kryptis
2014 m. pavasaris–vasara Daugiau niekada nebeklauskite, kas madinga šį sezoną, nes atsakymas bus labai paprastas – madinga yra viskas! Kuo toliau, tuo dažniau didieji mados namai kurdami kolekcijas ne vadovaujasi tendencijomis, tačiau siūlo išskirtinį kūrybos braižą skirtingiems mados vartotojų segmentams. Nepaisydami šio reiškinio, galime išskirti kelias idėjas, kurios, rodos, sklando ore, ir pagal tai pasakyti, į ką tikrai verta atkreipti dėmesį.
Proenza Schouler
Cédric Charlier
Bottega Veneta
Barbara Bui
Calvin Klein
P a r e n g ė L i n a B e r n o ta i t y t ė
Prabal Gurung
Victoria Beckham
Balmain
BALTA
Sakysite, jog balta spalva nėra niekuo ypatinga, tačiau dauguma mados namų pristatymus pradėjo būtent tokiais ansambliais. Balta simbolizuoja švarą, paprastumą. Šios spalvos drabužiai puikiai tiks poilsinėms kelionėms (neapsigaukite, marinistinio stiliaus šį kartą beveik nematyti), ypatingiems pasivaikščiojimams ar vakarėliui paplūdimyje.
L’Officiel Paris archyvo nuotr.
Ralph Lauren
Santoni Sandro
82
LIETUVA 2014 kovas
Carolina Herrera
Proenza Schouler
Tod’s
Sacai
Dolce & Gabbana
Elie Saab
Prada
Bottega Veneta
Marni
Miu Miu
Kenzo
Max Mara
kryptis
Tod’s
Shiatzy Chen
Shiatzy Chen
Sergio Rossi
2014 kovas
LIETUVA 95
kryptis
Sparnai kasdienybei ir pasakai Tokia būsena tikrąja ir perkeltine prasme pastaruosius kelerius metus mėgaujasi drabužių dizainerė Agnė Kuzmickaitė. Mintys apie kūrybinę veiklą ir ją įprasminančią drugelio emblemą atitraukia modeliuotoją nuo pilkos, nuobodžios kasdienybės, todėl į pasakas ir princeses ji geba pažvelgti ne tik dukrelės, bet ir suaugusios moters akimis. G i n ta r ė A l b r e c h ta i t ė -L i n g i e n ė
Jūsų 2014 m. kolekciją pristatantis vaizdo klipas, transliuojamas per televiziją, iš duoda – drugelis niekur neišskrido... Taip, kolekcijoje jis išliks, bet šalia atsiras ir kitų elementų. Šis simbolis man vis dar atrodo aktualus, be to, yra mėgstamas klientų. Šiemet jis tapo gėlėtas, inspiruotas rusiškos skaros motyvų. To nesiečiau su tautybe ar nacionaliniu drabužiu, tiesiog su realybėje jau egzistuojančiu gėlėtu objektu – skara, kurio transformacija suteikė drugeliui puikų naują pavidalą. Kaip manote, kodėl žmonės taip myli šį simbolį? Man atrodo, dėl grožio traukos. Daugeliui norisi nesudėtingo drabužio, kurį vilkėdamas be didelių pastangų atrodytum gražiai, išsiskirtum. Be to, drugelis yra pozityvus, nepretenzingas simbolis, kuriam aš suteikiau savitą formą. Kaip matote, jis labai tinkamas transformacijoms. Pastarąjį sykį bendravome bemaž prieš metus, iškart po 2013 m. kolekcijos pris tatymo. Tąkart sakėte mintyse jau besi nešiojanti būsimos kolekcijos idėją. Ar ji išliko, ar pasikeitė? Taip jau yra, kad kurdama esamą kolekciją imu mąstyti apie būsimą. Tada tiesiog bendrai svarsčiau, nebuvau iškristalizavusi konkrečios minties. Tam reikia susikaupimo ir nuoseklaus darbo, o tuo metu intensyviai triūsiau kurdama kostiumus Giuseppe Verdi operai „Ernani“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Susitelkti į naują kolekciją galėjau tik po premjeros, antrojoje rugsėjo pusėje. Tada ir ėmė formuotis sumanymas. Koks jis? Visos mano idėjos kyla iš kasdienybės. Stengiuosi, kad kūrybinė veikla organiškai įsi68
LIETUVA 2014 kovas
