Nauja knyga
130
NAUJA KNYGA
Sezonine virtuve 200 RECEPTŲ PAGAL METŲ LAIKUS Kalbino: Viktorija, Receptų medis Foto: Eglė Mačerauskė ir Viktorija, Receptų medis (Renatos portretas)
J
ei skaitote mūsų žurnalą nuo pat pirmųjų jo numerių, turėtumėte prisiminti Renatą. Ji dalindavosi ne tik skaniais receptais, bet ir sudarinėdavo informatyvias sezoninių produktų lenteles. Todėl nenustebkite pamatę pirmos (ir, tikiuosi, ne paskutinės) Renatos knygos pavadinimą Sezoninė virtuvė: 200 receptų pagal metų laikus. Pabendravęs su autore supranti, kad sezoninė virtuvė − tai ne mada ar noras įtikti skaitytojams, o gyvenimo filosofija. Pasak Renatos, visi knygos receptai buvo ne tik išbandyti jos pačios, bet ir pagaminti bei nufotografuoti būtent tuo metų laiku, kai daržovės yra šviežiausios ir skaniausios. Pavyzdžiui, smidrai ir ridikėliai – pavasarį, o pomidorai ir braškės – vasarą. Net ir mūsų susitikimo metu Renata mane vaišino labai skaniais, vėlyvai žiemai tinkančiais patiekalais: džiovintų mėtų arbata, burokėlių salotomis ir varškės tinginiu. Sudominau? Paskaitykite, ką apie knygą pasakoja pati Renata, ir skubėkite į knygyną puikios, kupinos meilės ir nuoširdumo knygos.
131
132
Nauja knyga Kaip ir kada sugalvojai rašyti tinklaraštį? Ar tai darbas ar hobis? Savo tinklaraštį sezoninevirtuve.lt sugalvojau rašyti daugiau nei prieš tris metus. Gal pusmetį svarsčiau apie tai, koks jis turėtų būtų, pirmoji tinklaraščio idėja buvo – virtuali mano receptų užrašinė. Kadangi esu sezoninio maisto šalininkė, tai jį pavadinau Sezoninė Virtuvė. Ilgą laiką tinklaraštis buvo tik mano hobis, bet dabar po truputį jis virsta mano darbu ir tuo džiaugiuosi, nes dar niekad gyvenime neturėjau tokio širdžiai mielo darbo. Kokiais įsivaizduoji savo skaitytojus? Kaip renkiesi publikuojamus receptus? Jie turi patikti Tau, ar ir tam tikram skaitytojų ratui? Visų pirma receptai turi būti sezoniniai. Niekad žiemos metu nesiūlau savo skaitytojams salotų su pomidorais ar torto su braškėmis. Kiekvieną savo publikuojamą receptą pirmiausiai išbandau savo virtuvėje, o kartais ir ne vieną kartą ir jei jo skoniu esu patenkinta, tik tada siūlau savo tinklaraščio skaitytojams. Nors kita vertus, pastoviai galvoju apie savo skaitytojus, kas jiems galėtų patikti, ar būtų įdomu, o gal nustebintų. Juk tinklaraštį dabar rašau jau ne tik sau, bet ir kitiems. Džiaugiuosi, kad kol kas mano ir skaitytojų skoniai sutampa (šypsosi). Kada kilo mintis parašyti knygą? Kiek užtruko ją parašyti? Apie sezoninio maisto knygą pradėjau galvoti vos pradėjusi rašyti tinklaraštį, beveik prieš trejus metus. Kadangi tinklaraščio galimybės neleido man pilnai išplėsti maisto sezoniškumo temos, vis pagalvodavau apie knygą. Per tuos metus pilnai išdirbau knygos idėją ir planą. Bet vis nesiryžau pradėti rašyti, trūko drąsos. Bet viskas ateina savu laiku, todėl vieną dieną supratau kad visgi turiu ją materilizuoti. Apie knygos idėją papasakojau savo bendramintei Eglei iš tinklaraščio zaidimuaikstele.lt, ji mane padrąsino ir net sutiko tapti knygos fotografe. Darbus pradėjome ankstyvą pavasarį, o baigėme rudens pabaigoje, knygą kūrėme 9 mėnesius. Visi pavasario patiekalai buvo pagaminti ir nufotografuoti būtent pavasarį, o vasarą gaminau su vietinėmis uogomis ir daržovėmis. Rudeniop darbo padaugėjo, nes turėjome suspėti pagaminti visus rudens ir žiemos patiekalus. Knygos idėja ir buvo tokia, kad joje būtų ne tik rašoma
