Sveiki, nemažai kultūrinių projektų, surengta meno darbų parodų, susitikimų su žymiais žmonėmis, organizuota įvairių edukacinių renginių, mokymų kolegoms ir visuomenei – visko išvardyti neįmanoma. Papasakojome tik apie pačius reikšmingiausius, daugiausia dėmesio pelniusius projektus ir renginius. Rasite šiame žurnale ir bibliotekininkų rekomendacijų įvairaus amžiaus skaitytojams, kokias naujausias knygas vertėtų perskaityti, interviu su bibliotekos svečiu ir aktyviausia bib liotekos Metų skaitytoja, informacijos apie seniausią lietuvišką knygą, saugomą bibliotekoje, mobilią inovatyvių technologijų laboratoriją, kurią ypač pamėgę vaikai ir jaunimas. Tikimės, kad Jums patiks ir kitos žurnalo rubrikos. Malonaus skaitymo ir iki susitikimo Aušros alėjoje 62!
Jūsų rankose pirmasis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos leidžiamo žurnalo „Aušros alėja“ numeris, skiriamas pirmą kartą bibliotekoje vykstančiai Šiaulių knygų mugei 2016 „Skaityk – būk asmenybė!“ Toks žurnalo pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – juk su Aušros vardu Lietuvoje nuo XIX a. pabaigos siejamas aušrininkų judėjimas dėl lietuviško žodžio, lietuvybės puoselėjimo. Simboliška, kad netoli bibliotekos stovi paminklas kalbos ir kultūros tradicijų kūrėjams – Dalios Matulaitės skulptūra „Aušra“. Be to, Aušros alėjoje yra įsikūrusi viešoji biblioteka – daugiafunkcis apskrities švietimo ir kultūros centras, kuris, galima sakyti, tęsia aušrininkų pradėtą darbą. 2016 metai yra išskirtiniai. Jie paskelbti Bibliotekų metais – tai dar viena priežastis, paskatinusi mus kalbėti apie nuveiktus darbus. O jų būta tik rai daug ir gražių! Per šiuos metus įgyvendinta AUŠROS ALĖJA Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos žurnalas 2016 RUDUO / 1 ISSN 2424-6182
Numerį rengė:
Laima Juzulėnienė (vyr. red.) Bronius Maskuliūnas Ekaterina Prakapenė Neringa Rutkauskienė Nijolia Kasparavičienė Urtė Vaserienė
Nuotraukos
Maketuotoja Rasa Šeikuvienė
Spausdino
AB spaustuvė „Titnagas“ Vasario 16-osios g. 52 LT 76291 Šiauliai Tiražas 500 egz.
Ievos Slonksnytės
Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.
1
Redakcija
www.savb.lt l.juzuleniene@savb.lt Tel. (8 41) 39 99 68 Aušros al. 62 LT 76285 Šiauliai
Kalbos redaktorius Robertas Gedrimas
TURINYS APIE MUS
Direktorius dr. Bronius Maskuliūnas apie bibliotekos paskirtį ir funkcijas
3
GEROJI PATIRTIS
Sėkmingiausių bibliotekos projektų, renginių, parodų ir konkursų apžvalga
BIBLIOTEKOS SVEČIAS
Dr. Vaclovas Bagdonavičius apie individo ir tautos ryšius pagal Vydūną
TARP MŪSŲ
Interviu su aktyviausia skaitytoja Birute Kuiciene
IŠ SAUGYKLŲ LOBYNO
Seniausiai lietuviškai bibliotekos knygai – 200 metų
VAIKŲ IR JAUNIMO ERDVĖ
Naujausios technologijos, skirtos mokymuisi ir kūrybiškumui
SIŪLOME PASKAITYTI
Bibliotekininkų rekomenduojamų perskaityti knygų apžvalga
KŪRYBOS KRAITĖ
Poetės, buvusios bibliotekininkės Genovaitės Žibikienės eilėraščiai
2
5
10
14
18
22
26
31
APIE MUS
Direktorius dr. Bronius Maskuliūnas
Apskrities viešoji biblioteka – daugiafunkcis regiono kultūros ir švietimo centras Bibliotekos samprata, paskirtis ir funkcijos per pastaruosius kelis dešimtmečius gerokai pakito. Šiuolaikinė biblioteka toli gražu nebėra tik knygų išdavimo / priėmimo vieta. Viešoji biblioteka – tai moderni informacijos saugykla, daugiafunkcis kultūros ir švietimo, mokymosi visą gyvenimą centras, bendruomenės būrimosi vieta.
Renovuotos, modernios bibliotekos patalpos leidžia kokybiškai atlikti tradicinę ir vieną iš esminių bibliotekos funkcijų – aprūpinti gyventojus universaliu dokumentų fondu, kuris yra gausiausias regione. Šiandien biblioteka turi būti pasirengusi užtikrinti pačius įvairiausius visuomenės informacinius, edukacinius ir kultūrinius poreikius, skleisti naujas žinias ir idėjas visuomenės
socialinei, kultūrinei ir ekonominei pažangai. Tai ir daroma – per metus mūsų bibliotekoje organizuojama apie 250 įvairių renginių, kuriuose apsilanko per 165 000 lankytojų. Turint galvoje mūsų miesto gyventojų skaičių (2016 m. per 103 tūkst. – red. pastaba), šis rodiklis yra įspūdingas. Pasiekti, kad visi tie renginiai būtų kokybiški, kad lankytojai būtų jais patenkinti, kad gyvas būtų grįžtamasis ryšys, – ne-
3
APIE MUS yra naudingos ir veiksmingos ir kad ateityje regiono viešųjų bibliotekų bendradarbiavimas tik stiprės – telksime jėgas ir siūlysime bendrus projektus, galinčius padaryti reikšmingą įtaką visam regionui. Dėl kintančių vartotojų poreikių, besikeičiančios jaunimo informacinės elgsenos vis dažniau susiduriame su tam tikru iššūkiu – skaitymo prestižo mažėjimu, todėl stipriname tradicinius ir ieškome netradicinių būdų skaitymo prestižui padidinti. Tuo tikslu organizuojame įvairias skaitymo skatinimo iniciatyvas, stengiamės pasitelkti netradicines priemones, informacines technologijas, plečiame elektroninių paslaugų spektrą, jų kokybę ir prieinamumą. Apskritai save realizuoti bibliotekoje gali įvairių amžiaus grupių ir įvairių interesų turintys lankytojai. Mažiausiųjų laukia Vaikų literatūros skyrius, moksleiviams įvairių edukacinių užsiėmimų siūlo Jaunimo erdvė, kūrybinę gyslelę turinčiuosius kviečia bibliotekoje veikiantys klubai: Muzikos damų ir riterių, Skaitytojų, Poezijos mylėtojų, taip pat Jaunųjų iliustratorių studija, studija „Paletė“ ir daug kitų. Turime 3D kino salę, veikia vieša interneto prieiga. Organizuojame neformalius suaugusiųjų mokymus, vedame kompiuterinio raštingumo kursus. Bibliotekos erdvėse nuolat eksponuojamos įvairios parodos, vyksta susitikimai su žymiais meno, kultūros, visuomenės žmonėmis. Esame besimokantys, pažangią patirtį taikantys ir skleidžiantys, atviri, partneriški knygų ir kultūros namai. Visada čia laukiame Jūsų.
