AŠ IKONA Nr. 17 / RUDUO

SEKSAS

{

Tai, ko nemokė močiutė

mada – TA I

S PĄ S TA I !

Agnė

GRIGALIŪNIENĖ atvirai: „IŠVADA PAPRASTA – PSICHOLOGAS!“

MONTVYDŲ

NAMŲ DIREKTORĖ –

Veronika

PARYŽIUS be Eifelio

Ugnė

BARAUSKAITĖ NAUJAS PARTNERIS – TAI REBUSAS

Daktare, KO NORI MOTERYS?

R E C E P TA I I Š M O L I Ū G O

9772424369018 5,99 €

Alfo

Nr. 17 2019 m. RUDUO

Rudeniškos improvizacijos

ASIKONA.LT

Nr. 17 2019 m. RUDUO

Prof. Alvydas UNIKAUSKAS

Viršelio veidas

Profesorius

ALVYDAS UNIKAUSKAS:

„Brangioji, tu – tikra malonumų skrynelė!“ Jeigu pažodžiui klausytumėme ir skaitytumėme, ką kalba garsusis gydytojas – televizijos žvaigždė ir tikras sveikatos guru – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas UNIKAUSKAS, moterys niekada nesidažytų, neavėtų aukštakulnių, negertų šampano, nekramsnotų šokolado ir... netikėtų meile. Nes meilė – tik cheminė reakcija. Kaip yra iš tikrųjų, daktare?

Tekstas MONIKA PAVASARYTĖ Nuotraukos MIKITA PHOTOGRAPHY (MIKAS KYTRA IR NIKAS TEREŠČENKO)

12

AŠ IKONA

as_ikona

2019 RUDUO Nr. 17

13

„OVO THINGS“ paltas „MaxMara“ sijonas

22

AŠ IKONA

as_ikona

Interviu

KĄ, JAU – VISKAS

?

NĖ VELNIO! Kodėl ir šiandien dažnai lengviau prisipažinti, jog kramtai nagus, krapštai nosį, paslapčia išgėrinėji ar žiūri porno kanalus, negu lankaisi pas psichologą? Renginių ir komunikacijos agentūros „Gyva komunikacija“ vadovė Agnė GRIGALIŪNIENĖ tą jau buvo pasakiusi artimiesiems, tačiau darsyk pakartojo savo radijo laidoje – visai Lietuvai. O kodėl reikėtų slėpti, jei pačiai nauda – akivaizdi ir nepamatuojama, o daug kam aplink tai irgi labai praverstų?

Nuotraukos EGLĖ DABKUTĖ Stilius LUKAS JUODIS Makiažas LILIJA BYTAUTAITĖ ir KORNELIJA GEČAITĖ

2019 RUDUO Nr. 17

23

Interviu Drabužiai ir aksesuarai: „Maje“, „Mango“, „Ginger Tail Jewellery“, „Aldo“, „Zara“, „Pull&Bear“ Motociklas: „Harley Davidson“

Tekstas AISTĖ SIMĖNAITĖ Nuotraukos MARKAS CECHANOVIČIUS Stilius AUŠRA NORKUTĖ

Namų DIREKTORĖ 38

AŠ IKONA

as_ikona

„Turėti vaikų – sąmoningas sprendimas. Jei jau nutarei dauginti populiaciją, daryk tai maksimaliai kokybiškai“, – drąsiai rėžia du vaikelius auginanti Veronika MONTVYDIENĖ. Sėkmingą karjerą iškeitusi į motinystę penkerių Adelės ir dviejų sulaukusio Kajaus mama sako, kad sunkiai supranta tuos tėvus, kurie susilaukę vaikų skundžiasi jiems paaukoję viską. „Juk niekas nevertė“, – stebisi moteris.

2019 RUDUO Nr. 17

39

Atviras pokalbis

keli atsakomybės ATSPALVIAI

Kas yra atsakingas seksas?

Kai tau dvidešimt – svarbiausia nepastoti. Kai trisdešimt – atrasti savo malonumų ribas. Kai tau keturiasdešimt – nežaisti su kito žmogaus lūkesčiais, ir, perfrazuojant Albert’ą Camus, nebūti kitam budeliu.

Kai tau penkiasdešimt... ką gi, dar nežinau. Tikiuosi, kad sužinosiu.

UGNĖ BARAUSKAITĖ

Rašytoja

56

AŠ IKONA

as_ikona

2019 RUDUO Nr. 17

57

Meda NORBUTAITĖ. „Sąžinės erotika“, 150x90, drobė, aliejus, 2017

Atviras pokalbis

TAI,KONEMOKĖ MOČIUTĖ

B

Tekstas AISTĖ SIMĖNAITĖ

Nuotrauka MIKITA PHOTOGRAPHY (MIKAS KYTRA IR NIKAS TEREŠČENKO)

DSM – surišimas ir disciplina, dominavimas ir nuolankumas, sadizmas ir mazochizmas, vaidmenų žaidimai, svingeriai ar sekso žaisliukai – tūkstančiai sekso būdų ir nė vieno teisingo atsakymo į tai, kas yra maloniausia. „Mums, gimusiems ir augusiems katalikiškai ir konservatyviai nusiteikusių žmonių šalyje, gali atrodyti gana keista visa tai, kas išeina už „tai, ko mokė močiutė“ ribų, bet pamėginkime būti kiek atviresni ir suprasti, jog suaugę žmonės gali mėgautis seksu ne tik misionieriaus poza tamsoje ir kad viskas, kuo jie mėgaujasi savanoriškai, yra jų asmeninis reikalas ir jų norma“, – samprotauja seksologė.

