žmonių atsakymai patvirtina teiginį dėl atsirandančio poreikio atidarinėti langus ir žiemos metu. Šiuo metu yra nemažai informacijos apie tai, kad vėdinimo ir vėsinimo sąnaudos yra išaugusios stipriausiai, lyginant jas su kitomis energijos sunaudojimui pastato tinkamam mikroklimatui užtikrinti reikalingais resursais. Bendrai visa fizinė, psichologinė pastato gyventojų ar lankytojų būsena bei produktyvumas yra tiesiogiai susijęs su patalpų oro kokybe bei šiluminiu komfortu. Tai, kaip žmonės suvokia patalpų aplinką gali turėti įtakos tam, kaip jie vertina savo gerovę ir pasitenkinimą sukurtai aplinkai, o tai reiškia, kad dažnai darbuotojų išreikštas pasitenkinimo lygis yra tiesiogiai susijęs su jų produktyvumu ir turi įtakos bendram jų pasitenkinimui darbu.
12 pav. Apklausos, atsakant į klausimą „Ar mėgstate atidaryti ;angus žiemos metu gyvenamosiose arba darbo patalpose?“ grafinis atvaizdavimas. Sudaryta autoriaus atvaizdavimas) Be to, tyrimai rodo, kad žmonės geba prisitaikyti prie temperatūros, tačiau negeba
prisitaikyti prie tinkamo oro kokybės poreikio. Tokiu būdu yra pabrėžiamas dar didesnis poreikis gryno oro ir mažesnės recirkuliacijos pastatų vidaus aplinkoje (Heidari, Sahebzadeh & Dalvand, 2017). Apibendrinant apklausos duomenis galima teigti, kad pastatuose esančių gyventojų ar lankytojų poreikis būti nuolatos tinkamai ir pasyviai vėdinamose patalpose yra didelis ir beveik nenuginčijamas. Taip pat matome, kad ne visada jos yra tinkamai vėdinamos. Ilgoje laiko perspektyvoje tai gali turėti kenksmingų padarinių, neigiamai veikti žmogaus fizinę ar psichologinę būseną. Svarbu pabrėžti ir tai, kad esant netinkamam mikroklimatui pastato viduje yra naudojamos papildomos rankinės priemonės, tokios kaip langų atidarymas, tam kad būtų patenkinami pirminiai žmogaus poreikiai, o to pasekmė - suvartojamas per didelis energijos kiekis pastato eksploatavimo periodu bei išaugusios priežiūros paslaugų sąskaitos.
16
