikrai ne daugiau nei iš žiūrėjimo į sieną), valgymo metu pastebėtume, kokios spalvos dešrelės prekybos centruose ir kad daržovių skonis primena išskalbtą popierių.

Ką valgyti?

Be abejo, geriausia vadovautis sveikos mitybos piramide, kuria jau seniai pasitiki mitybos ekspertai bei gydytojai. Tai reiškia, kad daugiausiai derėtų vartoti grūdinių produktų, duonos gaminių – nuo penkių porcijų per dieną. Daržovių ir vaisių – iki penkių porcijų per dieną. Pieno bei mėsos produktai turėtų būti vartojami saikingai, tačiau jų pamiršti nevalia – juose randamos medžiagos yra būtinos organizmui.

Mažiausiai vartoti reikėtų riebių, aliejais prisotintų produktų bei cukraus ir saldumynų. Be abejo, visi patiekalai, gaminami namuose, turi privalumą – galimybę stebėti gamybos procesą, be to, savadarbis maistas visada skanesnis. Štai keletas apibendrinančių gairių, padėsiančių sąmoningai valgyti: Valgyti subalansuotą maistą 3- 4 kartus per dieną.

Valgyti neskubant, gerai sukramtant maistą (nes signalas, kad esame sotūs, smegenis pasiekia daug vėliau, negu iš tikro prisivalgome). Beje, valgant dviese tai daryti daug paprasčiau – pasišnekučiuojant ir atsipalaidavus. Tad čiupkit draugą ir pietaut!

Valgyti su šeima – tada tikrai daugiau dėmesio kreipsite į maistą (juk nenorite, kad brangūs žmonės save nuodytų).

Taip pat kartu kokybiškai leisite laiką.

Valgant turite būti susikoncentravę į maistą, o ne į mėgstamos knygos herojų peripetijas ar televizoriaus ekraną.

Nevalgyti atsistojus – taip nejausite malonumo valgyti, o smegenys net neužfiksuos fakto, jog užkandžiavote.

Gerti daug skysčių – kartais alkio jausmas net sumaišomas su troškuliu.

Rinkitės kiek įmanoma natūralesnius produktus, paieškokite alternatyvų ūkininkų turgeliuose, kur bet kokiu atveju maistas bus sveikesnis ir natūralesnis nei prekybos centruose-gigantuose.

27

yra nuodingi, ar vis dėlto kažkuo naudingi? ir pati reikšmingiausia sveikos mitybos taisyklė – subalansuota mityba. Kiekvienas „Labai sudėtinga būtų vertinti pusfabrikačių žmogus per parą su maistu turi gauti tinkažalą mūsų sveikatai, nes tai priklauso nuo jo sudėties, maistinės vertės ir pagaminimo mą maistinių medžiagų (riebalų, baltymų, angliavandenių ir t.t) kiekį ir santykį, kuris technologijos. Žinant, kad maisto pramonėje technologijos labai sparčiai tobulėja, tikrai ne visi pusfabrikačiai yra kenksmingi mūsų sveikatai“, – teigė E. Navikauskas. Įdomu tai, kad pasaulyje ne visi medikai ar mitybos ekspertai nusiteikę prieš greitą maistą. Štai žymus vokiečių dietologas Udo Pollmeris laužo standartus – leidžia knygas, kritikuojančias perdėtą greito maisto fobiją. Gydytojas teigia, jog žmogus turi valgyti viską, ko nori, kad salotos nėra vienas sveikiausių produktų, o bulvės fri vaikams net naudingos.

Jis spjauna ir į įsitikinimą, jog per parą reikia suvartoti tris litrus vandens. Dar daugiau – teigia, esą vandeniu galima apsinuodyti. Ar tai tiesa, ar tiesiog Perdėtas rūpestis mityba kartais įgauna makabriškas formas. reitingų vaikymasis ‒ spręsti auditorijai, tačiau atkreipkime dėmesį į tai, kad bulvės turėtų būti paskirstytas į 3-4 prisėdimus fri yra chemiškai apdorojamos dėl ilgaamvalgyti. Gaila, bet šiuo metu prioritetai žiškumo dar prieš jas ruošiant. Žinoma, jei skiriami ne subalansuotai mitybai o maisto bulvytės ruošiamos namie, turime galipriedams ir ekologijai, kurie tiesioginės mybę reguliuoti tolesnį procesą – aliejaus, įtakos mūsų sveikatai praktiškai neturi“. druskos kiekį, laikymo sąlygas ir laiką. Ta„Jeigu žmonės valgytų tik labai išalkę čiau, kaip taisyklė, dažniausiai tokį maistą ir maitintųsi paprastu, švariu ir sveiku valgome viešojo maitinimo įstaigose, greito maistu, jie nepažintų ligų ir jiems lengviau maisto restoranuose, kur niekas nežino, būtų valdyti savo sielą bei kūną“, ‒ sakė kaip ilgai produktai laikomi sandėliuose, rašytojas L. Tolstojus. Sunku pasakyti, ką

Mąstytojas Rubriką remia maisto portalas „Meniu.lt“

Neišvengimos alkio pinklės Modesta ALEKNAITĖ

Alkį galima suvokti ne tik tiesiogine prasme. Vienas alks duonos, o kitas – karjeros, automobilio, meilės. Alkį galima sieti su geismu, ir turbūt tai yra varomoji mūsų gyvenimo jėga. Trūkumo jausmas verčia užpildyti žiojinčias tuštumas, judėti pirmyn.

Kita vertus, kartais tas alkis įgauna makabriškas formas ir sukelia daugybę problemų tiek alkstančiajam, tiek jo aplinkai. religijas, kiti ieško egzotikos. Tarkim aš sumokėjęs tam tikrą sumą už pirkinius, Visą likusį pasaulį lygindami su Vakarų pats prieš septynerius – aštuonerius metus gauni medalį. Vaikams tai yra gerai ‒ jie visuomene, manome, kad pastarajai lyg ir supratau, jog visa muzika, kurios klausausi, reikalauja tėvų pirkti prekių daugiau nei už neturėtų nieko trūkti. Globalizacija atvėrė kuri sukurta Vakaruose, man nebeįdomi, trisdešimt litų tam, kad galėtų gauti ekspokelius į bet kurį pasaulio kampą, turime nes ji labai vienoda, nebestebina, nedžiunatą į savo kolekciją. Jeigu žmogus kolekcigalimybę susipažinti su unikaliomis kulonuoja muzikos įrašus, perskaitytas knygas, gina, neteikia atradimo džiaugsmo. Dėl tūromis. Turėdami nežabotas galimybes to pakankamai daug dėmesio skyriau kitų tai yra visai kas kita. Tačiau daiktiškas rinktis, siekiame dar daugiau: pamatyti tai, pasaulio šalių, galbūt mažiau civilizuotų turėjimas gali būti vertinamas ir vienaip, kas nematyta, pasiekti tai... kas galbūt ne(kaip pasakytų vakariečių fanai), muzikos ir kitaip. Paklauskite paauglio. Jis pasakys: įmanoma. Geismas arba alkis mus stumia paieškoms. Ir ji sugebėjo pasiūlyti įdomesdomėtis, tyrinėti. Pajutus fizinį alkį, jį gali- „Norėti yra gerai“, tai „veža“.

Globalus pasaulis lyginamas su kaimu, nių sąskambių, naujesnių perėjimų, harmoma numalšinti. O ar įmanoma numalšinti nijų. Tai buvo iš tikrųjų labai įdomu, labai galima kalbėti apie kažkokios unitą kitą alkį? Juk patenkinus vieną troškimą šviežia. versalios kultūros buvimą (tie patys iš karto kyla kitas, kur kas sudėtingesnis. prekių ženklai, šabloninės TV laidos Šia tema kalbiname Klaipėdos univerKą tos nuolatinio naujumo paieškos siteto Socialinių mokslų fakulteto dėstytoją, ir t.t.). Kita vertus, kaip niekada daug sako apie žmogaus santykį su sava pastangų dedama, mėginant surasti filosofą Aldį Gedutį. kultūra? unikalių kultūrinių patirčių, nepažinMes čia galime įsivelti į bjaurią diskusiTik besivystančios pasaulio šalys viešo- tų pasaulio kampelių. Ką reiškia tas joje erdvėje dažniausiai apibūdinamos žmonių domėjimasis svetimomis kultū- ją ir aš galiu paklausti, kas yra kultūra? Ko kaip „alkanos“. Ar galima alkio sąvoką romis, kartais net mėginimas integruo- gero, nelabai sutartume dėl šios sąvokos. tis į ją (svetimos religijos perėmimas ir Visai džiugiai suradau keletą žmonių, kurie taikyti ir kalbant apie išsivysčiusias Lietuvoje bando daryti kažką įdomesnio. pan.)? pasaulio šalis?

