Petras Repšys. Ekslibrisai ir kas jie mums: parodų katalogas by Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

G i e d r ė Ja n kev ič i ū t ė

Ekslibrisai ir kas jie mums Katalogas Bookplates and What They Are to Us Catalogue

Šiau l ia i , 2019

Sudarytoja ir tekstų autorė | Compiled and written by Giedrė Jankevičiūtė Ekslibrisų katalogą sudarė | Bookplates catalogue compiled by Giedrė Jankevičiūtė, Viktorija Achramenkaitė Maketas ir fotodokumentacija | Layout by Sigutė Chlebinskaitė Lietuvių k. redaktorė | Lithuanian text edited by Audra Kairienė Vertėja į anglų k. | English translation by Rasa Drazdauskienė Anglų k. redaktorė | Edited by Kerry Kubilius Skenavo | Scanned by Lietuvos dailės muziejaus skaitmeninimo skyrius Vaizdų redaktorius | Image editor Arvydas Maknys Išleido | Published by Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka Projekto vadovė | Project Manager Asta Kaktytė Rėmėjai | Sponsors Lietuvos kultūros taryba Šiaulių miesto savivaldybė Lietuvos dailės muziejus UAB „Salda“ Spausdino | Printed by UAB „Petro ofsetas“

Turinys | Contents G i e d r ė Ja n kev ič i ū t ė .

Petras Repšys, jo knygos

nuosavybės ženklai ir kas į tuos ženklus sudėta 13 G i e d r ė Ja n kev ič i ū t ė .

Petras Repšys, His Bookplates

and What They Contain 23 Gyvenimo ir kūrybos datos bei faktai 34 Life and Work in Dates and Facts 42 Katalogas | Catalogue 49 Cinkografijos | Zincographs 52 Serigrafijos | Serigraphs 108 Litografijos | Lithographs 136 Piešiniai | Drawings 176 Chronologinis ekslibrisų sąrašas 209 Chronological list of bookplates 217 Literatūra apie Petro Repšio ekslibrisus 224 Bibliography on Petras Repšys bookplates 224 Asmenvardžių rodyklė 227 Index of personal names 227

Petras Repšys, jo knygos nuosavybės ženklai ir kas į tuos ženklus sudėta Petras Repšys – puikus dailininkas, amžininkams brangių idėjų įkūnytojas, tačiau vargu, ar jo sukurti atvaizdai būtų taip vertinami, jei ne Repšiui duotas ir jo stropiai kultivuojamas pasakotojo talentas. Petras pilnas istorijos ir istorijų. Ypač noriai jis kalba apie dailininkus ir rašytojus, kuriuos per gyvenimą sutiko arba pažino asmeniškai ar iš jų kūrinių; apie savo mokytojas ir mokytojus, autoritetus. Pasakoja tarytumei apie tą patį, kaip ir kiekvienas ilgą, įdomų gyvenimą nugyvenęs žmogus, tačiau pateikia vaizdžiau, gyviau, dėl to patraukliau nei daugelis. Repšys moka sureikšminti ir išaukštinti nesubanalindamas, mėgsta sutirštinti emocijas, bet išvengia patoso ir ašaringo gėrėjimosi, taikliai atskleidžia tokias žmonių ir įvykių puses, kurios kasdienybę pakylėja ligi universalijos. Tai daro įspūdį. Negali nedaryti. Šis Repšio gebėjimas puikiai išryškėja medaliuose, knygų iliustracijose. Mažomis vaizdinėmis novelėmis dėl tos pačios priežasties tampa ir jo paveikslai, sienų tapyba, reljefai, plaketės, taip pat, – kas šiuo atveju mums svarbiausia, – knygų ženklai. Kurti ekslibrisus Repšys pradėjo baigęs dailės institutą, nors pats sako, kad susipažino su šiuo grafikos fenomenu ir juo susidomėjo gerokai anksčiau, būdamas šeštos klasės mokinukas, kai dar

gyveno Šiauliuose pas mamą. Tuomet su Eduardu Juchnevičiumi jiedu lankydavosi legendinio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namuose. Bagdonavičius ne tik kūrė ekslibrisus, jis juos ir kolekcionavo. Deja, kolekcija dar tebesant gyvam jos sudarytojui buvo išblaškyta: branduolys, tiesa, liko Šiauliuose ir šiandien saugomas „Aušros“ muziejuje, bet nemaža dalis eksponatų atsidūrė Kaune, kita dalis Vilniuje. Tačiau tuomet, kai Repšys su Juchnevičiumi užsukdavo pas Bagdonavičių, namų šeimininkas dar tebeturėjo rinkinį savo rankose ir rodydavo berniukams tiek paties, tiek kitų ekslibrisininkų darbus, aiškindamas, ko reikia geram knygos ženklui. Dviem meną įsimylėjusiems ir jį suprasti besimokantiems paaugliams šios grafikos miniatiūros ir autoriaus aiškinimai įsiminė visiems laikams. Tik kol jie patys ėmėsi šio žanro, praėjo ne vieni metai. Petras, tiesa, tvirtina, kad sukomponavo ekslibrisų mokydamasis dailės mokykloje Kaune, bet šie jo bandymai neišliko, aiškesnio jų vaizdo neišsaugojo nė autoriaus atmintis. Pirmoji rimta proga pačiam sukurti ekslibrisą Petrui pasitaikė tik 1969 metais. Tada Vilniaus universiteto biblioteka pradėjo ruoštis savo 400 metų sukakčiai – ji buvo švenčiama 1970-aisiais. Paskatintas bičiulio tapytojo Valentino Antanavičiaus, jau turėjusio ekslibrisininko patirties, Repšys dalyvavo bibliotekos paskelbtame konkurse ir tapo vienu jo laimėtojų. Kitu laimėtoju išrinktas jo profesorius Antanas Kučas. Laimėtojai buvo apdovanoti piniginėmis premijomis, o jų darbai reprodukuoti ant jubiliejinių vokų; Kučo ekslibrisas

dar ir ant bibliotekos sukakties proga išleisto pašto ženklo. Petro ekslibrisas buvo pritaikytas ir pagal paskirtį, t. y. įklijuotas į kai kurias universiteto bibliotekos knygas. Tais laikais ekslibrisai buvo neįtikėtinai populiarūs. Įdomu, kad ne tiek tarp bibliotekų savininkų, kiek tarp dailininkų ir ekslibrisų kolekcininkų. Mažą, privačioje erdvėje lengvai judantį grafikos atspaudą sunku pagauti ir cenzūruoti. Tuo ekslibrisas imponavo kultūros žmonėms, ikiinternetiniais laikais ieškojusiems būdo komunikuoti tarpusavyje, ypač su užsieniu; šiomis knygos ženklo savybėmis netruko pasinaudoti jauni veržlūs Lietuvos grafikai, troškę ištrūkti už geležinės uždangos. Pasak vieno ekslibriso judėjimo lyderių Vinco Kisarausko, pirmąsyk užsienyje Lietuvos ekslibrisininkams pavyko pasirodyti 1967-aisiais: jų darbai eksponuoti III tarptautinėje ekslibriso bienalėje Malborke1. Tais pačiais metais lietuvių kūriniai, šįkart jau oficialiai, buvo nusiųsti į Monrealio „Expo“, o 1968 m. XII tarptautinio ekslibrisininkų kongreso proga pristatyti Komo mieste Šiaurės Italijoje, Kisarauskas ten netgi buvo apdovanotas. Tiesa, ekslibrisų autoriams įveikti geležinę uždangą sekėsi sunkiau nei jų kūriniams. Net pagrindinis šio proceso spiritus movens Kisarauskas tarptautiniame ekslibrisininkų kongrese Budapešte apsilankė tik 1971-aisiais ir tik dėl laimingo sutapimo: būtent kongreso metu jam pasitaikė išvykti į Vengriją su SSRS dailininkų sąjungos sudaryta 1

Vincas Kisarauskas, Lietuvių ekslibrisas, Vilnius: Vaga, 1991, p. 19.

turistine grupe2. Nepalyginamai sklandžiau vyko virtualios menininkų kelionės. Pavyzdžiui, visas būrys Lietuvos ekslibrisininkų 1983 m. neakivaizdžiai sudalyvavo Pinokio autoriui Carlo Collodi skirtame ekslibrisų konkurse Pešijos (Pescia) miestelyje Vidurio Italijoje, Toskanos regione, netoli įžymiojo medinuko literatūrinio tėvo gimtųjų vietų. Konkursą inicijavo ekslibrisų rinkėjas ir garsaus, lankomo Areco restorano „Buca di San Francesco“ savininkas Mario de Filippis. Savo milžiniškoje kolekcijoje jis sukaupė nemažai lietuvių ekslibrisininkų darbų, kolekcijos reprezentacijai yra pasitelkęs kruopščius, detalius sovietinių laikų Virgilijaus Augustino Burbos bei Antano Kmieliausko kūrinius, patvirtindamas, kad net tais gūdžiais laikais lietuvių darbai kokybe, technika, atlikimo meistriškumu ir kruopštumu išsiskyrė tarptautiniame kontekste3. Repšys į ekslibrisininkų virtualias keliones po Europą ir už jos ribų rimčiau įsijungė 1971 metais. Pirmąsyk jo ekslibrisai buvo pristatyti V tarptautinėje šiuolaikinio ekslibriso bienalėje Malborko muziejuje Lenkijoje. Repšys dalyvavo ir VI ekslibriso bienalėje Marienburge. Mainais į nusiųstus kūrinius atkeliaudavo parodų katalogai – brangus informacijos šaltinis visuotinio jos stygiaus laikais. Tai, be abejo, kurstė entuziazmą, skatino Lietuvos menininkus kurti ekslibrisus – su didesnio formato kūriniais patekti į užsienio parodas buvo beveik neįmanoma: visi į užsienį, net į komunistinio bloko šalis, siunčiami 2 3

Vincas Kisarauskas, XIII tarptautiniame ekslibriso kongrese, Kultūros barai, 1971, nr. 2, p. 69. Egisto Bragaglia, I promotori italiani dell’ex libris del Novecento, Abbiategrasso: Ex libris museum, 2005, p. 131–140.

dailės kūriniai turėdavo pereiti pirmiausia vietinį, o po to ir Maskvos filtrą. Petras prisimena, kad Gibavičiui kartą, apėjus cenzūros sietą, pavyko nusiųsti savo, jo, Algirdo Steponavičiaus ir Birutės Žilytės grafikos kūrinius į Krokuvos grafikos bienalę, bet Maskva tuojau pat sureagavo ir uždraudė tokią konspiraciją, įsakmiai nurodžiusi lenkams nelegalų nepriimti. Taigi ekslibrisas buvo vienintelė galimybė patekti į platesnį pasaulį bent per kūrinius, sulaukti kaip atsako katalogo, paminėjimo recenzijoje ar net – kas buvo itin reikšminga ir malonu – apdovanojimo. Lietuvos ekslibrisininkams tekę apdovanojimai teikė pasitikėjimo savo jėgomis, augino savivertės pojūtį. Lietuvių kūriniais susidomėjo įvairių šalių ekslibrisų kolekcininkai. Be minėtojo Mario de Filippio, tai buvo ir lenkas Januszas M. Szymańskis, ir italas Enzo Pellai, ir Klausas Rödelis iš Danijos. Sovietų Lietuvos ekslibriso rinkinius pradėjo kaupti JAV lietuviai Vitolis Vengris ir Gintautas Vėžys; Jungtinėse Valstijose buvo išleisti jų kolekcijų katalogai anglų kalba, pristatantys ir sovietų Lietuvos ekslibrisą4. Ekslibriso reikšmę sovietinės meno kultūros lauke patvirtina Pabaltijo ekslibriso bienalių pradžia 1977 metais. Tokiam, regis, periferiniam žanrui – atskira regioninė paroda! Petras didžiuojasi asmeniškai prisidėjęs, kad bienalės vyktų Vilniuje, o ne Rygoje arba Taline.

4 Vitolis E. Vengris (sud.), Contemporary Lithuanian bookplates from the collection of Vitolis E. Vengris, Charlotesswill (Virginia), 1976; Vitolis E. Vengris, Lithuanian bookplates. Lietuvių ekslibriai, Chicago: Lithuanian Library Press, Loyola University Press, 1980; Gintautas Vėžys (sud.), Contemporary Lithuanian bookplates from the collection of Gintautas Vėžys, Chicago, 1980.

Bene daugiausia ekslibrisų Repšys sukūrė 8-ajame dešimtmetyje, kai ši veikla Lietuvoje išgyveno visuotinį pakilimą. Pradėjo nuo cinkografijos, 1977 m. išmėgino serigrafiją, o 1981 m. – dar ir litografiją. Jo ekslibrisai daugiausia asmeninės dedikacijos draugams ir bičiuliams – menininkams, medikams, mokslininkams. Tikri, t. y. praktiniam taikymui skirti, knygų ženklai tarp jų vos keli. Svarbiausieji tuo požiūriu du. Tai artimųjų užsakyti didelių bibliotekų savininkų istoriko Juozo Jurginio ir literatūrologo Jono Lankučio ekslibrisai. Šie buvo ne vieninteliai Repšio sukurti dovaniniai ekslibrisai, bet dailininkas neabejoja, kad būtent jie tikrai yra pritaikyti pagal pirminę paskirtį: juk dailininkas pats pasirūpino, kad Jurginio ir Lankučio ekslibrisai būtų atspausdinti šimtiniais tiražais. Kitų dovaninių knygos ženklų užsakovai pasitenkino nedideliu tiražu, tad greičiausiai tai tebuvo dėmesio ženklas adresatui. Po 1990 m. dailininkas ekslibrisus kuria labai retai. Jo knygos ženklų kolekcija pirmiausia vertinga kaip sovietinės epochos kultūros šaltinis – ji padeda suvokti, kaip tomis sąlygomis veikė tinklinė visuomenė, formavusi ir palaikiusi alternatyvą komunistinio režimo kontroliuojamai oficialiajai kultūrai, ką ir kaip siejo bendros pažiūros, idėjos, simpatija. Žinoma, kiekvienas atskiras Repšio ekslibrisas – žavi grafikos miniatiūra, pasižyminti ir puikiu humoru, ir išradingumu, ir atlikimo meistryste. Nuostabu, kaip meistriškai lakoniškos formos knygos nuosavybės ženkluose Repšys sugeba surasti vietos kad ir visai trumputei istorijai.

Taip jo ekslibrisai, net ir nesusieti su konkrečia biblioteka bei jos segmentu – knyga, tampa neužrašytų tekstų paratekstais. Jie būtinai ką nors pasako ir apie ekslibriso savininką (-ę) bei jo ar jos pomėgius, ir apie ekslibriso autorių bei jo aplinką. Beje, ekslibrisas juk gimė kaip knygos nuosavybės ženklas, nurodantis asmenį, savininką. Vadinasi, jis savaip portretiškas. Būtent ši ekslibriso savybė Repšiui nuoširdžiai įdomi. Taigi pasakodamas istorijas apie ekslibriso adresatą Repšys paklūsta žanro taisyklėms. Ne jis kaltas, kad vartotojai patys jas sulaužė dar XIX a., kai atėmė iš ekslibriso jo praktinę paskirtį ir pavertė knygos ženklą savarankiška grafikos miniatiūra, kitaip sakant – kolekcionavimo objektu5. Apie situaciją Lietuvoje tuo požiūriu, t. y. po Antrojo pasaulinio karo pakitusią ekslibriso funkciją, kai jis virto specifine dovaninės grafikos forma, persikėlė į grynojo meno lauką bei kolekcionavimo sferą, yra išsamiai rašiusi Ieva Pleikienė6. Repšys šypsodamasis priduria, kad sovietmečiu šį procesą spartino dar ir paprasčiausia buitinė aplinkybė, kurią turtingesnėse šalyse net įsivaizduoti sunku: klijuoti ekslibrisą į knygą buvo keblu, nes parduotuvėse randami klijai bjauriai gelsdavo ir ėsdavo popierių. Tinkamesnių klijų reikėdavę specialiai ieškoti, o tai nebuvę taip paprasta; jų, anot Repšio, turėjo įsigijęs tik Gibavičius. 5 Plačiau žr.: Germaine Meyer-Noirel, L’Ex libris. Histoire, art, techniques, Paris: Picard éditeur, 1989, p. 211–215; Alberto Conforti, Albert Dietrich, Dario Castello, Ex libris. Storia, stili, significati, tecniche, collezionismo, Milano: Mondadori, 2003, p. 171–177. 6 Ieva Pleikienė, Lietuvos mažoji grafika. Meninės komunikacijos paštu formos (1960–1990), hum. mokslų daktaro disertacija, Vilniaus dailės akademija, 2004, p. 31–34.

Repšys sutinka, kad pasidavė šiuolaikiniam požiūriui į ekslibrisą ir vertino jį pirmiausia kaip memorialinį kūrinį, o ne nuosavybės žymenį. Tai viena priežasčių, paskatinusių jį kurti atminimo ekslibrisus kultūros gyvenimo įvykiams – parodai, kongresui, institucijos sukakčiai. Repšys nupiešė ir atspausdino net keletą ekslibrisų mirusiųjų atminimui: tai ekonomistui Dzidui Budriui, architektui Ignui Laurušui, rašytojui Broniui Radzevičiui bei didžiajam meniniam autoritetui dailininkui grafikui ir tapytojui Viktorui Petravičiui dedikuoti knygų ženklai. Mirusiajam biblioteka nebereikalinga, tad memorialinis ekslibrisas ir tegali būti suvoktas kaip paratekstas, pagarbos ženklas, liudijantis, jog dailininkas sukūrė mažytį paminklą, gyvenantį atminties erdvėje popieriaus lapelio su vaizdu pavidalu; miniatiūrą, išreiškiančią ypatingą jos autoriaus santykį su jam ir jo aplinkai brangiu bei svarbiu asmeniu. Toks požiūris tarsi ir vėl patvirtina, kad net pakitus ekslibriso santykiui su knyga jo adresavimas konkrečiam asmeniui visgi liko esminė šio ypatingo grafikos žanro savybė7. Dabartinė knygos ir knygos meno kontroversiška padėtis, kai vis pranašaujama popierinės knygos mirtis, regis, nėra palanki ekslibriso plėtotei. Tačiau besidominčiuosius knygos ženklais tai tik dar labiau skatina kaupti ir saugoti jau sukurtus ekslibrisus. Tuo požiūriu unikali Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos veikla. 7 Ibid., p. 32.

