Aušros alėja, Nr. 3

Bibliotekos darbuotojai prie Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos. Alinos Žilinaitės nuotr.

Sveiki, džiaugiamės, kad skaitote „Aušros alėją“ ir lankotės Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Tradiciškai rudenį vėl dovanojame jums žurnalo numerį, jau trečiąjį, kuris, nuoširdžiai viliamės, patiks ir bus įdomus.

Kadangi žurnalas išeina prieš pat 2017 m. Šiaulių knygų mugę, parengėme staigmeną jos dalyviams – interviu su žinomu Lietuvos teatro ir kino aktoriumi Regimantu Adomaičiu. Mugės svečias atskleidžia savo, kaip skaitytojo, patirtį, požiūrį į knygas ir skaitymo kultūrą.

Skaitymo ir knygų temą tęsia profesorė Džiuljeta Maskuliūnienė. Jos straipsnis apie geriausių knygų vaikams šimtuką, dedikuotą atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui, daugumai vaikų ir tėvų bus puikus orientyras ieškant lentynose geros literatūros. Pradžiuginsime ir laukiančius knygų naujienų – išleistas solidus leidinys, pasakojantis apie Šiaulių krašto ekslibrisus ir Gerardo Bagdonavičiaus kūrybinį

palikimą. Įspūdžius, kaip sekėsi rengti knygą ir sukti apie dailininką filmą, skiltyje „Knygos ženklai“ pasakoja projekto kūrybinė grupė.

Toliau pristatome bibliotekos fondus. Šį kartą – kalbininko, pedagogo, vadovėlių autoriaus, Šiaulių universiteto profesoriaus Vytauto Sirtauto rankraščių ir knygų kolekciją.

Net keletas straipsnių skirta bibliotekos tarptautiškumui, patirčiai organizuojant mokslinę-praktinę konferenciją, vykdant projektus ir veiklas kitokio įgalumo žmonėms apžvelgti. Rodydami dėmesį neįgaliems žmonėms siekiame būti draugiški ir atviri visoms visuomenės grupėms.

Dalijamės ir regiono viešųjų bibliotekų naujienomis. Šiame numeryje pateikta žinių iš Šiaulių miesto savivaldybės, Kelmės, Mažeikių ir Radviliškio rajonų savivaldybių bibliotekų.

Malonaus skaitymo!

1

SVEČIAS

R. Adomaitis – Georgas Frydrichas Hendelis. Paulo Barzo pjesė „Susitikimas“. Rež. R. Banionis. 1999 m.

Regimantas Adomaitis: svarbu, kad knygos paveiktų žmogų 2017 metų pradžioje išleista teatrologės Daivos Šabasevičienės knyga „Smėlio pilys“ (2017 m.), kurioje šiltai, dėmesingai, su pagarba ir meile pasakojama apie žinomo lietuvių aktoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Regimanto Adomaičio, šiais metais pažymėjusio savo 80-metį, gyvenimą, darbą kine ir teatre.

Regimantas Adomaitis yra 2017 metų Šiaulių knygų mugės svečias. Mes susitikome su gerbiamu aktoriumi šiek tiek anksčiau jo namuose Vilniuje. Tam, kad pasikalbėtume apie

knygą,

biblioteką,

skaitymo

poveikį

žmogui

ir

apskritai

apie

kultūrą.

Tuo metu tėvas dirbo Šiauliuose. Jis buvo inžinierius ir dažnai keisdavo darbo vietą, todėl mums dažnai teko kraustytis. Iš Šiaulių – į Kauną, iš Kauno, rodos, – į Kaišiadoris. Nors Šiaulių neprisimenu, bet visada jaučiu tokį šiltą

Esate gimęs Šiauliuose. Kokie prisiminimai jus lydi iš tų laikų?

Visiškai nieko neatsimenu iš savo vaikystės Šiauliuose. Labai dar mažiukas buvau. Gyvenom ten labai trumpai, kažkur Gubernijos rajone.

2

Nebemokėčiau aš tenai nė knygos užsisakyti.

Visokie internetai, elektronika visur – nebesusigaudyčiau.

sentimentą Šiauliams. Vėliau, kai gyvenome Pasvaly, labai didžiuodavausi, kad esu iš Šiaulių.

Juk tai didžiulis miestas lyginant su Pasvaliu.

Daug kartų teko lankytis Šiauliuose, atvažiuoti su teatru gastrolių.

Įsimintiniausia knyga iš vaikystės. Ar buvo tokia?

Aš, galima sakyti, esu kaimo vaikas. Per karą gyvenome Šimonių kaime netoli Pasvalio.

Turėjome keletą knygų namuose, dar skolindavomės iš kaimo mokytojo. Nors buvo tik metai po karo praėję, visokių knygų rasdavom toje skurdžioje kaimo bibliotekėlėje.

Atsimenu, iš pradžių mama man skaitydavo knygas. Kažkodėl įstrigo „Daktaras Aiskauda“ (Kornelijaus Čiukovskio pasaka). Dar prisimenu N. Gogolio „Tarasą Bulbą“. Ypač epizodą, kaip Tarasas nužudo savo sūnų. Kai mama skaitė tai, aš apsiverkiau. Dėl to ir atsimenu. Buvo ir

Ar jūs dažnas bibliotekų svečias?

Paskutinį kartą buvau, kai knygą („Smėlio pilys“) su Daiva Šabasevičiene išleidome. Buvau pakviestas susitikti su skaitytojais į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.

Turėjau tokią madą skaityti ne tik pjeses, kurias statė teatras, bet ir kitą tų autorių kūrybą. Jeigu man patikdavo pjesė, autorius, stengdavausi eiti iki gilumų. Pavyzdžiui, kai H. Vancevičius statė Henriko Ibseno „Juną Gabrielį Borkmaną“ Vilniaus akademiniame dramos teatre, stengiausi perskaityti visą Ibseno kūrybą.

Statant Ž. P. Sartro pjesę „Altonos atsiskyrėliai“, susidomėjau egzistencializmu. Sartras, kaip paaiškėjo, yra egzistencializmo filosofijos atstovas. Man, nežinančiam tos filosofijos, buvo neaišku, kodėl personažai taip kalba, taip bendrauja? Atsakymą galėjau rasti tik pasitelkęs literatūrą.

Mažvydo bibliotekoje radau A. Kamiu „Sizifo mitą“ prancūziškai – vienintelį informacijos šaltinį apie egzistencializmą, apie absurdo teatrą. Ačiū dievui, šiek tiek mokėjau prancūzų kalbą. Paskui aptikau Sartro romaną ir apsakymus. Man tai buvo pažinimo šaltinis.

Lietuviškai galėjai rasti tik tos filosofijos kritiką.

Bet iš kritikos irgi galėjai mokytis.

Kokį įspūdį jums daro šiuolaikinė biblioteka?

Turbūt sutinkate, kad ji labai pasikeitė Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę?

Labai pasikeitė.

Baugu man darosi.

Aktorius Regimantas Adomaitis.

3

SVEČIAS daugiau knygų.

Skaityti, kaip supratau, jūs mėgote. Įdomu, kokios knygos, kokie autoriai jus įkvėpė jaunystėje, kitais gyvenimo etapais? Galbūt turite keletą, prie kurių vis grįžtate?

Skaityti mėgau ir visada skaičiau. Kiekvienu gyvenimo periodu turėjau vis kitokių autorių.

Mokykloje (buvau gal penkiolikos) atradau Viktorą Hugo, jo „Vargdienius“, paskui – „Žmogų, kuris juokėsi“. Kai paaugau, atėjo eilė M. Gorkio ankstyviesiems apsakymams – jie man labai patiko. Paskui, atsimenu, Knuto Hamsuno periodas buvo. Dar vėliau – F. Dostojevskį atradau. Visų nebeišvardysiu... Pastebėjau, kai kokiu autoriumi giliau pasidomi, pradedi kitaip suvokti jo pasaulį, jo mąstymą, jo mintijimą, ir darosi labai įdomu.

Susirinko nemažai knygų. Tik išsibarstė dalis kažkur... Buvo visokių. Kadangi studijavau fiziką, turėjau daug vadovėlių – ir fizikos, ir matematikos. Tada (jaunystėje) buvo pigi literatūra, tai aš labai ją pirkdavau. Daugiausia grožinės literatūros, susijusios su teatru, ypač A. Čechovą. Kur tos knygos? Daug jų iššvaisčiau nuolat kraustydamasis iš vietos į vietą. Dar kai ką turiu. Ir poezijos yra. Nepasakyčiau, kad esu didelis poezijos gerbėjas, nors kartais ir pats brūkšteliu kokią eilutę. Man labiau patinka proza.

Gal kada ketinote pats parašyti knygą? Paskaičius jūsų dienoraščių ir laiškų ištraukas akivaizdu, kad plunksną jūs valdote.

Buvo planų. Aš mėgdavau užsirašyti, kas šauna į galvą, turėjau tokius užrašėlius. Bet kai išėjau iš teatro ir nustojau domėtis teatru, supratau, kad man ir ta knyga neįdomi. Todėl atidaviau visą medžiagą Daivai Šabasevičienei, kuri kai ką, ne viską, panaudojo savo knygoje.

Aš, prisipažinsiu, patingėjau.

Tikriausiai gyvenimas, teatras, o gal kinas jus buvo suvedęs su žinomais rašytojais, poetais.

Ar buvo tokių pažinčių ir kokių jos paliko prisiminimų?

Draugų tarp rašytojų neturėjau, bet pažinojau jų nemažai. Atmintin įstrigo kelionė su Sigitu Geda į Ameriką, į „Santaros-Šviesos“ renginį.

Skaičiau ten jo eilėraštį, pamenu. Bet kad draugaučiau su juo, tai ne. Mano draugas buvo šviesaus atminimo Vaidotas Marčėnas. Jo sūnus Aidas dabar žinomas poetas. Pažinojom jų šeimą nuo jaunystės ir buvome geri draugai.

Smagios akimirkos svečiuojantis Amerikoje. 1988 m.

O dvi knygos yra tiesiog genialios, mano požiūriu. A. Sent Egziuperi „Mažasis princas“ yra viena jų, o kita – E. Hemingvėjaus „Senis ir jūra“, už kurią Hemingvėjus gavo Nobelio premiją. Kai perskaičiau pastarąją antrą kartą jau dirbdamas Vilniuje, suvokiau, kad tai šedevras.

Turite nemažą biblioteką namuose. Kokios knygos guli jūsų lentynose?

Esate 4

kultūros,

teatro

žmogus,

jūsų

mąstymo, neatsikratome pasenusių įpročių. Ir moralė mūsų tebėra sovietinė. Mes įpratome vogti ir vagiame toliau, galvodami tik apie asmeninę naudą. Dėl to praradome moralę, praradome sąžinę. Ir niekaip jos neatgauname.

inteligencija, bendravimo kultūra kelia pagarbą ir skatina sekti jūsų asmeniu. Tokių žmonių, deja, vis mažiau Lietuvoje. Kaip manote, kodėl lietuviams kartais pristinga elementaraus kultūringumo, jau nekalbant apie inteligenciją?

Jokio atsakymo ar paaiškinimo neturiu.

