Gyvenimo būdo žurnalas AŠ IKONA (2019 žiema) by Virtuvės mitų griovėjai (VMG)

BŪTI ŠALIA

Gintarė AUŠTREVIČIENĖ Diana NAUSĖDIENĖ Loreta UŠACKIENĖ

G E R O J I PA M O T Ė

Medeina ČIJAUSKAITĖ AR GALIMA MYLĖTI VAIKUS, KURIUOS PAGIMDEI NE TU?

Mane per prievartą padarė laimingą…

M A I S TA S

TO B U L A S VA I Š I Ų S TA L A S DRAUGAMS

KELIONĖS

/ KAIP NUSTEBINTI TUOS, KURIE JAU VISKĄ MATĖ / KRUIZAS Į PRABANGĄ

Ieva •

•

S TA S I U L E V I Č I Ū T Ė K A I P I Š PA I K I N TA P R I N C E S Ė V I R T O MOTERIMI, KURIAI VELNIŠKAI TINKA KARŪNA!

MADA

ŽAIDIMAS PRASIDEDA

Ikona.tv

Nr. 14 - ŽIEMA

5,99 €

9772424369018

J ūsų šventės kulminacija – VMG Desertų šou

Rezervacijos

el. paštu rugile@vmgvilnius.lt ir tel. nr. +370 640 18 845

„Gimbutis“ juvelyrika

Viršelio veidas

Kaip ilgai aš jo laukiau... „Jo žodžiai buvo: „Nelabai žinau, kas ta Stasiulevičiūtė.“ Atsiprašau, ką??? Stovėjau priblokšta. „Lyg girdėjau kažką... – dar nusišypsojo. – Užmiršta žvaigždė.“ Kaip?! Nokautas buvo itin skausmingas“, – juokiasi „M-1“ radijo stočių grupės savireklamos vadybininkė, radijo didžėjė ir TV žaidimo „Teleloto“ vedėja Ieva STASIULEVIČIŪTĖ (29). Po tokių pirmų pokalbių su didžėjumi Justinu Žvigu ir pati būtų nepatikėjusi, kad praėjus mažiau nei dvejiems metams vadins jį sužadėtiniu ir sakys: „Tik vėliau supratau – Justinas siųstas man tam, kad išmokytų į daug dalykų ir net save pačią pažiūrėti kitaip. Ir dar tam, kad būčiau laiminga.“

Tekstas RASA PINELYTĖ

Nuotraukos TOMAS KAUNECKAS

Stilius LUKAS JUODIS EMA MANIKAITĖ

Makiažas NERINGA ČUKINIENĖ

Šuokuosena KĘSTAS RIMDŽIUS ANŽELIKA WOJC

Fotografuota viešbutyje „Radisson Blu Royal Astorija“ Vilniuje

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

WWW.IKONA.TV

„Emporio Armani“ suknelė

isos mes norime būti geros, gražios, svarbios... Tiksliau, „-iausios“. Man visada patiko būti pirmai. Buvau pirmas vaikas ir vienintelė mergaitė giminėje, todėl, natūralu, buvau močiučių palepinta. Lankiau sportinę aerobiką – siekiau būti pirma. Atėjau į televiziją – norėjau būti geriausia ir gražiausia. Paskui atsirado darbas radijuje – gerai sekėsi ir mano karūna tik augo. Kalbėdama apie asmeninį gyvenimą deklaravau, kad aš stipri, būdama viena pati – nieko man nereikia. Tokia ir jaučiausi. Tik nepajutau, kad su daugybe darbų bandau pabėgti nuo savęs. O nuo didelio krūvio dariausi vis irzlesnė ir kaprizingesnė. Bet žmogus pradeda rodyti kaprizus ir nepasitenkinimą tik tada, kai yra nelaimingas. Kai jam viskas gerai, ramybė ir pilnatvė įsivyrauja visur. Koks skirtumas tada, su kokia suknele eini vesti TV laidos? Nebepriekaištauji, kad vizažistė gal nelabai lygiai šiandien nubrėžė strėlytę... O aš jau buvau tapusi labai bjauri merga! Dabar suprantu – todėl, kad buvau velniškai nelaiminga... Ir tada atsirado Justas. Bet tikrai nesakysiu, kad į mus trenkė žaibas, įsimylėjome ir gyvenome ilgai ir laimingai. Atvirkščiai, jis man tik dar labiau viską sugadino! Taip galvojo ta Ieva iš 2017 metų. Užtat šiandien galiu jums papasakoti, kaip vienas žmogus kitą gali padaryti laimingą. Justas išmokė daugiau galvoti apie kitus ir gerbti jų darbą. Dažniau paklausti, kaip sekasi kitam, o ne pasakoti apie savo išgyvenimus. Išmokė vertinti tai, ką turiu. Iš išpaikintos princesės jis padarė žmogų, kuriam tiesiog velniškai tinka karūna. Tiksliau, tebedaro. Auginame vienas kitą kiekvieną dieną. Augame kartu. Ir tai yra gražiausia, ką du žmonės gali kurti.

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

Vadinate vienas kitą sužadėtiniais – tai rodo, kad viskas gana rimta? Kitais metais vasario mėnesį bus dveji metai, kai susipažinome. Man atrodo, kai du žmonės tiek laiko yra kartu, gal nieko nuostabaus, kad jie kalba apie ateitį, vestuves ir vaikus. Mums sužadėtuvės buvo tai, kas anksčiau ar vėliau turėjo įvykti, o draugams – didžiulė naujiena ir šokas. Kai kurie iki šiol žiūri įtariai: „Tai čia jūs rimtai?..“ Visai smagus reikalas tos sužadėtuvės: visi džiaugiasi, sveikina, linki laimės – lyg būtų tavo gimtadienis. Tai – kaip vestuvės, tik be svečių ir išlaidų. Žinia apie sužadėtuves pasklido tuo metu, kai su Justinu atostogavote Balyje. Ten jos ir įvyko? Ne, išėjo labai juokinga situacija! Atostogaujant Balyje ir bededant kelionės įspūdžius į socialinius tinklus, Justas prie vienos nuotraukos parašė: „Labas rytas, sužadėtine.“ Visi tuoj pat pasidarė išvadą, kad susižadėjome Balyje ir, greičiausiai, vakar. Bet iš tiesų tai įvyko čia, Lietuvoje, tiesa, kelias dienas prieš kelionę. Justas – per daug racionalus, aš net nusivilčiau, jei griebtųsi Eifelio bokšto ar Balio egzotikos tam, kad man pasipirštų. Ne, ne, ne! Kodėl sakote, kad Justinas buvo iš kito pasaulio? Didžėjus, vadinasi, netoli pramogų pasaulio? Galbūt, bet laidų ir žurnalų, kuriuose aš būdavau, jis nežiūrėdavo ir neskaitydavo. Mūsų draugai (dabar jie yra bendri) tada neturėjo nieko bendro, nes mano kompanija vyresnė, o Justinas keleriais metais už mane jaunesnis, neseniai atvažiavęs į Vilnių, bet norintis užkariauti visą pasaulį. Kur įvyko tokių skirtingų žmonių susitikimas? Justas yra naktinių klubų „Anna Mesha. Butas“ Vilniuje ir „Anna Mesha. Viešbutis“ Kaune bendraturtis. Į vieno jų atidarymą organizatoriai tada pakvietė ir mane. Pirmas susidūrimas su Justu įvyko kaktomuša – vos praėjus face control ant laiptų. Iki šiol atsimenu tą jo žvilgsnį... Ir viskas akimirksniu tapo aišku. Aišku jam ir, kaip sako, visiems. Tik ne man. →

„MaxMara“ švarkas, „Gimbutis“ juvelyrika

„Emporio Armani“ suknelė 2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

sustingau iš siaubo. Ir ką jūs galvojate? Sėdžiu iki šiol: dabar esu ne tik kalbėtoja, bet ir didžėjė – su kolega Mantu vedame laidą „Čia mano radijas“ nuo 16 iki 19 valandos, kai visi grįžta po darbų namo. Suprantau, kam man buvo duota ta vasara – tam, kad nusiimčiau karūną: radijo ar televizijos laida nėra Ievos šou, kaip ir bet koks kitas darbas, todėl, miela panele, būkite maloni ir tiesiog gerai jį atlikite.

Jūsų su Justinu darbai ir gyvenimo būdas – labai skirtingi. Kiek laiko pavyksta praleisti kartu? Vasarą, kai dirbau rytiniame eteryje, darbo dienomis keldavausi pusę penkių ryto, o Justas tokiu metu savaitgaliais tik grįždavo iš darbo naktiniame klube. O vakare kartais užmigdavau net nesulaukusi vakarienės. Atrodė, tikrai gyvename skirtingose laiko juostose. Dabar yra paprasčiau, nes į darbą keliamės kartu, turime bendras vakarienes, skanius pokalbius. Aš labai mėgstu gaminti, todėl tiesiog mėgaujuosi, kai žinau, kad po darbo važiuosiu į maisto prekių parduotuvę, grįšiu namo, uždėsiu vinilinę plokštelę, įsipilsiu vyno ir prigaminsiu gerokai per didelį dviem žmonėms maisto kiekį. Tik kai vyro darbas – naktinio gyvenimo verslas, po tokių vakarienių savaitgaliais jis išeina į darbą. Ar galėčiau apsikabinti ir sakyti „niekur neik“? Gal ir norėčiau, bet Justas viską savo gyvenime dar tik pradeda – kaip galėčiau uždrausti jam eiti, daryti, siekti? Kuriate naujus bendrus planus? Būti kartu – toks vienintelis mūsų planas. Dabar viskas yra kitaip. Man patinka tai, kokia tapau su juo – geresnė, švelnesnė, ramesnė. Net mano močiutė sako, kad pasikeičiau. O močiutė nemeluoja. Išmokau svarbiausio dalyko: nieko kategoriškai neplanuoti ir neteigti, nes pamokų gavau jau užtektinai. Bet ačiū už šią dovaną – Dievas mato, kaip ilgai aš jo laukiau. ■

WWW.IKONA.TV

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

Dizainerės Virginijos Valeišaitės kailiniai, „Gimbutis“ juvelyrika

AŠ IKONA

rekomenduoja

Darbo knyga, skirta motyvuotai moteriai, kuriai svarbūs asmeniniai rezultatai.

Galimos spalvos

Mes nesvajojame, mes – planuojame! Įsigyti galite prekybos centruose IKI, „Rimi“, taip pat – „Vaga“ ir „Pegasas“ knygynuose bei Knygos.lt portale.

Interviu

REIKIA TIK

BŪTI ŠALIA Visada šalia.

Kad ir į kokias šalis važiuotų vyras, kokias pareigas užimtų,

kokiose politinių kovų batalijose dalyvautų, žmona yra šalia. Ir ne todėl, kad taip reikia. Ne.

Trys AŠ IKONA viešnios – aukščiausių postų siekiančių politikų žmonos – besišypsodamos tvirtina, kad būtina vyro karjeros sąlyga – mylimos moters palaikymas ir buvimas šalia. Visomis prasmėmis. Galbūt vyrui grįžus

galbūt kalbėsis apie nesvarbius ar svarbius dalykus, galbūt sės į iš politikos „karo lauko“ jie jaukiai sėdės prie židinio ir kartu tiesiog patylės,

automobilį ir kartu išvažiuos ramybės ieškoti gamtos prieglobstyje, galbūt išeis pasivaikščioti su šunimis, galvas pravėdins jūros vėjuose ar miškuose... Visi užgrūdinti nelengvame šalies

Būtent žmonos turėjo sustyguoti šeimos orkestrą, kad visų veikla skambėtų

laisvės kelyje, keliavę į nežinią su Lietuvos vardu lūpose ir – šeima.

darniai. Tad kokios jos – mūsų politikų ikonos?