Neatsitiktinai pirmasis ir vienintelis ekslibriso rinkimo ir tyrimo centras šalyje veikia būtent šio žanro entuziastų Gerardo Bagdonavičiaus ir Petro Repšio mieste. Savo gimtojo miesto bibliotekai Repšys dovanojo beveik visą jo sukurtų ekslibrisų rinkinį. Šis rinkinys – tinkamiausias pagrindas dailininko ekslibrisų katalogui parengti ir išleisti. Ta galimybe ir pasinaudota. Leidinys visų pirma atspindi Povilo Višinskio bibliotekoje esančią Petro Repšio ekslibrisų kolekciją, įtraukti tik keli į šią kolekciją nepatekę ekslibrisai, taip pat dailininko asmeninėje kolekcijoje kol kas saugomi ekslibrisų piešiniai – tai dar netiražuoti kūriniai. Ekslibrisai suklasifikuoti remiantis dviem jų savybėmis: technika (katalogą sudaro keturi skyriai – cinkografija, serifgrafija, litografija ir piešiniai) bei chronologija. Chronologinį aspektą dar paryškina ir ekslibrisų sąrašas, iliustruojantis šio žanro plėtotės dinamiką Repšio kūrybos kontekste. Trumpi duomenys apie ekslibrisų adresatus pateikti asmenvardžių rodyklėje. Giedrė Jankevičiūtė

Petras Repšys, His Bookplates and What They Contain Petras Repšys is a great artist and an embodiment of society’s greatest ideas, but his art is made even more valuable by his huge, lovingly cultivated gift for storytelling. Repšys is full of stories. He is full of history. He willingly talks about artists and writers whom he has known personally in the course of his life or learnt about from their works, including his teachers and role models. Basically, he says the things any individual who has had a long and interesting life would say. However, he manages to present these stories vividly, to make them come alive. He is, therefore, very interesting to listen to. Repšys knows how to present people as important without exaggerating; he loves heightened emotion but manages to avoid exultation and tearful adoration; he shrewdly notes those special aspects of people and events that reveal the universality of everyday life. It is truly impressive. It cannot be otherwise. This ability of Repšys shines through in all his medal and book illustrations. This is also the reason why his pictures, murals, reliefs, plaquettes and – our point of interest here – bookplates become little stories told through images. Repšys started making bookplates after graduating from the Art Institute in Vilnius, though he himself says that he became acquainted

with this graphic phenomenon much earlier, at school (sixth form), while still living in Šiauliai with his mother. He and his friend Eduardas Juchnevičius, who became an artist as well, used to visit the home of the legendary local artist Gerardas Bagdonavičius. Bagdonavičius made and collected bookplates. Unfortunately, this collection was not preserved as a whole even while the owner was still alive. Its core remained in Šiauliai and is now at the Aušra Museum, but part of the collection went to Kaunas and another to Vilnius. When Repšys and Juchnevičius used to drop by Bagdonavičius’s house, the host still had his collection intact and showed the boys the bookplates he or other masters made, explaining what it took to make a good bookplate. The graphic miniatures and explanations made a huge impression on the two teenagers, who were already in love with art and learning to understand it. The boys remembered those lessons forever. Nevertheless, it took some time before they were ready to try their hand at this type of art. Repšys claims that he created some bookplates in Kaunas, where he went to art school, but these early examples have not survived, and even the artist himself is not able to clearly remember the images they depicted. Repšys was presented with his first important opportunity to create a bookplate in 1969. Vilnius University Library started preparations for its 400th anniversary, which was celebrated in 1970. Reassured by a friend, painter Valentinas Antanavičius, who already had some experience in creating bookplates, Repšys took part in

the competition organized by the library and became one of the winners. Another winner was Repšys’s professor, Antanas Kučas. There were no monetary prizes, but the bookplates of both laureates were reproduced on special anniversary envelopes. Kučas’s ex libris was also reproduced on a special postage stamp issued to mark the library’s anniversary. Repšys’s bookplate was used for its original purpose, that is, to mark some of the library’s books. Bookplates were extraordinarily popular in those days, mainly among artists and bookplate collectors, less so among library owners. A small graphic image that can be transferred easily from person to person in the private sphere is difficult to catch and censure. This made bookplates attractive to those who, in the period before the Internet, looked for various ways to communicate in the field of culture, especially with foreigners. Young and energetic Lithuanian graphic artists who wanted badly to escape beyond the Iron Curtain were the first to use these qualities of the bookplate. According to Vincas Kisarauskas, a leader of the bookplate makers’ movement, their first appearance abroad happened in 1967: the works of Lithuanian bookplate makers were exhibited at the Third International Biennial of Bookplates in Malbork.1 In the same year the works of Lithuanian artists were officially sent to the Montreal Expo and in 1968 presented at the city of Como in Northern Italy on the occasion 1 Vincas Kisarauskas, Lietuvių ekslibrisas, Vilnius: Vaga, 1991, p. 19

of the 12th International Congress of Bookplate Artists. Kisarauskas even received an award there. But for bookplate artists themselves, the Iron Curtain was a much more difficult obstacle. Even Kisarauskas, the spiritus movens of the entire movement, first went to an international event – a congress of bookplate artists in Budapest – only in 1971, and only thanks to lucky chance: he was visiting Hungary as a part of a tourist group formed by the USSR Artists’ Union at the time the congress was taking place.2 For artists in general, though, virtual journeys were much easier. For example, a whole group of Lithuanian bookplate artists were virtual participants of a bookplate competition organized in 1983 in honour of Carlo Collodi, the author of Pinocchio, in the town of Pescia in Tuscany, which is close to the birthplace of Pinocchio’s literary father. The competition was initiated by bookplate collector Mario de Filippi, who was also the owner of the famous restaurant Buca di San Francesco in Arezzo. In his enormous collection he had many works by Lithuanian bookplate artists and used painstakingly detailed Soviet-era works by Virgilijus Augustinas Burba and Antanas Kmieliauskas as a representation of the whole collection, therefore confirming that, even in those dark times, Lithuanian works seen in the international context were considered to be of extraordinary quality, technical excellence and impressive level of detail.3 2 Vincas Kisarauskas, XIII tarptautiniame ekslibriso kongrese, Kultūros barai, 1971, nr. 2, p. 69. 3 Egisto Bragaglia, I promotori italiani dell‘ex libris del Novecento, Abbiategrasso: Ex libris museum, 2005, p. 131-140.

Repšys joined these virtual journeys across and beyond Europe in 1971. His bookplates were first exhibited at the Fifth International Modern Bookplate Art Biennial at the Malbork Museum in Poland. Repšys also participated in the Sixth Biennial of Bookplate Art in Marienburg. In exchange for the bookplates, the sender received the catalogues of the exhibitions, which were a valuable source of information in a period when people experienced a universal shortage of it. This, obviously, fostered further enthusiasm and gave Lithuanian artists more incentive to make bookplates, as bigger artworks had practically no chance of being chosen for international exhibitions because all the artworks meant to be exhibited abroad (even in former Communist bloc countries) had to first get through local filters and then be approved by Moscow. Repšys remembers how Gibavičius managed to skip the censorship step and tried to send his own works and those of Repšys, Algirdas Steponavičius and Birutė Žilytė to the Krakow Biennial of Graphic Arts, but Moscow reacted immediately and shut down this conspiracy by issuing a decree to the Polish organizers not to accept the “illegals”. So the bookplate was the artist’s only chance to join, through their creations, the outside world, and then, in exchange, get a catalogue, a mention in a review or sometimes even an award, which was especially significant and welcome. When Lithuanian bookplate artists received awards, they began to trust in themselves; these awards fostered a sense of self-worth. Bookplate collectors from various countries, such as the already-mentioned Mario de Filippi,

Janusz M. Szymański from Poland, Enzo Pellai from Italy and Klaus Rödel from Denmark, became interested in Lithuanian artists’ works. Vitolis Vengris and Gintautas Vėžys, emigre Lithuanians living in the USA, began to collect bookplates from Soviet Lithuania, and their collection catalogues, which included Soviet Lithuanian bookplates, were published in English in the USA.4 The exceptional significance of bookplates in the field of Soviet artistic culture was proved by the establishment of the Baltic States bookplate biennial in 1977. A whole regional exhibition for such a marginal genre! Repšys is proud of his personal contribution – he helped to make the decision to organize the biennials in Vilnius instead of Riga or Tallinn. Repšys made the majority of his bookplates in the seventies, when this genre was immensely popular in Lithuania. He started with zincography, then in 1977 tried serigraphy and in 1981 lithography. His bookplates are mainly dedicated to personal friends who include artists, physicians and scientists. Very few “real” bookplates were made for practical use. However, two of those that were used in their intended manner are the most important. These are bookplates commissioned by family members for the historian Juozas Jurginis and the literary scientist Jonas Lankutis, both owners of big libraries. These bookplates were not the only bookplates commissioned as 4 Vitolis E. Vengris (ed.) Contemporary Lithuanian bookplates from the collection of Vitolis E. Vengris, Charloteswill (Virginia), 1976; Vitolis E. Vengris, Lithuanian bookplates. Lietuvių ekslibriai, Chicago: Lithuanian Library Press, Loyola University Press, 1980; Gintautas Vėžys (ed.), Contemporary Lithuanian bookplates from the collection of Gintautas Vėžys, Chicago, 1980.

gifts, but in these cases the artist was sure that they were used for their proper purpose, as signs of book ownership. Repšys made sure to print several hundred copies of these bookplates. Other commissioners of bookplate gifts were happy with only a few copies, so they were likely just an expression of attention to the receiver. After 1990 the artist rarely made bookplates. His collection of ex libris is primarily valuable as a cultural resource from the Soviet era. It helps us to realize the functioning of society’s networks, which created and maintained an alternative to the official culture, controlled by the Communist regime, and shows the links between like-minded people who shared ideas and affection. Of course, each bookplate made by Repšys is a charming graphic miniature that shows the author’s great sense of humour, inventiveness and mastership of the craft. In these small representations of book ownership Repšys always manages to find space for at least one short story. In this way his bookplates, even those not connected to a specific library or a specific book, become paratexts of written text. They always say something about the owner of the bookplate and their hobbies as well as about the bookplate’s creator and environment. The bookplate was originally created as a sign of book ownership, pointing specifically to one person – its owner. This means that it also functions as a portrait. Repšys is genuinely interested in this aspect of the bookplate. In telling stories about the receiver of the bookplate, Repšys follows the rules of the genre. It is not his fault that users of bookplates broke those rules in the 19th

century, stripping the bookplate of its practical purpose and making it an independent graphic miniature, in other words – a collectible item.5 Ieva Pleikienė described the situation in Lithuania from this point of view – the changed function of the bookplate after World War II, when it became a particular form of gift graphic and moved into the realm of pure art and the sphere of collecting.6 Repšys adds with a smile that in Soviet times this process was helped by a simple practical consideration which was difficult to understand in richer countries: the very process of gluing the bookplate into the book was complicated since the glue that could be bought in the shops was quick to yellow and harmful to the paper. A person had to search for special glue, which was not so simple – according to Repšys, only Gibavičius had a stock of it. Repšys concurs that he too had surrendered to the contemporary notion of the bookplate and saw it primarily as an object of memorial art and not as a sign of ownership. This is one of the reasons that made him create memorial bookplates for specific cultural events, such as exhibitions, congresses, and anniversaries of institutions. Repšys has drawn and printed several bookplates dedicated to the memory of several individuals; among these are bookplates for the economist Dzidas Budrys, the architect Ignas Laurušas, the writer 5 For more see: Germaine Meyer-Noirel, L‘Ex libris. Histoire, art, techniques, Paris: Picard éditeur, 1989, p. 211–215; Alberto Conforti, Albert Dietrich, Dario Castello, Ex libris. Storia, stili, significati, tecniche, collezionismo, Milano: Mondadori, 2003, p. 171–177. 6 Ieva Pleikienė, Lietuvos mažoji grafika. Meninės komunikacijos paštu formos (1960–1991), PhD dissertation, Vilniaus dailės akademija, 2004, p. 31–34.

Bronius Radzevičius and his great artistic role model, graphic artist and painter Viktoras Petravičius. The deceased do not need libraries, so memorial bookplate can only be seen as a paratext, a sign of respect, proving that the artist had created a small monument on a piece of paper that is destined to live in the space of memory, a miniature work that expresses its creator’s special relationship to this dear and culturally significant person. This point of view seems to prove the idea that even after the link of the bookplate with the book had changed, the aspect of linking the bookplate to a specific person remained the core quality of this graphic genre.7 The modern controversy about books and book art, filled with prophecies about the death of physical books, is not conducive to the development of the bookplate. But this only serves as an encouragement to interested people to collect and carefully preserve the bookplates already created. Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library is unique in this respect. It is by no coincidence that the first and only centre dedicated to the collection and study of the bookplates is situated in the city where bookplate enthusiasts Gerardas Bagdonavičius and Petras Repšys originated from. Repšys donated the whole collection of bookplates he created to the library of his native city. This collection is the best basis for preparation and publication of the artist’s catalogue, and so the opportunity was taken advantage of. The publication mainly represents Repšys’s collection 7 Ibid., p. 32.

of bookplates at the Povilas Višinskis Library with just a few added bookplates that were missing from the original collection, and drawings of unprinted bookplates from the artist’s personal collection. The bookplates are classified according to two characteristics: technique (the catalogue consists of four parts: zincographs, serigraphs, lithographs and drawings) and chronology. The chronological aspect is supplemented by the list of the bookplates showing the dynamics of this genre in the context of Repšys’s works. Brief information on the owners of the bookplates is presented in the Index of personal names. Giedrė Jankevičiūtė

Gyvenimo ir kūrybos faktai

Gimė 1940 m. rugsėjo 26 d. Šiauliuose; trečias vaikas šeimoje po brolio Vladislovo ir sesers Genovaitės. 1942 mirė tėvas. 1956 priimtas į Kauno vidurinę dailės mokyklą. 1960 įstojo į Vilniaus dailės institutą. 1964 vedė maskvietę dailininkę tekstilininkę Viktoriją Aleksejevą. 1965 gimė sūnus Algirdas. 1966 dalyvavo Vilniaus dailės instituto absurdo teatro spektakliuose. 1967 baigė Vilniaus dailės institutą (diplominis darbas – raižinių ciklas lietuvių pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvais ir iliustracijos Sigito Gedos poemai „Strazdas“); išskobė iš medžio pirmąjį paveikslą-reljefą „Berniukas su gėlynu Pakluonių gatvėje“; pradėjo dalyvauti parodose. 1968 gavo diplomą Sovietų Sąjungos gražiausių knygų konkurse už iliustracijas Sigito Gedos poemai „Strazdas“. 1969 pradėjo kurti ir siuntinėti į užsienio dailės parodas ekslibrisus; pradėjo litografijų ciklą „Mano Tėvynė“ (nebaigtas; iki 1972 sukūrė 7 kompozicijas); gavo diplomą už iliustracijas lietuvių pasakai „Eglė žalčių karalienė“ Lietuvos SSR gražiausių knygų konkurse.

1970 gavo apdovanojimą V tarptautinėje ekslibrisų bienalėje Malborke (Lenkija). 1971 iliustravo lietuvių pasaką „Našlaitė Elenytė ir Joniukas aviniukas“ (už šias iliustracijas gavo diplomą Sovietų Sąjungos gražiausių knygų konkurse); pradėjo dirbti dailininku Vilniaus universiteto Kiemo teatre; sukūrė pirmąjį atminimo medalį, skirtą dramaturgo Juozo Grušo 70-mečiui. 1972 įsidarbino dailininku Vilniaus elektros suvirinimo prietaisų gamykloje. 1973 pradėjo dirbti Vilniaus vaikų dailės mokyklos mokytoju (mokytojavo iki 1989); kūriniai pirmą kartą eksponuoti už socialistinio bloko ribų – Lietuvių dailės muziejuje Čikagoje. 1974 tempera nutapė savo šeimos portretą – tris nuogas žmonių figūras Vilniaus senamiesčio centre – ir įkomponavo jį LSSR rašytojų sąjungos knygyne „Versmė“; pradėjo freską „Metų laikai“ Vilniaus universiteto Baltistikos centro vestibiulyje (baigė 1985). 1975 gimė sūnus Ignas. 1976 surengė pirmąją asmeninę kūrybos parodą Estijos SSR dailininkų sąjungos parodų salėje. 1977 pirmą kartą išvyko į užsienį – dalyvavo Krokuvos grafikos bienalėje.

1982 leidykla „Vaga“ serijoje „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“ išleido nedidelio formato albumą „Petras Repšys“ su įtakingo dailės kritiko Alfonso Andriuškevičiaus įvadiniu straipsniu. 1985 apdovanotas sovietų Lietuvos valstybine premija už litografijų ciklą „Mano Tėvynė“ ir freską „Metų laikai“ Vilniaus universitete. 1987 pradėjo metalo raižinių ciklą „Vilnius“. 1988 su architekte Gražina Pajarskaite dalyvavo Vilniaus įkūrimo paminklo konkurse, simbolizavusiame nacionalinės istorijos reabilitavimą yrant Sovietų Sąjungai. 1989 pakviestas dėstyti Vilniaus dailės akademijoje; pradėjo kurti iliustracijas nacionalinės klasikos šedevrui XVIII a. pastoriaus Kristijono Donelaičio poemai „Metai“; surengė apžvalginę kūrybos parodą Vilniaus dailės parodų rūmuose – tuo metu labiausiai stebimoje Lietuvos parodų erdvėje. 1990 pradėjo atminimo medalių ciklą „Lemtingi Lietuvos tūkstantmečio įvykiai“. 1991 dalyvavo XV tarptautiniame mažosios plastikos ir medalių simpoziume Nyredhazoje (Vengrija) – pradėjo kurti skulptūrines plaketes ir lipdyti skulptūras iš vaško. 1992 lankėsi Oulu (Suomija) ir Herninge (Danija); sukūrė raižinių ciklus „Suomiški užrašai“, „Pasikalbėjimas su savimi Danijoje“, „Užgavėnės“.

1993 mirė žmona Viktorija. 1994 suprojektavo Vilniaus universiteto heraldinius simbolius ir vėliavą; sukūrė reljefinį metalo kenotafą „Išnykusioms baltų gentims“ Vilniaus universiteto Baltistikos centre. 1995 bičiulių Liucijos Baškauskaitės ir jos vyro Stepheno Anaya’os kvietimu pirmą kartą lankėsi JAV. 1996 žuvo sūnus Algirdas, Vilniaus dailės akademijos grafikos studentas. 1997 apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. 1998 gyveno ir dirbo Cité Internationale des Arts Paryžiuje. 1999 automobilio avarijoje žuvo sūnus Ignas, kino operatorius; mirė mama Teodora Požėlaitė-Repšienė. 2000 lankėsi Izraelyje. 2003 pirmą kartą apsilankė Italijoje – praleido savaitę Venecijoje. 2004 Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejaus proga pradėjo kurti reljefinį antepediumą Varnių Šv. Petro ir Povilo katedrai (pašventintas 2008). 2006 leidykla „Kultūros barai“ išleido albumą „Petras Repšys“ (sud. Laima Kanopkienė, Eugenijus Karpavičius); knyga tapo metų leidybos įvykiu; su papildymais albumas perleistas 2014. 2011 iliustracijos Sigito Gedos vaikų poezijos rinkiniui „Užmigę žirgeliai“ (1970) ir lietuvių pasakai „Našlaitė Elenytė ir Joniukas aviniukas“ (1971) eksponuotos sovietų Lietuvos vaikų knygų

iliustracijos parodoje Biblioteca dell’Archiginnasio Bolonijoje (2012 paroda perkelta į Internationale Jugendbibliothek Miunchene). 2013 Lietuvos ambasados Italijoje kvietimu surengė raižinių ir piešinių parodą Bolonijoje, La Biblioteca d‘Arte e di Storia di San Giorgio in Poggiale; apsilankė Romoje, pirmą kartą nuvyko į Boloniją ir Raveną; parodos proga išėjo Giedrės Jankevičiūtės dvikalbis katalogas „Racconti disegnati / Drawn Stories. Incisioni di / Engravings by Petras Repšys“; leidykla „Aidai“ išleido kultūros istoriko Aurimo Švedo pokalbių su Repšiu knygą „Piešimas man buvo tarsi durys“. 2014 papildyta Bolonijos paroda eksponuota Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“, išleistas jos katalogas „Atvaizduotos istorijos / Drawn stories. Ofortai ir piešiniai / Etchings and drawings by Petras Repšys“ (sud. Giedrė Jankevičiūtė); pradėjo kurti paminklą bičiuliui poetui Sigitui Gedai. 2017 Lietuvos nacionalinis muziejus išleido Giedrės Jankevičiūtės parengtą katalogą „Petras Repšys: medaliai ir plaketės“. 2018 surengė ekslibrisų parodą Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.