Galėčiau paminėti Artūrą Šopenhauerį, Pavyzdžiui, vienas iš labiausiai neįvertintų Visas vartojimą lemia stygiaus pojūtis, nes nuolatos kuriamas noras turėti daugiau. kuris yra pasakęs, kad žmogiška egzistenci- Lietuvos atlikėjų yra Donis (Donatas BelGaliu Jūsų paklausti, kiek Jūs per savo gyvenimą turėjote mobiliųjų telefonų? Ar keitėmonės neretai ieško egzotikos vien dėl to, kad tam te dėl to, kad buvo pasenę ir visiškai prasti, tikri sudėtingi dalykai jų kultūroje (kad ir religijoje) ar keitėte dėl to, kad atrodė gražesnis, geresnis, „išmanesnis“? Ko gero, atsakymas nepatinka, erzina. antras. Anksčiau žmonės turėdavo vieną laidinį telefoną trisdešimt – keturiasdešimt metų, ir jis kuo puikiausiai funkcionuodavo. ja yra sūpuoklės tarp kančios ir nuobodulio. kauskas) iš Klaipėdos, kuris karts nuo karto metasi į folklorą ir bando derinti su elektroJeigu tau kažko stinga, kažko neturi, vadiNet nekildavo mintis, kad galima jį keisti, nika. Ir daro tai kokybiškai. Jis bando paronasi, tai tau sukelia kančią, tau tuo metu naują įsigyti. Tiesa, nuo diskinių buvo perdyti kitomis priemonėmis, ką mes turime yra nemalonu, dėl to blogai gyveni. Kada tą eita prie mygtukinių, bet tai ir viskas. Tad geriausio: senos karo dainos, sutartinės. įsigyji, prasideda nuobodulio etapas, kuris šiuo atveju išsivysčiusios visuomenės, ko Tačiau autentiškų sutartinių įrašų labai irgi reiškia kančią, tada viskas sugrįžta į tą gero, yra žymiai labiau alkstančios perkelsunku gauti. Statistiniam Lietuvos žiūrovui patį etapą. Bet, vėlgi, ir vienaip, ir kitaip tine prasme. lietuviška kultūra asocijuojasi su „Duokim būsi nelamingas bei nepatenkintas ‒ tik dėl garo“ laida, kurią Sigitas Parulskis apibūKaip manote, tai daugiau pozityvus ar kitų priežasčių. Bus arba nuobodu, arba dina kaip pasižyminčią „maniakišku laidos skaudu, kad kažko neturi ar negali įsigyti. negatyvus apibūdinimas (jei kalbame vedėjų linksmumu“. Visi linksmi, bet jie Jeigu kalbėsime apie globalizaciją, kuri ne apie fiziologinį alkį)? groja supopsintą, o ne autentišką muziką. suvienodina pasaulį (bent jau miestietišką Priklauso nuo to, ko žmogus nori, dėl Manau, kad kažką įdomaus galima surasti, ko jis alksta ir vargsta. Yra tokių beprasmiš- jo dalį), tai galų gale kažkada yra pasiekiatik reikia šiek tiek pavargti. mas etapas, kai visa tai, ką globaliam varkų pavyzdžių, kai maži vaikai yra įpratinaJuodkrantėje yra kavinė, kuri labai totojui siūlo globalios korporacijos, tampa mi vartoti. Dabar krepšinio čempionatas aiškiai sudėliojo lietuvybės apibrėžimą; nebeįdomu, nebeskanu ir norisi kažko kito, užpildo visą informacinį srautą. Prekybos lauke išnešti skydai, kuriuose kreida užrašviežesnio. Šiuo atveju vieni metasi į kitas centrai siūlo papildomą gėrį: pavyzdžiui,

Ž

28

Mąstytojas

Ar išvis galima kalbėti apie baigtinį alkio, geismo patenkinimą, ar tai niekada nesibaigiantis vyksmas? Čia viskas priklauso nuo socializacijos proceso. Jei mes kalbėtume apie tradicinę visuomenę, kurioje viskas aišku, ko galima norėti, tai jose labai ribotas kiekis dalykų, kuriuos gali pasiekti, ir tau tiesiog jų nereikia, A. Gedutis nes nežinai kitų alternatyvų, galimybių. Ko gero, sustabdyti šį procesą būtų labai sunku. Mano manymu, įtikinamas pavyzdys yra vienoje Tuvės Janson knygoje apie muminukus. Ten buvo personažas, vardu Hemulis, kuris kolekcionavo pašto ženklus. Jis surinko pilną kolekciją, į kurią pateko visi pasaulio pašto ženklai ir, atrodo, jis turėjo neišpasakytai džiaugtis, tačiau jį apėmė depresija dėl vienos paprastos priežasties ‒ jo gyvenimas nebeteko prasmės. Kolekcija yra baigta ir toliau judėti nebėra kur. Ir turbūt dauguma žmonių, atsidūrę tokioje situacijoje, jaustųsi lygiai taip pat. Arba ieškotų naujos idėjos kolekcijai – kaip Hemuliui buvo pasiūlyta rinkti sagas arba tiesiog ieškotų kitų užsiėmimų. Čia nėra vienareikšmio atsakymo. Šopenhaueris, ko gero, sakytų, kad jeigu neturi visų pasaulio pašto ženklų, kenti, nes kolekcija nepilna, bet jeigu turi visus – nuobodu. Tada vėl kenti.

Ar sunku atsekti, ko trūksta žmogui?

Ar tas trūkumas yra dirbtinai sukonstruotas ir mums įteigtas? Šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje tie trūkumai yra labai greitai išgalvojami. Čia nuolatos bandoma įteigti, kad tau reikia to, tau reikia ano.

Kaip manote, kiek svarbu šiuolaiki-

www.ozonas.lt

niam žmogui išlieka nematerialiosios vertybės? Ar galima geisti tokių dalykų, kurie nesukeltų žalos?

Aišku, galima. Dabartinis krepšinio čempionatas yra to pavyzdys. Lietuva pinigų tikrai tiek daug negaus, kad būtų galima visą naudą nurašyti materialinėms gėrybėms. Bet jei lietuviai laimėtų, žmones apimtų pakankamai didelis pasididžiavimo jausmas, kuris tikrai nėra matuojamas materialiai. Juk smagu pamatyti, kaip į gatves išeina patys įvairiausi žmonės ir džiaugiasi, lyg ir be ypatingos priežasties. Na, dvylika

iniciatorių – verslo, valstybiniame, individualiame?

Yra žmonės, kurie bando įtikinti kitus žmones, kad vartoti yra gerai. Ir jie prarastų savo darbą, jeigu vartojimas imtų ir sustotų stebuklingu būdu. Dauguma to siekiančių valstybinių institucijų ir iniciatyvų yra tokios „nesimpatiškos“ ir įtartinos, kad sunkiai susilaukia palaikymo. Nemanau, kad verslininkai, kurių tikslas yra maksimalus pelnas, bandytų tą vartojimą mažinti. Vadinasi, iš tų trijų pasiūlytų alternatyvų lieka asmeninis lygmuo. Asmeninis arba bendruomenės, kurios bando ieškoti savo kelių. Klaipėdoje yra įdomi „institucija“, kuri vadinasi TEMA. Tai tarptautinė eksperimentinė meno akcija. Jie turi savo dirbtuves, rengia renginius. Jie stengiasi susikurti būtent patys, o ne dejuoti ir prašyti valdžios, kad jiems kažką pasiūlytų.

