PABALIAI Kraštotyrinė medžiaga
Pabalių pagrindinė mokykla 1998 Šiauliai
Verčiame istorijos puslapius. Vienos istorijos senos, dar menančios priešistorinius laikus, susidariusias ir išnykusias valstybes, faraonų, imperatorių viešpatavimą, kitos - mažiau žymios, be sensacingų įvykių, skambių vardų, bet mums be galo mielos ir brangios. Tai mūsų, mūsų tėvų ir protėvių istorijos. Ieškome savo šaknų, kurios daugiau ar mažiau maistą sau sėmėsi Pabalių žemėje. Tai kas gi tie Pabaliai? 1831 m. Šiaulių miesto teritoriją sudarė 2000 dešimtinių žemės į kurią įėjo arimai, pievos, kirtimai, pelkės, Talšos ir Prūdelio ežerai. 1858m. Šiauliams priklausė 2200 dešimtinių žemės , iš kurių tik 60 buvo užstatyta pastatais, 40 užėmė gatvės, aikštės ir upeliai, 42 dešimtinės buvo sodai ir daržai. Likęs plotas - dirbami laukai, pievos, ganyklos, tačiau net 378 dešimtinės ploto netiko naudoti. Tai buvo pelkės ir krūmai pietvakarinėje miesto teritorijos dalyje. 1871 m. rugsėjo 4d. atidaromas geležinkelio Kaišiadorys Liepoja ruožas, kertantis minėtas pelkėtas vietas. Mieste atsirado priemiesčiai: Šimšė, Pakartuvė, Pabalynė, Verduliai, Verduliukai (Pagal Šiaulių miesto istoriją). Dabar Pabalių sąlyginės ribos būtų tokios: šiaurėje - geležinkelio linija einanti Radviliškio link, rytuose Bačiūnų gatvė, pietuose - Pramonės gatvė, vakaruose - Metalistų gatvė. Toks rajono įrėminimas nėra visai tikslus , nes anksčiau, kaip sako senbuviai , Pabalių ūkininkų žemės tęsėsi net už Donelaičio kapinių bei už Pramonės gatvės. Jau pats rajono pavadinimas byloja, kad čia balingos , žemos vietos. Matyt kažkada dabartiniai ežerai - Rėkyva, Prūdelis, Talša sudarė vieną visumą. Vėliau dalis ežero nuseko , sudurpėjo , apaugo krūmais ir medžiais. Žmones mišką pavadino Piktmiškiu . Kodėl? Egzistuoja toks paaiškinimas. Šiame miške dažnai įsikurdinę plėšikai. Jie plėšikaudavo kelyje, kuriuo ūkininkai važiuodavo į Šiaulių turgų iš Rėkyvos , Pakapės ir kitų aplinkinių kaimų. Ypač dažnai užpuldavo grįžtančius iš turgaus , nes kišenėse skambėdavo vienas, kitas litas, o ir patys keliautojai būdavo gerokai ‘ apšilę" po sėkmingos prekybos. Taigi miškas tikrai buvo piktas (Piktmiškis). Dabar yra išlikusi Piktmiškio gatvė ir gerokai praretėjęs miškelis. Vakarinėje Pabalių dalyje , kaip ir dera buvusio ežero pakrantei , daug žvyro. Jau tarpukario Lietuvoje žvyras buvo naudojamas geležinkelio pylimo tvarkymui, kitiems statybos
d arba m s . Dešinėje Serbentų gatvės pusėje esančios žvyrduobės byloja, kad žvyras kasamas ir dabar. Kadangi Pabalių žemės , kaip buvo minėta, pelkėtos ir nederlingos, žm onės čia įsikūrė gana vėlai. Pirmosios gatvės buvo Pabalių ir Ūkininkų. Pastarojoje kūrėsi daugiau žem ės savininkai . Matyt, vienas iš pirmųjų sodybų čia pastatė Antanas Slavinskas, gim ęs 1860m. Iš kur jis atvyko nežinoma. Seniausias gatvėje tebestovintis nuo 1898m. namas yra Elzbietos Dapševičienės, vienos kažkada turtingų keturių seserų , nuosavybės. Petras Dapševičius , bajorų giminės , buvo garbingas ir darbštus žm ogus. Caro laikais jis buvo Šiaulių miesto “ sovietininkas” tai nelyginant dabartinis deputatas, ir kartą per savaitę eidavo į posėdžius. Sykį P.Dapševičius kažkur važiavo ir pataikė į varžytines , kur iš vargšų už skolas atėm ė vienintelę karvę. “ Sovietininkas” liepė eiti vargšam s pas jo žm oną ir pasiskolinti pinigų , kad galėtų užmokėti už karvę. Dapševičiams gimė 16 vaikų , bet daugelis maži mirė , tik A dom as, pasiėm ęs savo dalį vedė ir Bazilionuose ūkininkauja. Tėvų nam uose liko keturios seserys , iš kurių ištekėjo vienintelė Sofija , taip patekdam a į M aderodės dvarą, kur ūkvedžiu buvo jos vyras. Janina, Elena ir Elzbieta, likusios vienos , visą gyvenim ą sunkiai dirbo, netgi visus vyriškus darbus. Žemės jos turėjo ,tai tiesa, mat dabartinės Donelaičio kapinės yra jų žemėje, bet didelių turtų neužgyveno. Namie kalbėjo tik lenkiškai. Kitas anam e šimtmetyje statytas namas išliko Baranekų arba Baronų (kaimynai sulietuvino pavardę). Jų giminės istorija yra gana paini. Josifas Baranekas, 1859m. vedęs Julioną Kildyš, apsigyveno Kuršėnų apylinkėje. Mirus Julionos seseriai dvarininkei Stasinai Braslavskajai, dalis turtų tarp jų žem ė ir pastatai Malaja Tiuremnaja gatvėje Šiauliuse, perėjo Baranekų nuosavybėn. Taip jie atsidūrė Šiauliuose. “Jie buvo labai šlėktavi, kalbėjo tik lenkiškai, nors nuoširdūs ir geri žm onės”- prisim ena kaimynai. Dvi Baranekų anūkės te be g yven a Pabaliuose (viena - Vaitkienė, Pabaliu g. Nr.35). Nemažai namų pastatyta 1900m.,kurie, prisiglaudę prie žemės, dar tebestovi ir yra gyvenami kelintos kartos žmonių arba visai svetimų.
Šimtmečių sandūroje daugelis šeimų Pabaliuse jau buvo tvirtai Įleidę savo šaknis.
Šaukėnų g. Nr.4 Savininkas - Vladas Brazauskas. Gyvena neseniai . Sako , kad namas statytas prieš 150 metų. Apie tai liudija 1881 m. statytas akmeninis kryžius . Stovėdamas seniausių - Ūkininkų ir Pabalių - gatvių susikirtime ir artėdamas j savo šimtmečio jubiliejų , jis liudijo kelių kartų gyvenimą ir turi savo istoriją. Per antraji pasaulini karą šalia jo nukrito bomba, bet nesprogo, ir netoliese gyvenantys pabališkiai, atsidėkodami už išgelbėjimą , perkėlė ji arčiau namo, kur dabar gyvena Olga Žamalienė. Pabalių gatvėje daugiau gyveno Įvairūs amatininkai , prekybininkai bei grytelnikai. Seniausias išlikęs namas priklauso M.Ambrazienei - Užienei , statytas 1905m. Statė jos senelis . Kiti senieji namai nebeišliko. Tarpukario metu Vitkauskų name (Pabalių g. Nr. 37) veikė vaikų darželis, vėliau pradinė m okykla.1922 m. pastatytame name Pabalių g. Nr. 57 Kuprys Įsteigė kepyklą ir parduotuvę. Pabalių g. Nr. 69 buvo Sakalausko parduotuvė , o Pabalių g. Nr. 29 - Jurkutės . Pabalių g. Nr. 52 savininkas Venskūnas turėjo kalvę . Pabalių gatvėje nemažai "grytelninkų’' kurių pagrindinis maitintojas dažniausiai buvo arkliukas. Jie vežiodavo žvyrą, statybines medžiagas, prekes.