apie sezoninį maistą, bet ir realiai viskas pagaminta pagal sezoną. Taip gimė knyga Sezoninė Virtuvė: 200 receptų pagal metų laikus. Ar galėtumei įvardinti kelis receptus iš knygos, kurie tau ypatingai patinka? Man patys brangiausi tie knygos receptai, kurie į ją atkeliavo dar iš mano vaikystės bei yra tradiciniai mano šeimos patiekalai. Tai mamos jau daug metų kepamas pyragas su aguonomis, močiutės kažkada gaminti virtiniai su mėlynėmis, saldi mėlynių sriuba, lazankės su aguonomis... Man, kaip dzūkei, ypač svarbūs patiekalai su grybais, o jų knygoje tikrai nemažai. Knygoje rasite atskirus skyrius, skirtus pavasariniams grybams bobausiams, voveraitėms, baravykams, rudeniniams grybams ir netgi džiovintiems grybams. Tokia stora knyga su 200 receptų visgi yra nemažas darbas, bet kai jau jis nudirbtas, ar planuoji dar vieną knygą? Darbo prie knygos buvo tikrai nemažai. Pradžioje net neįsivaizdavau, kad tai atims tiek daug mano laiko. Bet man patiko tas darbas ir jau dabar jo ilgiuosi. Esu toks žmogus, kurio galvoje nuolat verda idėjos. Šiuo metu turiu tikra ne vieną knygos idėją, juk sezoniškumo tema neišsemiama. Jei sąlygos bus palankios, tikiuosi, mano knyga Sezoninė Virtuvė: 200 receptų pagal metų laikus neužilgo turės ir jaunesnę sesę (šypsosi). Fotografuoti pasitelkei pagalbon Eglę iš Žaidimų aikštelės, tad knyga yra puikus maisto tinklaraštininkų bendradarbiavimo pavyzdys. Ar seniai pažįsti Eglę? Ar bendrauji su kitais Lietuvos maisto tinklaraštininkais? Su Egle pirmą kartą gyvai susipažinau beveik prieš trejus metus, kai ji atvažiavo į mano vasarnamį imti interviu žurnalui Virtuvė. Nuo...iki. Jau tuo metu, tik susipažinusios, turėjome marias kalbų. Nors mus skiria daugiau nei dešimt metų amžiaus skirtumas, esame bendramintės ir puikiai sutariame. Žaviuosi Eglės estetiniu skoniu bei jos nuotraukomis. Su visais maisto tinklaraštininkais palaikau draugiškus ryšius, juos gerbiu ir iš kiekvieno randu ko pasimokyti. Gaila, bet kuo toliau, tuo mažiau man lieka laiko bendravimui.
133
Nauja knyga
134 Ką dažniausiai valgai pavasarį, kai jau taip norisi žalumos, o sode dar tik kalasi pirmieji daigeliai? Jau pačioje kovo pradžioje valgome šviežias salotas su jaunais saulėgrąžų, žirnelių, gražgarsčių, garstyčių daigeliais, o ant sumuštinių beriame daigintų ridikėlių, liucernų, pipirnių. Šiuos mažuosius augalus, užaugintus ant savo palangės, švelniai vadinu daigintiniais. Jie ne tik papildo pavasarinį mano šeimos maisto racioną, bet ir namams suteikia išsiilgtos žalumos. Namuose ant palangės sudygę daigintiniai daug skanesni ir naudingesni už parduotuvėje, ne sezono metu, pirktas salotas, kvepiančias neaiškiu metų laiku. Ant saulėtų palangių sudygę ir su meile prižiūrėti daigeliai kvepia pačiu tikriausiu pavasariu. Ką augini ant savo palangių/sodyboje/sode/darže? Reikia pripažinti kad esu geresnė virėja, nei sodininkė :) Kadangi su vyru turime vasarnamį ir žemės plotelį aplink jį, ten auginu prieskonius ir nelepius augalus. Vasarnamyje negyvenu nuolat, todėl augalams negaliu skirti tinkamo dėmesio, o savaitgaliais viskam nepakanka laiko. Mano daržas šiuo metu tikrai nėra toks, apie kokį svajočiau, nes negaliu jo nuolat prižiūrėti. Labai tikiuosi, kad ateityje tam galėsiu skirti daugiau laiko ir mano šeima valgys daugiau mūsų pačių užauginto maisto. Ankstyvąjį pavasarį ant palangės daiginu įvairias sėklas ir auginu jų daigus. Tuo metu saulė šviečia vis labiau ir dienos pradeda ilgėti, todėl daigintiniai gerai auga. Dažnas vis dar galvoja, kad šalyse su ilga žiema (pavyzdžiui Lietuvoje) sunku laikytis sezoninės virtuvės principų. Prekybos centruose, pomidorų ir kitų, atrodytų sezoninių daržovių galima įsigyti ištisus metus. Kokia tavo nuomonė šiuo klausimu? Drįsčiau tuo klausimu nesutikti. Savo knygoje „Sezoninė Virtuvė: 200 receptų pagal metų laikus“ būtent tai ir stengiuosi įrodyti. Dėl didelės įvairių produktų pasiūlos mūsų parduotuvėse, žmonės tiesiog pamiršo maisto sezoniškumą. Šia knyga ir stengiuosi tai priminti. Patikėkite, ir be pomidorų žiemos metu galima pagaminti galybę skanių ir maistingų salotų iš žieminių ridikų, įvairiausių kopūstų, burokėlių, šakninių salierų, daigų. Atsiverskite mano knygą ir patys tuo įsitikinsite.
