Tarptautinis ekslibrisų konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Nuostatai

viršelis

Tarptautinis ekslibrisų konkursas

„Ex libris. Atkurtai International Lietuvai – 100“. Ex Libris Nuostatai Competition „Ex Libris. Restored Lithuania 100“.

Regulations

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas konkursas 2018 m. Lietuva minės ypatingą datą – Valstybės atkūrimo šimtmetį. 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje buvo pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos valstybė. Nuo tada prasideda moderniosios Lietuvos Respublikos istorija. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, siekdama įprasminti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, organizuoja tarptautinį ekslibrisų konkursą „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“. Tai visuomenę vienijanti šimtmečio minėjimo iniciatyva, į kurią kviečiami įsitraukti Lietuvos ir užsienio menininkai. Pasaulio dailininkai ir mažosios grafikos kūrėjai kviečiami sukurti ekslibrisų, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimui, valstybės institucijoms, iškilioms asmenybėms, susijusioms su šia reikšminga data. Šiauliai nuo seno žinomi kaip vienas iš pagrindinių Lietuvos ekslibriso centrų. Čia surengtas ne vienas tarptautinis knygos ženklo konkursas, organizuojamos ekslibrisui skirtos konferencijos, seminarai, diskusijos. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka užsiima aktyvia ekslibriso puoselėjimo ir populiarinimo veikla. 2003 m. bibliotekoje buvo įkurtas Ekslibriso muziejus, kuris 2014 m. reorganizuotas į Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą. Fondas kaupia informaciją apie ekslibrisų istoriją ir raidą, organizuoja parodas ir įvairius edukacinius renginius, supažindina visuomenę su knygos nuosavybės ženklais ir jų kūrėjais, kaupia dailininkų dovanotas ekslibrisų kolekcijas.

Esame įsitikinę, kad ir šis konkursas svariai prisidės prie knygos ženklo meno puoselėjimo ir populiarinimo, suteiks naujų kūrybinių impulsų ir įkvėpimo, paskatins aktyvesnį Lietuvos ir užsienio mažosios grafikos kūrėjų bendradarbiavimą.

Viliamės, kad

The competition intended to the centenary of the Restoration of the State of Lithuania In 2018 Lithuania will commemorate the centenary of the Restoration of the State of Lithuania. On February 16, 1918, the Council of Lithuania signed a document proclaiming the restoration of an independent State of Lithuania.

This date marked a new stage of modern history of the Republic of Lithuania.

Povilas Višinskis Šiauliai County Public Library announces the international bookplate competition “EX LIBRIS. RESTORED LITHUANIA 100” on purpose to commemorate the centenary of the Reinstating of the Statehood of Lithuania. It is the society consolidation initiative of centenary commemoration. We invite artists from Lithuania and abroad to enter the competition. Painters and small graphic artists of the world are invited to make bookplates dedicated to the Republic of Lithuania, its outstanding personalities, state institutions. Šiauliai city is known as the main bookplate centre in Lithuania. Some international competitions of bookplates, conferences, seminars, discussions have been organized. Povilas Višinskis Šiauliai County Public Library nurtures and popularizes bookplate activities. In 2003 the Museum of Exlibris was founded, which was reorganised to the fund of Gerardas Bagdonavičius. The fund stores the information about the history and evolution of bookplates, organizes exhibitions and different educational events, familiarises the society with the book marks and their creators, stores collections of bookplates.

We hope that the competition will contribute to the nurturance and popularisation of the art of bookplates, will give new creative impulses and inspiration, will stimulate small graphic artists from Lithuania and abroad for cooperation, will contribute to the

organizuojamas konkursas prisidės ir prie teigiamo požiūrio į nacionalinę istoriją ir kultūrą formavimo, tautinių vertybių puoselėjimo, piliečių intelektinių ir kultūrinių poreikių tenkinimo, išplės jų kultūrinį ir istorinį akiratį. Konkursas pasitarnaus Lietuvos, kaip modernios ir kūrybingos valstybės, įvaizdžio kūrimui Europoje ir visame pasaulyje.

Tarptautinė komisija, įvertinusi gautus darbus, išrinks konkurso nugalėtojus, kurie bus apdovanoti premijomis ir prizais. Konkursui pasibaigus, bus organizuota kilnojamoji paroda „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“, kuri apkeliaus visą Lietuvą, bus pristatoma ir eksponuojama Lietuvos apskričių viešosiose bibliotekose ir kitose viešosiose erdvėse. Konkursas turės svarbią išliekamąją vertę – išleistas parodos darbų albumas-katalogas bus platinamas Lietuvoje ir užsienyje.