Kaip manote, ekologinį judėjimą galima laikyti pastanga rasti Pauliaus Sadausko nuotrauka „saiką“ ar tai tiesiog dar viena alkio manifestacija? vyrukų kažką padarė, įmetė, bet visa tai Jis turėtų kovoti su vartojimu, su perstebėti yra smagu. Tai svajonės manifesdėtu noru turėti. Bet žvelgiant į praktiką, tacija, kuomet norisi ne tik pinigų, bet ir labai dažnai sunku tuo tikėti. Geriausias pasvajoti apie medalį, būti pripažįstamais, pavyzdys yra Žaliųjų partijos steigimas žinomais. Kalbėjome, kad yra metamasi Lietuvoje. Reportažai, kurie buvo rodomi, į nevakarietiškas religijas, judėjimus. Tai paliko slogų įspūdį. Reikėtų kalbėti apie irgi parodo, kad to, kas yra aplinkui, nedarbus, ką vienas ar kitas Žaliųjų judėjimo pakanka užsitikrinti prasmingą gyvenimą, atstovas daro. Ar jis tik deklaruoja ir bando prasmingą egzistenciją. Ypač atsižvelgiant į pastarųjų kelių šimtmečių pasiekimus, kuo- dalyvauti koalicijose tam, kad išlaikytų turimą valdžią ir būtų joje, ar stumdo ant met religija buvo nuvainikuota. Mes esame mėsa, kurią galima suvartoti arba ne. Reikia seklumos užplaukusius banginius ir bando realiai spręsti kad ir mažą, tačiau aktualią kažką daryti, kad atsirastų prasmė šioje problemą. Nemaža dalis žaliųjų jaunimo vietoje. Vieniems labiau pasiekė, kitiems – ne. Mums užtenka krepšinio, kitiems norisi judėjimų yra labai keisti. Jie prašo pinigų iš įvairių fondų (pavyzdžiui, Europos Sąkitų dalykų. Kurtas Vonegutas yra pasakojungos) ne kažkokios problemos sprendijęs, kad tiek jis, tiek jo sūnus – netikintys mui, o renginiui. Tada visi tie pinigai yra žmonės. Jo sūnus buvo gydytojas. Kai K. panaudojami plakatams, skrajutėms, klipų Vonegutas paklausė, kokia yra gyvenimo kūrimui. Galų gale, efektas būna labai maprasmė, jo sūnus atsakė, kad paprasčiausiai žas. Gali atsiskaityti biurokratams, Europos turime padėti vienas kitam ištverti visa tai, paramos fondui, kad veikla buvo vykdoma, kas vadinama „gyvenimu“. bet kas pasikeitė? Paskui vėl bus organizuojama analogiška konferencija truputį kita Jau seniai kalbama apie pereikvojatematika ir daromi tie patys dalykai. Dalis mus Žemės išteklius ir galimą ateities tų judėjimų yra sugadinti, korumpuoti, nes kartų skurdą. Kaip galima paaiškinti jie nueina pakankamai toli nuo idėjų, ir tai, kad net ir žinant besaikio varmane, šiuo atveju, žymiai labiau žavi žmotojimo pasekmes, jis vis tiek nė kiek nės, kurie daro nesitikėdami, kad kažkas nemažėja (t.y. nemažėja nei gamyba, padės, bet tiesiog eina ir daro. nei vartojimas)? Kuriame lygmenyje reikėtų ieškoti šio alkio sustabdymo

29

šyta: „Švyturys“, suprask – alus, kitas žodis – „Cepelinai“, o po jais rodyklė ir parašyta: „Krepšinis“ ir krepšinio transliacijos laikas.

Taip lietuviška tapatybė suvedama į tris dalykus: alus, cepelinai, krepšinis. Žmonės neretai ieško egzotikos vien dėl to, kad tam tikri sudėtingi dalykai jų kultūroje (kad ir religijoje) nepatinka, erzina. Lietuvoje yra didelis procentas katalikų, bet kai kalbama apie praktiką – kiekvieną sekmadienį ėjimą į bažnyčią arba meldimąsi kasdien ‒ jiems tampa pernelyg sudėtinga. Tuomet ieškoma, ką galima surasti kitur, kas yra paprasčiau.

Sveikata

„O aš būsiu graži kaip mamytė...“ Karolina LIUTAITĖ

Vaikai mokosi mėgdžiodami. Taip išmokstama ir gražiai bendrauti su aplinkiniais, ir nešiukšlinti aplinkos, ir dalintis. Taip formuojasi ir bendras grožio supratimas. Pavyzdžiui, visos mergaitės ankstyvoje vaikystėje ras būdą, kaip įsisukti į mamos kosmetikos krepšelį bei papuošalų dėžutę. Susiteps, „susikraus“ viską ant savęs ir... jausis pačiomis gražiausiomis. Apsukrūs gamintojai išnaudoja šią silpnybę, kurią kai kurie tėvai net palaiko. Tai iliustruoja kosmetikos linijos vaikams, kuriose ne tik švaros priemonės (muilas, šampūnas), bet ir dekoratyvinė kosmetika (lūpų dažai, skaistalai, šešėliai).

Ar tai nekaltas žaidimas, ar geriau siekti vaikų pažintį su kosmetikos industrija atidėti kuo vėlesniam laikui?

Kūno kultas Gyvename pasaulyje, kuriame asmuo savo identitetą sieja su išore, o ne su vidumi. Kūno grožis buvo svarbus visais laikais, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje kūno kultas yra isteriškas. Žiniasklaida formuoja nuostatą, kad jei žmogaus išvaizda nepasižymės tam tikromis savybėmis, asmuo bus nepajėgus pasiekti profesinių aukštumų ir asmeninės laimės. Kad būtum sėkmingas, turi būti lieknas, turėti lygią odą, švytinčius plaukus, baltus dantis ir t.t. Vidinės asmenybės grožis taip pat svarbu, na, kaip priedas prie tų baltų dantų.

Suvokimas, kad kūnas yra tai, kas mes esame, kad tai vienintelis matmuo, kuriuo esame apibrėžiami ir vertinami aplinkinių, formuojasi vis anksčiau. Kova už grožį perkelia fronto linijas iš paauglių gyvenimo į pradinių klasių ar net ikimokyklinukų kasdienybę.

Rinkos tyrimų kompanijos „Experian“ duomenimis, JAV net 43 procentai 6-9 metų amžiaus mergaičių jau naudoja lūpų blizgį ar lūpdažį, 38 procentai naudoja plaukų formavimo priemones ir 12 procentų ‒ kitas kosmetikos priemones.

Anot kitos JAV rinkos tyrimų kompanijos „NPD group“, 8-12 metų amžiaus

mergaitės JAV per metus išleidžia apie 40 milijonų dolerių gražinimosi produktams (paaugliai išleidžia dar 100 milijonų).

Tokį kūno kulto vešėjimą skatina visuomenės informavimo priemonės, patys tėvai.

Juk niekam šoko nebekelia televizijos laidos, kuriose žmonės lyg kokie mėsgaliai yra pjaustomi, formuojami, kad atitiktų vienokį ar kitokį grožio standartą. Galima paminėti ir vaikų grožio konkursus, kuriuose varžosi toli gražu ne vaikystės šviesa ir laisvė, o įmantrios šukuosenos, nugludinti gestai, išdažyti veidai, įmantrūs apdarai...

Smūgis psichikai Nerimaujama, kad pernelyg ankstyvas vaiko „suaugimas“ nėra teigiamas jo psichologijai ir protiniam vystymuisi. JAV biologė Sandra Steingraber tvirtina, kad nors jau pastebėta, jog šiandieniniai vaikai bręsta anksčiau, vis dar sunku nuspėti, kokie pokyčiai vyksta jų smegenyse. Anot mokslininkės, siekiant kuo anksčiau prisitaikyti prie suaugusiųjų socializacijos modelių ir mąstymo struktūrų, vaikų smegenys tampa ne tokios lanksčios. Taip nutikus tampa vis sunkiau mokytis kompleksinių dalykų – groti muzikos instrumentais, mokytis užsienio kalbų, užsiimti kokia nors sporto

Nuotraukos iš www.chiquecharis.blogspot.com

30

šaka. S. Steingraber spėja, kad amerikietės mergaitės dabar pusantrų metų atsilieka nuo savo pirmtakių prieš kelis dešimtmečius, kad galėtų „perkąsti“ visus tuos dalykus.

Kai vaiko dėmesys nukreipiamas į kūno grožio puoselėjimą, jis taip pat nebegali skirti pakankamai laiko jį supančio pasaulio pažinimui. Kaip teisingai pastebėjo vaikų psichologas, daktaras Pat Spungin, trimetė mergytė, kuriai buvo nulakuoti nagai, nebegalės bėgti į sodą kasinėti smėlio ir ieškoti sliekų...

Grožio idealai yra nerealūs – jie nepasiekiami. Juk neįmanoma turėti odos be porų ar absoliučiai jokių mimikos raukšlelių! Tačiau grožio industrija nepaliauja klestėjusi. Ir blogai, kad net patys mažiausieji tampa jos įkaitais. Nepasitenkinimas savimi šiandieniniame pasaulyje vis stipriau graužia ir vaikus. Dar 2004 m. “Dove tikrojo grožio“ kampanijos metu atliktais tyrimais paaiškėjo, kad 42 procentai trečiaklasių mergaičių norėtų būti plonesnėmis, net 81 procentas dešimtmečių bijo sustorėti...

Nauja rinka Vaikai ir paaugliai yra, palyginus, nauja niša kosmetikos pramonei. Lietuvoje netrūksta pernelyg aistringų mamų, kurios savo atžalas rengia lyg mažuosius mados modelius, tačiau čia dar neprasismelkė iš vakarinės JAV pakrantės plintantis grožio salonų vaikams modelis. Tokių vietų, tiesa, yra ir arčiau, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje. Vis tik šiapus Atlanto dar nėra įprasta, kad nuolatinėmis šių salonų klientėmis būtų trimetės ar dvimetės mergytės.

