Atgaiva: Lietuvių dramaturgijos festivalio biuletenis, Nr. 1

со

v m

19 8 8 Š

Š ia u lių d r a m o s t e a t r a s

ia u l ia i

G

LIETUVIU DRAMATURGIJOS FESTIVALIO BIULETENIS

A

Tau to s š ir d is k u p in a v i l t i e s , r y i j ir ... s u n k ia i s lo p in a m o s b a im ė s , p n fie ji ž o d ž ia i s u g r jž t a iš tre m k p a k y la i i p o m ū s ų k a s d ie n y > n u k le ip t ų b a tų , s u ž io r u o ja sa I p ir m a p r a d ė s t v ė r im o e n e r g i j o s fia , s u o š ia v ir š m ū s ų š im ta tū k s jt'n ės g a lv o s , ir n o r im t ik ė t , k a d ja u š j k a r tą m e s — o r i , d a r b i Г d o ra s e n ų jų b a lt ų ta u t a , ne bia, n e k o le k t y v a s , ne v e rg ų pras i i s v e t im o s o p e r o s pom M iško p a s t a t y m o ... G a l . . . G a l i j [Ц m u m s u ž te k s g e r o s v a lio s , jin tie s, k a n t r y b ė s ir s u s ik la u s y m o , i n e b ū tu m e p a s a u lio d id ž ių jų j 's to rijo s s c e n ą m ė to m a . v a i-

I hb

e

•

•

k o m a m asu o tė , b e t v y d ū n iš k i e j i „ s a u ž m o n ė s " , a t v ir i ir ly g u s tie m s d id ie s ie m s s a v o in t e le k t u , d v a s ia , g e r a n o r iš k u m u . J e ig u , ž in o m a , ge r a n o r iš k u m a s b u s a b ip u s is ...

G al šj k a rtą j ta u t o s d v a s io s e g z is t e n c in i š a u k i m a i le m t is n e a t s a k y s e i l in ė s k a r t o : e i l in e ž ū t'm , š v ie s ia u s ių p ro tų s u n a ik in im u . G a l ja u i j k a r tą m o t in o s L ie t u v o s šir d in g a s m e ld im a s n e n u s lo p s t r a d ic i n ė ję k r a u jo p u to je ? G a l . ..

M u m s i lg a i k a r t o jo , ir m e s ilg a i k it ie m s k a r t o jo m e , k a d t e a t ra s m ū sų s u d ie v in t o jo s o c i a l i n io p ro g re s o la ik a is p a š a u k t a s p a k e is t i r e li­ g i j ą , o ta u t o s ir ž m o g a u s d v a s in e

1988ГП .

ip it t o lin u s a v o įv a ik i s p a u d ė ž e m y n ž m o g iš k u m o bei d v a s in g u m o m a tą . Š ia n d ie n D ie v a s s u g r įž o j K a t e d r ą , ta u t a g r įž t a j s a v e , o j k u r tu r ė tų s u g r įž t i L i e t u ­ v o s te a t ra s ? K o l k a s m u m s tu rb ū t a iš k ia u , k u r j i s n e tu r ė tų g r jž t i: j be t ik s lj s t u m d y m ą s i s o c i a l i n ių p ro b le m ų a k lig a t v iu o s e , j b e a is t r į k n a i s io jim ą s i n u g y v e n t o s e v e r g ų š ie liū k š t ė s e , j p s e u d o in t e r n a c io n a liz m o ir p s e u d o n a c io n a lu m o m u z ie ji n ę im it a c iją , j š a ltą , k u r č ią m ūsų ša u k s m u i d id in g o k o s m o p o lit in io re p e rtu a ro s p in d e s j, j fa s a d in e s r it u a lin e s jo s d id e n y b ė s d ra u g ė s s t a g n a c ijo s b e p r a s m io n o v n o s fe s t iv a lių m a n if e s t a c ija s . L ie t u v ių t e ­ a t r a s n ie k a d o s n e tu r ė tų g r įž t i į i c m in a n tį ir k ū r y b in e s g a lia s p a r a liž u o į a r t į d ir e k t y v in ių o r g a n ų ap

gruodžio

temeufP|o

b ei

1 2 -2 2

lo rungų

šlovintojo

v a id m e n į, k a r tą ir v is ie m s la ik a m s a ts is a k y ti n o ro p a t ik t i ir įtik ti k ie k v ie n a m v a la n d o s k a li f u i , n o ro g a u ti r a m io je is t o r ijo s n iš o je p l a ­ tų s t e lą , n u b e rt ą p r i v i l e g i jų tru p in ia is , p ir k t a is p a rd u o d a n t s ą ii g a r b ę ir L ie t u v o s p a s it ik ė jim ą .

P a b a n d y k im , m ie l i e j i , š ią le m lin g ą s a v o T ė v y n ė s g y v e n im o v a ­ la n d ą a t s is a k y t i t u š č ia g a r b iš k u m o , v is a iš m a n y m o , p r is it a ik ė liš k u m o , o a b a n d y k im o sa vo iš tu š tė ju s ia s s ie la s ir a p ib lu k u s ia s a k is v ė l p ri p ild y t i L ie t u v o s ž e m ė s , p a p ra s tų jo s ž m o n ių s k a u d a u s tik ru m o , m ii sų p ilk o p e i z a ž o t a u r a u s s p in d e s io .

A t s is a k y k im e b e p r a s m io v a rd ų , p r e m ijų , v a ik y m o s i.

p a g yrų ,

p o s tų

A t s is a k y k im e

c h im e rų b e r ib io

d.

lm « k im n v ie š p a t a u t i te a t rų scen o s e . s p a u d o s s k ilt y s e b e i g e r b ė ių m in t y s e . P a b a n d y k im e t a r n a u t i sa v o ž m o n ė m s , jų d v a s io s Iš la is v in i m u i. P e r š ia s d e š im t d ie n ų L ie t u v o s š i a u r ė s ž e m ė je , K r y ž i ų k a ln o ir S u k ilė lių k a ln e l i o p a p ė d ė je , iš ­ t ie s k im e v i e n i k it ie m s r a n k a s , p a ž iū r ė k im e k o le g ų ir s a v o s p e k te k liū s a t v ir o m is a k im is , m ą s t y d a m i n e a p ie s a v e a r s a v o p r e s t i ž ą , o a p ie L i e t u v o s a t e it į.