lengva užduotis. Todėl sistemingai vertiname realią situaciją ir ją lemiančius veiksnius, plečiame paslaugų apimtį, geriname jų kokybę ir prieinamumą. Žvelgiant į ateitį ir turint galvoje besikeičiančius bibliotekų vartotojų poreikius ir kintantį bibliotekos paslaugų asortimentą, itin svarbus tampa mūsų, kaip regiono bibliotekų darbuotojų profesinio tobulinimo organizatorių, vaidmuo. Esame regiono bibliotekų mokymo centras, rūpinamės bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, profesiniu tobulėjimu, inicijuojame viešųjų bibliotekų veiklos tyrimus. Esame tikri, kad mūsų dedamos pastangos
4
GEROJI PATIRTIS
Veikla, keičianti bibliotekos įvaizdį Šiuolaikinė biblioteka yra daugiafunkcis centras. Čia puoselėjamos senos ir kuriamos naujos tradicijos, ieškoma nestandartinių sprendimų ir bendravimo su skaitytojais formų, vykdomi įvairūs projektai, konkursai, mokymai, organizuojama gausybė edukacinių, kultūrinių renginių, inicijuojamos gražios akcijos. Keletą pačių įdomiausių, sulaukusių didžiausio lankytojų susidomėjimo veiklų pristatome žurnalo skaitytojams. Akcijos-atrakcijos kalendorinių metų pradžioje
Susitikimai su žinomais žmonėmis Prezentacinė bibliotekos veikla – susitikimai su žymiais žmonėmis. Kasmet jie vis kitokie, nes juose dalyvauja įvairių žmonių. Nesikeičia tik viena – bibliotekos salė per renginį būna sausakimša. 2016 m. bibliotekoje svečiavosi televizijos ir teatro aktorius, diplomatas Juozas Budraitis, TV laidos „Naktinis ekspresas“ autorė, žurnalistė Jolanta Kryževičienė, sportininkas galiūnas, tituluojamas stipriausiu pasaulio žmogumi Žydrūnas Savickas, kompozitorius, kultūros veikėjas Faustas Latėnas. Šie žymūs Lietuvos žmonės sutiko
Tradicija tapo metų pradžioje rengti linksmas akcijas. 2015 m. į Šiaulių apskrities viešosios bibliotekos (ŠAVB) akciją „Skaityk – nebūk besmegenis!“, kuria pasidalyta socialiniame tinkle „Facebook“, atsiliepė visa Lietuva – daugelyje miestų ir kaimų bibliotekų kiemų išdygo smagūs seniai besmegeniai, kviečiantys skaityti ir tobulėti. 2016 m. sausį bibliotekos darbuotojai, tęsdami tradiciją ir minėdami Tarptautinę sniego dieną, surengė akciją „Čiuožk į biblioteką!“, kuri taip pat sulaukė gausaus būrio sekėjų. 5
GEROJI PATIRTIS
Akcija „Čiuožk į biblioteką!“
mą, naudojant komercinės reklamos kūrimo priemones. Idėjai įgyvendinti buvo pasikviesta visuomenės pripažintų Lietuvos kultūros, kitų sričių veikėjų. Žymūs žmonės dalyvavo dizainerio ir fotografo Vilmanto Dambrausko surengtoje fotosesijoje – reklamavo mėgstamas knygas. Iš meninių fotografijų vėliau buvo parengta kilnojamoji
dalyvauti 2016 m. bibliotekos vykdomame projekte „Skaityk – būk asmenybė!“ ir tapti reklamos veidais.
Paroda-socialinė reklama Įdomi ir kiek neįprasta buvo projekto „Skaityk – būk asmenybė!“ idėja: organizuoti socialinę skaitymo skatinimo rekla-
2016 m. bibliotekoje svečiavosi televizijos ir teatro aktorius, diplomatas Juozas Budraitis.
6
vertėja Dalia Staponkutė, roko grupės „Colours of Bubbles“ muzikantai. Paroda šiuo metu keliauja po Lietuvos bibliotekas. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
Konkursai Pavasarį biblioteka pirmą kartą surengė konkursą „Šiaulių knyga“, kuriuo siekė atrinkti geriausio meninio apipavidalinimo ir poligrafijos Šiaulių miesto leidėjų knygas, išleistas 1990–2015 metais, taip pat paskatinti ir pagerbti miesto knygų leidėjus bei dizainerius. Kitas kasmet organizuojamas Knygų pristatymo konkursas, kurį remia Lietuvos kultūros taryba ir JAV ambasada, vykdomas Vaikų literatūros skyriaus iniciatyva ir visada sulaukia daugybės dalyvių. Šių metų akcentai – poezijos knygos ir šiuolaikinės medijos. Konkurse dalyvavo 10 mokyklų, buvo pristatytos 33 knygos.
Daug „Šiaulių naktų“ lankytojų atėjo į susitikimą su rašytoju, kultūristu Andriumi Pauliukevičiumi ir sporto bei mitybos specialiste Ilka Adams.
paroda tuo pačiu pavadinimu „Skaityk – būk asmenybė!“, kuri rugsėjo pradžioje pristatyta miesto visuomenei. Šioje parodoje, be jau minėtų asmenų, knygas reklamavo bibliotekos globėja, šachmatininkė, didmeistrė Viktorija Čmilytė-Nielsen, aktorius, režisierius, kompozitorius, teatro pedagogas prof. Aidas Giniotis, akordeonininkas Martynas Levickis, dainų kūrėja ir atlikėja Ieva Narkutė, rašytoja ir
Skaitymo skatinimo programos Birželio 1 dieną dalyvavome Bibliotekų metų inicijuotoje skaitymo programoje „Vasara su knyga“. Didžiausias programos iššūkis – penkių apskričių bibliotekų organizuo-
Rebekos Unos knygos „Atjunk“ teatralizuoto skaitymo dalyviai.
Kilnojamoji paroda-socialinė akcija.
7
GEROJI PATIRTIS tikriausiai nenuvyksi“ ir pan. Bet jaunimo tai neišgąsdino. Noras laimėti buvo didžiulis, juo labiau kad rezultatai buvo fiksuojami virtualioje erdvėje – tai skatino dalyvių entuziazmą ir varžybų azartą. Skaitymo iššūkį įveikė 160 dalyvių! Iš viso dalyvavo apie 400 žmonių, kurie perskaitė 2 641 knygą. Pirmieji įveikę iššūkį gavo prizą – kuprinėlę su pagalvėle skaitymui.
tas teletiltas „Vasara su knyga: nuo saulėtekio iki saulėlydžio“ – pareikalavo nemažai visų darbuotojų pastangų, tačiau buvo sėkmingai įveiktas. Tą dieną nuo ryto iki vakaro Lietuvos žmonės tiesioginiame eteryje galėjo stebėti Rebekos Unos knygos „Atjunk“ teatralizuotą skaitymą. Verta paminėti ir netradicinę skaitymo skatinimo programą „Skaitymo iššūkis“, kurioje dalyvavo dešimties Šiaulių ir Telšių apskričių rajonų savivaldybių viešųjų bibliotekų skaitytojai. Vaikai ir jaunimas skaitė pačių pasirinktas knygas ir atliko bibliotekininkų parengtas užduotis. Tiesa, knygų atrankos kriterijai buvo kiek neįprasti: reikėjo perskaityti „knygą mėlynu viršeliu“ arba „knygą su pakvaišusia antrašte“, „knygą apie šalį, į kurią
Netradiciniai masiniai renginiai Šiaulių apskrities viešoji biblioteka, siekdama dar labiau priartėti prie savo lankytojų, šiais metais ypač daug dėmesio skyrė veikloms netradicinėse erdvėse ir aktyviai dalyvavo daugelyje miesto, regiono ir šalies projektų bei festivalių. Liepą biblioteka pirmą kartą pristatė
Mačas su Lietuvos didmeistre, bibliotekos globėja Viktorija Čmilyte-Nielsen.