Tai nereiškia, kad negalvoju apie tai, kas Lietuvoje darosi. Gyvename nepriklausomybės sąlygomis jau ilgiau, nei prieš karą Lietuva buvo nepriklausoma. Kur mes nuėjom? Ką pasiekėm? Ką pasivijom? Vis murkdomės kažko.

Kur priežastys? Bandau surasti konstruktyvų atsakymą ir kaskart prieinu prie minties, kad mes tebegyvename valdomi sovietinio

O gal viskas dėl to, kad per mažai skaitome gerų knygų?

Nesvarbu, kiek skaitome knygų. Svarbu, kad tos knygos kažkaip paveiktų tą žmogų, tą jaunuolį.

Laima Juzulėnienė R. Adomaičio archyvo nuotr.

R. Adomaitis (kairėje) ir S. Geda (antras iš deš.) su Amerikos lietuviais prieš „Santaros-Šviesos“ renginį.

1988 m.

5

KĄ SKAITOME?

Lankstinys „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ patikimas vedlys bibliotekoje.

Skaitytojos Rosita ir Karolina.

Lietuvių vaikų literatūros šimtukas – atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui Lietuvių vaikų literatūra įvairi ir turtinga, nuėjusi ilgą raidos kelią nuo Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelės“ (1868), „Paaugusių žmonių knygelės“ (1968) ir dar ankstesnių bandymų rašyti vaikams, jaunimui iki pat šiemet vaikų literatūros karūną pelniusios Ilonos Ežerinytės (smagu pasakyti, kad ji yra Šiaulių pedagoginio instituto absolventė lituanistė) už romaną paaugliams „Sutikti eidą“ (2016). Vaikų literatūros tyrėjo Kęstučio Urbos ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus iniciatyva ir pastangomis buvo sudarytas reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams šimtukas, pasirodė ir lankstinys „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai: reikšmingiausių lietuvių vaikų rašytojų kūrinių sąrašas“, kuriame išvardytos visos šimtuko knygos, pateikiami jų viršeliai. Projekto partnerė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

6

2017 m. knygų pristatymo konkurso komisija (iš kairės) prof. Dž. Maskuliūnienė, aktorius V. Baranauskas, direktoriaus pavaduotoja R. Miežetienė.

kanoną kuria ir mokyklinės programos, vadovėliai. Patirtis rodo, kad tai, kas skaitoma mokyklos suole, tampa žmogaus dvasiniu turtu, į kurį atsiremiama ir po daugelio dešimtmečių.

Tokio šimtuko sudarymas yra ir lietuvių vaikų literatūros kanono formavimas. Tai atsakinga užduotis, reikalaujanti žinių, kompetencijos, kiek įmanoma objektyvesnio požiūrio. Iki šiol parašytos dvi vaikų literatūros istorijos – Bernardo Brazdžionio „Lietuvių vaikų literatūra“ (1942–1943) ir Vinco Aurylos „Lietuvių vaikų literatūra“ (1984), netrūksta ir atskirų tyrinėjimų, nuo 1994 metų vaikų literatūros baruose pluša ir žurnalas „Rubinaitis“. Mėginta ir mėginama ne tik ištirti lietuvių vaikų literatūros raidą, knygas sisteminti žanriniu, semantiniu ir kitais aspektais, iškelti pagrindines vaikų literatūros tendencijas, bet ir išskirti ryškiausius autorius, analizuoti geriausias knygas. Vaikų literatūros

Kaip buvo sudarytas lietuvių vaikų literatūros šimtukas? Iš pradžių buvo sudarytas 500 knygų sąrašas. Į jį buvo sutelktos svarbios lietuvių vaikų literatūros knygos: tos, kurios buvo vis perleidžiamos, kurios buvo gavusios vienokią ar kitokią premiją ar tiesiog – klasikinės knygos, patikrintos laiko ir skaitytojų. 2016 metų vasarą šis 500 knygų sąrašas buvo paskelbtas virtualioje erdvėje ir pusę metų galėjo balsuoti visi, kas norėjo pareikšti savo nuomonę. Šimtuko rinkimuose dalyvavo beveik 2 000 7

KĄ SKAITOME?

garsiosios poemėlės vaikams – Vytės Nemunėlio „Meškiukas Rudnosiukas“ (1939), Kazio Binkio „Kiškių sukilimas“ (1937), Eduardo Mieželaičio „Zuikis Puikis“ (1949), Justino Marcinkevičiaus „Grybų karas“ (1958). Visos jos pateko į pirmąjį dešimtuką. Dešimtuke yra ir prozos knyga – nemari, žavinti humoru ir neįkyria didaktika Vytauto Petkevičiaus „Gilės nuotykiai ydų šalyje“ (1964).

žmonių. Atskirai už sąrašo knygas balsavo ir šešiolika vaikų literatūros žinovų, ekspertų – literatūrologų, tyrinėjančių vaikų literatūrą (tarp jų buvo ir šių eilučių autorė), doktorantų, rengiančių disertacijas iš vaikų literatūros, prisidėjo ir mokytojai, bibliotekininkai, besidomintys vaikų literatūra, ir kt. Vėliau buvo susumuoti abiejų pusių balsai – vaizdingai kalbant, „tautos“ ir ekspertų.

Sąraše atrasime ir svarbias lietuvių vaikų istorijai knygas – minėtąją Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelę“ ir Žemaitės „Rinkinėlį vaikams“ (1904), ir Vinco Pietario „Lapės gyvenimą ir mirtį“ (1905), ir Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės „Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių“ (1932).

Sąrašas aktualizuoja ir tas knygas, kurios nūnai yra tarsi nepelnytai primirštos. Pavyzdžiui, Kazio Borutos pasakų knyga „Dangus griūva“ (1955) – vienintelė sąraše ritminės prozos knyga, dabar tokią mažai kas bekuria, verta būtų ją intensyviau siūlyti skaityti, ypač pradinukams.

Mykolo Sluckio romanas „Geri namai“ (1955) – nepraradęs vertės realistinės prozos kūrinys apie vaikų namus (jis gražiai „kalbasi“ su kita, dar nauja šimtuko knyga apie vaikų namus – Gendručio Morkūno apysaka „Iš nuomšiko gyvenimo“ (2010)).

Prof. Dž. Maskuliūnienė supažindina Šiaulių rajono mokytojus ir bibliotekininkus su geriausia literatūra vaikams.

Daugiausia balsų surinko Salomėjos Nėries eiliuota pasaka „Eglė žalčių karalienė“ (1940).

Niekas neabejoja, kad tai yra tikras lietuvių literatūros brangakmenis.

Antroje vietoje – Sigito Gedos eilių rinkinys „Baltoji varnelė“ (1985). Sigitas Geda – lietuvių vaikų poezijos novatorius, kūrybiškai pasirėmęs lietuvių mitologijos ir tautosakos lobynu.

Juk kalbama, kad Sigitas Geda buvo vertas ir Nobelio premiją gauti... Trečioji vieta – Maironio baladė „Jūratė ir Kastytis“ (1957, tais metais baladė buvo išleista kaip knyga vaikams). Ir šio kūrinio estetinės vertės negalima nematyti. Į vaikų literatūros aukso fondą jau seniai įrašytos

Labai džiugu, kad į šimtuką pateko mūsų vaikų literatūros pasididžiavimas – Petro Cvirkos apsakymų rinkinys „Cukriniai avinėliai“ (1935), Vytautės Žilinskaitės apsakymų ir pasakų rinkinys „Robotas ir peteliškė“ (1978) ir apysaka „Kelionė į Tandadriką“ (1984), Janinos Degutytės eilėraščių rinkinys „Baltas 8

Su jaunaisiais skaitytojais bendrauja Vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkė Nijolė Kudulienė.

nevertingų knygų į šimtuką nepateko, bet ne visoms jo vertoms ten užteko vietos. Todėl tikras lietuvių vaikų literatūros gerbėjas turėtų galvoje turėti ir tą platesnį 500 knygų sąrašą, ten yra likę knygų (ir ne taip jau mažai) tikrai vertų šimtuko. Čia, nemenkinant nuveikto darbo, bet teisybės dėlei tenka pridurti – bet koks skirstymas ir dėliojimas į lentynėles neišvengia subjektyvumo. Tad, žinoma, neapsiribokime tik šimtuku, nenuskurdinkime mūsų vaikų skaitinių.

gulbių sostas“ (1984), Kazio Sajos apysaka „Ei, slėpkitės!“ (1971). Juk tai knygos, kurias verta būtų versti į kitas pasaulio kalbas, jos būtų puikios Lietuvos ambasadorės. Šis sąrašas – ne tik šventinis akcentas, besirengiant atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui, bet ir žinutė leidykloms, mokyklų programų sudarytojams, bibliotekoms, mokytojams, tėvams, visiems, kas susiję su vaikų literatūros sklaida ir propagavimu.

Pagaliau tai prasminga žinutė ir vaikams, paaugliams, jaunuoliams. Juk tai sąrašas knygų, kurias tikrai verta perskaityti.

Kita vertus, gaila, kad į šimtuką nepateko ir ne mažiau vertingų, puikių lietuvių vaikų literatūros knygų. Arba galima pasakyti ir taip:

Prof. Džiuljeta Maskuliūnienė Ieva Slonksnytė, Agnė Pranckutė 9

2016 metais akcijos metu skaitytojų dovanotos knygos Vaikų literatūros skyriui.

Knygų Kalėdos Šių metų tema – „Padovanok knygą SAVO bibliotekai“.

SAVO bibliotekai – tai, kurią myli, mėgsti, kurioje tau patogu ir saugu.

Akcija prasideda 2017 m. lapkričio 15 dieną. „Knygų Kalėdos“ pradėtos organizuoti 2011 m., kai Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė gavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos skaitytojų laišką su prašymu padovanoti bibliotekai naujų knygų. Nuo tada ši šauni akcija tapo visuotiniu, knygų bičiulius visoje šalyje telkiančiu judėjimu, kuriame dalyvauja 1 270 viešųjų bibliotekų ir 1 500 mokyklų bibliotekų.

Dovanok ir tu!

Daugiau apie akciją: www.knygukaledos.lt 10

TARP TAUTŲ

XXIV tarptautinio ekslibrisų kongreso Sapore dalyviai. Iš kairės: japonų dailininkas I. Matsubishi, Wim Zwiers iš Vokietijos, kolekcininkas Jonas Nekrašius, dailininkai ir ekslibrisų kolekcininkai iš Kinijos.

Sukanka 25-eri metai, kai Lietuva tapo FISAE nare Šiemet rugsėjo mėnesį sukako 25-eri metai, kai Lietuva buvo priimta į Tarptautinę ekslibrisų dailininkų ir mėgėjų asociaciją (Federation Internationale Des Societes d‘Amateurs d‘Ex-Libris) FISAE. Tai labai aukštas lietuvių dailininkų ir ekslibriso propaguotojų įvertinimas, svarbus žingsnis įsiliejant į pasaulio ekslibriso kūrėjų ir mėgėjų organizaciją.

FISAE vienija daugelio pasaulio šalių ekslibrisininkų draugijas, muziejus, klubus. Šiai organizacijai dabar priklauso 33 valstybės.

FISAE kas dveji metai rengia tarptautinius ekslibrisininkų kongresus. Pirmasis įvyko 1953 m.