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

WWW.IKONA.TV

Interviu

Mūza SU ATSUKTUVU RANKOJE

Pravėrus namų duris pirmiausia atbėga pasitikti dešimtmetė Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių veislės gražuolė Bela. Iš paskos atskuba elegantiška jos šeimininkė Loreta UŠACKIENĖ (52) ir tvirtai paspaudusi ranką supažindina su augintine. „Bela reguliuoja mūsų gyvenimo grafiką ir namų interjero spalvas, netgi mano garderobą, – nusijuokia. – Plaukai, plaukai...“ Tekstas AURIKA MERKIENĖ Nuotraukos TOMAS KAUNECKAS Stilius AUŠRA NORKUTĖ-SKERNEVIČIENĖ Makiažas NERINGA ČUKINIENĖ Šukuosena ANŽELIKA WOJC

engva suknele vilkinti šeimininkė juokauja – iš tiesų namie nematyti nė plaukelio, nė dulkelės. Atvirame pokalbyje ji prisipažįsta, kad namuose visada vaikšto pasipuošusi ir apsiavusi bateliais. Ir vyrui Vygaudui Ušackui neleidžia persirengti treningais. „Kodėl namuose reikia atrodyti bet kaip? Juk tai tavo namai, tavo susikurta graži, jauki erdvė?“ – žaviai šypsosi ponia Loreta, siūlydama kavos nuo vaizdo pro langą į Vilniaus gynybinės sienos bastėją ir miesto panoramą negalintiems akių atplėšti svečiams. Jūsų vyras kareivis jau buvo, diplomatas buvo, ministras buvo, bandė siekti ir aukščiausio – valstybės vadovo – posto. Ar tie postai neatėmė iš jūsų vyro? Visi postai atėmė tik laiką, kurį galime praleisti kartu, o vyro iš manęs niekas neatėmė. Manau, kad Vygaudas turi valstybės vadovo postui reikalingų savybių, patirties. Galiu tik pasakyti ir jam, ir sau, kad geriau daryti, negu dienos pabaigoje gailėtis, kad kažko nepadarei. Netgi pralaimėjus rinkimus partijoje, manau, nieko blogo neįvyko. Ne kartą esame kalbėję: jei užsidarys durys, atsidarys langas arba rasi kitas duris. Tai yra Vygaudo darbas. Jis turi visa tai praeiti, o aš visada būsiu šalia. →

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

→

Interviu Juokauju, kad prieš dešimt metų mano garderobą pakoregavo šuo. Anksčiau mėgau juodus drabužius, bet dabar mano spinta yra gerokai pašviesėjusi. Dabar ir kilimai, ir interjeras, kaip pastebėjote, yra prie šuns derinami.

nukrito labai daug pinigų ir jie tiesiog nežino, ką su jais daryti. Susipirko, kas brangiausia, kas jiems gražiausia, ir nieko nebereikia, jie niekur neina, džiaugiasi savo namais, ir tai visas jų gyvenimas. Jums teko matyti, bendrauti, rankas spausti aukščiausiems didžiųjų valstybių vadovams, karaliams ir karalienėms. Reikia mokėti ne tik pritūpti, bet ir laikytis protokolo reikalavimų? Bekingemo rūmuose dukart metuose vyksta renginiai diplomatams – vienas prieš Kalėdas, kitas kažkokios valstybinės šventės metu. Mane labiausiai stebino karalienės sugebėjimas jos amžiuje išlikti tokiai energingai. Ji prieidavo prie kiekvienos šalies atstovo ir susidarydavo įspūdis, kad ji tik apie tave ir žino. Bet kai prieidavo prie kito, pažerdavo kelias frazes apie kitą šalį, įvykius. Manau, kad tai nežmoniškas darbas ir labai gerbtinos karalienės pastangos. Yra buvęs ir vienas nejaukus momentas. Londone oficialaus priėmimo metu svečiai buvo supažindami vieni su kitais. Šalia stovėjo keli ambasadoriai, jiems buvo pristatomas naujas, regis, Irano ambasadorius – visi vieni su kitais sveikinosi, iš eilės spaudė rankas, tad net nepastebėjau, kad buvau pirma moteris, kuri ištiesė jam ranką. Na, ambasadorius, pasaulietiškas žmogus, nė nepagalvojau, kad nedera to daryti. Jis man rankos taip ir neištiesė, o aš tą savo ištiestą ranką laikau... Tada sudėjęs kaip maldai abi savo rankas nusilenkė. Pasirodo, per oficialius renginius jis rankos moteriai paduoti negali... O aš žinojau, kad oficialioje aplinkoje paprastai moteris ištiesia ranką vyrui, vyresnis jaunesniam ir t. t. Manęs niekas neperspėjo, ką jų religija, papročiai leidžia ar neleidžia... Bet, pasirodo, tai buvo tik oficialiame renginyje. Kai kitąkart susitikome neformalioje aplinkoje, Irano ambasadorius paėmė mane už rankų, pabučiavo į vieną skruostą, į kitą ir kuo ramiausiai gurkšnojo vyną... Tokie dalykai yra žaidimai, kaukės – viena yra protokolui, kita – kasdieniam gyvenimui. Kas būtumėte, jei nebūtumėte diplomato žmona? Niekada nesijautėte pasiaukojusi dėl vyro karjeros? Kai tekėjau, nežinojau, kad jis bus diplomatas ir manęs lauks toks gyvenimas. Galvojau, kad man, atvažiavusiai iš provincijos į sostinę, labai pasisekė. Vygaudui buvo numatytas darbas universitete, nusipirkome butą Antakalnyje, pasidarėme

K 2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

remontą, gimė sūnus – pilnatvė, nieko netrūko. O vėliau taip greitai viskas įvyko, kad nespėjau susikurti jokių planų. Kai sužinojome, kad Vygaudas važiuos į Briuselį, buvo aišku, kad važiuosiu ir aš. Ar pasiaukojau dėl vyro karjeros? Nežinau, ką tai reiškia... Gerbiu moteris, kurios turi savo verslą, veiklą, padarė karjerą, dirba mėgstamą darbą. Turbūt irgi kur nors būčiau dirbusi... Bet yra taip, kaip yra, ir niekada neturėjau jokių pretenzijų, kad ko nors turėjau atsisakyti, paaukoti, pasiaukoti... Viskas susidėliojo savaime, ir man visada viskas buvo įdomu. Atsirasdavo vis kas nors naujo – kelionės, išvykimai, persikraustymai. Ir tai buvo šimtąkart įdomiau, nei eiti ryte į tą patį darbą, o vakare grįžti... Noriu pasakyti, kad man pasisekė – pragyvenau ne mažiau įdomų gyvenimą, nei pagal specialybę būčiau dirbusi bibliotekoje. Gink Dieve, nemenkinu to darbo! Beje, aš netgi buvau susigalvojusi veiklą – be penkių minučių tai netgi būtų įvykę (juokiasi). Grįždama iš Maskvos galvojau, vaikai jau užaugę, reikia ko nors imtis. Bet nenorėjau būti kažkieno pavaldine, norėjau būti pati sau viršininke. Sugalvojau, kad užsiimsiu turistų apgyvendinimu – Airbnb veikla. Nusipirkome butuką, susitvarkėme, maniau, kad tai bus mano užsiėmimas ir uždarbis – juk viską galiu pati padaryti. Kai jau viską susitvarkėme, paaiškėjo, kad iš Anglijos namo grįžta sūnus. Su mumis jis pagyveno kelis mėnesius. Rytais išgirsdavau, kaip jis 6 valandą plaka baltyminį kokteilį, po to išvažiuoja į sporto klubą, grįžta pusryčiauti, gaminasi maistą, palieka savo indus, nes pats nespėja išplauti... Pasitarę su Vygaudu nutarėme, kad įleisime jį į tą Airbnb butuką, ir tegu jis gyvena atskirai. Taip mano biznis ir baigėsi nė neprasidėjęs (juokiasi). Nenorėjome sūnaus išvaryti, bet, būdamas 26 metų, jis turi gyventi atskirai. Jis suaugęs žmogus, nori išeiti ir grįžti tada, kada jis nori, o aš kaip ta mama perekšlė turiu savo taisykles – jei esi mūsų lizde, tai grįžk laiku. Raimundas ir Paula su jumis keliavo beveik visur. Ko vaikai išmoko stebėdami savo tėvų gyvenimą ir veiklą? Abu jie dar kupini jaunatviško maksimalizmo, jiems atrodo, kad jie viską gali, ir tai yra tiesa. Bet mes jau žinome, kad visada reikia devynis kartus pamatuoti, kad neįkristum →

Tekstas AURIKA MERKIENĖ Nuotraukos MARKAS CECHANOVIČIUS Stilius LUKAS JUODIS Makiažas NERINGA ČUKINIENĖ

Giedriaus Paulausko ir Silvijaus Martinėlio juodos odos apyrankė su unikaliu meteorito inkliuzu

Šukuosena ANA ANDRUŠKEVIČ ANŽELIKA WOJC

Interviu

Susimodeliavusi S AV O L I K I M Ą Unikalioje sostinės vietoje – Pavilnių regioniniame parke, prie pat Pūčkorių atodangos ir patrankų liejyklos – pastatytame išskirtinės architektūros name šeimininkauja Diana NAUSĖDIENĖ (54), tačiau į aukščiausią šalies postą pretenduojantis aukštaūgis jos vyras Gitanas taip pat randa laiko ir ūkio darbams – pjauna žolę, grėbia lapus, kai reikia, ir pameistrauja. „Juoduoju kubu“ pakrikštytą pastatą gali apžiūrėti pro šalį pažintiniu taku vaikščiojantys smalsuoliai, o neseniai originalų namą filmavo amerikiečių televizijos HGTV laida „Extreme Home“.

yvename gamtos apsupty – žiūri pro langą į tekančią Vilnią ir medituoji“, – ponia Diana rodo vaizdą pro langą ir pasakoja namo istoriją. Dalis seno Nausėdų įsigyto pastato taip ir liko „juodojo kubo“ viduje. „Mes jį vadiname praeities ir ateities dialogu, – šypsosi namo šeimininkė. – Šioje erdvėje labai atsiskleidžia žmonės – iškart matyti, kas yra kas, kas kuo domisi, kokia žmogaus inteligencija, erudicija, kur link suksis pokalbis.“ Diana puikiai pažįsta kiemo gėles, medžius – rudenį rudais vaisiais byrantį kaštoną, pavasarį rausvais pilnaviduriais žiedais žydinčią sakurą, palei kiemą nusidriekusį obelų sodą ir apylinkių augalus. Susidomėjusi žolynų gydomosiomis galiomis, pavasarį ir vasarą moteris, lydima keturkojo draugo – Meksikos beplaukių šunų veislės Grikio – apeina visus kampelius ir surenka gamtos dovanas. „Reikia žinoti, kada skinti žoleles, kokiu laiku jos turi daugiausiai galių, taip pat svarbu žinoti, kaip tiksliai jas vartoti, – pasakoja ponia Diana ir ištiesia pačios džiovintų žolelių. – Štai – rykštenė. Arbata padeda esant nerimui, nemigai, stresui. Kai išgeriu jos prieš miegą, naktį sapnuoju šviesius, gražius sapnus...“ Tačiau mūsų pokalbis sukasi ne apie sapnus, o apie tikrovę, kurią galima pavadinti ponios Dianos įvardytu dialogu tarp praeities ir ateities.

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

Jūsų karjera, sakytum, specialiai pritaikyta vyro karjerai – buvote dalykinio etiketo ir dalykinės išvaizdos konsultantė, šiuo metu Tarptautinėje verslo mokykloje (TVM) jūsų dėstomi dalykai yra tarptautinis protokolas, pokyčių valdymas, tarptautinės derybos, sociologija, organizacinė elgsena ir vadybos ypatumai globalioje rinkoje... Jam nereikės pusės komandos, nes turi jus! Tikrų žmonių komandos jam visada reikės. Stiprų petį jaučiame jau dabar ir kviečiame telktis pokyčiams neabejingus ir veiklius. O grįžtant prie pirmosios klausimo dalies, tai, ką išvardijote, tikrai yra mano studijų arba domėjimosi objektai, bet ne viskas yra dėstomi dalykai. Pastaraisiais metais kartu su VU TVM studentais tyrinėjame vieną įdomiausių ir talpiausių socialinių mokslų – tarptautinį protokolą. Būtent šis dalykas verčia ieškoti atsakymų skirtingose srityse. Smalsiai tyrėjo prigimčiai reikia erdvės ir gebėjimo peržengti esamų stereotipų ribas. Man nardymas skirtinguose informacijos lobynuose bei metodologijose yra begalinis malonumas. Sujungti skirtingus požiūrius į vieningą kompleksinę visumą ir perteikti ją jaunajai kartai patrauklia ir suprantama forma – didis iššūkis. Tai ne visada yra lengva, ne kiekvienu atveju pavyksta, bet pažinti jaunąją kartą yra dovana. Šviesti ją yra privilegija ir didžiulė atsakomybė. O didžiulė atsakomybė reikalauja milžiniško žinių bagažo iš pačių įvairiausių sričių. Jos reikalingos, visų pirma, man, kad gebėčiau problemą atskleisti įvairiausiais kampais. →

tradiciją, dėl kurios 1918 m. buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas. Klauskime savęs, o ko šiandien reikia valstybei? Jei svarbiausia kiekvieno užduotis būtų įprasminti ir įgyvendinti tai, ko nori visuomenė, išryškėtų ir vaidmenys, kurių neturime teisės ignoruoti. Lietuvos piliečių pozicija labai aiški. Švietimo sistemos reforma yra kertinė ir pirmaeilė. Visuomenė nurodo, kad būtent ugdymas turėtų būti valstybinio dėmesio centre, o tai reiškia – ir prezidento, ir jo sutuoktinio. Šioje vietoje svarbu nepamiršti, kad prezidento sutuoktinio statusas nesuteikia įgaliojimų didinti mokytojams algas, tai – vyriausybės kompetencija. Bet fokusuoti prezidentūros dėmesį į švietimą, suteikti tribūną mokytojo balsui ir institucinį palaikymą jo idėjoms bei aktyvumui yra pirmaeilis uždavinys. Mano supratimu, tai ir būtų prasmingiausia visuomeninės prezidento sutuoktinės veiklos forma. Kaip į tėčio sprendimą reagavo jūsų dukros? Iki šiol jos buvo apsaugotos nuo viešumo, nieko apie jas nežinome... Labai didžiuojamės savo dukromis, kurios dabar kloja pamatus savo ateičiai, siekdamos aukštojo mokslo. Jos pageidautų ir toliau likti visuomenei nežinomos. Dukros palaiko tėčio sprendimą siekti prezidento posto, bet savo gyvenimą siekia kurti savarankiškai, be privilegijų, todėl jų ir savo vardu prašome gerbti ir saugoti jų asmeninį privatumą, neviešinti detalių, nebent jos pačios apsispręstų kitaip. Esate pajūrio vaikas – gimėte ir augote Klaipėdoje. Kokioje šeimoje augote? Vaikystė buvo laisvės metas. Buvau gamtos, jūros, vandens ir judėjimo vaikas. Mano alkūnės ir kojų keliai niekada neužgydavo, nes karstydavausi po medžius ir visur, kur tik pavykdavo įlipti. Viskas vykdavo bėgte, tad šašai nuolatos kažkur užkliūdavo ir nusilupdavo. Užsiklijuodavome žaizdas kieme trauklapiais ir skuosdavome toliau.