8
Kūrybinės dirbtuvės festivalyje „Naisių vasara“.
bibliotekoje apsilankė beveik 750 žmonių, daugiausia tai buvo šeimos. Rugsėjo mėnesį jaunimo laisvalaikio užimtumo parodoje „Ką veiki?“, kurioje pristatomos neformaliojo ugdymo veiklos, renginio dalyviai išbandė mobilios IRT naujovių laboratorijos įrangą. Bibliotekos pasiryžimas išeiti į netradicines erdves ir darbas netradiciniu laiku pranoko visus lūkesčius. Šiuose renginiuose apsilankė beveik 2 000 lankytojų, dauguma jų patyrė tikrą atradimo džiaugsmą ir įvertino bibliotekos vykdomus pokyčius.
patrauklią ir turiningą programą vaikams ir suaugusiesiems festivalyje „Naisių vasara“ (Šiaulių r.). Festivalio svečiai galėjo užsukti į vasaros skaityklą ir išbandyti elektroninių knygų skaitykles, padainuoti karaokę, pažaisti stalo žaidimų. Rugpjūtį taip pat pirmą kartą dalyvavome miesto renginyje „Šiaulių naktys 2016“ ir pakvietėme lankytojus iki vidurnakčio apžiūrėti darbo laiku nematomų bibliotekos erdvių, tokių kaip skaitmeninimo centras, saugykla ir kt., išbandyti tradicinių ir naujų, interaktyvių veiklų. Per penkias naktinio darbo valandas
Ekaterina Prakapenė Regioninio bibliotekų veiklos ir vadybos skyriaus vedėja
9
BIBLIOTEKOS SVEČIAS
Dr. Vaclovas Bagdonavičius, filosofas, literatūrologas, Vydūno kūrybos ir Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas
Dr. Vaclovas Bagdonavičius: „Tauta yra neišvengiama duotybė“ Artėjančios prasmingos sukakties – 150-ųjų Vilhelmo Storostos-Vydūno gimimo metinių, kurias minėsime 2018 m., proga – bibliotekoje svečiavosi Vydūno kūrybos tyrinėtojas, filosofas, literatūrologas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas dr. Vaclovas Bagdonavičius. 1988 m. V. Bagdonavičius įsteigė Vydūno draugiją ir jai vadovavo, dabar yra jos garbės pirmininkas. Žinomas filosofas išleido daugiau kaip 10 knygų, įprasminančių Vydūno kūrybinį palikimą ir jo reikšmę Mažosios Lietuvos dvasiniam gyvenimui, parengė leidybai Vydūno raštus (1–4 t., 1990–1994 m.), iniciavo Vydūno palaikų perkėlimą iš Detmoldo (Vokietija) į Bitėnų-Rambyno kapinaites. Už šiuos ir kitus svarbius nuopelnus kultūrai V. Bagdonavičius buvo apdovanotas reikšmingomis premijomis ir medaliais.
10
įtakai, kaip tapti žmoniškesniems. Jo, kaip individualybės ir kaip tautos mokytojo, siekis gyventi dorovingai prisilaikant Dievo priesakų, tobulėti dvasiškai ir pasiaukoti savo tautos švietimui, žavėjo ano meto ir tebežavi dabartinę visuomenes. Kita vertus, norėjo jis to ar nenorėjo, Vydūnui teko spręsti XIX a. pabaigoje Mažojoje Lietuvoje iškilusią lietuvių nutautinimo problemą, sukėlusią rimtą grėsmę tautos išlikimui. Iš to poreikio apsaugoti tautą radosi vydūniška filosofija, vėliau – poreikis rašyti knygas, puoselėti teatro meną ir kita veikla, suteikusi savitumo lietuvių kultūrai.
– Beveik 30 metų paskyrėte Vydūno gyvenimo ir filosofijos tyrinėjimams. Ar paveikė jus kaip nors Vydūno asmenybės šviesa? – Tyrinėdamas tiek metų vienos brandžiausių Lietuvos asmenybių gyvenimą ir filosofiją nori nenori daug ką iš jos perimi. Šita išmintis neišvengiamai daro įtaką. Žinoma, netapau savo idealo kopija, bet visada stengiuosi į jį lygiuotis. – Jūsų nuomone, kur slypi Vydūno fenomenas, jo idėjų nemarumo priežastys? – Aš vadinu Vydūną mūsų tautos, mūsų kultūros žmoniškumo apaštalu. Save Vydūnas priskyrė prie šviesos žemiškame pasaulyje skleidėjų. Jis aiškino tautiečiams, kur slypi žmogaus ir tautos fenomenas, kaip reikia gyventi, kad atsispirtum svetimų kultūrų
– Ar Vydūno filosofija nėra utopinė? – Daugeliui atrodo, kad Vydūno idėjos yra
Vydūno rašytinis palikimas.
11
BIBLIOTEKOS SVEČIAS valgyti, aš noriu gerti...“ – visur tas „aš“ dabar svarbiausias, o ne „aš esu spindulys, aš turiu skleisti šviesą“. – Ką daryti, kad visuomenei globalėjant naujos kartos netaptų abejingos tautinėms vertybėms? – Tauta ir jos kultūra pirmiausia yra dvasinių vertybių sankaupa, kurią gauname tik gimę. Gaila, žmonės tai pamiršta. „Koks skirtumas – čia ar ten gyvensiu, man reikia, kad gyvenčiau gerai, viską turėčiau“, – sako jie. Toks mąstymas būdingas viso pasaulio žmonėms, ne tik lietuviams. Esame vartotojai tiesiogine ta žodžio prasme. Užuot rūpinęsi, kaip suvienyti tautą ir kaip jaustis gerai savo tėvų žemėje, mes ieškome geresnių gyvenimo sąlygų svetur. Tikiuosi, kad ateis toks laikas, kai žmonės, pavargę nuo vartotojiško gyvenimo, ims ilgėtis dvasinių dalykų, norės gyventi kitaip.