Austrijoje, Kufšteine.

1992 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 5 dienomis šių eilučių autoriui teko dalyvauti Japonijoje, Saporo mieste surengtame FISAE XXIV tarptautiniame ekslibrisų kongrese ir skaityti 11

TARP TAUTŲ Lietuvos priėmimą į FISAE pasirašė ir patvirtino FISAE prezidentas Yasushi Ohmoto, generalinis sekretorius Williamas E. Butleris (Didžioji Britanija), Klausas Rodelis (Danija), Japonijos ekslibriso asociacijos prezidentas Hidataro Jamamura ir generalinis sekretorius Ichigoro Uchida.

pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją ir ekslibriso kūrėjus, supažindinti kongreso dalyvius su Pakruojo ekslibriso muziejaus veikla ir Lietuvos knygos ženklo kūrėjais, pristatyti šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Kongrese dalyvavo beveik 200 atstovų iš 20 pasaulio šalių. Atstovas iš Lietuvos dalyvavo pirmą kartą. Kongreso metu pavyko užmegzti dalykinius kontaktus su Japonijos, Kinijos, Austrijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos dailininkais ir kolekcininkais.

Ateinantys 2018 metai yra svarbūs ekslibrisininkams. Lietuva minės 500-ąsias sukakties metines, kai buvo sukurtas pirmasis lietuviškas knygos ženklas. Be to, 2018 metais rugpjūčio 28 – rugsėjo 1 dienomis Čekijos sostinėje Prahoje įvyks XXXVII FISAE kongresas (rengėja Čekijos ekslibrisininkų asociacija Spolek sběratelů a přátel exlibris). Planuojama, kad šiame kongrese dalyvaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas (GBEF), kuris pristatys pranešimą ir stendą apie Lietuvos ekslibriso istoriją, GBEF veiklą ir dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sukurtus knygos ženklus.

XXIV tarptautiniame kongrese 1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuva iškilmingai buvo priimta į Tarptautinę ekslibrisų dailininkų ir mėgėjų asociaciją (FISAE). Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų.

Jonas Nekrašius

FISAE kongreso antspaudai.

Raštas, liudijantis Lietuvą įstojus į FISAE asociaciją.

12

Bibliotekos darbuotojos Paulina Sprindžiukaitė, Jonė Gorytė, Jolita Rimeikienė IFLA kongrese.

Patirties ir idėjų – į IFLA kongresą Vroclave Kiekvienais metais Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) organizuoja pasaulinį bibliotekų suvažiavimą. 2017 metų rugpjūčio 19–25 dienomis Vroclavo mieste Lenkijoje surengtoje 83-ioje generalinėje konferencijoje ir asamblėjoje pusketvirto tūkstančio dalyvių iš 120 pasaulio šalių atvyko pasidalyti patirtimi, pasisemti idėjų, užmegzti partnerystės ryšių. Konferencijoje su kitais 18 Lietuvos delegatų dalyvavo ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojos Jolita Rimeikienė, Jonė Gorytė ir Paulina Sprindžiukaitė.

Konferencijos atidarymo dieną Šimtmečio salėje po teatralizuoto Lenkijos istorijos pristatymo

bibliotekininkus pasveikino ir sėkmingo darbo palinkėjo IFLA prezidentė Donna Scheeder, 13

TARP TAUTŲ

Lietuvos bibliotekininkų delegacija.

analizuoti bei lyginti įvairių tipų pasaulio bibliotekų rodiklius, tokius kaip registruotų vartotojų, lankytojų, išduotų dokumentų, darbuotojų, savanorių skaičius. Šioje konferencijoje Lietuvos bibliotekininkų (vienintelių iš dalyvių) buvo paprašyta pasidalyti savo veiklos modeliu, kuris, pasak jį pristačiusio Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus prof.

Renaldo Gudausko, „buvo įdomus daugeliui pasaulio valstybių“.

Lenkijos nacionalinės bibliotekos direktorius dr. Tomaszas Makowskis, Lenkijos valdžios atstovai.

Kongreso šūkis – „Bibliotekos. Solidarumas.

Visuomenė“ – paskatino pranešėjus kalbėti apie šiuolaikinės bibliotekos funkcijas, paslaugų kokybę ir prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms, ypač specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Taip pat diskutuota apie elektroninių paslaugų plėtrą, skaitymą skatinančių technologijų modernizavimą, autorių teisių pažeidimo problemas, aptarti bibliotekoms kylantys iššūkiai.

Konferencijos naujiena – šiuo metu rengiamo pasaulio bibliotekų žemėlapio (angl. Library Map of the World) pristatymas bibliotekininkų bendruomenei.

IFLA biuro atstovė ir žemėlapio projekto vadovė Kristina Paberza: „Lietuva yra pirmoji šalis Europoje, pateikusi statistinius duomenis apie šalies bibliotekų veiklą, ir pirmoji šalis pasaulyje, pateikusi itin išsamų duomenų rinkinį“.

Tai reprezentatyvus vizualinis statistinių duomenų įrankis, sukurtas globaliam pasaulio bibliotekų potencialui atskleisti, ir leidžiantis

Bibliotekų asociacijų atstovai buvo raginami telkti bibliotekų bendruomenių narius dalyvauti IFLA vykdomame projekte „Globali 14

Tai šiuolaikiškai įrengtos, naujausiomis technologijomis ir kompiuterine įranga aprūpintos bibliotekos, pritaikytos visoms bendruomenės grupėms. Pastebėta, kad tarp lankytojų ypač paklausios mediatekos. Patogu, kad skaitytojams leidžiama filmus, garsines knygas, stalo žaidimus skolintis į namus.

vizija“ („Global Vision“), skirtame parengti konkretiems bibliotekų veiksmų planams, padėsiantiems praktiškai įgyvendinti globalios bibliotekos – pasaulinio bibliotekų tinklo – ateities viziją.

Konferencijoje buvo galima susipažinti su pažangiomis technologijomis, 3D vizualizacijų ir projekcijų prietaisais, 70 stendų su skenavimo aparatais, apžiūrėti beveik 200 plakatų iš pačių įvairiausių pasaulio šalių bibliotekų.

Pastaruosiuose buvo informuojama apie bibliotekų vykdomus projektus, įdiegtas naujoves ir kitas veiklas bei idėjas. Lietuvos bibliotekininkų draugija pristatė plakatą „2016 – Bibliotekų metai“.

Taip pat aplankytos visai neseniai (2017 m. balandžio mėn.) atidaryta Vroclavo geležinkelio stoties biblioteka bei Kelcų vaivadijos Vitoldo Gombrovičiaus biblioteka.

Pastarojoje sukauptas įspūdingas senų ir retų knygų fondas.

Kelcų bibliotekoje pasirašytas kultūrinio bendradarbiavimo ketinimų protokolas tarp Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos (AVBA) ir Lenkijos vaivadijų viešųjų bibliotekų direktorių konferencijos. Tad ateityje su Lenkijos kolegomis bus rengiami ir vykdomi bendri projektai.

Viešnagės dienomis dalytasi kolegų patirtimi lankant Lenkijos bibliotekas. Šiaulių bibliotekos atstovės pabuvojo šešiose viešosiose bibliotekose. Keturios iš jų – Vroclavo mieste.

2018 metais IFLA pasaulinis bibliotekų ir informacijos kongresas vyks Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre.

Su konferencijos dalyviais iš Malaizijos.

Jolita Rimeikienė J. Rimeikienė, J. Gorytė

Vroclavo miesto bibliotekos mediateka.

15

GEROJI PATIRTIS

Konferencijos dalyvės (iš kairės) ŠAVB direktoriaus pavaduotoja R. Miežetienė, Švedijos atstovė A. Mjöberg, Danijos atstovė M. Engberg Eiriksson, UNESCO atstovė dr. I. Kasinskaitė-Buddeberg.

Tarptautinėje konferencijoje – dėmesys neįgaliam žmogui 2017 m. spalio pabaigoje bibliotekoje dvi dienas vyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Neįgalus žmogus: visuomenėje, šeimoje, bibliotekoje“. Rimtą diskusiją iniciavę bibliotekininkai norėjo išgirsti atsakymus į jiems ir kitų kultūros įstaigų darbuotojams rūpimus klausimus: kaip traktuoti negalią ir kaip aptarnauti fizinį ir / ar psichikos sutrikimą turintį lankytoją, kaip paspartinti neįgalių žmonių integracijos procesą, keisti visuomenės požiūrį, ugdyti toleranciją kitokiems, siekta išsiaiškinti, su kokiomis problemomis vis dar susiduria šeimos, kuriose gyvena specialiųjų poreikių turintys žmonės, taip pat pasidalyti šalies ir užsienio bibliotekininkų patirtimi, aptarti galimybes įtraukti šią visuomenės grupę į kultūrines veiklas, bibliotekų paslaugų prieinamumo plėtrą ir įvairovę.

16

„Neįgalieji sudaro apie 10 procentų mūsų bendruomenės. Norime, kad jie ateitų pas mus į biblioteką, rastų čia sau reikalingas paslaugas, būtų aptarnaujami kaip ir visi kiti. Bet norint juos aptarnauti, reikia tam tikrų žinių.

Siekdami žinių ir surengėme šią konferenciją“, – sakė pradėdamas konferenciją bibliotekos direktorius profesorius dr. Bronius Maskuliūnas.

asmenimis.

Ypač daug diskusijų sulaukė autizmo spektro sutrikimas. Žmonių, kuriems nustatomas autizmas, kaip rodo apklausos, kasmet daugėja, o 2016 m. pabaigoje paskelbtoje Valstybės kontrolės ataskaitoje teigiama, kad autizmo sutrikimą turintiems vaikams neužtikrinama efektyvi pagalba ir specialus ugdymas. Tai patvirtino asociacijos „Kitoks vaikas“ vadovė Daina Šiekštelytė-Valkerienė, kuri savo pranešime akcentavo liūdnoką autizmo sutrikimą turinčių žmonių kasdienybę, neišsipildančius metų metais tėvų lūkesčius ir problemas. Moteris pasidalijo patarimais, kaip bibliotekos ir kitos kultūros įstaigos galėtų tapti draugiškesnės ir atviresnės ne tik autistams, bet ir jų artimiesiems. „Šeimų poreikiai labai skirtingi, todėl pirmiausia reikia juos individualizuoti. Šiandien tiesa tokia: trūksta paslaugų. Tai patvirtina ir mokslininkų tyrimai, ir valstybės audito išvados. Sudėtinga, o kartais ir neįmanoma išleisti vaiko į darželį, mokyklą, ką jau bekalbėti apie universitetą“, – sakė D. Šiekštelytė-Valkerienė ir pasidžiaugė, kad kultūros įstaigos vis aktyviau siūlo pagalbą ir pačios imasi iniciatyvos keisti susidariusią padėtį.

Dalyvius pasveikino Šiaulių miesto savivaldybės globos namų „Spalvų muzikos orkestras“ (vad. Natalija Pugačienė ir Irena Būdavaitė).

Konferencijos temomis diskutavo keturių sričių – sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo ir kultūros – atstovai.