2019 surengė retrospektyvinę piešinių parodą Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“, išleistas jos katalogas (parodos kuratorės ir katalogo autorės Kristina KleponytėŠemeškienė ir Jurga Minčinauskienė); apie 100 raižinių eksponavo Lvovo etnografijos muziejuje; dovanojo savo ekslibrisų ir jų piešinių rinkinį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centrui.

Life and Work in Dates and Facts

Born in September 26, 1940 in Šiauliai; the third child in the family after elder brother Vladislovas and sister Genovaitė. 1942: Father died. 1956: Joined Kaunas secondary art school. 1960: Started studies at Vilnius Art Institute. 1964: Married Viktorija Aleksejeva, a Moscow textile artist. 1965: Son Algirdas was born. 1966: Took part in performances of the Theatre of the Absurd at Vilnius Art Institute. 1967: Graduated from Vilnius Art Institute (diploma project – series of engravings based on the Lithuanian folk fairytale Eglė Queen of Snakes and illustrations to the poem Strazdas by Sigitas Geda); made first wooden picture in relief A Boy with Flowerbed in Pakluoniai Street; started taking part in exhibitions. 1968: Was awarded a diploma at the USSR’s Most Beautiful Book Competition for illustrations for the poem Strazdas by Sigitas Geda. 1969: Started creating bookplates and sending them to art exhibitions abroad; started work on the series of lithographs called My Homeland (unfinished, seven compositions made

until 1972); was awarded a diploma at the Lithuanian SSR Most Beautiful Book Competition for illustrations for the Lithuanian fairytale Eglė Queen of Snakes. 1970: Award at the Fifth International Bookplate Biennial in Malbork (Poland). 1971: Created illustrations for the Lithuanian fairytale Orphan Elenytė and Joniukas the Lamb (was awarded a diploma at the SSSR Most Beautiful Book Competition for these illustrations); started working as an artist at Vilnius University’s Kiemo Theatre (The Theatre of the Yard); created his first remembrance medal to mark the 70th anniversary of the playwright Juozas Grušas. 1972: Started working as an artist at the Vilnius Electric Welding Appliances factory. 1973: Started working as a teacher at Vilnius Children’s Art School (taught there until 1989); works exhibited outside the socialist bloc countries at the Lithuanian Art Gallery in Chicago. 1974: Painted his family portrait (in egg tempera) – three naked human figures in the centre of Vilnius Old Town – which was incorporated into the decorations of the Lithuanian SSR

Writers’ Union bookshop Versmė; started working on

the mural The Seasons in the lobby of the Vilnius University Centre of Baltic Studies (finished in 1985).

1975: Son Ignas was born. 1976: First personal show in the Estonian SSR Artists’ Union exhibition hall. 1977: First trip abroad to participate in the Krakow Graphic Biennial. 1982: Vaga publishing house published the small album Petras Repšys (in the Contemporary Lithuanian Artists series) with an introductory article by influential art critic Alfonsas Andriuškevičius. 1985: Received Soviet Lithuania State Award for My Homeland, a series of lithographs, and the mural The Seasons at Vilnius University. 1987: Started work on the Vilnius series of metal engravings. 1988: Took part, with the architect Gražina Pajarskaitė, in the competition to create a monument to the founding of Vilnius, which was seen as a symbol of the rehabilitation of national history at the time of the demise of the Soviet Union. 1989: Invited to teach at the Vilnius Academy of Arts; started work on illustrations for national classic works of literature, including the poem The Seasons by the 18th-century pastor Kristijonas Donelaitis; gave a retrospective exhibition at the Vilnius Art Exhibition House, the most respected exhibition space in Lithuania at the time.

1990: Started to make the Significant Lithuanian Millennium Events series of remembrance medals. 1991: Participated in the 15th International Small Sculpture and Medal Symposium in Nyredhaza, Hungary; started to make sculptural plaquettes and wax sculptures. 1992: Visited Oulu, Finland, and Herning, Denmark; created three series of engravings called Finnish Notes, Talking to Myself in Denmark, and Shrovetide. 1993: Wife Viktorija died. 1994: Designed heraldic symbols and a flag for Vilnius University; made the metal cenotaph To the Lost Baltic Tribes, located at Vilnius University’s Centre of Baltic Studies. 1995: By invitation of friends Liucija Baškauskaitė and her husband Stephen Anaya, visited the USA for the first time. 1996: Son Algirdas, a student of Vilnius Academy of Arts, tragically died. 1997: Awarded Lithuanian National Prize for Culture and Arts. 1998: Worked and lived at the Cité Internationale des Arts in Paris. 1999: Son Ignas, a cameraman, died in a car crash; artist’s mother Teodora Požėlaitė-Repšienė passed away. 2000: Visited Israel. 2003: Visited Italy for the first time, spending a week in Venice.

2004: To commemorate the 600th anniversary of the christening of Samogitia, began creation of an antepedium in relief for the Varniai St. Peter and Paul Cathedral (consecrated in 2008). 2006: Kultūros barai publishing house published the album Petras Repšys (compiled by Laima Kanopkienė and Eugenijus Karpavičius); it became the publishing event of the year. (second revised edition was republished in 2014). 2011: Illustrations for Sleeping Little Horses (1970), a collection of children’s poems by Sigitas Geda, and the Lithuanian fairytale Orphan Elenytė and Joniukas the Lamb (1971) were part of the exhibition of the Soviet Lithuanian children’s books illustrations in the Biblioteca dell’Archiginnasio in Bologna (in 2012 the exhibition was moved to the Internationale Jugendbibliothek in Munich). 2013: At the invitation of the Embassy of Lithuania in Italy, exhibited engravings and drawings at La Biblioteca d’Arte e di Storia di San Giorgio in Poggiale in Bologna; visited Rome, and for the first time visited Bologna and Ravenna; the bilingual catalogue Racconti disegnati / Drawn Stories. Incisioni di / Engravings by Petras Repšys, compiled by Giedrė Jankevičiūtė, was published for the exhibition; Aidai publishing house published Piešimas man buvo tarsi durys, the collected conversations between Repšys and the cultural historian Aurimas Švedas.

2014: The Bologna exhibition, with additional material, came to Vilnius’s Kairė-dešinė gallery, and the exhibition’s catalogue Atvaizduotos istorijos / Drawn stories. Ofortai ir piešiniai / Etchings and drawings by Petras Repšys (compiled by Giedrė Jankevičiūtė) was published; started working on a monument to friend and poet Sigitas Geda. 2017: The Lithuanian National Museum published the catalogue Petras Repšys: medaliai ir plaketės, compiled by Giedrė Jankevičiūtė. 2018: Exhibited bookplates at the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library. 2019: A retrospective exhibition of the drawings by Repšys accompanied of the catalogue was opened at the showroom the Titanikas Gallery of Vilnius Arts Academy (exhibition curators and catalogue authors Kristina Kleponytė-Šemeškienė and Jurga Minčinauskienė); exhibited approx. 100 engravings at the Lviv Museum of Etnography; gifted collection of his bookplates and their drawings to the Centre of Book Graphic of Šiauliai County Povilas Višinskis’ public library.

Zincographs. The zincography

Cinkografijos technika tarp XX a. antros pusės ekslibrisininkų buvo labai populiari. Ji pati paprasčiausia ir pigiausia: nupieši piešinį ir atiduodi spaustuvės meistrui pagaminti atitinkamo formato klišę. Paskiau belieka nusinešti klišę į LSSR dailininkų sąjungos grafikos dirbtuves ir atsispausdinti norimą ekslibrisų tiražą. Tiražai buvo maži – dešimt, daugiausia dvidešimt egzempliorių. Tik rimtiems užsakovams, kurie ketino ekslibrisais žymėti savo knygas, o tokių Petras teturėjo vos kelis, reikėjo didesnių tiražų. Kelių šimtų egzempliorių tiražu knygos ženklus teko atspausdinti istorikui Juozui Jurginiui ir literatūros tyrinėtojui Jonui Lankučiui – jiems ekslibrisus jubiliejinių sukakčių proga užsakė jų šeimos. Pasak Repšio, tai bene vieninteliai jo klientai, kiek jam žinoma, klijavę ekslibrisus į savo knygas. Šiais dviem atvejais dailininkui prireikė LDS dirbtuvių meistro Sigito Katkaus pagalbos, bet ją gauti nebuvo sunku. Didžiausia problema buvo tarpinis etapas – klišės gamyba. Patekti į valstybinę spaustuvę, o juo labiau užsisakyti joje ką nors asmeniškai, net jei tai tebuvo nekalto paveikslėlio spaudos forma, legaliai nebuvo įmanoma. Sovietinių laikų spaustuvė buvo ne komerciniais pagrindais dirbanti spaudos paslaugų įmonė, bet ideologinės

technique is very popular among 20thcentury bookplate makers. It is the simplest and the cheapest way to make a bookplate: you draw an image and give it to the master printer to make a cliche in the required size. In Vilnius, you then just had to go to the Artists Union’s graphics workshop and print as many copies of the bookplate as you wished. The print runs were small – ten, twenty copies at most. Only buyers who commissioned bookplates – Repšys had several such buyers – asked for bigger print runs, and only the owners of big libraries who valued books and wanted them marked used the bookplates for their intended purpose. Several hundred copies of bookplates, commissioned by the recipients’ families as anniversary gifts, were printed for Juozas Jurginis, a historian, and Jonas Lankutis, a literature researcher. According to Repšys, they were his only clients, as far as he was aware, who actually glued the bookplates to the books. These cases required the help of the master printer of the AU workshop, but this help was easy to obtain. The middle stage of the process – making the cliche – presented the biggest problem. It was not possible to legally use

the state-owned printing house, and it was even more impossible to order something for your personal use, even if it was just a print model of a benign image. Printing houses in Soviet times were institutions of ideological propaganda and did not provide commercially oriented printing services. Security at the printing houses was formidable: a clearly visible guard was stationed in the little cabin by the entrance and invisible eyes watched from secret locations. There were several pairs of these eyes, and nobody knew from which angle they were going to follow you. However, you could achieve your purpose at the printing house through the help of useful acquaintances and money. The universal currency of during the Soviet era, a bottle of strong drink, was of no use here. This is not to say that the printers didn’t drink – they simply valued their freedom of choice and bought their favourite drinks themselves. Following in the footsteps of his predecessors and role models, such as Gerardas Bagdonavičius, Mstislavas Dobužinskis and Paulius Galaunė, Repšys started with zincography. Artists used this technique to create the majority of bookplates in interwar Lithuania. After making several pencil or ink drawings,

propagandos industrijos institucija. Ją saugojo ne tik gerai visiems matomas sargas ar sargė būdelėje prie įėjimo, bet ir slaptos akys. Jų buvo ne viena pora ir niekas nežinojo, iš kokio kampo tos akys pažvelgs. Patekti į spaustuvę ir pasiekti tikslą padėdavo pažintys ir pinigai. Sovietinės epochos visraktis, amžinoji natūrinių mainų valiuta – stipraus gėrimo butelis – čia buvo bejėgis. Ne dėl to, kad spaustuvininkai negėrė, o dėl to, kad jie saugojo savo pasirinkimo laisvę ir patys nusipirkdavo tai, ką norėjo gerti. Įkandin pirmtakų ir autoritetų – Gerardo Bagdonavičiaus, Mstislavo Dobužinskio, Pauliaus Galaunės – Petras irgi pradėjo nuo cinkografijos: absoliuti dauguma tarpukario Lietuvos ekslibrisų tiražuoti šia technika. Pieštuku arba tušu nusipiešęs keletą būsimų ekslibrisų, imdavosi spaustuvės akcijos. Kartais nešdavo ne tik savo, bet ir bičiulių piešinius. Eidavo į Maironio – tuo metu Tiesos – gatvėje buvusią vadinamąją LSSR komunistų partijos centro komiteto spaustuvę, kuri spausdindavo knygas, blankus ir visa kita, o svarbiausia – tuometinį komunistų partijos oficiozą dienraštį „Tiesa“. Rizikavo? Šiek tiek. Kita vertus, grafikai, dirbdavę meniniais redaktoriais leidyklose ir redakcijose, nuolat mindavo ir šios, ir kitų spaustuvių

slenksčius, tad ypatingo apsaugos dėmesio netraukė. Vis dėlto Petrą iki šiol apima jaudulys, prisiminus, kaip nerimaudavo eidamas pro apsaugos postą su tik ką pagamintomis ekslibrisų klišėmis palto kišenėse. Sunku pasakyti, kokia būtų buvusi bausmė, jei tikrintojai šią kontrabandą būtų aptikę. Laimei, niekam savo kailiu praktiškai to neteko patirti, nes kažkokiu stebuklingu būdu nei vienas ekslibrisininkas su daiktiniais įrodymais tikrintojams nėra įkliuvęs. Pirmasis Petro ekslibrisas, kaip jau minėta įvade, buvo skirtas Vilniaus universiteto bibliotekai. Į medalininkystę Repšį įtraukė VU teatras, o į ekslibriso kūrybą – tos pačios aukštosios mokyklos biblioteka. 1970 m. Repšys dalyvavo VUB 400-mečio proga surengtame konkurse ir jį laimėjo (kita lygiavertė premija šiame konkurse teko prof. Antanui Kučui). Pasak Vinco Kisarausko, tai buvo antrasis Lietuvoje vykęs ekslibriso konkursas. Pirmuoju jis laiko 1908 m. Vilniaus Šubravcų draugijos surengtą ekslibriso Tadui Vrublevskiui konkursą*. Petras tvirtina, kad visąlaik stengiasi atsižvelgti į ekslibriso tradiciją. Pavyzdžiui, kurdamas piešinį cinkografijai pirmiausia galvoja apie formatą. Pasirinkimo skalė, jo manymu, pakankamai plati: kvadratas, vertikalus stačiakampis, horizontalus

Repšys started work at the printing house. Sometimes he brought drawings made by friends as well as his own. He would go to the so-called LSSR Communist Party Central Committee Printing House on Maironio Street (at that time, Tiesos Street, or Truth Street), which printed books, blank forms and other documents, among them, and most importantly Tiesa, the official daily newspaper of the Communist Party. Did he take risks? Well, yes. On the other hand, graphic artists, who worked as art editors in various publishing and editing houses, were often seen visiting this and other printing houses, so they did not attract too much attention. Nevertheless, Repšys still remembers the thrill and anxiety that he felt when passing through the guarded exit with freshly made bookplate cliches in his overcoat pockets. It is hard to say how the artists would have been punished if the guards ever found these smuggled goods. Fortunately, nobody experienced such consequences, as by some extraordinary good luck the guards never managed to catch any of the bookplate makers actually carrying incriminating evidence. As already mentioned in the Introduction, Repšys’s first bookplate was made

stačiakampis, ovalas, elipsė, ovalas stačiakampyje. O ką sudėti į šių geometrinių figūrų vidų, padiktuoja adresatas, nuotaika, laikas.

for Vilnius University Library. Repšys was introduced to medal making by the VU theatre, and to bookplate making by the VU library. In 1970 Repšys participated in the competition held in honour of the 400th anniversary of the VU library and won (another equal prize in this competition went to Antanas Kučas). According to Vincas Kisarauskas, this was the second bookplate makers’ competition in Lithuania. The first one, he says, was the competition to make a bookplate for Tadeusz Wróblewski organized by the Szubrawcy society in 1908.* Repšys stresses that he always tries to follow the traditions of this genre. For example, when creating a drawing for zincography, he always first thinks about its shape. According to him, the choice is wide: you can make a square, a vertical rectangle, a horizontal rectangle, an oval, an ellipsis or an oval in a rectangle. What to put inside this shape is dictated by the receiver of the bookplate, by the artist’s mood and by the time.

