ISTORINIAI ROMANAI
Literatūros sąrašas
2019
Turinys
Pratarmė ........................................................................................................ 3 Priešistorė ir senovė ....................................................................................... 4 Viduramžiai .................................................................................................. 10 Naujausieji laikai........................................................................................... 19
2
Pratarmė Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyrius parengė rekomenduojamojo pobūdžio grožinės literatūros istorine tematika sąrašą. Į jį buvo įtrauktos 2008–2018 m. išleistos lietuvių ir užsienio autorių knygos. Literatūros sąrašas sugrupuotas pagal istorinius laikotarpius: priešistorė ir senovė, Viduramžiai, Naujieji amžiai ir Naujausieji laikai. Pateiktos trumpos kūrinių anotacijos. Tikimės, kad šis sąrašas skaitytojus supažindins su istorinės tematikos grožine literatūra, papildys žinias apie istorinius įvykius, reiškinius, asmenybes, paskatins domėtis istorija, ugdys patriotiškumą ir pilietinę atsakomybę.
3
Priešistorė ir senovė Astas V. Amžinoji kryžkelė. – Vilnius: Versus aureus, 2013. – 314 p. 821.172/As-56 Romane vaizduojamas dramatiškų įvykių gausus Lietuvos istorijos laikotarpis nuo Algirdo mirties (1377 m.) iki Vytauto pabėgimo iš nelaisvės Krėvos pilyje (1382 m.).
Auel Jean M. Urvinio lokio gentis. – Kaunas: Obuolys, 2012. – 605 p. 821/Au-25 Knyga sužavėjo skaitytojus Europos priešistorės vaizdais bei jaudinančiu pasakojimu apie tarpusavio santykius, meilės ribas ir moterį, kurios rankose atsidūrė žmonijos likimas. Knygos autorė J. Auel išstudijavo visą įmanomą archeologinę medžiagą, dalyvavo išlikimo kursuose, mokėsi primityviųjų amatų, gydymo vaistažolėmis.
Auel Jean M. Arklių slėnis. – Kaunas: Obuolys, 2013. – 729 p. 821/Au-25 Naujojo genties vado Braudo išvyta iš ją auginusios neandertaliečių genties, žiauriai atplėšta nuo sūnelio, žmonių dukra Aila traukia ieškoti naujų namų ir savųjų, mėlynakių šviesiaplaukių genties. Artėja žiema, moteris randa laukinių arklių slėnį. Jaunoji moteris moka rinkti maistą, genties tabu bei draudimų nevaržoma laisvė leidžia išsiskleisti jos išradingumui. Auel Jean M. Mamutų medžiotojai. – Kaunas: Obuolys, 2013. – 749 p. 821/Au-25 Žiema arklių slėnyje prabėgo nepastebimai. Aila susitinka su mamutų medžiotojais, žmonėmis iš kitos giminės. Gentis pakerėta jos nepaprastų gebėjimų. Jai tenka pratintis prie keistų papročių ir naujos kalbos. Ailai tenka rinktis gyvenimo draugą ir likimą: įsikurti prie Raneko židinio ar traukti su Jondalaru į nežinomą kraštą... Auel Jean M. Kelionė per lygumas. – Kaunas: Obuolys, 2014. – 829 p. 821/Au-25 Ketvirtoji rašytojos Jean M. Auel knyga. Tai didingos epopėjos, baigiantis paskutiniam ledynmečiui, kai Žeme dalijosi neandertaliečiai ir kromanjoniečiai, dalis. Kelionė per ledynmečio Europą ant meilės sparnų neša Aila į glėbį to, kurio net nesvajojo pamatyti. 4
Auel Jean M. Uolų prieglobstis. – Kaunas: Obuolys, 2015. – 780 p. 821/Au-25 Negailestingos uolos atėmė iš Ailos artimuosius, išplėšė iš mylimos savųjų genties. Ji vėl grįš į uolų prieglobstį su savo brangiausiais, pasiryžusi sušildyti juos karšta meile ir stipria dvasia.
Auel Jean M. Išpieštų urvų kraštas. – Kaunas: Obuolys, 2015 . – 780 p. 821/Au-25 Daug išmėginimų patyrusi moteris tampa genties galva ir atskleidžia vieno didžiausių gyvenimo slėpinių paslaptį.
Baranauskienė I. Durbės mūšis: nepasidavę lemčiai. – Vilnius: Žara, 2010. – 181 p. 821.172/Ba-402 1253-ieji. Vokiečių ordino ekspansija atrodo nesustabdoma. Kryžiuočiams pasiduoda kuršiai, Mindaugas dovanoja jiems Žemaitiją. Tokioje beviltiškoje situacijoje atsiranda žmonių, kurie išdrįsta pasipriešinti lemčiai. 1260-ųjų liepos 13ąją Durbės mūšyje jie pakeis istorijos eigą.
Cutter K. Mergelė. – Kaunas: Obuolys, 2012. – 411 p. 821/Cu-93 Romanas ,,Mergelė“ – nuo istorinės tiesos nenutolstantis, netikėtai jaudinantis ir sukrečiantis pasakojimas apie valdžią ir tikėjimo trapumą, apie šlovę, išaukštinančią ir sunaikinančią, apie meilę, nesudegančią ant laužo ir šildančią širdis po pusės tūkstančio metų.
Dilytė D. Filosofo žmona. – Vilnius: Sofoklis, 2016. – 239 p. 821.172/Di-196 65–68 m. po Kr., paskutiniai Romos imperatoriaus Nerono valdymo metai. Didysis filosofas Seneka apkaltinamas dalyvavęs sąmoksle prieš imperatorių ir jam įsakoma mirti. Jo žmoną palaužia sielvartas, bet ji stengiasi atsitiesti kaip šalnos pakąsta gėlė ir rasti sielos ramybę.
5
Flick R. Pradingę klajojančiam smėlyje. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 234 p. 821.172/Fl-162 Romano veiksmas plėtojamas trijose vakarinėse kuršių žemėse: Pilsote, Mėguvoje ir Duvzarėje. Šių žemių valdovų – konungų – gyvenimas ir veikla susipynę į sudėtingą rezginį. Šalia laisvųjų žmonių čia gyvuoja vergvaldystė, nesvetima ir daugpatystė bei nesantuokiniai santykiai, o viename iš pagrindinių Mėguvos žemės centrų – Palangoje ir jos uoste – įsisiūbuoja dramatiški įvykiai.