Pranešimus skaitė ir patirtimi dalijosi dvidešimt šeši pranešėjai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos (UNESCO), taip pat Šiaulių universiteto mokslininkai bei Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus apskričių viešųjų ir Lietuvos aklųjų bibliotekų darbuotojai.

Siekdamos patenkinti kai kuriuos autistų poreikius kultūros įstaigos konsultuojasi su specialistais. Išklausę rekomendacijas ir įgiję reikiamų įgūdžių bibliotekų, muziejų, kitų kultūros įstaigų darbuotojai organizuoja įvairius edukacinius užsiėmimus. Konferencijos dalyviai palankiai įvertino Valdovų rūmų muziejaus programą „Susipažinkime su pilimis“, skirtą šeimoms, auginančioms autizmo sutrikimą turinčius vaikus. Programą pristatė muziejaus

Mokslininkai ir praktikai vardijo didžiausias negalios problemas, dažniausiai kylančius iššūkius dirbant su klausos, regos, intelekto, fizinę, judėjimo, psichikos sutrikimą turinčiais 17

GEROJI PATIRTIS gidė ir projekto vadovė Elena GasiulytėDautartienė. Edukacija ypatinga tuo, kad joje gali dalyvauti ne tik autistai ir juos auginančios šeimos, bet ir šeimos, turinčios rūpesčių dėl vaikų hiperaktyvumo, auklėjimo ar kitų problemų. „Programa pareikalavo kruopštaus pasiruošimo, tačiau vertėjo stengtis. Norinčių patekti į užsiėmimus vis daugėja. Mes padarėme išvadą, kad rengdami ir vykdydami šią programą patys atradome ir gavome daugiau nei tie, kuriems ji skirta“, – sakė filologės išsilavinimą turinti edukatorė.

Susipažinti su programa galima apsilankius Valdovų rūmų tinklalapyje.

Lietuvos ir užsienio šalių pranešėjai pasakojo, kas daroma kitokio įgalumo žmonių labui.

Jungtinių Tautų Komunikacijos ir informacijos sektoriaus atstovės dr. Irmgardos KasinskaitėsBuddeberg teigimu, UNESCO, būdama atsakinga už švietimą, mokslą, kultūrą, informaciją ir komunikaciją, suinteresuota, kad visose srityse vienodomis sąlygomis ir teisėmis dalyvautų ir žmonės, turintys negalią.

Probleminių grupių nedalyvavimas visuomenės gyvenime, UNESCO skaičiavimais, yra pernelyg brangus procesas, nes 3–7 proc. biudžeto turėtų būti skiriama šių žmonių pragyvenimui ir slaugai.

Todėl pasaulio organizacijos siekia sudaryti kuo

Valdovų rūmų muziejaus edukaciją, skirtą autizmo sutrikimą turintiems vaikams ir jų šeimoms, pristatė gidė ir projekto vadovė Elena Gasiulytė-Dautartienė.

18

geresnes sąlygas ir galimybes kiekvienam asmeniui laisvai prieiti prie informacijos išteklių, siekti žinių ir išsilavinimo, susipažinti su naujausiomis technologijomis. Žmogaus teises ir galimybę laisvai rinktis užtikrina ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (2006), 2010 m. ratifikuota Lietuvoje.

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė dr. Asta Kandratavičienė vardijo, kas padaryta Lietuvoje per daugiau kaip du dešimtmečius. Ženkliai pasistūmėta stereotipų laužymo, tolerancijos ugdymo, socializacijos ir integracijos, neįgalių žmonių teisių užtikrinimo, paslaugų kūrimo ir kt. srityse. Šiuo metu sudaryta darbo grupė dėl naujos paslaugos „Asmeninis asistentas“ teikimo neįgaliesiems, siekiant užtikrinti jų savarankiškumą.

Pozityvi naujiena ta, kad neįgalus žmogus vis drąsiau atranda save bibliotekoje. Tokia išvada padaryta išklausius pranešimus apie Lietuvos ir kaimyninių šalių bibliotekų patirtį.

Kasmet bibliotekose sukuriama naujų paslaugų, organizuojama renginių, edukacinių užsiėmimų, kūrybinių dirbtuvių, stovyklų įvairių sutrikimų turintiems žmonėms, gerinama bibliotekų infrastruktūra, įsigyjama įvairios įrangos, naujų technologijų, mokoma dirbti įvairiomis programomis, taip siekiant mažinti socialinę bei skaitmeninę kitaip įgalių žmonių atskirtį.

Be to, bibliotekos kasdien tampa vis atviresnės, draugiškesnės šioms visuomenės grupėms, bibliotekininkai noriai mokosi naujų dalykų, įgyja naujų kompetencijų ir įgūdžių, reikalingų dirbti su įvairių sutrikimų turinčiais žmonėmis, jie vis drąsiau imasi naujų projektų, taiko kolegų gerąją patirtį, atlieka įvairius tyrimus, pasitelkia bendram darbui įvairių sveikatos organizacijų, konsultuojasi su pačiais neįgalumą turinčiais lankytojais, įsiklauso į jų poreikius.

Klausant konferencijos pranešimų, daugumos bibliotekininkų tvirtinimu, kito įsišaknijęs supratimas apie negalios fenomeną, aiškėjo, kaip ir ką daryti, radosi daugiau drąsos ir noro kažko imtis. Dabar laukia kitas žingsnis – pradėti veikti, nes, kaip sakė dr. Matthew Griffithsas iš Velso universiteto, žinant daryti būtina.

Didžiausios problemos, direktorės nuomone, komunikacijos apie paslaugas stoka ir negatyvus visuomenės požiūris į negalią.

Konferencijos pranešimų tezės skelbiamos adresu https://savblt.wixsite.com/konferencija.

Povilo Višinskio bibliotekos direktorius prof. B. Maskuliūnas, siekdamas glaudesnės partnerystės ir patirties sklaidos, konferencijos metu pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Švedijos Hesleholmo bibliotekos direktore Anette Mjöberg.

Laima Juzulėnienė Ieva Slonksnytė 19

GEROJI PATIRTIS

Vaikai, turintys specialiųjų poreikių, mokosi vizualizuoti iliustracijas su virtualiosios realybės kūrimo programėlėmis.

Neįgalus žmogus bibliotekoje: iššūkiai ir galimybės Tarptautinėje menėje, ties

mokslinėje-praktinėje

šeimoje,

Povilo

bibliotekoje“

Višinskio

viešoji

buvo

konferencijoje pristatyta,

biblioteka

siūlo

„Neįgalus kokias

veiklas

žmonėms,

žmogus:

visuo-

Šiaulių

apskri-

turintiems

negalią.

2015–2017 m. biblioteka vykdė keletą projektų ir sukaupė nemažai vertingos patirties.

Ypač sėkmingos skaitymo skatinimo programos, taip pat projektai, skirti specialiųjų poreikių turinčių žmonių socialinei ir skaitmeninei atskirčiai mažinti. Vykdydama šiuos ir kitus projektus, atitinkančius Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (2006) nuostatas, biblioteka užtikrina prieigą prie informacijos ir žinių visoms visuomenės grupėms, taip pat kiekvieno žmogaus teisę laisvai rinktis ir sudaro galimybę naudotis tomis pačiomis paslaugomis visiems bendruomenės nariams.

20

parodas bibliotekoje. Psichiatrijos klinikos specialistai antrus metus rengia Atviros psichiatrijos mėnesį bibliotekoje ir nemokamai konsultuoja įstaigos lankytojus psichinės sveikatos, socialinių paslaugų, pacientų teisių ir kitais klausimais.

Kitas bibliotekos partneris – Sergančiųjų Alzheimerio liga globėjų klubas, su kuriuo bendradarbiaujama nuo 2012 m. Kiekvieną mėnesį klubas bibliotekoje organizuoja susitikimus, kuriuose informuoja suinteresuotus asmenis apie Alzheimerio ligą, jos gydymo būdus, kitas demenciją sukeliančias ligas.

Bendradarbiaudama su klubu biblioteka taip pat prisideda prie visuomenės švietimo.

Be minėtų priemonių, bibliotekoje dažnai organizuojami teminiai renginiai plačiajai visuomenei, kviečiami įvairių sveikatos sričių specialistai, vyksta pokalbiai, skaitomos paskaitos aktualiomis temomis, organizuojamos konferencijos. Visuomenės susidomėjimas ir pozityvūs atsiliepimai suteikia bibliotekininkams jėgų ir motyvacijos dirbti reikalingą šviečiamąjį darbą.

Šiaulių Petro Avižonio regos centro auklėtiniai robotikos edukaciniuose užsiėmimuose.

Iniciatyvos, gerinančios psichinę sveikatą ir savijautą Jau keletą metų bibliotekos iniciatyva rengiami garsiniai skaitymai vienišiems, judėjimo negalios apribotiems ir dėl to socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Pirmieji dalyviai buvo Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro pacientai. Dauguma jų – vieniši, mažai arba išvis nevaikštantys žmonės, išsiilgę bendravimo, intelektualių pokalbių. Tad bibliotekininkai, organizuodami skaitymus, padovanojo šiems žmonėms skaitymo malonumą ir suteikė bendrystės džiaugsmą.

Projekto „Skaitymas kitaip“ tikslas – organizuoti terapinius skaitymo užsiėmimus įvairią negalią turintiems žmonėms. Bibliotekininkai, baigę mokymus apie skaitymo terapijos taikymo būdus, parengė specialius literatūros sąrašus ir pritaikė žinias praktikoje.

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos, su kuria 2017 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pacientai taip pat dalyvauja skaitymuose. Šiuo metu jie vyksta bibliotekoje kartą per mėnesį. Dalyviai skaito knygas ir savo sukurtus tekstus, o laisvalaikiu užsiima menine kūryba, pristato savo darbų

Inovacijos vaikams ir jaunimui Ne mažiau paklausūs projektai, skirti vaikams ir jaunuoliams, turintiems įvairių sutrikimų (klausos, regos, intelekto, fizinių, judėjimo, autizmo spektro, psichikos). Šių projektų tikslas – mažinti konkrečių visuomenės grupių skaitmeninę atskirtį, sudaryti prielaidas sėkmingai jų socializacijai bei integravimuisi į bendruomenę.

Paminėtinas 2016 m. projektas „Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo skaitmeninių kompetencijų ugdymas naudojant virtualią 21

GEROJI PATIRTIS yra konsultuojamasi su neįgaliųjų organizacijų specialistais, Šiaulių universiteto dėstytojais.

Jų patirtis ir žinios pasitelkiamos organizuojant seminarus, praktinius mokymus, ugdant bibliotekininkų bendravimo ir kitas reikalingas kompetencijas.

Teikti paslaugas asmenims, turintiems negalią, elgesio ir emocinių sunkumų, taip pat autizmo spektro sutrikimą, specialiuose seminaruose iš viso buvo apmokyta 30 regiono bibliotekų specialistų.