V. Kisarauskas, Lietuvos knygos ženklai, Vilnius: Mokslas, 1984, p. 18–19.

100

101

102

p. 57 Vilniaus universiteto bibliotekos jubiliejinis ekslibrisas Bookplate for the anniversary for the Vilnius University Library 9,2 × 9,2 1969 p. 58 Vilniaus universiteto bibliotekos jubiliejinis ekslibrisas Ap. centre signatūra piešt. „Petras Repšys“ Bookplate for the anniversary for the Vilnius University Library 10 × 5,3 1969 p. 59 Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės katedros ekslibrisas Bookplate for the Vilnius University Chair for Library science 27,1 × 17,8 1986 p. 60 Viktorijos [Repšienės] ekslibrisas Bookplate for Viktorija [Repšienė] 5,9 × 4 1971 p. 61 Autoekslibrisas Bookplate for self 8 × 7,5 1971

104

p. 63

p. 67

Algirdo Repšio ekslibrisas Ap. deš. inicialai „P. R.“ ir data „1972“ Bookplate for Algirdas Repšys 11,8 × 6,7 1972

14-ojo tarptautinio ekslibriso kongreso Danijoje ekslibrisas Virš. deš. inicialai „P. R.“ ir data „72“ Bookplate for the 14th international Bookplate congress in Denmark 9,2 × 12,8 1972

p. 64 Carlo Collodi knygos apie Pinokį ir jo nuotykius 100-mečio ekslibrisas (Centenario di Pinocchio 1883–1983) Centre deš. inicialas „P.“, centre ap. data „82“

p. 68 Sigito Gedos ekslibrisas Bookplate for Sigitas Geda 6,4 × 5,2 1971

Bookplate for the centenary for the Carlo Collodi book on Pinocchio and his adventure (Centenario di Pinocchio 1883–1983) 9,9 × 9,6 1982

p. 69 Juozo Apučio ekslibrisas Ap. kairėje pieštuku „E. d’A.“*, ap. deš. signatūra „Petras Repšys“ Bookplate for Juozas Aputis 6,1 × 8,8 1971

p. 65 Carlo Collodi knygos apie Pinokį ir jo nuotykius 100-mečio ekslibrisas (Centenario di Pinocchio 1883–1983). Virš. centre inicialas „P.“

p. 70

Bookplate for the centenary for the Carlo Collodi book on Pinocchio and his adventure (Centenario di Pinocchio 1883–1983) 9,5 × 5,8 1982

Laimono Noreikos ekslibrisas Bookplate for Laimonas Noreika 6,5 × 6,5 1973 p. 71 Laimono Noreikos ekslibrisas Bookplate for Laimonas Noreika 6×6 1971

p. 66 Vilniaus chirurgų draugijos jubiliejinis ekslibrisas Bookplate for the anniversary for the Vilnius Society for Surgeons 6,8 × 6,3 1971

p. 72 S. N. [Sigitos Noreikienės] ekslibrisas Ap. deš. parašas piešt. „Petras Repšys“ Bookplate for S. N. [Sigita Noreikienė] 6,4 × 4,4 1973

105

p. 73

p. 80

Tomo Venclovos ekslibrisas Bookplate for Tomas Venclova 7,7 × 9 1971

Rimtauto Vincento Gibavičiaus ekslibrisas Bookplate for Rimtautas Vincentas Gibavičius 7,1 × 6,2 1972

p. 74

p. 81

A. L. A. [Leonardo Aleksejevo] ekslibrisas Bookplate for A. L. A. [Leonard Alekseyev] 6,9 × 5,8 1973

L. Laimės [Lukošiūnienės] ekslibrisas Bookplate for L. Laimė [Lukošiūnienė] 8×7 1974

p. 75

p. 82

Prano Treinio ekslibrisas Bookplate for Pranas Treinys 8 × 6,7 1972

Juozo Stasiulevičiaus ekslibrisas Bookplate for Juozas Stasiulevičius 9 × 7,1 1973

p. 76

p. 83

Romo [Kalonaičio] ekslibrisas Bookplate for Romas [Kalonaitis] 5,7 × 3,1 1974

Gintauto Vėžio ekslibrisas Ap. centre inicialai „P. R.“ ir data „72“ Bookplate for Gintautas Vėžys 10,3 × 6,8 1972

p. 77 Romo Kalonaičio ekslibrisas Bookplate for Romas Kalonaitis 8,3 × 6 1974

p. 85 Viktoro Petravičiaus ekslibrisas Bookplate for Viktoras Petravičius 12,4 × 10 1972

p. 78 Vytauto Landsbergio ekslibrisas Bookplate for Vytautas Landsbergis 6,4 × 6,8 1972

p. 87 Gražinos Drėmaitės ekslibrisas Bookplate for Gražina Drėmaitė 12 × 8,3 1975

p. 79 Edmundo Vytauto Čekanausko ekslibrisas Ap. deš. inicialai „P. R.“, centre data „1972“ Bookplate for Edmundas Vytautas Čekanauskas 7,8 × 4 1972

p. 89 Dzido Budrio ekslibrisas. In memoriam Bookplate for Dzidas Budrys. In memoriam 11,5 × 8,3 1971 106

p. 91

p. 100

Algimanto Aleknos ekslibrisas Ap. deš. inicialai „P. R.“ ir data „1972“ Bookplate for Algimantas Alekna 7,8 × 10,1 1972

Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės katedros ekslibrisas Ap. deš. inicialai „P. R.“ Bookplate for the Vilnius University Chair for Library Science 10,4 × 5,5 1986

p. 93 Juozo Jurginio ekslibrisas Ap. kair. inicialai „P. R.“ Bookplate for Juozas Jurginis 17,8 × 13,7 1973

p. 101 Jono Balkevičiaus ekslibrisas Ap. centre piešt. „E. d’A.“, data „89“, „Petras Repšys“ Bookplate for Jonas Balkevičius 9×7 1989

p. 95 Algirdo Žukausko ekslibrisas Bookplate for Algirdas Žukauskas 13,8 × 13,5 1973

p. 102 Stasio Dubausko ekslibrisas Ap. deš. inicialai „P. R.“ ir data „86“ Bookplate for Stasys Dubauskas 8 × 4,5 1986

p. 97 Rimanto Budrio ekslibrisas Ap. deš. inicialai „P. R.“, centre kair. data „72“ Bookplate for Rimantas Budrys 7,9 × 5,3 1972 p. 98 Jono Lankučio ekslibrisas Bookplate for Jonas Lankutis 7,5 × 5,8 1972 p. 99 Valdo Adamkaus ekslibrisas Centre deš. inicialai „P. R.“ ir data „1988“ Bookplate for Valdas Adamkus 8 × 6,8 1988

107

Serigraphs. Repšys used the technique of serigraphy, also known as silkography, only for bookplates, not for any other graphic works. He used it only for one year, in 1977. Using the serigraphy technique, he made and printed 16 bookplates and two test versions as preparatory materials for the bookplates for Algimantas Kuras and Janusz Szymański. This group of bookplates was made for friends and colleagues, mainly from Vilnius and Kaunas. The only geographical aberrations are that the bookplate made for the bookplate lover and collector Szymański, who lived in Warsaw, and three bookplates made for Lithuanian emigres: Ada MartinkusGreimas, who lived in Paris; his beloved teacher Elena Jakutytė’s brother Vladas Jakutis, who emigrated to Australia (this is why there are kangaroos in his bookplate, though Petras said that he himself was more interested in finding small human figures, who light each other’s cigarettes, in the kangaroo’s pouch); and Kęstutis Paulius Žygas, a professor of architecture from Arizona. A bookplate for the architect Ignas Laurušas was created not to mark his books but as a sign of remembrance of a close friend who died in 1974; this direct memorial function distinguishes it from the others.

Serigrafijos techniką, dar kitaip vadinamą šilkografija, iš visų savografikos darbų Petras naudojo tik ekslibrisams. Taikė ją metus – 1977-aisiais. Naudodamas serigrafiją sukūrė ir atsispausdino 16 ekslibrisų ir du bandymus – ruošinius Algimanto Kuro bei Januszo Szymańskio knygų ženklams. Šios grupės ekslibrisai skirti vien draugams ir kolegoms – daugiausia vilniečiams bei kauniečiams. Pagal bendravimo geografiją išsiskiria jau minėto ekslibrisų mylėtojo ir kolekcininko varšuviečio Szymańskio knygos ženklas bei trys ekslibrisai išeivijos lietuviams – paryžietei Adai Martinkus-Greimas, į Australiją emigravusiam mylimos Repšio mokytojos Elenos Jakutytės broliui Vladui Jakučiui (dėl to ekslibrise vaizduojamos kengūros, nors, pasak Petro, jam pačiam atrodo, kad įdomiau atrasti, jog kengūrų sterblėse įsitaisę žmogučiai prideginėja vienas kitam cigaretes) ir architektūros tyrinėtojui iš Arizonos Kęstučiui Pauliui Žygui. 1974 m. mirusio architekto Igno Laurušo ekslibrisas sukurtas ne knygoms paženklinti, bet artimo bičiulio atminimui įamžinti, tad jis iš kitų išsiskiria memorialine funkcija. Kodėl Petras serigrafija susidomėjo būtent tais konkrečiais metais ir kodėl jo susidomėjimas truko taip trumpai? Pasak Petro Repšio, viena vertus, jam nusibodo

109

bespalviai ekslibrisai, kita vertus, visąlaik šalia buvo Mikas Vilutis, o jis tiesiog maudėsi spalvose. Tai nedavė ramybės. Be to, Mikas tuo metu dirbo serigrafjos meistru LSSR valstybinio dailės instituto grafikos dirbtuvėse. Taigi pagal pareigas turėjo spausdinti ne vien savo, bet ir kitų grafikų, bent jau tų, kurie dėstė institute, darbus. Spausdinti ekslibrisus Mikui nešė Rimtis Gibavičius, nunešė ir Petras. Mikas Vilutis šios technikos buvo išmokęs 1970 m. besistažuodamas Kijeve, Eksperimentiniame poligrafijos institute. Be jo, serigrafijos specialistų Lietuvoje tuomet nebuvo. Su Miku į Kijevą vyko ir institute dėstęs Eduardas Jurėnas, bet jis serigrafijos techniką studijavo tik teoriškai. Serigrafija, kai apie ją kas nors pasakoja, neatrodo sudėtinga. Tačiau susidūrus su ja praktiškai, tuojau paaiškėja, kiek visokių gudrybių reikia žinoti norint pasiekti pageidaujamą rezultatą. Kad atspaudas būtų tikslus ir švarus, svarbu mokėti paruošti formą. Be to, visai ne tas pats, kokią spalvą ant kokios spausti, kiek dažo dėti, kaip jį paskirstyti. Pavyzdžiui, raudona ant juodos virsta purvina ruda arba apskritai išnyksta, o linijinį piešinį nesunku sunaikinti pernelyg sutirštinus jį dengiančią dėmę. Petrui gal būtų buvę įdomu ir daugiau amato detalių sužinoti, bet

Why was Repšys interested in serigraphy at precisely that time and why was his interest so short lived? According to Repšys, on one hand, he became bored with the colourless bookplates, on the other hand, his colleague and friend Mikas Vilutis, who virtually swam in colour, was always near him. This was disquieting to Repšys. Also, at that time Vilutis worked as a master of serigraphy at the LSSR State Art Institute’s graphic workshop. So, he was officially obliged to print works by other graphic artists as well as his own. Rimtis Gibavičius would bring Vilutis his bookplates to print, so Repšys decided to do the same. Vilutis had learnt this technique in 1970 while training at the Institute of Experimental Poligraphy in Kiev. At that time there were no other specialists of serigraphy in Lithuania. Vilutis was sent to Kiev together with Eduardas Jurėnas, who taught at the Art Institute in Vilnius, but Jurėnas studied serigraphy only theoretically. When the process of making a serigraphy is explained, it does not sound too complicated. But when you start to work with it, it soon becomes clear how many clever tricks there are to learn in order to get the desired effect. To have a clean, precise print you must know how to prepare the type form. It is also important which colour

110

Mikas, kuris nūnai garsėja kaip puikus viešas kalbėtojas, dirbdamas paprastai nekalba. Tad Repšys serigrafijos gudrybių taip ir neperprato. Juolab kad ir jo ekslibrisų spaudos procesas buvo itin trumpas: visi 18 ekslibrisų, taikyti spaudai serigrafijos būdu, įskaitant abu minėtuosius bandymus, tilpo į vieną formą, tik atspaudus juos vėliau teko gaminti po vieną, tad Petras neturėjo progos ilgiau stebėti veiksmą, į jį įsigilinti ir perprasti visus etapus. 1978 m. Mikas Vilutis iš dailės instituto išėjo. Jis prarado dirbtuvę, o jo klientai meistrą. Petrui nebeliko kur spalvotai atsispausdinti savo ekslibrisų. Bet jam ir nebereikėjo. Po pirmojo bandymo jis sako supratęs, kad serigrafija ne jo technika – forma tampa pernelyg konkreti, paprasta ir ryški, o tai Repšiui nepatinka ir netinka. Taigi ne praktinės aplinkybės, o meniniai siekiai lėmė, kad Petras grįžo prie nespalvotos spaudos. Sunku pasakyti, į ką būtų išaugę Repšio vizualiniai pasakojimai, jei jis kiek ilgiau būtų naudojęs serigrafiją. Pirmieji bandymai (Alfonso Andriuškevičiaus, Beno Siaurusaičio ekslibrisai) stilistiškai ne ką skiriasi nuo cinkografijų, bet netrukus Petras atrado serigrafijos tapybiškumą ir ėmė vaizdą tirštinti vieną sluoksnį ant kito ir taip supindamas skirtingus

to put on first, how much of it to use and how to distribute it evenly. For example, red, when added to black, creates a muddy brown colour or disappears completely; it is very easy to destroy a linear drawing by thickening the colour that covers it. Repšys probably would have liked to learn even more about this technique, but Vilutis, who is famous for his excellent public speeches, never talks while working. And so Repšys had to abandon learning the tricks of serigraphy. Also the process of printing the bookplates took a very short time: all 18 bookplates, including both already mentioned test runs, filled out one typeform. However, the prints had to later be made one by one, so Repšys did not have the opportunity to watch the process for a longer time, to get to know it more deeply and master all its stages. In 1978 Mikas Vilutis left the Art Institute. He lost the workshop and his clients lost their master. Repšys also lost the place where he could print his bookplates in colour. But he did not need it anymore. He said that after the first try it was already clear to him that serigraphy was not his technique of choice: it makes the shape too simple, too obvious and too sharp – all the things that Repšys disliked.

111

pasako jimus (Arvydo Šaltenio, Ričardo Vaitekūno, Mikalojaus Povilo Vilučio ekslibrisai). Tiesa, Antano Martinaičio ekslibriso pasisekusiu turbūt neišeitų pavadinti: detalus piešinys plona linija paprasčiausiai išnyko ant viršaus užspaustų tamsių dėmių masėje. Atspaude neįmanoma įžvelgti, kad iš tiesų Repšys pavaizdavo lovoje gulintį Martinaitį su Zodiako ženklais ant tų kūno dalių, kurias jie „valdo“. Jei būtų nutaręs taikyti serigrafiją toliau, Petras, be jokios abejonės, būtų šį ekslibrisą sukūręs iš naujo arba sugalvojęs, kaip perdaryti nepavykusį. Prie Martinaičio ekslibriso Petras priduria dar ir Donato Katkaus bei Algimanto Kuro ekslibrisus. Pastarieji jam irgi nelabai patinka.

So his return to the black-and-white print was due not to technical difficulties but to artistic reasons. It is hard to say how Repšys’s visual stories would have developed if he would have used serigraphy for a longer time. His first attempts (bookplates for Alfonsas Andriuškevičius and Benas Siaurusaitis) are hardly different from zincographs, but he later discovered the picturesqueness of serigraphy and began to thicken the images by joining and weaving various levels of stories (bookplates for Arvydas Šaltenis, Ričardas Povilas Vaitekūnas and Mikalojus Vilutis). Though, honestly speaking, we could not call the bookplate for Antanas Martinaitis an unqualified success because a detailed drawing of very fine lines simply disappeared under a mass of dark-colour blobs. It is not possible to see in the print that it actually shows Martinaitis lying in bed with the zodiac signs on those parts of body that these signs are supposed to “control”. If Repšys had decided to continue using serigraphy, he most definitely would have had to remake this bookplate or create something else. In addition to the bookplate for Martinaitis, Repšys adds those for Donatas Katkus and Algimantas Kuras as the ones he does not like too much.

112

113

114

116

117

118

119

120

121

122

123

124

125

126

127

128

129

130

131

132

p. 113

p. 118

Algimanto Aleknos ekslibrisas The bookplate for Algimantas Alekna 3,8 × 4 1977

Ričardo Povilo Vaitekūno ekslibrisas Ap. piešt. „E. d’A.“, „Petras Repšys“, data „77“ Bookplate for Ričardas Povilas Vaitekūnas 5,6 × 4,3 1977

p. 114

p. 119

Ados Martinkus-Greimas ekslibrisas Ap. piešt. „E. d’A.“, „Serigr.“, „Petras Repšys“ The bookplate for Ada Martinkus-Greimas 7,4 × 4,8 1977

Liaudo Radavičiaus ekslibrisas Kair. inicialai „P. R.“ ir data „1977“, ap. piešt. „E. d’A.“, „Petras Repšys“, „77“ Bookplate for Liaudas Radavičius 6,8 × 7,1 1977

p. 115 Alfonso Andriuškevičiaus ekslibrisas Ap. piešt. „E. d’A.“, „Serigr.“, „Petras Repšys“ Bookplate for Alfonsas Andriuškevičius 9,5 × 3 1977

p. 120 Arvydo Šaltenio ekslibrisas Kair. inicialai „P. R.“ ir data „1977“, ap. piešt. „Petras Repšys“ ir „77“ Bookplate for Arvydas Šaltenis 7,9 × 6,3 1977

Beno Siaurusaičio ekslibrisas Ap. piešt. „E. d’A.“, „Serigr.“, „Petras Repšys“ Bookplate for Benas Siaurusaitis 6,7 × 3,7 1977

p. 121 Mikalojaus Povilo Vilučio ekslibrisas Ap. pieštuku „E. d’A.“, „Serigr.“, „Petras Repšys“ Bookplate for Mikalojus Povilas Vilutis 7,5 × 5,7 1977

p. 116 Laimos Drazdauskaitės ekslibrisas Ap. deš. inicialai „P. R.“, centre data „77“; ap. piešt. „E. d’A.“, „Serigr.“, „Petras Repšys“ Bookplate for Laima Drazdauskaitė 6,8 × 4,9 1977

p. 122 Kęstučio Pauliaus Žygo ekslibrisas Kair. inicialai „P. R.“ ir data „77“ Bookplate for Kęstutis Paulius Žygas 4,1 × 5,1 1977

p. 117 Igno Laurušo ekslibrisas. In memoriam Ap. piešt. „E. d’A.“, „Serigr.“, „Petras Repšys“ Bookplate for Ignas Laurušas. In memoriam 6,5 × 5,8 1977

134

p. 124

p. 129

Algimanto Kuro ekslibrisas Bandymas Bookplate for Algimantas Kuras Specimen 5,5 × 5,2 1977

Antano Martinaičio ekslibrisas Ap. kair. inicialai „P. R.“, ap. centre data „77“ Bookplate for Antanas Martinaitis 10,8 × 6,4 1977

p. 125 Algimanto Kuro ekslibrisas Ap. piešt. „E. d’A.“, „Serigr.“, „Petras Repšys“ Bookplate for Algimantas Kuras 7,8 × 5,2 1977

M. Januszo Szymańskio ekslibrisas Bandymas Bookplate for M. Janusz Szymański Specimen 5,3 × 2,5 1977

p. 126

p. 131

Sigito Katkaus ekslibrisas Bandymas Bookplate for Sigitas Katkus Specimen 4,6 × 5,2 1977

M. Januszo Szymańskio ekslibrisas Voko antspaudą vaizduojančiame apskritime sukomponuoti inicialai „P. R.“, vieta „Vilnius“ ir data „1977“, ap. piešt. „E. d’A.“, „Serigr.“, „Petras Repšys“ Bookplate for M. Janusz Szymański 7,5 × 4,4 1977

p. 130

p. 127 Sigito Katkaus ekslibrisas Virš. centre inicialai „P. R.“, vieta „Vilnius“, data „77“, ap. piešt. „E. d’A.“, „Petras Repšys“, „77“ Bookplate for Sigitas Katkus 6,8 × 7,1 1977

p. 132 Vlado Jakučio ekslibrisas Ap. centre inicialai „P. R.“ ir data „1977“, ap. piešt. „E. d’A.“, „Serigr.“, „Petras Repšys“ Bookplate for Vladas Jakutis 5,5 × 6,6 1977

p. 128 Antano Martinaičio ekslibrisas Piešinys ir bandymas Ap. kair. inicialai „P. R.“, ap. centre data „77“ Bookplate for Antanas Martinaitis Drawing and specimen 8,2 × 16,1 1977

135

Lithography. After trying his hand at serigraphy, Repšys decided to try lithography as well. This technique is very easy to reproduce, but the artist becomes completely dependent on the master. He can’t even work at home since the drawing is done straight on the lithography stone, which means that he must go to the printer’s workshop. This is what Repšys did because he wanted to retain as much control as possible over the process. There was no way he would trust the master to reproduce his paper drawing on the stone. Repšys used lithography a lot in 19801981, but he also used this technique – or rather its close relative, called asphalt print – episodically in 1972, when he created two bookplates, one for Linas Katinas and one for Ignas Laurušas. The needle traces on the specially prepared coating are clearly visible in the prints, but to an unaccustomed eye it is difficult to discern how the cliche was made. Returning to lithography after almost a decade, Repšys chose its classical version: drawing on the lithography stone with a special lithography pencil. Sometimes he also used thin lithographical ink. This is especially visible in the bookplate made for his son Ignas.