Žaisdavome kvadratą, „karštą bulvę“, badmintoną ir tinklinį. Žiemą lipdydavome sniego senius ir organizuodavome sniego mūšius. Rankos suledėdavo iki pamėlynavimo, nes pirštines šildydavome daugiabučio namo koridoriuose ant radiatorių ir dar neišdžiūvusias vėl maudavomės ant rankų. Bėgdavome į kiemą, o po keliolikos minučių vėl tirpdydavome ledo luitus ant šildytuvų. Juk grįžti namo neturėjome laiko. Kaip nesusirgdavome, man iki šiol mįslė (šypsosi). Tėvai visiškai dėl mūsų su vyresnėle sese Loreta nesijaudindavo. Galiojo susitarimas, kad esame laisvos tol, kol neprisidirbame bėdų mokykloje ar už jos ribų. Šeima buvo tokia tipinė tarybinio laikotarpio inteligentų, tarnautojų šeima, sudaryta iš keturių asmenų. Tėvai tvarkingai kiekvieną rytą išeidavo į darbą, o vakare laiku grįždavo namo. Laisvę su sese labai mėgome, tad stengėmės iš visų jėgų jos neprarasti. Galėdavome mirtinai susipykti, bet dienos pabaigoje visada susitaikydavome, kad tėvai nesužinotų ir mums nekiltų nereikalingų sunkumų. Tvarkingai lankėme muzikos mokyklas. O aš dar sportavau ir pasistengdavau, kad mano pažymių knygelėje būtų tik geriausi pažymiai ir jokių pastabų. Buvau tiesiog lobis tėvams. Jokių rūpesčių ir problemų. Žinia, jau nuo vaikystės mergaitės krenta į svajas apie meilę... Apie ką svajojote paauglystėje, jaunystėje jūs? Mano galva buvo užimta skaitymu, istorijų paieška ir gerų knygų medžiokle. Kai perskaičiau visa tai, ką radau namų ir mokyklos bibliotekoje, įsisukau į draugų knygų spintas. Vienos klasiokės tėvai importinėje sekcijoje buvo surinkę tobulą tarybinių laikų biblioteką, kuri tiesiog lūžo nuo naujausių knygų. Vaikams buvo uždrausta imti ir skolinti knygas iš jos, kad, neduok Dieve, nepraganytų, nesugadintų. Įsivaizduokite, kiek diplomatinių sugebėjimų reikėjo man savyje rasti ir išbandyti, kol įkalbinau draugę po pamokų išimti pirmąją knygą ir man paskolinti... Prarydavau kiekvieną laimikį lyg skaniausią saldainį per naktį ir grąžindavau į vietą klasiokės tėvams net nepastebėjus. Vėliau, kai supratome, kad tėvai net nenutuokia, kas vyksta jų sekcijose, nes patys neturi laiko skaityti, išdrįsome išbandyti kelių dienų ar net savaitines kelių knygų pagrobimo akcijas. Iki šiol prisimenu tą smagią kiekvienos naujos istorijos, naujo nuotykio atradimo nuojautą. Aš gėriau pažinimo džiaugsmą, kiek tik laikas leido. Tuomet ne tiek svajojau apie meilę, kiek skaičiau pasaulinę literatūrą apie meilę, meną ir menininkus, susipažinau su socialinėmis dramomis, prarijau detektyvus ir fantastiką, kelionių aprašymus ir įvairiausius dalykus, kaip antai, visai nemergaitišką knygą „Kriminalistikos keliai ir klystkeliai“, ir svajojau apie įvairiausias profesijas: mediciną, architektūrą, aukštąją matematiką (juokiasi). →

Aš gėriau pažinimo džiaugsmą, kiek tik laikas leido. Tuomet ne tiek svajojau apie meilę, kiek skaičiau pasaulinę literatūrą apie meilę, meną ir menininkus. 60

WWW.IKONA.TV

Asmeninio archyvo nuotraukos

Interviu

1. 2018-ųjų rugsėjo 18 d. Gitanas pranešė apie sprendimą dalyvauti 2019 m. LR Prezidento rinkimuose. 2. Su artimiausia mokyklos laikų drauge – Gitano pussesere Lilija, baigus aštuonias klases Klaipėdos 10-ojoje vidurinėje mokykloje. 1979 m. 3. Vaikystės nuotrauka, daryta Palangos paplūdimyje. Apie 1972 m. 4. 1998 m. Maljorkoje, senovinėje sodyboje. 5. 1990-ųjų birželio 30 d. – vestuvių diena prie jūros Klaipėdoje. 6. Vietnamas, 2011 m. Pasiplaukiojimas Thu Bon upe netoli senovinio prekybinio miesto Hojano (Hoi An). Vietiniai, siekdami turistų dėmesio, iš augalo lapų per keliasdešimt sekundžių išlanksto nuostabiausių dekoratyvinių gėlių puokštę. 7. Vietname su vietiniu gidu, vardu Tanas, užmegztas tobulas ryšys. Gera nuotaika ir užkrečiantis juokas tiesiog liejosi kelias bendravimo dienas. 8. Fotografės Džojos Gundos Barysaitės nuotrauka įamžino antrosios Jo Ekscelencijos LR Prezidento Valdo Adamkaus kadencijos pradžią ir sveikinimus mūsų gerbiamai ir mylimai Pirmajai Poniai Almai Adamkienei iškilmingos vakarienės metu. 2004 m. liepos 12 d.

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

Interviu

ĮKVĖPTA KNYGŲ IR

gintarų Tekstas AURIKA MERKIENĖ Nuotraukos MARK & MIGLE PHOTOGRAPHY Stilius LUKAS JUODIS Makiažas NERINGA ČUKINIENĖ Šukuosena ANŽELIKA WOJC

Kasdien per pietų pertrauką Gintarė AUŠTREVIČIENĖ (55) Gedimino prospektu paržingsniuoja namo. Vienai grožio priemonių parduotuvių „Douglas“ vadovaujanti moteris pastaruoju metu dažniausiai pietauja viena, nes vyras – europarlamentaras Petras Auštrevičius – dirba Briuselyje.

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

Interviu

V 70

WWW.IKONA.TV

Baigė ekonomiką, po to – antropologiją, du labai skirtingus dalykus, o tai tik įrodo, kad ieško savo vietos gyvenime, veiklos ir jam reikia laiko suvokti, kuriuo keliu eiti. Dabar svarbiausia, kad jis turi mylimą žmogų šalia ir šiuo metu yra širdies emigrantas – kartu su mergina gyvena Vokietijoje, jaukiame universitetiniame Marburgo miestelyje. Vainiui – dvidešimt šešeri. Jis turi mėgstamą darbą – dirba užsienio kapitalo finansinėje institucijoje, nori iššūkių, jam tokie dalykai patinka. Kuria savo gyvenimą – turi draugę, kurią labai puikai priimu. Dukros neturiu, tad labai smagu turėti šeimoje bent sūnų mergaites. Visą gyvenimą buvau viena tarp trijų vyrų, todėl smagu pabendrauti moteriškai. Grįžkime į praeitį – su vyru ir mažais vaikais 1994 metais išvykote į Suomiją, tai buvo diplomatijos pradžiamokslis ir Petrui, ir jums. Kas ten jūsų laukė? Oi, tai buvo taip seniai... Lietuvos ambasada Suomijoje buvo tik prieškario laikotarpiu, o po mūsų Nepriklausomybės nebuvo nieko – reikėjo kurti viską nuo nulio. Iš pradžių išvažiavo Petras su kolega. Iki šiol pasakojama istorija, kad kol surado tinkamą pastatą, abu batus suvaikščiojo. Juk turėjo patalpas surasti ne tik ambasadai, bet ir šeimai. Po pusmečio su vaikais atvykau ir aš. Tais laikais mūsų šalis buvo labai jauna, ir mes buvome jauni, ir diplomatija buvo tokia jauna, kad nežinojai, kur važiuoji ir ko važiuoji. Juk diplomatinio statuso reikia nusipelnyti, įgyti patirties, išmokti. Aplink visi buvo vyresni – iš šalių, kurios turi senas diplomatijos tradicijas, o Petras ambasadoriumi Suomijoje tapo 31 metų... Pasisekė, nes mus supę žmonės labai padėjo, mane iškart ėmėsi globoti už prancūzų diplomato ištekėjusi lietuvė. Su kitais susipažinau per vaikus – abu pradėjo eiti į darželį, tad bendravau su kitų vaikų tėvais. Buvau atvira ir smalsi viskam, supratau, kad negalima užsidaryti namuose, reikia kuo daugiau bendrauti. Nusipirkau knygų ir intensyviai mokiausi anglų kalbos. Bendraudama su kitomis diplomatų žmonomis, išmokau diplomatinių subtilybių – kaip elgtis, netgi kaip rengtis. Buvo kelios draugės, kurios patardavo, ką apsirengti, kartais važiuodavome į parduotuves kartu apsipirkti, padėdavo išsirinkti, kas tinka. Turėjau draugę olandę – ji mane nuramino, kad nieko nesibaiminčiau, nes kiekvienas žmogus, patekęs į kitą šalį, patiria kultūrinį šoką. Ji man ir davė knygą apie diplomatijos etiketą anglų kalba. Nors ir buvo sudėtinga, bet perskaičiau, po to tikrai tvirčiau jaučiausi. →

Asmeninio archyvo nuotraukos

Tais laikais mūsų šalis buvo labai jauna, ir mes buvome jauni, ir diplomatija buvo tokia jauna, kad nežinojai, kur važiuoji ir ko važiuoji.

Vazelėse – gintarai iš pajūrio, jie jūsų pačios rinkti? O, čia tik maža dalis mūsų gintarų kolekcijos – kai būname Nidoje, kaskart patys renkame. Renku ir aš, bet Petras – pats geriausias gintarų rinkėjas! Tiesiog nuostabus! Dabar jau geriau nei grybus renka, išeina pasivaikščioti ir grįžta pilnomis saujomis. Žadėjau, kad apie politiką nekalbėsime, bet, kalbant apie jūsų gyvenimą, nelabai pavyks šios temos išvengti... Net jei ir nesidomi politika, vis tiek gyvenimas priverčia domėtis – juk turi bendrauti su žmonėmis ir žinoti, apie ką kalbėti, kas vyksta. Juo labiau jei atsiduri tokioje pozicijoje, turi dar labiau prisitaikyti. Kalbėkime (šypsosi). Prezidento rinkimų karuselė kartą jus jau buvo įsukusi. Kuo jums kitokie yra pirmasis ir šis vyro kandidatavimo laikotarpiai? Pirmiausias ir didžiausias skirtumas – mūsų amžius. Kai pasižiūriu į tų laikų nuotraukas, nustembu, kokie tada buvome jauni. Dabar net atrodo, kad per jauni tokiam postui (šypsosi)... Anuometinėje prezidento rinkimų kampanijoje aš irgi dirbau kartu, netgi kažkaip intuityviai, nors Petras manęs labai ir neprašė, bet visuomet stengiausi būti šalia. Važinėdavome po Lietuvą, viskas buvo įdomu ir nauja: susitikimai su žmonėmis, viešieji ryšiai, nors kartais jie ir nepatikdavo... O dabar patirtis jau kita – daug ramiau į viską reaguoju. Ir Petras turi daug daugiau patirties, žmonės mato, kaip jis dirba, ką dirba, kaip Europos Parlamente atstovauja Lietuvai. Manau, kad jis dabar gerokai stipresnis, ir manęs ne tiek daug reikia šalia. Visada šalia reikia žmonos... Na, taip, bet žmona gali būti šalia ir fiziškai, bet turbūt svarbesnis yra ne fizinis buvimas, o moralinis palaikymas. Anuomet jūsų sūnūs buvo paaugliai. Praėjo keturiolika metų – Vytenis ir Vainius jau suaugę vyrai. Papasakokite apie juos. Kas juos gerai pažįsta, sunkiai patiki, kad yra iš vienos šeimos ir broliai – tokie jie be galo skirtingi. Ir charakteriais, ir gyvenimo būdu. Vyresniajam jau trisdešimt, bet jis dar kuria savo gyvenimą, ieško savęs. Kaip aš sakau, jis yra arčiau dangaus, o jaunėlis, Vainius – arčiau žemės, konkretesnis. Gal du vaikai šeimoje visada būna skirtingi? Atsveria vienas kitą (šypteli)? Vytenis daug kuo domisi – yra labai apsiskaitęs jaunuolis.

1. Juodšiliuose su pabėgėlių iš Irako vaikais 2. Gerosios Vilties kyšulys Pietų Afrikoje, 2018 m. 3. Su šuniukais Nidoje, 2017 m. 4. Mėgstamas užsiėmimas – gintarų rinkimas. 5. Su vyru Petru Auštrevičiumi Prancūzijoje, Grase, kuriame aromatus kompanijos „Molinard“ kvapų namuose, 2016 m. 6. Žygis su draugais Dzūkijos keliais, 2016 m. 7. Su sūnumis Vyteniu ir Vainiumi namuose, 2018 m. 8. Su vyru Petru Auštrevičiumi Helsinkyje – džiaugiamės straipsniu Suomijos spaudoje apie Lietuvos ambasadą, 1994 m.

5 4

Garsiausi Lietuvos mados kūrėjai skelbia: šaltasis sezonas – ne priežastis paskęsti pilkoje minioje!