Tokiuose grožio salonuose vaikams paprastai yra siūloma kirpėjų paslaugos, taip pat atliekamas manikiūras ir pedikiūras.

Jei salonas „rimtesnis“, jame bus galima pasidaryti ir veido valymą, profesionalų makiažą ir t.t. Kaip vieną garsiausių galima paminėti „Cozy‘s“ tinklą.

JAV vaikų grožio kultui suklestėti ypač padėjo realybės televizijos programos.

Turbūt populiariausia jų ‒ „Kūdikiai ir

Sveikata žala, pakanka menkiausio jų kiekio vaiko organizme. Medžiagos, mėgdžiojančios hormonų veiklą, yra siejamos su vėžiniais susirgimais, skydliaukės sutrikimais, diabetu, elgesio pokyčiais. Daktarė Tracey Woodruff, Kalifornijos universiteto Reprodukcinės sveikatos ir aplinkos programos direktorė, yra pastebėjusi, kad šiuolaikiniame pasaulyje susiduriama su specifinėmis problemomis: „Lytinė branda mergaitėms prasideda vis anksčiau, daugėja jaunų moterų, kurios negali pastoti ir kurioms pasireiškia sutrikimai, būdingi kur kas vyresnio

D

augelyje kosmetikos gaminių yra toksinių medžiagų, kurių buvimas pateisinamas Paracelso maksima, kad vaistą nuo nuodo skiria dozė.

muzikos dievaičių (pavyzdžiui, Lady Gaga triko su smailia liemenėle).

Grėsmės sveikatai “Aplinkos darbo grupė” (EWG) kovoja už vaikams saugių cheminių medžiagų įstatymo priėmimą. Siekiama, kad pramonė arba įrodytų, jog 62 000 cheminių medžiagų, apsaugotų 1976 m. įstatymais, yra saugios sveikatai, arba nebenaudotų jų gamyboje.

Ypač didelio dėmesio sulaukė „EWG“ kampanija „10 amerikiečių”. Jos metu dar 2004 m. buvo paimti 10 amerikiečių kraujo mėginiai ir ištirti dėl 413 toksinių medžiagų. Šiuose mėginiuose buvo aptiktos 287 toksinės cheminės medžiagos (apie 200 vienam žmogui). 28 medžiagos – šalutiniai atliekų produktai (dioksinai, furanai ir t.t.), 47 medžiagos – naudojamos įvairiuose vartotojų produktuose (teflonai, antipirenai, pesticidai ir t.t.), 212 ‒ industriniai chemikalai ir pesticidai, uždrausti dar prieš 30 metų. Pirmas tyrimas, kuomet žmonių kraujas buvo tirtas dar jiems nė negimus, kai toksinių medžiagų ieškota virkštelės kraujo mėginiuose, patvirtino, koks trapus yra žmogaus kūnas. Daugelyje kosmetikos gaminių yra toksinių medžiagų, kurių buvimas pateisinamas Paracelso maksima, kad vaistą nuo nuodo skiria dozė. Tačiau kai kalbama apie kosmetikos priemones, negalima teisintis šia fraze – juk kasdien naudojama ne viena, o kelios ar net keliolika skirtingų priemonių. Kūnas su jose esančiomis medžiagomis susiduria ne kartkartėmis, o kasdien. Ką bekalbėti apie medžiagas, kurios yra linkusios kauptis kūno audiniuose.

Vaikų organizmai yra ypač jautrūs bet kokioms toksinėms medžiagoms. Jų organizmai dar tik formuojasi. Jauniems organizmams itin pavojingos hormonų veiklą mėgdžiojančios medžiagos (pvz., parabenai, ftalatai, triklozanas): kad būtų padaryta

www.ozonas.lt

amžiaus atstovėms – skausmingos fibromos, endometriozė ir krūties vėžys“.

Ankstėjanti mergaičių lytinė branda pirmiausia yra siejama su vaikų persivalgymu. Tačiau nuo pat mažų dienų naudojamos kosmetinės priemonės, manoma, taip pat prie to prisideda. Juolab, kad susiduriama su hormonų veiklą mėgdžiojančiomis medžiagomis. Ankstyva branda pirmiausia grasina didesne krūties vėžio tikimybe.

Saugumo žingsniai Galima guostis, kad gyvename ES. Čia galioja kur kas griežtesni reikalavimai kosmetikos produktams nei JAV. Kita vertus, to nepakanka. Produktų sudėčių lentelėse mirga tos medžiagos, į kurias, jei žinotume jų galimą žalą, nė nežiūrėtume. Tai ir natrio

laurilsulfatas, ir triklozanas, ir propilenglikolis, ir kvapiosios medžiagos, ir dažikliai...

Pirmasis žingsnis sveikesnės vaikystės link yra teisingas mąstymas. Tėvai turi apsvarstyti, ko ir kodėl reikia jų vaikui. Pavyzdžiui, kiek higienos priežiūros priemonių reikia kūdikiui ir kokias jas rinktis. Nereikia numoti į gaminių etiketes ir pasitikėti vien jaukiomis reklamomis. Kartą įsidėmėjus vengtinas medžiagas, vėliau nebekyla problemų ieškant sveikesnių alternatyvų.

Galiausiai visada galima tinkamų produktų ieškoti ekologiškose parduotuvėse.

Taip pat svarbu stebėti ir augančius vaikus, ypač mergaites. Nepatartina skatinti kosmetikos priemonių naudojimo vaikystėje. Net ir su žengiančia į paauglystę dukra apie kosmetikos naudojimą derėtų pasikalbėti lygiai taip pat rimtai, kaip kalbama lytinio švietimo temomis. Griežti metodai galbūt nebėra populiarūs, tačiau geriausia, jei mergaitės nenaudos kosmetikos priemonių tol, kol jų kūnas vystosi.

Yra pastebima tendencija, kad kosmetiką pradeda naudoti vis jaunesnės mergaitės. JAV Nacionalinės kosmetologijos asociacijos tarybos narys Mark Goodman pastebėjo, kad jei anksčiau mergaitės kosmetiką imdavo naudoti sulaukusios vidutiniškai 15-16 metų, dabar jos tai ima daryti vos dešimties.

Svarbu formuoti sąmoningai mąstančią asmenybę, kuri mokės atsirinkti tai, kas nekenkia sveikatai, kuri bus kuo mažiau veikiama nepasiekiamų grožio idealų.

Tolesniam domėjimuisi: www.cosmeticsdatabase.com www.healthandenvironment.org

Amerikoje populiarus realybės šou „Kūdikiai ir tiaros“ skatina į grožio kultą įsitraukti dar net gerai kalbėti nemokančius mažylius.

31

tiaros“ („Toddlers and tiaras“). Prilipę prie televizijos ekranų, žiūrovai gali gėrėtis mums dar gana groteskiškais vaizdais, kaip vos vaikščiojančioms mažylėms atliekamas profesionalus makiažas, formuojamos įspūdingos šukuosenos, balinami dantys, purškiamas dirbtinis įdegis. Laidos dalyves uolios mamos lydi į kosmetikos kabinetus, kur joms vašku formuojami antakiai, jos turi šokių mokytojus. Šou metu, dar kartais net nemokėdamos deramai vaikščioti, mažylės atlieka viliojančius šokio judesius ir demonstruoja apdarus, nužiūrėtus nuo pop

Tema Rubriką remia maisto portalas „Meniu.lt“

Vaistažolių milteliai vietoj sintetinių maisto papildų Praktiniai patarimai, kaip patiems pasigaminti natūralius maisto papildus Vida BUKAUSKIENĖ Vaistinių augalų milteliai daug kam dar tebėra naujiena. Populiariausia mūsuose augalus plikyti verdančiu vandeniu, t.y. ruošti vandenines ištraukas (vandenyje ištirpsta flavonoidai, mineralinės medžiagos), gaminti nuovirus (atsipalaiduoja raugai, karčiosios, mineralinės medžiagos), spiritines tinktūras (jose gerai tirpsta dauguma veikliųjų medžiagų, be to, spiritas yra gera konservuojanti medžiaga). Taip pat vis daugiau žmonių pasiruošia aliejinių augalų ištraukų (lipiduose tirpsta karotenoidai). Tačiau pats paprasčiausias ir vienas efektyviausių būdų stiprinti organizmą – vartoti sausų augalų miltelius.