Sveikiname tarptautinio ekslibrisų konkurso „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“ dalyvius, kviečiame patirti kūrybos džiaugsmą ir laukiame Jūsų sukurtų ekslibrisų! Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius dr. Bronius Maskuliūnas

formation of positive attitude towards the national history and culture, the nurturance of national values, will expand the national and historical view of citizens, to modern and creative state image formation in Europe and the whole world.

The international Jury will evaluate the works, select the laureates of the main prizes. Portable exhibition “EX LIBRIS. RESTORED LITHUANIA 100” will be organized after the competition, which will travel all across Lithuania, will be presented in county libraries of Lithuania and other public spaces. The competition will have the significant persistent value – the album-catalogue of the works of the exhibition will be distributed in Lithuania and abroad.

We congratulate the participants of the international bookplate competition „EX LIBRIS. RESTORED LITHUANIA 100“, wishing you creative success, we are looking forward to your bookplates!

Director of Povilas Višinskis Siauliai County Public Library Dr. Bronius Maskuliūnas

Lietuvos valstybingumo kelias Lietuva – šalis prie Baltijos jūros, skaičiuojanti daugiau kaip tūkstantį metų nuo tada, kai pirmą kartą buvo paminėta (1009 m.) Kvedlinburgo analuose.

2018-aisiais Lietuva minės visiems piliečiams ypatingą sukaktį – valstybės atkūrimo 100-metį. Istorine Lietuvos kaip savarankiškos valstybės data laikoma 1918 m. vasario 16-oji, kai buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.

Iš tikrųjų Lietuvos valstybingumo pamatai pakloti gerokai anksčiau – XIII a. viduryje, valdant Lietuvos kunigaikščiui Mindaugui, pirmajam ir vieninteliam Lietuvos karaliui (1253 m.). Liepos 6-oji, Mindaugo karūnavimo diena, iki šiol yra minima ir kaip Lietuvos valstybės diena.

Karaliaus Mindaugo laikais Lietuva tapo Didžiąja kunigaikštyste (LDK). XIV– XV a., valdant garsiems kunigaikščiams Gediminui, Algirdui, Kęstučiui, Vytautui, LDK buvo viena didžiausių ir galingiausių Europos valstybių.

Lietuvos valstybingumui grėsmę nuolat kėlė kaimyninės šalys. 200 metų truko karai su Vokiečių ordinu, kurį sutriuškinti pavyko tik 1410 m. istoriniame Žalgirio mūšyje. Daug jėgų pareikalavo karas su Maskva, su totoriais. 1569 m. siekiant sustiprinti Lietuvos gynybines pozicijas buvo pasirašyta Liublino unija ir įkurta jungtinė Lietuvos ir Lenkijos valstybė – Abiejų Tautų Respublika (ATR). XVIII a., įvykus trims ATR padalijimams, Lietuva atiteko Rusijos imperijai ir buvo ištrinta iš Europos žemėlapio. Prasidėjo agresyvi lietuvių tautos rusinimo politika, kuri tęsėsi iki XX a. pradžios.

Lietuviai nesitaikstė su caro vykdoma politika. 1831 m. ir 1863 m. organizavo sukilimus, kurie buvo žiauriai numalšinti, o lietuvybės naikinimas tapo dar nuožmesnis. Nepaisant to, XIX a. antroje pusėje prasidėjo lietuvių tautinis sąjūdis, kuris peraugo į visuotinį judėjimą, paskatinusį slaptų lietuviškų mokyklų kūrimą, lietuviškos spaudos leidybą, knygnešystę – 40 metų trukusį Lietuvos

The Path of Lithuanian Statehood Lithuania is the country at the Baltic Sea, which counts more than a thousand years since it was first mentioned in the Annals of Quedlinburg in 1009. In 2018 Lithuania will commemorate a special anniversary for all citizens – 100th anniversary of the restoration of the state. February 16, 1918 is the historical date of Lithuania as an independent state, when the Act of Independence of Lithuania was signed.

In fact, the foundations of the Lithuanian statehood were laid much earlier – in the middle of the 13th century, during the rule of Grand Duke Mindaugas, the first and only King of Lithuania (1253). 6th of July, the day of coronation of Mindaugas, is celebrated as the Day of Statehood. During the times of King Mindaugas Lithuania became the Grand Duchy of Lithuania.

