IM8 - Holistinis žmogaus tobulėjimo centras. by STRUCTUM

STRUCTUM KONKURSAS. IŠMANUSIS MIESTAS VIII

HOLISTINĖ ARCHITEKTŪRA HOLISTINIS ŽMOGAUS TOBULĖJIMO CENTRAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS STADIJONO G. 1, ANYKŠČIAI

VILNIUS TECH UNIVERSITETAS Architektūros fakulteto V kurso studentė GRETA KIŠŪNAITĖ Vadovas : Prof. GINTARAS ČAIKAUSKAS

Vilnius, 2022

Summary:

A smart and innovative city is not just smart technology, it is a balance of mind, body and spirit. For innovation to be used purposefully and fairly, first, we must understand how our system as a human being works. By analysing the structure of a human consciousness, we can build a building as a system that will not only serve us but also allow us to be key players in our system and help other ecosystems thrive. This project represents holistic architecture, which is revealed in the design of a holistic centre of human development. The project aims to create an area of intellectual and social stimulation. The goal is to integrate humanity, technology and the environment into a one sustainable environment while promoting people's collective awareness. To analyse the chosen topic in more detail, the artistic experiment highlighted the importance of the systematic nature of the building and the nature of a holistic architecture. After analysing the importance of holistics for a human, three crucial clusters of consciousness have been found - mind, body and spirit. The master and a pinnacle of holistics is the nature itself. During the process of designing a holistic building these principles must be intertwined and act as a system. The natural life cycle of a human and the environment plays a crucial role. Holistic architecture is inseparable from honesty - it takes into account other ecosystems. The designed environment is created not only for humanity but also for other ecosystems - flora and fauna. An important definition for this aspect is that it aims to design buildings that are not only compatible with the environment but also contribute to the flourishing of flora or fauna. Such awareness and honesty is the first step towards harmony in architecture and design. Holism and holistic architecture mean that the project must be addressed according to current needs and available resources, aesthetic expression, environmental concerns, function and climate innovation and integrating thoughts and feelings on both the developer’s and consumer’s side. Because holistic architecture is integral to nature, it plays a major role in design. A building is a system that blends into the natural system, combining its functions with natural structures. A human is the main participant in this system, having a connection with nature in all the areas of the building. This final project consists of an introduction, analytical research and design parts, a summary of the work, conclusions and suggestions, a list of literature, pictures, and appendixes.

TURINYS PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS .......................................................................................................................... 4 1. ĮVADAS ................................................................................................................................................ 7 1.1 Darbo tema ....................................................................................................................................... 7 1.2 Tyrimo objektas ............................................................................................................................... 7 1.3 Tyrimo problematika, aktualumas ................................................................................................... 7 1. 4 Darbo uždaviniai ............................................................................................................................. 8 1. 5 Darbo metodika............................................................................................................................... 8 2. HOLISTIKOS SAMPRATA ................................................................................................................. 8 3. GAMTA- TOBULA HOLIZMO VIRŠŪNĖ ........................................................................................ 9 3.1 Fizinis gamtos poveikis ................................................................................................................... 9 3.2 Natūralus ritmas ............................................................................................................................... 9 3.3 Vartotojiškumas ............................................................................................................................. 10 3.4 Natūralus ciklas .............................................................................................................................. 10 3.5 Gamtos poveikis žmogui ............................................................................................................... 11 4. ŽMOGUS KAIP SISTEMA ................................................................................................................ 13 4.1 Holistikos sistemos pavyzdys ........................................................................................................ 13 4.2 Sistema - žmogus ........................................................................................................................... 13 4.2.1 Fizinis kūnas ............................................................................................................................ 14 4.2.2 Protas ....................................................................................................................................... 15 4.2.3 Dvasia ...................................................................................................................................... 16 5. SĄMONINGUMO KLASTERIAI ...................................................................................................... 17 5.1 Socializacija ir darbas .................................................................................................................... 17 5.1.1 Socialinis aspektas erdvėje ...................................................................................................... 17 5.2 Sveikatingumas ir gerovės atspindys architektūroje ...................................................................... 18 5.3 Tobulėjimas ir edukacija ................................................................................................................ 20 5.4 Kūryba ir dvasingumas .................................................................................................................. 21 6. SĄMONINGUMAS IR HARMONIJA ARCHITEKTŪROJE .......................................................... 22 6.1 Architektūra, atsižvelgianti į kitas ekosistemas ............................................................................. 22 6.2 Kaina sėkmės vardan ..................................................................................................................... 24 6.3 Architektūros lygis su žmogumi .................................................................................................... 25 7. FUNKCIJOS, REIKALINGOS HOLISTINEI ARCHITEKTŪRAI .................................................. 27 8. ANALOGŲ STUDIJA ........................................................................................................................ 29 1

8.1 Auroville ........................................................................................................................................ 29 8.2 3XN – Green Solution House ........................................................................................................ 35 8.3 Kinijos ir Italijos kultūrinių mainų miesto priėmimo centras ........................................................ 39 9. TYRIMAI ............................................................................................................................................ 42 9.1 Tyrimas nr. 1 .................................................................................................................................. 42 9.2 Apklausa ........................................................................................................................................ 50 9.2.1 Praktinis - vizualinis tyrimas Nr. 1 ............................................................................................. 55 9.2.2 Praktinis - vizualinis tyrimas Nr.2 .............................................................................................. 57 9.3 Tyrimo išvados (interpretacija į tiriamųjų piešinius ir atsakymus į klausimus) ............................ 60 10. ANALITINĖ – TIRIAMOJI DALIS ................................................................................................. 61 Daugiaaspektė objekto vietos tyrimų analizė .......................................................................................... 61 10.1 Sklypo parinkimo kriterijai .......................................................................................................... 61 10.2 Sklypo padėtis rajone ................................................................................................................... 62 10.3 Gamtinis aspektas ........................................................................................................................ 64 10.4 Funkcinė įvairovė teritorijoje, poreikiai ...................................................................................... 66 10.5 Užstatymo tipai, aukštingumas .................................................................................................... 67 10.6 Vietos identitetas.......................................................................................................................... 68 10.7 Sklypo kompozicija ..................................................................................................................... 69 10.8 Problematika ................................................................................................................................ 71 10.9 Išvados ......................................................................................................................................... 71 10.10 Lūkesčiai, siūlymai .................................................................................................................... 72 10.11 Projekto vizija ............................................................................................................................ 72 10.11.1 Tikslas ................................................................................................................................. 73 10.11.2 Principai .............................................................................................................................. 73 10.11.3 Forma .................................................................................................................................. 74 10.11.4 Paviršius .............................................................................................................................. 74 10.11.5 Vaizdas ................................................................................................................................ 74 10.11.6 Poveikis ............................................................................................................................... 74 10.11.7 Ilgalaikės vertės ir nauda ..................................................................................................... 75 10.12 Varijantinis projektavimas ...................................................................................................... 75 10.12.1 Pirmoji idėja ........................................................................................................................ 75 10.12.2 Antroji idėja......................................................................................................................... 77 10.12.3 Penktas fasadas .................................................................................................................... 78 10.12.4 Trečioji idėja (Pasirinkta) .................................................................................................... 79 2

11. AIŠKINAMASIS RAŠTAS .......................................................................................................... 82 11.1 Bendrieji duomenys.................................................................................................................. 82 11.2 Koncepcija ................................................................................................................................ 83 11.3 Sklypo plano sprendiniai .......................................................................................................... 87 11.5 Funkcija ir ryšiai....................................................................................................................... 91 11.6 Konstrukcinis sprendimas ........................................................................................................ 91 11.7 Fasadų sprendimas ................................................................................................................... 93 11.8 Inžineriniai sprendiniai ............................................................................................................. 95 11.9 Atliekų šalinimas ...................................................................................................................... 97 11.10 Šildymas ................................................................................................................................. 97 11.11 Tvarumas, universalumas ....................................................................................................... 97 11.12 Medžiagos .............................................................................................................................. 97 11.13 Statinio prieinamumas. ........................................................................................................... 98 Neįgaliųjų specifinių poreikių tenkinimo sprendiniai ...................................................................... 98 11.14 Gaisrinė sauga ir evakuacija ................................................................................................... 99 11.15 Vidaus erdvių ir interjero sprendiniai................................................................................... 100 11.16 Detali programa .................................................................................................................... 101 11.17 Pasirinktų remėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas.............................................107

12. IŠVADOS IR SIŪLYMAI .............................................................................................................. 113 NAUDOTOS LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ................................................................. 114

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 pav. Natūralus gyvavimo ciklas. Autorės nuotrauka ............................................................................ 11 2 pav. Tinklo sąveikos. Dr. T.Butkus, „Holistinis žmogaus centras“, koncepcijas ................................ 14 3 pav. Sąmoningumo klasteriai. Autorės schema .................................................................................... 16 4 pav. Dr. Roller‘s klinika ir tuberkuliozės sanatorija Šveicarijoje. Nuotrauka – Robert Sennecke 1930 m., Vintage property of ullstein bild ................................................................................................ 19 5 pav. Dangoraižiai New York mieste. Nuotrauka Michael Nagle/Bloomberg ...................................... 23 6 pav. Baltakaklis žvirblis. Nuotrauka Fusse/Getty images ................................................................... 24 7 pav. Nykstančių rūšių schema. IPBES ................................................................................................. 25 8 pav. Schema, rodanti erdves, suplanuotas pagal Vastu Shastra taisykles. Auroville and secular India. New York: SUNY Press ................................................................................................................... 27 9 pav. Verbaliniai indikatoriai. Dr. T. Butkaus schema .......................................................................... 29 10 pav. Auroville. Auroville:A City for the Future.New York:Element ................................................. 30 11 pav. Miestelio teritorijos zonavimas. Auroville.org schema .............................................................. 31 12 pav. Matrimandyras. Vidinė salė. Auroville: a City for the Future. New York: Element.................. 32 13 pav. Matrimandyro pastatas. Auroville:A City for the Future. New York: Element ......................... 33 14 pav. Holistinis požiūris laiko atžvilgiu. Autorės schema ................................................................... 33 15 pav. Santykis su aplinka. Autorės schema .......................................................................................... 34 16 pav. Architektūra, draugiška kitoms ekosistemoms. Autorės schema ............................................... 34 17 pav. Balansas. Autorės schema .......................................................................................................... 35 18 pav. Green Solution House, nuotrauka Adam Mork, Archdaily.lt ..................................................... 35 19 pav. Santykis su aplinka. Autorės schema .......................................................................................... 36 20 pav. Pastato formos bionika. Autorės schema. Paveikslėlis Unsplash.com ....................................... 37 21 pav. Atsinaujinantys ištekliai. Autorės schema .................................................................................. 37 22 pav. Atsinaujinantys ištekliai. Autorės schema. Nuotrauka Archdaily.com ...................................... 37 23 pav. Vietinių medžiagų naudojimas. Green Solution house. Schema Archdaily com ....................... 38 24 pav. Balansas. Autorės schema .......................................................................................................... 38 25 pav. Green Solution House. Nuotraukos Adam Mork. Archdaily.com .............................................. 39 26 pav. Kinijos ir Italijos kultūrinių mainų miesto priėmimo centras. Nuotraukos Arch-exist Photography ..................................................................................................................................... 39 27 pav. Santykis su aplinka. Autorės schema .......................................................................................... 40 28 pav. Architektūra, draugiška kitoms ekosistemoms. Autorės schema ............................................... 40 29 pav. Kultūrinių mainų priėmimo centras. Schema AOE. Nuotrauka Arch-exist Photography. Amazingarchitecture.com ................................................................................................................ 41 30 pav. Kultūrinių mainų priėmimo centras. Nuotrauka Arch–exist Photography. Amazingarchitecture.com ................................................................................................................ 41 31 pav. Kultūrinių mainų priėmimo centras. Nuotrauka Arch- exist Photography. Amazingarchitecture.com ................................................................................................................ 42 32 pav. Sąmoningumo klasteriai funkcinėje sistemoje. Autorės nuotrauka. ........................................... 43 33 pav. Sistema veikia atskirai. Autorės nuotrauka ................................................................................ 43 34 pav. Veikia kaip sistema Autorės schema. ......................................................................................... 44 4

35 pav. DNR struktūra. Fieldmuseum.org............................................................................................... 44 36 pav. Meninis eksperimentas. Autorės nuotrauka ................................................................................ 45 37 pav. Žmogus - sistemos centras. Autorės nuotrauka .......................................................................... 45 38 pav. Skirtingos sistemos išraiškos ir formos. Autorės nuotrauka. ...................................................... 46 39 pav. Svarbiausia sistemos dalis. Autorės nuotrauka ........................................................................... 46 40 pav. Žmogus – svarbiausias sistemos dalyvis. Autorės nuotrauka ..................................................... 47 41 pav. Persipynimas. Autorės schema ................................................................................................... 47 42 pav. Centrinė ašis. Autorės nuotrauka ................................................................................................ 48 43 pav. Meninis eksperimentas – sprogimas. Autorės nuotrauka ........................................................... 48 44 pav. Meninis eksperimentas. Autorės nuotrauka ................................................................................ 49 45 pav. Meninis eksperimentas. Autorės nuotrauka ................................................................................ 50 46 pav. Tyrimo aplinkų pavyzdžiai. Sudaryta autorės ........................................................................... 52 47 pav. Tiriamųjų piešiniai. Autorės nuotrauka. ..................................................................................... 56 48 pav. Asociacijos. Autorės nuotrauka .................................................................................................. 56 49 pav. Išvadinė schema. Autorės sudaryta schema ............................................................................... 57 50 pav. Tiriamųjų piešiniai. Autorės nuotraukos. ................................................................................... 58 51 pav. Asociacijos. Autorės nuotrauka .................................................................................................. 58 52 pav. Sklypo padėtis Lietuvoje. Autorės sudaryta schema .................................................................. 61 53 pav. Gatvių tinklo schema.Autorės sudaryta schema ......................................................................... 62 54 pav. Potencialios naujai projektuojamos gatvės. Autorės sudaryta schema ....................................... 63 55 pav. Gamtinės aplinkos schema Autorės sudaryta nuotrauka ........................................................... 64 56 pav. Miškų teritorijoje grupės. Geoportal.lt, Anykščių rajono savivaldybės žemėlapis ................... 65 57 pav. Funkcijų įvairovė teritorijoje, poreikis. Autorės sudaryta schema ............................................. 66 58 pav. Aukštingumo schema. Autorės sudaryta schema ....................................................................... 67 59 pav. Teritorijos fotofiksacijos. Google maps nuotraukos ................................................................... 68 60 pav. Sklypo fotofiksacijos. Autorės nuotraukos ................................................................................ 69 61 pav. Sklypo kompozicinė schema. Autorės sudaryta schema ............................................................ 70 62 pav. Suvestinė sklypo schema. Autorės sudaryta schema .................................................................. 71 63 pav. Projekto vizija. Autorės sudaryta schema ................................................................................... 72 64 pav. Pirmos idėjos eskizas. Autorės sudaryta schema ........................................................................ 75 65pav. Pastato formos eiga. Autorės sudaryta schema ............................................................................ 76 66 pav. Pastato funkcijų išdėstymas. Autorės sudaryta schema .............................................................. 77 67 pav. Antros pastato idėjos eskizas. Autorės sudaryta schema ............................................................ 77 68 pav. Antros pastato idėjos eskizas. Autorės sudaryta schema ............................................................ 78 69 pav. Penkto fasado eskizas. Autorės sudaryta schema ....................................................................... 78 70 pav. Pagrindinio fasado eskizai. Autorės sudaryta schema ................................................................ 79 71 pav. Trečiosios idėjos eskizai. Autorės sudaryta schema ................................................................... 79 72 pav. Detalizuojama pastato formos ir konteksto idėja. Autorės sudaryta schema ............................ 80 73 pav. Pagrindinių funkcijų skirstymas. Autorės sudaryta schema ....................................................... 80 74 pav. Erdvės, skiriamos komercinei zonai. Autorės sudaryta schema ................................................. 81 75 pav. Pastato vizualizacija. Autorės sudaryta nuotrauka ..................................................................... 82 76 pav. DNR grandinės principas. Autorės sudaryta schema.................................................................. 83 5

77 pav. Meninė koncepcija. Autorės eskizai ........................................................................................... 84 78 pav. Pagrindinė idėja, tikslas. Autorės sudaryta schema .................................................................... 85 79 pav. Sklypo sprendiniai. Autorės sudaryta nuotrauka ........................................................................ 87 80 pav. Pirmo aukšto planas. Autorės sudaryta schema .......................................................................... 88 81 pav. Antro aukšto planas. Autorės sudaryta schema .......................................................................... 89 82 pav. Rūsio planas. Autorės sudaryta schema ...................................................................................... 90 83 pav. Vidinės pastato funkcijos. Autorės sudaryta schema.................................................................. 91 84 pav. Stogo konstrukcija. Autorės sudaryta schema ............................................................................ 92 85 pav. Apželdinimo schema. Autorės sudaryta schema ........................................................................ 92 86 pav. Apvali santvara. Prolyte.com ...................................................................................................... 93 87 pav. Fasado sprendiniai. Autorės schema ........................................................................................... 93 88 pav. Fasadų idėjos eigos schema. Autorės sudaryta schema .............................................................. 94 89 pav. Vizualizacija. Fasadų sprendimas. Autorės sudaryta nuotrauka ................................................ 94 90 pav. Lietaus vandens surinkimo schema. Autorės sudaryta schema .................................................. 95 91 pav. „Microflex 6061“ kėdės. Figueras.com ...................................................................................... 96 92 pav. „Mutawheel Seating System“ kėdės. Figueras.com ................................................................... 97 93 pav. Indukcinės kilpos veikimo principas. Univox by edin ............................................................... 98 94 pav. Gaisrinės privažiavimas prie pastato. Autorės sudaryta schema ................................................ 99 95 pav. Interjero vizualizacija. Autorės sudaryta schema ..................................................................... 100

1. ĮVADAS 1.1 Darbo tema Ar mūsų kuriama aplinka gali įtraukti žmogų į malonias bei žmogaus sąmoningumui, pilnatvei ir emocinei būsenai tinkamas patirtis? Aplinka kurioje mes gyvename atlieka ne tik būsto funkciją. Ji taip pat yra mūsų emocinių patirčių priežastis, mūsų dvasios ramybės oazė, mūsų mokytoja ir gydytoja. Didelis dėmesys architektūroje yra skiriamas ne tik mūsų projektuojamai aplinkai, bet ne mažiau svarbus – gamtai. Ji yra tobula sistema, kurios sudedamosios dalys veikia kartu, kurdamos harmoniją ir pusiausvyrą. Gamta – holistikos viršūnė, siekis holistinei architektūrai. Šiame darbe holistinė architektūra tyrinėjama per harmoniją bei sąmoningumą ir žmogaus proto, kūno ir dvasios balansą. Pagrindinė darbo užduotis suprasti, kas yra holistinė architektūra, kokių funkcijų jai reikia ir kokiomis priemonėmis galime jas kurti. Tyrime ši filosofija nagrinėjama per gamtoje vyraujančius principus ir pagrindinius žmogaus sąmoningumo klasterius ir jų poreikius. Šiuo darbu siekiama pasižiūrėti į architektūrą holistiniu požiūriu, kreipiant dėmesį į kiekvieną elementą kartu – sistemą.

1.2 Tyrimo objektas Holistinė architektūra. Tyrime nagrinėjamas žmogaus ir aplinkos (gamtos) tarpusavio ryšys, žmogaus, kaip organizmo, sistema bei funkcijos, kurios įprasmina holizmą ir padeda kurti tvarią, harmoningą ir sąmoningą aplinką.

1.3 Tyrimo problematika, aktualumas Vis dažniau girdime, kad mūsų projektuojama aplinka yra kuriama tam tikroms funkcijoms ar paskirtims, kuo toliau vis mažiau kreipiant dėmesį į visumą – ne tik žmogaus psichologinę bei emocinę būseną, bet ir sąmoningumą kalbant apie kitas ekosistemas, bei harmoniją su mūsų aplinka. Holistinė architektūra remiasi objekto, kaip sistemos, principais, kurie leidžia mums suvokti jų svarbą vienas kito atžvilgiu. Architektūros vaidmuo šioje srityje yra be galo svarbus. Pasaulyje gausu pavyzdžių, kai svarbiausiems žmogaus ir aplinkos gyvavimo principams žengiant koja kojon su laiku, galime sukurti tvarią, sąmoningą aplinką, kurioje tenkiname ne tik tam tikrus savo poreikius, bet užtikriname savo

kaip žmogaus egzistavimo ir evoliucijos suformuotus poreikius ir juos tenkiname palaikydami harmoningą ryšį su aplinka.

1. 4 Darbo uždaviniai Ištirti gamtoje esančius principus, kurie gali įnešti į architektūrą harmonijos ir sąmoningumo, išryškinti pagrindinius žmogaus kaip sistemos sąmoningumo klasterius, bei išskirti holistinės architektūros principus ir jai reikalingas funkcijas. Sukurti inovatyvią, tvarią ir šiuos principus atitinkančią struktūrą.

1. 5 Darbo metodika Supažindinama su holistikos sąvoka. Aptariami holistikos ir holistinės architektūros principai. Aprašomi ir apibendrinami gamtoje vyraujantys principai, padedantys žmogui kurti harmoniją su aplinka ir kurti sąmoningą architektūrą. Išskiriami pagrindiniai žmogaus, kaip sistemos, sąmoningumo klasteriai ir jų funkcijos. Holistinės architektūros pavyzdžiai pateikiami analogiškuose, šia filosofija besiremiančiuose projektuose. Atliekamas savarankiškas tyrimas, kurio metu maketuojant ieškoma sistemingumo principų. Taip pat tyrimas susideda iš apklausos ir vizualinių užduočių pasirinktiems tiriamiesiems (įvairaus amžiaus, lyties bei profesijos žmonėms). Analizuojant holistikai reikiamas funkcijas bei principus naudojama asociacijų, atpažįstamumo bei atvira apklausa, taip pat grafinė – pagrindinių žmogaus elementų suvokimas. Visi tyrimai yra apibendrinami. Padaromos išvados.

2. HOLISTIKOS SAMPRATA Kalbant apie holistinę architektūrą, visų pirma turime išsigryninti holistikos reikšmę. Holistika – kitaip tariant, visuma. Žodis kilęs iš graikų kalbos – holos, reiškiantis visas, pilnas. Holistika atspindi principą, kad visos sistemos savybės (šiuo atveju fizinės, psichologinės, emocinės, socialinės, ekonominės ir t.t.) negali būti apibrėžtos ar paaiškintos kaip atskiri elementai, atvirkščiai – sistema apibrėžia, kaip veikia kiekviena atskira jos dalis. Holistinė architektūra – unikali priemonė, padedanti išlaikyti, atkurti natūralius kūno, proto, bei dvasios pusiausvyrą ir balansą.

