IM9 – Druskininkų jachtklubas. Nemuno upės krantinės pritaikymas ir plėtra

STRUCTUM „IŠMANUSIS MIESTAS IX”

ARCHITEKTŪRA IR TECHNOLOGIJOS

DRUSKININKŲ JACHTKLUBAS

NEMUNO UPĖS KRANTINĖS PRITAIKYMAS IR PLĖTRA

Aiškinamas raštas

77 Carat Architects

Tomas Ambroza

Druskininkų miesto istorija:

Vietovės vardas susijęs su druska. Druskininkas – asmuo, vertęsis druskos gamyba, pardavimu, pristatymu. Jau labai seniai čia tryško mineralinių druskų turinčios versmės. Pati gyvenvietė žinoma nuo seno. Dabartinio miesto ir jo apylinkių teritorijoje

aptikta mezolito ir neolito archeologinių radinių: akmeninių kirvukų, titnago dirbinių, keramikos liekanų. Kurorto istorijos tyrinėtojai mano, kad jau XIII a., kai lietuviai

kovojo prieš Kryžiuočių ordiną, Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje stovėjusi gynybinė pilis.

Pirmas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis, minintis Druskininkus, yra Lietuvos Metrika.

Joje rašoma, jog 1596 m. Druskininkų kaimas atiduotas Pervalko dvaro valdytojui

ponui Voropajui. Šaltinių gydomąja galia pirmieji įsitikino vietiniai kaimiečiai. Jie

pastebėjo, kad pabraidžiojus po kai kuriuos panemunės šaltinius greičiau išgyja

žaizdotos kojos. Dėl to apie XVII–XIX a. pr. apsukresni druskininkiečiai pradėjo

,,gydyti". XVIII a. ypač išgarsėjo liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiečių, Suraučių) dinastija.

1789 m. Druskininkais susidomėjo Gardine vykusio Seimo nariai. Jų paskatintas, vietovę aplankė Lietuvos–Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Apie

1790 m. jo įsakymu rūmų gydytojas pradėjo tirti Druskininkų mineralinio vandens

gydomąsias savybes ir 1794 m. birželio 20 d. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja

vietove.

Tačiau tikru kurortu Druskininkai tapo po Vilniaus universiteto profesoriaus I. Fonbergo

1835 m. išspausdintų Druskininkų šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties

tyrimų. Pateikus duomenis carui Nikolajui I, gautas leidimas 1837 metais vystyti

Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo

šimtmečio pradžios. 1838 m. pastatyta 14 vonių gydykla, kuri 1840–1841 m. praplėsta

iki 50 vietų. Šią gydyklą 1894 m. sunaikino gaisras. Po gaisro buvo pastatyta dar

didesnė mūrinė balneologinė 150 vietų gydykla. 1841 m. įsteigta Druskininkų Gydytojų

draugija, kurios tikslas buvo gerinti ir plėsti Druskininkuose kurortinį gydymą. Gydytojo

K. Volfgango pastangomis 1844 m. Gardine pradedamas leisti žurnalas ,,Druskininkų

šaltinių undinė". XIX a. pabaigoje Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet ir už jos ribų.

Per Pirmąjį Pasaulinį karą Druskininkai labai nukentėjo. Nors 1923 m. pavasarį oficialiai atidarytas pirmas kurortinis sezonas po karo, tačiau kurortas atkurtas tik 1930 metais, iniciatyvą perėmus Lenkijos krašto bankui: padaryta keletą naujų gręžtinių šaltinių,

sparčiai augo besigydančiųjų skaičius (1930 m. buvo 7900, o 1937 m. jau 11000

ligonių), pastatyta daug naujų vilų. 1924–1939 m. buvo ypač populiarus gydytojos E.