Clay Irvingnuotrauka

Kad nekamuotų alkio jausmas, žmogaus organizme turi netrūkti įvairių biologiškai veiklių medžiagų. Mokslininkai teigia, kad per pastaruosius 40 metų kai kurių mineralų ir vitaminų maiste sumažėjo net apie 80%. Jų trūkumą mėginama kompensuoti vartojant papildus. Deja, daugelio papilduose esančių mineralų molekulės yra makrono dydžio, t.y. net tūkstantį kartų didesnės, nei ląstelės gali pasisavinti.

Makrono dydžio mineralai iš dalies pasisavinami žarnyne, o vėliau patenka į kraujotakos sistemą ir kaip netinkami produktai kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, kur sudaro aterosklerotines plokšteles. Net jei kai kurios molekulės ir prasiskverbia į ląstelės

32

vidų, jos negali pasiekti ląstelės branduolio, kur yra DNR. Į ląsteles gali patekti tik angstremo (1/10000000000 metro) dydžio mineralinių medžiagų molekulės. Tokio dydžio yra tik jonizuotos mineralų formos, sutinkamos augaluose, todėl geriausias būdas jų gauti – pasisavinti iš maisto. Susijungę su vandens molekulėmis jie patenka į ląstelės vidų bei aktyvuoja DNR. Jonizuoti mineralai reikalingi ir ląstelės viduje esančioms mitochondrijoms, kurios yra tarsi energijos fabrikai. Mineralai lemia fermentų bei vitaminų sintezę ir aktyvumą. Angstremo dydžio mineralai reikalingi daugiau nei šešiems tūkstančiams skirtingų organizmo

procesų.

Maistas – vaistas?

Geriausia, kai maistas yra vaistas. Bet dabartinis maistas dažnai laikomas beverčiu ‒ nieko vertinga neturinčiu vienokio ar kitokio pavidalo „dariniu“. Daržovių ir vaisių mitybinė vertė labai maža. Prieš 40 metų pakako suvalgyti vieną obuolį, kad organizmas gautų tokį pat mineralų kiekį, kokį dabar gauna suvalgius 25 obuolius.

Puikus mineralų šaltinis būdavo nevalyta druska. Valytoje druskoje iš devyniasdešimties joje natūraliai esančių mineralų paliekami tik natris ir chloras, kurie papil-

Tema

Augalų miltelių gamyba Nieko nėra paprasčiau. Sausa žolė, pašalinus stiebus ir kitas kietas dalis, sumalama grūstuvėlyje (geriausia uždarame) arba sutrinama tarp pirštų. Svarbu, kad milteliai būtų gerai paruošti. Kuo jie smulkesni, tuo greičiau ir stipriau jie veikia. Kavamalių geriau nenaudoti, nes malant kavamale pakyla aukšta temperatūra ir nemažai veikliųjų medžiagų žūva. Taip pat reikia žinoti, kad iš sumaltos žaliavos veikliosios medžiagos labai greitai išgaruoja.

Milteliai vartojami kartą per dieną, geriausia – ryte, ketvirtadalį arbatinio šaukštelio miltelių padedant ant liežuvio ir užgeriant vandeniu. Taip vartoti galima bet kokias žoles (nuodingų be specialisto

patarimo ir priežiūros geriau atsisakyti) ir jų mišinius. Geriausia miltelius vartoti pasirinkus, pvz., dekadinį gydymosi kursą: dešimt dienų vartojama vienų žolių, dešimt dienų - kitų, o tada daroma dešimties dienų pertrauka. Taip miltelius vartoti galima visus metus.

Moterims ir merginoms pertrauką reikia daryti menstruacijų laikotarpiu, kaip, beje, ir vartojant žoles kitais pavidalais (geriant arbatas, nuovirus), išskyrus tas žoles, kurios vartojamos dismenorėjai (skausmingoms mėnesinėms) gydyti. Nėščiosios, turinčios nepakankamai žinių apie vaistinius augalus, turėtų nevartoti jokių žolių, ypač nėštumo pradžioje, nes nemažai augalų skatina lygiųjų raumenų susitraukimus ir kenkia vaisiui. Šiai grupei priklauso ir nekaltais laikomi raudonėliai, čiobreliai, ramunėlės ir dar daug kitų liaudyje populiarių žolių.

Norint pasigaminti miltelių, žinoma, reikia turėti vaistinių augalų. Nei rugsėjį, nei spalį ir netgi lapkritį nevėlu pasiruošti jų atsargų.

Vaistinė žaliava Vaistinių augalų rinkimas daug kam turbūt asocijuojasi su bitutėmis dūzgiančia, žiedais vilnijančia pieva ir šilta vasaros diena. Taip pat paplitęs įsitikinimas, kad augalus reikia surinkti iki Joninių, nes tuomet juose susikaupia daugiausiai gydomosios energijos. Tačiau bet kuris rimtas žolininkas pasakys, kad poilsiui jis teturi vos kelis žiemos mėnesius, kuomet užmiega medžiai, o žemę storai apkloja sniego patalai. Ir net tada jam kartais tenka išeiti į mišką paieškoti amalų šakelių ar parankioti baltalksnių vaisių.

Nuo ankstyvo pavasario iki speigų žolininkas kūprina po pievas, laukus, vandens telkinių pakrantes ir miškus, kaip ubagas apsikarstęs maišais ir krepšiais, nešinas tai kastuvu, tai kirviu, tai kartimi su kabliu ir visada apsiginklavęs aštriai išgaląstu peiliu. Žievės, šaknys, žolė, lapai, pumpurai, žiedai, vaisiai, sėklos – visos augalų dalys, tinkamu laiku surinktos, žmogų maitina, gydo, suteikia energijos.

Mus visada ir visur supa augalai. Įsižiūrėkime į juos ir šiandien, rugsėjį, kai

žingsniuojame gatve ar lūkuriuojame autobusų stotelėje, žvilgsniu patyrinėkime gal ir skurdžiai atrodantį žolės plotelį: kiek ten žaliuoja kraujui, raumenims, kaulams tinkamo maisto. Pakelkime akis į medžių lajas, kur švyti mirga lapai ir vaisiai – žmogaus organizmui pritaikyti turtai.

Bet... Teks sulaukti laisvos dienos, kad palikus miestą mažiausiai trisdešimt (o geriau - penkiasdešimt) kilometrų už nugaros, galima būtų pasisemti bent saujelę mums paruoštų žemės ir gamtos dovanų.

Prieš pasipustant delnus, reikia gerai apžiūrėti teritoriją, kurioje bus renkami augalai: ar reljefe nėra keistų kalvelių bei įtartinų įdubimų – galimų gyvulių, cheminių atliekų laidojimo vietų bei nebenaudojamų šiukšlynų. Stebėkite, ar neriogso pastatų griuvėsiai, įsiklausykite, ar čiulba paukščiai, patyrinėkite, ar žolėje juda kruta vabzdžiai, o jei jų ten nė kvapo ‒ tai ženklas tą vietą palikti ir jums.

Radus tinkamą vietą, pirmiausia nuraminamos pašalinės mintys, atsipalaiduojama ir tylomis pradedamas darbas. Augalų rinkėjo nuotaika, „vidinis susitelkimas“, švarios mintys veikia mūsų liečiamus augalus, gyvus ir be galo subtilius organizmus, sugeriančius aplinkoje sklindančią informaciją. Todėl geriau nerinkti augalų sergant, susipykus su artimaisiais ar negalint kam nors atleisti. Tibeto medicinos gydytojų, kurie dažniausiai priklauso vienuolių luomui, tiek augalų rinkimo, tiek vaistų ruošimo darbą lydi nepertraukiamas mantrų kartojimas, t.y. nuolatinė malda.

Renkant augalus, būtina prisiminti, kad trečdalį jų reikia palikti augti, o, pavyzdžiui, ajerų šakniastiebius toje pačioje vietoje vėl galima liesti tik po septynerių metų. Jokiu būdu negalima rauti augalų su šaknimis, jeigu jų jums nereikia. Lapai, žiedai ar visas augalas (vadinamas žole) nupjaunami peiliu ar nurenkami rankomis.

Verta žinoti, kad skurdžiose sąlygose augęs augalas sukaupia savyje daug daugiau veikliųjų medžiagų, nei tas, kuris augo gausiai maistinėmis medžiagomis aprūpintoje dirvoje. Mažai valgantis žmogus taip pat visada bus stipresnis ir atsparesnis už persivalgantįjį, nes bet kokių medžiagų perteklius gyvame organizme neišvengiamai virsta nuodais.