Išmėginęs serigrafiją Petras nutarė išbandyti dar ir litografiją. Ši technika labai paranki tiražuoti, tačiau dailininkas tampa visiškai priklausomas nuo meistro. Netgi dirba ne įprastoje aplinkoje, o spaustuvėje, nes turi piešti tiesiai ant litografinio akmens. Petras norėjo maksimaliai kontroliuoti procesą ir jokiu būdu neketino patikėti meistrui perkelti jo piešinį nuo popieriaus ant akmens, tad valandų valandas leisdavo ne savo studijoje, o LSSR dailininkų sąjungos grafikos spaustuvėje, kuo nebuvo ypač patenkintas. Intensyviausiai Petras Repšys naudojo litografiją 1980 ir 1981-aisiais, bet šią techniką, tiksliau, litografijai giminingą vadinamąją asfalto spaudą, yra epizodiškai taikęs ir 1972 m.; tada sukūrė du – Lino Katino ir Igno Laurušo – ekslibrisus. Ant specialiai paruoštos dangos paliktas adatos pėdsakas atspauduose aiškiai matomas, bet nelabai įgudusiai akiai vis dėlto sunkoka atpažinti, kokiu būdu sukurta klišė. Grįžęs prie litografijos po beveik dešimtmečio Petras pasirinko jau klasikinį variantą: piešė ant litografinio akmens litografiniu pieštuku. Kelis kartus, tiesa, panaudojo ir skiestą litografinį tušą. Tai ypač ryšku sūnui Ignui skirtame ekslibrise. Petras mėgsta jį prisiminti ir komentuoti, nes vaizdas atrodo lyg Baltistikos centro freskos fragmentas,

137

o iš tiesų jame perteikta tikrų tikriausia realybė. Ignas būtent taip ir atrodė žaisdamas: su aulinukais ant rankų, šaliku prie diržo ir atversta knyga ant galvos. Tik ne nuogas; dėvėdavo kelnes ir marškinius. Knyga ant berniuko galvos – tikrovės elementas, kuris šiuo atveju ypač tinka, nes yra tiesiogiai susijęs su knygos ženklu, o nuogumas paveikslui suteikia universalumo, panaikina buitiškumą, nors, pasak Petro, buitiškumo ir nebuvo, nes Ignas kūrė teatrą ir gebėdavo į šią fikciją įtraukti visus aplinkinius. Litografiniai Repšio ekslibrisai sukomponuoti taip, kad vaizdas tilptų į įsivaizduojamus ovalą, stačiakampį arba trikampį. Tai sąmoningas pasirinkimas. Petras norėjo, kad kompozicijos būtų griežtai apribotos, – viduje daug detalių, dinamikos. Menamas paveiksliuko rėmelis neleidžia įtampai prasiveržti, ją sutramdo. Be to, rėmelis jam padėjo greičiau perkelti galvoje susikurtą vaizdą ant akmens ir sutrumpindavo grafikos dirbtuvėje praleistą laiką. Todėl jam reikėjo ir aiškios vaizdo schemos – ją žymi ne tik įsivaizduojamas rėmas, bet ir kompozicijos ašys, kurių funkciją atlieka medis, figūra arba kelių figūrų sampynos. Visi Petro litografiniai ekslibrisai sukurti draugams, išskyrus tris: Albino Ken-

Repšys likes to remember and comment on this bookplate because it looks very similar to a fragment of the mural at the Centre of Baltic Studies of VU , but it is, in fact, purely realistic. This is exactly how Ignas looked when playing: with boots on his hands, a scarf tied to his belt and an open book put over his head. Only he wasn’t naked but dressed in shirt and pants. The book on the boy’s head is an element of reality and is especially fitting in this case as it is directly linked to the idea of the bookplate. Furthermore, the nakedness adds universality to the picture, eliminating all traces of triviality, though, according to Repšys, there was never any triviality as Ignas always created theatre. All Repšys’s lithographic bookplates have the same composition. The main picture fits into an imaginary oval, rectangular or triangular shape. This is a conscious choice. Repšys wanted his compositions to be strictly framed, with plenty of details, tension and dynamic. The bookplate had to be tamed, to be kept inside the imagined frame. He also did not want to waste time and wished to be able transfer the image in his head straight to the stone, as soon as he came to the workshop. This is why he needed

138

tros audiovizualinėje laboratorijoje Vilniaus universiteto Filologijos fakultete anglų kalbą dėsčiusiai Jeanet Roberton, maskviečiui mokslininkui Aleksandrui Saveličevui ir suomei Tulai Junno. Ji buvo architekto Vytauto Čekanausko pažįstama, dirbo degtinės „Finlandia“ koncerne. Kodėl Čekanauskas norėjo padovanoti ekslibrisą Tuulai, Petras nesigilino. Jiedu su Čekanausku buvo seni ir geri bičiuliai, abu šiauliečiai, Petro brolis dirbo kartu su Čekanausko tėvu, tad architektą ir dailininką siejo įvairūs ryšiai – gimimo vieta, šeimų bendravimas, profesija, artimi interesai, bendri draugai. Čekanauskui Suomija rūpėjo kaip puikios architektūros šalis, o Petras kiek galėdamas rėmė ir palaikė savo bičiulį. Panašius sentimentus jis jautė ir kitam iš Šiaulių kilusiam architektui – Ignui Laurušui. Sukūrė jam litografinį ekslibrisą 1972-aisiais, o kitą, serigrafinį in memoriam, po mirties, nes labai gedėjo be laiko mirusio draugo. Netekties gėlą litografijos technika atspausdintame ekslibrise išliejo ir žuvus rašytojui Broniui Radzevičiui. 2013-aisiais, praėjus keliems dešimtmečiams, įamžino jo atminimą ir dvipusiame medalyje; jį tiražavęs, kelis egzempliorius pasidabravo. Beje, žiūrinėdamas litografijos technika atspausdintus savo ekslibrisus, Petras

a clear scheme marked by an imaginary frame and axes of composition – trees or figures and their junctions. All except three of Repšys’s lithographic bookplates were made for his friends. Among those three, one was made for Jeanet Roberton, who taught English at the Albinas Kentra Audiovisual Laboratory of the Vilnius University Faculty of Philology. Another was made for the Moscow scientist Aleksander Savelichev. The last was for Tuula Junno from Finland. Junno was an acquaintance of the architect Vytautas Čekanauskas and worked at the Finlandia vodka brewing concern. Repšys was not much interested in the reasons why Čekanauskas wanted to give Junno a book plate. Čekanauskas had been his good friend for a long time, and they both came from Šiauliai. Repšys’s brother worked with Čekanauskas’s father, so the architect and the artist were connected by their birthplace, family friendships, profession, similar interests and common friends. Čekanauskas was interested in Finland because of the country’s excellent architecture, and Petras supported his friend and often tried to help him. He felt a similar warm friendship towards another Šiauliai-born architect, Ignas Laurušas. After his untimely death,

139

Repšys prisipažino, kad kai kurių jis net nėra rodęs adresatams. Pavyzdžiui, labai norėjo padaryti ekslibrisą Daliai Kregždaitei, bet padaręs nutarė savo kūrinio jai nebenešti: pabūgo, kad liks nesuprastas. Mat Kregždaitė siaubingai bijojo skruzdžių, o Repšys nutaręs pajuokauti pavaizdavo plikas jos kojas skruzdėlyne su trim didžiulėm skruzdėm, kurios ropščiasi kojomis aukštyn. Šiandien ir ekslibrisas, ir dailininko pasakojimas apie šį kūrinį – smagi istorinė įdomybė. Su laiku ir kiti Repšio knygų ženklai įgyja tokių bruožų, suteikiančių grafikos miniatiūrai istorinio šaltinio reikšmę ir netgi šiokį tokį visai rimtą paminkliškumo matmenį.

Repšys mourned his friend and created two bookplates in memoriam for him. Feelings of loss were also expressed in the lithographic bookplate made for the writer Bronius Radzevičius after his death. Several decades later, in 2013, Repšys created a two-sided medal in the writer’s memory, made several copies and covered some of them with silver. Looking through the bookplates that he made using the lithography technique, Repšys admitted that he didn’t even show some of them to their subjects. For example, he wanted to make a bookplate for Dalia Kregždaitė, but after finishing it decided against bringing the bookplate to her because he feared being misunderstood. It seems that Kregždaitė had a great fear of ants, and Repšys jokingly represented her naked legs stuck in an anthill with three big ants crawling up them. Today, both the bookplate and the artist’s tale of it make for an amusing historical snippet. With time, Repšys’s other bookplates acquire the same features, and so these graphic miniatures become a sort of historical source and even, in a sense, monuments.

140

141

142

143

144

145

146

147

148

149

150

151

152

153

154

155

156

157

158

159

160

161

162

163

164

165

166

167

168

169

170

p. 141 Remigijaus Baltramiejūno ekslibrisas Ap. kair. inicialai „P. R.“ ir data „81“, ap. piešt. „E. d’A.“, „Petras Repšys“ Bookplate for Remigijus Baltramiejūnas 8 × 4,8 1981 p. 142 Igno Laurušo ekslibrisas Bookplate for Ignas Laurušas 8,3 × 7,1 1972 p. 143 Lino Katino ekslibrisas Bookplate for Linas Katinas 13,8 × 8,6 1972 p. 145 Romo Vaitekūno ekslibrisas Virš. centre data „1981“ Bookplate for Romas Vaitekūnas 8,7 × 8,1 1981 p. 146 Dalios Kregždaitės ekslibrisas Vid. deš. inicialai „P. R.“ ir data „81“, ap. piešt. „E. d’A.“, „Lito.“, „Petras Repšys“ Bookplate for Dalia Kregždaitė 7,8 × 5,3 1981 p. 147 Antano Lukšėno ekslibrisas Ap. piešt. „E. d’A.“, „Petras Repšys“, „80“ Bookplate for Antanas Lukšėnas 8,9 × 6,6 1980

172

p. 148

p. 154

Balio Pakšto ekslibrisas Ap. deš. inicialai „P. R.“, kair. data „81“ Bookplate for Balys Pakštas 8,1 × 4,7 1981

Algimanto Švėgždos ekslibrisas Virš. kair. data „1981“, ap. piešt. „Petras Repšys“, „81“ Bookplate for Algimantas Švėgžda 9,5 × 6,4 1981

p. 149

p. 155

Juozo Miliūno ekslibrisas Ap. piešt. „Petras Repšys“ ir data „80“ Bookplate for Juozas Miliūnas 10,3 × 6,2 1980

Jeanet Roberton ekslibrisas Ap. centre inicialai „P. R.“ ir data „81“, ap. piešt. „E. d’A.“, „Petras Repšys“ Bookplate for Jeanet Roberton 7,8 × 7,6 1981

p. 150 Valerijos ir Rimanto Dichavičių ekslibrisas

p. 156

Bookplate for Valerija and Rimantas Dichavičius 10,4 × 8,1 1980

Vitaliaus Stepulio ekslibrisas Virš. deš. inicialai „P. R.“ ir data „80“ Bookplate for Vitalius Stepulis 7,6 × 6,4 1980

p. 151 Albino Brunzos ekslibrisas Kair. inicialai „P. R.“ ir data „81“ Bookplate for Albinas Brunza 8,3 × 6,6 1981

p. 157 Joachimo Rosemarie Bartelso ekslibrisas Virš. deš. inicialai „P. R.“ ir data „81“, ap. piešt. „E. d’A.“, „Petras Repšys“ Bookplate for Joachim Rosemarie Bartels 6 × 8,3 1981

p. 152 Valerijono Jucio ekslibrisas Virš. deš. inicialai „P. R.“ ir data „81“ Bookplate for Valerijonas Jucys 10,8 × 7,7 1981

Tullos Junno ekslibrisas Ap. kair. inicialai „P. R.“ir data „81“, ap. deš. piešt. „Petras Repšys“ Bookplate for Tuula Junno 6 × 8,5 1981

p. 153 Norberto Vėliaus ekslibrisas Ap. deš. inicialai „P. R.“ ir data „81“ Bookplate for Norbertas Vėlius 8 × 5,9 1981

173

p. 158

p. 163

Igno Repšio ekslibrisas Ap. centre inicialai „P. R.“ ir data „1980“, ap. deš. piešt. „Petras Repšys“ ir data „80“ Bookplate for Ignas Repšys 7,8 × 11,6 1980

Aleksandro Saveličevo ekslibrisas Centre kair. inicialai „P. R.“ ir data „81“ Bookplate for Aleksandr Savelichev 11,3 × 7 1981

p. 159

Geniaus Procutos ekslibrisas Ap. deš. inicialai „P. R.“ ir data „1981“ Bookplate for Genius Procuta 9,5 × 5,6 1981

p. 164

Danguolės ekslibrisas Ap. kair. inicialai „P. R.“ ir data „80“, ap. piešt. „Petras Repšys“, „80“ Bookplate for Danguolė 10 × 10,5 1980

p. 165 Broniaus Radzevičiaus ekslibrisas. In memoriam Virš. kair. veidrodiniu būdu „Vilnius“, data „81“ ir inicialai „P. R.“, ap. piešt. „E. d’A.“, „Petras Repšys“

p. 160 Prano Morkaus ekslibrisas Ap. centre inicialai „P. R.“, „Ex libris“ ir data „1980“ Bookplate for Pranas Morkus 11,7 × 8,6 1980

Bookplate for Bronius Radzevičius. In memoriam 12,3 × 8,2 1981

p. 161

p. 166

Alfonso Andriuškevičiaus ekslibrisas Ap. kair. inicialai „P. R.“, ap. deš. data „1980“, ap. piešt. „E. d’A.“, „Petras Repšys“ Bookplate for Alfonsas Andriuškevičius 12,4 × 9,8 1980

Užmirštas ekslibrisas Vid. kair. inicialai „P. R.“ ir data „81“ The forgotten bookplate 10 × 3,6 1981 p. 167

p. 162

Jovitos Laurušaitės ir Mindaugo (Simo) Navako ekslibrisas Virš. piešt. „Petras Repšys“

Sigito Katkaus ekslibrisas Ap. kair. inicialai „P. R.“ ir data „1980“ Bookplate for Sigitas Katkus 8,1 × 9,5 1980

Bookplate for Jovita Laurušaitė and Mindaugas (Simas) Navakas 11,2 × 5,6 1980

174

p. 168 Marcelijaus Martinaičio ekslibrisas Ap. inicialai „P. R.“ ir data „80“ Bookplate for Marcelijus Martinaitis 13,5 × 11,4 1980 Vitolio Vengrio ekslibrisas Ap. centre inicialai „P. R.“ ir data „81“ Bookplate for Vitolis Vengris 10,1 × 6,7 1981 p. 169 Albino Kentros ekslibrisas Ap. piešt. „E. d’A.“, „lito.“, „Petras Repšys“, „82“ Bookplate for Albinas Kentra 11,7 × 9,8 1982 p. 170 Birutės Levanaitės ekslibrisas Ap. piešt. „E. d’A.“, „Lito.“, „Petras Repšys“ Bookplate for Birutė Levanaitė 10,3 × 8 1980

175

Drawings. This group contains preparations for bookplates that have not been yet printed. It also contains those that the author has not kept the prints for and does not know where to find them, such as the symbol for Vilnius University Theatre (1970) or the bookplate for Robert Edward Roach (1988). Accidentally, Repšys remembers neither the person who commissioned Roach’s bookplate nor who received it. This is not surprising: at a time of political upheaval and other various changes Lithuania was visited by lots of different people, and it is now difficult to remember all of them. Separate drawings, for example, the draft of the bookplate for the painter Antanas Martinaitis that was made using the serigraphy technique and was not entirely successful technologically (it is hard to see what is depicted there), are used as visual commentaries for the image of bookplate in the catalogue, but being of only auxiliary significance, they were not included in the catalogue of drawings. Repšys did not keep all the drawings for his older bookplates. This is not very important with regard to the zincographs, as there the print is almost identical to the drawing, except for the material feeling, which too cannot be rendered in a printed

Šioje grupėje pateikti ekslibrisai, kurie kol kas nebuvo atspausti arba kurių atspaudų autorius nėra išsaugojęs ir nežino, kur jų ieškoti, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto teatro ženklo (1970) arba Roberto Edwardo Roacho ekslibriso (1988). Beje, Petras nebeprisimena, nei kas jam užsakė Roacho ekslibrisą, nei kas buvo ar yra ekslibriso adresatas. Nieko nuostabaus: anuomet politinių, o įkandin jų ir visų kitų pervartų laiku, į Lietuvą atvažiuodavo daugybė įvairių žmonių, sunku šiandien visus sutiktuosius prisiminti. Paskiri piešiniai, pavyzdžiui, serigrafijos technika spausdinto tapytojo Antano Martinaičio ekslibriso, kurio atspaudas technologiškai ne visai pavyko ir sunku įžvelgti, kas jame pavaizduota, projektas, pritaikyti kaip vizualiniai komentarai kataloge pateikiamam ekslibriso vaizdui, tačiau į piešinių katalogą jie, kaip šiuo atveju pagalbiniai, neįtraukti. Petras išsaugojo ne visus anksčiau sukurtų ekslibrisų piešinius. Cinkografijų daliai tai neturi reikšmės, nes atspaudas yra beveik identiškas piešiniui, išskyrus medžiagiškumo pojūčio skirtumą; jo, beje, neperteikia ir knygos spauda, kitaip sakant, reprodukcija. Na, o litografijas Repšys apskritai piešdavo tiesiai ant akmens, be parengiamojo piešinio.