Kur labiausiai mėgsti pirkti sezoninę produkciją? Labiausiai mėgstu apsipirkti ūkininkų turguje arba nedidelėse gero maisto krautuvėlėse. Viena tokia yra visai šalia mano namų. Joje visai nebrangiai perku kaimišką pieną, kiaušinius, lietuviškas daržoves ir netgi daigintinius. Vasaros metu problemų nekyla, bet kuriame turguje galima rasti vietinių ūkininkų produkcijos, gal tik šaltuoju metų laiku būna kiek sunkiau. Ką labiau mėgsti gaminti: saldžius ar nesaldžius patiekalus? Mėgstu gaminti ir saldžius, ir nesaldžius patiekalus, nei vienų negalėčiau išskirti. Šiuo metu labiausiai mėgstu
gaminti tradicinius patiekalus kiek sveikiau, naudojant mažiau cukraus, riebalų, baltų miltų. Tai pat mėgstu senus patiekalus prikelti naujam gyvenimui, juos adaptuoti, eksperimentuoti keičiant jų sudėtį ar išvaizdą. Į patiekalų gaminimą žiūriu, kaip į kūrybos procesą ir visai nesvarbu, jie sūrūs ar saldūs. Ko niekada nevalgytumei? Dabar jau niekada nevalgau šviežių braškių, pomidorų, agurkų žiemos metu, o vasaros pradžioje vengiu pernykščių obuolių, nes aplinkui pilna šviežių uogų. Stengiuosi valgyti tik tai, kas tuo metu yra šviežiausia, o įtartinos kokybės ir neaišku iš kur atvežtų vaisių, uogų, daržovių atsisakau. Tai pat vengiu šaldytų produktų. Keliaudama svečiose šalyse stengiuosi kuo daugiau ragauti ir pažinti kitų šalių maisto kultūrą, bet gyvačių mėsos turbūt nesugebėčiau suvalgyti, greičiausiai atsisakyčiau. Koks tavo mėgstamiausias maisto produktas ištisus metus/pavasarį/vasarą/rudenį/žiemą? Mano šaldytuve visados galima rasti šių trijų produktų: pieno, sviesto ir kiaušinių, jei jų turiu tai savo virtuvėje jaučiuosi saugiai. Mėgstamiausias mano maisto produktas, turbūt, būtų ruginė duona. Visus metus savo virtuvėje turiu ir citrinų, kurios beje tose šalyse, kur auga, dera ištisus metus. Be citrinų neįsivaizduoju savo virtuvės. Ar Tavo vaikai, vyras dažni svečiai virtuvėje? Kokie Tavo pačios prisiminimai iš vaikystės apie maisto gaminimą? Mano šeima šiuo klausimu yra išlepinta. Daugiausiai į virtuvę veržiasi mano aštuonmetė dukra (juokiasi). Vyras ir vyresnis sūnus dažniausiai randa kitų užsiėmimų. Nors kažkada, kai mudu su vyru dar tik draugavome, jis maistą gamino geriau už mane, kadangi gyveno vienas, ir tuo mane labai žavėjo. Aš iki vestuvių gyvendama tėvų namuose tik retsykiais pagamindavau ką nors skanaus, dažniausiai per išeigines. Mano didžioji meilė virtuvei gimė jau po vestuvių, kai vis daugiau laiko ėmiau skirti maisto gaminimui. Vaikystėje mudu su broliu dažnai kepdavome obuolių pyragus ir buvome apsėsti karštų sumuštinių manijos.