In the 14th and 15th centuries, during the rule of famous Dukes Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Vytautas, the Grand Duchy of Lithuania was one of the largest and most powerful European states.

Lithuania’s statehood was constantly threatened by neighbouring countries.

Wars with the Teutonic order lasted for 200 years up to the victory in the historic Battle of Grunwald in 1410. War with Moscow, with the Tatars demanded a lot of strength.

In 1569 the Union of Lublin was formed in order to strengthen the defence positions of Lithuania, and a common Lithuanian and Polish State – the Republic of Both Nations was established. In the 18th century, after three partitions of the Polish–Lithuanian Commonwealth, Lithuania became a part of the Russian Empire and was erased from the map of Europe. Aggressive policy of the Russification of the Lithuanian nation started, and lasted until the beginning of the 20th century.

The Lithuanians did not tolerate the policy pursued by the Tsar. In 1831 and 1863 uprisings were organized. They were violently suppressed, and the destruction of the Lithuanian identity has become even fiercer. Nevertheless, in the second

istorijos fenomeną, 2004 m. UNESCO įvertintą kaip unikalų ir pasaulyje neturintį atitikmenų. Lietuvių tautinis judėjimas ėmė brandinti politinius tautos savarankiškumo siekius, kurie visuomenei ir kitoms tautoms buvo deklaruoti Didžiajame Vilniaus Seime (1905 m. gruodžio 4–5 d.).

1918 m. vasario 16 d. Vilniuje dvidešimt Lietuvos Tarybos narių, vadovaujamų Jono Basanavičiaus, pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Vasario 16-osios aktas visam laikui tapo laisvos, nepriklausomos, demokratinės Lietuvos Respublikos žmonių vienybės pagrindu ir simboliu kitoms kartoms. Valstybės simboliką sudarė Lietuvos himnu tapusi „Tautiška giesmė“ (žodžiai ir muzika Vinco Kudirkos (1858–1899), Lietuvos Respublikos herbas – baltas (sidabrinis) Vytis raudoname lauke ir Lietuvos vėliava – geltonos, žalios ir raudonos spalvų derinys.

Lietuvos Respublikos herbas Vytis.

The coat of arms of the Republic of Lithuania Vytis.

1921 m. Lietuva tapo visateise Tautų Sąjungos nare, ją pripažino de jure dauguma Europos valstybių. 1922 m. patvirtinta pirmoji Lietuvos Respublikos Konstitucija, išrinktas 1-asis Lietuvos Respublikos Seimas, įvestas piniginis vienetas – litas. Pirmasis Lietuvos Respublikos nepriklausomybės laikotarpis

half of the 19th century the Lithuanian national revival started. It has grown into a nationwide movement, which led to the creation of secret Lithuanian schools, publishing of Lithuanian press, and book smuggling – the phenomenon of Lithuanian history that lasted for 40 years.

In 2004, the UNESCO acknowledged the book smuggling as a unique and unprecedented phenomenon in the world.

Lithuanian national movement nurtured the political aspirations of independence of the nation. They were declared to the public and other nations in the Great Seimas of Vilnius (4-5 December 1905).

Twenty members of the Council of Lithuania, chaired by Jonas Basanavičius, signed the Act of Independence of Lithuania in Vilnius on February 16, 1918.

The Act of February 16 has forever become the foundation of free, independent and democratic unity of the people of the Republic of Lithuania and the symbol for other generations. Symbolism of the State consisted of “Tautiška giesmė” (the National Hymn) that has become the Lithuanian national anthem (lyrics and music by Vincas Kudirka (1858–1899)), the coat of arms of the Republic of Lithuania is a white (argent) Vytis (armour-clad knight holding a sword and shield) on a red field, and the flag of Lithuania – the combination of yellow, green and red colours.

In 1921, Lithuania became a full member of the League of Nations, it was recognized de jure by most European countries. In 1922, the first Constitution of the Republic of Lithuania was approved, the first Parliament of the Republic of Lithuania (Seimas) was elected, the monetary unit Litas was introduced. The first period of independence of the Republic of Lithuania lasted until the beginning of the World War II. On 23 August 1939, when Germany and the USSR concluded the Molotov– Ribbentrop Pact, Lithuania at first fell to the sphere of the German and then of the USSR influence. Using pressure, the USSR reached that on 10 October 1939 the Mutual Assistance Treaty was signed.