Rugsėjo mėnesį laukinėje gamtoje galima rinkti: • takažolių, raudonėlių, rykštenių, dir-

vinių mėtų, mėlynžiedžių liucernų, kiečių, pelynų, notrelių, rasakilų, trispalvių našlaičių, viržių žolę;

• raudonųjų ir baltųjų dobilų žiedus; • varnalėšų, gervuogių, aviečių, bruknių, meškauogių, stumbražolių, šalpusnių,

www.ozonas.lt

garšvų lapus (netinka žydinčių garšvų lapai);

• erškėtrožių, spanguolių, gudobelių,

putinų, šaltalankių, šeivamedžių, šermukšnių, miškinių obelų vaisius;

• apynių spurgus;

• kiaulpienių, kraujalakių, trūkažolių

(cikorijų), varnalėšų, raktažolių, mėlynųjų palemonų, putoklių šaknis, ajerų, miškinių sidabražolių (kondroto), snapučių šakniastiebius;

• nakvišų sėklas; • vaistinių pataisų sporas.

33

domi blogos kokybės jodu.

Todėl nekeista, kad valgant rafinuotą maistą, daug cukraus, gyvulinių produktų, kurie labai rūgština skystąją organizmo terpę, organizmas (kad neutralizuotų tai, kas žalinga) eikvoja mineralus didelėmis dozėmis, tad jų nuolat trūksta. Mineralų gali trūkti ir tada, kai jie beveik ar visai nepasisavinami, pvz., užsiteršus žarnynui, kai netinkama jo mikroflora, užsikimšus kepenų latakams ar dėl nepakankamos tulžies gamybos.

Esant tokiai situacijai, žmonės jaučiasi lyg išsekę, juos kamuoja „silpnumas“, apatija ar alkis, todėl labai greitai pasiduodama reklamai ir griebiamasi sintetinių, nenatūralių maisto papildų. Bet pagerėjimo taip ir nesulaukiama. Dažniausiai įvyksta priešingai – sveikata dar labiau sutrinka.

Deja, niekas nelinkęs to sieti su netinkamų papildų vartojimu.

Jonizuoti angstremo dydžio mineralai dar ir išvalo blogų mineralų nuosėdas. Be to, džiovintuose augalų milteliuose gausu ir mineralinių medžiagų (mikroelementų bei makroelementų), ir vitaminų, organinių rūgščių, pektinų, flavonoidų, glikozidų, alkaloidų, eterinių aliejų. Tad milteliai yra puiki alternatyva „maisto papildams“, juolab, kad natūraliai augančios žolės nieko nekainuoja. Pastebėta, kad vartojant džiovintų augalų miltelius, jau po dešimties dienų organizmas būna aprūpintas veikliosiomis medžiagomis.

Atliekos Rubriką remia pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo bendrovė UAB „Žalvaris“

Artimos ateities vizija –

sąvartynai be pūvančių atliekų Artūras PEČKYS

Kodėl verta kompostuoti ar kitaip tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas?

1. Sumažinamas sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekis.

2. Prailginamas sąvartynų tarnavimo laikas.

3. Mažinamas atliekų poveikis klimato kaitai.

4. Sumažinama dirvožemio, požeminių vandenų tarša.

5. Pagaminamas kompostas, kuris praturtina dirvožemį maistingosiomis medžiagomis ir padidina dirvos laidumą orui bei vandeniui.

6. Reikia mažiau pirkti dirbtinių trąšų.

7. Sukuriama daugiau darbo vietų atliekų tvarkymo sektoriuje.

Nukritę lapai, šakos bei mirę gyvūnai gamtoje lengvai suyra savaime per trumpą laiką. O kaip žmonių visuomenėje? Gaminant net paprasčiausius patiekalus susidaro maisto atliekų. Prižiūrint sodus lieka nupjauta žolė ir šakos, o rudenį atsiranda dideli kiekiai nukritusių lapų. Daugiau nei 50 procentų lietuvio šiukšlių konteinerio masės sudaro būtent biologiškai skaidžios atliekos (virtuvės atliekos, lapai, nupjauta žolė, popierius). Tik labai maža dalis susidarančių medžių lapų bei popieriaus atliekų Lietuvoje yra atskiriama nuo komunalinių atliekų ir perdirbama. Maisto atliekos iš daugiabučių namų atskirai nesurenkamos, o keliauja tiesiai į sąvartyną. Sąvartynuose dirbantys ypač sunkūs traktoriai-tankintuvai sumažina atvežtų atliekų tūrį. Pūvant organinėms atliekoms sąlygose be deguonies, išskiria metano dujos, kurios labiau prisideda prie klimato pokyčių nei anglies dioksidas. Tokie nedžiuginantys faktai po kelių metų bus tik praeitis.

Europos Sąjunga, pripažindama, kad metu, krūvos vidus įkaista iki 50 laipsnių ar žmonijos veikla lemia klimato pokyčius, aukštesnės temperatūros. Žemė, praturtinimasi įvairių klimato kaitą skatinančių dujų ta kompostu, tampa puresnė, į ją lengviau išmetimo mažinimo priemonių: diegiamos patenka oras ir ilgiau laikosi drėgmė. mažiau energijos naudojančios gamybos technologijos, propaguojama elektros gaIndividualus kompostavimas myba iš atsinaujinančių išteklių, šiltinami pastatai. Neužmiršta ir atliekų tvarkymo Aplinkosauginiu ir ekonominiu posektoriaus įtaka aplinkai. Stengiamasi žiūriais, efektyviausias yrančių medžiagų panaudoti kuo daugiau atliekų naujų protvarkymo būdas – jų tvarkymas susidaduktų gamybai. Europos Sąjungos valstybės rymo vietoje. Individualių namų, o ypač užsibrėžė ambicingus tikslus ir įsipareigojo kaimiškųjų teritorijų gyventojai turi puikias mažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai sąlygas savo sklype iš biologiškai skaidžių skaidžių atliekų kiekį. Šios atliekos bus atliekų pasigaminti vertingų natūralių trąšų kompostuojamos, pūdomos išgaunant bio- – komposto. Tokiu atveju, mažiau atliekų dujas arba deginamos išgaunat energiją. išvežama į sąvartyną ir išvengiama gabenimo metu atsirandančios oro taršos.

Skatinant gyventojus prisidėti prie Kas yra kompostas? atliekų tvarkymo sistemų, daugumoje LieKompostavimas – natūralus biologiškai tuvos regionų privačių valdų gyventojams bus dalinami plastikiniai biologiškai skaiyrančių medžiagų perdirbimo būdas. Tai džių atliekų kompostavimo konteineriai. nuolat gamtoje vykstantis procesas. KomPavyzdžiui, Kauno regiono privačių namų postavimą vykdo įvairūs mikroorganizmai, savininkams planuojama išdalinti 30 000, bakterijos, grybai bei tokie bestuburiai, o Klaipėdos regione 10 000 individualaus kaip sliekai, šimtakojai ar vėdarėliai. Šie orkompostavimo konteinerių. Į šiuos konteiganizmai misdami suskaido organines menerius gyventojai galės dėti tiek augalines džiagas. Norint pagaminti geros kokybės kompostą, būtinos trys sąlygos: temperatū- maisto atliekas, tiek ir sodo bei daržo priežiūros atliekas. ra, drėgmė bei deguonis. Kompostavimosi

34

Kompostavimo konteinerį gyventojai nesunkiai gali pasigaminti ir patys. Yra daug įvairių konteinerio konstrukcijų, kurios skiriasi naudojamomis medžiagomis, konstrukcija ir estetine išvaizda.

Paprasčiausia kompostavimo konteinerį susikonstruoti iš vielinio tinklo ir keturių medinių ar metalinių strypų. Taip pat nesudėtinga pasigaminti dėžę iš nedažytų, net jau naudotų lentų. Patartina, kad tarp dėžės sienų lentų būtų apie 3 cm tarpas, kuriuo į dėžę patektų mikroorganizmams reikalingas deguonis. Galima kelių skyrių dėžės karkasą susikalti iš lentų, o sienų pagrindinį plotą – iš vielinio tinklo. Teko matyti komposto dėžių, sukonstruotų iš medinių padėklų ir nupintų iš vytelių.

Jeigu norite, kad kompostavimo procesas vyktų sklandžiai, o subrendęs kompostas būtų kokybiškas, patartina laikytis tam tikrų rekomendacijų. Geriau, jeigu visas galimas situacijas ir subtilybes žinosite prieš pradėdami kompostuoti. Patarlė „Gera pradžia – pusė darbo“ kompostuojant labai tinka.