S u v o k im e , k o k ie m e s ir m ū sų s p e k t a k l i a i š ia n d ie n , p a ju s k im e a t lik t o s p a r e ig o s ta t d y b ę , a p v a la n č io s a t g a ilo s p r ik e lia n č ią v ė s ą . P r is iim k im e s ą m o n in g o s a u k o s n a š tą ir g a l iš g ir s im e , t e a t r o b r o l i a i ir s e s e r y s , k a ip m ū sų s c e n o s e p la k a L ie t u v o s i n d i s .. .

G e t ...

O y tt* P A D l O l M A S

2

Oskaras M I L A Š I U S

M A N O

L I E T U V A

A š ilg a i ieškojau , iš kur k y ­ la tas g ilu s jausmas, kuris api ma mane. prisim inus šią šalį. to­ kią tolim ą ir taip ilg a i n epažįs­ tamą Vakaram s. — Lietu vą.

kita proga, įs iv e ržė į Rytų P n i siją, padėdama atitolin ti nuo pasaulio sostinės ja i grėsu sį pa­ vojų, Tačiau nepakankam ai ž i­ noma. kad šiam e a n tp u o ly je da­ lyvavu sios rusų a rm ijo s pulkus sudarė b eveik vien lietu viai.

B et mūsų šalies pastangos neap­ s irib o jo tuo,

M ano prisipažinim as, žinom a, kai ką nustebins, tačiau aš nė a k im irk os n esvyravau , prieš at­ skleisdam as jums savo godas.

N o rs ir kupinas švelnum o tai m elan ch oliškai i r dosniai žem ei, suteikusiai man g y v y b ę ir g a lią ją dainu oti, aš, aišku, niekada nebūčiau sutikęs kalbėti apie m eilę ja i. je i mane su ta žem e tevien y tų v ien k rau jo ir asme­ ninių prisim inim ų ryšys. T ė v y n ė — k a ip ir žmogus: reik ia m ylėti ją tokią, k ok ia j i bebūtų, tačiau ne visada j i p a jė g i įk v ė p ti m e i­ lę. T a d aš išsižadu kiln ios v ie ­ natvės, kad kalbėčiau apie L ie ­ tuvą — * tod ėl, kad s teb u k lin g o ji šalis, suteikusi man savo sielą, yra ne tik mano. bet ir Jūsų tėvynėT a ip , V akarų m o terys ir vy­ rai. aš kalbu apie sen ąją Jūsų tėvyn ę. T a ip . in d oeu rop iečių ra­ sės dukros ir sūnūs, aš kalbu apie jūsų lopšį. N es L ie tu v a — tokia m ig lo ta jūsų v a izd u o tėje — y ra seniausia ir gryniau sia liekana tos paslaptin gos rasės, kuri. p ra eities tam soje n u silei­ dusi Jš šventos vietos, vardu P a ­ in iras, pasklido šaltos ir laukinės Europos g irio s e ir lygum ose. Š io je B altijo s š a ly je , k u rio je aš esu gim ęs, p rieš d a u g elį tūkstantm ečių lankėsi a rijų ra­ sė, — ugnies ir sn iego rasė — p rieš pasklisdam a į visas ketu­ rias E uropos žem yn o puses ii prieš padėdam a įspūdingus so­ cia lin ės struktūros pamatus, ku­ rie laik u i bėgan t tu rėjo a p v a i­ nikuoti trim is sva ig ia is bokštais, nuo k u rių dvasiniu žvilg sn iu g a ­ lima a p rėp ti visa tą ir ku rie v a ­ dinasi: Elada. Rom a P ran cū zija.

K a ip Rom a, k aip Elada ir ypač — P ra n cū zija , L ietu va y ra dau­ giau negu tėv y n ė ; tai id ėja , tai liepsn ojan tis žm ogiškosios evo­ liu cijos židinys.

A p ie 1200 m etus prieš K ris ­ tų lietu višk osios rasės atžala per Balkanus nusileido i G ra ik i­ ją ir. įsk iep iju si a rijų tra d iciją jau sm unkančiai K retos-M ik ėn ų kultūrai, paren gė nuostabiausią helenų c iv iliz a c iją . d v ie jų pa­ saulių ro m ėn išk ojo ir pran­ cū zišk ojo - šaltinį. L y g ia i taip šiandien yra nustatyta. Jog ga­ linga ir paslaptinga etruskų tau­ ta k a lb ė jo savotiška sanskrito atm aina, panašia į baltų kraštų kalbas.

Sluo sąlyginiu pavadinimu spausdinama kiek sutrumpinta 1919 m. kovo 29 d. mūsų di­ džiojo poeto paskaita, .skaityta Paryžiu je, G eo grafijo s draugijos salėje.

N u o tr a u k a i i n in io a rc h y v o .

P.

V e n c lo v o

asm e­

R ytų fronte nebuvo mūšio lauko, kuriam e lietu viai nebūtų p alikę š lo vin g o atm inim o sa­ vaisiais žygia is.

Pen ki šim tai tūkstančių lietu vių tarn avo rusų a rm ijo je . T ry s šim tai tūkstančių A m erik o s lietu vių k a reivių , kar­ tu su broliais prancūzais, d a ly ­ v a v o visuose svarbiausiuose an t­ rosios k on flik to fazės mūšiuose.

Kam žinom i šios naujos L ie ­ tuvos, kurios atkūrim as yra tik ­ ras pagrindas būsim ajai rytų Europos santvarkai. reikalavLmai? Jie tokie paprasti. tokie natūralūs, tokie artim i šian d ien i­ nei teisingum o ir žm ogiškum o id ėjai, kad patvirtin a vien pra­ bėgom is pažvelgu s į vienos iš seniausių Europos c iv iliz a c ijų kilm ę. Štai jie k eliais žodžiais.

О.

V.

M IL A Š IU S

N es m istiškoji rasė. nusilei­ dusi iš spindinčio plokščiakalnio, k a lb ė jo sanskritu. Šiandien jos šakos, išsisklaidžiusios ir. pasau­ lio nelaim ei. susvetim ėjusios vien a kitai, kalba prancūziškai, an glišk ai. itališkai. vokiškai, g ra ik išk a i, lenkiškai, rusiškai, tačiau m otininė rasė išsaugojo savo kalbą gry n ą nuo pat brah­ manų apreiškim o skaisčiųjų lai­ kų (tem ps innocent): tokiu būdu mūsų valstiečiai, g a l dvid ešim t tūkstančių m etų prabėgus nuo išėjim o, tebešneka kalba. kuri taip artim a sanskritui, kad len g­ va i suprantam a kitiem s lem tin go­ sios rasės ainiam s — šiu olaik i­ nės In d ijo s g yven toja m s. Taip. prabėgus dešim tim s tūkstantme­ čių po atsiskyrim o, lietu vių k il­ m ės Jūrininkai bendrauja su X X am žiaus tauta šven tąja brahmanų kalba!