Lithuania has lost the status of the neutral

tęsėsi iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.

1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijai ir SSRS pasirašius Ribentropo-Molotovo paktą, Lietuva iš pradžių pateko Vokietijos, paskui SSRS įtakon.

Panaudojusi spaudimą, SSRS pasiekė, kad 1939 m. spalio 10 d. būtų pasirašyta savitarpio pagalbos sutartis, kuri Lietuvai lėmė neutralios valstybės statuso ir savarankiškos užsienio politikos praradimą. 1940 m. birželio 15 d.

Raudonoji armija peržengė Lietuvos sieną – Lietuva buvo okupuota. Prasidėjo masinės represijos, gyventojų kalinimas, trėmimas ir žudynės.

Sovietų valdžios vykdomos represijos nepalaužė lietuvių tautos ryžto priešintis okupacinei politikai ir siekti išsilaisvinimo.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos patriotų stojo į kovą su okupantais. 1949 m. vasario mėn. vykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), kuris 1949 m. vasario 16 d. priimtoje politinėje deklaracijoje paskelbė, kad aukščiausioji teisėta valdžia Lietuvoje yra partizanų vadovybė. Dešimt metų vykęs pasipriešinimas, dar vadinamas partizaniniu karu, yra išskirtinis Lietuvos istorijoje savo masiškumu – aktyvių ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių buvo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Tyli pilietinė rezistencija Lietuvoje vyko visą sovietmetį. Sovietų Sąjungoje paskelbus pertvarką („perestrojką“), Lietuvoje pirmojoje iš visų sovietinių respublikų prasidėjo Atgimimas. 1988 m. įsteigtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (pirmininkas Vytautas Landsbergis) – visuomeninis judėjimas, siekęs atkurti Lietuvos valstybingumą. Į šį judėjimą įsitraukė viso pasaulio lietuviai. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelio politinėje akcijoje trijų Baltijos šalių gyventojai pasmerkė MolotovoRibentropo paktą. 1990 m. kovo 10 d. rinkimus į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą laimėjo Sąjūdis. 1990 m. kovo 11 d. pirmajame Aukščiausiosios

state, as well as the ability to run an independent foreign policy. On June 15, the Red Army crossed the border of Lithuania – occupation of Lithuania began. Massive repressions, imprisonment, deportations and killings started.

The repressions conducted by the Soviet authority did not stop the determination of the Lithuanian nation to resist the occupation and strive for liberation. After the Soviet Union occupied Lithuania, tens of thousands of Lithuanian patriots joined in the fight against the occupants.

In February 1949, the Movement for the Struggle for Lithuanian Freedom (MSLF) was established during the meeting of all Lithuanian partisan commanders. On 16 February 1949, the Movement adopted the political declaration proclaiming the partisans’ authority to be the supreme legal authority in Lithuania. Ten years of resistance, also known as the partisan war, are exclusive in the history of Lithuania by the mass character. There were not less than 50,000 active participants in armed resistance, and about 100 thousand Lithuanian people participated in the resistance movement as members of underground organizations and supporters.

“Silent” civil resistance continued during the entire Soviet period in Lithuania. When Mikhail Gorbachev declared restructuring (perestroika) in the Soviet Union, the Revival began in Lithuania, the first country of all the Soviet republics. In 1988, Sąjūdis, the Reform Movement of Lithuania was established (led by Vytautas Landsbergis). It was a public movement to restore the Lithuanian statehood. Lithuanians from all over the world participated in this movement.

On 23 August 1989, the citizens of the three Baltic countries condemned the Molotov-Ribbentrop pact in a political demonstration of the Baltic way. Sąjūdis was elected to the Supreme Council of the Lithuanian SSR on 10 March 1990. On 11 March 1990, during the first meeting of the Supreme Council, the Act on the Restoration of an Independent State of Lithuania was adopted, declaring that

Tarybos posėdyje buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Aktas, skelbiantis, kad atkuriamas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Paskelbus Aktą, buvo grąžintas valstybės pavadinimas „Lietuvos Respublika“, oficialiu valstybės herbu ir ženklu pripažintas Vytis (dailininko Juozo Zikaro projektas). Lietuvos himnu vėl tapo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“, o vėliava – Trispalvė.

Lietuvos Respublikos vėliava.

The flag of the Republic of Lithuania.