Taip dabar atrodo buvusi m okykla.
Nemažai pabališkių dirb o durpyne, prie geležinkelio statybos ir tvarkym o darbų . Per visą Pabalių gatvę tebuvo tik du namai su skardiniais stogais , visi likusieji - dengti šiaudais . Pati gatvė buvo negrįsta, purvina . Prie namų buvo daržai , šuliniai .
Nuo seno Pabalių gatvėje gyvena Reizgevičiai, Vileikiai, Spuduliai, Slavickai ir kiti .Gyveno pabališkiai draugiškai , padėdami vienas kitam, užjausdami . Vykdavo gegužinės, kaip prisimena Alksnių 10 gyventoja 1928 m. gimusi Dabrauskienė - Jankaitienė jos šeimoje visi muzikantai ( tėvas, du broliai ir sesuo ). Jaunimas rinkdavosi jų kieme ir šokdavo. Buvo paminimos šventės, iškeliama aikštėje vėliava. Iš žymių to laikotarpio žmonių reikėtų prisiminti Vaclovą Vezbergą, vieną pirmųjų radijo konstruktorių Lietuvoje. Jis parsivežė iš tarnybos carinėje armijoje puikią elektrotechniko atestaciją, pasirašytą gvardijos generalinio štabo generolo Gordano. Netrukus pabaliuose pasklido žinia ,kad Vezbergo name iš paslaptingo juodo vamzdžio sklinda muzika, kalba žmonės .Kad geriau girdėtų Europos radijo stotis V.Vezbergas iškėlė anteną , bet kaimynai ,nusprendę ,kad ji prišaukė blogą orą vieną naktį ją nuvertė. V.Vezbergui radijo buvo per maža, jis suorganizavo dūdų orkestrą, su juo koncertuodavo. Pabaliai susiję ir su mergaičių gimnazijos direktoriumi Arlausku : čia jis turėjo namus ir žemės. Čia gyveno ir pulkininkas Spudulis. Pirmoji rusų ir vokiečių okupacija Pabaliuose praėjo palyginti ramiai. Nebuvo čia ypatingų turčių , o gal ir skundikų savų tarpe, todėl ir ištremta į Sibirą buvo nedaug. Žmonės dirbo savo darbą . Keitėsi kartos . Atsirado nauji pastatai.
Šaukėnų g.Nr.32 ,per karą namas sudegė. Ant tų pačių pamatų 1946m. pstatytas naujas .Savininkas - Romualdas Avižienis .