Levickos gydymo saule, oru ir judėjimu parkas (,,Zaklad lecznicznego stosowania slonca, powietrza i ruchu"). Parke veikė vyrų, moterų ir vaikų sektoriai. Po Antrojo

Pasaulinio karo, 1951 m., parko atkuriamuosius darbus pradėjo bei toliau taikė gydomosios kūno kultūros gydymo metodikas Karolis Dineika. Sovietmečiu kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSR žmonių gydymui. Tuo metu veikė 10 sanatorijų, buvo pastatytos mineralinio vandens ir gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, per metus ilsėdavosi apie 400.000 žmonių.

Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis, gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas (Jacąues Lipchitz).

Per dešimtmetį renovuota miesto infrastruktūra, privatizuoti ir atnaujinti viešbučiai ir sanatorijos. 2006 metais atidarytas Vandens parkas, 2011 – dengtas žiemos pramogų kompleksas „Snow Arena“, tais pačiais metais pastatytas naujas tiltas per Nemuną.

2012 metais po rekonstrukcijos atidarytas senųjų gydyklų parkas ir muzikinis fontanas.

2015 metais abu Nemuno kraštus sujungė ekologiškas lynų keltuvas.

Įvadas:

Problematika

Apleistai betotinei krantinei (kuri yra svarbioje miesto dalyje) trūksta išmanių idėjų

pritraukiant lankytojus ilgesniam laikui, ne tik kelioms dienoms.

Tikslas

Absoliuti buvusios krantinės renovacija. Jachtklubas, išskirtinės ir unikali vieta tinkanti sporto renginiams, koncertams, pasirodymams, vasaros festivaliams, įmonių vakareliams, vestuvėms ir kitoms šventėms. Sukuriama papildoma vandens transporto gija, jungianti beveik visą Lietuvą ir tuo pačiu patraukli užsienio lankytojams.

Uždaviniai

Pagrindinis uždavinys, sukurti naują turistų traukos objektą ir teritorijos konceptą, atliekant sprendimų detalizaciją.

Naudojant pažangiausias technologijas sukurti viziją, kuri būtų ne tik ekonomiškai

naudinga jos gyvavimo laiką, bet taipogi išlaikyti ilgalaikę perspektyvą ateities kartoms

fokusuojantis į ilgaamžią ir tvarią architektūrą.

Architektūra reikalauja organiškos evoliucijos. Ne evoliucionuojant technologijoms, dizaineriai negalėtų įgyvendinti vis sudetingesnių užduočių prisitaikant prie rinkos ir ją tobulinant, kuri keičia visą statybų ir projektavimo industriją nuo pamatų.

Ar tai būtų pats papraščiausias priestatas prie namo ar ultra-modernus vertikalus miestai, dabarties architektai vis darniau atsigręžia į technologijas kurių pagalba yra kuriamos ateities vizijos ir šiuolaikinės mega infrastruktūrinės konstrukcijos.

Besalygiškai technologijos turi labai daug privalumų. Besivystant technologijoms, tai priverčia visus dirbančius ir kuriančius profesionalus šitame sektoriuje mastyti kurybiškiau. Prisitaikyti ir perprasti šiuolaikines technologines tendencijas kurios plačiai

naudojamos statybų industrijoje yra pagrindas moderniame pasaulyje.

40% CO2 taršos atkeliauja iš pastatų, todėl tai projektuotoju ir statybos specialistų

pareiga užtikrinti, rasti kuo daugiau technologinių sprendimų kurie sumažintų ją iki

minimumo. Nepaisant visko, vis daugiau industrijos profesionalų atsigrežia į

technologijas ir žaliąją architektūra kurių pagalba yra maksimaliai mažinama tarša gamtai.