1991 m. sausį Sovietų Sąjunga pamėgino įvykdyti perversmą Lietuvoje. Okupacinė kariuomenė užėmė visuomeninius, spaudos, radijo ir televizijos pastatus.

Sausio 13-ąją prie televizijos bokšto žuvo 14 laisvės gynėjų, pralietas kelių šimtų beginklių žmonių kraujas, bet lietuvių pasiryžimo ginti savo laisvę nepavyko palaužti. 1991 m. liepos 29 d. buvo pasirašyta sutartis tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos, pagal kurią abi šalys pripažino viena kitą suvereniomis valstybėmis. 1992 m. išvesta okupacinė Rusijos kariuomenė.

Pademonstravusi tautinį sąmoningumą, pilietinį solidarumą, Lietuva XX a. pabaigoje pirmoji išsivadavo iš Sovietų Sąjungos, paskatindama visos Rytų bei Vidurio Europos išsilaisvinimą. Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva pasuko demokratijos stiprinimo, pilietinės visuomenės kūrimo keliu.

Parengė Laima Juzulėnienė

„the execution of the sovereign powers of the State of Lithuania, abolished by foreign forces in 1940, is re-established, and henceforth Lithuania is again an independent state“.

Following the publication of the Act, the name of the state, the Republic of Lithuania, was returned, Vytis was recognized as the official coat of arms and the emblem of the state (painter Juozas Zikaras’ design). Vincas Kudirka’s “Tautiška giesmė” became the anthem, and the Tricolor (Trispalvė) became the flag of Lithuania again.

In January 1991, the Soviet Union attempted a coup in Lithuania. The occupation army took over the public buildings, the buildings of the press, radio and television. On 13-14 January, 14 defenders of freedom lost their lives, the blood of several hundred unarmed people was spilled at the TV tower, but the Lithuanians’ determination to defend their freedom was unflinching. On 29 July 1991 the treaty between the Russian Federation and the Republic of Lithuania was signed, according to which both countries recognized each other as sovereign states. In 1992 the Russian occupying army was withdrawn.

Demonstrating national consciousness and civic solidarity, Lithuania was the first country that liberated itself from the Soviet Union at the end of the 20th century, encouraging the liberation of all Eastern and Central Europe. After the restoration of independence Lithuania embarked on a path of strengthening democracy, development of civil society.

Prepared by Laima Juzulėnienė

http://www.lietuva.lt/100/en/

Vasario 16-osios nepriklausomybės aktas. Šiuo dokumentu Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. paskelbė, kad atkuriama Lietuvos valstybė. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką buvo pavesta kurti Atkuriamajam Seimui. 2017 m. kovo 22 d. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios nepriklausomybės akto originalą lietuvių kalba.

Act of Independence of Lithuania. The Act of Independence of Lithuania was signed by the Council of Lithuania on February 16, 1918, proclaiming the restoration of an Independent State of Lithuania. Professor of Vytautas Magnus University Liudas Mažylis found the original Lithuanian-language Act of Independence, signed on February 16, 1918, in Germany’s diplomatic archives in Berlin.

Lietuvos Respublikos Prezidentūra.

Presidential Palace of the Republic of Lithuania.

Lietuvos Taryba, 1917 m. Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis.

The Council of Lithuania, 1917. From the left side. Sitting: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; From the left side. Standing: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis.

TARPTAUTINIO EKSLIBRISŲ KONKURSO „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“ NUOSTATAI Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka, siekdama pažymėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, skelbia tarptautinį ekslibrisų konkursą ir parodą „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“. Konkurso tikslas – įprasminti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, pagerbti su tuo susijusias iškilias asmenybes.

Konkurso sąlygos Kviečiame pasaulio dailininkus ir mažosios grafikos kūrėjus sukurti ekslibrisų, skirtų Lietuvos Respublikai, jos iškiliems žmonėms, valstybės institucijoms. Ekslibrisai gali būti skirti konkretiems asmenims ar institucijoms (iš pateikiamo sąrašo). Kiekviename ekslibrise turi būti įrašas „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“ ir pasirinkto asmens vardas, pavardė ar Lietuvos institucijos, kuriai skiriamas knygos ženklas, pavadinimas.

Ekslibrisai be būtino įrašo, knygos ženklo savininko ar institucijos pavadinimo į konkursą ir parodą nebus priimami.

Ekslibriso ilgiausia konkursinio darbo kraštinė gali būti 150 milimetrų.