Nuotraukos TOMAS KAUNECKAS

Stilius LUKAS JUODIS MANTAS BARTKUS

Makiažas NERINGA ČUKINIENĖ TOMA KISIELIŪTĖ

Šukuosenos ANŽELIKA WOJC

Modeliai BENITA, PAULA, GIEDRĖ („BALTIC MODEL MANAGEMENT“) IR RAMUNĖ, AINĖ („RUTA MODEL MANAGEMENT“)

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

EGLĖ ŽIEMYTĖ D.EFECT

D.EFECT kolekcijos drabužiai, „Friends & Frames“ (MYKITA) akiniai nuo saulės

„Kolekciją kūriau galvodama apie išsilavinusią, veiklią moterį, kuri ieškotų ne tik kokybės, bet ir įdomaus, išskirtinio dizaino. Galvojau apie tokią moterį, kuri nėra tobula, tačiau yra atvira, įdomi ir stipri asmenybė.“

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

WWW.IKONA.TV

Slaptas pokalbis

MANE PER PRIEVARTĄ PADARĖ LAIMINGĄ,

arba Istorija apie pasileidusią moterį, kuri atrado meilę

iedrė man parašė pati ir pasiūlė savo istoriją AŠ IKONA puslapiams. „Kam tau to reikia?“ – paklausiau jos. „Nes tikiu, kad yra labai daug merginų, kurios savo laimę vis dar matuoja pinigais. Nes jei kas man būtų tokią istoriją papasakojęs prieš penkerius metus, būčiau nusijuokusi tiesiai į veidą. Vis dar negaliu patikėti, kokia buvau durnė tada ir kokia laiminga esu dabar“, – be užuolankų rėžia mano pašnekovė ir pasakoja filmo „Graži moteris“ lietuvišką versiją, tiesa, ne su milijonais klota pabaiga. Giedrė gimė turtingoje šeimoje. Besimokydama mokykloje

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

Tekstas SKAIVA JASEVIČIŪTĖ Iliustracijos DOROTĖ JOANA POCIŪTĖ

buvo populiari mergina, turėjo beveik viską – draugų, simpatijų, gražių rūbų ir pinigų, kurių negailėdavo tėvai ir dosnūs seneliai. „Mūsų kompanijoje prabangūs daiktai reiškė geresnį statusą, man buvo svarbu, kad mano rankinė ir batai būtų firminiai, o telefonas naujausias. Man patiko gražiai atrodyti ir dažnai apsipirkinėti. Ir tėvai mane lepino. Kai baigiau mokyklą, jie ir toliau tai darė – studijavau universitete, gyvenau miesto centre, vos ne kasdien galėjau sau leisti vakarėlius. Gyvenimas buvo linksmas. Vieną vakarą klube sutikau jį. Jis buvo ne lietuvis, verslininkas, kuris dažnai čia atvažiuodavo darbo reikalais. Buvo už mane vyresnis 28 metais, bet atrodė fantastiškai, o draugės alpo iš pavydo, kad jis manimi susidomėjo. Prasidėjo auksu spindintis mano gyvenimo etapas“, – prisimena Giedrė. →

Grožis

Skaisti ir sveika oda, kuo natūraliau atrodantys antakiai, lengvai banguoti ar tiesiog natūraliai krentantys ir itin sveikai atrodantys plaukai, švelniai nuo balzamo blizgančios lūpos, kuo daugiau dienų BE MAKIAŽO ir, svarbiausia, pasitikėjimu švytinčios akys – taip jūs atrodysite madingos net eilinę dieną... Raudonos, o gal net blizgučiais pabarstytos lūpos, švytintys makiažo pagrindai, žėrintys šešėliai, šlapių plaukų efektas ir saiko jausmas, kuris tikroms GROŽIO madų sekėjoms yra pažįstamas net ir aplankius ypatingo ŠVYTĖJIMO ir ŽĖRĖJIMO laikui – visa jus puoš šventinių dienų laikotarpiu... O pagrindine GROŽIO mada išliks INDIVIDUALUMAS. Taigi, mylėkite save ir rinkitės tik tai, kas labiausiai tinka būtent jums. Įsipilkite karštos arbatos (rekomenduoju žaliosios, nes ji mūsų grožiui itin naudinga) ir pasinerkite į „AŠ IKONA Grožis“ rubriką. Į ją šįkart sudėjome dar daugiau geriausių Lietuvos grožio industrijos specialistų rekomendacijų, dar daugiau grožio madų sekėjų patirčių ir dar daugiau grožio pasaulio naujienų.

Su aistra nesuvaidintam grožiui

WWW.IKONA.TV

Gedimino Žilinksko nuotrauka

BŪKITE INDIVIDUALI – BŪKITE MADINGA!

Lūpų dažai „Guerlain“ su dėklu

Rinkitės iš plačios spalvų gamos – nuo natūralių iki ekstravagantiškų atspalvių pagal nuotaiką ir skonį. Tada išsirinkite dėkliuką ir susikurkite unikalius lūpų dažus sau arba savo draugei ar mamai. „Kad ši dovana taptų dar ypatingesnė, siūlau išgraviruoti draugės ar mamos vardą ant šio nuostabaus dėklo.“ Kiek? Lūpų dažai: 32,98 Eur; dėklas:17,99 Eur Kur? KristiAna, Douglas

Kvapusis vanduo „Dior JOY BY DIOR EDP“ Kvapusis vanduo nušviečia energinga gėlių ir citrusinių vaisių šypsena, apgaubia medienos švelnumu ir muskusų ramybe. Tūkstančiais atspalvių spindintis, bet tyras lyg krištolas aromatas. „Dovanojant šiuos kvepalus pridėčiau ir AŠ IKONA žurnalą su skirtuku į grožio rubrikoje esančias grožio paslaptis pagal Jennifer Lawrence. Būtent ši nuostabi aktorė tapo šių kvepalų ambasadore.“ Kiek? 30 ml – 71 Eur, 50 ml – 99 Eur, 90 ml – 139 Eur Kur? KristiAna, Douglas

MYLI serumas

Grožio procedūra PERFECTUS CLINICA

PERFECTUS CLINICA – Holivudo žvaigždėms sukurta procedūra HYDRAFACIAL, pagrįsta gilaus valymo ir odos drėkinimo technologija. Vakuumu išvalomos odos poros nepalieka žymių ant odos. Procedūra intensyviai drėkina odą, sukuria liftingo efektą. „Šią procedūrą PERFECTUS CLINICA atlieku reguliariai ir jaučiu akivaizdų rezultatą. Taigi, mamai, sesei, draugei ar net vyrui labai rekomenduoju padovanoti šios klinikos dovanų kuponą, skirtą išmėginti būtent šią procedūrą.“ Kiek? Nuo 59 Eur Kur? PERFECTUS CLINICA

GREEN FEEL’S dušo žėlė su natūraliu graikinių riešutų aliejumi

Priemonėje gausu graikinių riešutų aliejaus, kuris prausiant odą padeda ją pamaitinti ir drėkinti. O jau kvapas... Sunku net žodžiais apsakyti. Kvepia kaip sauja ką tik nuskintų ir išgliaudytų graikinių riešutų. Daugiau nei 99 proc. natūrali sudėtis. „Tai ypatingos sėkmės sulaukęs GREEN FEEL’S kosmetikos produktas. Žmonės itin giria priemonės kvapą, neatsidžiaugia jos švelnia, kremine konsistencija. Dovanojant šią dušo želę, rekomenduoju pridėti riešutų sviesto ar graikinių riešutų maišelį. Bus labai stilinga, sveika ir naudinga.“ Kiek? 3,59 Eur Kur? Drogas, Eurokos, Norfa ir Maxima parduotuvėse

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

MYLI serumas – tai saugus, natūralus produktas blakstienų ir antakių puoselėjimui, sukurtas Lietuvoje. Ricinos, nakvišų ir kakarių aliejai atgaivina, stiprina plaukelius ir skatina jų augimą. „Anksčiau antakiams ir blakstienoms naudojau tiesiog paprastą ricinos aliejų. Plaukeliai tikrai augdavo sparčiau ir sveikesni, tačiau buvo itin nepatogu naudoti. Tuo tarpu šią priemonę galiu vežtis į keliones, nebereikia papildomų indelių, šepetėlių ir pan. Taip, serumas papildytas ir kitais plaukeliams svarbiais komponentais. Rekomenduoju padovanoti visoms, kurios žavisi natūralių, tankių antakių bei blakstienų grožio tendencija.“ Kiek? Kaina 25 Eur Kur? www.myli.shop

Rankų kremas AŠ IKONA

Pasiflora yra ypatingas augalas, kuris pasižymi įspūdingais žiedais, sultingais vaisiais ir, žinoma, gundančiu aromatu. Šio ypatingo augalo aromatas nugulė ir į jums sukurtą rankų kremą. „Moterims itin patinka, kad šis rankų kremas labai greitai susigeria, nepalieka lipnumo jausmo, bet puikiai sudrėkina ir pamaitina rankų odą. AŠ IKONA žiemos numeris, šis rankų kremas ir atvirukas su užrašu „Tu esi Ikona“ gali tapti tobula dovana, kuri privers nusišypsoti kiekvieną.“

2019-ųjų MUST spalvos

DAUGIAU YRA MAŽIAU, O MAŽIAU YRA DAUGIAU Kol pasaulis užgniaužęs kvapą laukia, kas pakeis 2018-aisiais karaliavusią ryškią violetinę, fashionistoms svarbiausia, kokių spalvų lūpų dažai, šešėliai ir nagų lakai atkeliaus į jų kosmetines. Vizažistai skelbia, kad svarbiausia makiažo naujiena – eksperimentai tęsiasi!

Grožio pasaulis jau keletą metų gyvena be taisyklių ir primena tikrą improvizacijų rojų. Nuo visomis galaktikos žvaigždėmis spindinčių akių iki vos įžvelgiamo lūpų blizgio, nuo juodo pieštuko ornamentais (ir tik jais!) brūkštelėtų vokų iki žymeklio spalvomis rėkiančių lūpų – ateinantį sezoną mados diktatoriai pasitinka suteikdami laisvę fantazijai

126

WWW.IKONA.TV

ir saviraiškai. Vis dėlto, keletą pagrindinių akcentų, vyrausiančių 2019-ųjų vakarėlių bei gatvės portretuose, nuspėti įmanoma. Taigi, skubame į pagalbą. VEIDAS: permatomas grožis Švelniai saulės pabučiuoti skruostai, vos vos žvilgančios lūpos, permatomas nagų lakas – viskas, ko beveik

nesimato, ateinančiais metais, bus pastebėta. Galima nebijoti ir kelių akcentų – permatomus nagus puošti spindinčiais blizgučiais, nude veidą – ornamentinėmis juodo pieštuko strėlytėmis, o matines lūpas – lašeliu oranžinio žavesio. Bet kuriuo atveju, mažiau yra daugiau, o daugiau yra mažiau. Šį sezoną neprašausi pasirinkdama kraštutinumus.

„Shutterstock“ nuotraukos

Tekstas AISTĖ SIMĖNAITĖ

LŪPOS: aguonų raudonis Tam, kas nors trumpam nuo pakylos nukels raudoną ir visus jos atspalvius, matyt, reikės įsteigti atskirą apdovanojimą. 2019-aisiais mūsų lūpas ir garderobą puoš drėgna ir gili aguonų raudona. Bus galima pamiršti ombre efektą, tamsesnį apvadą ar bet kokį kitą papildymą. Laikas karaliauti grynai spalvai. Beje, sutik, tokioms lūpoms daugiau nieko ir netrūksta.

NAGAI: jūrininkų mėlyna Neaišku, ar vyrai su uniformomis, ar vandenyno romantika, bet jau ne vienus metus į mūsų spintas ir kosmetines braunasi gilios mėlynos spalvos. Šiemet fashionistos jomis puoš nagus. Beje, ne bet kokius. Iš mados nuolankiai iškeliauja visokiausių formų ilgi nagai, užleisdami vietą subtilumui, patogumui ir estetikai. Drąsiai leisk manikiūrininkei trumpinti tavuosius, ir nebereikės nervintis dėl nulūžusio kampučio.

VISKAM: spindesys Mes žinome, kad spindesys – ne spalva, bet šį kartą ne ji ir svarbiausia. Nesvarbu, ar voką dengsi švelnia rožine, ar visiška nude, ar mėginsi kerėti gilia mėlyna, o gal ryškiai raudona – tol, kol jie turi švelnų metallic spindesį, tol neprašausi pro šalį. Skaistalai šiemet taip pat spindintys, tačiau, kaip visuomet, geriau viena efektinga kosmetikos priemonė nei visomis vaivorykštės spalvomis tviskantis veidas. SPALVOS: ryškios ir neoninės Jei norisi spjauti į minimalizmą ir atkreipti kiekvieno praeivio dėmesį – nesidrovėk. Bus madingos ir rėkiančios flomasterinių žymeklių spalvos. Elektrinės plunksnelės ar visas vokas, dengtas ryškia žydra, pora žalių sruogelių ar iš tolo šviečianti rožinė plaukų spalva – ryškioms asmenybėms ryškios ir tendencijos. ■

AKIŲ ŠEŠĖLIAI: aukso blizgesys Nesvarbu, ar norėsi švytėti iš tolo, ar tik sukurti paslaptingą ašarėlės efektą, kosmetinėje privalo atsirasti stambiais aukso blizgučiais dekoruojanti priemonė. Ją bus galima derinti tiek prie įtaigaus aukštakulniais raudonu kilimu žingsniuojančio damos įvaizdžio, tiek naudoti kaip vienintelį dekoratyvinės kosmetikos akcentą, plevėsuojant lengva vasariška suknele. Beje, kai kurie kūrėjai siūlo drąsiai veidrodiniu auksu dabinti ir lūpas. Tik neprarask saiko ir, kaip visada, rinkis vieną iš dviejų.