Pagrindinės taisyklės Kompostuoti galima vaisių ir daržovių

Atliekos žieves, kavos ir arbatos tirščius, kiaušinių lukštus, nupjautą žolę, jaunas piktžoles, medžių lapus, triušių, vištų, arklių, karvių mėšlą. Į kompostavimo krūvą ar dėžę patartina nemesti mėsos atliekų, kaulų, pieno produktų, virtų daržovių, sergančių augalų, šunų ir kačių fekalijų bei piktžolių, turinčių subrendusių sėklų. Geriausias laikas kompostavimo pradžiai – ankstyvas pavasaris ir vasaros pabaiga. Kompostavimui parenkama vieta su mažu šešėliu, kad kompostas neišdžiūtų. Kompostavimo dėžės apatiniame sluoksnyje geriausia dėti sunkiai pūvančias atliekas – medžio skiedras, smulkias šakeles, šaknis. Šis purus sluoksnis sugers drėgmės perteklių ir pagerins deguonies patekimą į dėžės vidų. Kai kurie šaltiniai pataria pasidaryti dėžę su dangčiu, kad lietaus vanduo neišplautų maistingųjų medžiagų. Patartina retkarčiais permaišyti kompostuojamą masę su šake, kad patektų procesui reikalingo deguonies. Karštomis vasaros dienomis kompostas palaistomas, kad neperdžiūtų. Nepatartina dėti storesnių nei 15 cm nupjautos žolės ar lapų sluoksnių, nes taip sulėtinamas puvimo procesas. Jeigu atsiranda nemalonus kvapas, reiškia, kad kompostas per drėgnas ir per daug suslėgtas. Tuomet reikėtų kompostą perkratyti šakėmis ir įmaišyti kalkių bei sausesnių medžiagų – šiaudų, lapų, smulkintų šakų. Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę – ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens. Kompostas bręsdamas rūgštėja, todėl reikėtų įmaišyti kalkių ar dolomitmilčių. Patarimų daug, bet kompostuoti nėra taip sunku, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Visas pastangas atperka kompostu patręštoje dirvoje puikiai augančios daržovės.

Kompostavimo aikštelės Šiuo metu Lietuvoje veikia 16 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių (aikštelių adresai pateikti lentelėje). Šiose aikštelėse iš gyventojų ir įmonių priimama nupjauta žolė, lapai, medžių ir krūmų šakos, drožlės, pjuvenos bei kitos apželdintų teritorijų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos. Žaliosios atliekos visose kompostavimo aikštelėse iš gyventojų priimamos nemokamai. Gyventojai atvykę į kompostavimo aikšteles gali nebrangiai įsigyti komposto savo daržui ir sodui. O Alytaus regiono gyventojai, atvežę stambios ir vidutinio dydžio elektronikos atliekų į Takniškių ir Druskininkų stambių gabaritų surinkimo aikšteles, gali gauti 500 litrų komposto nemokamai. Į kompostavimo aikštelę atvežtos žaliosios atliekos kraunamos į kelių metrų pločio ir aukščio rietuves ir kartais perkraunamos, kad kompostuojama medžiaga prisisotintų deguonies, kurio reikia puvimo procesui. Kai trūksta drėgmės, kaupai yra papildomai palaistomi. Vėliau subrendęs kompostas sijojamas specialiu būgniniu rėčiu.

Atliekų apdorojimo įrenginiai

Per artimiausius trejus metus kiekviename Lietuvos regione bus įrengti atliekų apdorojimo įrenginiai, kuriais po pirminio gyventojų rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos bus dar kartą rūšiuojamos. Šiuose įrenginiuose bus atskiriamos plastiko, stiklo, metalo atliekos. Po rūšiavimo likusi biologiškai skaidi masė bus pūdoma uždarose talpyklose be deguonies ir taip išgaunamos biodujos, kurios toliau bus

Specialisto komentaras Vidas STARKUS

UAB “VSA Vilnius” pardavimų skyriaus vadybininkas Esame išanalizavę buitinių (komunalinių) atliekų, atkeliaujančių iš vilniečių daugiabučių, sudėtį. Biodegraduojančios atliekos sudaro net 40-44 proc. visų į sąvartyną patenkančių atliekų. Taigi pradėjus rūšiuoti šias atliekas ir dar labiau paskatinus stiklo, plastiko ir popieriaus atliekų rūšiavimą, būtų galima gerokai labiau sumažinti į Lietuvos sąvartynus patenkančių atliekų kiekius.

Europos Sąjunga Lietuvą yra įpareigojusi rūšiuoti maisto atliekas. Šis procesas realiai turėjo prasidėti dar 2010 metais.

Lietuvos savivaldybės tais metais turėjo būti sukūrusios šių atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą, tačiau realybė yra kiek kitokia. Biodegraduojančias (maisto) atliekas dabar rūšiuoja „žaliosios“ idėjos vedini gyventojai ir tik gyvenantys nuosavuose namuose. Tiesiog gyvenant daugiabutyje nėra kur padėti šių atliekų.

Visai kitokia situacija, kai kalbame apie su maisto gamyba ir pardavimu susijusius verslus. Prekybos centrams, viešbučiams, restoranams, kavinėms biodegraduojančių atliekų rūšiavimas yra privalomas pagal įstatymą.

London Permaculture nuotrauka

www.ozonas.lt

Atliekų rūšiavimas ir finansiniai dalykai yra labai susiję. Jei biodragraduojančių atliekų tvarkymas kainuotų tiek pat, kiek buitinių atliekų, matyt, mūsuose greitai atsirastų daug norinčių būti „žaliaisiais“. O jei biodregraduojančių atliekų tvarkymas kainuotų mažiau nei buitinių atliekų, tikėtina, kad šie procesai gerokai pasistūmėtų į priekį.

35

Tačiau Lietuvoje gan dažnai pasitaiko restoranų ar viešbučių, kurių klientai, verslininkų teigimu, viską suvalgo ir jokių atliekų nelieka. Skamba neįtikėtinai? Tačiau būtent taip yra deklaruojama. Nors visi žinome, kad svogūną ar bulvę reikia nulupti, o lupenos, kuri yra biodegraduojanti atlieka, niekas nevalgo. Visgi naudotą aliejų restoranai ir viešbučiai rūšiuoja noriai. Kodėl taip yra? Greičiausiai todėl, kad maisto atliekų surinkimas ir tvarkymas verslui kainuoja daugiau nei buitinių atliekų, o pinigus jie gali atgauti tik už panaudotą aliejų.

Atliekos naudojamos šilumos ir elektros gamybai. Šie įrenginiai nėra kažkokia panacėja nuo atliekų problemos. Įrenginiuose atskirtos antrinės žaliavos bus prastesnės kokybės nei spalvotuose konteineriuose, o pagamintas kompostas dėl žemos kokybės netiks žemės ūkiui.

Pirmosios 60 plastikinių kompostavimo dėžių 2009 metų pavasarį buvo išdalinta Neringos savivaldybės gyventojams. Pasiteisinus eksperimentui, specialios dėžės buvo dalinamos ir klaipėdiečiams. Dabar Klaipėdos regione yra virš 300 kompostavimo dėžių.

Šiaulių regionas išsiskiria savo iniciatyvumu ir pasiekimais tvarkant pūvančias augalines atliekas. Gyventojai smulkias šakas, lapus, nupjautą žolę gali pristatyti į seniūnijų, rajonų atliekų priėmimo aikšteles ar tiesiai į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Praeitą metų rudenį Žagarės ir Joniškio miesteliuose prie pagrindinių sankryžų buvo pastatyta daugiau nei 60 konteinerių augalinėms pūvančioms atliekoms.

O Šiaulių mieste kelių gatvių gyventojams nemokamai išdalinti individualūs konteineriai pūvančioms augalinėms atliekoms surinkti. Per 2010 metus regione iš gyventojų

surinkta ir sukompostuota net 2 000 tonų lapų, smulkių šakų bei nupjautos žolės. Kitais metais planuojama Šiaulių regiono gyventojams išdalinti apie 38 000 konteinerių bioskaidžioms atliekoms ir kompostavimo dėžių.

Tolesniam domejimuisi: www.atliekos.info

Specialisto komentaras Elena JATKAUSKAITĖ Biological Waste Recycling UAB „Green Service“

Normanac nuotrauka

Priešingai nei individualus ar buitinis kompostavimas, komercinis ir pramoninis bioskaidžių atliekų perdirbimo būdas yra griežtai reglamentuotas ir turi atitikti visus veterinarinius ir aplinkosauginius kriterijus.

Todėl siekiama, kad bioskaidžių atliekų perdirbimas būtų perkeltas i uždarą terpę, kuri įgalina viso proceso kontrolę ir monitoringą bei užtikrina terminį apdorojimą (70 C vieną valandą), reglamentuotą ES įsipareigojimuose gyvūninės kilmės organinių atliekų apdribimui.

Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių sąrašas Apskritis

Savivaldybė

Adresas

Alytaus

Druskininkų

Gardino g. 100, Druskininkai

Alytaus raj.

Takniškių km., Alovės sen., Alytaus raj. (prie regioninio sąvartyno)

Kauno mst.

Namajūnų g.15A (Petrašiūnai), Kaunas

Kėdainių raj.