Ekslibrisai turi būti sukurti viena iš pasirinktų grafikos technikų.

Konkursui reikia pateikti: po 3 kiekvieno išspausdinto ir autografuoto ekslibriso atspaudus. Kitoje knygos ženklo pusėje privalo būti užrašyta autoriaus pavardė, vardas, gyvenamosios vietos adresas; kūrinio duomenis: ekslibriso sukūrimo metus, grafikos techniką, matmenis.

Ekslibrisus konkursui galima siųsti iki 2017 m. gruodžio 15 d. adresu: Tarptautiniam ekslibrisų konkursui Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka Aušros alėja 62 LT-76235 Šiauliai, Lietuva

INTERNATIONAL EX LIBRIS COMPETITION „EX LIBRIS. RESTORED LITHUANIA 100“ REGULATIONS Povilas Višinskis Šiauliai County Public Library on purpose to commemorate the centenary of the Reinstating of the Statehood of Lithuania, announces the international bookplate competition and exhibition “EX LIBRIS. RESTORED LITHUANIA 100”. The aim of the competition – to give a sense to the centenary of the restoration of the Statehood of Lithuania, to honour outstanding personalities related to it.

Requirements of the competition We are kindly inviting painters and small graphic artists from all over the world to create bookplates, dedicated to the Republic of Lithuania, its outstanding personalities, state organisations.

Bookplates can be dedicated to the particular personalities or organizations (from the list given below). The inscription “EX LIBRIS. RESTORED LITHUANIA 100” and the name, surname of the selected personality or the institution is obligatory.

A bookplate which will not have an inscription of either a dedication or the name of the author shall not be accepted.

The maximum line of the bookplate is 150 mm. Bookplates should be carried out in a chosen graphic technique.

Manner of submission Participants can send 3 printed authentic bookplate prints. The name, surname, address of the author should be indicated on the overleaf of each bookplate. Bookplate data: year of creation, technique, size.

Bookplates for the competition have to be sent before December 15, 2017 to the following address: International EX LIBRIS competition Povilas Višinskis Šiauliai County Public Library

Vertinimas Tarptautinis žiuri vertins kiekvieną konkursui pateiktą ekslibrisą, o parodai ir apdovanojimams atrinks konkurso nuostatus atitinkančius ekslibrisus.

Konkurso nugalėtojams bus skiriamos šios premijos: Didysis prizas (Grand Prix) – 1 000 Eur, I premija – 700 Eur, II premija – 500 Eur, III premija – 300 Eur. Kitų meniškų ekslibrisų autoriai žiuri sprendimu gali būti apdovanoti organizatorių ir rėmėjų įsteigtais prizais, vertingomis dovanomis ir diplomais.

Parodos dalyviai nemokamai gaus katalogą.

Ekslibrisai lieka konkurso organizatorei – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai.

Organizatoriai pasilieka teisę publikuoti gautus konkursui ekslibrisus, juos panaudoti reklamoje ir leidyboje, nemokėdami už tai autoriams honoraro.

Konkursinių darbų paroda bus surengta 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje.

Konkurso organizatorius: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Aušros alėja 62, LT-76235 Šiauliai, Lietuva Konkurso kuratoriai: dr. Bronius Maskuliūnas, el. p. bronius. maskuliunas@savb.lt, tel. +370 41 523750 Jonas Nekrašius, el. p. jonas.nekrasius@ kava.lt, tel.+370 698 27342 Konkurso sekretorė Asta Kaktytė, el. p. menocentras@savb.lt, tel. +370 41 523753 Nuostatus rengė Jonas Nekrašius

Aušros av. 62 LT-76235 Šiauliai, Lithuania Evaluation The international Jury will evaluate entries submitted to the competition and qualify the best of them to the exhibition and awards, according to the regulations of the competition.

Awards for the winners competition: Grand Prix – 1 000 Eur; 1st Prize – 700 Eur; 2nd Prize – 500 Eur; 3rd Prize – 300 Eur.

of

the

In the judgement of the Jury, the authors of the rest artistic entries can be awarded prizes, diplomas and presents established by the organizers and sponsors. Participants of the exhibition will be given a catalogue.

All the works entered for the review shall become property of the organizer Povilas Višinskis Šiauliai County Public Library. The organizer will have a right to reproduce the prints, use them in advertisement or publishing and no royalties shall be payable for this.