lietų į mano gyvenimą ir atvirkščiai. Auginu dukrytę – tai neišvengiama, bet mane labai įkvepianti kasdienybės dalis. Stebiu, kaip mažylė pažįsta pasaulį, kaip paprastais ženklais jai paaiškinami sudėtingesni dalykai. Pavyzdžiui, iš pradžių vaikas susipažįsta su raidėmis, turinčiomis priskirtą žodį, paveikslėlį... Stebėdama dukrelės augimą primenu sau, jog ir pati neužgožčiau savyje glūdinčio pirmapradžio vaiko. Tuomet viskas atrodo paprasta ir įveikiama, o ilgainiui atsiranda problemų, šios ima viršų ir tas viduje glūdintis vaikas kažkur pasislepia. Man atrodo svarbu išlaikyti tą jaunatvišką maksimalizmą – kuo daugiau jo išlieka, tuo lengviau įgyvendinti tikslus. Sutikime, jog perdėtas racionalumas blokuoja. Sąmoningas naivumas ir infantilumas man patinka, įkvepia ir aš jį naudosiu savo kolekcijoje. Kiek dabar matyti Jūsų gamybos studijoje, kolekcija, rodos, bus labai simboliška?.. Į ją perkėliau kasdienybės simbolius. Vilniaus dailės akademijoje studijuoju doktorantūrą, dalį modelių siesiu su savo moksliniu darbu, kurio tema – kaip kasdienybė inspiruoja dizainerius ir atsispindi jų darbuose. Mano pačios kūryboje kasdieniai objektai dažnai įtraukiami į drabužių dizainą ir kolekcijos idėją. Pavyzdžiui, kolekcija „Shopoholic“ buvo įkvėpta pirkinių maišelio, „Tarpusavio priklausomybės“ simboliu tapo dėlionės detalė. Taigi ir toliau tęsiu šią liniją. Dėmesį traukia platus drabužių ir akse suarų spalvų spektras – nuo pastelinių iki brangakmenių atspalvių. Ar ši gama turi tam tikrą estetinę logiką? Sodri mėlyna, purpurinė, juoda, švelniai rožinė, žydra ir kiti pasteliniai tonai – tai taurus, karališkas koloritas, padedantis
man atskleisti norimą įvaizdį: moteris – kasdienybės princesė. Turiu nemažai draugių, būrį klienčių, kurios, kad ir kokios būtų emancipuotos, intelektualios, bent tam tikrose gyvenimo situacijose nori tapti princesėmis. Ne tik per savo vestuves... Ši kolekcija, kaip juokiuosi, – kasdieniško princesiškumo manifestas. Tiesa, dabar daug kas siūlo belytės asmenybės įvaizdį ir į išryškintą moteriškumą, seksualumą žiūrima kiek skeptiškai – tarsi tai pabrėžti yra nelabai intelektualu, primesta vyrų. Bet aš manau kitaip. Nors šiuolaikinė moteris turi aibę visokių įsipareigojimų, noriu pasiūlyti galimybę atrasti daugiau laiko sau: pasiduoti pagundai ir mėgautis nekasdieniška prabanga skirti daugiau dėmesio savo išvaizdai, drabužiams. Tai svarbu vien jau dėl to, kad jausdamasi graži moteris labiau savimi pasitiki. Kokie drabužiai dominuoja kolekcijoje? Tai tarpsezonio kolekcija. Pristatau ją Lietuvoje, kur nėra mados industrijos tradicijų, pirkimo agentai neužsako modelių sezoną į priekį, vadinasi, pasaulines tendencijas diktuojantis sezoniškumas pas mus netikslingas. Būtų neprasminga pristatyti kito rudens kolekciją, kai žmonės nori pamatytą daiktą įsigyti tuoj pat, nelaukę pusmečio. Kolekcijoje bus kasdienių ir išeigai skirtų suknelių, maudymosi kostiumėlių bei konceptualių, vizualių drabužių išskirtiniam skoniui. Man patinka kontrastai, turbūt jie įkvepia daugelį kūrėjų. Jeigu yra galimybė, galima dėvėti, pavyzdžiui, šilkinę suknelę su odine striuke bei stambiais batais. Dabar apranga labai liberali: priklausomai nuo gyvenimo būdo, taip rengtis gali ne tik į vakarėlį, pasimatymą, bet kai kuriais atvejais ir į darbą.