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

127

Grožis

ANTAKIŲ MADOS Ploni, stori, juodi ar rudi? Kuo natūralesni ar kuo tobuliau išpiešti? Antakių tema pastaruoju metu yra itin aptarinėjama grožio specialistų. Ir ne veltui! Juk antakiai – vienas ryškiausių veido aksesuarų, turintis ypatingą reikšmę mūsų veido bruožams atskleisti.

Kokie antakiai šiuo metu madingiausi, pasakoja vizažistė Neringa Čukinienė

Pastebima, kad pastaruoju metu įsitvirtino tvarkingų ir natūralios formos antakių tendencija. Tobulų pilnos formos antakių madą diktuoja nuostabiosios Cindy Crawford su dukra modeliu Kaia Gerber, jaunosios kartos dievaitės Gigi Hadid ir Kendall Jenner. Tinkama antakių forma padeda pagyvinti žvilgsnį, optiškai kilstelėti veido bruožus ir netgi pasiaurinti nosį! Be to, puikiai suformuoti antakiai kasdienį makiažo procesą palengvina ir sutrumpina iki PRO lygio. Didžioji tobulų antakių paslaptis – dėl korekcijos tinkamai įrėminti, pakelti ir sukontūruoti veido bruožai. Tad nuo ko pradėti, jeigu nori džiaugtis tobulais antakiais? Visų pirma, pasitikėk profesionaliu antakių korekcijos meistru – tik jis galės įvertinti antakių būklę, jų formą ir padėti džiaugtis tinkamai bei madingai sutvarkytais antakiais. Tam, kad lengviau atsirinktum profesionalų

130

WWW.IKONA.TV

Iliustracijos AGNĖ LAURINAVIČIŪTĖ

antakių specialistą, pravartu žinoti dažniausias antakių priežiūros klaidas. Per ploni. Kantrybės! Visų pirma, padėk pincetą į šalį ir aplankyk antakių korekcijos meistrą – profesionalas gali padėti susigrąžinti svajonių antakių formą. Bet tai tikrai užtruks! Antakių dažymas – taip pat puikus būdas padaryti juos bent vizualiai pilnesnės formos. Verta pabandyti antakių kondicionierius ar priemones su ricinos aliejumi – reguliariai naudojami, jie skatina plaukelių augimą! Tik apsišarvuok kantrybe.

„Buožgalvėliai“. Taip vadiname tokios formos antakius, kai jų pradžia masyvi, kartais net apvaloka, o iš jos iškeliauja daug plonesnė uodegėlė. Tokia dešimtojo dešimtmečio paauglės stiliaus antakių forma dažniausiai pasiglemžia per daug dėmesio. Šiuo atveju prireiks bent šešių savaičių kantrybės ir papildomų priemonių, skatinančių plaukelių augimą. Jei tai nepadės, vertėtų pagalvoti apie microblading procedūrą. Labai svarbu: kai renkiesi meistrą, atlik namų darbus!

Per ilgi. Kai antakio uodegėlė užsitęsia per toli į smilkinio zoną, tai suteikia veidui liūdnumo. To išvengsi, jei pildydama antakį pasitikrinsi jų ilgį paprasčiausiu antakių pieštuku. Pridėk antakių pieštuką ar šepetėlį prie šnervės ir suvesk su akies vidiniu kampu – čia turi būti antakio pradžia; paskui pakeisk kryptį nuo šnervės link išorinio akies taško – ten, kur susikerta linija su antakiu, turi būti antakio pabaiga.

Per trumpi. Tai dažniausiai sąlygoja amžius, o ne mūsų pačių įsikišimas. Su metais moterys dažnai pameta antakių tankumą ir uodegėlę. Ką daryti? Gelbsti antakių priemonės – fibro geliai. Pluošteliai prilimpa prie odos, o antakiai atrodo natūraliai masyvesni. Gali kiek prailginti antakį – tai nustatyk pieštuku ar šepetėliu: per nosies kraštą suvesk liniją su akies išoriniu kraštu; optiškai pratęsk šią liniją iki pratęsto antakio, o šių linijų susikirtimo taškas – tai antakio uodegėlė. Beje, tai padės vizualiai kilstelėti skruostikaulius ir subalansuoti veido bruožus. Atrodo lyg prilipdyti. Per stipriai kontūruoti antakiai sukuria itin sunkių, tarsi nupieštų, antakių efektą – jie atrodo labai nenatūraliai. Verčiau pildydama antakių formą stenkis brūkšniavimo principu išgauti plaukelių linijas. To tikrai nepavyks padaryti buku antakių pieštuku, taigi, pasirūpink tinkamomis priemonėmis. Preciziškumas čia labai svarbus!

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

Netinkamai parinktas atspalvis. Pastebėjau, kad rinkoje yra labai daug per šiltų antakiams skirtų produktų tonų. Net raudonplaukėms reikėtų rinktis šaltesnį antakių plaukelių atspalvį nei plaukų spalva. Stenkis atrasti produktus vos per toną tamsesnius ar šviesesnius nei jūsų plaukų spalva. Visiškai atitinkantis plaukų spalvą antakis gali atrodyti kiek keistai, todėl geriausia nukrypti per vieną toną. Natūraliausiam užbaigimui galima panaudoti antakių gelį: pieštuku ar antakių šešėliais užpildysi formą, o antakių geliu suteiksi gilumo 3D efektu, taip pat užfiksuosi plaukelius.

Antakio linkis kažkur. Kitaip vadinama arka ar lankas, suformuotas netinkamoje vietoje, gali pakeisti veido formą! Tikslas – antakio pradžia, linkis ir galiukas tinkamoje vietoje. Tad kur yra antakio pradžia? Pridėk šepetėlį prie nosies krašto ir suvesk su akies vidiniu kampu. Antakio išlinkimas: pridėk šepetėlį prie nosies krašto ir nukreipk per akies centrą. Jei antakio linkis – tinkamoje vietoje, akys atrodo atviresnės ir didesnės. Antakio galiukas: pridėk šepetėlį prie nosies krašto ir suvesk su akies išoriniu tašku. Ten, kur susikerta antakio linija, ir yra antakio pabaiga. Jei antakis baigiasi tinkamoje vietoje, tai padeda

kilstelėti skruostikaulius. Pasirink savo mėgstamus produktus, kad sujungtum pradžią, arką ir pabaigą. Nepamiršk, kad sieki kuo natūralesnio vaizdo, tad išpiešk plaukelių brūkšnelius, o paskui šiek tiek paretušuok. Net neabejoju, kad dabar tavo antakiai tobulai išformuoti pagal veido bruožus.

Netinkama forma. Sek savo natūralią antakių formą, nes ji labiausiai papuoš tavo veidą. Skiriamos trys antakių formos: arka (antakis turi aiškų aštrų pakilimą ir nusileidimą), lankas (antakio linkis švelnesnis, antakio forma apvalesnė) ir tiesė (nežymus antakio linkio iškilimas). Naudok antakiams skirtus produktus ir akcentuok natūralią formą, o ne kurk kažką itin naujo, kas, tikėtina, net netiks. Antakiai – broliukai, o ne dvynukai. Visiškai pritariu šiai frazei, nes veidai retai kada būna tobulai simetriški, tad ir antakiai gali šiek tiek skirtis. Nesiversk per galvą siekdama tobulo simetriškumo. Pasirink savo geresnįjį antakį ir, vadovaudamasi jo forma, koreguok antrąjį. Šiandien vis dėlto svarbiausia ne madingi linkiai, o unikalumas ir formų pritaikymas kiekvienai individualiai. Individualumas kuria asmenybę! ■

Tinkama antakių forma padeda pagyvinti žvilgsnį, optiškai kilstelėti veido bruožus ir netgi pasiaurinti nosį!

131

M A I S TA S

Prancūziškas romanas – kodėl šampanui reikia druskos?

Alfas Ivanauskas ir Rima Aukštuolytė – iš Šampanės

isos istorijos prasideda nuo pirmo sakinio ar pirmų ištartų žodžių. Kartais toms istorijoms pavyksta užaugti ir iš jų kūrėjo galvos iškeliauti po visą pasaulį. Tad nenuostabu, kad būtent taip prasidėjo Moët istorija – nuo vieno įrašo, kurį XVIII a. viduryje savo knygoje paliko Claude’as Moët. 1743 metais kovo 10 dieną įamžintas sandoris laikomas milžiniško verslo sukūrimo pamatiniu akmeniu. Beje, vyndarys savo knygą pavyzdingai rašė dar

20 metų ir dabar ją galite pamatyti lankydamiesi Epernės (Epernay) mieste, Šampanėje. Visi žino, kad tik Šampanėje pagamintą putojantį vyną galima vadinti šampanu. Jei netyčia suklysite kitoje šalyje gamintą putojantį vyną pavadindami šampanu, jus būtinai pataisys. Jau prieš 300 metų Šampanėje gaminamas putojantis vynas buvo skiriamas elitiniams klientams. Kartu su prasidėjusiu Švietimo laikotarpiu šampanui išaušo aukso amžius – Prancūzijos valdovai atrado, kad šampanas Claude’as Moët

146

WWW.IKONA.TV

yra idealus partneris karališkiems patiekalams, ir taip Švietimo laikotarpio euforija buvo lydima šampano purslų. O tradicija pergales ir šventinę nuotaiką tiesiogine prasme aplieti šampanu tęsiasi iki šiol – tereikia prisiminti, pavyzdžiui, lenktynininkų pergales. Šampanės regiono geografinė padėtis, kryžkelė tarp pagrindinių Europos prekybinių kelių, atvėrė galimybes vyndariams savo produkciją parduoti ir už šalies ribų. Pagal Claude’o Moët knygą galima daryti prielaidą, kad šio prekės ženklo šampanas pasiekė ir mūsų kraštų didikus, nes yra išlikę įrašai apie šampano siuntas į Lenkiją. →

V A I K A I

INETOS STASIULYTĖS IR DEIVIDO MEŠKAUSKO LAIMĖ YRA VARDU MARIJA • VIETOJ GATVĖS MUŠTYNIŲ – BOKSO RINGAS • LAIKAS PRADĖTI AUKLĖTI SAVO VAIKUS! • IŠKOVOTI VIETĄ PRIE KATKŲ ŠEIMOS STALO • PAMOTĖ, KURI MYLI

„Pierre Cardin”, „Tommy Hilfiger”, „Lindex” drabužiai

V A I K A I

Tik vaikai išmoko tėvus mylėti „Tada, sėdėdama prie Šventosios Marijos ikonos cerkvėje, aš nesimeldžiau, nieko neprašiau. Tik vienintelio dalyko klausiau: „Kaip būtų palankiausia ir geriausia: jei išsiskirsime – tebūnie, jei liksime kartu, vadinasi, tokia valia. Duok ženklą, kaip viskas turėtų vykti, kad mūsų gyvenime įsivyrautų harmonija. O po savaitės aš pastojau“, – nusišypso aktorė Ineta STASIULYTĖ (38). Po beveik aštuonerių metų draugystės jiems su šokėju Deividu MEŠKAUSKU (31) lemtingu ženklu tapo dukters Marijos atėjimas. Tekstas RASA PINELYTĖ

186

WWW.IKONA.TV

Nuotraukos MARKAS CECHANOVIČIUS

Stilius LUKAS JUODIS

Makiažas RIMUTĖ VEČERAITĖ

„Pierre Cardin”, „Tommy Hilfiger”, „Lindex” drabužiai

V A I K A I

Deividas: Marija turbūt į mane: aš irgi viską iki paskutinės minutės tempiu ir tik tada padarau, kai jau laikas spaudžia. Bet man tai sukelia savotišką adrenaliną ir be galo patinka. Pagal gydytojų skaičiavimus, dukra turėjo gimti per mano gimtadienį – spalio 1 dieną, o gimė spalio 11. Vis tiek gražūs skaičiai išėjo. Ineta: Dabar turėsiu dvejas Svarstykles namuose! Deividas: Mes visi tikrai kaip reikiant pavargome per tą gimdymą, nes jis buvo be galo ilgas. Aš tai dar galėdavau palatoje ant čiužinio numigti, pailsėti, o Ineta atsikankino net 27 valandas! Kodėl taip norėjote gimdyti natūraliai? Ineta: Dėl daugybės priežasčių, viena jų – tam, kad aiškiai suvokčiau, jog ta gyvybė išėjo iš manęs. Cezario operacija, kaip bet kuri kita operacija, užmarina emocijas. Natūralus gimdymas – tai natūrali fiziologinė moters būsena. Aš ir Upę norėjau gimdyti natūraliai: numatytą gimdymo dieną jaučiausi puikiai, dar net sąrėmių jokių nebuvo – atvažiavau į ligoninę tik apžiūrai, patikrinti kūdikio tonelių. „Tai gimdom“, – pareiškė gydytoja. Kaip tik turėjo keistis pamainos ligoninėje ir, kad nereikėtų ilgai laukti, mane paprasčiausiai išoperavo. Buvau jauna, bijojau ginčytis su gydytojais... Bet po tos cezario operacijos man liko keistas pojūtis – jaučiausi tarsi negimdžiusi, lyg ne visiškai moteris. Todėl šįkart buvau apsisprendusi ir pasiryžusi gimdyti tik pati – niekas manęs nebūtų atkalbėjęs nuo natūralaus proceso. Iš pradžių planavau gimdyti vienoje Vilniaus ligoninių, terminas sparčiai artėjo. Patekau pas gydytoją, kuri po apžiūros šaltai pareiškė: „Yra darytas cezaris, vadinasi, esate rizikos grupėje. Greičiausiai pjausim.“ „Bet žinau daugybę atvejų, kai pirmą kartą patyrusios cezarį, antrą kartą moterys pagimdo natūraliai“, – bandžiau prieštarauti. „Galbūt. Bet ne visos svajonės pildosi...“ – išgirdau žodžius, kurie man buvo lyg šalto vandens šliūkštelėjimas į veidą. Dabar tai gydytojai lygiai taip pat užtikrintai galiu pasakyti: visos svajonės pildosi! Nes gimdymas yra toks psichologinis dalykas, kad vienas gydytojo žodis gali sugadinti viską arba kaip tik pataisyti! Natūraliame gimdyme slypi daugybė pasąmoninių dalykų, tai – savotiškas psichologinis šokas, kuris ir padeda moteriai ištisas valandas ar net paras iškęsti sąrėmius. Hormonas oksitocinas susijęs su tuo, kad gimdymas apskritai prasidėtų, o jeigu pasąmonę užvaldę blokai ir baimės, tas hormonas nesigamina ir natūralus