George M. Kleopatros memuarai. – Kaunas: Jotema, 2008. – 943 p. 820(73)/Ge-267 Kleopatra VII (69–30 m. pr. Kr.) – paskutinė Egipto valdovė iš Ptolemajų dinastijos. Antikinių laikų šalies valdovė patyrė tremtinės dalią, karinių pergalių ir pralaimėjimų kartėlį bei aistringą meilę dviem iškiliems Romos politikams ir karvedžiams – Julijui Cezariui ir Markui Antonijui. Knygoje legendinė Kleopatros asmenybė atsiskleidžia visomis spalvomis.
Holleman E. Kleopatros šešėliai. – Vilnius: Sofoklis, 2016. – 383 p. 821/Ho-136 Paskutinės Egipto karalienės Kleopatros kelias į valdžią apipintas mitais ir legendomis, kupinas neatsakytų klausimų ir tamsių šešėlių. Istorija apie prabanga tviskančiuose ir valdžios ištroškusiuose rūmuose slypinčias politines ir meilės intrigas atgimsta Kleopatros šešėlyje likusių seserų – Berenikės ir Arsinojos – pasakojime. Holleman E. Skęstantis karalius. – Vilnius: Sofoklis, 2018. – 447 p. 821/Ho-136 Senovės Egiptas, 51 m. pr. Kr. Po tėvo mirties į sostą atsisėda Kleopatra ir jos brolis Ptolemajas. Tauta džiūgauja sulaukusi naujos eros, tačiau vienvaldystės troškimas pasėja nesantaiką šeimoje. Tėvo nuvertintas ir ilgai šešėlyje buvęs Ptolemajas pasiryžta įrodyti savo gebėjimus.
Hünermann W. Šteinfeldo vienuolis Hermanas Juozapas. – Čikaga, Klaipėda: Eglės leidykla, 2017. – 381 p. 821/Hu-122 Vienuolio Hermano Juozapo asmenybe romano autorius labai įtaigiai vaizduoja krikščionybės raidą. Popiežiai ir karaliai, imperatoriai, arkivyskupai, vyskupai bei jų tarpusavio karai, vaidai, Kryžiaus žygiai dėl Šventojo Kapo išvadavimo, kryžiuočių veržimasis į Rytus, įskaitant Lietuvą – visa tai parodo kilnios sielos vienuolio gyvenimo tragizmą. 6
Judinas R. Karūnos švytuoklė. – Vilnius: Briedis, 2018. – 551 p. 821.172/Ju-35 Knyga nukelia į Mindaugo valdomą Lietuvos karalystę likus metams iki pasikėsinimo jį nužudyti. Po Durbės mūšio Mindaugas rengiasi mesti lemiamą iššūkį Ordinui, o Lietuvoje vis stiprėja kova dėl valdžios, kai priartėjama prie istorijos lūžio momento – 1263-iųjų naktį mėginama nužudyti karalių Mindaugą. Knabikaitė V. Gulbės sparnu palytėtos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 151 p. 821.172/Kn-03 Svarbiausios romano figūros yra trys Mindaugo moterys. Moterų akimis regimas karaliaus bei senovės pasaulis, pilnas dievybių, išmintingų žynių ir pranašiškų sapnų, atgyja ir leidžia bent akies krašteliu žvilgtelėti į Lietuvos valstybės pradžią. Tuoktuvių, gimdymo ritualai, pagoniškos šventės papildo pasakojimą apie Mindaugo valdymo laikotarpį, kunigaikščių tarpusavio vaidus, valstybės vienijimą.
Knabikaitė V. Izidė ir Fortūna. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. – 219 p. 888.2/Kn-03 Romane autorė vaizduoja senosios Romos respublikos griuvimą ir spalvingas istorines asmenybes – Cezarį, Marką Antonijų, Ciceroną, Oktavianą. Nemaža vietos romane skiriama Cezario ir Kleopatros laiškams, jų meilei.
Marčėnas R. Sosto papėdėje. – Vilnius: Alma littera, 2009. – 298 p. 888.2/Ma-426 Romane vaizdingai piešiama XIII amžiaus Lietuva. Pasakojama apie įžvalgų, ryžtingą karalių Mindaugą ir paslaptingą jo žmonos Mortos mirtį, apie įtakingą žemaičių kunigaikštį Treniotą, apie visų žemaičių žemių jungtinės kariuomenės vadą Alminą, paėmusį į žmonas Latgalos kunigaikštytę, savo brolio žudiko dukrą.
McCullough C. Giesmė apie Troją. – Vilnius: Tyto alba, 2013. – 551 p. 821/Ma-748 Tai pasakojimas apie Trojos karą, apie kovą dėl grožio ir meilės. Apie karą, tarp dievų, kentaurų, karalių ir didvyrių, karą, nušviestą aistros, išdavystės, gudrumo ir keršto šviesa.
7
Miller M. Achilo giesmė. – Vilnius: Tyto alba, 2013. – 382 p. 821/Mi-212 Tai pasakojimas apie legendinių karių Achilo ir Patroklo draugystę. Antikos herojai autorės lūpomis prabyla gyvai, poetiškai ir aistringai. Didvyriai, dievai ir karaliai pasakoja netikėtą karo dėl valdžios ir grožio versiją. Istorija apie Trojos karą – amžina, nes ji – apie kiekvieną iš mūsų.
Pressfield St. Ugnies vartai. – Kaunas: Luceo, 2010. – 390 p. 821/Pr-78 Knygoje pasakojama apie legendomis apipintą Termopilų mūšį, kai trys šimtai spartiečių ir negausios jų sąjungininkų pajėgos kovėsi su šimtatūkstantine persų armija. Spartiečiai amžiams paliko pėdsaką istorijoje šiuo didingiausiu kariniu žygdarbiu – jie nesitraukė, kol uolos nepatvino krauju, kol liko tik vienas sunkiai sužeistas ginklanešys, iš kurio lūpų pasaulis ir išgirdo šią istoriją.
Smith Phyllis T. Aš esu Livija. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 399 p. 821/Sm-28 Livija Druzila (58 m. pr. Kr.–29 m. po Kr.) – įtakingiausia senovės Romos moteris, Cezario Augusto žmona, politinė jo padėjėja, dviejų sūnų motina. Aistringa, gudri, kartais negailestinga ir valdinga. Ne veltui jos bijojo, ją gerbė, po mirties garbino kaip deivę. Karų, gaisrų, intrigų, mūšių dėl valdžios ir meilės kupina senovės Romos istorija atgyja pasakojama Livijos Druzilos lūpomis.