Holistinės architektūros koncepcija – dėmesį kreipti į visumą, o ne tik rūpintis atskirais elementais. Šioje srityje svarbus holistikos principas: suvokti ne tik sistemos dalis ir jų veikimo principus, bet ir sąveikas bei ryšius vienos su kita. Tam, kad galėtume suvokti pagrindinius holistinės architektūros principus, jų veikimo būdus ir elementus, pirmiausia turime išanalizuoti ir suprasti holistikos esmę aplinkoje, žmogaus, kaip sistemos, principuose. Išanalizuoti sistemos elementus ir jiems veikti reikalingus principus bei funkcijas.

3. GAMTA- TOBULA HOLIZMO VIRŠŪNĖ 3.1 Fizinis gamtos poveikis Gamta yra tobula struktūra, kuri be pašalinio įsikišimo gyvuoja iki dabar. Visos sistemos yra sudėliotos tobulai veikti. Gamta – prieglobstis ir namai visiems. Kaip ji mus veikia? Visų pirma gamta mus veikia fiziškai. Ji prisideda prie fizinės gerovės: buvimas gamtoje mažina kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, raumenų įtampą ir streso hormonų gamybą. Gamta mus veikia ne tik fiziologiškai. Labai didelę įtaką ji turi mūsų psichologinei bei emocinei būsenai. Būnant gamtoje mes stebime, mokomės,

susipažįstame. Vertiname,

bet

neteisiame.

Krisas

Abramsas

(Kris Abrams),

psichoterapeutas, dirbantis kedro medžio gydymo, menų srityje, savo straipsnyje kaip gamta mus veikia, yra pasakęs: „gamta demonstruoja neįtikėtiną įvairovę visoje savo šlovėje. Yra stambių medžių ir liesų, žemų ir aukštų. Vienoje geltonų gėlių gumulėje galite pamatyti rožinę ir suprasti, kad tai mutacija. Gamtoje mes nesakome: „Kaip negerai! Ta gėlė kitokia; tas medis stambus!“ Vietoj to mes sakome: "Kaip gražu!" Tai paveikia mus žemiau minties lygio“ (Abrams, 2014). Iš pirmo žvilgsnio gamta atrodo kaip mūsų aplinka, kuri mus veikia tik fiziškai. Tik pradėję analizuoti visas jos funkcijas suvokiame, kad tai yra aplinka, kurioje mes mokomės tiek dvasiškai tiek psichologiškai. Tai yra įrodymas, kad mes priimame gamtą kaip tobulą sistemą. Sistemą, kurioje niekas neįvyksta be priežasties. Nagrinėjant holistiką, jos savybes, gamta turėtų būti atspirties taškas ir visko mokytoja. Holizmas gali būti suprantamas kaip polinkis, gamtos formuojama visuma – didesnė už visų jos dalių sumą.

3.2 Natūralus ritmas Kitas aspektas yra laikas. Žmonės gyvena savose rutinose. Viskas skaičiuojama sekundėmis, minutėmis, valandomis, o tai labai dažnai mums kelia stresą. Gamtoje viskas vyksta savu tempu, taip ji 9

modeliuoja sveikesnį gyvenimo ritmą. Medžiai ir augalai auga lėtai, gyvūnai ganosi ramiai. Laksto – bet tai yra natūralus jų tempas. Visi juda pagal savo prigimtinį ritmą. Būnant gamtoje, mes, žmonės, pradedame elgtis taip pat.

3.3 Vartotojiškumas Kalbant apie žmogaus protą bei poreikius, mes vis įprantame norėti ir siekti kuo daugiau. Užsidirbti daugiau, turėti daugiau daiktų, skaniau pavalgyti. Pradžioje bet kokio organizmo bei žmogaus, tikslas buvo išgyventi. Dabar žmogus, pasitelkęs protą ir technologijas, nepasitenkina išgyvenimu ir suteikia sau platesnes galimybes. Viskas yra gerai iki kol visa ši kultūra skatina negalvoti apie tai, kad atsiranda per didelis vartojimas, kuris kenkia ir veikia kitus. Pavyzdžiui, perteklinis mūsų drabužių vartojimas, tam, kad patenkintume poreikį atrodyti gražiai, skriaudžia juos gaminančius žmones ir ypač gyvūnus, iš kurių kailių, odos jie yra gaminami. Priešingai – gamtoje ekologinė sistema įkūnija harmoniją. Medžiai auga iki tokio aukščio, kuris yra reikiamas nokinti vaisius, gaminti deguonį, absorbuoti vandenį. Gyvūnai maistą vartoja tiek, kiek reikia. Mes, žmonės, siekiame visą laiką jaustis patogiai, komfortiškai saugiai. Bandymas pasiekti nuolatinį komfortą ir kontrolę veda mus prie beprasmybės, įtampos, kuri neigiamai veikia tiek musų fizinę, tiek psichologinę, tiek dvasinę būsenas. Gamta šiuo atvėju mums primena apie realybę. Ji įrodo, kad mes negalime sustabdyti lietaus, sniego, saulėlydžių, potvynių, ugnikalnių išsiveržimų ir kitų gamtoje nuolatos besikartojančių procesų. Ji primena, kad sunkumai yra gyvenimo dalis, kuriuos išgyvenus mes vėl patiriame džiaugsmą, geras emocijas, pilnatvę. Pradedame iš naujo vertinti pačią gyvybę.

3.4 Natūralus ciklas Gamta visada primena mums gyvenimą ir natūralius ciklus. Visada joje stebime sunykimą – nudžiuvęs lapas, nuvytusi gėlė ir tuo pačiu stebime, kaip medis maitina naujus, mažus augalus. Tai yra natūralus gyvenimo ciklas (žr. 1 pav.). Gamta veda mus prie laikinumo ir gyvybės vertinimo.

1pav. Natūralus gyvavimo ciklas. Autorės nuotrauka

Gamta mums primena kas mes esame: mes priklausome šiai žemei, esame visos jos sistemos dalis, sukurta iš tų pačių medžiagų, naudojanti tas pačias gyvybines funkcijas. Mokomės iš jos. Esame bendruomenės dalis, ne prastesnė ir ne geresnė už bet kokį kitą gyvą organizmą. Gamtoje esame kas esame iš tikrųjų. Mes nesistengiame pritapti prie tam tikros aplinkos, nedėvime „kaukių“, negalvojame kaip atrodome eidami, stebėdami, kvėpuodami. „Kaukė“ kurią pateikiame išoriniam pasauliui, gamtoje nėra svarbi. Architektūra yra mūsų namų pagrindas. Taip pat, kaip be gamtos, žmogus negali be architektūros. Kadangi gamta yra holistikos viršūnė, holistinė architektūra turėtų sekti pagrindinius principus ir sistemas, formuoti visumą, padedančia auginti tobulą žmogų. Žmogų, kaip visumą ir kiekvieną atskirai, bet lygiai taip pat svarbų kaip kitą. Kiekvienas iš mūsų esame sistemos dalis. Iš pradžių architektūra, kaip ir gamta, yra fizinė aplinka, kurioje mes gyvename. Tačiau, tai taip pat yra ir mūsų kultūros dalis. Tai verčia mus jausti, atspindėti save, atspindėti pasaulį kuriame gyvename.

3.5 Gamtos poveikis žmogui Visos ekosistemos žemėje vystėsi milijonus metų, todėl sudėtingos ir įvairios biologinės bendruomenės gyvena harmonijoje ir pusiausvyroje su aplinka. Tam, kad galėtume jausti visas savybes, kurias jaučiame ir patiriame gamtoje, kurioje viskas vyksta tobulai ir niekas nevyksta be reikalo, gamtoje, kuri maitina mus tiek fiziškai tiek psichologiškai, 11

tiek dvasiškai, turime iš jos mokytis. Holistika, kaip visuma, verčia mus pasigilinti plačiau, nei panaudoti kažkurią vieną savybę ar vieną elementą, pvz., daugiau matomos natūralios aplinkos ar tiesioginis gamtos dalyvavimas projektuojamoje erdvėje. Siekiant sukurti žmogui dvasinę, psichologinę ir fizinę harmoniją, turime atkreipti dėmesį į visas detales kartu, o ne atskirai. Būtent tai ir yra pagrindinis holistikos – Holistinės architektūros principas. Gamta parodo ir išreiškia save harmonijos, formos, teigiamos energijos bei neišvengiamų ciklų kalba. Įtraukus šiuos principus į architektūrą, aplinkos projektavimą, galime dar giliau atsižvelgtį į mūsų genetinę prigimtį. Viskas visatoje paklūsta ir laikosi tam tikrų principų. Tikslinga, kad norint patenkinti žmogų, kaip sistemą, vertėtų šiuos principus naudoti kaip pagrindinius projektavimo modelius holistinėje architektūroje. Žmogus negali be architektūros lygiai taip pat, kaip jis negali be gamtos. Gamta yra namai, kuriuose kiekvienas kuriamės atskirus namus – holistinius namus. Apibendrinus visus aspektus galime daryti išvadą, kad gamta yra neatsiejama žmogaus kaip sistemos dalis. Viskas Visatoje laikosi šių principų. Šie aspektai gali sukurti pagrindą pastato kompozicijai. Gamtos poveikis žmogui: •

Fizinė sveikata ir gerovė - buvimas gamtoje mažina kraujospūdį, širdies

susitraukimų dažnį, raumenų įtampą ir streso hormonų gamybą. •

Dvasinis ugdymas - esame bendruomenės dalis, ne prastesne ir ne geresnė už bet

kokį kitą gyvą organizmą. Gamtoje esame kas esame ištikrųjų – mes nesistengiame pritapti prie tam tikros aplinkos, nedėvime „kaukių“, negalvojame kaip atrodome eidami, stebėdami, kvėpuodami. Kaukė kurią pateikiame išoriniam pasauliui – gamtoje nėra svarbi. •

Pažinimas ir tobulėjimas - būnant gamtoje mes stebime, mokomės, susipažįstame.

Vertiname, bet neteisiame. •

Emocinis intelektas - visi juda pagal savo natūralų ritmą. Būnant gamtoje, mes,

žmonės, pradedame elgtis taip pat. Gamta primena, kad sunkumai yra gyvenimo dalis, kuriuos išgyvenus mes vėl patiriame džiaugsmą, geras emocijas, pilnatvę. Pradedame iš naujo vertinti pačią gyvybę. Taigi, pagrindinis klausimai ir užduotys kalbant apie gamtą, kaip apie mokytoją ir holistikos viršūnę yra: ar yra būdų pakeisti mūsų nenatūralų požiūrį į gamtą? Ar, kaip architektai, mes galime 12

semtis elementų iš natūraliosios ekologijos ir įtraukti juos į savo dizainą? Tam, kad pagerintume ne tik savo santykį su aplinka, bet ir savo asmeninę sveikatą ir laimę. Kadangi esame svarbi šios sistemos dalis, mūsų ryšys su ekologija yra giliai mūsų DNR. Būtent tai turi labai didelę įtaką tiek mūsų psichologinei, tiek fiziologinei sveikatai bei būsenai. Ar galime semtis principų gerinti natūralų žmogaus įnašą, kurį esame panaudoję dabar, siekiant užtikrinti harmoniją, sąmoningumą ir teisingą šių sistemų veiklą.

4. ŽMOGUS KAIP SISTEMA 4.1 Holistikos sistemos pavyzdys Kiekvienas iš mūsų esame čia, nes mūsų protėviai sėkmingai sugebėjo perduoti mums savo išgyvenimo genus, sukauptą patirtį, elgesį ir instinktus. Sugebėjo mums perduoti fizinį kūną, kuris evoliucionuojant žmogui prisitaikė prie aplinkos sąlygų. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų esame visų šių savybių įsikūnijimas – visų šių savybių sistema. Visi šie bruožai ir tai, kaip jie veikia mūsų elgesį, kasdienį gyvenimą, yra mūsų, kaip žmogaus, pagrindas. Tai yra faktai, į kuriuos privalome atsižvelgti norėdami padaryti ilgalaikių pokyčių mūsų gyvenamojoje aplinkoje. Mūsų kūnas veikia kaip sistema: atskiri organai dirba ne tik atskirai, bet ir kartu tam, kad atliktų bendras organizmui svarbias funkcijas. Organų sistemų grupės dirba kartu, kad sėkmingai sukurtų iki galo išbaigtus, pilnai funkcionuojančius organizmus – mus. Esame sistemos–tinklo dalis, kuri turi neišvengiamas sąveikas su mūsų aplinka. Taigi, dar vienas pagrindinis holistikos pavyzdys yra žmogus. Tam, kad žmogaus sistema funkcionuotų tinkamai, turime rasti harmoningą santykį su mus supančia aplinka, atsižvelgiant į pagrindinius žmogaus egzistencinius klasterius. Norėdami rasti teisingus principus, visų pirma turime atsakyti į klausimą, kas yra žmogaus sistema ir iš ko ji susideda, ir ko reikia, kad ta sistema funkcionuotų tinkamai.

4.2 Sistema - žmogus Visų pirma, kad žmogus tinkamai funkcionuotų kaip sistema, jam reikalingas sveikas fizinis kūnas, protas bei dvasia (žr. 2 pav.).

2 pav. Tinklo sąveikos. Dr. T.Butkus, „Holistinis žmogaus centras“, koncepcijas

Žmogus, kaip atskira sistema, dalyvauja ekosistemoje. Visa tai sudaro tinklą, kuriame viskas turi veikti harmoningai, atsižvelgiant į atskirų sistemų poreikius ne po vieną, o visus bendrai. Paskelbto Holistinio žmogaus centro Klaipėdoje konkurse, Dr. T. Butkus pateikia lietuvišką koncepcijos versiją, kurioje yra akcentuojami holistinės architektūros principai. Tam, kad žmogus veiktų kaip sistema, gamtos sistemoje turime išsigryninti pagrindines tinklo sąveikas. Remiantis T. Butkaus koncepcija, pagrindinės sąveikos yra tarp dvasios, materijos ir technologijos. Kalbant apie dvasinius dalykus turime aptarti gamtą, žmoniją, nematomas kosmoso jėgas. Materija – mus supantys elementai, kurie padeda veikti mums kaip sistemai, yra vanduo, žemė, oras. Technologinis aspektas – nagrinėjama praeitis, dabartis ir ateitis siekiant tobulėjimo. Tai yra Holistikos tinklo sąveikos, kuriose dalyvauja žmogus kaip sistema. Tam, kad galėtume harmoningai kurti mūsų aplinką, gyvenimo būdą ir principus, turime išanalizuoti kas yra žmogaus sistema, iš ko ji susideda ir ko jai reikia, kad ji veiktų efektyviai ir sveikai.

4.2.1 Fizinis kūnas Mūsų fizinis kūnas kilo iš gamtos. Kiekvienas mes susidedame iš tų pačių medžiagų kaip ir kiti gyvi žemės objektai. Mūsų sudėtis, forma, medžiaga, paskirtis nėra atsiradę be reikalo. Viskas vyko evoliucijos dėka, taikantis išgyventi ir tai daryti komfortiškiau. Sveikam fiziniam kūnui būtina sveikata. Tam, kad žmogus galėtų atlikti visas reikalingas funkcijas, visa mūsų organizmo sistema turi funkcionuoti sklandžiai. Mūsų energijos resursai yra 14

suvartojamas maistas bei poilsis. Taigi, mūsų kūnui neišvengiamai reikalingas sveikas maistas (sveika gyvensena), sveika aplinka, fizinis aktyvumas bei kokybiškas miegas.

4.2.2 Protas „Mūsų gyvenimas yra tai, apie ką visą dieną mąstome“ - Ralph Waldo Emerson Protas yra pagrindinis mus nuo kitų gyvų organizmų skiriantis dalykas. Visų pirma – žmogaus smegenyse neuronų yra daugiau nei pas bet kuriuos kitus primatus, ir tikriausiai nei bet kurių kitų gyvūnų smegenyse. Apart to, kad smegenys yra atsakingos už visas mūsų organizmo veiklas, jos taip pat yra mūsų, kaip asmenybės, variklis. Jų dėka mes galime jausti, prisiminti, kurti emocijas, mokytis ir tobulėti. Jų dėka, atsižvelgiant į aplinkybes, keičiasi mūsų nuotaika ir savijauta. Tai turi be galo didelę įtaką mūsų fiziniam kūnui bei dvasinei savijautai. Čia dar vienas įrodymas, kad žmogus veikia kaip sistema, o ne kiekvienas elementas atskirai. Be viso to, žmogui, kaip sistemai, reikalingi socialiniai ir ekonominiai procesai. Protui reikalingas socialinis kapitalas. Kiekvienas esame socialinio kapitalo kūrėjas bei dalyvis. Sunkumai, kurie iškyla bendraujant, mus lydi labai ilgai ir veikia mūsų vidinį pasaulį. Kiekvienas žmogus yra svarbi socialinio bendravimo dalis. Visi esame skirtingi, bet visi esame svarbūs. Bendravimas – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Mes turime įgimtą poreikį vystyti ir palaikyti socialinius ryšius su kitais žmonėmis. Savo bendravimo poreikius mes realizuojame įvairiose socialinėse grupėse. Pavyzdžiui, bendraudami su šeima, draugų rate. Veiklose – grupiniuose užsiėmimuose, darbo kolektyvuose. Žmonių tarpusavio ryšius stiprina bendri interesai, kurie atsispindi tam tikrose veiklose ar užsiėmimuose. Pomėgiai, siekiai, tikslai. Psichologė doc. dr. Aušra Griciūtė savo straipsnyje yra pasakiusi, kad dėl žmonių tarpusavio bendravimo bei bendravimo grupėse gali būti prieinami labai vertingi resursai – materialūs dalykai ar praktiškai atliekami veiksmai arba nematerialūs bendravimo padariniai. „Nematerialius socialinio kapitalo resursus sunkiau suvokti ir įsisąmoninti, ne visada pakankamai juos įvertiname, nors jais naudojamės, o jų poveikis, kaip rodo tyrimai, gali būti svarbus žmogaus gerovei, sveikatai, edukaciniams pasiekimams, taip pat ir visos visuomenės socialiniam, ekonominiam, švietimo, sveikatos ir gerovės vystymuisi“ (Griciūtė, 2020).

4.2.3 Dvasia Danielio A. Helminiako modeliuose žmogaus dvasia laikoma įžvalgos, sąmoningumo, supratimo ir kitų samprotavimo galių psichine funkcija. Ji skiriasi nuo atskiro psichikos komponento, kuris apima mūsų emocijas, vaizdus, atmintį bei asmenybės esybes (Helminiak, 1996). Olafas Stapledonas apibrėžė žmogaus dvasią kaip susidedančią iš meilės, sumanumo ir kūrybinio veiksmo. ( Stapledon, 1944) Pasak istoriko Oswaldo Spenglerio, Vakarai ir ankstesnės civilizacijos padarė skirtumą tarp dvasios ir sielos, turėjusios įtaką jos raidai. Žmogaus dvasia gali būti vertinama kaip nematerialiosios, dangiškosios žmogaus sudėties dalis, kuri yra universali arba beasmenė. Tuo pačiu dvasia yra kiekvieno individo asmeninis elementas (Spengler, 1937) Žmogus trokšta patirti tikrus jausmus: meilę, džiaugsmą, laimę. Kiekvienas trokštame susikurti tobulus namus. Tobulus, ne tik iš fiziškos pusės. Tobulus savo pojūčiu – norime jaustis saugūs, norime jaustis jaukiai, patogiai. Dvasia šiuo atveju pasireiškia kaip materijos priešingybė. Siela taip pat laikoma Dievo principu mumyse ir mūsų tikrąja prigimtimi (žr. 3 pav.).

3 pav. Sąmoningumo klasteriai. Autorės schema

5. SĄMONINGUMO KLASTERIAI Išsigryniname svarbiausius funkcinius klasterius. Žmogaus sąmoningumo poreikius užtikrinančių veiklų funkcinę grandinę: •

Socializacija ir darbas

•

Sveikatingumas ir gerovė

•

Tobulėjimas ir edukacija

•

Kūryba ir dvasingumas

5.1 Socializacija ir darbas Socializacija – socialinės patirties parėmimas ir aktyvus atgaminimas individo veiklos ir bendravimo procese. Tai individo tapimas visuomeniniu žmogumi, socialine būtybe. Visa tai yra sudėtingas, visą gyvenimą besitęsiantis procesas, tampant socialine būtybe, kuri gali prisitaikyti prie naujų situacijų įvairiais savo gyvenimo periodais.

5.1.1 Socialinis aspektas erdvėje „Erdvė, nėra tuščias konteineris. Ji yra socialinis darinys, kuri yra formuojama socialinių santykių, juos išreiškianti ir atitinkamai struktūruojanti“ , teigė W. Benjaminas (Walter Benjamin, „Erdvės gamyba“, 1974). Architektūrinė erdvė ir socialiniai santykiai yra produkuojami ir reprodukuojami vienas per kitą. Apie architektūrinę, socialinę erdvę galime kalbėti valstybės ar miesto lygmeniu, taip pat susiaurinti iki pastato lygio. Galime sakyti, kad erdvė materializuoja socialinius santykius. Ji yra kuriama pagal istoriniams laikotarpiams būdingas socialines galios hierarchijas, tvarkos vizijas ir pagal geros visuomenės įvaizdžius. Labai svarbus aspektas yra tas, kad erdvės ir jos vartotojų santykis yra nevienareikšmis. Jame susilieja erdvės fizinės savybės, erdvinės patirtys (apimančios tiek fizinius patyrimus, tiek estetinę patirtį, prasmę). Sukurta erdvė visada diktuoja ir struktūrizuoja santykius, tačiau tuo pačiu metu ji gali būti perkuriama, skirtingai įprasminama jos vartotojų. Pagrindinis keliamas klausimas socialinei erdvei matyt yra tai, kaip architektūra veikia ir kaip ji vienaip ar kitaip sukuria prasmę erdvėje.