A š nenoriu ilgia u sustoti ties istorin e praeitim i šios kone pa­ sakiškos šalies, kuri yra mano m otina ir jūsų tolim a promotė.

T ie keli žod žiai galb ū t pažadino lab ai senus prisim inim us. snū­ duriavusius jūsų sąm onėje — aš nenoriu versti jus virp ėti.

K a ip kad didžiosios ir kilniosios šven tra ščio m oterys. L ietu va yra m otina su sopančia širdim i. P a ­ skleidu si savo įtakos šviesą bar­ bariškum e skendinčiose kaim y­ ninėse tautose, vy ra vu si tarp šiaurės tautų, davusi L en k ijai didžiausius karaliu s Jngallaičius. L ietu va šim tą dvidešim t metų. nuo 1795 ik i 1915, išbu­ v o svetim šalių tironų.

R usijos carų, va ld žio je. Ir nežiūrint ne­ su vok iam o lem ties žiaurum o, b o­ dama įk in k yta į barbarų jungą.

L ie tu v a — ištikim a va id ilu tė p a ga rb ia i sau gojo šventą ugnį, tą d vasin ę liepsną, kurio# že­

miškasis pavidalas. A m žin o ji U g ­ nis. iki X IV amžiaus liepsnojo šven tyk los aukure V iln iu je, mū­ sų sostinėje.

Kankinam a ir - išjuokiam a, ji d avė Europai ir žem ei filosofu s Im anuelį Kantą ir T o vjan sk i, poetus A d om ą M ic k e v ič ių ir N orvid ą , tautos d id v y r į K osciuš­ ką — aš čia išskaičiuoju tik garsius vardus, artim us visoms žemės tautoms, nes laikas n e le i­ d žia. o žym ių lietu vių sąrašas, d ie v a ži, ilgas.

N e, aš nenoriu ilgia u sustoti ties istorine L ietu ­ vos praeitim i. V ie to je to aš ap­ sakysiu jos skausmą ir pažemU nimą. suteiktą keturių vok iečių oku pacijos metų. bei kančias, su­ teiktas bado ir b o lševik in ių ar­ m ijų įsiveržim o.

Nes aš atėjau kalbėtis su Ju­ mis ne apie vak aryk ščią, kančios išaukštintą Lietu vą.

A š m yliu skausmą — jis yra puikus ir vaisin gas; tačiau tik džiaugsm as tėra šventas.

Ir džiaugsm as, prancūziškai v a d i­ namas lib erte (e t ju stice), bun­ da pasaulyje. T a ig i aš kalbėsiu apie naująją L ietu vą, šian dien i­ nę L ietu vą ; apie tautą, kurios nepriklausom ybę Taik os K o n fe ­ ren cijos nariai įvertin o kaip vien ą skubiausių u ždavinių, kaip svarbiausią naujosios R ytų prob­ lem os mazgą.

T a ip . aš atėjau kalbėti apie g y v ą ją Lietuvą, apie jusu išlaisvin tą, jūsų d id ­ vy rių auka išgelh ėtą L ietu vą!

Jei L ietu vo s p raeitis menkai težinom a, tai dar mažiau žin o­ mas tas vaidm uo, k u rį , ši šalis su vaidino visu otiniam e k o n flik ­ te. Ir vis d ėlto mūsų tautinio herbo ra ite lis sidabro šarvais ir baltasis žirga s, p agim d ytas tos pat neatm enam os tra d icijo s kaip ir A p ok a lip sės riteris bei b alta­ sis žirgas, toli gražu n ebu vo pra­ šalietis M arnos stebukle.

P risim en am a, kad 1914 metų ru g s ė jį, kai vo k ie č ių arm ijos s to v ė jo prie P aryžia u s durų, R u ­ sija tučtuojau, kaip ir bet kuria

S a v o kilme, kalba, kultūra ir ypač charakteriu visai svetim a triukšm ingiem s slavam s, taip il­ ga i Ją engusiem s, L ietu va s k el­ bia visišk ą p ilietin ę nepriklau ­ som ybę teritorijos. ap gyven tos šešių su puse m ilijon ų lietu vių ir susidedančios iš Vilniaus. G a r­ dino. Kauno, Suvalkų gu b ern ijų ir dalies M insko gu b ern ijos bei R ytų Prū sijos arba M ažosios Lietu vos. Valstybės sostinė, se­ nasis V ilnius arba V ilna, tam lik ra prasme yra Lietu vo s širdis ir šventasis miestas. Būtent čia kadaise buvo V isuotinės D ie v y ­ bės šventykla, būtent čia liep s­ n ojo arijų A m ž in o ji U gnis. N e ­ reik ia liesti Vilniaus, mūsų sos­ tinės. Tiem s iš mūsų kaimynų, kurie p ern ely g u žsispyrę šiuo a tžvilg iu , aš patariu saugotis šventos ugnies, am žinai liepsno­ jančios mūsų sie lo je , galyb ės!

Lietu viai, esantys š io je salėje, aš kreipiuosi į Jus. A r yra pasau lyje toks lietu vis vals­ tietis. m iestietis ar didikas kuris nebūtų pasiryžęs atiduoti savo g y v y b ę už V iln ių , mistinės ugnies tubernakulį? Nes mes prlsiėm ėm e ant savo pečių d ie v iš ­ kąją kryžiaus naštą, ir k rik ščio ­ niškas tik ėjim as g y v a s mūsų širdyse; tačiau mes neištrėm ėm e iš sielos Am žinosios U gn ies š v ie ­ sos ir karščio.

Ir ši m eilės ir g y v e n im o liepsna. ta tobuloji Apraišk os form a spindi musų m e ilė je tėvų šaliai bei mūsų p o e z ijo je ir dainose.