Šiaulių universiteto folkloro ansamblio „Vaiguva“ narė Eglė Jankūnaitė skaito Vydūno knygą.
nežemiškos, sunkiai įgyvendinamos, tačiau savo gyvenimo pavyzdžiu jis įrodė, kad viskas įmanoma. Čia turbūt ir slypi Vydūno fenomenas. Jo idėjos tebeveikia.
– Emigracijos mastai Lietuvoje iš tiesų gąsdina. Kaip manote, ką dėl to mums patartų Vydūnas? – Pasak Vydūno, žmogus neatsitiktinai ateina į pasaulį tam tikru laiku į tam tikrą vietą. Gyvendamas čia ir dabar jis turi daugiausia galimybių atsiskleisti. Taigi tauta yra neišvengiama duotybė. Vydūno nuomone, tinkamiausias būdas išsaugoti tautinę tapatybę – gyventi vienybėje su tauta, nes tik taip individas gali tobulėti ir užsitikrinti visišką gerovę. Patriotiškai nusiteikę žmonės, kaip teigė filosofas, yra ne tik šviesesni, bet ir dvasiškai stipresni.
– Kaip manote, ar girdi lietuviai Vydūno balsą? Ar dažnai sutinkate žmonių, sekančių Vydūno gyvenimo pavyzdžiu? – Išminčių ir mokančių mus dorovingai gyventi turime ne vieną, žmonių, girdėjusių apie jų teorijas, taip pat yra daug. Bet viena yra žinoti, o visai kas kita – praktiškai taikyti. Taip ir su Vydūnu. Vydūno idėjos iš tikrųjų paveikė nemažai žmonių, bet tauta, deja, neperėmė tų idėjų. Šiuolaikinę visuomenę orientuoja kitos vertybės. Tai, kad žmogus yra pirmiausia dvasinė esybė, mažai kam rūpi. „Aš noriu
12
Bibliotekos renginio, skirto Vydūno kūrybai, dalyviai.
– Kultūrinis alkis, kultūros poreikis. Iš ko jis kyla ir kodėl yra toks svarbus individui? – Remiantis Vydūnu, iš poreikio būti dvasingam. Juk esi tiek žmogus, kiek turi dvasingumo. Ir tai ne vien Dievo duota. Tauta per šimtmečius sukuria savo kultūros lobyną. Gimdamas žmogus ateina į paruoštą kultūrinę terpę, įsiurbia ją su motinos pienu. Ir kuo daugiau jo aplinkoje tos kultūros, tuo
labiau žmogus „įmirkęs“ toje kultūroje ir tuo stipriau skleidžia jos „kvapą“. Kita vertus, jeigu valstybė skatina savo piliečių kultūrinį augimą ir teikia prioritetą aukšto lygio vertybėms, tai šitie dalykai gražiai įsilieja į visas gyvenimo sritis, tą pačią ekonomiką ir politiką. Taip sukuriamas visai kitas gyvenimo lygmuo ir žmogus, individas, toje terpėje jaučiasi saugus ir laimingas.
Kalbėjosi Laima Juzulėnienė, kultūrinės veiklos vadybininkė
13
TARP MŪSŲ
B. Kuicienė Skaitytojų klubo renginyje.
Birutė Kuicienė: „Bibliotekoje aš ilsiuosi“ Žinoma Šiaulių miesto dailininkė, poetė, aktyvi įvairių Šiaulių miesto klubų narė, pedagogė, mama, močiutė Birutė Kuicienė yra ne tik dažna Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos lankytoja, bet ir aktyviausia 2015 metų bibliotekos skaitytoja. Siūlome susipažinti su šita aktyvia moterimi artimiau.
14
– Gal prisimenate pirmąjį savo apsilankymą Povilo Višinskio bibliotekoje? – Turiu pripažinti, kad prieš atrasdama Povilo Višinskio biblioteką, lankydavausi Dainų bibliotekoje. Prarijau ten kone visas knygas. Vėliau atradau jūsų biblioteką. Šiuo metu gyvenu visai netoli, tad labai patogu čia ateiti.
– Ar yra knygų, kurias „prarijote“ daugiau nei vieną kartą? – Tikrai ne, nesu iš tų žmonių, kurie knygas skaito po keletą kartų. Žinoma, būna išimčių. Prisimenu, jog H. Murakamio „Avies medžioklę“ skaičiau kelis kartus ir abu kartus autorių atradau kitokį. Didelį įspūdį paliko M. Bulgakovo „Meistras ir Margarita“, toje knygoje, galima sakyti, pasiklydau, nebesupratau, kur esu... Kai kurios knygos man tampa filmais. Skaitai ir viską matai. O gal tai mano, kaip dailininkės, savybė. Regimoji atmintis...
– Akivaizdu, kad skaitymas buvo ir yra jūsų kasdienybė. – Galima taip pasakyti. Skaitydavau beveik visada ir visur. Draugai juokdavosi iš manęs, stebėdavosi – kaip tu sugebi skaityti tiesiog eidama gatve? O taip tikrai būdavo! Tiesa, knygas saugau ir branginu, todėl, tarkim, kavinėse stengiuosi neskaityti. Baiminuosi, jog kokį sykį knygą imsiu ten ir paliksiu, prarasiu... Ir į keliones knygų nesivežioju.
– Žinau, kad esate aktyvi įvairių klubų dalyvė. Ir vienas tų klubų yra mūsų bibliotekoje? – Taip, esu Skaitytojų klubo narė. Šis klubas pasiūlė man tikrai nemažai gerų knygų. Ypač vertinu tai, jog klube knygas ne tik kartu skaitome, bet ir aptariame, kartu jas atkuriame. Bibliotekininkės mane jau pažįsta, gaunu daug laiškų, kuriuose esu kviečiama apsilankyti viename ar kitame renginyje. Visi žino, esu smalsi. Bibliotekoje aš ilsiuosi. Išduosiu, čia ateinu dar ir dėl to, kad saugau savo akis. Namie kompiuteriu stengiuosi nesinaudoti, o savo „Facebook“ paskyrą pasitikrinu bibliotekoje.
– O ką skaitote? Ar turite širdžiai artimą autorių, mėgstamą žanrą? – Ne. Būtų per daug sunku įvardyti. Skaitau toli gražu ne tik grožinę literatūrą. Atėjusi į biblioteką, dairausi po lentynas ir eksperimentuoju – pasiimu knygą dar nežinodama, ar ji bus įdomi, ar ne. Prisipažinsiu, kad esu „užtaikiusi“ paimti ir baisių, vulgarių knygų... Yra tekę tokius skaitalus ir į sieną švystelti! Žinote, tiesiog trūksta kantrybė. Tiesa, knygas stengiuosi perskaityti iki galo, net jei iš pradžių ir nebūna įdomu. Juk niekada nežinai, ką ta knyga tau atneš. Labai domiuosi sveikata, sveika gyvensena... Manau, kad jūsų bibliotekoje šia tematika esu perskaičiusi kone viską. Nuo trisdešimties iki penkiasdešimties metų buvau kultūristė ir daug laiko praleidau sportuodama, rūpindamasi savo kūnu. Dabar taip pat stengiuosi neapsileisti, darau Tibeto pratimus, kartais jogą.