Mokymus, skirtus suteikti bendravimo psichologijos žinių, vedė Šiaulių universiteto mokslininkai dr. A. Ališauskas, dr. Renata Geležinienė ir dr. Margarita Jurevičienė. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) pažinimo mokymus vedė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos specialistai, išmokę valdyti modernias technologijas ir programas ankstesniuose projektuose bendradarbiaudami su partneriais VšĮ „Robotikos mokykla“, UAB „AVAD Baltic“.

realybę bei 3D grafiką“. Projekto idėja kilo bibliotekai vykdant kitą projektą – „Mobili inovatyvių technologijų laboratorija jaunimui“, skirtą gimnazistams. Išaugus susidomėjimui projektu ir mobilios laboratorijos galimybėmis (inovatyvios 3D grafikos technologijos ir spausdintuvas, iPAD planšetės, 6 robotų „Lego Mindstorm“ konstruktoriai, virtualiosios realybės akiniai, mobilieji telefonai ir kt.), edukaciniai užsiėmimai pradėti organizuoti ir kitoms amžiaus bei socialinėms grupėms, tarp jų fizinę ir intelekto negalią turintiems asmenims iš Šiaulių ir Joniškio miestų. Veikla taip sudomino jaunuolius, kad jie panoro tęsti užsiėmimus.

Todėl 2017 metais vykdomas tęstinis projektas „Mobili inovatyvių technologijų laboratorija vaikams ir jaunimui“. Projekto kūrybinėse veiklose šįkart dalyvauja vaikai iš Mažeikių, Kelmės ir Šiaulių rajonų (Kuršėnų). Bibliotekų specialistai moko vaikus kurti iliustracijas pagal pasakų tekstus ir jas vizualizuoti su virtualiosios realybės kūrimo programėlėmis. Projekte numatyta organizuoti 40 virtualiosios realybės kūrimo užsiėmimų, į kuriuos bus įtraukta 115 moksleivių, tarp jų 55 mokiniai, turintys specialiųjų poreikių.

Naudojant laboratorijos įrangą iš viso organizuota daugiau kaip 150 edukacinių užsiėmimų. Edukacinėse veiklose jau dalyvavo per 1 400 dalyvių, iš jų apie 100 specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo.

Rezultatai verti pastangų Žmonės, turintys negalią, sudaro 10 proc. bendruomenės. Užtikrindama išteklių ir paslaugų prieinamumą biblioteka padeda mažinti šios visuomenės grupės skaitmeninį ir informacinį atotrūkį, kūrybiškai sprendžia socialiai izoliuotų žmonių užimtumo problemą, formuoja palankų visuomenės požiūrį į negalią turinčius žmones ir, žinoma, mažina socialinę atskirtį, dėl kurios dalis žmonių negali kartu su kitais dalyvauti įprastoje veikloje ar naudotis plačiajai visuomenei skirtomis paslaugomis.

Stiprėja bibliotekininkų kompetencijos Kuriant ir įgyvendinant projektus, naujas paslaugas svarbu rasti optimalių būdų, kaip geriausiai tenkinti lankytojų poreikius ir įtraukti į mokymo procesą tikslines grupes. Tuo tikslu

Paulina Sprindžiukaitė Ieva Slonksnytė 22

KNYGOS ŽENKLAI

Knygos „Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai“ viršelis. Dizainas Vaivos Kovieraitės-Trumpės.

Nauja knyga apie menininką Gerardą Bagdonavičių ir Šiaulių krašto ekslibrisus Per Šiaulių knygų mugę bendruomenei pristatyta Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) naujai išleista knyga „Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai“.

Leidinys išėjo kartu su priedu – dokumentiniu filmu „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“. Prie šios knygos leidybos triūsė nemaža kūrybinė grupė. Tai redakcinės kolegijos pirmininkas prof. dr. Bronius Maskuliūnas, leidinio sudarytojai ir filmo idėjos autoriai Jonas Nekrašius ir Asta Kaktytė, ekslibriso kūrybinių dirbtuvių vertinimo komisijos

pirmininkė

Putramentienė-Braza

Vaiva ir

Rasa

Kovieraitė-Trumpė, Prišmontienė,

filmo

dirbtuvių kūrėjai

vadovės Diana

Lolita

Stungurienė

ir Gintautas Stungurys. Jie sutiko papasakoti, kaip sekėsi kurti knygą ir filmą.

23

KNYGOS ŽENKLAI Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“. Surengėme tais metais mokslinę-praktinę konferenciją „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje“ ir ekslibrisų kūrimo dirbtuves. Medžiagą nuolat pildėme, kilo mintis kaip leidinio priedą sukurti dokumentinį filmą apie G. Bagdonavičių.

Kaip kilo idėja išleisti knygą apie menininką Gerardą Bagdonavičių ir knygos ženklus?

B. Maskuliūnas: ŠAVB jau ne vieną dešimtmetį puoselėja ekslibriso tradicijas Šiauliuose ir aktyviai populiarina su knygos ženklu susijusias veiklas. Mūsų biblioteką pelnytai galima vadinti Šiaurės Lietuvos ekslibriso plėtotės centru.

Bibliotekoje veikia Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas (GBEF), kuris kaupia informaciją apie ekslibrisų istoriją ir raidą, organizuoja parodas ir įvairius edukacinius renginius, supažindina visuomenę su knygos nuosavybės ženklais ir jų kūrėjais, kaupia dailininkų dovanotas ekslibrisų kolekcijas.

Svarbi fondo veiklos dalis – G. Bagdonavičiaus, dailininko ir pedagogo, ekslibriso mokyklos tradicijų pradininko Lietuvoje, asmenybės bei kūrybos populiarinimas. Tad visai natūralu, kad šių veiklų rezultatai sugulė į vieną leidinį.

A. Kaktytė: Leidiniui medžiagą pradėjome rinkti 2015 metais, kai ŠAVB įgyvendino

Ką įdomaus skaitytojai ras šiame leidinyje?

J. Nekrašius: Knygoje aptariama ekslibriso raida ir sklaida Šiaulių krašte nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Menotyrininkas prof. V. Rimkus apžvelgė ekslibriso kelią nuo knygos ženklo iki savarankiško meno kūrinio. Prof. V. Janulis ir aš analizavome ekslibriso kaip kultūros paveldo raidą ir jo sklaidą Šiauliuose. Kartu su kolege A. Kaktyte bene pirmą kartą Šiaulių kultūros istorijoje atlikome G. Bagdonavičiaus ekslibrisų ir jų adresatų tyrimą, kuriuo

G. Bagdonavičiaus ekslibrisai: 1929, cinkografija, 73 x 60 mm ir [1930], cinkografija, 75 x 63 mm.

24

privačiuose rinkiniuose. Svarbi, mūsų požiūriu, leidinio dalis – Šiaulių miesto ir rajono mokymo įstaigų mokytojų ir moksleivių (laureatų) ekslibrisai, sukurti 2015 m. vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse „Ekslibrisas sau“. Darbus įvertino ir atrinko tarptautinė vertinimo komisija, kurią sudarė Šiaulių dailininkai grafikai, ŠAVB darbuotojai ir Liublino Marijos KiuriSklodovskos universiteto (Lenkija) dėstytoja grafikė dr. Agnieszka Zawadzka.

dalijamės knygoje. Svarios bibliotekininkių N. Kasparavičienės ir R. Vaišvilienės publikacijos.

Sudominti turėtų ir pedagogės J. Budrienės kai kurių G. Bagdonavičiaus ekslibrisų eskizų pristatymas. Dailės dalyko mokytojams, ypač jiems, manau, naudinga bus Šiaulių mokyklų dailės ir technologijų mokytojų D. Leliukienės, L. Putramentienės-Brazos, R. Prišmontienės patirtis, kaip sudominti mokinius ekslibriso kūryba. Knygoje skaitytojai taip pat ras Šiaulių krašto ekslibrisų raidos kalendorių su svarbiausiomis datomis nuo 1902 metų.

A. Kaktytė: Leidinys gausiai iliustruotas ekslibrisais, saugomais ŠAVB, LMB ir GBEF narių

Knygoje dalijamasi ekslibrisų kūrybinių dirbtuvių patirtimi. Kaip sekėsi kurti ir atrinkti ekslibrisus leidiniui?

L. Putramentienė-Braza: Projektas subūrė dailės mokytojus, o jie atsivedė savo mokinių, kad drauge sukurtų ekslibrisą sau. Dailininką G. Bagdonavičių laikome šiaulietiško ekslibriso pradžių pradžia, todėl šis projektas turėjo gerą kūrybinį užtaisą. Į kūrybines dirbtuves susirinko nemažai dalyvių. Jie eskizavo, raižė medžiagoje, paskui visa tai spausdinome ir džiaugėmės patirtu bendradarbiavimo jausmu. Parodoje šalia atsiradę mokytojo ir mokinio darbai tampa lygiaverčiai, ir tai labai svarbu abiem pusėms.

Manau, kad ateityje ekslibriso dirbtuvės taps viena iš svarbiausių kūrybinių GBEF veiklos krypčių.

R. Prišmontienė: Kūrybinių dirbtuvių tikslas buvo pasidalyti žiniomis ir ekslibrisų kūrimo mokykloje praktika. Norėjosi ekslibriso kūrimą mokykloje pristatyti kaip vieną iš meninės raiškos formų – patrauklią, prasmingą, technologiškai sudėtingesnę, bet nebrangią veiklą moksleiviams.

V. Kovieraitė-Trumpė: 2015 m. buvau kūrybinių dirbtuvių „Ekslibrisas sau“ moksleivių darbų

Ivetos Časonytės plastiko raižinys, kinų koliažas, 110 x 85 mm ir Austėjos Grinytės plastiko raižinys, kinų koliažas, 105 x 90 mm.

Žygimanto Tankūno plastiko raižinys, 125 x 105 mm ir Emilijos Guobytės linoraižinys, 140 x 10 mm.

25

KNYGOS ŽENKLAI

Filmavimas dailininko Rimanto Tomo Buivydo dirbtuvėse.

peržiūros komisijos pirmininkė. Su kolegomis vertinome, aptarėme daugiau kaip 200 moksleivių eskizų. Tai buvo neįprasta kūrinių peržiūra, kadangi rinkome ne galutinius darbus, o eskizus kūriniui grafikos plokštėje įgyvendinti.

Ekslibrisų grafinė raiška nustebino komisiją, tikrai pranoko jos lūkesčius. Darbai yra vertingi, parodo dailės mokytojų gebėjimą perteikti ekslibriso dvasią moksleiviams.

prof. A. Visockio, R. T. Buivydo, menotyrininkės M. Adomavičienės, fotografų R. Dailidės, A. Musneckio, medikės L. Petkevičienės, dailininko giminaitės J. Naujalienės, posūnio A. Petrausko ir kitų asmenų autentiški prisiminimai, įžvalgos apie G. Bagdonavičių, jo gyvenimą, kūrybą, susitikimus su šiuo iškiliu menininku.

D. ir G. Stunguriai: Aprėpti surinktą medžiagą ir paversti ją filmu – nelengva užduotis. Kiekvienas turi savo viziją – kaip visų vizijas paversti darnia visuma? Juolab kad filmo trukmė numatyta ne ilgesnė kaip akademinė valanda, o prifilmuota keliolika valandų. Teko daug kartų perklausyti tą patį įrašą ir iš ilgo pokalbio išrinkti svarbiausią mintį, o paskui ją „apvilkti“ vaizdais ir nuotraukomis.

Kartu su leidiniu pristatomas 40 minučių trukmės dokumentinis filmas „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“. Ką išvysime ir išgirsime filme? Kaip sekėsi kurti filmą?