Fotografas Paulius Gasiūnas Stilistė Lina Bernotaitytė Vizažistė ir šukuosenos stilistė Giedrė Jarockaitė
2014 kovas
LIETUVA 69
kryptis
Akimirkų režisierė Mados fotografę Oksaną Točickają lig šiol turėjote galimybę pažinti iš ekspresyvių, meniškų, jausmingų fotosesijų mūsų žurnale. Šįkart kviečiame patyrinėti asmeninę jos aplinką, dirstelėti į vidinį pasaulį ir pamėginti suprasti originalių idėjų ištakas. G i n ta r ė A l b r e c h ta i t ė -L i n g i e n ė F o t o g r a f a s A u g i s N a r m o n ta s
78
LIETUVA 2014 kovas
kryptis
D
arbo aplinkoje esate gana griežta ir dalykiška. Nemaniau, kad taip lengvai pavyks įsiprašyti į privačią Jūsų erdvę. Gal svetingumą paskatino įkurtuvės naujuose namuose?.. Su vyru čia įsikėlėme praėjusią vasarą. Tai pirmieji mudviejų namai. Galima sakyti, jų kūrimas prasidėjo nuo suvenyro – keraminio šv. Petro paveikslėlio, kurį matėte prie įėjimo. Prieš trejus metus buvome Portugalijoje – mūsų antroje kelionėje kartu, tada dar ne vyras ir žmona. Ten įsigijome liaudies keramikos dirbinį, kokius minėtoje šalyje ant namų fasadų pasikabinę visi. Pagalvojome, jei kada kursime savus namus, būtų šaunu tokį turėti. Taip šis šventojo paveikslėlis tapo mūsų namų simboliu.
susidėlioti prioritetus – kas tuo metu yra svarbu. Kartais būna, kad namo po darbo grįžtu labai vėlai, ir tai gali tęstis savaitę ar dvi. Bet tada žinau, jog kitą savaitę galbūt leisiu namuose, ilsėsiuosi, eisiu į SPA.
Paprastai tenka girdėti menininkus skundžiantis, kaip sunku suderinti kūrybą, karjerą su asmeniniu gyvenimu, namais... Bet tai turbūt ne apie Jus? Aš manau, kad visa suderinu kuo puikiausiai. Juolab kad nedarau visų darbų viena, turiu komandą, galiu leisti sau išvažiuoti į kelionę mėnesiui arba pusmetį kurti namus. Atrandu laiko viskam. Tiesiog reikia
Kaip ėmėtės fotoaparato? Tai sena istorija, prasidėjusi su tėčiu vonioje ryškinant juosteles. Man atrodo, tais laikais visi tėčiai taip darydavo. Maniškis turėjo fotoaparatą „Zenit“, kurį iki šiol laikau stalčiuje studijoje... Juo fotografuodavo mane, mamą ir užsidaręs vonioje darydavo nuotraukas. Man, vaikui, buvo labai įdomu ir, neabejoju, tai paveikė vėlesnį
Kiek laiko prireikė viskam taip susidėlioti? Net nežinau, kada buvo pradžia. Pati sau šeimininke tapau 2009-aisiais. Buvo įkurta OKTO, atsirado darbuotojų. Iki tol darbavausi kitose fotostudijose samdoma fotografe, bet visa tai – praktiką, mokymąsi, atradimus, kūrybą – irgi laikau keliu į tikslą. Kadangi komanda buvo kūrybinga, o direktorė – aistringa keliautoja, netgi dirbdama samdoma fotografe galėjau važiuoti į tolimas, ilgai trunkančias keliones po Maroką, Kubą.