The competition will be held in November 2018 in Povilas Višinskis Šiauliai County Public Library.

Competition organizers: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (Povilas Višinskis Šiauliai County Public Library), Aušros av. 62, LT-76235 Šiauliai, Lithuania.

Competition curators: Dr. Bronius Maskuliūnas, e-mail bronius. maskuliunas@savb.lt, tel. +370 41 523750 Jonas Nekrašius, e-mail jonas. nekrasius@kava.lt, tel.+370 698 27342 Competition secretary Asta Kaktytė, e-mail menocentras@ savb.lt, tel. +370 41 523753 Regulations have been prepared by Jonas Nekrašius

INSTITUCIJŲ IR ASMENŲ, KURIEMS SIŪLOMA DEDIKUOTI EKSLIBRISUS KONKURSO TEMA, SĄRAŠAS Lietuvos Taryba.

Lietuvos Respublikos prezidentūra.

Lietuvos Respublikos Seimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Vasario 16-osios nepriklausomybės akto signatarai: Saliamonas Banaitis (1866–1933), Lietuvos spaustuvininkas, leidėjas.

Jonas Basanavičius (1851–1927), lietuvių visuomenės veikėjas, mokslininkas, gydytojas.

Mykolas Biržiška (1882–1962), Lietuvos literatūros istorikas.

Kazimieras Bizauskas (1893–1941), diplomatas, teisininkas, literatas, visuomenės veikėjas.

Pranas Dovydaitis (1886–1942), Ministras pirmininkas (1919 m.), teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, redaktorius ir leidėjas.

Steponas Kairys (1878–1964), Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, inžinierius, profesorius.

Petras Klimas (1891–1969), teisininkas, istorikas, publicistas, diplomatas, užsienio reikalų ministras.

Donatas Malinauskas (1877–1942), Lietuvos visuomenės veikėjas, Valstybės Tarybos narys, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas.

Vladas Mironas (1880–1953), kunigas, Ministras pirmininkas (1938–1939 m.), Lietuvos kariuomenės kapelionas.

Stanislovas Narutavičius (1862–1932), teisininkas, Lietuvos politikos veikėjas.

Alfonsas Petrulis (1873–1928), kunigas, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas, Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretorius (1919 m.).

Jonas Smilgevičius (1870–1942), ekonomistas, bankininkas, visuomenės veikėjas.

Justinas Staugaitis (1866–1943), vyskupas, visuomenės veikėjas.

THE LIST OF INSTITUTIONS AND PERSONALITIES TO WHOM THE BOOKPLATES CAN BE DEDICATED: Council of Lithuania.

Presidential Office of the Republic of Lithuania.

Seimas of the Republic of Lithuania.

Government of the Republic of Lithuania.

Signatory of the Act of Independence of Lithuania: Saliamonas Banaitis (1866–1933), typographer, publisher.

Jonas Basanavičius (1851–1927), public figure, editor, scientist, doctor.

Mykolas Biržiška (1882–1962), public figure, historian of literature.

Kazimieras Bizauskas (1893–1941), diplomat, lawyer, litterateur, public figure.

Pranas Dovydaitis (1886–1942), Prime minister (1919), lawyer, doctor of Philosophy, professor, editor and publisher.

Steponas Kairys (1878–1964), public figure and politician, Chairman of the Chief Committee of Release of Lithuania, engineer, professor.

Petras Klimas (1891–1969), lawyer, historian, publicist, diplomat, Minister of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania.

Donatas Malinauskas (1877–1942), public figure, member of the State Council, spreader of the forbidden press.

Vladas Mironas (1880–1953), priest, Prime minister (1938–1939), Military Chaplain of Lithuania.

Stanislovas Narutavičius (1862–1932), lawyer, politician.

Alfonsas Petrulis (1873–1928), the founder of Lithuanian schools and associations, secretary of State Council Presidium.

Jonas Smilgevičius (1870–1942), economist, banker, public figure.

Justinas Staugaitis (1866–1943), bishop, public figure.

Jurgis Šaulys (1879–1948), public figure, press representative, doctor of Philosophy.

Jurgis Šaulys (1879–1948), Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras.

Kazimieras Šaulys (1872–1964), prelatas, visuomenės ir valstybės veikėjas, profesorius.

Jokūbas Šernas (1888–1926), teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas.

Jonas Vailokaitis (1886–1944), finansininkas, visuomenės ir politikos veikėjas.