J. Nekrašius: Filme pateikiami dailininko G. Bagdonavičiaus amžininkų, jo mokinių ir kolegų prof. V. Rimkaus, dailininkų P. Repšio, 26

Tikimės, kad mūsų sukurtame filme visi „atpažins“ G. Bagdonavičių, išgirs jo žingsnius, netgi užuos jo namų, primenančių muziejų, kvapą.

Kokia leidinio ir filmo reikšmė visuomenei?

B. Maskuliūnas: Tikimės, kad leidinys prisidės prie lietuvių ekslibriso populiarinimo, sudomins knygotyros mokslo tyrėjus, bus reikšmingas mokykloms, kaip meno istorijos, knygos kultūros mokymo priemonė, o plačiajai visuomenei – kaip krašto kultūros pažinimo šaltinis.

D. ir G. Stunguriai: Nuoširdžiai tikimės, kad kiekvienas, pažiūrėjęs šią trumpą dokumentinę odę apie Gerardą Bagdonavičių, nors akimirkai sugrįš į tuos laikus, kai ši neeilinė asmenybė skaidrino pilką Šiaulių miesto kasdienybę.

Filmo kūrybinė grupė su G. Bagdonavičiaus giminaite J. Naujaliene Palangos senojoje vaistinėje.

Kas labiausiai džiugino? Turbūt kiekviena nauja pažintis, netgi susitikimas su jau pažįstamais žmonėmis. Tiek žmonių išklausyta! Visi sutiktieji apie Šiaulių legendą G. Bagdonavičių kalbėjo pakylėtai, pagarbiai ir su nostalgija – mokytojo nebėra tarp mūsų, nieko nebegalime iš jo išmokti. Kiekvienas kalbėtojas kaip didžiausią turtą iš savo atminties archyvų padovanojo prisiminimus apie mokytoją, stumtelėjusį ne vieną kūrybos link, apie kolegą, neįtelpantį į standartinius „socialistinės gerovės“ rėmus.

Dabar, anot menininko P. Repšio, „tokie žmonės nebegimsta“.

Džiaugsmingų akimirkų patyrėme filmuodami Palangoje, bendraudami su G. Bagdonavičiaus giminaite architekte J. Naujaliene, pamatę senojoje vaistinėje kabantį dailininko paveikslą, o buvo abejonių, kad paveikslo nebėra.

Peržiūrėjome Česlovo Žalio 1982 metais nufilmuotą medžiagą apie Gerardą Bagdonavičių – šiandien tie kadrai jau aukso vertės! Išgirdome Maestro balsą, kurį dar 1976 m. įrašė Michalina ir Vaclovas Adomavičiai, – ir vėl keičiasi nuotaika, ir vėl kinta filmo siužetas...

Diana ir Gintautas Stunguriai prie G. Bagdonavičiui skirto meninio akcento „Pendzeliukas“(aut. Martynas Gaubas).

Asta Kaktytė ir Robertas Gedrimas Diana Stungurienė ir Gintautas Stungurys 27

IŠ SAUGYKLOS LOBYNO

XX a. pirmos pusės lietuvių kalbos žodynai Šiuo straipsniu tęsiamas ciklas „Iš saugyklos lobyno“, skirtas Lietuvių kalbos kultūros metams. Pavasario žurnalo numeryje buvo apžvelgti seniausi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) fonduose saugomi lietuvių kalbos elementoriai, vadovėliai ir gramatikos. Šįkart pavartysime bibliotekoje turimus XX a. pradžios lietuvių kalbos žodynus. Dauguma jų yra nedidelės apimties, todėl dažnai vadinami žodynėliais.

Terminų žodynai XX a. pradžioje Lietuvoje išaugo terminų žodynų poreikis, ypač jų leidyba suaktyvėjo atkūrus Lietuvos valstybę, lietuvių kalbai tapus valstybine kalba.

Galima pasidžiaugti, kad bibliotekoje saugomas seniausias spausdintas lietuviškas terminų žodynas – garsaus miškininko Povilo

Matulionio „Žolynas. Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas“, išleistas 1907 m. (112 p.).

Tai keturių kalbų – lotynų, lietuvių, rusų ir lenkų – augalų vardynas. Knygą sudaro dvi dalys: pirmojoje pateikiami du augalų vardų sąrašai – „Rodikle sulyg lotyniško abecyno“ ir „Rodikle sulyg lietuviško abecyno“, antrojoje dalyje 28

– augalų sistema, pavadinta „Augalų taislas sulyg istoriškai-gamtiškosios tvarkos“. Žodyne randama apie 3 000 terminų. Paskutiniame puslapyje autorius įdeda retai knygose pasitaikančią „Užubaigą“, kurioje pasiguodžia dėl spausdinimo sunkumų: „gerbiamas spaustuvininkas p. M. Kukta, kaipo naujakuris suvelavo mano darbą, nes pradžioje, nedidelio jo raidžių aruodo teužteko vienam lapui.“

Šikšnio „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlis“, išleistas „Švyturio“ spaustuvėje Vilniuje 1919 m. ir pažymėtas kaip Lietuvių mokslo draugijos leidinys.

Knygelė nedidelio formato, 47 puslapių, be pratarmės, paaiškinimų, šaltinių sąrašo.

Joje pateikti tik du dvikalbiai terminų sąrašai: lietuvių–rusų ir rusų–lietuvių kalbų.

Beveik 100 metų senumo žodynas – M. Šikšnio „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlis“.

Žodyne randame puikiai sudarytų ir šiomis dienomis vartojamų matematikos terminų, pvz.: atėminys, daliklis, dalmuo, daugyba, daugiklis, dėmuo, sandauga, santykis, skaičiavimas, skaitiklis, skaitmuo, sudėtis, vardiklis. Visų šių terminų autorystę prof.

A. Piročkinas priskiria J. Jablonskiui.

Pirmasis spausdintas lietuviškas terminų žodynas, išleistas 1907 m.

ŠAVB saugomi trys šio žodynėlio egzemplioriai. Žodynėlį galime rasti penkiose Lietuvos bibliotekose.

Knygų saugyklos fonduose turime inžinieriaus Antano Maciejausko 1920 m. Kaune išleistą „Techniko žodynėlį“. Tai 141 p. knygelė, kurioje pateikiami lietuvių–rusų bei rusų–lietuvių kalbų terminų sąrašai. Prakalboje rašoma, kad „žodynėlis pagamintas daugiausiai Susisiekimo

Knyga storais viršeliais, kaina 75 kapeikos, išleista Vilniuje M. Kuktos spaustuvėje, kurios nurodytas ir tikslus adresas – Rumų (Dvorcovaja) g. Nr. 4. ŠAVB saugomi keturi šio žodyno egzemplioriai, jį galime rasti keturiose Lietuvos bibliotekose.

Kitas beveik 100 metų senumo žodynas – pedagogo, rašytojo ir matematiko Marcelino 29

IŠ SAUGYKLOS LOBYNO

Ekslibrisas, priklausantis Šiaulių architektui, bibliofilui J. V. Nisteliui.

dėkoja už pagalbą kalbininkui J. Jablonskiui ir gamtininkui T. Ivanauskui. Skelbiamas gausus literatūros sąrašas, sutrumpinimai. Zoologijos terminija tais laikais dar buvo nenusistovėjusi, tai aiškiai matyti iš žodyne pateikiamų terminų sinonimų gausos.

Kai kurie žodyno terminai ir jų sinonimai dabar atrodo gana neįprastai, pvz.: lašišius margasai – upėtakis; laumės žirgai – kuokiniai diedai, vėjo arkliai, velnio arkliai, velnio kumeliai, velnio drigantai; rykliai – jūriniai vilkai, vėžliai – želvės, geležinės varlės; žinduoliai – krūtiniai; tigras – rainys; verbliūgai – kupriai; hipopotamas – upinis arklys. Žodynėlis buvo išleistas gana dideliu 3 000

Ministerijos Terminologijos rupesniu“, taip pat pasakyta, kad naudotasi J. Jablonskio patarimais. Tiesa, pats J. Jablonskis recenzijoje šį žodynėlį įvertinęs gana kritiškai. ŠAVB saugomas vienas žodynėlio egzempliorius su įklijuotu ekslibrisu, rodančiu, kad ši knyga priklausė garsiam Šiaulių architektui, bibliofilui Jonui Vytautui Nisteliui. Asmeninę J. V. Nistelio biblioteką ŠAVB įsigijo 1987 m. Šį žodynėlį galima rasti trijose Lietuvos bibliotekose.

Bibliotekoje saugomas Jurgio Elisono „Zoologijos sistematikos terminų žodynėlis“, išspausdintas 1920 m. Kaune M. Sokolovskio spaustuvėje.

Pažymima, kad tai Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys. Pratarmėje autorius 30

egzempliorių tiražu, ŠAVB saugomi keturi šio žodynėlio egzemplioriai, taip pat jį galima rasti dar šešiose Lietuvos bibliotekose.

žodynėlio egzemplioriai, jų turi dar penkios bibliotekos.

Bibliotekoje saugomas 1936 m. išleistas solidus, didelės apimties „Tarptautinių žodžių žodynas“ (1064 p.), kuriame paaiškinta apie 22 tūkst. žodžių.

Kaip rašoma prakalboje, žodynas buvo rengiamas „su didžiausiu atsidėjimu ir rūpestingumu“, terminams apibrėžti buvo naudojamasi „geriausiais tos rūšies žodynais ir enciklopedijomis prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis“.

Prakalbą pasirašo žodyno redaktorius J. Žiugžda ir „Sakalo“ bendrovės direktorius A. Kniūkšta.

Paaiškinama, kaip naudotis žodynu, pridėtas žodžių trumpinimų sąrašas. Žodyne randame ir frazių kitomis kalbomis, pvz.: A bras ouvert (pranc. išskėstomis rankomis), absolutum dominium (lot. neribotas valdymas), bat-fowling (angl. paukščių medžioklė). ŠAVB saugomas vienas žodyno egzempliorius, o jį galima rasti 8 Lietuvos bibliotekose, 2 muziejuose ir Amerikos lietuvių kultūros archyve.

Malonu pasidžiaugti, kad gausus XX a. pradžios lietuviškų leksikografinių leidinių derlius guli mūsų bibliotekos saugyklos aruoduose ir yra prieinamas lietuvių kalbos istorijos tyrėjams, visiems besidomintiems lietuvių kalba, jos raida ir senaisiais leidiniais.

Tarptautinių žodžių žodynai Itin paklausūs praėjusio amžiaus pradžioje buvo aiškinamieji tarptautinių žodžių žodynai.

Bibliotekoje saugomas 1923 m. Šiauliuose „Vilties“ draugijos išleistas slapyraidėmis M. ir S. pasirašytas „Svetimų ir tarptautiškų žodžių žodynėlis“ (84 p.). Autoriai pratarmėje paaiškina, kodėl leidę mažos apimties žodyną: „žiūrėjome, kad jis būtų materijaliskai visiems prieinamas ir talpinome tik, mūsų nuovoka, elementariškus, dažniausia gyvenime vartojamus šios rūšies žodžius.“ Žodynėlyje randama ne tik tarptautinių žodžių, bet ir kitų kalbų frazių. ŠAVB saugomas vienas žodynėlio egzempliorius, keletą galima rasti dar penkiose Lietuvos bibliotekose.