Koks tavo mėgstamiausias patiekalas? Į šį klausimą man būtų labai sunku atsakyti, nes mėgstu beveik viską. Mėgstu ragauti, eksperimentuoti ir atrasti naujus skonius. Maiste man svarbiausia ne pats patiekalas, o geri produktai iš kurių jis buvo pagamintas. Net ir patį geriausią patiekalą galima sugadinti naudojant nekokybiškus ir nešviežius produktus. Sutikite, kad tos pačios Kaprio pomidorų-mocarelos salotos, gali būti visai skirtingų skonių. Pagamintas vasarą, iš ką tik sunokusių ir šviežių pomidorų, jas tiesiog dievinu, o žiemos metu, pagamintas iš beskonių ilgai parduotuvėse gulinčių ir nepilnai prinokusių pomidorų - jų paprasčiausiai nemėgstu. Kava ar arbata? Esu prisiekusi arbatos mėgėja. Labai mėgstu ragauti skirtingas arbatų rūšis, mano kiekvienas rytas prasideda žalios arbatos puodeliu su citrina. Vasarą pasirenku įvairių vaistinių augalų, kuriuos sudžiovinu ir iš jų gaminu žolelių mišinius arbatoms. Mėgstu maišyti mėtų-dilgėlių ir žemuogių uogų bei jų lapų arbatas. Kavą geriu retai ir dažniausiai tik kavinėse. Be kokio virtuvinio įrankio/prietaiso neišsiverstumei savo virtuvėje? Savo virtuvės neįsivaizduoju be konditerinės šluotelės, kuria plaku viską iš eilės: nuo blynų iki kremo. Tai pat be savo patogiojo daržovių skustuko, kuris daržovių gaminimą paverčia greitu maloniu darbu ir be savo mėgstamo peilio. Ar įsivaizduoji save ne namų šeimininke/virėja, o restorano savininke/šefe? Šiuo metu tikrai ne. Manau gaminimas namų ir profesionalioje virtuvėje skiriasi, kaip diena ir naktis. Man labai patinka tai ką dabar darau: gaminu, rašau, fotografuoju. Žinau, kad dirbdama restorane neturėčiau tiek daug laisvės fantazijai ir laiko kiekvienam patiekalui. Nors ką gali žinoti, gal kada nors ir susigundysiu (juokiasi).
135
Nauja knyga
Receptas iš knygos Sezoninė Virtuvė: 200 receptų pagal metų laikus
DAIGINTINIŲ SALOTOS SU MĖLYNŲJŲ PELĖSIŲ SŪRIU Š
iomis šviežiomis ir gausiomis vitaminų salotomis mėgaujamės jau nuo pat žiemos pabaigos, kai tik ant palangės suželia žirnelių ir saulėgrąžų daigai. Daigintinių salotoms sotumo ir pikantiškumo suteikia mėlynųjų pelėsių sūris, graikiniai riešutai ir traškūs skrudinti šoninės gabalėliai. Pagaminsite per 15 minučių 2 asmenims
pirma Nupjautus daigintų saulėgrąžų bei žirnelių daigus nuplaunu po tekančiu vandeniu ir nusausinu.
Reikės: kelių saujų daigintų žirnelių daigų kelių saujų daigintų saulėgrąžų daigų 50 g mėlynųjų pelėsių sūrio 50 g graikinių riešutų 50 g rūkytos šoninės
antra Sausoje keptuvėje žemoje temperatūroje, nuolat maišydama, paskrudinu graikinius riešutus. Palieku juos praaušti, tada patrinu tarp rankų, kad atsiskirtų riešutų luobelės. Riešutus peiliu stambiai suskaldau.
Padažui: 1 šaukšto baltojo vyno acto 3 šaukštų graikinių riešutų aliejaus 1 šaukštelio Dižono garstyčių druskos, maltų pipirų pagal skonį
trečia Rūkytą šoninę supjaustau nedideliais gabalėliais ir paskrudinu keptuvėje, kol tampa traški. Iškepusią šoninę paberiu ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius. ketvirta Salotinėje sumaišau daigintinius, ant jų užberiu traškios šoninės gabalėlių, patrupinu sūrio ir skrudintų riešutų. Iš padažui skirtų sudedamųjų dalių indelyje suplaku padažą ir užpilu ant paruoštų salotų. Patiekiu iš karto. Išbandykite kitaip... Panašias salotas galite pagaminti maišydami ir kitokius daigintinius: garstyčias pipirnes, liucernas, o vietoj keptos šoninės salotas apibarstykite duonos skrebučiais.
137