Naujausios pagrindinės technologinės tendencijos lengvinančios projektavimo ir statybų profesionalų gyvenimus:

o BIM ( Building information modeling ) – Pastatų Informacinis Modelis

o 3D spausdinimas

o Energijos kaupimas (off grid)

o Virtuali realybė

o Dronai architektūroje

o Dirbtinis intelektas

BIM ( building information modeling) Pastatų informacinis modelis:

Populiarumas ir jo naudojimas projektavime ir architekturoje jau nebėra kažkokia

naujiena ar tabu. Pirmiausiai tai BIM ne tik kompiuterinė įranga kuri yra įrankis

sudetingiems technologiniems procesams vygdyti, bet ir labai sparčiai plintanti tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje tendencija tampantis statybų ir projektavimo procesai

taupantis: pinigus, laiką, resursus ir tausojanti gamtą. Trumpai tariant tai inovacija apjungianti į bendrą grandinę visas discipilinas įskaitant inžinierius, architektus, sąmątų skaičiuotojus ir žinoma užsakovus.

Statybos pramonė susiduria su dvejopu poreikiu: 1) didinti našumą, efektyvumą, infrastruktūros vertę, kokybę ir tvarumą, 2) tuo pačiu reikalaujama sumažinti eksploatacinius kaštus, aplinkos užterštumą ir laiko bei medžiagų stygių.

1. Projektinės užduoties formavimas

2. Koncepcijos modeliavimas

3. Projektavimas – architektūra, konstruktyvas, inžinerinė dalis ir t.t

4. Analizė – kontrukcijų skaičiavimas, energetinis efektyvumas ir t.t

5. Dokumentacija – brėpžinių ir kitų dokumentų rengimas

6. Planavimas – sąmątų, laiko grafikų sudarymas

7. Gamyba

8. Statyba ir logistika

9. Eksploatavimas

10.Rekonstrukcija

11.Griovimas

Energijos kaupimas (off grid):

Off-grid projektuose pagrindiniu energijos šaltiniu dažniausiai yra saulės elektrinės, o tai reiškia, kad, nekaupiant pagamintos energijos, realus atsijungimas nuo tinklo netikslingas. Saulės elektrinė energiją gamina dienos metu, kai namuose jos poreikis yra mažiausias. Be to, efektyviausiai saulės elektrinės dirba vasarą, kai namų šildyti nereikia, o žiemą, kai šilumos siurblys dirba visu pajėgumu ir reikalauja nemažai elektros, saulės elektrinės apskritai negeneruoja energijos. Taigi energijos gamybos ir jos vartojimo laikas nesutampa, todėl saulės elektrinės pagamintą energijos perteklių tenka atiduoti tinklams pasaugoti.

Energijos kaupikliai leidžią atsieti elektros energijos vartojimą nuo jos gamybos laiko

saulės elektrinėse, tad apie tai vis dažniau kalbama, tačiau vis dar ne taip dažnai diegama.

Atrodytų, energijai kaupti geriausiai tiktų tokios baterijos, kurios naudojamos

elektromobiliuose ar mūsų telefonuose, tačiau, imant platesniu mastu, tai tikrai nėra

vienintelė išeitis – priklausomai nuo reikiamos talpos ir iškrovimo laiko, galima naudoti

įvairias technologijas.

Didelė talpa ir ilgas iškrovos laikas būdingas įrangai, naudojančiai vandenilį arba

sintetinį metaną. Ši technologija elektros energija gali pasaugoti kelis mėnesius, apie

ką svajoja daugelis saulės elektrinės savininkų: pavyzdžiui, vasarą saulės elektrinės

pagamintos energijos perteklius būtų skiriamas vandenilio gamybai, o žiemą šis kuras

naudojamas šildymui ir elektros gamybai.

Kalbant apie elektros energijos kaupimą namuose ar įmonėse, dažniausiai

pasirenkamos ličio jonų baterijos.

Geriausias pasirinkimas būtų „Schneider electric“ siuloma

saules energijos kaupimo sistema, kuri ir yra naudojama

Druskininkų Jachtklubo projekto įgyvendinimui. Saulės energijos kaupimas leidžia

naudoti elektros energiją kitu metu, o ne tada kai ją gamina saulės elektrinė. Tai yra

elektros energijos vartojimo atidejimas laike, nesinaudojant elektros pasaugojimo

tinkluose paslauga. Trumpai apie sistemą būtų, kad ji susideda iš inverterio, saulės modulių ir akumuliatorių.