2014 kovas
LIETUVA 79
kryptis
MENO KARŠTINĖ Patogiai įsitaisiusi muziejuose, šį sezoną mada leidžia sau tapti be galo meniška. Naują reiškinį lydi nuostabios ir netikėtos grafinės idėjos. Neapsakomas grožis akims... Prada 2014 m. pavasario–vasaros kolekcija
Pat r i c k a s C a b a s s e ta s
2014 kovas
LIETUVA 65
kryptis
G
Guy Laroche
Chanel
Miu Miu
Vaizduojamasis gatvės menas ant Prada rankinės ir Dolce & Gabbana basučių su platforma
JC de Castelbajac
Hedi Slimane, Saint Laurent
al sumanymas ir nėra naujas, tačiau šį sezoną meno kūriniai įkvėpė beveik visas kolekcijas. Pagrindinė tendencija aiški: nuostabūs grafikos darbai tampa akį traukiančiais drabužių marginiais. Tad visi mados pristatymai virsta tikra estetikos švente. Prada kolekcija prilygsta plastinio meno parodai, o žaismingais paveikslėliais puošti Chanel modeliai atrodo ištrūkę iš šiuolaikinio meno galerijų. Džiugi žinia ir ta, kad drabužiams dekoruoti pasitelkiama pati tikriausia tapyba. Naujausiose tendencijose gausu minimalizmo idėjų, rizikingų instaliacijų ir kitų estetinių performansų. Žinia aiški: apdaras puikiai tinka dėvėti ir turi padėti kaipmat atpažinti kūrėją. Regis, stilistai lengvai perprato mados mokyklose jiems diegtą taisyklę – nors ir nėra meno šaka,
Pagrindinė sezono tendencija aiški: nuostabūs grafikos darbai tampa akį traukiančiais drabužių marginiais.
Popmeno stiliaus Yazbukey delninukė ir Walter Steiger basutės
66
LIETUVA 2014 kovas
liau elgiasi Miuccia Prada – jos kūrinius puošia stiprią politiškai feministišką potekstę turintys ir freskas primenantys piešiniai. Panašių galima rasti Los Andželo, Meksiko ar kitų Pietų Amerikos miestų gatvėse. Nekyla jokių abejonių, jog tai bus viena geidžiamiausių šio sezono kolekcijų.
MARCIO MADEIROS nuotr., NUOTRAUKŲ TEISĖS SAUGOMOS
mada neretai pretenduoja į taikomojo meno žanrą. Meniškos tendencijos turėtų padėti pamiršti niūrias praėjusių sezonų nuotaikas. Dabar į jūsų spintas atkeliauja šviesūs, spalvingi, lengvi, optimistiški drabužiai. Geras pavyzdys – vaivorykštės spalvų paletė Karlo Lagerfeldo kūryboje Chanel. Mados namuose Céline Phoebe Philo įkvepia primityvūs grafičiai – tokie, kokius per visą savo karjerą fotografavo vengras Brassaï. Dar radika-
AVARIJA Oda, korsetas, nėriniai, grandinės, tinklelis — fatališkai moteriai visada pavyks nustebinti. F o t o g r a f a s R o b e r ta s B e l l a m y S t i l i s t ė H a l a M o awa d
Suknelė iš makramė technikos nėrinių ir diržas iš metalo su Swarovski kristalais, Philipp Plein. Napa odos kepuraitė, Moschino. Sidabrinė apyrankė, Sheva Fruitman iš White Bird.