5.2 Sveikatingumas ir gerovės atspindys architektūroje Sveikata ir gerovė yra vienas iš aspektų, kuris dažniausiai skatino kritinius apmąstymus bei meninių eksperimentų atlikimus bei sprendimus ir pasiūlymus architektūroje ir jos disciplinoje. Holistinis požiūris į gyvenimą bei holistinė sveikata yra požiūris, kuriame atsižvelgiama į įvairius sveikatingumo aspektus. Tai skatina padėti visam žmogui – fiziškai, psichologiškai, emociškai, socialiai ir dvasiškai. Visa tai yra pagrįsta suvokimu, kad visi šie požymiai daro įtaką bendrai žmogaus sveikatai, o vienas susvyravęs – daro blogą įtaką kitiems. Šiame aspekte taip pat labai svarbu paminėti žmogaus psichologinę gerovę. Rašydamas „Rytojaus mieste“, Le Corbusieris yra pareiškęs: „Higiena ir moralinė sveikata priklauso nuo tų miestų išdėstymo. Be higienos ir moralinės sveikatos socialinė ląstelė atrofuojasi“. Nuo XIX a. vid. iki XX a. vid. buvo specializuotos institucijos, tokios, kaip sanatorijos ir prieglaudos. Tokiose vietose pacientai galėjo būti atskirti ir izoliuoti nuo bendruomenės, tokiu būdu šioms įstaigoms buvo suteikta stipri kontrolė ir specifinės sveikatos būklės valdymas, tokios kaip tuberkuliozė bei beprotybė. Šio laikotarpio pradžioje tuberkuliozė buvo smarkiai susijusi su itin sparčiu industrializacijos augimu, ir menkai tepragyvenančia darbininkų klase, kuri gyveno nesveikoje, perpildytoje aplinkoje. XX a. pradžioje, nepaisant visų pastangų reformuoti socialines organizacijas, tokias kaip „Life Reform“ judėjimą ar „Garden City“ judėjimą Anglijoje, arba pastangų Vokietijoje įvesti sveikesnį gyvenimo būstą, visos šios sąlygos labai mažai pasikeitė. Šiomis ligomis vis dažniau sirgo jauni, darbingo amžiaus vyrai ir moterys. Finansinis Europos kritimas buvo labai didelis. Iki šio laiko ligos tyrimai ir jos gydymas sutapo su modernizmo atėjimu. Tai buvo kultūrinis judėjimas, kai architektūroje ir konkrečiame objekte ar projekte atsirado tikslas socialinį aspektą integruoti į formą. Taip pat bandyta sukurti naujas, neturinčias klasių, higieniškas bei socialinį gyvenimo būdą puoselėjančias vertybes. Sanatorijose pritaikyti rėžimai gydyti tuberkuliozę reikalavo specifinių archtektūrinių bei dizaino sprendimų, kurie turėjo labai svarbių pasekmių modernizmo dizainui. Tuberkuliozės specialistai, tyrinėjantys šios ligos specifiką – pernešamus kosulio lašelius oru, pasisakė už gydymą saule, helioterapija. Taigi architektūra labai greit atspindėjo šiuos principus ir aplinkosaugos susirūpinimą (Campbell, 2005).

1908m. Austrijos architektas Otto Wagner buvo paprašytas suprojektuoti kliniką su didelėmis, dengtomis terasomis. Ši dizaino savybė taip pat panaudota projektuojant Rollier‘s Leysin kliniką Šveicarijoje (žr. 4 pav.).

4 pav. Dr. Roller‘s klinika ir tuberkuliozės sanatorija Šveicarijoje. Nuotrauka – Robert Sennecke 1930 m., Vintage property of ullstein bild

Lėto deginimosi metodas atrastas gydytojo Rollier, buvo taikomas nusilpusiems pacientams, kurie labai sunkiai sirgo tuberkulioze ir negalėjo taip greitai reaguoti į saulės spindulius taip, kaip sveikas žmogus. Todėl buvo vykdomos trumpos „saulės sesijos“. Tokioms terapijoms labai svarbūs architektūriniai sprendiniai, tokie kaip – terasos, atviros erdvės (saugiu atstumu atribotos nuo visuomenės). Tokia terapija gydo ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Žmogaus dvasinė ir vidinė sveikata yra geresnė praleidžiant daugiau laiko gryname ore. Nuotaikai tai turi labai didelę įtaką. Prieiname išvadas, kad holistinė architektūra yra atsižvelgimas į visus šiuos aspektus, o ne į kiekvieną atskirai. Gamta yra didžiausias gydytojas, kuris turi dalyvauti mūsų gyvenime. Mes kaip architektai, privalome suvokti jos svarbą ir reikšmę, architektūrinius ir dizaino sprendimus adaptuojant prie jos ir „įsileidžiant“ gamtą į kasdienį mūsų gyvenimą. Tai taikoma ne tik sunkiomis ligomis sergantiems pacientams. Kiekvienam žmogui būtinas grynas oras, švari aplinka norint išsaugoti sveikatą ir gerą 19

psichologinę bei emocinę sveikatą, ypač, kai šiomis dienomis vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose. Architektūriniai sprendiniai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į gamtos svarbą kasdieniame mūsų gyvenime. Yra labai daug pastebėjimų, kad tik gyventojai, turintys sveiką gyvenimo lygį, gali plėtoti kultūrinę, profesinę, mokslinių tyrimų bei ekonominę veiklą. Taigi, projektuojant aplinką, gyvenamąsias ar darbo vietas, turėtume atsižvelgti ne tik į funkcines erdves individualiems ir kolektyviniams poreikiams tenkinti, bet ir saugoti sveikatą, nes kaip ir minėta, suprojektuotose erdvėse žmogus praleidžia apie 80 % savo laiko. Paradoksalu, bet galime teigti, kad mes – architektai, saugant žmogaus sveikatą turime ko ne didesnį ir svarbesnį vaidmenį negu gydytojai (Hobday, 1997). Daugumos žmonių diena yra susijusi su architektūra labiau, negu esame susimąstę. Ryte mes keliamės tam tikroje aplinkoje, važiuojame į darbą. Po darbo vykstame į užsiėmimus, po jų lankome parduotuves ir važiuojame namo. Jei sustotume, galime pagalvoti, kad savo rutinose mes retai įsileidžiame gamtą ir įkvėpiame gryno oro. Vidutiniškai per dieną mes praleidžiame 80 % uždarose patalpose (Meadow, 2014; Cabral, 2010) Elementarus pavyzdys – matydami nešvarų vandenį stiklinėje mes jo negersime. Mūsų oras yra nematomas, todėl mes bet kokiu atveju juo kvėpuojame ir šiandien jis mus žudo. Esame tai, kuo kvėpuojame.

5.3 Tobulėjimas ir edukacija Žmogus save tobulina ir mokosi. Sprendžia, kaip reaguoti į tam tikras situacijas ir kaip jose elgtis. Pažįsta pasaulį. Tobulėjimas yra nuolatinė praktika. Praktika, kurią taikome ne tik sau, žmogui, kaip sistemai, bet ir savo aplinkai. Mes kuriame aplinką žmogui, kuriame aplinką sau. Kiekvienas iš mūsų gimstant atsinešame tam tikras įgimtas savybes, talentus ir gebėjimus. Vieniems pakanka to, kas yra įgimta, kiti ilgą laiką siekia patirti naujų dalykų ir atrasti gyvenimo prasmę. Žmogaus tobulėjimas taip pat gali apimti daug sričių – sveikatos, dvasingumo, edukacijos, saviraiškos, santykių ir t.t. Šį procesą taip pat galime išskirti į dvi dalis – trumpalaikį ir ilgalaikį. Trumpalaikis tobulėjimas tai yra kai kažko siekiame, išmokstame tam tikram konkrečiam momentui – kita kalba, skirtingų įrankių naudojimas, fiziniai sugebėjimai ir kt. Ilgalaikis tobulėjimas yra ilgas procesas, kurio metu prisiimame viso gyvenimo atsakomybę sau pačiam – mažais žingsniais nuolatos atrandame, išmokstame ir naudojame tai, kas mus veda harmoningesnio gyvenimo link. Šiuo atveju, tą patį praktikuojame ir savo aplinkos kūrimui. Projektavime tobulėjame ties architektūriniais, dizaino ir kitais aspektais, kurie ne tik 20

gerina mūsų gyvenimo kokybę, bet šiomis dienomis prisideda ir prie svarbiausio mūsų šaltinio – gamtos išsaugojimo. Būtent, tobulėjimui aplinka yra labai svarbi. Teigiama aplinka formuoja mūsų sveiką požiūrį bei skatina niekada nesustoti. Erdvės, kuriose vyksta mokymas(is) ir lavinimas(is), turi savo specifiką. Tai dažniausiai yra mokyklos, universitetai, lavinimo centrai, laboratorijos ir kitos vietos, susijusios su tobulėjimo, mokslo veikla. Mokymosi ir darbo vietos turėtų būti projektuojamos atsižvelgiant į žmogaus poreikius. Jos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad žmogus galėtų laisvai prie jų prieiti. Tokiose vietose turi būti pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti, keisti kūno padėčiai. Baldų konstrukcijos turi atitikti žmogaus ergonominius reikalavimus ir užtikrinti patogią kūno padėtį. Šiose patalpose turi būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Tokiose erdvėse didelis dėmesys kreipiamas į įrenginius, sistemas, kurios yra integruotos mokymosi vietose (Blažiūnas, et al, 2004, p. 344) Architektai sutinka, kad tokiose erdvėse tokios sistemos yra būtinos tiek išorėje tiek viduje. Projektoriai, ekranai, garso sistemos ir kt. turėtų turėti galimybę migruoti iš klasių, ar patalpų į koridorius, bendras patalpas, kavines ar net gi laiptines. Tokiu atveju žmogus turi galimybę prisijungti prie jų bet kurioje vietoje, dalintis informacija bei peržiūrėti tam tikrus reikalingus duomenis. Tokios priemonės skatina atsiriboti nuo įprastinės mokymosi sistemos tik tam tikroje vietoje, tam tikru laiku. Esame įpratę mokytis klausant mokytojo, dėstytojo, savotiškai prisirišame prie jo. Sistemų integracija patalpose ir tinkamai sukurta aplinka gali padėti atsikratyti „priklausomybės mokytojui“, skatinti bendradarbiavimą išplečiant mokymosi sferą nuo vienos patalpos iki visos pastato teritorijos. Kaip architektai, mes suvokiame, kad tobulėti turime nuolat, besikeičiant gyvenimo, mąstymo bei aplinkos sąlygoms. Tobulėjimas ir edukacija yra labai svarbūs aspektai projektuojant gyvenamąsias, kolektyvines, darbo vietas. Aplinką gerinti galime daugeliu aspektų, kuriais būtų siekiama prisidėti ir prie aplinkos apsaugos ar išsaugojimo. Tam reikalingos įvairios inovacijos: saulės baterijos, lietaus vandens rezervuarai, vietinių medžiagų naudojimas statyboje, išmaniosios sistemos ir t.t. Prie to prisideda ir labai paprasti, kasdieniai procesai: saikingas vartojimas, rūšiavimas, ilgaamžiai prietaisai, medžių sodinimas ir t.t.

5.4 Kūryba ir dvasingumas Žmogaus tvarumas yra labai svarbi filosofija, kuri turėtų būti vertinama taip pat atidžiai kaip ir kiti žmogaus sąmoningumo klasteriai. Tai yra „žmogaus praturtinimo“ siekis, kuris yra svarbus 21

projekto gyvybingumui. Kūryba bei dvasingumas yra savybės, kurios smarkiai prisideda prie žmogaus tvarumo. Nuo senų laikų žmonės puoselėja dvasinius dalykus, tokius kaip tikėjimas, meditacija. Prie dvasinių dalykų dauguma priskiria ir jausmus, kas yra tam tikras psichologinės būsenos atspindys. „Žmonės kuria todėl, kad ir patys yra sukurti. Žmones kažkas sukūrė – kaip pasaulį, kaip visas gyvybės formas, ir tai yra didelė jėga, kurios negalime net įsivaizduoti. Todėl nereikia galvoti, kad šis galingas kūrybinis veiksmas pasibaigia su žmogaus atsiradimu – per žmogų jis tęsiasi toliau, negali sustoti“, teigė filologijos daktaras, literatūrologas Regimantas Tamošaitis. „Žmogus be kūrybos – kaip medis be lapų“. Taigi, kūryba yra tiesiogiai susijusi su mūsų gyvybe, jos dėsniais bei vertybėmis. Tai yra neatsiejamas aspektas nuo dvasinės žmogaus savijautos. Jeigu žmogus yra šaltas, netikintis, dvasiškai neturtingas – ar jis gali sukurti ką nors gražaus? Lygiai taip pat, kaip kūryba, kokia ji bebūtų, daugiau ar mažiau suteikia žmogui dvasinių pojūčių. Kūryba – tai žmogaus veidrodis. Dauguma žmonių, žinoma, gali išsiversti be jos, be jokios refleksijos, nes daugelis žmonių kūryboje savęs neatpažįsta, bet tai yra ne kūrybos, o suvokėjo problema. Kūryba pati iš savęs pasakoja istorijas, suteikia tam tikras emocijas, dvasinius pojūčius. Tai yra žmogiškojo bendravimo būdas. Kurti norime ir galime tada, kai jaučiame galimybes kūrybai ir norime jas išpildyti. Kūryba tai ne tik meno kūrinių kūrimas – tai mūsų gyvenimo kūrimas. Kiekvieną dieną mes savotiškai kuriame ir turtiname savo dvasinę būseną.

6. SĄMONINGUMAS IR HARMONIJA ARCHITEKTŪROJE 6.1 Architektūra, atsižvelgianti į kitas ekosistemas Žmogaus kuriama ir projektuojama aplinka yra kuriama ne tik žmonijai, bet ir kitoms ekosistemoms – florai ir faunai. Vienas iš paprasčiausių ir intuityviausių organinės architektūros apibrėžimų yra tas, kad juo siekiama suprojektuoti pastatus, ne tik derančius su gamta ir jų aplinka, bet ir padedančius klestėti augalijai ar gyvūnijai. Sąmoningumas turėtų būti pirmasis žingsnis siekiant harmonijos architektūroje. Niujorko organizacija „Audubon“ kasmet rugsėjį ir balandį atlieka susidūrimų stebėjimo tyrimus, išsiunčiant dešimtis savanorių į miesto gatves sekti kritusių paukščių. „Smithsonian“ migruojančių paukščių centras apskaičiavo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose žūsta apie 100 milijonų, o gal net 22

milijardas paukščių. Tai įvyksta dėl jų susidūrimo su pastatais. Ypač su stiklinius fasadus turinčiais arba apšviestais dangoraižiais. Čikaga yra traktuojama kaip pavojingiausias miestas paukščiams dėl daugybės stiklinių pastatų, kurie paukščių migracijos metu, patenka į judriausią JAV paukščių tako erdvę. Garsioji Manheteno panorama yra dar vieni migruojančių paukščių spąstai. Kiekvieną rudenį ir pavasarį per miesto centrą keliauja daugiau nei 5 milijonai paukščių, tarp kurių yra mažiausiai 250 rūšių. „Jie nusileidžia kažkur nepažįstamoje vietoje, kaip kažkur ant šaligatvio“, – sakė Niujorko „Audubon“, pirmaujančios paukščių gynimo organizacijos, gamtosaugos ir mokslo direktorė Susan Elbin. „Tada, kai ateina šviesa ir jie nori gauti daugiau maisto, jie skrenda į medį, kuris, jų manymu, yra medis ir tai tikrai atsispindi kažkokiame stikliniame pastate. Tada jie atsitrenkia į stiklą ir miršta“ (The Guardian, 2019) (žr. 5 pav.).

5 pav. Dangoraižiai New York mieste. Nuotrauka Michael Nagle/Bloomberg

Dauguma paukščių migruoja naktį. Jie tai daro tada todėl, kad tuo metu oro erdvė yra vėsi ir rami. Dažniausiai paukščiai keliauja per miestus, nes jie išsiskiria savo švytėjimu iš pastatų, gatvių. Bet koks „stiklinis“ miestas turintis ryškias šviesas, aukštus, stiklines konstrukcijas yra pavojingesnis paukščiams nei kitas. Ekspertai teigia, kad didelę dalį paukščių mirčių sukelia mažo ir vidutinio aukščio pastatai, bet dangoraižiai sukelia didžiausią dalį susidūrimų. Nors tyrimai atskleidžia liūdnas žinias apie tokių miestų poveikį paukščiams, gamtosaugininkai traktuoja tai kaip galimybę mums būti aktyvesniems spręsti tokio pobūdžio problemas. Pastatų šviesų išjungimas naktį didžiausiu jų 23

migracijos metu yra paprasčiausias ir greičiausias žingsnis kuris pakeistų šiuos didelius skaičius. Taip pat vertėtų susimastyti apie stiklo vaizdų atspindėjimą, tam turime įvairias galimybes iš medžiagiškumo pusės.

6 pav. Baltakaklis žvirblis. Nuotrauka Fusse/Getty images

„Turime sugyventi su ekosistema, nes esame jos dalis, taip pat paukščiai“, – sakė Elbinas. „Kas naudinga paukščiams, naudinga ir žmonėms“ (The Guardian, 2019). Visa tai yra pavyzdys, kai architektūra kuria mūsų, žmonių, aplinką, bet nesąmoningai kenkia kitoms, mums taip pat be galo svarbioms ekosistemoms. Tai yra elementarus pavyzdys, ką reiškia projektuoti aplinką ne tik sau, bet ir draugišką, nekenkiančią kitoms sistemoms.

6.2 Kaina sėkmės vardan Kalbant apie sąmoningą bei harmoningą pasauliui, tiek pat kiek žmogui, architektūrą, taip pat turime paminėti, kad mūsų didieji miestai bei skirtingi architektūros stiliai, kuriais remiantis jie yra pastatyti, rodo mūsų išradingumą, įvairovę bei sėkmę, tačiau tuo pačiu – įkūnija kai kurias blogiausias žmonijos savybes. Jie paliudija, kokią kainą mes priverčiame mokėti mūsų planetą vardan mūsų sėkmės. Mūsų, žmonių, projektuojami pastatai, yra pagrindiniai klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos varikliai (žr. 7 pav.). To priežastys yra labai aiškios. Remiantis 2019 m. IPBES ataskaita, miestų teritorijos nuo 1992 m. išaugo daugiau negu dvigubai. Žinoma, gamtos ir jos teikiamų sistemų sąskaita. Daugiau negu pusė pasaulio gyventojų šiuo metu gyvena miestuose, todėl būtent miestai ir yra atsakingi už daugiau nei 70 % šiltnamio efektą sukeliančių išteklių naudojimą bei dujų išmetimą. Tik mažiau negu 12 % mūsų miestų atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos oro kokybės standartus. Tampa labai aišku ir suprantama, kad gyventojų skaičiaus augimas tik padidins šių 24

problemų mastą. Pasaulis kiekvieną dieną plečia miestų teritorijas Paryžiaus dydžio miesto greičiu. Kalbant apie sąmoningą bei harmoningą architektūrą, turime galvoti ne tik apie architektūrinius dizaino sprendimus, bet turėtume taip pat permąstyti, kaip projektuojame savo pastatus, miestus, kaip kuriame infrastruktūrą. Kaip gyvename ir kokį gyvenimo būdą vedame, siekdami tvaraus vystymosi tikslų. Kalbant apie holistinę, į viską atsižvelgiančią, architektūrą, turėtume ne naikinti, bet kurti tvarią aplinką ne tik žmonėms, bet ir kitoms ekosistemoms.

7 pav. Nykstančių rūšių schema. IPBES

6.3 Architektūros lygis su žmogumi Kita harmoningos architektūros pusė – architektūros santykis su žmogumi. Harmonija architektūroje – tai galimų susikirtimų tyrinėjimas tarp sąveikos dizaino ir architektūros, siekiant patikrinti galimybių lygius sąveikaujančio su žmogumi dizaino pritaikymo architektūroje. Sąveikos dizainas sprendžia galimybes kuriant sąveikas, kurios yra tiek matomos, tiek jaučiamos, tiek patiriamos. Architektūra ir psichologija apibrėžia erdvę aplink kūną architektūrinėje erdvėje. Vastu shastra (vāstu śāstra – pažodžiui „architektūros mokslas“)

yra tekstai apie tradicinę Indijos

architektūros sistemą. Tai yra apie erdvės, suderintos su gamtos jėgomis, sukūrimą. Šis mokslas padeda mums suprasti architektūrinę erdvę, kaip žmogaus veiksmų ir reprezentacinę gamtos jėgų sąveikos terpę. Šis mokslas padeda suprasti ir projektuoti pastatus ir formuoti pastatų tipologijas taip, kad būtų 25

galima gyventi harmoningai su gamtos jėgomis. Šis mokslas suteikia dizaineriams galimybę subalansuoti naujas technologijas su tradicija gyventi pagal senovės mokslą. Kosminė jėga yra viena iš pagrindinių įtaką darančių jėgų, kuria remiasi Vastu shastra. Kosminės jėgos įtaka - tai dangaus erdvėje esantys kūnai, kurie daro įtaką veiklai žemės paviršiuje. Saulė – pagrindinis energijos šaltinis ir yra laikoma pagrindiniu veiksniu. Saulė taip pat yra vienas iš svarbiausių dangaus kūnų, kuris yra susijęs su dieviškumu ir yra laikomas sielos bei erdvės valytoju. Apart patalpų orientacijos nustatymo, saulė taip pat lemia ir šventyklų mieste išdėstymą. Saulė yra svarbus rodiklis kuriant erdvę pagal per dieną vykdomų veiklų seką. Tampa labai svarbu suprasti visas įmanomas architektūros sąvokas su erdve. Sąveikas tarp gyventojo ir erdvės. Tyrinėjant erdvės tekstūras galime suteikti apčiuopiamumą uždarai architektūrinei erdvei, kuri gali veikti kaip terpė atskleisti nematomoms ir neapčiuopiamoms sąveikoms, vykstančioms tarpininkaujančioje erdvėje su žmogaus įsikišimu. Tai būtų pagrindas ištirti galimybes subalansuoti esamų judesių bei sąlygų gyvybingumą tokioje erdvėje su interaktyvių technologijų dinamika. Kuriant gyvenimą harmonijoje – sužinome apie jėgas, kurios daro įtaką harmonijai gamtoje, kurios kaip įmanoma yra subalansuotos – tai tarsi nauja struktūra, suplanuota pagal mokslą. Taigi Vastu shastra yra paslėpta gamtos ir ją supančios jėgos harmonija. Taigi, mes gyvename apsupti įvairių energijų, objektų. Kai mes pastatome tam tikrą struktūrą ji yra veikiama pusiausvyros. Vastu shastra padeda kurti struktūrą kuri yra harmoninga energijos sraute, todėl pastate yra išlaikoma pusiausvyra. Šis mokslas daro įtaką objektų krypčiai ir išsidėstymui pastatų kontekste. Pagrindinis dėmesys kreipiamas į saulės ryšį su vykdoma veikla ir jos progresavimu namuose per visą dieną. Pavyzdžiui, parprastai įėjimas į pastatą yra rytinės namo sienos centras, virtuvė yra pietrytinėje pusėje, valgomasis yra pietuose. Taigi, saulės energija, kuri suteikia gyvybę, pirmiausia patenka į namus ryte, virtuvėje suteikdama gyvybę maisto ruošimui, tuomet seka į valgomąjį pietums, kas paprastai yra didžiausias dienos valgis. Natūralūs kūno ritmai suteikia mums didžiausią medžiagų apykaitą, kas skatina geriausią virškinimą. Viskas veikia kartu – tai yra ir holistinės architektūros principas, kur harmonija su gamtos jėgomis yra labai svarbi sistemos dalis. Visų elementų derinimas ir sluoksniavimas bei santykiai susijungia tam, kad sukurtume pastatą. Tam, kad papildytume unikalų santykį vienas su kitu ir su pasauliu, bei kosmosu ir jėgomis aplink jį. Iš esmės tai yra gyvas organizmas, reaguojantis į sezoninius ciklus aplinkoje.