177

Apmaudu, kad beveik neliko Petro parengiamųjų piešinių serigrafijos technika atspausdintiems ekslibrisams. Spalvotos spaudos atveju kompozicija buvo skaidoma į atskirus sluoksnius – pamatyti juos atskirai, o paskiau sudėtus į vientisą vaizdą būtų įdomu. Deja, šios galimybės neturime. Piešinių skyriuje vyrauja naujausi Petro darbai, sukurti pradėjus rengti šį katalogą. Ištraukęs iš savo archyvo seniau darytų ekslibrisų pluoštą ir pradėjęs juos sisteminti, dailininkas staiga pajuto idėjų ir kūrybinių jėgų antplūdį ir nupiešė (daugiausia tušu) 22 ekslibrisus seniems bičiuliams, mylimoms anūkėms ir dar kaip nors asmeniškai su juo susijusiems žmonėms. Nežinia, kurie iš šių ruošinių bus tiražuoti. Priklausys, ar dailininkas pasirūpins, kad ekslibriso adresatė ar adresatas gautų nuskenuotą jai arba jam skirto ekslibriso atvaizdą, ar ekslibriso savininkė (-as) prisirengs pasigaminti klišę, o gal pasitenkins atsispausdinusi (-ęs) keletą knygos ženklų buitiniu spausdintuvu. Spaudos technologijų požiūriu laikai labai pasikeitė. Petras Repšys nebeieško, kas galėtų pagaminti klišę pagal jo sukurtą piešinį ir atspausdinti nedidelį ekslibrisų tiražą. Šį rūpestį jis palieka ekslibriso adresatams, bet užtat piešinį, kuris nūnai įgijo tikro ir vienintelio ekslibriso originalo statusą, pasilaiko sau.

book. And for lithographs Repšys rarely made any preliminary drawings – he drew directly on the stone. It is a shame that there are practically no preparatory drawings for bookplates made using serigraphy. For an image to be printed in colour, the composition had to be divided into several layers – it would be very interesting to see them separately and then joined into a final image. Unfortunately, this is not possible. In the drawings section, Repšys’s recent works, made during the preparation of this catalogue, are mainly presented. After looking through a bunch of bookplates that he made earlier in his life and when starting to put them into a systematic order, the artist suddenly felt an upsurge of creativity and ideas and drew – mainly in ink – 22 bookplates for his old friends, beloved granddaughters and several other people who were emotionally close to him at the time. It is not clear if these preparations will be printed, and if so, how many of them. It depends on whether the artist provides the receiver with a scanned copy of the bookplate and on the bookplate owner’s readiness to make the cliche or maybe just print out several copies of the bookplate on a simple printer.

178

Times have changed enormously in terms of printing technology. Repšys does not look for someone to make cliches from his drawings and print a small print run of the bookplates anymore. He leaves all this to the recipients of the bookplates and keeps the drawing himself. These drawings are found in the last part of the catalogue. For the sheer fun of it, Repšys created a bookplate that he decided to call Bookplate for I don’t know whom. Finally, after it became clear that Sigutė Chlebinskaitė would design the bookplate catalogue, Repšys merrily drew the bookplate for this publication, which shows him being apparently harassed by the two women authors of the catalogue, Chlebinskaitė and Jankevičiūtė, who made him search through old papers and his memory. He associates this experience with the monotonous and continual act of jumping through the skipping rope that is being turned for him by these two friends. It is obvious that Repšys again caught only a fraction of the truth. He really wants to see the bookplate catalogue, closely oversees its preparation and is always here to help when needed.

Būtent šie piešiniai ir suregistruoti baigiamojoje katalogo dalyje. Iš įsibėgėjimo atsirado gražus ekslibrisas be adresato, kurį Petras nutarė pavadinti „Nežinau, kieno ekslibrisas“. Galiausiai jau sutarus, kad ekslibrisų katalogo dizaino imsis Sigutė Chlebinskaitė, Petras džiaugsmingai nupiešė būsimo leidinio ekslibrisą, vaizduojantį, kaip jį neva vargina dvi katalogo autorės – Chlebinskaitė ir Jankevičiūtė, verčiančios raustis po senus popierius ir visa ko perkimštą atmintį. Ši patirtis jam asocijuojasi su begaliniu monotonišku striksėjimu per nenuilstančių žaidimo draugių vienodu ritmu sukamą ir sukamą šokdynę. Žinoma, kad ir šį kartą Petras užfiksavo tik dalį tiesos. Ekslibrisų katalogas kuriamas jo inciatyva, šio leidinio jis nori, atidžiai stebi visą parengiamųjų darbų procesą ir tuojau pat prireikus ištiesia pagalbos ranką.

179

181

182

183

184

185

186

187

188

189

190

191

192

194

195

196

Algirdas Bosas Ex Libris

2018

197

P.R.

198

199

200

201

p. 181 Vilniaus universiteto teatro ekslibrisas Pop., piešt., tušas Bookplate for the Vilnius University theatre Paper, pencil, India ink 19,6 × 16,2 1970 p. 182 Roberto Edwardo Roacho ekslibrisas Pop., piešt., tušas Ap. deš. data „88“ Bookplate for Robert Edward Roach Paper, pencil, India ink 9,8 × 11,6 1988 p. 183 R. K. [Rimvydo Kepežinsko] ekslibrisas Pop., tušas Bookplate for R. K. [Rimvydas Kepežinskas] Paper, India ink 9,3 × 9 2018 p. 184 Marijos [Repšytės] ekslibrisas Pop., piešt., tušas Bookplate for Marija [Repšytė] Paper, pencil, India ink 6 × 6,4 2018 p. 185 Giedriaus Jonaičio ekslibrisas Pop., tušas Bookplate for Giedrius Jonaitis Paper, India ink 23,5 × 20,8 2018

202

p. 185

p. 188

Kęstučio Gintalo ekslibrisas Pop., piešt., tušas

Giedrės Jankevičiūtės ekslibrisas Pop., tušas

Bookplate for Kęstutis Gintalas Paper, pencil, India ink 11,3 × 7,3 2018

Bookplate for Giedrė Jankevičiūtė Paper, India ink 16,9 × 20,4 2018

Eimunto Nekrošiaus ekslibrisas Pop., piešt., tušas

p. 189 Donato Katkaus ekslibrisas Pop., piešt., tušas Virš. deš. inicialai „P. R.“ ir data „2018“

Bookplate for Eimuntas Nekrošius Paper, pencil, India ink 11,3 × 10,6 2018

Bookplate for Donatas Katkus Paper, pencil, India ink 10 × 7 2018

Nežinau, kieno ekslibrisas Pop., piešt., tušas Bookplate for I don‘t know whom Paper, pencil, India ink 15,2 × 11,4 2018

p. 190 Alfredo Bumblausko ekslibrisas Pop., tušas Bookplate for Alfredas Bumblauskas Paper, India ink 13,4 × 17,2 2018

p. 186 A. D. [Artūro Daugulio] ekslibrisas Pop., tušas Bookplate for A. D. [Artūras Daugulis] Paper, India ink 13,7 × 5 2018

p. 191 Algimanto Aleksandravičiaus ekslibrisas Pop., tušas Bookplate for Algimantas Aleksandravičius Paper, India ink 13,9 × 14,9 2018

p. 187 Broniaus Leonavičiaus ekslibrisas Pop., tušas Bookplate for Bronius Leonavičius Paper, India ink 18 × 10 2018

p. 192 Jono [Malinausko] ekslibrisas Pop., piešt., tušas Bookplate for Jonas [Malinauskas] Paper, pencil, India ink 11,2 × 9,1 2018

203

p. 193

p. 196

V. A. ekslibrisas Pop., piešt., tušas

Laimio Martinkėno ekslibrisas Pop., piešt., rašiklis

Bookplate for V. A. Paper, pencil, India ink 8,8 × 7,4 2018

Bookplate for Laimis Martinkėnas Paper, pencil, rolltop pen 11,9 × 8,1 1988

V. V. [Vytauto Vanago] ekslibrisas Pop., piešt., tušas

p. 197 Algirdo Boso ekslibrisas Pop., tušinukas

Bookplate for V. V. [Vytautas Vanagas] Paper, pencil, India ink 15,2 × 5,4 2018

Bookplate for Algirdas Bosas Paper, rolltop pen 14,5 × 11,9 2018

p. 194 Kornelijaus Platelio ekslibrisas Pop., piešt., tušas

p. 198 S. P. [Sigito Parulskio] ekslibrisas Pop., piešt., tušas

Bookplate for Kornelijus Platelis Paper, pencil, India ink 10,5 × 7,1 2018

Bookplate for S. P. [Sigitas Parulskis] Paper, pencil, India ink 8,6 × 8 2018

p. 195 Petro Vyšniausko ekslibrisas Pop., piešt., tušas

p. 199 Alfredo Bumblausko ekslibrisas Pop., tušinukas

Bookplate for Petras Vyšniauskas Paper, pencil, India ink 13,1 × 8 2018

Bookplate for Alfredas Bumblauskas Paper, rolltop pen 7,4 × 8,2 2018

p. 196 Vlado Liatuko ekslibrisas Pop., piešt., tušas

p. 200 Viktorijos [Repšytės] ekslibrisas Pop., piešt., tušas

Bookplate for Vladas Liatukas Paper, pencil, India ink 7 × 6,5 2018

Bookplate for Viktorija [Repšytė] Paper, pencil, India ink 7 × 3,3 2018

204

p. 201 Giedrės Jankevičiūtės ekslibrisas Pop., piešt., tušas Virš. deš. inicialai „P. R.“ ir data „2018“ Bookplate for Giedrė Jankevičiūtė Paper, pencil, India ink 9,6 × 6 2018 p. 49 Petro Repšio ekslibrisų katalogo ekslibrisas Pop., piešt., tušas Bookplate for Petras Repšys catalogue of bookplates Paper, pencil, India ink 21,7 × 29,8 2019

205

206

207

* Chronologinis ekslibrisų sąrašas padeda lengviau suprasti PR knygų ženklų genezę. Sąraše išskirtos dvi grupės: (1) atminimo ekslibrisai institucijoms ir įvykiams; (2) asmenų ekslibrisai. Asmenų ekslibrisai pateikiami abėcėlės tvarka. Pasirinktas klasifikacijos būdas atskleidžia, kiek kokių ekslibrisų Repšys yra sukūręs įvairiais laikotarpiais, kada jį ištikdavo „ekslibrisiniai“ metai. Išryškėja, kad skirtingais kūrybos tarpsniais dailininkas išsaugojo ištikimybę tik cinkografijos technikai. Visos serigrafijos sukurtos 1977 m., o litografijos – tarp 1980 ir 1982 m., išskyrus Lino Katino ir Igno Laurušo ekslibrisus – jie buvo sukomponuoti ir atspausdinti 1972-aisiais. Tiesa, 1982 m. Repšys sukūrė tik vieną ekslibrisą – Albinui Kentrai, – jį atspausdino litografijos technika, vėliau ja nebesidomėjo.

208

Ekslibrisų chronologinis sąrašas*

1982

I. Institucijų, įvykių

Carlo Collodi knygos apie Pinokį ir jo nuotykius 100-mečio ekslibrisas (Centenario di Pinocchio 1883–1983) Pop., cinkografija 9,9 × 9,6

Carlo Collodi knygos apie Pinokį ir jo nuotykius 100-mečio ekslibrisas (Centenario di Pinocchio 1883–1983) Pop., cinkografija 9,5 × 5,8

1969 Vilniaus universiteto bibliotekos jubiliejinis ekslibrisas Pop., cinkografija 10 × 5,3

1986 Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės katedros ekslibrisas Pop., cinkografija 27,1 × 17,8

Vilniaus universiteto bibliotekos jubiliejinis ekslibrisas Pop., cinkografija 9,2 × 9,2

Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės katedros ekslibrisas Pop., cinkografija 10,4 × 5,5

1970 Vilniaus universiteto teatro ekslibrisas Pop., piešt., tušas 19,6 × 16,2

II. Asmenų

1971

Vilniaus chirurgų draugijos jubiliejinis ekslibrisas Pop., cinkografija 6,8 × 6,3

Autoekslibrisas Pop., cinkografija 8 × 7,5

1972

Juozo Apučio ekslibrisas Pop., cinkografija 6,1 × 8,8

14-ojo tarptautinio ekslibriso kongreso Danijoje ekslibrisas Pop., cinkografija 9,2 × 12,8

209

Dzido Budrio ekslibrisas In memoriam Pop., cinkografija 11,5 × 8,3

Lino Katino ekslibrisas Pop., litografija 13,8 × 8,6 Vytauto Landsbergio ekslibrisas Pop., cinkografija 6,4 × 6,8

Sigito Gedos ekslibrisas Pop., cinkografija 6,4 × 5,2

Jono Lankučio ekslibrisas Pop., cinkografija 7,5 × 5,8

Laimono Noreikos ekslibrisas Pop., cinkografija 6×6

Igno Laurušo ekslibrisas Pop., litografija 8,3 × 7,1

Tomo Venclovos ekslibrisas Pop., cinkografija 7,7 × 9

Viktoro Petravičiaus ekslibrisas Pop., cinkografija 12,4 × 10

Viktorijos [Aleksejevos-Repšienės] ekslibrisas Pop., cinkografija 5,9 × 4 1972

Algirdo Repšio ekslibrisas Pop., cinkografija 11,8 × 6,7

Algimanto Aleknos ekslibrisas Pop., cinkografija 7,8 × 10,1

Prano Treinio ekslibrisas Pop., cinkografija 8 × 6,7

Rimanto Budrio ekslibrisas Pop., cinkografija 7,9 × 5,3

Gintauto Vėžio ekslibrisas Pop., cinkografija 10,3 × 6,8

Edmundo Vytauto Čekanausko ekslibrisas Pop., cinkografija 7,8 × 4

1973 A. L. A. [Leonardo Aleksejevo] ekslibrisas Pop., cinkografija 6,9 × 5,8

Rimtauto Vincento Gibavičiaus ekslibrisas Pop., cinkografija 7,1 × 6,2

Juozo Jurginio ekslibrisas Pop., cinkografija 17,8 × 13,7

210

S. N. [Sigitos Noreikienės] ekslibrisas Pop., cinkografija 6,4 × 4,4

Alfonso Andriuškevičiaus ekslibrisas Pop., serigrafija 9,5 × 3

Laimono Noreikos ekslibrisas Pop., cinkografija 6,5 × 6,5

Laimos Drazdauskaitės ekslibrisas Pop., serigrafija 6,8 × 4,9

Juozo Stasiulevičiaus ekslibrisas Pop., cinkografija 9 × 7,1

Vlado Jakučio ekslibrisas Pop., serigrafija 5,5 × 6,6

Algirdo Žukausko ekslibrisas Pop., cinkografija 13,8 × 13,5

Sigito Katkaus ekslibrisas Pop., serigrafija 6,8 × 7,1

1974

Algimanto Kuro ekslibrisas Pop., serigrafija 7,8 × 5,2

Romo [Kalonaičio] ekslibrisas Pop., cinkografija 5,7 × 3,1

Igno Laurušo ekslibrisas. In memoriam Pop., serigrafija 6,5 × 5,8

Romo Kalonaičio ekslibrisas Pop., cinkografija 8,3 × 6

Antano Martinaičio ekslibrisas Pop., serigrafija 10,8 × 6,4

L. Laimės [Lukošiūnienės] ekslibrisas Pop., cinkografija 8×7 1975

Ados Martinkus-Greimas ekslibrisas Pop., serigrafija 7,4 × 4,8

Gražinos Drėmaitės ekslibrisas Pop., cinkografija 12 × 8,3

Liaudo Radavičiaus ekslibrisas Pop., serigrafija 6,8 × 7,1

1977

Beno Siaurusaičio ekslibrisas Pop., serigrafija 6,7 × 3,7

Algimanto Aleknos ekslibrisas Pop., serigrafija 3,8 × 4

211

M. Januszo Szymańskio ekslibrisas Pop., spalv. serigrafija 7,5 × 4,4

Birutės Levanaitės ekslibrisas Pop., litografija 10,3 × 8

Arvydo Šaltenio ekslibrisas Pop., serigrafija 7,9 × 6,3

Antano Lukšėno ekslibrisas Pop., litografija 8,9 × 6,6

Ričardo Povilo Vaitekūno ekslibrisas Pop., serigrafija 5,6 × 4,3

Marcelijaus Martinaičio ekslibrisas Pop., litografija 13,5 × 11,4

Mikalojaus Povilo Vilučio ekslibrisas Pop., serigrafija 7,5 × 5,7

Juozo Miliūno ekslibrisas Pop., litografija 10,3 × 6,2

Kęstučio Pauliaus Žygo ekslibrisas Pop., serigrafija 4,1 × 5,1

Prano Morkaus ekslibrisas Pop., litografija 11,7 × 8,6

1980

Igno Repšio ekslibrisas Pop., litografija 7,8 × 11,6

Alfonso Andriuškevičiaus ekslibrisas Pop., litografija 12,4 × 9,8

Vitaliaus Stepulio ekslibrisas Pop., litografija 7,6 × 6,4

Danguolės ekslibrisas Pop., litografija 10 × 10,5

1981

Valerijos ir Rimanto Dichavičių ekslibrisas Pop., litografija 10,4 × 8,1

Remigijaus Baltramiejūno ekslibrisas Pop., litografija 8 × 4,8

Sigito Katkaus ekslibrisas Pop., litografija 8,1 × 9,5

Joachimo Rosemarie Bartelso ekslibrisas Pop., litografija 6 × 8,3

Jovitos Laurušaitės ir Mindaugo (Simo) Navako ekslibrisas Pop., litografija 11,2 × 5,6