2014 kovas
LIETUVA 123
gyvenimas
Deanas ir Danas Catenai savo biure Milane
160
LIETUVA 2014 kovas
DVIESE GERIAU! Pirmojo restorano Milane atidarymo proga susitikome su Deanu ir Danu Catenais – broliais dvyniais, prekės ženklo Dsquared2 kūrėjais. Pokalbis apie jų nueitą kelią ir pavydėtiną sėkmę.
N
Pat r i c k a s C a b a s s e ta s F o t o g r a f a s J o n at h a n a s F r a n t i n i
enuvargstantys, gyvybingi, kūrybingi dvyniai vis dėlto yra ne tokie, kokius juos įsivaizduojame. Prabangiose patalpose Milane, kur įsikūręs jų biuras, broliai neseniai atidarė dviejų neįtikėtinų baseinų apsuptą restoraną. O labiausiai nustebome, kad provokuojantis elgesys slepia puikią organizaciją ir griežtą taupumą. Ar tai ir padėjo šiems nepriklausomiems verslininkams per trumpą ir ekonomiškai nepalankų laiką tiek daug pasiekti? Pirmą kartą jie pastebėti 1994 m. ant Milano podiumo, kuomet pristatė pirmąją vyriškų drabužių kolekciją. Vėliau žvilgsnius patraukė 2003 m. moteriškos aprangos kolekcija. Dvyniai Deanas ir Danas Catenacci (tokia tikroji jų pavardė) gimė Kanadoje, Toronte, 1964-aisiais. Italų kilmės tėvui jie buvo aštuntasis ir devintasis vaikai... 1983 m. sulaukę devyniolikos, broliai įstojo į Niujorko Parsono mokyklą, bet joje praleido vos semestrą ir vėl grįžo į Torontą. Tikrųjų žinių jie įgijo iš praktikos – 1986-aisiais pradėję kurti pirmąją kolekciją moterims DeanDan. 1988 m. jiedu prisijungė prie vietos prêt-à-porter prekės ženklo Ports International. Šio įkūrėjas Luke’as Tanabe ėmė globoti dvynius, o svarbiausia – tinkama linkme nukreipė kūrybinę jų energiją. Deanas Catenas prisimena: „Beveik nesimokėme, todėl itin pravertė L. Tanabe mums atskleisti reikšmingi praktiniai dalykai. Dirbdavome iki 9 ar 10 val. vakaro, rytais į darbą ateidavome tik apie 11 val. ir neretai nelabai tinkamai apsirengę. Kiti darbuotojai skųsdavosi, tačiau L. Tanabe mus visada apgindavo: „Tokių vaikių kaip jie yra tik du!“ Žinoma, į akis mums to nesakydavo. Jis buvo dosnus, bet griežtas. Dirbdami su juo nuolat ko nors išmokdavome. Iššūkis buvo nuolatinė būsena. Jis sakydavo: „Viename sakinyje du kartus pavartojote žodį „gražu“. Suformuluokite kitaip.“ Daug mums nemokėdavo, nes kaipmat būtume išpuikę. Taip išmokome disciplinos ir nuolat įveikti iššūkius, įgijome tam tikrą išsilavinimą. L. Tanabe – japonų kilmės kūrėjas, šešių dukterų tėvas, neturintis sūnų. O kadangi mes neturėjome svajonių tėvų, tapome jam kaip du sūnūs. Tačiau kartu jis mus ir gąsdino – kreipdavo dėmesį į menkiausias detales, net į gėles vestibiulyje. Kiekvieną savaitę keisdavome floristą, kad rastume geriausiai dirbantį. Ir kaskart jis būdavo nepatenkintas padėta gėlių puokšte. Sykį nusprendėme patys nueiti į Toronto kinų gėlių turgų ir sukurti puokštę. Milžinišką. Tik su baltomis gėlėmis ir jų lapais. Tąkart jis atėjo kaip visada nepatenkintas, pažiūrėjo į puokštę ir murmėdamas paklausė, kas šią savaitę
gyvenimas