Utrio K. Varinis paukštis. – Vilnius: Tyto alba, 2011. – 757p. 821.511.111/Ut-19 Įtraukianti, spalvinga ir nepamirštama kelionė per rūsčią XI amžiaus Europą. Niūrūs laikai, karai ir suirutės, tuo metu siaubiančios kraštą, atplėšia pagrindinę knygos veikėją Terhen nuo globėjų ir įmeta į kunkuliuojantį įvykių sūkurį.
Užurka J. 1009 metai. Netimeras – iš ūkų kylanti Lietuva. – Vilnius: Eugrimas, 2009. – 303 p. 888.2/Už-43 Istorinis romanas apie 1009-ųjų Lietuvą, kurios žemes valdė to meto iškiliausias kunigaikštis Netimeras. Šis valdovas pirmasis pradėjo megzti kontaktą su Europos civilizacija, savo žemėse priimdamas arkivyskupą Brunoną su 18 misionierių, pasiryžusių kietas pagonių širdis atverti tikrajam tikėjimui. Brunonas pakrikštijo Netimerą ir apie 300 jo karių, bet pakeliui į šiaurės rytus buvo nužudytas.
8
Waltari M. Johano jaunystė: romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2010. – 370 p. 894.541/Va-234 Johanas Peregrinas, jaunas graikų raštininkas, žinių troškimo genamas keliauja per politinių ir religinių konfliktų draskomą Europą. Sąžiningas, garbingas ir smalsus Johanas turi dinastinę teisę į Bizantijos imperatoriaus valdžią, bet netenka noro ja naudotis, pamatęs Bažnyčios vadovų ir imperatorių valdymo godulį, pinkles ir intrigas.
Waltari M. Karina, Mauno duktė. – Vilnius: Tyto alba, 2010. – 236 p. 821.511.111/Va-234 Karina – mergaitė, kuri patyrė ir neturtą, ir dvaro puošnumą, ir karūnos sunkumą ant savo galvos, ir permainingą karališką laimę. Atskirta nuo vaikų, nekenčiama ir niekinama, netekusi vyro, Švedijos karaliaus, ji narsiai ir ištvermingai gyvena toliau kaimyninėje Suomijoje. Tik jau visai kitaip.
Waltari M. Mirties angelas: jo dienoraštis, pasakojantis apie Konstantinopolio užgrobimą 1453-iaisiais, Kristaus laikams baigiantis. – Vilnius: Tyto alba, 1999. – 330 p. 894.541/Wa-234 Rytų barbarų nekartą suptas Konstantinopolis neatsilaikė prieš turkų sultono Muchamedo II kariauną. Turkai nukariavo Atėnus ir įsibrovė į Graikiją bei kitas Europos šalis.
9
Viduramžiai Barauskienė E. Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos. – Vilnius: Versus aureus, 2009. – 477 p. 821.172/Ba-413 Romane pasakojama lietuvių raštijos pradininko Abraomo Kulviečio gyvenimo istorija. Persekiojamas dėl skleidžiamų reformacijos idėjų jis palieka Vilnių ir vyksta į Karaliaučių, kur kunigaikščiui Albrechtui padeda kurti universitetą. Autorė atskleidžia tvirto ir savo tikslo siekiančio intelektualo bei jautraus, vidinių prieštaravimų blaškomo žmogaus dramą. Cross D. Popiežė Joana. – Vilnius: Alma littera, 2011. – 461 p. 821/Cr-85 Knygos herojė Joana, užaugusi vietos kanauninko ir svetimšalės pagonės šeimoje, dar būdama mergaitė nesitaiksto su užgauliomis tėvo patyčiomis ir aplinkinių neteisybe. Tai istorija apie nepaprastą moterį, aistringai mylinčią ir drąsiai kovojančią su viduramžių prietarais ir tamsumu.
Follett K. Žemės stulpai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 1021 p. 821.111/Fo-99 Romane daug tikrų istorinių įvykių: imperatorės Modės ir karaliaus Stepono kovos dėl sosto, trintis tarp monarchų ir bažnyčios vadovų. Katedros statyba suveda skirtingų luomų ir interesų žmones, verda aistros, mezgamos intrigos, tarpsta smurtas. Gordon N. Gydytojas: Avicenos mokinys. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 711 p. 821/Go-329 Nepamirštama kelionė nuo viduramžių tamsybėse skendinčios Europos iki šeicho rūmų prabanga tviskančios Persijos ir spalvingosios Indijos. Knygoje mainosi žemynai ir kraštovaizdis, susiduria tamsiausi prietarai ir šviesiausios mintys, o paskui savo svajonę keliaujančių veikėjų laukia gausybė likimo vingių, nuotykių, atradimų ir, žinoma, meilė.
Hastings S. Aš, karalienė. – Vilnius: Šarkos knygos, 2012. – 643 p. 821.111.2 / Ha-372 Kastilija. Šaliai gresia chaosas. Plėšikai terorizuoja ne tik pirklius, bet ir keliautojus, turtingieji ir kilmingieji lobsta iš visiškų varguolių. Prasideda nauja Ispanijos istorijos era – ateina karalienė, virtusi legenda. Karalienė savo įžvalgiu protu, diplomatiškais sprendimais paverčia šalį galingiausia jūrine valstybe. 10
Kállay M. Steponas Batoras. – Vilnius: Žara, 2013. – 480 p. 821/Ka-206 Istorinis romanas apie Steponą Batorą (1533–1586) – Transilvanijos kunigaikštį, Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį.
Kraševskis J. Paskutinė iš Slucko kunigaikščių: Zigmanto III laikų kronika. – Vilnius: Briedis, 2016. – 235 p. 821/Kr-81 Romano veiksmas vyksta 1599–1600 m. Vilniuje, kai Lietuvos visuomenėje plito protestantizmas, daugėjo neramumų, kruvinų konfliktų. Mirus paskutiniam Slucko kunigaikščiui Jurgiui Olelkaičiui, jo duktė Sofija paveldėjo Slucko ir Kapyliaus kunigaikštystes. Našlaitę globoja garsių LDK didikų Chodkevičių šeima. Malūkas E. Karalienė Barbora. – Panevėžys: Magilė, 2010. – 410 p. 821.172/Ma-332 Remdamasis istorine medžiaga, autorius aprašo XVI amžiaus meilės istoriją tarp Barboros Radvilaitės ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto. Istoriniame romane pasakojama apie Mikalojaus Radvilos Juodojo, Mikalojaus Radvilos Rudojo, karalienės Bonos ir kitų veikėjų politines intrigas ir šeimyninį gyvenimą.