8 pav. Schema, rodanti erdves, suplanuotas pagal Vastu Shastra taisykles. Auroville and secular India. New York: SUNY Press

7. FUNKCIJOS, REIKALINGOS HOLISTINEI ARCHITEKTŪRAI Holistinė architektūra yra humanistinis požiūris, apimantis protą, kūną ir sielą. Norint tai padaryti, įtraukiamos tvarumo, energijos ir fizikos sąvokos, kurios savyje talpina fizinę, dvasinę ir emocinę gerovę į pastatytą aplinką. Holistinė architektūra pirmiausia siejama su viso žmogaus gydymu per pastatytą aplinką. Ji skatina prevencinę mediciną, išlaikydama visų savęs - fizinio, psichinio, emocinio ir dvasinio - sveikatos būklę. „Žmogus, kaip šių dienų herojus, įtraukiamas į komplekso erdvinį pasakojimą ir tampa gyvu simboliu, patirdamas joje nušvitimo ar atradimo stebuklą“. (Tomas S. Butkus) Holistinę architektūra galime apibrėžti kaip viską apsvarstančią ir apgalvojančią architektūrą. Holizmas arba holistinis požiūris reiškia, kad projektai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į esamus poreikius ir turimus išteklius, estetinę išraišką, funkciją, aplinkosaugos problemas ir klimato naujoves, integruojant mintis ir jausmus į dizainerių, klientų ir vartotojų pusę. Apibendrinant pirmąjį skyrių išsigryniname, kad gamta yra bene vienas svarbiausių poreikių žmogaus sistemai ir holistinės architektūros principams. Projektuodami remiantis holistinės architektūros principais turime atsižvelgti į gamtos suteikiamus privalumus ir skirti didelį dėmesį į jos integravimą į projektuojamą aplinką. Gamtos dalyvavimas mūsų sukurtose erdvėse, pastatuose gerina mūsų sveikatą, dalyvauja mūsų dvasiniame ugdyme, skatina mus pažinti ir tobulėti, bei primena apie mūsų natūralų ritmą. 27

Tam, kad architektūra veiktų kaip sistema, išsigryniname pagrindines tinklo sąvokas. Kalbant apie dvasinius poreikius ir elementus, turime atsižvelgti į žmogaus ir gamtos ryšį, teikiant prioritetą gamtos dalyvavime mūsų gyvenime. Atsižvelgti į materiją, kuri mums yra gyvybiškai reikalinga – vanduo, žemė, oras. Siekti tobulėti, net tik meniniuose, bet ir technologiniuose sprendimuose. Atsižvelgiame į pagrindinius žmogaus sistemos elementus – dvasią, kūną ir protą ir išsigryniname svarbiausius žmogaus egzistencinius klasterius: •

Socializacija ir darbas

•

Sveikatingumas ir gerovė

•

Tobulėjimas ir edukacija

•

Kūryba ir dvasingumas Socialinis aspektas yra svarbus žmogaus socialinės patirties parėmime, aktyvaus atgaminimo,

individo veiklos ir bendravimo procese. Tai individo tapimas visuomeniniu žmogumi, socialine būtybe. Aplinka tinkama socialiniams ryšiams bei veiklai turi būti teigiama. Projektuojamos erdvės turėtų būti atviros komunikavimui ir nesipriešinti viena kitai. Erdvė nėra tik tuščia vieta, ji diktuoja tam tikras sąlygas ir yra struktūruojanti. Labai svarbus aspektas yra tas, kad erdvės ir jos vartotojų santykis yra nevienareikšmis. Jame susilieja erdvės fizinės savybės, erdvinės patirtys (apimančios tiek fizinius patyrimus, tiek estetinę patirtį, prasmę). Sukurta erdvė visada diktuoja ir struktūrizuoja santykius, tačiau tuo pačiu metu ji gali būti perkuriama, skirtingai įprasminama jos vartotojų. Sveikatingumas ir gerovė. Mūsų aplinka turėtų mus gydyti, o ne žudyti. Projektuojant gyvenamąsias ar darbo vietas turėtume atsižvelgti ne tik į funkcines erdves ar jų dizainą, bet ir prisidėti prie sveikatos saugojimo. Paradoksalu, bet architektas atlieka ko ne svarbesnį vaidmenį negu gydytojas, visų pirma kurdamas aplinką kuri padeda saugoti žmogaus sveikatą. Architektūros disciplinoje yra ne mažai etapų, kuriuose architektai, įkvėpti socialinių ir etninių vizijų, prisidėjo prie gyvenimo kokybės gerinimo bei tobulinimo. Pradedant nuo Romėnų miestų planavimo naujovių, sveikatos išsaugojimo supratimas laikui bėgant tapo vis svarbesnis. Gamta yra didžiausias gydytojas, kuris turi dalyvauti mūsų gyvenime. Mes, kaip architektai, privalome suvokti jos svarbą ir reikšmę, architektūrinius ir dizaino sprendimus adaptuojant prie jos ir „įsileidžiant“ gamtą į kasdienį mūsų gyvenimą.

Tobulėjimas ir edukacija. Mes, kaip architektai, projektuodami pastatus ir erdves, atsižvelgiant į holistinius principus, turime suprasti, kad turime taikyti ne tik menines, bet ir technines inovacijas kiek įmanoma daugiau, siekiant išsaugoti gamtą ir gerinti gyvenimo kokybę. Turime ieškoti sprendimų galinčių padėti mums šiame projektavimo etape, nuolatos tobulėti. Tobulėjame ne tik kaip specialistai, bet ir kaip žmonės. Tam aplinka taip pat turi labai didelę įtaką. Aplinka turi skatinti mus mokytis ir edukuotis. Gamta yra pirmas elementas, kuris skatina mus pažinti prigimtinai. Projektuojamos erdvės, kurios yra skirtos būtent edukacijai ir tobulėjimui, turėtų būti sukurtos atsižvelgiant į žmogaus poreikius. Jos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad žmogus galėtų laisvai prie jų prieiti. Tokiose vietose turi būti pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti, keisti kūno padėčiai. Aplinka turi skatinti mus tobulėti ir pažinti. Visi šie aspektai turėtų veikti kaip sistema. Kuriant ir projektuojant pastatus, turime atsižvelgti į juos kaip į visumą, o ne kaip į elementus atskirai. Holistinė architektūra ir yra priemonė, padedanti išlaikyti ir atkurti natūralią kūno, proto, bei dvasios pusiausvyrą ir balansą.

9 pav. Verbaliniai indikatoriai. Dr. T. Butkaus schema

8. ANALOGŲ STUDIJA 8.1 Auroville Vienas iš pavyzdžių, kuriuo remiantis galime apibendrintai suvokti Holistikos prasmę ir principus, yra eksperimentinis miestelis Vilupuramo rajone, Tamil Nadu valstijoje, Indijoje. Aurovilis – (aušros miestas). Jį 1968m. įkūrė Mirra Alfassa (žinoma kaip „motina“), o suprojektavo architektas 29

Rogeris Angeris (žr 10 pav.). Šis miestas siekia būti universalus, kuriame visų šalių moterys ir vyrai galėtų gyventi taikoje ir harmonijoje. Visų pirma, visų tikėjimų, politinio požiūrio ir visų tautybių žmonės. Šio miestelio tikslas yra suvokti žmonių vienybę bei harmoniją. Alfassa buvo dvasiškas žmogus, kuris tikėjo, kad „žmogus yra pereinamoji būtybė“. Jis tikėjosi, kad šis, eksperimentinis „universalus miestelis “reikšmingai prisidės prie nuostabios ateities, suburdamas geros valios ir geresnio pasaulio trokštančius žmones“. Jis taip pat tikėjo, kad toks, universalus miestas, prisidės ir prie Indijos renesanso. Septintojo dešimtmečio viduryje koncepcija buvo sukurta ir pateikta vyriausybei.

1966m.

UNESCO priėmė vieningą sprendimą, kuriame giria šį miestelį kaip labai svarbų žmonijos ateičiai projektą.

10 pav. Auroville. Auroville:A City for the Future.New York:Element

Utopijoje, be lyderių ir politikos, Aurovilyje šiuo metu gyvena apie 2500 žmonių iš daugiau nei trisdešimties šalių. Taip pat šiame miestelyje yra gausu svetimšalių, atvykusių savanoriauti, bei vietinių indų. Aurovilis pasisako už religijų bei kultūrų įvairovę, lygybę, ekologiją ir taiką. Visiems šio miestelio gyventojams, nepriklausomai nuo jų veiklos ar specialybės, yra mokamas lygiai toks pat atlyginimas. Vartotojiškumas – šiame miestelyje neegzistuojanti sąvoka. Viskas šiame miestelyje yra organizuojama pasitikėjimu grįstais principais. 30

Šio miestelio teritorija užima 20 (dvidešimt) kvadratinių kilometrų.

11 pav. Miestelio teritorijos zonavimas. Auroville.org schema

Į Šiaurę eina pramoninė zona, kuri apima 109 ha ir yra skirta ekologiškai pramoninei veiklai. Ji yra skirta amatams ir miesto administracinėms tarnyboms. Pietinė gyvenamoji zona apima 189 ha: 45 % jos yra numatyti gyvenamosioms reikmėms, o 55 % - augmenijai. Į vakarus tęsiasi tarptautinė zona, kurios 74 ha yra numatyti skirti „žemynams“, sugrupuotiems nacionaliniams ir kultūriniams paviljonams. Vienas iš šioje zonoje jau stovinčių pastatų yra Tibeto kultūros paviljonas, kurį atidarė Dalai Lama XIV 2009 m. sausio 20 d. Į Šiaurės Rytus einanti 93 ha kultūrinė zona yra skirta meninės kūrybos, švietimo, sportinei bei kultūrinei veiklai. Miestelio centrinę teritoriją supa 1,25 km pločio „žalioji juosta“. Tai yra aplinkos tyrimų bei išteklių zona. Ši zona taip pat atlieka barjero funkciją prieš padriką industrinių zonų skverbimąsi. Šią zoną sudaro plotai, apsodinti miškais, miško ir žemės ūkiai, vandens surinkimo baseinai, botanikos sodai bei įvairūs draustiniai. Ši juosta dabar apima 405 ha teritoriją ir dar nėra baigta, tačiau jau dabar ji yra sėkmingas dykynės virsmo į gyvybingą ekosistemą pavyzdys (žr. 11 pav.). Projektuojant ne tik pastatus, o visą miestelio aplinką, yra kreipiamas dėmesys į ekologiją, lygybę ir taiką. Tai yra vienas svarbių holistikos principų, kai turime atsižvelgti ne į detales atskirai, o į visumą kartu. Pačiame miestelio viduryje stovi Matrimandyras, pastatas, vadinamas Aurovilio siela. Alfassa jį sukūrė kaip „Dievystės atsako į žmogaus tobulumo siekio“ simbolį. Jo viduje spirale besisukanti plieninė rampa veda aukštyn į kondicionuojamą, poliruoto baltojo marmuro vidinę salę (žr. 12 pav.), 31

vadinamą „vieta rasti savo sąmonę“. Pačiame šios menės viduryje yra 70 cm skersmens krištolo rutulys, kuris išsklaido elektroniniu būdu valdomus saulės spindulius, krintančius ant jo per angą pusrutulio viršūnėje. Vidinė salė yra apšviečiama natūralios šviesos, skleidžiamos šio rutulio. Šio pastato viduje laikomasi tylos, kad būtų užtikrintas individualus, tylus susitelkimas ir jam reikalinga nedrumsčiama šios erdvės rimtis. Šioje patalpoje nėra gėlių, smilkalų, atvaizdų ar kitas religines asociacijas keliančių atributų. Čia neskamba muzika ir nevyksta jokios kolektyvinės, organizuotos meditacijos.

12 pav. Matrimandyras. Vidinė salė. Auroville: a City for the Future. New York: Element

Visa teritorija supanti Matrimandyrą, įskaitant jį supančius dvylika sodų, yra vadinama taikos ir ramybės zona. Pats pastato pavadinimas – Matrimandyras – išvertus pažodžiui reiškia „Motinos šventykla“ (žr. 13 pav.). „Motinos“ samprata anot Šri Aurobindo nusako evoliucinį, didijį, sąmoningą ir protingą gyvenimo principą, kuris siekia padėti žmonijai peržengti dabartinį savo ribotumą ir pereiti į kitą evoliucinį etapą – antmoninę sąmonę.

13 pav. Matrimandyro pastatas. Auroville:A City for the Future. New York: Element

Holistinės architektūros principų evoliucija, problematika. Evoliucionuojant ir tobulėjant statybai, mes vis labiau patenkinome žmogaus poreikius – kultūrinius, dvasinius, fizinius, psichologinius. Šiomis dienomis, XXI amžiuje, statyba yra pažengusi, bet dėl to pradėjo kentėti gamta. Holistinės architektūros principai remiasi koncepcija dėmesį atkreipti į visumą, o ne atskirus elementus, todėl problema tampa gamta, į kurią šiomis dienomis imama kreipti vis daugiau dėmesio norint ją išsaugoti – „išgydyti“ (žr. 14 pav.).

14 pav. Holistinis požiūris laiko atžvilgiu. Autorės schema

Analizės objekto atrankos kriterijai: 1. Gamta deranti su architektūra (žr. 15 pav.) 1.1 Santykis su aplinka 1.2 Organiška forma 1.3 Natūralios medžiagos

15 pav. Santykis su aplinka. Autorės schema

2. Ne tik žmonėms, bet ir ekosistemai kuriama architektūra (žr. 16 pav.) 2.1 Atsinaujinantys ištekliai 2.2 Vietinių medžiagų naudojimas

16 pav. Architektūra, draugiška kitoms ekosistemoms. Autorės schema

3. Balansas (žr. 17 pav.) 3.1 Aplinka 3.2 Sveikata ir gerovė 3.3 Inovacijos

17 pav. Balansas. Autorės schema

8.2 3XN – Green Solution House

18 pav. Green Solution House, nuotrauka Adam Mork, Archdaily.lt

3XN - Green Solution House, Danija (žr. 18 pav.). Pastato tikslas: •

demonstruoti ekologiškus sprendimus,

•

skatinti nuolatinį tobulėjimą

•

sudaryti sąlygas dalytis žiniomis. Pagal holistinį požiūrį, jo evoliuciją, pastatas naudoja požiūrį gamtą vartoti kaip pagrindinį

išteklių ir išsaugoti gamtą šiomis dienomis.

19 pav. Santykis su aplinka. Autorės schema

Santykis su aplinka. Pastato aplinka yra šiek tiek urbanizuota, bet didžioji visuma yra gamtinis kontekstas. Jis yra priemiestinėje Rønne miesto dalyje. Forma vizualiai taikosi prie gamtinės aplinkos išskaidytais tūriais bei jų forma (žr. 19 pav.).

20 pav. Pastato formos bionika. Autorės schema. Paveikslėlis Unsplash.com

Organiškos formos. Dalis pastato primena gamtines formas, tokias kaip lapas (žr. 20 pav.). Šiaurinis pastato korpusas yra tarsi lapas vėduoklė, kurs net gi pagal funkciją yra naudojamas gamtą susieti su pastato sistema. Natūralios medžiagos. Pastato statyboje daug natūralių medžiagų. Medinis karkasas, aktyvus gipsas. Projektuojant aplinką nėra naudojamas bitumas.

21 pav. Atsinaujinantys ištekliai. Autorės schema

Atsinaujinantys ištekliai. Yra aktyvių medžiagų, kurios valo orą tiek patalpose, tiek lauke. Tiriamas apykaitinis tvarumas taikant įvairias tvarias strategijas, kurios nuolat informuojamos apie vietos sąlygas ir pragmatišką išteklių naudojimą: energijos gamybą vietoje, natūralias technologijas, protingą patalpų klimatą, išardymo dizainą, švarų orą ir dienos šviesą bei pakartotinio naudojimo atnaujinimo metodą, esamus pastatus ir interjerą.

22 pav. Atsinaujinantys ištekliai. Autorės schema. Nuotrauka Archdaily.com

Vietinių medžiagų naudojimas. Pastatas siekia jį supantį gamtos parką, kuriame sezoniniai ežerai užtikrina, kad visas vanduo būtų tvarkomas vietoje, ir sukuria buveines vietiniams biotopams ir rūšims, įtrauktoms į raudonąjį sąrašą. Užuot vežus medžiagas ir paslaugas į salą, kai tik įmanoma, pasirenkami vietiniai variantai. Betoniniai įėjimo elementai, išlieti 5 km nuo aikštelės, ir granitas, gautas iš karjero už 10 km (žr. 23 pav.).

23 pav. Vietinių medžiagų naudojimas. Green Solution house. Schema Archdaily com

Balansas.

24 pav. Balansas. Autorės schema

Aplinka. Dalyvavimas pastato sistemoje yra gana ryškus, nes naudojamos strategijos “įsileidžia” gamtą į pastatą ir aplinka tampa ne kaip atskiras objektas, o šaltinis, dalyvaujantis pastato sistemoje.

Sveikata ir gerovė. Išmaniuose viešbučio kambariuose yra specialiai sukurta programėlė, kuri seka svečio viešnagės poveikį, stebi vandens ir energijos suvartojimą, dienos šviesos lygį, oro kokybę, temperatūrą ir drėgmės lygį. Inovacijos. Green Solution House visada turi būti naujausių technologijų tvarumo demonstravimas, siekiant pritraukti ekologiškas konferencijas (žr. 25 pav.).

25 pav. Green Solution House. Nuotraukos Adam Mork. Archdaily.com

8.3 Kinijos ir Italijos kultūrinių mainų miesto priėmimo centras

26 pav. Kinijos ir Italijos kultūrinių mainų miesto priėmimo centras. Nuotraukos Arch-exist Photography

Kinijos ir Italijos kultūrinių mainų miesto priėmimo centras: miesto meno salė, paslėpta miške, kurią sukūrė AOE (žr. 26 pav.). 39

Italų ir kinų stiliaus „santuoka“ buvo projekto esmė, siekiant iliustruoti kultūrinį derinį, ir buvo pritaikyta sujungti struktūrą ir ją supančią aplinką.

27 pav. Santykis su aplinka. Autorės schema

Santykis su aplinka. Kelių lygių lauko želdinių įvedimas ir plūduriuojančių vėdinimo įrenginių naudojimas oro srautui nukreipti į pastatą organiškai sujungia natūralius šviesos, kraštovaizdžio ir vėjo elementus, leidžiančius žmonėms suvokti supančią natūralią aplinką ir sugyventi su ja (žr. 27 pav.). Organiškos formos. Kadangi pastato forma taikosi prie aplinkinių gamtinių objektų, ji yra organiška, neturinti stačių kampų bei plastiška. Natūralios medžiagos. Pastato projektavimas gerbia esamą ekologinę aplinką ir naudoja medžiagas bei priemones, tokias kaip Low-E stiklas, vietinė mediena ir žali stogai, siekiant sumažinti pastato energijos suvartojimą ir pasiekti tvarią statybą. Ne tik žmonėms, bet ir kitoms ekosistemoms kuriama architektūra.

28 pav. Architektūra, draugiška kitoms ekosistemoms. Autorės schema

Atsinaujinantys ištekliai. Kelių lygių lauko želdinių įvedimas ir plūduriuojančių vėdinimo įrenginių naudojimas oro srautui nukreipti į pastatą organiškai sujungia natūralius šviesos, kraštovaizdžio ir vėjo elementus, leidžiančius žmonėms suvokti supančią natūralią aplinką ir sugyventi su ja. Vietinių medžiagų naudojimas. Pastato projektavimas gerbia esamą ekologinę aplinką ir naudoja medžiagas, bei priemones, tokias kaip Low-E stiklas, vietinė mediena ir žali stogai, siekiant sumažinti pastato energijos suvartojimą ir pasiekti tvarią statybą.

29 pav. Kultūrinių mainų priėmimo centras. Schema AOE. Nuotrauka Arch-exist Photography. Amazingarchitecture.com

Balansas. Architektūros ir gamtos harmonija slypi tiek naudojant gamtos išteklius, tiek saugant gamtinę aplinką. Abiejose pusėse esantys paviljonai suprojektuoti su viršutiniu apšvietimu, kad šviesa būtų tolygiai išsklaidyta vidaus ir lauko erdvėse (žr. 30 pav.).

30 pav. Kultūrinių mainų priėmimo centras. Nuotrauka Arch–exist Photography. Amazingarchitecture.com

Sveikata ir gerovė. Kalbant apie erdvės planavimą, dizaineris pasiliko lanksčiausią erdvę ekspozicijai ir demonstravimui. Skirtingas pastato aukštis leidžia lankytojams stovėti skirtinguose aukščiuose ir žiūrėti skirtingus kraštovaizdžius, sukuriant „pasivaikščiojimo miške“ nuotaiką ir nepakartojamą patirtį (žr. 31 pav.). Inovacijos. Pastate yra naudojamos natūralaus apšvietimo idėjos, bei žalios architektūros elementai, tokie, kaip žali stogai. Kadangi šie principai nėra labai reti, pastatas daugiau dėmesi kreipia į būseną bei aplinkos suvokimą.

31 pav. Kultūrinių mainų priėmimo centras. Nuotrauka Arch- exist Photography. Amazingarchitecture.com

9. TYRIMAI 9.1 Tyrimas nr. 1 Siekiant išsigryninti funkcijas, reikalingas holistinei architektūrai, jų veikimo principus, atsižvelgiant į sąmoningumo klasterius, vykdomas tyrimas (žr. 32 pav.). Funkcijos gali veikti atskirai, bet remiantis holistiniais principais tai turėtų veikti kaip sistema. Jos turėtų persipinti, ir remtis viena kita. Tai neturėtų būti atsitiktinai atskirtos funkcijos, kadangi siekiamas rezultatas yra remtis žmogumi kaip sistema. Principams atvaizduoti, tyrinėti naudojami siūlai. Kiekviena spalva žymi atskirus elementus – protą, kūną, dvasią, funkcijas, susijusias su jais. Kalbant apie žmogų, kaip apie sistemą, turime omenyje, kad nei viena sistema neveikia be kitos. Visos jos yra tiek pat svarbios. Darant eksperimentą remtasi šiais principais. -

Žmogus yra visa ko centras, pradžia ir pabaiga.

Svarbiausi žmogaus funkciniai klasteriai (protas, kūnas, dvasia) persipina ir

prasideda nuo žmogaus. -

Į sistemą lygiavertiškai įtraukiama gamta. 42

32 pav. Sąmoningumo klasteriai funkcinėje sistemoje. Autorės nuotrauka.