c Tikras statybų bumas prasidėjo 6-7 dešimtmetyje, kai miesto valdžia pradėjo skirstyti sklypus Pabaliuose, atimdama žemę iš tikrųjų savininkų . Kas tie naujieji gyventojai? Tai jokie turtuoliai ar aukšto rango valdininkai . Tokie j užmiestį nelindo. Čia kūrėsi bėgliai iš tarybinių kolchozų, kur žemė žmonių jau net neišmaitindavo, palikdami dideli skausm ą ir tėviškės ilgesį. Dažnai Pabalius vadiname giminių rajonu . Čia kartu kūrėsi broliai seserys , kiti giminaičiai(pav. Každailiai: dvi seserys Lidekauskienė ir Bartašienė ir brolis , teta Katkienė , seserys Urniežienė ir Katkienė, irt.t.). Viena kitą rėmė , padėjo. Niekas čia atvykusiems nieko veltui nedavė . Namus statėsi daugiausia savo rankomis.Lazdauskai (Šaukėnų g.) nam ą dviese statė 7 metus , pradėdami nuo 300 rublių turtu . Gaigalai meistrų prašė tik šulinį iškasti, nes vanduo Pabaliuose yra giliai, net 13 žiedų reikia įleisti. Nepasižymėjo pirmieji namai nei dideliu grakštumu , nei turtingum u. Pabalius pamėgo ir kitų tautybių žmonės , ypač čigonai. Aplink daug erdvės, ganyklų arkliams g a n y t i. Trumpiškių gatvėje yra gyvenęs ir regiono baronas Černiauskas su šeima . Dabar Černiauskai išsiskirstę po Pabalių , levų gatves. Ramybės uostą Šaukėnų gatvėje surado čigonas Stanislovas Paulauskas bei kitos čigonų šeimos. Atsirado naujos gatvės - tai levų, Alksnių, Artojų, Pramonės, Žvaigždių, Rūko, Audros. Durpynų 1,2,3-tapo Ganyklų gatve. Tik niekas neskubėjo tų gatvių sutvarkyti, išasfaltuoti, ir dabar - rudenį, pavasarį - purvas, vasarą dulkės, žiem ą - slidu. Šaligatvių čia nėra. Iš Pabalių į miesto centrą gana toli : 4-5 km. Todėl visada aktuali buvo transporto problema. Pradžioje kursavo mažas autobusiukas Pabalių, Kalinausko, Vilniaus g. Vėliau , nutiesus pramonės gatvę , autobusas kursavo nuo Resp.ligoninės iki Pabalių g. esančio apsisukimo žiedo . Dabar autobusai kursuoja naująja Serbentų gatve, pasiekia autobusų stotį , pietinį miesto rajoną. Pietinio Pabalių krašto gyventojai naudojasi ir autobusais , vykstančiais į Rėkyva. Transporto naujovė - mikroautobusai. Plėtėsi Pabaliai , daugėjo gyventojų , senoji mokyklėlė jau nesutalpino visų vaikų . 1976 m. buvo pastatyta ir atidaryta nauja aštuonmetė m okykla. JI jau turi savo istoriją, todėl apie ją plačiau nebus kalbama.
Buvusių Šiaulių Prekybos bazių teritorijoje 1994 m. pradėjo veikti Pabalių turgus , skirtas prekiauti pramoninėmis prekėmis .
Pabalių turgus Turgaus atidarymas gerokai sujudino apsnūdusį Pabalių gyvenimą. Retas šiaulietis nevažiavo į bazes apsirūpinti pigesniais maisto produktais, kitomis prekėmis. Trečiadieniais ir šeštadieniais prekeiviai parduoda įvairias pramonines prekes, automobilius. Manom a , kad šeštadieniais būna keii tūkstančiai prekeivių . O pirkėjų? Kas juos suskaičiuos? Dalis žmonių prekiauja dideliuose angaruose ,savo pasistatytose palapinėse , tiesiog ant stalelių. Mašinomis bei jų detalėmis prekiaujama po atviru dangumi. Ateityje num atom a pagerinti prekiavimo sąlygas. Žada iškilti nauji statiniai. Tačiau tam reikalingos didelės lėšos. Daugelio Pabališkių gyvenimas ir likimas susijęs su Pabalių tirgumi. Štai Pabalių gatvės gyventojas - Teišerskis įruošė automobilių stovėjimo aikštelę . Kiti mezga, siuva , savo gaminius pardavinėja turguje , veža svetur. Ne veltui Pabaliai vadinami Šiaulių lengvosios pramonės rajonu . Atsirado naujos parduotuvės. Šiuo metu populiariausia “ Pilaitė" .Beržų g., Šėmoji - “ Šalna” , Pabalių g., perėjusi į privačias rankas rekonstruota . Ilgą laiką Pabalių įžymybe buvo kavinėviešbutis “Auksinė žvaigždė” . Yra keletas kirpyklų , mašinų rem onto dirbtuvėlių , kioskų prekiaujančių maisto produktais ir
i dėvėtais rūbais. Tačiau daugiausia pabališkiai viskuo apsirūpina netoliese esančiose "bazėse". Ten ir pigiau , ir didesnis pasirinkimas.