Paveikslai interjere: fizika ir metafizika Nors ir turime jaukius namus, anksčiau ar vėliau pajuntame – kažko trūksta. Ne naujo stalo, šviestuvo ar knygų lentynos. Veikiau dalyko, džiuginančio ne tik akis ir tenkinančio ne tik praktinius poreikius, apimančio ir įprasminančio mūsų emocinius bei racionalius potraukius. Tai – meno kūriniai. Šįkart nutarėme pakeliauti erdvėmis, kurias puošia jaunosios kartos lietuvių tapytojų paveikslai. G i n ta r ė A l b r e c h ta i t ė -L i n g i e n ė
Dabarties ekstraktas Savalaikiškumas, kartos jausenos atspindys ir bekompromisis savitumas – būtent tai sieja tokių skirtingų tapytojų kaip Linas Jusionis, Agnė Kišonaitė ir Eglė Grėbliauskaitė kūrinius. „Sterili L. Jusionio estetika, anksčiau nelabai paplitusi Lietuvos tapyboje, veikiau, sakyčiau, priklauso estiškai tradicijai. Pas mus įprasta spontaniškų, atvirų potėpių tapyba, o čia – santūrios, architektūriškos formos, iškalbingi peizažai“, – kritišką menotyrininkės žvilgsnį į jaunojo menininko darbus nukreipia Ramutė Rachlevičiūtė. O Agnės Kišonaitės kūrybą pašnekovė apibūdina taip: „Teko bendrauti su šia autore – jauna, ambicinga, besidžiaugiančia gyvenimu. Panaši ir jos kūrinių herojė – šiuolaikiška karjeros moteris, pavergusi itin taikliai atspindimą dabartinę kartą.“ E. Grėbliaus164
LIETUVA 2014 kovas
kaitę menotyrininkė prisipažįsta sekanti neseniai, tačiau apibūdina ją kaip jaučiančią dabarties pulsą, turinčią ką pasakyti, įdomiai komponuojančią. Požiūrį sustiprina architektų ir interjero dizainerių praktika: aptariami tapytojai jų yra vertinami ir mėgstami minimalistiniame, industriniame ar eklektiškame interjere. „Jei užsakovas nelabai išmano meno sferą, mielai padedame išsirinkti ir meno kūrinį, – sako architektas Dmitrijus Kudinas. – Pastaruoju metu kurdamas interjerą, be kitų autorių, naudojau L. Jusiono darbus – man asmeniškai jie patinka.“ Interjero dizainerė Dalia Jakeliūnaitė papildydama kolegą tarsteli, jog konceptualūs šiuolaikinio tarpdisciplininio meno objektai dažnai nėra mobilūs, todėl ne visi gali būti panaudoti tam tikroje architektūrinėje erdvėje. „Visuomet reikia numatyti eksponavimo vietos santykį su meno kūriniu“, – apibendrina ji. Iš tiesų neretai meno darbas interjerui parenkamas ne tik dėl architekto ar būsto šeimininko simpatijų, bet ir dėl santykio su erdve. D. Kudino įsitikinimu, kas svarbiau, privalo nuspręsti užsakovas: „Jei savo kolekcijoje turi įspūdingą meno kūrinį, projektuojant interjerą galima iš anksto numatyti jam vietą. Tada, be abejo, erdvė tiks paveikslui. Bet dažniausiai būna atvirkščiai: meno darbų poreikis atsiranda