– Tai knygų turbūt neperkate? – Nedažnai. Juk jei jas pirkčiau, išleisčiau visus savo pinigus. Ir užgriozdinčiau namus. Šiaip jau jūsų biblioteką aš vadinu savo knygų lentyna. Jei kažko prireikia – ateinu ir pasiimu. Kitaip būdavo knygų deficito laikotarpiu. Tada – taip, knygas pirkdavau. Dabar laikai kitokie, ir man to nebereikia.
15
TARP MŪSŲ egzistuoja. Savo nuomonės nepakeičiau ir dabar. Svajoju apie Islandiją. O pagal fengšui mano šalis turėtų būti Norvegija. Ir išties, lankydamasi ten, likau sužavėta Norvegijos tundros… – Įsivaizduokime, kad keliaujame pas jus į svečius. Kaip atrodo jūsų namai? Kažkodėl įsivaizduoju juos šviesius ir šiek tiek skandinaviškus. – Oi, ne! Namuose XIX amžiaus tamsūs, masyvūs baldai, daug dailės kūrinių. Daugiausia mano pačios – branginu savo darbus, jie skleidžia gerą energetiką. Šūsnys paveikslų tiesiog sudėti ant žemės ir atremti į sienas – laukia savo eilės, kol bus pakabinti. Taip pat turiu nemažai savo portretų, kuriuos kūrė įvairūs dailininkai. Pleneruose mes mėgstame vieni kitus tapyti... Visuomet labai įdomu pamatyti kito menininko viziją. O šiaip esu šiek tiek pedantė. Savo namuose kavos puodelį galėčiau palikti neplautą, tačiau lovos užtiesalo kampai turi būti lygūs, tvarkingi.
B. Kuicienė veda dailės terapijos užsiėmimą skaitytojams.
– Koks Jūsų santykis su Šiauliais? Kai kurie teigia, jog čia kartais pritrūksta gyvybės, veiksmo... – Myliu Šiaulius! Ir nieko man čia netrūksta, netgi priešingai, veiklos – per akis. Juk lankau kokį penkiolika klubų. Vos suspėju. Tikrai nemažai keliavau po pasaulį ir ieškojau, ieškojau… O dabar galiu pasakyti, jog viską radau čia, Lietuvoje. Čia mes turime viską: sezonus, kurie tokie skirtingi, gražius, stiprius tapytojus, stiprius rašytojus… Ir Šiauliai nėra išimtis.
– Koks apibūdinimas Jums pats artimiausias? Menininkė, tapytoja, poetė? – Kai manęs paklausia, kas aš esu, atsakau: visų pirma, aš tapytoja. Aliejus, drobė – tai mano technika. Žinoma, vadinu save ir poete, rašau haiku (priklausau „Plėviasparnių“ klubui). Taip pat dainuoju, esu sukūrusi unikalią liaudies dainų dainavimo techniką. Vadinu ją pansori. Tai gryna energija paremtas dainavimas, kai net pats nežinai, kaip nuskambės kitas taktas.
– Kaip manote, ar galėtumėte gyventi kita me pasaulio krašte? – Galėčiau, tačiau labai myliu Lietuvą. Visą laiką galvojau taip: keliauti reikia visą gyvenimą, pamatyti reikia visą pasaulį, tačiau numirti reikia Lietuvoje, savo Tėvynėje. Šaknys yra šaknys, jos
– Ko palinkėtumėte tiems, kurie skaitys mūsų pokalbį? – Palinkėčiau tik vieno – būti laimingiems. Kalbėjosi bibliotekininkė Urtė Vaserienė 16
17
IŠ SAUGYKLOS FONDŲ
Originalus knygos „Naujas Istatimas...“ viršelis.
Seniausiai lietuviškai bibliotekos knygai – 200 metų Povilo Višinskio viešosios bibliotekos saugyklos fonde sukaupta per 264 tūkst. fiz. vnt. įvairių popierinių ir elektroninių dokumentų lietuvių, rusų, anglų ir kitomis kalbomis. Komplektuojamas ir senųjų leidinių fondas. Jį sudaro apie 800 fiz. vnt. knygų ir periodinių leidinių lietuvių (1816–1945) ir užsienio kalbomis (1685–1945).
18
„Naujas Istatimas...“ yra vienas svarbiausių vyskupo parengtų veikalų – pirmasis Naujojo Testamento vertimas į lietuvių kalbą. Leidinys buvo išspausdintas spaustuvėje prie Vilniaus misionierių Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios. Penkių tūkstančių tiražu išleista knyga buvo naudojama kone ištisą šimtmetį, kol 1906 m. Amerikoje buvo išleistas antras šio vertimo leidimas1. Knygos antraštiniame lape prie J. A. Giedraičio pavardės pažymėta, kad jis yra gavęs Šv. Stanislovo ordiną („żenklinika s. Stanislowo“). Knygos pradžioje yra dvi prakalbos – lotyniška ir
Šiais metais minimas seniausios mūsų bibliotekoje saugomos knygos lietuvių kalba 200-asis jubiliejus. Tai 1816 metais lietuvių kalba išleistas „Naujas Istatimas Jezaus Christaus Wieszpaties musu lietuwiszku leżuwiu iszgulditas par Jozapa Arnulpa kunigaykszti Giedrayti wiskupa żiemayciu, żenklinika s. Stanislowo“, Wilniuje: Iszspaustas pas kunigus missionorius: [J. A. Giedraičio ir Rusijos biblijos d-jos lėšomis], 1816. - [22], 389 [i.e. 409] p. Knyga priskiriama XIX a. Šventojo Rašto katalikiškiems vertimams į lietuvių kalbą. Knygą iš lotyniškos Vulgatos, naudodamasis lenkiškuoju vertimu, į lietuvių kalbą išvertė vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754– 1838), kuris labai rūpinosi kultūrine šviečiamąja veikla ir lietuvybės puoselėjimu bažnyčioje.
1
Šventas Raštas, arba Biblija Naujo Instatymo, lietuviškon kalbon išguldyta vyskupo kunigaikščio Juozapo Arnulpo Giedraičio. Antru kartu atspausta kun. S. Pautieniaus su komentorium, parengtu kun. A. Staniukyno, Shenandoah (Pa), 1906.
Vienoje iš knygų rusų kalba ranka įrašyti įrašai.