Parduotuvė "Pilaitė”
Svetainė-viešbutis “Auksinė žvaigždė"
Pabaliuose daug grožį mylinčiu ir kuriančių žmonių. Jau keletą metų iš eilės gražiausios miesto sodybos vardas pripažįstamas Ganyklų g. Nr. 71 šeimininkui Grubliui. Ten rasime skoningai sutvarkytą aplinką, įvairiausių rūšių augalų , sukultūrinta dalis miškelio.
Gražiausia sodyba Ganyklų g. Nr. 71
Sodybos vaizdai
Miškelis prie sodybos Ne mažiau Įdomi ir kaimyno Aleksandro Žatkevičiaus sodyba, namas bei jo vidus . Viskas padaryta savo rankomis iš vietinių medžiagų. Jis ir nenuilstantis kolekcionierius . Turi didelę biblioteką . Tarp daugelio knygų ir žurnalų - knygos parašytos senąja slavų kalba.
v
A. Žatkevičiaus sodyba
in
A.Žatkevičiaus namuose Gražių sodybų rasime Rūko, Beržų, Žvaigždžių gatvėse . Kai kurios pasislėpusios už aukštų tvorų. Tokia yra žinomo Šiauliuose Stanaičio sodyba. Pabaliuose gyvena žinomas akių gydytojas Šiušąs, chirurgas Kukaitis, p e d a g og ų Kaškelių šeima , Liolita Ramanauskienė, Laima Barabanova . dirbančios Pabalių pagrindinėje mokykloje. Daug kam žinomas ir Piktmiškio gatvėje gyvenančios Teresės Varanavičienės vardas. Tai parapsichologė, nebaigusi ypatingų mokslų, bet sugebanti gydyti žmones. Neseniai iš suaukotų lėšų sodyboje pastatyta Šv.Marijos koplytėlė. Pabaliai auga ir gražėja. Be abejo yra ir problemų, nėra nutekam ųjų vandenų kanalizacijos, neasfaltuotos gatvės . Bet daug kas darom a: atkeliavo gamtinės dujos, išgręžtas pirmasis, artezinis šulinys , duodąs rajonui švarų geriamą vandeni. Kyla nauji gyvenamieji namai, restauruojami senieji. Gyvenimas žengia i prieki . Kas šiandien matoma ir žinoma , rytoi jau bus istorija.
PABALIŲ SENBUVIAI PASAKOJA Stanislava Jankaitienė, gim. 1928 m. ,gyv. Artoju 10 .Gimusi Pabaliuose ( mergautinė pavardė Dambrauskaitė ) . Tėvai turėjo apie 18 ha žemės Šeimoje buvo trys vaikai - du broliai ir ji , sesuo. Visi šeimoje buvo m uzikantai. Tėvas grojo visais instrumentais . Jų kieme būdavo gegežinės . Kieme augo trys kaštonai. Iki antrojo pasaulinio karo Pabalius vadino kaimu . Mokėsi vaikai Užprūdžio mokykloje (dabar ten policijos nuovada prie Prūdelio). Dirbo žemės ūkio darbus, augino daržoves ir jas parduodavo Šiaulių turguje . Per karą pusė namo ir svirną sugriovė. Dabartinis namas statytas ant jų žemės, bet jau po karo. Vokiečių okupacijos metais buvo priglaustos dvi žydaitės . Po karo žemė buvo išdalyta sklypais. Dabar turi 20 arų . Teisiškai sugražinta viskas . Po karo dirbo aklųjų kombinate , dabar pensijoje , turi regėjimo invalidumą . Išaugino vieną dukteri, vyras anksti mirė. Prisimena čia gyvenusius ūkininkus : Landzbergą, Živoltą, Dapševičiūtes, Abromavičiūtės, Korsaką, Nyksti, Jukną, Baraneką, Urnežienę. Daugiausia