Išdėliojus funkcijas paeiliui, jos veikia kartu, bet galėtų veikti ir atskirai, kas pilnai nesudaro sistemos (žr. 2 pav.). Kadangi žmogus veikia kaip sistema su gamta, jis pats iš savęs taip pat yra sistema – viskas turi persipinti. Visi klasteriai turi užimti svarbią vietą sistemoje. Viskas yra taip pat svarbu, kai vienas negali be kito.

33 pav. Sistema veikia atskirai. Autorės nuotrauka

Norint, kad visi principai veiktų kaip sistema, jie turėtų persipinti, padėti viena kitai. Apvertus šoninius segmentus siūlai persipina ir pradeda veikti kaip sistema kuriant visai kitokią išraišką ir kompoziciją (žr. 33 pav.). Tai yra funkcinis principas funkciją įprasminant fiziniu elementu – siūlu. Gauta struktūra primena natūralias sistemas (žr. 34, 35 pav.). 43

34 pav. Veikia kaip sistema Autorės schema.

35 pav. DNR struktūra. Fieldmuseum.org

Vadovaujantis tais pačiais principais, šioje sistemoje akcentuojamas žmogus. Žmogus – pagrindinis sistemos dalyvis (žr. 36 pav.). Viskas sukasi aplink jį. Prasideda ir baigiasi ties juo. Projektuodami atsižvelgiant į holistinės architektūros principus, turėtume suprasti, kad žmogus turi dalyvauti pastato–erdvės pasakojime kaip pagrindinis personažas.

36 pav. Meninis eksperimentas. Autorės nuotrauka

2 dalis.

37 pav. Žmogus - sistemos centras. Autorės nuotrauka

Vidurinė ašis simbolizuoja žmogų, kaip sistemos centrą – pradžią. (Apklausos tyrime didžioji dalis respondentų žmogų atvaizdavo centre, viduje proto, dvasios ir kūno elementų, bei gamtos). Žalias siūlelis simbolizuoja gamtą, supančią mus. Visi kitos spalvos siūlai lygiai tuo pačiu principu kaip tiesiniame eksperimente yra pagrindiniai sąmoningumo klasteriai (žr. 37 pav.).

38 pav. Skirtingos sistemos išraiškos ir formos. Autorės nuotrauka.

Ieškant formos, išraiškos, persipynimo principų tokiu būdu, kuomet žmogus yra centrinė sistemos dalis – pagrindinė ašis, išryškėja svarbus aspektas. Aplinkines ašis galime judinti. Tai suteikia mums skirtingas išraiškas, formas, kompozicijas, bet susipynusios jos vis tiek veikia kaip sistema (žr. 38 pav.). Pabandžius pajudinti vidurinę ašį viskas griūna. Taip supintoje sistemoje, bandant patraukti ją į vieną ar į kitą pusę, juda ir išorinės ašys, siūlai įsitempia ir neleidžia viduriniam smeigtukui judėti nei į vieną, nei į kitą pusę (žr. 39 pav.).

39 pav. Svarbiausia sistemos dalis. Autorės nuotrauka

40 pav. Žmogus – svarbiausias sistemos dalyvis. Autorės nuotrauka

Kadangi, tik judinant pagrindinę – centrinę ašį (žmogus) visa sistema griūna, ši vieta yra svarbiausia sistemos dalis. Pasitvirtina teorija, kad žmogus yra svarbiausias sistemos dalyvis projektuojant pastatą, aplinką (žr. 40 pav.).

41 pav. Persipynimas. Autorės schema

Iš bandymo išaiškėja principas: pagrindinė, centrinė ašis gali būti akcentuojama kaip svarbi erdvė, svarbus objektas ar kita architektūrinė išraiška, kuri simbolizuotų pastato šerdį. Čia visos 47

sistemos apsijungia, prasideda ir baigiasi. Tai turėtų būti tiek vizualiai, tiek funkciškai veikiantis, pagrindinis elementas (žr. 41,42 pav.).

42 pav. Centrinė ašis. Autorės nuotrauka

Principų atspindėjimas erdvėje, kompozicijoje, tūryje. Išryškinti pagrindiniam sistemos centrui pirmu atvėju panaudota šviesa. Aplinkinei sistemos daliai atvaizduoti naudojamas tinklas (žr. 43 pav.).

43 pav. Meninis eksperimentas – sprogimas. Autorės nuotrauka

Eksperimentuojant juo, gaunama plastiška forma kuri tarsi „subėga“ į kompozicijos centrą. Tai tarsi sprogimas, kuris įvyksta iš pagrindinio kertinio taško, jį apsupa ir sukuria aplink jį plastišką formą (žr. 43 pav.).

44 pav. Meninis eksperimentas. Autorės nuotrauka

Pamėginta pagrindinį šviesos šaltinį uždengti centrinėje dalyje, arba palikti atvirą. Kai jis yra uždaras, tai gaunasi tarsi labai aktyvus pastato branduolys, kuris yra uždaras ir priklauso pastatui kaip jo šerdis. Kuomet jis yra atviras, šviesa sklinda į išorę, sukurdama ryšį su aplinkinėmis jėgomis (žr. 44 pav.). Antru atveju, principus atspindėti kompozicijoje bandoma sutelkiant dėmesį į tris pagrindinius klasterius – protas, kūnas, dvasia. Kaip išsigryninta teorinėje dalyje, kiekvienam iš jų būdingos tam tikros funkcijos. Bandoma jas visas padaryti kaip atskirus tūrius, bet sujungti šviesa (funkciniu, vizualiniu ryšiu) arba sujungti gamtiniais elementais, šiuo atveju, tinklu (žr. 45 pav.).

45 pav. Meninis eksperimentas. Autorės nuotrauka

9.2 Apklausa Mūsų ryšys su natūralia gamta yra giliai mūsų DNR. Esame čia, nes mūsų protėviai sugebėjo mums perduoti visas reikalingas funkcijas išgyvenimui. Tai įrodo, kad esame daugelio milijonų metų įpročių, elgesio ir instinktų įsikūnijimas. Instinktas – tai bet kokia neišmokta reakcija. Evoliucinėje biologinėje eigoje išsivystę elgesio modeliai, turintys didelę reikšmę rūšies išlikimui. Psichoanalizės teorijoje instinktais laikomi pagrindiniai biologiniai potraukiai tokie kaip alkis, troškulys, potraukis, agresija, pyktis. Tam tikri instinktyvūs potraukiai diktuoja ir mūsų, žmonių, emocijas. Pastebėti tam tikras asociacijas, iš jų kylančias emocijas, savijautą naudojamas sukurtas aplinkos asociacijų bei žmogaus vaizduotės asociacijų tyrimas. Pirmiausia vykdoma apklausa apie kelias aplinkas. Aplinkos yra visiškai gamtinės arba sukurtos žmogaus – nenatūralios. Ties kiekviena aplinka žmogus atsako į klausimus: 1. Kiek Jums patinka ši aplinka? (1-10) Dėl kokios priežasties? 2. Kiek norėtumėte gyventi šalia, arba tokioje aplinkoje? (Priimant sprendimą nekreipti dėmesio į kultūrinius, socialinius ir ekonominius veiksnius) (1-10) 3. Kiek ši aplinka Jums yra pažįstama/atpažįstama? (1-10) 4. Kiek ši aplinka Jums yra maloni? (1-10) 5. Ar ši aplinka Jums yra/atrodo atpalaiduojanti? (1-10) 6. Ar tokioje vietoje sunku nuobodžiauti? (Taip/Ne) Dėl kokios priežasties? 7. Tokioje vietoje norisi atsiriboti (Taip/ne) Dėl kokios priežasties? 8. Ši vieta yra tinkama susikaupimui/darbui. (Taip/ne) Dėl kokios priežasties? 9. Šioje aplinkoje jaučiuosi saugus (taip/ne) Dėl kokios priežasties? 50

Tyrime apklausti skirtingo amžiaus, lyties, profesijų žmonės. Palyginame kaip aplinką, jos poveikį bei savijautą joje supranta skirtingų profesijų žmonės – tiksliųjų mokslų ar profesionalūs menininkai. Taip pat tyrime apklausti žmonės, turintys psichologinių sutrikimų, siekiant atrasti ir ištirti kuo skirtingesnių žmonių suvokimą į asociacijas. Kadangi holistinės architektūros principuose žmogus yra svarbiausias centras, reikėtų atsižvelgti į tai, kad visi žmonės yra labai skirtingi. Projektuojant aplinką, statinius, holistinės architektūros principais turėtume atsižvelgti ne tik į tam tikros grupės žmonių poreikius. Tyrimas reikalingas suvokti ką žmogui reiškia tam tikra aplinka. Kiek ta aplinka žmogui yra sveika, patogi, jauki ar nemaloni. Instinktyvios asociacijos gali padėti mums sukurti tinkamą aplinką tam tikrai funkcijai įtraukiant žmogų į tai kaip visumą. Taip pat, lygindami skirtingų žmonių poreikius net gi pagal gyvenimo būdą, specialybę, išsiryškiname, kaip skirtingos funkcijos yra suprantamos skirtingiems apklaustiesiems tam, kad projektuojant tam tikrų funkcijų erdves galėtume atsižvelgti į skirtingus poreikius. Tyrimui parinktos aplinkos, kurios yra arba visai natūralios, gamtinės, arba sukurtos žmogaus. Nuo mažesnių erdvių iki didesnių, nuo tuštesnių iki pilnesnių. Klausimai taip pat sukurti taip, kad paliestume tiek proto, tiek kūno tiek dvasios aspektą.

Tyrime duotų aplinkų pavyzdžiai (autorės sudaryta anketa):

46 pav. Tyrimo aplinkų pavyzdžiai. Sudaryta autorės

Išanalizavus bendrus apklaustųjų duomenis išsigryniname, kad neskirstant žmonių į grupes bendrais atsakymais labiausiai patinkanti aplinka yra nr. 9. Apklausus respondentus kodėl, daugiausiai atsakymų gauta, kad vanduo žmonėms suteikia ramybę ir jie visada nori į tokią aplinką sugrįžti. Taip pat didelį balą surinkusios aplinkos yra: nr. 1, nr. 4, nr. 5. Darytina išvada, kad uždavus klausimą kuri aplinka patinka respondentams, vienareikšmiškai nugali gamtinės, žmogaus nepaliestos aplinkos. Kalbant apie aplinką, kurioje žmogus norėtų gyventi, apklausus tiriamuosius daugiausiai teigiamo atsakymo susilaukė aplinka nr. 1 ir nr. 9. Diskutuojant su respondentais, žmonės savo gyvenamojoje aplinkoje nori daugiau ramybės, mažiau šurmulio, daugiau gamtinių elementų (medžiai, vanduo). Kaip kalbėta teorinėje dalyje, žmogui labai stiprias emocijas suteikia asocijacijos. Jam priimtinoje, pažįstamoje aplinkoje žmogus jaučiasi saugesns ir ramesnis. Dėl šios priežasties tyrime aplinkos nėra įvardijamos tiriamiesiems, rodomos tik jų fotofiksacijos. Kalbant apie atpažįstamumą, labiausiai atpažįstama aplinka yra nr. 1, nr. 5 ir nr. 9. Pirminiai duomenys parodo, kuri aplinka patinka labiausiai, kadangi kaip minėta, saugumas ir ramybė atsispindi geriausiai mums atpažįstamose aplinkose. Mažiausiai atpažįstama aplinka yra nr. 7. „Šioje aplinkoje perdaug chaoso“. Atsakydami tiriamieji pamini, kad iš vienos pusės supranta kas tai per aplinka, bet nesijaučia joje kaip savoje, ji jiems yra perdaug dirbtina. Kalbant apie malonią aplinką taip pat rezultatai sutampa – nr.1, nr.5, nr.9. Šis punktas sudarytas stebėti, ar klausimas „maloni ir patinkanti“ aplinka žmonių neklaidina ir suteikia tokias pačias asocijacijas. Atsaymai visiškai pasitvirtina ir sutampa. Siekiama ištirti kuri aplinka visiems tiriamiesiems bendrai yra labiausiai atpalaiduojanti. Suvedus bendrus rezultatus kartu, išaiškėja, kad labiausiai atpalaiduojančios aplinkos yra – nr. 1, nr. 5, ir nr. 9. Vėl gi rezultatai sutampa su malonia ir patinkančia aplinka. Mažiausiai arba visai neatpalaiduojančios aplinkos yra nr. 4, ir nr. 6. Apklausus tiriamųjų to priežasties, apie aplinką nr. 4 daugiausiai atsakymų yra, kad ji perdaug izoliuota (nors izoliacija dažnai suteikia ramybę), toks sterilumas gąsdina ir verčia stebėti, būti įsitempus. Panašūs atsakymai yra ir aplinkai nr. 6: „tai primena ligoninės koridorius“. Daug durų reiškia, kad turi būti įsitempęs ir stebėti pokyčius, žmonių judėjimą ir t.t. Kalbant apie žmogaus veiklas, tyrime užduodamas klausimas, kurioje aplinkoje sunkiausia ir kurioje aplinkoje lengviausia nuobodžiauti ir nieko neveikti. Sunkiausia nieko neveikti yra aplinkose nr. 6 ir nr. 7. To priežastis yra skirtingas veiklas atspindinčių elementų gausa. Tokioje aplinkoje būtų nejauku tiesiog nieko neveikti. „Manau jos kuriamos, ir pritaikomos būtent skirtingoms, įvairioms veikloms, ne atsipalaidavimui“. Lengviausia nieko neveikti yra aplinkoje nr. 3. Atsakymai beveik 53

vienareikšmiški – tokia aplinka perdaug izoliuoja, ji neleidžia atsipalaiduoti, bet neleidžia ir imtis kokios nors veiklos. Labiausiai atsiriboti skatinanti aplinka yra aplinka nr. 9. (Galimi atsakymai taip/ne) Ši aplinka nesurinko nei vieno atsakymo „ne“. To priežastys – vanduo turi tam tikrą neapčiuopiamą galią atsiriboti nuo visko, tiesiog būti, tiesiog jį stebėti. Kalbant apie aplinką kuri žmogui yra skatinanti susikaupti, tinkama darbui rezultatai rodo, kad tinkamiausios susikaupimui ir darbui yra aplinkos nr. 2 ir nr. 9. Antra aplinka yra švari, niekas neblaško, bet susikaupimui netrugdo per didelis sterilumas kaip aplinkoje nr. 3. Panašūs atsakymai gauti apie aplinką nr. 9 – vanduo padeda atsiriboti nuo visko ir susikaupti ties tuo, kas tuo metu yra svarbu. Gavus tyrimo atsakymus paaiškėja, kad darbui ir susikaupimui mažiausiai tinkanti aplinka yra nr. 4, nr. 5, nr. 6, ir nr. 8. Aplinkose daug detalių, daug judėjimo. Tai blaško dėmesį. Norisi stebėti aplinką, o ne susikaupti joje. Labai svarbus punktas yra saugi žmogaus savijauta. Saugiausiai apklaustieji jaučiasi aplinkose nr. 1, nr. 8 ir nr. 9. Gamta suteikia tiriamiesiems prieglobstį ir saugumo jausmą, kadangi šios aplinkos yra atpažįstamos. Aplinka nr. 8 taip pat susilaukė didelio „taip“ skaičiaus. Tiriamųjų atsakymais, ši aplinka yra gan izoliuota, bet neatrodo pavojinga. Ji atrodo rami, panaši į gamtą. Mažiausiai saugumo suteikiančios aplinkos yra nr. 2 ir nr. 3. Per didelis sterilumas ir uždarumas duoda atvirkštinį efektą – nesaugumo pojutį. Atsižvelgiant į skirtingas žmonių profesijas, veiklas, rezultatai skiriasi. Apklaustųjų tarpe tiriamieji išskirstyti į profesionaliai su menu susijusių specialybių žmones, socialinių bei pedagoginių specialybių atstovus, tiksliųjų mokslų bei fizinių proofesijų tiriamuosius. Kiekviena specialybė išryškina tam tikrus sutikimus. Pavyzdžiui, tie apklaustieji, kurių gyvenime menas užima didelę dalį, norėtų gyventi gamtinėje aplinkoje, o dirbti ir susikaupti jiems lengviausia neperkrautose, bet iš dalies steriliose aplinkose. Pavyzdžiui, aplinka nr. 2. Tiriamieji, kurie gyvenimą sieja su socialiniais mokslais arba pedagogika, taip pat gyventi norėtų gamtinėje aplinkoje, bet darbui daug elementų netrukdo. Dirbti galėtų aplinkose nr. 6, nr.7. Taip pat, kaip tiksliųjų mokslų atstovai. Fizikos bei biochemijos mokslų apklaustieji net gi atsakė: „tiek daug elementų net gi primena darbo vietas, laboratorijas. Labiausiai išsiskiria karo profesijos atstovai. Tokios profesijos žmogus atvirkščiai, darbą įsivaizduoja labiau gamtinėje aplinkoje, o gyventi galėtų ne tiek gamtinėse, o žmogaus sukurtose aplinkose. Pavyzdžiui, nr. 2, nr. 6. Prieiname išvadas, kad balansą tarp proto, kūno ir dvasios visi suvokiame skirtingai. Taigi, pagal atrinktus aspektus, projetuojamas funkcijas išvados skiriasi. Į kiekvieną iš jų turėtume atsižvelgti atskirai, norint sukurti balansą ir harmoniją tarp žmonių ir projektuojamos aplinkos pagal funkciją ir psichologines žmogaus būsenas. 54

9.2.1 Praktinis - vizualinis tyrimas Nr. 1 Kadangi, gvildename proto, sielos ir kūno balansą, atliekamas dar vienas praktinis tyrimas. Ieškomi principai, kaip žmogus suvokia šiuos aspektus bei gamtą. Kokias sąsajas jie turi vienas su kitu, ar kokią reikšmę užima kiekvieno gyvenime. Užduotis Nr.1 Tiriamieji lape, bet kokia forma (vienintelė sąlyga, nepiešiant realistiškų, realius dalykus atitinkančių – kūno ir t.t. elementų) lape turi pavaizduoti: 1. Save 2. Savo protą 3. Savo kūną 4. Savo dvasią 5. Gamtą jų gyvenime Iš gautų piešinių stengiamasi rasti tam tikrus principus, sąsajas vieno ar kito elemento. Stebėti kaip skirtingi žmonės įsivaizduoja šiuos elementus vizualiai. Iš apklaustųjų surinktų piešinių, gauname gan skirtingą rezultatą, ko ir buvo tikėtasi, kadangi užduotis neturi apribojimų. Tokiomis sąlygomis atliktas tyrimas parodo atskirų apklaustųjų suvokimą per vizualines priemones. Net nesuteikus tiriamiesiems konkrečių gairių ar apribojimų, tyrime matomi tam tikri dėsniai, kurie pasikartoja gan dažnai, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar profesijos. Priimtas faktas, kad užduotis nėra konkreti, ir tiriamųjų piešiniai yra pagal kiekvieno iš jų suvokimą. Rasti principai, pavyzdžiai bei tam tikros sistemos, yra asmeninė interpretacija į kiekvieno iš jų suvokiamą atvaizdavimą ir asociacijas (žr. 47 pav.).

Keletas pavyzdžių:

47 pav. Tiriamųjų piešiniai. Autorės nuotrauka.

Net ir labai skirtinguose piešiniuose ir atvaizdavime yra randamas tam tikras panašus principas, kaip žmogus suvokia vizualiai. Pavyzdžiui, stebint atvaizdavimus, pastebime, kad tokie dalykai kaip gamta ir dvasia, yra netaisyklingų ir plastinių formų, ir dažniausiai mus supa, lape užima didelę dalį procentaliai. Kai kurie piešiniai (tiriamieji nemato kitų respondentų darbų), net nesant konkrečioms tyrimo sąlygoms, yra labai sutampantys, vaizduojantys tuos pačius principus (žr. 48 pav.).

48 pav. Asociacijos. Autorės nuotrauka

Tai, kad neturint jokių sąlygų, nematant kitų tiriamųjų darbų, piešiniai gali taip sutapti tiek išvaizda, tiek reikšme, reiškia, kad žmogus instinktyviai tam tikrus dalykus, principus ir sąsajas supranta panašiai. Tai vėl gi labai stebina ir įrodo, kad žmogaus vizualinė vaizduotė ateina iš gyvenimo tam tikrose aplinkose ir principuose. Ne veltui įsivaizduojame protinius, dvasinius ir gamtinius dalykus labai panašiai, nors visi esame labai skirtingi (žr. 49 pav.).

49 pav. Išvadinė schema. Autorės sudaryta schema

Siekiant konkretesnių ir tikslesnių įžvalgų, po pirmųjų rezultatų yra vykdomas antras etapas. Tam, kad rezultatą galima būtų lyginti ir konkretizuoti, tiriamųjų vėl yra prašoma vizualiai pavaizduoti pagrindinius žmogaus sąmoningumo klasterius. Šį kartą vaizdavimo laukas yra siaurinamas ir turi sąlygas:

9.2.2 Praktinis - vizualinis tyrimas Nr.2

Apklaustieji yra prašomi lape pavaizduoti: 1. Protą, kūną ir dvasią (skirtingomis arba vienodomis, taisyklingomis arba netaisyklingomis formomis); 2. Visos trys formos turi kažkokiu būdu jungtis (tiriamasis būdą sugalvoja pats). Taip sukonkretizavus sąlygas išvados yra aiškesnės. Paminint, kad tyrimą atlieka skirtingo amžiaus, lyčių bei profesijų žmonės, šioje dalyje rezultatai yra gan stebinantys. Lyginant tiriamųjų piešinius sutampa didelė dalis vaizdų, kuriuos kuria apklaustieji. Išryškėja gan panašūs principai, sąsajos tarp pagrindinių sąmoningumo klasterių (proto, kūno ir dvasios) (žr. 50 pav.). 57

Pateikiama keletas antros tyrimo dalies pavyzdžių:

50 pav. Tiriamųjų piešiniai. Autorės nuotraukos.