Praėju s šešiems k atalikybės amžiams, ji tebešviečia valstiečių p irk e lė ­ se. Ja rūpinamasi kaip vaiku. Šeim os g a lv a nakčia ją prtdeng la pelenais, ištardamas sakra­ linę form ulę: ..Šventa G a b ija, būk ram i ir sve ik a "; Ilsėkis. A m žin o ji U gn ie, ilsėkis per ilg ą naktį ir ram ybę sutelki mums.

Ne. A m žin o ji U gn is liepsnoja ne tik musų sie­ lose. bet ir mūsų namuose: ir kai. n elaim ei, ji užgęsta. visa šeim yna ged i. nes A m ž in o ji U g ­ nis yra G yven im as ir M eilė, o Jai užgesus Išsilaisvina T a m sy­ bių ga lyb ės, tuštybės, v a ld in g u ­ mo ir m irties dvasios.

A š pats ilg a i nešiojaus šią u gnį s a v y je Iki pat tos die nos, brolau Ilriu jė, kai b roliai man parodė ją g y v ą ir* m ate­ rialią po šiaudiniu Lietu vo s v a lstiečio stogu. M ano b roliai, čia esantys, aš atiduodu Jums

pagarbą, nes būteni jūs jūs. prancūzai, p arod ėte m ankė lią. Tą dieną supratau, k iek ga lios, kiek paguodos turi s a v y je šie žodžiai: Jauna lietu vių de­ m okratija, neatm etęs visus as­ m eninius rūpesčius, tėvyn ės la ­ bui aš a tid a via u visą g a lią d v a ­ sinės liepsnos, tos A m žin osios U gn ies, kuri apšviečia mus jus ir mane.

N au ja era a tsiveria mums visiem s! Senasis pasaulis su­ d re b ė jo iš pat pam atų: a tė jo metas, kuris yra tarsi m alonės sm ūgis senosiom s vertybėm s, išsekusiom s doktrinom s, b e v a i­ siams režim am s. T ačia u g r i o v i ­ mo darbas dar nėra pasibaigęs, o Jau vien a šalis, a m žin o jo p r i­ sik ėlim o te ig ė ją , sen ia u sio ji iš Europos šalių, a rijų prom otė. p ak ilo iš griu v ė s ių , pilnai pasi­ ruošusi atstatom ajam darbui. Š io ji šalis, kurios vardas u žva ld ė m ano protą ir Jausmus, tai L ietu va . A š noriu jum s at sk leisti ją. A te ik it. M in tim is nu vesiu Jus į s v e č ią kraštą, ūką notą, glūdų, šnarantį... Š tai ir pasienis lenkų žem ių; žinia, jau šiauresnių, tačiau vis dar spal vin gų . D ar m osteikim sparnais - aure. Jau skrendam e p er ša lį, kur k iek vien a s daiktas turi blausią atm inim ų sp alvą.

Ap g au b ia mus vandens le lijų kva pas, plėkstančių m iškų garai.

T a i L ietu va. Litu an le, tai Ge dim in o ir J o g a ilo s žem ė. A te iv e ria mums susim ąsčiusi šalis, kurios vėsi. dulsna padan gė tu ri visą pirm apradės g im in ės gal vumą. J I nepažįsta prabangos liūdnos — subręsti. P o septynių žiem os le ta rg o m ėnesių nubudus ji šoktelia pa va sa rio stalgioj g r o ž y b ė j, o ru g s ė jo v id u ry nau Ji a to ia i, tik nebe nuo vasaros pabudę, ju o d va rn ių kranksmais jau skelbia ilg ą žiem ą.

Tad;, lietu višk ų jų vasarų k vapsn is už le id žia v ie lą rudeniniam dvelks mul. kuris yra ly g siela Lietu vos. Sald rū k štis kvapas, n elyg nant Išvirtu slo karšinčiaus tru džio, samana užkloto, ar ly g p< niok ojan čios liūties, kai vasa: > Jau b aigias. B alzga n a šviesa dr luoja klony, o g e ls v a m igla ru gulus ant m iškų, ir tylų sauk veid ą niaukia ik y r lų m inčių n\ kūmas. N ors dar nesnlgo. pa plukusluos k eliu os ratus pake čia rogės. Nuo upės smelkias | per laikus iinų m arkų tvaikas G a lo p iškrin ta la p k rič io snu g a i. o vak a ra is s a rg in ia i šum> vėl užtraukia sa vo b e g a lin ę šne­ ka su v ilk a is iš seno m išk skendinčio rukuos. į šią tat a plin ka, d eja. perdaug g r e it brū kšteltą. ргнSysiu Jus n u kelti eilėraščiu s dainas, kurios g e ria u nei visa j ką pridu rt g a lė č ia u prie sa pasak ollm o. Jums a tid en gs rr>' nos tė vvn ės sielą. D a u gelis da! nų. kurias iš g irs it, k ilu sios > pat g ilio s sen ovės, tačiau ėdė raščlal. kuriuos m an bus Jumsk aityti m alonu. yra šiuolaiki nių poetų k ū ryba. N es L ietu 'kupina menn ir m in ties atgimi irto. N u trau kdam i ryšiu s su mantikų tra d ic ija , mūsų poetąnusimeta s v e tim š a lių r Ubu* ku riais a p v llk ę sa vo mūzas v o Jų tėva i.

J ie teisėtai lš\ii‘ lenkų kalbą iš sa vo knygų visišk a i su g rįžd a m i p rie tau*1 nių m in ties ir Jausmo šaltinių g r ą ž in o įsta b ia i lie tu v ių kalbai sen lau sląjal Iš eu rop ietišk ų kai bų, tą g a r b in g ą vietą , kuri b u vo ja i skirta.

Š IA U L IA I

3

VA CLO VU I ŠIUGŽDINIUI ATMINTI (1911. VIII. 29 K łf*

p r r .t* * .

M n * wt a j * * ,

t a r t i ] * * . Paat traukte ifi m e*v tarpo paskutinieji laisvos L ie ­ tuve* žmonės — žilagalviai, tauros.

M fiin t d t v r ...

O meat... ...skurdi K auno gatvių vtlkyitė, darbas spaustuvė.

Je. o mokslas — vakarais.

1032 m. pradėta studijuoti romanlstiką Vytauto D idžiojo universitete, o baigta — 1930 ra. Nansi universitete prancūzų literatūrą.

1936 m. lilelsta vienintelė eltėraš( Ц knygelė „A m žin i stabai".