žemės 330 ha turėjo Dapševičiūtes , kiti mažiau. Slavicko tėvas - 9,5 ha. Buvo apie 30 Grytelninkų. Iš grytelninkų prisimena Kulikauską Joną , kuris su arkliu uždarbiaudavo: žvyrą, durpes veždavo. Daug grytelninkų dirbo durpyne , miesto darbuose. Iš aktyvesnių žmonių prisiminė Vezbergą, Reizgevičių, Vileikj, Žukauską, Avižoni, Mikštą. Pabaliai buvo gana ramūs . Žmonės supratingi, draugiški, ne tokie, kaip dabar. Janina Gedgaudienė, gim .1926 m. ,Gyv. Alksnių g. 24. Atsikėlė j Pabalius jau vėliau. Tėvas dirbo durpyne . Buvo ji pirmoji Pabalių pradinės mokyklos mokytoja. Mokykla atsidarė 1949 m. rugsėjo mėn. mediniame name. Namas anksčiau priklausė Vitkauskams. Jie buvo išvežti j Sibirą. Mokykloje dirbo dvi mokytojos : J.Vasiliauskaitė (Gedgaudienė) ir L Beržanskytė (Martinaitienė). Vienu metu dirbo su dviem klasėmis. Po karo visko labai trūko . Skurdžiai atrodė vaikai. Iki miesto tekdavo eiti 5-6 kilometrus. Jokio transporto nebuvo. Su didelėmis iškilmėmis vykdavo rinkimai Į Įvairius valdžios postus . mokykloje būdavo rinkiminė apylinkė. Dirbo Vasiliauskaitė iki 1956m., vėliau-Vykdomajame komitete.
-/3
Pirmosios Pabalių pradinės m okyklos mokytojos J.Vasiliauskaitė ir L.Beržanskytė 1948 1949m.m.
Pradinės m okyklos mokiniai su mokytoja prie m okyklos 1950m. J.Vasiliauskaitė ne kartą buvo kviečiama j KGB rūmus apklausoms, nes turėjo su partizanais ryšj. Pabaliai prie miesto buvo prijungti 1933m. Dabartinė Ganyklų gatvė buvo vadinama Papelkės gatve. Papeikiu gatvė išdegė. Krito pirmos bombos. Vokiečiai visus išvarė. Pabaliai turėjo būti sudeginti, bet nespėjo.
D apkauskų k ie m e vykd avo g e g u ž in ė s , švenčių m etu iškeldavo vėliavą. Iš Pabalių s e n b u v ių dar g y ve n a D apkevičiūtėE lzbieta g im . 1908m. .V asiliūnienė - G anyklų 70, S am borai -'B e rž ų 42, K rivickienė - S erbe n tų 62 ir kiti. Iš aktyvesn ių žm o n ių prisim ena A vižonj, Mikštą, Š če p o n a vičių , V ezbergą, Slavicką, p u lk in in k ą S puduli. B uvo P abaliuose garsūs g ie d o ria i M ašauskienė, Ju od viršie nė , Divolskis, B ačianskienė. Petras Slavickas , g im . 1922m. Pabalių 25. P abaliuose n uo pat g im im o . Jo tėvas Ju o za s tu rė jo 9,5 ha že m ė s P iktm iškėse. S m e to n o s laikais g a n ė gyvulius p a s Š apyrą . 