Zabieliškio km., Kėdainių raj. (prie regioninio sąvartyno)

Klaipėdos

Klaipėdos raj.

Glaudėnų km, Klaipėdos raj. (prie uždaryto Glaudėnų sąvartyno)

Panevėžio

Biržų raj.

Biržų k ., Biržų raj.

Kupiškio raj.

Didžiagrašių km., Noriūnų sen., Kupiškio raj.

Panevėžio raj.

Dvarininkų km., Miežiškių sen., Panevėžio raj. (prie regioninio sąvartyno)

Pasvalio raj.

Levaniškio km., Pasvalio raj.

Rokiškio raj.

Ruzgų km., Juodupės sen., Rokiškio raj.

Šiaulių

Šiaulių raj.

Kairių km., Šiaulių raj. (prie senojo Šiaulių miesto sąvartyno Kairiuose)

Tauragės

Tauragės raj.

Leikiškių km., Tauragės raj. (prie regioninio sąvartyno)

Telšių

Plungės raj.

Jėrubaičių km., Plungės raj.

Utenos

Utenos raj.

Mockėnų km., Utenos raj.

Visagino

Karlų km., Visagino sav.

Vilniaus mst.

Liepkalnio g. 172., Vilnius

Kauno

Vilniaus

36

Žaliasis gidas

Vaizduojamieji menai ekologiškai O kartais būna ir atvirkščiai: gamtinės ir kūrybinės žaliavos gali tapti beveik valgomu skanumynu, pasakoja Laura Čeponytė, LVJC Eko kūrybinių dirbuvėlių vadovė ir pasiūlo patiems išbandyti pasigaminti dekoratyvinius ledus: 1. Iš popieriaus pasigaminame kūgį ledams.

2. Ištepame jį lipalu ar karštais klijais ir aplink lipdome plaušą, organzą ar kitokį turimą audinį.

3. Į vidų įdedame popieriaus ar vatos, kad jis būtų standesnis 4. Viršuje lipdome „ledus“, kuriais šiuo atveju bus kadagiai (lipdyti geriau karštais klijais) 5. Galiausiai savo skanėstą papuošiame šakelėmis, vytelėmis, kaspinėliais ar bet kuo kitu, ko tik trokšta Jūsų širdis.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vaikai, jaunuoliai ir suaugusieji ras pačių įvairiausių vaizduojamųjų menų veiklų: nuo tapybos ant įvairiausių paviršių ( stiklo, medžio, akmenų ir kt.) iki molio lipdinių, nuo graffiti iki akademinio piešimo, nuo mozaikos iki fotodizaino ar rūbų dizaino.

Didžiausios vaizduojamųjų menų naujienos, be EKO kūrybinių dirbtuvių, –

menų laboratorija „Akmenukas“, Mozaikos menas, „Linksmasis skruzdėlynas“.

Skirtingas meno veiklas jungianti meno laboratorija „Ak, Menukas“, kviečia išbandyti įvairius menus ir menukus: tapybą, grafiką, keramiką, dizainą, foto-video meną ir teatrą. „Ak, Menuko“ laboratorijos dalyviai pieš smėliu ir anglimi, tapys paveikslus ant drobės, šilko, medžio ir stiklo, fotografuos, filmuos, fiksuos ir eksponuos. Taip pat kurs skulptūras iš vaško, vielos, druskos, papje-maše, cemento, molio, vaidins ir kurs scenografiją, muziką. „Mozaikos meno“ užsiėmimuose vaikų ir jaunuolių laukia pažintis su mozaikos kūrimo technika bei daugybė savo rankomis pasigamintų papuošaliukų, paveiksliukų, dėžučių, interjero puošmenų. „Linksmojo skruzdėlyno“ lankytojai pieš ant įvairiausių paviršių: stiklo šukių, medžio žievės, akmenėlių, tapys ant šilko ir lino, išmoks dekupažo technikų, lipdys iš modelino, vels vilnas, gamins nuotaikos lėles ir kt.

Daugiau informacijos: www.lvjc.lt

37

Panirę į ratu besisukantį darbų verpetą pamirštame, kaip gera ką nors naujo ir netikėto sukurti. Aplinkui esantys daiktai, kurių dažnai nebepastebime, medžiai, gėlės ar žolės gali atgimti naujai ir tapti meno kūrinais. Galite ateiti ir tuo įsitikinti Lietuvos vaikų ir jaunimo centre duris atvėrusiose įvairiausiose kūrybinėse dirbtuvėlėse.

Pasak LVJC Eko kūrybinių dirbtuvių vadovės Lauros Čeponytės, kūrybai tinka viskas, ką gali pamatyti ir aptikti aplink save - gamtoje, namuose ar gatvėje, tereikia šiek tiek fantazijos, drąsos eksperimentams ir šiek tiek žinių. Senus laikraščius ar žurnalus galima panaudoti kuriant grafikos darbelius ar gaminant kaukes. Stiklainiai ar stiko buteliai gali virsti puikiomis originaliomis vazomis. Gamtoje randamos gėrybės gali virsti puikia eglute ir žaisliukais – vieninteliais ir nepakartojamais.

LVJC Eko kūrybinėse dirbtuvėse jokiu būdu nepamirštamos ir tradicinės meno technikos bei metodai - tapyba akvarele, grafika tušu ir tušinuku, karpymas ir lipdymas. Neįtikėtina, bet net ir maisto produktai gali būti vertingi kuriant meną: makaronai gali tapti kriauklėmis, kruopos gali virsti smulkiais akmenėliais, o cukrus savo spindesiu paveiksluose gali atstoti šviesą.

www.ozonas.lt

Žaliasis gidas

ASOCIACIJA EEPA (Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija) vykdo visuomenės informavimo projektą, kurio tikslas formuoti Lietuvos gyventojų įgūdžius kaip tinkamai atiduoti perdirbti panaudotus elektros prietaisus. Šiuo metu visuomenėje dar trūksta žinių apie “draugiškos” aplinkai įrangos naudojimą bei apie senos įrangos tinkamą atidavimą perdirbimui.

Atlikto tyrimo duomenimis tik 16 % šalies gyventojų žino apie elektronikos atliekų rūšiavimo būtinybę.

Visuomenės informavimo kampanijai sukurti ir transliuojami trys video klipai, kurie informuos gyventojus apie elektronikos atliekų surinkimo vietas, ragins vartotojus renkantis naują elektros prietaisą atkreipti dėmesį į energijos ir resursų panaudojimo efektyvumą bei skatinti naudoti produkciją, kuriai pagaminti buvo naudojamos perdirbtos žaliavos.

Vykdomas projektas dalinai remiamas ES struktūrinių fondų.

„Greenshow - 2011”

spalio mėn. 7 - 9 d.d.

Vilnius, Lietuva

tarptautinė, ekologiškų produktų paroda - mugė

ekologiški maisto produktai, gėrimai, kosmetika, valymo, namų apyvokos reikmenys

ekologiškos prekės vaikams, tekstilė, „Žalias” biuras, elektrinės transporto priemonės

 m . spalio mėn. - dienomis prekybos ir pramogų centre ,,Ozas‘‘ šurmuliuos jau antroji tarptautinė, specializuota ekologiškų, natūralių, draugiškų aplinkai produktų ir aplinkosaugos paroda “Greenshow ”. Parodos lankytojai turės unikalią galimybę iš arti susipažinti su eko idėjomis ir eko gyvenimo būdu. Viena iš parodos krypčių- pagalba eko verslui užmezgant tvirtus kaimyninius ir regioninius ryšius: tiek vietinėje Lietuvos rinkoje, tiek užsienyje. ,,Greenshow ’’ – ne tik plataus vartojimo prekių paroda – tai vienintelė paroda kur vienoje vietoje galima atrasti dauguma ekologiškų prekių, susipažinti su aplinkosauga, alternatyvios, iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos panaudojimo galimybemis, naujausiais atradimais, elektra varomo ir hibridinio transporto naujienomis. Parodoje, penkiasdešimtyje stendų ir paviljonų vyks produktų, imonių pristatymai, degustacijos, akcijos ir pasirodymai – visa tai bus tikra spalvinga eko konfeti lankytojams ir dalyviams. Parodos metu vyks konferencijos paskaitos ekokultūros ir aplinkosaugos temomis. Geriausių ekologiškų produktų gamintojų ir įdomiausių bei vertingiausių aplinkosaugos projektų lauks „Ekologiško gaminio“ ir „Geriausio žalio projekto“ apdovanojimai. Gerą nuotaiką padės sukurti ,,gyva‘‘ muzika iš pirmų lūpų – muzikinių kolektyvų pasirodymai. www.greenshow.lt

38

39

Žaliasis gidas

www.ozonas.lt