Kitas panašus leksikografijos veikalas – 1924 m.

Kaune „Vaivos“ bendrovės išleistas J. Norkaus „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis“ (95 p.). Jame nėra pratarmės, paaiškinimų. Žodyne pateikiama ne tik tarptautinių, bet ir lietuviškų, matyt, autorių nuomone, nesuprantamų žodžių ir frazių. Įdomūs šių dienų akimis žiūrint kai kurių žodžių aiškinimai, pvz.: bacila – ligų sėkla; poezija – vaizdingai, gražia kalba parašytas dailės veikalas; proza – paprastas raštas, ne poezija; šiaip paprasti dalykai; idėja – kilni mintis. ŠAVB saugomi du

Robertas Gedrimas Ieva Slonksnytė

31

IŠ SAUGYKLOS LOBYNO

Profesorius Vytautas Sirtautas (asmeninio archyvo nuotr.) ir jo knygų kolekcija bibliotekoje.

Profesoriaus Vytauto Sirtauto rankraščių ir knygų kolekcija Bibliotekoje saugoma kalbininko, pedagogo, vadovėlių autoriaus, poeto, Šiaulių universiteto profesoriaus Vytauto Sirtauto (1921–2008) rankraščių ir knygų kolekcija. Tiksliau būtų sakyti, Sirtautų asmeninė biblioteka. Lituanistų Sirtautų šeima gerai žinoma ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje. Ne viena moksleivių karta 5–6 klasėje mokėsi iš Jūratės, Vytauto, Vytauto V. Sirtautų parengtų vadovėlių. Jausdami didžiulę pagarbą bibliotekai, Sirtautai dovanodavo kiekvieną naujai išleistą vadovėlį su dedikacija bibliotekos skaitytojams.

Profesoriui V. Sirtautui iškeliavus Anapilin, jo našlė mokytoja Jūratė Sirtautienė 2014 m. vyro rankraščius ir knygas perleido saugoti bibliotekai.

studijų darbų recenzijos, disertacijų bei monografijų recenzijos, ir pomėgiai – užsienio kalbų mokymuisi skirti užrašai.

Daugiau kaip 40 sąsiuvinių, kurie sudaro didžiąją fondo dalį, bei atskirų lapų palikimas rodo, kad profesorius mokėsi įvairių kalbų: albanų, hebrajų, sanskrito, portugalų, rumunų, vengrų, arabų ir kt. Seniausi užrašai datuojami 1938 m.

Ypač V. Sirtautą domino retos kalbos. Didžiausią

Rankraščiai Rankraščių fondą sudaro daugiau kaip 338 saugojimo vienetai: 1 818 lapų, 73 nuotraukos.

Rankraštinio palikimo turinys įvairus. Jame atsispindi profesoriaus darbas – studentų 32

V. Sirtauto užrašai, skirti kalbų mokymuisi.

dėmesį kalbininkas skyrė šių kalbų gramatinei sandarai pažinti. Fonde saugomi keli lapai, skirti arabų kalbos mokymuisi. Net septyni sąsiuviniai skirti čigonų kalbos leksikai ir gramatikos subtilybėms. Čigonų kalba V. Sirtautas susidomėjo 1980 m. ir nuo tada ėmė rimtai jos mokytis.

Užsienio kalbų mokymasis, pasak šviesaus atminimo profesoriaus, teikė savotišką pasitenkinimą. Be to, kalbos V. Sirtautui sekėsi. „Gal dvidešimčia kalbų galiu skaityti tekstus.

Labiausiai patinka germanų kalbos. Kadaise su vienu italu susirašinėjau – vienas kitam ilgiausius laiškus, net po dvidešimt puslapių siuntėme...

Gerai mokėti kalbų.“ – 1996 m. „Šiaulių kraštui“ yra sakęs profesorius.

Dalį V. Sirtauto rankraštinio palikimo sudaro

vertimai – iš viso 56 lapai. Jų turinys labai įvairus. Yra religinių tekstų („Viešpaties malda“ išversta į latvių, lotynų, italų, prancūzų, vokiečių, lenkų, esperanto kalbas), įvairių dokumentų (išverstas iš Ispanijos teisingumo ministerijos atsiųstas mirties liudijimas), kalbų (sveikinimo kalba, skirta Šiauliuose sutinkant Latvijos valstybinio akademinio operos ir baleto teatro aktorius) vertimų. Įdomus Telšių rajono kultūros darbuotojų vyrų choro vadovo laiškas (prašymas) išversti į rumunų kalbą kūrinį, nes choristai išvyksta koncertuoti į Rumuniją.

Dėmesio vertos XVI–XVII a. išleistų knygų viršelių fotografijos. Manytina, kad jos buvo naudojamos per paskaitas kaip vaizdinė medžiaga. Iš 73 viršelių minėtini D. Kleino, Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigo, lietuvių 33

IŠ SAUGYKLOS LOBYNO raštijos kūrėjo, 1653 m. išleistos pirmosios lietuvių kalbos gramatikos „Grammatica Litvanica“, lietuvių reformatų raštijos pradininko M. Petkevičiaus „Katekizmo“ (1598), XVI a. pradžios literatūrinio-istoriografinio kūrinio „Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios kunigaikštystės metraščio“, lietuvių raštijos pradininkų M. Daukšos 1595 m. išleisto „Katekizmo“ ir M. Mažvydo „Gesmes Chriksczoniskas“, I d. (1566) ir II d.

(1570) viršeliai. Dabar su išvardytų raštijos paminklų viršeliais ir turiniu galima susipažinti virtualiame skaitmeninės bibliotekos lobyne, kuris prieinamas interneto adresu www.epaveldas.lt.

Seniausia kolekcijos knyga – italų kalbos gramatika, išleista prancūzų kalba 1803 m. O seniausia lietuviška knyga – Motiejaus Valančiaus „Pradžia ir išsipletimas kataliku tikėjimo“ (1906).

Knygos V. Sirtauto knygų kolekcijoje yra 1 813 leidinių.

Dalis asmeninės bibliotekos liko šeimoje, dalis perduota Klaipėdos universitetui.

Beveik pusę kolekcijos sudaro lietuviškos knygos, apie trečdalį – knygos rusų kalba, nemažai vokiečių ir latvių kalbomis išleistų knygų. Iš viso kolekcijoje yra knygų, išleistų daugiau nei dvidešimčia kalbų.

Knygų tematika įvairi, kadangi profesorius domėjosi daugeliu dalykų: filosofija, medicina, edukologija, ypač domino atmintis ir jos lavinimas, bet svarbiausi, žinoma, jam buvo kalbos dalykai. Tad nenuostabu, kad daugiausia kolekcijoje yra knygų kalbotyros klausimais ir žodynų. Šalia dvikalbių anglų–lietuvių, danų– lietuvių, prancūzų–lietuvių, latvių–lietuvių ir dar kelių dažniau vartojamų kalbų žodynų yra ir rečiau aptinkamų, pvz., albanų–italų (1979), anglų–olandų (2005) žodynų, vietnamiečių– rusų pasikalbėjimų knygelė (1982) ir kt.

Seniausia kolekcijos knyga – italų kalbos gramatika, išleista prancūzų kalba 1803 m.

Mokslininko, visą gyvenimą tyrusio kalbos dalykus, kolekcijoje gausu įvairių kalbotyros vadovėlių, gramatikų, mokslo monografijų.

Lentynoje tarp kitų – unikalios, retos knygos, pvz., 1937 m. išleistas H. Hempelio senosios gotų kalbos vadovėlis, 1964 metų azerbaidžaniečių kalbos gramatika ir kitos. Įrašai knygose byloja, kad Sirtautų namuose labiausiai gerbiami knyga ir žmogus. Šeimos nariai vieni kitiems įvairiomis progomis dovanojo knygas. Daug šiltų, nuoširdžių padėkos žodžių profesoriui išsakė knygų autoriai, kolegos,

34

Kalbininkų Sirtautų parengti lietuvių kalbos vadovėliai.

artimieji. „Gerb. Profesoriau, Jūs labai daug prisidėjote prie to, kad ši knyga išvystų dienos šviesą – dėkinga autorė. Klaipėda, 2004 m. gegužė.“ Tai Klaipėdos universiteto profesorės Audronės Kaukienės įrašas jos knygoje „Prūsų kalbos tyrinėjimai“.

Kolegė profesorė Giedrė Čepaitienė, dovanodama savo „Bibliografijos rodyklę“, parašė: „Didžiai gerbiamam prof. V. Sirtautui – dėkinga už ne vieno darbo įkvėpimą bei nuolatinį geranorišką palaikymą. Nuoširdžiai Giedrė Čepaitienė, Šiauliai, 2004 06 30.“ Apžvalgą norėtume baigti profesoriaus Kazimiero Župerkos mintimis, spausdintomis

2009 m. „Šiaulių universiteto“ laikraštyje: „Atsigręžę į aukštosios pedagoginės mokyklos dešimtmečius, prie Vytauto Sirtauto vardo ne vieną kartą turėsime dėti skaitvardį pirmasis: pirmasis Lituanistikos fakulteto dekanas, pirmasis Instituto mokslo darbų redaktorius, pirmasis lietuvių kalbotyros profesorius...

Vienas mokyčiausių žemaičių – tai jam ypač priderantis epitetas.“

Audronė Baškienė, Nijolia Kasparavičienė Ieva Slonksnytė

35

REGIONO NAUJIENOS

Dovana bibliotekos bendruomenei – Lietuvos rekordas

Masiškiausio kūrinio skaitymo rekordo dalyviai.

Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, skaičiuojanti veiklos metus nuo 1937-ųjų vasario 1 d., šiemet savitai paminėjo 80-ąsias įsteigimo metines – pasiektas masiškiausias literatūros kūrinio skaitymo Lietuvoje rekordas.

Už tokią galimybę biblioteka yra dėkinga savo lankytojams. Juos balandžio pabaigoje bibliotekininkų bendruomenė pakvietė į renginių ciklą „Skaitykime kitaip ir kartu“.

Renginio dalyviai, nepriklausomai nuo amžiaus ir pomėgių, įdomiai leido laiką užsiimdami sau patinkama veikla: ieškojo paslėpto lobio, žaidė virtualų boulingą, mokėsi 3D piešimo, skaitė ir dainavo, dalyvavo bibliotekos partnerės VšĮ „Robotikos akademija“ surengtose išskirtinėse robotų knygnešių lenktynėse. O labiausiai visus subūrė ir suvienijo masinis Žemaitės kūrinio „Kaip Jonelis raides pažino“ (1914 m.) skaitymas, organizuotas Kelmės miesto centre esančioje Atgimimo aikštėje.

Skaitymo ritmą palaikyti padėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Juozo Rimkaus padėjėja Janina Skeberdienė. Reginys pašaliečiui turbūt atrodė kiek neįprastai, tačiau patiems skaitytojams, kurių daugumą sudarė kelmiškiai, taip pat iš įvairių rajono kaimų pedagogų atlydėti moksleiviai, ši akcija buvo prasminga, vienijanti, nuoširdi ir jaudinanti veikla. Smagu, kad Skaitymuose dalyvavo ir jiems kruopščiai ruošėsi net patys mažiausieji bei specialiųjų

Skaitymuose dalyvavo ir jiems kruopščiai ruošėsi net patys mažiausieji.