Malūkas E. Vytauto žemė. – Panevėžys: Magilė, 2016. – 702 p. 821.172/Ma-332 Lietuvybe pavergiantis romanas apie iškiliausias mūsų valstybės istorines asmenybes. Nušviečiami pagoniškieji papročiai ir misticizmas, pateikiamos legendos ir senosios lietuvių dainos. Iš Moters, Vytauto Didžiojo žmonos Onos, paveikslo, jos santykių su mylimu kunigaikščiu, dukra Sofija, Jogaila, Skirgaila, Julijona ir kitais personažais išryškėja pagrindinės vertybės – meilė, ištikimybė, moteriška išmintis, tvirtas charakteris.
Mantel H. Vilko dvaras. – Vilnius: Metodika, 2013. – 511 p. 821.111/Ma-391 Karalius nori nutraukti santuoką su Kotryna ir vesti jauną, charizmatišką dvariškę Aną Bolin. Padėti karaliui ryžtasi Tomas Kromvelis – žavus idealistas ir prisitaikėlis, gebantis manipuliuoti žmonėmis ir ryžtingai siekiantis savų tikslų. Jis pasiūlo karaliui paneigti popiežiaus viršenybę ir pasiskelbti Anglijos bažnyčios galva. Taip karalius gauna galimybę vesti Aną, o Kromvelis gudriai skinasi kelią į valdžią per dvarą, kuriame žmogus žmogui vilkas. 11
Maugham W. S. Anuomet ir dabar. – Vilnius: Margi raštai, 2009. – 248 p. 820/Ma-681 Romano herojus – iškili Renesanso epochos asmenybė, Italijos politinis veikėjas, rašytojas, filosofas Nikolo Makiavelis. Prieš skaitytojo akis jis iškyla kaip įžvalgus ir sumanus diplomatas, ištikimai ginantis Florencijos respublikos interesus, sąžiningas ir nepalenkiamas žmogus.
Radzevičiūtė U. Kraujas mėlynas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 356 p. 821.172/Ra-83 Romane Europos viduramžiai jau gęsta, o su jais nyksta ir religiniai ordinai. Tik tuo metu aštuoniolikmetis Vestfalijos riteris Bernhardas von der Borchas atvyksta į Livoniją ir labai greitai tampa Livonijos Marienburgo pilies komendantu. Bet jo tikslai ir ambicijos – daug didesni, jis nusprendžia nuversti Magistrą. Tik tam reikia įtikinamos priežasties. O priežastis yra, nes Magistras von Hersė labai neryžtingas, nekovoja su Ryga.
Sajauskas J. Voverė ant vilkų tako. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 246 p. 888.2/Sa-79 Svarbiausias romano personažas – karalius Mindaugas. Vaizduojami trys Mindaugo gyvenimo tarpsniai, tebedengiami istorijos šešėlių: jaunas kunigaikštis, trokštantis savo pilies bei savarankiškas valdovas. Intriguojančiais įvykiais, ryškiais personažais, tikroviškomis aplinkos detalėmis atkuriamas praeities epochos vaizdas.
Scott W. Kventinas Dervardas. – Vilnius: Žaltvykslė, 2007. – 495 p. 820/Sc-82 Vaizduojami XV a. Prancūzijos istoriniai įvykiai ir aplinkybės, lėmę šalies ir atskirų asmenybių likimą. Prancūzijos karalius Liudvikas ėmėsi gydyti valstybės žaizdas sumaniai ir negailestingai, stengėsi prislopinti kariuomenės būrių plėšikavimą, nebaudžiamą didikų siautėjimą, stiprindamas savo valdžią.
Šerelytė R. Raganos širdis: paslaptingoji Barboros Radvilaitės ir jos patikėtinės Magdalenos istorija. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 220 p. 821.172/Še-72 Šioje paslaptingoje istorijoje susipina ištikimybė ir išdavystė, klasta ir meilė, garbė ir nuopuolis, nuodai ir špagos. O pagrindinė knygos herojė – Barbora Radvilaitė, viena mįslingiausių mūsų istorijos asmenybių, apipinta pasakojimais ir gandais.
12
Viliūnė G. Magdalė, smuklės merga: romanas apie XVI a. Vilnių. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 267 p. 821.172/Vi-153 Romano siužetas kupinas intrigų ir netikėtų vingių. Viduramžių Vilniaus gyventojai pagalbon pasitelkia maldas ir burtus, nuojautas ir stebuklingus vaistus. Čia rasite pasakojimų apie miestiečių buitį, kasdienybę ir šventes, amatus ir papročius. Vilniaus istorija prabils eilinių XVI amžiaus miestiečių lūpomis.
Zeitler V. Karalienė Bona. – Vilnius: Algimantas, 2012. – 270 p. 821.172/Ze-36 Romanas nukelia į tolimą XVI amžiaus Italiją, Lenkiją ir Lietuvą. Romane svarbiausia ne įvykių chronologija, o Nežinomosios – moters, atkeliavusios iš tolimo saulėto krašto, gyvenimas ir tragiškas likimas. Ji yra pagrindinė romano veikėja ir įvykių liudininkė. Du Nežinomosios gyvenimai – romantiška ir idealizuota jaunystė Italijoje ir skaudūs, kupini nusivylimų ir prarastų iliuzijų metai svetimame krašte – intriguojanti šio romano gija. Zeitler V. Maištininkas. – Vilnius: Algimantas, 2014. – 213 p. 821.172/Ze-36 Knyga nukelia į XVI amžių, trumpoką Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro valdymo laikotarpį. Jo favoritas kunigaikštis Mykolas Glinskis – pagrindinis romano veikėjas. Po Didžiojo kunigaikščio Aleksandro mirties jis, daugelio istorikų nuomone, iš asmeninių paskatų ir įžeistų ambicijų sukėlė maištą prieš Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Senąjį.