„Off grid“ sistema būtų naudojama užtikrinti nenutrukstamai elektros srovei visame

pastate, elektrinėms auto-transporto priemonėms įkrauti ir kitoms reikalingoms reikmėms. Pats pagrindas būtų galimybė pasigaminti reikiamą elektros energiją ir

turėti jos rezervą.

Nepamirštant elektrinių automobilų svarbą, bus įrengta

nemažai elektra kraunamų stotelių. Viršuje paminėta Schneider elektros kaupimo

sistema bus panaudota visiškai pilnam automobilių ikrovimui

naudojant Evlink krovimo stoteles.

aikštelės ir

visa likusi teritorija bus apšviesta

naudojant išskirtinio dizaino ir kokybės

lauko šviestuvais BENITO kurie užtikrina kokybę ir ilgaamžiškumą.

Teritorijos saugumą užtikrins „ARTechnika“ siūlomos

teritorijos apsaugai skirtos kameros. Ypatingos savybės

leidžia stebėti teritoriją tiek dienos metu – tiek nakti. Predator TC100 Thermal Analogue, tai analogų neturintis vaizdo stebėjimo įrenginys galintis fiksuoti žmonių

judejimą dienos metu iki 2.5 km ir nakti su tam skirta įranga iki 1km. Visa tai veikia

360° laipsnių aplink savo ašį.

Krantinės pastatą apgaubs „Wicona“ stiklo fasado profiliai. Tai

rinkoje jau žinomi ir ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje

turintis aukšta garso izoliaciją Rw (C;Ctr) = 47 (–1; –4) dB ir maža šilumos laiduma Uf = 0.65 W/(m²K), trigubo stiklo fasadai.

Dideliems stiklo fasadus apsaugant nuo intensivių saulės spindulių bus

naudojama “Barema” elektra valdomi balto aukštos kokybes audinio roletai.

Equitone Tectiva plokštės bus naudojamos likusiam

krantinės pastato fasadui sustiprinti. EQUITONE [tectiva]

yra masėje dažyta fasado plokštė šlifuotu paviršiumi ir

natūraliai skirtingais medžiagos atspalviais. Kiekviena [tectiva] plokštė unikali, aiškiai pabrėžianti pluoštinio cemento tekstūrą.

Privalumai:

• nedegi (neužsidega, neplinta ugnis)

• garso izoliacija

• atspari ekstremaliai temperatūrai ir šalčiui

• atspari vandeniui (jei laikomasi naudojimo rekomendacijų)

• atspari daugeliui gyvų organizmų (grybeliui, bakterijoms, vabzdžiams, parazitams ir t.

t.)

• atspari daugeliui cheminių medžiagų

• nekenkia aplinkai, neišskiria kenksmingų dujų

• tvirta, standi

Virtuali realybė:

Šiandien architektūros ir miestų projektavime praktiškai neliko fizinių apribojimų, nes projektavimas persikėlė į nematerialią aplinką. Dabar ji populiariai vadinama virtualia, kompiuterine, skaitmenine, neiro, haliucinacine aplinka. Sintetinėje erdvėje projektuojami ne tik statiniai, statinių kompleksai, bet ir ištisi kvartalai, miestai bei urbanistinės jų koncepcijos. Interneto platybėse dažnai pristatomi trijų dimensijų miestų modeliai (angl. 3D City). Nuo virtualaus Londono, Mančesterio, Niujorko, Denverio iki egzotiškos Puketo salos Tailande ir t.t.