Nepabūgę krapnojančio lietaus 520 skirtingo amžiaus Kelmės rajono savivaldybės gyventojų ilgiau nei penkias minutes vienu metu garsiai skaitė Žemaitės apsakymo tekstą.

poreikių turintys skaitytojai.

Skaitančią minią stebėjo, filmavo, fotografavo būrys talkininkų. Įsibėgėjus vasarai agentūra „Factum“ patvirtino, kad naujas masiškiausio 36

kūrinio skaitymo rekordas užfiksuotas. Žinia apie rekordą pradžiugino Kelmės rajono savivaldybės merą Vaclovą Andrulį. Pasak jo, šis faktas ne tik skatina didžiuotis Kelmės žmonėmis, tačiau ir įpareigoja biblioteką būti išradingą, iniciatyvią ir ateityje, ieškoti naujų kūrybinių idėjų ir pritraukti į bibliotekos veiklas daugiau lankytojų.

Reikia pripažinti, kad Kelmės rajono savivaldybės viešoji biblioteka nestokoja lankytojų ir dabar.

Esame mėgstami ir tikrų knygų fanatikų, ir „internautų“, ir kūrybiškų, talentingų įvairaus meno eksperimentatorių, ir šiaip smalsuolių, besidominčių veiklomis bibliotekoje. Stiprėja ryšiai ir daugėja bendrų veiklų su kitomis rajono kultūros, švietimo įstaigomis, regiono biblioteka, bendruomenėmis. Jaučiamas ir steigėjo rūpinimasis bibliotekos reikalais, jos ateitimi, rajono administracijos, seniūnų palaikymas ir pagalba. Todėl, kai gerai sekasi, visai smagu padovanoti bendruomenei skaitymo nuotykį, gražų priminimą ar eilutę Lietuvos rekordų knygoje, suprantant, kad išugdyti gebėjimą skaityti ir suvokti tekstą reikia kur kas daugiau pastangų ir laiko.

Knygų krepšelis.

projekto „Keliauk su knyga“ pristatymas visuomenei. Jo metu Mažeikių autobusų parkui įteikti krepšiai su knygomis. Nuo šiol važiuodami tolimojo susisiekimo autobusais keleiviai galės skaityti knygas ir žurnalus.

Biblioteka šiais metais vykdo Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „B.A.B. 2017“ (biblioteka arčiau bendruomenės, bendruomenė arčiau bibliotekos), kurio tikslas – bendruomenių telkimas, bendruomeniškumo ugdymas ir, žinoma, skaitymo skatinimas.

Rita Grišienė Vilma Dichavičienė, Rolandas Kančauskas

Socialinis projektas „Keliauk su knyga“ Mažeikiuose

Mažeikių autobusų parkui perduoti 8 knygų krepšiai.

Todėl bibliotekoje numatyti ne tik naujų knygų pristatymai, susitikimai su žymiais Lietuvos menininkais, rašytojais, bet galvojama ir apie naujas skaitymo skatinimo veiklas ir vietas.

Viena jų – autobusų stotys, kuriose žmonės praleidžia daug laiko laukdami. Gyvename

2017 m. birželio 26 d. vyko Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos socialinio 37

REGIONO NAUJIENOS skaitytojų.

Gerų, turiningų kelionių su knyga Mažeikių autobusų parko tolimųjų reisų autobusais!

Lietuvos pakraštyje ir kelias iki didmiesčių ilgas, todėl keliaudami žmonės galėtų laiką leisti turiningai – skaityti knygas. Taip kilo idėja įrengti knygų krepšius autobusuose.

Pasak projekto koordinatorės Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Dangiros Undžienės, ši idėja buvo pasiūlyta Mažeikių autobusų parko administracijai, kuri entuziastingai pritarė originaliam sumanymui.

O šio projekto rėmėju tapo bibliotekos partneris jau ne pirmame projekte – Mažeikių moterų LIONS klubas, kuris ir finansavo knygų krepšių pasiuvimą. Kai apie idėją papasakota kitam bibliotekos partneriui – Visuomenės sveikatos biurui, šis pasisiūlė knygoms pagaminti spalvingus, informatyvius skirtukus, kurie veikia šviesoforo principu ir skirti maisto produktų etikečių analizei. Pavadinimą „Keliauk su knyga“ pasiūlė vyresnioji bibliotekininkė metodininkė Ingrida Jonušienė.

Birželio pabaigoje Mažeikių viešosios bibliotekos direktorė Alina Bernotienė su darbuotojomis perdavė Mažeikių autobusų parko direktoriui Arvydui Šemetai ir direktoriaus pavaduotojui Juozui Kelmeliui 8 knygų krepšius, kuriuose suaugę keleiviai ras žurnalų ir įvairios literatūros: grožinės, fantastinės, psichologinės. Vaikai ir paaugliai taip pat galės mėgautis jiems skirtais leidiniais. Jei žmonės nespės perskaityti knygos – galės pasiimti ją į namus, baigti skaityti ir po to grąžinti į Mažeikių tolimųjų reisų autobusą, padėti Autobusų stotyje įrengtoje lentynoje arba nunešti į biblioteką.

Organizatoriai pasitiki keliautojais ir mano, kad projektas vyks sąžiningai ir sklandžiai. Jie savo ruožtu įsipareigoja nuolat papildyti krepšius žurnalų ir knygų, dovanojamų bibliotekos

Alina Bernotienė Janina Dambrauskaitė

Bendruomeniškumą skatinantis projektas 2017-ųjų gegužę Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kolektyvas antrąkart pakvietė rajono bendruomenę ir miesto svečius į „Pavasarinį knygų kermošių“. Siekdamos atgaivinti kermošiaus rengimo tradiciją ir pagrindinę paskirtį (senais laikais kermošiaus prekiautojų rūpestis buvo pamaitinti miesto žmones, o valstiečiams tai buvo vienintelis būdas užsidirbti pinigų), bibliotekos darbuotojos siūlė skaitytojams ir bendruomenės nariams dvasinio peno. O viso to uždarbis – gausėjančios skaitytojų gretos. Šventė vyko miesto ir rajono bendruomenei neįprastoje erdvėje, nes siekta parodyti šiuolaikinės bibliotekos įvairiapusiškumą, bendruomeniškumą, modernumą, gebėjimą

Kiemeliuose veikė kūrybinės ir amatų dirbtuvės.

38

Kermošiaus dalyvis.

prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Papasakoti apie savo veiklą, pasidalyti patirtimi atvyko kaimo bibliotekų bendruomenės. Anot Radviliškio bibliotekos direktorės ir šio projekto idėjos autorės Violetos Šukaitienės, antrą kartą organizuotoje šventėje norėjosi radviliškiečius kuo patraukliau supažindinti su bibliotekos filialų darbu.

Kermošiaus dalyviai susibūrė į improvizuotus kiemelius. Juose vyko viktorinos, žaidimai, kulinarijos pamokėlės, veikė kūrybinės ir amatų dirbtuvės, megzti ir tautines juostas rišti mokė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus tautodailininkai. Kiemeliuose buvo kuriama dovana bibliotekai ir miestui.

Mat 2017 metais Radviliškio miestas švenčia 450 metų jubiliejų, o Radviliškio viešoji biblioteka – 80-metį. Šventės dalyvius dainomis ir pasakojimais linksmino seniūnijų meno mėgėjų kolektyvai.

Kermošiuje veikė Lietuvos leidyklų „Mažoji

knygų mugė“, tad tie, kurie į kermošių atėjo tik knygų, taip pat liko patenkinti. „Mažosios leidyklos“ vadovė, žurnalistė Inga Liutkevičienė pristatė knygą „15 metų su Galina Dauguvietyte.

Kas liko nutylėta?“ Leidykla „Kalendorius“ siūlė susipažinti su 10-ąja knyga „Lietuvos vaikų pasakos“. Literatų klubo „Jonvabalis“ narė Rita Japkevičienė pristatė savo knygą „Vaikeliui iš mano širdelės“.

Tautos tradicijos kuriamos šimtmečius, bet išlieka tos, kurios reikalingiausios ir naudingiausios žmogui.

Viliamės, kad „Pavasarinis knygų kermošius“, sėkmingai ūžęs dvejus metus, taps tradicinis ir padės ugdyti meilę knygai, puoselėti bendruomeniškumo jausmą.

Viešosios bibliotekos projektą „Pavasarinis knygų kermošius“ iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, Radviliškio rajono savivaldybė.

Jolanta Kvedarienė Greta Simonavičienė, bibliotekos archyvas 39

REGIONO NAUJIENOS dalyvauti užsiėmimuose 30 besimokančiųjų) savarankiško užsienio kalbų mokymosi klasė, kurioje bus galima mokytis net 7 užsienio kalbų (latvių, anglų, vokiečių, rusų, prancūzų, ispanų ir italų), ir interaktyvi erdvė šeimoms.

Bibliotekos pristatys skirtingoms kartoms vienyti skirtas programas „Mokytis vieniems iš kitų“ ir „Šeimos bendrauja ir mokosi“.

Liepos mėnesį projekto partneriai sėmėsi patirties mainų seminare Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje. Seminaro dalyviai susipažino su Telšių bibliotekos teikiamomis paslaugomis bei aktualijomis, apžiūrėjo 2015 metais bibliotekoje įkurtą užsienio kalbų mokymosi erdvę, išmėgino turimas programas, jų teikiamas galimybes, susipažino su savitarnos sistemomis ir technologijomis.

Pasidalyta renginių organizavimo, kompiuterinio raštingumo mokymų rengimo ir lankytojų aptarnavimo patirtimi.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017 m. gegužės 1 d. – 2019 m. vasario 28 d.

Daugiau informacijos apie programą: www.latlit.eu

Latvijos ir Lietuvos pasienio bibliotekose projektas skirtingoms kartoms

Patirties seminaras Telšiuose.

Trijose Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono bibliotekose pradėta įgyvendinti 2014– 2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Inovatyvių bibliotekos sprendimų skirtingoms kartoms plėtra pasienio regione“ (Nr. LLI-110). Partnerystės sutartį pasirašė Latvijos Jelgavos miesto biblioteka, Liepojos centrinė mokslinė biblioteka ir Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka.

Projekto metu siekiama gerinti bibliotekų paslaugų efektyvumą ir darbuotojų gebėjimus kokybiškai aptarnauti skirtingų kartų klientus tenkinant individualius jų poreikius, paskatinti vyresnio amžiaus žmonių integraciją į visuomenę ir, pasitelkiant interaktyvias priemones ir edukacinius žaidimus, užtikrinti tikslingą ir produktyvų vaikų susidomėjimą asmeniniu tobulėjimu.

Bus pristatytos ir įgyvendintos net 4 naujos paslaugų idėjos: Jelgavos ir Liepojos bibliotekose bus įdiegtos savitarnos sistemos, Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje bus įkurta moderni ir interaktyvi 15 vietų (galimybė

Straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Agnė Kemzūraitė Telšių r. sav. Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos archyvas 40