13
Naujieji amžiai Barauskienė E. Tolminkiemio sodininkas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 373 p. 821.172/Ba-413 Knyga skirta Kristijono Donelaičio (1714–2014) gimimo metinėms. Autorė vaizduoja, kaip šią neeilinę asmenybę formavo krašto istorija ir aplinka, gimtosios kalbos būklė, Karaliaučiaus universitetas, įkvėpė M. Mažvydo „Katekizmas“. Knyga konkretizuoja, priartina Donelaičio asmenybę prie šių dienų skaitytojų. Endō S. Tyla. – Kaunas: Obuolys, 2016. – 315 p. 821/En-27 XVII a. Japonija. Negausios krikščionių bendruomenės persekiojimas pasiekė apogėjų. Į šią prieštaravimų draskomą šalį slapta atvyksta du portugalų kunigai. Jų užduotis – vėl suburti draugėn pasklidusius tikinčiuosius, o svarbiausia – sužinoti tiesą apie vieną dingusį misionierių, kuris, pasak gandų, išsižadėjo tikėjimo. Pagrindiniam šio romano veikėjui Sebastianui Rodrigesui teks atsakyti į kertinį klausimą: kaip gyventi, kai Dievas tyli? Fellowe J. Belgravija. – Vilnius: Baltos lankos, 2017. – 430 p. 821/Fe-212 Skandalų ir paslapčių kupina istorija, nutikusi XIX a. vidurio Londone. Didžiosios Britanijos aristokratijos didingieji ir galingieji susirenka į Ričmondo hercogienės puotą Briuselyje – vieną tragiškiausių puotų istorijoje, kurioje daugelis jaunuolių sušoka savo paskutinį valsą prieš krisdami Vaterlo mūšyje.
Flick R. Emma, pastoriaus duktė. – Vilnius: Alma littera, 2014. – 277 p. 821.172/Fl-162 XVII a. Austrijoje, viename iš Alpių slėnių netoli Zalcburgo, gyvenantis malūnininkas Vilhelmas Langė su žmona susilaukia dviejų sūnų. Vyresnysis Vilhelmas, baigęs mokslus, tampa protestantų pastoriumi – įgyvendina tėvo svajonę. Vėliau Langėms gimsta dukra Emma. Vilhelmas Langė, išduotas žmonos, su dukra ir anūku leidžiasi į sunkią kelionę – į Prūsų Lietuvą, lietuvninkų žemes, varganą kraštą, nuniokotą maro ir kitų nelaimių.
Flick R. Išlikę karo verpetuose. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 212 p. 821.172/Fl-162 Romano „Emma, pastoriaus duktė“ tęsinys. Knygoje aprašoma į Prūsų Lietuvą atvykusių zalcburgiečių, susigiminiavusių su lietuvninkais Gariniais, likimas.
14
Gordon N. Šamanas. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 604 p. 821/Go-329 Knygoje aprašoma Roberto Džefersono gyvenimo istorija. Gyvenimas jo nelepina: vaikinas turi nuolat kovoti su išankstinėmis fiziniam neįgalumui nepakančios visuomenės nuomonėmis ir nusistatymais. Šamanui sunkiai ieškant savo vietos pasaulyje, Koulų giminė kartu su Amerika įtraukiama į nuožmų konfliktą tarp šalies Šiaurės ir Pietų: įsiliepsnoja JAV pilietinis karas. Grīns A. Tobagas. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2010. – 285 p. 888.3/Gr-411 Istoriniame romane pasakojama apie Kuržemės hercogo Jokūbo pastangas XVII a. įsigyti kolonijų. Jo laivai iš Ventspilio plaukia į Gambiją (Afrikoje) ir Tobago salą, o žmonės kelionėse ir ten įsikūrę patiria begalę pavojų ir nuotykių. Knyga žadina romantiškas svajones apie tolimas jūrų keliones, burlaivius, lobius, kovas su piratais, indėnais ir net žmogėdromis.
Martinkus V. Žemaičio garlėkys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 428 p. 888.2/Ma-516 Tai romanas apie neeilinę asmenybę, Lietuvos aviacijos pradininką Aleksandrą Griškevičių (1809–1863). Knygos herojus konstravo aitvarus, o vėliau – skraidantį aparatą, kurį pats ir išbandė. Savo pažiūromis užrūstinęs dvasininkiją, laisvamanis išradėjas patenka į negailestingus biurokratinio aparato gniaužtus, jį įsuka ir gniuždo nesibaigianti teismų karuselė. Mārtuža E. Petro priesaika. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 477 p. 821/Ma-528 1724-ieji. Caras Petras Pirmasis apstulbęs pasilenkia virš laiškų stalo ir suraizgo parašą po priesaika. Jis supranta, kad Jekaterina verta tapti imperatore – tik tokia moteris galėjo jį priversti pasirašyti provokacinį dokumentą. Tačiau ateities kartoms apie jį lemta žinoti tik iš nuogirdų. Ką gi jame įrašė vokiečių pastorius Gliukas, išvertęs į latvių kalbą Bibliją, ilgai lieka paslaptis. Iki mūsų dienų. McCarten A. Tamsiausia valanda. – Vilnius: BALTO leidybos namai, 2018. – 334 p. 821/Mc-748 Pirmosios dvidešimt penkios Winstono Churchillio dienos ministro pirmininko poste, persunktos įtampos ir nerimo. Įtaigiai parodomas spaudimas, kurį patyrė žmogus, tamsiausią valandą stojęs prie valstybės vairo ir prisiėmęs milžinišką atsakomybę vesti tautą per karą į pergalę.
15
Nurowska M. Panelės ir našlės. – Vilnius: Mintis, 2011. – 314 p. 821.162.1/Nu-32 Trilogija „Panelės ir našlės“ – tai epinis pasakojimas nuo 1863–1864 m. sukilimo iki šių dienų. Kelių vienos šeimos moterų kartų likimai glaudžiai susipina su Lenkijos istorija. Motinos, žmonos ir dukterys išgyvena sunkius laikus kaip ir visa šalis. Jos susiduria su artimųjų mirtimi ir skaudžiais likimo smūgiais, išgyvena Paryžiaus Komunos, Hitlerio okupacijos, stalinistinio laikotarpio ir karo metus. Rylski E. Sąlyga. – Vilnius: Mintis, 2008. – 340 p. 884/Ry-69 Tai veržlus ir įspūdingas pasakojimas apie išbandymus, susiejusius Napoleono Didžiosios armijos karininkus: kavalerijos legendą, aristokratą kapitoną Rangultą, kilusį iš Lietuvos, ir neturtingo popo iš nuošalaus kaimo sūnų, kariuomenės vyriausiosios būstinės kurjerį leitenantą Hošovskį.