Karas. P o k ario metų že­ minanti. Įbauginta inteligen. to būtis, kova dėl duonos kąsnio, — ypač neišsižadė­ jusiems. 1950 m. atimta teisė dirbti p ed ago go d a rb ą . V ers­ ta R. Rolano „U žb u rto ji ste­ la ", ,, Žanas K ristó f as".

P M erlm ė „K o lo m b ą ". F. VIJono, A. Rem bo, T. GotJė, P. V aleri.

F. Zam o. S. P e g l poezija, religin ė literatūra.

1975 m. ryžtasi paskutinia­ jam gyvenim o žygiui — p ra ­ dėtas versti O skaras M ila ­ šius. S a v llaid a pasirodo trys Oskaro M ilašiaus tomai — deja. tik savllaida... ...seno 1alk ra Šėlo nuotrau­ ka — mažas berniukas trum pomls kelnaitėmis.

U žrašas — Jauniausias naujosios L ie ­ tuvos poetas V acys Š iu g ž d i­ ni*. Ir svaiginąs šuolis — nuo mažo dzūkų šilų kaim e­ lio, iš kur atkilo jo tėvai.

Iki Paryžiaus bulvarų . kur buklnlstų parduotuvėlės Se-

• o * pakrantėse, knr sklaido vėjas senus pergam entu* Ir žemėlapius — su burlaiviais, paslaptingais rafitmenlmls Ir salomis, „nugrim zdusiom is žydroj toliausioj laiko g e l­ mėje".

T okia tat y ra lietuviško­ jo etoso paslaptis — tau pirm oji valstiečių karta virs­ ta Inteligentija, kur! nepasi­ m els europinės kultūros centruose, kuri siurbte i save senosios, dar ne saulėlydžio Europos, tauriuosius syvus.

K ojos — d ar su S lonjų V in ­ cuko klumpėmis, o skaisčio­ se, dailaus lfillpdymo kaktose — V e rg iliju s ir „E neida".

V erlenas ir V aleri, venecijleItŠka vėsa Ir baironifikasis „nobless a b lld g e ". Jau p ir­ m oji karta — štai kokie yr* doros kultūros, brahmanų kultūros palikuonys. Skals­ ios brangakm eniui belieka (taisyti europini apsodą. Šitoksai buvo ir mūsų M o ­ kytojas — visuomet trykštąs l’esprit, visuomet degan ti*, kas g ilią ja Šio žodžio prasme.

V isoje Jo natūroje vyravo aisthesis, visuomet Jame bu­ vo klek g rožio grožiui. ši­ tokio ne(prasto lietuviškoj p ad an gėj, bet būtino kaip rleskonls. T o n egalėjo pa elstl nei pokario gūdumos, nei šeimos našta.

E

Vadinasi, tai buvo ne paviržius, o tam tikra d vasi­ nės stiprybės apraiška, savigyn os form a. Ji, šitoji dvasinė stiprybė, reiškėsi d ar Ir

1988. XI. 22)

tuo. kad Hmvo atlaikyta puo tos stalo pagunda —• neišsi žadėta tikėjimo. Skurdi ir žeminanti pokario Lietuvos inteligento buitis, o iš kitos iusės puota maro metu.

Iteratūros plebėjų Ir chamų rietenos, vagystės. Bet M o­ kytojas Išliko savimi.

f

Buvo gera mąstyti Ir Jausti, kad Laisvės alėjoj, virš apsilaupiusio lombardo, dega lange švieselė. O ten senų foliantų blausaus aukso prietema, žalias lempom gaubtas, prie kurio palinkusi illa poeto galv a.

Sklando skambūs ir lengvi lt perla­ mutras svetimos kalbos žo­ džiai — Ir taip iki ryto, kol pro gebenėm is apaugintą langą, žiūrintį į šv. GertrU dos bažnytėlės šventorių, pradeda gaišinti aušra. G e ­ ra, kai Kaune, kai Lietuvoj yra dar tokių budinčiųjų, Budų. Švieselės jų languose — tai viltis, nušvtečiantt L ie ­ tuvos dvasiai kelione per tamsą. N eapleido Jo sielos stiprybė ir atėjus paskuti­ niajam išbandymui.

Likimo ratui palinkus į paskutinį virsm ą į anapus. į marą.

Jo išvaizdoje, Jo būtyje įsi­ brėžė dar vienas bruožas — rimties, anapuslo susimąsty­ mo. M atydavom e šią žilą galvą prie altoriaus, m aldoje škendėjančlą, paskutiniajam saulės spinduliui įžambiai krintant pro katedros langą.

Sudiev, M okytojau... G ra. žus buvo T avasis kelias —

poeto kelias. K aip g aila, kad mes nebebūsime tokie vien­ tisi. Esame sutrikę, nedarnūs, ir todėl negražūs. N ors klek mums Jūso jo taurumo, gro ­ žės. vientisumo...

Sudiev į tenai. anapus, iš kur nebegrįžta niekas, bet kur žm ogiškoji siela te­ betęsia savąją kelionę — pa­ slaptin gųjų dausų kelionę, težinomą vien Dievui.

A m žiną atilsį duok jam.

Viešpatie, Ir amžinoji Šviesa jam tešviečia. T egu l Ilsisi ra­ m ybėje. Amen.

A. PA TA C K A S P a s k u t in is V a c l o v o Š iu g ž d in io - a n k r a it is —. O . V . M ila š ia u s p je s e s „ M e f i b o s e t a s " v e rt im a s j lie t u v ių k a lb ą . K it ą sezo n ą ši p j e s ė b u s p a s ta t y t a Š ia u lių d ra m o s t e a t re — le d . p .

N u o tr a u k a iš P. a s m e n in io a r c h y v o .