Antrame etape išryškėja vis daugiau sutapimų ir asociacijų. Pavyzdžiui:

51 pav. Asociacijos. Autorės nuotrauka

Net gi skirtingo amžiaus, lyties ir profesijų atstovai šiuos klasterius vaizduoja labai panašiai (žr. pav 51.). Pastebimas principas, kad kūną žmonės vaizduoja kaip kvadratą, protą kaip trikampį, o dvasią kaip apvalią arba netaisyklingą formą. Net skirtinguose piešiniuose pastebimas šis principas. Klausiant tiriamųjų, kodėl vaizduojami objektai yra tokios formos, dažniausiai sulaukti atsakymai: „Protas yra aštrus, todėl asocijuojasi su trikampiu“ – 47 m. moteris, dizainerė. „Trikampis primena formą, kuri lyg ir uždara, bet neturi ribų, toks yra ir mūsų protas“ – 60 m. vyras, operatorius. „Kūnas yra mūsų buveinė, man tai asocijuojasi su kvadratu, matyt dėl pastatų kuriuose gyvename“ – 27 m., vyras, karininkas. „Dvasia yra neaprėpiama, kaip ir mūsų pasaulis, kuriame gyvename, galbūt dėl to įsivaizduoju ją kaip apvalią formą“ – 77 m, moteris, pensijinio amžiaus moteris, buvusi medicinos personalo skyriaus vedėja. Analizuojant piešinius labai aiškiai pastebimas principas: protas ir kūnas daugumoje asociacijų užima panašią dalį piešinio. Šiuos du klasterius dažniausiai jungia dvasia – netaisyklinga forma, užimanti didžiausią dalį popieriaus lape. Tiriamieji taip pat buvo paprašyti aprašyti, apibūdinti, ką jiems reiškia ir su kuo asocijuojasi: protas, kūnas ir dvasia. Tam, kad išsiaiškintume, ar teorinės žinios apie šiuos klasterius, jiems būdingas funkcijas didžiąja dalimi atitinka skirtingų žmonių mąstymą. Susisteminus apklaustųjų atsakymus: PROTAS – pažintiniai gebėjimai, prisitaikymas, evoliucija, jėga, įrankis kūrybai, mąstymui, įrankis aplinkos suvokimui, sprendimai lemiantys gyvenimą. KŪNAS – išraiška, santykis, buveinė, mechanizmas – apsauga, indas, malonumo ir skausmo patyrimas, namai, suvokimo įrankis (skausmas, malonumas). DVASIA – ryšys su aplinka, mistinis ryšys, plevenanti migla, paslaptis, nesibaigianti jėga ir energija, unikalus, vienintelis pasaulyje ryšys su aplinka ir kitais žmonėmis.

9.3 Tyrimo išvados (interpretacija į tiriamųjų piešinius ir atsakymus į klausimus) Iš atliktų tyrimų tiek apklausos, tiek piešiamosios dalies išsigryniname kelis principus. 1. Žmonės labiausiai vertina atpažįstamas aplinkas. Tai pagrinde yra gamtinės aplinkos. Jose žmonės jaučiasi saugesni ir ramesni. 2. Labiausiai atsiriboti skatinančios ir harmoningos aplinkos pagal tyrimą yra susijusios su vandens telkiniais ar vandens elementais. 3. Erdvių, kurios yra tinkamiausios darbui, mąstymui, elementai priklauso nuo žmogaus darbo specifikos. Žmonės, kurių gyvenimas profesionaliai susijęs su menu, daugiau dėmesio darbo ir susikaupimo aspektu skiria švarioms, estetiškoms aplinkoms. Žmonės, kurių profesijos yra susijusios su socialiniais mokslais ar pedagogika, prioritetą darbui skiria žmogaus sukurtose aplinkose, kuris gali turėti daug elementų. Profesijos susijusios su fizine žmogaus veikla, pavyzdžiui, žvalgai, dirbti galėtų visiškai gamtinėje aplinkoje, kuri jiems yra labai artima. 4. Vizualiai protą ir kūną dauguma žmonių suvokia kaip tiksliąsias formas, o dvasią ir gamtą – kaip netikslias. 5. Gamta užima labai didelę ir svarbią dalį harmoningame žmogaus gyvenime. Ji yra labai svarbi dvasios, kūno ir proto balansui.

10. ANALITINĖ – TIRIAMOJI DALIS Daugiaaspektė objekto vietos tyrimų analizė

10.1 Sklypo parinkimo kriterijai Nagrinėjant temą, bei atsižvelgiant į literatūrinių šaltinių sąrašą šiame skyriuje, yra įvardijami pagrindiniai kriterijai pasirenkant sklypą. Ieškant potencialios vietos pastatui, pagal atliktus tyrimus buvo prieita prie išvados, kad pastatas turėtų būti mieste, bet gamtinėje aplinkoje. Pastatas pagal temą reikalauja vandens telkinių ir didelės gamtinės apsupties. Svarbiausi sklypo pasirinkimo kriterijai: Lokacija Gamtinė aplinka Vandens telkiniai Patogus, aiškus patekimas Funkcijų trūkumas kvartale

52 pav. Sklypo padėtis Lietuvoje. Autorės sudaryta schema

Pasirinktas sklypas yra Anykščiuose, kiek atitolęs į Šiaurės Rytus nuo centrinės miesto dalies (žr. 52 pav.).

10.2 Sklypo padėtis rajone Pasirinktas sklypas yra dalinai miesto, dalinai gamtinėje aplinkoje. Iš vienos pusės jį supa miesto stadionas, iš kitos – Anykščių miesto Šventoji upė. Sklypas yra šalia dabar jau gan intensyviai apgyvendintų gyvenamųjų kvartalų. Ši teritorija yra netoli Anykščių miesto ribos, į miestą patenkant iš Svėdasų pusės. Teritorija išsiskiria tuo, kad joje nėra daug funkcijų, nėra didesnių, ryškesnių pastatų, apart gyvenamojo užstatymo. Taip pat teritorija pasižymi dideliu gamtinės aplinkos intensyvumu. Šioje teritorijoje yra daug miškų ir žaliųjų plotų.

53 pav. Gatvių tinklo schema.Autorės sudaryta schema

Pagrindinė gatvė praeinanti šalia pasirinkto sklypo yra J. Biliūno gatvė (žr. 53 pav.). Ši gatvė veda link

centrinės miesto dalies, tai yra pagrindinis kelias, kuis į Šiaurės rytus veda link Svėdasų. Sklype yra nebaigtos formuoti pėsčiųjų jungtys, nėra išplėtota dviračių infrastruktūra. Ties pasirinkta projektuoti teritorija, yra gatvės, bei keliukų užuominų, suformuotų vietinių gyventojų, tačiau nėra užtikrintos visos prieigos prie jo. Automobilių infrastruktūra ties pagrindine gatve yra gan gerai išplėtota, tačiau atsiradus naujam pastatui ar pastatams, reikėtų patobulinti tiek pėsčiųjų tiek dviračių infrastruktūra teritorijoje. Teritorijoje matomas gatvių tobulinimo poreikis, kadangi šiuo metu į sklypą iš pagrindinės gatvės veda dvi gatvelės Šiaurinėje teritorijos dalyje. Siekiant sukurti patogią gatvių struktūra, išryškėja poreikis pratęsti gatvę iš Pietinės sklypo dalies link projektuojamo sklypo. Taip patekimas į sklypą būtų numatomas iš abiejų Anykščių miesto stadiono pusių. (žr. 54 pav.).

54 pav. Potencialios naujai projektuojamos gatvės. Autorės sudaryta schema

10.3 Gamtinis aspektas Pagrindinis aspektas, kuriuo remtasi ieškant potencialaus sklypo yra gamtinė aplinka. Kadangi Holistinės architektūros principams svarbiausias rodiklis yra gamta, kaip ir išsiaiškinta tyrime, sklype turi būti daug žaliųjų elementų, netoliese turi būti vandens, todėl šis sklypas yra tinkamas projektavimui. Šioje teritorijos dalyje anksčiau buvę tik žalieji plotai dabar yra jau gan apstatyti gyvenamosios paskirties pastatais. Gyvenvietės yra įsikūrusios palei pagrindinę gatvę, vedančią link centrinės miesto dalies. Remiantis holistikos principais pastatas turėtų harmoningai jungti žmogų ir gamtą. Sklypą supanti gamtinė aplinka susideda iš pievų bei miškų. (žr. 55 pav.)

55 pav. Gamtinės aplinkos schema Autorės sudaryta nuotrauka

Miškai supantys teritoriją, kurioje yra sklypas yra grupuojami į keturias grupes. (žr. 56 pav.): 1. Ekosistemų apsaugos miškai 2. Rekreaciniai miškai 3. Apsauginiai miškai 4. Valstybinės reikšmės miškai.

56 pav. Miškų teritorijoje grupės. Geoportal.lt, Anykščių rajono savivaldybės žemėlapis

Sklypas tiesiogiai liečiasi su rekreacinių miškų grupei priklausančiais miesto miškais. Tai yra miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.

10.4 Funkcinė įvairovė teritorijoje, poreikiai Pasirinkta teritorija yra atitolusi nuo centrinės miesto dalies, todėl vyraujanti funkcija yra gyvenamoji. Teritorijoje yra pavienių kitos paskirties pastatų, garažų, besavininkių namų, tačiau kadangi tai tarsi atskiras gyvenamasis rajonas esantis netoli centrinės dalies, funkcijų sąrašas nėra platus ir pirmąją vietą užima gyvenamosios paskirties pastatai. Vietovė yra potenciali gyvenamųjų kvartalų plitimui, todėl ateityje galimas didesnis funkcijų skirtumas, bet tai nėra pagrindinė ar centrinė miesto dalis, todėl pagrindinė funkcija vis tiek išlieka gyvenamoji. (žr. 57 pav.).

57 pav. Funkcijų įvairovė teritorijoje, poreikis. Autorės sudaryta schema

Tokiai teritorijai kurioje yra tik gyvenamosios paskirties pastatai, matomas poreikis visuomeninei funkcijai. Būtent ši miesto dalis yra potenciali visuomeninio, bendruomeninio pastato funkcijai, kadangi beveik visi tokios paskirties pastatai yra atitolę į centrinę miesto dalį. Kadangi ši teritorija yra prie pagrindinio kelio ( Svėdasai – Ukmergė), tai yra potenciali vieta tokio tipo centrui, kaip holistinis žmogaus tobulėjimo centras, kadangi ji yra gerai pastebima ne tik miesto gyventojams, bet ir žmonėms atvykstantiems į jį. Kadangi, teritorijoje nėra visuomeninės paskirties pastatų, ši teritorija yra potenciali tokioms funkcijoms kaip – bendravimo erdvės, švietimas, biblioteka, gydymo paslaugos ir t.t.

10.5 Užstatymo tipai, aukštingumas Teritorijoje vyrauja sodybinis planavimas, nes daugiausia šioje teritorijoje yra gyvenamosios paskirties pastatų. Taip pat galime pastebėti ir laisvo planavimo pastatų – garažai, kurie ateityje turėtų būti naikinami. Kadangi teritorijoje vyrauja sodybinis, gyvenamasis užstatymas, pastatų aukštingumas yra 1-2 aukštų gyvenamieji namai. Yra pastebima ir pavienių pastatų, kurie yra trijų aukštų, arba aukštesni – koplyčia (žr. 58 pav.).

58 pav. Aukštingumo schema. Autorės sudaryta schema

10.6 Vietos identitetas Apžvelgiant bendrą teritorijos kompoziciją, kurią formuoja gyvenamosios paskirties, sodybinio užstatymo pastatai, pastebimi bendri principai – dideli žalieji plotai tarp pastatų ir tarp gyvenamųjų teritorijų, daug neužbaigtų suformuoti erdvių, kadangi teritorijoje vyrauja gamtinės erdvės, šie principai šiai teritorijai yra labai svarbūs. Teritoriją vienodina ne tik gamtiniai elementai, bet ir tūriniai, kadangi joje yra vien gyvenamasis 1-2 aukštų užstatymas. (žr. 59 pav.).

59 pav. Teritorijos fotofiksacijos. Google maps nuotraukos

Kalbant apie sklypo identitetą, jį formuoja tie patys principai – gamta, bei šalia esantis užstatymas. Taip pat identiteto formavime svarbus aspektas yra reljefas. Sklypas yra šalia ryškaus reljefo vedančio link Upės (žr. 60 pav.).

60 pav. Sklypo fotofiksacijos. Autorės nuotraukos

10.7 Sklypo kompozicija Kadangi, kaip minėta anksčiau, sklypas yra gamtinėje aplinkoje, nagrinėjamoje teritorijoje pastebima daug iki galo neužbaigtų formuoti erdvių. Ties pagrindine gatve erdvės yra suformuotos perimetrinio užstatymo. Kompoziciškai žvelgiant į teritoriją, pastebimi ryšiai iš abiejų stadiono pusių, link projektuojamo sklypo (žr. 61 pav.).

61 pav. Sklypo kompozicinė schema. Autorės sudaryta schema

Suvestinėje sklypo schemoje yra matomas trūkstamas ryšys tarp gamtos ir miesto. Kadangi Rytinėje teritorijos dalyje sklypą supa miesto stadionas ir gyvenamieji kvartalai, o Rytinę dalį upė – šis trūkstamas potencialus ryšys sujungtų gamtą su miestu. Šioje vietoje pastebimas trūkstamas mazgas kuris funkciškai, erdviškai išpildytų šio ryšio trūkumą (žr. 62 pav.).

62 pav. Suvestinė sklypo schema. Autorės sudaryta schema

10.8 Problematika Teritorija yra apleista, pastatų joje nėra. Sklypo padėtis miesto atžvilgiu yra prestižinė, tačiau ji yra visiškai neįveiklinta, neprižiūrima. Ji po truputį virsta krūmynai apaugusia, neišnaudota teritorija.

10.9 Išvados Sklypo aplinka yra dalinai gamtinė, dalinai gyvenamoji miesto aplinka. Pastebima daug neužbaigtų gatvės sistemos jungčių, padedančių patogiai judėti. Tai yra potenciali vieta ryšiui tarp gamtos ir miesto per visuomeninę, bendruomeninę funkciją, pritaikytą neįgaliesiems. Atsižvelgiant į 71

temos specifiką ir tyrimus tai yra ideali vieta tokio tipo pastatui, kuris yra tarsi visų žmonių centras, bei balansas tarp skirtingų žmonių. Tai lygiai taip pat taptų balansuojančiu atspirties tašku iš aplinkos pusės, kuris apjungtų ryšio neturinčias teritorijas bei erdves į harmoningą visumą.

10.10 Lūkesčiai, siūlymai Parengti sklypo išplanavimo ir architektūrinius pasiūlymus, aplink sklypą esančio valstybinio žemės fondo teritorijos (link Šventosios upės) išplanavimo ir mažosios architektūros pasiūlymus, valstybinio miško (link Šventosios upės) išplanavimo, mažosios architektūros pasiūlymus, Šventosios upės krantinės įveiklinimo papildymo, rekonstravimo (jei reikia), pritaikymo pagrindiniam Stadiono g. 1 sklypo reikmėms pasiūlymus. Suplanuoti ir suprojektuoti bendrai visos aprašytos teritorijos kompleksinį funkcinį vizualą. Stadiono g.1 sklypo funkcinė vizija – tarptautinis žmogaus tobulėjimo centras. Didelis dėmesys kreipiamas žmonėms su negalia - absoliuti visuma (pastatai, mažoji architektūra, visa infrastruktūra, jos elementas) visuminiai pritaikyti žmonėms su negalia – ne taupant reglamentais nustatytų normų, atstumų, žingsnių, o atvirkščiai – kuriant prabangesnį naudojimąsi visuma.

10.11 Projekto vizija Žmogus, kaip sistemos ir visumos dalis, proto kūno ir dvasios balansas. Pastatas kaip tokia pat sistema (žr. 63 pav.).

63 pav. Projekto vizija. Autorės sudaryta schema

10.11.1 Tikslas Sukurti intelektinio ir socialinio stimuliavimo erdvę. Sujungti žmoniją, aplinką ir technologijas į integralaus tvarumo sistemą. Skatinti kolektyvinį sąmoningumą.

Pagrindinis pastato principas - sistema. Kuriama sistema, kuri jungia protą, kūną ir dvasią. Tai atsispindi funkcijoje ir projektavimo principuose. Pastatas yra ne tik skirtingų funkcijų sistema, bet ir harmoninga, vieninga erdvė, kurioje susipinančios funkcijos ir erdvės skatina bendravimą ir komunikaciją. Pastate didelis dėmesys kreipiamas neįgaliesiems, jų neatskiriant, o integruojant kartu su kitais žmonėmis, kadangi holistinis požiūris atskleidžia, kad socializacija žmogui yra labai svarbi, ir tik kartu tarp visų žmonių, neįgalieji auga ir integruojasi geriausiai, jausdamiesi lygiaverčiais. Sujungiant daug funkcijų į vieną sistemą skatinamas kolektyviškumas. Pastatas lygiai taip pat yra gamtos ekosistemų atspindys, kadangi šį kompleksą tiek viduje tiek išorėje supa gamta, nes ji yra holistikos mokytoja - viršūnė.

10.11.2 Principai Pagarba visoms gyvybės formoms. Harmonija su gamtinėmis, kultūrinėmis ir socialinėmis ekosistemomis. Tvarumas. Holistika - vieninga harmoninga sistema atsižvelgianti ir į kitas ekosistemas. Projektuojant pastatą atsižvelgiama į jų naudą bei atgalinį ryšį žmogui. Žalieji pastato stogai yra puiki vieta paukščiams bei kitiems smulkiems gyvūnams, tokiems kaip voverės gyventi. Atsižvelgiant į gyvybės gerovę, žmonės lesina paukščius, maitina gyvūnus. Tai tampa bendrais namais, kuriuose žmonės gali stebėti kitas ekosistemas taip gerindami savo emocinę būklę bei gerovę. Teritorijoje numatytos vietos, kuriose galima sodinti medžius bei augalus, tai skatina kolektyviškumą, bei gerina sveikatą, kadangi atgalinis gamtos ryšys yra deguonies gamyba, bei didesnis sugertas CO2 kiekis.

10.11.3 Forma Nepertraukiama erdvė, komplekso vidų ir išorę sieja viena idėja. Taki forma, kuri kuria tėkmės įspūdį. Begalinė funkcija. Kai kurios komplekso erdvės lengvai transformuojamos išlaikant bazinį principą. Kuriant pastato formą didžiausias dėmesys kreipiamas į tėkmės įspūdį ir plastišką, harmoningą su gamta formą. Pastatas tarsi išauga iš žemės neturėdamas konkrečios pradžios ir pabaigos. Tai leidžia jį interpretuoti vis kitaip. Pastatas susiveja į mazgą, kurio viduje sukuriama bendra erdvė ir vidinis kiemas, siekiant išlaikyti gamtos svarbą pastato sistemoje. Pastatas tampa ryšiu tarp miesto ir gamtos. Iš jo galime patekti į Anykščių miesto stadioną, o iš kitos pusės takas veda link upės, prie kurios kuriamos rekreacinės erdvės. Komplekse taikomas begalinės funkcijos principas. Esant poreikiui patalpos yra lengvai transformuojamos, sukuriama galimybė kurti įvairias, skirtingas erdves.

10.11.4 Paviršius Kintantis. Priklausomai nuo metų laiko pastatas keičia savo paviršių. Plečiantis. Priklausomai nuo stebėjimo taško, forma sukuria besiplečiančios aplinkos įspūdį. Netolygus. Minimalus kartotinių detalių kiekis, asimetriškos erdvės.

10.11.5 Vaizdas Traukiantis dėmesį. Aplinką formuojantis ir ją praturtinantis vaizdas. Įsimintinas, traukiantis dėmesį. Daugiaprasmis. Galimybė pastatą interpretuoti keliais būdais.

10.11.6 Poveikis Sąmoningumas. Vartotojo suvokimą stiprinanti kelionė Pakylėjimas. Pastato erdvėje žmogus jaučiasi pakylėtas. Integralumas. Kuriamas stiprus visumos jausmas. 74

10.11.7 Ilgalaikės vertės ir nauda Emocinio intelekto ugdymas ir holistinė perspektyva. Streso mažinimas. Socialinė sanglauda ir kultūrinės veiklos. Tvarumas.

10.12 Varijantinis projektavimas 10.12.1 Pirmoji idėja Pirmoji pastato idėja yra išskirstyti funkcijas pagal žmogaus sąmoningumo klasterius, jiems reikalingas funkcijas, į atskirus tūrius ir juos sujungti vienu pagrindiniu tūriu, kuris yra atspirties taškas, pagrindinė pastato dalis, kadangi holistikos principuose išnagrinėtuose principuose ir meninio eksperimento metu rastuose principuose, atsispindi, kad holistikoje viskas prasideda ir baigiasi viename (žr. 64 pav.).

64 pav. Pirmos idėjos eskizas. Autorės sudaryta schema

Projektuojant pastato formą, atsižvelgiama į ryšį tarp miesto stadiono ir upės. Tvarkingas tūris yra suskaidomas ir sujungiamas vienu pagrindiniu pastato tūriu (žr. 65 pav.).

65pav. Pastato formos eiga. Autorės sudaryta schema

Pastato funkcijos yra dėliojamos atsižvelgiant į kontekstą: Funkcija susijusi su pirmu žmogaus sistemos klasteriu – protu, yra dėliojama šalia stadiono, šalia patekimo į sklypą. Funkcija susijusi su kūnu – sveikatingumas ir gerovė ir funkcija susijusi su dvasia ir kūrybingumu, yra projektuojamos vakarinėje pusėje, kur yra daugiau gamtinio konteksto (žr. 66 pav.).

66 pav. Pastato funkcijų išdėstymas. Autorės sudaryta schema

10.12.2 Antroji idėja Antroji pastato idėja yra paliekant tą patį principą išlaikyti ryšį tarp miesto stadiono ir upės, pastato viduje paliekant jį vizualų, o fizinį ryšį akcentuoti žaliuoju taku einančiu per pastatą (žr. 67 pav.).

67 pav. Antros pastato idėjos eskizas. Autorės sudaryta schema

68 pav. Antros pastato idėjos eskizas. Autorės sudaryta schema

10.12.3 Penktas fasadas Kadangi idėja yra pastatą pažinti visapusiškai, ant stogo yra projektuojamos apželdintos erdvės (žr. 69 pav.) Tai yra dar vienas holistikos principas – pastatas tarnauja ne tik žmogui, bet ir kitoms ekosistemoms, pvz., paukščiams, voverėms ar kitiems smulkiems gyvūnams.

69 pav. Penkto fasado eskizas. Autorės sudaryta schema

Pagrindinis fasadas, kuriame yra įėjimas, išryškinamas. Stengiamasi pabrėžti įėjimą „sutekėjimo“ į pastatą principu (žr. 70 pav.).

70 pav. Pagrindinio fasado eskizai. Autorės sudaryta schema

10.12.4 Trečioji idėja (Pasirinkta) Trečioji pastato idėja yra visus ryšius suvesti į vieną, tiek į sklypą projektuojamas ateinančias gatves, tiek ryšį su gamta – miškais ir upe (žr. 71 pav.).

71 pav. Trečiosios idėjos eskizai. Autorės sudaryta schema

Detalizuojant idėją išsigryninamos svarbiausios kryptys, iš kurių prasideda pastato forma, reikiamos trūkstamos gatvės ir užstatymas. Suvedus visas svarbiausias vizualines bei funkcines kryptis, išryškėja ir mazgai prie upės, kurie yra potenciali vieta apžvalgos aikštelėms arba parko susibūrimo vietoms, su atsiveriančiu vaizdu į upę i miškus (žr. 72 pav. ).

72 pav. Detalizuojama pastato formos ir konteksto idėja. Autorės sudaryta schema

Forma simbolizuoja sistemą, panašią į kitų gyvybės formų sistemas, lapo sistemą, DNR grandinę, augalo žiedą su pumpuru. Kadangi pastato funkcijos yra skirstomos pagal pagrindinius žmogaus sistemos klasterius – protą, kūną ir dvasią, kiekvienam iš jų yra skiriama tam tikra pastato dalis (žr. 73 pav.).