Ar Lietuvoje vis dar „nėra“ sekso? O gal kaip tik – vyksta tikra sekso revoliucija, tampame vis laisvesni ir panašėjame į Vakarų pasaulio valstybių piliečius?

Man labai džiugu, kad vis atviriau kalbama apie seksualumą, jo įvairovę ir viešojoje erdvėje vis labiau normalizuojamos seksualinės problemos, sunkumai, su kuriais susiduria individai ir poros. Taip pat ir viskas, kas susiję su kūnu – jo išvaizda, formomis, dydžiais ir t. t.

Tikiuosi, tai veda į tai, kad jaunoji karta augs su žymiai sveikesniu požiūriu į savo bei kitų žmonių kūnus ir seksualumą.

Deja, tik tiek pozityvumo ir galiu pateikti, nes, nepaisant šių teigiamų pokyčių viešojoje erdvėje, giliai viduje nemažai žmonių vis dar turi savo atskirus individualius pasaulėlius su giliai įsišaknijusiais įsitikinimais. Jie, deja, labai dažnai vis dar itin konservatyvūs ir neigiami. Išeina neatitikimas tarp to, ką žmogus galvoja paviršiniame lygmenyje, ir to, ką jaučia kažkur giliai. Pavyzdžiui, daug kas intelektualiame

64

AŠ IKONA

as_ikona

Nors nė vienas mūsų negimė be sekso, bet apie jį kalbėti dažnam vis dar truputį nejauku. Seksologė-psichologė Laura BUTVILAITĖ bando nutrinti nuo baikščių lietuvaičių veido raudonį ir pakviesti kalbėti apie lovos reikalus atvirai.

lygmenyje tvirtina, kad „seksas yra svarbus tarpusavio santykiams, aš žiūriu į seksą teigiamai“, bet giliai viduje tuo netiki. Tokiems žmonėms jausmai šneka kažką panašaus į „seksas yra nešvarus reikalas ir aš vengiu terliotis“.

Manau, tikroji revoliucija įvyks tada, kai galų gale didžioji visuomenės dalis įsisavins sveiką požiūrį į seksą. Juk tai yra teigiama ir džiuginanti veikla, o ne nuodėmė ir ne kažkas šlykštaus. Pastarajame Europos Seksualinės Medicinos kongrese teko išgirsti nuomonę, kad kita didelė sekso revoliucija įvyks tada, kai turėsime skiepus nuo lytiškai plintančių ligų (kas iš esmės taip pat turėtų sumažinti seksualumo stigmatizavimą, nes seksas nebereikštų lytiškai plintančių ligų rizikos). Šiokią tokią to pradžią matome atsiradus skiepams nuo kai kurių žmogaus papilomos virusų bei PreP – vaistui, apsaugančiam nuo užsikrėtimo ŽIV. Reikia tikėtis, kad farmacinės kompanijos pradės matyti naudą ne tik iš žmonių gydymo nuo lytiškai plintančių ligų, bet ir iš žmonių apsaugojimo nuo jų.

Vieniems – kita orientacija, kitiems – grupinis seksas, tretiems – sadomazochistiniai žaidimai. Tad kas iš tiesų jau laikoma „nenormaliu“ seksu?

Seksologijoje griežto apibrėžimo, kokie seksualiniai veiksmai yra norma, o kokie ne – nėra. Norma yra laikoma tai, ką abu (ar daugiau) sąmoningi asmenys savanoriškai sutinka daryti (be manipuliacijų, apgaulės ar spaudimo).

Tai, kas nekelia asmeninio distreso ar žalos ir kas nepažeidžia jų kūno vientisumo. Iš esmės tai reiškia štai ką: normalu daryti tik tai, kas dalyvaujančioms pusėms patinka ir tinka, ir jei to pasekmė nėra stiprūs kūno sužalojimai.

Pavyzdžiui, BDSM propaguotojai kartais gali turėti nežymių kūno sužeidimų, tačiau jie tam duoda sutikimą ir paprastai imasi visų atsargumo priemonių, kad rizika būtų pamatuota: yra saugumo žodeliai, aštresnės praktikos išbandomos pamažu, žmonės paprastai gerai pasidomi, kiek laiko, kaip stipriai ką galima daryti, turi papildomų saugumo įrankių (pvz., specialių žirklių staiga nukirpti virvėms, jei suveržimai būtų per stiprūs) ir t. t. Visos šios

įvairių seksualinių fantazijų ar pomėgių – svarbu. Mums visiems be galo svarbu būti išklausytiems ir priimtiems – tiek kalbant apie nešvankybes, tiek apie savęs realizavimo svajones.

Jei partnerių seksualiniai norai nesutampa, tam tikrus pomėgius galima įgyvendinti fantazijų lygmenyje ar pasitelkiant tam tikras šiuolaikines technologijas, sekso žaislus ir t. t. Tačiau jei kažkas apskritai nesuderinama kompromiso lygmenyje, tada derėtų pasverti, kiek konkretūs seksualiniai poreikiai svarbūs konkrečiam individui ir, be abejo, sverti tai lyginant su santykių svarba.

Norint pradėti su partneriu kalbėti šia tema, būtinas susitarimas, kad kiekvieno mūsų fantazijos ir pomėgiai yra viso labo fantazijos. Pomėgiai gali būti tai, ką mums itin svarbu reguliariai daryti, bet gali būti ir kažkas tokio, be ko įmanoma puikiai išgyventi. Kai kurias fantazijas mes norime įgyvendinti, o kai kurias visada paliksime fantazijų lygmenyje.

Pradėti kalbėti patarčiau nuo tokių komunikavimo priemonių, kurios jums suteikia daugiau drąsos, ir nuo tokio turinio, kuris jūsų nepadarys pernelyg pažeidžiamų.