190

WWW.IKONA.TV

gimdymas neprasideda. Moteris pirmiausia turi jaustis saugi ir rami. O kaip tai padaryti, jeigu aplinkui vaikšto daktarai, kurie kartoja, kad esi rizikos zonoje, kad ne visos svajonės pildosi, kad tau gali būti tas, tas ir tas... Po tos gydytojos žodžių aš tiesiog pravirkau, o ji tik burbtelėjo seselei: „Nieko nieko, tegu paverkia, lengviau pasidarys...“ Supratau, kad šioje ligoninėje tikrai negimdysiu. Prasidėjo dar viena laukimo savaitė, jau gerokai po termino, nes aš tiesiog neradau, kur gimdyti! Galbūt reikėjo garsiai pakovoti už savo teises? Kiek įtakos turėjo tai, kad jūs su Deividu – žinomi žmonės Lietuvoje? Ineta: Viena pažįstama akušerė gana aiškiai pasakė, kad žinomumas šiuo atveju yra tik minusas, nes gydytojai nerizikuos – geriau skubiai išoperuos, kad, neduokdie, ko nors neatsitiktų. Aš sėdėjau apsibliovusi ir nežinojau, ką man toliau daryti. Jei ne dula Agnė Kabošė ir jos pasiūlymas vykti gimdyti į Kauno klinikas, nežinau, kuo viskas būtų baigęsi. Ji papasakojo, kad ten gydytojai yra linkę neskubinti gimdyvės, palaukti, gerbti moters pasirinkimą ir operuoti tik ypatingu atveju. Tą pačią dieną sėdome su Deividu į mašiną ir nuvažiavome į Kauną pasikalbėti su gydytojais. Kai iš profesorės lūpų išgirdau žodžius: „Kiekvienas vaikas turi savo laiką. Lauksime!“, man taip ramu ir gera pasidarė. Vakare grįžome į Vilnių. O naktį man prasidėjo sąrėmiai. Todėl, kad atsirado saugi vieta gimdyti! Dabar galiu pasakyti, kad ten – rojus gimdyvėms. Per tą mano daugiau nei parą trukusį gimdymą pasikeitė gal keturios gydytojų, akušerių, slaugytojų pamainos. Ir vieni už kitus geresni, švelnesni, paslaugesni. Sąrėmiai man nesiliovė visą parą, o gimdymas vis neprasidėjo. Skausmas pradėjo atrodyti nebepakeliamas. Dulos, kuri visą laiką buvo šalia, maldavau: „Ką man daryti? Aš pasiduodu! Nebegaliu daugiau.“ „Melskis“, – pasakė ji. „Jėzau, Marija... nebegaliu!“ Akimirkai buvau praradusi viltį, kad pavyks pagimdyti pačiai. Parą nemiegojau. Man suleido nuskausminamųjų, kad aš bent kelias valandas pailsėčiau. Kiek numigau. Žiūriu, ateina į mano palatą gydytojų delegacija – žiūri taip rimtai į mane. „Viskas, – galvoju, – šakės. Sakys – važiuojam pjauti. Bet ne!“ „Gal nori prasibudinti, pasivaikščioti?“ – girdžiu. Bandau stotis, o kojos kaip medinės, Deividas mane laiko, nes žingsnio negaliu žengti. Paskui, kai iš nuovargio jau nebežinojau, nei kelinta valanda, nei diena, gydytojai netikėtai pareiškė: „Viskas, sėdam ant kėdės – stumsim.“ Kas? Kaip? Dabar?! O aš miego noriu, net silpna! Garsiau pasileidome dainų, kurių buvau įsirašiusi, ir skambant Timberlake’ui per keliolika minučių į šį pasaulį atėjo Marija. Aš nebejutau jokio skausmo! Vis dėlto kaip svarbu, kad moteris gimdymą prisimintų kaip ypatingą, nenuleistų rankų ir rastų tokią vietą ar gydytoją, kur širdis atliepia. Kokia buvo dulos misija gimdymo metu? Ineta: Dula Agnė Kabošė yra mano kurso draugo, aktoriaus, Žaliosios mokyklos mokytojo Egidijaus Kabošio →

„Pierre Cardin”, „Lindex” drabužiai

Tie pojūčiai ir jausmai, kuriuos išgyveni gimdymo palatoje, yra neapsakomi! Turbūt kiekvienas vyras bent kartą gyvenime turėtų tai patirti.

2018/2019 Å½IEMA Nr. 14

191

Akvilės Razauskienės nuotrauka

V A I K A I

196

WWW.IKONA.TV

AUSTĖJA LANDSBERGIENĖ edukologė, socialinių mokslų daktarė

UŽDANGA KRENTA, PONAI IR PONIOS, arba Pradėkime auklėti savo vaikus

eseniai buvau pakviesta į vienos didelės įmonės renginį, kuris vyksta kartą metuose ir į kurį susirenka vadovai iš Lietuvos ir Latvijos. Mano kalba buvo apie lyderystę, tačiau aš, žinoma, rėmiausi pavyzdžiais iš savo darbo ir iš švietimo sistemos. Klausimų buvo nemažai, auditorija aktyvi ir vienas tėvelis uždavė klausimą, kuris mane džiugina iki šiandien: „O ką daryti, kai klasėje yra tėvų, kurie mano, kad jų vaikas blogai mokosi dėl to, kad mokslas yra per mažai smagus, kad kalti yra mokytojai ir mokykla, o iš tiesų akivaizdu, jog vaikui tiesiog reikia sėsti ir mokytis, o jis... na, gal... net... tiesiog tinginys?“ Prieš atsakydama aš net stabtelėjau. Ir įsiklausiau į šio klausimo skambesį. Nes supratau, kad ima kristi šydas ar net geležinė uždanga, kuri pastaruosius keletą metų buvo taip visus užklojusi ir užliūliavusi, kad mes, švietimiečiai, per konferencijas susirinkę iš visų pasaulio kampų, kalbėdavome apie tai, kad tiesiog reikia atsiraitoti rankoves ir – nors tai tėvų pareiga – imti ir pradėti vaikus auklėti, tėvams kalbėti apie auklėjimo svarbą, nes kitaip... Jau ir dabar per daug mauglių, ir per mažai išauklėtų, kultūringų, dirbti pasiruošusių (ir suprantančių, kad reikia dirbti – daug ir sunkiai dirbti, jei nori džiaugtis sėkme – kad ir kas tau gyvenime didžiausia sėkmė būtų) vaikų! Mes matome menkėjančius vaikų socialinius, emocinius, akademinius įgūdžius, matome, kad vis daugiau vaikų sunkiau mokytis. Ir, žinoma, dažniausiai yra kaltinama „pasenusi“ mokykla ir „pasenę“ mokytojai. Yra ir šiuose žodžiuose tiesos. Ir mokykla galėtų būti modernesnė, labiau atliepianti šiuolaikinių vaikų poreikiams, ir kai kurie mokytojai tikrai galėtų eiti koja kojon su naujovėmis. Aš tikiu, kad mūsų visų ketinimai yra patys geriausi, patys nuoširdžiausi – juk kalba yra apie MŪSŲ vaikus. Bet jau mano močiutė sakydavo, kad gerais ketinimais pragaras grįstas... Linkėdami gero, iš didelio rašto išeiname iš krašto, bet privalome pradėti apie tai kalbėti, pripažinti, kad susiduriame su šia problema ir pradėti ieškoti sprendimų.

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

BĖDA Nr. 1. Vaikai gauna viską, ko nori, ir iškart „Aš alkanas!“ – ir tėvai deda ant stabdžių ir stoja prie parduotuvės. „Man nuobodu!“ – ir tėvai meta savo veiklas ir eina ieškoti veiklų vaikui. Gebėjimas palaukti apdovanojimo yra vienas svarbiausių gebėjimų. Žinoma, niekam nemalonu, kai vaikas įsiunta, supyksta, nes nepildome jo užgaidų. Kai kurie tėvai (ir tai būna gan dažnai!) net manęs klausia, ar netraumavo vaiko, nes „jis rėkė tol, kol nuvažiavome iki „Hesburger“. Gebėjimas palaukti apdovanojimo yra gebėjimas susidoroti su stresu, gebėjimas elgtis nemaloniose situacijose. Šiandien matome pirmokus, antrokus, kurie negeba valdyti savo emocijų stresinėse, net, sakyčiau, šiek tiek nemaloniose situacijose, kurie puola vartyti stalus ar lėkti iš klasės, nes gauna užduotį, kuri jiems nepatinka! Mūsų vaikai šiandien yra išmokę ne(be)girdėti „ne“, „stop“, „palauk“, nes nuo pirmų dienų yra pratinami, kad tėvai tuoj viską meta ir padaro, ko mažylis nori. Ir tada tėvams keista, kodėl toks namuose nuostabus vaikas staiga taip netinkamai elgiasi mokykloje. Apie ką tie mokytojai kalba?! Žinoma, kad namuose jis puikiai elgiasi, nes visi namai... sukasi aplink vaiką! Mokykloje suktis turi vaikas. O jei jis ar ji nėra pratęs, tai iš pradžių tokia tvarka jam kelia siaubą. Beje, ir tėvams. Mokytojai vis dažniau kalba apie tai, kad jie neturi laiko dirbti mokytojais, nes dirba psichoterapeutais: ir vaiko, ir tėvų. Ką daryti? Nuolat kartoju, kad vaikui privalo būti aiškios ribos. Ne „gali būti“, ne „reikėtų, kad būtų“, o „privalo“. Turi būti valgymo laikas, miegojimo laikas, namų darbų laikas ir pan. Į mokyklą vaikas turi ateiti pasiilsėjęs ir pasiruošęs darbui, vadinasi, jis turi turėti laiko ir nieko neveikti, ir ramiai pažaisti (ypač pradinukas), ir sveikai pavalgyti. Jūs turite galvoti ne apie tai, ko vaikas nenori (ar nori), o apie tai, ko jūsų vaikui reikia (ar nereikia) – ir būtent taip organizuoti jo gyvenimą. Jūs esate tėvai, o ne auksinės žuvelės-norų pildytojos. Tad jais ir būkite! Nes kitaip būsite išsekę nuo savo darbo plius vaiko namų darbų ruošimo, nuo savo santykių plius savo vaikų santykių aiškinimosi, nuo savo užduočių plius visko pagalvojimo už vaiką. O dar →

197

V A I K A I

VAIKUS MOKAU NUMATYTI KELIS ĖJIMUS Į PRIEKĮ Majamio saulės ir vandenyno bangų tykiai sūpuojamą kasdienybę pakeitė sustyguota rutina Vilniuje. Bet teisininkė, vaikų ir jaunimo studijos „Džimba“ choreografijos mokytoja Viktorija Macijauskienė (32) Lietuvoje jaučiasi laiminga. Ji su vyru, buvusiu krepšininku Arvydu Macijausku, džiaugiasi priėmę sprendimą vaikus leisti į mokyklą Lietuvoje.

arp Amerikos ir Lietuvos Macijauskai pragyveno aštuonerius metus, Vilniuje nutūpė prieš metus – poros vyresnėlis, septynerių Laurynas, pradėjo eiti į pirmąją klasę. Tad į klausimą, kuo šiandien Viktorija kvėpuoja, iš karto atsako – sustyguota rutina.

200

WWW.IKONA.TV

Tekstas AIDA DAUTARTAITĖ

„Pirma vaiko klasė – atsakingas metas, tai pajunta visa šeima. Administruoti gerovę, kad būtų sklandi diena, ir numatyti viską į priekį – štai koks dabar svarbiausias kasdienis mūsų uždavinys“, – sako Viktorija. Kokios mokyklos ieškojote – dabartiniams tėvams nelengva, nes švietimo sferoje verda tokios aštrios diskusijos?