Antanas SM ETO N A

ū s ų R U T A M E . Judame, va­ dinas. esam* g y v i Kari ir su nkiom is s ą ly g o m is , i vis d ėlto k yla mūsų tautos sipratim as S u ly g in ę , kas esą ■ buvę prieš k e lio lik a m etų ir s esame dabar, m atom e daug žangos. P a š o k ė ję p riek in , išdnme b etgi, ko pirm a n ebu vo • taip a iš k ia ! įž iū r ė ję P ir ičlausia pajutom e, kari mums rbe trūksta sa n tarvės Raumės. kaip tie ku rm iai savo tuose. ir dažnai, siekdam i to L netyfila u žsik ertam e k elią m kitiems. K u r lik atsiranda lesnė lietu vių s a u jelė, tuojau rstosi kuopelėm is, o ir*? kuoės eina ru n gčiom is ir ga lą ina K ad ne man, tai ir m*

K

* <ah «* žiūrint y ra aiški ta visu om en in io g y v e n im o Ida S k ir s t y t i s k u o p elėm is ’ als esti naudinga net boti reik a lin ga , kai v e rč ia darbo urnas M ū sų s k ir s t y m ą * ! su

k elia . d eja . ne reikalas. P alm klm e. p a v y z d ž iu i, m u ziką ir dram ą C la. rodos. įv a irių Įv a i­ riausių pažiūrų žm onės ga lėtų su g y ven ti. K u o p elėm is tektų sk irstytis, kai to m eno m ė g ė jų būtų d au g ir kai jie norėtų la ­ vin tis vien a m e ku riam e d a ly k e T u o tarpu ką m atom e? R y g o je .

V iln iu je . Š iau liu ose.

P e te r­ b u rg e (o g a l ir k itu r) bent po d v i s a v a n o rių a rtistų kuopi, bent po du choru, ta ig i visu r bent po d v e je tą ir niekur po v ie n ą tik rą U žein a kam e k a rščio ūpas. tai Ir p ra g y sta scen o je b lo g a i sude­ rintas choras, tai ir pavaidina ne k a ip su sitvark iu si dram os k u o p elė. V akarų recen zen ta i pa­ rašo la ik raščiu ose, kad vakaras p a v y k ę s ar n ep a vyk ęs, kad ar tįsta i a tlik ę savo roles vien i ge riau, k iti b lo g ia u , ir tiek Pra ėju s k arščiu i, v ė l viskas d in g s ­ ta: artista i, kurį laiką buvę su rin k ti, išsib lašk o, o a p ie Jų v a ­ dovu s n iek o n e b e g ird ė ti

M M I I I I I I 11111111 t i l l > 11111 • I si l t I I I I I I i I i

i

UO PELES g in č io ja s i ir barasi dėl d y k o g a lo , o Čia jom s trūksta žm onių darbininkų . Jau ap ie dešim tį m etų yra praėję, k a ip lie tu v ia i vieša i scen oje ėm ė va id in ti ir statyti chorus, o lig š io l dar ne­ turi n ieku r nė sa vo n u olatin io lie tu v ių choro, neturi nė vienos p astovios v a id in to jų trupės. Iš kur turės, kad mūsų viskas tik tam kartui d arom a0

K

N o rim e , kad per ren gia m ą va k a rą padainuotų choras, tuojau skubotai Ieškom e v e d ė jo , ra n k lo ja m e choristus, b ė g io ja m e. prašln ėjam e.

Susiranda g e ­ rų dain in in kų , bei nemaža p ri­ siren k a ir tok ių , k u rie tik statis­ tais esti. M atai scen oje dau g iš­ sižio ju sių . bet m aža d a in u oja n ­ čių. D id eliu va rg u surinktas dainininkų bū rys po vak aro išsisklalsto P r ir e ik ia kitas va k a ­ ras k e lti vėl nauji žmonės, v ė l Jie tenka iš naujo d erin ti T a ip esti k ie k v ie n ą kartą k iek ­ vien ą p ra m ogėlę

y d a N e k ita ip k lo ja si ir va id in to ­ jų trupėm s.

T a ry tu m kuriasi atskiros m ė g ė jų ku op elės, ta ry ­ tum Jos g y v u o ja , bet koks jų g y ven im a s? Jau va k a ra s po n o­ sim. o visa dar p a k rig a tebėra n ežin ia, n ei ką. nei kas vaidins.

D ažnai tik p rieš pat vak arą pa­ sigen dam a. kad nėra d ek o ra ci­ jų . nėra kostium ų artistam s. K o ­ kia ruoša, toks ir vaidinim as.

T a ip d irban t, mūsų scenos m e­ nas n ep a gerės. J o b e v e lk tokio pat tebesam a, k o k io būtu prieš d ešim tį m etų. T ik dabar p la ­ čiau ir dažniau vaidinam a.

P IE sodžių daug nekal­ bu. S o d ž iu je scena dar n eseniai y ra tepasirodžiu si — ir Ji tenai tu ri tru pu tį k i­ tok ios reik šm ės iš lie tu v ių m ies­ tiečių teatro mes tu rim e teisę d au giau reik a la u ti. Č ia yra k a ­ m e ir iŠ ko p a sim o k yti g e r i a u v a i d i n t i ir g e r i a u dai­ n u o t i . o ypač g eria u su g y ­

A

venti.

Len k ai daug stipresn i už mus.

V e n c lo v o

o ar jie sk a id osi kuopelėm is? Jų V iln iu je pati stiprum a, jų in te ­ lig e n tų čia l ig soties, o tuo ta r­ pu v is i m ė g ė ja i artistai susi­ būrę v ie n o je „ L iu t n ė je " . Len k ai turi v ie n ą g e r ą o rk estrą , v ie n ą g e r ą chorą ir v ie n ą pusėtiną m ė g ė jų v a id in to jų ku op elę. Im ­ tų sekti lie tu v ių p aveizd u — tik ­ ra i v is o to nebetektų.

V iln iu je lie tu v ia i turi dvi k u op eli v a id in to jų . du choru, neturi nė v ie n o ork estro. Bet ir ką turi, tai labai nežym u A b ie jo s e k u op elėse yra g e rų artistų. nusim anančių apie dramą. D irb d a m i iŠ v ie n o .

Jie tik ra i d au giau ir. kas s v a r ­ biausia. g e ria u \lsa atlik tų . P o vien ų kitų m etų lie tu v ia i, iš v ie n o d irb d am i, susilauktų g e ­ resn io V iln ia u s tea tro ir g e r e s ­ n io choro.

M um s turi rū p ėti ne vien as V iln iu s. T o k io s pat atm ainos yra ge id žia m o s P e te r b u r g e . R y g o je . Š iau liu ose ir kitu r, kur v ra dau giau lietu vių .

A S d a ry ti? K a ip skyląs daik tas su lip d y ti? N e b ū ­ kim e tok i šakoti ir tok i netalpūs. k a ip lig š io l būdavom e, kada iŠ t r ijų žm onių n o rė d a v o ­ me d a ry ti k etu rias kuopeles.

K ito va isto tai y d a i nėra

K

„ v ilt is " .