1940-41 m. u žda rb ia vo su arkliu. V okiečių o k u p a c ijo s m e ta is dirb o o ro uoste prie b o m b o n e š ių . Vėliau geležinkelyje, a u to tra n s p o rto organizacijoje. Iki vo kie čių laikų elektra b uvo tik iki Beržų g atvės. Per karą s u d e g ė 7 namai. U žm u šė Mačiūną, j Sibirą išvežė V itka u ską (ten ir m irė), B aroną. Po karo ž e m ė b uvo išdalinta sklypais. D abartinis n am as sta tyta s 1955-56 m. Iš ū kininkų prisim ena L a n d zb e rg ą , Jukną, D apševičiūtes, Korsaką, Nykštį. D a u g buvo b e ž e m ių - grytelninkų. B uvo b e n d ro s g a n y k lo s . Bet ūkininkai ganė a tskira i nuo g ryte ln in k ų . G rytelninkai d irb o d u rp yn e , m ieste, prie geležinke lio , kas turėjo arklį d irb o su juo. Dar g yve n a n tys senbuviai: Krivickienė, V asiliūnienė - G a nyklų g..Ž a lie n ė G anyklų g., Č iauškevičius- G anyklų g., G o g is - Pabalių 22 ir kiti. P abaliuose buvo a ktyvūs Šauliai (Korsakas, K orsakaitė). S e n o jo je m o kyklo je , V itkausko n a m u o s e nuo 1932 m. b u vo darželis, o n uo 1949 m. - p ra džios m o k y k la . Slavicko ž m o n a Stasė m o k y k lo je d irb o sarge ir valytoja. K ur d a b a r le n tp jū vė (m e d ž io a p d irb im o kta s ),D a m b ra u sk o n am e b uvo m o k y k la 1938-39 m. G e g u žin ė s p a m a ld o s vyk d a v o pas M iškinį, Šim kienę, A b ro m a v ič iū tę . Elena Krivickienė, g im . 1921 m., S erbe n tų g. P abaliuose g y v e n o jo s m a m a ir jo s tėvai - Malsevičiai. Tėvas P etkevičius kilęs iš Bazilionų, Vyras K rivickas iš Vismantų. K rivickienė čia g im ė ir užau g o . M okėsi P aprudžio m o k y k lo je . Žem ės p atys n e d irb d a v o iš d u o d a v o ant pusės. Elena d irb o d u rp y n e , linų p e rd irb im o fabrike, Bate. Vyras Leonas b u v o karo dalyvis, apsiskaitęs, m o k ė ję s ke le tą sve tim ų kalbų. Po karo ž in o m a s Pabalių siuvėjas. S m e to n o s laikais Pabaliai b u vo p a g rin d in is m iesto d u rp y n a s . Čia kai kurie m ie sto g yve n to ja i ir ūkininkai tu rė jo savo d u r p y n o sklypelius. Kiti d u rp e s pirko. Prie pat d u rp y n o g yve n o grytelėje senutė, kurią visi v a d in o “ P lu n k s n e le ” . v
Kaip jos pavardė niekas iš senbuvių neprisimena. Šaukėnų gatvėje iškilęs Baranekų namas. Baranekų anūkė Vaitkienė gyvena Pabalių g. Sena Šaukėnų g. gyventoja mokytoja pensininkė Astrauskaitė. Seni gyventojai - Reizgevičiai, Reizgevičienės sesuo Varkalienė. Iš ūkininkų prisimena Dapševičiūtes, Korsakus, Avižonius. Čia buvo Ulčinų žemė. Avižonienę (Balčytė) užaugino seneliai Ulčinai. Labai tragiška šeima. Labai daug pačių netikėčiausių mirčių. Likęs sūnus Romas Avižonis - Šaukėnų 32. Kiti gyventojai - Dovydaitytės, Šambarienė, Venskūnas, Slavickas, Andrišiūnas, Abromavičius, Radavičius, Vasiliauskai, Pisevičiai, Venskūnai, Jabenskas, Arlauskai, Jankai, Ambrazai, Pilipavičiai. Prie Miškinio vykdavo gegužinės. Grodavo dūdų orkestras.
Medžiagą surinko Pabalių pagrindinės mokyklos moksleiviai vadovaujami istorijos mokytojos GRAŽINOS KAULINIENĖS