Labai tai jaučiu. Panika prasideda likus keliems metams iki mokyklos – ir manęs ji neaplenkė: kur vaikai mokysis, pradėjome ieškoti prieš trejus metus. Amerikoje jie lankė darželius, šiek tiek pajutome jų sistemą. Tačiau Lietuvoje taip pat nemažas pasirinkimas, yra mokyklų ir su griežta disciplina, ir laisvesne atmosfera, kur skatinamos asmenybės paieškos. →

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

201

Eglės Pinikienės nuotraukos

V A I K A I

GALVOS N E U Ž G R Ū D I N S I Aleksandras Baranovas (26) – profesionalus boksininkas, daugkartinis Lietuvos čempionatų prizininkas, Lietuvos bokso suaugusiųjų rinktinės narys ir populiarus treneris. Tačiau kaip ir kiekviena istorija, kurią būtų galima vadinti sėkmės, ši taip pat turi savo priešistorę. Jei laiko mašina grįžtume prieš dešimt metų, sutiktume paauglį, mokyklą iškeitusį į gatvę ir muštynes kiemuose.

leksandras neslepia, kad buvo nelengvas paauglys, visada turėjo savo tiesą ir stengėsi ją įrodyti: „Nesutariau su mokytojais, rūkydavau už kampo, praleisdavau pamokas, ne kartą teko kalbėtis su socialine darbuotoja. Mokykla norėjo išlaikyti savo prestižą, tad buvau paprašytas ją pakeisti. O aš po to dar giliau lindau į tą neformalų gyvenimą.“ Kiek ironiška, bet būtent pasinerdamas gilyn į neformalų gyvenimą ir veldamasis į muštynes kiemuose, jis atrado boksą, galiausiai tapusį priemone realizuoti save ir netgi imtis disciplinos siekiant kitų tikslų. Taip iš mokyklos kone išmestas paauglys sugebėjo ją baigti, įstoti į universitetą ir įgyti išsilavinimą. Išvydus šį ramaus žvilgsnio, vešlios plaukų kupetos (paauglystėje buvo skustagalvis!) ir išraiškingų ūsų herojų sunku patikėti, jog kažkada jis buvo iš tų jaunuolių, apie kuriuos sakoma „susidėjo su netinkamais draugais“. →

Tekstas RIMA AUKŠTUOLYTĖ

206

WWW.IKONA.TV

Nuotraukos TOMAS KAUNECKAS

Stilius LUKAS JUODIS

Makiažas ir šukuosena UGNĖ EŽERINSKAITĖ

Fotografuota bare „Que Pasa” Vilniuje

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

207

„NewMood.lt” („Diesel”) marškinėliai, „Salt” („Adidas”) sportinės kelnės, dizainerės Aušros Krapavičiūtės grandinėlė ir apyrankės

dizainerės Virginijos Valeišaitės švarkas, „NewMood.lt” („Tom Tailor”) marškinėliai, „NewMood.lt” („Puma”) sportinės kelnės

V A I K A I

Buvai sudėtingas paauglys. Dabar pats dirbi su vaikais. Kaip reikia prieiti prie paauglio? Būk toks, koks jis nori būti – visa paslaptis. Jei paauglys nori išreikšti savo jėgą, tu negali būti silpnas. Jis žiūrės ir lygiuosis tik į stipresnį žmogų. Bet nėra gerai, jei žmogus stiprus tik fiziškai. Reikia, kad jis būtų stiprus ir psichologiškai. Mano pirmas treneris buvo stiprus fiziškai, jo dėka atsidūriau bokse, bet tik antrasis man leido suprasti, kad boksuotis gali ir draugiškai. Požiūris į boksą priklauso nuo trenerio filosofijos. Nereikia skubėti, nereikia galvoti apie rezultatą – reikia koncentruotis į atlikimą. Negali būti fiziškai stiprus, bet elgtis kaip „be galvos“. Turi mėgautis technika, rodyti geriausią savo pasirengimą, nežemindamas kito žmogaus. Todėl įdomiausia kovoti su lygiaverčiu varžovu. Kuo boksas skiriasi nuo kitų kovos menų? Pirmiausia, tai nėra kovos menas, kilęs iš Rytų. Boksas atėjęs iš antikos laikų, kaip ir imtynės, tai – vienas seniausių sportų. Pats žodis reiškia smūgį. Žmonės juk visada norėjo įrodyti savo pranašumą. Tam tikru laikotarpiu tai buvo daroma jėga, dabar jau renkamės kitus būdus (juokiasi). Sakai, kad bokse nereikia jėgos? Neturi būti raumenų kalnas, jei nori laimėti. Daug svarbiau greitis, technika, savo kūno pažinojimas ir, žinoma, šaltas protas. Kiekviename sporte reikia atiduoti save visą. Kaip ir gyvenime, jei nori kažko pasiekti. To mokau ir savo treniruojamus vaikus. Su vaikais dirbti nelengva? Treneris turi būti autoritetas. Jei toks nebus, vaikas neturės, ko iš jo išmokti. Dirbdamas su vaikais negali atsipalaiduoti. Turi jausti prieš juos atsakomybę. Leidžiu vaikams likti vaikais, bet neleidžiu jiems lipti ant galvos (juokiasi). Gali vaiką nubausti, pasodinti jį ant suolo. Tik blogiausia, kad jei vaiką pasodini ant suolo, jis nesėdės šiaip, o žais žaidimus telefone. Todėl jau geriau jie šūkauja ir bėgioja salėje. Nors kartą buvo kilusi mintis mesti boksą? Kai prastai sekėsi, buvo visokių minčių. O ir palaikymo iš

šono nebuvo. Bet mano charakteris – darbininko. Turėjau nemažai pralaimėjimų, bet toliau dirbau. Skaudu buvo suvokti, kad nesu toks talentingas, koks norėčiau būti. Esu „darbininkas“ ir visko siekiu darbu. Pergalių reikėjo išlaukti, todėl jos galiausiai buvo labiau prieš save. Nevaikščiosi juk apsikabinėjęs medaliais. Esi sakęs: „Susidūrimas su sunkumais yra didesnė pamoka nei pergalės.“ Įsivaizduokite situaciją. Vyko čempionatas Baltarusijoje, į kurį mes traukiniu vykome trise iš Vilniaus. Kadangi laimėjau pirmą kovą, patekau į kitą etapą. Bet likau be trenerio, nes jis turėjo kitų reikalų, todėl išvyko. Ką turėjau daryti? Galėjau išvykti arba tęsti kovą. Antrą kovą laimėjau jau būdamas be savo trenerio, pats susiradau, kas bus šalia manęs ringe. Finale pralaimėjau vienu tašku, bet užėmiau antrą vietą Baltarusijos čempionate. Šiuo metu pristabdei savo, kaip sportininko, karjerą. Atėjo laikas sustoti? Veža boksas, bet nebeturiu tokių aukštų tikslų. Net ir treniruodamas vaikus galvoju, kad man daug svarbiau užauginti gerus žmones, o ne pasaulio čempionus. Žinoma, galiu jiems padėti to pasiekti, bet jie pirmiausia turi to patys norėti. Pasakoji, kad tavo paties profesinėje karjeroje buvo visko: neįvertinimo, tam tikra prasme, pažeminimo. Matei, kaip kiti treneriai į vaikus žiūri kaip į statistinius vienetus, o ne kaip į asmenybes. Gal ir tai – savotiškas grūdinimas? Kokią teisę treneris turi negerbti vaiko? Juk vaikas – toks pat žmogus. Man pagarba yra labai svarbi, nes be jos negali būti sporto. Vaikai turi suprasti, kad sportas yra režimas, kad gyventi reikia pagal režimą, nes jo nebuvimas kenkia gyvenimo kokybei – be režimo gyveni chaose. Sportuodamas išmoksti bendrauti, supranti, kaip veikia tavo kūnas, sportas suteikia pasitikėjimo ir motyvacijos. Beje, su mergaitėmis dirbti paprasčiau. Jos labiau klauso, domisi, yra susikaupusios. 10–11 metų berniukai dar yra labai vaikiški. Tikriausiai žmones dažnai nuo bokso atbaido baimė – atrodo, kad jūs ten vienas kitą daužote. Kaip atrodo tavo treniruotės? Kelia šypseną, kai žmonės galvoja, kad bokse daužo tik į galvą. Nors aš ir pats tai praėjau. Galvos išorės neužgrūdinsi, galva – ne raumuo. Ją reikia saugoti. Tiesa, paauglystėje man ta kova patiko, ji grūdino charakterį. Jei nežinočiau, kad esi boksininkas, niekada neatspėčiau. Nuo tavęs sklinda visiška ramybė. Visoks būnu. Kartais supykstu. Esu emocionalus žmogus (šypsosi). Bet būnant jaukioje aplinkoje, kur jautiesi gerbiamas, gali atsipalaiduoti. Atsidūręs kitokioje aplinkoje, prisitaikai išlikti. ■

Būk toks, koks jis nori būti – visa paslaptis. Jei paauglys nori išreikšti savo jėgą, tu negali būti silpnas. Jis žiūrės ir lygiuosis tik į stipresnį žmogų. Bet nėra gerai, jei žmogus stiprus tik fiziškai. Reikia, kad jis būtų stiprus ir psichologiškai.

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

213

V A I K A I

Tekstas AIDA DAUTARTAITĖ Nuotraukos NAGLIS BIERANCAS Stilius AUSTĖJA JABLONSKYTĖ LUKAS JUODIS

Pamotė, kuri myli 154 ir 128 centimetrai. Tokio ūgio vaikiškų drabužių parduotuvėse dairosi tarptautinės komunikacijos specialistė Medeina ČIJAUSKAITĖ (30) – dviem berniukams, kurie jai itin svarbūs. Taip likimas sudėliojo, kad prieš penkerius metus į jos gyvenimą įžengė vyras su dviem sūnumis.

214

WWW.IKONA.TV

„Zara” drabužiai ir aksesuarai

Makiažas NERINGA ČUKINIENĖ

2018/2019 Å½IEMA Nr. 14

215

„Zara” auskarai

V A I K A I

218

WWW.IKONA.TV

labai gilių, nuoširdžių, padėjusių mano draugams augti. Mačiau, kad skyrybos ypač baisu tada, kai jos drasko vaikus, kai tėvai nemoka civilizuotai, gražiai susitarti, kai vaiką įvelia į santykių aiškinimąsi. Tačiau jei sugeba susitarti, gražiai bendrauti net po skyrybų, bent iš šono atrodė, kad vaikams ta trauma gerokai mažesnė. Visko gyvenime atsitinka ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ką iš to sukuriame – ar daugiau liūdesio ir skausmo, ar paimame save už pakarpos, susiimame ir kuriame toliau ką nors gražaus. Tėvų skyrybas išgyvenusių draugų pasakojimai, ypač iš vaiko perspektyvos, padėjo man sukaupti patirtį, kuri net nemaniau, kad pravers. Tai leido kritiškiau, objektyviau vertinti savo elgesį, griežtai neįtraukti vaikų į suaugusiųjų santykius ir sukurti jiems kuo saugesnę, darnesnę aplinką. Be jokios abejonės, kažkada jie mus informuos, ką padarėme ne taip. Tačiau tikiu, kad žaizdų bus mažiau, negu būtų galėję būti. Koks buvo pirmas susitikimas su Aleksandru ir Konstantinu? Susitikome, kai Aleksandrui buvo turbūt septyneri, o Kostukui – dveji. Pirmas susitikimas buvo planuotas, domėjomės, koks jis turėtų būti, kad vaikai nejaustų įtampos ar nejaukumo. Susitikome visi: Liudvikas, aš ir berniukų mama. Su vaikais tėvai prieš tai pakalbėjo apie būsimą susitikimą, atsakė į rūpimus klausimus. O tuomet tiesiog visi kartu praleidome vakarą. Jokio farso, dramos ar įtampos – bendravome, kalbėjomės, pažindinomės, dūkome, šokome. Jaukinomės vieni kitus pamažu, neužpuoliau vaikų, leidau diktuoti mūsų atstumą ir artumą. Labai myliu vaikus, padėjau sesei auginti jos ketveriukę, esu dirbusi mokytojos padėjėja, stovyklų vadove – bendravimas su vaikais man natūralus dalykas, kaip kvėpavimas. Kadangi pati nejaučiau streso, tai, matyt, persidavė ir Liudviko sūnums. Susidraugavome greitai, pamažu ilgėjo jų pasibuvimai su mumis. Dabar vaikai lygiai pusę laiko gyvena su mumis.