Iš grįžtamojo ryšio patys nuspręsite, ar toliau atvirauti, ar jau pakaks šiam kartui, o gal ir visam.

Kas yra seksualinis pomėgis, o kas – jau sutrikimas?

Istoriškai žmonės jautriai reaguoja į ne visai tipinį seksualinį elgesį, nors seksualinė įvairovė gamtoje visiškai normali ir įprasta. Visgi, seksualiniai nusikaltimai taip pat egzistuoja. Kas jiems priskiriama, apibrėžia baudžiamieji įstatymai – vietos interpretacijai ten nėra. Lytiniais nukrypimais paprastai laikomas seksualinis elgesys, išeinantis už visuomenei priimtinų ribų. Jie dar vadinami parafilijomis.

patirtys pakaitomis atliekamos su malonumą sukeliančiais veiksmais, tad iš esmės BDSM yra labai platus rinkinys ne tik skirtingo seksualinio elgesio, bet ir galios žaidimų, persirenginėjimų, įsijautimo į tam tikrus ritualus, vaidmenis ir t. t. Knygos ir filmai „50 pilkų atspalvių“ išpopuliarino BDSM temą, tačiau, bent jau filmuose, BDSM santykiai tarp pagrindinių veikėjų pavaizduoti iškreiptai ir labiau primena toksinius santykius, kupinus kontrolės ir manipuliavimo, o ne atvira komunikacija, abipusiu sutikimu ir pagarba paremtą bendravimą.

Kada santykiuose reikėtų išsiaiškinti partnerio seksualinius pomėgius?

Kuo anksčiau, tuo geriau – lygiai taip pat, kaip su bet kuriais kitais pomėgiais. Be abejo, komunikuoti drąsiai ir atvirai sekso temomis toli gražu ne visiems priimtina, tačiau jei tik išdrįstama tai daryti, poros intymumas gali labai pagerėti. Labai svarbu apie seksualinius pomėgius kalbėti su abipuse pagarba ir priėmimu – nebūtina sutikti daryti tai, ko nori kitas partneris, bet priimti, kad normalu turėti

2019 RUDUO Nr. 17

Dėl ko atsiranda iškrypimai? Ar tam yra mokslinis paaiškinimas?

Bandymai paaiškinti šiuos reiškinius yra labai slidus reikalas. Nors tikslas, t. y. siekis užkirsti kelią žalai, yra teigiamas, tačiau teorijų sukūrimas gali itin pakenkti žmonėms, kurie, nors ir atitinka tuos kriterijus, tačiau neturi tokių seksualinių problemų. Taigi, yra daug įvairių hipotezių, tačiau kažkokių patvirtintų teorijų nėra, nes, pavyzdžiui, toli gražu ne visi žmonės, patyrę seksualinę prievartą vaikystėje, vėliau patys turi pedofilinių impulsų, ir ne visi žmonės, augę tarp gyvūnų, vėliau juos prievartauja. → „Mums, gi musi e ms i r a ugusi e ms ka t a l ikiškai i r konse r va t yv i a i nusi t e i k usi ų žmoni ų šaly je, ga l i a t ro d yt i ga na ke i st a v i sa t a i , ka s i še i na už „t a i , ko mokė mo č i ut ė “ ribų , b et p a mė gi nk i me b ūt i k i e k a t v i re sni i r suprasti, j o g sua ugę žmonė s ga l i mė ga ut i s se ksu ne t i k mi si oni e ri a us p oza t a msoj e i r kad v i ska s, k uo j i e mė ga uj a si sa va nori ška i, y ra jų a sme ni ni s re i ka l a s i r j ų norma “

65

A

Atviras pokalbis Ar žmogus, turintis iškrypimą, gali savo aistrą kažkaip nukreipti ir pasitenkindamas nekenkti kitai gyvybei?

Mes visi kartais norime dalykų, kurių negalime turėti. Pavyzdžiui, aš norėčiau auskarų su dideliais itin švariais deimantais.

Bet nė karto nebandžiau išlupti jų iš kieno nors ausų ar pavogti iš parduotuvės. Kai kuriems žmonėms suvaldyti šiuos impulsus sekasi prasčiau nei man – jie iš tiesų išrauna deimantus kam nors iš ausų, pavagia juos iš parduotuvės arba pavagia pinigus ir nusiperka tuos auskarus. Lygiai taip pat yra su seksualiniais norais, fantazijomis, svajonėmis, potraukiais, pomėgiais – bet kuo. Galima norėti analinio sekso ir niekada jo nepamėginti. Galima svajoti apie seksualinės prievartos scenas, bet taip niekada jų ir neįgyvendinti. Galima jausti potraukį vaikams, gyvūnams, lavonams ir t. t., tačiau niekada to potraukio nepatenkinti.

Vis dėlto, kaip ir deimantus kai kurie šunsnukiai vagia, net žudo dėl jų, taip ir su seksualiniais impulsais. Kai kurie asmenys itin prastai tvarkosi su savo potraukiais ir kenkia kitiems, siekdami asmeninio pasitenkinimo.

Kaip manote, įmanoma man laimingai gyventi be tų auskarų su kelių karatų deimantais? Tikrai taip. Aš perku man patinkančią bižuteriją ir stengiuosi turėti gerai subalansuotą gyvenimą, kad nesureikšminčiau tokių smulkmenų. Nuo pedofilijos ar zoofilijos kenčiantiems žmonėms žymiai sudėtingiau nei man dėl tų auskarų, bet jie irgi gali turėti gana kokybišką gyvenimą nepasiduodami tiems impulsams. Jų gyvenimas, kaip ir kiekvieno iš mūsų, tikrai nėra vien konkretūs seksualiniai potraukiai.