Albino Brunzos ekslibrisas Pop., litografija 8,3 × 6,6

212

Valerijono Jucio ekslibrisas Pop., litografija 10,8 × 7,7

Romo Vaitekūno ekslibrisas Pop., litografija 8,7 × 8,1

Tuulos Junno ekslibrisas Pop., litografija 6 × 8,5

Norberto Vėliaus ekslibrisas Pop., litografija 8 × 5,9

Dalios Kregždaitės ekslibrisas Pop., litografija 7,8 × 5,3

Vitolio Vengrio ekslibrisas Pop., litografija 10,1 × 6,7

Balio Pakšto ekslibrisas Pop., litografija 8,1 × 4,7

1982 Albino Kentros ekslibrisas Pop., litografija 11,7 × 9,8

Geniaus Procutos ekslibrisas Pop., litografija 9,5 × 5,6

1986

Broniaus Radzevičiaus ekslibrisas In memoriam Pop., litografija 12,3 × 8,2

Stasio Dubausko ekslibrisas Pop., cinkografija 8 × 4,5 1988

Jeanet Roberton ekslibrisas Pop., litografija 7,8 × 7,6

Valdo Adamkaus ekslibrisas Pop., cinkografija 8 × 6,8

Aleksandro Saveličevo ekslibrisas Pop., litografija 11,3 × 7

Laimio Martinkėno ekslibrisas Pop., piešt., tušinukas 11,9 × 8,1

Algimanto Švėgždos ekslibrisas Pop., litografija 9,5 × 6,4

Roberto Edwardo Roacho ekslibrisas Pop., piešt., tušas 9,8 × 11,6

Užmirštas ekslibrisas Pop., litografija 10 × 3,6

213

Giedrės Jankevičiūtės ekslibrisas Pop., tušas 16,9 × 20,4

1989 Jono Balkevičiaus ekslibrisas Pop., cinkografija 9×7 2018

Giedriaus Jonaičio ekslibrisas Pop., tušas 23,5 × 20,8

Algimanto Aleksandravičiaus ekslibrisas Pop., tušas 13,9 × 14,9

Donato Katkaus ekslibrisas Pop., piešt., tušas 10 × 7

V. A. ekslibrisas Pop., piešt., tušas 8,8 × 7,4

R. K. [Rimvydo Kepežinsko] ekslibrisas Pop., tušas 9,3 × 9

Algirdo Boso ekslibrisas Pop., tušinukas 14,5 × 11,9

Broniaus Leonavičiaus ekslibrisas Pop., tušas 18 × 10

Alfredo Bumblausko ekslibrisas Pop., tušas 13,4 × 17,2

Vlado Liatuko ekslibrisas Pop., piešt., tušas 7 × 6,5

Alfredo Bumblausko ekslibrisas Pop., tušinukas 7,4 × 8,2

Jono [Malinausko] ekslibrisas Pop., piešt., tušas 11,2 × 9,1

A. D. [Artūro Daugulio] ekslibrisas Pop., tušas 13,7 × 5

Eimunto Nekrošiaus ekslibrisas Pop., piešt., tušas 11,3 × 10,6

Kęstučio Gintalo ekslibrisas Pop., piešt., tušas 11,3 × 7,3

Nežinau, kieno ekslibrisas Pop., piešt., tušas 15,2 × 11,4

Giedrės Jankevičiūtės ekslibrisas Pop., piešt., tušas 9,6 × 6

S. P. [Sigito Parulskio] ekslibrisas Pop., piešt., tušas 8,6 × 8

214

Kornelijaus Platelio ekslibrisas Pop., piešt., tušas 10,5 × 7,1 Marijos [Repšytės] ekslibrisas Pop., piešt., tušas 6 × 6,4 Viktorijos [Repšytės] ekslibrisas Pop., piešt., tušas 7 × 3,3 V. V. [Vytauto Vanago] ekslibrisas Pop., piešt., tušas 15,2 × 5,4 Petro Vyšniausko ekslibrisas Pop., piešt., tušas 13,1 × 8 2019 Petro Repšio ekslibrisų katalogo ekslibrisas Pop., piešt., tušas 21,7 × 29,8

215

* A chronological list of bookplates helps us to understand the genesis of Petras Repšys’s bookplates. The list consists of two groups: (1) memorial bookplates for institutions and events and (2) personal bookplates. Personal bookplates are presented in alphabetical order. This method of classification helps to show the type and number of bookplates Repšys created during the different periods of time that were his “bookplate” years. It makes clear the fact that during different stages of his creative biography the artist remained loyal only to the technique of zincography. His serigraphs were all created in 1977, and all his lithographs between 1980 and 1982, except the bookplates for Linas Katinas and Ignas Laurušas. Those were composed and printed in 1972. In 1982 Repšys made only one bookplate, for Albinas Kentra. He printed the bookplate using the lithography technique then lost interest in this technique.

216

Chronological list of bookplates*

1982 Bookplate for the centenary of the Carlo Collodi book on Pinocchio and his adventures (Centenario di Pinocchio 1883–1983) Paper, zincography 9.5 × 5.8

I. For institutions and events

1969

Bookplate for the centenary of the Carlo Collodi book on Pinocchio and his adventures (Centenario di Pinocchio 1883–1983) Paper, zincography 9.9 × 9.6

Bookplate for the anniversary of Vilnius University Library Paper, zincography 10 × 5,3 Bookplate for the anniversary of Vilnius University Library Paper, zincography 9.2 × 9.2

1986 Bookplate for the Vilnius University Chair of Library Science Paper, zincography 27.1 × 17.8

1970 Bookplate for the Vilnius University Theatre Paper, pencil, ink 19.6 × 16.2

Bookplate for the Vilnius University Chair of Library Science Paper, zincography 10.4 × 5.5

1971 Bookplate for the anniversary of the Vilnius Society of Surgeons Paper, zincography 6.8 × 6.3

II. For individuals

1971 Bookplate for self Paper, zincography 8 × 7.5

1972 Bookplate for the 14th International Bookplate Congress in Denmark Paper, zincography 9.2 × 12.8

Bookplate for Juozas Aputis Paper, zincography 6.1 × 8.8

217

Bookplate for Vytautas Landsbergis Paper, zincography 6.4 × 6.8

Bookplate for Dzidas Budrys In memoriam Paper, zincography 11.5 × 8.3

Bookplate for Jonas Lankutis Paper, zincography 7.5 × 5.8

Bookplate for Sigitas Geda Paper, zincography 6.4 × 5.2

Bookplate for Ignas Laurušas Paper, lithography 8.3 × 7.1

Bookplate for Laimonas Noreika Paper, zincography 6×6

Bookplate for Viktoras Petravičius Paper, zincography 12.4 × 10

Bookplate for Tomas Venclova Paper, zincography 7.7 × 9

Bookplate for Algirdas Repšys Paper, zincography 11.8 × 6.7

Bookplate for Viktorija [Aleksejeva-Repšienė] Paper, zincography 5.9 × 4

Bookplate for Pranas Treinys Paper, zincography 8 × 6.7

1972 Bookplate for Algimantas Alekna Paper, zincography 7.8 × 10.1

Bookplate for Gintautas Vėžys Paper, zincography 10.3 × 6.8

Bookplate for Rimantas Budrys Paper, zincography 7.9 × 5.3

1973 Bookplate for A. L. A. [Leonard Alekseyev] Paper, zincography 6.9 × 5.8

Bookplate for Edmundas Vytautas Čekanauskas Paper, zincography 7.8 × 4

Bookplate for Juozas Jurginis Paper, zincography 17.8 × 13.7

Bookplate for Rimtautas Vincentas Gibavičius Paper, zincography 7.1 × 6.2

Bookplate for S. N. [Sigita Noreikienė] Paper, zincography 6.4 × 4.4

Bookplate for Linas Katinas Paper, lithography 13.8 × 8.6

218

Bookplate for Laimonas Noreika Paper, zincography 6.5 × 6.5

Bookplate for Laima Drazdauskaitė Paper, serigraphy 6.8 × 4.9

Bookplate for Juozas Stasiulevičius Paper, zincography 9 × 7.1

Bookplate for Vladas Jakutis Paper, serigraphy 5.5 × 6.6

Bookplate for Algirdas Žukauskas Paper, zincography 13.8 × 13.5

Bookplate for Sigitas Katkus Paper, serigraphy 6.8 × 7.1

1974

Bookplate for Algimantas Kuras Paper, serigraphy 7.8 × 5.2

Bookplate for Romas [Kalonaitis] Paper, zincography 5.7 × 3.1

Bookplate for Ignas Laurušas In memoriam Paper, serigraphy 6.5 × 5.8

Bookplate for Romas Kalonaitis Paper, zincography 8.3 × 6

Bookplate for Antanas Martinaitis Paper, serigraphy 10.8 × 6.4

Bookplate for L. Laimė [Lukošiūnienė] Paper, zincography 8×7

Bookplate for Ada Martinkus-Greimas Paper, serigraphy 7.4 × 4.8

1975 Bookplate for Gražina Drėmaitė Paper, zincography 12 × 8.3

Bookplate for Liaudas Radavičius Paper, serigraphy 6.8 × 7.1

1977

Bookplate for Benas Siaurusaitis Paper, serigraphy 6.7 × 3.7

Bookplate for Algimantas Alekna Paper, serigraphy 3.8 × 4

Bookplate for M. Janusz Szymański Paper, serigraphy 7.5 × 4.4

Bookplate for Alfonsas Andriuškevičius Paper, serigraphy 9.5 × 3

219

Bookplate for Arvydas Šaltenis Paper, serigraphy 7.9 × 6.3

Bookplate for Antanas Lukšėnas Paper, lithography 8.9 × 6.6

Bookplate for Ričardas Povilas Vaitekūnas Paper, serigraphy 5.6 × 4.3

Bookplate for Marcelijus Martinaitis Paper, lithography 13.5 × 11.4

Bookplate for Mikalojus Povilas Vilutis Paper, serigraphy 7.5 × 5.7

Bookplate for Juozas Miliūnas Paper, lithography 10.3 × 6.2

Bookplate for Kęstutis Paulius Žygas Paper, serigraphy 4.1 × 5.1

Bookplate for Pranas Morkus Paper, lithography 11.7 × 8.6

1980

Bookplate for Ignas Repšys Paper, lithography 7.8 × 11.6

Bookplate for Alfonsas Andriuškevičius Paper, lithography 12.4 × 9.8

Bookplate for Vitalius Stepulis Paper, lithography 7.6 × 6.4

Bookplate for Danguolė Paper, lithography 10 × 10.5

1981

Bookplate for Valerija and Rimantas Dichavičius Paper, lithography 10.4 × 8.1

Bookplate for Remigijus Baltramiejūnas Paper, lithography 8 × 4.8

Bookplate for Sigitas Katkus Paper, lithography 8.1 × 9.5

Bookplate for Joachim Rosemarie Bartels Paper, lithography 6 × 8.3

Bookplate for Jovita Laurušaitė and Mindaugas (Simas) Navakas Paper, lithography 11.2 × 5.6

Bookplate for Albinas Brunza Paper, lithography 8.3 × 6.6 Bookplate for Valerijonas Jucys Paper, lithography 10.8 × 7.7

Bookplate for Birutė Levanaitė Paper, lithography 10.3 × 8

220

Bookplate for Tuula Junno Paper, lithography 6 × 8.5

Bookplate for Norbertas Vėlius Paper, lithography 8 × 5.9

Bookplate for Dalia Kregždaitė Paper, lithography 7.8 × 5.3

Bookplate for Vitolis Vengris Paper, lithography 10.1 × 6.7

Bookplate for Balys Pakštas Paper, lithography 8.1 × 4.7

1982 Bookplate for Albinas Kentra Paper, lithography 11.7 × 9.8

Bookplate for Genius Procuta Paper, lithography 9.5 × 5.6

1986

Bookplate for Bronius Radzevičius In memoriam Paper, lithography 12.3 × 8.2

Bookplate for Stasys Dubauskas Paper, zincography 8 × 4.5 1988

Bookplate for Jeanet Roberton Paper, lithography. 7.8 × 7.6

Bookplate for Valdas Adamkus Paper, zincography 8 × 6.8

Bookplate for Aleksandr Savelichev Paper, lithography. 7 × 11.3

Bookplate for Laimis Martinkėnas Paper, pencil, rolltop pen 11.9 × 8.1

Bookplate for Algimantas Švėgžda Paper, lithography 9.5 × 6.4

Bookplate for Robert Edward Roach Paper, pencil, ink 9.8 × 11.6

Forgotten bookplate Paper, lithography 10 × 3.6

1989 Bookplate for Jonas Balkevičius Paper, zincography 9×7

Bookplate for Romas Vaitekūnas Paper, lithography 8.7 × 8.1

221

2018

Bookplate for Donatas Katkus Paper, pencil, ink 10 × 7

Bookplate for Algimantas Aleksandravičius Paper, ink 8.5 × 10.7

Bookplate for R. K. [Rimvydas Kepežinskas] Paper, ink 9.3 × 9

Bookplate for V. A. Paper, pencil, ink 8.8 × 7.4

Bookplate for Bronius Leonavičius Paper, ink 18 × 10

Bookplate for Algirdas Bosas Paper, rolltop pen 14.5 × 11.9

Bookplate for Vladas Liatukas Paper, pencil, ink 7 × 6.5

Bookplate for Alfredas Bumblauskas Paper, ink 13.4 × 17.2

Bookplate for Jonas [Malinauskas] Paper, pencil, ink 11.2 × 9.1

Bookplate for Alfredas Bumblauskas Paper, rolltop pen 7.4 × 8.2

Bookplate for Eimuntas Nekrošius Paper, pencil, ink 11.3 × 10.6

Bookplate for A. D. [Artūras Daugulis] Paper, ink 13.7 × 5

Bookplate for I don’t know whom Paper, pencil, ink 15.2 × 11.4

Bookplate for Kęstutis Gintalas Paper, pencil, ink 11.3 × 7.3

Bookplate for S. P. [Sigitas Parulskis] Paper, pencil, ink 8.6 × 8

Bookplate for Giedrė Jankevičiūtė Paper, pencil, ink 9.6 × 6

The bookplate for Kornelijus Platelis Paper, pencil, ink 10.5 × 7.1

Bookplate for Giedrė Jankevičiūtė Paper, ink 16.9 × 20.4

Bookplate for Marija [Repšytė] Paper, pencil, ink 6 × 6.4

Bookplate for Giedrius Jonaitis Paper, ink 30 × 30

222

Bookplate for Viktorija [Repšytė] Paper, pencil, ink 7 × 3.3 Bookplate for V. V. [Vytautas Vanagas] Paper, pencil, ink 15.2 × 5.4 Bookplate for Petras Vyšniauskas Paper, pencil, ink 13.1 × 8 2019 Bookplate for the Petras Repšys catalogue of bookplates Paper, pencil, ink 21.7 × 29.8

223

Literatūra apie Petro Repšio ekslibrisus

Andriuškevičius A., Petras Repšys (ser. „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“), Vilnius: Vaga, 1982. Ekslibrisai, kat., Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto biblioteka, 1970.

Bibliography on Petras Repšys’s bookplates

Ekslibrisai [atvirukų rinkinys], sud. A. Gedminas, Vilnius: Mintis, 1971. Vth international exlibris biennial, kat., Malbork, 1971. Gábor D., Exlibrisuri ale Universitāti din Vilnius, Revista bibliotecilor [Bukareštas], 1971, nr. 5, p. 300–301. Kanopkienė L., Karpavičius E. (sud.), Petras Repšys, Vilnius: Kultūros barai, 2006 (2-asis leidimas 2014). IV -oji Vilniaus ekslibrisų bienalė, kat., Vilnius: Lietuvos T SR savanoriška knygos bičiulių draugija, 1983.

Kisarauskas V., Petro Repšio ekslibrisai, Naujos knygos, 1978, nr. 11, p. 24–25. Kisarauskas V., Lietuvių ekslibrisas, Vilnius: Vaga, 1991. Lietuviški ekslibriai. Iš Gintauto Vėžio rinkinio, Chicago, 1975. Neureiter M., Lexikon der Exlibriskünstler, Konstanz, 2016 (atnaujintas leidimas: Berlin: Pro Business, 2018). Petras Repšys, kat., Tartu: Tartu riiklik kunstimuuseum, 1982.

224

I-oji Vilniaus ekslibrisų bienalė, kat., sud. Valerijonas Jucys, Vilnius: LS SR savanoriškosios knygos bičiulių draugijos leidinys, 1977.

Vengris V., Lithuanian bookplates. Lietuvių ekslibriai, Chicago: Lithuanian Library Press, Loyola University Press, 1980. Vėžys G. (sud.), Contemporary Lithuanian bookplates from the collection of Gintautas Vėžys, Chicago, 1980.

Pocius L. (sud.), Contemporary Lithuanian bookplates from the collection of Lidija Š. Pocius, Canberra, 1982. Rimkus V., Ekslibrisai – tautų bendravimo priemonė, Kūrybos erdvės, 2007, nr. 6, p. 62–66.

Žemaitytė R. (sud.), Etnologo Vacio Miliaus ekslibrisų kolekcija, kat., Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006, p. 86–87.

Rödel K., Bibliografi over Europaeiske kunstneres exlibris 1975, Frederikshavn: Exlibristen Maj, 1977, p. 232.

Žvirblytė M. (sud.), Lietuvos dailininkų žodynas, t. 4: 1945–1990, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, p. 598–601.

Rödel K., Das Exlibris in Litauen, Exlibriskunst und Gebrauchsgraphik, Frankfurt am Main, 1974, p. 56. Šimkus-Pocius L. (sud.), Contemporary Lithuanian bookplates, Rostrevor: Australian Lithuanian Foundation, 1989. VI międzynarodowe biennale exlibrisu

współczesnego, kat., Malbork, 1973. Švedas A., Piešimas buvo tarsi durys. Petrą Repšį kalbina Aurimas Švedas, Vilnius: Aidai, 2013 (2-asis leidimas 2014). III-oji Vilniaus ekslibrisų bienalė, kat., Vilnius:

Lietuvos T SR savanoriška knygos bičiulių draugija, 1981. Vengris V. (sud.), Contemporary Lithuanian bookplates from the collection of Vitolis E. Vengris, Charlotesswill (Virginia), 1976.

225

* Apie kataloge minimus asmenis rodyklėje pateikiamos trumpos žinios padeda suprasti jų sąsajas su šiuo leidiniu ir Petro Repšio ekslibrisais. Rodyklę parengė Giedrė Jankevičiūtė ir Audra Kairienė.