19
IŠ SAUGYKLOS FONDŲ
Šiaulių apskrities bibliotekoje saugomi du knygos „Naujas Istatimas...“ egzemplioriai.
lenkiška, jose pabrėžiama, kad šalyje, kur liaudyje paplitusi lietuvių kalba, J. A. Giedraitis jaučia pareigą išversti į šią kalbą Naująjį Testamentą. Prakalbos, turinys ir visos evangelijos išguldytos pilkuose ir melsvuose popieriaus lapuose. „Naujas Istatimas...“ nėra reta knyga. Ji buvo pristatyta ne viename lietuviškos knygos aukcione, yra saugoma Klaipėdos, Panevėžio, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio ir kitų miestų bibliotekose, taip pat Lietuvos nacionaliniame, Kaišiadorių, Žemaičių vyskupystės muziejuose. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos fonde saugomi du knygos egzemplioriai. Bibliotekoje saugomos knygos priklausė skirtingiems šeimininkams, tai rodo
įvairūs priklausomybės ženklai. Vienos knygos viršeliai originalūs, lapai tvarkingi, antraštiniame puslapyje aiškiai matyti parašas „Vinc. Vaitekūno“, o paskutiniame puslapyje rašalu įrašyta „VincVaitekūnas“2. Kitos knygos viršelis pakeistas, puslapiai sulieti, lapų kampai nutrinti. Joje taip pat yra įrašų: „Ксенз Сидабрович“ (rusų k. kunigas Sidabravičius), „Эта книга принадлежит Андрею Буйновичу“ (rusų k. Ši knyga priklauso Andrejui Buinovičiui). Kiti įrašai, deja, neįskaitomi. Lietuviškų Šventojo Rašto vertimų tyrinėtojas vyskupas Vincentas Padolskis (1904–1960), rašydamas apie pirmąjį Naujojo Testamento katalikišką vertimą, pastebėjo, jog Giedraičio vertimo kalba buvusi grynesnė 2
Vincas Vaitekūnas žinomas Šiaulių kraštotyrininkas, padovanojęs bibliotekai ne vieną dešimtį knygų.
20
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Nijolia Kasparavičienė: „Vartyti popierinę knygą visada bus maloniau“.
nei kitų XIX a. pradžioje išleistų lietuviškų knygų. Padolskio nuomone, vertėjas norėjo, kad jo knyga būtų skaitoma, todėl paliko to meto žmonėms įprastą „lenkiškąjį tarimą“. Šis vertimas prisidėjo prie bendrinės lietuvių kalbos formavimosi. „Naujas Istatimas...“ yra suskaitmenintas. Tačiau vartyti popierinę knygą visada yra ir
bus maloniau. Juk niekas negali pakeisti to jausmo, kai paimi knygą iš lentynos ir verti lapus, klausydamasis paslaptingo jų šnaresio, uosdamas nenusakomą istorijos šimtmečių kvapą.
Nijolia Kasparavičienė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
21
VAIKŲ IR JAUNIMO ERDVĖ
Mobili inovatyvių technologijų laboratorija jaunimui Šiandieninė mūsų biblioteka – tai vieta, kur bendruomenė gali ieškoti įkvėpimo, mokytis, kurti, susitikti, atrasti, dalytis su kitais savo patirtimi. Stengiamės, kad Šiaulių apskrities viešoji biblioteka taptų dar artimesnė ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vaikams bei jaunimui, todėl analizuojame savo bendruomenės poreikius, naudojame inovatyvias technologijas visuomenės narių kūrybiškumui ir skaitomumui skatinti, kompiuteriniam raštingumui mokyti. 22
Nuo 2015 m. pabaigos bibliotekoje veikia mobili inovatyvių technologijų laboratorija, kurioje jaunimas gali susipažinti su naujausiomis technologijomis, skirtomis mokymuisi ir kūrybai: tai iPAD planšetės, robotai „Lego Mindstorms“ EV3, nešiojamieji kompiuteriai, robotas „Sphero“ BB-8, 3D spausdintuvas. 2016 m. rudenį mobilią inovatyvių technologijų laboratoriją papildė nauja įranga – virtualiosios realybės akiniai. Laboratorijos įranga naudojasi ne tik vaikai ir jaunimas, bet ir vyresni bibliotekos lankytojai. Laboratorijoje jaunuoliai mokosi kurti filmukus bei naudoti papildytą realybę naudodami iPAD planšetes – vieną moderniausių šių laikų mokymosi technologijų,
elektronines knygas, QR kodus, tyrinėja muzikos kūrimo skaitmeniniu būdu galimybes, mokosi 3D grafikos modeliavimo, kuria virtualius trimačius 3D modelius, kurie vėliau spausdinami 3D spausdintuvu. Netrūksta norinčių išmokti konstruoti ir programuoti robotus, išbandyti jų galimybes robotų varžybų ringe. Susidomėjimui mobilios laboratorijos galimybėmis augant, nuolat organizuojami inovatyvių technologijų pristatymai ir įvairūs edukaciniai užsiėmimai įvairioms amžiaus ir socialinėms grupėms (fizinę ir intelektinę negalią turintiems asmenims) ne tik Šiaulių viešojoje bibliotekoje, bet ir kitose erdvėse. Šiau lių specialiojo ugdymo centro, kuriame lankėsi
Apie 3D spausdintuvo galimybes pasakoja projektų vadovė Neringa Rutkauskienė.
23
VAIKŲ IR JAUNIMO ERDVĖ
Vasaros stovyklos dalyviai.
Viktorinos, parengtos su „Kahoot“ programa, žaidėjai.
24
Laboratorijos įrangą nesudėtinga transportuoti. Tai suteikia galimybę pasiekti mažesnėse vietovėse gyvenančius vaikus ir jaunimą, patiriančius didžiausią skaitmeninę atskirtį. Laboratorijos įranga nesyk keliavo į Telšių regiono (Telšių, Luokės, Kaunatavos, Varnių, Tryškių, Žarėnų), taip pat Akmenės, Mažeikių bibliotekas ir mokyklas. Didžioji dalis užsiėmimuose naudojamos įrangos yra įsigyta vykdant projektą „Mobili inovatyvių technologijų laboratorija jaunimui“, kuris finansuojamas projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšomis. Projektą remia JAV ambasada Lietuvoje.
mobili laboratorija, mokytojas Mindaugas Jackevičius teigia, kad tokia veikla specialiųjų poreikių turintiems vaikams yra „ne tik pramoga, bet ir socialinių įgūdžių lavinimo bei sėkmingo integravimosi į visuomenę galimybė“. Laboratorija veikia apskritus metus. Vasarą jauniausi bibliotekos lankytojai buvo pakviesti dalyvauti vasaros dienos stovykloje ir susipažinti su mobilia inovatyvių technologijų laboratorija. Vaikams labai patiko 3D grafikos programėlė „Quiver“, kurią išbandė su iPAD planšetėmis, smalsiausi kantriai stebėjo 3D spausdintuvu spausdinamus modeliukus, žaidė su BB-8 robotu žaislu, domėjosi robotų veikimo principu, dalyvavo viktorinoje, parengtoje su „Kahoot“ programa.
Neringa Rutkauskienė kultūros projektų vadovė
Šaltinis http://www.biblioteka.lt
25
BIBLIOTEKININKAS REKOMENDUOJA
Naujos knygos įsigijimas visada yra mažytė šventė. Kokia palaima tamsiais rudens vakarais įsisupti antklodėn, įsitaisyti sofos kamputyje ir atsiversti gerą knygą! Ypač tokią, kuri motyvuoja žmogų tobulėti, skatina stiebtis į šviesą, siekti pokyčių, kaip dabar mėgstama sakyti. Jeigu neturite namie tokių knygų, ne bėda. Jų yra bibliotekose, ne tik knygynuose. Keletą pačių naujausių, vertų būti perskaitytų, rekomenduoja Povilo Višinskio bibliotekos darbuotojos.
Laurent Gounelle
Diena, kai išmokau gyventi Vilnius: „Alma littera“, 2016.