Beje, noriu pabrėžti – toli gražu ne visi žmonės, jaučiantys seksualinį potraukį vaikams ar gyvūnams, iš tikrųjų elgesio prasme pasiduoda šiems impulsams.

Nemažai žmonių, kurie jaučia tą potraukį, niekada jo neįgyvendina. Visgi, serijinius seksualinius nusikaltėlius „perauklėti“ – itin sudėtinga. Kaip ir serijinius žudikus, recidyvinius nusikaltėlius ir t. t. Tačiau tai labiau susiję su jų psichopatiškąja asmenybės dalimi nei su seksualiniais potraukiais.

Ar yra taisyklės, kada reikėtų kreiptis į seksologą ar psichologą?

Galima kreiptis, kai kas nors, susijusio su seksu ar santykiais, kelia diskomfortą ir per tam tikrą laiką nepavyksta šito iššūkio įveikti patiems. Paprastai praktiškai bet kuriai seksualinei disfunkcijai diagnozuoti reikalingas šešių mėnesių simptomų buvimo terminas. Nebūtina tiek ilgai laukti, tačiau reikia turėti omenyje, kad seksualinio gyvenimo svyravimai yra normali visų žmonių gyvenimo dalis. Įvairūs stresoriai gyvenime gali veikti ir seksualinį gyvenimą, tačiau per tam tikrą laikotarpį paprastai nemažai kam pavyksta adaptuotis prie pokyčių, ir pamažu susitvarko ir seksualinės bėdos. Jei ne, galima ieškoti pagalbos.

66

AŠ IKONA

as_ikona

Kokią atsakomybę turėtume prisiimti prieš savo seksualinį partnerį?

Manau, mes visi turime suprasti, kad žmogus, nusirengdamas prieš mus, apsinuogina ne tik fiziškai. Net jei tai – vienos nakties nuotykis, turime eiti į santykį su pagarba ir atjauta tam žmogui.

Jo sielai ir kūnui. Mes visi norime teigiamų patirčių, palaikančių pokalbių, įkvepiančių komplimentų – mokykimės ne tik to prašyti iš kito žmogaus, bet ir patys tai duoti. Manau, turime atsakomybę iš esmės rūpintis vieni kitais seksualinių patirčių metu.

Ar yra riba, kiek normalu turėti seksualinių partnerių? Ar tai skirtinga vyrams ir moterims?

Normalu yra tai, kas tinka tam konkrečiam žmogui ir nekenkia kitam. Vieniems normalu per gyvenimą visai neturėti seksualinių partnerių – jie save mato kaip aseksualius žmones. Kitiems normalu žymiai daugiau. Įdomu tai, kad vyrai paprastai padidina savo turėtų partnerių skaičių, o moterys – sumažina. Viename tyrime heteroseksualūs tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į grupes ir apklausti, kiek seksualinių partnerių yra turėję. Toje grupėje, kurios dalyviai galvojo, jog yra tikrinami melo detektoriumi, tiek vyrai, tiek moterys pažymėjo labai panašų lytinių partnerių skaičių – vyrai neženkliai lenkė moteris. Grupėje, kuri tiesiog atsakinėjo į klausimus „be jokio melo detektoriaus“, vyrai atsakė, kad seksualinių partnerių yra turėję žymiai daugiau nei tos pačios grupės moterys. Arba melo detektorius priverčia mus, moteris, žymiai uoliau skaičiuoti, o vyrus nestatyti oro pilių, arba mes nesame tokios jau nekaltos, kaip norėtume, jog pasaulis apie mus galvotų.

Kaip apibrėžiama priklausomybė nuo sekso?

Kuo skiriasi mėgavimasis nuo priklausomybės, kada tai tampa problema, kaip ir ar ją spręsti?

Nėra aiškaus sutarimo, kas yra priklausomybė nuo sekso. Šitas terminas ypač populiarus JAV, kur apskritai į jį žiūrima itin puritoniškai. Deja, neretai priklausomybe nuo sekso apkaltinami žmonės, kuriems būdingas visiškai normalus seksualinis elgesys, pavyzdžiui, masturbacija ar pornografinių filmų žiūrėjimas. Kartais itin puritoniškiems jų sutuoktiniams tai atrodo tikra tragedija. Daug seksualinio elgesio, kuris JAV vadinamas priklausomybe nuo sekso, Europoje iš esmės laikoma normaliu elgesiu. Seksas priklausomybės objektu gali būti laikomas tiek pat kiek ir maistas, apsipirkinėjimas, darboholizmas ir kitos panašios veiklos, kurios yra malonios ir naudojamos kaip priemonė pabėgti nuo realybės.

Verta sunerimti, jei žmogus negeba normaliai funkcionuoti kasdienybėje, nes pernelyg daug laiko skiria seksui, pvz., stipriai vėluoja arba išvis neateina į darbą, nes negali nustoti masturbuotis. Taip pat, jei kas nors nesugeba

Tik r o j i r evo l iuc i j a į vy k s t a d a , ka i g a l ų g a l e didž io j i v i s u o m en ės d a l i s į s i s a vi n s s vei ką p o ž i ū r į į s e k s ą . J uk t a i y r a t ei g i a m a i r dž iu gin an t i ve i k l a , o n e n uo d ėm ė i r n e kaž kas š lyk š t a us .