Virtualią architektūra kuriantys architektai ir projektuotojai nesiekia atriboti virtualaus

turinio nuo realaus miesto. Jiems virtualus projektavimas yra tik priemonė įgyvendinti

realų projektą realiame mieste. Virtualūs modeliai – puiki priemonė komunikuoti architektui ir užsakovui, pristatyti projektus plačiajai visuomenei, nes virtualioje

erdvėje gana nesudėtingai prieinami viso pasaulio architektų projektai ir urbanistinės koncepcijos. Šių procesų įtakoje reali tampa praeito amžiaus 6-ajame dešimtmetyje architektų grupės „Team 10“ iškelta visuomenės integravimo į miesto planavimo procesus idėja, kuri ankščiau buvo sunkiai įgyvendinama. Virtualios realybės pagrindiniai privalumai:

1) Saugesnė statyba ir sumažinta projekto įgyvendinimo riziką

2) Mažesnė projekto kainą ankstyvoje statybų eigoje

3) Glaudesnis projekto pristatymas virtualioje aplinkoje tarp užsakovo ir projektuotojo

4) Beribė koloboracija iš bet kurio pasaulio kampelio

5) Prieš pradedant skaičiuoti statybų kaštūs, daug kartų pageriną projekto

analizę

Remiantis 2018 metų AIA‘s geriausių kompanijų statistika buvo užfiksuota, kad 67% pasaulio stipriausių ir moderniausių verslų jau pilnai išnaudoją šitą inovaciją.

Virtuali realybė jau yra neatsiejama architektūros dalis ir šiame pasaulyje sparčiai progresuojantis potencialas kuriame šios technologijos pagalba išliks tik tos kompanijos ir specialistai kurie sugebės suprasti kokia naudą gauna ją naudojantys –galbūt net prisidėti prie jos tolimesnio tobulinimo ir plėtros.

Dronai architektūroje:

Bepiločių orlaivių duomenys skatina nuolatinę architektūros ir civilinės inžinerijos pramonės transformaciją, didina produktyvumą ir gerina statybvietės saugumą.

Įtempto grafiko projektuose bet koks vėlavimas gali būti pražūtingas. Dronai taupo laiką greitai skenuodami dideles teritorijas, kad surinktų saugai ir techninei priežiūrai reikalingus duomenis ir nereikėtų uždaryti visos statybvietės.

Dronų duomenys suteikia įžvalgų, reikalingų priimti pagrįstus sprendimus planuojant projektą ir tiksliai bei efektyviai sekti pažangą.

Prasidėjus statyboms, galima užfiksuoti vaizdo įrašus ir vaizdus, kurie leidžia kruopščiai patikrinti kiekvieną statybvietės aspektą, kad būtų užtikrinta sauga ir atitiktis taisyklėms be pavojaus siunčiant darbuotojus atlikti patikrinimų rankiniu būdu.

Daugeliui objektų, pavyzdžiui, greitkeliams, keliams, užtvankoms ir tiltams, gali būti naudinga turėti skaitmeninį dvynį (realiuoju laiku veikiantį skaitmeninį fizinio objekto atitikmenį). Dronai gali fiksuoti reikiamus duomenų rinkinius, kad padėtų sukurti

skaitmeninius dvynius, padedančius inžinerijos įmonėms ir savininkams stebėti savo turtą.

Dirbtinis intelektas:

Gan plačiai diskutuojama viena karščiausių-kontraversiskiausių temų sudrebinusi visas

pasaulio industrijas ir atverusi neaprėpiamai daug naujų galimybių kurybai – dirbtinis

intelektas. Ateities architektai ir kurie neabejingi naujausiems technologiniams

sprendimams į šitą gan naują innovaciją žiuri ne kaip į grėsmę ju profesijai, bet kaip

papildomą darbo įrankį kuris palengvins ir paspartins dizaino procesus ankstyvuose

projektų stadijose.

Tam, kad būtų sukurti net ir nesudėtingi projektai, tokie kaip individualūs šeimos

namai, reikia galvoti apie kliento poreikius, lūkesčius ir dizaino kalbą. Maža to, svarbu išmanyti ir taikyti įstatymus, kurie reglamentuoja namų statybą, reikalingi duomenys

apie šeimą, įskaitant tokius dalykus kaip amžius, lytis, šeimos dydis ir kt. Dirbtinio

intelekto kuriama sistema yra tai, kas leidžia gauti visus detaliojo plano duomenis, statybos kodeksus ir kitus projektavimo duomenis, reikalingus generuoti galimiems

dizaino variantams, kurie atitiktų tam tikrą dizaino charakteristiką, ir pasiūlyti begales variantų.