Jonas Vileišis (1872–1942), teisininkas, visuomenės ir politikos veikėjas.

Antanas Smetona (1874–1944), Lietuvos Respublikos Prezidentas, Nepriklausomybės Akto signataras.

Aleksandras Stulginskis (1885–1969), Lietuvos Respublikos Prezidentas, Nepriklausomybės Akto signataras.

Kazys Grinius (1866–1950), Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Algirdas Brazauskas (1932–2010), Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Valdas Adamkus (g. 1926), Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Dalia Grybauskaitė (g. 1956), Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Vincas Kudirka (1858–1899), lietuvių tautinio atgimimo veikėjas ir ideologas, Lietuvos himno autorius.

Jonas Žemaitis (1909–1954), Lietuvos partizanų vadas, suvienijęs lietuvių partizaninį judėjimą.

Vytautas Landsbergis (g. 1932), lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios TarybosAtkuriamojo Seimo pirmininkas.

Kazimieras Šaulys (1872–1964), prelate, public figure and statesman, professor.

Jokūbas Šernas (1888–1926), lawyer, public figure, journalist.

Jonas Vailokaitis (1886–1944), financier, public figure and politician.

Jonas Vileišis (1872–1942), lawyer, famous public figure and politician.

Antanas Smetona (1874–1944), President of the Republic of Lithuania, signatory of the Act of Independence of Lithuania.

Aleksandras Stulginskis (1885–1969), President of the Republic of Lithuania, signatory of the Act of Independence of Lithuania.

Kazys Grinius (1866–1950), President of the Republic of Lithuania.

Algirdas Brazauskas (1932–2010), President of the Republic of Lithuania.

Valdas Adamkus (b.1926), President of the Republic of Lithuania.

Dalia Grybauskaitė (b.1956), President of the Republic of Lithuania.

Vincas Kudirka (1858–1899), public figure and the ideologist of Lithuanian National Revival, the author of the anthem of Lithuania.

Jonas Žemaitis (1909–1954), Lithuanian partisan leader, who consolidated Lithuanian partisan movement.

Vytautas Landsbergis (b.1932), public figure and politician, the Chairman of the Supreme Council/Reconstituent Seimas of Lithuania.

Lietuvos Respublikos himnas „Tautiška giesmė“. Teksto ir muzikos autorius Vincas Kudirka. Pirmą kartą „Tautiška giesmė“ paskelbta 1898 m. laikraštyje „Varpas“. Oficialiai himnu buvo įtvirtinta pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje 1920 m. ir tapo Lietuvos Respublikos suverenumo simboliu. Sovietinės okupacijos metais uždrausta, už jos atlikimą buvo persekiojama ir baudžiama. 1988 m., prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, „Tautiška giesmė“ vėl tapo himnu.

The anthem of the Republic of Lithuania. Lyrics and music by V. Kudirka. The “National hymn” was published for the first time in the newspaper “Varpas”. Officially it became Lithuanian national anthem in 1920 in the Session of the Constituent Seimas and became the symbol of the sovereignty of Lithuania. During the years of Soviet occupation it was forbidden. In 1988, before the restoration of Lithuanian Independence was proclaimed, the “National hymn” became the national anthem of Lithuania again.

UDK-097 ISBN 978-609-95547-7-8

TARPTAUTINIS EKSLIBRISŲ KONKURSAS „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“. NUOSTATAI INTERNATIONAL EX LIBRIS COMPETITION „EX LIBRIS. RESTORED LITHUANIA 100“ REGULATIONS Informacinis leidinys lietuvių ir anglų kalbomis

Organizatorius:

Rėmėjas:

Partneris:

Šiaulių dailininkų organizacija

Ats. redaktorius ir sudarytojas Bronius Maskuliūnas Kalbos redaktorius Robertas Gedrimas Dizainerė Vaiva Kovieraitė-Trumpė Į anglų kalbą vertė Nijolė Litevkienė, Jelena Korosteliova

Nuotraukų šaltiniai: Laisvoji enciklopedija „Vikipedija“ Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys „Lietuvos himnas“ (2005) Išleido: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka Aušros al. 62, Šiauliai, tel. + 370 (41) 523753

ISBN 9786099554778

Spausdino „Titnago“ spaustuvė, Vasario 16-osios g. 52, Šiauliai 9 786099 554778

nugarėlė

Konkurso globėja Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

The Patron of the competition Lithuanian Minister of Culture Liana Ruokytė-Jansson.