73 pav. Pagrindinių funkcijų skirstymas. Autorės sudaryta schema

Pagrindinėms funkcijoms skiriamos pastato dalys, esančios arčiau gamtinio konteksto, o ne gatvės, siekiant turėti tvirtesnį ryšį su gamta. Kaip išsiaiškinta menino eksperimento ir tyrimo metu, šios funkcijos erdvėms reikalingas vizualinis ryšys su gamta, siekiant sukurti žmonėms didesnį saugumo ir ramumo jausmą. Erdvės, kurios yra skirtos darbui ir mąstymui, gali turėti daugiau elementų, sukurtų žmogaus – smulkesni kabinetai, baldai, interjero detalės. Tos erdvės, kurios yra priskiriamos kūnui ir dvasiai, tokios kaip, kūrybos dienos centras ar sporto erdvės, reikalauja stipraus ryšio su gamta. Prie pagrindinės gatvės esančiose pastato dalyse, projektuojama komercija (žr. 74 pav.).

74 pav. Erdvės, skiriamos komercinei zonai. Autorės sudaryta schema

11. AIŠKINAMASIS RAŠTAS 11.1 Bendrieji duomenys

75 pav. Pastato vizualizacija. Autorės sudaryta nuotrauka

Projektuojamas sklypas yra Stadiono g.1 Anykščiuose. Sklypas yra tarp miesto stadiono ir Šventosios upės. Sklypo gretimybės – gyvenamieji nuosavųjų namų kvartalai bei miesto stadionas. Gretimybėse vyrauja gyvenamojo tipo, 1-2aukštų perimetrinis arba sodybinis užstatymas. Netoli sklypo, pietinėje pusėje taip pat yra mažareikšmių pastatų – garažai, kuriuos siūloma nugriauti ir pratęsti gyvenamuosius kvartalus. Sklype projektuojamas Holistinis centras „Būti visiems kartu“. Pastatas susideda iš dviejų antžeminių bei vieno požeminio aukšto. Sklypo reljefas nėra išraiškingas, tačiau šalia sklypo, link upės jis išraiškingesnis – x-x. Projektuojamo pastato nulinė altitudė – x. Objekte numatoma įrengti edukacines, konferencijų laisvalaikio, maitinimo, sveikatos, sporto, dienos centro erdves, restoraną, technines ir pagalbines patalpas, administracines ir pagrindines bendro 82

naudojimo erdves. Taip pat numatytos nuomojamos patalpos komercijai – mažos parduotuvės, kabinetai. Numatomas bendras pastato plotas – x. Apibendrinta projektuojamo objekto Anykščių mieste programa – Holistinis centras „Būti visiems kartu:

11.2 Koncepcija Išsigryninus ir išnagrinėjus holistinius projektavimo ir architektūrinės raiškos principus yra išgryninami tam tikri principai. Holistiniai – meniniai projektavimo principai: Holistikos viršūnė – gamta. Visos detalės yra svarbios ir neapseinančios viena be kitos. Taip pat išsigryninami pagrindiniai sąmoningumo klasteriai – KŪNAS, PROTAS, DVASIA. Pastato organizmas yra projektuojamas atsižvelgiant į gamtinių struktūrų ir žmogaus organizmo principus. Pavyzdžiui – remiamasi DNR grandinės principu (žr. 76 pav.).

76 pav. DNR grandinės principas. Autorės sudaryta schema

Projektuojant yra kuriama tam tikra pastato sistema, kurioje visos detalės yra svarbios ir negali viena be kitos. Remiantis išsikeltais kriterijais – žmogaus KŪNAS, PROTAS IR DVASIA, jie yra supinami į vientisą sistemą, kurią supa gamta. Ši sistema sukuria vidinę – pagrindinę erdvę. KŪNAS: Holistiniame centre projektuojamos erdvės kurios yra skirtos sportui, sveikai gyvensenai. Baseinas, sporto klubas, masažų kabinetai, kvėpavimo kabinetai, jogos salės.

PROTAS: Pastate projektuojama kolegija, kurią sudaro auditorijos, darbo vietos, mokymosi vietos, kolegijos personalo atskiros erdvės. DVASIA Kūryba ir dvasingumas – antrame pastato aukšte yra projektuojamas dienos–kūrybos centras. Šis centras yra antrame aukšte remiantis išryškintais principais, dvasingumą ir kūrybą keliant „aukščiau“, taip pat, kadangi šios erdvės yra antrame aukšte, iš jų atsiveria nuostabus vaizdas į parkus bei mišką.

77 pav. Meninė koncepcija. Autorės eskizai

Pastato koncepcija. Holistika - gamtos mokytoja. Pastatas tarnauja ne tik žmogui, bet ir kitoms ekosistemoms. Architektūrinė išraiška – pastatas išauga iš žemės. Toks rezultatas pasiektas visus pastato stogus projektuojant apželdintus. Pastato forma iš gatvės pusės lyg ir neturi tikslios pradžios ir pabaigos, nes pastato kraštai susilieja su reljefu. Urbanistiniai sprendiniai. Pastato forma ir kompozicija atspindi išaugimą iš žemės. Savo forma pastatas „surenka“ pagrindines ašis ir sujungia į vieną – svarbiausią holistinį centrą (stiklinė, centrinė pastato dalis). Sprendžiant pastato poziciją atsižvelgta į trūkstamą ryšį tarp miesto ir gamtos. Sklypo vieta yra tarp upės ir stadiono, tai potenciali vieta šiuos taškus jungiančiam taškui (žr. 77 pav.). Pagrindinė statinio idėja – pritaikant architektūrinius sprendinius sukurti pastato, „išaugusio“ iš žemės viziją. Taip pat sujungti visas į sklypą sueinančias ašis. Taikant holistikos principus visos svarbios ašys suvestos į pastato formą kuris savo viduje turi pagrindinę, centrinę erdvę. Taip pat 84

siekiama sukurti ryšį tarp miesto ir gamtos (žaliosios erdvės bei Šventoji upė). Pastatas savo rytinėje dalyje susijungia su taku kuris veda link projektuojamo tilto. Taip pat šalia stadiono projektuojamos sporto erdvės kurios tarsi pratęsia sporto funkciją einant link pastato. Jos projektuojamos tarp automobilių stovėjimo aikštelės, siekiant neatriboti erdvių tik tam tikroms funkcijoms ir pabrėžti holistinį principą, kuris įvardija, kad skirtingų paskirčių erdvės neturi būti konkrečiai atribotos. Šalia pastato išnaudojamos žaliosios erdvės kuriose projektuojamas parkas, apžvalgos taškai, amfiteatras bei vaikų žaidimų aikštelės. Remiantis pagrindiniais žmogaus sąmoningumo klasteriais - protu, kūnu ir dvasia, kuriama vientisa, harmoninga sistema, kurioje kiekviena detalė yra svarbi ir negali apsieiti be kitos. Lygiai taip pat kaip žmogaus sistema. Taip pat neapseina be socialinio, ugdymo bei inovacijų aspekto (žr. 78 pav.).

78 pav. Pagrindinė idėja, tikslas. Autorės sudaryta schema

Klasteriai, kuriant formą, yra išskiriami atskirais blokais, kurie susiveja į vieną mazgą, kurį apsupa gamta. Viduje sukuriama erdvė, kuri taip pat yra skirta gamtai, siekiant įsileisti ją į pastato sistemą ir išlaikyti vientisą principą pastato išorėje bei viduje.

Kuriant centro programą atsižvelgta į Anykščių miesto gyventojus – jų skirtumus. Visi žmonės yra skirtingi su skirtingais poreikiais, ypač jei kalbama apie žmones turinčius tam tikrų negalių – tiek fizinių tiek psichologinių. Šis pastatas projektuotas remiantis holistikos principais, kurie įrodo, kad bet koks žmogus geriausiai adaptuojasi ir socializuojasi toje aplinkoje, kurioje yra ne tik į jį panašūs, ar panašias negalias turintys žmonės, bet ir žmonės kurie negalių neturi. Šis principas atskleistas ir įrodytas meninio eksperimento metu. Nepaisant didelių kiekvieno žmogaus skirtumų, geriausios sąlygos socializuotis ir augti kaip bendruomenės nariui yra pilnas dalyvavimas bendruomenės gyvenime. Todėl šiame pastate neįgalieji nėra atskiriami, visos erdvės yra jiems pritaikytos ir naudojamos bendrai. Projekto tikslas – pritaikyti visas erdves žmonėms su negalia, norint neatskirti jų, kadangi neįgalieji geriausiai jaučiasi tarp kitų žmonių, nėra atskirti ir pilnavertiškai gali naudoti pastato erdves taip pat kaip kiti lankytojai. Atsižvelgiant į holistinius principus visos projektuojamos erdvės yra patogios naudoti neįgaliesiems ne tik turintiems vaikščiojimo problemų, bet ir kitų – klausos, regos sutrikimų. Projektuojant pastatą atsižvelgiama į skirtingus žmogaus gyvenimo ritmus. Kompleksą sudaro tiek edukacinės erdvės, darbo, laisvalaikio, pramogų, žaidimų bei sporto erdvės. Rajono gyventojams viskas yra viename pastate, suteikiant galimybę nekeliauti į patį miesto centrą ar kitą dalį, norint pasinaudoti viena iš jų. Projektuojant bendro naudojimo erdves didelis dėmesys kreipiamas holistiniams principams. Darbo, kūrybos zonos – nėra visiškai atskirtos. Jos projektuojamos tarsi stikliniuose kabinetuose esančiuose centrinėje pastato dalyje. Siekiant keisti požiūrį į mokymosi tipologiją – visiškai izoliuotos klasės. Taip siekiama skatinti bendruomeniškumą ir socialinius įgūdžius. Lankytojai turi galimybę bendrauti, dalintis informacija. Esant poreikiui – pagrindinės auditorijos yra uždaros. Projekto išskirtiniai bruožai: Dauguma komplekso veiklų yra prieinamos kiaurą parą – darbo erdvės, skaityklos, mokymosi erdvės. Kadangi pastatą visą parą prižiūri budintys prižiūrėtojai ir jame yra integruotos specialiosios saugos sistemos, todėl tai yra saugu bet kuriuo dienos metu. Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją – pandemiją, projektuojamos saugios, atskiros darbo vietos.

11.3 Sklypo plano sprendiniai

79 pav. Sklypo sprendiniai. Autorės sudaryta nuotrauka

Pagrindinis patekimas į sklypą projektuojamas Šiaurinėje bei Pietinėje sklypo dalyse iš J. Biliūno ir Stadiono gatvių. Pagrindinis įėjimas į pastatą formuojamas prieš stadioną, čia susikerta visos pagrindinės ašys. Erdvė tarp pastato ir miesto stadiono yra išnaudojama sporto reikmėms ir automobilių stovėjimo aikštelei. Sporto zonos yra integruotos šalia parkavimo vietų taip, kad būtų patogios ir saugios naudoti, taip pat yra šalia esančio stadiono, tai kuria tarsi lauko sporto kompleksą kuris susideda iš skirtingų sporto rūšių erdvių. Šiaurinėje sklypo dalyje projektuojama aikštelė kuri atlieka aptarnavimo funkciją komercinėms pastato erdvėms esančioms Šiauriniame pastato korpuse šalia projektuojamos pagrindinės gatvės. Šioje sklypo dalyje taip pat projektuojama vaikų žaidimų aikštelė. Pietinėje teritorijos dalyje taip pat projektuojamas tarnybinis privažiavimas, kuris nuovažomis nusileidžia į pastato rūsio lygį. Taip pat šioje teritorijos pusėje projektuojamas amfiteatras, takai bei kavinės lauko zona.

Siekiant pabrėžti pastato „išaugimo“ iš žemės koncepciją, apželdinti pastato stogai išauga iš žemės, neturėdami konkrečios pradžios. Aptarnaujančios aikštelės bei privažiavimai yra padengti ažūrinėmis trinkelėmis, siekiant pabrėžti vientisumą bei pabrėžti meninę koncepciją. Šiaurinėje ir Pietinėse sklypo dalyse šalia pėsčiųjų takų yra projektuojami techniniai privažiavimai (iš kitos pastato pusės). Vienas iš jų – Šiaurinėje pusėje yra antžeminis, Pietinėje – dalinai požeminis (žr. 79 pav.).

11.4 Išplanavimo sprendiniai Pirmas aukštas Pirmame aukšte yra projektuojamos komercinės zonos išsidėsčiusios palei gatvę, bendrosios erdvės – didysis vestibiulis, administracijos patalpos, tualetai, vaikų žaidimų kambarys ir bendrosios darbo ir mokymosi erdvės. Didžiąją dalį pirmo aukšto užima kolegija, kurią sudaro auditorijos, darbo erdvės, biblioteka, kūrybinių dirbtuvių erdvės ir kolegijos personalo patalpos (žr. 80 pav.).

80 pav. Pirmo aukšto planas. Autorės sudaryta schema

Antras aukštas Antrame aukšte yra projektuojamas dienos kūrybos centras. Ši pastato dalis yra traktuojama kaip funkcija dvasiai ir kūrybingumui. Šis centras turi auditorijas, skirtingus kabinetus skirtingiems užsiėmimams. Šiame aukšte yra projektuojamas balkonas, atliekantis koridoriaus funkciją, iš kurio yra matomas pirmas aukštas. Lygiai taip pat šalia antro aukšto laiptų, iš antro aukšto yra matomas pirmojo aukšto vestibiulis (žr. 81 pav.).

81 pav. Antro aukšto planas. Autorės sudaryta schema

Rūsio planas Rūsyje yra projektuojamos techninės patalpos, aptarnaujančios virtuvę ir pastatą. Taip pat yra projektuojamas sporto klubas, baseinas ir kabinetai, skirti masažams, terapijoms ir kitoms procedūroms. Ši pastato dalis yra skirta funkcijoms, skirtoms kūno reikmėms, gerovei ir sveikatingumui. Patekimai į technines patalpas yra projektuojami iš lauko, taip pat į jas patekti galima nusileidus pagrindiniais pastato laiptais į rūbinę ir patenkant į techninių patalpų zonos koridorių (žr. 82 pav.).

82 pav. Rūsio planas. Autorės sudaryta schema

11.5 Funkcija ir ryšiai Holistinis centras projektuojamas atsižvelgiant į teritorijoje esančius urbanistinius, funkcinius bei vizualinius ryšius. Pastatas harmoningai įsilieja į aplinką, ją papildo ir praturtina ją išnaudojimo ir pažinimo galimybėmis ir kuria traukos centrą šioje teritorijoje. Pastato tūris smarkiai nekonkuruoja su šalia esančiu, mažaaukščiu užstatymu, nes turi du aukštus, o pastato forma yra plastiška, siaurėjanti į Šiaurinę bei Pietinę puses. Taip išlaikomas esamas teritorijos aukštingumas. Vidiniai pastato ryšiai bei funkcijos: Pastatas yra projektuojamas taip, kad būtų patogu judėti iš vienos pastato dalies į kitą. Kaip minėta aukščiau, pastatas yra suprojektuotas skirtingas jo dalis paskiriant tam tikroms funkcijoms pagal žmogaus organizmą. Kadangi sukurta vidinė, centrinė pastato erdvė yra didelė ir erdvi, iš jos patogu patekti į visas pastato patalpas. Taip pat vestibiulis yra projektuojamas taip, kad būtų erdvus ir iš jo galima būtų patekti į kitas patalpas (žr. 83 pav.).

83 pav. Vidinės pastato funkcijos. Autorės sudaryta schema

11.6 Konstrukcinis sprendimas Pagrindinė laikanti pastato konstrukcija – monolitinio gelžbetonio perdangų, sienų, kolonų sijų bei santvarų

konstrukcija. Perdangų ir denginių storis parenkamas atsižvelgiant į perdengiamą

tarpatramį. (250-750 mm) Ten kur tarpatramiai yra didesni, naudojamos sijos ir santvaros. Šiame projekte naudojamos „Prolyte“ aliuminės santvaros. Laikančių sienų, laiptinių ir lifto šachtų storis yra 91

300

mm.

Laiptų

maršai

bei

aikšteles

irgi

yra

gelžbetoniniai

–

(2500

mm).

84 pav. Stogo konstrukcija. Autorės sudaryta schema

Stogo konstrukcija susideda iš metalinių santvarų, kolonų ir vietoje išlietų, armuotų RC plokščių. (žr. 84 pav.). Kadangi stogas yra apželdintas, taip pat konstrukcijoje naudojamas filtruojantis lakštas, stogo gruntas, perforuota membrana ir atsparus vandeniui sluoksnis – sausas sandariklis (žr. 85 pav.) Pastatas projektuojamas pagal A++ energinio naudingumo klasės keliamus reikalavimus.

85 pav. Apželdinimo schema. Autorės sudaryta schema

Centrinės pastato dalies vidinis kiemelis yra stiklinis, taip pat kaip ir pastato stogas, todėl šioje vietoja naudojama apvali santvara. (žr. 86 pav.)

86 pav. Apvali santvara. Prolyte.com

11.7 Fasadų sprendimas Projektuojamo pastato fasadai – aliuminio sistemos. Kadangi idėja yra kuo labiau susilieti su gamta, visi pastato fasadai yra stikliniai. Siekiant išvengti perkaitimo Pietinėje pastato pusėje, fasadas yra dengiamas profiliais (žr. 87 pav.).

87 pav. Fasado sprendiniai. Autorės schema

Kiekvieno fasado vitrinos yra sudalintos į segmentus kas metrą vertikaliai. Taip patogiausiai išsprendžiamas durų bei langų klausimas fasade, kuris yra vien iš stiklo. Kur reikia langai yra varstomi ir pastatas yra labai gerai aprūpintas natūraliu apšvietimu. Siekiant išvengti perkaitimo, projektuojamo pastato fasadai yra iš trigubo stiklo paketo. Pastate taip pat numatomos valdomos žaliuzės. 93

Prie fasadų tvirtinami mediniai profiliai. Kai kurie tarp medinių profilių susidarę tarpai yra apželdinami vertikaliai. Taip pastatas dar labiau išpildo susiliejimo su gamta, išaugimo iš žemės viziją (žr. 88 pav.).

88 pav. Fasadų idėjos eigos schema. Autorės sudaryta schema

Vidurinė pastato dalis taip pat yra stiklinė. Ši dalis nėra dengiama nei mediniais profiliais, nei apželdinama. Kadangi pastato idėja yra akcentuoti iš žemės išaugantį pastatą, savo forma artimą gamtoje sutinkamoms sistemoms, tai yra tarsi vidinis žiedo pumpuras, kuris yra akcentuojamas kaip pagrindinė, bendroji pastato erdvė, būtent taip jis išryškėja ir išsiskiria iš kitų pastato įstiklinimo dengimo sprendinių (žr. 89 pav.).

89 pav. Vizualizacija. Fasadų sprendimas. Autorės sudaryta nuotrauka

11.8 Inžineriniai sprendiniai Centrinėje stiklinėje pastato dalyje projektuojamas vidinis kiemelis. Kadangi kiemelis yra atviras, stogo nuolydis suformuotas būtent į jį, tam, kad būtų išspręstas vandens nutekėjimas bei surinkimas. Surinktas vanduo vamzdžiais keliauja į rezervuarus, esančius techninėse patalpose ir taip yra panaudojamas pastato veikloje (pvz., tualetuose). Šios pastato dalies stogas yra stiklinis. Stengiantis išvengti didelės sniego apkrovos žiemą, stogas projektuojamas su elektrinėmis, dvigubo stiklo šildymo sistemomis. Sistema valdoma centraliai, ištirpęs sniegas, virtęs vandeniu, taip pat yra surenkamas ir panaudojamas (žr. 90 pav.).

90 pav. Lietaus vandens surinkimo schema. Autorės sudaryta schema

Pastate įrengiamos šios techninės patalpos – ventiliatorinė, šilumos punktas, vandens įvadas, elektros įvadas, ryšių patalpa, pagrindinė surinkto vandens talpos patalpa, siurblinė, ventkamera ir t.t. Prisijungiama prie miesto inžinerinių tinklų. Techninės patalpos yra įrengiamos pastato rūsyje. Atskiras patekimas į šias patalpas yra tiesioginis iš lauko. Inžinerinės pastato sistemos yra projektuojamos pagal higienos normų nustatytus komforto ir mikroklimato reikalavimus. Kitas svarbus aspektas holistiniam centrui – kėdžių sistemos. Visos projekto auditorijose ar konferencijų salėse esančios kėdės yra ne tik patogios, bet ir sertifikuotos. Jos atitinka aukščiausius nedegumo ir nusidėvėjimo standartus. Šios kėdės yra automatizuotos. Tai itin funkcionalus sprendimas, kadangi jos suteikia galimybę transformuoti salę iš sėdimos į stovimą, siekiant patalpai suteikti kuo daugiau erdvės ir funkcionalumo. Projekte naudojamos „Figueras“ kėdės. Kolegijos auditorijose naudojamos Microflex 6061 kėdės (žr. 91 pav.), o konferencijų salėse naudojamos „Mutawheel Seating System“ kėdės (žr. 92 pav.).

91 pav. „Microflex 6061“ kėdės. Figueras.com

92 pav. „Mutawheel Seating System“ kėdės. Figueras.com

11.9 Atliekų šalinimas Atliekos yra šalinamos jas surūšiuojant į maišus. Tie maišai yra nunešami į pastato rūsio technines patalpas, kuriose yra suprojektuota atskira, šiukšlių surinkimo bei rūšiavimo patalpa. Tam šioje patalpoje yra numatyti atskiri konteineriai, kurie yra išvežami.

11.10 Šildymas Pasatas aprūpinamas šiluma prisijungiant prie centrinių Anykščių miesto šilumos tinklų.

11.11 Tvarumas, universalumas Šis projektuojamas objektas yra neatskiriamas nuo gamtą tausojančių bei tvarių sprendinių. Kadangi pastatas projektuojamas teritorijoje, kuri yra labai gausiai apsupta gamtos, ir ji pastatui daro labai didelę įtaką, projektuojant stengiamasi atsižvelgti į tai ir išnaudoti kaip įmanoma daugiau gamtos išteklių esančių teritorijoje. Sklype yra labai gausu želdinių. Jie savo ruožtu apsaugo tokias erdves kaip – parkas, vaikų žaidimų aikštelės nuo per didelio vėjo bei perkaitimo. Sklype dangos yra projektuojamos ir atrenkamos taip, kad būtų kuo natūralesnės. Pvz., akmeninės ažūrinės trinkelės. Jos projektuojamos taip, kad kaip įmanoma labiau išvengti lietaus vandens sankaupų.