Jeigu skaitėte prancūzų rašytojo Laurent Gounelle bestselerius „Dievas visada keliauja incognito“ ir „Žmogus, kuris norėjo būti laimingas“, jums neabejotinai patiks ir nauja jo knyga „Diena, kai išmokau gyventi“. Rašytojas šioje knygoje pasakoja istoriją apie Džonataną, kuriam tik 36-eri, tačiau jis pasiryžo viską mesti ir leistis į savęs pažinimo kelionę, tikėdamasis vėl atrasti tai, kas gyvenime yra svarbiausia. Rašytojas Laurent Gounelle išgarsėjo kaip istorijų, įkvepiančių žmonėms pasitikėjimo savimi ir skatinančių atrasti gyvenimą iš naujo, kūrėjas. Pasakodamas nuostabias personažų gyvenimo istorijas jis remiasi filosofų ir geriausių šiuolaikinių psichologų, mokslininkų įžvalgomis, todėl skaitydami L. Gounelle knygas rasite ne vieną išmintingą patarimą, kaip atsidūrus aklavietėje surasti jėgų pradėti gyvenimą iš naujo.
26
Tahir Shah
Kalifo rūmai: metai Kasablankoje Vilnius: „Tyto alba“, 2009.
Knygos autorius – afganų kilmės rašytojas, keliautojas ir dokumentinių filmų kūrėjas Tahir Shah, – gimęs ir augęs Londone, nusprendžia persikelti gyventi į Maroką, kur susiduria su kultūrų skirtumų ypatumais ir dėl to kylančiais kuriozais. „Tai knyga, kurią skaitant Maroko saulė nejučia nušvis kiekvieno gyvenime“, – sakoma knygos anotacijoje, ir tai yra tiesa. Džinai, paslaptingi ženklai, tarnai, tvarkantys šeimininkų gyvenimą, – daugybė nuostabiausių istorijų. Perskaičius knygą, kyla noras griebti kuprinę ir keliauti į keistąjį Maroką. Ši knyga – nuostabus atradimas norintiems pažinti Rytų kraštus. Tai šmaikštus, lengvas, puikiai išverstas kelionių romanas. Linkime malonios kelionės po „Kalifo rūmus“.
John Williams
Stouneris
Vilnius: „Baltų lankų“ leidykla, 2015. Jei pasiilgote paprasto, senamadiško romano, tuomet rekomenduojame perskaityti šitą. Knyga pirmą kartą išleista 1965 m., tačiau tada beveik nesulaukė dėmesio. 2003 m. pakartojus leidimą, apie ją prašneko visas pasaulis. Romanas pelnė daug tarptautinių apdovanojimų, išverstas į kelias dešimtis kalbų. Tai paskatino ir mus perskaityti kūrinį. Šiuolaikinių romanų informacijos gausoje, įmantrių siužetų, skandalingų istorijų fone ši knyga tikrai sužavėjo. Knygos siunčiama žinia: net ir neišskirtinis gyvenimas yra įdomus ir vertingas. Pagrindinis personažas Stouneris prieš tėvų valią žengia pirmą savarankišką žingsnį. Tačiau, nors ir tapęs studentų mėgstamu profesoriumi, jis niekada neranda sau vietos išoriniame pasaulyje. Galiausiai užsidaręs savy Stouneris išaukština stojišką savo prosenių laikyseną ir susitaiko su vienatve. Knyga turi tiesioginių sąsajų su mūsų laikais, nes ir mes susiduriame su daugeliu tokių pačių problemų, su kuriomis susidūrė Stouneris: vyro ir moters santykiai, meilė, nesėkmė, vienatvė. 27
BIBLIOTEKININKAS REKOMENDUOJA Noah Gordon
Gydytojas: Avicenos mokinys Vilnius: „Alma littera“, 2016.
Tai šios vasaros atradimas. Šios knygos skaitymas prilygsta mėgavimuisi desertu: skaitai ir bijai, kad pasibaigs. Puikus tekstas, geras vertimas, intriguojantis siužetas – malonu skaityti. Ir visai ne per daug, tik 711 puslapių... Devynmetis našlaitis Robas Džėjus Koulas tampa barzdaskučio chirurgo mokiniu. Ar anglas krikščionis gali nukeliauti į Persiją? Ar krikščionis kartu su žydais ir musulmonais gali mokytis medicinos pas garsiausią pasaulio gydytoją Aviceną? Gali. Bet iki tol dar teks patirti daug išbandymų. Autorius puikiai atkuria XI a. pasaulį, drauge su veikėjais vedžioja skaitytoją po Angliją, Persiją ir Indiją, supažindindamas su to meto medicina, papročiais, viduramžiškomis kelionėmis. Kuo toliau į rytus nuo karų ir maro siaubiamos Europos, tuo daugiau išminties, šviesos ir mokslo pažangos. P. S. Šiandien daug kas bijo pabėgėlių iš Rytų. Ši knyga padės atsikratyti nepagrįstos baimės.
Rasa Gelgotienė
Pokalbiai su Vaclovu Augustinu Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.
Knyga skirta tiems, kurie domisi muzikine kultūra Lietuvoje ir nori daugiau sužinoti apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vaclovo Augustino kūrybą. Knygos autorė – žymi Lietuvos chorvedė, VU chorų dirigentė, tarptautinių konkursų komisijų narė Rasa Gelgotienė – pristato Vaclovą Augustiną kaip labai įvairiapusišką asmenybę: choro dirigentą, kamerinio choro „Jauna muzika“ vadovą, populiarų choro muzikos kūrėją ir aranžuotoją, kompozitorių, grojusį ir dainavusį roko grupėse „Saulės laikrodis“ ir „Antis“. „Pokalbiuose...“ pateikiamos dirigento Vaclovo Augustino
28
įžvalgos, susijusios su tam tikros epochos bei stilistikos muzikos atlikimo patirtimi (kalbama apie Renesansą, Baroką, Vienos klasikų, Romantizmo epochos muziką), daug vietos skiriama šiuolaikinei chorinei muzikai, kompozitorių rengimui. Skaitytojams tikriausiai bus įdomu sužinoti apie choro dirigento profesijos ypatumus, apie Vaclovo Augustino veiklą roko grupėje „Antis“ ir daug ką kita. Juozapas Kamarauskas
Kūrinių katalogas
Sudarytoja Rima Rutkauskienė. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2016. Juozapo Kamarausko (1874–1946) „Kūrinių katalogas“ – tai akvarelių albumas, kurį sudaro dailininko, inžinieriaus architekto kūrybinio palikimo, sukaupto Lietuvos dailės muziejuje, darbai. Juozapo Kamarausko kūryba užima išskirtinę vietą Lietuvos dailės istorijoje. Tai vienintelis dailininkas, palikęs tiek daug vedutų – Lietuvoje XVIII a. pabaigoje susiformavusio žanro kūrinių, kurių didžioji dalis skirta Vilniui. Inžinerinis išsilavinimas ir pomėgis piešti suformavo savitą kūrybinį stilių – realistinėmis priemonėmis vaizduoti architektūros paminklus. Vilniaus panorama dailininko paveiksluose kuriama ne tik iš natūros, bet ir remiantis istoriniais aprašymais, archeologiniais tyrimais. Vilniaus vizijos – taip apibūdina dailininko kūrybą tyrinėtojai. Kviečiame pamatyti, apie kokį dingusį miestą byloja dailininko darbai, ir iš naujo atrasti mūsų sostinės grožį ir išskirtinumą.