Kalba, syta

1910,

N 34.

skyryba ir ratyba

netai­

11) 111I I " 1111 i 111111111MI I M 111111111111111 ■ 111111111111M111111111111111111111111« 111

________________________________________ -

Š IA U L IA I

4

N o r in č ių jų d au g* o b ilie tų m a ž a ... N e n u o s ta b u , ju k Š ia u lių d r a m o s t e a tr e

p r a s id e d a t r e č ia s is

Į/į

lie tu v ių d r a m a t u r g ijo s fe s tiv a lis !

G R U O D Ž I O

12 d. IŠKILM INGAS FESTIVALIO

ATID ARYM AS.

LIAUDIES MUZIKOS TEATRO SPEKTAKLIS ««MANO KANKLĖS PAAUKSUOTOS»»

Konkursiniai spektakliai G ruodžio 13 »1.

V. Jasukaitytė. Ž IL V IN A S . Š iau lių dramos teatras,

LIETUVIŲ DRAMATURGIJOS FESTIVALIO Vertinimo

N u o s t a t a i

komisija

Gruodžio 16 d, K. Saja Ž E M A IČ IŲ P IK MUO. K laip ėd os dram os teatras.

V. Vasiliauskas L T S R k u lto m s m in is t e r ijo s tr a lr ų s k y r ia u s viršininkas. v e ik ė jų s ą ju n g o s v a ld y b o s pre/.ldiuR. Adomaitis L T S R tea m o pirm ininkas, I. Aleksaitė m enotyros mokslų daktarė. t r a t r o lo g ė .

A . Andrtuftkev lėtus dailėtyrininkas.

V . Daunys — žurnalo ..M enas" vyr. redaktorius.

Z . Dautartas L T S R kultūros m in isterijos mužikus skyriaus re­ pertuaro redakcinės k o le g ijo s narys.

D. Kadžlulytė L K P C K kultūros skyriaus atsakinga darbuotoja.

R. Marcinkevičiūtė teatro kritikė.

A . Samultonis filo lo g ijo s mokslų daktaras.

K. Stoškus filo s o fijo s mokslų kandidatas.

Gruodžio 17 d.

B. Sru oga. B A IS IO J I NAK­ T IS .

Kauno valstybinis dramos teatras.

S. Šaltenis — dram aturgas.

A . Zalatorius filo lo g ijo s mokslų daktaras.

E. Cicėnas Šiaulių m uziejaus ..Aušra" direktorius.

P A S T A B A : vertin im o kom isijos pirm ininkas išrenkamais per p ir­ m ą jį vertin im o k om isijos posėdį atviru balsavim u.

Gruodžio 14 d.

A M atutis. K d l.E S S U N K S .

K auno valstybinis lėlių teat ras.

Gruodžio 15 d.

J. M arcinkevičiu s.

KATED­ RA. P a n e v ė žio dramos teatras.

Gruodžio 18 d.

B. Sruoga A IT V A R A S SĖJAS. V iln ia u s teatras ..L ė lė ".

Gruodžio 18 d.

V. Kukulas. R . Tuminas. Č IA N E B U S M IR T IE S .

V alstyb in is akadem inis dra mos teatras.

Gruodžio 21 d.

A Škėma. Ž V A K I D E (M aža Jame teatre). Š iau lių dram os teatras.

Gruodžio 22 d.

B a ig ia m o ji k on feren cija.

S|S pektaklių 30 mln.

NEGAVĘ

TEI

B IL IE T Ų

I

K O N K U R S IN IU S

G A L N U S IS Y P S O S

..R Y T O

Dalyviai

S p e k t a k l ių

Na, o tiems, kurie liktų lau­ ke. už teatro durų. apie festi­ vali pasakos mūsų leidžiamas biuletenis

K ituose ...Jono

numeriuose

skaitykite:

4t

d. V .

m it o lo g ija

G r u o d ž io

ir d a b a r tin ė k u lt ū r a " .

M.

K a rč ia u s k e * . L .

T ru s k a . „ 8 a is io s io s

„R a š y t o ja s

p o k a rio

M ek o esė.

G r u o d ž io

14 d. A .

Z a la to riu s , „ i š e i v i jo s R e n g i n ių

.G ražinos M areckattės ,,P a ­ g ir ia m ą jį žod į S ta gn a cija i"..

p ra d ž ia

G r u o d ž io

.ekspresin form aciją apie fes­ tiv a lį /spūdžius, in terviu , ku­ luarų naujienas..

KARTĄt

R E N G IN IU S .

L A IS V A S .

F le ita

P O E Z IJ A "

„ S e p t y n ių

g ro ja

14 d . A . S tra z d o

A.

v a s a rų

g ie s m e s "

s k a ito

a k to rė

e ile s

G r u o d ž io 16 d. S. G im ž a u s k o , a k to riu s R. A b u k e v ič iu s -

sk a ito

A.

a k to riu s

B aran a u sko ,

G r u o d ž io 4 7 d. A k to ria u s K . G e n io P a u la u s k o k ū ry b o s v a k a r a s .

G r u o d ž io

nak

1S d. O . M ila š ia u s

e ile s

G r u o d ž io I f d . V . M a č e r n io L . S te p o n k a itė , V . K lim a s,

e ito s

ir d am ų s k a ito

A.

V.

La tė n as.

K u d ir k o s

a u to ria u s

a k to r iu s

sk a ito

G r u o d ž io l t ) d . K a p s u k o d ra m o s te a tro tie m s, k u rie n u o m a n ę s a t s it o lin o " .

P.

bei

e ile s

sk a ito

a t lik ė jo

V e n c lo v a s ,

a k to r ia i K . M a c ija u s k a i.

p o e t in ė

k o m p o z ic ija

„V e rg a i

G r u o d ž io 22 d. „ N a k tie s p o e z ijo s ž v a ig ž d ė s " , sk a ito m ė g sta m ia u sių p o e tų e ile s .

k u ltū ra ir L ie t u v a "

L ie t u v o s

teatrų

a k to re i

S p e kta klių p ra d ž ia 23 v a l. SS min.

S v e č ių lauk ia m e n u a 23 vet.

11 v a l.

DĖMESIO! 4. „T a u tin is

M ETU

V E IK S

atg im im as ir

S lO S

k u ltū ra "

2. „Lie tu v ių 3.