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

Jo ryšys su vaikais labai sustiprėjo. Paradoksalu, tačiau sustiprėjo ir dėl skyrybų – dabar kiekviena minutė su vaikais auksinė, svarbi, nebežiūrima į laiką su vaikais kaip į savaime suprantamą dalyką. Nuėjome ilgą kelią ir šiandien esame labai artimi. Kaip jūs vienas kitą vadinate, kaip vaikams paaiškinote jūsų vaidmenį jų ir tėčio gyvenime? Vaikai vadina mane tiesiog Medeina ir visokiomis mūsų bendromis juokingomis pravardėmis. Visada labai daug kalbėjomės, todėl niekada nebuvo neaiškumų, kas aš. Iš tiesų tiek kalbamės, kad daug kas turbūt išprotėtų (juokiasi). Abu su Liudviku didele dalimi uždirbame duoną iš rašymo ir kalbėjimo, todėl ir šeimoje tai justi. Viską turime apkalbėti, išsiaiškinti, aptarti, išsilieti. Lygiai taip ir su vaikais – kalbamės ne tik apie reikalus, bet ir vertybes, gyvenimą, meilę, pasitikėjimą, lojalumą – viską. Vakarais Liudvikas vaikams pasakoja biblines istorijas, aiškinamės jų moralus, diskutuojame, kaip tai atsispindi gyvenime. Žodžiu, esame kalbėtojų šeima. Ką veikiate dienomis, kai laiką leidžiate namie? Oi, šios dienos pačios smagiausios! Kalbamės! Kaip netikėta (juokiasi)! Žiūrime filmus, skaitome, klausomės muzikos, vaikai žaidžia videožaidimus, atliekame namų ruošos darbus, padedu vaikams su mokslais. Iš tiesų, dienų, kai gali būti namuose, niekur neiti ir tiesiog kuistis, pasitaiko retai, todėl labai jas vertiname. Atsitempiame čiužinius į svetainę, prisikepame spragėsių ir nelendame iš pižamų. Vasarą stengiamės kuo daugiau keliauti su vaikais, rodyti įvairius

Lietuvos kampelius, todėl, sulaukę rudens, visi būname išsiilgę to kuitimosi namuose. Aleksas jau labai daug kur man padeda, kartu tvarkomės, jis mokosi gaminti valgį, padengti stalą, viską sutvarkyti pavalgius, lankstyti skalbinius. Tik siurbti nemėgsta, tai čia jau mano sritis. Labai noriu užauginti berniukus, kurie nebūtų neįgalūs namų ruošoje, kurie žmoną rinktųsi ne pagal tai, kaip ji gamina, bet pagal tai, kaip ji kalba. Turiu prisipažinti – nemėgstu žaisti su vaikais tikrąja to žodžio prasme. Na, nemoku važinėti mašinėlėmis ir šokinėti su žmogeliukais nuo stalų. Liudvikas taip pat to nemėgsta. Esame su vaikais aptarę, kad tokius žaidimus jie žaidžia patys, nes tai – vaikų žaidimai, ir suaugusieji juose nedalyvauja. Tačiau mėgstu leisti laiką su vaikais kokybiškai, todėl nuolatos galvoju, kuo juos užimti. Liudvikui ši idėja irgi labai patiko – jis net atgijo, kai pamatė, kiek yra įdomios veiklos su vaikais, ir galima nemirti viduje iš nuobodulio. Taigi, einame į spektaklius, koncertus, keliaujame, atrandame visus naujus vaikų žaidimų kambarius ir kitokias veiklas. Pavyko rasti vaikams labai patinkančias stovyklas, Aleksandras jau trečius metus važiuoja į „Atgajos“ stovyklą ir kaskart iš jos grįžta paaugęs. Aleksas seniai kalbėjo apie tai, kad norėtų vaidinti. Kadangi pati lankiau vieną geriausių Lietuvoje vaidybos būrelių, labai džiaugiausi, kad galėjau ten pat nuvesti ir Aleksą. Kostukas →

219

V A I K A I

230

WWW.IKONA.TV

I Š S I KOVO T I S AV O V I E TĄ P R I E K AT K Ų Š E I M O S S TA L O „Esu plepys“, – neaišku, ar rimtai, ar juokaudamas sako Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vadovas, Nacionalinės premijos laureatas Donatas KATKUS (76). Tačiau akivaizdu, kad jo buvimas užpildo didžiąją repeticijų salės, kurioje ir kalbamės, erdvę. Kur kas santūriau pokalbyje dalyvauja maestro sūnus Laurynas KATKUS (46) – rašytojas ir vertėjas. Jaunesnysis sūnus Mykolas KATKUS (40), viešųjų ryšių specialistas, verslininkas ir grupės „The Station“ lyderis, jų nupieštą šeimos paveikslą papildo po kelių dienų.

Tekstas RIMA AUKŠTUOLYTĖ

reitakalbe žodžius beriantis Mykolas sako turintis teoriją, jog taip kalbėti įprato, kad galėtų įsiterpti į tėčio, mamos ir vyresnio brolio Lauryno pokalbius. O Katkų šeimoje, pasak Mykolo, taip jau yra – tavęs klausys tik tuomet, kai turėsi, ką pasakyti. „Kiekvienoje šeimoje jos nariai privalo turėti savo vietą. Netikiu, kad šiuose reikaluose įmanoma išvengti hierarchijos. Jei santykiuose bus per

Nuotraukos GEDMANTAS KROPIS

Makiažas RIMUTĖ VEČERAITĖ

didelis spaudimas iš viršaus, kentės vaikas, jei santykiai bus lygūs kaip tarp draugų, kentės suaugęs. Mano nuomone, santykiai gali išsilyginti tada, kai abu žmonės būna tam pasirengę. Asmeniškai man nebuvo lengva pasiekti tą tašką, o tėčiui tikrai nebuvo lengva nusileisti. Bet kai supratau, kad galiu atsikirsti tėčiui, žinojau, kad galiu atsikirsti bet kam“, – prisipažįsta Mykolas. → Fotografuota MC SKAITYKLOJE VILNIUJE

K E L I O N Ė S

Ji galės

skraidyti! Ją visada būdavo sunku pagauti. Atrodo, vieną dieną ji – Pietų Afrikoje, kitą – Peru. Kelionių organizatoriaus „Boutique Travel“ įkūrėjai Ajai (41) gyvenimas lėktuve ir nuolat pakaitomis budintys du lagaminai buvo kasdienybė. Tačiau kažkas sumanė piktai pajuokauti ir pakirsti jai sparnus. Gyvenimo kelionė galėjo baigtis kažkur pusiaukelėje. Tačiau kai, laimei, ją išplėšė iš mirties nagų, reanimacijoje atsigavusi Aja pirmiausia paklausė gydytojo: ar aš galėsiu skraidyti? Tekstas MARTYNAS GUSAS

240

WWW.IKONA.TV

Nuotraukos GEDIMINAS ŽILINSKAS

Makiažas DEIMANTĖ KAZĖNAITĖ

2018/2019 Å½IEMA Nr. 14

241

K E L I O N Ä&#x2013; S

246

WWW.IKONA.TV

kur apmąstyta kiekviena smulkmena, džiuginanti akį. Gali turėti bet kiek aukso sietynų, bet atmosferą kuria žmonės. Ten jautiesi kaip šeimos narys. Ten tave pasitinka vardu ir pasako: „Jums į patiekalus nedėjome paprikos, nes žinome, kad nemėgstate.“ Tai yra smulkmena, bet kaip malonu! „Four Seasons“ viešbučiai Tailande turi atskirus žmones, kurie kalba keliomis kalbomis, yra išsilavinę, palaiko tau kompaniją, jei keliauji vienas ir jautiesi vienišas, išgeria su tavimi kokteilį bare, aprodo tau virtuvę, užkulisius – ir jautiesi ne paprastas svečias, o viešbučio dalis. Viešbutis sukuria jogos sistemą pagal tavo pageidavimus. Gali palikti raštelį, iš kokių mėgstamų produktų šefas rytoj turi paruošti tau specialius originalius pusryčių patiekalus. Tau pristato mylimo vyno, nors viešbutis įsikūręs kažkur tolimoje Maldyvų salelėje. Restoranai ten neturi meniu – ateina šefas, paklausinėja ir sukuria unikalų patiekalą išskirtinai pagal tavo pomėgius. Kokias išskirtines vietas renkasi keliautojai iš Lietuvos? Žmones traukia įspūdingos viešbučių lokacijos. Pavyzdžiui, vienintelis viešbutis Brazilijos nacionaliniame parke, prie pat Iguasu krioklių, kuris kabo tiesiog ant vandens – tai prabangių viešbučių grupei „Belmond“ priklausantis viešbutis. Jiems taip pat priklauso vienintelis viešbutis prie pat paslaptingojo inkų miesto Maču Pikču Peru. Grupė „Aman“ stato viešbučius negyvenamose Indonezijos salose, visiškoje laukinėje gamtoje, kur nėra jokios civilizacijos, į juos galima patekti tik privačiais laiveliais. Visos Mnembos salos nuoma Zanzibare parai su aštuoniais kambariais, lodžijos Afrikoje, Okavango deltoje, Čiobės nacionaliniame parke, į kurias privačiu lėktuvu leistis gali tik ten apsistojantys keliautojai. Traukiniai tapo ne susisiekimo priemone, bet viešbučiais ant ratų. Garsusis Venecijos ekspresas – unikalus istorinis traukinys, į kurį bilietai išperkami prieš metus, o para kainuoja nuo tūkstančio eurų. Pamenu, Kanuose parodoje japonai pristatė naują prabangų traukinį, rodo man vizualizacijas, klausiu apie rezervacijų galimybę, o jie sako, kad 2019 metams jau nebėra vietų. Bet turi dar kelias vietas 2021-iesiems. Nors traukinys dar nepastatytas!

Tokiose vietose galima sutikti žvaigždžių? Mano klientai pasakojo, kaip jų vaikai žaidė su Beckhamų atžalomis „Amagiri“ viešbutyje, „Aman“ grupės viešbutyje kanjone Jutoje. Asmeniškai nemanau, kad kam nors iš manųjų klientų imponuoja tos žvaigždės, jų vertybių skalė visai kita. Jiems nebeįdomi prabanga. Ir kas tada? Kelionė dviračiais! Pavyzdžiui, po Izraelį. Bet dviratis – atitinkamo lygio, parinkti autentiški restoranai su giliomis tradicijomis. Pavyzdžiui, Gruzija. Kopimas į Kazbeką su palapinėmis. Nors žmogus galėtų pasiimti malūnsparnį, kad jį ten užskraidintų nuo puikaus „Room“ viešbučio. Žmonės nori išgyvenimų, adrenalino, patirčių, galų gale, pailsinti smegenis nuo kasdienių verslo sprendimų, rūpesčių. Todėl ir trenkiasi į Etiopijos laukines gentis, keliauja valandų valandas nuo vienos genties prie kitos, ten net normalių viešbučių nėra. Bet apsilanko vietose, kur niekas nepatenka, patiria tai, ko kiti nesuprastų, o gal ir negalėtų sau leisti tiek finansine, tiek suvokimo prasme. Ar klientai gali skambinti jums bet kuriuo paros metu? Visada sakome – atsitiko bėda, atšaukė skrydį, pirmiausiai skambinkite mums, nes Lietuvoje gali pakakti poros klaviatūros spustelėjimų ir problema bus sutvarkyta, o jūs blaškysitės oro uoste nuo vieno langelio prie kito. Andrius Tapinas rašė, kad turizmo agentai – piktžaizdės, kurie siurbia pinigus iš kvailių už nieką... Jeigu ieškai mažiausios kainos ir tai – tavo tikslas, aišku, kad reikia rinktis populiariąsias rezervacines sistemas. Bet jei kalbame apie tam tikrą lygį, agentas gali gauti geresnę kainą, nes turi savo įdirbio istoriją, kontraktus. Pavyzdžiui, mes priklausome „Traveller Made“ tinklui, prie kurio prisijungti kainavo ne vienerius metus pastangų. Per šį tinklą į viešbučius atvykę turistai yra pasitinkami aukščiausių vadovų, jiems dovanojami kuponai viešbučio paslaugoms, pasiūlomas aukštesnio lygio kambarys, pavyzdžiui, kainuojantis keliais šimtais ar net keliais tūkstančiais eurų daugiau, nei jie užsakė. Jei būsi paprastas x ar y klientas iš Booking.com, verčiau tą laisvą prabangų kambarį viešbutis paliks tuščią, nes esi tik dar vienas beveidis keliautojas. Jūs aplankėte didumą pasaulio. Kas jums numeris vienas? Numeris vienas man nuolatos keičiasi, bet šiuo metu – Namibija ir Balis. Artimiausia svajonė – aplankyti Prancūzų Polinezijos taškelius Ramiajame vandenyne. Suprantu, kad lietuviams Balis – jau banalu, bet man jis lieka viena tų širdžiai gerų vietų. Balis man, visų pirma, nuostabūs žmonės, gyduoliai, jogos mokytojai, kurie mane pastato ant →

Jei būsi paprastas x ar y klientas iš Booking.com, verčiau tą laisvą prabangų kambarį viešbutis paliks tuščią, nes esi tik dar vienas beveidis keliautojas. 2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

247

Instagramo nuotraukose viskas turi traukti akį – aplinka, drabužiai, emocija, seksualūs kūnai

Trumpas interviu su Marco, „Instagram“ jis – Gypseetravel Kuris kurį sužavėjote kelionėmis? Turbūt aš ją! Ilgai svajojau aplankyti Aziją. Kelerius metus taupiau, bet taip ir nebuvo progos įgyvendinti svajonę. Kai apie tai užsiminiau Karolinai, ji iš karto užsikrėtė idėja ir tuomet prasidėjo mūsų abiejų planai.

Kaip italas, kokius lietuviškus Karolinos bruožus pastebite? Ji nėra panaši į kitus lietuvius, kuriuos esu sutikęs gyvendamas Londone. Gatvėje, nepasakyčiau, kad ji lietuvė.

Kuris gražiau atrodo nuotraukose – jūs ar Karolina? Koks dar klausimas, aišku, kad aš (kvatoja)!

→

Ar esate buvęs Lietuvoje? Esu du kartus atvykęs į Lietuvą, bet, deja, neturiu nuotraukų iš Vilniaus. Abu kartus buvome atvažiavę pailsėti ir su lengvu bagažu, savo techniką palikę namuose Londone.

Jeigu galėčiau rinktis tarp nakvojimo palapinėje prie jūros ar penkių žvaigždučių viešbučio su infinity baseinu, aš visomis penkiomis už palapines!

Poros gyvenimo kelionė prasidėjo Maroke – nuotraukos iš šios Šiaurės Afrikos šalies pirmiausia užkariavo „instagramerių“ širdis

2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

275

K E L I O N Ė S

Tingus gulėjimas prie baseino su kokteiliuku rankose? Pamirškite, tai taip nesveika! Visame pasaulyje populiarėja nauja turizmo kryptis – sveikatinimosi (wellness) turizmas. Joga, meditacija, masažai, visapusis kūno ištyrimas, subalansuotas maistas – štai pagrindiniai naujojo turizmo atributai. O patys prabangiausi pasaulio viešbučiai neriasi iš kailio, samdydami vietinius gyduolius, geriausius jogos mokytojus ir net medicinos žvaigždes – kad tik iš kelionių grįžtumėte sveikesni.

Į PASAULIO 280

WWW.IKONA.TV

RYTMETĮ! 2018/2019 ŽIEMA Nr. 14

281