Rūmnieks V. Sveikas, linksmasis Rodžeri! – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2014. – 451 p. 821/Ru-87 Veiksmas vyksta XVIII amžiaus pradžioje Kuržemėje. Sparčiai besiplėtojančiame siužete mirga daugybė žinomų istorinių personažų, jų vieši ir slapti siekiai, susitikimai, meilės scenos. Didvyriškumas susipina su savanaudiškumu ir išdavystėmis. Dauguma veikėjų – vokiečių, lenkų, rusų aristokratijos atstovai, vienas iš pagrindinių veikėjų – kuršis latvis Jekabas.
Šikšnelis J. Įvykių horizontas. – Kaunas: Jotema, 2007. – 262 p. 888.2/Ši-22 Pasakojimo pagrindas – realus įvykis – pasikėsinimas į Rusijos carą XIX a. pradžioje Vilniuje. Kita pasakojimo plotmė – šiuolaikinio archyvaro gyvenimo ir veiklos istorija. Autorius išmoningai jungia dvi laiko plotmes ir pasakoja intriguojančią detektyvinio pobūdžio istoriją. Treinys R. Dziedas. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 342 p. 821.172/Tr-79 Dzūkijos kaime, Merkio upės padalytame į Lietuvą ir Lenkiją, skleidžiasi žmonių likimai: žydai ir lietuviai, jų tarpusavio santykiai, kaimo kasdienybė ir ją sugriovęs karas, baisūs pokario metai, kaimynai, tapę partizanais ir išdavikais, žudynės ir tremtys. Su dzūkiškąja linija susipina istorija apie škotus Lietuvoje, atskleidžianti Lietuvos istorijos puslapį, apie kurį tiek mažai žinome.
16
Užurka J. Liepsnojanti žemė: viltimi plakančios širdys. – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2017. – 404 p. 821.172/Už-43 Šioje knygoje – trijų kartų gyvenimai. Pergyvensime Abiejų Tautų Respublikos griūtį, žiaurias carinės Rusijos invazijas, Napoleono žygius, Pirmąjį pasaulinį karą, bolševikų revoliucijų audras. Ir pagaliau Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, savanorių kovas už Laisvę... Whitehead C. Požeminis geležinkelis. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 324 p. 821/Vh-05 Žiaurus ir sukrečiantis pasakojimas, atspindintis to meto vergų kasdienybę, tačiau kartu ir įkvepianti istorija drąsai, optimizmui ir gyvenimo džiaugsmui. Tai vienintelė knyga, apdovanota Nacionaline knygos ir Pulitzerio premijomis. Tai knyga, kuriai lemta tapti klasika. Viliūnė G. Imperatoriaus meilužė. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 308 p. 821.172/Vi-153 Romanas leidžia iš arti pažvelgti į XIX a. didikų, aristokratų, valdovų gyvenimą, supažindina su Vilniaus, Varšuvos, Paryžiaus dvarų kultūra ir tų laikų kasdienybe. O svarbiausia čia – laikui ir atstumui nepavaldi meilės ir aistros istorija.
Zeitler V. Laisvės sūnus Tadas Kosciuška: kovotojas už JAV, Lenkijos ir Lietuvos laisvę. – Vilnius: Algimantas, 2016. – 165 p. 821.172/Ze-36 Ši knyga grąžins skaitytoją į sudėtingą Lietuvai laikotarpį – XVIII a. pabaigą – XIX a. pradžią, kai Rusija su agresyviomis kaimynėmis – Prūsija ir Austrija – okupavo ir pasidalijo Abiejų Tautų Respublikos teritoriją. Patriotai mėgino tai sustabdyti, 1794 m. surengė sukilimą prieš carinę Rusiją. Sukilimui vadovavo Tadas Kosciuška. Zeitler V. Tūžli pinigų galia: istorinis romanas. – Vilnius: Algimantas, 2018. – 214 p. 821.172/Ze-36 Knyga apie tolimąją ir paslaptingąją Šveicariją. Dar XVI amžiuje Šveicarija padėjo tvirtus, pasitikėjimu žmonėmis grįstus pamatus, kurie suformavo dabartinę šalį. Knyga skirta tiems, kurie domisi Europos istorija ir politinėmis valdovų intrigomis.
17
Zeitler V. Užmirštos nuodėmės. – Vilnius: Algimantas, 2013. – 214 p. 821.172/Ze-36 Knyga nukelia į XVII a. – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – Abiejų Tautų Respublikos klestėjimo laikotarpį. Pagrindinė romano gija – Žolkievskių šeimos likimas, kurios laimę ir ateitį sugriovė karai. Skaudi romano veikėjos Žolkievskio žmonos Reginos patirtis, artimųjų ir draugų netektis, prarastas tikslas ir pirma laiko užgesęs gyvenimo džiaugsmas atskleidžia ne tik asmeninį, bet ir visos epochos tragizmą. Žagrakalytė A. Eigulio duktė: byla F 117. – Vilnius: Tyto alba, 2013. – 572 p. 821.172/Ža-16 Tai spalvinga giminės saga, kelių kartų istorija, paremta tikrais faktais ir įvykiais. Išlavintu žodžiu kuriamas be galo įtaigus pasaulis. Tikrovės įspūdį dar sustiprina išmoningai dėliojama dokumentinė medžiaga (laiškai, dienoraščiai). Knygos centre – Juozas Žagrakalys, nepriklausomos Lietuvos teisininkas ir kultūrininkas, dramatiško likimo žmogus.