11.12 Medžiagos Lauko erdvėse numatoma naudoti suoliukus, amfiteatro sėdimas vietas ir kitus mažosios architektūros elementus. Stogas yra apželdinamas žole ir labai smulkiais augalais, randamais toje teritorijoje, tam, kad sukurti natūralų vientisumo vaizdą. 97

Projektuojamose lauko erdvėse yra naudojamos ažūrinės trinkeles, siekiant sukurti natūralumo efektą, neapkrauti ir neatskirti sklypo nuo gamtos vientisa dangos medžiaga.

11.13 Statinio prieinamumas. Neįgaliųjų specifinių poreikių tenkinimo sprendiniai Pastatas yra suprojektuotas taip, kad būtų patogiai naudojamas ir prieinamas žmonėms su negalia. Visuose aukštuose yra įrengiami liftai, projektuojami koridoriai – ne siauresni nei 500 mm. Kiekviename aukšte numatomi C tipo sanitariniai mazgai žmonėms su negalia 0 (1700x2200 mm). Šių sanitarinių mazgų durys yra ne siauresnės nei 1 m pločio, bei atsidaro evakuacijos kryptimi į patalpų išorę. Lauko erdvėje, kur reikia, projektuojamos nuovažos, kurių nuolydis yra ne didesnis nei 8,3 %. Sklype taip pat yra numatomos A tipo neįgaliųjų automobilių parkavimosi vietos. Projektuojant pastatą atsižvelgiama ne tik į judėjimo sutrikimus, bet ir kitas negalias turinčius žmones. Pavyzdžiui, žmonėms turintiems klausos negalią, centre yra įrengiamos indukcinės kilpos. Dar kitaip vadinamos klausos kilpomis - tai yra praktiškiausias, pigiausias ir mažiausiai priežiūros reikalaujantis sprendimas, suteikiantis kokybišką prieigą prie klausos negalią turinčių žmonių, todėl tampa plačiausiai naudojamu sprendimu visame pasaulyje. Jos veikia šiuo principu: šių kilpų imtuvai jau yra įtaisyti klausos aparatuose, žmogus tiesiog turi prijungti juos prie šio įrenginio (žr. 93 pav.).

93 pav. Indukcinės kilpos veikimo principas. Univox by edin

Kitas svarbus aspektas holistiniam centrui – kėdžių sistemos. Visos projekto auditorijose ar konferencijų salėse esančios kėdės yra ne tik patogios, bet ir sertifikuotos. Jos atitinka aukščiausius nedegumo ir nusidėvėjimo standartus. Šios kėdės yra automatizuotos. Tai itin funkcionalus sprendimas, kadangi jos suteikia galimybę transformuoti salę iš sėdimos į stovimą, siekiant patalpai suteikti kuo daugiau erdvės ir funkcionalumo.

11.14 Gaisrinė sauga ir evakuacija Holistinio centro saugos ir evakuacijos sprendiniai projektuojami pagal pagrindinius gaisrinės saugos reikalavimus. Pastate yra numatomos dvi evakuacinės laiptinės, reikiamose vietose numatomi evakuaciniai keliai, išėjimai į lauką. Patalpų durys projektuojamos evakuacijos kryptimi. Evakuacinės laiptinės yra neuždūmyjamos, reikiamose vietose – langai bei durys yra priešgaisriniai. Laiptų maršų plotis yra ne mažesnis nei 1200 mm neįskaitant turėklų. Laiptų nuolydis 1:2. Koridorių esančių pastate minimalus plotis – 1500 mm. Žmonių su negalia evakuacijai, kiekvienoje evakuacinėje laiptinėje yra numatomos saugos salelės, esančios visuose pastato aukštuose, išskyrus tas vietas kur evakuacija yra numatoma tiesiai į lauką. Saugos zona šiose vietose yra įrengiama taip, kad neblokuotų evakuacijos kelio ir durų varčios krypties. Prie pastato gaisrinės automobilis gali privažiuoti iš visų pusių. Prie pagrindinio fasado privažiuojama iš gatvės pusės, o prie kitų pastato pusių, esančių už pagrindinio fasado, yra patenkama iš abiejų gatvės pusių, per sustiprintą žolės dangą. Šalia pastato projektuojama apsisukimo aikštelė, kuri atlieka ir parko elemento funkciją šalia pastato (žr. 94 pav.).

94 pav. Gaisrinės privažiavimas prie pastato. Autorės sudaryta schema

11.15 Vidaus erdvių ir interjero sprendiniai Holistinio centro vidaus erdvėse, lygiai taip pat kaip ir eksterjere, labai didelis dėmesys yra skiriamas gamtiniams elementams. Pastato centrinėje dalyje yra projektuojamas vidinis kiemelis, kurio sienos iš pagrindinės vidaus erdvės yra vertikaliai apželdinamos. Taip yra sukuriamas centrinės, gamtinės erdvės pojūtis. Pastate stengiamasi sukurti jausmą, kad daugumoje iš patalpų žmogus jaustųsi kuo arčiau gamtos. Tam naudojama augalų gausa (žr. 95 pav.). Pagrindinės erdvės yra didelės ir tiksliai neapibrėžtos, ne visiškai atskirtos sienomis. Pagrindinė vidinė pastato erdvė yra stiklinė, siekiant atverti kuo daugiau gamtos vaizdo. Šoniniai pastato korpusai yra dalinai stikliniai – iš lauko pusės, iš vidaus pusės yra atskirti sienomis. Dauguma darbo erdvių, mokymosi erdvių yra transformuojamos pagal poreikį. Pastato interjeras yra ramus bei paprastas. Jame nevyrauja daug skirtingų medžiagų ar tekstūrų.

95 pav. Interjero vizualizacija. Autorės sudaryta schema

100

11.16 Detali programa RŪSYS:

PIRTIS 8,6 M2 PIRTIS 8,4M2 BASEINO ZONA 228M2 MOT. PERSIRENGIMO ZONA 76M2 VYR. PERSIRENGIMO ZONA 70M2 HOLAS 19M2 KOJŲ MASAŽO KABINETAS 17M2 MASAŽO KABINETAS 8,9M2 MASAŽO KABINETAS 9M2 MASAŽO KABINETAS 9,3 M2 HOLAS/LAUKIAMASIS 31 M2 HOLAS Į LAUKĄ 7 M2 KVAPŲ TERAPIJOS KABINETAS 33 M2 SPORTO SALĖ: KARDIO ZONA 77 M2 TRENIRUOKLIŲ ZONA 48 M2 TRENIRUOKLIŲ ZONA 88 M2 INDIVIDUALIŲ TRENIRUOČIŲ SALĖ 78 M2 MOT. PERSONALO RŪBINĖ 11 M2 VYR. PERSONALO RŪBINĖ 10 M2 101

HOLAS 27 M2 PERSONALO VIRTUVĖ 9.5 M2 ARCHYVAS 17 M2 LANKYTOJŲ RŪBINĖ 50 M2 LAIPTINĖ/HOLAS 70 M2 TARNYB. HOLAS 55 M2 PAGRINDINĖ VANDENS REZERVUARO PATALPA 144 M2 SIURBLINĖ 85 M2 TECH. PATALPOS 43 M2 TECH. PATALPOS 35 M2 TECH. PATALPOS 32 M2 MOT. DARBUOTOJŲ RŪBINĖ 17 M2 VYR. DARBUOTOJŲ RŪBINĖ 16 M2 LAIPTINĖ 13,5 M2 PAGRINDINIS SANDĖLIS 27,7 M2 ŠALDYTOS PRODUKCIJOS SANDĖLIS 14,5 M2 INVENTORIAUS SANDĖLIS 6,5 M2 IŠKROVIMAS 28 M2 HOLAS 28 M2 VYR.RŪBINĖ 16,3 M2 MOT.RŪBINĖ 16,3 M2 HOLAS 14 M2 TECH. PATALPOS 37 M2 102

TECH. PATALPOS 38 M2 VĖSINIMO AG. TECH. PATALPA 85 M2 VISO: 1761,9 M2

PIRMAS AUKŠTAS

KAVINĖ 207 M2 VIRTUVĖ 78 M2 LAIPTINĖ 13,5 M2 MAISTO KELTUVAS 6,5 M2 VISO: 305 M2

KOMERCINĖS ZONOS

PARDUOTUVĖ:44 M2 SALĖ 29 M2 SANDĖLIS 6 M2 WC 3 M2 HOLAS 6 M2 PARDUOTUVĖ 54,5 M2 PARDUOTUVĖ 44 M2 PARDUOTUVĖ 43,5 M2 PARDUOTUVĖ 156 M2 PARDUOTUVĖ 78 M2 103

PARDUOTUVĖ 89,5 M2 PARDUOTUVĖ 97 M2 PARDUOTUVĖ 99 M2 VISO: 705,5 M2

ADMINISTRACIJA

DIREKTORIAUS KABINETAS 17 M2 SEKRETORĖS KABINETAS 14 M2 BUHALTERĖS KABINETAS 15 M2 POSĖDŽIŲ ZONA 25 M2 VIRTUVĖ 13 M2 WC/TUALETAS 6 M2 VISO: 90 M2 VESTIBIULIS 237 M2 LAIPTINĖ 38 M2 EKSPOZICIJŲ ZONA 103 M2 TUALETAI: MOT TUALETAI 47 M2 VYR TUALETAI 32 M2 VALYTOJOS PATALPA 3,5 M2 MAMOS IR VAIKO PATALPA 3,7 M2 VAIKŲ ŽAIDIMŲ KAMBARIAI 130 M2 VISO: 594,2 M2 104

KOLEGIJA

KONFERENCIJŲ SALĖ 217 M2 PAGALBINĖS PATALPOS 14,5 M2 EVAKUACINĖ LAIPTINĖ 25 M2 AUDITORIJA 115 M2 AUDITORIJA 106 M2 AUDITORIJA 86,5 M2

KOLEGIJOS ADMINISTRACIJA

VIRTUVĖ 5,5 M2 WC 2 M2 WC 2 M2 DEKANO KABINETAS 17,5 M2 SEKRETORĖS KABINETAS 10,5 M2 BUHALTERĖS KABINETAS 8 M2 ADMINISTRATORĖS KABINETAS 8,5 M2 ARCHYVAS 15 M2 HOLAS/LAUKIAMASIS 30 M2 PRAKTINIŲ UŽSIĖMIMŲ KABINETAS 52 M2 VISO: 715 M2 EVAKUACINĖ LAIPTINĖ 20 M2 105

BENDROSIOS ERDVĖS

KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ ZONA 112 M2 VIDINIS KIEMELIS 76 M2 SKAITYKLA 43 M2 UŽDARA DARBO ERDVĖ 30 M2 UŽDARA POKALBIŲ ERDVĖ 35 M2 ATVIROS MULTIFUNKCINĖS - DARBO/MOKYMOSI ERDVĖS: APIE 318 M2 VISO 3043,7 M2

ANTRAS AUKŠTAS

LAIPTINĖ 38 M2 EKSPOZICIJŲ ZONA 116 M2 DIENOS CENTRAS: KONFERENCIJŲ SALĖ 217 M2 PAGALBINĖ PATALPA 14,5 M2 EVAKUACINĖ LAIPTINĖ 25 M2 AUDITORIJA 115 M2 UŽSIĖMIMŲ PATALPA 51 M2 UŽSIĖMIMŲ PATALPA 36 M2 HOLAS 17 M2 UŽSIĖMIMŲ PATALPA 52 M2 UŽSIĖMIMŲ PATALPA 37 M2 106

GYDYTOJŲ-TERAPIAUTŲ ZONA: PSICHIATRO KABINETAS 17 M2 PSICHOLOGO KABINETAS 10 M2 VEDĖJO KABINETAS 8,5 M2 ADMINISTRACIJOS KABINETAS 8 M2 ARCHYVAS 12,5 M2 LAUKIAMASIS/HOLAS 32 M2 WC 2 M2 WC 2 M2 VIRTUVĖ 5,5 M2 TERAPIJŲ KABINETAS 40 M2 HOLAS 10 M2 EVAKUACINĖ LAIPTINĖ 20 M2 BALKONAS 100 M2 VISO:986 M2 BENDRAS PASTATO PLOTAS: 8111,3 M2

107

PASIRINKTŲ REMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE APRAŠYMAS.

1. Projekte naudojamas išmanusis apšvietimas. Kadangi pastate gausu didelių erdvių, auditorijų, darbo erdvių – patalpoms reikalingas apšvietimas, kuris tiksliai atkartoja natūralią dienos šviesą (cirkadinį ritmą), patalpose, kurios yra uždaros, sukuria žmonėms draugiškas tiek darbo tiek poilsio sąlygas, kuris pagerina ne tik žmogaus darbingumą, bet ir fizinę jo savijautą. Išmanūs LED šviestuvai BIOWNLIGHT.

2. Grindų apsauginių dangų sistemos. SCHOMBURG efektyvūs ir aukštos kokybės produktai, skirti grindų apsauginėms dangoms / denginio sistemoms.

3. Sklypo sutvarkymo, landšaftinių sprendinių produktai – dangos. Projektuojama teritorija yra plačiai sutvarkoma, projektuojami sklypo sprendiniai. Siekiant išpildyti natūralumo ir susiliejimo su gamta idėją, projekte naudojami eco produktai, kurie yra panaudojami sklypo – parkų, takelių, įvažiavimų dangoms.

108

Sklype naudojamos dangos, jų sprendiniai. 5.

Elektros sprendimai. Projekto elektros sprendimams, pastato valdymo, elektros paskirstymo skydams, energijos valdymo programinės įrangos sprendiniams, vėsinimo sprendiniams naudojamos Shneider Electric sistemos.

Aliuminio sistemos. Kadangi pastato fasaduose naudojamos aliuminio sistemos, siekiama, kad jos būtų ne tik išskiriančios mažai anglies dioksido į aplinką, bet ir būtų kuo tvaresnės. Projekte pasirinktos „WICONA“ sistemos.

Fasaduose naudojamos aliuminio sistemos.

109

Ryšio valdymo sistemos. Kadangi pastatas turi daug mokymosi, darbo erdvių, auditorijų bei konferencijų salių, didelis dėmesys skiriamas ryšio valdymo sprendiniams. Tam pasirinktos „HUAWEI“ ryšio valdymo sistemos. Siekinat palaikyti nuotolinį mokymasi projektui pasirinktas išmanusis švietimo sprendimas – HUAWEI IdeaHub – kuris palaiko mokymasi iš bet kur ir bet kada. Tai išmanusis įrenginys, padedantis akademiniams miesteliams visame pasaulyje transformuotis ir pritaikyti nuotolinį mokymą bendradarbiaujant. Produktas sujungia įvairias novatoriškas funkcijas – nuo interaktyvios lentos iki didelės raiškos (HD) vaizdo konferencijų platformos.

Kondicionavimo ir šildymo sistemos. Užtikrinti gerą savijautą ne tik karštomis dienomis, bet ir šaltuoju metų laiku pasirinktos „LG“ kondicionavimo ir šildymo sistemos.

Stogo sistemos. Stogo konstrukcinės medžiagos yra naudojamos iš „Technonocol“ . Hidroizoliacinės medžiagos, šilumos izoliacija, garo izoliacija, hermetikai.

110

10. Betono konstrukcijos. Projekte naudojamos betoninės konstrukcijos – grindys, privažiavimo ir stovėjimo aikštelės, sienos ir kolonos. Projektui pasirinkti „IN FATIS (PP Baltic)“ gaminiai.

11. Apsaugos sprendimai. Projekte naudojamos apsaugos nuo įsibrovimo sistemos, garso aptikimo ir signalizavimo sistemos, patekimo kontrolės sistemos, perimetro apsaugos sistemos, vaizdo stebėjimo ir valdymo isstemos ir ryšių perdavimo sprendiniai. Tam pasirinktas „Artechnika“ gamintojas.

12. Inžinerinės sistemos – kėdžiū sistemos, indukcinė kilpa. Projektuojant pastatą atsižvelgiama ne tik į judėjimo sutrikimus, bet ir kitas negalias. Pavyzdžiui, žmonėms turintiems klausos negalią – centre yra įrengiamos indukcinės kilpos. Dar kitaip vadinamos klausos kilpomis, tai yra praktiškiausias, pigiausias ir mažiausiai priežiūros reikalaujantis sprendimas, suteikiantis kokybišką prieigą prie klausos negalią turinčių žmonių, todėl tampa plačiausiai naudojamu sprendimu visame pasaulyje. Jos veikia šiuo principu: šių kilpų imtuvai jau yra įtaisyti klausos aparatuose, žmogus tiesiog turi prijungti juos prie šio įrenginio.

111

112

12. IŠVADOS IR SIŪLYMAI 1. Atlikus sklypo analizę išryškinti pagrindiniai poreikiai sklype – ryšys tarp gamtos ir miesto, bei gatvių sistemos tobulinimas. Kuriant ryšį tarp miesto stiprinama gamtinė, rekreacinė aplinka – lauko erdvės, parkai. 2. Projektuojant holistinį žmogaus tobulėjimo centrą labai svarbu atsižvelgti į funkcijos poreikį teritorijoje, atsižvelgiant į natūralų žmogaus ritmą. Funkcijos atitinkančios pagrindinius žmogaus sąmoningumo klasterius yra pasiekiamos šios teritorijos gyventojams nevykstant į centrinę, ar kitą miesto dalį, kadangi šioje teritorijoje vyrauja gyvenamoji funkcija. 3. Projekte detalizuojamas jautrus aplinkai, žmogui ir kitoms ekosistemoms variantas. Atsižvelgiant į tai, kad visi esame skirtingi, bet visi esame lygūs. Didelis dėmesys kreipiamas į neįgaliuosius. 4. Objektas, kaip mazgas tarp miesto ir gamtos – kaip skulptūra. Sistema išauganti iš žemės ir savo struktūra bei funkcija primenanti kitas gyvas sistemas – žmogus, augalas. 5. Siekiant pagrįsti sistemos reikalingumą atliktas eksperimentas, kurio metu atskirus siūlus vijant į sistemą atrasti principai, kurie įrodo, kad atskiras funkcijas supynus tarpusavyje, sistema pradeda veikti holistiškai – nei viena detalė negali viena be kitos. 6. Patalpos kuriamos aiškiai, atskiriant tam tikras funkcines zonas, bet paliekant galimybę patogiai judėti į vieną iš kitos. 7. Sklypo planas nėra atskirai skirstomas į konkrečias, vienos funkcijos zonas, taip skatinamas kolektyviškumas. 8. Šiuolaikinis objektas yra neatsiejamas nuo tvarių sprendinių.

113

9. Didžiausias dėmesys yra skiriamas žmogaus tobulėjimui, sąmoningumui, kolektyviškumui bei dvasinei gerovei, suteikiant galimybę didžiojoje dalyje pastato erdvių turėti tiesioginį, arba vizualinį ryšį su gamta. 10. Vadovaujantis holistiniais principais, pastatas kuria tėkmės įspūdį, skatina plačiau suvokti aplinką kurioje jis yra suprojektuotas. 11. Pastatas

motyvuoja

skatina

domėtis

inovacijomis,

skatinti

kolektyviškumą,

bendruomeniškumą. Kadangi centras yra pritaikytas neįgaliesiems, jie tokioje aplinkoje socializuojasi geriausiai, nes nėra išskirti atskiru centru ar korpusu. Tai yra geriasuia aplinka tokių žmonių vidinei būsenai ir socializacijai.

NAUDOTOS LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. James Hedges, Andrei Furda, (2018 m.), The Emerging Role of the Ecosystems Architect. A Literature Survey, Science and Engineering Faculty, Information Systems, Services Science, Queesland University of Technology, Brisbane, Australia 2. Gintautas Blažiūnas, Nijolė Bučiūtė, Gintaras Čaikauskas, Vytautas Dičius, Sigitas Kuncevičius, Lada Markejevaitė, Saulius Mikštas, Rolandas Palekas, Leonidas Ziberkas (2008 m) „Pastatų tipologija“, Pirmoji dalis, Vilnius, technika 3. Majumdar, A. (2017 m.), Auroville: A City for the Future. New York: Element. 4. Margaret Campbell, (2005m.), „What Tuberculosis did for Modernism: The Influence of a Curative Environment of Modernist Design and Architecture“, 49: 463-488 5. K Minor, N. M. (1999 m.), The Religious, the Spiritual, and the Secular: Auroville and Secular India. New York: SUNY Press. 6. Richard A. Hobbday, (1997m.), „Sunlight Therapy and Solar Architecture“, Medical, History, 42: 455-472. 7. Robert. T. Watson, et al., „Intergovermental Science Policy Platform on Biodiversity and Ecosystem Services (IPBES), ISBN No. 978-3-947851-13-3 8. Shyama Sundar Duriseti, (2003 m.), „Harmony in Architecture. New technologies and ancient traditions, Interaction Design Institute Ivrea.

114

9. Tomas. S. Butkus (2020m.), „Holistinis Žmogaus Tobulėjimo Centras“, Koncepcija, sutrumpinta versija, Socialinių mokslų kolegija, Vilnius, Lietuva 10. Tom Hoobyar, Tom Dotz, Susan Sanders, (2019 m.). „NLP: The Essential Guide to Neuro-Linguistic Programming, Liūtai ne avys 11. Aušra Griciūtė, (2020 m.), „Socialinis kapitalas: kokybiškai bendraudami stipriname savo ir kitų visuomenės narių gerovę“, Bernardinai.lt. Prieiga per internetą: https://www.bernardinai.lt/2020-01-11-socialinis-kapitalas-kokybiskai-bendraudamistipriname-savo-ir-kitu-visuomenes-nariu-gerove/?fbclid=IwAR2FNpO7xSD2NybS8iK4EnZldxjU6D-QbXBaEzIAwBDSSHxXmkWa2Bn-Oo 12. Carol Venolia (2002 m.), „Natural Rhytms: Get Back in Sync with Nature, Mother Earth Living. Prieiga per internetą: https://www.motherearthliving.com/green-living/design-for-life281634835583352813814 13. Inger Andersen (2019 m.), „Driving Transformational Change: Architecture and Ecosystems for Healthy Resilient Cities“, UN environment programme, Nature action, 19722022. 14. Jim Robbins (2020m.), „Ecopsychology: How Immersion in Nature Benefits Your Health“, Yale Environment 360. Prieiga per internetą: https://e360.yale.edu/features/ecopsychology-how-immersion-in-nature-benefits-yourhealth 15. Lauren Aratani, (2019 m.), „Buildings are killing up to 1bn birds a year in US, scientists estimate“, Support the Guardian, International edition. Prieiga per internetą: https://www.theguardian.com/environment/2019/apr/07/how-many-birds-killed-byskyscrapers-american-citiesreport?fbclid=IwAR14Ysq4MWfEAqPnKsQsbUuNEPb2V_rmDu_Jh2ka7I3FMeDtGS9RwDR Akzg 16. Stefano Capolongo, (2014 m.). „Architecture as a generator of health and wellbeing“, ABC Department, Polytechnic University of Milan, Italy, Journal of Public Health Research, Volume 3.276

115