PARO DOS: (iš „ A u š r o s "

(

m u ziejau s

t a u t in i

p a re n g ė

SI M O L IO M E N E.

Spaudė

..T itn a g o

A n tan o

lia u d ie s s k u lp tū ra " K rišto p a ičlo

(iš „ A u š r o s "

a k v a r e lė )

—

V alentinas D ID Z O A L V IS V ladas

spaustuvė.

( r e d a k t o r iu s ) .

m u z ie ja u s

„ L ie tu v o s

4. „ L ie tu v o s sce n o g ra fijo s isto rijo s p u s la p ia i" z ie ja u s tondųj.

fondų).

«razina

R

G r u o d ž io 21 d. V . M y k o la ič io - P u tin o , B , B r a z d ž io n io , M , K a rč ia u s k o , A . A . Jo n y n o , V . 8 r a z iū n o , B . M a č io n io e ile s skaito ak to ria i K . Tum k e v ič iu s , O . D a u ta rt a it ė , A . V e n c k u s , I. M , L e o n a v ič iū tė , S . Ja k u b a u sk e *

ir

G r u o d ž io 20 d. t * . 30 val. D id ž io jo je s c e n o je ko n ce rtu o s Skria u d žių lia u d ie s a n sa m b lis „ K A N K L Ė S " — „S k a m b ė k ite m ano k a n k lė s" .

F E S T IV A L IO

Y.

R a d z ik y n a s .

G r u o d ž io 4 J d. A . S tr a z d o , M a ir o n io , O . M ila š ia u s , L . Š im k u tė s , J- M * k o , i. M a r c in k e v ič ia u s e ile s s k a ito a k to ria i V . J e v s e je v a * , R. Jo v a s L . K o n d ro fa itė . L . M a rtin o n y t ė , A . P r e id y t ė .

s it u a c ijo je " .

doku­

...R etro" s k ilty je Antam i Sm etonos m intys apie kitas mū­ sų ydas ir dar apie šį bei tą...

(Ė J IM A S

1J d. S. G e d o s

12 v f l .

Sv o čių Įsu ktam e n u o

DAR

F E S T IV A L IO

T E AT R E ЛтаИМК

K o c h a n s k y tė .

G r u o d ž io 20 d. „ L ie t u v o s sc e n o s ž v a ig ž d ė O n a R y m a it ė " .

D a ly v a u ja A . V e n g r is , V . T ru s k a u s k a itė , a k to ria i V . K o c h a n s k y tė R im a i B a g d z e v ič iu s .

..A n tan o Škėm os straipsni apie Iš e iv ijo s teatro problem as...

...apie Joną Jurašą — mentus ir argum entus...

K u b iliu s .

P A B A N D Y K IT E

K IT U S

\

tvirtin a L ietu vo s T S R kultūros v e ik ė jų sąjungos va ld yb o s prezl

...N A K T IE S lie t u v ių k u l­

G r u o d ž io 1Ш Л. A . S a m u lio n is. „ 8 . S ru o g a — is to r ija ir ra š y to jo le m t is " .

A t s im in im a is d a lin s is 8 . S ru o g o j g y v e n im o liu d in in k a i J. P e s e c k ie n ė ir L . P u s k u n ig is .

G r u o d ž io

B IL IE T Ą

M IN T Y S "

G r u o d ž io 4* d. V , Z a b o rs k a itė . „ K a t a lik y b ė : p o ž iū r ia i ir v e rt in im a i l i e ­ tu v ių iit e r a t ū r o je ” . V . V ė b r a . „ D v a s in in k ijo s v a id m u o lie tu v ių ta u t in ia ­ m e a t g im im e " . V . D a u n y s . „ K a t a lik y b ė ir n ū d ie n a " .

A . K a ja c k a s . „ K a t a lik ų b a ž n y č io s in d ė lis lie tu v ių k u lt ū r a i" .

G r u o d ž io 17 d . R . G u d a it is , ty s lie tu v ių k u lt ū r o je ” .

N E N U S IM IN K IT E .

M O K S L IN IN K A IS

G r u o d ž io 11 d. M . L u k š ie n ė . „ K u ltū r in ė s a tm in tie s p ra ra d im a s ’' . A . G a i­ ž u tis . „ L i e t u v io c h a r a k t e r io v a iz d a v im a s m e n e " .

S. Ž u k a s. „ I š ta u tin io a tg im im o is t o r ijo s " ( K . D o n e la it is ir S . D a u k a n ta s).

pradžia

v e rtin im a s

V ertin im o kom isijos nutarimą m inistras ir Lietu vos T S R teatro dium o pirmininkas.

S P E K T A K L IU S .

G r u o d ž io 4 ) d. J. M in k e v ič iu s . „Ž m o g a u s b ū tie * s a m p ra ta t ū r o j e " . R . O z o la s . „ T a u to s su g rįž im a s į s a v e ” .

G r u o d ž io 44 d. N. V ė liu s . „ L ie t u v ių D . S a u k a . „ T a u to s a k a ir n ū d ie n a " .

visi dram os ir lėlių teatrai su 1988 m etais pastatytais lietu vių

F estiva ly je parodytus spektaklius vertina respu blikin ė kom isija.

F estiva lio d a lyvia i — režisieria i, aktoriai, dailin in kai ir k om p ozito rial už geriausius darbus vertin im o k om isijos nutarimu apdova nojami fe s tiv a lio diplom ais ir prem ijom is.

M AŽAJAM E

PROGRAM A

tikslas

F e s tiv a ly je Vurl teisę d alyvau ti vienu ar dviem geriau siais, 1987 dram aturgijos spektakliais.

L A IM E IR G A U S IT E A T L I E K A M Ą I R Y T IN IU S S U S IT IK IM U S S U

KULTŪRINE

Festivalio

Skatinti teatrus stalyti geriausius lietu vių klasikos bei nūdienės dram aturgijos veikalus, ak tyvin ti teatrų kūrybinių darbuotojų daly va v Imą Lietuvos nacionalinės kultūros a tgim im e. nuolat g e rin ti spektaklių meniškumą, jų betarpišką au k lėja m ą jį p o v e ik i žiūrovui.

D a n g u o lė

fo ndų).

b a ž n y č io s " . ( I i T e a tro Ir m u ziko s

M 1KI LK N 1E N F .

V E R T E L IS .

Tira ža s 8000 e g z

K aloa 0 .5 0

ru b

t ’ lib k .

Nr.

65.18