sukūrus interjerą.“ Tačiau ar taikydami meno kūrinį prie interjero neįžeidžiame jo meniškumo ego? Duoklė interjerui Postringaudami šia tema galime tikėtis tik menininkų požiūrio, bet ne pritarimo. Paveikslo derinimas, kaip sakoma, prie tapetų – nepateisinamas nusikaltimas meno paskirčiai. R. Rachlevičiūtė, aptardama tiek vieną, tiek ir kitą poziciją, pabrėžia, kad žmonės meno kūrinius perka skirtingais tikslais: vieni – akims, kiti – sielai, treti – kaip investiciją, įvertinę, ar šie galėtų būti įdomūs ir reikalingi kitoms kartoms. „Paveikslai, skirti interjerui, yra dekoratyvūs. Jie gali būti ne tokie kokybiški menine prasme, bet vis tiek tai menas“, – įsitikinusi menotyrininkė. Vis dėlto ji nesiūlo pirkti meno kūrinio impulsyviai ir tik interjerui papuošti, nes po kurio laiko darbas gali atsibosti ir tapti nebereikalingas. „Paveikslų prigimtis – būti interjere. Juk pirmieji paveikslai – freskos – buvo neatsiejama interjero dalis, – filosofiškai svarsto L. Jusionis. – Kalbant apie mano kūrybą, kas atsitinka darbams iškeliavus iš studijos, man yra antrinis dalykas. Svarbiausia – išreikšti save.“ Tačiau dailininkas nerekomenduoja pirkti paveikslo vien kaip dekoracijos, mat reikėtų pajusti tam tikrą santykį.
K. Pauliukonio, A. Narmonto, D. Mikonytės, L. Rakovskio ir asmeninių archyvų nuotr.
A
kivaizdu, jog ne visi meno institucijų ir kritikų pripažinti šedevrai patenka į privačias kolekcijas, juolab gyvenamąsias erdves. Diskusiją apie parodoms ir interjerui skirtą meną galime plėtoti valandų valandas ir prirašyti ištisus puslapius. Tačiau šį sykį ją susiaurinsime: koks menas apsigyvena su mumis, mūsų prisijaukintose erdvėse – namuose, kaip randa vietą šeimininkų širdyse ir ant sienų.
A. Kišonaitės kūrinių norisi ten, kur pasigendama spalvų. Gyvo kolorito ir siužeto paveikslai suteikia interjerui savitą charakterį
Agnės Kišonaitės požiūris Braižas Turiu tris profesijas: grafikos dizainerės, interjero dizainerės ir dailininkės. Toji patirtis nugulė į paveikslus ir suformavo savitą braižą. Darbai nėra emocionalūs – jie fotografiški: pastebėjau, jog ne fiksuoju emocijas, o perkeliu į darbus vaizdinius. Erdvė ir dydis Aš manau, kad paveikslo atsiskleidimas nedaug priklauso nuo erdvės matmenų. Daugelį nutapytų darbų iš pradžių pasikabinu savo svetainėje, kuri nėra erdvi. Stambus paveikslas joje atrodo įdomiai, sakyčiau, įspūdingai. Tą patį kūrinį pakabinus labai didelėje erdvėje, mastelis sunyko. Mėgstu didelį formatą, nes, regis, jis padeda atskleisti dailininko profesionalumą – kuo labiau patyręs, tuo geriau suvaldo didelius matmenis. Logika Nors paveiksluose dažniausiai vaizduoju moterį, menotyrininkas Petras Šmitas yra pasakęs, kad mano tapyba labai drąsi ir vyriška. Lietuviai turi itin aiškų tapybos kanoną, paremtą ekspresija, o mano braižas – aiškus ir apmąstytas, jokio ekspromto. Be to, vieni pirmųjų mano kūrybos gerbėjų buvo vyrai. Pripažinimas Jei žmonės perka, vadinasi, esu įdomi menininkė. Turbūt juos labiausiai patraukia išskirtinis braižas. Mano tapyba yra gana aiški: nebandau suvaidinti menininkės ir ko nors slėpti nesuprantamais klodais. Džiaugiuosi, kad dvidešimtmečiai apie mano kūrinius svajoja, o penkiasdešimtmečiai perka. 2014 kovas
LIETUVA 165