18
Naujausieji laikai Abdoh S. Teheranas temstant. – Vilnius: Versus aureus, 2014. – 237 p. 821/Ab-25 Nepaprasti įvykiai Irane, išdavystės, korupcija, represijos, nuolatiniai persekiojimai, motinos paieškos ir baimė dėl geriausio draugo, įsivėlusio į karinę grupuotę, sudaro siužeto pagrindą. Retrospekcijų būdu skaitytojas nukeliamas į Antrojo pasaulinio karo laikotarpį, į neramumų draskomą Iraną. Adichie Ch. N. Pusė geltonos saulės. – Vilnius: Metodika, 2012. – 430 p. 821/Ad-31 1960 m. pilietinio karo draskomoje Nigerijoje susikryžiuoja trys gyvenimai. Ugvus, berniukas iš skurdaus kaimelio, dirba patarnautoju universiteto dėstytojo namuose. Olana, jauna moteris, atsisako privilegijuoto gyvenimo Lagose. Ričardą pakeri paslaptinga Olanos dvynė sesuo. Šokiruojantis karo siaubas išbando jų ištikimybę, atplėšia vieną nuo kito ir vėl suveda. Aksionovas V. Krymo sala. – Vilnius: 2014. – 414 p. 821/Ak-49 Istorija, kupina netikėtų įvykių, satyros ir groteskiškų situacijų. Skaitytojus žavi nepaprastai tiksliai atskleisti svarbūs Rusijos istorijos epizodai ir Krymo realijos su visomis laukinio kapitalizmo gerovės apraiškomis.
Binet L. HHhH. – Vilnius: Sofoklis, 2013. – 384 p. 821/Bi-262 Remiantis tikra Antrojo pasaulinio karo istorija, pasakojama apie Prahoje įvykdytą operaciją: iš Londono atsiųsti čekų ir slovakų parašiutininkai pasikėsino į Reinhardą Heidrichą, pavojingiausią Trečiojo reicho žmogų, gestapo ir nacių slaptųjų tarnybų vadovą, vieną iš Holokausto organizatorių.
Dobozy T. Apgultis 13. – Vilnius: Versus aureus, 2014. – 328 p. 821/Do-24 1944-ųjų pabaigoje Sovietų kariuomenė nacių kontroliuojamą Budapeštą apgulė trejetui mėnesių, įkalindama dešimtis tūkstančių vokiečių ir vengrų karių tikrame pragare. Apsakymų tema ir objektas – protu neaprėpiamų šios apgulties žiaurumų trauma. 19
Graninas D. Mano leitenantas. – Vilnius: Briedis, 2018. – 307 p. 821/Gr-89 Tai vieno žymiausių rusų rašytojo, scenaristo, Antrojo pasaulinio karo dalyvio atidus žvilgsnis į siaubingą Leningrado blokadą ir pokario sovietinio gyvenimo realybę. Pagrindinio veikėjo paveikslas padeda išryškinti nepavydėtiną paprasto sovietų kario likimą – beteisiškumą, visišką priklausomumą nuo viršininkų įgeidžių totalitarizmo viršūnę pasiekusioje stalinizmo epochoje. Jünger E. Plieno audrose. – Vilnius: Kitos knygos, 2016. – 284 p. 821/Ju-89 Savanoriu kariauti išėjęs 19-metis gimnazistas ketverius metus praleido Vakarų fronto apkasuose, buvo daug kartų sužeistas, už nuopelnus apdovanotas aukščiausiu Prūsijos ordinu Pour le Mérite. Kautynių romantiką dievinęs jaunuolis tapo ne tik patyrusiu kariu, bet ir mąstytoju, gebančiu įžvelgti šiuolaikinio karo esmę. Martinkus V. Tavo bažnyčios rūsys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 509 p. 821.172/Ma-516 Tai istorija apie Kolchidės karalienei Pitodoridei jos vyro dovanotą žiedą. Sekama jo pėdsakais Reformacijos laikų Lietuvoje. Vaistininko padėjėjo, alchemiko iš Kėdainių, užmojis pagaminti žiedo brangakmenio kopiją, vieniems jo amžininkams – būdas siekti politinių LDK tikslų, kitiems – padidinti mistines paprasto akmens galias.
Oksanen S. Kai dingo balandžiai. – Vilnius: Versus aureus, 2013. – 333 p. 821/Ok-34 Romane vaizduojami neramumų ir tariamos taikos dešimtmečiai: Estijos Respublikos pirmojo laikotarpio pabaiga, Antrasis pasaulinis karas bei stagnacijos pradžia Sovietų Sąjungoje. Tai pasakojimas apie žmogaus santykius su valdžia, apie gebėjimą ir nenorą prisitaikyti.
Paulauskas K. Sibiro vagonų romanas. – Vilnius: Alka, 2009. – 222 p. 888.2/Pa-391 Pasakojimo centre – Aleksas Samėnas, jo ir Gražinos tragiška meilė, gyvulinių vagonų dundėjimas į Sibirą su nekaltais žmonėmis, jų svajonėmis ir ašaromis. Knyga skaudi, primenanti žmogaus išpažintį, kai nesitikima gauti nuodėmių išrišimo, nes „iš TEN, – kaip rašo autorius, – iš kolaboravimo su okupantais marmalynės, dar nė vienas prasikaltėlis niekada švarus neišlipo!“ 20
Flick R. Šiaurės Sachara. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 389 p. 821.172/Fl-162 Kūrinys apie XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto šviesuomenės gyvenimą. Pagrindinis veikėjas Martynas Lukeitas, lietuvaitės Urtės ir prancūzų belaisvio karininko Mišelio Benua sūnus, – talentingas dailininkas impresionistas. Rašytojas pasakoja apie garsųjį Nidos „tapytojų rojų“, klestėjusį iki pat 1945 metų sovietų okupacijos. Knabikaitė V. Taurė, gyvatė, svastika. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 250 p. 821.172/Kn-03 Romane rašytoja grįžo prie neišsemiamos nacių diktatoriaus temos, svarbiausiais romano veikėjais pasirinko asmeninius Adolfo Hitlerio gydytojus: Teodorą Morelį, Liudvigą Štumpfegerį ir Karlą Brantą. Kur prasideda ir baigiasi gydytojo etika, vykstant kruvinam karui, nusinešusiam milijonus gyvybių, skaudžiai ir tragiškai palietusiam daugelio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, likimus?