įvykdyti savo įsipareigojimų, nes prioritetą teikia daugybei pasimatymų su žmonėmis iš pažinčių programėlių ir neįpareigojančiam seksui su jais. Tai tikrai kelia didžiulį distresą, nes žmogui sunku save valdyti ir visa tai kenkia santykiams su artimaisiais bei darbui. Tokie atvejai panašūs į priklausomybę, ir būtų gerai pasikonsultuoti su specialistais.

Jei žmogui jo aktyvus seksualinis gyvenimas nekelia distreso ir netrukdo kasdieniam funkcionavimui, jokios patologijos nėra. Hiperseksualumas – aukštas potraukis ir itin dažnas seksualinis elgesys, buvo išbrauktas iš ligų sąrašo, nes pradėta žiūrėti į jį kaip į normalią seksualinio gyvenimo įvairovę, o ne patologiją.

Ar pornografija – tik berniukų reikalas? Kuo ji gali būti naudinga? Kokiu įrankiu gali tapti?

Pornografija yra filmai, skirti suaugusiems. Kokį porno žiūrėsite šiandien? Pagal nuotaiką, žinoma. Kaip atsidarius tinklapį su daug filmų į paieškos laukelį įrašomas konkretaus filmo pavadinimas ar mėgstamų režisierių ar aktorių pavardės, o gal tiesiog atidaromos atskirų žanrų (komedija, siaubo filmai, veiksmo ir t. t.) kategorijos, taip ir porno tinklalapyje mes lygiai taip pat ieškome – tik kategorijų pavadinimai ten esti kitokie.

Nepamirškime, kad tai yra pornofilmai. Juk kai žiūrime superherojų nuotykius, mes neįsivaizduojame, jog po šio filmo sėsime į savo mašiną, mus vysis ir nepavys visa armija banditų, šokinėsime nuo tilto, darysime neįmanomus triukus su savo kūnu, šaudysime į visus taikliai, ir t.t. Žiūrėkite į tai kaip į bet kuriuos kitus filmus – iš vienų galima pasimokyti, kaip kažką daryti, o iš kitų galima pasimokyti, ko tikrai nedaryti. Tik jums spręsti (išlaikant ryšį su realybe).

Kiek ir kokių dabar priskaičiuojama seksualinių orientacijų? Kiek iš jų – netradicinės?

Nelabai tinka seksualinę orientaciją vadinti tradicine ar netradicine, nes su tradicijomis tai neturi nieko bendra. Visi žmonės yra kažkur spektre tarp 100 proc. heteroseksualumo iki 100 proc. homoseksualumo.

Pavyzdžiui, biologinė moteris jaučiasi moterimi socialinės lyties (angl. gender) atžvilgiu, turi romantinį ir seksualinį potraukį vyrams, tačiau kartais pasvajoja ir apie moteris, nors ir neužmezga romantinių ar seksualinių santykių su jomis arba, galbūt, tai daro tik retkarčiais. Ar ji biseksuali?

Gal. Bet ji „kitaip“ biseksuali nei moteris, jaučianti vienodą romantinį ir seksualinį potraukį tiek vyrams, tiek moterims, ir seksualinių patirčių bei santykių su abiem lytimis užmezganti maždaug po lygiai.

2019 RUDUO Nr. 17

Atsiranda vis naujų seksualinei orientacijai įvardinti skirtų terminų – panseksualumas, aseksualumas ir t. t. Nors kategorijų nustatymas mums padeda mąstant „sudėti viską į atskirus stalčiukus“, kviečiu kuo labiau stengtis žiūrėti į seksualumą, taigi, ir į seksualinę orientaciją, labiau kaip į spektrą, o ne kategorijų sąrašą.

Ar yra vienas atsakymas į klausimą – ar verta atsiskleisti, ar geriau slėpti savo orientaciją?

Ar slėpti savo seksualinę orientaciją, ar ne – kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Norisi atkreipti dėmesį į tai, kad heteroseksualūs žmonės neturi jos slėpti– ji priimtina savaime, ir demonstratyvus elgesys socialiai priimtinas heteronormatyvioje aplinkoje.

Visgi, jei esate heteroseksuali moteris, pamėginkite įsivaizduoti, kaip atrodytų jūsų gyvenimas, jei nuolatos – nuo ankstyvos vaikystės – reikėtų slėpti savo simpatijas berniukams, vėliau vaikinams ir galiausiai vyrams. Kaip atrodytų gyvenimas, jei turėtumėte nuolat slapukauti, rizikuoti net flirtuojant su jums patinkančiu žmogumi, nes galbūt jis visai nėra heteroseksualus? Įsivaizduojate, kiek pastangų reikalauja toks slapstymasis? Viena vertus, reikia nuslėpti savo seksualinę orientaciją, kita vertus, reikia dar ir vaidinti, jog tau patinka tie, kas iš tiesų nepatinka, jog tau artimas gyvenimo būdas, kuris iš tiesų neartimas. Įsivaizduokite, kad jums patinka vaikinai, bet gyvenate heterofobiškame kaime. Tam, kad kaimynai nustotų iš jūsų šaipytis ir atrodytumėte „normali“, esate priversta susirasti merginą ir vaidinti laimingą, „normalią“, aplinkiniams priimtiną porą. Kvailinate tiek visą kaimą, tiek antrąją pusę, o ir pati kenčiate vaidindama santykius.

Kažkoks absurdo teatras, tiesa? Deja, tai vis dar tenka kentėti labai daugeliui neheteroseksualių žmonių, gyvenant tokiame konservatyviame ir homofobiškame krašte kaip Lietuva.

Kuo rizikuoja žmogus, stengdamasis gyventi ne pagal savo orientaciją, potraukius ir pomėgius? Ar galima juos užslopinti?