Dirbtinio intelekto galimybės beribės. Tai technologija gebanti mastyti ir mokytis pati.

Dirbitnis intelektas yra simuliatorius turintis žmogaus intelektą (dirbtinį) ir yra

naudojamas žmonijos gyvenimo kokybei pagerinti, bei darbui palengvinti. Gali būti

diegiamas į skirtingus elektroninius įrenginius, automobilius, robotus ir t.t.

Šiuo metu yra trys pagrindiniai dirbtinio intelekto tipai atsižvelgiant į galimybes:

1) Silpnas dirbtinis intelektas – fokusuojasi ties viena užduotim su didėlę limitacija.

2) Stiprus dirbtinis intelektas – gali atlikti sudėtinga užduoti tokia pat kaip ir žmogus.

3) Super galingas dirbtinis intelektas – gerokai lenkia zmogaus intelektą ir gali atslikti, bet kokia užduota jam užduotis geriau nei, bet kuris zmogus (plėtojimo stadijoje).

Dirbtinio intelekto privalumai:

1. Žmonių paliktų klaidų optimizavimas/sumažinimas

Vienas didžiausių privalumu, kad dirbtinis intelektas gali drąstiškai sumažintį

žmonių paliktų klaidų - užtikriną tikslumą. Dirbtiniui intelektui priimant sprendimą pačiam yra naudojami algoritmai kurie jau buvo sugeneruoti

ankščiau ir naudojami pakartotinai – tai sumažina paklaidas iki visiško 0.

2. Aukštasis mokslas grindžia tai, kad žmogus intensiviai dirbti gali tik 3-4

valandas per dieną, kai dirbtinis intelektas gali dirbti be pertrauku 24 valandas kas diena visą savaite. Pridedant ir tai, kad dirbtinis intelektas

mąsto daug kartų greičiau nei žmogaus protas. Ir tai nėra svarbu ar darbai kartojasi ar būna visiškai naujos užduotys kas karta – dirbtinis intelektas

mokosi pats.

3. Pačios inovatoriškiausios kompanijos naudoja dirbtinio intelekto pokalbių

virtualius robotus kurie sugeba atsakyti į pačius imantriausius žmonių užduotus klausimus. Pasitaiko ir virtualių pokalbių robotų kuriems uždavus klausimus sunku atskirti ar pokalbis vystomas su tikru žmogumi ar dirbtiniu intelektu.

4. Žmonija priimant sprendimus ne retai naudoja jausmus, norime mes šito ar ne, bet paneigti negalime. Ko pasekoje dirbtinis intelektas yra visiškai neturintis emocijų besaligiškai praktiškas ir racionalus savo požiūriu.

5. Atliekant pakartotinus darbus – kaip bepasikartojančių elek. Laiškų ar įvairiausių dokumentų sutikrinimas ir vėl dirbtinis intelektas ateiną į

pagalbą. Tai geras pavizdys kai nuobodžias užduotys zmogus gali pilnai

patiketi dirbtiniam intelektui, o pats koncentruotis ties kurybine veikla.

Kiekvieną dieną profesionalai dirbantis ties dirbtinio intelekto plėtra megina kuo labiau

išplėsti jo panaudojimo ir pritaikymo skirtinguose industrijuose spektrą. Architektūros ir projektavimo sektoriuose jau yra keletą alternatyvų gebančių algoritmu pagalbą

pateiktį pilnai sumodeliuotą gaminį / pastatą. Vienas ryškiausių architektūros

projektavime būtų www.midjourney.com. Žinoma koncepcija yra gan sunkų

įgyvendinti, nes dirbtinio intelekto pagalba kurti projektai gerokai lenkia pačią statybų

industrija. Asmeniniai pastebėjimai, būtų Midjourney pagalba sugeneruotas projektas.

tokie, kad 5-10 metų begyje, statybų sektorius turies adaptuotis kuriamiems

projektams, nes pokyčiai yra neišvengiami ir jie nenustoja stebinti, bei tobulėti.