Loiko S. Oro uostas: knyga apie karą, kurio neturėjo būti, ir apie didvyrius, kurie norėjo gyventi, bet turėjo mirti. – Vilnius: Briedis, 2016. – 323 p. 821/Lo-67 Tikrais faktais grindžiamas romanas apie Ukrainos karių kovas su prorusiškais separatistais bei Rusijos karinėmis pajėgomis per 242 dienų trukusią Donecko oro uosto apgultį. S. Loiko buvo vienintelis užsienio žurnalistas ir fotografas, kuriam tada pavyko patekti į sugriautą oro uostą ir keletą dienų gyventi drauge su narsiais jo gynėjais. Mackevičius J. Nereikia garsiai kalbėti. – Vilnius: Briedis, 2015. – 535 p. 821/Ma-75 Knygoje aprašomas Vilnijos žmonių gyvenimas vokiečių okupacijos metais, atskleidžiami nežinomi Vilnijos istorijos faktai Antrojo pasaulinio karo metu, kai į komplikuotų santykių raizgalynę susipynė vieni su kitais kovojantys vokiečiai, lietuviai, lenkai ir sovietų partizanai. Parodoma nevienareikšmė Armijos Krajovos veikla, bendradarbiavimas su okupacine vokiečių valdžia.
Mažylis L. 99 metai po įvykio: veiksmo dokumentika. – Kaunas: Šviesa, 2018. – 318 p. 821.172/Ma-736 Knygoje istoriniai faktai – Vasario 16-osios akto suradimas Berlyne – aiškinamas fantastinėmis prielaidomis. Kai kada pasitelkiama mistika. Pagrindinis veiksmas knygoje vyksta 99 metai po įvykio, taip pat ir kitose epochose. Todėl knygoje nuolat pasikartoja nesuvaldomo laiko, nesibaigiančių kelionių, ieškojimų ir išsipildymo motyvai. 21
Milinis M. Partizanas. – Vilnius: Briedis, 2015. – 419 p. 821.172/Mi-201 Romane aprašomi bolševikinės okupacijos metai. Pagrindinis romano veikėjas – nuo Tilžės kilęs Vermachto šaulys Dovas Gelžaitis. Karo pabaiga jį ir jo bendražygius užklumpa Kuršo katile. Tačiau kelerius metus šeimos nematęs karys nesirengia kapituliuoti ir ryžtasi bet kuria kaina rasti sūnų ir žmoną. Kitas romano herojus – ūkininko sūnus Liudas Apuokas – nuo girtų okupantų pabėga į mišką.
Noreika J. Penki broliai. – Vilnius: Versmė, 2013. – 326 p. 821.172/No-65 Romane puikiai dera panoraminiai ir vadinamieji kameriniai dalykai, tarpukario Lietuvos kaimo ir didžiųjų miestų vaizdai. Be virkavimų skleidžiasi nebanalus patriotizmas ir žmogaus psichologijos, būties prasmės, tikrojo tikėjimo ir žmogiškų jausmų išmanymas.
Ratner V. Banjano šešėly. – Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2014. – 454 p. 821/Ra-246 Romano herojė Raamė Vaddey Ratner, Kambodžos karališkosios šeimos narė, patyrė Raudonųjų khmerų terorą, per kurį žuvo daugiau kaip du milijonai žmonių. Lemtingaisiais 1975-aisiais autorei tebuvo penkeri. Po ketverių metų, išgyvenusi prievartą, badą ir artimųjų žūtį, ji pabėgo iš gimtosios šalies. Vėliau išgarsėjo visame pasauly kaip rašytoja, pateikusi skaitytojams šį sukrečiantį liudijimą. Sasnauskas P. Savanoriai: Lietuvos nepriklausomybės kovos. – Kaunas: Obuolys, 2018. – 607 p. 821.172/Sa-227 1918 m. šalį pradėjus pulti priešams, gyventojai buvo pakviesti ginklu priešintis pavergėjams. Begalinis laisvės siekis, atsakomybė už valstybės likimą jiems padėjo išsaugoti šalies valstybingumą ir atremti kelis kartus stipresnes bei gausesnes priešo pajėgas: bolševikinę Rusiją, bermontininkus ir lenkus.
Sepetys R. Druska jūrai. – Vilnius: Alma littera, 2017. – 316 p. 821/Se-93 1945 metai. Puolant sovietų kariuomenei vokiečių karinės pajėgos traukiasi į Vokietiją. O kartu su jais nuo smurto bėga gyventojai iš Rytprūsių ir Baltijos šalių. Šioje tragiškoje kelionėje susipina keturių jaunų žmonių istorijos. Pabėgėlių sraute likimas suveda lietuvę Joaną, lenkę Emiliją, Florianą iš Rytų Prūsijos ir vokietį jūreivį Alfredą. Karas jų širdyse paliko gilius randus. 22
Steve Sem Sandberg. Melo imperatorius. – Kaunas: Obuolys, 2015. – 556 p. 821/Se-64 1940 m. vasarį naciai Lodzėje įkūrė antrą didžiausią žydų getą. Romane pasakojama epinė geto, kurį ketverius su puse metų diktatoriškai valdė Rumkovskis, istorija. Kūrinys įvertintas Augusto premija, garbingiausiu Švedijos literatūros apdovanojimu, leidžiamas ir komentuojamas visame pasaulyje.
Šaltenis S. Žydų karalaitės dienoraštis. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 150 p. 821.172/Ša-63 Knyga apie žydų mergaitės Esteros Levinsonaitės gyvenimą Lietuvoje karo ir pokario metais jaunų įsimylėjėlių šeimoje. Tai mergaitės iš sušaudytųjų duobės, fizinio prisikėlimo ir dar sunkesnio dvasinio atgimimo istorija. Jos slaptų meilės jausmų, košmarų, baimių, džiaugsmų istorija.
Šlepikas A. Mano vardas – Marytė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 184 p. 821.172/Šl-19 Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – „vilko vaikų“ situaciją. Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Uzdila A. Užutėky verda vanduo. – D. 1: Šalnos nekanda. – Klaipėda: Eglės leidykla, 2016. – 421 p. 821.172/Uz-05 Trijų dalių romane „Užutėky verda vanduo“ kalbama apie senosios Jotvos veldonių – punskiečių ir seiniškių – likimą. Bandoma atskleisti žmonių pastangas 1963–1999 metais, sudėtingomis politinėmis sąlygomis, išlaikyti padorų veidą ir neprarasti gyvenimo prasmės.
Werfel Fr. Keturiasdešimt Musa Dago dienų. – Vilnius: Versus aureus, 2014. – 770 p. 821/Ve-163 Romanas paremtas tikrais įvykiais, papasakotais gyvų liudininkų, visus baisumus ne tik mačiusių savo akimis, bet ir patyrusių savo kailiu. Tikriems istoriniams įvykiams aprašyti autorius pasitelkė patirtį Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose, kai pats turėjo kautis su priešu. 23