Manau, kad slopinti reikia tik tai, kas kenkia kitiems, pavyzdžiui, pedofilija ar zoofilija. Beje, itin daug žmonių, turinčių tokių potraukių, iš tikrųjų juos ir slopina.

Visai kas kita yra seksualinė orientacija – tai, kam mes jaučiame romantinį ir seksualinį potraukį: vyrams ar moterims, ar abiem, ar visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų biologinės ir socialinės lyties. Tai yra normali įvairovė. Programos, kurios neva turėtų padėti pakeisti seksualinę orientaciją yra neveiksmingos, jos kenkia žmonėms, padidina nerimo, depresijos ir suicido riziką.

Panašiai kaip mūsų plaukai – galima mus visus būtų skirstyti į brunetus, blondinus, šatenus ir raudonplaukius, bet plaukų atspalvių yra žymiai daugiau. Kažkuri plaukų spalva galbūt yra retesnė, kažkuri – būdinga daugiau žmonių. Mes visi negalime būti vienodi. Kiekvienas esame unikalios įvairių savybių kombinacijos – ir tai yra puiku. ■

67

Raimundo ADŽGAUSKO nuotrauka

Mada

Tekstas ERIKA ZABULĖNIENĖ Nuotraukos VAIVA ABROMAITYTĖ

Renata

MALDUTIENĖ: MADA – TAI SPĄSTAI

Kiekvieną sezoną mados kūrėjai žaidžia spalvomis – tai vilioja skaisčia raudona, tai rausva koralo, tai salotine žalia ar subtilia pelenų rože. Kad ir kaip spyriojamės, dažnai neatsiliekame nuo naujausių mados tendencijų. Ar turime savo spalvų? Kokias spalvas mums diktuoja mūsų šalies istorija?

L

Lietuva turi kur kas daugiau spalvų nei geltona, žalia ir raudona, tačiau atsakymas, kokia spalva lietuviškiausia, nėra linksmas“, – intriguoja ketverius metus lietuviškų spalvų studijai paskyrusi Vilniaus dailės akademijos docentė, mados kūrėja ir tyrinėtoja dr. Renata MALDUTIENĖ. Dalį savo tyrimo dizainerė išvertė į daugeliui suprantamą kalbą – sukūrė kolekciją ir ją įamžino fotografijose, o sumanymą jai įgyvendinti padėjo fotomenininkė Vaiva Abromaitytė.

2019 RUDUO Nr. 17

Beveik ketverius metus paskyrėte lietuviškų spalvų studijai, kurios apibendrinimas sugulė ir į parodą „Spalvų namai“. Jūsų studijų objektai – kostiumai, nuotraukos ir paveikslai – pasidalijo į tris sąlygines erdves: praeitį, dabartį ir ateitį. Pradėkime nuo praeities. Kokios spalvos vyravo gilioje mūsų krašto senovėje?

Spalvų tyrimas susidėjo iš teorinės ir praktinės dalies – paroda buvo tarsi viso darbo apibendrinimas, tačiau pakeliui dar vyko įvairiausių dalykų – meninių projektų, renginių. Mokslinio tiriamojo darbo teorinė dalis vadinosi „Spalvų prognozavimas Lietuvos mados industrijoje“.

Rūpėjo išsiaiškinti, kaip visa tai vyksta Lietuvoje. Nors turėjau nemažą mados prognozavimo patirtį, mat pati dirbu šioje srityje, tačiau kol nebuvo atliktas tyrimas, aiškios dėlionės nesimatė. Tyrimas atskleidė spalvų prognozavimo modelį, kuris taikomas Lietuvos šiuolaikinėje madoje.

Grįžtant prie praeities spalvų, negalėčiau atsakyti vienareikšmiai, nes mano tyrimas gana subjektyvus – tai meno projektas. Jo tikslą ir uždavinius susidėliojau pati, tad visiško objektyvumo meninėje darbo dalyje nėra, tai tik tam tikros žinios ir pajautimai. Vienas iš jų – doktorantūros metų projektas „Sėslių spalvų istorija“, kurią daug kas sąlygiškai pavadino „Šimtmečio kolekcija“. Išsikėliau užduotį apimti istorinės kostiumo raidos ir spalvų paletės meninę interpretaciją keliaudama šimtmečiais – nuo Gedimino, Vilniaus įkūrimo laikų (nors to laikmečio istorinių šaltinių išlikę labai nedaug) iki dabarties. →

99

MAX MARA

Mada

MANGO bateliai, 59,99 Eur

MANGO auskarai, 15,99 Eur

MAX MARA

WEEKEND MAX MARA segė, 95 Eur

GRIETINĖLĖ

MAX MARA suknelė, 1 195 Eur

Atėjus rudeniui visada norisi įsisupti į minkštus ir švelnius paltus, megztinius ir šalikus. Kokios spalvos? Hm...

Dažniausiai dominuojančios rudos ar pilkos jau kiek pabodo... O kodėl gi nepasirinkus grietinėlės atspalvio kašmyrinio susiaučiamo palto, minkštos odos ilgaaulių ir plazdančios šilko suknelės? Šį sezoną baltų atspalvių drabužius regėsime daugelyje parduotuvių.

MAX MARA rankinė, 419 Eur

MANGO paltas

MAX MARA suknelė, 719 Eur

MANGO sijonas, 49,99 Eur

MAX MARA rankinė

MANGO kelnės, 69,99 Eur MAX MARA diržas MAX MARA paltas, 3 279 Eur

MANGO ilgaauliai, 159,99 Eur

2019 RUDUO Nr. 17

121

Nuotraukos MARKAS CECHANOVIČIUS Stilistė AUŠRA NORKUTĖ- SKERNEVIČIENĖ Vizažistė ir plaukų stilistė LAURA KREIVYTĖ Modelis MORTA K. „BALTIC MODEL MANAGEMENT“

134

AŠ IKONA

as_ikona

UP CYCLED BY LT marškiniai, 229 Eur MANGO sijonas, 25,99 Eur ALDO ilgaauliai, 149 Eur MELOU skrybėlė

Ne per daug Mados pasaulyje siaučiant tvarios mados vėjams, apie tai tenka susimąstyti beveik kiekvienam.