226

Asmenvardžių rodyklė *

Anaya , Stephen (g. 1946) Amerikiečių grafikas, Liucijos Baškauskaitės vyras, PR bičiulis 37, 45

Index of personal names

An driuškeviči us , Alfonsas (g. 1940) Lietuvių dailės kritikas, poetas, vertėjas 36, 44, 111, 112, 134, 174, 211, 212, 219, 220, 224 ANTANAVIČIUS , Valentinas (g. 1936) Lietuvių tapytojas, Vilniaus dailės akademijos profesorius, PR bičiulis 14, 24

A Ach r amenka it ė , Viktorija (g. 1986) Dailėtyrininkė, fotomenininkė, šio leidinio kataloginių aprašų viena autorių 8

Apu tis , Juozas (1936–2010) Lietuvių rašytojas 105, 209, 217

A damkus , Valdas (g. 1926) Lietuvos prezidentas, ilgą laiką gyveno JAV , dirbo aplinkosaugos srityje 107, 213, 221

B Bagd onaviči us , Gerardas (1901–1986) Lietuvių grafikas, scenografas, fotografas, kolekcininkas, dailės pedagogas, gyveno Šiauliuose, diegė PR pirmąsias meno žinias 14, 21, 24, 31, 54

A l ek na , Algimantas (1944–2007) Lietuvos architektas, suprojektavo pastatų, interjerų, apipavidalino dailės parodų ir teatro spektaklių 107, 134, 210, 211, 218, 219

Balkevičius , Jonas (1923–2000) Lietuvių kalbininkas, 1979–1984 m. VU Filologijos fakulteto dekanas 107, 213, 221

A l eksa ndr av ič ius , Algimantas (g. 1960) Lietuvių fotografas, PR bičiulis 203, 214, 221, 227

Baltr amiejūnas ,

Lietuvos fizikas 172, 212, 220

A l eksejev ,

Leonard Viktorijos Repšienės brolis 106, 210, 218

Remigijus (1945–2009)

Bartels , Joachim Rosemarie Vokiečių gydytojas, kolekcininkas, gyveno Magdeburge, 1976 m. išleido Lietuvos grafikos reprodukcijų aplanką 173, 212, 220

A l eksie nė ,

Irena (g. 1955) Lietuvos dailės muziejaus eksponatų skaitmeninimo skyriaus darbuotoja 236

227

Baškauska it ė , Liucija (g. 1942) Lietuvos kultūros antropologė, visuomenės veikėja, Stepheno Anaya’os žmona, PR bičiulė 37, 45

Burba , Virgilijus Augustinas (g. 1943) Lietuvių tapytojas, grafikas 16

C Cast ello , Dario Italų ekslibrisų tyrinėtojas 19

B osas ,

Algirdas (g. 1943) Lietuvių skulptorius, medalininkas, gyveno Klaipėdoje, dabar Gargžduose 204, 214, 222

C ollodi , Carlo (1826–1890) Italų rašytojas, išgarsėjo didaktine apysaka Pinokio nuotykiai (1883) 16, 26, 105, 209, 217

Br agag l ia , Egisto (1916–2009) Italų spaudos istorikas, tyrinėjo ekslibrisus 16, 26

C on forti , Alberto (g. 1958) Italų ekslibrisų tyrinėtojas 19

Brunza ,

Albinas valstybinio dailės instituto ūkio padalinio darbuotojas 173, 212, 220 LSSR

Ch Chlebi nskai tė , Sigutė (g. 1977) Knygų dailininkė, knygos meno populiarintoja, PR bičiulė, šio katalogo dailininkė ir dizainerė 8, 179

Bu drys ,

Dzidas (1903–1971) Lietuvos ekonomistas, pedagogas, politikos veikėjas, Rimanto Budrio tėvas 20, 31, 106, 107, 210, 217

Bu drys ,

Rimantas (1930–2001) Lietuvių žurnalistas, rašytojas 210, 218

Čekanauskas , Vytautas Edmundas (1930–2010) Lietuvių architektas, PR bičiulis 106, 139, 210, 218

Bu drys , Romualdas (g. 1933) Lietuvių muziejininkas, dailėtyrininkas, ilgametis Lietuvos dailės muziejaus direktorius 236

D Dauguli s , Artūras (g. 1940) Šiauliškis architektas, PR bendraklasis 203, 214, 222

Bumbl auskas , Alfredas (g. 1956) Istorikas, mokslo žinių populiarintojas, PR artimas bičiulis 203, 204, 214, 222

Dichaviči enė , Valerija (1930–2019) Lietuvių fotografė, Rimanto Dichavičiaus žmona 173, 212, 220

228

Dichav ič ius , Rimantas (g. 1937) Lietuvių fotografas, grafikas, leidėjas, Valerijos Dichavičienės vyras 173, 212, 220

224

Don el ait is , Kristijonas (1714–1780) Lietuvių grožinės literatūros pradininkas, pastorius 36, 44

Gal au n ė , Paulius (1890–1988) Lietuvių dailės tyrinėtojas, muziejininkas, visuomenės veikėjas 54

Dr az dauska itė , Laima (g. 1947) Tapytoja, dailės pedagogė, PR bičiulė 134, 211, 219

Geda , Sigitas (1943–2008) Lietuvių poetas, vertėjas, eseistas, visuomenės veikėjas, artimas PR bičiulis 34, 37, 38, 42, 46, 47, 105, 210, 218

G Gábor ,

Dr az dauskienė (Asminavičiūtė), Rasa (g. 1964) Vertėja, žurnalistė, PR bičiulė 8

Dionisie

Gedminas , Antanas (1927–1978) Lietuvių grafikas, tapytojas, dailėtyrininkas 224

Dr ė ma itė , Gražina (g. 1936) Lietuvių restauruotoja ir paveldosaugininkė, Vlado Drėmos duktė 106, 211, 219

Gibavičius , Rimtautas Vincentas (1935–1993) Lietuvių grafikas, knygų iliustruotojas, VDA profesorius, artimas PR bičiulis 17, 19, 27, 30, 106, 110, 210, 218

Dubauskas , Stanislavas (g. 1936) Lietuvių bibliotekininkas, pedagogas 107, 213, 221

Gin tal as , Kęstutis (g. 1944) Lietuvių grafikas, PR bičiulis 203, 214, 222

Greimas-Marti nkus , Ada (1937–2010) Lietuvių etnologė, folkloristė, Algirdo Juliaus Greimo įdukra, gyveno Paryžiuje 109, 134, 211, 219

E l i nskienė

sesuo 34, 42, 236

(Repšytė), Genovaitė (g. 1942)

Grušas , Juozas (1901–1986) Lietuvių dramaturgas, prozininkas 35, 43

F Fi l i ppi , Mario de Italų ekslibrisų rinkėjas, ekslibrisų konkurso organizatorius, restorano savininkas 16, 17, 26, 27

229

Juz ėn ienė , Rūta (1962) popieriaus specialistė, Arctic paper atstovė Lietuvoje 236

Jakut is ,

Vladas (1907–1993) mokytojos Elenos Jakutytės brolis, gyveno Australijoje 109, 135, 211, 219 PR

Ja nkev ič iūt ė ,

Giedrė (g. 1960) Lietuvių dailės istorikė ir parodų kuratorė, yra rašiusi apie PR , surengusi jo kūrybos parodų, šio katalogo autorė 8, 9, 21, 32, 38, 46, 47, 179, 203, 205, 214, 222, 226

Kairienė , Audra (g. 1957) Lietuvių filologė, šio leidinio redaktorė ir viena asmenvardžių rodyklės sudarytojų 8, 226 Kakt y tė , Asta (g. 1977) Šiaulių Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centro kuratorė, kartu su PR šio leidinio iniciatorė 8

Jona itis , Giedrius (g. 1963) Lietuvių grafikas, VDA profesorius 202, 214, 222 Jucys , Valerijonas Vytautas (1930–2019) Lietuvių grafikas, kūrė ekslibrisus 173, 212, 220, 224

Kalonai ti s , Romualdas (1941–2006) Lietuvių diplomatas, ekonomistas, žurnalistas 106, 211, 219

Junno , Tuula Suomių degtinės koncerno „Finlandia“ darbuotoja, Vytauto Čekanausko pažįstama 139, 173, 213, 220

Kanopki enė , Laima (g. 1956) Lietuvių žurnalistė, dailės kritikė, leidybos vadybininkė, sudarė PR kūrybos albumą 37, 46, 224

Jur ėnas , Eduardas (1923–1993) Lietuvių grafikas 110

Karpaviči us , Eugenijus (1953–2010) Lietuvių knygų dailininkas, grafikos dizaineris, sudarė ir apipavidalino PR albumą 37, 46, 224

Juch nev ič ius , Eduardas (1941/2–2011) Lietuvių grafikas, PR bičiulis 14, 24

Kat inas , Linas Leonas (g. 1941) Lietuvių tapytojas, poetas 137, 172, 208, 210, 216, 218

Jurginis ,

Juozas (1909–1994) Lietuvių istorikas, vienas sovietinio mokslo autoritetų 18, 28, 53, 107, 210, 218

Kat kus , Donatas (g. 1942) Lietuvių dirigentas, altistas, muzikos kritikas, artimas PR bičiulis 112, 203, 214, 219, 222

230

K UČAS , Antanas (1909-1989) Lietuvių grafikas, VDA dėstytojas, profesorius 14, 25, 56

Kat kus , Sigitas (g. 1943) Ilgametis L SSR dailininkų sąjungos grafikos dirbtuvių meistras 53, 135, 174, 211, 212, 220

K ur as , Algimantas (g. 1940) Lietuvių tapytojas, VDA dėstytojas 109, 112, 135, 211, 219

Kentra,

Albinas (g. 1929) Filologas, anglų k. specialistas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir jo istorijos puoselėtojas, daugelio meno kūrinių iniciatorius 138, 139, 175, 208, 213, 216, 221

K vietkauski enė , Skirmantė (g. 1970) Lietuvos dailės muziejaus darbuotoja, eksponatų skaitmeninimo skyriaus vadovė 236

K epež inskas , Rimvydas (g. 1956) Lietuvių grafikas, VDA profesorius, vadovavo Grafikos katedrai 202, 214, 222

L Lan dsbergi s , Vytautas (g. 1932) Lietuvių politikas, muzikologas 106, 210, 218

K i sa r auskas , Vincas (1934–1988) Lietuvių dailininkas modernistas, dailės kritikas, ekslibriso istorikas, PR bičiulis 15, 16, 25, 26, 55, 56, 224

Lan ku tis , Jonas (1925–1995) Lietuvių literatūrologas, Lietuvių kalbos ir literatūros (dabar Lietuvių literatūros ir tautosakos) instituto ilgametis direktorius 18, 28, 53, 107, 210, 218

K L E P ONY TĖ-ŠEM EŠKIENĖ , Kristina (g. 1984) Lietuvių dailės kritikė, Vilniaus grafikos meno centro kuratorė, surengė PR piešinių parodą, parengė jos katalogą 39, 47

Laurušaitė (Navakienė), Jovita (g. 1956) Lietuvių dailininkė keramikė, Igno Laurušo dukra, Mindaugo Navako žmona, PR mokinė 174, 212, 220

K m i e l iauskas , Antanas (1932–2019) Lietuvių skulptorius, tapytojas, grafikas 16, 26

Laurušas , Ignas (1932–1974) Lietuvių architektas, Jovitos Laurušaitės tėvas, PR bičiulis 20, 30, 109, 134, 137, 139, 172, 208, 210, 211, 216, 218, 219

K r egžda itė , Dalia (1935–2005) Užsienio literatūros (oficialiai – Kapitalistinių ir besivystančių šalių literatūros) knygyno Vilniuje vedėja 140, 172, 213, 221

Leonavičius , Bronius (g. 1933) Lietuvių dailininkas, grafikas ir tapytojas 203, 214, 222

K ubi l ius , Kerry Anglų k. specialistė, šio leidinio redaktorė 8

231

Leva nait ė , Birutė (g. 1958) Lietuvių filologė, anglistė 175, 212, 220

Mart inkėnas , Jonas Laimutis (g. 1938) Lietuvos gydytojas, chirurgas, PR bičiulis 204, 213, 221

Liat ukas , Vladas (g. 1954) Lietuvių dailininkas, grafikas, PR bičiulis 204, 214, 222

Meyer-Noi rel , Germaine (m. 2008) Prancūzų grafikos ir knygos meno istorikė, ekslibrisų tyrinėtoja 19, 30

Lukošiūnienė , Laimė (g. 1934) Lietuvių bibliotekininkė, ilgametė LSSR respublikinės bibliotekos Meno skaityklos darbuotoja 106, 211, 219

Miliūnas , Juozapas (1933–2016) Lietuvių tapytojas, ilgametis Vaikų ir jaunimo dailės mokyklos direktorius, PR bičiulis 173, 212, 220

Lukšėnas , Antanas (g. 1948) Lietuvių fotografas 172, 212, 220

MINČINAUSKIENĖ , Jurga (g. 1981) Lietuvių dailės kritikė, Vilniaus grafikos meno centro kuratorė, surengė PR piešinių parodą, parengė jos katalogą 39, 47

M Mak nys , Arvydas (g. 1962) Vaizdų redaktorius 8

Morkus, Pranas (g. 1938) Lietuvių žurnalistas, kino scenaristas, eseistas 174, 212, 220

Mal inauskas , Jonas (g. 1967) Lietuvių žurnalistas, Vatikano radijo Lietuvių programos direktorius, PR bičiulis 203, 214, 222

N Navakas , Mindaugas (g. 1952) Lietuvių skulptorius, VDA profesorius, Jovitos Laurušaitės vyras 174, 212, 220

Martinait is ,

Antanas (1939–1986) Lietuvių tapytojas, poetas, dailės pedagogas, PR bičiulis 112, 135, 177, 211, 219

Navaki enė ,

Martinait is ,

Marcelijus (1936–2013) Lietuvių poetas, kultūros veikėjas, PR bičiulis 175, 212, 220

Jovita žr. Laurušaitė, Jovita

Nekroši us , Eimuntas (1952–2018) Lietuvių teatro režisierius, PR bičiulis 203, 214, 222

232

Nore ika , Laimonas (1926–2007) Lietuvių aktorius, Sigitos Noreikienės vyras 105, 210, 211, 218

Pleikien ė , Ieva (g. 1971) Lietuvių dailėtyrininkė, grafikos istorikė 19, 30

Nore ikie nė (Paleckytė), Sigita (1928–1986) Lietuvių istorikė, Laimono Noreikos žmona 105, 210, 218

Procu ta , Genius (Ginutis, 1933–2018) Lietuvių bibliofilas, gyveno Kanadoje 174, 213, 221

Ra davičius , Liaudginas Erdvilas (g. 1938) Lietuvos gydytojas psichiatras 134, 211, 219

Paja rskait ė ,

Gražina (1944–2019) Lietuvių architektė, parodų dizainerė, PR bičiulė 36, 44

Ra dzevičius , Bronius (1940–1980) Lietuvių rašytojas 20, 31, 139, 140, 174, 213, 221

Pakštas , Balys (g. 1928) Lietuvių tapybos restauratorius 173, 213, 221

Repšien ė (Aleksejeva), Viktorija (1941–1993) Lietuvių dailininkė tekstilininkė, PR žmona 34, 37, 42, 45, 104, 210

Pa rul sk is , Sigitas (g. 1965) Lietuvių rašytojas 204, 214, 222

(Požėlaitė), Teodora (1908–1999) motina 14, 24, 37, 45 Repšien ė

Pe l l ai ,

Enzo Italijos gydytojas pediatras, ekslibrisų kolekcininkas 17, 28

Repšys , Algirdas (1965–1996) Lietuvių grafikas, PR sūnus 34, 37, 42, 45, 105, 210, 218

Pet r av ič ius , Viktoras (1906–1989) Lietuvių grafikas, II PK pabaigoje emigravo iš Lietuvos, gyveno JAV 20, 31, 106, 210, 218

Repšys , Ignas (1975–1999) Lietuvių fotografas ir kino operatorius, PR sūnus 35, 37, 44, 45, 137, 138, 174, 212, 220

Pl at el is , Kornelijus (g. 1951) Lietuvių poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas 204, 214, 222

Repšys ,

tėvas 34, 42 PR

233

Petras (1899–1942)

Repšys ,

Vladislovas (1933–2003) brolis 34, 42

Siau rusai ti s , Benjaminas (1940–2018) Lietuvos vaikų chirurgas, dailės mylėtojas 111, 112, 134, 211, 219

Repšy tė , Genovaitė žr. Elinskienė, Genovaitė

Stasiuleviči us , Juozas Lietuvių mokslininkas 106, 211, 219

Repšy tė , Marija (g. 1988) Lietuvių menininkė, meno vadybininkė, Algirdo Repšio dukra 202, 214, 222

STE PONAVIČI US , Algirdas (1927–1996) Lietuvių grafikas, knygų iliustruotojas, PR bičiulis, Birutės Žilytės vyras 17, 27

Repšy tė , Viktorija (g. 1994) Leidybos ir mados specialistė, Algirdo Repšio dukra 204, 215, 218, 222

St epuli s , Vitalius (g. 1938) Lietuvos alpinistas, inžinierius 173, 212, 220

R imkus , Vytenis (g. 1930) Lietuvių menotyrininkas 225

S zymański , Janusz M. (1938–1998) Lenkų ekslibrisų kolekcininkas ir istorikas, gyveno Varšuvoje 17, 28, 109, 135, 211, 219

Roach , Robert Edward 177, 202, 213, 221 Robe rton , Jeanet Britų filologė, dėstė Vilniaus universitete anglų kalbą 139, 173, 213, 221

Š Š alteni s , Arvydas (g. 1944) Lietuvių tapytojas, VDA profesorius, visuomenės ir kultūros veikėjas, PR bičiulis 112, 134, 212, 220

Rödel , Klaus (g. 1940) Ekslibrisų tyrinėtojas ir kolekcininkas, gyvena Danijoje 17, 28, 225

Šimkus (Šimkutė)-Pocius, Lidija (g. 1942) Lietuvių ir Australijos poetė, vertėja 224

S S av e l ič ev , Aleksandr Maskvietis mokslininkas 139, 174, 213, 221

Š vėgžda , Algimantas Jonas (1941–1996) Lietuvių dailininkas, PR bičiulis 173, 213, 221

234

Š v e das , Aurimas (g. 1974) Lietuvių istorikas, vienas PR biografų, išleido pokalbių su PR knygą 38, 46, 225

Vė lius , Norbertas (1938–1996) Lietuvių etnologas, folkloristas 173, 213, 221 Vė žys ,

Gintautas (1926–2006) lietuvis, ekslibrisų kolekcininkas 17, 28, 106, 210, 218, 224, 225

JAV

T r e i n ys, Pranas (g. 1928) Lietuvių aktorius, rašytojas, ilgametis L SSR akademinio dramos teatro direktorius 106, 210, 218

Vilut is , Mikalojus Povilas (g. 1944) Lietuvių dailininkas, eseistas, artimas PR bičiulis 110–112, 134, 212, 220 Vyšn iauskas , Petras (g. 1957) Lietuvių muzikantas saksofonistas, pedagogas 204, 215, 223

V Va i t ( i)ekū nas , Ričardas Povilas (g. 1940) Lietuvių tapytojas, artimas PR bičiulis 112, 134, 212

Va i t ( i)ekū nas ,

Romas (g. 1944) Tapytojo Ričardo Vait(i)ekūno brolis 172, 213, 220, 221

Ž ILY TĖ , Birutė (g. 1930) Lietuvių grafikė, vaikų knygų iliustruotoja, Algirdo Steponavičiaus žmona 17, 27

Va nagas , Vytautas (g. 1950) Lietuvos dailininkas 204

Ž ygas , Kęstutis Paulius (g. 1942) Lietuvių išeivijos JAV kultūrininkas, istorikas 109, 134, 212, 220

Ve nclova ,

Tomas (g. 1937) Lietuvių poetas, eseistas, vertėjas, literatūros ir kultūros tyrinėtojas, išsiųstas iš SSR S už antisovietines pažiūras, gyveno ir dirbo JAV 106, 210, 218

Ž ukauskas,

107, 211, 219

Algirdas

Ž virbly t ė , Milda (g. 1978) Lietuvių menotyrininkė 225

Ve ngr is , Vitolis (g. 1943) Virusologas, ekslibrisų kolekcininkas ir istorikas, sovietmečiu išvyko iš Lietuvos ir gyvena JAV 17, 28, 175, 213, 221, 225

235

236

Dėkojame Ir e nai ir Sk ir ma nte i

Aleksien ei , Romualdui Budriui

K viet kauskien ei

už malonų

bendradarbiavimą rengiant leidinio iliustracinę medžiagą. Ačiū Genova itei

Repšy t ei-E lin skien ei

už nepaprastus

šiaulietiškus jos kukulius, kuriais maitinama Petro Repšio katalogo rengimo komanda išsaugojo energiją ir entuziazmą nuo pirmos iki paskutinės darbo minutės. Dėkojame Rūtai

Juz ėn ien ei ,

kad padėjo išmėginti

ir rasti katalogui tinkamiausią Arctic Paper popierių.

238

239