Jacob Grey
Krankas. Varnų užkalbėtojas Vilnius: „Baltos lankos“, 2016.
Norite pasinerti į magišką knygų pasaulį? Tuomet čiupkite Jacobo Grey knygą „Krankas. Varnų užkalbėtojas“ ir leiskitės į knygos gelmes. Pagrindinis knygos veikėjas Krankas yra berniukas, tėvų išmestas pro langą ir užaugintas varnų. Našlaitis vaikas yra simpatiškas, bet paslaptingas, nes gyvena nuniokotame Juodamūrio mieste trijų varnų draugijoje. 29
BIBLIOTEKININKAS REKOMENDUOJA Knygos pradžioje jis dar nesuvokia, kad turi ypatingą gebėjimą užkalbėti varnas, ir sapnuoja keistus sapnus, kurie nulems būsimus įvykius. Kuo knyga patraukli vaikams? Joje meistriškai supinti fantastikos elementai, intriga ir dėmesį kaustanti įtampa. Vietomis šiurpina siaubas. Knyga padeda pabėgti nuo įgrisusios kasdienybės bei sužinoti, kokia yra tikroji draugystė. Ji turėtų patikti tiems vaikams ir paaugliams, kurie myli gyvūnus, ypač vabzdžius, ir žavisi magija. Knygą rekomenduojame skaitytojams nuo 10 iki 15 metų. Emily MacKenzie
Ieškomas knygų vagis – Triušis Ralfis Kaunas: „Debesų ganyklos“, 2016.
Emily MacKenzie knygelės viršelyje įsitaisęs triušis Ralfis atrodo šiek tiek išsigandęs, net mažumėlę prasikaltęs. Ir nieko čia keista – juk būtent apie JĮ ir apie TAI yra ši istorija! Taigi susipažinkite: Ralfis yra kultūringas ir smalsus triušiukas, didelis knygų mylėtojas (arba graužikas – čia jau kaip jums labiau patinka). Patys mėgstamiausi jo kūriniai – „Broliai Kiškiaširdžiai“, „Triušis Hudas: morkų karalius“, „Daržuose prie bedugnės“ ir daugybė kitų... Skaitydamas Ralfis užmiršta viską pasaulyje, net skaniuosius kopūstus ir traškiąsias morkytes (!). Triušis taip įnikęs į skaitymą, kad vieną gražią dieną ima ir pasielgia labai nedorai. Tiesą pasakius, Ralfis įvykdo tikrų tikriausią nusikaltimą, už kurį karštakošiui knygų mylėtojui gresia rimti nemalonumai. Tačiau apie juos, mieli skaitytojai, neprasitarsiu – teks patiems atkeliauti į biblioteką ir susirasti lentynose šią naujutėlę rašytojos Emily MacKenzie knygelę. Beje, istorija ne tik labai įdomi, smagi, skani, bet ir nuostabiai iliustruota.
Knygas rekomenduoja bibliotekininkės Aldona Šiaulienė, Urtė Vaserienė, Inga Liekmanienė, Aldona Meškūnaitė, Albina Dunauskienė, Regina Juciūtė, Dalia Balčiūnaitė, Sandora Šliupienė ir Jolita Rimeikienė.
30
KŪRYBOS KRAITĖ
1983–2004 metais dirbo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje Mokslo tiriamojo darbo, Metodikos skyrių, Europos informacijos centro vedėja. Šiuo metu vadovauja Europos informacijos centrui „Europe Direct “. 2000 m. išleido poezijos knygą „Saulėgaisių ugnys“. Kūryba publikuojama almanachuose, miesto periodikoje. Ką galiu pasakyti apie savo eilėraščius? Tik tai, kad jie ateina pas mane ir iki šiol mane visur suranda. O aš gerbiu jų pasirinkimą – užrašau mylėdama. Smagu, kai po daugelio metų sutiktas žmogus prisimena skaitęs mano eilėraščių, klausia, kodėl tebemetu juos „ant šėpos“, o ne dedu į kokią naują knygelę. Atsakau, kad tuomet reikėtų atrinkinėti, kažką atskirti... bijau supykinti Mūzą. O čia jie visi... visi, kurie atėjo įvairiais mano gyvenimo momentais ir leido juos pasakyti.
Genovaitė Žibikienė, poetė Autorės archyvo nuotr.
Takelis Mamai
Senas paveikslas
Siena
Dar neskaudėjo. Gerai... Guliu Savo Upės dugne. Plaukia žuvis. Ajerai Supa lopšy mane. Tėvas šienauja šėką. Loja smagus šunėkas. Žėri vaivorės lankas. Šypso mama pasilenkus. Nieko Dar neįvyko. Vaikšto ramybė iš tyko. Vaikšto aplinkui mus. Mes dar nežinom, Kas bus...
Siena vaikystės šilta. Neužpučia vėjas. Stovi toli – greta. Praėjęs. Suplasta, Žemėn skriedamas, Lapas – žvaigždė? Šnibždi, Per amžius Mylėdamas: Labas! Sudie...
31
Pieva, gegule raiba Ant vėjų, Niekas kitas – Motulė Tave siuvinėjo! Savo vaikui – Takelį Margiausių raštų. Tai laukų vidury, Tai ant debesio krašto... Kad paklydęs, Paslydęs, Jo ieškotum. Kad rastum...
KŪRYBOS KRAITĖ
***
Vakaras
***
Po mūsų Viskas bus toliau – Dangus žydės, Sparnus išskleidęs, Ir vėjas lėks Laukais palaidas. Ir mūsų Jis visai nelauks!
Viskas šiame vakare – Jau atminimai. Žodžių, Vardų, Veidų Ir apkeliautų vietų. Mes – Tarsi žuvę kare Skirtingų žemių Kaimynai. Laiškas iš ten Neateis, Nes negalėtų. Vakaras jau visur. Jis užgesina langą. Saulė Išeina kitur, Palikusi Mūsų dangų.
Jau kopei Debesų kiminais.
Po mūsų Mus Gražiai apverks, Užuojautų knygas Užvers, Kaip dienraščio Banalų lapą! Vėl rankos Gėlę Trapią merks, Pasklis saldus Būtovės Kvapas... Ir viskas viskas Bus toliau – Ir būti Niekad Nesiliaus.
32
Bedugnėje – Raminais. Tai nutinka Visiems – ne visiems. Saviems. Svetimiems. Ir kitiems. Lyg sapne Būtum bėgęs laukais Per paukščių lizdus, Per dirvonus... Gal netikra visa, Tik monai. Kaip rūke Seniai – neseniai Savo baltas avis Praganei? Kokiu širdį užlieti Vynu, Kad negeltų, Kol gyvenu? Kol nupulsiu Lašu Ant sniego, Jau turėdama viską. Ir – nieko...