Kaip rinktis drabužius, kad jų nereiktų dažnai keisti naujais, kaip visgi atrodyti naujai ir stilingai?

Gal ta pati dizainerio kurta suknelė gali nuostabiai atrodyti tiek žiemą, tiek vasarą, tik reiktų sumaniai priderinti aksesuarus ir sezoninius drabužius? O gal perdirbtų medžiagų drabužiai gali puikiai suskambėti šiuolaikiniame siluete? Pabandykime!

Mada

MADA PO VIENĄ NEVAIKŠTO, arba Šalis, kurioje bus vietos vyriškai estetikai

MARIJA PALAIKYTĖ Mados tendencijų prognozuotojaanalitikė, „Vyrų mados savaitės“ organizatorė

Mada priklauso vyrams! Taip galėčiau apibūdinti vieną ryškiausių laikmečio tendencijų globaliame mados pasaulyje. Bet kaip yra Lietuvoje ir ko mums dar verta pasimokyti?

R

Reikia pripažinti, Lietuva niekada negarsėjo kaip stilingų vyrų kraštas – iš mados pasaulio perspektyvos net galėjo atrodyti, kad užaugome kultūroje, kuri visai nepaliko vietos

146

AŠ IKONA

as_ikona

galimybei kalbėti apie stilių ir apie vyrus viename sakinyje.

Buvo sakoma, kad vyrai neturi būti gražūs ir neturi rūpintis savo išvaizda.

Jie turi būti stiprūs ir (jeigu ugdančioji asmenybė buvo gana išmintinga) dar turėjo būti protingi: „Berniukams tinka randai, o mergaitės lai būna gražios.“ O kokie tuomet turėtume užaugti? Iš tikrųjų būtų buvę džiugu, jeigu randai nebūtų atėmę grožio ir iš moterų, o vyrams būtų galima savo vidines stiprybes pabrėžti dar ir estetiška išore. Sutinku, kad grožio kultas ar perdėtas rūpinimasis savo išvaizda nėra siekiamybė, bet tikrai tai nėra siekiamybė ir būnant moterimi.

Vis dėlto šį kartą – ne tiek apie lygias teises į socialinius amplua, kiek apie išsivadavimą iš stereotipų, buvimą savimi ir teisingą mados panaudojimą kelyje savito stiliaus link. Žvelgiant globaliai, laikas sukrusti: ar galėjo būti taip, kad nepastebėjome vieno ryškiausių laikmečio kultūrinių, politinių ir socialinių pokyčių?

Vyriška mada ne tik išgyvena renesansą ir išsivaduoja iš moterims skirto turinio šešėlio – vyriška mada tampa pasaulinės mados industrijos pagrindiniu dėmesio centru. Keičiasi ne tik industrija – keičiasi požiūris į moteriškumo bei vyriškumo sąvokas ir, galiausiai, keičiasi pats vartotojas.

→

2019 RUDUO Nr. 17

147

Grožis

PARFUMERINIS AUTOPORTRETAS Tekstas AISTIS MICKEVIČIUS

M

Meilė „iš pirmo kvėptelėjimo“ mus ištinka daug dažniau, nei „meilė iš pirmo žvilgsnio“, o žmogus savo prigimtimi vis dar yra tas pats gyvūnas, tik civilizuotas.

Ar žinote, kad kiekvienas iš mūsų natūraliai skleidžiame originalius savojo kvapo fluidus, kitaip vadinamus feromonais, todėl, tarkime, ieškant potencialios poros derėtų ne tik žvalgytis, bet ir uostyti.

Civilizacija mums padovanojo galimybę prisitaikyti sau dirbtinius kvapus – kvepalus, kurie, meistriškai naudojami, puikiai perteikia kiekvieno iš mūsų individualybę – pasaulėžiūrą, skonį, nuotaiką, finansines galimybes ir daugybę kitų dalykų. Šiais laikais dirbtinis žmogaus aromatas gali priversti aplinkinius susidomėti, susižavėti arba atvirkščiai – suerzinti ar atstumti. Taigi, kvapų pasirinkimas – tai magija ir manipuliacija viename.

Kadaise visi garsiausi pasaulio leidiniai citavo nemariąją XX a. kino legendą Marilyn Monroe, viename interviu pareiškusią, kad ji dažniausiai eina į lovą „apsirengusi“ tik keliais lašeliais garsiojo „Chanel No.5“. Ji buvo teisi.

Aromatus, kaip ir drabužius, reikia mokėti „nešioti“. Ir čia labai svarbi kiekviena situacija, kurioje mes tais ar kitais kvepalais ketiname kvėpintis ir kvepėti. Galbūt sunku patikėti, bet nuo mūsų sklindantis aromatas apie mus gali atskleisti ne ką mažiau įdomios ir subtilios informacijos nei mūsų apranga ar bendravimo stilius. Be abejo, kiekvienas iš mūsų turime ne tik labai individualų skonį, bet ir olfaktorinį išprusimą bei supratimą, tad moralizuoti aromatų pasirinkimo klausimu būtų tiesiog nemandagu.