Žalioji architektūra „Druskininkų Jachtklubas“ urbanistiniai sprendiniai ir projekto inovatyvus pasiūlymai

Pakrantės esamos situacijos analizė:

Vizituojant Druskininkų miestą didžiausias dėmesys buvo skirtas 2,00ha teritorijoje

įžvelgti potencialą ir sukurti viziją kuri urbanistiniame ir architektūriniame kontekste

būtų naudinga ekonomiškoje ateities perspektyvoje. Dabartinė 2,00ha teritojoje

paliekant kuo daugiau žaliųjų zonų ir gamtos. Druskininkai yra žalias ir labai gražus

miestas, todel ir numatomo architektūrinio projekto idėja būtų naudoti tik atsinaujinančius energijos išteklius, kurių CO2 tarša gamtai būtų minimali arba lygi nuliui.

Dabartinė krantinės betono kokybė nėra pačios

geriausios būklės ir reikalaujanti investicijų rekonstrukcijai. Šitoje vietoje būtų galima naudoti

„Betono Mozaikos“ produkciją pėščiūjų takams, automobilių stovėjimo aikštelėms ir pačios pakrantės atšakoms suformuoti. Viena is rimčiausių smėlio, skaldos bei žvyro

surišėjas būtų „ROMPOX – PROFI-DEKO“.

Dabartinė numatytos teritorijos vieta yra labai puiki plėtoti vandens sportą ir vandens turizmą, nes remiantis naujausiais duomenimis Nemune būtent šioje vietoje bus

numatyti gilinimo darbai. Laivybai, tai būtų idealu, nes šitas neišnaudotas unikalios

gamtos potencialas tiek pagyvintų ir net pakeistų ne tik miesto regiono, bet ir visų

Druskininkų miesto gyventojų gyvenimo kokybę.

Druskininkai ne tik stebiną lietuvos poilsiautojus savo grožiu, bet dažnas atvejis, kai

užsienio turistai atvykstą į kurortą 1-2 dienom kokybiškam poilsiui taip pat. Vasarą

turistų srautai dar didesni ir praktika rodo, kad atvykę iš svetur ir net Lietuvos piliečiai ne visada naudoja kelių transportą, bet dažnais atvejais ir vandens. Gyvas to pavyzdys

būtų Kauno miestas kuriame yra ne viena tokios stilistikos sutvarkyta pakrantė ir ne tik vasaromis jos būna perpildytos turistų ir miesto svečių.

Būtent šito projekto lokacija, buvo parinkta šitoje miesto dalyje neatsitiktinai. Tai gan

unikali vieta, jungianti pačius svarbiausius turistų pamegtus objektus ir taškus.

Pirmiausiai tai prabangių viešbučių kompleksai tokie kaip „Amberton SPA

Druskininkai“, „Mineral SPA Draugystė“, „Snow Arena Druskininkai“ ir daugybę kitų

svarbių turistinių objektų yra šitoje miesto dalyje.

„Amberton SPA Druskininkai“

„Mineral SPA Draugystė“

„Snow Arena Druskininkai“

https://www.simplilearn.com/advantages-and-disadvantages-of-artificial-intelligencearticle

https://sa.lt/dirbtinio-intelekto-galimybes-keiciancios-ateities-architektura/

https://dronai.pro/dronu-paslaugos-architekturai-ir-inzinerijai/

https://skaitmeninestatyba.lt/bim/

https://welovelithuania.com/druskininku-miesto-istorija/

https://druskininkusavivaldybe.lt/go.php/Istorija538

SA statyba ir architektūra – Off grid – Rolandas Kažimėkas

https://www.kulturpolis.lt/architektura/virtuali-architektura-sintetine-erdve-fikcija-ar-realybe/