Bet renkantis kvepalus reikėtų žinoti ir suprasti, jog mūsų K V E PA L A I

–

M A D I N G A S

TA I

N E M AT O M A S ,

A K S E S UA R A S.

J I S

P R I M E N A

TA Č I A U

AŠ IKONA

as_ikona

N E PA M I R Š TA M A S

P R A N E Š A

M O T E R Į C O C O

176

kvapas yra dar viena labai svarbi, akimis nepastebima, neverbalinė reprezentacinė žinutė apie mus.

Jei mėgstame klasiką, natūralu, kad tai – žinutė aplinkai apie tradicines vertybes, konservatyvų požiūrį į reiškinius, kartu tai gali kalbėti ir apie mūsų solidumą bei stabilumą, o juk tam tikrose situacijose tai – neįkainojamos asmeninės savybės. Tuo tarpu ekscentriškas aromatas aplinkiniams atskleis mus kaip išskirtinę, kūrybišką, meninės prigimties asmenybę. Tokie aromatai tinka norint padaryti ryškų įspūdį.

Kvepalai, kuriuose gausu animalistinių ar gėlinių natų, be abejo, „kalbės“ apie jausmingą ir emocionalią mūsų prigimtį, o įvairūs uogų ir vaisių parfumeriniai „kompotai“ greičiausiai signalizuos apie vaikišką, infantilią asmenybės pusę. Jei mėgstame „šaltus“ kvapus, taip gali būti pagalvota ir apie mus pačius, nors „šaltas“ kartu asocijuojasi ir su protu, apgalvotais sprendimais, o, pavyzdžiui, dalykiniuose santykiuose tai nėra blogai. Kas kita, jei kvepėdami „šaltu“ aromatu eisime į pasimatymą, o kvepėdami jausmingai ar infantiliai sėdėsime verslo susitikime ar darbo pokalbyje, siųsdami mūsų pašnekovams klaidinančią olfaktorinę informaciją.

Taigi, gyvename dinamiškais laikais, kai kiekviena situacija tarsi reikalauja individualaus olfaktorinio sprendimo, o parfumeriniai pasirinkimai tuo ir žavūs, kad jais tikslingai manipuliuojant, aplinkiniams galima sukurti nematomą norimą įspūdį. Šiandien, kai pasaulyje kasmet sukuriama ir išleidžiama daugybė naujų aromatų, natūralu, kad vienaip galime kvepėti ryte, kitaip vakare, vienaip rudenį, kitaip pavasarį, skirtingais aromatais kvėpinamės į verslo susitikimą, sporto klubą, operą ar teatrą. →

JA I

C H A N E L

A P I E

M O T E R S

I Š Ė J U S.

I R

V I S A DA

AT Ė J I M Ą

I R

2019 RUDUO Nr. 17

177

Š v e l n i

t a r t a

s u m o l i ū g a i s i r r i k o t a

198

AŠ IKONA

as_ikona

M A I S TA S

Rudens moliūgo variacijos

Tu toks oranžinis ir mielas, bet... gal šiek tiek be skonio.

Tavimi apkrauti visi rūsiai ir šaldytuvai. Kur tave dėti? Kaip tave išaukštinti? Oranžinis gomurio palepinimas – tai rudeniniai desertai.

Nori pasileisti plaukus? Aš tau parodysiu, kaip tai padaryti.

2019 RUDUO Nr. 17

199

K E L I O N Ė S

VIEŠBUTIS NEIŠDILDOMAM ĮSPŪDŽIUI, arba Viešbučiai, kuriuose reikia apsistoti bent vienai nakčiai Kai daug keliauji, viešbučio kambariai tampa vienodai nuobodūs – nebent jei užsisakytumėte vietas kaip šios.

Rubrikos „AŠ IKONA Kelionės“ redaktorė Aja iš kelionių organizatoriaus „Boutique Travel“ išrinko pačius unikaliausius pasaulio viešbučius – nuo statinių iki lėktuvų.

Tekstas GEDIMINAS MALAŠKEVIČIUS

232

AŠ IKONA

as_ikona

7 K E L I O N Ė S

P R A B A N G I O S

D I E N O S

TA R P

D V I E J Ų

J Ū R Ų

Dabar Jordanija iš Lietuvos tapo pasiekiama kaip niekada lengvai – dusyk per savaitę į Amaną kyla lėktuvai. Tūkstančiai keliautojų iš Lietuvos jau išbandė Jordaniją, unikalią šalį tarp dviejų – Negyvosios ir Raudonosios – jūrų. Bet „AŠ IKONA Kelionės“ redaktorė AJA siūlo pamatyti kitokią, prabangiąją, Jordanijos pusę. Leiskitės į į septynių dienų kelionę su vakarienėmis Petroje, jordaniečio Omaro vynu, vienu geriausių SPA pasaulyje ir lėktuvu virš Wadi Rum dykumos.

Tekstas GEDIMINAS MALAŠKEVIČIUS

2019 RUDUO Nr. 17

245

K E L I O N Ė S

Sakoma, kad turistams prireikia net psichologo pagalbos, kai jie pamato, jog Paryžius ne toks, kokį įsivaizdavo. Kiekvienas miestas turi kelioninių stereotipų. Paryžius, žinoma būtinai Eifelio bokštas, Luvras ir pasiplaukiojimas Senos upe. Ir dar Joe Dassino auksinis šlageris „Champs Elysées“. „Aš IKONA Kelionės“ rektorė AJA kviečia į Paryžių pažvelgti kitaip.

Tekstas GEDIMINAS MALAŠKEVIČIUS

252

AŠ IKONA

as_ikona

Kelionių organizatorių, viešbučių ir SHUTTERSTOCK nuotraukos

e b s u i ž y r a P

→